Per pastaruosius kelerius metus Europos Sąjunga, atsižvelgdama į tokius pasaulinius iššūkius kaip pragyvenimo išlaidų krizė, klimato kaita ir sudėtinga skaitmeninė pertvarka, padvigubino pastangas apsaugoti žmones bei bendruomenes ir suteikti jiems galių. 2025 m. ji toliau tęsė darbą, gerindama visų gyvenimo ir darbo sąlygas. Tais metais imtasi iniciatyvų, kuriomis siekiama spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, taip remiant tvarų ir integracinį ES augimą ir užtikrinant jos konkurencingumą. ES toliau rėmė naujas priemones, kad darbuotojai galėtų naudotis savo socialinėmis teisėmis. Be to, vienas iš pagrindinių prioritetų ir toliau buvo užtikrinti, kad su visais piliečiais, nepriklausomai nuo jų kilmės, būtų elgiamasi sąžiningai ir teisingai, ir buvo nustatyta itin svarbi kovos su smurtu dėl lyties sistema ir parengti planai stiprinti vartotojų teises.

Europos socialinių teisių ramstis - atidaryti naują kortelę veikia kaip švyturys, kuriuo ES vadovaujasi kurdama stiprią socialinę Europą, kuri būtų teisinga, įtrauki ir suteiktų lygias galimybes visiems. 2025 m. Europos Komisija atliko Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano - atidaryti naują kortelę peržiūrą, siekdama geriau įgyvendinti ramstį ir 20 pagrindinių jo principų - atidaryti naują kortelę paversti konkrečiais piliečiams naudingais veiksmais. Tuo pat metu Komisija pradėjo rengti - atidaryti naują kortelę būsimą ES kovos su skurdu strategiją – pirmąją tokio pobūdžio ES lygmens strategiją.

Socialinis dialogas atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Europos įmonių konkurencingumą, didinant jų našumą, kuriant kokybiškas darbo vietas ir užtikrinant socialinį teisingumą. Kovo 5 d. Komisija ir įvairių pramonės šakų socialiniai partneriai pasirašė naują Europos socialinio dialogo paktą - atidaryti naują kortelę, kuriuo bus sustiprintas socialinių partnerių vaidmuo formuojant darbo rinkos, užimtumo ir socialinę politiką. Be to, apžvelgiamais metais Europos Parlamentas ir valstybės narės pasiekė politinį susitarimą dėl peržiūrėtos Europos darbo tarybų direktyvos - atidaryti naują kortelę, kuria stiprinamas prasmingas darbuotojų dalyvavimas priimant bendrovės sprendimus, siekiant padėti valdyti pokyčius tarpvalstybinėje aplinkoje.

Socialinė ekonomika įsitvirtino kaip neatsiejama ES ekonomikos ir visuomenės dalis, prisidedanti prie Europos klestėjimo, konkurencingumo ir atsparumo. 2025 m. Komisija pradėjo 2021–2030 m. socialinės ekonomikos veiksmų plano - atidaryti naują kortelę laikotarpio vidurio peržiūrą - atidaryti naują kortelę. Jau daugiau kaip 4,3 mln. asociacijų, kooperatyvų, savidraudos draugijų, fondų ir socialinių įmonių vykdo veiklą, kuria pirmenybė teikiama socialiniams ir aplinkos tikslams, o ne pelnui.

2030 m. ES tikslai

• Bent 78 % 20–64 m. gyventojų turėtų turėti darbą.
• Bent 60 % visų suaugusiųjų turėtų kasmet dalyvauti mokymuose.
• Bent 15 mln. – tiek reikėtų sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių.

Įgūdžiai ES klestėjimui ir ekonominiam bei visuomenės atsparumui užtikrinti

Žmogiškasis kapitalas yra labai svarbus ES klestėjimui, demokratijai, ekonominiam ir visuomenės atsparumui ir unikaliai socialinei rinkos ekonomikai. Siekdama būti konkurencinga ir pasirengusi ateičiai, ES turi remti savo piliečius ir padėti jiems pasirengti ateičiai įgyjant įgūdžių, kurie yra būtini siekiant sėkmės mokantis, dirbant ir kasdieniame gyvenime, kaip pabrėžiama konkurencingumo kelrodyje - atidaryti naują kortelę (žr. 2 skyrių).

Todėl kovo mėn. Komisija paskelbė įgūdžių sąjungą - atidaryti naują kortelę – išsamią strategiją, kuria siekiama remti kokybiškų, įtraukių ir lengvai pritaikomų švietimo, mokymo ir įgūdžių sistemų kūrimą, kad būtų padidintas ES konkurencingumas. Todėl siekiant įgyvendinti veiksmingą ir kryptingą politiką, itin svarbu bus ES lygmeniu kaupti išsamesnę informaciją apie įgūdžius. Įgūdžių sąjunga taip pat grindžiama veiksmais, kurių jau imtasi pagal Europos švietimo erdvės (EŠE) iniciatyvą, ir veikia sinergiškai.

• Vienam iš penkių suaugusiųjų sunku skaityti ir rašyti.
  (Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros GD, 2025 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis. Lyginamoji ataskaita, 7.2 skyrius - atidaryti naują kortelę, 2025 m.)
• Vienam iš keturių penkiolikmečių trūksta skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų žinių.
  (Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros GD, ataskaita The twin challenge of equity and excellence in basic skills in the EU - atidaryti naują kortelę, 2024 m.)
• Beveik keturios iš penkių mažųjų ir vidutinių įmonių negali rasti reikiamų specialistų.
  (Europos Komisija, greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 529 - atidaryti naują kortelę, 2023 m. rugsėjo mėn.)

Vos 0,1 proc. padidinus investicijas į jaunų darbuotojų įgūdžius, užimtumas galėtų padidėti 0,25 proc., o bendrasis vidaus produktas – 0,18 proc. (Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, ataskaita Employment and Social Developments in Europe 2024 - atidaryti naują kortelę, 2024 m.).

2021–2027 m. ES investuoja daugiau kaip 150 mlrd. EUR, kad padėtų žmonėms, įmonėms, švietimo įstaigoms ir kitiems subjektams plėtoti švietimą ir įgūdžius, kurių reikia klestinčiai ir konkurencingai Europos ekonomikai. Naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (žr. 8 skyrių), kuri bus vykdoma 2028–2034 m., Komisija siūlo bent 14 proc. lėšų pagal bet kokius nacionalinės ir regioninės partnerystės planus - atidaryti naują kortelę (išskyrus žemės ūkiui ir Socialiniam klimato fondui rezervuotas sumas) skirti socialiniams tikslams. Naujasis biudžetas padės įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, nes bus investuojama į žmones kuriant kokybiškas darbo vietas, užtikrinant socialinę įtrauktį, švietimą, įgūdžius, sveikatos priežiūrą, būsto prieinamumą ir socialinę infrastruktūrą.

Investicijos į žmones, jų įgūdžių pripažinimas ir specialistų pritraukimas visoje Europoje yra pagrindiniai įgūdžių sąjungos ramsčiai. 2025 m. Komisija paminėjo „Europass - atidaryti naują kortelę“ – nemokamos ir saugios interneto platformos, padedančios piliečiams per visą jų profesinę karjerą, – dvidešimtmečio sukaktį.

© kite_rin – stock.adobe.com

Specialistų iš ES nepriklausančių šalių pritraukimas yra vienas iš pagrindinių įgūdžių sąjungos tikslų. Lapkričio mėn. Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba taip pat pasiekė politinį susitarimą dėl ES specialistų rezervo - atidaryti naują kortelę – svarbios priemonės ES darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemai spręsti. Tai bus patogi naudoti, šiuolaikiška ir patikima platforma, kurioje darbo ieškantys asmenys iš ES nepriklausančių šalių galės susisiekti su ES darbdaviais. Be to, 2025 m. pradėtas programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ bandomasis projektas „Rinkis Europą“, kuriuo siekiama didinti Europos mokslinių tyrimų srities karjeros patrauklumą sprendžiant nesaugumo problemą ir siūlant puikias darbo sąlygas.

Kokybiškų darbo vietų kūrimas

Užtikrinant kokybiškų darbo vietų prieinamumą ne tik padedama skatinti socialinį teisingumą, bet ir prisidedama prie tvirtos ir konkurencingos pramonės aplinkos. Gruodžio mėn. Komisija priėmė Kokybiškų darbo vietų kūrimo gaires - atidaryti naują kortelę. Jos parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir jose daugiausia dėmesio skiriama kokybiškų darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui, visų pirma perėjimo prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos laikotarpiu, kartu užtikrinant, kad darbuotojų teisių nebūtų vėluojama užtikrinti atsižvelgiant į kintančias šiuolaikinės ekonomikos realijas. Gairėse taip pat raginama užtikrinti esamas teises, kokybiškas paslaugas visiems ir visuose regionuose, tinkamą finansavimą ir tvirtesnį socialinį dialogą bei kolektyvines derybas. Be to, Komisija pradėjo pirmojo etapo konsultacijas dėl Kokybiškų darbo vietų akto - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę, kad sužinotų socialinių partnerių nuomonę apie galimą iniciatyvą šioje srityje.

Parama darbuotojams

Nors skaitmeninės priemonės suteikia daugiau lankstumo tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, sudarydamos sąlygas didesniam savarankiškumui ir inovacijoms, vis dažniau raginama nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad skaitmeninimas nesusilpnintų darbuotojų teisių. 2025 m. Komisija toliau ėmėsi veiksmų, kad apgintų darbuotojų teisę atsijungti ir teisę į sąžiningą nuotolinį darbą, ir užbaigė antrojo etapo konsultacijas su socialiniais partneriais. Be to, iki metų pabaigos Komisija sėkmingai užbaigė ekspertų grupės darbą, skirtą Direktyvai dėl darbo skaitmeninėse platformose - atidaryti naują kortelę perkelti į nacionalinę teisę. Valstybės narės tai padaryti turi iki 2026 m. gruodžio mėn.

Liepos mėn. Komisija pasiūlė griežtesnes apsaugos priemones darbuotojams, patiriantiems pavojingųjų medžiagų poveikį – nustatytos naujos cheminių medžiagų poveikio ribinės vertės - atidaryti naują kortelę. Tikimasi, kad per ateinančius 40 metų šiomis priemonėmis bus užkirstas kelias maždaug 1 700 plaučių vėžio ir 19 000 kitų sunkių ligų atvejų ir būtų galima sutaupyti iki 1,16 mlrd. EUR sveikatos priežiūros išlaidų. Komisijos pasiūlymą aptars Parlamentas ir Taryba. ES taip pat paskelbė naują orientacinį pavojingų vaistinių preparatų sąrašą - atidaryti naują kortelę ir su asbestu susijusios rizikos sveikatai ir saugai valdymo gaires - atidaryti naują kortelę.

Vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams - atidaryti naują kortelę toliau padėjo dėl didelio masto restruktūrizavimo atleistiems darbuotojams. Kaip pavyzdinę automobilių sektoriaus ateities veiksmų plano - atidaryti naują kortelę iniciatyvą Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti fondą, kad įmonės galėtų prašyti paramos darbuotojams, kuriems gresia darbo vietos praradimas.

Finansavimas iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams

• 8 mln. EUR 2 400 darbuotojų, atleistų po Belgijos tolimojo susisiekimo autobusų gamintojo „Van Hool“ bankroto, paremti.
• 1 mln. EUR 417-ai darbuotojų, netekusių darbo uždarius Belgijos lustų gamintojo „BelGaN“ gamyklą, paremti.
• 3 mln. EUR padėti 915-ai darbuotojų, atleistų Vokietijoje uždarius įmonės „Goodyear“ gamyklą Fuldoje ir iš dalies uždarius gamyklą Hanau.
• 8,5 mln. EUR 5 800 darbuotojų, atleistų po Švedijos baterijų gamintojo „Northvolt“ bankroto, paremti.

Be to, gegužės mėn. penkių sektorių profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos pasirašė smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos ir kovos su jais gaires - atidaryti naują kortelę. Jomis išplečiama esamų gairių taikymo sritis, įtraukiant smurtą internete, ir pabrėžiami lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija principai.

Įperkamas būstas ir energija

Neįperkamas būstas tapo plačiai paplitusia ir neatidėliotina problema visoje Europoje, todėl žmonėms sunkiau judėti studijų ar darbo tikslais, o tai savo ruožtu kenkia ES konkurencingumui ir ekonominiam klestėjimui. Po kovo 24 d. konferencijos - atidaryti naują kortelę, kurią kartu organizavo Parlamentas ir Komisija, buvo pradėtas rengti pirmasis Europos įperkamo būsto planas - atidaryti naują kortelę. Planas priimtas 2025 m. pabaigoje ir rengtas remiantis naujos Būsto patariamosios tarybos - atidaryti naują kortelę indėliu. Planu siekiama padėti valstybėms narėms, regionams ir miestams įveikti struktūrinius iššūkius, pritraukti viešųjų ir privačiųjų investicijų ir galiausiai pagerinti prieigą prie tvaraus, įperkamo ir kokybiško būsto, įskaitant socialinį būstą.

40 %

jaunuolių mano, kad pragyvenimo išlaidos yra aktualiausias ateities klausimas.

Šaltinis: Europos Parlamentas, greitoji „Eurobarometro“ apklausa „2024 m. jaunimo apklausa“ - atidaryti naują kortelę, 2025 m. vasario mėn.

Plane taip pat siūlomos našesnio ir novatoriškesnio statybos ir renovacijos sektoriaus priemonės, kuriomis bus sprendžiama būsto pasiūlos ir paklausos neatitikties problema įgyvendinant Europos būsto statybos strategiją - atidaryti naują kortelę. Tai sustiprina naujojo europinio bauhauzo - atidaryti naują kortelę iniciatyva, dėl kurios gruodžio mėn. Komisija kartu su Europos įperkamo būsto planu priėmė komunikatą ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos - atidaryti naują kortelę. Šia iniciatyva siekiama puoselėti tvarias, įtraukias ir estetiškai patrauklias erdves, produktus ir gyvenimo būdą, derinant juos su Europos žaliuoju kursu bei švarios pramonės kursu ir kartu gerbiant įvairias kultūras bei tradicijas.

Būsto įperkamumo klausimas aktualus ne tik mažesnes pajamas gaunančioms gyventojų grupėms. 2025 m. Komisija pasiūlė peržiūrėti Sprendimą dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų - atidaryti naują kortelę, siekdama užtikrinti, kad valstybės pagalbos taisyklėmis būtų sudarytos palankesnės sąlygos investuoti tiek į įperkamą būstą, tiek į socialinį būstą. Komisija bendradarbiaus su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, kad supaprastintų būsto pasiūlą ribojančias taisykles ir procedūras, ypatingą dėmesį skirdama planavimui ir leidimų išdavimui. Nauja teisėkūros iniciatyva dėl trumpalaikės nuomos bus remiamos vietovės, kuriose trūksta būsto.

Šis planas, kuriuo siekiama kompleksiškai šalinti pagrindines būsto krizės priežastis, bus ypač naudingas labiausiai paveiktiems asmenims: jaunimui, studentams, ypač svarbiems darbuotojams, mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir kitoms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms. Komisija sutelks naujas investicijas į studentų ir socialinį būstą ir padės valstybėms narėms įgyvendinti geresnius benamiams skirtus sprendimus, grindžiamus principu „svarbiausia – būstas“.

ES siekia ne tik užtikrinti, kad būstas būtų įperkamesnis, bet ir padėti vartotojams sumažinti savo energijos sąnaudas. Įperkamos energijos veiksmų planas - atidaryti naują kortelę palengvins naštą namų ūkiams ir įmonėms, kurių sąskaitos už energiją yra didelės (žr. 2 skyrių), nes sumažinus Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro iki 2030 m. bus galima sutaupyti 130 mlrd. EUR. Per metus parengti papildomi specialiai pritaikyti sprendimai, pavyzdžiui, peržiūrėtos elektros prietaisų energijos suvartojimo budėjimo režimu - atidaryti naują kortelę taisyklės, kurios taikomos nuo gegužės 9 d., dar labiau sumažins energijos suvartojimą.

Vartotojų apsaugos stiprinimas

Dėl ES vartotojų apsaugos taisyklių vartotojai yra gerai apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos ir turi teisę gauti aiškią informaciją apie perkamus produktus ir paslaugas. Tačiau dėl skaitmeninės ekonomikos ir e. prekybos augimo vartotojams internete kilo naujų iššūkių.

Lapkričio 19 d. priimtoje naujojoje 2025–2030 m. vartotojų darbotvarkėje - atidaryti naują kortelę daugiausia dėmesio skiriama vartotojų teisių stiprinimui bendrojoje rinkoje. Tai pagerins vykdymo užtikrinimą, skatins konkurencingumą ir tvarią gerovę, apsaugos pažeidžiamus vartotojus, sumažins administracinę naštą ir skatins sąžiningą, žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką. Svarbus darbotvarkės elementas bus Skaitmeninio sąžiningumo aktas - atidaryti naują kortelę, kurį numatyta priimti 2026 m. antrąjį pusmetį ir kuriuo konkrečiai siekiama kovoti su žalinga praktika, pavyzdžiui, manipuliatyviais dizaino sprendimais ir apgaulinga nuomonės formuotojų rinkodara, visose interneto erdvėse, ypatingą dėmesį skiriant nepilnamečiams. Taip pat bus nagrinėjamos supaprastinimo ir naštos mažinimo galimybės nemažinant vartotojų apsaugos. Komisija taip pat paskelbė komunikatą dėl e. prekybos - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama mažinti riziką sveikatai ir saugai, susijusią su mažos vertės prekių importo į ES rinkas padidėjimu.

2025 m. Europos vartotojų aukščiausiojo lygio susitikime - atidaryti naują kortelę politikos formuotojai, įmonės ir pilietinė visuomenė aptarė vartotojų apsaugą, tarpvalstybinę e. prekybą ir skaitmenines rinkas, kad suformuotų naująją vartotojų darbotvarkę ir susijusį veiksmų planą. Be to, renginyje dvi naujos e. prekybos platformos prisijungė prie įsipareigojimo dėl vartotojų apsaugos - atidaryti naują kortelę – taip jos papildė 10 esamų pasirašiusiųjų šalių, kurios yra įsipareigojusios laikytis griežtesnių teisinių reikalavimų, kad apsaugotų vartotojus ir jų skaitmenines teises, gretas.

ES 2025 m. vartotojų sąlygų rezultatų suvestinės - atidaryti naują kortelę išvados

Tikėtina, kad pirkėjai internetu 60 % dažniau patirs problemų nei pirkėjai ne internetu.

93 % nerimauja dėl tikslinės reklamos, įskaitant dėl:

• asmens duomenų rinkimo be sutikimo (71 proc.),
• perteklinės reklamos (67 proc.),
• neišvengiamo personalizavimo (63 proc.).

45 % praėjusiais metais susidūrė su internetinėmis apgaulėmis.

Daugelis jų susidūrė su nesąžininga praktika, pavyzdžiui, su:

• melagingais atsiliepimais (66 proc.),
• klaidinančiu nuolaidų taikymu (61 proc.).

Kiti vartotojų apsaugos veiksmai 2025 m.

• Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl naujųjų žaislų saugos taisyklių - atidaryti naują kortelę.
• Komisijai ir nacionalinėms vartotojų apsaugos institucijoms atlikus tyrimą - atidaryti naują kortelę nustatyta, kad beveik pusė prekyba naudotomis prekėmis internetu užsiimančių prekiautojų tinkamai neinformuoja vartotojų apie jų teisę grąžinti prekes.
• Liepos mėn. Komisija surengė dialogą įgyvendinimo klausimais - atidaryti naują kortelę dėl vartotojų apsaugos skaitmeninėje aplinkoje.

VAIZDO ĮRAŠAS.Kartu už patikimas internetines apžvalgas.

Siekdama užtikrinti, kad vartotojai turėtų galimybę naudotis patikimomis turistų apgyvendinimo įstaigų apžvalgomis ir vertinimais, ES padėjo užsakymų platformoms, viešbučių valdytojams ir vartotojų organizacijoms rengti naują elgesio kodeksą - atidaryti naują kortelę.

Jaunimo aktyvumas ir dalyvavimas

Jaunimo svarba formuojant ES ateitį atspindėta 2024–2029 m. Komisijos politinėse gairėse - atidaryti naują kortelę. ES yra įsipareigojusi išklausyti jaunimo nuomonę ir tiesiogiai spręsti jiems rūpimus klausimus.

Naujoji Pirmininko jaunimo reikalų patariamoji taryba - atidaryti naują kortelę, kasmetiniai jaunimo politikos dialogai - atidaryti naują kortelę ir Komisijos atliekama poveikio jaunimui patikra - atidaryti naują kortelę užtikrina jaunimui centrinę vietą ES politikos formavimo procese. 2025 m. Komisija rengdama metinę darbo programą pirmą kartą taikė poveikio jaunimui patikrą, konsultuodamasi su jaunimu ir jaunimo pilietine visuomene dėl pagrindinių jaunimui labai svarbių iniciatyvų. Be to, visi Komisijos nariai surengė jaunimo politikos dialogus, kad paskatintų jaunimą pasidalyti savo nuomone ir užtikrintų, kad jų balsas būtų išgirstas aukščiausiu ES sprendimų priėmimo lygmeniu.

Pirmininko jaunimo reikalų patariamąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės nacionalinės jaunimo tarybos atstovą ir vienas Europos jaunimo forumo - atidaryti naują kortelę atstovas, taip pat stebėtojai iš šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių stoti į ES. Ji pataria Pirmininkui jaunimui svarbiausiais klausimais, dalijasi jų požiūriu į Komisijos formuojamą politiką ir ES politikos formavimo procese daugiausia dėmesio skiria jaunimui.

VAIZDO ĮRAŠAS.Pirmininko jaunimo reikalų patariamoji taryba.

Kiekvienas Komisijos narys per pirmąsias 100-ą naujosios kadencijos dienų surengė savo pirmąjį jaunimo politikos dialogą ir visus metus toliau asmeniškai bendravo su jaunaisiais europiečiais.

41 dialogas
surengtas nuo šios kadencijos pradžios.

9 dialogai
suteikė vertingos informacijos iniciatyvoms, kurioms taikyta poveikio jaunimui patikra, pavyzdžiui, Europos demokratijos skydui, Europos vandenynų paktui ir žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijai.

Švietimo rėmimas ir tiltų tiesimas

Įgūdžių sąjunga iš esmės grindžiama EŠE - atidaryti naują kortelę – iniciatyva, kuria siekiama padėti valstybėms narėms kurti įtraukesnes ir atsparesnes švietimo ir mokymo sistemas, – ir yra įgyvendinama kartu su ja. Birželio mėn. Komisija paskelbė Europos švietimo erdvės tarpinio vertinimo ataskaitą - atidaryti naują kortelę, kuria remdamasi Taryba tariasi dėl naujos 2026–2030 m. strateginio bendradarbiavimo programos.

Pagrindinių įgūdžių veiksmų planas - atidaryti naują kortelę ir strateginis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo planas - atidaryti naują kortelę taip pat yra įgūdžių sąjungos dalis. Jais siekiama remti valstybių narių pastangas užtikrinti, kad visi žmonės – nuo ankstyvos vaikystės iki pilnametystės – turėtų tvirtų pagrindinių įgūdžių, ir padidinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse besimokančių mokinių ir studentų dalį, ypatingą dėmesį skiriant merginoms.

Sėkmingas įgūdžių sąjungos ir Europos švietimo erdvės diegimas priklauso nuo tvirtos paramos švietimui ir mokymui. Programa „Erasmus+“ - atidaryti naują kortelę yra ilgalaikė ES sėkmės istorija, jau beveik 40 metų prisidėjusi prie daugiau kaip 16 mln. žmonių asmeninio ir akademinio augimo. Atsižvelgdama į tai, Komisija pasiūlė programos „Erasmus+“ biudžetą padidinti 50 proc., kad jaunimui, besimokantiems suaugusiesiems ir darbuotojams būtų padedama įgyti mobilumo mokymosi tikslais patirties kitose valstybėse narėse ir taip stiprinti bendrystės jausmą ir puoselėti bendras ES vertybes bei pilietinį aktyvumą. Pasiūlymu taip pat siekiama išplėsti programos taikymo sritį, kad ji apimtų savanorišką veiklą, sukuriant vieno langelio principu veikiančią sistemą visiems ES finansuojamiems jaunimo projektams ir iniciatyvoms.

2025 m. programai „Erasmus+“ buvo skirtas „Cercle d’Economia“ apdovanojimas už Europos integraciją - atidaryti naują kortelę.

2025 m. Europos aukščiausiojo lygio susitikime švietimo ir įgūdžių klausimais - atidaryti naują kortelę, kurio tema – Europos augimo skatinimas, daugiausia dėmesio skirta Europos švietimo sistemų parengimui greitiems visuomenės ir ekonominiams pokyčiams. Ministrai, politikos formuotojai, pedagogai, studentai, socialiniai partneriai ir pramonės lyderiai aptarė, kaip švietimas gali sustiprinti Europos konkurencingumą, sanglaudą ir demokratines vertybes. Komisija taip pat pristatė naują Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį - atidaryti naują kortelę ir 2024 m. programos „Erasmus+“ metinę ataskaitą - atidaryti naują kortelę.

Pasiryžusi užtikrinti tvirtą Europos švietimo erdvę, 2025 m. Komisija sušaukė pirmąjį Europinio laipsnio forumą - atidaryti naują kortelę Florencijoje (Italija). Jame dalyvavo daugiau kaip 160 nacionalinių valdžios institucijų, universitetų, kokybės užtikrinimo agentūrų ir studentų organizacijų atstovų, kad būtų pasirengta įdiegti jungtinį Europinį laipsnio ženklą pagal Florencijos įsipareigojimą.

Tačiau švietimas ir įgūdžių ugdymas neapsiriboja vien universitetais. Programos „Erasmus+“ mobilumo mokymosi tikslais ir bendradarbiavimo projektai naudingi įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjams, mokykloms ir darbo rinkos suinteresuotiesiems subjektams. Profesinės kompetencijos centrai - atidaryti naują kortelę – pavyzdinė programos „Erasmus+“ iniciatyva profesinio rengimo ir mokymo srityje – 2025 m. gavo rekordinį paraiškų skaičių – iš viso 303, o užpernai – 132 paraiškas. 2021–2027 m. laikotarpiu šiems centrams finansuoti pagal programą „Erasmus+“ skirtas orientacinis 400 mln. EUR biudžetas. Pagal 2025 m. kvietimą teikti pasiūlymus iš turimo biudžeto galima finansuoti bent 15 naujų programos „Erasmus+“ projektų.

Vasarą Europos pameistrystės aljansas - atidaryti naują kortelę surengė naujausią aukšto lygio renginį - atidaryti naują kortelę, kuriame dalyvavo daugiau kaip 230 dalyvių. Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, politikos formuotojai, socialiniai partneriai, švietimo paslaugų teikėjai, įmonės ir pameistriai susirinko aptarti, kaip pameistrystė gali paskatinti Europos perėjimą prie švarios energijos ir ugdyti kvalifikuotą ir atsparią darbo jėgą ateičiai. Kartu su Europos mokymo fondu - atidaryti naują kortelę aljansas spalio mėn. Juodkalnijoje surengė seminarą šalims partnerėms - atidaryti naują kortelę.

Pagrindinių įgūdžių veiksmų plane, kuris yra įgūdžių sąjungos dalis, pilietiškumo įgūdžiai pirmą kartą pripažįstami kartu su tokiais įgūdžiais kaip raštingumas, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžiai. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. Europos novatoriško mokymo apdovanojimo - atidaryti naują kortelę tema buvo „Pilietinis švietimas. Dalyvavimas demokratiniame gyvenime, bendros vertybės ir pilietinis aktyvumas“. Per metus pagal programos „Erasmus+“ „Jean Monnet“ veiksmo „Mokymasis apie ES“ iniciatyvas - atidaryti naują kortelę buvo atrinkti 106 pasiūlymai, kuriais siekiama užtikrinti, kad per trejų metų laikotarpį kiekviena mokykla bent 120 valandų skirtų pamokoms apie ES demokratiją ir vertybes. 2025 m. taip pat išsiplėtė „Jean Monnet“ mokyklų tinklai. Šiuos tinklus sudaro bent trijų valstybių narių institucijos ir jie padeda integruoti ES temas į pradinių bei vidurinių mokyklų ir profesinio rengimo bei mokymo programas.

Be to, 2025 m. Komisija surengė du „DiscoverEU“ - atidaryti naują kortelę paraiškų teikimo etapus, per kuriuos aštuoniolikmečiams visoje Europoje padovanota daugiau kaip 75 000 kelionės bilietų. Iniciatyva „DiscoverEU“ padeda jaunimui tyrinėti bendrą žemyno kultūros paveldą ir įgyti įgūdžių bei gebėjimų, kurie jiems bus naudingi visą gyvenimą. Šie etapai vyko minint Šengeno susitarimo 40-ąją sukaktį – taip paminėtas laisvo judėjimo didelėje Europos dalyje keturiasdešimtmetis.

Europos kultūros politikos kelrodis

Sparčių pokyčių laikotarpiu būtina pripažinti ir visapusiškai išnaudoti kultūros potencialą ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria kultūros ir kūrybos sektoriai bei industrijos. Todėl Komisija pristatė Europos kultūros politikos kelrodį - atidaryti naują kortelę, kuriame išdėstyta vizija ir pagrindinės kryptys, kaip kultūrai skirti pagrindinį dėmesį formuojant ES politiką. Kelrodžio tikslų bus siekiama pagal 20 pavyzdinių iniciatyvų, įskaitant pasiūlymą dėl ES menininkų chartijos, kuria siekiama pagerinti meno ir kultūros specialistų darbo sąlygas.