Per pastaruosius kelerius metus Europa prisitaikė prie sparčiai kintančios skaitmeninės aplinkos ir siekė užtikrinti, kad technologijos būtų naudingos visuomenei, inovacijos didintų Europos Sąjungos konkurencingumą bei technologinį suverenumą ir būtų kuo labiau mažinama rizika piliečiams. Siekiant pagerinti junglumą visoje ES milijardai eurų investuota į šviesolaidinių ir 5G tinklų plėtrą. Be to, siekiama užtikrinti, kad darbuotojai turėtų skaitmeninei ateičiai reikiamų įgūdžių. Novatoriškais Skaitmeninių paslaugų ir Skaitmeninių rinkų aktais jau užtikrinama, kad skaitmeninė erdvė būtų saugesnė ir teisingesnė visiems ir kad technologijų milžinės prisiimtų atsakomybę už daromą didelį poveikį visuomenei ir ekonomikai. ES taip pat pirmauja užtikrindama, kad dirbtinis intelektas (DI) būtų saugesnis ir patikimesnis, drauge šalindama su jo netinkamu naudojimu susijusią riziką. Siekiant skatinti inovacijas, sustiprintas mokslinių tyrimų organizacijų ir universitetų bendradarbiavimas ir gerokai padidintos investicijos į pažangiąsias technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, puslaidininkius, kvantinę kompiuteriją ir kosmoso technologijas.

Beveik įpusėjus Europos skaitmeniniam dešimtmečiui - atidaryti naują kortelę, ES įvertino pažangą siekiant tikslų, kuriais grindžiama ES skaitmeninė transformacija. Laikantis bendro plano ir atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus iki 2030 m. pasiektinus tikslus, ketinama technologijas integruoti į visas visuomenės sritis – nuo mokyklų ir ligoninių iki didelių ir mažųjų įmonių – ir suteikti ES žmonėms priemonių kuo geriau naudotis visomis interneto teikiamomis galimybėmis.

Iš 2024 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitos - atidaryti naują kortelę matyti, kiek ES nuveikė įgyvendindama šiuos tikslus ir kuriose srityse dar reikia pasistūmėti. Ataskaitoje visos valstybės narės raginamos toliau remti vietos startuolius, skatinti skaitmeninį raštingumą savo bendruomenėse ir gerinti DI ir duomenų analitikos diegimą įmonėse ir puslaidininkių gamybos srityje. ES taip pat atnaujino savo rekomendacijas kiekvienai valstybei narei, atsižvelgdama į skirtingus pranašumus ir iššūkius visoje ES.

Dirbtinis intelektas, virtualieji pasauliai ir superkompiuteriai

DI tampa Europos visuomenės ir ekonomikos pokyčius skatinančia jėga. DI keičia pagrindinius procesus ir verslo modelius visuose sektoriuose – nuo gamybos iki sveikatos priežiūros ir švietimo – ir teikia vilčių, kad bus padidintas veiksmingumas ir augimas. Tačiau dėl dirbtinio intelekto taip pat kyla iššūkių etiško kūrimo, pagrindinių teisių ir kibernetinio saugumo srityse. Siekiant išnaudoti visą šios technologijos potencialą ir spręsti susijusias problemas, reikia kruopščiai derinti įvairias politikos sritis.

ES nori būti DI srities lyderė, bet ne bet kokia kaina. Ji pasisako už atsakingą DI, kuris pirmenybę teiktų žmonėms. Rugpjūčio mėn. įsigaliojusiame ES DI akte - atidaryti naują kortelę, kuriuo pirmą kartą pasaulyje realiai bandoma reglamentuoti šią technologiją, nustatytos aiškios taisyklės ir gairės, kaip DI galima naudoti ir kaip jį reikėtų plėtoti. Taip bus užtikrinta, kad DI sistemos būtų patikimos, sąžiningos ir nešališkos ir kad jomis būtų apsaugotos pagrindinės žmonių teisės. Suderintas taisyklių rinkinys palengvins DI kuriančių bendrovių darbą, nes sumažės biurokratizmas ir bus skatinamos inovacijos. Šios taisyklės taip pat padės bendrovėms suvokti, ko tikėtis.

Gegužės mėn. įsteigta nauja Europos dirbtinio intelekto tarnyba - atidaryti naują kortelę parengs aiškias gaires su DI dirbančioms bendrovėms ir kūrėjams ir užtikrins, kad naujosios taisyklės būtų vienodai įgyvendinamos visoje ES. Kaip DI ekspertinių žinių centras visoje ES, tarnyba taip pat turės galimybę reikšti nuomonę dėl tvirtinamų DI modelių ir net galės neleisti naudoti šališku ar nesaugiu laikomo DI. Rugsėjo mėn. ES paskelbė DI paktą - atidaryti naują kortelę, kad paskatintų organizacijas planuoti iš anksto ir pradėti įgyvendinti jo reikalavimus iki teisinio termino.

DI inovacijų priemonių rinkinys DI startuoliams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms remti

Šis 2024 m. sausio mėn. pradėtas įgyvendinti priemonių rinkinys padės ES startuoliams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms kurti patikimą DI.

Derindama mokslinius tyrimus ir reglamentavimą, ES kuria sau vietą pasaulinėje technologijų sistemoje. DI aktu nustatomas pasaulinis standartas ir užtikrinama ES, kaip vienos lyderių, pozicija. Rugsėjo mėn. ES pasirašė Europos Tarybos pagrindų konvenciją dėl dirbtinio intelekto - atidaryti naują kortelę – pirmąjį teisiškai privalomą tarptautinį susitarimą dėl DI, kuris visiškai suderintas su DI aktu.

ES taip pat yra įsipareigojusi - atidaryti naują kortelę užtikrinti atviras ir prieinamas rinkas, ypač virtualiųjų pasaulių ir generatyvinio DI, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos ir monopoliams nebūtų leidžiama slopinti inovacijų. Tikslas – sukurti aplinką, kurioje mažesnės bendrovės ir startuoliai galėtų konkuruoti su technologijų milžinėmis.

Nors DI ir virtualieji pasauliai plečia skaitmeninių inovacijų ribas, kompiuterijos pajėgumai, kurių reikia šioms technologijoms tobulinti, labai priklauso nuo galingų kompiuterių. 2024 m. rugsėjo mėn. ES paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl esamų superkompiuterių atnaujinimo ir kelių naujų superkompiuterių su DI pajėgumais įsigijimo. Taip siekiama plėsti didžiausią viešąjį superkompiuterių tinklą pasaulyje. Naudojantis šiais kompiuteriais sprendžiamos kai kurios didžiausios žmonijos problemos, pavyzdžiui, spartinamas vaistų atradimas arba gerinamas klimato modeliavimas.

ES žvelgia ir už eksalygmens kompiuterijos ribų ir numato ateitį, kurioje dėl naujos kartos kvantinių kompiuterių moksliniai proveržiai galėtų pasiekti precedento neturintį tempą. Tačiau, kadangi kvantiniai kompiuteriai taip pat galėtų nulaužti dabartines šifravimo sistemas, gegužės mėn. ES paskelbė rekomendaciją - atidaryti naują kortelę, kuria valstybės narės raginamos tobulinti šifravimo metodus, kad būtų apsaugoti ypatingos svarbos duomenys.

Junglumas

2024 m. ES toliau investavo į skaitmeninę infrastruktūrą. Ji skyrė 420 mln. EUR pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį - atidaryti naują kortelę – ES finansavimo programą, kuria remiamas skaitmeninių paslaugų diegimas. Pagal naująją EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies darbo programą - atidaryti naują kortelę 2024–2027 m. bus skirta dar 865 mln. EUR 5G diegimui bendruomenėse ir pagrindiniuose transporto maršrutuose remti, taip pat jūriniams kabeliams tiesti, siekiant sustiprinti ES pagrindinius tinklus – didelio pajėgumo duomenų perdavimo linijas, kurios yra ES interneto infrastruktūros pagrindas.

Vasario mėn. ES paskelbė rekomendaciją - atidaryti naują kortelę dėl jūrinių kabelių apsaugos ir pripažino juos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais. Jūriniais kabeliais perduodama didžioji dalis pasaulio duomenų, tačiau jiems kenkia daroma žala ir diversijos. Siekiant užtikrinti pasaulinę komunikaciją ir ekonominį saugumą, juos reikia saugoti.

2024 m. priimtu Gigabitinės infrastruktūros aktu - atidaryti naują kortelę siekiama paspartinti ir palengvinti didelio pajėgumo tinklų, pavyzdžiui, šviesolaidinių ir 5G, diegimą įmonėms. Nebelieka sudėtingų pildytinų dokumentų, patvirtinimų ir taisyklių, dėl kurių iki šiol buvo lėtinamas tinklo diegimas, ir užtikrinamas spartesnis internetas, geresnis junglumas ir geresnės paslaugos visiems. Drauge priimta Rekomendacija dėl gigabitinio ryšio - atidaryti naują kortelę skatinama tiekėjų konkurencija ir vartotojams užtikrinama daugiau galimybių ir geresnės kainos. Taip pat buvo pasiektas susitarimas dėl taisyklių dėl skambučių ir tekstinių žinučių, siunčiamų iš vienos valstybės narės į kitą, kuriomis iki 2032 m. užtikrinama nuolatinė pažeidžiamų vartotojų apsauga nuo galimų didelių tokių paslaugų kainų.

ES puslaidininkių pramonė

Puslaidininkiais (paprastai vadinamais lustais) grindžiami prietaisai, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio gyvenimo: nuo išmaniųjų telefonų mūsų kišenėse iki mūsų vairuojamų automobilių. Investuodama į mokslinius tyrimus, gamybos priemones ir infrastruktūrą, ES siekia tapti labiau nepriklausoma puslaidininkių gamybos srityje.

Verslo vykdymas skaitmeninėmis priemonėmis

Į kitas valstybes nares besiplečiančios bendrovės dažnai turi įrodyti tų valstybių narių valdžios institucijoms, kad jos yra ES bendrovės, ir iš naujo pateikti informaciją, pavyzdžiui, savo registruotos buveinės duomenis arba teisinių atstovų vardus ir pavardes, nors šie duomenys jau prieinami jų valstybės narės verslo registre. Gruodžio mėn. priimtomis naujomis ES bendrovių taisyklėmis - atidaryti naują kortelę bus nustatytos skaitmeninės priemonės šiai administracinei naštai sumažinti. Bendrovėms nebereikės iš naujo teikti dokumentų steigiant patronuojamąsias įmones ar filialus kitose valstybėse narėse, nes pagal vienkartinio duomenų pateikimo principą šia informacija verslo registrai keisis tiesiogiai. Be to, daugiakalbis ES bendrovės pažymėjimas – iš esmės ES bendrovės tapatybės kortelė – leis bendrovėms lengvai įrodyti, kad jos yra teisiškai įregistruotos ES, o ES įgaliojimas suteiks atstovams galimybę teisinius ir verslo reikalus tvarkyti tarpvalstybiniu mastu.

ES taip pat kuria geriau susietas viešojo administravimo institucijas, pavyzdžiui, susiedama savo Verslo registrų sąveikos sistemą - atidaryti naują kortelę, kuri jungia verslo registrus visoje ES, su tikrųjų savininkų registrų - atidaryti naują kortelę ir nemokumo registrų - atidaryti naują kortelę sistemomis. Tai taip pat palengvins prieigą prie bendrovių informacijos vidaus rinkoje.

Komisija ir valstybės narės taip pat kuria bendrą skaitmeninių deklaracijų portalą - atidaryti naują kortelę, kad sumažintų bendrovėms (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones), komandiruojančioms darbuotojus į kitas valstybes nares, tenkančią administracinę naštą. Nauja internetinė sistema padės bendrovėms, siunčiančioms darbuotojus į kitas valstybes nares, laikytis nacionalinių ataskaitų teikimo taisyklių. Sistema bus prieinama visomis oficialiosiomis ES kalbomis, ja bus paprasta naudotis ir naudotojai galės pakartotinai naudoti ankstesnių ataskaitų informaciją.

Skaitmeninis transportas ir judumas

ES imasi veiksmų, kad pagerintų mūsų judumą miestuose. Dalijimosi duomenimis projektas „DeployEMDS“ - atidaryti naują kortelę yra vienas ES pastangų sukurti bendrą judumo duomenų erdvę - atidaryti naują kortelę kertinių akmenų. Projektu siekiama sukurti sistemą, kuri leistų miestams realiuoju laiku dalytis informacija apie eismo srautus ir viešąjį transportą. Šis pažangus tinklas, kurio bandymai jau vyksta devyniuose miestuose ir regionuose, padės nustatyti ir spręsti judumo mieste problemas visoje ES.

Sparčiai vystantis bepiločių orlaivių technologijoms, tampa labai svarbu nustatyti aiškias šios srities taisykles. ES priėmė naujas priemones - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama spręsti unikalius saugos iššūkius besiformuojančių oro transporto paslaugų srityje. Tikslas dvejopas: supaprastinti reguliavimo procesus, kartu išlaikant aukštus saugos standartus, ir suderinti taisykles visose valstybėse narėse. Šiomis suderintomis taisyklėmis bus palengvintas bepiločių orlaivių kūrėjų ir naudotojų gyvenimas. Aiškios ir nuoseklios taisyklės taip pat suteiks bendrovėms pasitikėjimo, kad jos galėtų investuoti į naujas bepiločių orlaivių technologijas, kurios skatins inovacijas visoje ES.

Saugesnės internetinės paslaugos

Nors internetas yra neįkainojamas, jis taip pat kelia iššūkių. Tai, pavyzdžiui, klaidinga informacija, neteisėta neapykantą kurstanti kalba ir kitų formų neteisėtas turinys bei praktika. Siekdama pažaboti tokią praktiką ir padidinti saugumą internete, ES priėmė du pagrindinius teisės aktus – Skaitmeninių paslaugų aktą - atidaryti naują kortelę (SPA) ir Skaitmeninių rinkų aktą - atidaryti naują kortelę (SRA).

SPA reikalaujama, kad interneto platformos aktyviau šalintų neteisėtą turinį, didintų savo algoritmų skaidrumą ir uždraustų tam tikrų rūšių tikslinę reklamą. 2024 m. vasario mėn. aktas pradėtas taikyti visoje ES: nustatytos naujos taisyklės interneto platformoms, socialinei žiniasklaidai ir e. prekybos svetainėms. Didesnės platformos, vadinamos labai didelėmis interneto platformomis, dėl savo didesnės įtakos turi laikytis griežtesnių taisyklių.

Užtikrinant SPA vykdymą pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vaikų apsaugai. Imtasi veiksmų prieš tris pagrindines platformas, kuriose buvo netinkamai tikrinamas amžius ir nepilnamečiai susidūrė su žalingu turiniu. Be to, mokytojai rengiami būti Skaitmeninių paslaugų akto sergėtojais - atidaryti naują kortelę, kad padėtų mokiniams įveikti iššūkius internete, pavyzdžiui, spręsti patyčių kibernetinėje erdvėje ir klaidingos informacijos problemas. Taip jauniesiems naudotojams sukuriama saugesnė skaitmeninė erdvė. 2024 m., kuriais išleista įsivertinimo priemonė, kurios tikslas – padėti platformoms geriau apsaugoti vaikus internete, taip pat suėjo antrieji Vaikams geresnio interneto strategijos metai - atidaryti naują kortelę.

Pagal SPA atliekamas platformų parengties testavimas nepalankiausiomis sąlygomis - atidaryti naują kortelę ir skelbiamos rizikos mažinimo ir aiškaus DI turinio ženklinimo gairės - atidaryti naują kortelę, taigi šis aktas padeda apsaugoti rinkimų integralumą nuo internetinių grėsmių, įskaitant dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį. Kovo mėn. priimtomis papildomomis taisyklėmis - atidaryti naują kortelę bus apribotas asmens duomenų naudojimas politinėje reklamoje tiek internete, tiek realiame gyvenime. Jose nustatyta, kad politinėje reklamoje turi būti skaidrumo ženklai, reikalaujama, kad būtų gautas aiškus sutikimas dėl tikslinio adresavimo internetu ir draudžiamas profiliavimas remiantis neskelbtinais asmens duomenimis. Europos saugykloje bus pateikiama išsami informacija apie visas politines reklamas ir jų tikslinio adresavimo metodus, taip sumažinant manipuliavimo ir užsienio šalių kišimosi riziką. Reklama ne ES subjektų vardu uždraudžiama likus trims mėnesiams iki rinkimų.

Siekiant kovoti su naujomis seksualinės prievartos prieš vaikus internete grėsmėmis, pavyzdžiui, sintetine sankaita ir pedofilų forumais, pasiūlyta - atidaryti naują kortelę peržiūrėti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus taisykles. Naujosiomis taisyklėmis taip pat bus sustiprinta prevencija ir parama aukoms ir nustatyti minimalieji baudžiamojo persekiojimo standartai ES. Kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete laikinos teisinės priemonės galiojimas pratęstas iki 2026 m., kad būtų sudarytos sąlygos savanoriškomis priemonėmis nustatyti ir pašalinti netinkamą turinį. Šios pastangos padeda apsaugoti vaikus internete, o ES rengia pastovesnius teisės aktus, kad šie klausimai būtų sprendžiami veiksmingai.

Didėjanti netolerancijos banga internete ne tik prieštarauja pagrindiniams ES principams, bet ir kelia didelę grėsmę aukoms ir kelia pavojų saviraiškos laisvei bei demokratiniam diskursui. Socialinės žiniasklaidos platformoms dabar taikoma griežtesnė priežiūra, nes ES bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis, kad apsaugotų nepilnamečius, užtikrintų didesnį platformų skaidrumą, kovotų su neteisėtu turiniu ir sistemine dezinformacija bei pagerintų vykdymo užtikrinimą rengiamais bendrais mokymais, diskusijomis ir atliekamais moksliniais tyrimais.

SPA daugiausia dėmesio skiriama naudotojų apsaugai ir kovai su neteisėtu turiniu, o SRA užtikrinama, kad mūsų skaitmeninė rinka išliktų sąžininga ir konkurencinga. SRA yra viena iš pirmųjų priemonių didelių skaitmeninių įmonių galiai reguliuoti. Jis taikomas kartu su ES konkurencijos taisyklėmis, kurios vis dar taikomos visa apimtimi. Jame nustatyti aiškūs didelių skaitmeninių platformų, tokių kaip paieškos sistemos, programėlių parduotuvės ir pranešimų mainų paslaugos, pripažinimo prieigos valdytojomis kriterijai. Nuo 2024 m. kovo mėn. prieigos valdytojai (šiuo metu jų yra septyni) turi laikytis - atidaryti naują kortelę viso SRA nustatytų leistinų ir neleistinų veiksmų sąrašo, kad netrukdytų konkurencijai. Taip bus užtikrinta, kad mažesnės bendrovės turėtų sąžiningas galimybes konkuruoti, o vartotojai turėtų platesnį pasirinkimą ir jiems būtų siūlomos sąžiningesnės kainos.

Kaip ES užtikrino SRA vykdymą 2024 m.?

2024 m. buvo pradėtos taikyti dvi pranešėjų priemonės, sudarančios galimybę asmenims pateikti informaciją, padedančią nustatyti ir atskleisti žalingą platformų praktiką, kartu apsaugant juos nuo atsakomųjų veiksmų. Siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine rinka, ypač kalbant apie nuomonės formuotojus internete ir mažmeninės prekybos platformas, labai svarbus skaidrumas.

Atlikus įrašų socialinėje žiniasklaidoje tikslinę atrankinę patikrą nustatyta, kad nuomonės formuotojai internete retai atskleidžia, kad jų kuriamas turinys yra komercinio pobūdžio:

• 97 % nuomonės formuotojų skelbė komercinį turinį, tačiau
• tik 1 iš 5 nurodė, kad tai buvo reklama.

Elektroninės prekyvietės populiarėja, tačiau nustatyta, kad vartotojai klaidinami dėl kainų ir sąlygų. Po bendrų nacionalinių vartotojų institucijų ir ES veiksmų kelios interneto platformos įsipareigojo tobulinti savo komercinę praktiką.

Probleminė rinkodaros veikla rodo, kad, siekiant apsaugoti vartotojus internete, reikia geresnių teisės aktų. Spalio mėn. atliktoje peržiūroje - atidaryti naują kortelę nustatyta ES vartotojų apsaugos taisyklių spragų, tokių kaip neaiškūs teisės aktai, skirtingose šalyse nevienodai taikomos taisyklės ir prastas vykdymo užtikrinimas. 2025 m. bus išsamiai peržiūrėtos konkrečios tobulintinos sritys.

Kibernetinis saugumas

Nedaug įvykių gali taip pakenkti vartotojų pasitikėjimui, rinkų stabilumui ir institucijų patikimumui, kaip duomenų saugumo pažeidimas arba internetinių paslaugų tiekimo nutraukimas. Todėl kibernetinis saugumas yra tapęs itin didelį susirūpinimą keliančiu klausimu visiems.

Spalio mėn. pradėtas taikyti teisės aktas dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visose valstybėse narėse pasiekti (žinomas kaip TIS 2 direktyva - atidaryti naują kortelę). Jame numatytos teisinės priemonės, kuriomis siekiama padidinti bendrą kibernetinio saugumo lygį ES, ir išplečiama kibernetinio saugumo taisyklių taikymo sritis įtraukiant papildomus ypatingos svarbos sektorius ir subjektus. Šie sektoriai, be kita ko, yra viešųjų elektroninių ryšių, skaitmeninių paslaugų, nuotekų ir atliekų tvarkymo, kosmoso, pašto paslaugų ir viešojo administravimo sektoriai.

ES taip pat pasiekė politinį susitarimą - atidaryti naują kortelę dėl taisyklių, kuriomis siekiama gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir stiprinti jų gebėjimą aptikti kibernetines grėsmes, joms pasirengti ir į jas reaguoti (Kibernetinio solidarumo aktas). Šios taisyklės iš esmės pakeis ES masto kibernetinių grėsmių aptikimą, parengtį joms ir reagavimą į incidentus, o preliminarus susitarimas apima kibernetinio saugumo įspėjimo sistemos planus, reagavimo į ekstremaliąsias situacijas mechanizmą ir valdomų saugumo paslaugų sertifikavimą.

2024 m. sausio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama didinti ES institucijų kibernetinį saugumą. Jomis institucijoms nustatytos aiškios vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, taip pat kibernetinio saugumo valdymo ir kontrolės sistemų kūrimo gairės. Šios priemonės padės užkirsti kelią duomenų saugumo pažeidimams ir kibernetiniams išpuoliams, kurie galėtų daryti poveikį viešosioms paslaugoms, asmens duomenims ir bendram pasitikėjimui skaitmeninėmis sistemomis.

Kiekvienu žmonių naudojamu skaitmeniniu produktu turi būti užtikrinamas jų saugumas. Spalio mėn. priimtu Kibernetinio atsparumo aktu - atidaryti naują kortelę (kuris bus pradėtas taikyti 2027 m. pabaigoje) tai bus pasiekta užtikrinant saugesnę aparatinę ir programinę įrangą. Reikalaujama, kad gamintojai visuose produktuose, kuriuose yra skaitmeninių komponentų, – nuo išmaniųjų telefonų iki kavos aparatų – įdiegtų saugumo priemones. Taisyklėse nurodoma, kad saugumo vertinimus, pažeidžiamumo valdymą ir programinės įrangos atnaujinimus reikia atlikti visą gaminio gyvavimo ciklą.

Birželio mėn. vykusiose kibernetinio saugumo pratybose buvo išbandytas ES pasirengimas didelio masto kibernetiniam išpuoliui imituojant išpuolį prieš energetikos sektorių. Po to buvo pateiktos ataskaitos ir rekomendacijos dėl kibernetinio saugumo telekomunikacijų, elektros energijos ir ryšių tinklų sektoriuose. ES priėmė pirmąją kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą - atidaryti naują kortelę, kurioje nustatytos ES masto IRT produktų sertifikavimo per visą jų gyvavimo ciklą taisyklės. ES taip pat investuoja daugiau kaip 210 mln. EUR - atidaryti naują kortelę kibernetinei gynybai ir skaitmeniniams pajėgumams visoje Europoje didinti.

Duomenų valdymas ir apsauga ES

Duomenys yra šiuolaikinės ekonomikos variklis, o kiekviena pramonės šaka kliaujasi laisvu informacijos srautu. Šis junglumas atveria pasaulines rinkas visų dydžių bendrovėms, tačiau taip pat kelia problemų, susijusių su saugiu ir sąžiningu duomenų tvarkymu ir dalijimusi jais.

Sausio mėn. įsigaliojo naujas teisės aktas - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama, kad dalijimasis duomenimis ES būtų skaidresnis ir prieinamesnis. Duomenų akte apibrėžiama, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudoti duomenis, suteikiant bendrovėms saugią prieigą prie esminių duomenų. Geresnė prieiga prie pramonės duomenų skatina konkurenciją ir inovacijas, ypač mažesnių bendrovių. Tai leis joms kurti naujus produktus ir paslaugas ir konkuruoti su didesnėmis bendrovėmis. Gegužės mėn. taip pat imtasi teisinių veiksmų - atidaryti naują kortelę prieš 18 valstybių narių, kurios neįsteigė tinkamų institucijų Duomenų valdymo akto - atidaryti naują kortelę, kuriuo nustatomos dalijimosi duomenimis visoje ES taisyklės, įgyvendinimui prižiūrėti.

Birželio mėn. pradėjus taikyti naujas taisykles, dabar bus galima pakartotinai naudoti daugiau viešųjų duomenų rinkinių - atidaryti naują kortelę. Jos taikomos didelės vertės duomenų rinkiniams - atidaryti naują kortelę, kuriuose pateikiama informacija apie šešias temines sritis, įskaitant geoerdvinius duomenis, Žemės stebėjimą ir judumą. Taisyklėmis bus skatinamos inovacijos tokiose srityse kaip DI. Sukūrus Europos sveikatos duomenų erdvę - atidaryti naują kortelę, piliečiai galės visiškai kontroliuoti savo sveikatos duomenis, tačiau laikantis griežtų sąlygų juos vis tiek bus galima naudoti moksliniams tyrimams ir visuomenės sveikatos poreikiams.

Sveikatos duomenų ekonomikos augimo potencialas

• 5,5 mlrd. EUR sutaupyta ES per daugiau kaip 10 metų dėl geresnės prieigos prie sveikatos duomenų ir keitimosi jais sveikatos priežiūros srityje.
• 20–30 % didesnis skaitmeninės sveikatos rinkos augimas.
• 5,4 mlrd. EUR sutaupyta ES per daugiau kaip 10 metų dėl geresnio sveikatos duomenų naudojimo moksliniams tyrimams, inovacijoms ir politikos formavimui.

Pasaulyje, kuriame vis daugiau dalijamasi duomenimis, ES duomenų apsaugos teisės aktu – Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu - atidaryti naują kortelę (BDAR) – taip pat užtikrinama, kad pažanga nebūtų daroma privatumo sąskaita. BDAR ir toliau yra visų ES skaitmeninės politikos sričių, susijusių su asmens duomenimis, kertinis akmuo. Juo žmonėms suteikiama galimybė kontroliuoti savo asmens duomenis ir nustatoma, kas gali su jais susipažinti. BDAR tebėra svarbiausias duomenų apsaugos sistemų pavyzdys visame pasaulyje. Be to, 2024 m. BDAR taikymo ataskaitoje - atidaryti naują kortelę nustatytos tam tikros tobulintinos sritys, įskaitant tarpvalstybinių atvejų nagrinėjimą. Šis klausimas jau buvo sprendžiamas pasiūlytame BDAR procedūrinių taisyklių reglamente, kuriuo siekiama supaprastinti duomenų apsaugos institucijų bendradarbiavimą užtikrinant BDAR vykdymą tarpvalstybiniais atvejais.

BDAR yra svarbus ir už ES ribų. Kadangi bendrovės vis labiau kliaujasi tarpvalstybiniais duomenų srautais, BDAR numatytos asmens duomenų apsaugos priemonės, net kai jie siunčiami už ES ribų, ir jomis netgi galima apriboti duomenų perdavimą į šalis, kuriose taikomi žemesni standartai. Vienas iš mechanizmų, naudojamų siekiant užtikrinti vienodą duomenų apsaugos lygį už ES ribų, yra sprendimai dėl tinkamumo, kuriais pripažįstamos ES nepriklausančios šalys, užtikrinančios tinkamą duomenų apsaugą. Iki šiol priimta 16 sprendimų dėl tinkamumo, jie periodiškai peržiūrimi. 2024 m. sausio mėn. atlikusi peržiūrą, ES patvirtino, kad duomenys gali būti toliau laisvai perduodami į 11 šalių partnerių ir teritorijų - atidaryti naują kortelę.

Remiantis nauju sprendimu - atidaryti naują kortelę dėl tinkamo asmens duomenų apsaugos lygio pagal ES ir JAV duomenų privatumo sistemą, asmens duomenys gali būti saugiai perduodami iš ES į JAV bendroves ir papildomų duomenų apsaugos priemonių nustatyti nereikia. Pagal sistemą ES gyventojams taip pat suteikiama teisė apskųsti naujame teisme, įsteigtame ES skundams dėl JAV žvalgybos tarnybų veiklos nagrinėti. 2024 m. spalio mėn. sistemos vertinimo ataskaitoje - atidaryti naują kortelę patvirtinta, kad JAV valdžios institucijos įdiegė reikiamas struktūras ir procedūras, kad užtikrintų veiksmingą sistemos veikimą. Šiomis apsaugos priemonėmis apsaugomi duomenys atliekant visus transatlantinius perdavimus, įskaitant perdavimus pagal bendrovių susitarimus ar vidaus politiką.

Skaitmeninės viešosios paslaugos

Viešosios ir privačiosios paslaugos tampa vis labiau skaitmeninės, tačiau privatumas ir saugumas internete ne visada atitinka reikalaujamus standartus, todėl asmenys tampa neapsaugoti nuo tapatybės vagysčių ir nepageidaujamo profiliavimo. Gegužės mėn. įsigaliojo naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis sudaromos sąlygos visiems ES piliečiams ir gyventojams iki 2026 m. turėti ES skaitmeninės tapatybės dėklę - atidaryti naują kortelę. Dėl to kasdienės užduotys taps lengvesnės ir saugesnės. Naudotojai galės saugiai įrodyti savo tapatybę, keistis skaitmeniniais dokumentais, pavyzdžiui, receptais, ir atlikti mokėjimus naudodamiesi viena programėle. Naudotojai galės visiškai kontroliuoti savo asmens duomenis.

Šiuo metu ES rengia teisines gaires, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dėklės atitiktų aukščiausius saugumo standartus ir sklandžiai veiktų visoje ES. Lapkričio mėn. buvo priimti penki įgyvendinimo reglamentai - atidaryti naują kortelę, kuriuose nustatytos pagrindinių dėklių funkcijų ir sertifikavimo taisyklės.

Dėl dabartinės ES popieriniais dokumentais grindžiamos teisinės sistemos tarpvalstybinių bylų nagrinėjimas yra sudėtingas ir brangus. Siekiant išspręsti šią problemą, visose valstybėse narėse bus įdiegta internetinė teisinių klausimų valdymo sistema - atidaryti naują kortelę. Bet kokius klausimus – paveldėjimo ar verslo sutarčių – asmenys ir įmonės galės tvarkyti elektroniškai: pateikti dokumentus, susisiekti su teismais, dalyvauti posėdžiuose ir mokėti mokesčius.

Dėl ES masto dalijimosi duomenimis sistemos - atidaryti naują kortelę piliečiams dabar lengviau studijuoti, judėti, dirbti, išeiti į pensiją ar užsiimti verslu visoje ES. Įvairių valstybių narių valdžios institucijos piliečių prašymu gali dalytis dokumentais, todėl jiems nebereikia teikti tos pačios informacijos kelis kartus. Ši sistema bus integruota į bendruosius skaitmeninius vartus, jungiančius nacionalinius portalus, kad būtų teikiama informacija, internetinės paslaugos ir parama piliečiams ir įmonėms visose valstybėse narėse. 2024 m. valstybės narės portale „Your Europe“ - atidaryti naują kortelę galėjo pateikti naujausią ir patikimą informaciją apie nacionalines leidimų išdavimo procedūras nulinio ŠESD balanso pramoniniams projektams, kad padėtų bendrovėms sutaupyti laiko prašant leidimų.

Skaitmeniniai įgūdžiai

Kad ES gyventojai galėtų naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis, studijuoti, dirbti, bendrauti ir rasti patikimos informacijos, jie turi mokėti naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi tik 56 proc. - atidaryti naują kortelę 16–74 m. ES gyventojų.

Siekdama pagerinti šią padėtį, ES užsibrėžė tikslus užtikrinti, kad iki 2030 m. 80 proc. suaugusiųjų galėtų naudotis technologijomis kasdienėms užduotims atlikti ir kad technologijų srityje būtų įdarbinta 20 mln. žmonių, daugiausia dėmesio skirdama siekiui, kad šioje srityje dirbtų daugiau moterų. Siekiant šio tikslo labai svarbi nauja iniciatyva „Women TechEU“ - atidaryti naują kortelę. Pagal ją moterims, kurios vadovauja technologijų startuoliams, siūlomos mentorystės paslaugos, konsultuojamasis ugdymas ir finansinė parama, kad jų verslas augtų.

2024 m. pradėjusi veikti bendra Europos su įgūdžiais susijusių duomenų erdvė sudarys sąlygas dalytis su įgūdžiais susijusiais duomenimis ir su jais susipažinti. Šie duomenys gali būti naudojami įvairiais tikslais, pavyzdžiui, tendencijoms analizuoti, strategijoms bei naujoms programoms kurti, pirmenybę teikiant etikai, įvairovei ir duomenų apsaugai.

Kosmoso politika skatina inovacijas, didina saugumą ir skatina ekonomikos augimą įvairiuose sektoriuose. Pripažindama šią didelę naudą, 2024 m. ES pradėjo įgyvendinti naujas programas ir išplėtė esamas.

Šiuo klausimu labai svarbus buvo ES keitimosi kosmoso informacija ir jos analizės centro - atidaryti naują kortelę, kuriame vyriausybių ir pramonės ekspertai gali bendradarbiauti kosmoso saugumo klausimais, įsteigimas (taip pat žr. 7 skyrių). Be to, buvo paskelbta išsami orlaivių ir erdvėlaivių pramonės bendrovėms skirta strategija - atidaryti naują kortelę, kurioje išdėstyti ekologiškesnės ir technologiškai pažangesnės pramonės veiksmai.

Nors palydovai skrieja labai aukštai, jų poveikis jaučiamas arčiau, nei manome. Nuo išmaniųjų telefonų mūsų kišenėse iki lėktuvų danguje – šie orbitoje skriejantys sargybiniai padeda mūsų pasauliui būti susietam ir judėti į priekį.

ES saugus palydovinis tinklas IRIS² - atidaryti naują kortelę (atsparumo, junglumo ir saugumo naudojant palydovus infrastruktūra) užtikrina saugų ryšį vykdant tokias užduotis kaip sienų kontrolė ir krizių valdymas, taip pat veikia, kad užtikrintų spartųjį internetą atokiose vietovėse ir didintų Europos skaitmeninį saugumą.