Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi remti Ukrainą, patiriančią neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos agresijos karą ir jos neteisėtus bandymus aneksuoti Ukrainos teritoriją. ES padeda Ukrainai priešintis šiai agresijai, remia šalies finansavimo poreikius ir atlieka svarbų vaidmenį jos atsigavimo, atstatymo ir modernizavimo srityse, kad padėtų sukurti žaliąją, skaitmeninę ir įtraukią ekonomiką. Ji taip pat remia Ukrainos reformas siekiant narystės ES ir jos pastangas glaudžiau suderinti savo ekonomiką su bendrąja rinka. 2024 m. ES tęsė savo politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai. ES toliau sieks teisingos ir ilgalaikės taikos, atitinkančios tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartijos principus, kuri leistų išsaugoti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

Finansinė parama

Nuo pat Rusijos agresijos karo pradžios ES ryžtingai remia Ukrainą. Kad patenkintų neatidėliotinos finansinės ir karinės paramos Ukrainai poreikius, ES ėmėsi skubių veiksmų, priimdama išskirtinius makrofinansinės pagalbos paketus - atidaryti naują kortelę Ukrainos ekonomikai stabilizuoti, panaudodama Europos taikos priemonę - atidaryti naują kortelę karinei ir gynybos paramai ir rengdama specialias karines mokymo misijas.

2024 m. ši parama buvo pagrindas ES siekiant užtikrinti, kad ji galėtų teikti visapusiškesnę ilgalaikę pagalbą Ukrainai. Šiuo metu ši šalis susiduria su dvejopu iššūkiu – atkurti savo ekonomiką bei infrastruktūrą ir kartu įgyvendinti reformas, susijusias su pradėtu pasirengimu stojimui į ES (žr. 8 skyrių). Atsižvelgiant į atstatymo ir stojimui į ES reikalingų reformų sudėtingumą, akivaizdu, kad reikalinga nuolatinė ir struktūrizuota ES parama. Dėl šios priežasties ES sukūrė Ukrainos priemonę - atidaryti naują kortelę, pagal kurią 2024–2027 m. Ukrainai bus suteikta iki 50 mlrd. EUR stabilios ir nuspėjamos finansinės paramos.

Ukrainos priemonė rodo ES įsipareigojimą didinti Ukrainos atsparumą, skatinti jos atsigavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas jai siekti darnaus vystymosi ir narystės ES. Pagal šią priemonę 2024 m. Ukrainos valstybės biudžetui buvo išmokėta 16,5 mlrd. EUR kaip pagalba viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, pensijų ir esminių viešųjų paslaugų finansavimui; kartu pagal tris šios priemonės ramsčius papildomai sutelkta dar 19,6 mlrd. EUR.

Ukrainos priemonė

Be finansinės paramos, teikiamos pagal Ukrainos priemonę, spalio mėn. buvo priimtas priemonių rinkinys - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama įgyvendinti G7 aukščiausiojo lygio susitikime - atidaryti naują kortelę Fazane (Apulija, Italija) ES ir G7 partnerių prisiimtus įsipareigojimus suteikti Ukrainai dar 45 mlrd. EUR paskolų. ES patvirtino, kad greta G7 partnerių įnašų į šią 45 mlrd. EUR sumą, kaip savo dalį ji skirs 18,1 mlrd. EUR siekiančią makrofinansinę pagalbą paskolų pavidalu. Šios paskolos turės būti grąžinamos iš ypatingųjų pajamų, gautų iš imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iki 2024 m. pabaigos ES ir jos valstybės narės Ukrainai ir ukrainiečiams suteikė daugiau kaip 130 mlrd. EUR vertės ekonominės, humanitarinės ir karinės paramos.

Parama Ukrainai ir ukrainiečiams (2022–2024 m.)

2022–2024 metais visa Ukrainai ir ukrainiečiams skirta parama sudarė daugiau kaip 130 mlrd. EUR: finansinė, ekonominė ir humanitarinė parama sudarė daugiau kaip 64,3 mlrd. EUR, karinė parama – 47,3 mlrd. EUR, o 17 mlrd. EUR valstybėms narėms suteikta siekiant remti nuo karo bėgančius žmones, o 1,5 mlrd. EUR suteikta iš pajamų, gautų iš imobilizuoto Rusijos turto.

Karinė parama

ES ir jos valstybės narės ne tik teikia Ukrainai karinę įrangą, bet ir remia šalį rengdamos karinius mokymus. ES karinės pagalbos misijos Ukrainai remti tikslas - atidaryti naują kortelę – stiprinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus Ukrainos teritoriniam vientisumui ginti. Teikdama mokymo paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, misija glaudžiai bendradarbiauja su bendraminčiais tarptautiniais partneriais. Visa misijos veikla vykdoma ES teritorijoje. 24 valstybių narių pasiūlyti mokymo moduliai ir skirtas personalas iki šiol leido surengti mokymus daugiau kaip 65 000 Ukrainos karių.

2024 m. ES taip pat ėmėsi bendradarbiavimo su Ukraina gynybos srityje veiksmų. Gegužės mėn. surengtas ES ir Ukrainos gynybos pramonės forumas - atidaryti naują kortelę yra viena pirmųjų naujosios Europos gynybos pramonės strategijos - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę rezultatų. Be to, rugsėjo mėn. veiklą pradėjo ES gynybos inovacijų biuras Kyjive (Ukraina) - atidaryti naują kortelę. Tuo siekiama skatinti tarpvalstybinį ES ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimą ir jas suartinti.

Humanitarinė ir civilinės saugos pagalba Ukrainai

ES humanitarinė parama leidžia Ukrainos žmonėms suteikti pagalbą grynaisiais pinigais, užtikrinti civilinės saugos pagalbą, sveikatos priežiūrą, skubią ir nuo žiemos šalčių apsaugančią pastogę, parūpinti medicinos reikmenų, maisto, vandens, išminavimo įrangos ir teikti mokymo bei švietimo paslaugas.

Prie šių lėšų priskaičiuotina papildoma 100 mln. EUR siekianti humanitarinė pagalba, kuri Ukrainai suteikta nuo liepos mėn. Didžioji jų dalis skirta padėti pažeidžiamiausiems asmenims pasirengti žiemai.

Ekspertų vertinimu, 2024 m. dėl išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą buvo prarasta apie 9 gigavatai energijos gamybos pajėgumų, t. y. pusė Ukrainai žiemą reikalingų pajėgumų. Tam, kad Ukrainoje neužgestų šviesa, ES skyrė apie 100 mln. EUR - atidaryti naują kortelę energetikos infrastruktūros remontui ir daugiau kaip 2 gigavatų elektros energijos eksportui į Ukrainą. Ši suma bus padengta iš ypatingųjų pajamų, gautų iš ES esančio imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto. (Daugiau informacijos apie ES indėlį į Ukrainos energetinį saugumą pateikiama tolesniame skirsnyje „Ukrainos atstatymas“.)

Visos 27 valstybės narės, taip pat šešios ES nepriklausančios šalys, pagal ES civilinės saugos mechanizmą - atidaryti naują kortelę pasiūlė pagalbą natūra – nuo medicinos reikmenų iki transporto priemonių ir energetikos įrangos.

Pagal šį mechanizmą jau padovanota:

• daugiau kaip 9,9 mln. LED lempučių;
• daugiau kaip 360 000 avarinių elektros energijos tiekimo įrenginių, iš kurių:
  • 3 473 transformatoriai,
  • penki autotransformatoriai,
  • 8 809 elektros generatoriai.

Pagal šį mechanizmą taip pat buvo pristatyta išminavimo įrangos ir priešgaisrinių automobilių. Be ES ekstremaliųjų situacijų atsargų iš rezervo „rescEU“ - atidaryti naują kortelę į Ukrainą taip pat išsiųsta papildomos medicinos įrangos ir jai suteikta su energetika susijusios pagalbos.

Tam, kad veiksmingai paskirstytų ypatingos svarbos atsargas, ES įsteigė logistikos centrus Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Jau pristatyta daugiau kaip 152 000 tonų pagalbos.

ES taip pat koordinuoja Ukrainos pacientų, kuriems skubiai reikia gydymo, medicininę evakuaciją. Iki šiol specializuota priežiūra suteikta beveik 4 000 pacientų 22 šalyse.

Humanitarinę pagalbą sudaro ne tik dovanojami daiktai ir finansinės lėšos. ES humanitarinės pagalbos tarnybos Ukrainoje atlieka svarbų vaidmenį palengvindamos įvairių organizacijų humanitarinės pagalbos koordinavimą ir dalijimąsi informacija. ES humanitarinės pagalbos ekspertai taip pat reguliariai vykdo misijas vietoje į beveik visus paveiktus regionus, kad įvertintų poreikius ir vykdytų ES finansuojamų iniciatyvų stebėseną. Charkive (Ukraina) ES partneriai veikia vietoje ir nuo išpuolių bėgantiems asmenims teikia itin svarbią pagalbą, pavyzdžiui, aprūpindami juos grynaisiais pinigais, vandeniu ir šiltais drabužiais.

Visoje Europoje gydomi Ukrainos pacientai

Nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų apsauga ir jiems teikiama parama

ES laikinosios apsaugos statusas suteiktas daugiau kaip 4 mln. nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių. Birželio mėn. ES šią apsaugą, pagal kurią jiems visose valstybėse narėse suteikiama teisė gyventi, sveikatos priežiūra, švietimo paslaugos ir su darbu susijusios teisės, pratęsė - atidaryti naują kortelę iki 2026 m. kovo mėn.

- Atverti „Facebook“ naujoje kortelėje

VAIZDO ĮRAŠAS. Dvylikametis Denysas svajoja tapti psichologu, tačiau jo mokykla Ukrainoje uždaryta. Dėl ES ir UNICEF partnerystės jis gali toliau mokytis internetu. © UNICEF

Nacionalinės valdžios institucijos visoje ES taip pat dėjo ir deda daug pastangų remti perkeltųjų besimokančių asmenų įtrauktį visuose švietimo ir mokymo lygmenyse ir sektoriuose. Daugiau nei pusėje valstybių narių vaikai iš Ukrainos privalo lankyti vietos mokyklas; privalomą jų mokymą ateityje įvesti planuoja dar daugiau valstybių narių. Apskaičiuota, kad 2023–2024 mokslo metais visoje ES į ugdymo įstaigas (pradedant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigomis, baigiant vidurinio ugdymo įstaigomis) buvo priimta maždaug 700 000 - atidaryti naują kortelę perkeltų vaikų iš Ukrainos.

Pagalba valstybėms narėms siekiant integruoti perkeltuosius Ukrainos studentus ir darbuotojus taip pat teikiama pagal programą „Erasmus+“. Ukraina toliau naudojasi programos „Erasmus+“ tarptautiniu matmeniu: nuo 2024 m. ji gali dalyvauti projektuose, skirtuose gebėjimams jaunimo - atidaryti naują kortelę ir sporto - atidaryti naują kortelę srityse stiprinti. Birželio mėn. Europos Komisija taip pat paskelbė ataskaitą Iš Ukrainos perkeltų vaikų įtraukimas į ES švietimo sistemas - atidaryti naują kortelę.

Paskelbus 2024 m. kvietimą teikti paraiškas dėl Europos universitetų pagal programą „Erasmus+“ - atidaryti naują kortelę dėl universitetų aljansų kūrimo ar plėtros, maždaug 35 Ukrainos universitetai prie Europos universitetų aljansų prisijungė kaip asocijuotieji partneriai. Ši iniciatyva suteikia studentams ir darbuotojams galimybę studijuoti ir dirbti įvairiose Europos šalyse. Be to, Europos solidarumo korpuso savanorių projektais - atidaryti naują kortelę taip pat prisidėta prie paramos dėl karo Ukrainoje perkeltiems asmenims.

Pagal programą „Europos horizontas“ – pagrindinę ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą – įgyvendinant „MSCA4Ukraine“ - atidaryti naują kortelę veiksmus papildomai skirta - atidaryti naują kortelę 10 mln. EUR iš Ukrainos perkeltiems tyrėjams remti. Tai suteiks galimybę dar bent 50 tyrėjų saugiai tęsti su mokslinių tyrimų projektais susijusį darbą universitetuose, bendrovėse, mokslinių tyrimų centruose ir kitose ES ir programos „Europos horizontas“ asocijuotosiose šalyse įsikūrusiose institucijose. Ši suma papildo 25 mln. EUR sumą, kuri pagal „MSCA4Ukraine“ stipendijų programą jau skirta 125 dėl karo perkeltiems tyrėjams - atidaryti naują kortelę.

ES taip pat deda pastangas, kad ukrainiečiai lengvai integruotųsi valstybėse narėse. Pavyzdžiui, padedami ES techninės paramos priemonės - atidaryti naują kortelę Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos miestai ir miesteliai kuria ilgalaikę strategiją pabėgėlių iš Ukrainos šeimoms remti. Ši strategija suteiks šeimoms galimybę tvariai ir nepertraukiamai naudotis esminėmis paslaugomis, pavyzdžiui, švietimo ir užimtumo galimybėmis.

Inna, pabėgėlė iš Ukrainos, stažuotę Randerso (Danija) vietos kepykloje pradėjo pagal projektą „Inclusive Restart“. Šis projektas bendrai finansuojamas iš „Europos socialinio fondo +“ lėšų. Dabar Inna yra oficiali kepyklos darbuotoja.

VAIZDO ĮRAŠAS. Rumunijoje techninės paramos priemonė padėjo finansuoti internetinę platformą, veikiančią vieno langelio principu ir suteikiančią Ukrainos pabėgėliams galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis.

ES pripažįsta, kad svarbu ne tik skatinti integraciją, bet ir suteikti ukrainiečiams žinių, kad jie suprastų savo, kaip ES gyventojų, turinčių laikinosios apsaugos statusą, teises ir galėtų jomis naudotis. 2024 m. ES pradėjo specialią kampaniją - atidaryti naują kortelę, kurios tikslas – šešiose valstybėse narėse informuoti perkeltuosius ukrainiečius apie ES vartotojų teises. Tai padeda pasiekti, kad jiems, kaip vartotojams, kasdieniuose sandoriuose būtų užtikrintos vienodos sąlygos, apsauga ir skaidrumas. Antrasis pagrindinis šios kampanijos tikslas buvo suteikti galimybę perkeltiesiems ukrainiečiams ieškoti pagalbos ir ginti savo teises, nukreipiant juos į atitinkamą vartotojų organizaciją savo gyvenamoje valstybėje narėje.

Galiausiai, ES siekia apsaugoti, plėtoti ir skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę bei paveldą. Ji suvokia kultūrinės raiškos svarbą kuriant bendruomeniškumo ir tarpusavio supratimo jausmą. Gruodžio mėn. Ukraina prisijungė prie programos „Kūrybiška Europa“ - atidaryti naują kortelę paprogramės MEDIA - atidaryti naują kortelę, kad Ukrainos filmų ir audiovizualinio sektoriaus kūrėjai galėtų kreiptis dėl savo veiklos finansavimo.

ES toliau glaudžiai bendradarbiavo su Ukraina ir Moldova, kad padėtų tobulinti transporto maršrutus pagal solidarumo koridorių - atidaryti naują kortelę iniciatyvą. Saugumo koridoriai, kurie iš pradžių buvo sukurti siekiant apeiti Rusijos vykdomą Ukrainos Juodosios jūros uostų, kurie buvo pagrindiniai šalies grūdų eksporto vartai, blokadą, šiandien apima prekybą visuose sektoriuose. Jie leidžia Ukrainai ir Moldovai eksportuoti visų rūšių prekes į pasaulio rinkas, kartu užtikrinant, kad itin svarbus importas pasiektų Ukrainą. Ilgainiui jie atliks pagrindinį vaidmenį atstatant Ukrainą ir toliau integruojantis į ES bendrąją rinką.

VAIZDO ĮRAŠAS. Veikiantys solidarumo koridoriai.

Pagal solidarumo koridorius ES taip pat finansuoja įrangą, skirtą sienos apsaugos institucijoms ir muitinėms remti. Birželio mėn. į sienos su Vengrija perėjimo punktą Čope (Ukraina) pristatytas naujas ES finansuojamas mobilusis krovinių skeneris - atidaryti naują kortelę, kuriuo siekiama paspartinti patikrinimus ir sutrumpinti sunkvežimių vairuotojų ir logistikos bendrovių laukimo laiką.

Be solidarumo koridorių, išplėstas transeuropinis transporto tinklas - atidaryti naują kortelę – pagrindinė ES iniciatyva, kuria siekiama gerinti transporto infrastruktūrą ir jungtis tarp valstybių narių, įtraukiant Ukrainą ir Moldovą. Tai taip pat suteikė abiejų šalių subjektams galimybę naudotis Europos infrastruktūros tinklų priemone - atidaryti naują kortelę – pagrindiniu ES infrastruktūros plėtros finansavimo mechanizmu.

ES toliau rėmė Ukrainą išplėsdama palankius prekybos susitarimus - atidaryti naują kortelę, transporto susitarimus ir tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus.

Apžvelgiamaisiais metais ES dar kartą pratęsė prekybos paramos priemonių - atidaryti naują kortelę, kuriomis sustabdomas importo muitų ir kvotų taikymas Ukrainos eksportui, galiojimą – šį kartą iki 2025 m. birželio 5 d.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2022 ir 2023 m. labai padidėjo kai kurių žemės ūkio produktų importas į ES iš Ukrainos, atnaujintose paramos priemonėse numatytas sustiprintas apsaugos mechanizmas. Jis leidžia imtis skubių taisomųjų veiksmų įvykus dideliems ES rinkos arba vienos ar daugiau valstybių narių rinkų sutrikimams.

Siekdamos padėti Ukrainai eksportuoti savo prekes į ES ir pasaulio rinkas, birželio mėn. ES ir Ukraina pratęsė ir atnaujino savo kelių transporto susitarimą - atidaryti naują kortelę. Susitarimas labai palengvino ES ir Ukrainos prekybą keliais ir nuo karo pradžios buvo naudingas abiejų šalių ekonomikai. Taip pat pratęstas - atidaryti naują kortelę panašaus ES ir Moldovos susitarimo galiojimas.

Siekiant stiprinti bendradarbiavimą transporto srityje, pradėtas ES ir Moldovos aukšto lygio dialogas transporto klausimais. Tai padės stiprinti visų transporto rūšių jungtis ir daryti bendrą pažangą tvarios ir skaitmeninės transformacijos srityje.

ES pripažįsta, kad Ukrainos ekonomikos atsigavimui taip pat reikia tvirtos paramos šalies atstatymui. ES siekia veiksmingai koordinuoti išteklius suburdama Ukrainą, ES, G7 šalis ir kitus partnerius. Tikslas – užtikrinti, kad pagalba Ukrainai būtų planuojama ir teikiama veiksmingai, nuosekliai, skaidriai ir įtraukiai, kartu vengiant pastangų dubliavimosi.

Remiantis 2024 m. vasario mėn. paskelbta Pasaulio banko ataskaita „Ukraina. Skubus žalos ir poreikių vertinimas“ - atidaryti naują kortelę, Ukrainos atstatymas ir atsigavimas per ateinantį dešimtmetį kainuos 486 mlrd. USD. Svarbiausi poreikiai susiję su būstu, transportu, prekyba ir pramone, žemės ūkiu, energetika, socialine apsauga ir pragyvenimo šaltinių apsauga.

Nepaisant sudėtingų aplinkybių, 2023 m. Ukrainos ekonomika augo 5 proc. Pagal atskaitos scenarijaus prognozes numatoma - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę, kad ateinančiais metais augimas viršys 4 proc. Tačiau net pagal atskaitos scenarijų, pagal kurį karas pradėtų artėti link pabaigos 2024 m. pabaigoje, Ukrainos realusis bendrasis vidaus produktas iki karo buvusį lygį pasiektų tik 2030 m.

Siekdama padėti Ukrainai atsigauti, balandžio mėn. ES pradėjo įgyvendinti naują Ukrainos investicijų programą - atidaryti naują kortelę pagal Ukrainos priemonę. Taip bus sutelkta 9,3 mlrd. EUR investicinių priemonių (7,8 mlrd. EUR paskolų garantijų ir 1,51 mlrd. EUR mišraus finansavimo dotacijų), kurios galėtų sutelkti iki 40 mlrd. EUR papildomo finansavimo iš Europos finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus. Pirmieji 1,4 mlrd. EUR vertės dotacijų ir garantijų susitarimai pagal šią programą buvo pasirašyti birželio mėn. Berlyne (Vokietija) vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje - atidaryti naują kortelę. Tai gali padėti pritraukti 6 mlrd. EUR investicijų kritinių objektų atstatymo ir modernizavimo projektams, visų pirma tokiose srityse kaip energetika ir savivaldybių infrastruktūra. Konferencijoje taip pat pradėjo veikti Verslo patariamoji taryba - atidaryti naują kortelę, kuri rems paramos teikėjų koordinavimo platformą - atidaryti naują kortelę, teikdama dalykines įžvalgas, kad pagerintų šalies investicinę aplinką ir pritrauktų privačiojo sektoriaus investicijų.

Be to, lapkričio mėn. Varšuvoje (Lenkija) vykusioje ES ir Ukrainos investicijų konferencijoje paskelbtas kvietimas pareikšti susidomėjimą, skirtas ES įsisteigusioms privačioms bendrovėms, norinčioms investuoti Ukrainoje. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 5 500 dalyvių iš 32 šalių, įskaitant bendrovių ir bankų atstovus.

Siekdamos remti ekologiškesnį ir socialiai įtraukesnį Ukrainos atstatymą, ES ir Tarptautinė finansų korporacija pasirašė - atidaryti naują kortelę 90 mln. EUR garantijos susitarimą, kuriuo remiamas įtraukus ir tvarus Ukrainos atstatymas. Programa siekiama sutelkti daugiau kaip 500 mln. EUR privačiojo sektoriaus investicijų į ypatingos svarbos infrastruktūrą, prekių gamybą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir pragyvenimo šaltinių išsaugojimą.

Į balandžio 18 d. įvykusį inauguracinį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio verslo atstovų susitikimą - atidaryti naują kortelę susirinko daugiau kaip 400 privačiojo sektoriaus atstovų aptarti pagrindinių Ukrainos ekonomikos sektorių, siekiant skatinti ekologiškesnį vystymąsi.

VAIZDO ĮRAŠAS. Ypatingo pripažinimo už pastangas atstatyti ir atkurti Ukrainą apdovanojimo laureatas – projektas „Nad Džerelom“ („Prie šaltinio“).

2024 m. Ukrainos projektai pirmą kartą galėjo dalyvauti skiriant Naujojo europinio bauhauzo - atidaryti naują kortelę apdovanojimus, kuriais didinamas Europos ir kitų šalių piliečių novatoriškų projektų ir koncepcijų matomumas. Apdovanojimas, kuriuo ypatingas dėmesys atkreipiamas į Ukrainos atstatymo ir atkūrimo pastangas, buvo skirtas dviem iniciatyvoms, kurios suteikia pastogę ir bendras erdves šalies viduje perkeltiems asmenims ir šeimoms, kurioms reikia pagalbos. Šiuo specialiu apdovanojimu pripažįstamas Ukrainos žmonių atsparumas ir remiamas atstatymo ir atkūrimo procesas.

Reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir dėl jo kilusią energijos kainų krizę, Komisija priėmė tikslines valstybės pagalbos priemones, t. y. laikinąją sistemą krizės sąlygomis ir ją pakeisiančią Laikinąją sistemą krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis - atidaryti naują kortelę. Jos atliko svarbų vaidmenį švelninant didelių energijos sąnaudų poveikį ir remiant žaliąją pertvarką valstybėse narėse. Gegužės mėn. Komisija dar šešiems mėnesiams (iki 2024 m. pabaigos) pratęsė tam tikrų Laikinosios sistemos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis nuostatų galiojimą, kad būtų pašalinti nuolatiniai rinkos sutrikimai, konkrečiai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose.

Į ES ūkininkų susirūpinimą dėl didėjančio žemės ūkio maisto produktų importo iš Ukrainos buvo atsižvelgta į prekybos paramos priemones, kurių taikymas pratęstas iki 2025 m. birželio 5 d., įtraukiant sustiprintą apsaugos sąlygą ir sustabdymo mechanizmą septyniems jautriems importui produktams. Rusija tebėra labai didelė grūdų eksportuotoja pasaulyje, o jos eksportas tiesiogiai ir netiesiogiai toliau finansuoja karo veiksmus. Grėsmė sutrikdyti ES rinką lėmė tai, kad iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuojamiems grūdų produktams buvo nustatyti - atidaryti naują kortelę didesni tarifai, kurie nuo liepos 1 d. padidėjo iki 50 proc. Laikantis pagrindinio ES principo nesiimti ribojamųjų priemonių, kurios galėtų neigiamai paveikti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą, ši sustiprinta tarifų apsauga taikoma tik importui į ES rinką.

Apžvelgiamaisiais metais ES toliau taikė griežtas sankcijas Rusijai, siekdama apriboti jos galimybes finansuoti agresijos karą prieš Ukrainą. Nuo 2022 m. vasario mėn. ES iš viso nustatė 15 ribojamųjų priemonių Rusijai paketų. ES sankcijos taikomos ne tik konkretiems asmenims ir subjektams, bet ir finansų, energetikos, transporto, technologijų ir gynybos sektoriams.

2024 m. vasario mėn. priimtame 13-ajame sankcijų pakete - atidaryti naują kortelę daugiausia dėmesio skirta tolesniam Rusijos prieigos prie karinių technologijų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių, apribojimui ir papildomų bendrovių ir asmenų, susijusių su Rusijos karo pastangomis, įtraukimui į sąrašą. Birželio mėn. priimtu 14-uoju ribojamųjų priemonių paketu - atidaryti naują kortelę buvo sprendžiami vykdymo užtikrinimo klausimai ir Rusijos pastangos apeiti ES sankcijas. Į jį įtrauktos svarbios naujos su energija – suskystintomis gamtinėmis dujomis – susijusios priemonės. Pirmą kartą ES priėmė priemonę, nukreiptą prieš konkrečius laivus, naudojamus Rusijos karui prieš Ukrainą remti: jiems taikomas draudimas įplaukti į uostus, taip pat draudžiama jiems teikti paslaugas.

14-uoju paketu taip pat gerokai sugriežtintos finansinės sankcijos – nustatytas draudimas ES bankams už Rusijos ribų naudotis Finansinių mokėjimų pranešimų perdavimo sistema, kuri yra Rusijos SWIFT (Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos) tinklo atitikmuo. Paketu taip pat nustatytas draudimas vykdyti sandorius su bankais ir kriptoturto paslaugų teikėjais, kurie sudaro palankesnes sąlygas sandoriams, kuriais remiama Rusijos gynybos pramoninė bazė. Siekiant dar labiau sumažinti Rusijos galimybes naudotis ribojamomis prekėmis ir technologijomis, nustatytos kelios priemonės, kuriomis privatusis sektorius skatinamas laikytis reikalavimų, padėti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms užtikrinti tų reikalavimų vykdymą ir neleisti sankcijų apeiti, be kita ko, tikrinant ir ES veiklos vykdytojų užsienio patronuojamąsias įmones.

TINKLALAIDĖ. Tinklalaidė, kurioje aptariamas ES sankcijų veiksmingumas.

Gruodžio mėn. priimtame 15-ajame sankcijų pakete - atidaryti naują kortelę daugiausia dėmesio skirta kovai su Rusijos šešėliniu laivynu, sankcijų apėjimu ir Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu. Pirmą kartą ES nustatė visapusiškas sankcijas, įskaitant draudimą keliauti, turto įšaldymą ir ekonominių išteklių draudimą, keliems Kinijos subjektams. Be to, paketu numatytos priemonės Rusijos karinės įrangos gamintojams, laivybos bendrovėms ir subjektams, padedantiems apeiti sankcijas, ir juo padaryti pakeitimai, kuriais siekiama spręsti didėjančio bylinėjimosi ir atsakomųjų priemonių prieš ES centrinius vertybinių popierių depozitoriumus Rusijoje problemą. Paketo sąrašas taip pat papildytas 84 įrašais – įtraukti 54 asmenys ir 30 subjektų, taigi bendras į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų skaičius viršija 2 300. Tai reiškia, kad šių į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų ES esančiam turtui buvo taikomas turto įšaldymas, o asmenų atveju – draudimas keliauti.

ES taip pat priėmė sankcijas Baltarusijai - atidaryti naują kortelę, reaguodama į jos vaidmenį Rusijos neteisėtame, neišprovokuotame ir nepateisinamame agresijos kare prieš Ukrainą. Šios visapusiškos priemonės atspindi keletą Rusijai jau nustatytų apribojimų, kuriais mažinama priemonių apėjimo rizika, kylanti dėl glaudžios Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos integracijos.

ES deda daug pastangų siekdama užtikrinti, kad sankcijos būtų veiksmingai įgyvendinamos. Techninės paramos priemonė, pagal kurią valstybėms narėms teikiamos specialiai pritaikytos ekspertinės žinios, toliau padėjo valstybėms narėms nustatyti su turto įšaldymu susijusius įgaliojimus ir organizacijas. Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupėje - atidaryti naują kortelę valstybės narės toliau tarpusavyje ir su tarptautiniais partneriais keitėsi geriausia patirtimi, kaip pagerinti ES sankcijų įgyvendinimą. Gegužės mėn. įsigaliojo direktyva, kuria suderinamos nusikalstamų veikų apibrėžtys ir sankcijos už ES ribojamųjų priemonių pažeidimus - atidaryti naują kortelę. Tai dar labiau sustiprins ES sankcijų veiksmingumą. Galiausiai 2024 m. specialusis pasiuntinys ES sankcijų įgyvendinimo klausimams Davidas O’Sulivanas toliau bendradarbiavo su ES nepriklausančiomis šalimis, siekdamas užtikrinti, kad apėjimo praktika nepakenktų ES sankcijų veiksmingumui.

ES nustačius sankcijas, Rusijos centrinio banko turtas ES, kurio vertė – daugiau kaip 210 mlrd. EUR, buvo imobilizuotas. Ypatingosios pajamos, gautos valdant šį turtą, sudaro apie 2,5–3 mlrd. EUR per metus. Gegužės mėn. ES priėmė teisės aktus - atidaryti naują kortelę, kuriais sudaromos sąlygos šį grynąjį pelną panaudoti Ukrainai: pirmasis 1,5 mlrd. EUR mokėjimas atliktas - atidaryti naują kortelę liepos mėn., o antrasis mokėjimas numatytas 2025 m. pavasarį.

Vykdydama nepateisinamą, neteisėtą ir neišprovokuotą agresijos karą prieš Ukrainą, Rusija savo veiksmais nuolat pažeidinėjo tarptautinę teisę, o daugybė pranešimų apie incidentus prilygsta tarptautiniams nusikaltimams. Septyniolika valstybių narių pradėjo tyrimus dėl Ukrainoje padarytų tarptautinių nusikaltimų. Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra - atidaryti naują kortelę (Eurojustas) atlieka itin svarbų vaidmenį remdama jungtinę Ukrainoje įvykdytų tarptautinių nusikaltimų tyrimo grupę - atidaryti naują kortelę, kurią sudaro Ukraina ir šešios valstybės narės ir kurioje dalyvauja Tarptautinis baudžiamasis teismas ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra - atidaryti naują kortelę. Tyrimai grindžiami įrodymais, saugomais specializuotoje Eurojusto duomenų bazėje – Sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazėje - atidaryti naują kortelę, sukurtoje siekiant išsaugoti, saugoti ir analizuoti su tarptautiniais nusikaltimais susijusius įrodymus.

Nuo 2023 m. Eurojuste veikia Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras - atidaryti naują kortelę. Centras buvo įsteigtas siekiant padėti pasirengti bet kokiam būsimam baudžiamajam persekiojimui už agresijos nusikaltimą, neatsižvelgiant į jurisdikciją, kurioje jis bus iškeltas. Jungtinės tyrimo grupės prokurorai, įskaitant prokurorą iš Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, bendradarbiauja vietoje, todėl atlikdami tyrimus jie gali greitai keistis įrodymais ir susitarti dėl bendrų tolesnių veiksmų. Šiame darbe aktyviai dalyvauja Tarptautinis baudžiamasis teismas.

Be to, nuo 2023 m. ES, Europos Taryba - atidaryti naują kortelę ir maždaug 40 šalių, bendrai vadinamų Koalicija dėl tribunolo steigimo, aktyviai dalyvauja diskusijose dėl specialiojo baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą tribunolo įsteigimo. 2024 m. lapkričio 22 d. Koalicija dėl tribunolo steigimo dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėti šias pastangas paskelbdama Vienos ir Rygos pareiškimą - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę. Šiame pareiškime numatomas specialiojo tribunolo įsteigimas Europos Taryboje, remiantis dvišaliu Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimu.

Rusija taip pat turi būti laikoma atsakinga už žalą, kurią ji padarė ir toliau daro Ukrainai ir jos gyventojams. 2023 m. gegužės mėn. 43 šalys ir ES Europos Taryboje įsteigė Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registrą - atidaryti naują kortelę, kuriame registruojami ieškiniai dėl Rusijos invazijos padarytos žalos, nuostolių ir sužalojimų. Registras pirmosios kategorijos ieškiniams pateikti pradėjo veikti - atidaryti naują kortelę 2024 m. balandžio 2 d. Hagoje (Nyderlandai) vykusioje konferencijoje „Teisingumo atkūrimas Ukrainai“ - atidaryti naują kortelę. Spalio mėn. registre užregistruota daugiau kaip 10 000 ieškinių. Gruodžio 13 d. Žalos registras paskelbė savo pirmuosius sprendimus dėl ieškinių registravimo, kurie buvo susiję su 832 ieškiniais dėl gyvenamosios paskirties turto sugadinimo ar sunaikinimo. Be to, 2024 m. daugiau kaip 50 šalių kartu su ES ir Europos Taryba dalyvavo trijuose parengiamuosiuose posėdžiuose, skirtuose Ieškinių komisijai įsteigti. Šie susitikimai buvo svarbus žingsnis kuriant visapusišką žalos atlyginimo mechanizmą, kurio tikslas – peržiūrėti ir išnagrinėti registre užregistruotus ieškinius.

ES tvirtai remia Ukrainą siekiant visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos, laikantis tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų. Birželio 15–16 d. Šveicarijoje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje - atidaryti naują kortelę ES įsipareigojo - atidaryti naują kortelę laikytis šių principų ir remti taiką, kuria bus atkurtas Ukrainos suverenitetas, politinė nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.

ES ne tik padės Ukrainai siekti teisingos taikos savo sąlygomis, bet ir toliau telks tarptautinę paramą Ukrainai. Birželio 27 d. ES ir Ukraina pasirašė „Bendrus Europos Sąjungos ir Ukrainos saugumo įsipareigojimus“ - PDF rinkmena, atidaryti naują kortelę. Pasirašydamos šį susitarimą - atidaryti naują kortelę ES ir jos valstybės narės įsipareigojo suteikti Ukrainai ir jos žmonėms visą būtiną politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą, kurios jai reikia 10 metų. Tai apima pagalbą Ukrainai užsitikrinti tarptautinę paramą, ypač iš pagrindinių besivystančių šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių.

Liepos mėn. vykusiame 33-iajame NATO aukščiausiojo lygio susitikime ES kartu su keliomis šalimis taip pat pasirašė Ukrainos susitarimą - atidaryti naują kortelę. Šiame dokumente pabrėžiama Ukrainos saugumo svarba viso euroatlantinio regiono saugumui ir tai, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Pasirašiusios šalys patvirtino ketinančios remti Ukrainą, kol ji įveiks Rusijos agresiją.