4 SKYRIUS
Neutralaus poveikio klimatui Europos link
Žr. užrašą prie nuotraukos
Europos žaliasis kursas – tai Europos Sąjungos atsakas į trejopą planetos masto krizę, kylančią dėl klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos. Siekdama apsaugoti žmones ir planetą, ES įsipareigojo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui – tapti ekonomika, kurioje užtikrinamas nulinis grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kurioje nėra žalingos taršos, visų pirma mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, investuojant į žaliąsias technologijas ir saugant gamtinę aplinką. Tai naujo Europos augimo modelio, grindžiamo švaria ir žiedine ekonomika, kuriuo skatinamas ekonomiškai patikimas ir socialiai teisingas perėjimas prie švarios energijos, dalis. 2024 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama Europos žaliojo kurso teisinės sistemos įgyvendinimui, kad būtų pasiektas ES 2030 m. klimato tikslas ir parengtas kelias 2040 m. tikslui pagal Europos klimato teisės aktą. Dar vienais metais, pasižymėjusiais ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais ir jų pražūtingu poveikiu, atsparumo klimato kaitai didinimo svarba buvo akcentuojama paskelbtame Europos klimato rizikos vertinime, po kurio pranešta apie Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Dar vienais metais, kai pasaulinė temperatūra pasiekė rekordinių aukštumų, Europa ir toliau stojo į akistatą su skaudžiomis sparčiai kintančio klimato realijomis. ES valstybės narės ir regionai susidūrė su daugybe ekstremalių klimato reiškinių – nuo nesibaigiančių sausrų Pietų Europoje ir didelio masto miškų gaisrų Portugalijoje ir Viduržemio jūros regione iki mirtinų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje bei Ispanijoje, kartu nusinešusių daugiau kaip 250 gyvybių.
Reaguojant į ekstremalius meteorologinius reiškinius, ES civilinės saugos mechanizmas - atidaryti naują kortelę aktyvuotas gerokai dažniau. Šios tendencijos rodo didėjantį klimato kaitos poveikį žemynui, todėl didėja poreikis koordinuotai reaguoti į nelaimes. Didėjant klimato kaitos poveikiui, Europos tautos suintensyvino bendradarbiavimą ir ištikus krizėms veikė solidariai. 2024 m. ES ėmėsi tolesnių veiksmų civilinės saugos mechanizmui stiprinti, kad geriau pasirengtų nelaimėms, užkirstų joms kelią ir į jas reaguotų visoje ES ir už jos ribų. Paminėtina „rescEU“ - atidaryti naują kortelę gaisrinių orlaivių pajėgų plėtra ir strateginis ugniagesių išdėstymas svarbiausiose Europos vietovėse, siekiant paremti vietos priešgaisrines tarnybas.
Metinėje Europos klimato būklės ataskaitoje - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę akcentuojama nerimą kelianti temperatūros kilimo tendencija, pažymint, kad Europa šyla dvigubai greičiau už pasaulio vidurkį, ir pabrėžiama, kad ES turi tapti neutralaus poveikio klimatui ir atspariu klimato kaitai regionu. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tapo dažnesni ir smarkesni, dėl to padaugėjo su karščiu susijusių mirčių, intensyvių jūros vandens temperatūros šuolių ir sutrikimų žemės ūkio, vandentiekos ir infrastruktūros srityse.
Didesnio atsparumo klimato kaitai link
Niokojantys ir naikinantys ekstremalių meteorologinių reiškinių padariniai rodo, kad būtina kuo skubiau ir geriau pasirengti nuspėti galimus klimato kaitos padarinius ir į juos reaguoti. Taip, kaip ES imasi veiksmų, kad sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ribotų klimato kaitą, lygiai taip pat ji turi didinti atsparumą tiems padariniams, kurių neįmanoma išvengti. Reaguodama į pirmąjį Europos aplinkos agentūros paskelbtą Europos klimato rizikos vertinimą - atidaryti naują kortelę, Europos Komisija išdėstė pagrindines iniciatyvas - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama valdyti su klimatu susijusią riziką ir kurti klimato kaitai atsparią Europą ir taip apsaugoti žmones ir jų gerovę.
Politikos programa, kuria siekiama didinti atsparumą klimato kaitai
VALDYMAS
- Aiškiau apibrėžiama atsakomybė ir tai, kokia rizika valdoma ES lygmeniu, o kokia – valstybių narių lygmeniu.
- Numatyti ES lygmens procesai, kuriais siekiama sudarant planus ir formuojant politiką geriau atsižvelgti į su klimatu susijusią riziką.
- Valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamus pajėgumus rizikai mažinti.
PRIEMONĖS
- Geresnė prieiga prie duomenų, modelių ir scenarijų, reikalingų norint priimti informacija pagrįstus sprendimus – nuo ankstyvojo perspėjimo sistemų iki ilgalaikio planavimo.
- Nuolatinė parama gebėjimų stiprinimui ir gairių teikimui, taip pat geresnis esamų priemonių naudojimas.
STRUKTŪRINĖ POLITIKA
- Priimdamos teritorijų planavimo sprendimus ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos priemones, valstybės narės turėtų atsižvelgti į su klimatu susijusią riziką.
- Tvirtesni ES solidarumo mechanizmai, kuriais labiau skatinama numatyti riziką.
FINANSINIS ATSPARUMAS
- Būtina užtikrinti, kad į atsparumą klimato kaitai būtų atsižvelgiama priimant visus ES sprendimus dėl išlaidų.
- Viešosios ir privačiosios finansų įstaigos ir pramonė turėtų geriau sutelkti privačias investicijas.
- Valstybės narės turėtų atsižvelgti į atsparumą vykdydamos viešuosius pirkimus.
Ši veikla grindžiama jau įsibėgėjusiu 2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos - atidaryti naują kortelę įgyvendinimu. Valstybės narės atsparumą klimato kaitai įtraukia į savo nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų - atidaryti naują kortelę projektus; Komisija joms pateikė rekomendacijų dėl jų prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių tobulinimo pagal Europos klimato teisės aktą - atidaryti naują kortelę. Specialios ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijos - atidaryti naują kortelę tikslas – padėti bent 150 regionų ir bendruomenių suprasti su klimatu susijusią riziką ir iki 2030 m. parengti bei įgyvendinti novatoriškus sprendimus.
Spalio mėn. paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ES - atidaryti naują kortelę Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad esama rizikos, jog ES prisitaikymo prie klimato kaitos politika gali atsilikti nuo klimato kaitos spartos. Ataskaitoje pateiktos kelios rekomendacijos: gerinti valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos ataskaitų teikimo būdus; geriau išnaudoti su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusias ES priemones ir pritaikyti ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą prie ateities poreikių. Komisija priėmė arba iš dalies priėmė šias rekomendacijas. Vienas iš naujosios Komisijos prioritetų bus pasiūlyti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, kuris padėtų valstybėms narėms ir ES gerokai padidinti savo atsparumą klimato kaitai.
Liepos 15 d. paminėta antroji metinė ES pasaulinės klimato krizės aukų diena, per kurią pagerbiami nukentėję asmenys ir skatinami veiksmai, kuriais siekiama sušvelninti būsimų nelaimių poveikį. Daugybė valstybių narių vis dar neatsigavo po meteorologinių reiškinių sukeltų katastrofų. Rugpjūčio mėn. Komisija pasiūlė - atidaryti naują kortelę skirti daugiau kaip 1 mlrd. EUR iš ES solidarumo fondo - atidaryti naują kortelę Graikijai, Prancūzijai, Italijai, Austrijai ir Slovėnijai kaip pagalbą šalinant 2023 m. potvynių padarinius. Reaguodama į 2024 m. rudenį Vidurio, Rytų ir Pietų Europą nusiaubusius pražūtingus potvynius ir miškų gaisrus, Komisija pasiūlė sudaryti palankesnes sąlygas naudotis sanglaudos fondais - atidaryti naują kortelę, kad padėtų valstybėms narėms, nukentėjusioms nuo nelaimių, susijusių su klimatu. Lapkričio mėn. patvirtintas 116 mln. EUR ES solidarumo fondo pagalbos paketas - atidaryti naują kortelę Vokietijai ir Italijai remti po pražūtingų gaivalinių nelaimių, kurios jas ištiko pavasarį.
Klimato kaita ir sveikata
Beveik 500 tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir finansavimo organizacijų iš viso pasaulio vasario mėn. susibūrė aukšto lygio konferencijoje Briuselyje (Belgija) - atidaryti naują kortelę, kad apsvarstytų mokslinių tyrimų poreikius klimato kaitos ir sveikatos srityse. Dalyviai aptarė svarbiausius iššūkius ir prioritetus šioje srityje ir pradėjo rengtis plataus užmojo, į ateitį orientuotai ir įtraukiai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei, kuria daug dėmesio skiriama pasaulinei perspektyvai.
Dėl klimato kaitos poveikio Europoje padaugėjo uodų, galinčių perduoti sunkias ligas. Reaguodama į tai, ES suteikė leidimą - atidaryti naują kortelę naudoti pirmąją vakciną nuo čikungunijos viruso. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitoje - atidaryti naują kortelę patvirtinta, kad 13 Europos šalių yra Aedes albopictus uodų, kurie platina čikungunijos virusą. Neseniai Kipre įsitvirtinę Aedes aegypti uodai, be Zekos viruso, dengės karštligės ir geltonosios karštligės, taip pat gali prisidėti ir prie čikungunijos plitimo. Europos vaistų agentūrai atlikus griežtą vertinimą - atidaryti naują kortelę, valstybės narės šiam leidimui vieningai pritarė. Siekdama dar labiau sumažinti uodų platinamų ligų plitimo Europoje riziką, Komisija paskelbė apie 500 000 EUR finansavimą pagal programą „ES – sveikatos labui“; jis skirtas bandomajam projektui, kuriuo siekiama padėti išnaikinti Aedes aegypti uodus Kipre.
Susipažinkite su Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centru - atidaryti naują kortelę ir sužinokite, kaip Europa didina atsparumą su klimato kaita susijusioms rizikoms sveikatai.
Europos žaliuoju kursu - atidaryti naują kortelę įgyvendinami pokyčiai, kurių reikia, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas. Šiuo metu jau yra priimti teisės aktai, kuriais siekiama įgyvendinti ir net viršyti ES vidutinio laikotarpio tikslą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc.
Priėmus Europos klimato teisės aktą - atidaryti naują kortelę ir Europos žaliojo kurso teisės aktus - atidaryti naują kortelę, ES dabar yra nustačiusi teisiškai privalomus klimato srities tikslus, kurie apima visus pagrindinius ekonomikos sektorius. Tai padės ES 2030 m. tikslus pasiekti socialiai teisingai, ekonomiškai efektyviai ir konkurencingai. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas Europos bendrovėms, nauju mechanizmu - atidaryti naują kortelę užtikrinama, kad tiksliniuose sektoriuose už importuojamas prekes būtų sumokėta lygiavertė anglies dioksido kaina. Be to, labiausiai paveiktuose regionuose bus teikiama parama naujiems darbuotojų įgūdžiams ugdyti ir socialinė parama pažeidžiamiems piliečiams ir įmonėms.
Komisija žengė dar vieną žingsnį siekdama neutralizuoti poveikį klimatui – ji pateikė - atidaryti naują kortelę ES 2040 m. klimato srities tikslo vertinimą. Jame rekomenduojama iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai atitinka naujausias mokslines rekomendacijas ir ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą - atidaryti naują kortelę. Šis vertinimas padės naujajai Komisijai rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 2040 m. tikslo pagal Europos klimato teisės aktą.
Norint pasiekti rekomenduojamą 90 proc. sumažinimo tikslą, reikės ne tik iš esmės ir tvariai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir imtis priemonių anglies dioksidui iš atmosferos pašalinti. Tai reiškia, kad ES reikės technologijų, kurios galėtų surinkti anglies dioksidą arba jį tiesiogiai absorbuoti iš atmosferos, o tada jį saugoti arba naudoti. Kovo mėn. pateiktoje Pramoninio anglies dioksido valdymo strategijoje - atidaryti naują kortelę nustatytos iniciatyvos, kurių reikia imtis ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų galima diegti šias technologijas ir kurti būtiną infrastruktūrą, norint ateinančiais dešimtmečiais Europoje sukurti bendrąją anglies dioksido rinką. Lapkričio mėn. priimtas - atidaryti naują kortelę reglamentas - atidaryti naują kortelę, kuriuo sukuriama pirmoji ES masto savanoriška anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies dioksido saugojimo produktuose sertifikavimo visoje Europoje sistema. Tai sudarys palankesnes sąlygas investicijoms tiek į novatoriškas anglies dioksido absorbavimo technologijas, tiek į tvarius anglies kaupimo ūkininkavimo sprendimus - atidaryti naują kortelę.
Pagalba ES pramonei neutralizuoti poveikį klimatui
Birželio mėn. įsigaliojusiu Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu - atidaryti naują kortelę sukuriama reglamentavimo sistema, kuria siekiama didinti pramonės ir technologijų konkurencingumą, o tai padės ES pasiekti savo klimato srities tikslus. Jis sudaro sąlygas ES stiprinti pagrindinių švarių technologijų gamybą ES viduje. Sukūrus vieningą ir nuspėjamą verslo aplinką švarių technologijų gamybos sektoriui, padidės tikrumas planavimo ir investicijų srityse ir bus prisidedama prie kokybiškų darbo vietų ir kvalifikuotos darbo jėgos kūrimo (taip pat žr. 2 skyrių).
Rudenį ES pradėjo priimti paraiškas - atidaryti naują kortelę dėl švarių technologijų gamybos projektų, kurie pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą turi būti laikomi poveikio klimatui nulinio balanso strateginiais projektais. Įgyvendinant patvirtintus projektus bus skatinamas ES švarių technologijų sektorius, didinamas konkurencingumas ir stiprinami kovos su klimato kaita veiksmai, kartu suteikiama galimybė greičiau gauti leidimus, be to, nacionaliniu lygmeniu jiems bus teikiama pirmenybė ir teikiamos finansavimo gairės.
Birželio mėn. pradėjusi veikti Europos saulės energetikos akademija - atidaryti naują kortelę atliks labai svarbų vaidmenį, kad darbuotojai įgytų saulės energijos sektoriui reikalingų įgūdžių, o tai itin svarbu siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų. Tai pirmoji iš įvairių ES akademijų, steigiamų pagal šį aktą.
Numatoma, kad iki 2030 m. pasaulinė poveikio klimatui neutralizavimo technologijų rinka padidės trigubai ir jos vertė per metus sieks apie 600 mlrd. EUR.
Pagrindinės poveikio klimatui neutralizavimo technologijos
- FOTOVOLTINĖS SAULĖS ENERGIJOS IR SAULĖS ŠILUMINĖS ENERGIJOS SISTEMOS
- ELEKTROLIZERIAI IR KURO ELEMENTAI
- SAUSUMOS IR ATVIROS JŪROS VĖJO ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA
- TVARIOS BIODUJOS IR BIOMETANAS
- BATERIJOS IR SAUGYKLOS
- ANGLIES DIOKSIDO SURINKIMAS IR SAUGOJIMAS
- ŠILUMOS SIURBLIAI IR GEOTERMINĖ ENERGIJA
- ELEKTROS TINKLO TECHNOLOGIJOS
Pažanga perėjimo prie švarios energijos srityje
Reaguodama į pasaulinės energijos rinkos sutrikdymą ir sunkumus, kilusius dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., ES pradėjo įgyvendinti planą „REPowerEU“ - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir sparčiai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Per pastaruosius dvejus metus planas „REPowerEU“ padėjo ES taupyti energiją, įvairinti tiekimo šaltinius, gaminti švarią energiją ir pažangiai derinti investicijas ir reformas.
Energijos taupymas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas padėjo sumažinti vartojimą. Taip pat didelė pažanga padaryta atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. 2024 m. pirmąjį pusmetį ES iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta 50 proc. elektros energijos. Norvegija pakeitė Rusiją ir tapo pagrindine ES dujų tiekėja. Taip pat pradėta gerokai daugiau importuoti suskystintų gamtinių dujų, JAV dabar yra pagrindinė jų tiekėja į ES. Svarbiausia yra tai, kad ES sugebėjo atsilaikyti prieš kritines grėsmes energijos tiekimo saugumui, susigrąžinti energijos rinkos bei kainų kontrolę ir paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui.
- 2024 m. vėjo energijos gamyba pirmą kartą viršijo dujų gamybą ir tapo antru didžiausiu atskiru ES elektros energijos šaltiniu po branduolinės energijos.
- Rusijos dujų (dujotiekiais tiekiamų ir suskystintų gamtinių dujų) importas sumažėjo nuo 45 % viso ES importo 2021 m. iki vos 19 % 2024 m.
- Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. gamtinių dujų paklausa ES sumažėjo 18 proc. Taip sutaupyta apie 165 mlrd. kubinių metrų dujų.
- ES ir nacionalinio lygmens priemonės pasiteisino: elektros energijos ir dujų kainos dabar yra daug mažesnės ir stabilesnės nei per energetikos krizės piką.
- ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su 1990 m., jau sumažėjo 37 %, o ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 68 %.
Elektros energijos rinkos reforma
Energijos rinkos vėl tapo stabilesnės, o energijos kainos, palyginti su 2022 m. ir 2023 m., sumažėjo. Priėmus naujus teisės aktus, pavyzdžiui, naują reglamentą ir direktyvą dėl elektros energijos rinkos reformos - atidaryti naują kortelę, mažmeninės kainos turėtų būti mažiau priklausomos nuo trumpojo laikotarpio rinkos kainų. Jei ateityje ištiktų gamtinių dujų kainų krizė, valstybės narės galėtų imtis priemonių, kad apsaugotų vartotojus ir užtikrintų jų galimybes gauti energijos už prieinamą kainą ir naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis. Elektros energijos rinkos reforma taip pat suteikia vartotojams daugiau galimybių pasirinkti sutartį ir gauti aiškesnės informacijos prieš ją pasirašant. Ateities poreikiams pritaikytos energijos rinkos taip pat skatins investicijas į švarią energiją ir sudarys palankesnes sąlygas užtikrinti mažesnes ir stabilesnes kainas, o tai labai svarbu tam, kad ES pramonė taptų konkurencingesnė pasaulyje.
ES elektros energijos rinkos reforma leis:
- skatinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką;
- geriau apsaugoti ir įgalinti ES vartotojus;
- didinti ES pramonės konkurencingumą.
Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Siekiant ES energetikos ir klimato tikslų, pastatų sektorius yra ypač svarbus. Gegužės mėn. įsigaliojusi peržiūrėta Pastatų energinio naudingumo direktyva - atidaryti naują kortelę leis padidinti renovacijos mastą ES, visų pirma prasčiausio energinio naudingumo pastatuose. Naujuoju teisės aktu nustatoma sistema, pagal kurią valstybės narės gali mažinti išmetamą teršalų kiekį ir energijos suvartojimą įvairiuose pastatuose – nuo gyvenamųjų namų iki verslo patalpų ir viešųjų pastatų; taip bus prisidedama prie geresnės žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės, sumažės sąskaitos.
- Apie 40 % ES suvartojamos energijos sunaudojama pastatuose.
- Daugiau kaip trečdalis su energija susijusio ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tenka pastatams.
- Apie 80 % energijos ES namuose sunaudojama šildymui, vėsinimui ir karštam vandeniui.
Europos vandenilio rinkos stiprinimas
Norint iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu sumažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sukurti vandenilio rinką. Gegužės mėn. ES priimtos naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę dėl vandenilio ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų, be kita ko, dėl Europos vandenilio tinklo operatorių tinklo - atidaryti naują kortelę ir bandomojo mechanizmo - atidaryti naują kortelę, skirto padėti pirkėjams ir tiekėjams rasti vieniems kitus, paskatins vandenilio rinkos plėtrą. Tikimasi, kad tokios naujos iniciatyvos dėl vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaip pirmasis aukcionas, surengtas pasitelkus Europos vandenilio banką - atidaryti naują kortelę, ir keturių bendriems Europos interesams svarbių projektų - atidaryti naują kortelę, susijusių su vandeniliu, patvirtinimas - atidaryti naują kortelę, pritrauks daugiau investicijų. ES įsipareigojo iki 2030 m. sukurti bent 50 vandenilio slėnių - atidaryti naują kortelę, kuriuose vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių būtų gaminamas vietoje ir naudojamas namų ūkiams, transportui ir pramonės tikslams.
Valstybės pagalbos taisyklės, pavyzdžiui, pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos srityse gairės - atidaryti naują kortelę, padeda valstybėms narėms siekti Europos žaliojo kurso tikslų. Gairėse remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimas, nes valstybėms narėms suteikiamas leidimas skirti viešąjį finansavimą bendrovėms, užtikrinant būtinas investicijas kuo mažesnėmis mokesčių mokėtojams sąnaudomis ir nepagrįstai neiškraipant konkurencijos.
Nulinės taršos veiksmų plano įgyvendinimas
Tarša kelia įvairialypę riziką žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatai. Siekdama nulinės taršos tikslo, ES imasi priemonių, kad būtų geriau stebima oro, vandens, dirvožemio ir cheminė tarša, teikiamos atitinkamos ataskaitos, užkertamas tam kelias ir atitaisoma padaryta žala.
VANDUO
2024 m. priimtos kelios naujos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti geriamojo vandens kokybę visiems ES gyventojams. Naujais medžiagų ir produktų, kurie liečiasi su geriamuoju vandeniu, standartais ir procedūromis - atidaryti naują kortelę siekiama užkirsti kelią mikrobinei taršai ir sumažinti riziką, kad kenksmingos medžiagos nuo atitinkamų medžiagų pateks į geriamąjį vandenį. Taip pat buvo priimtas naujas mikroplastikų matavimo metodas - atidaryti naują kortelę ir parengtos ilgalaikės cheminių medžiagų stebėsenos techninės gairės - atidaryti naują kortelę.
Komunalinės nuotekos, jei jos nėra surenkamos ir valomos taip, kaip numatyta pagal ES teisės aktus, yra vienas pagrindinių vandens taršos šaltinių. Buvo pasiektas susitarimas - atidaryti naują kortelę dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama toliau mažinti taršą iš miestų šaltinių ir kovoti su naujais teršalais, įskaitant mikroplastikus ir mikroteršalus. Laikantis principo „teršėjas moka“, nustatyta didesnė gamintojo atsakomybė. Tai reiškia, kad teršėjai turi padengti valymo, skirto mikroteršalams pašalinti, išlaidas. Siekiant užtikrinti, kad pakartotinai naudoti išvalytas nuotekas žemės ūkyje būtų saugu, valstybių narių valdžios institucijoms buvo paskelbtos naujos gairės - atidaryti naują kortelę.
ES metinė paplūdimių ir maudyklų būklės ataskaita - atidaryti naują kortelę parodė, kad Europos maudyklų vanduo tebėra saugus – nurodyta, kad daugiau kaip 85 % jų vandens kokybė yra „puiki“.
ES priėmė - atidaryti naują kortelę keturis naujus teisės aktus, kurie jai suteikia naujų priemonių švariai ir moderniai laivybai remti. Šiomis taisyklėmis taip pat siekiama padėti užkirsti kelią neteisėtam teršalų išmetimui ir išsaugoti jūrų ekosistemas.
ORAS
Gruodžio mėn. įsigaliojo - atidaryti naują kortelę naujas teisės aktas - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama sugriežtinti 2030 m. ES oro kokybės standartus ir taip labiau apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Pagal peržiūrėtas taisykles daugiau nei perpus sumažinta pagrindinio teršalo – smulkių kietųjų dalelių – metinė ribinė vertė. ES oro kokybės taisyklių pažeidimo atveju žmonės, patiriantys žalą sveikatai dėl oro taršos, taip pat turės teisę gauti kompensaciją.
PRAMONINIAI IŠMETAMIEJI TERŠALAI
Didelę taršos dalį ES lemia pramoninės gamybos procesai, tarp jų teršalų išmetimas į atmosferą, nuotekų išleidimas ir atliekų susidarymas. Naujomis taisyklėmis - atidaryti naują kortelę bus dar labiau mažinamas pagrindinių oro, vandens ir dirvožemio teršalų išmetimas, nes pagal jas įtraukti papildomi išmetamųjų teršalų šaltiniai ir supaprastintos nuostatos dėl veiklos leidimų išdavimo atitinkamiems pramonės įrenginiams ir ūkiams. Jomis nustatomi įpareigojimai ir priemonės, kuriomis bus pagerinta viešai prieinama informacija apie išmetamųjų teršalų kiekį ir išteklių naudojimą didžiausiuose ES pramonės įrenginiuose. Liepos mėn. įsteigtas Pramonės transformacijos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centras - atidaryti naują kortelę siekia paspartinti novatoriškų taršos kontrolės sprendimų kūrimą ir diegimą.
DIRVOŽEMIS
Tam, kad Europos dirvožemio būklė pagerėtų, ES planuoja iki 2030 m. įsteigti 100 gyvųjų laboratorijų - atidaryti naują kortelę ir vadinamųjų kelrodžių - atidaryti naują kortelę (pavyzdinių sprendimų demonstravimo vietų). Įgyvendinant ES dirvožemio būklės gerinimo misijos - atidaryti naują kortelę iniciatyvą atrinktos ir veiklą pradėjo pirmosios 25 gyvosios laboratorijos, suburiančios daugybę partnerių, kad drauge kurtų ir išbandytų sprendimus bei verslo modelius realiomis sąlygomis. Be to, įgyvendinant konkrečiai 10 dirvožemio būklės gerinimo misijos projektų, rengiamos valymo strategijos, modeliai ir sprendimai, skirti taršai miestų, kaimų ir pakrančių vietovėse ir žemės bei vandens valymui stebėti ir atitinkamoms problemoms spręsti.
CHEMINĖS MEDŽIAGOS
ES nustatė pagrindinius principus - atidaryti naują kortelę, pagal kuriuos apibrėžiama, kas yra visuomenei kenksmingiausių cheminių medžiagų naudojimo būtinoji reikmė. Tikslas – pasiekti, kad būtų greičiau laipsniškai atsisakyta naudoti nebūtinas kenksmingiausias medžiagas, ir kartu suteikti daugiau laiko pamažu atsisakyti jas naudoti ten, kur tai visuomenei būtina ir kur joms dar nėra alternatyvų.
2024 m. visoje ES pradėtos taikyti naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis bus uždrausti paskutiniai sąmoningo gyvsidabrio naudojimo būdai. Pagal šias naująsias taisykles nuo 2025 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti ir eksportuoti dantų amalgamą. Valstybėms narėms, kurioms reikia daugiau laiko savo nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms pritaikyti, gali būti suteikta ribota ir laikina nukrypti leidžianti nuostata dėl dantų amalgamos naudojimo, gamybos ir importo (iki 2026 m. birželio 30 d.). Galiausiai stomatologinio užpildo medžiagų sudėtyje gyvsidabrio nebus, nebent konkrečių medicininių poreikių atveju ir tada, kai gydytojas mano, kad tai tikrai būtina.
ES taip pat priėmė - atidaryti naują kortelę naujas priemones, kuriomis siekiama riboti tam tikras kenksmingas ilgai išliekančias chemines medžiagas tokiuose produktuose kaip tekstilės gaminiai, kosmetika bei pakuotės ir taip apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.
Gruodžio mėn. įsigaliojo - atidaryti naują kortelę peržiūrėtas teisės aktas dėl cheminių medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo. Šiomis naujomis taisyklėmis ES siekia apsaugoti darbuotojus, vartotojus ir aplinką nuo pavojingų cheminių medžiagų, užtikrindama, kad būtų geriau informuojam apie visose tiekimo grandinėse kylančias rizikas.
2024 m. ES toliau darė pažangą žiedinės ekonomikos srityje, siekdama sumažinti spaudimą gamtos ištekliams, atliekų kiekį ir užtikrinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą. Neseniai priimti teisės aktai padės padidinti išteklių našumą ir ilgalaikį ES ekonomikos konkurencingumą bei atsparumą.
78 %
ES gyventojų teigia, kad aplinka turi tiesioginį poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir sveikatai.
Jie mano, kad aplinkos problemas veiksmingiausia spręsti taip:
17 %
skatinti žiedinę ekonomiką, mažinant atliekų kiekį ir pakartotinai naudojant arba perdirbant produktus;
15 %
atkurti gamtą;
14 %
užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos teisės aktų;
14 %
užtikrinti, kad ES rinkoje parduodami produktai nedarytų žalos aplinkai.
Šaltinis: Europos Komisija, speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 550 - atidaryti naują kortelę, 2024 m. gegužės mėn.
Tvarūs gaminiai turi būti norma
Gaminiai ir jų naudojimo būdai gali turėti didelį poveikį aplinkai, tačiau dėl naujų ES taisyklių tvarūs gaminiai palaipsniui taps norma. Įsigaliojus naujoms taisyklėms - atidaryti naują kortelę bus užtikrinta, kad kasdienio vartojimo namų ūkio reikmenys ir pramonės gaminiai tarnautų ilgiau, efektyviau naudotų energiją ir išteklius, juos būtų lengviau taisyti ir perdirbti ir juose būtų daugiau perdirbtų medžiagų. Pirkėjai taip pat galės rinktis tvaresnius gaminius naudodamiesi skaitmeniniais gaminių pasais - atidaryti naują kortelę – skenuojamomis gaminių etiketėmis, suteikiančiomis lengvą prieigą prie informacijos apie tvarumą. Pagal naująsias taisykles bus uždrausta naikinti neparduotus drabužius ir avalynę.
Kovo mėn. įsigaliojo naujos ES taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama suteikti vartotojams daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje. Tai reiškia, kad prieš pirkdami gaminį vartotojai gaus geresnę informaciją apie jo patvarumą ir taisomumą, taip pat apie savo teises į teisinę garantiją. Bendrovės nebegalės deklaruoti, kad produktai yra „žali“, jei negalės įrodyti pripažinto puikaus aplinkosauginio veiksmingumo. Be to, bus draudžiama nesąžininga komercinė praktika, pavyzdžiui, susijusi su ankstyvu nusidėvėjimu arba melagingais teiginiais apie gaminio tvarumą. Naujosios taisyklės bus pradėtos taikyti 2026 m. rugsėjo mėn.
Prekių taisymo skatinimas prisideda prie tvaraus vartojimo. Liepos mėn. įsigaliojo naujos taisyklės, - atidaryti naują kortelę kuriomis nustatomos priemonės, kuriomis siekiama padidinti pataisytų prekių, kurioms taikoma teisinė garantija ir kurioms ji netaikoma, skaičių. Gaminių, kuriems pagal ES teisę taikomi taisomumo reikalavimai, (pvz., šaldytuvų ir išmaniųjų telefonų) gamintojai turės pataisyti gaminius per pagrįstą laikotarpį ir už priimtiną kainą. Pagal teisinę garantiją pardavėjai turės pasiūlyti taisymą, išskyrus atvejus, kai jis yra brangesnis negu prekės keitimas. Pasibaigus teisinei garantijai, vartotojai galės naudotis naujomis teisėmis ir priemonėmis, kad remonto galimybė taptų paprasta ir prieinama. Vartotojai taip pat turės teisę į papildomus teisinės garantijos metus, jei nuspręs gaminį pataisyti, o ne pakeisti. Naujosios taisyklės bus taikomos nuo 2026 m. liepos mėn.
Perdirbimas ne tik taupo energiją ir išlaidas, bet ir gali būti geras ypatingos svarbos žaliavų šaltinis. Patikima ir netrukdoma prieiga prie tam tikrų žaliavų kelia vis didesnį susirūpinimą. Gegužės mėn. įsigaliojusiame - atidaryti naują kortelę Ypatingos svarbos žaliavų akte nustatytas lyginamasis standartas, pagal kurį bent 25 proc. metinio ES sunaudojamo tokių medžiagų kiekio turi būti gaunama perdirbant. Į jį taip pat įtrauktos taisyklės, kuriomis siekiama didinti ES rinkoje esančių ypatingos svarbos žaliavų tvarumą ir žiediškumą.
ES gyventojai per dieną vidutiniškai pagamina apie pusę kilogramo pakuočių atliekų. Gruodžio mėn. priimtomis naujomis taisyklėmis - atidaryti naują kortelę bus užtikrintas didesnis pakuočių tvarumas, nes sumažės nereikalingų pakuočių, bus ribojamos perteklinės pakuotės ir padidintas plastikinių butelių ir metalinių skardinių užstato grąžinimo sistemų skaičius. Jei bendrovės perduotų sutaupomas lėšas, kiekvienas asmuo galėtų sutaupyti iki 100 EUR per metus.
Atliekų eksportas iš ES į ES nepriklausančias šalis nuo 2004 m. padidėjo 88 proc. ir 2023 m. pasiekė 35 mln. tonų. Gegužės mėn. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad ES prisiimtų didesnę atsakomybę už savo atliekas. Naujuoju reglamentu - atidaryti naują kortelę siekiama užtikrinti, kad ES neeksportuotų savo atliekų į ES nepriklausančias šalis ir prisidėtų prie aplinkai saugaus atliekų tvarkymo.
Balandžio mėn. vykusiame Naujojo europinio bauhauzo festivalyje lankytojai buvo pakviesti į specialią dieną, skirtą tvariai madai, įskaitant žiedinės ir įtraukios mados renginį, kuriame dalyvavo 16 tarptautinių dizainerių iš aštuonių šalių, demonstruojančių ekologiškus kūrinius. Renginyje buvo akcentuojamas ne tik tvarios mados estetinis patrauklumas, bet ir jos vaidmuo skatinant gyvenimo būdą harmonijoje su mūsų aplinka.
Aplinka ir gamta
Aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos - atidaryti naują kortelę, kuria bus grindžiama Europos aplinkos politika iki 2030 m., laikotarpio vidurio peržiūroje patvirtinama, kad ES tikslus pagal Europos žaliąjį kursą galima pasiekti, jei visos suplanuotos priemonės bus visiškai įgyvendintos. Joje taip pat pabrėžiamas teigiamas ekonominis ir socialinis klimato ir aplinkos tikslų įgyvendinimo poveikis, be kita ko, gerovės, sveikatos, atsparumo, konkurencingumo ir visų medžiagų tiekimo saugumo užtikrinimo požiūriu.
Rugpjūčio mėn. įsigaliojo novatoriškas ES Gamtos atkūrimo teisės aktas - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama sustabdyti didelį biologinės įvairovės nykimą ir prisidėti prie kovos su klimato kaita. Jis grindžiamas ES biologinės įvairovės strategija - atidaryti naują kortelę ir jame nustatyti tikslai atkurti nualintas ekosistemas, visų pirma tas, kurios turi didžiausią potencialą surinkti ir saugoti anglies dioksidą, taip pat užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir sumažinti jų poveikį. Naujuoju teisės aktu nustatomos priemonės, kuriomis siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų. Iki 2050 m. tokios priemonės turėtų būti taikomos visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti. Valstybės narės nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose bus nurodyta, kaip jos pasieks šiuos tikslus, turi pateikti iki 2026 m. vidurio. Gamtos atkūrimo teisės aktas – pirmasis tokio pobūdžio teisės aktas pasaulyje – taip pat padės ES ir jos valstybėms narėms vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus biologinės įvairovės srityje pagal Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją - atidaryti naują kortelę.
2024 m. apdovanojimas „LIFE Award for Nature“ skirtas projektui - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama atkurti Izaro upę Vokietijoje ir jos salpas pasitelkiant unikalų Bavarijos vandens ir gamtos institucijų bendradarbiavimą. Praėjus beveik dešimtmečiui nuo projekto pradžios, upė vėl laisvai teka, o nykstančios rūšys grįžo.
ES finansuojamu projektu - atidaryti naują kortelę padedama Danijai, Vokietijai ir Nyderlandams stebėti ir apsaugoti per rytinę Atlanto vandenyno dalį migruojančius vandens paukščius.
Saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“ jau 30 metų yra ES gamtos apsaugos politikos pagrindas. 2024 m. „Natura 2000“ apdovanojimais - atidaryti naują kortelę atkreiptas dėmesys į įvairias naujas iniciatyvas – nuo juodųjų gandrų išsaugojimo ir populiacijos valdymo Lenkijoje iki povandeninių jūrų miškų išsaugojimo Portugalijoje.
2024 m. taip pat buvo toliau teikiama parama esamoms iniciatyvoms skatinti, pavyzdžiui, paskelbtas naujas geresnio žemės naudojimo politikos rengimo vadovas - atidaryti naują kortelę. Šis vadovas turėtų padėti visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams geriau susipažinti su žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės teisės aktais ir gerąja patirtimi. Šis sektorius labai svarbus siekiant išsaugoti gamtą ir kovoti su klimato kaita dideliu mastu absorbuojant anglies dioksidą. Artėjant kovo mėn. minimai Tarptautinei miškų dienai, Komisija surengė konferenciją - atidaryti naują kortelę, kad paskatintų pastangas iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. medžių - atidaryti naują kortelę siekiant didesnio atsparumo klimato ir aplinkos grėsmėms.
Nusikaltimai aplinkai kelia vis didesnį susirūpinimą ir daro didelę žalą aplinkai, piliečių sveikatai ir ekonomikai ES ir už jos ribų. Gegužės mėn. įsigaliojusiais peržiūrėtais teisės aktais - atidaryti naują kortelę bus sprendžiami sunkiausi ES aplinkosaugos įsipareigojimų pažeidimai. Nustatytos kelios naujos nusikalstamų veikų kategorijos, pavyzdžiui, neteisėtas laivų perdirbimas ir vandens ėmimas. Naujosiomis taisyklėmis bus sustiprinta vykdymo užtikrinimo grandinė ir padedama aplinkos gynėjams ir specialistams kovoti su nusikaltimais aplinkai. Valstybės narės turi pritaikyti savo nacionalinės teisės aktus per dvejus metus.
Nusikaltimai aplinkai:
- yra ketvirta pagal dydį organizuoto nusikalstamumo veikla pasaulyje;
- auga 5–7 % per metus;
- per metus visame pasaulyje padaro žalos už 80–230 mlrd. EUR.
Šaltinis: Jungtinių Tautų aplinkos programa, The Rise of Environmental Crime – A growing threat to natural resources, peace, development and security - atidaryti naują kortelę, 2016 m.
Parama Europos ūkininkams
Per pastaruosius kelerius metus Europos ūkininkai susidūrė su išskirtiniais iššūkiais ir netikrumu – nuo pandemijos ir staigaus energijos kainų padidėjimo, kurį dar labiau padidino nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, iki vis dažnesnių ekstremalių meteorologinių reiškinių. 2024 m. ES toliau ėmėsi veiksmų jiems remti ir padėti jiems spręsti problemas, kilusias po bendros žemės ūkio politikos - atidaryti naują kortelę reformos.
Kovo mėn. Komisija pasiūlė pakeisti tam tikras bendros žemės ūkio politikos nuostatas, kartu išlaikydama savo vaidmenį remiant Europos žemės ūkio perėjimą prie tvaraus ūkininkavimo. Be to, įgyvendinant 2023 m. pradėtą platesnę politiką racionalizuoti pareigas teikti ataskaitas, buvo imtasi papildomų priemonių ūkininkams tenkančiai administracinei naštai mažinti. ES ūkininkų nuomonės apie administracinę naštą, susijusią su bendra žemės ūkio politika, įskaitant pareigas teikti ataskaitas, taip pat buvo klausiama per internetines konsultacijas; per jas gauta 27 000 atsakymų.
Parama ES ūkininkams
- Su bendra žemės ūkio politika susijusių nacionalinių administravimo institucijų apsilankymų ūkiuose sumažėjo bent 50 %.
- Aplinkai, klimatui ir gyvūnų gerovei naudingoms savanoriškoms priemonėms skirta 98 mlrd. EUR.
- Ūkiams iki 10 hektarų netaikoma kontrolė ir nuobaudos, susijusios su paramos sąlygų reikalavimais - atidaryti naują kortelę.
Šaltinis: Europos Komisija, „EU actions to address farmers’ concerns“ - atidaryti naują kortelę, 2024 m.
Be to, Komisija pasiūlė priemonių, kuriomis siekiama pagerinti atlygį ūkininkams. Liepos mėn. pradėjo veikti ES žemės ūkio maisto produktų grandinės stebėjimo centras - atidaryti naują kortelę, sieksiantis išnagrinėti gamybos sąnaudas, maržas ir prekybos praktiką. Jo tikslas – didinti skaidrumą ir suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimą viešai skelbiant duomenis ir keičiantis informacija. Taip pat buvo pristatytos galimybės nustatyti naujas taisykles, skirtas disbalansui maisto tiekimo grandinėje ištaisyti. Balandžio mėn. Komisija taip pat pateikė Direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos - atidaryti naują kortelę maisto produktų tiekimo grandinėje įgyvendinimo ataskaitą - atidaryti naują kortelę, kuria bus remiamasi atliekant nuolatinį teisės aktų vertinimą. Gruodžio mėn. ji pasiūlė naujų priemonių - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama sustiprinti ūkininkų padėtį žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje ir pagerinti tarpvalstybinį kovos su nesąžiningos prekybos praktika vykdymo užtikrinimą.
2024 m. nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių Bulgarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje nukentėjusiems ūkininkams skirta 233 mln. EUR parama. Paramos priemonės taip pat buvo nustatytos siekiant spręsti Portugalijos vyno sektoriaus rinkos sutrikdymo problemą ir paukščių gripo Italijoje daromo neigiamo poveikio naminių paukščių ir kiaušinių rinkoms problemą.
Sausio mėn. pradėtas strateginis dialogas dėl žemės ūkio ateities Europos Sąjungoje - atidaryti naują kortelę, į kurį susirinko 29 pagrindiniai žemės ūkio maisto produktų sektoriaus suinteresuotieji subjektai, kad parengtų bendrą ES ūkininkavimo ir maisto sistemos ateities viziją.
Rugsėjo mėn. buvo pateikta galutinė dialogo ataskaita. Ataskaitoje „Bendra ūkininkavimo ir apsirūpinimo maistu sistemos perspektyva Europoje“ - atidaryti naują kortelę pateikiamas uždavinių ir galimybių vertinimas, papildytas 14 rekomendacijų. Šiais pasiūlymais Komisija vadovausis formuodama savo žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, kuri turi būti pateikta per pirmąsias šimtą naujos politinės kadencijos dienų (žr. 0 skyrių).
Gegužės mėn. įsigaliojo naujasis Reglamentas dėl vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų - atidaryti naują kortelę. Juo sukuriamas bendras visų žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos taisyklių ir procedūrų rinkinys. Juo taip pat stiprinama šių geografinių nuorodų apsauga, visų pirma internete ir interneto domenų varduose.
2024 m. ES išsiderėjo dėl prekybos kliūčių panaikinimo Airijos ir Prancūzijos jautienos eksportui į Pietų Korėją, suteikdama šių valstybių narių gamintojams galimybę patekti į vieną didžiausių jautienos importo rinkų pasaulyje.
Tausi žvejyba ir akvakultūra
Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir vandenynų bei gėlo vandens tarša kelia grėsmę žvejybos ir akvakultūros išteklių tvarumui. 2023 m. žuvininkystės ir vandenynų dokumentų rinkinyje - atidaryti naują kortelę Komisija pateikė priemonių rinkinį šiems uždaviniams spręsti įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką - atidaryti naują kortelę. Buvo pradėtos konsultacijos - atidaryti naują kortelę siekiant įvertinti Bendros žuvininkystės politikos reglamentą, o ataskaitą numatoma pateikti iki 2025 m. pabaigos.
Kontrolės taisyklės labai svarbios įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma siekiant stebėti, kaip naudojamos žvejybos kvotos, ir užtikrinti, kad nepageidaujamas laimikis nebūtų neteisėtai išmetamas į jūrą. Sausio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama modernizuoti žvejybos veiklos kontrolę, taikomą tiek ES, tiek ne ES laivams, žvejojantiems ES vandenyse. Jos padės užkirsti kelią peržvejojimui, sukurti veiksmingesnę ir labiau suderintą žuvininkystės kontrolės sistemą ir užtikrinti vienodas sąlygas skirtinguose jūrų baseinuose žvejojantiems skirtingiems laivynams. Naujosiomis taisyklėmis taip pat bus sumažinta administracinė našta didinant skaitmenizaciją ir skatinamas technologijų naudojimas.
Gruodžio mėn. ES žuvininkystės ministrai pasiekė susitarimą - atidaryti naują kortelę dėl 2025 m. žvejybos galimybių. Į susitarimą įtraukta 12 tvarumo priemonių - atidaryti naują kortelę, kurias taikant bus suteikta daug papildomų žvejybos dienų.
Komisija taip pat atsiliepė į raginimus sumažinti administracinę naštą, susijusią su akvakultūros teritorijų steigimu ir eksploatavimu ES. Ji suteikė paramą valstybėms narėms įgyvendinant strategines gaires, kad akvakultūra taptų tvaresnė ir konkurencingesnė.
Tvaraus vandenyno kūrimas
ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl tarptautinio vandenynų valdymo – konferencijoje „Mūsų vandenynas“ - atidaryti naują kortelę Graikijoje paskelbė 40 2024 m. veiksmų įsipareigojimų - atidaryti naują kortelę, kuriems skirta 3,5 mlrd. EUR ES lėšų. Įsipareigojimuose daugiausia dėmesio skiriama, be kita ko, tausiai žvejybai, saugomoms jūrų teritorijoms, vandenynams ir klimato kaitai, tvariai mėlynajai ekonomikai ir jūros taršai.
Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba yra viena didžiausių grėsmių tausiam gyvųjų vandens išteklių naudojimui, kelianti pavojų tiek pasaulinėms pastangoms skatinti geresnį vandenynų valdymą, tiek ES bendrai žuvininkystės politikai. Gegužės mėn. ES Senegalui skyrė geltonąją kortelę - atidaryti naują kortelę – pranešimą, kad reikia aktyviau kovoti su tokia žvejyba. Pasaulinė neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba vertinama 10–20 mlrd. EUR per metus. Kasmet neteisėtai sužvejojama apie 11–26 milijonai tonų žuvų – tai sudaro ne mažiau kaip 15 proc. pasaulinio žvejybos laimikio.
Svarbūs sprendimai - atidaryti naują kortelę, įskaitant dėl tunų ir kitų žuvų žvejybai naudojamų plūduriuojančiųjų priemonių valdymo, padės užtikrinti tausesnę žvejybą Indijos vandenyne. Gegužės mėn. vykusiame 28-ajame metiniame Indijos vandenyno tunų komisijos susitikime, remiantis ES pasiūlymu, buvo priimta rezoliucija, kuria palaipsniui iki 2030 m. užtikrinamas visiškas dreifuojančiųjų žuvų suburiamųjų įrenginių biologinis skaidumas. Siekiant pagerinti atsekamumą ir atitiktį, taip pat patobulinta tokių įrenginių reglamentavimo sistema.
ES yra pasirengusi ratifikuoti Atvirosios jūros sutartį - atidaryti naują kortelę (Susitarimą dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų biologinės įvairovės). Ji tai padarys kartu su keliomis valstybėmis narėmis iki 2025 m. birželio mėn. vyksiančios trečiosios JT konferencijos dėl vandenynų. Sutartimi siekiama apsaugoti vandenynus, skatinti teisingumą ir sąžiningumą, spręsti aplinkos būklės blogėjimo problemą, kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui atviroje jūroje. Ji įsigalios, kai ją ratifikuos 60 šalių. ES aktyviai rengiasi ją įgyvendinti ir remia kitų šalių pastangas ją ratifikuoti ir įgyvendinti.
Transporto sektoriui tenka beveik ketvirtadalis ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pagal Europos žaliąjį kursą ES siekia iki 2050 m. su transportu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 90 proc. Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje - atidaryti naują kortelę pateikiamos veiksmų gairės, kaip pasiekti šį plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą. Per pastaruosius penkerius metus padaryta didelė pažanga didinant ES transporto sektoriaus tvarumą.
Daugiau kaip 90 % iš 82 iniciatyvų pagal Darnaus ir išmanaus judumo strategiją jau užbaigta arba tebevykdoma.
Pagal 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę 630 transporto infrastruktūros projektų visoje ES skirta daugiau kaip 21,2 mlrd. EUR.
Pagal valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus transportui skirta beveik 100 mlrd. EUR.
Į transporto srities mokslinius tyrimus ir inovacijas investuota 4 mlrd. EUR.
Reglamentu dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ - atidaryti naują kortelę skatinama naudoti tvarius aviacinius degalus ir iki 2050 m. išmetamas anglies dioksido kiekis bus gerokai sumažintas – daugiau kaip 60 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Jis įsigaliojo 2024 m. sausio mėn.
Pagal reglamentą sukurta savanoriška skrydžių metu išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimo ženklinimo sistema - atidaryti naują kortelę leis keleiviams priimti informacija pagrįstus sprendimus lyginant skirtingus skrydžių variantus.
Reglamentas dėl iniciatyvos „FuelEU Maritime“ - atidaryti naują kortelę padės sumažinti laivybos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, nes juo bus skatinama laivuose naudoti atsinaujinančiųjų išteklių, mažo anglies dioksido pėdsako kurą ir švarios energijos technologijas. Jis taikomas nuo 2025 m. sausio mėn.
Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu - atidaryti naują kortelę bus padidintas elektros įkrovimo stotelių ir vandenilio degalų pildymo stotelių skaičius. Jis pradėtas taikyti balandžio mėn.
Apžvelgiamaisiais metais buvo atrinkti 42 nauji projektai, kuriems skirtas daugiau kaip 424 mln. EUR ES finansavimas - atidaryti naują kortelę alternatyviųjų degalų infrastruktūrai diegti (elektros įkrovimo prieigoms ir vandenilio degalų pildymo stotelėms įrengti; antžeminėms operacijoms oro uostuose elektrifikuoti).
TRANSPORTO PRIEMONIŲ
IŠMETAMŲ TERŠALŲ
KIEKIO MAŽINIMAS
Liepos mėn. įsigaliojus peržiūrėtiems sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų) išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslams, išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. sumažės 45 %, iki 2035 m. – 65 %, o iki 2040 m. – 90 %.
Naujosiomis taisyklėmis - atidaryti naują kortelę, kuriomis nustatomi kelių transporto priemonių išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir baterijų patvarumo reikalavimai, bus reglamentuojamos visų transporto priemonių stabdžių ir padangų skleidžiamos dalelės, taip sumažinant išmetamųjų teršalų ir mikroplastiko kiekį.
Vidaus vandenų transportas efektyviai vartoja energiją ir beveik nekelia spūsčių. Naujuoju pasiūlymu - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama pagerinti eismo valdymą ES upėse ir kanaluose, bus padidintas vidaus vandenų laivybos veiksmingumas ir patikimumas ir prisidedama prie ES tikslo perkelti daugiau krovinių į Europos upes ir kanalus.
ES taip pat padarė didelę pažangą mažindama transporto išmetamų teršalų kiekį, priimdama Europos deklaraciją dėl dviračių transporto - atidaryti naują kortelę, kurioje dviračių transportas oficialiai pripažįstamas tvaria, prieinama ir įperkama transporto rūšimi.
Netaršios aviacijos aljanso - atidaryti naują kortelę nariai pristatė plataus užmojo tikslą iki 2050 m. 36–68 % ES vidaus skrydžių vykdyti vandeniliu ir elektra varomais orlaiviais. Dėl to anglies dioksido išmetimas šiais maršrutais galėtų sumažėti 12–31 %. ES įkūrė aljansą kaip savanorišką iniciatyvą, kuria siekiama sudaryti sąlygas privačiojo ir viešojo sektorių partneriams bendradarbiauti, kad naujos tvaraus transporto formos taptų realybe keliautojams Europoje.
Tvarus ir atsparus transporto tinklas
Siekdama pagerinti transporto jungtis visoje Europoje, ES investuoja rekordinę 7 mlrd. EUR sumą - atidaryti naują kortelę į tvarią, saugią ir pažangią transporto infrastruktūrą. Daugiau kaip 80 proc. finansavimo bus skirta projektams, kuriais įgyvendinami ES klimato srities tikslai, gerinamas ir modernizuojamas ES geležinkelių, vidaus vandenų kelių ir jūrinių kelių tinklas. Finansavimas bus skiriamas dideliems projektams, kuriais siekiama pagerinti tarpvalstybines geležinkelių jungtis. Tai apima projektą „Rail Baltica“, kuris sujungs Baltijos šalis – Estiją, Latviją ir Lietuvą - atidaryti naują kortelę, ir Fėmarno sąsiaurio tunelio projektą, - atidaryti naują kortelę kuris sujungs Vokietiją su Danija.
Dėl naujų taisyklių - atidaryti naują kortelę, kuriomis nustatomi plataus užmojo Europos transporto infrastruktūros tikslai, geležinkeliai greitėja. Iki 2040 m. pagrindinių ES keleivinių geležinkelių jungčių keleivinės geležinkelio linijos turi būti pritaikytos traukiniams, važiuojantiems 160 km per valandą arba didesniu greičiu.
Kad mūsų keliai būtų saugesni
Kelių eismo saugumas ES pastaraisiais dešimtmečiais labai pagerėjo – žūčių ES keliuose skaičius sumažėjo nuo maždaug 50 000 prieš dvidešimt metų iki maždaug 20 400 šiandien. Tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų - atidaryti naują kortelę ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kad būtų pasiektas ES tikslas iki 2050 m. užtikrinti, kad nežūtų nė vienas žmogus.
Visoms ES parduodamoms variklinėms transporto priemonėms įsigaliojo naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama pagerinti bendrą transporto priemonių saugą. Taisyklėse reikalaujama, kad visose naujose transporto priemonėse būtų naudojamos įvairios naujos technologijos ir pažangiosios pagalbos vairuotojui sistemos. Nuo tada, kai 2022 m. šios priemonės pirmą kartą pradėtos taikyti naujiems transporto priemonių modeliams, jos padėjo pagerinti keleivių, pėsčiųjų ir dviratininkų apsaugą visoje ES. Tikimasi, kad iki 2038 m. taikant šias taisykles bus išgelbėta daugiau kaip 25 000 gyvybių ir išvengta bent 140 000 sunkių sužalojimų.
Sąveikusis, susietasis ir automatizuotas judumas - atidaryti naują kortelę labai svarbus siekiant, kad Europos transportas taptų ekologiškesnis, saugesnis ir konkurencingesnis. ES, bendradarbiaudama su privačiais partneriais, pagal programą „Europos horizontas“ investuoja 500 mln. EUR į šios technologijos mokslinių tyrimų pažangą.
2024 m. ES tęsė darbą su pagrindiniais tarptautiniais partneriais, kad įveiktų trigubą klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos krizę. Įvyko trys svarbios daugiašalės derybos: JT klimato kaitos konferencija Azerbaidžane, JT biologinės įvairovės konferencija Kolumbijoje ir JT dykumėjimo konferencija Saudo Arabijoje.
Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija
29-oji JT klimato kaitos konferencija (COP29) vyko lapkričio 11–24 d. Baku, Azerbaidžane. Aukščiausiojo lygio susitikime šalys susibūrė, kad paspartintų veiksmus, kuriais siekiama Paryžiaus susitarimo tikslo apriboti vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
Konferencijoje daugiausia dėmesio skirta tam, kaip užtikrinti dideles finansines investicijas, kurių reikia išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms apsaugoti. ES atliko labai svarbų vaidmenį - atidaryti naują kortelę siekiant susitarimo dėl naujo kovos su klimato kaita finansavimo tikslo – remti besivystančių šalių kovos su klimato kaita veiksmus.
Šalys nustatė naują plataus užmojo kolektyvinį kiekybinį tikslą iki 2035 m. padidinti visus kovos su klimato kaita finansavimo šaltinius iki 1,3 trln. USD per metus. Siekdamos šio platesnio tikslo išsivysčiusios šalys įsipareigojo imtis vadovaujamo vaidmens iki 2035 m. sutelkiant bent 300 mlrd. USD per metus. Nustatant šį tikslą taip pat sėkmingai išplėsta pasaulinė prisidedančiųjų bazė, nes daugiau šalių buvo skatinamos prisidėti, atsižvelgiant į jų didėjantį išmetamųjų teršalų kiekį ir ekonominę svarbą. Pabrėžtas ir transformatyvus daugiašalių bankų vaidmuo didinat klimato srities veiksmų mastą.
Be to, ES atliko svarbų vaidmenį baigiant rengti Paryžiaus taisyklių rinkinį anglies dioksido rinkoms. Susitarimu, kuris buvo rengiamas devynerius metus, bus užtikrintas tarptautinių anglies dioksido rinkų - atidaryti naują kortelę veikimas ir tvirta skaidrumo, atskaitomybės ir didesnio aplinkosauginio naudingumo sistema. Kitas svarbus pasiekimas – sėkmingai pratęsta sustiprinta Limos darbo programa lyčių klausimais, kurioje pabrėžiama šalių klimato srities veiksmų, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, svarba.
COP29 metu, dar nepasibaigus metų pabaigos terminui, ES paskelbė pirmąją kas dvejus metus rengiamą skaidrumo ataskaitą. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, žymintis naujos atskaitomybės ir bendradarbiavimo pasaulinės kovos su klimato kaita srityje eros pradžią.
Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencija
Spalio mėn. Kalyje, Kolumbijoje, įvykusioje 16-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje išryškėjo vilčių teikiantis postūmis įgyvendinti Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją - atidaryti naują kortelę, kad iki 2030 m. būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir šis procesas būtų pakeistas priešingu. Buvo priimti keli svarbūs sprendimai - atidaryti naują kortelę, pavadinti „Žmonių COP“, įskaitant susitarimą išplėsti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių vaidmenį saugant biologinę įvairovę ir novatorišką susitarimą dėl to, kaip dalytis skaitmeninės genetinės informacijos teikiama nauda. ES pristatė beveik 160 mln. EUR vertės naujų iniciatyvų rinkinį, skirtą šalims partnerėms remti ir biologinei įvairovei visame pasaulyje apsaugoti, taip parodydama aiškų įsipareigojimą įgyvendinti pasaulinius gamtos apsaugos finansavimo tikslus.
Jungtinių Tautų dykumėjimo konferencija
16-ojoje JT konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalių konferencijoje ES glaudžiai bendradarbiavo su tarptautiniais partneriais, kad įvykdytų pasaulinius įsipareigojimus kovoti su dykumėjimu, dirvožemio degradacija ir sausromis. Konferencijoje buvo pristatytas pirmasis Komisijos Jungtinio tyrimų centro ir konvencijos parengtas Pasaulio sausrų atlasas - atidaryti naują kortelę. Atlasu siekiama parodyti visus sausros aspektus ir didėjančią jos pasaulinę riziką. Jame ne tik išdėstomi iššūkiai, bet ir siūlomi sprendimai, kad politikos formuotojai galėtų imtis veiksmų atsparumui sausroms didinti.
Didelės sausros ir paveiktų sistemų pavyzdžiai (2022–2024 m.)
2022 m. Jungtinių Valstijų vakaruose nukentėjo ekosistemos, žemės ūkis, hidroenergija ir vandentieka. Vidurinėje Azijoje buvo sutrikdytas žemės ūkis ir vandentieka, o Rytų Azijoje – žemės ūkis, vidaus vandenų laivyba, pramonė ir gamyba. Tais pačiais metais žemės ūkis sutrikdytas ir Pietryčių Azijoje. 2022–2023 m. Europoje padarytas poveikis vidaus vandenų laivybai, hidroenergijai, žemės ūkiui, vandentiekai, ekosistemoms ir sveikatos apsaugai. Vakarų Afrikoje kilo problemų, susijusių su žemės ūkiu ir aprūpinimo maistu saugumu, o Rytų Afrikoje pagrindinės problemos kilo žemės ūkio, aprūpinimo maistu saugumo ir priverstinio žmonių perkėlimo srityse. Už tropinių platumų esančioje Andų dalyje ir La Platos baseine būta vandens trūkumo, vidaus vandenų laivybos sutrikimų ir poveikio žemės ūkiui. 2023–2024 m. Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurėje buvo daromas poveikis žemės ūkiui ir vandentiekai. Brazilijos Amazonės baseine poveikį patyrė ekosistemos, vidaus vandenų laivyba ir hidroenergija. Iki 2024 m. Viduržemio jūros regione trūko vandens ir kilo problemų žemės ūkio srityje, o Pietinėje Afrikoje ir Zambezės baseine buvo daromas poveikis žemės ūkiui, aprūpinimo maistu saugumui, hidroenergijai ir ekosistemoms. Afganistane buvo sutrikimų žemės ūkio ir vandentiekos srityse.