Europos gyvenimo kokybė priklauso nuo funkcinių ekosistemų, kurios yra mūsų sveikatos bei ekonominės veiklos šaltinis ir leidžia mums apsirūpinti saugiu bei įperkamu kokybišku maistu. Mūsų ūkininkai, žvejai ir platesnis žemės ūkio maisto produktų sektorius leidžia Europai mėgautis sveikiausiu ir kokybiškiausiu maistu pasaulyje. 2025 m. Europos Sąjunga tęsė darbą siekdama užtikrinti, kad ūkininkavimas išliktų viena pagrindinių europinės gyvensenos dalių, ir kartu ėmėsi veiksmų klimato kaitos srityje, kad būtų užtikrintas aprūpinimo maistu ir vandeniu saugumas. Vanduo yra kompleksinis išteklius. Investicijos į vandens atžvilgiu pažangią ekonomiką padidins ES ekonomikos atsparumą bei konkurencingumą ir kartu skatins mokslinius tyrimus, inovacijas, naujų technologijų kūrimą ir įgūdžių ugdymą, kad būtų išlaikyta ES, kaip žinių teikėjos, lyderystė.

ES reformuoja savo bendrą žemės ūkio politiką - atidaryti naują kortelę (BŽŪP), kuria užtikrinamas stabilus maisto tiekimas, apsaugomos ūkininkų pajamos, saugoma aplinka ir užtikrinamas kaimo vietovių gyvybingumas. Pagal reformuotą BŽŪP ne mažiau kaip 300 mlrd. EUR bus rezervuota paramai pajamoms ir paramai krizių atvejais, skiriamai tiems, kuriems jos labiausiai reikia, įskaitant jaunuosius ūkininkus, mažus ir mišrius ūkius, ir tiems, kas vykdo veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių.

Gruodžio mėn. priimtu BŽŪP supaprastinimo dokumentų rinkiniu - atidaryti naują kortelę remiamas žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas, atsparumas bei skaitmenizacija ir ypač jaunieji bei ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai. Dėl šių priemonių ūkininkai kasmet galėtų sutaupyti iki 1,58 mlrd. EUR, nacionalinės administracijos – 210 mln. EUR, o išmokos, tam tikri reikalavimai ir krizių valdymo priemonės taptų lankstesni ir lengviau valdomi.

Siekdama pasirengti ateičiai, ES imasi veiksmų, kad sukurtų įrodymais pagrįstą sistemą, pagal kurią politika būtų koreguojama tiek BŽŪP taikymo srityje, tiek už jos ribų. Vykdant šiuos veiksmus gegužės mėn. pradėta nauja gyvulininkystės darbo krypties veikla - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama remti šį dėl įvairių sukrėtimų ir pasaulinės konkurencijos ypač pažeidžiamą sektorių. Žemės ūkio sektoriui didelį poveikį daro ir kiti įvairūs veiksniai – nuo besikeičiančių vartotojų lūkesčių iki reikalavimų klimato ir aplinkos apsaugos srityse.

Komisija taip pat pristatė kartų kaitos strategiją - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama remti naują ūkininkų kartą šalinant pagrindines jauniesiems ir naujiems ūkininkams kylančias kliūtis ir didinant gyvenimo kaime patrauklumą.

Siekdama remti vandenynų išsaugojimą, tausiąją žvejybą, akvakultūrą ir mėlynąją ekonomiką, Komisija 2025 m. JT konferencijoje dėl vandenynų paskelbė apie savo pavyzdinę iniciatyvą – Europos vandenynų paktą - atidaryti naują kortelę ir apie 1 mlrd. EUR investicijas - atidaryti naują kortelę į vandenynus. Paktu ES vandenynų politika sujungiama į bendrą orientacinę sistemą – parengiama išsami strategija, kaip išnaudoti vandenynams, pakrančių bendruomenėms, saloms bei ES atokiausiems regionams atsiveriančias galimybes ir šalinti jiems kylančias grėsmes.

Mėlynoji ekonomika

ES mėlynoji ekonomika yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo ir inovacijų variklių. Ji atlieka svarbų vaidmenį ES pramonės bei saugumo strategijose ir apima tradicinius sektorius, pavyzdžiui, žuvininkystę ir laivybą, taip pat naujas sritis, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mėlynąsias biotechnologijas.

Akvakultūra – žuvų, vandens bestuburių, dumblių ir pan. auginimas – pirmauja tvarios maisto gamybos srityje ES. Liepos mėn. Komisija pasiūlė supaprastinti akvakultūros ir žvejybos duomenų rinkimą - atidaryti naują kortelę ir taip sumažinti valstybėms narėms tenkančią ataskaitų teikimo naštą. Dumblių auginimas gali prisidėti prie Europos mėlynosios bioekonomikos, apsirūpinimo maistu saugumo, poveikio klimatui neutralumo ir vandenynų atkūrimo. Spalio mėn. Berlyne (Vokietija) įvykusiame antrajame ES aukščiausiojo lygio susitikime dumblių klausimais - atidaryti naują kortelę pabrėžta dumblių auginimo ekonominė nauda ir nauda aplinkai.

Vandenynas ir kiti vandenys

2025 m. „Copernicus“ vandenynų būklės ataskaitoje - atidaryti naują kortelę pabrėžiama trejopa – klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos – planetos krizė pasaulinei jūros paviršiaus temperatūrai 2024 m. pasiekus rekordinį 21 °C lygį.

Pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą - atidaryti naują kortelę reikalaujama, kad valstybės narės vykdytų savo jūrų stebėseną, užtikrintų jų apsaugą ir imtųsi priemonių jų aplinkos būklei gerinti. Daugelis ES politikos priemonių padėjo sumažinti oro taršą, pesticidų naudojimą ir plastiko šiukšlių jūroje kiekį, tačiau, kaip nurodyta ataskaitose 2025 m. nulinės taršos stebėsena ir perspektyvos - atidaryti naują kortelę ir „Ketvirtoji švaraus oro apžvalga“ - atidaryti naują kortelę, kovojant su žalingu triukšmu, mikroplastiko išmetimu į aplinką, tarša maisto medžiagomis ir atliekomis galima nuveikti daugiau. Nulinės taršos rodiklių suvestinėje - atidaryti naują kortelę apžvelgiama pažanga, padaryta regionuose ir pasirinktuose miestuose.

Vykdant ES misiją „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis“ - atidaryti naują kortelę parama jau suteikta daugiau kaip 1 000 iniciatyvų - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų ir gėlo vandens ekosistemas. Misija suteikia sisteminį požiūrį į vandenyno ir Europos jūrų bei kitų vandenų apsaugą ir atkūrimą iki 2030 m. 2025 m. ES investavo 116 mln. EUR į 13 naujų projektų - atidaryti naują kortelę, kuriais daugiausia dėmesio skiriama migruojančių žuvų buveinių apsaugai, žuvininkystės poveikio aplinkai mažinimui ir vietos bendruomenių įgalinimui vadovauti atkūrimo pastangoms. Trečiojoje JT konferencijoje dėl vandenynų - atidaryti naują kortelę ES taip pat pasiūlė naują Vandenynų stebėjimo iniciatyvą ir paskelbė apie Europos skaitmeninio vandenynų dvynio - atidaryti naują kortelę prototipą – skaitmeninę priemonę, kuri turi padėti geriau suprasti, valdyti ir apsaugoti vandenyną.

Rugsėjo mėn., remiant ES, įsigaliojo Pasaulio prekybos organizacijos susitarimas dėl žuvininkystės subsidijų - atidaryti naują kortelę – tai svarbi priemonė vandenynų apsaugos srityje, kuri labai suderinta su Europos vandenynų pakto prioritetais.

Rugsėjo 20 d. Susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose - atidaryti naują kortelę, dar vadinamą Atvirųjų jūrų sutartimi, ratifikavusių šalių skaičius pasiekė 60, todėl 2026 m. pradžioje jis įsigaliojo. Tai itin svarbus įvykis pasaulio vandenynų išsaugojimo srityje. ES ir jos valstybės narės atliko pagrindinį vaidmenį skatinant priimti susitarimą ir vadovavo Didelio užmojo koalicijai dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės - atidaryti naują kortelę. Tai daugiau kaip 40 šalių, įsipareigojusių siekti plataus užmojo, moksliškai pagrįsto vandenynų valdymo, grupė. Politinis vadovavimas šiai koalicijai buvo labai svarbus rengiant sutartį ir spartinant jos ratifikavimą.

Žuvininkystė

Bendra žuvininkystės politika - atidaryti naują kortelę parengta siekiant užtikrinti, kad žuvininkystė ir akvakultūra būtų aplinkos atžvilgiu tvarios ir valdomos laikantis tikslų siekti naudos ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse. 2025 m. atliekant politikos vertinimą buvo įvertintas susijusio reglamento - atidaryti naują kortelę veiksmingumas ir tai, ar jis vis dar atitinka paskirtį. Tuo tikslu rengtos išsamios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir remtasi tyrimų įvairiomis temomis, kaip antai įpareigojimas iškrauti laimikį - atidaryti naują kortelę, duomenimis.

Tyrime „Ateities žvejai“ - atidaryti naują kortelę nagrinėtas žvejų vaidmuo 22 ES pakrančių valstybių narių visuomenėje ir numatyti keturi galimi scenarijai iki 2050 m., atsižvelgiant į klimato ir biologinės įvairovės pokyčių jūrų ekosistemose mastą ir vartotojų paklausos bei rinkos dinamikos skirtumus.

2025 m. imtasi įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti ne ES vandenyse žvejojančių Europos žvejų teises. ES ir Jungtinė Karalystė užtikrino visapusišką abipusę prieigą prie vandenų - atidaryti naują kortelę iki 2038 m. birželio 30 d., o nauju susitarimo memorandumu su Islandija - atidaryti naują kortelę sustiprintas bendradarbiavimas tausios žvejybos ir vandenynų reikalų srityse. Be to, atnaujinus tausios žvejybos partnerystes - atidaryti naują kortelę ES laivams ketveriems metams suteikta prieiga prie Dramblio Kaulo Kranto - atidaryti naują kortelę ir San Tomės ir Prinsipės - atidaryti naują kortelę vandenų ir septyneriems metams – prie Kuko Salų - atidaryti naują kortelę vandenų.

Jau įgyvendinta daugiau kaip pusė 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje - atidaryti naują kortelę išdėstytų priemonių, o dauguma likusių iniciatyvų vykdomos šiuo metu, be kita ko, įgyvendinant Gamtos atkūrimo reglamentą - atidaryti naują kortelę.

Priėmus Dirvožemio stebėsenos teisės aktą - atidaryti naują kortelę – pirmąjį ES teisės aktą dėl dirvožemio – sprendžiamos pagrindinės problemos, susijusios su dirvožemio degradacijos procesais, kaip antai erozija, organinių medžiagų nuostoliai, druskėjimas, tarša, susmegimas, sandarinimas ir biologinės įvairovės nykimas. Naujoje direktyvoje - atidaryti naują kortelę taip pat siekiama nustatyti dirvožemio būklės stebėsenos ir vertinimo priemones.

Pažanga 2025 m. vykdant dirvožemio būklės gerinimo misiją - atidaryti naują kortelę

• 561,5 mln. EUR finansavimas.
• 63 mokslinių tyrimų projektai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 1 400 dalyvių.
• 45 iš numatytų 100 gyvųjų laboratorijų ir pavyzdinių projektų - atidaryti naują kortelę.

Gamtos kreditų veiksmų gairėse - atidaryti naują kortelę numatyta galimybė vienu metu gauti pajamų iš viešųjų ir privačiųjų gamtos atkūrimo finansavimo šaltinių. Jomis siekiama didinti biologinę įvairovę ir išsaugoti buveines skatinant privačias investicijas gamtai atkurti ir išlaikyti.

Gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba patvirtino tikslinę ES kovos su miškų naikinimu reglamento peržiūrą - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama supaprastinti jo įgyvendinimą. 2025 m. Komisija taip pat paskelbė pirmąjį lyginamąja analize pagrįstą sąrašą - atidaryti naują kortelę – priemonę, pagal kurią šalys klasifikuojamos pagal jų miškų naikinimo riziką, kylančią dėl galvijų auginimo, kakavos, kavos, alyvpalmių aliejaus, kaučiuko, sojų ir medienos gamybos.

Įgyvendinant Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvą - atidaryti naują kortelę apžvelgiamais metais daugelyje valstybių narių per metus toliau mažėjo - atidaryti naują kortelę išmetamų oro teršalų kiekis. Komunalinės nuotekos, jei jos nėra surenkamos ir valomos, kaip numatyta pagal ES taisykles, yra vienas pagrindinių vandens taršos šaltinių. 2025 m. sausio mėn. įsigaliojusia peržiūrėta Miesto nuotekų valymo direktyva - atidaryti naują kortelę sprendžiami likę taršos ir naujų miesto nuotekų tvarkymo uždaviniai.

2025 m. Heilbronui (Vokietija) - atidaryti naują kortelę skirtas 2027 m. Europos žaliosios sostinės apdovanojimas, o Asenui (Nyderlandai) ir Sienai (Italija) – Europos žaliojo lapo apdovanojimai, siekiant parodyti, kaip miestai gali pirmauti spręsdami oro, vandens ir triukšmo taršos, atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos problemas ir kartu didinti biologinę įvairovę, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos.

Apžvelgiamais metais įsigaliojo naujasis Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama pažaboti pakuočių atliekų susidarymo didėjimą. Juo bus skatinama vykdyti atliekų prevenciją ir iš vertės grandinės šalinti susirūpinimą keliančias medžiagas. Liepos mėn. Komisija paskelbė 2025 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama remti ES taisyklių įgyvendinimą ir didinti informuotumą apie jų svarbą užtikrinant sveiką aplinką, kuri yra ilgalaikio ES gyvenančių žmonių klestėjimo ir konkurencingumo pagrindas. Komisija taip pat priėmė gaires - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms šiukšlių surinkimo išlaidas įtraukti į didesnės gamintojo atsakomybės sistemą.

Liepos mėn. Komisija pristatė naują Europos chemijos pramonės veiksmų planą - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama stiprinti sektoriaus konkurencingumą ir skatinti jo perėjimą prie saugios, tvarios ir novatoriškos cheminių medžiagų gamybos. ES taip pat ėmėsi veiksmų, kad uždraustų naudoti kenksmingas chemines medžiagas, endokrininę sistemą ardančias medžiagas ir bisfenolius ES parduodamuose žaisluose - atidaryti naują kortelę, ir apribojo PFAS (amžinųjų cheminių medžiagų) naudojimą gaisro gesinimo putose - atidaryti naują kortelę. Balandžio mėn. Komisija paskelbė gaires - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama padėti bendrovėms laikytis naujų apribojimų dėl mikroplastikų naudojimo. Be to, naujos ir aiškesnės ploviklių taisyklės - atidaryti naują kortelę, dėl kurių teisėkūros institucijos susitarė birželio mėn., padės geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

ES pasirengimo krizėms strategijoje - atidaryti naują kortelę (žr. 3 skyrių) taip pat pripažįstama, kad klimato kaita yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, ir pabrėžiamas numatymo bei prevencijos ir holistinio požiūrio į rizikos valdymą vaidmuo. Šiuo tikslu imtasi su Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo integruota sistema - atidaryti naują kortelę susijusių veiksmų.

Vykdant ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją - atidaryti naują kortelę pagal programą „Europos horizontas“ - atidaryti naują kortelę, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija - atidaryti naują kortelę virsta konkrečiais veiksmais. 2025 m. pradėta 18 naujų misijų projektų - atidaryti naują kortelę, kuriais siekiama plėtoti patikrintus metodus, integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos visuose valdymo lygmenyse, skatinti sisteminius bei tarpsektorinius sprendimus ir remti pažeidžiamiausias socialines grupes.

2025–2027 m. finansavimo galimybėmis pagal programą LIFE - atidaryti naują kortelę, kurių bendras biudžetas yra 2,3 mlrd. EUR, siekiama skatinti ES perėjimą prie švarios, žiedinės, konkurencingos ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos. Be to, Komisija investavo 86 mln. EUR į naujus strateginius integruotuosius projektus - atidaryti naują kortelę, kuriais siekiama gerinti vandens kokybę ir prieinamumą, valyti užterštas upes, gerinti apsaugą nuo gaisrų bei potvynių ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Europos hidrologinio atsparumo strategijoje taip pat nagrinėjami klimato kaitos padariniai, kaip antai potvyniai ir sausros.

ES civilinės saugos mechanizmu - atidaryti naują kortelę siekiama stiprinti valstybių narių ir dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad būtų pagerinta nelaimių, įskaitant klimato reiškinius, prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas (žr. 3 skyrių).

ES kuria stiprią Europos sveikatos sąjungą - atidaryti naują kortelę, kurioje medicinos reikmenys yra prieinami, įperkami ir novatoriški, visos valstybės narės kartu rengiasi sveikatos krizėms ir į jas reaguoja, taip pat siekia gerinti tokių ligų kaip vėžys ir širdies bei kraujagyslių ligos prevenciją, gydymą ir vėlesnę priežiūrą.

Per pirmąsias 100 kadencijos dienų Komisija pasiūlė Ypatingos svarbos vaistų aktą - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama pagerinti ypatingos svarbos vaistų prieinamumą, tiekimą ir gamybą ES. Šis aktas padės užtikrinti, kad pacientai Europos Sąjungoje turėtų galimybes gauti reikiamų vaistų, kai jiems jų reikia. Papildant Ypatingos svarbos vaistų aktą pasiektas politinis susitarimas dėl vaistų teisės aktų rinkinio - atidaryti naują kortelę. Tai pirmoji svarbi ES farmacijos srities teisės aktų reforma nuo 2004 m.

Apžvelgiamais metais pradėjo veikti Europos sveikatos duomenų erdvė - atidaryti naują kortelę. Ji yra Europos sveikatos sąjungos kertinis akmuo ir žymi svarbų ES skaitmeninės transformacijos etapą. Sausio mėn. Komisija taip pat pristatė ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kibernetinio saugumo veiksmų planą - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama toliau stiprinti mūsų sveikatos priežiūros sistemų skaitmeninį saugumą.

Gruodžio mėn. Komisija pristatė pirmąjį ES širdies ir kraujagyslių sveikatos planą - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama kovoti su pagrindine mirties priežastimi Europoje. Naujuoju planu siekiama sumažinti ankstyvų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių ES užtikrinant geresnę šių ligų prevenciją ir ankstyvą nustatymą, gydymą bei valdymą.

Komisija pateikė Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planą - atidaryti naują kortelę – priemonių rinkinį politikos formuotojams ir krizių valdytojams, dirbantiems ekstremaliųjų sveikatos situacijų atvejais. Tai vienas iš pagrindinių veiksmų įgyvendinant ES pasirengimo krizėms strategiją sveikatos sektoriuje. Komisija toliau vykdė svarbius projektus, kad sustiprintų ES pasirengimą būsimoms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, – atidarė naują vakcinų centrą - atidaryti naują kortelę ir sudariusi naujus viešųjų pirkimų susitarimus palengvino vaistų įsigijimo galimybes.

Komisija taip pat pristatė Medicininių atsako priemonių strategiją - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama sustiprinti ES apsaugą nuo prioritetinių grėsmių sveikatai, įskaitant pandemijos potencialą turinčius virusus, atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, klimato kaitos sukeltas grėsmes sveikatai, su ginkluotais konfliktais susijusias grėsmes ir chemines, biologines, radiologines bei branduolines grėsmes.

Dėl Visuotinės sveikatos strategijos - atidaryti naują kortelę ES padarė didelę pažangą - atidaryti naują kortelę – sustiprino sveikatos sistemas ir padidino visuotinės sveikatos apsaugos aprėptį, taip pat pagerino pasirengimą tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir reagavimą į jas. Šiomis aplinkybėmis Komisija 2025 m. pasirašė naujus susitarimus su Kanados pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms agentūra - atidaryti naują kortelę ir Visos Amerikos sveikatos organizacija - atidaryti naują kortelę. Komisija taip pat skyrė 9,4 mln. EUR partnerystei, kuria siekiama paspartinti beždžionių raupų testavimą ir sekoskaitą Afrikoje - atidaryti naują kortelę, remti. Tai sustiprins beždžionių raupų nustatymą bei stebėseną ir kartu bus remiami novatoriški tyrimai.

Kigalyje (Ruanda) vykusiame 12-ajame Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje forume - atidaryti naują kortelę apžvelgta šios svarbios partnerystės su Afrika klinikinių tyrimų srityje pažanga. Pagal šią partnerystę jau panaudota daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR 477 klinikiniams tyrimams, kurių rezultatas – nauji vaistai, pavyzdžiui, pirmosios dvi pasaulyje vakcinos nuo maliarijos.