7 SKYRIUS

Globali Europa taikai, partnerystėms ir ekonominiam stabilumui užtikrinti

Grupė vaikų, iškėlę rankas, šypsosi priešais vandens rezervuarą. Ant vandens rezervuaro matyti Europos Sąjungos vėliava. Žr. užrašą prie nuotraukos
Gyvenimas sumaištyje: 15,2 mln. Jemeno gyventojų reikia saugaus vandens, sanitarijos ir higienos paslaugų. Al-Machšabo vietovėje įdiegus naują ES lėšomis finansuojamą sistemą vanduo tiekiamas nuolat. Nuo karo pradžios 2015 m. ES skyrė beveik 1,6 mlrd. EUR krizei įveikti (Al-Machšabas, Jemenas, 2025 m. gegužės 14 d.).

Per pastaruosius metus pasaulis stipriai pasikeitė. Atsižvelgdama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, konfliktą Gazoje, agresyvesnę ir nesąžiningą Kinijos ekonominę konkurenciją, santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir vis dažniau vykdomą nesantaiką kurstančią politiką, Europos Sąjunga stengiasi ginti ir skatinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kurti veiksmingas prekybos partnerystes ir stiprinti pasaulinių institucijų vaidmenį. ES tebėra tvirtai įsipareigojusi siekti veiksmingo daugiašališkumo, kurio pagrindą sudaro Jungtinės Tautos ir kurį remia kitos tarptautinės institucijos, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacija. ES taip pat tebėra didžiausia paramos vystymuisi teikėja ir viena iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje.

Plėtra yra strateginė investicija į ilgalaikę taiką, stabilumą bei gerovę Europoje ir yra labai svarbi didinant ES įtaką pasaulinėje arenoje. ES reguliariai vertina visų plėtros šalių pažangą, be kita ko, remdamasi metiniu plėtros dokumentų rinkiniu - atidaryti naują kortelę. Laipsniška potencialių valstybių narių integracija į konkrečias ES politikos sritis, įskaitant bendrosios rinkos dalis, stiprina valstybių ryšius su ES iki jų įstojimo.

Europos Komisija visų pirma remia plėtros šalių pastangas prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės - atidaryti naują kortelę ir tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis erdvės - atidaryti naują kortelę. Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonė - atidaryti naują kortelę, Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas - atidaryti naują kortelę ir Ukrainos priemonė - atidaryti naują kortelę palengvina šį procesą, taip pat padeda skatinti investicijas ir įgyvendinti reformas, kurios būtinos, kad šios šalys galėtų tapti ES narėmis.

Marta Kos ir kiti sėdi prie apskrito konferencijų stalo. Antrame plane matyti ekrane rodomas pranešėjas. Kiti sėdi prie pagrindinio stalo.
Marta Kos, už plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė (centre kairėje, vilki šviesiai mėlynu švarku), Vakarų Balkanų vadovų susitikime Skopjėje (Šiaurės Makedonija, 2025 m. birželio 30 d.). Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kosovo, Serbijos ir Šiaurės Makedonijos vadovai susirinko, kad patvirtintų savo tolesnį įsipareigojimą įgyvendinti Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą.

ES parama plėtros šalims 2025 m.

2025 m. prekybos santykių su šalimis kandidatėmis stiprinimo veiksmai

  • Užbaigta prekybos su Moldova ir Ukraina sistemų peržiūra, atsižvelgiant į jų stojimo į ES procesą.

Rytų partnerystė ir Juodosios jūros regionas

Bendradarbiaudamos regiono lygmeniu pagal Rytų partnerystę - atidaryti naują kortelę, ES, Armėnija - atidaryti naują kortelę, Azerbaidžanas - atidaryti naują kortelę, Baltarusija - atidaryti naują kortelę, Moldova - atidaryti naują kortelę, Sakartvelas - atidaryti naują kortelę ir Ukraina - atidaryti naują kortelę siekia kartu spręsti bendras problemas ir įgyvendinti bendrus tikslus. Baltarusija sustabdė savo dalyvavimą 2021 m. po to, kai rengiantis 2020 m. rugpjūčio mėn. rinkimams, jų metu ir po jų labai pablogėjo bendra žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtis šalyje. Toliau bendradarbiaujama su pagrindiniais Baltarusijos nevalstybiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir demokratines jėgas, kurios siekia demokratijos Baltarusijoje. Bendradarbiaujant regiono lygmeniu pagal Rytų partnerystę taip pat prisidedama prie 2025 m. gegužės mėn. priimto ES strateginio požiūrio į Juodosios jūros regioną - atidaryti naują kortelę įgyvendinimo. Rusijai vykdant agresijos karą prieš Ukrainą, strategija taip pat sustiprins ES, kaip patikimo subjekto Juodosios jūros regione, geopolitinį vaidmenį.

Trys būsimo ES ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimo ramsčiai

  1. Saugumo, stabilumo ir atsparumo didinimas.
  2. Tvaraus augimo ir klestėjimo skatinimas.
  3. Aplinkos apsaugos, atsparumo klimato kaitai bei pasirengimo jai ir civilinės saugos skatinimas.

Spalio mėn. pradėta įgyvendinti tarpregioninio sujungiamumo darbotvarkė - atidaryti naują kortelę, kurios tikslas – koordinuoti strategines investicijas siekiant stiprinti Europos ir Vidurinės Azijos prekybos, transporto, energetikos ir skaitmenines jungtis per Turkiją ir Juodosios jūros bei Pietų Kaukazo šalis. Tai atspindi strategines ES pastangas kurti partnerystes ir skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą.

Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika

Klestintis, susietas, atsparus ir saugus Viduržemio jūros baseinas – strateginis konkurencingumą bei saugumą didinti ir migraciją valdyti besistengiančios ES interesas. Viduržemio jūros regiono paktu - atidaryti naują kortelę, kurį inicijavo valstybės narės ir pietinės Viduržemio jūros regiono šalys partnerės, atnaujinamas ir sustiprinamas ES užmojis glaudžiau bendradarbiauti su viso regiono šalimis, kad būtų skatinamos investicijos ir kuriama pridėtinė vertė žmonėms ir ekonomikai visose Viduržemio jūros pakrantėse. Pakte siūlomi pavyzdiniai projektai pagal jo tris ramsčius: žmonės, ekonomika ir saugumas.

Strateginės ir visapusiškos partnerystės

Pirmą kartą vykęs ES ir Egipto aukščiausiojo lygio susitikimas - atidaryti naują kortelę, kuris surengtas tuo pačiu metu kaip ES ir Egipto aukšto lygio renginys - atidaryti naują kortelę, buvo itin svarbi galimybė bendras ambicijas paversti konkrečiais rezultatais, pagrįstais ES ir Egipto strategine ir visapusiška partneryste - atidaryti naują kortelę.

Taryba patvirtino ES įgaliojimus pradėti derybas su kiekviena iš šešių Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių - atidaryti naują kortelę – Bahreinu, Jungtiniais Arabų Emyratais, Kataru, Kuveitu, Omanu ir Saudo Arabija – siekiant sudaryti dvišalius strateginės partnerystės susitarimus.

ES ir Jordanija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria pradedama nauja strateginė ir visapusiška partnerystė - atidaryti naują kortelę siekiant geriau spręsti bendrus uždavinius ir puoselėti bendras taikos, demokratijos ir žmogaus teisių vertybes. Taip pat buvo pasirašytas susitarimo memorandumas ir taip pradėta įgyvendinti 500 mln. EUR makrofinansinė parama - atidaryti naują kortelę Jordanijos ekonominiam stabilumui, ekonomikos augimui ir ilgalaikiam atsparumui bei reformoms remti.

Jordanija taip pat pasirašė atnaujintą Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione susitarimą - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama stiprinti mokslinių tyrimų bei inovacijų pajėgumus ir plėtoti žinias bei sprendimus, susijusius su vandentvarka, ūkininkavimo sistemomis ir maisto grandinės verte Viduržemio jūros regione. 2025–2027 m. laikotarpiu Jordanija partnerystei skirs 4,5 mln. EUR.

Dubravka Šuica ir Zeina Toukan sėdi prie stalo ir pasirašo dokumentą. Už jų stovi Urzula fon der Lejen ir Jordanijos karalius Abdula antrasis. Už jų – Jordanijos ir Europos Sąjungos vėliavos. Mėlyname fone matyti trys Europos Komisijos logotipai.
Dubravka Šuica, už Viduržemio jūros regioną atsakinga Europos Komisijos narė (priekyje, dešinėje), ir Zeina Toukan, Jordanijos planavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo ministrė (priekyje, kairėje), pasirašo ES ir Jordanijos strateginės ir visapusiškos partnerystės susitarimą, dalyvaujant Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen (stovi dešinėje) ir Jordanijos karaliui Abdullah II (stovi kairėje) (Briuselis, Belgija, 2025 m. sausio 29 d.).

ES toliau gina ir propaguoja taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir siekia stiprinti pasaulinių institucijų vaidmenį. Ji tai daro siekdama užtikrinti, kad būtų puoselėjamos jos vertybės ir kad Europa išlaikytų savo tvirtą poziciją vis labiau problemiškame ir nestabiliame pasaulyje.

Prieš 80-ąją JT Generalinę Asamblėją ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą - atidaryti naują kortelę siekti daugiašališkumo, grindžiamo tarptautine teise, įskaitant JT Chartiją, ir pripažino, kad taika ir saugumas, žmogaus teisės ir darnus vystymasis yra neatsiejami. ES ir toliau bus nuspėjama ir patikima partnerė, kuria galima pasikliauti, įsipareigojusi rasti pasaulinius sprendimus, kaip įveikti bendrus iššūkius, be kita ko, įgyvendinant Paktą dėl ateities - atidaryti naują kortelę. ES taip pat yra pasiryžusi sparčiau įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus, taip pat remti dabartinį JT reformų procesą.

Ekonominis saugumas

Nauja ekonominė užsienio politika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama ekonominiam saugumui, prekybai ir investicijoms į partnerystes, yra labai svarbi Europos klestėjimui. Atvira prekyba padeda įmonėms augti ir kurti darbo vietas, tačiau vidaus ir užsienio gamintojams turi būti išlaikyta sąžininga konkurencija bei vienodos sąlygos. Prekybos apsaugos priemonėmis, kuriomis skatinama sąžininga verslo aplinka ES įmonėms, toliau apsaugomos ES darbo vietos.

Kad investicijos užsienyje nedarytų neigiamo poveikio ES ekonominiam saugumui, Komisija paragino valstybes nares peržiūrėti tokias jų teritorijoje veikiančių bendrovių investicijas - atidaryti naują kortelę į ne ES šalis trijose ES strategiškai svarbiose srityse: puslaidininkių, dirbtinio intelekto ir kvantinių technologijų. Tokia informacija padės nustatyti, ar ateityje reikės imtis veiksmų šioje srityje. Be to, gruodžio mėn. užbaigtos tarpinstitucinės derybos - atidaryti naują kortelę dėl ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemos tobulinimo, kuriomis siekiama, kad investicijų tikrinimas taptų stipresne ir nuoseklesne strategine priemone.

ES yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika ir didžiausias prekybos sektorius pasaulyje.

Pagrindiniai prekybos ir tarptautinio bendradarbiavimo pokyčiai 2025 m.

Bendras pareiškimas - atidaryti naują kortelę su Jungtinėmis Valstijomis dėl Pagrindų susitarimo dėl abipusės, sąžiningos ir subalansuotos prekybos.

ES nuolat bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis, kad sumažintų muitus ir taip atkurtų ES ir JAV prekybos ir investicijų santykių stabilumą bei nuspėjamumą. Tai būtų naudinga įmonėms, darbuotojams ir piliečiams abiejose Atlanto pusėse.

 
 

Du pasiūlymai dėl istorinių susitarimų Lotynų Amerikoje – ES ir MERCOSUR partnerystės susitarimo - atidaryti naują kortelę ir ES ir Meksikos modernizuoto visuotinio susitarimo - atidaryti naują kortelę, kurie yra labai svarbi ES strategijos įvairinti savo prekybos santykius, dalis.

Šiais susitarimais bus sukurta milijardų eurų vertės eksporto galimybių visų dydžių ES bendrovėms, prisidedama prie ekonomikos augimo ir konkurencingumo, remiama šimtai tūkstančių darbo vietų Europoje ir propaguojami ES interesai bei vertybės regione.

Įsigaliojo ES ir Čilės laikinasis prekybos susitarimas - atidaryti naują kortelę, kuriuo didinamas abiejų šalių įmonių konkurencingumas.

Šie veiksmai bus papildomai remiami jau vykdomomis strategijos „Global Gateway“ iniciatyvomis, pavyzdžiui, ličio ir vario ypatingos svarbos žaliavų vertės grandinių plėtojimu ir žaliojo vandenilio gamyba Čilėje.

       
 

Užmegzta strateginė partnerystė - atidaryti naują kortelę su penkiomis Vidurinės Azijos šalimis: Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu.

Pirmasis naujojo postūmio mūsų santykiuose ženklas – 12 mlrd. EUR vertės strategijos „Global Gateway“ investicijų paketas, pagal kurį bus remiamas ES ir jos partnerių bendradarbiavimas klimato, energetikos ir ypatingos svarbos žaliavų srityse.

Pradėtas naujas ES ir JK santykių etapas - atidaryti naują kortelę – pasirašyti susitarimai keliose srityse, be kita ko, dėl abipusės prieigos prie vandenų suteikimo žvejams iki 2038 m. - atidaryti naują kortelę ir dėl saugumo ir gynybos partnerystės - atidaryti naują kortelę. Pagal pastarąjį susitarimą Jungtinei Karalystei bus suteikta galimybė dalyvauti bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiksmuose.

Bendra deklaracija - atidaryti naują kortelę su Šveicarija, kuria siekiama stiprinti bendradarbiavimą itin svarbiose mokslinių tyrimų, sausumos transporto ir sveikatos srityse.

Dar kartą patvirtintas bendras įsipareigojimas su Japonija - atidaryti naują kortelę stiprinti bendradarbiavimą prekybos ir ekonominio saugumo srityje, įsteigtas konkurencingumo aljansas - atidaryti naują kortelę ir išplėstas aukšto lygio ekonominis dialogas.

Pradėtos derybos su Jungtiniais Arabų Emyratais dėl laisvosios prekybos susitarimo - atidaryti naują kortelę. Jos atveria galimybę sudaryti pirmąjį visapusišką ES prekybos susitarimą Persijos įlankos regione.

Atnaujintos derybos - atidaryti naują kortelę dėl ES ir Malaizijos laisvosios prekybos susitarimo.

     
 

Istorinis Susitarimas dėl skaitmeninės prekybos su Singapūru - atidaryti naują kortelę, užbaigtos derybos dėl Susitarimo dėl skaitmeninės prekybos su Pietų Korėja - atidaryti naują kortelę ir pradėti darbai, susiję su Susitarimu dėl skaitmeninės prekybos su Kanada - atidaryti naują kortelę.

Šie susitarimai atitinka naująją ES tarptautinę skaitmeninę strategiją - atidaryti naują kortelę, kurioje paskelbtas ES ketinimas sukurti skaitmeninės partnerystės tinklą ir išplėsti skaitmeninės prekybos susitarimų tinklą. Pagal strategiją taip pat bus plėtojamas ES pasiūlymas technologijų verslams – derinant ES privačiojo ir viešojo sektorių investicijas remti šalių partnerių skaitmeninę pertvarką, ir bus stiprinamas pagrindinėmis ES vertybėmis pagrįstas pasaulinis skaitmeninis valdymas.

Marošas Šefčovičius ir Airlanga Hartarto stovi kartu ir šypsosi. Abu vilki spalvingais indoneziečių stiliaus marškiniais ir laiko dėžutę, kurios viduje – gėlės formos figūra. Už jų esančioje didelėje mėlynoje lentoje viršuje pavaizduotos Indonezijos ir Europos Sąjungos vėliavos ir yra užrašas „Bilateral myting – koordineiting ministe fo ikonomik Afears R I end yjū komišene fo treid end ikonomik sikjurity“ („Indonezijos Respublikos ekonomikos reikalų koordinavimo ministro ir už prekybą ir ekonominį saugumą atsakingo Europos Komisijos nario dvišalis susitikimas“).
Marošas Šefčovičius, už prekybą ir ekonominį saugumą, institucijų ryšius ir skaidrumą atsakingas Europos Komisijos narys (dešinėje), ir Indonezijos ekonomikos reikalų koordinavimo ministras Airlangga Hartarto (kairėje) pasibaigus deryboms dėl ES ir Indonezijos išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo (Džakarta, Indonezija, 2025 m. rugsėjo 22 d.).

2025 m. sąžiningos prekybos užtikrinimo priemonės

  • Nustatytos Tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės - atidaryti naują kortelę (dėl nuolatinės ES medicinos reikmenų diskriminacijos Kinijos viešųjų pirkimų rinkoje), kad konkurso dalyviai iš Kinijos negalėtų dalyvauti ES medicinos reikmenų viešuosiuose konkursuose, kurių numatoma vertė viršija 5 mln. EUR, ir apribota Kinijos kilmės medicinos reikmenų dalis, kuri gali būti ne didesnė kaip 50 proc. atitinkamų sutarčių vertės.
  • Imtasi veiksmų - atidaryti naują kortelę, kad būtų užkirstas kelias Kinijos kilmės mobiliosios prieigos įrangos dempingui, kuris daro didelę žalą Europos gamintojams, kurių metinė apyvarta šioje srityje siekia 1 mlrd. EUR.
  • Pradėtas arbitražo procesas - atidaryti naują kortelę dėl Alžyro prekybos ir investicijų ribojimų, kuriais pažeidžiamas ES ir Alžyro asociacijos susitarimas.
  • Pasaulio prekybos organizacijoje pradėta sėkminga ginčų sprendimo procedūra prieš Kiniją dėl Kinijos teismų įpareigojimų, draudžiančių pradėti ar tęsti procesą kitos valstybės teisme, susijusių su esminiais standarto patentais, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų 5G ryšiu.

Tarptautinės partnerystės

Tarptautinės partnerystės yra vienas iš pagrindinių ES išorės politikos komponentų. Strategija „Global Gateway“ - atidaryti naują kortelę, kuri pagrįsta, pavyzdžiui, kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone „Globali Europa“ - atidaryti naują kortelę, ES prisideda prie pasaulinio investicijų trūkumo mažinimo. Ši strategija yra visiškai suderinta su JT darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslais, taip pat su Paryžiaus susitarimu - atidaryti naują kortelę. Ji tapo patikima strategija investicijoms telkti, geroms darbo vietoms ir pridėtinei vertei visame pasaulyje kurti, taip pat ES konkurencingumui ir saugumui didinti. Iki šiol pagal strategiją „Global Gateway“ sutelkta 306 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų, t. y. viršytas pradinis tikslas iki 2027 m. sutelkti 300 mlrd. EUR.

Spalio mėn. pradėjęs veikti strategijos „Global Gateway“ investicijų centras - atidaryti naują kortelę labai prisidės prie šių pastangų – bus sudarytos palankesnės sąlygos ES bendrovėms vykdyti investicinius projektus visose šalyse partnerėse. Siekdama įtvirtinti ir sustiprinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį, Komisija pasiūlė padidinti išorės veiksmų garantijos veiksmingumą - atidaryti naują kortelę mažinant biurokratizmą ir nustatant supaprastinimo priemones. Išorės veiksmų garantija yra viena iš pagrindinių finansinių priemonių pagal strategiją „Global Gateway“, pagal kurią siūlomos įperkamesnės paskolos siekiant pritraukti investicijų ir užmegzti prekybos santykius su šalimis partnerėmis visame pasaulyje.

ES ir Afrikos aukšto lygio diplomatijos ir partnerysčių skatinimas

2025 m. ES ir Afrikos Sąjunga minėjo 25-ąsias partnerystės metines - atidaryti naują kortelę – surengtas septintasis ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas - atidaryti naują kortelę. Pagal strategiją „Global Gateway“ ES jau sutelkė 120 mlrd. EUR projektams visoje Afrikoje. Pietų Afrikoje vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime galutiniame kampanijos „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra Afrikoje“ - atidaryti naują kortelę lėšų rinkimo renginyje pagal strategiją „Global Gateway“ švariai energijai ir prieigai prie elektros energijos visame žemyne sutelkta 15,5 mlrd. EUR. ES ir valstybių narių pagal Europos komandos - atidaryti naują kortelę principą teikiamu finansavimu plečiamos ES švarios energijos pastangos Afrikoje. Kampanija, be kita ko, prisijungė prie Pasaulio banko grupės iniciatyvos „Misija 300“ - atidaryti naują kortelę, kurios tikslas – iki 2030 m. užtikrinti elektros energijos tiekimą 300 mln. žmonių Afrikoje. Ji padės aprūpinti elektros energija namus, mokyklas bei ligonines ir sukurs tūkstančius žaliųjų darbo vietų visame žemyne – nuo Dramblio Kaulo Kranto ir Lesoto iki Madagaskaro ir Somalio.

Urzula fon der Lejen kalba iš tribūnos, ant kurios užrašyta „Global geitvej forum tventy tventyfaiv – nain tu ten oktoube – Brasels“ („Forumas „Global geitvej“, 2020 penktų metų spalio devinta–dešimta dienos, Briuselis“).
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen 2025 m. spalio 9–10 d. Briuselyje (Belgija) vykusiame strategijos „Global Gateway“ forume paskelbė apie 618 mln. EUR vertės Europos komandos iniciatyvos priemonių rinkinį, kuriuo siekiama išplėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energetiką Afrikoje. Šis pranešimas buvo grindžiamas 545 mln. EUR vertės priemonių rinkiniu, kuris šiais metais buvo pristatytas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, ir taip parodoma, kad ES toliau vykdo savo įsipareigojimus.
Jozefas Sykela stovi autobuse ir šypsosi priešais kamerą.
Jozefas Síkela, už tarptautinę partnerystę atsakingas Europos Komisijos narys (stovi kairėje), lankosi projekto „Įtraukaus perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos modelio kūrimas“ įgyvendinimo vietoje Vindhuke (Namibija, 2025 m. rugsėjo 17 d.).

Tarptautiniai aukščiausiojo lygio susitikimai

2025 m. ES dalyvavo keliuose aukščiausiojo lygio susitikimuose su šalimis partnerėmis. Birželio mėn. Kanadoje vykusiame G7 aukščiausiojo lygio susitikime - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę vadovai aptarė, kaip padidinti paramą Ukrainai, ir pakartojo savo įsipareigojimą siekti taikos ir stabilumo Artimuosiuose Rytuose. Aukščiausiojo lygio susitikime aptartos ir kitos svarbios temos: ekonomikos koordinavimo stiprinimas, saugus ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų tiekimas, naujos technologijos (dirbtinis intelektas ir kvantinės technologijos), energetikos pertvarka ir būdai, kaip geriau užkirsti kelią gamtos gaisrams ir mažinti jų mastą.

Johanesburge (Pietų Afrika) vykęs G20 aukščiausiojo lygio susitikimas - atidaryti naują kortelę buvo pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas Afrikos žemyne. Juo užbaigtas pirmasis pirmininkavimo G20 ciklas. Aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose daugiausia dėmesio skirta svarbiems Europos ir Afrikos prioritetams, kaip antai energetikos pertvarkai, ypatingos svarbos naudingosioms iškasenoms ir skolos tvarumui. Kitos pagrindinės aptartos temos buvo pasaulinis disbalansas, klimato politikos veiksmai, atsparumas nelaimėms ir dirbtinis intelektas.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

2025 m. bendradarbiavimas su Indija mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgavo pagreitį, visų pirma ES ir Indijos prekybos ir technologijų taryboje - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę. Tarybos Žaliųjų ir švarios energijos technologijų darbo grupėje su Indija pradėtas bendradarbiaujamasis mokslinių tyrimų projektas jūros taršos plastiko šiukšlėmis mažinimo, atliekų perdirbimo į žaliąjį vandenilį - atidaryti naują kortelę ir elektra varomų transporto priemonių baterijų perdirbimo srityse; bendros investicijos į jį siekia apie 60 mln. EUR.

Programa „Europos horizontas“ - atidaryti naują kortelę yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa ir platforma, skirta bendradarbiauti su geriausiomis mokslinių tyrimų bendruomenėmis visame pasaulyje. 2025 m. prie programos „Europos horizontas“ prisijungus Egiptui - atidaryti naują kortelę, Pietų Korėjai - atidaryti naują kortelę ir Šveicarijai - atidaryti naują kortelę, iš viso yra 22 programos asocijuotosios šalys.

Urzula fon der Lejen ir Narendra Modis stovi šypsodamiesi ir spaudžia vienas kitam rankas.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen (kairėje) spaudžia ranką Indijos ministrui pirmininkui Narendrai Modžiui (dešinėje) Komisijos narių vizito Indijoje metu (Naujasis Delis, Indija, 2025 m. vasario 27 d.).

Parama taikai ir saugumui

Pirmajame ES ir Palestinos aukšto lygio politinio dialogo - atidaryti naują kortelę (šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo) susitikime Komisija pasiūlė daugiametę visapusišką Palestinos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo paramos programą - atidaryti naują kortelę. Komisija taip pat sušaukė pirmąjį Palestinos rėmėjų grupės posėdį - atidaryti naują kortelę Briuselyje (Belgija), į kurį susirinko pasauliniai partneriai, kad paremtų Palestinos reformų įgyvendinimą, padėtų stiprinti valdymą, didinti ekonominį atsparumą ir paspartinti Gazos atkūrimą. Kelios valstybės narės įsipareigojo iš viso skirti 88 mln. EUR, kurie bus saugiai nukreipti Palestinos Administracijai naudojantis PEGASE (Palestinos ir Europos socialinio ir ekonominio valdymo bei pagalbos) mechanizmu.

Siekdama skatinti taiką Artimuosiuose Rytuose, Komisija pasiūlė sustabdyti tam tikrų su prekyba susijusių ES ir Izraelio asociacijos susitarimo nuostatų taikymą - atidaryti naują kortelę ir nustatyti papildomas sankcijas grupuotei „Hamas“, ekstremistų ministrams ir smurtaujantiems naujakuriams. Komisija taip pat sustabdė dvišalės paramos tiekimą Izraeliui, išskyrus paramą pilietinei visuomenei ir „Yad Vashem“ (Pasaulio Holokausto aukų atminimo centrui).

ES išlieka didžiausia tarptautine paramos ir humanitarinės pagalbos palestiniečiams teikėja. 2025 m. ji skyrė ir išmokėjo iš viso 220 mln. EUR skubios humanitarinės pagalbos Gazai ir Vakarų Krantui, įskaitant Rytų Jeruzalę.

Gazos ruožo gyventoja su vaiku ant rankų laiko dėžę su Europos Sąjungos vėliava ir užrašu „Junisef fo evry čaild“ („UNICEF kiekvienam vaikui“). Už jų stovi grupė žmonių, kai kurie iš jų dėvi liemenes su tais pačiais simboliais. Gatvė užversta griuvėsiais.
ES humanitarinė pagalba Gazoje: gyvybės gelbėjimas tarp griuvėsių. ES lėšomis UNICEF 150 000 vaikų išdalijo žieminius drabužius (2025 m. vasario 5 d.). © UNICEF, 2025. Visos teisės saugomos. Licencija suteikta Europos Sąjungai tam tikromis sąlygomis.

Apžvelgiamais metais ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti Sirijos žmones ir Sirijos pereinamąjį procesą bei atsigavimą. Devintojoje Briuselyje vykusioje konferencijoje „Solidarumas su Sirija. Sėkmingo pereinamojo proceso poreikių patenkinimas“ - atidaryti naują kortelę ES paskelbė apie finansinius įsipareigojimus, pagal kuriuos 2025–2026 m. Sirijos pereinamajam procesui ir socialiniam bei ekonominiam atsigavimui remti bus skirta 2,5 mlrd. EUR. Komisija taip pat panaikino Sirijai taikytas ekonomines sankcijas - atidaryti naują kortelę, išskyrus saugumo pagrindais grindžiamas sankcijas. Be to, 2025 m. Sirijoje pirmą kartą surengta metinė Dialogo diena - atidaryti naują kortelę. Galiausiai, JT vėl pradėjus taikyti sankcijas Iranui, Komisija sutiko iš naujo įvesti tam tikras sankcijas, susijusias su šios šalies vykdoma branduolinių ginklų platinimo veikla.

Humanitarinė pagalba

Įvykus didelėms gaivalinėms nelaimėms ar kilus konfliktams pavojuje atsiduria milijonai žmonių. Humanitarinė pagalba tampa gyvybiškai svarbi – tokiu būdu suteikiama maisto, pastogė ir medicininė priežiūra.

ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra šių pagalbos pastangų priešakyje ir 2025 m. buvo didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėja. Ji teikia poreikiais grindžiamą gyvybiškai svarbią pagalbą, užtikrina humanitarinės pagalbos darbuotojų apsaugą, saugo tarptautinius humanitarinius principus, užtikrina civilių gyventojų apsaugą ir gina tarptautinę humanitarinę teisę – visa tai yra humanitarinės diplomatijos pagrindas. 2025 m. ES humanitarinei pagalbai ir apsaugai skyrė 2,56 mlrd. EUR.

Hadža Labib šypsodamasi kalbasi su vaiku medicinos įstaigoje. Tarp jų kitas vaikas guli odontologo kėdėje.
Hadja Lahbib, už lygybę, pasirengimą krizėms ir jų valdymą atsakinga Europos Komisijos narė, prieš ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą lankosi Raudonojo Kryžiaus centre Bogotoje (Kolumbija, 2025 m. lapkričio 5 d.).

ES teikė humanitarinę pagalbą artimiausioms kaimyninėms šalims, visų pirma Armėnijai, Moldovai, Turkijai ir Ukrainai. Be Palestinos, teikiant ES humanitarinę pagalbą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, daugiausia dėmesio skirta Sirijai ir Sirijos pabėgėlių poreikiams regione tenkinti.

ES yra pasaulinė humanitarinės pagalbos teikėja. Dėl karo Sudane - atidaryti naują kortelę ir jam išplitus į kaimynines šalis, dėl sudėtingos ir nestabilios padėties Somalio pusiasalio regione ir Vakarų bei Centrinėje Afrikoje - atidaryti naują kortelę, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių Pietų Afrikos ir Indijos vandenyno regione - atidaryti naują kortelę vyko masinis gyventojų perkėlimas, susidurta su maisto stygiumi ir net kilo badas. ES humanitarinė pagalba suteikė gyvybiškai svarbią pagalbą milijonams pažeidžiamiausių ir nuo šių krizių nukentėjusių asmenų.

Azijoje ES humanitarinė pagalba buvo toliau teikiama nuo užsitęsusių humanitarinių krizių kenčiančiose šalyse, kaip antai Afganistane - atidaryti naują kortelę ir Bangladeše bei Mianmare / Birmoje - atidaryti naują kortelę, kartu buvo reaguojama įvykus netikėtoms gaivalinėms nelaimėms, pavyzdžiui, kilus potvyniams Pakistane - atidaryti naują kortelę ir po tropinių ciklonų Filipinuose - atidaryti naują kortelę bei Vietname - atidaryti naują kortelę.

Lotynų Amerikoje ES humanitarinė pagalba skirta nuo užsitęsusių krizių kenčiančioms bendruomenėms tokiose šalyse kaip Haitis - atidaryti naują kortelę, Kolumbija - atidaryti naują kortelę ir Venesuela - atidaryti naują kortelę, taip pat tokių nelaimių, kaip, pavyzdžiui, Karibų jūros regione praūžęs uraganas „Melisa“, aukoms.