Tam, kad Europa klestėtų, jos ekonomika turi būti konkurencinga, tvari ir atspari ir turi teikti galimybių jos žmonėms bei įmonėms – dabar ir ateityje. 2025 m. Europos Sąjunga sustiprino savo pramoninę bazę, paspartino perėjimą prie švarios energijos ir skaitmeninę pertvarką ir sustiprino bendrąją rinką. Vadovaudamasi konkurencingumo kelrodžiu ir švarios pramonės kursu, ji stengėsi panaikinti inovacijų diegimo atotrūkį, sumažinti priklausomybę ir suderinti klimato srities užmojus su ekonomikos augimu. Naujos iniciatyvos, kuriomis siekiama mažinti biurokratizmą, modernizuoti mokesčius ir remti sąžiningą konkurenciją, padės įmonėms – ypač mažosioms ir vidutinėms – klestėti tarpvalstybiniu mastu. Strateginės investicijos į švarias technologijas, skaitmenines inovacijas ir ypatingos svarbos žaliavas skatina ilgalaikį konkurencingumą. Santaupų ir investicijų sąjungos ir Europos konkurencingumo fondo bei programos „Europos horizontas“ tikslas – nukreipti daugiau kapitalo į būsimas Europos pramonės šakas. Konkurencingos Europos centre išlieka žmonės ir 2025 m. sukurta įgūdžių sąjunga suteiks jiems įgūdžių, reikalingų persitvarkančioje ekonomikoje (žr. 4 skyrių).

Konkurencingumo kelrodis

Konkurencingumo kelrodis - atidaryti naują kortelę yra veiksmų gairės, kuriomis ES vadovausis ateinančius penkerius metus dirbdama konkurencingumo srityje. Jis grindžiamas M. Draghi - atidaryti naują kortelę ir E. Lettos - atidaryti naują kortelę pranešimais ir jame išdėstyti trys pagrindiniai siekiai - atidaryti naują kortelę: atotrūkio inovacijų srityje panaikinimas, bendras priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir konkurencingumo užtikrinimo planas ir ekonominio saugumo didinimas mažinant pernelyg didelę priklausomybę. Šie siekiai grindžiami horizontaliosiomis priemonėmis, kurios sudarys sąlygas konkurencingumui visoje ES ekonomikoje ir jį sustiprins.

Horizontalūs ES
konkurencingumą skatinantys veiksniai

1. Biurokratizmo mažinimas.
2. Kliūčių bendrojoje rinkoje šalinimas.
3. Veiksmingesnio investicijų finansavimo užtikrinimas.
4. Skatinimas ugdyti įgūdžius ir kurti kokybiškas darbo vietas.
5. Geresnio ES ir valstybių narių politikos koordinavimo užtikrinimas.

Bendrosios rinkos sukūrimas

Kelrodyje nustatyta strateginė kryptis (inovacijos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, saugumas) siekiant konkurencingumo, o sukurta bendroji rinka padės užtikrinti, kad kelias būtų be kliūčių. Gegužės 21 d. Europos Komisija pasiūlė bendrosios rinkos strategiją - atidaryti naują kortelę, kad Europos Sąjungoje būtų lengviau užsiimti verslu. Strategija pirmiausia siekiama, kad tarpvalstybinis paslaugų teikimas ir tarpvalstybinis prekių judėjimas taptų sklandesni ir kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas bendrosios rinkos taisyklių vykdymas. Dėl bendrosios rinkos ES bendrasis vidaus produktas padidėjo bent 3–4 proc. ir nuo rinkos kūrimo pradžios joje sukurta 3,6 mln. darbo vietų. Visiškai integravus bendrąją rinką, jau pasiekta nauda padvigubėtų, o ES taptų konkurencingesnė.

Atsižvelgdama į tai, Komisija paskelbė 2024 m. konkurencijos politikos ataskaitą - atidaryti naują kortelę. Ji taip pat paskelbė 2025 m. metinę bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitą - atidaryti naują kortelę, kurioje apžvelgiama ES pažanga, atsižvelgiant į devynis pagrindinius konkurencingumo veiksnius.

Liepos mėn. pritarta euro įvedimui Bulgarijoje nuo 2026 m. sausio 1 d., taigi šalis tapo 21-ąja euro zonos valstybe nare.

E. prekybos prekėms taikomų muitinės procedūrų modernizavimas ir supaprastinimas

Lapkričio mėn. valstybės narės pasiekė susitarimą panaikinti 150 EUR atleidimo nuo muitų ribą - atidaryti naują kortelę, reformuodamos e. prekybos prekių tvarkymą ir siekdamos suvienodinti e. prekybos ir tradicinės mažmeninės prekybos sąlygas. Tai pirmas laimėjimas įgyvendinant 2023 m. pasiūlymą dėl muitinės reformos - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama spręsti e. prekybos problemas, kylančias dėl padidėjusio mažos vertės prekių, kurias iš ES nepriklausančių šalių tiesiogiai įveža ES vartotojai, skaičiaus.

PVM taisyklių modernizavimas skaitmeniniam amžiui

Gegužės mėn. Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl naujo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taisyklių plano - atidaryti naują kortelę. Pakeitimai daugiausia susiję su e. prekybos būdu importuojamais produktais ir prekių, parduodamų iš ES nepriklausančių šalių, apmokestinimu. Tikslas – skatinti naudotis vieno langelio principu grindžiama PVM sistema - atidaryti naują kortelę, dėl kurios supaprastėja PVM deklaravimas, ES įmonėms tenka tvarkyti mažiau dokumentų ir remiamos pastangos kovoti su sukčiavimu PVM.

Kovo mėn. priimtas - atidaryti naują kortelę svarbus dokumentų dėl PVM skaitmeniniame amžiuje - atidaryti naują kortelę rinkinys – tai svarbus žingsnis į priekį skaitmenizuojant ir modernizuojant ES PVM sistemą. Sistema taps palankesnė verslui, pagal ją bus griežčiau kovojama su sukčiavimu ir bus geriau pasirengta spręsti augančios platformų ekonomikos problemas.

Administracinės naštos mažinimas

Palankios verslo aplinkos sukūrimas taip pat reiškia administracinių reikalavimų – ypač taikomų MVĮ – sušvelninimą. Vietoje 27 skirtingų nacionalinių teisės sistemų ES nori sukurti vieną neprivalomą ES masto bendrovių teisę, vadinamą 28-ąja teisine sistema - atidaryti naują kortelę, kad įmonės galėtų lengviau ir greičiau įsisteigti ir vykdyti veiklą bet kurioje ES vietoje, naudodamosi skaitmeninėmis priemonėmis ir supaprastintomis procedūromis. Sistemos tikslas – supaprastinti tarpvalstybinį verslą ir sudaryti palankesnes sąlygas bendrovėms pritraukti investicijų.

ES taip pat padeda MVĮ valdyti su sankcijomis susijusius sudėtingus aspektus. ES taikoma daugiau kaip 40 sankcijų režimų - atidaryti naują kortelę, kuriais siekiama užkirsti kelią konfliktams arba reaguoti į krizes. Kovo mėn. Komisija įsteigė ES sankcijų pagalbos tarnybą - atidaryti naują kortelę – vieno langelio principu veikiančią tarnybą, siūlančią išteklius, organizuojančią renginius ir teikiančią atitikčiai reikalavimams užtikrinti reikalingą paramą. Pagalbos tarnyba padeda MVĮ suprasti sankcijas ir jų laikytis, teikdama gaires įmonėms, kurioms sunku savarankiškai atlikti išsamų patikrinimą.

Siūlomos europinės verslo dėklės - atidaryti naują kortelę yra skaitmeninės priemonės, dėl kurių palengvės visų dydžių bendrovių sąveika ir saugus bendravimas su valdžios institucijomis ir kitomis įmonėmis visoje ES. Bendrovės ir valdžios institucijos galės nustatyti duomenis, patvirtinti jų autentiškumą ir jais keistis. Verslo dėklės turės visapusišką teisinę galią visoje ES. Jos grindžiamos Europos skaitmeninės tapatybės sistema - atidaryti naują kortelę ir yra platesnės supaprastinimo darbotvarkės dalis.

Siekdama sumažinti mokesčių sudėtingumą, Taryba priėmė Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje - atidaryti naują kortelę (DAB 9 - atidaryti naują kortelę) pakeitimą. Pagal jį tarptautinėms subjektų grupėms leidžiama teikti vieną papildinio mokesčio informacijos deklaraciją už visą grupę, užuot kelis kartus teikus deklaracijas kiekvienoje jurisdikcijoje. Mokesčių administratoriams taip pat bus naudinga standartizuota keitimosi informacija sistema.

Pagal savo techninės paramos priemonę - atidaryti naują kortelę ES rems 109 reformas - atidaryti naują kortelę, kad padėtų valstybėms narėms gerinti verslo sąlygas, panaikinti inovacijų atotrūkį, kurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką ir didinti ES ekonominį saugumą. 38-iomis iš tų reformų bus konkrečiai sumažinta MVĮ tenkanti našta ir bus remiami startuoliai bei veiklą plečiančios įmonės.

Galiausiai ES taip pat peržiūri savo taisykles, kad pašalintų administracines kliūtis bendrojoje rinkoje (žr. 8 skyriaus skirsnį „ES taisyklių supaprastinimas“).

Konkurencijos politika

- atidaryti naują kortelę

ANIMACIJA.Kaip ES konkurencijos politika gerina kasdienį gyvenimą?

Švarios ir konkurencingos pramonės skatinimas

Atsižvelgdama į trejopą planetos krizę dėl klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos (žr. 5 skyrių) ir į tai, kad, kaip matyti iš 2024 m. Europos klimato padėties ataskaitos - atidaryti naują kortelę, 2024 m. buvo šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją, ES tebėra įsipareigojusi į šiuos iššūkius reaguoti taip, kad perėjimo prie švarios energijos sąlygomis sukurtų tvaraus augimo ir pasaulinės lyderystės galimybių. Dėti šias pastangas labai padeda švarios pramonės kursas - atidaryti naują kortelę, nes juo klimato politika derinama su konkurencingumu ir strateginiu nepriklausomumu. Šis kursas paspartins pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir padės užtikrinti, kad iki 2050 m. būtų pasiektas Europos klimato teisės akte - atidaryti naują kortelę nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas.

Birželio mėn. Komisija priėmė Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemą - atidaryti naują kortelę. Pagal šią sistemą valstybėms narėms suteikiama galimybė supaprastintomis sąlygomis remti švarią energiją, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir švarių technologijų gamybą ir teikiama tikslinė parama energijai imlių vartotojų elektros energijos išlaidoms dengti. Be to, spalio mėn. buvo pristatyta ES pasaulinė klimato ir energetikos vizija - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama sustiprinti ES poziciją pasaulinėse rinkose. Pagal šią strategiją stiprinamos esamos partnerystės ir kuriamos naujos abipusiškai naudingos partnerystės su tarptautiniais partneriais, taigi į švarios pramonės kursą įtraukiamas išorės aspektas ir siekiama skatinti tvarų visuotinį perėjimą prie švarios energijos.

Pagrindinės veiksmų kryptys pramonės uždaviniams spręsti

Iniciatyvos specifinius uždavinius sprendžiantiems pramonės sektoriams

EUROPOS PLIENO IR METALŲ VEIKSMŲ PLANAS - atidaryti naują kortelę

Tai veiksmų gairės, kuriomis siekiama mažinti energijos sąnaudas, stiprinti prekybos apsaugą, užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui, skatinti žiediškumą, telkti investicijas ir išsaugoti darbo vietas. Pagal planą Komisija pateikė pasiūlymą - atidaryti naują kortelę, kaip apsaugoti ES plieno sektorių nuo nesąžiningo pasaulinių perteklinių pajėgumų poveikio.

CHEMIJOS PRAMONĖS VEIKSMŲ PLANAS - atidaryti naują kortelę

Šiame plane išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama padėti sumažinti energijos ir žaliavų sąnaudas, remti švarias ir žiedines technologijas, sukurti Ypatingos svarbos cheminių medžiagų aljansą, supaprastinti reglamentavimo reikalavimus ir spręsti kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, PFAS (vadinamųjų amžinųjų cheminių medžiagų), problemą.

EUROPOS AUTOMOBILIŲ PRAMONĖS VEIKSMŲ PLANAS - atidaryti naują kortelę

Šiuo planu bus remiamas perėjimas prie netaršių, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių ir bus padedama išnaudoti sektoriaus inovacinį potencialą. Siekiant padėti gamintojams pasiekti 2025 m. naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo anglies dioksido kiekio tikslus, pasiūlyta - atidaryti naują kortelę lankstumo priemonė - atidaryti naują kortelę. Veiksmų plane numatyta pradėti įgyvendinti investicinių priemonių rinkinį „Battery Booster“, pagal kurį ES baterijų gamintojams bus skirta 1,8 mlrd. EUR, kad jie galėtų plėsti veiklą ir didinti savo gamybos pajėgumus. Komisija taip pat pateikė automobilių pramonės dokumentų rinkinį - atidaryti naują kortelę, įskaitant pasiūlymą dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo anglies dioksido kiekio normų peržiūros, pasiūlymą dėl įmonių netaršių transporto priemonių parkų, strategiją „Battery Booster“ ir automobilių pramonės sektoriaus bendrąjį rinkinį.

Švari ir įperkama energija

Kad ES galėtų įgyvendinti švarios pramonės kursą, jai reikia įperkamos energijos. Vasario mėn. Komisija pristatė Įperkamos energijos veiksmų planą - atidaryti naują kortelę, kuriame nustatytos trumpalaikės energijos sąnaudų mažinimo priemonės. Taip sudarytos sąlygos kuo greičiau gauti naudos dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos taupymo, didesnės rinkos integracijos ir geresnių energetikos tinklų jungčių. Planu siekiama padėti dideles sąskaitas už energiją mokantiems namų ūkiams ir dideles gamybos sąnaudas patiriantiems pramonės sektoriams. Visos numatomos sutaupyti sumos prognozė 2025 m. yra 45 mlrd. EUR, iki 2030 m. – 130 mlrd. EUR per metus, o iki 2040 m. – 260 mlrd. EUR per metus.

Pagal 2022 m. pradėtą įgyvendinti ES planą „REPowerEU“ - atidaryti naują kortelę jau padaryta didelė pažanga užtikrinant, kad piliečiai ir įmonės galėtų naudotis įperkama, saugia ir tvaria energija. Siekdama panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir padidinti ES strateginį savarankiškumą, gegužės mėn. Komisija paskelbė „REPowerEU“ veiksmų gaires - atidaryti naują kortelę, o birželio mėn. pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama iki 2027 m. pabaigos laipsniškai nutraukti Rusijos dujų ir naftos importą. Parlamentas ir Taryba preliminarų politinį susitarimą - atidaryti naują kortelę dėl iniciatyvos pasiekė gruodžio mėn.

Siekdama toliau stiprinti ES energetinį saugumą, Komisija rengia ES energetinio saugumo sistemos peržiūrą. Gruodžio mėn. ji taip pat pasiūlė - atidaryti naują kortelę modernizuoti ir išplėsti ES tinklo infrastruktūrą pagal Europos elektros tinklų dokumentų rinkinį ir iniciatyvą „Energy Highways“.

Liepos mėn. Komisija ir Europos investicijų bankas iš Modernizavimo fondo - atidaryti naują kortelę išmokėjo 3,66 mlrd. EUR - atidaryti naują kortelę 34 švarios energijos projektams remti (kai kuriais iš jų daugiausia dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui). Rugsėjo mėn. minėtos institucijos pradėjo įgyvendinti Mažųjų ir vidutinių įmonių energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvą - atidaryti naują kortelę – 17,5 mlrd. EUR vertės finansavimo programą, kuri, kaip tikimasi, padės daugiau kaip 350 000 bendrovių sumažinti energijos suvartojimą.

Vasario 9 d. Estija, Latvija ir Lietuva, bendradarbiaudamos su Lenkija, sinchronizavo savo elektros tinklus su žemyninės Europos tinklu. ES rėmė šį strateginį Europos projektą – skyrė daugiau kaip 1,3 mlrd. EUR, t. y. padengė 75 proc. investicinių sąnaudų. Taigi Baltijos valstybės visapusiškai integruotos į ES energijos rinką. Šitaip panaikinta priklausomybė nuo Baltarusijos ir Rusijos sistemų ir padidintas regioninis ir ES energetinis atsparumas.

ES toliau daryta pažanga atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje: 2024 m. 47 proc. pagaminamos elektros energijos buvo atsinaujinančiųjų išteklių energija. 2025 m. buvo pateikta bendra ES metodika - atidaryti naują kortelę, pagal kurią apskaičiuojamas per visą mažo anglies dioksido pėdsako kuro gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis. Beveik 1 mlrd. EUR Inovacijų fondo lėšų, finansuotų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų, buvo skirta 15 vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų - atidaryti naują kortelę. Tikimasi, kad įgyvendinant šiuos projektus per 10 metų bus pagaminta beveik 2,2 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taigi į aplinką bus išmesta 15 mln. tonų mažiau anglies dioksido.

Valstybės narės išlaiko teisę pasirinkti savo energijos rūšių derinį ir kai kurioms iš jų, siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti pramonės konkurencingumą ir energetinį saugumą, branduolinė energija tebėra gyvybiškai svarbi. Gegužės mėn. Jungtinis tyrimų centras sukūrė skaitmeninio modeliavimo centrą - atidaryti naują kortelę, kad paremtų inovacijas tokiose srityse kaip mažieji moduliniai reaktoriai ir energetikos planavimas. Komisija taip pat paskelbė atnaujintą Branduolinės informacinės programos komunikatą - atidaryti naują kortelę, kuriame apžvelgiamos branduolinės energetikos plėtros tendencijos ir investicijų poreikiai visoje ES, taip pat pateikiamos gairės dėl branduolinės saugos, atliekų tvarkymo, įgūdžių ir tarptautinio bendradarbiavimo.

Komisija taip pat priėmė 2025–2030 m. darbo planą - atidaryti naują kortelę pagal Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentą - atidaryti naują kortelę ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemos reglamentą - atidaryti naują kortelę. Plane pateiktas sąrašas gaminių, kuriems ekologinio projektavimo reikalavimai ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai turėtų būti nustatyti pirmumo tvarka per ateinančius penkerius metus, kad jie būtų tvarūs, pataisomi, žiediniai ir efektyviai vartojantys energiją. Be to, gegužės 9 d. pradėtos taikyti peržiūrėtos taisyklės dėl elektros prietaisų budėjimo veiksenos, išjungties veiksenos ir tinklinės budėjimo veiksenos - atidaryti naują kortelę energijos sąnaudų.

Darnusis transportas

Kad ES išliktų konkurencinga, jai reikia gerai sujungto darniojo transporto tinklo, kuris padėtų stiprinti regioninę integraciją ir judumą. 2025 m. Komisija atrinko 94 transporto projektus - atidaryti naują kortelę, kuriems pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę - atidaryti naują kortelę bus skirta beveik 2,8 mlrd. EUR ES dotacijų geležinkeliams, vidaus vandenų keliams ir jūrų maršrutams visame transeuropiniame transporto tinkle - atidaryti naują kortelę modernizuoti. Ji taip pat atrinko daugiau kaip 100 projektų, kuriems pagal Alternatyviųjų degalų infrastruktūros priemonę - atidaryti naują kortelę bus skirta apie 1 mlrd. EUR dotacijų atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų infrastruktūros diegimui uostuose bei oro uostuose ir pagrindinėse kelio atkarpose remti.

Be to, Investicijų į darnųjį transportą plane - atidaryti naują kortelę nustatyta strateginė sistema, kuria siekiama paspartinti ES transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą skatinant investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalus aviacijos ir vandens transporto sektoriuose. Tikimasi, kad taikant plane pateiktas priemones iki 2027 m. pabaigos bus sutelkta bent 2,9 mlrd. EUR. Viena iš pagrindinių plano iniciatyvų – įsteigta valstybių narių pradininkių koalicija, kurios tikslas – remti sintetinių aviacinių degalų gamybą ir naudojimą. Ši grupė ketina rengti dvigubus aukcionus, kuriais gamintojams būtų užtikrinamas ilgalaikis tikrumas dėl pajamų, o degalų pirkėjams – konkurencingos trumpalaikės sutartys. Pirmąjį aukcioną planuojama surengti 2026 m.

Komisija taip pat pateikė plataus užmojo planą - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama paspartinti greitųjų geležinkelių plėtrą ir gerokai sutrumpinti kelionių traukiniais laiką visoje ES.

Būsimi geležinkelio maršrutų patobulinimai

Kitas svarbus etapas buvo proveržis įgyvendinant Brenerio tunelio - atidaryti naują kortelę projektą. Šis tunelis – tai 56 km geležinkelio jungtis tarp Austrijos ir Italijos transeuropinio transporto tinklo Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriuje. ES tuneliui ir jo prieigos keliams pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę suteikė daugiau kaip 2,3 mlrd. EUR finansavimą. Europos investicijų bankas taip pat pasirašė 875 mln. EUR vertės finansavimo susitarimą - atidaryti naują kortelę dėl Portugalijos greitojo geležinkelio linijos tarp Lisabonos ir Porto; parama projektui suteikta ir pagal programą „InvestEU“ - atidaryti naują kortelę.

2025 m. buvo nuolat daroma pažanga įgyvendinant 2023 m. krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkinį - atidaryti naują kortelę. Buvo pasiektas politinis susitarimas dėl Reglamento dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumo naudojimo - atidaryti naują kortelę ir dėl Reglamento dėl „CountEmissionsEU“ - atidaryti naują kortelę. Dėl šių priemonių krovininis transportas taps veiksmingesnis ir tvaresnis, nes bus teikiamos didesnės paskatos mažataršiams sunkvežimiams, gerinamas geležinkelių infrastruktūros valdymas ir didinamas informacijos apie su transportu susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį prieinamumas.

Siekdama skatinti darnųjį kelių transportą, Komisija pasiūlė - atidaryti naują kortelę iki 2031 m. birželio mėn. visai netaršioms sunkiosioms transporto priemonėms netaikyti kelių rinkliavų ir paskelbė komunikatą - atidaryti naują kortelę bei pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto - atidaryti naują kortelę, kuriais siekiama padėti paspartinti visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą įmonių transporto priemonių parkuose, kuriems tenka apie 60 proc. visų ES užregistruojamų automobilių. Be to, Netaršaus transporto koridorių iniciatyva - atidaryti naują kortelę, kuriai pritarė devynios valstybės narės, siekiama paspartinti sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros diegimą pagrindiniuose krovinių vežimo keliais koridoriuose. Siekdama pagerinti oro kokybę ir kelių eismo saugumą visoje ES, Komisija taip pat pasiūlė iš esmės peržiūrėti ES kelių eismo saugumo ir transporto priemonių registracijos taisykles - atidaryti naują kortelę.

Automobilių pramonės sektoriaus perėjimas prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos toliau remiamas moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Tris partnerystes - atidaryti naują kortelę – „2Zero“, CCAM ir „BATT4EU“ – įgyvendinantys subjektai pasirašė susitarimo memorandumą - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę dėl bendradarbiavimo įgyvendinant bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę pagal programą „Europos horizontas“ - atidaryti naują kortelę (žr. skirsnį „Mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas“). Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ 2025–2027 m. taip pat sutelkta 1 mlrd. EUR iniciatyvoms tokiose srityse, kaip autonominis vairavimas, naujos kartos ličio baterijos ir sunkiųjų elektrinių transporto priemonių parkai, remti.

Apžvelgiamais metais Komisija pradėjo rengti ES uostų strategiją - atidaryti naują kortelę ir ES jūrų pramonės strategiją - atidaryti naują kortelę, kad padidintų ES vandens transporto sistemos, jungiančios uostus, laivybos sektorių ir pramonę, konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą. Naujomis neoficialiomis gairėmis - atidaryti naują kortelę dėl elektros konteinerių tvarkymo įrangos uostuose bendro pirkimo ir tokiai įrangai taikomų standartų siekiama paspartinti perėjimą nuo dyzelinių prie elektrinių mašinų ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Galiausiai, siekiant išlaikyti transporto sektoriaus konkurencingumą ir spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, pradėtos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti karjeros transporto srityje patrauklumą. Tai, be kita ko, rekomendacijos - atidaryti naują kortelę, kaip į transporto sektorių pritraukti moteris ir jas jame išlaikyti, platforma „Moterys ir transportas“ - atidaryti naują kortelę, už įvairovę transporto sektoriuje - atidaryti naują kortelę atsakingų ambasadorių tinklo veikla ir konferencija - atidaryti naują kortelę dėl transporto sektoriaus profesijų patrauklumo jaunimui didinimo.

Investavimas į besiformuojančias technologijas

Ilgalaikis ES konkurencingumas priklauso nuo lyderystės ypatingos svarbos technologijų, pavyzdžiui, superkompiuterijos, dirbtinio intelekto (DI) ir kvantinės kompiuterijos, srityse. Siekdama sustiprinti šią lyderystę, Komisija pagal Skaitmeninės Europos programą - atidaryti naują kortelę skirs 1,3 mlrd. EUR - atidaryti naują kortelę, kad būtų diegiamos ES ateičiai ir jos technologiniam suverenumui gyvybiškai svarbios technologijos.

2025 m. skaitmeninio dešimtmečio padėties ataskaitoje - atidaryti naują kortelę apžvelgta ES 2030 m. skaitmeninių tikslų įgyvendinimo pažanga. Nors pasistūmėta tokiose srityse kaip bazinė 5G ryšio aprėptis ir tinklo paribio technologijų diegimas, ataskaitoje atkreiptas dėmesys į nuolatines pamatinių technologijų, skaitmeninių įgūdžių ir pažeidžiamų grupių apsaugos spragas, pabrėžiant, kad reikia didesnių viešųjų ir privačiųjų investicijų.

Rugsėjo mėn. Komisija pristatė Europos mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros strategiją - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama stiprinti ES mokslinių tyrimų ir technologijų pajėgumus ir kuri apima pačius įvairiausius aspektus – nuo pažangiųjų laboratorijų, didelių mokslinių prietaisų ir duomenų centrų iki bandomųjų linijų, bandymų centrų ir švariųjų patalpų. Ši infrastruktūra yra labai svarbi ES mokslinei kompetencijai, konkurencingumui ir technologiniam suverenumui.

2025 m. taip pat pradėtos taikyti pirmosios DI akto taisyklės - atidaryti naują kortelę ir ES taisyklės dėl bendrosios paskirties DI modelių - atidaryti naują kortelę (taip pat žr. 6 skyrių). Taigi Europos superkompiuterių tinklo - atidaryti naują kortelę srityje padaryta didelė pažanga: JUPITER - atidaryti naują kortelę tapo pirmuoju Europos eksalygmens superkompiuteriu - atidaryti naują kortelę. Apžvelgiamais metais pradėjo veikti šeši nauji DI fabrikai - atidaryti naują kortelę (iki tol jų buvo 13). Trylika šalių - atidaryti naują kortelę taip pat buvo atrinktos DI fabrikų išorės padaliniams, kuriais būtų papildyti esami DI fabrikai - atidaryti naują kortelę, įrengti. DI fabrikų prieglobos šalys yra Bulgarija, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Suomija ir Švedija. Danija, Estija, Norvegija, Portugalija ir Turkija yra DI fabrikų šalys partnerės. Tai padaryta atsižvelgiant į neigiamą poveikį, kurį didėjantis DI naudojimas ir duomenų centrų infrastruktūros plėtra daro energijos ir vandens paklausai.

DI fabrikų prieglobos šalys

Diagramoje pateikti visi devyniolika dirbtinio intelekto fabrikų šešiolikoje valstybių narių. Tai – Brein++ Bulgarijoje; C Z A I Čekijoje; J A I F ir Hammer Hai Vokietijoje; Pharos Graikijoje; Uon Helth ei ai ir BSC A I F Ispanijoje; A I 2 F Prancūzijoje; Italia Italijoje; Lit A I Lietuvoje; Lajf Liuksemburge; N lajf Nyderlanduose; A T A I Austrijoje; Gaja A I ir Piast A I F Lenkijoje; RO A I Rumunijoje; Slajf Slovėnijoje; Lumi A I F Suomijoje; Mimer Švedijoje.

Kvantinės technologijos kartu su DI turėtų pakeisti tai, kaip sprendžiame sudėtingus uždavinius, – nuo medicinos pažangos iki ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos. Liepos mėn. Komisija pristatė strategiją „Kvantinė Europa“ - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama, kad Europa, vykdydama daugiau mokslinių tyrimų, stiprindama ekosistemas, didindama privačiąsias investicijas ir ugdydama kvantinius įgūdžius visame žemyne, iki 2030 m. taptų viena pasaulinių lyderių šioje srityje.

2025 m. ES taip pat toliau įgyvendino Europos lustų aktą - atidaryti naują kortelę. Toliau didėjo lustų gamybos pajėgumai, be kita ko, pradėjus kurti bandomąsias linijas - atidaryti naują kortelę pagal Europos lustų iniciatyvą.

Kosmoso ekonomika, apimanti visą ekonominę veiklą, kuriai sąlygas sudaro kosmoso technologijos ir duomenys, pradedant palydovine infrastruktūra ir baigiant nuo jos priklausomomis paslaugomis, yra dar viena sritis, kurioje ES siekia tapti viena pasaulinių lyderių. Komisijos iniciatyva „Europos kosmoso ekonomikos vizija“ - atidaryti naują kortelę padės siekti šio tikslo, o ES kosmoso aktu - atidaryti naują kortelę bus suderintas su kosmosu susijęs reglamentavimas visose valstybėse narėse (žr. 3 skyrių).

Saugių, sąžiningų ir atvirų skaitmeninių rinkų užtikrinimas

ES toliau stiprino savo skaitmeninę sistemą įgyvendindama Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą - atidaryti naują kortelę. Šiais teisės aktais kartu užtikrinama saugesnė interneto aplinka naudotojams ir vienodos sąlygos įmonėms, taip pat didinamas skaidrumas ir atskaitomybė ir skatinamos sąžiningos bei atviros rinkos visoje ES skaitmeninėje aplinkoje. Daugiau informacijos apie tai, kaip ES didina interneto erdvių saugumą, be kita ko, apsaugodama nepilnamečius Skaitmeninių paslaugų aktu, pateikiama 6 skyriuje.

Kaip 2025 m. ES užtikrino Skaitmeninių rinkų akto ir Skaitmeninių paslaugų akto vykdymą?

SKAITMENINIŲ RINKŲ AKTAS

Nauji tyrimai:

• „Alphabet“ tyrimas dėl galimo žiniasklaidos leidėjų turinio nuvertinimo tarp „Google“ paieškos rezultatų,
• „Amazon Web Services“ ir „Microsoft Azure“, kaip galimų svarbių tinklų sietuvų, rinkos tyrimas.

Tęsiami tyrimai:

• sprendimai - atidaryti naują kortelę dėl „Apple“ ir „Meta“ reikalavimų nesilaikymo,
• vienas baigiamasis sprendimas - atidaryti naują kortelę dėl „Apple“,
• sprendimai dėl tikslinimo - atidaryti naują kortelę, kuriais bendrovei „Apple“ pateikiamos oficialios gairės,
• du „Alphabet“ skirti preliminarių išvadų - atidaryti naują kortelę rinkiniai dėl pirmenybės teikimo sau ir nukreipimo,
• vienas preliminarių išvadų - atidaryti naują kortelę dėl „Apple“ verslo modelio rinkinys.

SKAITMENINIŲ PASLAUGŲ AKTAS

Tęsiami tyrimai:

• „Meta“: preliminarios išvados - atidaryti naują kortelę dėl skaidrumo trūkumo ir tinkamų priemonių pranešti apie turinį ir apskųsti sprendimus dėl turinio moderavimo nebuvimo,
• „TikTok“: preliminarios išvados - atidaryti naują kortelę dėl skaidrumo trūkumo; Komisija taip pat pritarė tam tikriems platformos įsipareigojimams - atidaryti naują kortelę pašalinti savo reklamos saugyklos trūkumus ir paskelbė, kad jie privalomi,

• „Temu“: preliminarios išvados - atidaryti naują kortelę dėl platformoje parduodamų neteisėtų gaminių,
• „AliExpress“: preliminarios išvados dėl nepakankamo reikalavimų laikymosi; Komisija taip pat pritarė tam tikriems platformos įsipareigojimams - atidaryti naują kortelę apsaugoti savo naudotojus ir padidinti skaidrumą ir paskelbė, kad jie privalomi,
• „X“: sprendimas dėl reikalavimų nesilaikymo - atidaryti naują kortelę ir bauda už skaidrumo trūkumą.

Be paramos teikiant finansavimą, ES taip pat kuria geresnę mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką pagal 2025–2027 m. Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkę - atidaryti naują kortelę. Naujai pradėta įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros strategija palengvins išteklių telkimą, padės išvengti dubliavimosi ir sustiprins tokios infrastruktūros prieinamumą bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą (taip pat žr. skirsnį „Investavimas į besiformuojančias technologijas“).

Rinkis Europą

ES siekia tapti patraukliausia pasaulyje vieta tyrėjams ir novatoriams. Iniciatyva „Rinkis Europą“ - atidaryti naują kortelę – gegužės mėn. pateiktu 500 mln. EUR vertės priemonių rinkiniu – siekiama pritraukti ir išlaikyti geriausius mokslo srities specialistus iš viso pasaulio, suteikiant tvirtą ir stabilų finansavimą, didesnę mokslinių tyrimų laisvę ir patrauklias gyvenimo sąlygas. Per vėlesnius mėnesius paskelbta apie papildomas priemones ir bendra suma pasiekė 874 mln. EUR. Iniciatyva labai patraukli – paraiškų dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijų ir stipendijų pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pateikta kaip niekada daug. Tyrėjai gali naudotis milijardų eurų vertės finansavimo galimybėmis per platformą EURAXESS - atidaryti naują kortelę.

Europos gyvybės mokslų strategija

Gyvybės mokslų indėlis į ES ekonomiką – beveik 1,5 trln. EUR, be to, šioje srityje sukurta 29 mln. darbo vietų. Šis sektorius yra gyvybiškai svarbus ES konkurencingumui dėl pirmaujančių universitetų, puikių rezultatų patentų srityje ir didėjančio poveikio sveikatos, maisto ir tvarumo sritims. Europos gyvybės mokslų strategija - atidaryti naują kortelę siekiama, kad iki 2030 m. ES taptų patraukliausia vieta gyvybės mokslams.

Siūlomu ES biotechnologijų aktu - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę – viena iš pagrindinių strategijos iniciatyvų – siekiama stiprinti ES konkurencingumą biotechnologijų srityje, sudarant palankesnes sąlygas mokslinius tyrimus paversti rinkai parengtomis inovacijomis. Pagal aktą bus supaprastinti klinikiniai tyrimai ir sukurta palankesnė aplinka bendrovėms ir novatoriams, kad ES pacientai galėtų greičiau naudotis pažangiausiais gydymo būdais.

Minėtą aktą papildo tokios iniciatyvos kaip „HERA Invest“ - atidaryti naują kortelę, pagal kurias Komisija ir Europos investicijų bankas teikia rizikos finansavimą, kad padėtų MVĮ kurti strategines medicinos priemones ir technologijas, kad ES būtų saugesnė ir sveikesnė. Be to, buvo sukurtas naujas biotechnologijų ir biotechnologinės gamybos centras - atidaryti naują kortelę, siekiant padėti novatoriškoms bendrovėms, visų pirma startuoliams ir MVĮ, pateikti rinkai naujus gaminius ir idėjas.

Lapkričio mėn. Komisija pristatė bioekonomikos strategiją - atidaryti naują kortelę, kurioje išdėstyti būdai, kaip geriau naudoti ES biologinius išteklius, mokslinę kompetenciją ir pramoninę bazę, siekiant sumažinti jos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir alternatyvomis pakeisti medžiagas bei gaminius iš iškastinių išteklių.

Startuoliai ir veiklą plečiančios įmonės

Gegužės mėn. Komisija paskelbė ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategiją - atidaryti naują kortelę, kad Europa taptų geriausia vieta technologijų bendrovėms steigti ir plėsti. Šia strategija, suderinta su iniciatyva „Rinkis Europą“, siekiama stiprinti ES konkurencingumą remiant novatoriškas įmones per visą jų gyvavimo ciklą – nuo sukūrimo ir augimo iki brandos ES.

Spalio mėn. Komisija taip pat paskelbė apie būsimą Veiklą plečiančių įmonių Europos fondą - atidaryti naują kortelę – naują kelių milijardų eurų fondą, sukurtą bendradarbiaujant su privačiais investuotojais, siekiant remti perspektyvias ES giliųjų technologijų bendroves. Tikimasi, kad fondas pradės veikti 2026 m. Pagal jį daugiausia dėmesio bus skiriama augimo kapitalui ir vėlyvojo etapo investicijoms į įvairias ES strateginių technologijų bendroves tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, puslaidininkiai, robotika ir autonominės sistemos.

Komisija taip pat surengė apklausą, kad surinktų visuomenės atsiliepimus - atidaryti naują kortelę apie būsimą Pramoninių naudotojų prieigos prie mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų chartiją. Chartija siekiama pagerinti bendrovių prieigą prie šių infrastruktūrų, kad jos galėtų greičiau išbandyti, išplėsti ir patvirtinti naujus gaminius.

Santaupų ir investicijų sąjunga

Stipri santaupų ir investicijų sąjunga yra horizontalusis konkurencingumo kelrodžio veiksnys, taigi ji labai svarbi kuriant stipresnę, likvidesnę ir labiau integruotą ES finansų sistemą, kuri geriau tenkintų ES piliečių ir įmonių poreikius. Stiprindama finansų sistemos gebėjimą susieti santaupas su gamybinėmis investicijomis, ES siekia remti pagrindinius valstybių narių investicijų poreikius tokiose svarbiose srityse kaip skaitmeninės inovacijos, su klimato kaita susijusi pertvarka ir gynyba.

Kovo mėn. Komisija pateikė santaupų ir investicijų sąjungos strategiją - atidaryti naują kortelę, kurioje išdėstyta, kaip kapitalo rinkos ir bankų sektorius gali susieti santaupų turėtojus, ieškančius geresnių investavimo galimybių, su įmonėmis, kurioms reikia finansavimo. Strategija siekiama įgalinti santaupų turėtojus didinti savo finansinį turtą ir padėti įmonėms plėsti veiklą, taip skatinant ES ekonomiką ir konkurencingumą. Tai apima kliūčių bendrajai rinkai šalinimą, be kita ko, užtikrinant ES taisyklių vykdymą.

Tikslinėmis priemonėmis visų pirma bus siekiama piliečiams suteikti tinkamų priemonių savo finansinei gerovei remti, sudaryti palankesnes sąlygas bendrovėms naudotis įvairiais finansavimo šaltiniais, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, pašalinti kliūtis, trukdančias sukurti visiškai integruotą kapitalo rinką, ir užtikrinti griežtesnę ir labiau suderintą finansų rinkų priežiūrą.

Bankininkystė