2024 m. Europos Sąjunga padarė didelę pažangą didindama savo konkurencingumą pasaulyje įvairiomis iniciatyvomis, kuriomis siekė skatinti tvarų ekonomikos augimą ir pramonės inovacijas. Susidūrusi su neatidėliotinais iššūkiais, pavyzdžiui, ekonomine priklausomybe, geopolitine įtampa ir didėjančia pasauline konkurencija, ES daugiausia dėmesio skyrė strateginėms priemonėms, kuriomis siekė užtikrinti gyvybiškai svarbius išteklius, skatinti technologinę lyderystę ir apsaugoti savo rinkas. Visų pirma buvo plėtojamos prekybos partnerystės ir susitarimai, vykdomos konkurencijos ir prekybos politikos reformos ir užtikrinama atsparesnė ekonomika. Laikydamasi visapusiško požiūrio, ES siekė sustiprinti savo, kaip pasaulinės lyderės tvarios ir sąžiningos prekybos srityje, poziciją, kartu užtikrindama ekonominį saugumą ir skatindama konkurencingą pramoninę aplinką.

Apžvelgiamaisiais metais ES konkurencingumo ateitis tebebuvo neatidėliotinas klausimas ir buvo įvardytas kaip vienas iš naujosios Komisijos prioritetų - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę (žr. 0 skyrių). Nors Europa yra vienas konkurencingiausių ir novatoriškiausių regionų pasaulyje, ji vis dar susiduria su keliomis struktūrinėmis problemomis. ES bendrovės veikia neramiame pasaulyje ir patiria didelių iššūkių. Tai, pavyzdžiui, nesąžininga konkurencija, didelės energijos kainos, įgūdžių ir darbo jėgos trūkumas, be to, bendrovėms sunku gauti kapitalo. 2024 m. naujoji Komisija pristatė konkurencingumo kelrodį - atidaryti naują kortelę – svarbią iniciatyvą, kuria bus grindžiamas tolesnis darbas ES konkurencingumo srityje.

Su ES konkurencingumu susijusių iššūkių daug ir jie kompleksiški, todėl reikia imtis visapusiškų ir sudėtingų atsakomųjų veiksmų. ES jau įgyvendina keletą iniciatyvų, kad padidintų savo įmonių ir pramonės sektorių konkurencingumą. Kompleksinėmis priemonėmis – nuo būsimų standartizacijos - atidaryti naują kortelę poreikių tokiose srityse kaip žaliavos ir kvantinės technologijos numatymo iki techninės paramos priemonės - atidaryti naują kortelę pagrindiniams projektams, kuriais bus didinami pramonės gamybos pajėgumai, remti – siekiama, pavyzdžiui, sudaryti sąlygas ES pasiekti savo tikslą tapti pasauline lydere strateginių technologijų srityje.

Be to, konkurencingumo neturėtų būti siekiama žmonių ar planetos sąskaita. ES užtikrina, kad jos požiūris į augimą ir toliau atitiktų jos vertybes. Be kita ko, ji skatina žiedinę ekonomiką (žr. 4 skyrių), siekia pirmauti strateginių ir žaliųjų technologijų srityse (žr. 4 ir 5 skyrius) ir užtikrina, kad žmonės nuolat turėtų įgūdžių, reikalingų kintantiems pramonės poreikiams tenkinti (6 skyrius).

Metinė bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaita

Siekdama geriau suprasti ir įvertinti bendrosios rinkos veikimą ir ES konkurencingumą, Komisija paskelbė 2024 m. metinę bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitą. - atidaryti naują kortelę Palyginti su ankstesnių metų ataskaitomis, apžvelgiamųjų metų ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama konkurencingumui. 2024 m. ataskaita grindžiama devyniais pagrindiniais konkurencijos veiksniais, nustatytais 2023 m. Komunikate dėl ilgalaikio konkurencingumo. - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę Remiantis šiais veiksniais, bus kasmet stebima ES pažanga. Ataskaitoje taip pat pabrėžiami bendrosios rinkos pranašumai, kuriais galima naudotis siekiant didinti ES konkurencingumą, ir pabrėžiama, kad žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai finansuoti reikia sumaniai derinamų priemonių. Be kita ko, reikia novatoriškiau naudoti ES finansavimą privačioms investicijoms didinti ir saugoti, taip pat naudoti viešuosius pirkimus tvarumui, atsparumui, inovacijoms ir socialiai atsakingai praktikai skatinti.

Letta’os ir Draghi pranešimai

Be pačios Komisijos atliktų analizių, 2024 m. buvo paskelbti du nepriklausomi pranešimai, kuriuose pateikta rekomendacijų, kaip stiprinti bendrąją rinką ir ES konkurencingumą. Buvusio Italijos ministro pirmininko Enrico Letta’os Europos Sąjungos Tarybos, kuriai pirmininkavo Belgija, reikmėms parengtame pranešime „Daug daugiau nei rinka“ - atidaryti naują kortelę pabrėžiama, kad bendroji rinka turi vystytis ir įsitraukti į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir kad reikia nagrinėti naujas plėtros galimybes ir didinti ES saugumą.

Be to, Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen prašymu buvusio Europos Centrinio Banko Pirmininko Mario Draghi parengtoje analizėje „Europos konkurencingumo ateitis. Europos konkurencingumo strategija“ - atidaryti naują kortelę teigiama, kad ES turėtų pasinaudoti perėjimu prie švarios energijos, kad padidintų konkurencingumą ir sumažintų energijos kainas. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad reikia skatinti inovacijas ir spartinti skaitmeninę pertvarką sutelkiant viešąsias ir privačiąsias investicijas, gerinant verslo aplinką ir mažinant biurokratizmą, taip pat suteikiant žmonėms įgūdžių, reikalingų naujoms darbo rinkoms. Galiausiai pranešime pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į dabartines geopolitines aplinkybes, reikia didinti bendrą ES atsparumą, gynybą ir saugumą.

Draghi pranešimo išvados padėjo Komisijai rengti naują Europos tvaraus klestėjimo ir konkurencingumo planą. Trimis pagrindiniais Draghi pranešimo punktais - atidaryti naują kortelę bus grindžiamas ir minėtas konkurencingumo kelrodis. Tai visų pirma būtinybė panaikinti ES ir Kinijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų inovacijų atotrūkį; sukurti bendrą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir konkurencingumo užtikrinimo planą; taip pat didinti saugumą ir mažinti priklausomybę. Minėtas pranešimas taip pat labai padės rengti švarios pramonės kursą konkurencingai pramonei ir kokybiškoms darbo vietoms užtikrinti.

Kitas ES iššūkis – užtikrinti prekybos atvirumo ir ekonominio saugumo pusiausvyrą. Kad ES netaptų pernelyg priklausoma nuo išskirtinių tiekėjų, ji turi didinti savo konkurencingumą, apsaugoti savo ekonomiką nuo rizikos ir megzti partnerystės ryšius su kitais bendrų ekonominių interesų turinčiais subjektais.

Šios trys veiksmų kryptys (skatinti, saugoti ir megzti partnerystės ryšius) sudaro Ekonominio saugumo strategijos - atidaryti naują kortelę pagrindą. Nuo strategijos įgyvendinimo pradžios 2023 m. birželio mėn. Komisija ėmėsi kelių rizikos vertinimo ir mažinimo veiksmų. Ji inicijavo pirmąją rizikos, susijusios su ekonominės priklausomybės ar ekonominės prievartos suginklinimu, peržiūrą ir pradėjo išsamesnę šių klausimų analizę.

Be to, šiuo metu galioja kovos su prievarta priemonė - atidaryti naują kortelę. Ji padeda ES laikantis tarptautinės teisės imtis veiksmų, kai ES nepriklausančios šalys taiko ekonominę prievartą ES arba jos valstybėms narėms.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra kompleksiniai prioritetai; jie gyvybiškai svarbūs ne tik ES konkurencingumui - atidaryti naują kortelę, bet ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai, ekonominiam saugumui ir atviram strateginiam savarankiškumui.

Siekdama skatinti inovacijas, visų pirma giliųjų technologijų inovacijas, 2022 m. ES pradėjo įgyvendinti Naująją Europos inovacijų darbotvarkę. - atidaryti naują kortelę Iš 2024 m. paskelbtos ataskaitos - atidaryti naują kortelę matyti, kad 17 iš 25 darbotvarkės priemonių baigtos vykdyti, o likusios aštuonios tebevykdomos. Giliosios technologijos – tai technologijos, kurios yra tokios novatoriškos, kad dažnai sutrikdo arba visiškai pakeičia pramonės, ekonomikos ar net visuomenės veikimo būdus.

Be to, ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Europos horizontas“ - atidaryti naują kortelę toliau didinamas ES konkurencingumas: sudaromos palankesnės sąlygos bendradarbiauti ir didinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikis. Ja taip pat remiamas technologijų kūrimas ir geresnė sklaida. (Daugiau informacijos apie programą „Europos horizontas“ – 6 skyriuje.) Viena iniciatyvų, sukurtų pagal programą „Europos horizontas“, – minėta Europos inovacijų taryba. Tai inovacijų programa proveržio technologijoms ir inovacijoms nustatyti, plėtoti ir plėsti. Šios programos biudžetas – 10,1 mlrd. EUR - atidaryti naują kortelę.

Kitas svarbus ES konkurencingumo didinimo aspektas yra jos konkurencijos politika - atidaryti naują kortelę, t. y. taisyklės ir teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą bendrovių konkurenciją. Užtikrindama konkurencijos politikos vykdymą, Komisija kuria aplinką, kurioje bendrovės skatinamos būti veiksmingesnės, labiau prisitaikančios ir novatoriškesnės ir kurioje vartotojams siūlomi pranašesni, ekonomiškai efektyvūs produktai. Ji taip pat rengia ES bendroves pasaulinei sėkmei, skatindama investicijas į mokslinius tyrimus, produktų kūrimą ir procesų racionalizavimą, siekdama pralenkti konkurentus. Vykdymo užtikrinimo priemonės labai padeda atgrasyti bendroves nuo antikonkurencinės praktikos.

Antimonopolinės taisyklės

Antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimas - atidaryti naują kortelę paprastai susijęs su bendrovių praktika, kuria siekiama išstumti konkurentus iš rinkos ir taip galiausiai pakenkti vartotojams. Tai nereta skaitmeninių technologijų sektoriaus, ypač didelių technologijų bendrovių, praktika. Pavyzdžiui, 2024 m. Komisija bendrovei „Meta“ skyrė 797,72 mln. EUR baudą - atidaryti naują kortelę už tai kad ji piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi – vykdė susietąjį pardavimą ir taikė nesąžiningas prekybos sąlygas interneto reklaminių skelbimų paslaugų teikėjams, siekdama naudos savo platformai. Kitu atveju Komisija sutiko su bendrovės „Apple“ pasiūlytais prisiimti įsipareigojimais - atidaryti naują kortelę pašalinti kliūtis, ribojančias prieigą prie technologijos, naudojamos atliekant bekontakčius mokėjimus mobiliaisiais įtaisais parduotuvėse.

Konkurencijos taisyklės taip pat gali būti naudojamos siekiant tiesiogiai mažinti dideles kainas ir šalinti nesąžiningas prekybos sąlygas, slopinančias konkurenciją vartotojų nenaudai. Apžvelgiamaisiais metais Komisija skyrė daugiau kaip 1,8 mlrd. EUR baudą bendrovei „Apple“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi - atidaryti naują kortelę nustatant nesąžiningas prekybos sąlygas muzikos programėlių kūrėjams, dėl kurių naudotojams galbūt teko mokėti gerokai didesnius abonentinius mokesčius už srautinį muzikos transliavimą.

Komisija antimonopolines pastangas deda ne vien technologijų pramonės srityje. Gegužės mėn. pagal antimonopolines taisykles ji skyrė 337,5 mln. EUR baudą bendrovei „Mondelēz“ - atidaryti naują kortelę už trukdymą ES vidaus prekybai jos šokolado ir sausainių gaminiais (kai kurie gerai žinomi bendrovės „Mondelēz“ kontroliuojami prekių ženklai yra „Milka“, „Côte d’Or“, „Toblerone“, „Oreo“, „LU“ ir „Belvita“).

Kitoje svarbioje 2024 m. byloje Komisija farmacijos bendrovei „Teva“ skyrė 462,6 mln. EUR baudą - atidaryti naują kortelę už tai, kad ji vilkino su jos išsėtinės sklerozės vaistu „Copaxone“ konkuruojančių vaistų pateikimą rinkai. „Teva“ tai darė dirbtinai išplėsdama „Copaxone“ patentinę apsaugą ir sistemingai skleisdama klaidinančią informaciją apie konkuruojantį produktą, kad jis nepatektų į rinką ir joje neįsitvirtintų.

Susijungimai

ES taip pat saugo konkurencingas rinkas vykdydama susijungimų kontrolę. Kad užkirstų kelią neigiamiems padariniams, pavyzdžiui, kainų šuoliams ir inovacijų slopinimui, Komisija, be kita ko, tiria horizontaliuosius tiesioginių konkurentų susijungimus, vertikaliuosius susijungimus tiekimo grandinėse, konglomeratų susijungimus, apimančius vienas kitą papildančius produktus ar paslaugas.

2024 m. buvo praėję 20 metų - atidaryti naują kortelę nuo ES susijungimų reglamento taikymo pradžios. Tai teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija peržiūri ES masto koncentracijas ir nustato, ar jos suderinamos su bendrąja rinka. Apžvelgiamaisiais metais „Amazon“ atšaukė savo planą įsigyti „iRobot“ - atidaryti naują kortelę, kai Komisija išreiškė susirūpinimą, kad dėl sandorio galėtų sumažėti konkurencija, nes būtų apribota kitų tiekėjų prieiga prie „Amazon“ prekyvietės, o tai galėtų lemti didesnes kainas, prastesnę kokybę ir mažesnes inovacijas vartotojams. Kita vertus, Komisija patvirtino „Microsoft“ ir „Activision“ susijungimo - atidaryti naują kortelę sandorį su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikrų įsipareigojimų. Susijungiančios šalys pasiūlė prisiimti įsipareigojimus, kuriais sprendžiamos visos konkurencijos problemos, ir nustatė priemones, kuriomis, palyginti su dabartine padėtimi, bus gerokai pagerintas debesijos žaidimų srautinis transliavimas.

Siekdama neatsilikti nuo rinkos dinamikos, vasario mėn. Komisija taip pat priėmė peržiūrėtą Pranešimą dėl rinkos apibrėžimo - atidaryti naują kortelę. Peržiūrėtame pranešime atnaujintos gairės, kaip apibrėžti atitinkamas rinkas susijungimų ir antimonopolinėse bylose. Taigi bendrovėms padedama lengviau suprasti, kaip Komisija užtikrina konkurencijos teisės aktų vykdymą ir gerina jų laikymąsi.

Valstybės pagalba

Užsienio subsidijų reglamentas

ES ne tik užtikrina sąžiningą vidaus konkurenciją, bet ir tikrina, ar su tarptautine konkurencija susiduriančios ES įmonės turi tinkamas galimybes sėkmingai veikti. 2023 m. liepos mėn. pradėtu taikyti Užsienio subsidijų reglamentu - atidaryti naują kortelę sprendžiami galimų vidaus rinkos iškraipymų, kuriuos lemia užsienio subsidijos, klausimai. Užsienio investicijos gali suteikti bendrovėms nesąžiningą pranašumą įsigyjant ES įsisteigusias įmones, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose arba priimant sprendimus dėl investicijų ir verslo ES rinkose.

2024 m. Komisija pradėjo keletą tyrimų viešųjų pirkimų srityje. Dėl to tirtos Kinijos bendrovės pasitraukė iš susijusių konkursų. Komisija taip pat inicijavo preliminarią galimų užsienio subsidijų ES vėjo energijos sektoriuje peržiūrą. Ši preliminari peržiūra tebevykdoma.

Be to, Komisija atliko išsamų tyrimą dėl Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsisteigusio telekomunikacijų operatoriaus „e&“ pasiūlymo įsigyti ES (Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje) įsisteigusį telekomunikacijų operatorių „PPF Telecom Group BV“. Komisijai preliminariai susirūpinimą kėlė tai, kad „e&“ galbūt buvo gavusi užsienio subsidijų, galėjusių iškraipyti bendrąją rinką. Rugsėjo mėn. Komisija šį sandorį patvirtino, atsižvelgdama į susijusių šalių pasiūlytus prisiimti įsipareigojimus, kuriais susirūpinimą kėlę klausimai buvo išspręsti.

Pramonės politika - atidaryti naują kortelę paprastai reiškia politiką, kuria skatinama ekonominė veikla. Ji gali apimti labai įvairias priemones: nuo struktūrinių pokyčių įvairiuose pramonės sektoriuose ir palankios aplinkos bendrovėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kūrimo iki geresnio mokslinių tyrimų, naujų technologijų ir inovacijų pramoninio potencialo išnaudojimo. ES pramonės politika - atidaryti naują kortelę siekiama didinti ES pramonės konkurencingumą ir skatinti tvaresnę, atsparesnę ir labiau skaitmeninę ekonomiką, kurioje kuriamos darbo vietos.

Apžvelgiamaisiais metais ES keliais priimtais teisės aktais ir reglamentais atnaujino savo pramonės politikos sistemą. Ypatingos svarbos žaliavų aktu - atidaryti naują kortelę užtikrinama prieiga prie strateginių žaliavų, o Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu - atidaryti naują kortelę skatinama švarių technologijų gamyba. Šie du aktai yra 2023 m. pasiūlyto Žaliojo kurso pramonės plano - atidaryti naują kortelę dalis. Juo siekiama padidinti ES nulinio ŠESD balanso technologijų pramonės konkurencingumą ir padėti greitai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Be to, Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentu - atidaryti naują kortelę nustatomi nauji gaminių projektavimo ir perdirbimo reikalavimai, o peržiūrėta Pramoninių išmetamų teršalų direktyva - atidaryti naują kortelę sustiprinama taršos kontrolė. Galiausiai komunikatu „Pažangiosios medžiagos pramonės lyderystei“ - atidaryti naują kortelę grindžiami naujausių medžiagų moksliniai tyrimai ir inovacijos, laikantis Europos žaliojo kurso (žr. 4 skyrių) ir pramonės tikslų.

Šios iniciatyvos labai padeda didinti ES konkurencinį pranašumą ir lyderystę pasauliniu mastu pereinant prie tvarios ekonomikos. ES pramonės politika parengta taip, kad atitiktų kintančius ES rinkos poreikius ir padėtų užtikrinti, kad ES išliktų viena žaliosios pertvarkos lyderių.

Pramonės politika taip pat yra labai svarbi siekiant ne tik veiksmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, bet ir gauti iš jo naudos. 2024 m. ES įvertino 2023 m. pradėtus dialogus dėl perėjimo prie švarios energijos - atidaryti naują kortelę, kurie yra naujas būdas ES bendradarbiauti su pramone ir socialiniais partneriais, leidžiantis suprasti jų dabartinius iššūkius ir stiprinti bei remti žaliojo kurso įgyvendinimą. Per surengtus devynis dialogus daugiausia dėmesio skirta vandeniliui, energijai imlioms pramonės šakoms, švarioms technologijoms, energetikos infrastruktūrai, ypatingos svarbos žaliavoms, miškų bioekonomikai, miestams, švariam judumui ir plienui. Dialogai parodė, kad reikia supaprastinti reglamentavimą, užtikrinti gausią ir įperkamą švarią energiją, modernią infrastruktūrą ir geresnes galimybes gauti finansavimą, taip pat kurti tvirtesnę bendrąją rinką pasaulinėje konkurencinėje aplinkoje.

Diplomatija žaliavų srityje

Galimybė gauti žaliavų - atidaryti naują kortelę pasaulio rinkose yra vienas iš ES prioritetų. 2024 m. ES ėmėsi svarbių veiksmų, kad išplėstų bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ypatingos svarbos žaliavų, kurios yra labai svarbios pasaulinei žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, srityje.

Balandžio mėn. ES, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis partnerystės šalys, prie kurių prisijungė Kazachstanas, Namibija, Ukraina ir Uzbekistanas, paskelbė, kad pradeda veikti Apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis partnerystės forumas - atidaryti naują kortelę – nauja bendradarbiavimo ypatingos svarbos žaliavų srityje platforma. 2024 m. prisijungė dar vienuolika šalių ir teritorijų: Argentina, Dominikos Respublika, Ekvadoras, Filipinai, Grenlandija, Kongo Demokratinė Respublika, Meksika, Peru, Serbija, Turkija ir Zambija.

2023 m. paskelbtas ypatingos svarbos žaliavų klubas tapo Apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis partnerystės forumo dalimi. Forumas suburia šalis, kurios šių išteklių turi daug, ir tas, kurioms jų daug reikia.

ES taip pat pasirašė dvišalius susitarimo memorandumus su Australija, Norvegija, Ruanda, Serbija ir Uzbekistanu ir taip dar išplėtė savo ypatingos svarbos žaliavų srities partnerių tinklą ir užtikrino diversifikuotą ir tvarų tokių medžiagų tiekimą tiek ES, tiek jos šalims partnerėms.

Tvirtesni susitarimai prekybai palengvinti

Prekybos susitarimais įvairinamos ES bendrovių galimybės susisiekti su prekybos partneriais ir didinamas ES ekonomikos atsparumas vis nestabilesnio geopolitinio klimato sąlygomis. Be to, eksportas siejamas su daugiau kaip 30 mln. darbo vietų ES, o užsienio investicijos bendrojoje rinkoje – su beveik 10 mln.

2024 m. ES sudarė skaitmeninės prekybos susitarimą su Singapūru - atidaryti naują kortelę, kuriuo bus sustiprinti tarpvalstybiniai duomenų srautai ir kuris bus naudingas skaitmeninę prekybą vykdančioms bendrovėms ir vartotojams. Tai pirmasis tokio pobūdžio ES susitarimas.

Komisija taip pat užbaigė derybas - atidaryti naują kortelę dėl novatoriško ES ir MERCOSUR partnerystės susitarimo - atidaryti naują kortelę. Jis sudaromas abiem pusėms kritiniu metu, o sustiprinus geopolitinį, ekonominį, tvarumo ir saugumo sričių bendradarbiavimą juo sukuriamos didelės galimybės gauti abipusės naudos.

ES taip pat sustiprino savo santykius su bendraminčiais partneriais, įskaitant Kanadą - atidaryti naują kortelę ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalis, siekdama skatinti sąžiningą skaitmeninę transformaciją, kuria gerbiamos pagrindinės teisės.

Kovo 26 d. Briuselyje (Belgija) ES ir Pietų Korėja surengė antrą Skaitmeninės partnerystės tarybos posėdį - atidaryti naują kortelę, kuriame dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą piliečių ir ekonomikos labui bendradarbiauti pagrindinių skaitmeninių technologijų srityje.

ES įmonių apsauga nuo nesąžiningos prekybos

2024 m. ES ėmėsi svarbių veiksmų, kad apsaugotų ES įmones nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Apžvelgiamaisiais metais Komisija iš viso pradėjo 33 naujas bylas dėl prekybos apsaugos priemonės - atidaryti naują kortelę, taigi bendras bylų, įskaitant peržiūras, skaičius padidėjo iki 63. Šis skaičius gerokai didesnis nei 2023 m. pradėtų naujų bylų skaičius (12). Komisija taip pat nustatė 10 laikinųjų priemonių (įskaitant vieną antisubsidinę priemonę) ir septynias galutines antidempingo priemones (įskaitant vieną antisubsidinę priemonę). Šios bylos ir priemonės labai padeda užtikrinti ES konkurencingumą ir darbo vietas – 2024 m. apsaugotos 629 655 darbo vietos.

Komisija taip pat nustatė galutinius kompensacinius muitus iš Kinijos importuojamoms elektrinėms transporto priemonėms su baterijomis - atidaryti naują kortelę. Sprendimas priimtas atlikus tyrimą, per kurį nustatyta, kad elektrinių transporto priemonių su baterijomis vertės grandinei Kinijoje naudingas nesąžiningas subsidijavimas, o tai kelia ekonominės žalos ES gamintojams grėsmę. ES ir Kinija toliau palaiko ryšius techniniu lygmeniu, siekdamos galimų derybų dėl įsipareigojimų dėl kainos rezultatų. Komisija tebėra visapusiškai įsipareigojusi rasti abipusiškai priimtiną sprendimą, kartu tvirtai gindama ES įmones nuo nepagrįstų atsakomųjų priemonių. Be to, siekiant apsaugoti ES plieno gamintojus nuo didelių pasaulinių plieno perteklinių pajėgumų dar dvejiems metams pratęstos plieno importui taikomos apsaugos priemonės - atidaryti naują kortelę.

Taip pat padaryta tolesnė pažanga šalinant kliūtis ES eksportui į ES nepriklausančias šalis: pašalinta 41 kliūtis, dariusi poveikį prekėms tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, vaistai ir automobilių pramonė. Visų pirma Komisija sėkmingai išsprendė problemą dėl Turkijos teisės aktų, kuriais buvo diskriminuojamas ES traktorių eksportas, ir atvėrė galimybę patekti į 2,5 mlrd. EUR vertės rinką.