3 SKYRIUS
Ekonomikos stiprinimas
Žr. užrašą prie nuotraukos
2024 m. Europos Sąjunga pasiekė svarbių laimėjimų ekonomikos stiprinimo ir atsparumo didinimo klausimais, taip reaguodama į pastarojo meto pasaulines problemas. Įpusėjus ekonomikos gaivinimo plano pagal priemonę „NextGenerationEU“ įgyvendinimo procesą, ES įvertino jo poveikį visoms valstybėms narėms, kol jos toliau siekė pažangos pagal savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Be to, įsigaliojo reformuota ekonomikos valdymo sistema ir buvo pasiekta pažanga vykdant mokesčių reformas ir modernizuojant muitų sąjungą. Visos šios reformos didino ilgalaikį konkurencingumą ir skatino ekonomikos augimą, kartu užtikrindamos skolos tvarumą. Be to, ES įdiegė naujas sistemas, kuriomis siekiama spręsti su klimatu susijusios rizikos, mokesčių slėpimo ir įmonių tvarumo klausimus. Šios iniciatyvos rodo ES įsipareigojimus tvaraus augimo, inovacijų ir pasaulinės lyderystės klausimais ir užtikrina, kad, vykstant ekonominei, ekologinei ir socialinei pertvarkai, valstybės narės išsaugotų konkurencingumą.
Tendencijos
2024 m. ES ekonomika vėl pradėjo laipsniškai augti - atidaryti naują kortelę – bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,9 proc. Bendroji infliacija sumažėjo iki 2,6 proc., t. y. gerokai daugiau, palyginti su 6,4 proc. 2023 m. Infliacijai toliau lėtėjant, per ateinančius dvejus metus ekonominė veikla turėtų spartėti. ES darbo rinka išliko sveika: nuolat augo užimtumas, o nedarbo lygis spalio mėn. buvo istoriškai žemo 5,9 proc. lygio.
Vis dėlto, augant geopolitinei įtampai (žr. 1 ir 8 skyrius) ir vidaus politiniam susiskaidymui, didėjo netikrumas ir rizika. Sunkumų ekonominei veiklai kelia ir didėjantis gamtinių pavojų dažnumas ir mastas (žr. 4 skyrių).
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sėkmė
2021 m. ES sukūrė priemonę „NextGenerationEU“ - atidaryti naują kortelę – beprecedentį planą valstybėms narėms suteikti lėšų, padėsiančių atsigauti nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių padarinių ir tapti atsparesnėms. Nuo tada planas taip pat naudotas Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sukeltoms socialinėms ir ekonominėms problemoms, pavyzdžiui, energetikos krizei, spręsti.
Didžiausia šių priemonės „NextGenerationEU“ lėšų dalis valstybėms narėms paskirstoma pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę - atidaryti naują kortelę (EGADP). EGADP skirta valstybių narių socialiniam ir ekonominiam atsigavimui remti ir jų konkurencingumui didinti, kartu joms padedant vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Lėšos išmokamos atsižvelgiant į valstybių narių atitinkamuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų reformų ir investicijų įgyvendinimo kokybę.
2024 m. pasiekta ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimo pusiaukelė - atidaryti naują kortelę, tad laikas įvertinti rezultatus. Remiantis vertinimu - atidaryti naują kortelę, dėl priemonės „NextGenerationEU“ ES ekonomika iki 2021 m. trečiojo ketvirčio vėl pasiekė prieš pandemiją buvusį gamybos lygį, t. y. atsigavo daug greičiau, nei įvykus 2007–2008 m. ekonomikos ir finansų krizei, kai visiškai atsigauti prireikė septynerių metų. EGADP išlaidos lėmė, kad 2022 m. ES bendrasis vidaus produktas taip pat buvo 0,4 proc. didesnis, palyginti su tuo, kas būtų, jei tų išlaidų nebūtų buvę.
Be to, atlikus vertinimą nustatyta, kad dėl priemonės „NextGenerationEU“ ES realusis bendrasis vidaus produktas 2026 m. gali būti iki 1,4 proc. didesnis, nei būtų pagal scenarijų be plano. Vertinant neatsižvelgta į pagal EGADP vykdomų reformų teigiamą poveikį, kuris per ateinančius kelerius metus palaipsniui taps labiau matomas.
Kitas EGADP įgyvendinimo matas – išmokėtų lėšų suma. Iki 2024 m. pabaigos išmokėta 306 mlrd. EUR, t. y. 47 proc. numatytų skirti lėšų.
ES teikia techninę pagalbą valstybėms narėms, kad jos įgyvendintų šias reformas ir investicijas pagal techninės paramos priemonę. 2024 m. ši priemonė padėjo valstybėms narėms įgyvendinti ES teisės aktus ir politikos priemones, sudarydama sąlygas viešojo administravimo institucijoms teikti paslaugas piliečiams, taip pat rengti ir įgyvendinti reformas tokiose politikos srityse kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka, migracijos valdymas ir socialinė apsauga. Iki šiol naudojantis šia priemone tiesiogiai arba netiesiogiai paremta daugiau kaip 500 pagal EGADP vykdomų projektų. - atidaryti naują kortelę
Valstybėms narėms sėkmingai įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, iki 2024 m. lapkričio mėn. (naujausi turimi duomenys):
- 48,3 mln. asmenų galėjo naudotis naujų arba modernizuotų sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis;
- 23,2 mln. asmenų pasinaudojo apsaugos nuo potvynių, miškų gaisrų ir kitų gaivalinių nelaimių priemonėmis;
- 3,5 mln. įmonių gavo nefinansinę paramą;
- 16.3 mln. asmenų dalyvavo švietimo ir mokymo veikloje, įskaitant 9,5 mln. 15–29 m. jaunuolių;
- 33,6 mln. megavatvalandžių pirminės energijos – energijos iš tokių pirminių šaltinių, kaip gamtinės dujos ar atsinaujinantys energijos ištekliai, – sutaupoma per metus.
Projektų pavyzdžiai
Bulgarija. EGADP prisideda prie energiją efektyviai vartojančios ir tvarios miestų aplinkos: pagal ją teikiama parama bent 3,6 mln. kvadratinių metrų gyvenamųjų pastatų renovacijai.
Vokietija. Pagal EGADP finansuojamas 689 000 privačių įkrovimo prieigų įrengimas gyvenamuosiuose rajonuose ir taip remiamas elektrinėms transporto priemonėms būtinos infrastruktūros diegimas.
Prancūzija. EGADP teikia 345 mln. EUR dydžio pagalbą mažosioms ir vidutinėms pramonės įmonėms, kad jos padidintų savo konkurencingumą skaitmeniniu būdu modernizuodamos gamybos procesus.
Latvija. Naudojantis EGADP vykdomos investicijos į 10 ligoninių ir 40 klinikų įrangą ir infrastruktūrą, kad Rygos ir kitų regionų piliečiai turėtų daugiau galimybių naudotis integruotomis, aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis.
Naujoji ekonomikos valdymo sistema
2024 m. įsigaliojusi ES ekonomikos valdymo sistemos - atidaryti naują kortelę reforma yra plačiausio užmojo ir masto nuo pat 2007–2008 m. krizės. Į šią sistemą įtrauktos valstybių narių makroekonominę politiką reglamentuojančios taisyklės ir procedūros.
Šiuo metu įgyvendinama reformuota sistema užtikrinama, kad valstybių narių ekonomika būtų stabili ir būtų siekiama bendrų tikslų, pavyzdžiui, vengti pernelyg didelės skolos ir perviršinio deficito, kartu skatinant tvarų ir integracinį augimą vykdant reformas ir investicijas. Žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti, kartu stiprinant ES atsparumą ir konkurencingumą, reikalingos didelės ir tvarios investicijos, be kita ko, iš viešojo sektoriaus subjektų.
Reforma siekiama šalinti ankstesnės sistemos trūkumus – ji yra paprastesnė, skaidresnė ir veiksmingesnė, valstybių narių dalyvavimas yra aktyvesnis ir užtikrinamas geresnis vykdymas. Naujoje sistemoje taip pat atsižvelgiama į atskirų valstybių narių skirtingą padėtį ir sudaromos sąlygos taikyti lėtesnę biudžeto tikslinimo procedūrą, jei vykdomos reformos ir investiciniai įsipareigojimai, kuriais skatinamas augimas, užtikrinamas fiskalinis tvarumas ir laikomasi ES prioritetų. Be to, šis požiūris leidžia išvengti tendencijos, kad fiskalinė politika padidins ekonomikos svyravimus, ir, kita vertus, stabilizuoja ekonomiką.
Naujosios sistemos pagrindas – vidutinės trukmės fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuose fiskalinius, reformų ir investicijų tikslus vienija bendras požiūris. Dėl šio suderinamumo supaprastėja procesas, o nacionalinės reformų ir investavimo pastangos priderinamos prie EGADP, užtikrinant nacionalinės ir ES politikos nuoseklumą. Planuose pabrėžiama valstybių narių atsakomybė, suteikiant joms daugiau lankstumo nustatyti savo biudžeto tikslinimo planus ir reformų bei investicinius įsipareigojimus.
Europos semestras
Europos semestras yra kasmetinis procesas, kurio metu ES nustato skubiausius ekonominius ir socialinius iššūkius, su kuriais susiduria valstybės narės, ir pateikia politikos gaires, kaip išnaudoti visą savo potencialą.
2024 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje - atidaryti naują kortelę daugiausia dėmesio skirta ilgalaikiam ES ir jos valstybių narių konkurencingumui ir klestėjimui. Jame taip pat įvertinta, kaip valstybės narės įgyvendina savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir sanglaudos politikos programas. Remdamasi šia analize, Komisija pasiūlė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis valstybės narės galėtų vadovautis spręsdamos svarbiausias problemas.
Be to, ES ėmė dėti daugiau pastangų, siekdama mažinti regionų ir valstybių narių socialinius skirtumus ir įvairinti energijos tiekimą. Pirmą kartą į semestro sistemą įtrauktas nuodugnesnis pažangos įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio - atidaryti naują kortelę principus vertinimas kartu su socialinei konvergencijai kylančios rizikos nustatymo sistema - atidaryti naują kortelę. Atliekant šią analizę (ji įtraukta į 2024 m. bendrą užimtumo ataskaitą - atidaryti naują kortelę), atliktas darbo rinkos, įskaitant įgūdžius ir socialinius iššūkius visose valstybėse narėse, veikimo vertinimas siekiant nustatyti galimą riziką aukštynkryptei socialinei konvergencijai.
Galiausiai Komisija nustatė, kad 12-oje valstybių narių, kurios buvo pasirinktos siekiant atlikti nuodugnią analizę pagal 2024 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą - atidaryti naują kortelę, susidaręs makroekonominis disbalansas. Be to, Komisija, remdamasi savo bendruoju pranešimu - atidaryti naują kortelę septynių valstybių narių atžvilgiu pasiūlė inicijuoti perviršinio deficito procedūras.
2024 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinyje - atidaryti naują kortelę daugiausia dėmesio skirta patikimų viešųjų finansų ir tvaraus bei integracinio augimo užtikrinimui. Naujos ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimas pradėtas nuo rekomendacijų dėl vidutinio laikotarpio fiskalinių planų ir euro zonos biudžeto planų vertinimo. Be to, patikrinta, kaip laikomasi ES 3 proc. bendrojo vidaus produkto deficito taisyklės, pateiktos rekomendacijos dėl perviršinio deficito problemos sprendimo aštuoniose valstybėse narėse, o penkioms valstybėms narėms – priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitos. Be to, dokumentų rinkinyje išdėstyti 2025 m. ekonominės ir socialinės politikos prioritetai, įskaitant pasiūlymus dėl euro zonos politikos, užimtumo ir ekonominių perspėjimų.
2025 m. euro zonai skirtoje rekomendacijoje valstybės narės paragintos veikti tiek individualiai, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, tiek kartu Euro grupėje, kad būtų didinamas konkurencingumas, skatinamas ekonomikos atsparumas ir toliau užtikrinamas makroekonominis ir finansinis stabilumas.
ES biudžetas. ES pasirengimas dabartiniams ir būsimiems iššūkiams
Nuo 2021–2027 m. Europos Sąjungos ilgalaikio biudžeto - atidaryti naują kortelę priėmimo 2020 m. ES susidūrė su ypatingais iššūkiais. Dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių, išaugusių palūkanų normų ir migracijos spaudimo išaugo biudžeto lėšų poreikis - atidaryti naują kortelę. Reaguodami į tai, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl iki šiolei dar nenaudotos ES ilgalaikio biudžeto (vadinamosios daugiametės finansinės programos) laikotarpio vidurio peržiūros. Ją atlikus, naujiems uždaviniams spręsti ir ES teisiniams įsipareigojimams vykdyti papildomai skirtas 64,6 mlrd. EUR finansavimas, kuris nebegalėjo būti įtrauktas neviršijant pradinių biudžeto ribų.
Persvarsčius ES ilgalaikį biudžetą skirta papildomų išteklių šiems prioritetams finansuoti:
- Ukrainos priemonė. Finansinės paramos programa, pagal kurią Ukrainai teikiama nuolatinė, nuspėjama parama.
- Europos strateginių technologijų platforma. Platforma - atidaryti naują kortelę, kurioje skatinamas ES suverenumas ir ilgalaikis konkurencingumas ypatingos svarbos technologijų, pavyzdžiui, giliųjų technologijų, švarių technologijų ir biotechnologijų, srityje (žr. 2 skyrių).
- Migracija, išorės veiksmai ir ekstremaliosios situacijos. Papildomi ištekliai migracijos keliamoms vidaus ir išorės problemoms spręsti ir ES gebėjimui reaguoti į humanitarines krizes ir gaivalines nelaimes išsaugoti.
- Didesnės priemonės „NextGenerationEU“ finansavimo išlaidos. Išlaidos padidėjo dėl beprecedenčio palūkanų normų padidėjimo.
Kalbant apie metinį biudžetą, lapkričio mėn. pasiektas susitarimas - atidaryti naują kortelę dėl 192,8 mlrd. EUR 2025 m. ES biudžeto. Jį papildys maždaug 72 mlrd. EUR išmokų pagal priemonę „NextGenerationEU“. Pagal 2025 m. metinio biudžeto projektą lėšos nukreipiamos taip, kad jų poveikis būtų didžiausias: žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai skatinti, darbo vietoms kurti ir Europos strateginiam savarankiškumui ir vaidmeniui pasaulyje stiprinti. Be to, naudojantis Europos strateginių technologijų platforma, jomis bus finansuojamos ypatingos svarbos technologijos ir teikiama nuolatinė parama pabėgėliams, kaimyninėms šalims ir Ukrainai.
Darni Europos Sąjunga
ES sanglaudos politika yra investicijų politika, remianti darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, ekonomikos augimą, geresnę gyvenimo kokybę ir darnų vystymąsi ir nepaliekanti nuošalyje nė vieno asmens ir nė vieno regiono. Įgyvendindama šią politiką ES rūpinasi visais savo regionais, ypatingą dėmesį skirdama mažiau išsivysčiusioms valstybėms narėms ir regionams - atidaryti naują kortelę, kad padėtų jiems pasivyti tuos, kurie išsivystę labiau, ir sumažintų išlikusius ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus ES.
2014–2020 m. Europos struktūriniai ir investicijų fondai:
- suteikė paramą daugiau kaip 5 mln. įmonių;
- suteikė užimtumo, socialinės įtraukties ir įgūdžių ugdymo galimybių 64,5 mln. asmenų;
- suteikė galimybę naudotis geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis daugiau kaip 63 mln. asmenų;
- padidino atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus maždaug 2 400 vėjo jėgainių ekvivalentu;
- padidino daugiau kaip 550 000 namų ūkių energinį naudingumą;
- apsaugojo 17 mln. asmenų nuo potvynių, o 15 mln. – nuo miškų gaisrų.
Šaltinis: Europos Komisija, „Europos struktūriniai ir investicijų fondai. 2014–2020 m. laikotarpio metinių programos įgyvendinimo ataskaitų suvestinė ataskaita (2023 m.)“ - atidaryti naują kortelę, COM(2024) 6 final, 2024 m. sausio 15 d.
9-oji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita - atidaryti naują kortelę parodė, kaip sanglaudos politika padeda mažinti teritorinius, socialinius ir ekonominius skirtumus visoje ES. Joje pabrėžiama didelė pažanga naujesnėse valstybėse narėse, kuriose bendrojo vidaus produkto ES vidurkis vienam asmeniui 2004–2023 m. padidėjo nuo 52 proc. iki kone 80 proc.
Vykdant sanglaudos politiką, remiančią mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką visose valstybėse narėse, ES ekonomika tapo konkurencingesnė ir tvaresnė. Dėl jos taip pat gerėjo piliečių gyvenimas, nes buvo finansuojami trūkstamų pagrindinių infrastruktūros projektų, pavyzdžiui, ypatingos svarbos transporto ir inžinerinių tinklų sujungimo, baigiamieji etapai. Be to, laipsniškai taikant specialistų gausinimo mechanizmą - atidaryti naują kortelę, teikiama techninė pagalba regionams ir vykdoma kita veikla, siekiant sumažinti demografinių pokyčių ir protų nutekėjimo poveikį.
ES parama Kiprui
Siekiant remti JT tarpininkaujamą Kipro klausimo sprendimo procesą - atidaryti naują kortelę, pagal ES pagalbos Kipro turkų bendruomenei programą - atidaryti naują kortelę skatinamas Kipro turkų bendruomenės socialinis ir ekonominis vystymasis ir finansuojamos Kipro graikų ir Kipro turkų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo priemonės.
Komisija vykdo Žaliosios linijos reglamento - atidaryti naują kortelę, kuris reglamentuoja asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą tarp dviejų salos dalių, įgyvendinimo stebėseną. Be to, ES teikė pagalbą, kad sumažintų Kipro turkų bendruomenės auginamų karvių, avių ir ožkų sergamumą pavojingomis gyvulių ligomis. Labai svarbu likviduoti šias ligas, kad Kipro turkų gaminamu sūriu „Halloumi“ / „Hellim“ ateityje būtų galima prekiauti kitoje žaliosios linijos pusėje ir pelningoje ES rinkoje. Be to, Komisija patvirtino ES universitetuose studijuoti ketinančių 150 Kipro turkų stipendijas, taip stiprindama ryšius su ES.
ES bendroji rinka toliau laikoma ekonominio stabilumo ir augimo pagrindu, kuris, didindamas ES pramonės konkurencingumą, visose valstybėse narėse sudaro sąlygas laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimui.
Siekdama užtikrinti tolesnį bendrosios rinkos atsparumą, konkurencingumą ir pirmavimą pasaulinės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityje, ES, bendradarbiaudama su pramonės partneriais, kūrė kiekvienai pramonės ekosistemai pritaikytus pertvarkos planus - atidaryti naują kortelę. Šios ekosistemos - atidaryti naują kortelę suburia įmones, mokslininkus, politikos formuotojus ir paslaugų teikėjus, kad būtų pasiekti bendri ekonominiai tikslai arba atsižvelgta į konkrečius rinkos poreikius. Pertvarkos planuose kiekvienam sektoriui pateikiamos strateginės gairės, kaip išnaudoti inovatyvių technologijų galimybes, mažinti jų anglies pėdsaką ir stiprinti skaitmeninius pajėgumus.
Be to, kad bendroji rinka veiktų veiksmingai, reikia tinkamai įgyvendinti taisykles ir užtikrinti jų vykdymą. ES daugiausia dėmesio skiriama sritims, kurios padės didinti investicijas, spartins ekonomikos atsigavimą ir didins konkurencingumą, pavyzdžiui, problemų, kurių patiria įmonės, visų pirma MVĮ, dėl pavėluotų mokėjimų - atidaryti naują kortelę iš valdžios institucijų, sprendimui. Pasitelkusi Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę - atidaryti naują kortelę, Komisija kartu su valstybėmis narėmis šalino įvairias kliūtis, pavyzdžiui, sudarė geresnes sąlygas profesiniam judumui ES ir šalino administracines kliūtis atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. Be to, Komisija didina skaidrumą ir tobulina esamas reguliavimo priemones, kad neleistų atsirasti naujoms kliūtims.
ES taip pat siekia užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų remiamos MVĮ. Šiuo tikslu ji atliko MVĮ ekonominės padėties visoje ES analizę ir liepos mėn. paskelbė metinę MVĮ veiklos rezultatų apžvalgą - atidaryti naują kortelę.
Bendroji rinka svarbi ne tik ES įmonėms, bet ir 450 mln. jos vartotojų. Praėjusiais metais ES nustatė taisykles, kuriomis siekia užtikrinti, kad ES parduodami produktai būtų tvaresni; - atidaryti naują kortelę kad vartotojai turėtų daugiau galių vykstant žaliajai - atidaryti naują kortelę ir skaitmeninei pertvarkai ir kad pasirinkti prekių taisymo - atidaryti naują kortelę galimybę būtų paprasta ir patrauklu. Taisyklėmis bus užtikrinta, kad vartotojai būtų geriau informuoti apie gaminį, ir bus sprendžiami ekologinio manipuliavimo ir suplanuoto nusidėvėjimo klausimai (žr. 4 skyrių).
Galiausiai, palaipsniui į ES įstojant šalims kandidatėms, bendroji rinka toliau auga. Plėtra teikia reikšmingų galimybių ES įmonėms, nes stiprėja tarpvalstybinės tiekimo grandinės ir mažėja prekybos sąnaudos. Be to, vykstant plėtrai, namų ūkiai gali naudotis patogesne prieiga prie prekių ir paslaugų ir geresniu įperkamumu tiek naujose, tiek esamose valstybėse narėse, dėl to auga gyvenimo lygis. Pavyzdžiui, įgyvendinant ES ir Vakarų Balkanų žaliųjų koridorių iniciatyvą - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę kasmet sutaupoma 20 metų keleivių ir krovinių laukimo laiko. Be to, regionui prisijungus prie Ypatingos svarbos vaistų aljanso - atidaryti naują kortelę išsiplėtė ES vertės grandines, o tai tapo paskata augimui ir veiksmingumo didėjimui.
Europos ekonominei erdvei – 30 m.
2024 m. sueina trisdešimt metų nuo Europos ekonominės erdvės susitarimo - atidaryti naują kortelę: per tą laiką buvo galima sklandžiai dirbti, studijuoti ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis už ES ribų, išsiplėtė bendroji rinka.
Matydama susitarimo naudą, Taryba neseniai pritarė 2021–2028 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniams mechanizmams - atidaryti naują kortelę, tada jie buvo pasirašyti ir dabar yra laikinai taikomi, dar labiau įtvirtinant šiuos ilgalaikius aljansus ir stiprinant ekonominius ryšius. Priėmus šį sprendimą milijardai eurų skiriama tam, kad būtų mažinami ekonominiai skirtumai visoje ES, ir tai tiesiogiai naudinga 15 valstybių narių gyventojams. Be to, ES pasirašė ir laikinai taiko susitarimus su Islandija ir Norvegija, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos tam tikriems šių šalių kilmės žuvų produktams patekti į ES rinką.
ES iniciatyvos, kuriomis siekiama toliau stiprinti bendrąją rinką
- Naujos taisyklės dėl produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, uždraudimo.
Šios taisyklės - atidaryti naują kortelę bus taikomos visiems tiek ES, tiek užsienyje pagamintiems produktams, bet ne konkrečioms įmonėms ar pramonės šakoms, ir turės poveikio visame pasaulyje maždaug 27,6 mln. žmonių. - Rekomendacija gerinti intelektinės nuosavybės teisių gynimą.
Rekomenduojamomis priemonėmis - atidaryti naują kortelę skatinamas teisių turėtojų, paslaugų teikėjų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, naudojant šiuolaikines technologijas intelektinės nuosavybės apsaugai ir kovai su klastotėmis. Joje taip pat numatytos specialios MVĮ skirtos priemonės ir raginama didinti informuotumą ir švietimą intelektinės nuosavybės klausimais. - Bendrųjų patentų sistema.
Naudojantis sistema buvo supaprastinti patentų procesai ir užtikrinama vienoda apsauga visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Pirmaisiais jos taikymo metais - atidaryti naują kortelę užregistruota 27 000 bendrųjų patentų, daugiausia medicinos technologijų, civilinės inžinerijos ir transporto srityse.
- Nauja internetinė viešųjų pirkimų sistema.
Naujoji sistema - atidaryti naują kortelę sudaro palankesnes sąlygas įmonėms, visų pirma MVĮ, dalyvauti viešuosiuose konkursuose visoje ES. - Elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas.
Per dešimt metų nuo ES direktyvos dėl e. sąskaitų faktūrų - atidaryti naują kortelę įsigaliojimo buvo supaprastintas tarpvalstybinių sąskaitų faktūrų išrašymas - atidaryti naują kortelę, sumažintos išlaidos ir padidintas veiksmingumas. Šiuo metu visos valstybės narės priima viešųjų pirkimų e. sąskaitas faktūras, o tai naudinga tiek įmonėms, tiek viešojo administravimo institucijoms. - Administracinės naštos mažinimas priėmus naujas bendrovių teisės taisykles.
Naujosiomis taisyklėmis panaikinus formalumus, pavyzdžiui, apostiles, ir skaitmeninėmis priemonėmis supaprastinus tarpvalstybines procedūras, įmonių kasmetinę administracinę naštą pavyks sumažinti daugiau kaip 400 mln. EUR. - Nauja atsakomybės už gaminius direktyva.
Direktyva atnaujinamos atsakomybės už gaminius taisyklės - atidaryti naują kortelę, siekiant sukurti aiškią, nuspėjamą ir veiksmingą sistemą, kaip atlyginti žalą, patirtą dėl gaminių su trūkumais, įskaitant gaminius, kuriuose įdiegtos naujos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas. Ja užtikrinamas teisinis tikrumas ekonominės veiklos vykdytojams, siekiantiems pateikti gaminius rinkai.
Kapitalo rinkų sąjunga
ES taip pat toliau plėtoja bendrąją rinką, kad sudarytų sąlygas geresniems tarpvalstybiniams kapitalo srautams. Tai vadinamoji kapitalo rinkų sąjunga - atidaryti naują kortelę. Laisvesnis kapitalo judėjimas ES reiškia mažesnes sandorių sąnaudas, mažesnę reguliavimo naštą ir tvirtesnę rinkų padėtį, o tai savo ruožtu suteikia ES įmonėms, įskaitant MVĮ, daugiau finansavimo šaltinių ir didina ES konkurencingumą.
2024 m. priimtos priemonės - atidaryti naują kortelę, sustiprinsiančios kapitalo rinkų sąjungą ir padėsiančios siekti ES tikslo supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus ir sumažinti administracinę naštą (žr. 9 skyrių). Naujuoju Įtraukimo į sąrašus aktu - atidaryti naują kortelę keičiamos prospektų, piktnaudžiavimo rinka, finansinių tyrimų ir daugiabalses akcijas apimančių akcijų struktūrų taisyklės. Tai padės užtikrinti atitiktį reikalavimams, kurių įmonės turi laikytis tiek tada, kai jos įtraukiamos į sąrašus, tiek po to, ir kartu užtikrins skaidrumą, investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą. Be to, aktu bus sprendžiama nacionalinės teisės aktų fragmentacijos problema, dėl kurios ribojama įmonių galimybė po pirminio viešo akcijų siūlymo išleisti daugiabalsių akcijų, o tai bus ypač naudinga novatoriškoms veiklą plečiančioms įmonėms.
Įtraukimo į sąrašus akto privalumai
Investuotojams ir priežiūros institucijoms
- Trumpesnė, savalaikiškesnė ir paprastesniam naršymui pritaikyta įmonių informacija investuotojams.
- Veiksmingesnė priežiūra priėmus paprastesnes ir aiškesnes įtraukimo į sąrašus taisykles.
Įmonėms
Daug mažesnės išlaidos ir paskatos atlikti pirminį viešą akcijų platinimą ES:
- apskaičiuota, kad taikant paprastesnes prospektų taisykles kasmet būtų sutaupoma 67 mln. EUR;
- biržinių ES bendrovių reikalavimų laikymosi išlaidos kasmet sumažėtų maždaug 100 mln. EUR;
- dėl daugiabalsių akcijų pirminių viešų akcijų siūlymų ES galėtų būti iki 20 % daugiau;
- speciali nauda MVĮ: didesnis matomumas investuotojams finansų rinkose ir proporcingesnė sankcijų už nedidelius kovos su piktnaudžiavimu rinka taisyklių pažeidimus taikymo tvarka.
Be to, per metus padaryta pažanga sudarant tinkamas sąlygas konsoliduotos informacinės juostos teikėjams (KIJT) pateikti konsoliduotą prekybos visoje ES apžvalgą. Gruodžio 16 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija - atidaryti naują kortelę paskelbė ataskaitą dėl KIJT techninių standartų - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę. Ataskaitoje išdėstyti galutiniai KIJT techniniai standartai, siekiant didinti rinkos skaidrumą ir duomenų kokybę ir taip remti kapitalo rinkų sąjungą skatinant labiau integruotą ir veiksmingesnę finansų rinką.
Be to, ES padarė pažangą šalindama kliūtis, kurių priežastis – skirtingi valstybių narių bankroto teisės aktai. Skirtingi teisės aktai lemia kapitalo rinkų sąjungos fragmentaciją. Siekdama šalinti kliūtis ir didinti konkurencingumą, 2022 m. Komisija pasiūlė suderinti valstybių narių materialinės bankroto teisės aktus. 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados tam suteikė papildomą postūmį ir paspartino derybas.
Galiausiai, siekdama užtikrinti veiksmingą kapitalo rinkų sąjungos veikimą, ES didina savo tarpuskaitos paslaugų patrauklumą ir atsparumą - atidaryti naują kortelę. Tai pagrindinių sandorio šalių (PSŠ), tarpininkaujančių finansinių priemonių sandorių šalims ir atliekančių pirkėjo vaidmenį kiekvieno pardavėjo atžvilgiu ir pardavėjo vaidmenį kiekvieno pirkėjo atžvilgiu, siūlomos paslaugos. Užtikrindamos sutartinius įsipareigojimus jų neįvykdymo atveju, PSŠ atlieka itin svarbų vaidmenį išsaugant rinkos stabilumą, mažinant sisteminę riziką ir didinant pasitikėjimą rinka.
2024 m. vasario mėn. pasiektas politinis susitarimas dėl priemonių rinkinio - atidaryti naują kortelę, sudarysiančio PSŠ sąlygas greičiau pateikti naujų produktų ES rinkai ir taip skatinti rinkos dalyvius atlikti tarpuskaitą ir didinti likvidumą naudojantis ES PSŠ paslaugomis. Tuo priemonių rinkiniu taip pat bus stiprinama ES PSŠ priežiūros sistema, taip didinant tarpuskaitos sistemų saugumą ir atsparumą. Sistema mažins pernelyg didelę priklausomybę nuo sisteminių PSŠ ES nepriklausančiose šalyse, nes bus reikalaujama, kad visi susiję rinkos dalyviai turėtų aktyvias sąskaitas ES PSŠ ir didelės dalies tam tikrų sisteminių išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitą vykdytų bendrojoje rinkoje.
Skaitmeniniai finansai
Balandžio mėn. įsigaliojo - atidaryti naują kortelę naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama suteikti galimybę visiems banko sąskaitą ES turintiems asmenims ir įmonėms atlikti momentinius mokėjimus eurais, ir jos bus laipsniškai taikomos nuo 2025 m. sausio mėn. Šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad visoje ES momentiniai mokėjimai eurais būtų įperkami, saugūs ir tvarkomi nesudarant kliūčių.
Momentiniai mokėjimai gali tapti greitu ir patogiu sprendimu žmonių kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui: prireikus skubiai (mažiau kaip per 10 sekundžių) gauti lėšų ekstremalių situacijų atveju; sumokėti už prekes ir paslaugas, įsigyjamas internetu ir parduotuvėse; iškart pasidalyti bendras išlaidas įvairiose socialinėse situacijose. Jie taip pat gerina viešojo administravimo institucijų ir įmonių, ypač MVĮ, grynųjų pinigų srautų valdymą; sudaro sąlygas labdaros organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms greitai gauti lėšų ir skatina bankus ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus kurti novatoriškas finansines paslaugas ir produktus.
Be to, 2024 m. pradėtas taikyti Kriptoturto rinkų reglamentas - atidaryti naują kortelę, kuriuo nustatomos vienodos ES kriptoturto rinkų taisyklės. Tokiu būdu, reguliuojant viešus kriptoturto siūlymus ir paslaugas vartotojams teikiančius kriptoturto tarpininkus ir užtikrinant, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti nuo susijusios rizikos, bus remiamas rinkos vientisumas ir inovacijos.
Be to, ES techninės paramos priemonė padeda 37 finansų priežiūros institucijoms, esančioms 26 valstybėse narėse, stiprinti savo pajėgumą valdyti skaitmeninių finansų riziką. 2024 m. ES skaitmeninių finansų priežiūros akademija surengė mokymo kursus vietoje ir internetu daugiau kaip 1 000 priežiūros institucijų visoje ES.
Kova su pinigų plovimu
2024 m. priimtas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinys - atidaryti naują kortelę, į kurį įtrauktas pirmasis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reglamentas - atidaryti naują kortelę ir šeštoji kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyva - atidaryti naują kortelę. Šiais pasiūlymais savo veiklą grįs Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija - atidaryti naują kortelę.
Naujosiomis taisyklėmis nustatomi ES masto reikalavimai privačiajam sektoriui, siekiant užtikrinti nuoseklų taisyklių taikymą visoje bendrojoje rinkoje. Jomis taip pat suderinamos nacionalinių priežiūros institucijų ir finansinės žvalgybos padalinių užduotys ir įgaliojimai, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Be to, šia sistema padidinami tikrųjų savininkų registrų įgaliojimai, siekiant užtikrinti skaidrumą subjektų, kuriems nuosavybės teise priklauso juridiniai asmenys ir patikos fondai arba kurie juos kontroliuoja, atžvilgiu. Galiausiai ja suderinamos prieigos prie šios informacijos taisyklės, kad teisėtų interesų turintys suinteresuotieji subjektai, įskaitant žurnalistus ir pilietinę visuomenę, galėtų prisidėti prie kovos su finansiniais nusikaltimais.
Kokios naudos duos naujoji kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema?
Praktiniai pavyzdžiai
FUTBOLO SEKTORIUS
Nuo šiol bus tikrinamos investicijos į profesionalius futbolo klubus ir jų rėmimas, taip pat žaidėjų perkėlimas. Bus nustatomi sandoriai, susiję su abejotinos kilmės sumomis, ir apie juos bus pranešama.
NEKILNOJAMASIS TURTAS
Įsigydamos prabangaus nekilnojamojo turto, už ES ribų įsisteigusios bendrovės nuo šiol privalės atskleisti informaciją apie galutinį nekilnojamojo turto savininką, todėl ES institucijoms bus aiškiau, kas naudojasi šiomis bendrovėmis.
SUTELKTINIS FINANSAVIMAS
Nuo šiol bus tikrinamas sutelktinio finansavimo kampanijų naudojimas, todėl fiktyviems labdaros fondams bus sunku gauti finansavimą arba nukreipti lėšas teroristinei veiklai remti.
DIDELĖS VERTĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS
Prekiautojai prabangiais automobiliais, laivais ir lėktuvais turės sistemingai pranešti apie tam tikras ribas viršijančius pardavimo sandorius. Tai leis valdžios institucijoms nustatyti ryšius su nusikalstama veika, jei jų būtų.
Lapkričio mėn. Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą dėl reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus skaidrumo - atidaryti naują kortelę, siekdami spręsti ekologinio manipuliavimo problemas. Tai yra dalis platesnio priemonių rinkinio - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama plėtoti ES tvaraus finansavimo sistemos pagrindus ir skatinti privatųjį pertvarkos projektų ir technologijų finansavimą.
Naujosios taisyklės suteiks investuotojams ir finansų įstaigoms patikimų duomenų apie įmonių aplinkosauginius, socialinius ir valdymo rezultatus ir padės jiems priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus dėl tvarių investicijų ir su šiais veiksniais susijusio rizikos valdymo. Reitingai taip pat suteiks daugiau aiškumo dėl reitingų teikėjų veiklos ir dėl to, ar jie ėmėsi interesų konfliktų prevencijai ir sušvelninimui būtinų veiksmų.
Parlamentas ir Taryba taip pat susitarė - atidaryti naują kortelę, kad konkretiems sektoriams skirtų Europos tvarumo atskaitomybės standartų priėmimo terminas būtų atidėtas nuo 2024 m. vidurio iki 2026 m. vidurio. Įmonėms bus suteikta ne tik daugiau laiko tokiems standartams parengti, bet ir daugiau laiko susitelkti į 2023 m. liepos mėn. priimto pirmojo horizontaliųjų standartų rinkinio įgyvendinimą.
Didelės bendrovės, atitinkančios tam tikrus kriterijus, turės ne tik laikytis ataskaitų teikimo standartų, bet ir atlikti išsamų savo veiklos, taip pat savo patronuojamųjų įmonių ir verslo partnerių veiklos pasaulinėse veiklos grandinėse patikrinimą, kad nustatytų ir pašalintų realų ir galimą neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus teisėms. Naujojoje Direktyvoje dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo - atidaryti naują kortelę reikalaujama, kad įmonės atliktų būtinus bendrų strategijų ir operacijų, įskaitant pirkimo, projektavimo ir platinimo praktiką, pakeitimus. Jei reikalavimų nebūtų paisoma, gali būti taikomos administracinės vykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant sankcijas ir civilinę atsakomybę.
Visiems ES piliečiams ir ES ekonomikos stabilumui bei klestėjimui labai svarbi sveika bankų sistema. Po 2007–2008 m. finansų krizės Europos ir tarptautiniai lyderiai pasiekė susitarimą dėl tarptautinių bankininkystės standartų, vadinamųjų susitarimo „Bazelis III“ standartų - atidaryti naują kortelę, siekdami užtikrinti didesnį bankų atsparumą ir sumažinti būsimų finansų krizių tikimybę.
2024 m. liepos 9 d. įsigaliojo vėliausiojo bankų sektoriaus dokumentų rinkinio - atidaryti naują kortelę (Kapitalo reikalavimų reglamentas ir Kapitalo reikalavimų direktyva) galutinis tekstas, ir tai yra svarbus žingsnis siekiant teisingo susitarimo „Bazelis III“ standartų įgyvendinimo ES. Taip dar kartą patvirtinamas ES siekis laikytis tarptautinio įsipareigojimo ir nuo 2025 m. sausio 1 d. įgyvendinti prudencines taisykles, kaip paskelbta anksčiau. Vis dėlto vienos susitarimo „Bazelis III“ standartų dalies – Esminės prekybos knygos peržiūros - atidaryti naują kortelę – taikymo pradžios data atidėta iki 2026 m. sausio 1 d., kad būtų išsaugomos vienodos sąlygos tarptautiniu mastu veikiantiems Europos bankams ir kad ji būtų suderinta su kitų pagrindinių jurisdikcijų įgyvendinimo tvarkaraščiais.
Siekdami toliau stiprinti bankus, Parlamentas - atidaryti naują kortelę ir Taryba priėmė - atidaryti naują kortelę pozicijas ir pradėjo derybas dėl bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos - atidaryti naują kortelę reformos.
Be to, 2023 m. gruodžio mėn. susitarta dėl peržiūrėtos direktyvos „Mokumas II“. Naujosiomis taisyklėmis - atidaryti naują kortelę sustiprinama draudimo reguliavimo sistema, nes draudimo ir perdraudimo (t. y. draudimo bendrovių draudimo) sektoriui suteikiama daugiau paskatų investuoti į ilgalaikį kapitalą. Naujosiomis taisyklėmis bus geriau atsižvelgiama į makroekonominę riziką, įskaitant susijusią su klimato kaita, o draudikų finansinė padėtis bus ne tokia jautri trumpalaikiams rinkos svyravimams. Šiais pokyčiais bus užtikrinta, kad šis sektorius išliktų stiprus ekonomiškai sunkiu laikotarpiu ir apsaugotų vartotojų interesus.
Tuo pat metu buvo susitarta dėl naujos Draudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos - atidaryti naują kortelę. Šia direktyva užtikrinamas finansinis stabilumas ir apsaugomi draudėjai ir mokesčių mokėtojai draudiko ar perdraudiko įsipareigojimų nevykdymo atveju. Joje reikalaujama, kad, remiantis rizika pagrįstais kriterijais, kai kurie draudikai ir perdraudikai bei jų pertvarkymo institucijos, siekiant užtikrinti jų parengtį krizėms, būtų įpareigoti rengti atitinkamai prevencinius gaivinimo planus ir pertvarkymo planus.
Muitų sąjungos reforma
2023 m. pasiūlyta ES muitų sąjungos reforma - atidaryti naują kortelę numatoma sukurti pasaulyje pirmaujančią duomenimis grindžiamą muitinės sistemą, kuri iš esmės supaprastins įmonėms taikomas muitinės procedūras ir kartu suteiks institucijoms reikiamų priemonių realią riziką ES, jos piliečiams ir ekonomikai keliančiam importui sustabdyti. 2024 m. pasiekta pažanga - atidaryti naują kortelę rengiant pasiūlymą sukurti ES muitinę ir centralizuotą duomenų platformą – pagrindinius reformos ramsčius (kartu su trečiuoju – e. prekyba).
Be to, jau laipsniškai įgyvendinama ES muitinės vieno langelio aplinka - atidaryti naują kortelę, kuria siekiama suderinti muitinės ir kitų sektorių, pavyzdžiui, sveikatos ir aplinkos, administracines procedūras. Tai pagerins vyriausybių skaitmeninį keitimąsi duomenimis prie ES sienų ir supaprastins prekių tarpuskaitos procesą.
Be to, pagal sistemą „Importo kontrolės sistema 2“ - atidaryti naują kortelę nuo šiol reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų visų rūšių transporto saugos ir saugumo duomenis. Taikydamos šią sistemą Belgijos muitinės tarnybos, bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, kovo mėn. Lježo oro uoste konfiskavo rekordinį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (narkotikams gaminti naudojamų cheminių medžiagų).
Galiausiai pagal ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gaires įsteigtas Europos uostų aljansas - atidaryti naują kortelę (žr. 7 skyrių). Jis padės koordinuoti muitinių veiklą ir palengvins bendradarbiavimą su kitomis teisėsaugos institucijomis ir privačiuoju sektoriumi.
Sąlygų mokesčių srityje suvienodinimas
2024 m. sausio mėn. ES nustatė naujas taisykles, kuriomis jos teritorijoje veiklą vykdančioms tarptautinėms bendrovėms nustatomas minimalus efektyvusis 15 proc. mokesčio tarifas - atidaryti naują kortelę. Įsigaliojus šioms taisyklėms ES oficialiai įtvirtinama Antrojo ramsčio sistema, įtraukta į 2021 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pasiektą istorinį tarptautinį susitarimą dėl mokesčių reformos - atidaryti naują kortelę. Nors visame pasaulyje prie šių taisyklių yra prisijungę beveik 140 jurisdikciją turinčių subjektų, jų perkėlimo į teisę srityje pirmauja ES. Šios taisyklės neskatina įmonių perkelti pelno į mažų mokesčių šalis ir riboja lenktynes dėl žemesnių standartų, kai šalys mažina įmonių pelno mokesčio tarifus, kad pritrauktų investicijų.
Spalio 28 d., Komisija priėmė pasiūlymą - atidaryti naują kortelę iš dalies pakeisti Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje - atidaryti naują kortelę. Iš dalies pakeista direktyva nustatytos valstybių narių mokesčių administratorių glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo srityje taisyklės ir procedūros, dėl kurių bendrovėms lengviau laikytis duomenų teikimo prievolių pagal Antrojo ramsčio direktyvą - atidaryti naują kortelę, kuria įgyvendinama pirmiau minėta Antrojo ramsčio sistema.
Kova su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu
Centrinė elektroninė mokėjimo informacijos sistema - atidaryti naują kortelę valstybių narių mokesčių administratoriams nuo šiol teikia duomenis, kurie padeda jiems lengviau nustatyti atvejus, kai sukčiaujama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), visų pirma vykdant e. prekybos veiklą. Pagal naująsias taisykles paslaugas ES teikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai privalo stebėti tarptautinių mokėjimų gavėjus. Jie taip pat privalo perduoti informaciją apie tarptautinius mokėjimus valstybių narių mokesčių administratoriams.
Be to, kova su sukčiavimu mokesčiais ir piktnaudžiavimu sustiprinta gruodžio mėn. priimtu nauju teisės aktu. Direktyva dėl greitesnio ir saugesnio išskaičiuojamųjų mokesčių permokos grąžinimo lengvatų taikymo - atidaryti naują kortelę nustatomos taisyklės, dėl kurių investuotojai, finansų tarpininkai ir nacionaliniai mokesčių administratoriai ES galės naudotis veiksmingesne ir saugesne išskaičiuojamojo mokesčio lengvatos taikymo tvarka. Tokiu būdu investuotojai galės būti greičiau atleidžiami nuo išskaičiuojamojo mokesčio už tarpvalstybinius dividendus ir palūkanų mokėjimą permokos. Be to, sumažės mokesčių mokėtojų dvigubo apmokestinimo rizika ir bus lengviau vykdyti tarpvalstybines investicijas, o dėl to sustiprės kapitalo rinkų sąjunga.
Be to, ES remia skaitmeninę pertvarką, kad padėtų kovoti su sukčiavimu ir remti ES įmones. Pasiūlymu dėl iniciatyvos „PVM skaitmeniniame amžiuje“ - atidaryti naują kortelę, dėl kurio susitarta lapkričio 5 d., bus apribota būtinybė registruotis daugelį kartų PVM mokėtoju skirtingose valstybėse narėse, išplečiant dabartinį vieno langelio principu grindžiamos PVM sistemos modelį. Šis pasiūlymas taip pat padės kovoti su sukčiavimu PVM naudojantis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai išrašant e. sąskaitas faktūras ir teikiant skaitmenines ataskaitas. Naujosiomis taisyklėmis pradedamos spręsti dėl platformų ekonomikos plėtros kylančios problemos ir padedama vienodinti internetinių ir tradicinių trumpalaikio apgyvendinimo ir transporto paslaugų teikimo sąlygas. Jos bus naudingos valstybių narių viešiesiems finansams ir sumažins ES prekiautojų administracines ir reikalavimų laikymosi išlaidas.