Konfliktai, humanitarinės krizės ir gaivalinės nelaimės toliau kėlė iššūkių pasaulyje 2024-aisiais. Europos Sąjunga ėmėsi aktyvaus vaidmens, dar kartą patvirtindama savo įsipareigojimą užtikrinti taiką, saugumą ir žmogaus orumą. Trečiais Rusijos agresijos prieš Ukrainą metais ES toliau stiprino savo gynybą ir saugumą. Ji taip pat bendradarbiavo su šalimis kandidatėmis, įskaitant Ukrainą, dėl joms būtinų reformų ir su potencialiomis šalimis kandidatėmis dėl pasirengimo būsimam stojimui į ES. ES teikia humanitarinę pagalbą ir tebėra įsipareigojusi rasti įvairių krizių Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Gazą ir Siriją, sprendimus. Apžvelgiamaisiais metais ES stiprino savo tarptautinės partnerystės ryšius, padėjo žmonėms, kuriems reikia pagalbos, ir reagavo į nelaimes visame pasaulyje. Pritaikydama savo pagalbos pastangas prie naujų pavojų ir kurdama tvirtesnius partnerystės ryšius, ES sustiprino savo vadovaujamą vaidmenį teikiant pagalbą pasaulyje. Šis vieningas požiūris rodė ES atsparumą ir jos atviro ir klestinčio žemyno net ir pasaulinių iššūkių akivaizdoje viziją.

Plėtra

Dabartinė geopolitinė įtampa, visų pirma Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, pabrėžė plėtros politikos svarbą. Plėtra yra investicija į ilgalaikę taiką, saugumą ir stabilumą mūsų žemyne. Kiekviena nauja valstybė narė stiprina ES ekonomiką, skatindama ekonomikos augimą ir kurdama darbo vietas.

2024 m. suėjo 20 metų nuo 2004 m. ES plėtros – didžiausios jos istorijoje. Prieš dvidešimt metų ES priėmė 10 naujų valstybių narių ir tapo viena didžiausių bendrųjų rinkų pasaulyje. Nuo to laiko milijonai žmonių pasinaudojo naujomis galimybėmis, darbo vietomis ir programomis visoje ES.

VAIZDO ĮRAŠAS. Kodėl taip svarbu švęsti 2004 m. ES plėtrą?

• Daugiau kaip 2,7 mln. jaunuolių iš 2004 m. prisijungusių 10 valstybių narių nuo 2004 m. dalyvavo programoje „Erasmus+”.
• 26 mln. naujų darbo vietų nuo 2004 m. buvo sukurta visoje ES.
• 79 % šių valstybių narių piliečių mano, kad jų šaliai narystė ES buvo naudinga.

Galimybę tapti ES narėmis tebeturi Europos šalys, kurios vadovaujasi ES vertybėmis ir atitinka pagrindinius kriterijus. Potencialios narės, be kita ko, turi demonstruoti tvirtą demokratinę praktiką, laikytis teisinės valstybės principo, išlaikyti stabilią ekonomiką ir gerinti savo valdymą (taip pat žr. 9 skyrių).

ES reguliariai vertina visų plėtros šalių pažangą. Spalio mėn. ES paskelbė savo metinį plėtros dokumentų rinkinį - atidaryti naują kortelę, kuriame apžvelgiama šalių kandidačių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Moldovos, Sakartvelo, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Turkijos ir Ukrainos) ir potencialios šalies kandidatės Kosovo (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos) padaryta pažanga. Metinėse ataskaitose dėmesys sutelkiamas į pagrindines reformas, tokias kaip teisinė valstybė, viešasis administravimas, demokratinės institucijos ir stojimo į ES ekonominių kriterijų laikymasis.

Pradėtos stojimo derybos vyksta valstybių narių ministrų ir ambasadorių bei dėl stojimo besiderančios šalies kandidatės tarpvyriausybinėse konferencijose. Pirma tokia konferencija su Moldova - atidaryti naują kortelę ir Ukraina - atidaryti naują kortelę įvyko 2024 m. birželio mėn., taip oficialiai pradedant jų stojimo derybas. Peržiūros procesas - atidaryti naują kortelę buvo pradėtas liepos mėn. ir tęsis 2025 m. – tuo laikotarpiu Moldova ir Ukraina turi parodyti, kaip jos planuoja priimti ir įgyvendinti ES taisykles ir politiką, ir išdėstyti tolesnio derinimo planus.

Vakarų Balkanų pažanga 2024 m. siekiant narystės ES

Albanija ir Šiaurės Makedonija - atidaryti naują kortelę užbaigė peržiūros procesą – tai pirmas žingsnis siekiant prisijungti prie ES.

• Buvo pateikta pirmosios iš šešių taisyklių grupių, kurių atveju abi šalys turi atitikti konkrečius reikalavimus (kriterijus), tokius kaip jų teismų sistemos, viešojo administravimo, valdymo reformos ir kt., peržiūros ataskaita.
• Pirmoji grupė su Albanija atidaryta spalio mėn. vykusioje tarpvyriausybinėje konferencijoje.
• Pirmoji grupė su Šiaurės Makedonija bus atidaryta, kai ji atitiks reikiamas sąlygas.

Bosnija ir Hercegovina - atidaryti naują kortelę stojimo į ES derybas pradėjo kovo mėn. Tada aukšto lygio forume buvo aptartos reformos, kurių reikia, kad būtų galima pradėti tolesnius veiksmus.

Juodkalnija - atidaryti naują kortelę padarė pažangą stojimo į ES procese, birželio mėn., kaip patvirtinta šalies ataskaitoje, įvykdžiusi pagrindinius teisinės valstybės ir pagrindinių teisių reikalavimus. Nuo to laiko, nustačiusi, kad laikomasi atitinkamų sąlygų, ES pradėjo preliminariai uždaryti derybų skyrius, pradėdama trimis skyriais gruodžio mėn.

Sausio mėn. ES nustatė bevizį režimą Kosovui - atidaryti naują kortelę, t. y. dabar jo piliečiai į ES trumpam gali atvykti be vizos.

Serbija - atidaryti naują kortelę padarė pažangą teismų reformų ir kovos su korupcija srityje, tačiau vis dar turi visapusiškai įgyvendinti žiniasklaidos įstatymus, geriau suderinti savo politiką su ES užsienio politika, remti pilietinę visuomenę ir žiniasklaidą ir vykdyti savo įsipareigojimą normalizuoti santykius su Kosovu.

Tačiau įstoti į ES siekiantis Sakartvelas 2024 m. žengė atgal, kai buvo priimtas prieštaringas užsienio finansuojamoms organizacijoms skirtas įstatymas, sukėlęs susirūpinimą dėl sąmoningo nepriklausomų balsų slopinimo ir demokratinių laisvių ribojimo. Dėl to ir kitų neigiamų pokyčių prisijungti prie ES siekiančio Sakartvelo stojimo procesas faktiškai sustojo.

Stojimo derybos su Turkija nuo 2018 m. nepajudėjo iš vietos dėl toliau nerimą keliančios demokratijos, teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms padėties.

Didesnės ES perspektyvos turės įtakos ES funkcionavimui. Atsižvelgiant į tai, kovo mėn. buvo priimtas Komunikatas dėl plėtrai pasirengti skirtų reformų ir politikos peržiūrų - atidaryti naują kortelę, kuriame aptariama, koks bus ES padidėjimo poveikis vertybių, politikos, biudžeto ir valdymo srityse. Šiuo proaktyviu požiūriu siekiama užtikrinti, kad ES būtų pasirengusi būsimai plėtrai.

Plėtros šalių reformų, augimo ir integracijos rėmimas

ES ir būsimų narių ekonominio atotrūkio mažinimas padeda pastarosioms pasirengti sklandesnei pertvarkai. ES aktyviai remia būsimų narių vystymąsi naudodama naujas finansavimo priemones, pavyzdžiui, Ukrainos priemonę (žr. 1 skyrių), Moldovos ekonomikos augimo planą - atidaryti naują kortelę ir Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą - atidaryti naują kortelę, ir teikia dabartinių valstybių narių ekspertines žinias reformoms paspartinti.

Nuo 2021 m. ES, remdama energetinę nepriklausomybę, teisingumo reformas ir tvirtesnius ryšius su ES, Moldovai suteikė 2,2 mlrd. EUR finansinę paramą. Pagal spalio mėn. pasiūlytą naująjį augimo planą bus remiamas Moldovos kelias siekiant narystės ES – 2025–2027 m. bus skirta iki 1,8 mlrd. EUR padėti jos ekonomikai augti ir stojimo į ES reformoms skatinti.

Pablogėjus demokratijos padėčiai Sakartvele, ES pažemino politinių kontaktų lygį ir sustabdė 30 mln. EUR pagal Europos taikos priemonę bei 121 mln. EUR tiesioginę paramą jo vyriausybei. Tai neturėjo įtakos ES paramai pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai, nes jos yra gyvybiškai svarbios puoselėjant demokratiją. 2024 m. gruodžio 20 d. ES taip pat pasiūlė - atidaryti naują kortelę, kad į ES trumpam atvykti ketinantys Sakartvelo diplomatai ir pareigūnai, taip pat diplomatinius arba pareiginius pasus turintys šeimos nariai, privalėtų gauti vizą.

Nepaisant pažangos stojimo į ES procese, Vakarų Balkanų šalių bendrasis vidaus produktas gyventojui yra nuo ketvirtadalio iki pusės ES vidurkio. Siekdama panaikinti šį atotrūkį, ES priėmė Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą, kuriuo siekiama stiprinti ekonominius ryšius tiek su ES, tiek regione ir potencialiai per dešimtmetį padvigubinti Vakarų Balkanų šalių ekonomikos dydį. Ekonomikos augimo planas pradėtas įgyvendinti, o gegužės mėn. įsigaliojo 6 mlrd. EUR vertės Reformų ir ekonomikos augimo priemonė. Nuo to laiko penki iš šešių Vakarų Balkanų partnerių pateikė plataus užmojo reformų darbotvarkes, kuriose išsamiai išdėstomi pagrindiniai patobulinimai, kurių reikia tokiose srityse kaip teisinė valstybė, valdymas, žmogiškasis kapitalas, energetikos ir skaitmeninė pertvarka ir privatusis sektorius, taip pat pateikiamas orientacinis investicijų projektų sąrašas. Šios reformų darbotvarkės buvo patvirtintos spalio mėn.

Apžvelgiamaisiais metais Vakarų Balkanų šalių vadovai dėl ekonomikos augimo plano surengė keletą ministrų susitikimų, kad aptartų integracijos pastangas (sausio mėn. Šiaurės Makedonijoje, vasario mėn. Albanijoje ir gegužės mėn. Juodkalnijoje). Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen rudenį apsilankė šešiuose Vakarų Balkanų partneriuose, o gruodžio 18 d. įvyko ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas - atidaryti naują kortelę.

2024 m. Berlyno proceso aukščiausiojo lygio susitikime - atidaryti naują kortelę buvo priimtas naujas bendros regioninės rinkos veiksmų planas, kuriuo siekiama stiprinti regioninę ekonominę integraciją (tai taip pat ir vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo plano tikslų).

- atidaryti naują kortelę

VAIZDO ĮRAŠAS. Remiant ES, tūkstančiais projektų pagerbiamas gyvybingas ir unikalus Vakarų Balkanų kultūros paveldas, skatinamas kūrybiškumas ir bendradarbiavimas.

Po įtampų dėl neteisėtos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros dalyje ES palaipsniui atkuria ryšius su Turkija – rengiami aukšto lygio vizitai ir dialogai sveikatos, mokslinių tyrimų, inovacijų ir prekybos klausimais. Be to, 2024 m. ES įsipareigojo skirti didelių finansinių išteklių šaliai remti įvairiose srityse.

Rytų šalys partnerės

ES taip pat padeda stiprinti savo rytinių kaimyninių šalių ekonomiką ir jas glaudžiau susieti su Europos Sąjunga.

Balandžio mėn. ES, JAV ir Armėnijos aukšto lygio susitikime buvo paskelbta - atidaryti naują kortelę apie 270 mln. EUR vertės Armėnijos atsparumo ir ekonomikos augimo planą. Šia iniciatyva siekiama stiprinti Armėnijos ekonomiką ir remti perkeltuosius asmenis. Per derybas dėl ES ir Armėnijos partnerystės darbotvarkės taip pat siekiama stiprinti bendradarbiavimą parengiant ryžtingesnes partnerystės veiksmų gaires.

Azerbaidžanas tebėra vertingas partneris energetikos srityje, diversifikuojant ES dujų šaltinius nuo Rusijos. Nuolatinė ES parama Azerbaidžano atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriui Baku surengtos 29-osios JT klimato kaitos konferencijos (COP29) kontekste skatina glaudesnį bendradarbiavimą žaliosios pertvarkos srityje.

ES tebėra įsipareigojusi remti Armėnijos ir Azerbaidžano taikos derybas ir pagal Ekonomikos ir investicijų planą finansuoja taikos pastangas, įskaitant paramą „taikos dividendams“. Taip siekiama suteikti apčiuopiamos ekonominės ir socialinės naudos, kuri skatintų ilgalaikę taiką regione.

Glaudūs ekonominiai Baltarusijos ir Rusijos ryšiai suteikė Rusijai galimybę apeiti kai kurias jai nustatytas sankcijas. Reaguojant į A. Lukašenkos režimo dalyvavimą kare prieš Ukrainą, 2024 m. birželio mėn. Baltarusijai buvo nustatytos papildomos sankcijos. Šios naujos Baltarusijai skirtos priemonės atkartoja daug Rusijai jau nustatytų priemonių, todėl ES sankcijos Rusijai tampa dar veiksmingesnės (žr. 1 skyrių).

ES investicijos Rytų partnerystės šalyse nuo 2021 m.

Nuo 2021 metų ES finansavimas į Rytų partnerystės šalis pasiekė 2,539 mlrd. EUR, o iš viso numatyta sutelkti 13,919 mlrd. EUR investicijų. Taigi padaryta didelė pažanga siekiant tikslo iki 2027 metų pabaigos sutelkti 17 mlrd. EUR investicijų (dar trūksta 3,081 mlrd. EUR).

Pietinės kaimyninės šalys

Daugiau dėmesio buvo skiriama visapusiškoms partnerystėms su pietinėmis kaimyninėmis šalimis siekiant pakelti jų gyvenimo lygį ir padidinti jų makroekonominį stabilumą. Šios pritaikytos partnerystės didina regiono saugumą šalinant pagrindines migracijos priežastis ir atvirai sprendžiant sudėtingus klausimus, tokius kaip saugumas.

Kovo mėn. ES ir Egiptas užmezgė visapusišką partnerystę, apimančią politinius santykius, migraciją, ekonominį stabilumą, tvarias investicijas ir prekybą. Birželio mėn. jie surengė ES ir Egipto investicijų konferenciją - atidaryti naują kortelę, pritraukdami naujų 49 mlrd. EUR vertės investicijų.

2023 m. pasirašius svarbų visapusiškos partnerystės su Tunisu susitarimą, birželio mėn. įvyko reikšminga ES ir Tuniso investicijų konferencija - atidaryti naują kortelę, kurioje susitarta dėl susitarimo memorandumo (oficialių bendradarbiavimo pagrindų), skirto energetikai, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Dėl pastarojo meto įvykių Artimuosiuose Rytuose sustiprėjo netikrumas dėl jų politinio, socialinio ir ekonominio stabilumo. ES ir Palestinos Administracija susitarė dėl pastarajai skirto 400 mln. EUR vertės trumpalaikės skubios finansinės paramos paketo, kad būtų patenkinti jos skubiausi finansiniai poreikiai ir remiamos reformos. Ši trumpalaikė finansinė parama sudarys sąlygas daugiametei programai, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį Palestinos Administracijos finansinį stabilumą ir jos reformų darbotvarkės įgyvendinimą.

Gegužės mėn. vizito į Libaną - atidaryti naują kortelę metu Pirmininkė U. von der Leyen pažadėjo šaliai skirti 1 mlrd. EUR. Rugpjūčio mėn. patvirtinta pirmąja dalimi – 500 mln. EUR – Libanas bus paremtas 2024 ir 2025 m. Daugiausia šių lėšų bus skiriama pagrindinėms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos, taip pat vandens, sanitarijos ir higienos, bei pažeidžiamoms grupėms, įskaitant Sirijos pabėgėlius ir pažeidžiamus libaniečius. Lėšomis taip pat bus remiamos pagrindinės reformos, saugumo sektorius, sienų valdymas (įskaitant kovą su prekyba žmonėmis ir neteisėtu žmonių gabenimu), ekonominis atsparumas ir žalioji pertvarka. Be to, ES toliau įgyvendina savo įsipareigojimą remti Sirijos pabėgėlius teikdama tolesnę humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi (žr. tolesnį skirsnį „Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga“).

ES investicijos pietinėse kaimyninėse šalyse nuo 2021 m.

Nuo 2021 metų ES finansavimas į pietines kaimynines šalis pasiekė 5,698 mlrd. EUR, o iš viso numatyta sutelkti 26,686 mlrd. EUR investicijų. Taigi padaryta didelė pažanga siekiant tikslo iki 2027 metų pabaigos sutelkti 30 mlrd. EUR investicijų (dar trūksta 3,314 mlrd. EUR).

Vakarų Europos partneriai

2024 m. ir toliau buvo skiriama daug dėmesio ES ir Jungtinės Karalystės santykiams, grindžiamiems visapusiškai, tiksliai ir laiku įgyvendinamu Susitarimu dėl išstojimo, įskaitant Vindzoro sistemą, ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu. Šiomis pastangomis apsaugomos milijonų ES piliečių ir užsienyje gyvenančių JK piliečių teisės, remiamas ekonominis stabilumas ir palengvinama prekyba. Taip pat buvo tęsiamos derybos siekiant baigti rengti ES ir Jungtinės Karalystės susitarimą dėl Gibraltaro.

ES pradėjo ir užbaigė derybas su Šveicarija dėl plataus masto susitarimų, kuriais siekiama stiprinti ir plėsti dvišalius santykius, rinkinio. Ji taip pat padarė pažangą siekdama pasirašyti asociacijos susitarimą su Andora ir San Marinu.

Informacijos apie prekybos ir technologijų susitarimus pateikiama 2 skyriuje.

Strategija „Global Gateway“

Įgyvendindama savo pasaulinę investicijų strategiją „Global Gateway“, 2024 m. ES toliau mezgė partnerystės ryšius visame pasaulyje. ES, jos valstybės narės, plėtros bankai ir Europos finansų įstaigos drauge siekia iki 2027 m. skirti iki 300 mlrd. EUR investicijų, kad sumažėtų pasaulinis investicijų deficitas ir būtų remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka visame pasaulyje.

Pagal strategiją „Global Gateway“ remiami projektai, kuriais siekiama gerinti skaitmeninį junglumą, didinti prieigą prie tvarios energijos, plėtoti transporto maršrutus ir stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas. Jos tikslas – ilgalaikė tiek šalių partnerių, tiek ES gerovė.

• Iki 300 mlrd. EUR investicijų 2021–2027 m.
• Iki šiol per 200 pavyzdinių projektų visame pasaulyje.
• 3,2 mlrd. EUR atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams Afrikoje.

• ES ir jos valstybės narės drauge tebėra pagrindinės oficialios paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje – 2023 m. (paskutiniais metais, apie kuriuos turima duomenų) suteikta 95,9 mlrd. EUR pagalbos, t. y. 42 % visos paramos. ES taip pat yra didžiausia Pasaulio prekybos organizacijos iniciatyvos „Pagalba prekybai“ rėmėja.

Užsachario Afrika

2024 m. ES padarė didelę pažangą plėtodama partnerystės ryšius su Afrika, daugiausia dėmesio skirdama darniam vystymuisi, sveikatai ir ekonomikos augimui. ES padarė pažangą įgyvendindama strategijos „Global Gateway“ 150 mlrd. EUR vertės Afrikos ir Europos investicinių priemonių rinkinį, skirtą tokioms sritims kaip švari energija, skaitmeninė infrastruktūra, transportas, sveikata ir švietimas.

Strategijos „Global Gateway“ aukšto lygio susitikime švietimo klausimais - atidaryti naują kortelę buvo pasirašyti susitarimai dėl šių programų, kurių bendra vertė – 245 mln. EUR:

• mobilumas mokslinių tyrimų ir mokymosi tikslais Nigerijoje;
• parama mergaičių švietimui Zambijoje;
• nauja Europos komandos profesinio rengimo ir mokymo Afrikoje iniciatyva;
• Afrikos ir Europos jaunimo akademija;
• 15 naujų akademinio judumo Afrikoje projektų.

Šios iniciatyvos atspindi nuolatinį ES įsipareigojimą užtikrinti įtraukų ir kokybišką švietimą pagal strategiją „Global Gateway“.

Kovo 6 ir 7 d. vykusiame trečiajame Ugandos ir ES verslo forume pradėti aštuoni nauji projektai, kurių vertė – per 200 mln. EUR. Šiais projektais siekiama remti mažąsias įmones, jaunas verslininkes, žemės ūkio įmones ir skaitmeninę infrastruktūrą. Forume dalyvavo 12 valstybių narių, aštuonių finansų įstaigų, įskaitant Europos investicijų banką, ir 193 Europos bendrovių atstovai.

Apžvelgiamaisiais metais ES padėjo stiprinti Afrikos žemės ūkį apsaugodama vietos maisto produktus geografinėmis nuorodomis – kokybės ženklais, kuriais įrodoma produkto kilmė ir suteikiama galimybė patekti į Europos rinką. Įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę aprūpinimo maistu, mitybos saugumo ir tvaraus žemės ūkio srityje - atidaryti naują kortelę buvo siekiama sukurti mokslinių tyrimų konsorciumą, skirtą klimato kaitos, biologinės įvairovės ir lyčių lygybės žemės ūkyje klausimams, daugiausia dėmesio skiriant praktiniams ūkininkavimo sprendimams ir dalijimuisi žiniomis.

Komisija ir Pietų Afrika kartu su tarptautine interesų gynimo grupe „Global Citizen“ pradėjo vienų metų trukmės lėšų rinkimo kampaniją „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra Afrikoje“ - atidaryti naują kortelę. Per ją bus sutelkta viešųjų ir privačiųjų investicijų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams visame žemyne paspartinti, kad Afrikos gyventojams būtų suteikta prieiga prie įperkamos energijos ir būtų padedama mažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį, laikantis 2023 m. JT klimato kaitos konferencijoje (COP28) paskelbtų įsipareigojimų.

Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys

Įgyvendindama iniciatyvą „Global Gateway“ ES taip pat siekia, kad Transkaspijos transporto koridorius taptų greitu ir šiuolaikišku Europą ir Aziją jungiančiu maršrutu. Be to, ES stiprino savo ryšius su regiono šalimis pasirašydama naują partnerystės susitarimą su Kirgizija - atidaryti naują kortelę ir susitarimo memorandumą bei veiksmų planą ypatingos svarbos žaliavų srityje su Uzbekistanu - atidaryti naują kortelę.

ES taip pat sustiprino savo partnerystės ryšius su Pietryčių Azija, be kita ko, glaudžiau bendradarbiaudama su Pietryčių Azijos valstybių asociacija ir remdama tokius projektus kaip įgūdžių ugdymas ir profesinis mokymas Kambodžoje - atidaryti naują kortelę, tvarus žemės ūkis ir nacionalinio kelio atnaujinimas Laose - atidaryti naują kortelę ir skaitmeninės ekonomikos paketas Filipinuose - atidaryti naują kortelę.

Be to, ES dar labiau išplėtė savo bendradarbiavimą Azijoje. Tokijuje balandžio mėn. vyko svarbus švietimo, kultūros ir sporto srities politinis dialogas su Japonija - atidaryti naują kortelę, o į ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ buvo įtraukta Pietų Korėja - atidaryti naują kortelę.

Pradėjus taikyti Ramiojo vandenyno regioninį protokolą – regioninį susitarimą pagal Samoa susitarimą - atidaryti naują kortelę (ES 20 metų partnerystės su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis sistema, pasirašyta 2023 m.), sustiprinta ES ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystė. ES toliau rėmė Ramiojo vandenyno salų šalis atsparumo klimato kaitai, mėlynosios ekonomikos ir tvaraus žemės ūkio srityse.

Šiaurės ir Pietų Amerika ir Karibai

2024 m. ES padarė pažangą Lotynų Amerikoje ir Karibuose įgyvendindama strategijos „Global Gateway“ investicijų darbotvarkę - atidaryti naują kortelę, pradėdama vykdyti iniciatyvą, kuria siekiama remti teisingą ir įtraukią visuomenę. ES taip pat pradėjo įgyvendinti kovos su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu programą EL PAcCTO 2.0 - atidaryti naują kortelę. Pagal ją teisėsaugos ir teismų sistemoms padedama spręsti tokias problemas kaip prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis ir kibernetiniai nusikaltimai. Kartu su kovos su narkotikais politikos (Lotynų Amerikos, Karibų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo kovos su narkotikais politikos srityje programa - atidaryti naują kortelę) ir sienų valdymo (EUROFRONT - atidaryti naują kortelę) projektais šios pastangos padeda kurti saugesnes bendruomenes ir užtikrinti tvirtesnius partnerystės ryšius visame regione.

Užjūrio šalys ir teritorijos

ES pasirašė penkis naujus bendradarbiavimo susitarimus su užjūrio šalimis ir teritorijomis dėl skaitmenizacijos, vandens ir sanitarijos, jūrų ekosistemų apsaugos, darnaus turizmo ir tarpregioninio bendradarbiavimo. Pagal ES Arkties strategiją - atidaryti naują kortelę Nūke (Grenlandija) įsteigtas naujas ES biuras, kurio paskirtis – stiprinti ES ir šios teritorijos partnerystę.

G7 ir G20 aukščiausiojo lygio susitikimuose svarbiausių pasaulio ekonomikų valstybių ir vyriausybių vadovai susitinka spręsti pasaulinių uždavinių, koordinuoti politinių priemonių ir prisiimti svarbių įsipareigojimų pasauliniais klausimais.

Birželio mėn. Fazane (Apulija, Italija) įvykusiame G7 aukščiausiojo lygio susitikime - atidaryti naują kortelę patvirtinta, kad G7 tvirtai remia Ukrainą. Vadovai susitarė suteikti Ukrainai papildomą 45 mlrd. EUR paskolą, pasinaudojant ypatingosiomis pajamomis, gautomis iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto. G7 vadovai taip pat pradėjo iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti ekonominį saugumą, stiprinti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje (ypač su Afrika), gerinti apsirūpinimo maistu saugumą ir kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu.

G7 susitikime taip pat įsipareigota skatinti saugų ir patikimą dirbtinį intelektą (DI). G7 planuoja įgyvendinti DI naudojimo darbo vietoje veiksmų planą ir sukurti prekės ženklą, kad būtų remiamas pažangias DI sistemas kuriančių organizacijų tarptautinis elgesio kodeksas. ES DI akte (žr. 5 skyrių) ir jos pasirašytoje - atidaryti naują kortelę Europos Tarybos pagrindų konvencijoje dėl dirbtinio intelekto nustatyti pagrindai, kuriais užtikrinama, kad DI būtų gerbiamos žmogaus teisės ir demokratinės vertybės.

Lapkričio mėn. Rio de Žaneire (Brazilija) įvykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime - atidaryti naują kortelę vadovai daugiausia dėmesio skyrė nelygybei, pasaulinio valdymo reformai ir klimato kaitai ir įsteigė Pasaulinį kovos su badu ir skurdu aljansą. ES prisijungė prie aljanso kaip narė steigėja. Jam taip pat priklauso 82 šalys, Afrikos Sąjunga, 24 tarptautinės organizacijos, 9 tarptautinės finansų įstaigos ir 31 filantropinė organizacija bei nevyriausybinė organizacija. Aukščiausiojo lygio susitikime Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad bus pradėta visus metus trunkanti lėšų rinkimo kampanija, skirta atsinaujinantiesiems energijos ištekliams Afrikoje. Kad būtų daroma platesnio masto pažanga siekiant tikslų, dėl kurių susitarta COP28, Pirmininkė U. von der Leyen paragino G20 šalių ir kitus vadovus suvienyti jėgas naujame Pasauliniame energetikos pertvarkos forume. Jame vyriausybės, tarptautinės organizacijos ir finansų subjektai dirbs išvien stiprindami įgyvendinimo pastangas.

Sukurta vadovaujantis taikos ir bendradarbiavimo idealais, ES toliau bendradarbiavo su savo sąjungininkais spręsdama pagrindinius pasaulinius uždavinius, kad būtų išlaikyta taika, stiprinama gynyba ir apsaugomi jos žmonės. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. dar svarbesnė tapo ES ir NATO partnerystė - atidaryti naują kortelę, padedanti išlaikyti stabilumą abiejose Atlanto pusėse ir teikti paramą Ukrainai. ES ir NATO dėjo pastangas geriau koordinuoti civilinius ir karinius veiksmus užtikrindamos, kad gyvybiškai svarbi infrastruktūra taptų atsparesnė ir jos geriau suprastų krizes bei nelaimes ir į jas reaguotų. Nauji struktūriniai dialogai dabar taip pat apima tokius klausimus kaip kibernetinės grėsmės, veikla kosmose, perversminės technologijos, klimato kaitos poveikis ir gynybos pramonė.

Kovojant už taiką, saugumą ir stabilumą, dar viena svarbi ES partnerė yra JT organizacija. Kartu jos siekia užkirsti kelią konfliktams, remti taikos palaikymo misijas ir palengvinti atstatymą po konflikto visame pasaulyje. Apžvelgiamaisiais metais padaryta pažanga įgyvendinant 2022–2024 m. ES ir JT strateginę partnerystę taikos operacijų ir krizių valdymo srityje.

ES pripažįsta, kad siekiant išlaikyti taiką ir stabilumą, ypač ištikus krizėms, labai svarbūs ryžtingi veiksmai. Įvykiai už ES sienų gali turėti tiesioginės įtakos jos žmonių saugumui. Bendra saugumo ir gynybos politika suteikia ES galimybę į saugumo iššūkius reaguoti rengiant misijas ir operacijas užsienyje. Tai darydama ES padeda užkirsti kelią konfliktams, gerina šalių partnerių gebėjimą spręsti saugumo problemas ir mažina grėsmes, kurios galėtų pasiekti Europą.

Įgyvendindama šią politiką, 2024 m. ES pradėjo saugumo ir gynybos iniciatyvą - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama remti Vakarų Afrikos šalis Gvinėjos įlankos pakrantėje ir padėti joms spręsti iš Sahelio plintančias saugumo problemas, tokias kaip terorizmas ir neteisėta veikla.

ES saugumo ir gynybos srities veikla pasaulyje

• 5 vykdomos karinės misijos / operacijos.
• 12 vykdomų civilinių misijų.
• 3 vykdomos karinių jūrų pajėgų operacijos.
• 1 civilinė ir karinė iniciatyva.
• Integruotas požiūris ES saugumo ir gynybos veiksmai nukreipiami ir įgyvendinami kartu su kitomis ES priemonėmis, kad būtų pasiektas strateginis poveikis.
• Tikslai Taikos palaikymas, konfliktų prevencija, tarptautinio saugumo stiprinimas, teisinės valstybės rėmimas, prekybos žmonėmis ir piratavimo prevencija, indėlis į jūrų saugumą ir karinės įrangos bei saugumo infrastruktūros teikimas ES partneriams.

2024 m. vasario mėn. ES taip pat pradėjo jūros operaciją EUNAVFOR ASPIDES - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama apsaugoti per Raudonąją jūrą plaukiančius laivus nuo husių sukilėlių – ginkluotos Jemeno grupuotės – išpuolių. Ši operacija padeda užtikrinti saugų laivų judėjimą ir didina saugumą Raudonojoje jūroje ir gretimame Persijos įlankos regione.

Artimųjų Rytų krizė

Humanitarinė padėtis Gazos Ruože iš esmės pablogėjo nuo 2023 m. spalio mėn., kai brutalus grupuotės „Hamas“ teroristinis išpuolis prieš Izraelį, vėlesnis šalių karo veiksmų eskalavimas ir plataus masto Izraelio karinės operacijos dar labiau paaštrino esamą krizę.

2024 m. ES toliau ragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazoje, besąlygiškai paleisti visus įkaitus, skubiai padidinti humanitarinę pagalbą Gazai ir užtikrinti ilgalaikį karo veiksmų nutraukimą. Ji taip pat ne kartą ragino visas konflikto šalis, įskaitant Izraelį, laikytis tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės, visų pirma Ženevos konvencijų, ir daryti viską, kas įmanoma, kad būtų apsaugoti ir nenukentėtų nekalti civiliai gyventojai. ES nenuilsdama dirba, kad užkirstų kelią tolesniam konflikto išplitimui platesniame regione. Ji tebėra visapusiškai įsipareigojusi siekti ilgalaikės ir tvarios taikos, grindžiamos dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu ir atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, dedant dar daugiau pastangų Artimųjų Rytų taikos procese.

Krizės Gazoje aukos (2024 m. rugsėjo mėn. duomenimis)

• 40 000žuvusiųjų.
• 88 000sužeistųjų.
• 1,9 mln.perkeltųjų asmenų.

Nukentėjo daugiau kaip 2,2 mln. žmonių, iš kurių šimtams tūkstančių itin trūksta būtiniausių dalykų, tokių kaip maistas, vanduo ir pastogė. Žala mokyklų ir ligoninių infrastruktūrai dar labiau paveikė galimybes naudotis gyvybiškai svarbiomis paslaugomis. Vaikams tenka sunkiausia našta, daug jų traumuojami ir fiziškai, ir psichologiškai. Vakarų Krante padėtis taip pat blogėja, nes smarkiai išplitęs naujakurių smurtas - atidaryti naują kortelę vis labiau didina palestiniečių bendruomenių humanitarinius poreikius.

Šių iššūkių sūkuryje ES tebėra įsipareigojusi vykdyti savo humanitarinę misiją, teikdama gyvybiškai svarbią tiesioginę pagalbą ir reikšmingą finansinę paramą. Dėl šios plataus masto pagalbos teikiamos esminės paslaugos – nuo maisto ir švaraus vandens iki medicininės priežiūros, pastogės, švietimo ir apsaugos – tiems, kam labiausiai reikia pagalbos paveiktose vietovėse. 2024 m. siekiant teikti pagalbą Gazai, koordinuoti evakuaciją ir remti krizės veikiamas kaimynines šalis, taip pat 10 kartų buvo aktyvuota ES reagavimo į ekstremaliąsias situacijas sistema – ES civilinės saugos mechanizmas - atidaryti naują kortelę.

Nepaisant didelės rizikos saugumui, ES toliau teikia pagalbą pagal šį mechanizmą, be kita ko, Kipro jūrų koridoriumi - atidaryti naują kortelę – labai svarbiu jūrų maršrutu, kuriuo Vokietija, Kipras, Rumunija ir Slovakija tiekė maistą ir medžiagas laikinoms pastogėms. Devynios valstybės narės suteikė nefinansinės paramos Egipto sveikatos ministerijai. Pagal šį mechanizmą partneriams taip pat padedama siunčiant ekspertus ir koordinuojant sunkiai sergančių palestiniečių pacientų medicininį evakavimą - atidaryti naują kortelę į Europą.

Daugiau kaip 20 metų teikiama ES parama palestiniečiams

ES yra didžiausia tarptautinė paramos palestiniečių tautai teikėja.

PARAMA VYSTYMUISI

• 2014–2020 m.Skirta 2,2 mlrd. EUR.
• 2021–2024 m.Skirta 1,36 mlrd. EUR (iš jų daugiau kaip 920 mln. EUR patvirtinta).

HUMANITARINĖ PAGALBA

• Nuo 2000 m. Daugiau kaip1,1 mlrd. EUR.
• 2024 m.238 mln. EUR vertės humanitarinės pagalbos įsipareigojimų (*).Daugiau kaip 4 000 tonų humanitarinės pagalbos reikmenų palestiniečiams, kuriems reikia pagalbos Gazoje.

(*) Įskaitant papildomą 45 mln. EUR sumą, apie kurią rugsėjo mėn. pranešė Pirmininkė U. von der Leyen.

VAIZDO ĮRAŠAS. Pagalba Gazos Ruožui – medicininė parama palestiniečiams. © WHO

Vakarų Krante ES ir kelios valstybės narės bendradarbiauja su humanitariniais partneriais vietoje, kad apsaugotų bendruomenes, kurioms kyla priverstinio perkėlimo ir naujakurių smurto rizika.

VAIZDO ĮRAŠAS. Švarus vanduo palestiniečiams Vakarų Krante. ES kartu su 13 šalių sukūrė vandens tinklus, kad tūkstančiai palestiniečių galėtų gauti švaraus ir įperkamo vandens. Vienas tokių tinklų – Masafer Jatoje. © West Bank Protection Consortium

Humanitarinė pagalba

Įvykus gaivalinėms nelaimėms ar kilus konfliktams pavojuje atsiduria milijonai žmonių. Tuomet gyvybiškai svarbi tampa humanitarinė pagalba – tokiu būdu pažeidžiamiausiems asmenims suteikiama maisto, pastogė ir medicininė priežiūra.

ES yra lyderė dedant šias pagalbos pastangas ir viena iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje. Ji teikia poreikiais grindžiamą pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo žmogaus sukeltų krizių ir gaivalinių nelaimių visame pasaulyje. 2024 m. ES skyrė 2,49 mlrd. EUR, kad padėtų daugiau kaip 300 mln. žmonių, kuriems reikia pagalbos.

Komisija pradeda vykdyti naują humanitarinio oro tilto operaciją, skirtą tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos Sirijoje, kad suteiktų neatidėliotiną medicinos pagalbą ir kitų būtiniausių reikmenų, bei didina savo humanitarinę finansinę pagalbą.

ES humanitarinė pagalba visame pasaulyje 2024 m.

Pasaulinės humanitarinės pagalbos biudžetas – 2,5 mlrd. EUR: 956 mln. EUR Užsachario Afrikai, 665 mln. EUR Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai, 447 mln. EUR Azijai, Lotynų Amerikai, Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros regionui, 214 mln. EUR Ukrainai, Vakarų Balkanams ir Kaukazui ir 205 mln. EUR negeografiniams asignavimams. Sahelio regione, kuriame siaučia konfliktai, klimato krizės ir epidemijos, ES teikė gyvybiškai svarbią pagalbą, kad padėtų spręsti netinkamos mitybos, priverstinio perkėlimo, sveikatos apsaugos ir švietimo problemas. ES rėmė žmones, nukentėjusius nuo užsitęsusių konfliktų ir ekstremalių meteorologinių reiškinių Rytų ir Pietinėje Afrikoje. Afganistane dėl konfliktų, skurdo ir klimato kaitos humanitarinės pagalbos reikia daugiau nei pusei gyventojų. ES teikė itin svarbią pagalbą tiek šalies viduje, tiek kaimyninėse šalyse, daugiausia dėmesio skirdama apsirūpinimo maistu saugumui, sveikatos priežiūrai ir apsaugai. Aštrėjant konfliktui Mianmare / Birmoje, ES padėjo tenkinti didėjančius vietos gyventojų poreikius ir remti rohinjų pabėgėlius Bangladeše. Paramą taip pat gavo konfliktų ir nelaimių aukos visoje Azijoje. Šiaurės ir Pietų Amerikoje ES padėjo spręsti humanitarinę krizę Venesueloje, rėmė konflikto Kolumbijoje aukas, padėjo nuo smurto ir nusikaltimų nukentėjusiems asmenims Centrinėje Amerikoje ir kitur, padėjo perkeltiesiems asmenims visame regione ir, reaguodama į didėjantį gaujų smurtą, 2024 metais padėjo surengti pirmąjį humanitarinį oro tiltą į Haitį.

Europos humanitarinio reagavimo pajėgumai 2024 m.

• 17-oje šalių (Afganistane, Burkina Fase, Čade, Haityje, Jemene, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Kuboje, Laose, Libane, Malyje, Nigeryje, Palestinoje, Ruandoje, Sent Vinsente ir Grenadinuose, Sirijoje, Somalyje ir Sudane) reaguota į 16 krizių.
• Europos humanitarinio reagavimo pajėgumais buvo remiamos Europos komandos iniciatyvos 5 krizių atvejais, bendradarbiaujant su 8 valstybėmis narėmis per bendras operacijas.
• 93 užsakomieji skrydžiai.
• 5 402 metrinės tonos pervežtos pagalbos (oru, jūra, sausuma).
• 16 683 keleiviai pervežti surengus ES humanitarinės pagalbos skrydžius.
• Atidaryti 3 sandėliai.
• Sutelkta 817 tonų atsargų.
• Atsiųsta 13 ekspertų.

Kad kuo labiau padidintų humanitarinį poveikį, 2024 m. ES taip pat organizavo įvairius aukšto lygio renginius. Kovo mėn. Briuselyje surengtas trečiasis Europos humanitarinis forumas - atidaryti naują kortelę, kuriame ES paskelbė, kad 2024 m. pasaulinėms krizėms įveikti skirs per 7,7 mlrd. EUR.

Po mėnesio ES, Vokietija ir Prancūzija kartu surengė tarptautinę konferenciją Sudano klausimu - atidaryti naują kortelę. 2023 m. balandžio mėn. šalyje prasidėjo pilietinis karas, lėmęs plataus masto priverstinį persikėlimą ir didelę humanitarinę krizę. Reaguodami į 2024 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų raginimą, tarptautiniai paramos teikėjai konferencijoje įsipareigojo skirti per 2 mlrd. EUR. Be kita ko, ES ir jos valstybės narės įsipareigojo skirti beveik 900 mln. EUR civiliams gyventojams Sudane ir pabėgėliams kaimyninėse šalyse remti.

Farčanoje (Čadas) vyksta humanitarinė krizė, kurią sukėlė Sudano karo pabėgėlių antplūdis ir pasikartojančios gaivalinės nelaimės. Šiuo metu daugiau kaip 800 000 žmonių patiria didelį maisto stygių ir jiems skubiai reikia humanitarinės pagalbos (2024 m. balandžio 28–29 d.).

Toliau laikydamasi įsipareigojimo spręsti pasaulines humanitarines problemas, ES pirmininkavo gegužės mėn. vykusios aštuntosios Briuselio (Belgija) konferencijos „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ - atidaryti naują kortelę aukšto lygio ministrų susitikimui. Dalyviai pabrėžė, kad reikia rasti taikų politinį Sirijos konflikto sprendimą ir toliau teikti finansinę paramą tiems, kuriuos jis paveikė. ES ir jos valstybės narės įsipareigojo skirti 3,8 mlrd. EUR dotacijų ir tebėra didžiausios pagalbos Sirijai teikėjos. Šios lėšos skiriamos skubiems Sirijos gyventojų, pabėgėlių kaimyninėse šalyse ir juos priimančių bendruomenių poreikiams tenkinti.

Sirija šiuo metu išgyvena tryliktuosius krizės metus ir susiduria su precedento neturinčio masto humanitariniais poreikiais. Maždaug 7,2 mln. sirų tebėra perkelti šalies viduje, ir humanitarinės paramos poreikis yra kaip niekada didelis. Moterys ir vaikai, kurie sudaro daugiau kaip du trečdalius perkeltųjų gyventojų, dėl tebesitęsiančio konflikto iš esmės neturi formaliojo švietimo galimybių.

© GOAL

Pagalba kitiems nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityse

ES įsipareigojimas formuoti pasaulinio krizių valdymo ateitį buvo aiškiai pareikštas birželio mėn. Civilinės saugos forume - atidaryti naują kortelę ir Krizių valdymo konferencijoje - atidaryti naują kortelę. Šį įsipareigojimą tvirtai palaiko visuomenė, remianti vieningą reagavimą į nelaimes.

2024 m. ES ėmėsi tolesnių veiksmų stiprinti savo Civilinės saugos mechanizmą, kad geriau pasirengtų nelaimėms, užkirstų joms kelią ir į jas reaguotų visoje ES ir už jos ribų (žr. 4 ir 7 skyrius).