2024 m. Europos Sąjunga ėmėsi visapusiškų veiksmų savo piliečiams apsaugoti nuo grėsmių tiek viduje, tiek už savo sienų, nes imtasi darbo užtikrinti, kad Europa būtų geriau pasirengusi reaguoti į dideles krizes. ES toliau plėtojo Europos saugumo ir gynybos stiprinimo priemones ir ėmėsi naujų kovos su prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu priemonių. 2024 m. taip pat tapo naujos eros pradžia migracijos valdymo srityje. Priėmus Migracijos ir prieglobsčio paktą, ES dabar turi priemonių migracijai tvarkingai valdyti, remiantis solidarumo ir sąžiningo atsakomybės pasidalijimo principais. Valstybėms narėms ėmus rengti savo nacionalinius įgyvendinimo planus, pradėtas svarbus darbas dedant pagrindą reformoms. Dar vienas svarbus etapas pasiektas gruodžio mėn. priėmus sprendimą nuo 2025 m. sausio 1 d. panaikinti vidaus sausumos sienų su Bulgarija ir Rumunija ir tarp jų kontrolę. Vykdydama vaistų teisės aktų reformas, ES taip pat toliau dirbo, kad apsaugotų piliečių sveikatą. Imtasi naujų iniciatyvų, įskaitant svarbias priemones psichikos sveikatai gerinti ir didinti gerovei, visų pirma vaikų ir jaunimo.

Pasirodė, kad didelės pastarųjų metų krizės, pavyzdžiui, pasaulinė pandemija, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir klimato kaitos skatinami katastrofiški meteorologiniai reiškiniai, nebuvo nei pavieniai, nei laikini įvykiai. Jie tik dar labiau parodo tai, kad Europa turi būti pasirengusi bet kokioms krizėms ir galėtų į jas reaguoti bet kuriuo metu. Siekiant užtikrinti piliečių apsaugą ir sklandų ES ekonomikos ir visuomenės veikimą, nepaprastai svarbu stiprinti Europos parengtį - atidaryti naują kortelę būsimoms krizėms.

Spalio mėn. paskelbtame Saulio Niinistö pranešime „Safer Together“ - atidaryti naują kortelę („Saugiau kartu“) įvertinamos ES iškilusios sudėtingos problemos ir išdėstoma, kaip ji gali sustiprinti civilinę ir karinę parengtį ir pasirengimą būsimoms krizėms. Pranešime pateikiama apie 80 rekomendacijų dėl trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių, kurios padėtų užtikrinti visapusišką parengtį. Remdamiesi šiais pasiūlymais, Europos Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai rengia ES pasirengimo krizėms strategiją, pagal kurią bus įtraukiami visų valdžios lygmenų subjektai (nuo vietos valdžios iki ES lygmens ir nuo civilinių institucijų iki ginkluotųjų pajėgų) ir visų visuomenės sluoksnių atstovai (privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės ir piliečių).

Gynybos pajėgumų kūrimas

ES valstybės narės jau bendradarbiauja siekdamos kovoti su saugumo grėsmėmis ir iššūkiais, laikydamosi bendros strateginės ateinančių metų ES saugumo ir gynybos vizijos.

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą paskatino ES stiprinti Europos gynybos pramonę, padaryti ją lankstesnę ir novatoriškesnę. Kovo mėn. pateikta pirmąja Europos gynybos pramonės strategija - atidaryti naują kortelę siekiama užtikrinti, kad prireikus ES turėtų parengtas gynybos sistemas ir įrangą. Tai bus naudinga ne tik ES, bet ir pagrindiniams sąjungininkams, įskaitant NATO ir Ukrainą. Strategijai vykdyti 2025–2027 m. skirta 1,5 mlrd. EUR vertės finansavimo programa - atidaryti naują kortelę, kad būtų užtikrinta Europos gynybos pramonės parengtis.

Valstybės narės raginamos ne tik nuosekliai didinti savo gynybos išlaidas, bet ir bendrai pirkti gynybos produktus, visų pirma remiant Europos gynybos pramonę. Lapkričio mėn. pagal naująją ES programą, kuria siekiama skatinti bendradarbiavimą vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje, atrinkti finansuoti penki tarpvalstybiniai projektai. Iš viso pagal šiuos projektus valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms bus nupirkta daugiau kaip 11 mlrd. EUR vertės gynybos produktų. Atrinkti projektai susiję su 20 valstybių narių, daugiausia tai Ukrainai skirtų gynybos produktų viešieji pirkimai.

Tuo pat metu pirmasis šaudmenų gamybos didinimas pramoniniu mastu - atidaryti naują kortelę jau duoda vaisių. Paskirstyta daugiau kaip 500 mln. EUR dotacijų, o Europos artilerijos šaudmenų gamybos pajėgumai padidėjo iki 1 mln. artilerijos sviedinių per metus.

Po trejų metų nuo Europos gynybos fondo - atidaryti naują kortelę veiklos pradžios iš jo jau skirta 4 mlrd. EUR paremti 160 bendradarbiaujamųjų gynybos projektų, susijusių su pačiomis įvairiausiomis technologijomis ir pajėgumais ir padedančių didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą. Pradėjus taikyti naują ES gynybai skirto nuosavo kapitalo priemonę - atidaryti naują kortelę, siekiama pagerinti gynybos sektoriaus galimybes gauti finansavimą ir remti klestinčią gynybos startuolių ir mažųjų įmonių sistemą.

Pagal karinio mobilumo veiksmų planą - atidaryti naują kortelę ES finansuoja 38 naujus projektus - atidaryti naują kortelę, kuriais bus pagerintas karinių pajėgų ir įrangos transportavimas transeuropiniu transporto tinklu. Užbaigus šiuos projektus, kuriems skirtas 807 mln. EUR biudžetas, bus atnaujinta svarbi ES transporto infrastruktūra, skirta tiek civiliniam, tiek kariniam transportui. 2024 m. priimtas naujas Karinio mobilumo įsipareigojimas - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama pašalinti likusias karinio mobilumo spragas.

Kova su grėsmėmis saugumui

Iš gegužės mėn. paskelbtos Saugumo sąjungos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitos - atidaryti naują kortelę matyti, kad dėl gausių teisėkūros ir operatyvinių priemonių, kurių imtasi nuo jos priėmimo, ES tapo geriau pasirengusi spręsti saugumo problemas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad grėsmių aplinka nuolat kinta, reikia išnaudoti visas galimybes, kad būtų pašalintas galimas pažeidžiamumas.

Hibridinės grėsmės yra viena iš sudėtingiausių ir nuolat besimainančių iššūkių, iškylančių ES ir jos valstybėms narėms. Pavyzdžiui, tai gali būti demokratinių sprendimų priėmimo procesų trikdymas dezinformacijos kampanijomis ir politinio naratyvo kontrolė naudojantis socialiniais tinklais. ES jau ėmėsi įvairių kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemonių - atidaryti naują kortelę, įskaitant hibridinių priemonių rinkinį, kuris šiuo metu veikia ir naudojamas reaguojant į intensyvesnę Rusijos hibridinę kampaniją, nukreiptą prieš ES ir jos valstybes nares. Spalio mėn. ES, reaguodama į Rusijos hibridinę veiklą, įvedė - atidaryti naują kortelę naują sankcijų režimą. Valstybės narės sukūrė greitojo reagavimo į hibridines grėsmes grupes - atidaryti naują kortelę, kurios bus viena iš pagrindinių priemonių padėti valstybėms narėms, šalims partnerėms ir ES misijoms kovoti su tokiomis grėsmėmis ir kampanijomis.

Kibernetinė erdvė tapo išskirtine sritimi, kurioje vyksta strateginė konkurencija. 2024 m. įgyvendinant ES kibernetinės gynybos politiką - atidaryti naują kortelę pradėtas parengiamasis darbas kuriant ES kibernetinės gynybos koordinavimo centrą, kuris didins gynybos bendruomenės informuotumą apie padėtį. Siekiant stebėti, kaip ši politika įgyvendinama, spalio mėn. paskelbtas pirmasis ES kibernetinis surašymas, dabar rengiamas antrasis.

Atsižvelgiant į precedento neturinčią geopolitinę kosmoso srities transformaciją ir svarbų ES vaidmenį šioje srityje, daugiau dėmesio skiriama bendriesiems kosminės erdvės saugumo aspektams ir ES kosmoso strategijos saugumo ir gynybos srityje - atidaryti naują kortelę įgyvendinimui. Iniciatyvomis visų pirma siekta gerinti bendrą kosmoso grėsmių supratimą ir reagavimą į jas. Balandžio mėn. Komisija kartu su Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra - atidaryti naują kortelę įsteigė ES dalijimosi kosmoso informacija analizės centrą - atidaryti naują kortelę. Šia ES kosmoso sektoriaus bendrovėms skirta bendradarbiavimo iniciatyva siekiama skatinti keitimąsi gerąja praktika, kad būtų padidintas ES kosmoso sistemų saugumas.

Jūroje ES sustiprino savo atliekamą jūrų saugumo subjekto vaidmenį ir savo ryšius su išorės partneriais šioje srityje. Vienas iš svarbiausių pakoreguotos Jūrų saugumo strategijos - atidaryti naują kortelę laimėjimų buvo gegužės mėn. įvykusios pirmosios jūrų saugumo pratybos, kuriose dalyvavo valstybės narės, ES institucijos ir specializuotos agentūros. Pratybose daugiausia dėmesio buvo skiriama ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugai ir kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ES vandenyse. Per jas sėkmingai išbandyta liepos mėn. pradėjusi veikti nauja dalijimosi informacija iniciatyva - atidaryti naują kortelę, ES jūrų institucijoms suteikusi galimybę saugiai keistis informacija realiuoju laiku. Komisija pasirašė - atidaryti naują kortelę 142 mln. EUR vertės dotacijų susitarimus dėl 21 projekto, kuriuo siekiama atnaujinti arba nutiesti naujus magistralinius ryšių kabelius, įskaitant jūrinius kabelius.

Kova su prekyba žmonėmis

Kasmet tūkstančiai žmonių – tiek ES piliečių, tiek iš ES nepriklausančių šalių – tampa prekybos žmonėmis - atidaryti naują kortelę ES aukomis. ES ir jos valstybės narės plečia savo pastangas kovoti su šiuo sunkiu nusikaltimu. Dėl šių veiksmų vien 2023 m. buvo sulaikyta daugiau kaip 450 asmenų ir konfiskuota 4,1 mln. EUR. Liepos mėn. įsigaliojusia peržiūrėta ES kovos su prekyba žmonėmis direktyva - atidaryti naują kortelę nustatytos griežtesnės kovos su prekyba žmonėmis taisyklės. Joje numatytos sustiprintos priemonės, skirtos padėti valdžios institucijoms tirti prekybos žmonėmis nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, ES kovos su prekyba žmonėmis teisės aktuose jau numatyta atsakomybė už išnaudojimą yra papildoma atsakomybe už daugiau išnaudojimo formų, o seksualinis išnaudojimas internete tampa sunkinančia aplinkybe. Ja taip pat užtikrinama geresnė parama aukoms. Valstybėms narėms skirta iki dvejų metų savo nacionalinės teisės aktams atitinkamai pakeisti.

VAIZDO ĮRAŠAS. ES kampanija „Sustabdykime prekybą žmonėmis. Nutraukime nematomą grandinę“ - atidaryti naują kortelę padeda didinti visuomenės informuotumą apie šios rūšies nusikaltimus, dėl kurių žmonės netenka savo pagrindinių teisių.

Aktyvesnė kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu

Prekyba narkotikais yra viena iš pagrindinių grėsmių ES vidaus saugumui, nes, pasak pranešimų, beveik 40 proc. ES veikiančių nusikalstamų organizacijų išimtinai susijusios su neteisėta prekyba narkotikais. Siekdama padėti kovoti su plintančia prekybos narkotikais grėsme, liepos mėn. ES įsteigė Europos Sąjungos narkotikų agentūrą - atidaryti naują kortelę. Naujoji agentūra, kuri remiasi Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro nuveiktu darbu, turi daugiau galių nei jos pirmtakė spręsti esamas ir būsimas narkotikų keliamas problemas ES. Jos veikla padės anksti aptikti pavojingas medžiagas. Be to, agentūra sukurs kriminalistikos laboratorijų tinklą, kuris padės Europai geriau reaguoti į naujas narkotikų plitimo epidemijas. Ji taip pat spręs sudėtingas su narkotikais susijusio nusikalstamumo, poveikio sveikatai ir socialinių išlaidų problemas, nurodytas dokumente 2024 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Tendencijos ir pokyčiai - atidaryti naują kortelę.

Įgyvendinant ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gaires - atidaryti naują kortelę imtasi kelių iniciatyvų, kurios padeda suardyti nusikaltėlių tinklus. Pavyzdžiui, sausio mėn. pradėta Europos uostų aljanso viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės - atidaryti naują kortelę veikla siekiant apsaugoti uostus nuo prekybos narkotikais ir nusikaltėlių įsiskverbimo stiprinant rizikos valdymą, teisėsaugą ir viešojo bei privačiojo sektorių bendradarbiavimą.

Be to, siekiant pagerinti prokurorų keitimąsi informacija ir gerąja praktika, sukurtas Europos teisminis tinklas organizuoto nusikalstamumo klausimais - atidaryti naują kortelę, kuriam padeda Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra.

VAIZDO ĮRAŠAS. 2023 m. Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos rezultatai.

Teisėsaugos institucijos visoje ES bendradarbiauja kovodamos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, naudodamosi Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalyke platforma - atidaryti naują kortelę. 2023 m. valstybės narės, remiamos pagal Komisijos ir ES agentūrų iniciatyvą, areštavo daugiau kaip 13 800 asmenų ir konfiskavo turto, kurio vertė siekė beveik 800 mln. EUR, įskaitant 197 tonas narkotikų.

Turto susigrąžinimo priemonės sudaro sąlygas teisėsaugos institucijoms išaiškinti ir išardyti nusikalstamų organizacijų tinklus ES ir už jos ribų. 2024 m. priimtu nauju teisės aktu - atidaryti naują kortelę siekiama užtikrinti, kad nusikaltėliai negalėtų pasilikti neteisėtai gauto pelno. Tai išsamus taisyklių rinkinys, skirtas visam turto susigrąžinimo procesui nuo pradžios iki pabaigos: pradedant turto atsekimu, nustatymu, įšaldymu ir valdymu ir baigiant jo konfiskavimu ir galutiniu realizavimu. Tuo tarpu liepos mėn. įsigaliojo naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis teisėsaugos institucijoms bus suteikta greitesnė prieiga prie finansinės informacijos. Jos padės valdžios institucijoms atlikti finansų tyrimus, suteikdamos joms galimybę nustatyti, ar įtariamasis turi banko sąskaitų kitose valstybėse narėse.

Didėjant tarpvalstybinio nusikalstamumo mastui, Europos Sąjungoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai baudžiamąją jurisdikciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą toje pačioje byloje turi kelios valstybės narės. Siekiant spręsti problemas, susijusias su sudėtiniu baudžiamuoju persekiojimu, pagal ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją 2024 m. buvo priimtos naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis nustatoma baudžiamojo proceso perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą teisinė sistema.

Kovos su terorizmu veiksmai

Radikalizacija, lemianti smurtinį ekstremizmą ir terorizmą, kelia susirūpinimą valstybėse narėse ir už jų ribų. Birželio mėn. Komisija įsteigė ES radikalizacijos prevencijos žinių centrą - atidaryti naują kortelę – tarpvalstybinio bendradarbiavimo, politikos rekomendacijų ir prevencijos priemonių tinklaveikos platformą.

Radikalizacijos prevencija - atidaryti naują kortelę apima teroristinio turinio internete - atidaryti naują kortelę šalinimą. Reglamento dėl teroristinio turinio internete įgyvendinimo ataskaita - atidaryti naują kortelę rodo - atidaryti naują kortelę, kad jis veiksmingai padeda šalinti ekstremistinį turinį. Nuo reglamento įsigaliojimo 2022 m. birželio mėn. išduota daugiau kaip 1 200 nurodymų pašalinti turinį. Reglamentu paslaugų teikėjai įpareigojami kuo greičiau pašalinti teroristinį turinį ir bet kuriuo atveju tai padaryti ne vėliau kaip per valandą nuo kompetentingos nacionalinės institucijos išduoto nurodymo pašalinti turinį.

2024 m. priimtos naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę dėl minimalaus šaunamųjų ginklų žymėjimo gylio. Dėl jų pagerės šaunamųjų ginklų atsekamumas visoje ES, bus lengviau atlikti tyrimus ir bus skatinama saugi prekyba. Kovo mėn. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba susitarė - atidaryti naują kortelę dėl naujų griežtesnių civilinių šaunamųjų ginklų importo, eksporto ir tranzito taisyklių. Šia iniciatyva nustatomos suderintos procedūros ir skaitmeninis licencijavimas, gerinamas atsekamumas ir apsunkinama organizuotų nusikaltėlių veikla.

2024 m. gegužės mėn. ES oficialiai priėmė 10 teisės aktų, kurie kartu sudaro Migracijos ir prieglobsčio paktą - atidaryti naują kortelę. Šis naujų taisyklių rinkinys grindžiamas ankstesniais reformų pasiūlymais ir juos iš dalies keičia, juo formuojama visapusiška metodika, skirta pagrindinėms ES migracijos, prieglobsčio, sienų valdymo ir integracijos politikos kryptims stiprinti ir integruoti.

Pirmą kartą ES turės nuolatinį privalomą solidarumo mechanizmą – tai reiškia, kad nė viena valstybė narė, patyrusi staigų migracijos spaudimą, nebus palikta viena valdyti padėties. Migracijos klausimų sprendimas yra neatsiejama ES santykių su partneriais visame pasaulyje stiprinimo dalis, nes ES kartu su jais stengiasi pašalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis ir skatinti teisėtus atvykimo į ES būdus.

Birželio mėn. įsigaliojus naujoms taisyklėms, valstybės narės naują sistemą turi įdiegti iki 2026 m. vidurio. Siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti paktą, Komisija parengė bendrą įgyvendinimo planą - atidaryti naują kortelę, kuriame nustatyti ES ir nacionalinių priemonių įgyvendinimo etapai, kad per ateinančius dvejus metus paktas virstų tikrove. Juo remdamosi valstybės narės parengė nacionalinius įgyvendinimo planus, kurie turėjo būti pateikti iki gruodžio 12 d.

Devynios valstybės narės gavo atskiras technines konsultacijas - atidaryti naują kortelę, kad joms būtų lengviau parengti savo nacionalinius Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo planus. Pagal techninės paramos priemonę - atidaryti naują kortelę, kuria valstybėms narėms padedama rengti ir įgyvendinti reformas, buvo teikiama parama ir gairės pagrindinėse su naujais teisės aktais susijusiose srityse, pavyzdžiui, veiklos procesų, politikos galimybių ir strateginio ES lėšų naudojimo. Pagal šį pavyzdinį projektą valstybės narės bus ir toliau remiamos - atidaryti naują kortelę 2025 m.

VAIZDO ĮRAŠAS. Migracijos ir prieglobsčio paktas tampa realybe.

Nors visapusiškas migracijos ir prieglobsčio reformų rinkinys yra tvarus ilgalaikis sprendimas, vietoje taip pat imtasi konkrečių operatyvinių priemonių neatidėliotinoms ir užsitęsusioms problemoms spręsti. ES paskelbė keturis veiksmų planus - atidaryti naują kortelę, skirtus konkretiems migracijos maršrutams: rytinės Viduržemio jūros regiono dalies, vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Atlanto, Vakarų Balkanų, centrinės Viduržemio jūros regiono dalies, taip pat 10 punktų planą Italijos Lampedūzos salai. Šiomis iniciatyvomis nustatytos konkrečios priemonės, įskaitant finansinę paramą valstybėms narėms ir sienų valdymo stiprinimo priemones.

Nuo 2022 m. pagal savanorišką solidarumo mechanizmą - atidaryti naują kortelę, kuriuo remiamos didžiausią migracijos spaudimą patiriančios valstybės narės, į kitas Europos šalis perkelta daugiau kaip 5 000 prieglobsčio prašytojų - atidaryti naują kortelę. Jis buvo parengtas kaip vienas iš perkėlimo tarp valstybių narių nuolatinio mechanizmo kūrimo žingsnių. Nuo 2026 m. vidurio perkėlimas Europos Sąjungoje bus viena iš solidarumo priemonių, kurią prisidedančios valstybės narės galės pasirinkti pagal naująją solidarumo sistemą. Jos taip pat galės skirti finansinius įnašus arba alternatyvias solidarumo priemones (t. y. skirti personalą ir teikti paramą natūra).

Kova su neteisėta migracija

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros vertinimu - atidaryti naują kortelę, daugiau kaip 90 proc. neteisėtų migrantų į ES atvyksta padedant nelegalios imigracijos tarpininkams. Nelegalios imigracijos tarpininkų tinklai glaudžiai susiję su kitų formų sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, prekybą žmonėmis ir pinigų plovimą, todėl dar labiau reikia imtis skubių veiksmų ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.

Šiuo metu vyksta derybos dėl 2023 m. pasiūlytų iniciatyvų atnaujinti 20 metų senumo ES teisinę sistemą - atidaryti naują kortelę, skirtą kovai su neteisėtu migrantų gabenimu, ir sugriežtinti policijos bendradarbiavimo taisykles - atidaryti naują kortelę, kad būtų suderintos sankcijos nelegalios imigracijos tarpininkams, padidinti ištekliai ir pagerintas duomenų rinkimas. Be to, 2023 m. įsteigtas Pasaulinis kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansas - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę stiprina bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis neteisėtos migracijos prevencijos, reagavimo, apsaugos ir neteisėtos migracijos alternatyvų klausimais.

ES ėmėsi tam tikrų kovos su neteisėtu migrantų gabenimu iniciatyvų, įskaitant bendros operatyvinės partnerystės projektus - atidaryti naują kortelę, kuriuos vykdant bendradarbiauja teisėsaugos ir teisminės institucijos, didinamas informuotumas apie neteisėtos migracijos riziką ir teikiama informacija apie teisėtos migracijos alternatyvas. Europos ryšių grupė paieškos ir gelbėjimo klausimais Italijoje pradėjo bandomąjį projektą centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, skirtą informuotumo didinimui gerinti.

Keleri pastarieji metai parodė, kad dėl bevizio kelionių į ES režimo gali kilti didelių neteisėtos migracijos ir saugumo problemų. Pilietybės suteikimo investuotojams programos, kurias už ES ribų siūlo bevizį kelionių režimą turinčios šalys, taip siekiančios pritraukti investicijų ir už tai investuotojams suteikiančios pilietybę arba teisę nuolat gyventi atitinkamoje šalyje, yra viena iš tokių problemų. Gegužės mėn. Komisija pasiūlė - atidaryti naują kortelę vėl įvesti nuolatinį vizos reikalavimą Vanuatu piliečiams, įvertinusi, kad šalies pilietybės suteikimo investuotojams programos kelia pavojų ES ir jos valstybių narių saugumui.

Neteisėtų migrantų grąžinimo valdymas

Veikianti migracijos sistema turi užtikrinti veiksmingą asmenų, neturinčių juridinės teisės pasilikti ES, grąžinimą. Siekiant padėti valstybėms narėms paspartinti šį procesą ir sudaryti palankesnes sąlygas grąžinamų asmenų reintegracijai, parengtos Grąžinimo veiksmų gairės - atidaryti naują kortelę ir teikiama grąžinimo koordinatoriaus - atidaryti naują kortelę parama. Šį procesą padės paspartinti dažnesnis sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimas ir didesnė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros - atidaryti naują kortelę parama. Iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo - atidaryti naują kortelę skirtas 25 mln. EUR vertės finansavimas siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti jų savanoriško grįžimo programas.

Saugūs ir teisėti atvykimo į Europą būdai

Sąjungos lygmens perkėlimo ir humanitarinio priėmimo sistemos reglamentu - atidaryti naują kortelę, kuris įsigaliojo birželio mėn. kaip Migracijos ir prieglobsčio pakto dalis, nustatyta nuolatinė saugių ir teisėtų atvykimo į ES būdų sistema asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Taip bus užtikrinta vienoda perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo operacijų procedūra, grindžiama dvejų metų planu, kuriuo bus nustatytas ES priimamų pabėgėlių skaičius. Įsteigtas naujas Perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo aukšto lygio komitetas - atidaryti naują kortelę padės Komisijai užtikrinti, kad naujoji sistema veiktų.

Nuo 2015 m. ES remiamos perkėlimo į ES programos, kuriose dalyvauja nemažai valstybių narių, padėjo daugiau kaip 128 000 pažeidžiamiausių asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, rasti prieglobstį ES. 2024–2025 m. laikotarpiu 14 valstybių narių pagal šią programą įsipareigojo - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę suteikti daugiau kaip 61 000 vietų pabėgėliams.

Be tos politikos, kuria siekiama padėti asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, gerai valdoma migracijos politika, suteikianti žmonėms teisėtų alternatyvų atvykti į ES, skatina ekonomiką ir stiprina bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais. Kasmet į ES teisėtai atvyksta gyventi 3–3,5 mln. ne ES piliečių, daugiausia darbo tikslais. Jie padeda patenkinti ES darbo rinkos poreikius, kuriuos nevisiškai patenkina ES darbuotojai. ES dirbantys ne ES piliečiai vis dažniau užpildo svarbias profesijų, kurių darbuotojų nuolat trūksta, spragas.

• Daugiau kaip 27 mln. ES gyvenančių žmonių yra ne ES piliečiai – tai apie 6 % visų gyventojų.

Komisijos veiksmų plane dėl darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo - atidaryti naują kortelę (žr. 6 skyrių) dar kartą patvirtinta specialistų pritraukimo priemonių svarba ir nustatyti šios srities prioritetai. Siekiant pritraukti įgūdžių ir talentų, balandžio mėn. priimta peržiūrėta Vieno leidimo direktyva - atidaryti naują kortelę. Direktyvoje nustatyta supaprastinta prašymų pateikimo procedūra ir vienas leidimas ne ES piliečiams naudotis teise dirbti ir būti ES. Naujosiomis taisyklėmis darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių užtikrinama apsauga ir sąžiningas bei vienodas požiūris. Leidimas nebus susietas tik su vieninteliu darbdaviu. Tai reiškia, kad ES nepriklausančių šalių darbuotojai galės pereiti į kitą darbą, todėl galės lanksčiau naudotis teise dirbti ir gyventi ES leidimo galiojimo laikotarpiu.

ES toliau dirbo, kad būtų įgyvendintos jau pradėtos specialistų pritraukimo partnerystės su Egiptu, Maroku ir Tunisu. Be to, ES, vykdydama platesnio masto bendradarbiavimą su Bangladešu - atidaryti naują kortelę ir Pakistanu - atidaryti naują kortelę migracijos valdymo srityje, su šiomis šalimis pradėjo naujas programas. Šia iniciatyva įtvirtinami teisėti atvykimo į ES būdai, nes ja remiamas tarptautinis kvalifikuotų darbuotojų judumas geriau prisiderinant prie darbo rinkos poreikių.

Šengeno erdvė tapo didžiausia pasaulyje laisvo judėjimo erdve. 2024 m. prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai, ji išsiplėtė iki 4,5 mln. kvadratinių kilometrų, joje gyvena 458 mln. žmonių. Pripažįstant šių dviejų valstybių narių indėlį į Šengeno erdvės veikimą, kovo 31 d. panaikinta oro ir jūrų sienų kontrolė. Gruodžio mėn. valstybės narės vieningai susitarė - atidaryti naują kortelę 2025 m. sausio 1 d. panaikinti šių dviejų šalių vidaus sausumos sienų kontrolę ir užbaigti visišką jų prisijungimą prie Šengeno erdvės.

Veiksmingas ES išorės sienų valdymas yra svarbus Šengeno erdvės, kurioje nevykdomas patikrinimas prie vidaus sienų, elementas. Kad paremtų savo prisijungimo prie Šengeno erdvės procesą, Bulgarija ir Rumunija sustiprino bendradarbiavimą sienų valdymo srityje - atidaryti naują kortelę. Šios dvi valstybės narės toliau prisidės prie bendrų Europos pastangų spręsti ES saugumo prie išorės sienų ir migracijos problemas pagal atskiras bendradarbiavimo sistemas.

2024 m. ES peržiūrėjo Šengeno sienų kodeksą - atidaryti naują kortelę, kad sustiprintų Šengeno erdvės valdymą ir suteiktų valstybėms narėms geresnių priemonių problemoms prie ES išorės sienų spręsti ir tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir saugumui šalinti. Pagal peržiūrėtas taisykles vidaus sienų kontrolė laikoma kraštutine priemone, skatinama imtis alternatyvių priemonių ir nustatomas neteisėtai sienas kertančių asmenų perdavimo mechanizmas. Jomis sprendžiama migrantų instrumentalizavimo prie ES išorės sienų problema – valstybėms narėms suteikiama galimybė apriboti sienos perėjimo punktų skaičių arba sutrumpinti jų darbo laiką. Be to, pagal taisykles suteikiama galimybė taikyti griežtesnes sienų stebėjimo priemones. Komisija taip pat ėmė teikti daugiau paramos - atidaryti naują kortelę valstybėms narėms, kad jos kovotų su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis dėl Rusijos ir Baltarusijos naudojimosi migracija kaip ginklu, ir stiprintų saugumą prie ES išorės sienų.

Naujausioje Šengeno erdvės padėties ataskaitoje - atidaryti naują kortelę įvertinti praėjusių metų pokyčiai ir nustatyti pagrindiniai 2024 ir 2025 m. prioritetai. Iš ataskaitos matyti, kad 2023 m. išduota daugiau kaip 10 mln. Šengeno vizų ir kad Šengeno erdvėje apsilankė daugiau kaip pusė milijardo keleivių – pasiekta 92 proc. 2019 m. (iki COVID-19 pandemijos) lygio. Tai buvo labai naudinga ES ekonomikai, nes turizmo sektoriuje sukuriama beveik 10 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir dirba apie 22,6 mln. žmonių.

Naujos kelionių į Europą procedūros

Atvykimo ir išvykimo sistema - atidaryti naują kortelę yra automatizuota IT sistema, kurioje trumpam atvykstantys ne ES piliečiai registruojami kaskart, kai kerta ES valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno šalių išorines sienas. Rankinį pasų antspaudavimą pakeis skaitmeninė registracija. Tai padės nustatyti užsibuvusius asmenis, užtikrinti keitimąsi informacija tikruoju laiku, užkirsti kelią tapatybės klastojimui ir taip padidinti saugumą. Be to, sistema suteiks galimybę automatizuoti sienų kontrolę, palaipsniui spartinti patikrinimus prie išorės sienų, palengvinti keliones ir pagerinti keliautojų patirtį. Ši sistema – svarbus elementas, padėsiantis užtikrinti Europos skaitmeninę sienų kontrolę, toliau stiprinant ES požiūrį į integruotą sienų valdymą. Gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą - atidaryti naują kortelę palaipsniui pradėti atvykimo ir išvykimo sistemos veiklą. Jį patvirtinus ir nustačius pradžios datą, valstybės narės turės įdiegti sistemą per šešis mėnesius.

Ši nauja sistema taip pat padės pagrindą pradėti naudoti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą - atidaryti naują kortelę, dėl kurios netrukus bus lengviau keliauti milijonams lankytojų iš ES nepriklausančių šalių. Kai sistema pradės veikti, keliautojams, kurie į 30 Europos šalių - atidaryti naują kortelę gali vykti be vizos, ja naudojantis reikės kreiptis dėl kelionės leidimo. Šis leidimas susiejamas su keliautojo pasu ir galios ne ilgiau kaip trejus metus arba iki paso galiojimo pabaigos, atsižvelgiant į tai, kas įvyks pirmiau.

Nauja pasų ir tapatybės kortelių skaitmeninimo iniciatyva siekiama, kad tiek ES, tiek ne ES piliečiai ES sienas kirstų greičiau ir sklandžiau. Spalio mėn. Komisija pateikė pasiūlymus - atidaryti naują kortelę dėl bendros skaitmeninių kelionės kredencialų naudojimo sistemos ir naujos ES skaitmeninių kelionės duomenų programėlės, kurioje tie kredencialai būtų saugomi.

Per pastaruosius penkerius metus kilo daug precedento neturinčių iššūkių, kurie padarė ir toliau daro didelį poveikį žmonių sveikatai ES ir už jos ribų. Šie įvykiai parodė, kad ES sveikatos politika nebegali likti tokia, kokia buvo iki pandemijos, ir kad norint užtikrinti Europos visuomenės gerovę svarbu imtis bendrų ES lygmens veiksmų. Šiandien, sustiprinus Europos sveikatos sąjungą - atidaryti naują kortelę⁠, visos valstybės narės bendradarbiauja, kai sveikatos krizėms pasirengti ir į jas reaguoti reikia bendrų Europos veiksmų. Jos taip pat užtikrina, kad būtų įmanoma gauti įperkamų medicinos reikmenų, ir gerina tokių ligų, kaip vėžys, prevenciją, gydymą ir tolesnę pacientų priežiūrą.

Europos kovos su vėžiu planas

Prieš trejus metus priimtas Europos kovos su vėžiu planas - atidaryti naują kortelę pagerino daugelio žmonių gyvenimą, nes juo siekiama geresnės prevencijos, ankstyvo nustatymo, geresnio gydymo ir priežiūros, taip pat gerinama vėžiu sergančių ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybė.

Kaip Europos kovos su vėžiu planas keičia padėtį?

• Geresnis vėžio supratimas pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas.
• Geresnis prognozavimas ir daugiau gydymo galimybių dėl ankstyvesnio nustatymo.

• Vėžiui užkertamas kelias prevencijos priemonėmis.
• Geresnis vėžio gydymas ir nelygybės mažinimas, nes kiekvienas turi teisę gauti kokybiškas ir įperkamas prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugas.

Viena iš pavyzdinių ES kovos su vėžiu iniciatyvų skirta tam tikrų rūšių vėžio prevencijai skiepais – tai toks vėžys, kurį sukelia žmogaus papilomos virusai (ŽPV) ir hepatito B virusas (HBV). Konkrečiai, Europos kovos su vėžiu plane raginama paskiepyti bent 90 proc. ES tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti paskiepytų berniukų dalį. Be to, siekiant užkirsti kelią kepenų vėžiui, priemonėmis turėtų būti gerinamos galimybės skiepytis nuo HBV ir didinama skiepijimo aprėptis. Tačiau skiepijimo aprėptis skirtingose ES valstybėse narėse labai skiriasi. Daugelyje valstybių narių mergaičių skiepijimo nuo ŽPV aprėptis yra gerokai mažesnė nei 50 proc., o berniukų ir jaunų suaugusiųjų duomenų turima nedaug, be to, labai trūksta duomenų apie skiepijimosi nuo HBV apimtį.

Žmogaus papilomos virusai

• Dažniausia virusinė reprodukcinės sistemos infekcija, tiek moterims, tiek vyrams sukelianti įvairias ligas, įskaitant priešvėžinius pakitimus, kurie gali išsivystyti į vėžį.
• Apskaičiuota, kad ES valstybėse narėse / Europos ekonominės erdvės šalyse gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga maždaug 28 600, o nuo jo miršta maždaug 13 700 moterų.
• Trys vakcinos, kurias leista naudoti ES.
• Rekomenduojama skiepyti mergaites ir berniukus, sulaukusius arba jau beveik sulaukusius paauglystės.
• Tikslas – siekiant galutinai įveikti gimdos kaklelio vėžį ir ŽPV sukeliamą kitų rūšių vėžį, iki 2030 m. visiškai paskiepyti bent 90 % ES tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimosi apimtį.

Hepatito B virusas

• Lėtinė viruso infekcija yra viena iš pagrindinių lėtinių kepenų ligų, cirozės ir kepenų vėžio priežasčių.
• Apskaičiuota, kad ES / Europos ekonominės erdvės šalyse ir Jungtinėje Karalystėje nuo HBV ir hepatito C viruso sukeltų ligų kasmet miršta apie 64 000 žmonių.
• Dvylika vakcinų, kurias leista naudoti ES.
• Skirta kūdikiams, suaugusiesiems, kurie priklauso didelės rizikos grupėms ir kai kuriais atvejais yra nepalankioje padėtyje, ir sveikatos priežiūros specialistams.
• Tikslas – didinti skiepijimosi apimtį laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tikslo iki 2030 m. panaikinti virusinį hepatitą kaip grėsmę visuomenės sveikatai PSO Europos regione.

Valstybėms narėms rekomenduota - atidaryti naują kortelę didinti skiepijimosi apimtį, gerinti skiepijimosi apimties stebėseną ir kovoti su klaidinga informacija bei dezinformacija. Valstybės narės taip pat raginamos užtikrinti, kad vakcinos būtų nemokamos ir lengvai prieinamos, ir dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti PSO 2030 m. Europos tikslai.

Tabakas yra vienas iš svarbiausių rizikos susirgti vėžiu veiksnių – ES, Islandijoje ir Norvegijoje daugiau kaip ketvirtadalis mirčių nuo vėžio siejama su rūkymu. 2024 m. ES ėmėsi veiksmų, kad geriau apsaugotų žmones, ypač vaikus, nuo antrinių tabako dūmų ir aerozolių ir pasiektų Europos kovos su vėžiu plano tikslą iki 2040 m. išugdyti kartą be tabako, kad tabako gaminius naudotų mažiau nei 5 proc. gyventojų. Gruodžio mėn. priimta peržiūrėta rekomendacija - atidaryti naują kortelę, skirta valstybėms narėms, siekiama išplėsti aplinkos be dūmų politiką taip, kad į jos taikymo sritį būtų įtrauktos pagrindinės lauko zonos, pavyzdžiui, viešosios žaidimų aikštelės, viešieji pastatai, transporto stotelės ir šalia sveikatos priežiūros bei švietimo įstaigų patalpų esančios lauko zonos.

Nors palaikomoji slauga labai gerina gyvenimo kokybę, ji dažnai stigmatizuojama ir neteisingai suprantama. Spalio mėn. vykusioje konferencijoje „Novatoriška palaikomoji vėžiu sergančių žmonių slauga“ šiuos klausimus siekta spręsti informuojant piliečius ir politikos formuotojus apie tinkamos palaikomosios slaugos poreikį visoje Europoje.

Psichikos sveikatos problemų sprendimas

Sudėtingame pokyčių kupiname pasaulyje žmonių psichinei gerovei daromas didelis spaudimas. 2023 m. birželio mėn. priimtame ES dokumente dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą išdėstyta 20 pavyzdinių iniciatyvų ir ES lygmens finansavimo galimybių, kurių vertė – 1,23 mlrd. EUR, kad šiai vis didesnei užduočiai spręsti būtų galima suburti visus partnerius. Nuo tada, kai pradėta laikytis visapusiško požiūrio, visose valstybėse narėse padaryta didelė pažanga vykdant bendrus psichikos sveikatos srities veiksmus, kuriais siekiama ugdyti gerą psichikos sveikatą ir remti pažeidžiamiausius asmenis.

Geros psichikos sveikatos ugdymas, prevencija ir ankstyva intervencija

Projektas „Mental Health Together“ - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę („Rūpinkimės psichikos sveikata drauge“) – valstybių narių bendradarbiavimas siekiant parengti ir įgyvendinti visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą.

Prevencijos priemonių rinkinio vaikams, kurio paskirtis – spręsti su pagrindiniais psichikos ir fizinę sveikatą lemiančiais veiksniais ir psichikos bei fizinės sveikatos ryšiais susijusias problemas, kūrimas kartu su UNICEF.

Geriausios ir perspektyvios ugdymo, prevencijos, ankstyvo nustatymo bei intervencijos praktikos saugykla ES geriausios praktikos visuomenės sveikatos srityje pavyzdžių portale - atidaryti naują kortelę.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros - atidaryti naują kortelę sveikų darbo vietų kampanija, skirta naujų skaitmeninių technologijų poveikiui.

Europos kovos su depresija aljansas - atidaryti naują kortelę – geriausios savižudybių prevencijos praktikos pavyzdžių įgyvendinimo projektas.

Pagalba tiems, kam jos reikia, įskaitant pažeidžiamas grupes ir vaikus

ES finansuojamas su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija vykdomas projektas - atidaryti naują kortelę pirmajai psichologinei pagalbai iš Ukrainos perkeltiems ir nukentėjusiems žmonėms teikti.

Komisijos rekomendacija - atidaryti naują kortelę dėl integruotųjų vaiko apsaugos sistemų ir peržiūrėta Nusikaltimų aukų teisių direktyva.

14,5 mln. EUR suinteresuotųjų subjektų įgyvendinamiems projektams, tarp jų – keturi projektai, skirti pabėgėliams iš Ukrainos - atidaryti naują kortelę, („Well-U“, „Peace of Mind“, MESUR ir „U-Rise“), vienas Portugalijos vaikų apsaugos projektas („Let’s Talk about Children“ - atidaryti naują kortelę („Pasikalbėkime apie vaikus“)) ir vienas pažeidžiamiems Suomijos vaikams skirtas projektas („Icehearts“ - atidaryti naują kortelę).

Vėžį įveikusių jaunuolių psichikos sveikatos rėmimo platforma.

Saugesnės skaitmeninės ir interneto erdvės pagal Skaitmeninių paslaugų aktą ir strategiją „Vaikams geresnis internetas“.

Europos vaikų ir jaunimo psichikos sveikata kelia vis didesnį susirūpinimą. Dėl įvairių veiksnių, be kita ko, spaudimo mokykloje ir socialinių tinklų, prastėjant vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai, reikia skubiai pradėti vadovautis visą sistemą apimančiu, visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamu požiūriu į psichikos sveikatą. Politikos formuotojams ir pedagogams parengtas gairių - atidaryti naują kortelę rinkinys, įskaitant 11 rekomendacijų ir gerosios patirties pavyzdžių. Šios iniciatyvos imtasi siekiant skatinti sisteminius pokyčius, padėsiančius išspręsti psichikos sveikatos ir gerovės mokyklose problemas ir kurti teigiamą mokymosi aplinką. Gaires papildo įvairios informacijos suvestinės - atidaryti naują kortelę su praktiniais patarimais ir nuorodomis į išteklius.

• 20 % moksleivių mokslo metais patiria psichikos sveikatos problemų.
• Dėl patyčių, problemų, susijusių su mokslais, ir vienišumo kas penktas vaikas praneša jaučiantis didėjantį nepasitenkinimą ir nerimą dėl ateities.
• 24 % Europos mokytojų teigia, kad jų darbas neigiamai paveikė jų psichikos sveikatą.
• Įvertinta, kad metinės išlaidos dėl vaikų ir jaunimo (0–19 metų) psichikos sveikatos sutrikimų Vakarų Europoje yra 50 mlrd. EUR.

Šaltinis: Europos Komisija, Wellbeing and mental health at school – Guidelines for education policymakers - atidaryti naują kortelę („Gerovė ir psichikos sveikata mokykloje. Gairės švietimo politikos formuotojams“), 2024 m.

Projektu Child & Youth Wellbeing and Mental Health First - atidaryti naują kortelę („Pirmiausia – vaikų ir jaunimo gerovė ir psichikos sveikata“) siekiama, kad Ispanijos, Italijos, Kipro ir Slovėnijos vaikai ir jaunimas galėtų gauti geresnę paramą psichikos sveikatos ir psichikos gerovės srityje bei psichosocialinę paramą. Pagal projektą toms keturioms valstybėms narėms bus padedama vykdyti reformas, kad vaikai ir jaunimas turėtų daugiau galimybių naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis. Pagal šį projektą, remiamą pagal ES techninės paramos priemonę, nacionalinėms valdžios institucijoms teikiamos techninės ekspertinės žinios. Pagal šią priemonę taip pat padėta - atidaryti naują kortelę 13 valstybių narių vykdyti reformas siekiant gerinti jaunimo psichikos sveikatą ir užtikrinti gerovę – tai prioritetas, nustatytas 2022-aisiais – Europos jaunimo metais. Remiamais projektais skatinama gerovė, ypač mokyklose - atidaryti naują kortelę, ir priklausomybės, be kita ko, nuo narkotinių medžiagų, internetinių žaidimų ir lošimo, prevencija.

Pagal 2024 m. pradėtą 9 mln. EUR vertės Europos psichikos sveikatos specialistų mainų, tinklaveikos ir įgūdžių programą - atidaryti naują kortelę sveikatos priežiūros ir kitiems specialistams, pavyzdžiui, mokytojams, socialiniams darbuotojams ir kalėjimuose bei nepilnamečių sulaikymo centruose dirbantiems asmenims, bus rengiami daugiadalykiai psichikos sveikatos mokymai. Apie 120 specialistų iš 30 šalių, įskaitant Ukrainą, bus mokomi siekiant remti visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą. Dar 10 mln. EUR ES skiria pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikų ir pabėgėlių, psichikos sveikatai gerinti.

Modernios vaistų sistemos kūrimas

2023 m. pasiūlyta - atidaryti naują kortelę ES farmacijos srities teisės aktų reforma - atidaryti naują kortelę siekiama visiems pacientams užtikrinti vienodas galimybes gauti vaistų ir konkurencingą bei inovacijoms palankią vaistų reguliavimo sistemą. 2024 m. derybose padaryta pažanga dėl pagrindinių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais bus grindžiama didžiausia per 20 metų ES farmacijos srities teisės aktų peržiūra.

2024 m. balandžio mėn. įsteigtas Ypatingos svarbos vaistų aljansas - atidaryti naują kortelę suburia Europos sveikatos sektoriaus viešuosius ir privačiuosius subjektus ir siūlo rekomendacijas, kaip padidinti tiekimo saugumą ir sustiprinti pasaulines ypatingos svarbos vaistų tiekimo grandines. Aljansas ieškos būdų, kaip sumažinti struktūrinę riziką ir geriau užtikrinti tiekimą skatinant įvairinimą ir prireikus modernizuojant bei didinant gamybos pajėgumus ES lygmeniu. Jo darbas taip pat bus naudingas rengiant būsimą teisėkūros iniciatyvą dėl ES ypatingos svarbos vaistų akto.

Siūlant persvarstyti dabartines taisykles, kuriomis nustatomos vaistų rinkodaros leidimų pakeitimų procedūros, siekiama, kad vaistų gyvavimo ciklas būtų valdomas veiksmingiau. Atlikus šią peržiūrą sąlygų keitimo procedūros bus spartesnės, o tai bus naudinga tiek rinkodaros leidimų turėtojams, tiek reguliavimo institucijoms.

Gegužės mėn. pradėtos taikyti naujos priemonės - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama pagerinti galimybes naudotis diagnostikos medicinos priemonėmis – pradedant nėštumo nustatymo ir COVID-19 testais ir baigiant diabetu sergančių asmenų gliukozės kiekio kraujyje tyrimais. Šiomis priemonėmis įmonėms suteikiama daugiau laiko naujoms diagnostikos priemonių taisyklėms - atidaryti naują kortelę pradėti taikyti. Be to, naujosiomis nuostatomis visų medicinos priemonių gamintojams nustatyta pareiga informuoti nacionalines institucijas ir sveikatos sektorių apie tam tikrų priemonių tiekimo sutrikimus ir sudaryti sąlygas palaipsniui diegti Europos medicinos priemonių duomenų bazę.

Infekcijų ir ligų prevencija

Dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, t. y. bakterijų ir virusų atsparumo vaistams, naudojamiems jiems įveikti, ES kasmet miršta daugiau kaip 35 000 žmonių, o ES sveikatos priežiūros sistemos patiria 11,7 mlrd. EUR išlaidų. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra viena didžiausių šiandienos pasaulio visuotinių grėsmių sveikatai: jei atsparumas ir toliau didėtų, iki 2050 m. padėtis galėtų tapti tokia, kad dėl jo pasaulyje kasmet mirtų apie 10 mln. žmonių.

ES imasi pozityvių veiksmų šiai neatidėliotinai problemai spręsti – bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis ir pasaulinėmis organizacijomis įvairiuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu, siekdama užtikrinti, kad antibiotikai būtų atsakingai naudojami tiek žmonėms, tiek gyvūnams gydyti. Vasario mėn. pradėtas didžiausias ES finansuojamas kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms projektas, kuriam įgyvendinti ir šiai bendrai problemai išspręsti sutelkė jėgas 120 partnerių iš 30 Europos šalių. Įgyvendinant Bendrus veiksmus dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų - atidaryti naują kortelę, kuriems pagal programą „ES – sveikatos labui“ - atidaryti naują kortelę skirta 50 mln. EUR, daugiausia dėmesio bus skiriama tokioms sritims kaip infekcijų prevencija ir kontrolė, priežiūra ir stebėsena, apdairus antimikrobinių medžiagų naudojimas, informuotumo didinimas ir inovacijos.

Siekdama didinti informuotumą apie didžiulę atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamą grėsmę visuomenės sveikatai, Komisija paskelbė nemokamą platformoje Fortnite sukurtą internetinį žaidimą Beat the Bug - atidaryti naują kortelę, kuriame žaidėjai yra superherojai, gelbstintys pasaulį nuo daugeliui vaistų atsparių bakterijų. Šis žaidimas yra visoje ES vykdomos komunikacijos kampanijos, skirtos jaunimui, tėvams ir mokytojams - atidaryti naują kortelę, dalis. Be to, siekiant skatinti prevencines priemones ir atsakingą antibiotikų vartojimą, parengta mokomoji medžiaga - atidaryti naują kortelę tėvams ir pedagogams.

VAIZDO ŽAIDIMAS. Žaisk žaidimą „Beat the Bug“ („Įveik virusą“).

Gruodžio mėn. Komisija ir Europos investicijų bankas pasirašė 20 mln. EUR vertės susitarimą - atidaryti naują kortelę su Danijos medicinos technologijų bendrove dėl naujų didelio selektyvumo antibakterinių vaistų nuo infekcijų, kurias sunku gydyti dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, kūrimo.

„HERA Invest“ - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę – programa, pagal kurią programos „InvestEU“ - atidaryti naują kortelę lėšos papildomos 100 mln. EUR. Ja siekiama apsaugoti ES žmones nuo trijų didžiausių grėsmių sveikatai, dėl kurių reikia koordinuoti priemones ES lygmeniu: turinčių potencialo sukelti pandemiją ar epidemiją patogenų; atsparumo antimikrobinėms medžiagoms; cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių. Spalio mėn. Komisija ir Europos investicijų bankas pasirašė - atidaryti naują kortelę pirmąjį 20 mln. EUR vertės susitarimą pagal programą „HERA Invest“ su Prancūzijos biofarmacijos bendrove. Tai padės bendrovei kurti ir teikti naudoti plataus spektro terapinius vaistus, skirtus kovai su biologinėmis grėsmėmis visuomenės sveikatai.

Paukščių gripas yra virusinė liga, kuria visų pirma serga paukščiai. Nors paukščių gripo keliama grėsmė plačiajai visuomenei tebėra nedidelė, esama žmonių, kuriems rizika didesnė. Tai paukštynų ir ūkio darbuotojai, taip pat veterinarijos gydytojai. Birželio mėn. Komisija užtikrino galimybę - atidaryti naują kortelę valstybėms narėms įsigyti 665 000 pritaikytos zoonozinio gripo vakcinos dozių ir rezervuoti dar 40 mln. dozių ateinantiems ketveriems metams.

Visuotinės vakcinacijos 50-metis

Prieš 50 metų PSO pradėta išplėstinė imunizacijos programa buvo esminis visuomenės sveikatos istorijos momentas. Vakcinacija išgelbėjo milijonus gyvybių visame pasaulyje. 1974 m. tik 5 % pasaulio vaikų buvo paskiepyti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo. Dabar nuo šių ligų paskiepyta beveik 85 % vaikų visame pasaulyje ir 94 % PSO Europos regione.

VAIZDO ĮRAŠAS. Pasaulio sveikatos organizacijos išplėstinė imunizacijos programa, padedanti išvengti daugiau kaip 4 mln. mirčių per metus. © WHO / Blink Media – Etinosa Yvonne

Vakcinos labai svarbios siekiant kontroliuoti infekcinių ligų protrūkius, o investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą gyvybiškai svarbios sveikatos saugumui ir pasirengimui pandemijoms užtikrinti, kaip rodo greitas COVID-19 vakcinų sukūrimas. ES investuoja daugiau kaip 100 mln. EUR į Europos vakcinų centro, kurio tikslas – užtikrinti greitą prieigą prie vakcinų nuo pandeminių ligų pasitelkiant pirmaujančių Europos institucijų konsorciumą, kūrimą.

Kovo mėn. imtasi naujos iniciatyvos - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama pagerinti retųjų ligų, kuriomis serga iki 36 mln. ES gyventojų, diagnozavimą, jomis sergančių asmenų informavimą ir gydymą. Bendrus veiksmus dėl Europos referencijos centrų tinklų integravimo į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, kuriems iš viso skirta daugiau kaip 18 mln. EUR, drauge vykdo visos valstybės narės, Norvegija ir Ukraina, kad padėtų pagrindą veiksmingesniam, efektyvesniam ir tvaresniam bendradarbiavimui ateityje.

Visuotinė sveikata

Pasaulio sveikatos asamblėja, kuriai priklauso daugiau kaip 190 šalių, įskaitant visas valstybes nares, birželio mėn. po dvejus metus trukusių derybų priėmė plataus užmojo Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių - atidaryti naują kortelę pakeitimų rinkinį. Sugriežtintomis taisyklėmis siekiama pagerinti tarptautinio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų valdymą ir užtikrinti geresnę piliečių apsaugą nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai – tai vienas iš pagrindinių ES visuotinės sveikatos strategijos - atidaryti naują kortelę prioritetų. Taip pat pasiektas susitarimas tęsti derybas dėl susitarimo dėl pandemijų - atidaryti naują kortelę, kad iki kito asamblėjos posėdžio 2025 m. gegužės mėn. būtų pasiektas bendras sutarimas.

Kovo mėn. įsteigtas naujas pasaulinis konsorciumas - atidaryti naują kortelę, kurio paskirtis – skatinti integruoti į visuomenės sveikatos sistemas nuotekų ir aplinkos priežiūrą ir sukurti pasaulinę ankstyvo epidemijos protrūkių nustatymo sistemą. į iniciatyvą įsitraukė daugiau kaip 300 pasaulinių partnerių, įskaitant ES, PSO, Bilo ir Melindos Gates’ų fondą, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrus ir Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrus.

Rugpjūčio mėn. PSO paskelbus, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija, ES ir jos valstybės narės (Europos komanda) nedelsdamos ėmėsi visapusiškų veiksmų, kad padėtų partneriams kontroliuoti ligą ir į ją reaguoti. Be kita ko, padovanota daugiau kaip pusė milijono vakcinos dozių, ir ES pirmoji jas pristatė į Kongo Demokratinę Respubliką – šalį, kurioje ligos protrūkis stipriausias.