6 SKYRIUS
Teisingos ir socialinės Europos kūrimas
Per pastaruosius kelerius metus Europos Sąjunga, atsižvelgdama į tokius pasaulinius iššūkius kaip COVID-19 pandemija, pragyvenimo išlaidų krizė, klimato kaita ir skaitmeninė pertvarka, padvigubino pastangas apsaugoti žmones ir bendruomenes ir suteikti jiems galių. 2024 m. ji toliau tęsė darbą, gerindama visų gyvenimo ir darbo sąlygas. Sėkmingai pasibaigus Europos įgūdžių metams, Europos Komisija pristatė naują veiksmų planą, kuriuo siekiama spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, kartu remiant tvarų ir integracinį ES augimą ir užtikrinant jos konkurencingumą. ES toliau rėmė naujas priemones, kad darbuotojai galėtų naudotis savo socialinėmis teisėmis. Pavyzdžiui, naujomis taisyklėmis pradedama užtikrinti darbuotojų apsaugą, mokant jiems deramą minimalųjį darbo užmokestį, o naujos teisės ir apsaugos priemonės pagerins darbuotojų sąlygas trumpalaikių projektų ekonomikoje. Be to, ES patvirtino novatorišką kovos su smurtu prieš moteris įstatymą ir įdiegė naujas korteles, kurios palengvins keliones asmenims su negalia.
ES nustatė plataus užmojo kryptį – kurti teisingą ir įtraukią Europą, saugančią savo piliečius ir kuriančią galimybes. Jos politikos tikslas – gerinti visų ES gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas skatinant kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, gerinti įgūdžius, stiprinti lygybę, socialinę apsaugą ir įtrauktį.
ES ir nacionalinė politika šiose pagrindinėse srityse bus grindžiama 20 Europos socialinių teisių ramsčio - atidaryti naują kortelę principų ir Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planu - atidaryti naują kortelę, pagal kuriuos šie principai taps konkrečiomis priemonėmis. Balandžio mėn. La Hulpėje (Belgija) įvykusioje aukšto lygio konferencijoje - atidaryti naują kortelę ES, jos socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos atnaujino savo įsipareigojimą kurti stipresnę socialinę Europą pasirašydamos deklaraciją, kurioje dar kartą patvirtinama, kad ramstis yra svarbiausias ES socialinės politikos pagrindas. La Hulpės deklaracijoje dėl Europos socialinių teisių ramsčio ateities taip pat palankiai atsiliepiama apie būsimą susijusio veiksmų plano peržiūrą 2025 m. Šia peržiūra taip pat bus remiamasi vykdant tolesnius veiksmus, kuriais siekiama 2030 m. ES ir nacionalinių pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse.
Pažanga siekiant ES ir nacionalinio lygmens tikslų atidžiai stebima rengiant metinę bendrą užimtumo ataskaitą. Iš naujausios ataskaitos - atidaryti naują kortelę matyti, kad ES sėkmingai siekia užimtumo tikslo, atsigavus ekonomikai kurdama darbo vietas. Tačiau dar reikia daug nuveikti norint pasiekti skurdo mažinimo tikslą, nors šioje srityje ir šiek tiek pasistūmėta, nepaisant pastarųjų metų įvairių krizių ir visų pirma didelės infliacijos. Taip pat reikia tolesnės pažangos suaugusiųjų mokymosi srityje, o ES politikos pastangų šioje srityje poveikis daugumoje valstybių narių dar tik turėtų pasireikšti.
Trys ES masto tikslai
- 2030 m. bent 78 % 20–64 metų gyventojų turėtų turėti darbą.
- Iki 2030 m. bent 60 % suaugusiųjų turėtų kasmet dalyvauti mokymuose.
- Iki 2030 m. asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius turėtų sumažėti bent 15 mln.
Benamystė yra viena iš kraštutinių socialinės atskirties formų, jos poveikis juntamas visose valstybėse narėse. Vasario mėn. valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai kartu su ekspertais ir asociacijomis, aktyviai kovojančiomis su benamyste, dalyvavo neformalioje ministrų konferencijoje - atidaryti naują kortelę. Delegatai išreiškė paramą Europos kovos su benamyste platformai - atidaryti naują kortelę ir palankiai įvertino iki šiol atliktą darbą. Jie pabrėžė, kad kovai su benamyste reikia skirti daugiau pastangų, didinti politinį įsipareigojimą ir išteklius, kad būtų pasiektas Lisabonos deklaracijos tikslas – iki 2030 m. panaikinti benamystę. Konferencijos išvadomis remtasi La Hulpės deklaracijoje.
2024 m. buvo pradėti įvairūs projektai, kuriais papildomas Europos kovos su benamyste platformos darbas ir kuriuos remia ES, įskaitant Europos benamių asmenų skaičiaus nustatymą - atidaryti naują kortelę, EBPO kovos su benamyste priemonių rinkinį - atidaryti naują kortelę ir keturis bandomuosius projektus, kuriais sprendžiama benamystės problema.
Perėjimas prie ilgaamžės visuomenės
Kadangi europiečiai gyvena vis ilgiau ir sveikiau, ES ir nacionalinė politika turi būti orientuota į ateitį, kad suteiktų galimybių visų amžiaus grupių žmonėms ir užtikrintų būsimų kartų gerovę. Tai reiškia, kad reikia parengti politiką, kuri skatintų aktyvų ir sveiką senėjimą ir darytų teigiamą poveikį senėjantiems europiečiams. Ekspertai ir suinteresuotieji subjektai, remdamiesi 2024 m. ataskaitos dėl senėjimo - atidaryti naują kortelę ir 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaitos - atidaryti naują kortelę duomenimis, bendrai apsvarstė pagrindines Europoje kylančias ilgaamžystės problemas. Dalyviai pažymėjo, kad reikės tolesnių reformų, kuriomis būtų užtikrinta tinkama apsauga senatvėje ir sprendžiamos dėl socialinės, ekonominės ir lyčių nelygybės senatvėje kylančios problemos. Bus siekiama investuoti į aktyvų ir sveiką senėjimą, pailginti darbingą amžių ir remti pritaikytas ir lanksčias darbo sąlygas drauge užtikrinant veiksmingas ir efektyvias pensijų ir ilgalaikės priežiūros sistemas.
Darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemos sprendimas
Darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas visose valstybėse narėse didėja jau beveik dešimtmetį. Tai daugiausia lemia demografiniai pokyčiai ir žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos skatinamas įgūdžių paklausos didėjimas, taip pat prastos tam tikrų profesijų ir sektorių darbo sąlygos. Komisija nustatė daugiau kaip 40 profesijų įvairiuose sektoriuose, kuriuose darbuotojų trūksta visos Europos mastu - atidaryti naują kortelę, nors esama skirtumų tarp valstybių narių. Šio trūkumo problemos sprendimas yra labai svarbus didinant ES inovacijų pajėgumus, išnaudojant jos augimo potencialą, skatinant konkurencingumą bei kokybiškų darbo vietų kūrimą ir didinant ekonominį bei socialinį atsparumą.
- Manoma, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose bus sukurta 3,5 mln. naujų darbo vietų.
- Beveik du trečdaliai (63 %) mažų ir vidutinių įmonių negali rasti reikiamų specialistų.
- Visoje ES trūksta keturiasdešimt dviejų profesijų darbuotojų.
Siekdama išspręsti šią problemą, kovo mėn. Komisija pristatė veiksmų planą - atidaryti naują kortelę, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, kurie, būdami arčiausiai darbo rinkos, atlieka labai svarbų vaidmenį padedant įgyvendinti šių problemų sprendimus. Plane pateikiama išsami trūkumo problemos sprendimo sistema penkiose pagrindinėse politikos srityse ES, nacionaliniu ir socialinių partnerių lygmenimis.
Veiksmų planas dėl darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo ES
- Padėti nepakankamai atstovaujamoms grupėms būti aktyvesnėms darbo rinkoje.
- Remti įgūdžių ugdymą, mokymą ir švietimą.
- Gerinti darbo sąlygas.
- Gerinti darbuotojų ir besimokančių asmenų judumą sąžiningomis sąlygomis visoje ES.
- Pritraukti specialistus iš ES nepriklausančių šalių.
Bus ypač svarbu įgyvendinti šį veiksmų planą siekiant ES pagrindinių ir nacionalinių tikslų užimtumo ir įgūdžių srityse iki 2030 m. Plane panaudojama daug ES lygmeniu jau taikomų politikos ir finansavimo priemonių, pavyzdžiui, Įgūdžių paktas - atidaryti naują kortelę. Įgūdžių partnerystėmis įsipareigota iki 2030 m. suteikti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių daugiau kaip 25 mln. darbingo amžiaus žmonių visoje ES. Be to, nuo Įgūdžių pakto įsigaliojimo 2020 m. jo nariai kartu investavo daugiau kaip 150 mln. EUR į kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo veiklą. Taip pat ES investuoja maždaug 65 mlrd. EUR į įgūdžių ugdymo programas, ypač pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę - atidaryti naują kortelę (žr. 3 skyrių) ir iš „Europos socialinio fondo +“ - atidaryti naują kortelę.
2023 m. gegužės 9 d. – 2024 m. gegužės 8 d. trukę Europos įgūdžių metai, kuriuose daugiausia dėmesio skirta įgūdžiams ir padėta suderinti žmonių siekius ir įgūdžius su galimybėmis darbo rinkoje, suteikė naują postūmį mokymuisi visą gyvenimą. Vietos lygmens komunikacijos pastangos pasiekė milijonus žmonių, o tai padėjo gerokai padidinti informuotumą apie ES įgūdžių politiką.
Europos įgūdžių metai skaičiais
Daugiau nei 2 000 renginių visoje Europoje
1,37 mln. lankytojų 54 renginiuose 23 valstybėse narėse
Pasiekta 69 mln. žmonių socialiniuose tinkluose
190 ES inicijuotų su įgūdžiais susijusių iniciatyvų
90 mln. vaizdo peržiūrų „YouTube“ ir „Twitch“ svetainėse
41 mln. televizijos žiūrovų penkiose tikslinėse šalyse
Europos įgūdžių metai. Nuostatų keitimas
DAUGIAU ŽINIŲ APIE ES ĮGŪDŽIŲ POLITIKĄ
26 % 2023 m. vasario mėn.
53 % 2023 m.
gruodžio mėn.
LABIAU LINKĘ DALYVAUTI MOKYMO KURSUOSE
19 %
tų, kurie nepastebėjo Įgūdžių metų iniciatyvų
64 %
tų, kurie pastebėjo Įgūdžių metų iniciatyvas
SAKO, KAD ŠIE METAI TURĖJO ĮTAKOS JŲ GYVENIMUI
35 %
tų, kurie nepastebėjo Įgūdžių metų iniciatyvų
72 %
tų, kurie pastebėjo Įgūdžių metų iniciatyvas
Šaltinis: Europos Sąjunga, „Europos įgūdžių metų rezultatai“ - atidaryti naują kortelę, 2024 m.
Balandžio mėn. pradėjo veikti Naujojo europinio bauhauzo akademija - atidaryti naują kortelę, kurios tikslas – didinti su tvarumu susijusius įgūdžius statybos sektoriuje. Akademijos veikloje bus derinamos tvarumo, estetikos ir įtraukumo vertybės ir remiamas Europos žaliojo kurso - atidaryti naują kortelę įgyvendinimas. Per ateinančius dvejus metus ji suburs švietimo ir mokymo specialistus ir sujungs penkis vietos ir regioninius centrus visoje Europoje.
Parama valstybėms narėms
Pagal ES techninės paramos priemonę - atidaryti naują kortelę 12-ai valstybių narių padedama vykdyti įgūdžių reformas. Teikiama įvairi parama – nuo kompetencija grindžiamos mokymo programos kūrimo ir mikrokredencialų (jais patvirtinami trumpalaikės mokymosi patirties rezultatai) rengimo iki pabėgėlių vaikų integravimo į švietimo sistemą.
Projekto pavyzdys
Pagal šią priemonę Belgijoje buvo remiamas dvejų metų projektas, kuriuo siekiama padėti mokykloms veiksmingai naudotis IRT mokymosi ir mokymo tikslais. Siekta sudaryti sąlygas mokykloms kurti komandinį požiūrį į IRT koordinavimą ir skaitmeninį švietimą.
Parama darbuotojams
Iki lapkričio 15 d. į nacionalinę teisę turi būti įtrauktos naujos taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nacionaliniu minimaliuoju darbo užmokesčiu darbuotojams būtų užtikrintas deramas gyvenimas. Dauguma valstybių narių pranešė Komisijai, kad tai padarė. Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio įgyvendinimas padės gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, nes bus didinamas teisės aktais nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio deramumas ir skatinamos kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio. Ja taip pat bus pagerintos darbuotojų galimybės naudotis minimaliojo darbo užmokesčio apsauga, nes bus užtikrinti geresni vykdymo užtikrinimo, informavimo ir žalos atlyginimo mechanizmai. Direktyva jau pradėjo daryti teigiamą poveikį ir paskatino nacionalinio lygmens diskusijas dėl minimaliojo darbo užmokesčio deramumo. Todėl per pastaruosius dvejus metus teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis daugelyje valstybių narių gerokai padidėjo, o tai padėjo kompensuoti didelės infliacijos poveikį mažai uždirbančių asmenų perkamajai galiai.
2024 m. liepos mėn. minimalusis darbo užmokestis ES valstybėse narėse buvo nuo 477 EUR per mėnesį Bulgarijoje iki 2 571 EUR per mėnesį Liuksemburge.
2024 m. ES nustatė naujas taisykles - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama pagerinti 28 mln. skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas ES. Direktyva dėl darbo skaitmeninėse platformose bus užtikrinta, kad skaitmeninėse darbo platformose dirbančių asmenų užimtumo statusas būtų priskirtas tinkamai grupei. Teisingai atlikus klasifikaciją, platformų darbuotojai galės naudotis darbuotojų teisėmis ir socialinėmis išmokomis, į kurias jie turi teisę. Naujosiomis taisyklėmis taip pat skatinamas didesnis automatizuotų sistemų, kurios palaiko arba pakeičia valdymo funkcijas darbe, įskaitant teisę ginčyti algoritmais grindžiamus sprendimus, skaidrumas ir atskaitomybė. Valstybės narės naująsias taisykles į savo nacionalinę teisę turi įdiegti per dvejus metus.
Be to, 2024 m. padaryta pažanga siekiant stiprinti Europos darbuotojams tarptautinėse bendrovėse atstovaujančias įstaigas. Nauju pasiūlymu - atidaryti naują kortelę peržiūrėti dabartines taisykles siekiama sustiprinti Europos darbo tarybų - atidaryti naują kortelę, kurios konsultuojasi su darbuotojais ir juos informuoja apie sprendimus, galinčius turėti įtakos jų užimtumui ar darbo sąlygoms, vaidmenį. Siekiama palengvinti šių įstaigų steigimą, pagerinti lyčių pusiausvyrą jose ir užtikrinti, kad prieš priimant sprendimus būtų konsultuojamasi su darbuotojais.
Nuotolinis darbas plačiai paplito, ypač po COVID-19 pandemijos. Remiantis ES darbo jėgos tyrimo - atidaryti naują kortelę duomenimis, bendra iš namų dirbančių darbuotojų dalis ES per pastaruosius kelerius metus išaugo daugiau negu dvigubai – nuo 11,1 proc. 2019 m. iki 22,4 proc. 2023 m. Tuo pat metu daugiau dėmesio pradėta skirti nuolatinio prisijungimo kultūros poveikiui darbuotojų psichikos sveikatai. Kovo mėn. su socialiniais partneriais pradėtos - atidaryti naują kortelę dviejų etapų konsultacijos dėl sąžiningo nuotolinio darbo ir teisės atsijungti.
Apskaičiuota, kad ES yra apie 3,1 mln. stažuotojų. Kokybiškos stažuotės gali padėti jaunuoliams įgyti praktinės darbo patirties ir naujų įgūdžių, o darbdaviai tokiu būdu pritraukia, moko ir išlaiko darbuotojus. Kovo mėn. Komisija pateikė iniciatyvą, kuria siekiama pagerinti stažuotojų darbo sąlygas ES, įskaitant darbo užmokestį, įtraukumą ir stažuočių kokybę. Joje ne tik peržiūrima esama stažuočių kokybės sistema - atidaryti naują kortelę, siekiant spręsti teisingo darbo užmokesčio ir galimybių naudotis socialine apsauga klausimus, bet ir siūlomi teisėkūros veiksmai, kuriais siekiama pagerinti stažuotojų darbo sąlygas ir kovoti su atvejais, kai darbas dangstomas stažuotėmis.
Kad dar labiau paremtų darbo rinką, ES skyrė naują finansavimą - atidaryti naują kortelę – 23 mln. EUR per „Europos socialinį fondą +“ bus skirta novatoriškiems projektams, kuriais siekiama sumažinti ilgalaikį nedarbą ir padėti žmonėms susirasti darbą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas - atidaryti naują kortelę atleistiems darbuotojams taip pat teikė paramą beveik 1 600 Belgijoje, Danijoje ir Vokietijoje atleistų darbuotojų.
Socialinio dialogo stiprinimas
Socialiniai partneriai – ES darbuotojų ir darbdavių interesams atstovaujančios organizacijos – atlieka svarbų vaidmenį gerinant darbo sąlygas ir našumą, stiprinant ES įmonių konkurencingumą ir didinant ES klestėjimą ir atsparumą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į naujų technologijų nulemtus pokyčius ir poreikį sąžiningai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo. Sausio mėn. susitikime Val Diušes pilyje (Briuselis, Belgija) ES ir jos socialiniai partneriai susitarė atnaujinti - atidaryti naują kortelę savo įsipareigojimą stiprinti socialinį dialogą ES lygmeniu ir suvienyti jėgas sprendžiant pagrindines ES ekonomikos ir darbo rinkų problemas. Socialiniai partneriai darbo rinkos problemas aptarė ir kovo mėn. vykusiame trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime - atidaryti naują kortelę.
88 % ES gyventojų mano, kad socialinė Europa jiems asmeniškai svarbi.
60 % žino bent apie vieną naują svarbią ES iniciatyvą, kuria stiprinama socialinė Europa.
49 % Minimaliojo darbo užmokesčio direktyva
38 % Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva
37 % „Europos socialinis fondas +“
33 % Vaiko garantijų sistema
30 % Direktyva dėl darbo skaitmeninėse platformose
29 % Įgūdžių darbotvarkė
Šaltinis: Europos Komisija, Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 546 - atidaryti naują kortelę, 2024 m. balandžio mėn.
Europos švietimo erdvė
Europos švietimo erdvė - atidaryti naują kortelę – tai pagrindinė ES politikos strategija, kuria siekiama padėti valstybėms narėms bendradarbiauti kuriant įtraukesnes ir atsparesnes švietimo ir mokymo sistemas. Ja siekiama pašalinti mokymosi kliūtis ir pagerinti galimybes visiems naudotis kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis. Įgyvendindama šią viziją, ES pradėjo aukštojo mokslo institucijų aljansų kūrimo visoje Europoje iniciatyvą.
Per pastaruosius penkerius metus pagal programą „Erasmus+“ - atidaryti naują kortelę finansuojama Europos universitetų iniciatyva - atidaryti naują kortelę nuolat stiprėjo. Prie anksčiau atrinktų 50 aljansų prisidėjus 14 naujų - atidaryti naują kortelę, šia iniciatyva pasiektas tikslas - atidaryti naują kortelę sukurti bent 60 Europos universitetų aljansų, kuriuose iki 2024 m. vidurio dalyvautų daugiau kaip 500 universitetų. Bendradarbiaudamos ir sutelkdamos išteklius, aukštojo mokslo institucijos gali siūlyti novatoriškas programas ir pažangiausius įgūdžius, reikalingus žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai visoje ES. Universitetai galės siūlyti patrauklias ir konkurencingas jungtinio mokslo programas ir pritraukti bei išlaikyti specialistus iš viso pasaulio.
Atsižvelgdama į tai, kad aukštojo mokslo sektorius, įskaitant daugelį Europos universitetų aljansų, siūlo daugiau jungtinių programų, Komisija pasiūlė konkrečią bendradarbiavimo kryptį - atidaryti naują kortelę, kurios turėtų laikytis valstybės narės ir sektorius, siekdami sukurti europinį laipsnį. Naujos rūšies programos projektas - atidaryti naują kortelę parengtas nacionaliniu, regioniniu ar instituciniu lygmeniu ir grindžiamas šešiais projektais, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 140 aukštojo mokslo institucijų iš visos ES. Ši europinio laipsnio realizavimo vizija buvo pristatyta kartu su dviem pasiūlymais dėl Tarybos rekomendacijų remti aukštojo mokslo sektorių. Pirmąja - atidaryti naują kortelę siekiama pagerinti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo procesus ir automatinį kvalifikacijos pripažinimą, o antrąja - atidaryti naują kortelę – padaryti akademinę karjerą patrauklesnę ir tvaresnę.
Mobilumas mokymosi tikslais
Studijų, mokymosi ar darbo užsienyje laikotarpis teikia daug naudos, pavyzdžiui, gerina bendravimo ir tarpkultūrinius įgūdžius. Siekiant pagerinti mokymosi užsienyje galimybes visiems, nustatyti nauji ES lygmens tikslai - atidaryti naują kortelę.
Nauji mobilumo mokymosi tikslais tikslai
- Iki 2030 m. bent 23 % aukštojo mokslo absolventų turėtų turėti mokymosi užsienyje patirties.
- Iki 2030 m. bent 12 % profesinio rengimo ir mokymo įstaigoje besimokančių asmenų turėtų pasinaudoti mokymosi užsienyje patirtimi.
- Iki 2027 m. bent 20 % visų besimokančiųjų, kurie naudojasi mobilumo mokymosi tikslais užsienyje galimybėmis, turėtų būti mažiau galimybių turintys asmenys.
Tam tikrą laikotarpį pagyvenus kitoje valstybėje narėje taip pat atsiranda galimybių pagerinti esamus kalbos įgūdžius arba išmokti naują kalbą. Kalbų įvairovė skatinama vykdant projektus, finansuojamus pagal programas „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ - atidaryti naują kortelę. 2024 m. apklausa parodė, kad apskritai Europos žmonės teigiamai vertina daugiakalbystę ir kalbų mokymąsi.
Europiečiai ir kalbos
86 % ES gyventojų mano, kad kiekvienas ES gyventojas turėtų gebėti kalbėti bent viena kita kalba.
76 % apklaustųjų mano, kad kalbų įgūdžių gerinimas turėtų būti politikos prioritetas.
84 % mano, kad reikėtų apsaugoti regionines ir mažumų kalbas.
3 iš 5 apklaustųjų gali palaikyti pokalbį bent viena kita kalba (jaunimui šis santykis didesnis, 4 iš 5).
Šaltinis: Europos Komisija, speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 540 - atidaryti naują kortelę, 2024 m. gegužės mėn.
ES, bendradarbiaudama su vyriausybėmis, taip pat siekia, kad aukštasis mokslas Europoje taptų įtraukesnis ir prieinamesnis, ir įgyvendina Bolonijos procesą - atidaryti naują kortelę, kuriame dalyvauja Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančios šalys ir Komisija. Gegužės mėn. 47 aukštojo mokslo ministerijų ir ES atstovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti studentų ir darbuotojų mobilumą. Tiranos komunikate - atidaryti naują kortelę jie įvertino bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje ir nustatė 2025–2027 m. kryptį. Jie taip pat susitarė dėl atnaujintų įsipareigojimų, susijusių su kliūčių mobilumui mokymosi tikslais šalinimu, aukštojo mokslo tarptautinimu ir aukštos kokybės švietimu, užtikrinant tvirtas sąsajas su ES pavyzdinėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos universitetų iniciatyva ir europinio laipsnio planu.
„Erasmus+“
ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa.
- Programos „Erasmus+“ - atidaryti naują kortelę 37 metų sukaktis.
- Daugiau kaip 16 mln. dalyvių mobilumo mokymosi tikslais projektuose.
- Nuo 2014 m. joje dalyvavo daugiau kaip 900 000 organizacijų.
- 2024 m. biudžetas – 4,65 mlrd. EUR.
2024 m. pažymėta pagal programą „Erasmus+“ finansuojamo Europos aukštojo mokslo bendradarbiavimo veiksmo „Erasmus Mundus“ 20 metų sukaktis - atidaryti naują kortelę; šia iniciatyva teikiama parama tarptautinio jungtinio magistro laipsnio sukūrimui. Nuo „Erasmus Mundus“ įgyvendinimo pradžios jo magistrantūros studijų programose dalyvavo beveik 50 000 studentų iš 179 šalių. ES stipendiją gavo daugiau kaip 34 000 studentų. Programos pasiekimai ir indėlis į tarptautinį programos „Erasmus+“ matmenį buvo pažymėti gegužės mėn. vykusioje konferencijoje - atidaryti naują kortelę.
Parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms
2024 m. sukako 40 metų - atidaryti naują kortelę nuo pirmosios moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtos ES finansavimo programos pradžios. Nuo 1984 m. ES investavo į mokslą, mokslinius tyrimus ir inovacijas daugiau kaip 280 mlrd. EUR ir skyrė daugiau kaip 120 000 dotacijų maždaug 75 000 paramos gavėjų. Šiuo finansavimu buvo sukurtos kokybiškos darbo vietos, remiamos novatoriškos įmonės ir sustiprintas ES konkurencingumas ir technologinis pirmavimas. Per pastaruosius keturis dešimtmečius ES padidino investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir daugiau dėmesio skyrė pasauliniams uždaviniams spręsti, technologijų potencialui išnaudoti ir kintantiems visuomenės poreikiams tenkinti. Šio darbo vaisiai buvo pripažinti: ES finansuoti tyrėjai gavo daugiau kaip 30 Nobelio premijų.
„ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų parama man buvo labai svarbi per visą mano karjerą, nuo jos pradžios Švedijoje ir vėliau, kadangi galėjau kurti mokslinių tyrimų grupę, įsigyti reikiamą laboratorinę įrangą ir ieškoti novatoriškų idėjų.“
Profesorė Anne L’Huillier, 2023 m. Nobelio premijos laureatė fizikos srityje.
Davidas Bakeris, gavęs finansavimą pagal ES programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ - atidaryti naują kortelę, 2024 m. buvo apdovanotas Nobelio premija chemijos srityje „už kompiuterinius baltymų kūrimo modelius“ kartu su Demis’u Hassabis’u ir Johnu M. Jumperiu, apdovanotais „už baltymų struktūros prognozavimą“. Jis prisijungė prie šlovingo sąrašo, kurį sudaro 18 programos stipendininkų, mokslininkų ir mokslinių grupių vadovų, nuo 2010 m. gavusių Nobelio premiją.
Programa „Horizontas 2020“
2014–2020 m. - atidaryti naują kortelę vykdytos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ veiklos rezultatų ataskaita - atidaryti naują kortelę rodo, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas labai apsimoka. Ataskaitoje nustatyta, kad programa „Horizontas 2020“ labai prisidėjo kuriant žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ES visuomenę ir ekonomiką ir davė Europos žmonėms daug daugiau naudos, nei būtų buvę galima pasiekti vien nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Pagal šią programą buvo finansuojami konkretūs sprendimai – nuo naujoviško vandeniliu varomu transporto ir iRNR vakcinų iki mikroelektronikos ir nanoelektronikos – ir svariai prisidėta prie klimato mokslo. Kiekvienas su programa susijusių išlaidų euras iki 2040 m. galiausiai duos ES piliečiams penkis eurus, o tai rodo, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas Europos visuomenei yra ekonomiškai labai naudingos.
Programa „Horizontas 2020“ skaičiais
- BIUDŽETAS80 mlrd. EUR
- FINANSUOTI PROJEKTAI35 000
Padėjo 20 % padidinti darbo vietų augimą visoje ES.
Programa „Europos horizontas“
Nauja dabartinės 2021–2027 m. bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ - atidaryti naują kortelę ypatybė – kartu su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis ir Parlamentu Komisijos parengti strateginiai planai, prie kurių prisidėjo suinteresuotieji subjektai ir piliečiai. Kovo mėn. paskelbtame antrajame programos „Europos horizontas“ strateginiame plane - atidaryti naują kortelę daugiausia dėmesio skiriama paskutiniams trejiems programos metams (2025–2027 m.). Jis padės orientuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą Europoje ir už jos ribų į pagrindinių pasaulio uždavinių, tokių kaip klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimas, skaitmeninė pertvarka ir senėjanti visuomenė, sprendimą. Šiuo nauju strateginiu planu ES didina programos užmojus biologinės įvairovės srityje, įsipareigodama 10 proc. viso programos „Europos horizontas“ 2025–2027 m. biudžeto skirti su biologine įvairove susijusioms temoms. Tai papildo esamus klimato srities išlaidų tikslus (35 proc. programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpiu) ir pagrindinę skaitmeninę veiklą (13 mlrd. EUR per tą patį laikotarpį).
Strateginiame plane taip pat nustatyta naujojo europinio bauhauzo priemonė - atidaryti naują kortelę – nauja finansavimo priemonė ES ir už jos ribų esantiems gyvenamiesiems rajonams atgaivinti. 2025–2027 m. pagal programą „Europos horizontas“ su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusiems naujojo europinio bauhauzo projektams bus skiriama 120 mln. EUR per metus. Tikimasi, kad panašaus dydžio finansavimas bus skiriamas pagal kitas ES programas diegimui remti. Novatoriška naujojo europinio bauhauzo iniciatyva suburia piliečius, valdžios institucijas, ekspertus, įmones, universitetus ir institucijas, suteikia jiems galimybių naujai įsivaizduoti ir kartu skatinti tvarų ir įtraukų gyvenimą.
Įgyvendindama programą „Europos horizontas“, Europos mokslinių tyrimų taryba - atidaryti naują kortelę, pasitelkusi prestižines dotacijų schemas, padeda plėsti žinių ribas visose mokslo ir tyrimų srityse. 2024 m. projektams, kurie buvo atrinkti remiantis jų moksline kompetencija, buvo skirta iš viso 2,3 mlrd. EUR vertės dotacijų.
Per metus paskelbta apie 1,25 mlrd. EUR finansavimą moksliniams tyrimams pagal ES pavyzdinę doktorantūros ir podoktorantūros studijų programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ remti. Finansavimu bus remiama ir sukurta darbo vietų maždaug 10 000 talentingų tyrėjų iš viso pasaulio visais jų karjeros etapais.
Siekiant pagerinti karjeros raidos sąlygas ir pritraukti bei išlaikyti tyrėjus Europoje, birželio mėn. pradėjo veikti Europos mokslinių tyrimų erdvės specialistų platforma - atidaryti naują kortelę. Ji veiks kaip centras, kuriame tyrėjai gaus lengvą prieigą prie karjeros raidos, finansavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonių, skatinant jų mobilumą ir karjeros raidą visoje Europoje.
Lygybė ir nediskriminavimas yra ES pagrindinės vertybės ir pagrindinės teisės. Siekdama užtikrinti atvirą ir įtraukią visuomenę, ES parengė įvairių specialių strategijų, kuriose numatytos konkrečios priemonės ir finansavimas, kad būtų galima pakeisti žmonių gyvenimą visoje ES.
Visoje ES galiojančios asmens su negalia ir asmens su negalia automobilio statymo kortelės
Spalio mėn. patvirtintos - atidaryti naują kortelę naujos taisyklės, kuriomis sukuriama Europos asmens su negalia kortelė ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelė. Kortelės skirtos ES piliečiams ir pripažintą negalią turintiems šeimos nariams, taip pat ES gyvenantiems ne ES piliečiams, turintiems pripažintą negalią.
Keliaujant kitose valstybėse narėse, Europos asmens su negalia kortelė suteiks vienodas galimybes naudotis specialiomis sąlygomis ir lengvatomis, kurias siūlo įvairūs paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, tai galėtų būti pirmenybinė arba nemokama prieiga, asmeninė pagalba renginių vietose, gidai Brailio raštu ar audiogidai ir nemokamos ar sumažintų įkainių paslaugos. Asmenys, turintys Europos automobilio statymo korteles, galės naudotis asmenų su negalia automobilių statymo sąlygomis ir aikštelėmis kitose valstybėse narėse. Naujosios taisyklės bus taikomos trumpalaikiam buvimui iki trijų mėnesių arba kartais ir ilgesniems laikotarpiams, pavyzdžiui, kortelių turėtojams, dalyvaujantiems ES judumo programose (pvz., „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso - atidaryti naują kortelę projektuose). Valstybės narės taip pat gali taikyti direktyvą kitiems kortelių turėtojams ir ilgesniems laikotarpiams.
Europos asmens su negalia kortelė papildys nacionalines asmens su negalia korteles arba pažymėjimus, o naujoji automobilių statymo kortelė pakeis dabartinę ES asmens su negalia automobilio statymo kortelę. Tikimasi, kad abi kortelės visoje ES pradės veikti 2028 m.
Didesnio mūsų miestų prieinamumo užtikrinimas
Prieinamos erdvės yra itin svarbus pirmas žingsnis siekiant lygybės. 2024 m. metais paminėta 15-oji Visiems pritaikyto miesto apdovanojimo - atidaryti naują kortelę teikimo sukaktis. Šiuo prestižiniu apdovanojimu pripažįstamos išskirtinės ES miestų pastangos pirmenybę teikti prieinamumui neįgaliesiems.
Lapkričio mėn. 2025 m. Visiems pritaikyto miesto apdovanojimą - atidaryti naują kortelę laimėjo Viena (Austrija) – tai išskirtinis pavyzdys, kaip didelė sostinė gali sėkmingai integruoti prieinamumą į visus miesto gyvenimo aspektus. Pažymėdama 2024 m. olimpines ir parolimpines žaidynes, Komisija papildomai suteikė Niurnbergui specialų paminėjimą už prieinamą sporto infrastruktūrą, investicijas į įtraukius sporto centrus, kuriuose naudojama pritaikyta įranga, ir treneriams skirtas prisitaikomojo sporto bei įtraukaus plaukimo mokymo programas.
Paminėti 15-ųjų Visiems pritaikyto miesto apdovanojimo metinių susirinko ir geriausios praktikos pavyzdžiais keitėsi ankstesnių miestų laureatų, asmenims su negalia atstovaujančių organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų asociacijų atstovai. Jie taip pat rinko atsiliepimus apie antrąjį 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategijos - atidaryti naują kortelę etapą.
Lyčių lygybė
Pastaraisiais metais ES padarė didelę pažangą skatindama lyčių lygybę. Paminėtini tokie pasiekimai, kaip naujos darbo užmokesčio skaidrumo taisyklės - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama stiprinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo taikymą, naujos teisės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai - atidaryti naują kortelę gerinti ir tikslai, siekiant gerinti lyčių pusiausvyrą bendrovių valdybose. - atidaryti naują kortelę
Tačiau, nepaisant didelės pažangos, dar reikia daug nuveikti siekiant lyčių lygybės. Remiantis 2024 m. lyčių lygybės ES ataskaita - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę, darbo rinkoje ir su sprendimų priėmimu susijusiose pareigose, įskaitant politinį atstovavimą, vis dar esama didelių lyčių skirtumų, o lyčių stereotipai, susiję su moterų vaidmeniu visuomenėje, vis dar kelia problemų. Be to, moterys ir mergaitės tebėra ypač neapsaugotos nuo karo ir konfliktų padarinių. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į padidėjusias kliūtis saviraiškos laisvei, ypač internete, ir didėjančią priešišką reakciją į moterų teises įvairiose pasaulio dalyse.
2024 m. buvo priimtas novatoriškas ES teisės aktas - atidaryti naują kortelę, kuriuo kovojama su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Naujuoju įstatymu tam tikrų formų smurtas prieš moteris pripažįstamas konkrečia nusikalstama veika – tai visų pirma moterų lyties organų žalojimas, priverstinės santuokos ir labiausiai paplitusios kibernetinio smurto formos (pvz., dalijimasis intymia ar manipuliuota medžiaga be sutikimo, persekiojimas kibernetinėje erdvėje ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje), taip pat smurto ar neapykantos kurstymas kibernetinėje erdvėje dėl lyties.
Šaltiniai: Eurostatas - atidaryti naują kortelę; Europos lyčių lygybės institutas - atidaryti naują kortelę; Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra - atidaryti naują kortelę.
Direktyva aukoms suteikiama daugiau galimybių kreiptis į teismą, naudotis apsauga ir parama ir reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visapusiškų prevencijos priemonių ir skatintų svarbų sutikimo vaidmenį santykiuose. Valstybės narės naująsias taisykles į savo nacionalinę teisę turi įdiegti iki 2027 m. birželio 14 d.
Smurtas prieš vaikus taip pat išlieka didele problema tiek ES, tiek už jos ribų. Balandžio mėn. Komisija paskelbė rekomendacijas - atidaryti naują kortelę, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms stiprinti jų vaikų apsaugos sistemas. Rekomendacijose atsižvelgiama į daugiau kaip 1 000 vaikų nuomonę, surinktą naujojoje ES vaikų dalyvavimo platformoje - atidaryti naują kortelę.
Lyčių lygybės skatinimas viešosios politikos ir biudžeto procesuose
Siekdama paremti savo įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę, 2024 m. ES teikė specialiai pritaikytas technines ekspertines žinias - atidaryti naują kortelę 12 administracijų devyniose valstybėse narėse (Vokietijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Kipre, Portugalijoje ir Rumunijoje). Tikslas buvo padėti joms parengti politiką ir biudžetus, kuriais būtų tenkinami ir skatinami lyčių poreikiai.
Pasikeitus ES finansinėms taisyklėms, ES finansinėse programose dabar bus atsižvelgiama į lyčių aspektą. Tarp pokyčių yra pagerinta stebėsena: informacija nuo šiol bus skirstoma pagal lytis. Be to, pradedant kitu biudžetiniu laikotarpiu (nuo 2027 m.), vykdant ES lėšomis remiamą veiklą, kai įmanoma, reikės atsižvelgti į konkrečius moterų ir mergaičių poreikius ir prioritetus.
Nauji lygybės įstaigoms taikomi standartai
Nacionalinės lygybės įstaigos - atidaryti naują kortelę atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad ES teisės aktai dėl nediskriminavimo būtų įgyvendinami vietoje. Jos skatina vienodą požiūrį teikdamos nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms, atlikdamos nepriklausomus tyrimus, skelbdamos nepriklausomas ataskaitas ir teikdamos rekomendacijas su diskriminacija susijusiais klausimais. Tačiau, nepaisant savo vertingo darbo, lygybės įstaigoms šiuo metu kyla įvairių problemų ir jos dar nėra išnaudojusios visų galimybių užkirsti kelią diskriminacijai ir su ja kovoti.
2024 m. ES priėmus naujus teisės aktus - atidaryti naują kortelę lygybės įstaigoms bus suteikta daugiau nepriklausomumo, išteklių ir įgaliojimų, o tai padės stiprinti ES nediskriminavimo teisės vykdymo užtikrinimą. Valstybės narės turi iki 2026 m. birželio 19 d. pritaikyti savo nacionalinės teisės aktus.
Pagal naująsias taisykles valstybės narės turės užtikrinti, kad visos lygybės įstaigos galėtų:
- visoms aukoms vienodomis sąlygomis teikti nemokamas ir prieinamas paslaugas;
- vykdyti prevenciją, skatinimą ir informuotumo didinimą;
- atstovauti teisme diskriminacijos bylose, kad aukoms būtų teikiama patikima parama.
ES žmonės mano, kad jų šalyse diskriminacija yra plačiai paplitusi
Diskriminacija dėl:
65 % buvimo romais
61 % odos spalvos
60 % etninės kilmės
57 % buvimo translyčiu asmeniu
54 % seksualinės orientacijos
Šaltinis: Europos Komisija, speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 535 - atidaryti naują kortelę, 2023 m. gruodžio mėn.
LGBTIQ asmenų lygybės stiprinimas Europoje
Gegužės mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros - atidaryti naują kortelę paskelbtos trečiosios LGBTIQ apklausos - atidaryti naują kortelę rezultatai rodo, kad lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, interseksualūs ir queer (LGBTIQ) asmenys savo socialinėje aplinkoje atviriau kalba savo seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ar lytinius požymius negu anksčiau. Tačiau jie patiria daugiau priekabiavimo ir smurto. Be to, vis dar daug nedeklaruotų diskriminacijos, smurto ir priekabiavimo atvejų.
Iš LGBTIQ asmenų lygybės strategijos įgyvendinimo ataskaitos - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę matyti, kad strategija padarė teigiamą poveikį LGBTIQ asmenų padėčiai ES. Dvylika valstybių narių yra parengusios LGBTIQ asmenų lygybės strategijas arba veiksmų planus, kurie papildo ES strategiją, o kitos šiuo metu rengia savo pirmąsias specialias nacionalines strategijas arba veiksmų planus. Keičiantis gerąja nacionalinių veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo patirtimi, bus stiprinamas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis.
Šaltinis: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), LGBTIQ Equality at a Crossroads – Progress and challenges - atidaryti naują kortelę („LGBTIQ asmenys kryžkelėje. Pažanga ir iššūkiai“), 2024 m.
Kova su visų formų rasizmu
Remiantis 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano - atidaryti naują kortelę įgyvendinimo ataskaita matyti, kad dauguma priemonių buvo įgyvendintos, tačiau reikalinga veiksmingesnė apsauga nuo rasinės diskriminacijos ir sisteminga rasizmo prevencija. Ji taip pat rodo, kad kovos su rasizmu priemonės ir iniciatyvos rengiamos visose ES politikos srityse – nuo švietimo ir užimtumo iki išorės veiksmų. Tačiau iš ataskaitos matyti, kad rasizmas plačiai paplitęs visuomenės struktūrose, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo ir galimybių gauti būstą srityse, ir kad valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį kovojant su šiuo reiškiniu. Po 2025 m. ES toliau kovos su visų formų rasizmu ir parengs išsamią kovos su rasizmu strategiją.
- 96 % žydų Europoje susidūrė su antisemitizmu internete arba realiame gyvenime.
- 80 % teigia, kad pastaraisiais metais antisemitizmas išaugo.
- 76 % vengia viešai nešioti ir demonstruoti objektus, dėl kurių juos būtų galima atpažinti kaip žydus.
Šaltinis: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Jewish People’s Experiences and Perceptions of Antisemitism – EU Survey of Jewish People - atidaryti naują kortelę („Žydų tautybės žmonių patirtis ir antisemitizmo suvokimas. ES žydų tautybės žmonių apklausa“), 2024 m.
2024 m. paskelbta 2021–2030 m. ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategijos pirmoji pažangos ataskaita - atidaryti naują kortelę. Jos duomenimis, nuo grupuotės „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. ir karo Gazoje pradžios Europoje buvo užfiksuotas didžiausias prieš žydų tautybės žmones nukreiptų neapykantos incidentų ir smurto atvejų skaičius nuo ES įsteigimo. 2023 m. atliktos Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros apklausos - atidaryti naują kortelę duomenimis, antisemitizmo lygis jau prieš „Hamas“ išpuolius buvo aukštas ir jį dar labiau padidino COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Ataskaitoje išdėstyta, kaip ES ir jos valstybės narės kovoja su antisemitizmu ir kokių priemonių jos ėmėsi žydų bendruomenių saugumui stiprinti. Joje pristatoma pažanga kuriant tvarias ES ir nacionalines antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo struktūras. Pagal ES strategiją 23 valstybės narės priėmė nacionalines kovos su antisemitizmu strategijas, o 20 valstybių narių paskyrė nacionalinį antisemitizmo koordinatorių.
Spalio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros paskelbtoje ataskaitoje Būti musulmonu ES. Musulmonų patirtis - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę teigiama, kad beveik kas antras musulmonas ES susiduria su rasizmu ir diskriminacija kasdieniame gyvenime – nuo 2016 m. šis skaičius labai išaugo. Musulmonai – moterys, vyrai ir vaikai – yra persekiojami tiek internete, tiek realiame gyvenime ne tik dėl jų religijos, bet ir dėl odos spalvos ir etninės ar imigrantų kilmės. Ataskaitoje naudoti skaičiai buvo surinkti prieš 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolius ir Gazoje prasidėjusį karą, dėl kurio padidėjo neapykanta musulmonams.
Romų integracijos nacionalinių strateginių planų įgyvendinimo ataskaitoje - atidaryti naują kortelę pabrėžiama valstybių narių ir plėtros šalių padaryta pažanga kuriant būtinas struktūras, procesus ir programas, kad būtų veiksmingai įgyvendinti jų nacionaliniai romų integracijos planai. Šios pastangos yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau dar galima padidinti užmojus ir visiškai pasiekti 2030 m. ES tikslus - atidaryti naują kortelę, pagal kuriuos stebima, ar tinkamai pasiekti ES romų strateginio plano tikslai lygybės, socialinės ir ekonominės įtraukties ir prasmingo romų dalyvavimo srityse. ES tebėra įsipareigojusi padėti valstybėms narėms – teikti gaires ir stebėti jų nacionalinių romų integracijos planų įgyvendinimą.
Įtraukios visuomenės įvertinimas
Gegužės mėn. paskelbtas Europos įvairovės mėnuo primena ilgalaikį ES įsipareigojimą kurti įvairias ir įtraukias darbo vietas ir visuomenes. 2024 m. visoje ES įvyko daugiau kaip 50 renginių. Vienas iš svarbiausių renginių buvo trečiasis kasmetinis Europos įtraukties ir įvairovės sostinių apdovanojimo - atidaryti naują kortelę įteikimas, kuriuo pripažįstamas ES miestų, miestelių ar regionų darbas skatinant įtrauktį ir kuriant visuomenę be diskriminacijos. Šiais metais įtraukta speciali apdovanojimo kategorija, skirta valdžios institucijoms, užtikrinančioms miestų, miestelių ir regionų saugumą kovojant su smurtu prieš moteris.
DAUGIAU KAIP 50 000 GYVENTOJŲ VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS
Zagrebas (Kroatija)
© Adobe Stock
Vekšės bendruomenė (Švedija)
© Marcus Lindstrom/E+ via Getty Images
La Laguna (Ispanija)
© Adobe Stock
MAŽIAU KAIP 50 000 GYVENTOJŲ VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS
Korbeta (Italija)
© AleksandarGeorgiev/E+ via Getty Images
Ebro Miranda (Ispanija)
© Abuela Pinocho/Moment Open via Getty Images
Kazaresas (Ispanija)
© Adobe Stock
SPECIALUS APDOVANOJIMAS
Liubliana (Slovėnija)
© Adobe Stock
Ebro Miranda (Ispanija)
© Abuela Pinocho/Moment Open via Getty Images
Vekšės bendruomenė (Švedija)
© Marcus Lindstrom/E+ via Getty Images