Europos Sąjunga toliau tvirtai laikosi įsipareigojimo remti Ukrainą, patiriančią neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos agresijos karą ir jos neteisėtus bandymus aneksuoti Ukrainos teritoriją. Ukrainos laisvė yra Europos laisvė, todėl ES, koordinuodama veiksmus su panašiai mąstančiais partneriais ir sąjungininkais, toliau teiks Ukrainai ir jos žmonėms visapusišką politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą.

ES suteikė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms precedento neturinčią karinę paramą, o jos valstybėse narėse prieglobstį rado daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių. ES remia ir Ukrainos reformas siekiant narystės ES, be kita ko, remia laipsnišką Ukrainos integraciją į bendrąją rinką. ES taip pat skyrė didelę finansinę paramą šalies atsparumui didinti, atsigavimui ir atstatymui skatinti. Be to, Europos Komisija toliau siekia teisingos ir ilgalaikės taikos, atitinkančios tarptautinę teisę (įskaitant JT Chartijos principus), kuri leistų išsaugoti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

Nuo to laiko, kai Rusija pradėjo plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą, praėjo beveik ketveri metai. ES tebėra pasiryžusi remti Ukrainą ir jos žmones tol, kol reikės. Tai buvo toliau daroma 2025 m., ir ES yra įsitikinusi, kad netrukus Ukraina bus šalis, kurioje visi jos piliečiai galės gyventi taikoje ir gerovėje ir kuriai ES bus tikri namai. Nuo karo pradžios iki 2025 m. pabaigos ES ir jos valstybių narių suteikta parama - atidaryti naują kortelę siekė 193,3 mlrd. EUR. Vien 2025 m. ES padengė 84 proc. Ukrainos išorės finansavimo poreikių. Savo pagalbą Komisija toliau koordinavo su kitais pagrindiniais rėmėjais naudodamasi paramos Ukrainai teikėjų platforma. Per gruodžio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą ES vadovai nusprendė 2026–2027 m. sutelkti papildomą 90 mlrd. EUR finansavimą pagal bendro skolinimosi, užtikrinamo ES biudžetu, schemą.

ES toliau rėmė gyvybiškai svarbios humanitarinės pagalbos teikimą tiek Ukrainoje, tiek Moldovoje – skyrė finansavimą pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Rugsėjo mėn. 40 mln. EUR - atidaryti naują kortelę skirta padėti ukrainiečiams išgyventi ketvirtąją Rusijos agresijos karo žiemą – padėti ES humanitarinės pagalbos partneriams pristatyti medžiagas pastogėms statyti, remontuoti apgriautus namus ir centrus perkeltiesiems asmenims, gerinti prieigą prie vandens, galimybę naudotis sanitarijos paslaugomis ir šildyti patalpas.

Nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją, Komisija humanitarinės pagalbos programoms Ukrainoje skyrė daugiau kaip 1 mlrd. EUR (iš jų 220 mln. EUR 2025 m.).

Kad ukrainiečiai gautų pagalbą šios ekstremaliosios situacijos atveju, ES koordinuoja didžiausią savo istorijoje ES civilinės saugos mechanizmo - atidaryti naują kortelę aktyvavimą. Visos 27 valstybės narės ir šešios dalyvaujančios šalys (Islandija, Moldova, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Serbija ir Turkija) suteikė pagalbą natūra – nuo medicinos ir pastogės reikmenų iki transporto priemonių ir energijos įrangos. Iš viso Ukrainai suteikta daugiau kaip 156 000 tonų pagalbos natūra. Be to, nuo 2022 m. daugiau kaip 4 700 ukrainiečių pacientų buvo perkelti gydyti į kitų Europos šalių ligonines.

ES ir toliau priima nuo karo bėgančius asmenis. 2025 m. valstybės narės susitarė pratęsti dabartinio laikinosios apsaugos statuso - atidaryti naują kortelę, suteikiančio ukrainiečiams galimybę gyventi, dirbti ir studijuoti ES, galiojimą iki 2027 m. kovo 4 d. Nuo 2022 m. valstybės narės priėmė daugiau kaip 4 mln. žmonių. Birželio mėn. Komisija pasiūlė valstybėms narėms pradėti ruoštis pereiti nuo laikinosios apsaugos sistemos prie kitų teisinio statuso galimybių ir pasirūpinti, kad norintiesiems grįžti į Ukrainą būtų lengviau tai padaryti ir reintegruotis.

Liepos mėn. Komisija taip pat pranešė apie savo įsipareigojimą suteikti Ukrainai programos „Erasmus+“ asocijuotosios narės statusą ir taip suteikti Ukrainos besimokantiems asmenims, mokytojams ir dėstytojams daugiau švietimo ir mobilumo galimybių. Be to, programa „Erasmus+“ padės 2025–2026 mokslo metais išdalyti Ukrainos moksleiviams 2 mln. naujų vadovėlių.

Ukrainos saugumas yra neatsiejamai susijęs su Europos saugumu. Todėl pagrindinis ES prioritetas yra nutraukti Rusijos agresijos karą ir jos neteisėtus bandymus aneksuoti Ukrainos teritoriją ir užtikrinti sąžiningą bei ilgalaikę taiką. 2025 m. ES ėmėsi kelių svarbių veiksmų šiam itin daug pastangų reikalaujančiam ir sudėtingam tikslui pasiekti, be kita ko, teikė nuolatinę karinę paramą ir vieną po kito priėmė kelis sankcijų paketus, turėjusius realių padarinių Rusijos ekonomikai.

Naujomis sankcijomis ES dar labiau apribojo Rusijos galimybes naudotis mūšio lauko technologijomis, susilpnino jos karinį pramoninį kompleksą ir suintensyvino kovą su jos šešėliniu laivynu. Be to, ES sugriežtino Rusijos pajamų iš energijos apribojimus ir uždraudė nuo 2027 m. sausio 1 d. importuoti Rusijos suskystintas gamtines dujas.

Nuo Rusijos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios ES ir jos valstybės narės suteikė maždaug 66 mlrd. EUR vertės karinę paramą. Iš šios sumos 6,4 mlrd. EUR skirta pagal Europos taikos priemonę - atidaryti naują kortelę. ES taip pat suteikė 3,4 mlrd. EUR iš pajamų, gautų iš imobilizuoto Rusijos turto. Be to, ji yra viena iš pagrindinių mokymo paslaugų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms teikėjų – galimybe dalyvauti ES karinės pagalbos misijos Ukrainai remti - atidaryti naują kortelę mokymuose iki šiol pasinaudojo apie 85 000 Ukrainos karinio personalo narių. Visų šių formų karinė parama padeda stiprinti Ukrainą mūšio lauke ir prie derybų stalo ir taip apsaugoti ukrainiečių gyvybes.

2025 m. ES toliau siekė užtikrinti, kad Rusijos vadovybė atsakytų už Ukrainoje ir prieš Ukrainą įvykdytus žiaurius nusikaltimus. Vasario mėn. Komisija, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Taryba, Ukraina ir 37 kitos valstybės padėjo pagrindus įsteigti Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. Birželio mėn. Europos Taryba ir Ukraina pasirašė susitarimą, kuriuo tribunolas įsteigiamas. Šis tribunolas turės galią patraukti atsakomybėn Rusijos politinius ir karinius lyderius, labiausiai atsakingus už Ukrainoje įvykdytus žiaurumus. Gruodžio mėn. Komisija ES vardu pasirašė Konvenciją, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Tai buvo svarbus įvykis – bendrų Europos pastangų užtikrinti atsakomybę ir teisingumą Ukrainai ir Ukrainos žmonėms rezultatas. Taip užtikrinta, kad brutalaus Rusijos agresijos karo aukos gautų tinkamą kompensaciją.

Siekiant užtikrinti, kad ES sankcijos būtų visapusiškai įgyvendintos, ES teisė sugriežtinta taip, kad valstybės narės galėtų konfiskuoti su nusikalstama veika susijusį turtą. ES valstybės narės, padedamos Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupės - atidaryti naują kortelę, iki 2025 m. pabaigos įšaldė daugiau kaip 27 mlrd. EUR vertės privataus turto, priklausančio Rusijos ir Baltarusijos oligarchams ir su jais susijusiems subjektams.

ES nustatė Ukrainos priemonę - atidaryti naują kortelę – specialią priemonę, pagal kurią 2024–2027 m. Ukrainai turi būti suteikta iki 50 mlrd. EUR stabilios ir nuspėjamos finansinės paramos, siekiant remti jos atsigavimą, atstatymą ir modernizavimą, atsižvelgiant į jos narystės ES siekį.

2025 m. vasario mėn. ES pasiūlė naują paramos Ukrainai paketą - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama sudaryti Ukrainai sąlygas kartu su Moldova iki 2027 m. pradžios visapusiškai integruotis į Europos energijos rinką, taip pat toliau integruotis į ES dujų sektorių, su sąlyga, kad Ukraina gerokai paspartins būtinas rinkos reformas.

Be to, ES toliau tęsė laipsnišką Ukrainos integraciją į bendrąją rinką, visų pirma naudodamasi ES ir Ukrainos išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės teikiamomis galimybėmis. Vykstant šiai integracijai Ukraina 2026 m. sausio 1 d. prisijungė prie tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis - atidaryti naują kortelę erdvės. Be to, ES ir Ukraina iki 2027 m. kovo mėn. pratęsė savo kelių transporto susitarimą - atidaryti naują kortelę, taip sudarydamos sąlygas sklandesniam tarpvalstybiniam krovinių tranzitui, kuris naudingas tiek ES, tiek Ukrainos ekonomikai. Siekdama tenkinti gyventojų energijos poreikius, Komisija perkėlė iš Lietuvos į Ukrainą visą šiluminę elektrinę – tai iki šiol didžiausia naudojantis ES civilinės saugos mechanizmu atlikta atskira operacija.

2022 m. gegužės mėn. sukurtais solidarumo koridoriais - atidaryti naują kortelę į Ukrainą toliau importuojamos reikalingos prekės ir iš jos eksportuojami kai kurie žemės ūkio ir kiti produktai. Solidarumo koridoriai iki 2023 m. vidurio buvo itin svarbūs Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui. Nuo to laiko Ukrainai po sėkmingų kovų su Rusija pavyko užtikrinti, kad prekės galėtų būti gabenamos Juodosios jūros koridoriumi. Remdama šį koridorių, kuriuo Ukrainos laivai gali ir toliau plukdyti eksporto prekes, ES remia Juodosios jūros keliais vykdomą Ukrainos prekybą. Kad šis jūrų maršrutas išliktų perspektyvus ir saugus, ES investavo į infrastruktūrą ir koordinavimą.

Siekdama remti prekybą, ES apžvelgiamais metais toliau naudojo eksporto kreditų garantijų priemones. Pavyzdžiui, birželio mėn. pasiektas pirmasis susitarimas - atidaryti naują kortelę pagal ES Ukrainos eksporto kreditų garantijų priemonę, pagal kurį per Danijos eksporto ir importo biurą ES eksportui į Ukrainą suteikta 20 mln. EUR garantijų.

Savo įsipareigojimą remti Ukrainos atstatymą ES 2025 m. vykdė finansinėmis priemonėmis, teikdama garantijas, dotacijas ir nuo reformų priklausomą paramą, siekdama didinti šalies atsparumą ir ekonominį stabilumą, taip pat remti ilgalaikį tvarų jos atsigavimą. Galimybę tai daryti suteikė visų pirma 2024–2027 m. Ukrainos priemonė. Ukrainos investicijų programai – su investicijomis susijusiai Ukrainos priemonės daliai – iš viso skirta 9,5 mlrd. EUR ES paramos. Šia programa Ukrainos atsigavimui ir atstatymui siekiama sutelkti iki 40 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų. Iki šiol 6,9 mlrd. EUR skirta investicijų programoms, kurios tiesiogiai naudingos Ukrainos žmonėms, nes pagal jas kuriamos naujos darbo vietos, tiekiama elektros energija, šiluma ir švarus vanduo, remiamas įperkamas būstas, statomos slėptuvės nuo bombų, atkuriama karo nuniokota infrastruktūra ir kita.

Kovo mėn. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus - atidaryti naują kortelę dėl paramos mažosioms įmonėms, nuo karo nukentėjusioms bendruomenėms ir investicijoms į ekonomikos gaivinimą. Jo paskirtis – suteikti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms daugiau galimybių gauti finansinę paramą per bankus. Taip siekiama stiprinti Ukrainos socialinę ir ekonominę sanglaudą. Po to paskelbtas naujas kvietimas pareikšti susidomėjimą. Tai buvo galima padaryti iki spalio mėn.

ES, Ukrainos ir Moldovos transporto jungtims gerinti ES iki šiol sutelkė daugiau kaip 2,3 mlrd. EUR, iš kurių 1,55 mlrd. EUR yra negrąžintina dotacijų parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Pavyzdžiui, rugsėjo mėn. Ukraina atidarė pirmąją ES standartinės vėžės geležinkelio liniją - atidaryti naują kortelę, kuria galima traukiniais iš Ukrainos be persėdimo nuvykti į tokius miestus kaip Budapeštas (Vengrija) ir Viena (Austrija). Liepos mėn. pagal šią priemonę atrinktas naujas 73,5 mln. EUR vertės projektas, pagal kurį norima nutiesti ES standartinės vėžės geležinkelio liniją iš Lenkijos į Sknylivą (esantį Ukrainoje netoli Lvivo). Tai padės Ukrainai toliau integruotis į ES geležinkelių tinklą.

Be tiesioginio finansavimo, ES daugiausia dėmesio skiria struktūrinėms ir institucinėms reformoms, kurios yra atstatymo proceso dalis. Ukraina turi įgyvendinti atkūrimo ir reformų planą; puoselėti demokratinius mechanizmus, teisinę valstybę ir žmogaus teises; užtikrinti valdymo skaidrumą ir atskaitomybę.