8 SKYRIUS
Europos parengimas ateičiai
Žr. užrašą prie nuotraukos
2025 m. Europos Sąjunga daugiausia dėmesio skyrė pasirengimui ateinančio dešimtmečio iššūkiams ir galimybėms. Jos institucijos bendradarbiavo siekdamos padidinti atsparumą, supaprastinti taisykles ir užtikrinti, kad politika duotų apčiuopiamų rezultatų tiek žmonėms, tiek įmonėms. Vienas pagrindinių šių pastangų ramsčių buvo naujos 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos, kuria siekiama užtikrinti paprastesnį, lankstesnį ir geriau ateičiai pritaikytą biudžetą, rengimas. Be to, ES pasiūlė reformas, kuriomis siekiama sumažinti biurokratizmą ir išlaidas ir pagerinti finansinės rizikos valdymą. Pasitelkdama prognozavimą, tvirtesnes partnerystes ir veiksmingą vykdymo užtikrinimą, ES kuria ilgalaikio klestėjimo ir saugumo sistemą.
2028–2034 m. daugiametė finansinė programa
ES ilgalaikiu biudžetu – daugiamete finansine programa (DFP) – remiami piliečiai, ūkininkai, tyrėjai, įmonės ir regionai visoje ES ir už jos ribų. Dabartinė 2021–2027 m. DFP kartu su ekonomikos gaivinimo planu „NextGenerationEU“ - atidaryti naują kortelę labai padėjo kovoti su COVID-19 pandemija ir energetikos krize, apsaugoti milijonus darbo vietų ir skatinti perėjimą prie švarios energijos bei skaitmeninę pertvarką. Be to, suteikta precedento neturinti parama Ukrainai ir padidintas Europos saugumas Rusijos agresijos karo akivaizdoje.
2025 m. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl 2028–2034 m. DFP - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama reaguoti į didėjančius geopolitinius, ekonominius ir tvarumo iššūkius. Beveik 2 trln. EUR (t. y. 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų) biudžetas būtų paprastesnis, lankstesnis ir tikslingesnis, o jo tikslas – per ateinantį dešimtmetį padidinti ES nepriklausomumą, saugumą, klestėjimą, įtraukumą ir atsparumą.
ĮTRAUKESNIS IR DEMOKRATIŠKESNIS PROCESAS
Rengdama biudžetą Komisija vykdė Europos masto kampaniją, kad surinktų informaciją iš visų lygmenų suinteresuotųjų subjektų – nuo nacionalinių vyriausybių iki piliečių.
- VASARIO MĖN.
Pradedamas turas po Europą - atidaryti naują kortelę siekiant dėl naujos DFP konsultuotis su valstybių narių valdžios institucijomis, regioniniais suinteresuotaisiais subjektais ir ES biudžeto lėšų gavėjais.
Paskelbiamos naujo biudžeto pasiūlymo rengimo gairės - atidaryti naują kortelę.
- VASARIO–GEGUŽĖS MĖN.
Viešos konsultacijos - atidaryti naują kortelę dėl naujo biudžeto portale „Išsakykite savo nuomonę“.
- GEGUŽĖS MĖN.
Europos piliečių forumas dėl naujo Europos biudžeto - atidaryti naują kortelę (žr. 6 skyrių) pritaria 23 rekomendacijoms - atidaryti naują kortelę dėl naujo biudžeto.
- LIEPOS 16 D.
Paskelbiamas pirmasis pasiūlymas - atidaryti naują kortelę dėl naujo biudžeto.
- LIEPOS–SPALIO MĖN.
Viešos konsultacijos - atidaryti naują kortelę dėl pasiūlymo portale „Išsakykite savo nuomonę“.
- RUGSĖJO 3 D.
Paskelbiamas galutinis pasiūlymas - atidaryti naują kortelę dėl 2028–2034 m. ES ilgalaikio biudžeto.
Pasiūlymas dėl DFP grindžiamas keliais pagrindiniais siekiais, pripažįstant, kad status quo nebetinka:
sukurti paprastesnį, lankstesnį ir paveikesnį biudžetą;
atsižvelgti į poreikį investuoti į bendrus strateginius prioritetus, įskaitant gynybą, konkurencingumą, saugumą ir perėjimą prie švarios energijos bei skaitmeninę pertvarką;
modernizuoti bendrą politiką, pavyzdžiui, bendrą žemės ūkio politiką, bendrą žuvininkystės politiką, taip pat ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;
užtikrinti ilgalaikės paramos investicijoms, ūkininkams ir regionams nuspėjamumo ir kintančiame pasaulyje būtino lankstumo pusiausvyrą;
pasiųsti aiškią žinią apie ES vienybę, nepriklausomumą ir įsipareigojimą propaguoti ir ginti savo pagrindines vertybes;
užtikrinti ES patikimumą nustatant aiškų paskolų pagal priemonę „NextGenerationEU“ grąžinimo planą.
Pagal ES biudžeto pasiūlymą:
- minimali maždaug 296 mlrd. EUR suma būtų rezervuota ūkininkų ir žvejų pajamoms remti, be to, pagal nacionalinius ir regioninius partnerystės planus būtų nustatytas 10 proc. kaimo vietovių tikslas;
- 35 proc. visų išlaidų būtų skirta klimato ir aplinkos tikslams – būtų sutelkta bent 700 mlrd. EUR;
- beveik 220 mlrd. EUR būtų skirta investicijoms į mažiau išsivysčiusius regionus, be to, būtų užtikrinamas stabilus ir nuspėjamas finansavimas pertvarkos reikmėms ir labiau išsivysčiusiems regionams;
- teisinės valstybės principo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos - atidaryti naują kortelę laikymasis liktų nediskutuotinas;
- programos „Erasmus+“ - atidaryti naują kortelę biudžetas būtų padidintas 50 proc.;
- transporto infrastruktūrai skirtas biudžetas padvigubėtų, kad būtų pagerintos jungtys visame žemyne ir kad tinklas būtų pritaikytas kariniams tikslams;
- 131 mlrd. EUR būtų skirta gynybai ir kosmosui – penkis kartus daugiau nei pagal dabartinę DFP;
- socialinis tikslas 14 proc. viso biudžeto skirti nacionalinės ir regioninės partnerystės planams (išskyrus ūkininkams ir žvejams rezervuotas lėšas, taip pat Socialinio klimato fondo išteklius) padėtų remti įgūdžių ugdymą, mažinti skurdą ir didinti socialinę įtrauktį;
- kad būtų sustiprintas ES konkurencingumas, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos biudžetas būtų beveik padvigubintas (padidėtų nuo dabartinių 95 mlrd. EUR iki 175 mlrd. EUR).
Didėjant ES finansiniams poreikiams, nacionaliniams biudžetams patiriant vis didesnį spaudimą ir artėjant paskolų pagal priemonę „NextGenerationEU“ grąžinimo pradžiai 2028 m., Komisija pasiūlė naujų būdų, kaip padidinti nuosavus išteklius, kad iš naujų ir peržiūrėtų pajamų srautų būtų gauta daugiau kaip 58,2 mlrd. EUR per metus (2025 m. kainomis).
Savo pasiūlyme dėl kitos DFP Komisija numato sukurti tris pagrindinius fondus: Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondą - atidaryti naują kortelę; Europos konkurencingumo fondą - atidaryti naują kortelę, kurio lėšomis būtų remiamas strateginių technologijų kūrimas, plėtra ir diegimas, ir priemonę „Globali Europa“ - atidaryti naują kortelę, pagal kurią būtų galima teikti strategiškesnį išorės veiksmų finansavimą visame pasaulyje.
2025 m. priimtoje ES sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūroje - atidaryti naują kortelę perskirstomas 2021–2027 m. DFP finansavimas, siekiant padėti valstybėms narėms ir regionams perskirstyti išteklius naujiems strateginiams prioritetams, įskaitant konkurencingumą, saugumą ir gynybą, civilinę parengtį, būstą, hidrologinį atsparumą ir energetikos pertvarką.
ES biudžeto apsauga nuo sukčiavimo
Siekiant užtikrinti, kad ES biudžetas būtų naudingas ES žmonėms, svarbu apsaugoti kiekvieną eurą. Liepos mėn. Komisija pradėjo ES kovos su sukčiavimu struktūros peržiūrą - atidaryti naują kortelę, kad reaguojant į kintančias grėsmes būtų sustiprinta ES finansinių interesų apsauga. Tarp tokių grėsmių – tarpvalstybinis sukčiavimas, organizuotas nusikalstamumas, nukreiptas prieš ES lėšas, ir netinkamas pažangiųjų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir kriptovaliutų, naudojimas.
ES finansinės rizikos valdymo sistemos stiprinimas
ES finansinės rizikos valdymo sistema apima riziką, susijusią su ES biudžetu, priemone „NextGenerationEU“ ir kitomis finansinėmis priemonėmis. 2025 m. Komisija sustiprino šią sistemą išplėsdama nepriklausomo vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno, kuris šiuo metu prižiūri visas ES finansines operacijas, įskaitant skolinimąsi, skolinimą, biudžeto garantijas ir turto valdymą, vaidmenį - atidaryti naują kortelę. Šiuo pakeitimu atsižvelgiama į Europos Audito Rūmų rekomendacijas - atidaryti naują kortelę stiprinti ES skolinimosi, garantijų ir susijusių finansinių priemonių priežiūrą ir rizikos valdymą.
Europos semestras
ES ekonomikos valdymo srityje labai svarbus Europos semestras - atidaryti naują kortelę. 2025 m. pavasario dokumentų rinkiniu - atidaryti naują kortelę užbaigiamas pirmasis visas metinis makroekonominės priežiūros ciklas pagal 2024 m. balandžio mėn. įsigaliojusią reformuotą ekonomikos valdymo sistemą - atidaryti naują kortelę. Taip sustiprintas Europos semestro vaidmuo – ne tik kaip reformų ir investicijų orientavimo priemonės, bet ir kaip ES fiskalinės priežiūros pagrindo.
2025 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose - atidaryti naują kortelę valstybėms narėms rekomenduota sutelkti dėmesį į konkurencingumo ir saugumo klausimus. Pirmą kartą Europos semestro dokumentų rinkinyje taip pat pateikta svarbių rekomendacijų dėl įgūdžių ir kokybiškų darbo vietų ir kartu dėl socialinio teisingumo užtikrinimo.
Šalių ataskaitose - atidaryti naują kortelę analizuota valstybių narių ir regionų fiskalinė, mokesčių, inovacijų, klimato ir aplinkos politika, taip pat jų darbo, socialinė ir sveikatos politika. Be to, ataskaitose pateikta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų bei sanglaudos politikos programų įgyvendinimo peržiūra.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sėkmė
Artėja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) taikymo pabaigos data (2026 m.). Šia priemone toliau skatinamos reformos ir investicijos visoje ES. 2025 m. Komisija paragino valstybes nares paspartinti pažangą ir drauge supaprastinti savo procesus ir sudarė sąlygas - atidaryti naują kortelę sklandžiai ir sėkmingai baigti taikyti EGADP. Pagal EGADP, kuri yra pagrindinis priemonės „NextGenerationEU“ elementas, iki 2025 m. pabaigos valstybėms narėms išmokėta apie 394 mlrd. EUR: remtas ekonominis ir socialinis atsparumas, taip pat perėjimas prie švarios energijos ir skaitmeninė pertvarka.
Iš ketvirtosios metinės EGADP įgyvendinimo ataskaitos - atidaryti naują kortelę matyti, kad taikant priemonę padidintos viešosios investicijos – buvo tikimasi, kad 2025 m. jos pasieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (palyginti su 3,2 proc. 2019 m.). Tai padaryta, be kita ko, remiant pramonės gamybos ir paslaugų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir skaitmenizaciją, daugiau kaip 900 000 netaršių transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimą ir 16 mln. namų ūkių prijungimą prie sparčiojo interneto. Remiantis Komisijos tyrimu - atidaryti naują kortelę, bendras finansinis EGADP poveikis 2020–2030 m. laikotarpiu turėtų būti 892 mlrd. EUR, tiesioginis poveikis – daugiau kaip 546 mlrd. EUR, o šalutinis poveikis valstybių narių ekonomikai – daugiau kaip 345 mlrd. EUR.
ES atsparumo didinimas
ES turi stiprinti savo atsparumą, kad apsaugotų savo piliečius ir gerovę, atsižvelgdama į didėjančias grėsmes saugumui, kintančią tarptautinę tvarką ir didėjantį klimato kaitos bei aplinkos būklės blogėjimo poveikį. Rugsėjo mėn. paskelbtoje 2025 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje - atidaryti naują kortelę išdėstyti veiksmai, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad ES – neramiais laikais ir netikrumo sąlygomis – išliktų taiki, ištikima savo vertybėms ir įsipareigojusi užtikrinti savo gyventojų gerovę.
Ataskaitoje siūlomos aštuonios veiksmų sritys:
- nuoseklios ES vaidmens pasaulyje vizijos nubrėžimas;
- vidaus ir išorės saugumo stiprinimas;
- dirbtinio intelekto ir technologijų bei mokslinių tyrimų galios išnaudojimas;
- ilgalaikio ekonominio atsparumo didinimas ir pasirengimas darbo rinkos sukrėtimams;
- tvarios ir įtraukios gerovės rėmimas;
- švietimo ir įgūdžių ugdymo permąstymas;
- demokratijos apsauga;
- demografinių pokyčių numatymas ir kartų teisingumo skatinimas.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia apsvarstyti net nežinomus arba sunkiai įsivaizduojamus scenarijus, – prognozavimas turi tapti nuolatiniu ES politikos formavimo aspektu. Nuo 2026 m. metinės prognozavimo ataskaitos apims ne tik tendencijų analizę, bet ir politikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal įvairius scenarijus, taip užtikrinant, kad ES būtų geriau pasirengusi ateičiai.
ES taisyklių paprastinimas
Kad ES būtų pasirengusi ateičiai, atsparumas ir didesnis veiksnumas turi būti derinami su biurokratizmo mažinimu ir geresniu praktinio taisyklių veikimo užtikrinimu. Tęsdama darbą pagal geresnio reglamentavimo - atidaryti naują kortelę darbotvarkę, ES per metus suintensyvino pastangas supaprastinti politiką ir teisės aktus - atidaryti naują kortelę, kaip nurodyta Komunikate dėl paprastesnės ir greitesnės Europos - atidaryti naują kortelę. Šios pastangos apėmė dialogus įgyvendinimo klausimais - atidaryti naują kortelę. Tai Komisijos narių politinio lygmens forumai, kuriuose renkama praktinė suinteresuotųjų subjektų grįžtamoji informacija apie tai, kaip ES taisyklės ir programos veikia praktikoje. Kiekvienas Komisijos narys, papildydamas šiuos dialogus, 2025 m. pirmąjį pusmetį parengė metinę pažangos ataskaitą dėl supaprastinimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo - atidaryti naują kortelę, kurioje apžvelgė pažangą, iššūkius ir konkrečius tolesnius veiksmus savo atitinkamose atsakomybės srityse.
ES įsipareigojimas užtikrinti geresnį reglamentavimą jau duoda rezultatų: remiantis 2025 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reglamentavimo politikos apžvalga - atidaryti naują kortelę, EBPO analizėje skaidrumo, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo srityse jai teko pirma vieta.
2025 m. priimta 10 supaprastinimo dokumentų rinkinių - atidaryti naują kortelę – jie padės sumažinti administracines išlaidas apie 12 mlrd. EUR per metus. Komisija siekia iki 2029 m. administracinę naštą sumažinti bent 25 proc. visoms bendrovėms ir bent 35 proc. mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
Veiksmingo ES teisės įgyvendinimo užtikrinimas
Visas teisės aktų potencialas išnaudojamas tik tada, kai jie visapusiškai įgyvendinami ir taikomi. Šiuo tikslu Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad padėtų joms įgyvendinti ES teisę ir politiką - atidaryti naują kortelę. Jei valstybės narės to nedaro, Komisija prieš jas gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras - atidaryti naują kortelę. Tačiau ji deda daug pastangų, kad visų pirma užkirstų kelią pažeidimams, teikdama praktines gaires, rengdama susitikimus, mokymus ir teikdama techninę pagalbą. Pavyzdžiui, naujomis dalijimosi su baterijomis susijusiais duomenimis gairėmis - atidaryti naują kortelę Komisija padėjo valstybėms narėms taikyti atnaujintas Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos - atidaryti naują kortelę nuostatas. Šios gairės padeda valstybėms narėms nustatyti suderintą požiūrį į dalijimąsi informacija, pavyzdžiui, apie baterijos įkrovos būseną, būklę ir buvimo vietą. Gairėse pateikti praktiniai paaiškinimai ir techninė parama, kad būtų užtikrintas nuoseklus įgyvendinimas visoje ES.
- 2025 m. pradėtos
552
naujos pažeidimo nagrinėjimo procedūros. - Užbaigtos
554
pažeidimo nagrinėjimo procedūros. - Europos Sąjungos Teisingumo Teismui perduota
71 byla, susijusi su 21 valstybe nare. - 20 bylų paprašyta taikyti finansines sankcijas.
Atsižvelgiant į naujus politinius ir strateginius prioritetus toliau plėtojama ES institucinė struktūra. 2025 m. Europos Sąjungos Tarybai rotacijos tvarka pirma pirmininkavo Lenkija, vėliau – Danija. Abi šalys ypatingą dėmesį skyrė saugumui ir atsparumui.
Komisija teikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, o Europos Parlamentas ir Taryba veikė kaip teisėkūros institucijos, kad įgyvendintų bendrus prioritetus. Valstybių narių pastangos, Komisijos priežiūros vaidmuo ir kitų ES institucijų bei įstaigų - atidaryti naują kortelę darbas leido užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą visoje ES.
Kad Europos Sąjungoje būtų tinkamai užtikrinama demokratija, jos institucijos turi bendradarbiauti tvirtai ir skaidriai. Rugsėjo mėn. Parlamentas ir Komisija užbaigė derybas - atidaryti naują kortelę dėl atnaujinto Pagrindų susitarimo, kuriuo siekiama pagerinti tarpinstitucinius santykius, padidinti pasitikėjimą bei skaidrumą ir paskatinti aktyvesnį dialogą. Šis susitarimas grindžiamas devyniais politiniais principais - atidaryti naują kortelę, dėl kurių 2024 m. spalio mėn. susitarė Europos Parlamento Pirmininkė ir Europos Komisijos Pirmininkė.
75-osios Šumano deklaracijos metinės
Kasmet gegužės 9 d. ES mini Europos dieną. 2025 m. proga buvo ypač svarbi – buvo minimos 75-osios Šumano deklaracijos metinės - atidaryti naują kortelę. 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministro Robero Šumano pateiktoje deklaracijoje pasiūlyta sukurti Europos anglių ir plieno bendriją – dabartinės ES pirmtakę.
