3 SKYRIUS
Europos gynybos ir saugumo stiprinimas
Žr. užrašą prie nuotraukos
Pastarieji keleri metai aiškiai priminė, kokia trapi yra taika. Tai – pavojaus signalas Europai. Europos Sąjunga deda vis daugiau pastangų, kad apsaugotų piliečius ir užtikrintų, kad Europa turėtų patikimų atgrasomųjų priemonių taikai išlaikyti. 2025 m. ES pradėjo įgyvendinti ne vieną naują iniciatyvą, kuria siekiama padėti valstybėms narėms reaguoti į būtinybę trumpuoju laikotarpiu skubiai remti Ukrainą, kartu tenkinant neatidėliotiną ilgalaikį poreikį didinti Europos saugumo ir gynybos parengtį. Be to, ES parengė naują ES pasirengimo krizėms strategiją.
Europiečių nuomonės dėl saugumo ir gynybos
69 %
europiečių mano, kad ES yra stabilumo sala neramiame pasaulyje.
78 %
yra susirūpinę dėl ES gynybos ir saugumo ateinančius penkerius metus.
81 %
palaiko bendrą valstybių narių gynybos ir saugumo politiką.
77 %
sutinka, kad Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę ES saugumui.
Šaltinis: Europos Komisija, standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 103 - atidaryti naują kortelę, 2025 m. gegužės mėn.
ES siekia stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje ir naudotis ES ir bendrosios rinkos teikiama pridėtine verte, kad sukurtų tikrą gynybos sąjungą. NATO tebėra Europos saugumo ir gynybos kertinis akmuo, 23 valstybės narės taip pat yra NATO sąjungininkės. Tačiau ES prisiima didesnę atsakomybę už savo pačios saugumą – tam 2025 m. ji ėmėsi svarbių veiksmų.
2025 m. ES taip pat sudarė dvi svarbias saugumo ir gynybos partnerystes - atidaryti naują kortelę su Kanada ir Jungtine Karalyste, parodydama bendrą įsipareigojimą stiprinti taiką ir saugumą pasaulyje ir remti bendras pastangas tokiose srityse kaip krizių valdymas, kibernetiniai klausimai, jūrų saugumas, kova su terorizmu ir ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas.
Investicijų į gynybą didinimas
2025 m. ES ryžtingai padidino investicijas į gynybą įgyvendindama išsamų Parengties užtikrinimo iki 2030 m. - atidaryti naują kortelę planą, kuriuo saugumui ir gynybai siekiama sutelkti iki 800 mlrd. EUR pagal du pagrindinius ramsčius: priemonę SAFE (Europos saugumo veiksmų priemonę) ir naują nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą. Pagal priemonę SAFE bus suteikta iki 150 mlrd. EUR paskolų bendriems viešiesiems pirkimams gynybos srityje remti ir Europos pramoninei ir operacinei parengčiai stiprinti, o nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga leis valstybėms narėms papildomai sutelkti 650 mlrd. EUR investicijų į gynybą nepažeidžiant ES fiskalinių taisyklių pagal Stabilumo ir augimo paktą - atidaryti naują kortelę.
Papildomos investicijos apima daugiau kaip 1 mlrd. EUR bendradarbiaujamiesiems gynybos srities moksliniams tyrimams ir plėtrai visose karinėse srityse iš Europos gynybos fondo - atidaryti naują kortelę ir 300 mln. EUR pagal Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktą - atidaryti naują kortelę, siekiant remti penkis tarpvalstybinius projektus tokiose srityse kaip šaudmenys, oro ir priešraketinė gynyba ir senosios platformos. Gynybos pramonės transformacijos veiksmų gairėmis - atidaryti naują kortelę siekiama pagerinti gynybos bendrovių galimybes gauti iki 1 mlrd. EUR vertės finansavimą naudojantis fondų fondu, sutrumpinti pateikimo rinkai ir viešųjų pirkimų terminus (visų pirma startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms) ir pagerinti įgūdžių bei specialistų ugdymą visame gynybos sektoriuje.
Be to, Europos Komisija pasiūlė kitame ilgalaikiame ES biudžete padidinti Europos konkurencingumo fondo gynybos ir kosmoso biudžetą iki 131 mlrd. EUR - atidaryti naują kortelę (žr. 8 skyrių), t. y. penkeriopai, palyginti su dabartiniu biudžetu. Be to, ES įgyvendina plataus užmojo supaprastinimo darbotvarkę, kad paspartintų gynybos pajėgumų plėtojimą ir investicijas. Tarp pagrindinių 2025 m. priemonių – pasiūlymai supaprastinti investicijų į gynybą taisykles - atidaryti naują kortelę, birželio mėn. paskelbtas gynybos parengties bendrasis rinkinys - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama supaprastinti ES teisės aktus ir sudaryti sąlygas per ateinančius ketverius metus investuoti iki 800 mlrd. EUR, ir Gynybos parengties užtikrinimo veiksmų gairės - atidaryti naują kortelę, kuriose nustatyti aiškūs tikslai, tarpinės reikšmės ir rodikliai, kad iki 2030 m. būtų užtikrinta parengtis, kartu pabrėžiant dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą, kaip nustatyta Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties - atidaryti naują kortelę. Šias priemones papildo karinio mobilumo dokumentų rinkinys - atidaryti naują kortelę.
Saugumo danguje ir vandenynuose didinimas
Kadangi kosmosas ir palydovai atlieka vis svarbesnį strateginį vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime, birželio mėn. buvo priimtas pasiūlymas dėl ES kosmoso akto - atidaryti naują kortelę. Jo tikslas – sukurti suderintą ir vieningą veiklos kosmose reguliavimo sistemą ES, visų pirma siekiant padidinti saugą, tvarumą, kibernetinį saugumą ir atsparumą visoje ES kosmoso ekosistemoje. Be to, pagal Europos kosmoso ekonomikos viziją - atidaryti naują kortelę nustatyta strateginė programa, kuria siekiama padidinti Europos konkurencingumą, atsparumą ir strateginį savarankiškumą pasaulinėje kosmoso rinkoje. Tikimasi, kad jos vertė iki 2035 m. sieks 1,6 trln. EUR.
2025 m. liepos mėn. paskelbta, kad veikia GALILEO atvirosios paslaugos navigacijos pranešimų atpažinimo - atidaryti naują kortelę funkcija – pirma tokia pasaulyje. Taip nustatytas iš GALILEO palydovų perduodamų navigacijos duomenų autentiškumo tikrinimo mechanizmas, padedantis apsisaugoti nuo apsimetinėjimo (netikrų signalų perdavimo), ir gerokai padidintas pasitikėjimas ES GALILEO palydovine sistema – vienintele pasaulyje sistema, taikančia šią saugumo funkciją. Tarptautinės oro transporto asociacijos 2024 m. saugos ataskaitoje nurodyta, kad komercinės aviacijos srityje klaidinimo incidentų padaugėjo 500 proc. – poveikis padaromas 1 500 skrydžių per dieną. Lapkričio mėn. taip pat paskelbta apie Žemės stebėjimo vyriausybinę paslaugą, kuri padės pagerinti išžvalgymo pajėgumus.
2025 m. saugumas vandenynuose ir jūrose taip pat buvo svarbi tema, dėl kurios ES ėmėsi veiksmų. Vasario mėn. ji priėmė ES veiksmų planą dėl kabelių saugumo - atidaryti naują kortelę. Apžvelgiamais metais buvo paskelbta svarbi ataskaita dėl kabelių infrastruktūros - atidaryti naują kortelę, taip pat skirtas naujas 20 mln. EUR finansavimas Europos jūrinių kabelių saugumui stiprinti - atidaryti naują kortelę. Šiuo pagal Skaitmeninės Europos programą - atidaryti naują kortelę skirtu finansavimu bus remiamas regioninių kabelių centrų kūrimas ir jūrinių kabelių infrastruktūros atsparumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.
Remdamosi S. Niinistö pranešime - atidaryti naują kortelę pateiktomis rekomendacijomis, 2025 m. vyriausioji įgaliotinė ir Komisija pateikė ES pasirengimo krizėms strategiją - atidaryti naują kortelę. Joje numatyta 30 pagrindinių veiksmų, kuriais daugiausia dėmesio skiriama ES pasirengimo būsimoms krizėms ir atsparumo joms didinimui. Tikslas – stiprinti ES kolektyvinį pajėgumą veiksmingai valdyti tokius iššūkius kaip pandemijos, klimato kaitos poveikis, hibridinės grėsmės ir geopolitinis nestabilumas. Tai bus daroma visais lygmenimis (vietos, regionų, nacionaliniu ir ES), prisidės ir piliečiai, vietos bendruomenės, pilietinė visuomenė, įmonės, socialiniai partneriai, taip pat mokslo ir akademinės bendruomenės.
ES atsargų kaupimo strategijoje - atidaryti naują kortelę bus pirmąkart nustatytas visapusiškas ES požiūris į būtiniausių prekių, pavyzdžiui, maisto, vandens, kuro ir vaistų, tiekimo užtikrinimą krizės metu. Be to, medicininių atsako priemonių strategija bus padidintas Europos sveikatos saugumas, nes bus paspartintas gyvybiškai svarbių medicinos reikmenų kūrimas, gamyba ir prieinamumas. Be to, pasiūlytu Ypatingos svarbos vaistų aktu - atidaryti naują kortelę bus teikiamos paskatos įvairinti tiekimo grandines ir bus skatinama vaistų gamyba ES, taigi bus pagerintas ypatingos svarbos vaistų prieinamumas ES. Galiausiai, įgyvendindama platesnę ES pasirengimo krizėms ir jų valdymo sistemą, Komisija parengė dvi pavyzdines iniciatyvas – Europos hidrologinio atsparumo strategiją - atidaryti naują kortelę ir Europos vandenynų paktą - atidaryti naują kortelę. Šiomis birželio mėn. priimtomis iniciatyvomis siekiama stiprinti ES pajėgumą numatyti didėjančią su aplinka ir klimatu susijusią riziką, užkirsti jai kelią ir į ją reaguoti.
Pagrindinė rizika ir grėsmės
- Gaivalinės nelaimės:
potvyniai, miškų gaisrai, žemės drebėjimai, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. - Žmogaus sukeltos nelaimės:
pramoninės avarijos, technologinės avarijos, pandemijos. - Hibridinės grėsmės:
kibernetiniai išpuoliai, dezinformacijos kampanijos ir užsienio vykdomas manipuliavimas informacija bei kišimasis, taip pat ypatingos svarbos infrastruktūros sabotažas. - Geopolitinės krizės:
ginkluoti konfliktai, įskaitant ginkluotą agresiją prieš valstybes nares.
Daugiau informacijos pateikta Komisijos išsamioje Rizikos, su kuria susiduria Europa, analizėje - atidaryti naują kortelę.
Visą parą kasdien veikiantis Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras - atidaryti naują kortelę užtikrina greitą skubios paramos teikimą ir veikia kaip valstybių narių, 10 papildomų dalyvaujančiųjų valstybių, nukentėjusiosios šalies ir civilinės saugos bei humanitarinės pagalbos ekspertų veiksmų koordinavimo centras. 2025 m. ES civilinės saugos mechanizmas visame pasaulyje - atidaryti naują kortelę buvo aktyvuotas 64 kartus, o apskritai nuo 2001 m. centras pagalbą koordinavo daugiau kaip 830 kartų.
Skaičiai, susiję su 2025 m. veiksmais, kuriais kovota su ekstremaliosiomis klimato situacijomis
ES civilinės saugos mechanizmas buvo aktyvuotas 18 kartų siekiant kovoti su miškų gaisrais Europoje ir už jos ribų – tai didžiausias kada nors užregistruotas aktyvavimo atvejų, susijusių su miškų gaisrais, skaičius.
Vasarą kovai su miškų gaisrais 11-oje valstybių narių buvo išsiųsti 58 orlaiviai – 38 lėktuvai ir 20 sraigtasparnių – ir daugiau kaip 740 ugniagesių bei gelbėtojų.
Buvo pasiūlyta skirti 280 mln. EUR iš Solidarumo fondo atstatymo pastangoms Austrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čekijoje, Lenkijoje, Moldovoje ir Slovakijoje po 2024 m. audros „Borisas“ sukeltų potvynių remti.
Rengiantis - atidaryti naują kortelę vasarai 650 ugniagesių iš 14 valstybių narių užėmė pozicijas didelės rizikos vietose Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje.
Iš ES solidarumo fondo - atidaryti naują kortelę buvo skirtas 100 mln. EUR avansas siekiant padėti Ispanijai finansuoti atstatymo pastangas po 2024 m. Valensijoje katastrofiškus potvynius sukėlusios audros.
Siekdama kovoti su didėjančiomis saugumo ir hibridinėmis grėsmėmis, pavyzdžiui, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, kibernetiniais nusikaltimais ir išpuoliais prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ES turi laikytis naujo požiūrio į savo vidaus saugumą, sienų kontrolę ir migracijos valdymą. ES parama šiose srityse siekiama padėti valstybėms narėms įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą - atidaryti naują kortelę, kuris bus pradėtas taikyti 2026 m. birželio mėn. (pvz., nustatyti spartesnes prieglobsčio procedūras ir vykdyti veiksmingesnį grąžinimą). Parama taip pat siekiama padėti valstybėms narėms skaitmenizuoti sienų kontrolės valdymą, geriau aprūpinti sienos apsaugos pareigūnus ir stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis. Galiausiai parama taip pat siekiama suteikti teisėsaugos institucijoms modernizuotų priemonių kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu tiek internete, tiek realiame gyvenime.
Vidaus saugumo gerinimas
Nusikalstamumas tampa mobilesnis, labiau skaitmeninis ir geriau organizuotas. Hibridinės grėsmės kenkia mūsų demokratijai ir visuomenei. Terorizmo grėsmės lygis išlieka aukštas – prie to prisideda regioninės krizės. Vadovaujantis Komisijos politinėmis gairėmis - atidaryti naują kortelę, didžioji dalis ES atsako į šią naują tikrovę pateikta 2025 m. pavasarį: balandžio 1 d. pradėta įgyvendinti naujoji Europos vidaus saugumo strategija „ProtectEU“ - atidaryti naują kortelę. Grėsmės saugumui internete ir realiame gyvenime (įskaitant terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, kibernetinius nusikaltimus, išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir hibridines grėsmes) šalinamos taikant visapusišką visos visuomenės įtraukimo požiūrį – įtraukiami piliečiai, įmonės, tyrėjai ir pilietinė visuomenė. Be to, bus užtikrinta, kad saugumas būtų integruotas į ES teisės aktus ir politiką.
Strategija „ProtectEU“ glaustai
Pagrindiniai principai
Visos visuomenės įtraukimo požiūris – įtraukiami piliečiai, įmonės, pilietinė visuomenė, mokslinių tyrimų įstaigos, akademinė bendruomenė ir privatūs subjektai.
Saugumo aspekto integravimas į visas ES iniciatyvas, įskaitant naujų iniciatyvų saugumo patikrinimą.
Investicijų į saugumą didinimas – daugiau išteklių teisėsaugai, geresnė įranga, investicijos į technologijas ir stipresnės ES agentūros.
Prioritetinės sritys ir pagrindiniai veiksmai
Informuotumo apie grėsmes didinimas – pagerintas dalijimasis žvalgybos informacija.
Teisėsaugos pajėgumų didinimas, be kita ko, užtikrinant, kad Europolas taptų išties veiksminga policijos agentūra, ir sustiprinant Frontex – jai ilgainiui bus skirta iki 30 000 papildomų darbuotojų.
Atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimas, įskaitant valstybių narių pastangų apsaugoti visus ypatingos svarbos fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros objektus rėmimą.
Kova su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant geresnę jaunimo apsaugą.
Kova su terorizmu, įskaitant naują radikalizacijos prevencijos priemonių rinkinį.
Pasaulinio bendradarbiavimo stiprinimas, įskaitant paspartintą Europos Sąjungos šalių kandidačių integraciją į Europos Sąjungos saugumo architektūrą.
ES sustiprino įsipareigojimą apsaugoti savo piliečius, užkirsti kelią būsimiems išpuoliams ir skatinti saugesnę ir labiau apsaugotą Europą visiems – investicijoms į 13 atrinktų projektų - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę iš Vidaus saugumo fondo - atidaryti naują kortelę skyrė 30 mln. EUR. Tai padės sustiprinti viešųjų erdvių, pavyzdžiui, prekybos centrų, viešojo transporto, pramogų vietų ir religinių apeigų vietų, apsaugą.
Kovos su prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu priemonės
- Naujame ES kovos su prekyba narkotikais veiksmų plane - atidaryti naują kortelę daugiausia dėmesio skiriama operatyvinėms priemonėms šešiose prioritetinėse srityse. Tai: prisitaikymas prie kintančių nusikaltėlių tinklų naudojamų maršrutų ir taikomų metodų, nusikalstamumo prevencija ir su narkotikais susijusio smurto mažinimas, teisėsaugos, teisminių institucijų ir muitinių tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimas, sintetinių narkotikų, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų problemos sprendimas, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas, be kita ko, 2026 m. įsteigiant naują Saugumo ir inovacijų centrą, ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas.
- Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio kuluaruose spalio mėn. su Islandija - atidaryti naują kortelę ir Norvegija - atidaryti naują kortelę buvo pasirašyti susitarimai dėl keleivio duomenų įrašų duomenų perdavimo, siekiant stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir bendrą kovą su terorizmu ir sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais, taip pat neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais ir prekybą žmonėmis.
- Priimtas ES kibernetinio saugumo valdymo planas - atidaryti naują kortelę, kuriame pateikiamos gairės dėl ES reagavimo į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ar kibernetines krizes.
- Nauju ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kibernetinio saugumo stiprinimo veiksmų planu - atidaryti naują kortelę bus sukurta saugesnė ir labiau apsaugota aplinka pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams.
- Žengti pirmieji žingsniai - atidaryti naują kortelę siekiant, kad ES pasirašytų ir ratifikuotų JT konvenciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais.
- Viena bendra prieiga - atidaryti naują kortelę, per kurią pagal kelis teisės aktus bendrovės galės teikti pranešimus apie kibernetinio saugumo incidentus, pranešimų teikimo procesas bus paspartintas ir racionalizuotas ir tai leis sumažinti subjektams tenkančią naštą ir padidinti kibernetinį saugumą.
Naujausi turimi duomenys apie prekybą žmonėmis ES
- 9 678 – tiek 2024 m. užregistruota prekybos žmonėmis aukų.
- 8 % mažiau nei ankstesniais metais.
- 63 % buvo moterys arba mergaitės.
Šaltinis: Eurostatas, „Prekybos žmonėmis statistika“ - atidaryti naują kortelę, 2026 m. sausio mėn.
Įgyvendindama strategiją „ProtectEU“ Komisija parengė naują kovos su prekyba žmonėmis strategiją, apimančią visus etapus nuo prevencijos iki baudžiamojo persekiojimo.
Vizito į Egiptą metu Komisijos narys M. Brunneris dalyvavo Europolo ir Egipto darbo susitarimo - atidaryti naują kortelę, kuriuo bus stiprinamas teisėsaugos bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, prekyba narkotikais, neteisėtu migrantų gabenimu ir organizuotu nusikalstamumu, pasirašymo ceremonijoje. Šis svarbus susitarimas – pirmasis tokio pobūdžio susitarimas Šiaurės Afrikoje – leis sustiprinti šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Komisijos narys taip pat dalyvavo antrojoje ministrų konferencijoje dėl Chartumo proceso, kuriuo skatinamas šalių, per kurias driekiasi migracijos maršrutai tarp Somalio pusiasalio ir Europos, bendradarbiavimas.
Bendrų sienų stiprinimas
2025 m. ES daug dėmesio skyrė bendroms sienoms, kad jos būtų saugesnės, įdiegdama visapusiškai veikiančią skaitmeninę sienų valdymo sistemą, įgyvendindama integruoto sienų valdymo metodą ir ES vizų politikos strategiją, taip pat užtikrindama, kad Šengeno erdvės sistema būtų visiškai parengta ir visapusiškai veiksminga.
Toliau bus dedamos pastangos:
- stiprinti politinį ir veiklos valdymą veiksmingai įgyvendinant sutartas taisykles ir naudojant bendras informacines sistemas, išteklius ir infrastruktūrą, kuriuos teikia sąveikumo architektūra,
- spartinti skaitmenizacijos sistemos įgyvendinimą, kad būtų užkirstas kelias saugumo rizikai,
- toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas,
- nuolat prisitaikyti prie kintančios saugumo aplinkos, taikant bendrą žvalgybos vaizdo sistemą, vykdant bendrus operatyvinius veiksmus ir tvirtesnį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, vidaus pasienio regionuose,
- vykdyti veiksmingas priemones, kad asmenys, neturintys juridinės teisės likti ES, būtų grąžinami.
Komisija toliau stebės pažangą rengdama metinę Šengeno rezultatų suvestinę - atidaryti naują kortelę ir toliau stiprins Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą - atidaryti naują kortelę. Tai apima sistemas tiek Šengeno šalyse, tiek ES šalyse kandidatėse. Komisija, padedama Šengeno koordinatoriaus, toliau padės valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą tarpvalstybinio operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo srityje.
-
GEGUŽĖS MĖN.
- Europa mini - atidaryti naują kortelę pirmąją Europos saugių kelionių užsienyje dieną.
- Pradėta teikti bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga - atidaryti naują kortelę – svarbus ES pastangų stiprinti vidaus saugumą, sienų kontrolę ir migracijos valdymą etapas.
-
BIRŽELIO MĖN.
- Frontex ir Bosnija ir Hercegovina pasirašo susitarimą dėl statuso - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą migracijos ir sienų valdymo srityje.
- Po tarpinstitucinių derybų Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pasiekia susitarimą - atidaryti naują kortelę dėl bevizio režimo ES nepriklausančių šalių piliečiams sustabdymo taisyklių.
-
SPALIO MĖN.
- Palaipsniui pradeda veikti ES atvykimo ir išvykimo sistema - atidaryti naują kortelę, kurioje fiksuojami biometriniai duomenys, pavyzdžiui, pirštų atspaudai, veido atvaizdai ir kita kelionių informacija, ir kuria palaipsniui bus pakeista dabartinė pasų antspaudavimo sistema.
Beviziam režimui – 40 metų
Birželio 14 d. Europa minėjo 40-ąsias Šengeno susitarimo pasirašymo metines. Per pastaruosius keturis dešimtmečius šis susitarimas suteikė daugiau laisvės, juo padidintas saugumas ir atverta ekonominių galimybių. Šengeno erdvė yra daugiau nei geografinė zona: tai gyvas Europos įsipareigojimo kurti laisvą, vieningą, klestintį ir saugų žemyną įrodymas. Šengeno erdvė, kaip didžiausia pasaulyje tarpvalstybinio laisvo judėjimo erdvė, yra Europos tapatybės kertinis akmuo ir strateginis Europos turtas.
- 29 Šengeno erdvės šalys (25 ES valstybės narės ir keturios asocijuotosios šalys).
- Šengeno erdvėje gyvena daugiau kaip 450 mln. žmonių.
- Vidaus sienas kasdien kerta daugiau kaip 3,5 mln. žmonių.
- Spartesnis transportas, mažesnės sąnaudos ir didesnė prekybos apimtis teikia naudos daugiau kaip 32 mln. Šengeno erdvės įmonių.
Tvirtas ir sąžiningas migracijos valdymas
Migracija tebėra iššūkis Europai, į kurį reikia reaguoti Europos mastu, laikantis solidarumo principo. Migracijos modeliai ir toliau kinta. Neteisėtai į Šengeno erdvę atvykstančių asmenų skaičius nuolat mažėja, tačiau dėl pastaraisiais metais Europoje susikaupusio spaudimo ištekliai valstybėse narėse toliau eikvojami. Nors spaudimas įvairiose vietose skiriasi, poveikis yra bendras: mokykloms, būstui ir vietos paslaugoms daromas tiesioginis poveikis ir bendruomenės patiria įtampą.
Labai svarbu, kad visoje ES būtų subalansuotai taikoma tvirta teisinė sistema. 2025 m. reikėjo dėti daugiau pastangų politiniu ir techniniu lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų tinkamai pasirengusios įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą sudarančius teisės aktus, atsižvelgdamos į Komisijos pateiktą bendrą įgyvendinimo planą - atidaryti naują kortelę. ES toliau darė didelę pažangą įgyvendindama minėtą paktą sudarančius teisės aktus, o Komisija toliau teikė veiksmingą paramą valstybėms narėms. Komisija pasiūlė keletą priemonių, kad įgyvendinimo planas būtų vykdomas greičiau. Be kita ko, nustatytos dvi svarbios pakto taisyklės, siekiant palengvinti saugios trečiosios šalies koncepcijos taikymą, taip pat paspartinti prieglobsčio procesus ir sumažinti spaudimą prieglobsčio sistemoms, kartu išsaugant teisines apsaugos priemones prašymus teikiantiems asmenims ir užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms.
Komisija taip pat pasiūlė pirmąjį ES sudarytą saugių kilmės šalių sąrašą - atidaryti naują kortelę. Kai kurios valstybės narės jau turi nacionalinius sąrašus, ES sudarytu sąrašu jie būtų papildyti ir tai padėtų vienodžiau taikyti šią sąvoką. Taigi valstybės narės į sąrašą įtrauktų šalių piliečių prieglobsčio prašymus galėtų nagrinėti taikydamos paspartintą procedūrą, remdamosi tuo, kad jų prašymai greičiausiai nebus patenkinti.
Naujos pagrindinės taisyklės prieglobsčio procesams paspartinti
- 20 proc. prašymų patenkinimo rodiklio riba. Valstybės narės gali taikyti pasienio procedūrą arba paspartintą procedūrą asmenims, atvykstantiems iš šalių, kurių piliečiams tarptautinė apsauga ES suteikiama vidutiniškai 20 proc. arba mažiau prašymų atvejų.
- Saugioms trečiosioms šalims ir saugioms kilmės šalims gali būti taikomos išimtys. Taip valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo, neįtraukiant konkrečių regionų arba aiškiai identifikuojamų asmenų kategorijų.
Kovo mėn. Komisija pasiūlė sukurti bendrą Europos grąžinimo sistemą - atidaryti naują kortelę, pagal kurią visoje ES būtų nustatytos spartesnės, paprastesnės ir veiksmingesnės grąžinimo procedūros. Tarp siūlomų grąžinimo taisyklių – nuostatos dėl grėsmę saugumui keliančių asmenų. Taisyklėse taip pat numatyta galimybė grąžinti asmenis į ES nepriklausančias šalis remiantis atitinkamu susitarimu ar tvarka, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir negrąžinimo principo.
Nauja bendra Europos grąžinimo sistema
Viena ES sistema
- Reglamentu siekiama sukurti bendrą grąžinimo sistemą ir toliau derinti grąžinimo taisykles.
- Europos grąžinimo orderiu standartizuojamos procedūros.
Tarpusavio pripažinimas
- Sprendimai grąžinti, kurie gali būti pripažįstami visose valstybėse narėse.
- Privaloma nuo 2027 m. liepos mėn.
Pirmenybė – savanoriškam grįžimui, prireikus – priverstinis grąžinimas
- Savanoriško grįžimo paskatos.
- Privalomas priverstinis grąžinimas nebendradarbiavimo, pasislėpimo ar saugumo rizikos atvejais.
Aiškios pareigos ir pasekmės
- Būtinas bendradarbiavimas su valdžios institucijomis.
- Sankcijos už nebendradarbiavimą.
- Paskatos už bendradarbiavimą – savanoriško grįžimo rėmimas.
Apsaugos priemonės ir teisės
- Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą.
- Pažeidžiamų asmenų, nepilnamečių ir šeimų apsauga.
- Visapusiška pagarba žmogaus teisėms ir negrąžinimo principo laikymasis.
Griežtesnės vykdymo užtikrinimo priemonės
- Finansinės garantijos ir pareiga pranešti.
- Reikalavimai dėl paskirtos gyvenamosios vietos.
- Sulaikymas iki 24 mėnesių (dėl saugumo rizikos gali būti pratęstas).
Nuostatos dėl saugumo rizikos
- Ankstyva atrankinė patikra, siekiant nustatyti grėsmę.
- Ilgiau taikomi draudimai atvykti ir griežtesnės sulaikymo taisyklės.
- Privalomas priverstinis grąžinimas nustačius riziką.
Readmisija ir grąžinimo centrai
- ES nepriklausančioms šalims sistemingai siunčiami readmisijos prašymai.
- Saugus dalijimasis duomenimis vykdymo užtikrinimo tikslais.
- Grąžinimas pagal susitarimus ar tvarką (netaikoma nepilnamečiams ir šeimoms).
Iš pirmosios Europos metinės prieglobsčio ir migracijos ataskaitos - atidaryti naują kortelę matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn.) migracijos padėtis toliau gerėjo – neteisėto sienos kirtimo atvejų sumažėjo 35 proc. (iš dalies dėl tvirtesnio bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis).
Svarbus žingsnis siekiant visapusiškai įgyvendinti minėtą paktą buvo pirmojo metinio migracijos valdymo ciklo pradžia ir naujas solidarumo mechanizmas, pagal kurį privalomas solidarumas derinamas su lankstumu. Tai reiškia didesnę paramą migracijos spaudimą patiriančioms valstybėms narėms ir galimybę prisidedančiosioms valstybėms narėms lanksčiau pasirinkti savo įnašus. Tarp šių įnašų – tarptautinės apsaugos prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimas, finansiniai įnašai, be kita ko, skirti veiksmams ES nepriklausančiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams, ir alternatyvios solidarumo priemonės, pavyzdžiui, darbuotojų siuntimas, arba priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama pajėgumų stiprinimui.
Be to, Komisija toliau bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, kad atvertų teisėtus migracijos kelius, atsižvelgdama į jų ekonomikos ir regionų įgūdžių poreikius. Birželio mėn. įgyvendinant Migrantų įtraukties partnerysčių ir finansavimo - atidaryti naują kortelę iniciatyvą sėkmingai parodyta, kaip kūrybiškas finansavimas ir bendradarbiavimas gali palengvinti ne ES piliečių integraciją valstybėse narėse.
Migrantų įtraukties partnerysčių ir finansavimo iniciatyva paskatinta migrantų integracija Europoje
- 4 bandomieji projektai (Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje).
- Prie integracijos veiklos prisijungė daugiau kaip 600 migrantų šeimų.
- 848 specialistai parengti dirbti migrantų finansinės įtraukties klausimais.
- Daugiau kaip 1 200 migrantų gavo specialiai pritaikytą paramą, be kita ko, dalyvavo mokymuose ir naudojosi konsultuojamojo ugdymo paslaugomis.
- Suteiktos 77 mažosios paskolos, kuriomis skatinamas savarankiškas darbas ir ekonominė nepriklausomybė.
Šalinamos kliūtys, susijusios su:
- integracija į darbo rinkas;
- socialine įtrauktimi ir diskriminacija;
- galimybe gauti išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose;
- administraciniais ir teisiniais trukdžiais.
