Europos Sąjunga – tai visų pirma vertybės, kurios mums leidžia gyventi draugiškai, nepaisant kalbų, kultūrų, religijų ir papročių skirtumų.
Beveik pusei milijardo Europos Sąjungos gyventojų ne taip paprasta suprasti kaimyninės ar tolimesnės šalies gyventojus.
Solidarumo, tolerancijos, laisvės, lygybės ir pagarbos vertybės yra labai svarbios norint gyventi visuomenėje.
Būti solidariems reiškia būti pasiruošusiems padėti vieni kitiems; būti tolerantiškiems reiškia sutikti, kad kiti gali gyventi ir mąstyti kitaip.
Šios bendros žmogiškosios vertybės leidžia mums susitelkti ir jaustis priklausantiems tokiai bendrai erdvei kaip Europos Sąjunga.
Tegyvuoja taika!
2012 m. Europos Sąjunga gavo Nobelio taikos premiją. Ji nusprendė šios premijos lėšas skirti vaikams, kurie neturi galimybės augti taikoje. Šiuo metu tūkstančiai palankių sąlygų neturinčių vaikų jau pasinaudojo švietimo projektais.
Mano manymu, solidarumas – tai...
Mano manymu, tolerancija – tai...
Europos Sąjungos piliečiai taip pat yra vartotojai, kurie perka įvairias prekes ir paslaugas savo poreikiams arba malonumui.
Mes visi privalome susimąstyti, kaip vartojame ir kokią transporto priemonę renkamės. Tinkamai pasirinkdami ir kasdien atlikdami aplinkai palankius veiksmus, prisidedame prie darnaus vystymosi.
Įgyvendindama įvairius veiksmus, Europos Sąjunga skatina 27 valstybes nares imtis tvarios politikos, naudingos visiems Europos ir pasaulio gyventojams.
Kas yra darnus vystymasis?
Darnus vystymasis – tai atsakingesnis vartojimas: savo dabartinius poreikius tenkiname galvodami apie tuos, kurie gyvens po mūsų. Svarbu būsimoms kartoms palikti švarią planetą. Darnus vystymasis jungia ekologiją, ekonomiką ir visuomenės gyvenimą.
VANDUO
Visą laiką lyja! Todėl man vis vien, aš palieku vandenį bėgti iš čiaupo.
TAIP
NE
MITYBA
Man labiau patinka valgyti šviežius, netoli namų pagamintus maisto produktus, negu vidury žiemos pirkti braškes.
TAIP
NE
ENERGIJA
Visada palieku įjungtą šviesą, nes ji namuose kuria jaukumą.
TAIP
NE
TRANSPORTAS
Kai tik galiu, renkuosi važiuoti dviračiu, o ne automobiliu.
TAIP
NE
Jei norime, kad gyventi visiems kartu būtų jauku, turime pasirūpinti aplinka: vandeniu, oru, augalija ir gyvūnais. Kartais žmogaus veikla kelia pavojų gamtos pusiausvyrai. Todėl turime pakeisti kai kuriuos savo įpročius. Europos Sąjunga kovoja su tarša ir klimato atšilimu.
Vidutiniškai kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas per dieną į šiukšlių konteinerį išmeta daugiau negu kilogramą atliekų. O juk mūsų yra apie 447 milijonai!
Laimė, jau keletą metų perdirbame daugybę dalykų: plastiko butelius, gėrimų skardines, stiklą, popierių ir kartoną. Europos Sąjungoje nebeleidžiama prekiauti daugeliu vienkartinių plastikinių gaminių – šiaudeliais, stalo įrankiais ir lėkštėmis. Tokiu paprastu veiksmu kovojame su tarša.
Ši rodo, kad produktas nekenksmingas aplinkai
O ši rodo, kiek energijos sunaudoja elektroninis prietaisas
ženklas
Ar atpažįsti šį CE ženklą? Jis privalomas daugeliui gaminių. Šis ženklas rodo, kad gaminys atitinka Europos saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Jį gali pamatyti ant daugelio tavo namuose esančių daiktų, taip pat ant žaidimų. Atlik tyrimą!
Taršai nėra sienų. Kiekvieną sekundę mūsų planetoje iškertamas futbolo aikštės dydžio miško plotas medienai ar popieriui gaminti. Tokie veiksmai naikina Žemės „žaliuosius plaučius“ ir skatina šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą.
Saulės spinduliai pereina atmosferą ir sušildo mūsų planetą. Tačiau, kaip ir šiltnamyje, kuriame auginame augalus ar daržoves, dalis saulės spindulių lieka žemėje. Šis gamtinis reiškinys vadinamas šiltnamio efektu.
Žali augalai turi chlorofilo, dėl kurio jie sugeria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir išskiria deguonį. O žmonės ir automobiliai daro priešingai: jie vartoja deguonį ir išskiria CO2 (anglies dioksidą). Būtent šios dujos labiausiai lemia šiltnamio efektą ir klimato atšilimą. Taigi mes elgiamės priešingai negu augalai. Naikindami augalus, naikiname „žaliuosius plaučius“, kurie mums teikia gyvybei palaikyti reikalingą deguonį.
Labiau tausokime gamtą
Aplinkos ir klimato problemos svarbios visam pasauliui. ES deda daug pastangų, kad sustabdytų klimato kaitą. Siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu pasaulyje.
Todėl Europos Sąjungos šalys susitarė, kad iki 2030 m., pavyzdžiui:
Tinkamas maitinimasis reiškia, kad turime valgyti įvairių produktų ir tik tiek, kiek reikia alkiui numalšinti. Būtų idealu, jei mūsų ūkininkai ir gyvulių augintojai gamintų įvairių maisto produktų, kurių pakaktų visiems.
1957 m. šešios šalys steigėjos – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija – nusprendė, kad Europa daugiau niekada nebepatirs bado. 1962 m. jos pradėjo įgyvendinti BŽŪP – bendrą žemės ūkio politiką.
Reikėjo pagaminti tiek maisto produktų, kad pakaktų visiems, ir užtikrinti, kad ūkininkai galėtų gyventi iš savo žemės. Europos ūkininkai gaudavo finansinę pagalbą ir galėjo gaminti tiek, kiek norėjo. Tačiau dėl didelio gaminamų produktų kiekio atsirado tūkstančiai tonų produktų, kuriems neliko pirkėjų. Koks švaistymas!
Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio nebegalima gaminti bet ko ir bet kaip. Ūkininkavimas turi būti kokybiškas. Be to, nustatomos geresnio elgesio su gyvūnais taisyklės. Europa skatina ūkininkus įvairinti savo veiklą.
Pavyzdžiui:
Dabar ūkininkai ir maisto prekių parduotuvės maisto prekes „nuo ūkio iki stalo“ turi ženklinti logotipais ir etiketėmis. Etiketėse nurodomos sudedamosios dalys, naudojamos gaminant produktą, data, nuo kurios produkto nebegalima vartoti, ir kita informacija.
Pavyzdžiui, ant kiaušinių pakuočių visuomet nurodomas kodas, kuris leidžia sužinoti, iš kokios šalies atvežti kiaušiniai ir ar vištos gyveno laisvėje ar narvuose.
Ant daugelio produktų taip pat rasi Europos logotipą, kuris patvirtina kokybę arba kilmės šalį.
Logotipas „Saugoma kilmės vietos nuoroda“ reiškia, kad maisto produktas turi būti pagamintas, perdirbtas ir paruoštas tiksliai nustatytoje vietovėje arba regione.
Pavyzdžiui: „Kalamata“ alyvuogių aliejus (Graikija), „Mel do Alentejo“ medus (Portugalija), „Fromage de Herve“ sūris (Belgija) ir „Stupavské zelé“ rauginti kopūstai (Slovakija).
Logotipas „Saugoma geografinė nuoroda“ reiškia, kad bent vienas produkto gamybos etapas (gamyba, perdirbimas, paruošimas) vyksta nustatytoje vietovėje arba regione.
Pavyzdžiui: „Kiełbasa piaszczańska“ kiaulienos dešra (Lenkija), „Asparago di Cantello“ smidrai (Italija).
Šis logotipas – tai garantija, kad 95 proc. sudedamųjų dalių yra pagamintos ekologiškai. Taip pat nurodomas gamintojo ar pardavėjo pavadinimas.
Visoje Europos Sąjungoje daugiau negu pusė suaugusiųjų turi antsvorio. Jei nieko nedarysime, iki 2030 m. Europą užgrius tikra epidemija. Vaikams ir jaunimui ši problema taip pat aktuali – 2019 m. penktadalis ES jaunuolių turėjo antsvorio arba buvo nutukę.
Kai kurios mokyklos nusprendė uždrausti mėsainius, gruzdintas bulvytes, picas ir saldžius gazuotus gėrimus. Europos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje numatytas nemokamas vaisių ir daržovių dalijimas mokiniams. Taip jaunimas skatinamas ugdyti sveikus mitybos įpročius.
Atrodo daug, bet tai įmanoma!
Kultūra yra mūsų gyvenimo būdo išraiška. Kultūra atspindi mūsų tradicijų, papročių ir vertybių įvairovę. Kultūra apima kalbas, kuriomis kalbame, menus ir jų išraiškos vietas, mūsų pastatų architektūrą, švietimą ir daugelį kitų dalykų.
Pažintis su mūsų pačių ir kitų tautų kultūra suteikia mums galimybę vis geriau vieniems kitus suprasti ir draugiškiau gyventi kartu.
Europos Sąjunga remia 27 ES šalių įvairių kultūros ir audiovizualinio meno sričių plėtrą. Šios programos tikslas – supažindinti su talentingais ES šalių kūrėjais ir kurti kuo daugiau darbo vietų visose kultūros srityse: kino, televizijos, vaizdo žaidimų, muziejų, muzikos, knygų leidybos ir kt.
Ar žinojai?
Kiekvienais metais tam tikri atrinkti Europos miestai tampa Europos kultūros sostinėmis. Ar kuris nors jūsų regiono miestas jau buvo Europos kultūros sostine?
Turėdamas prieigą prie interneto, gali tiesiogiai žaisti, klausytis muzikos, ieškoti vaizdo įrašų ir informacijos savo namų darbams. Be to, internetas puikiai tinka plepėti su draugais arba dalytis nuotraukomis.
Tokie socialiniai tinklai kaip „Instagram“ ar „Snapchat“ leidžia palaikyti ryšį su draugais, susisiekti su šeima, daryti juokingas nuotraukas, o kartais ir susirasti naujų draugų. Dažnai manome, kad kuo daugiau turime draugų, tuo esame populiaresni.
Abiem atvejais svarbu laikytis atsargumo taisyklės: niekada savo naujiems „draugams“ nepateik pernelyg asmeniškos informacijos, vos pažįstamiems žmonėms nurodyk dar mažiau informacijos. Turi saugoti tai, ką vadiname „privatumu“. Taip pat turi saugoti savo artimųjų privatumą.
Naudodamiesi internetu, socialiniais tinklais ar žinutėmis, piktų ketinimų turintys asmenys gali pabandyti tave apgauti arba brautis į tavo privatų gyvenimą.
Europos Sąjunga įgyvendina programą „Safer Internet“, kuria siekiama apsaugoti jaunimą ir sustiprinti jo atsakomybę, susijusią su interneto pavojais ir iššūkiais.
Brukalai, arba e. pašto šiukšlės, – tai žinutės iš žmonių, kurie apsimeta tave pažįstantys. Paprastai brukalai siunčiami norint tau ką nors parduoti arba išvilioti iš tavęs pinigų.
Kaip jau sužinojome, viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių yra solidarumas. Tai apima ir kovą su skurdu, kurį 2019 m. vis dar patyrė penktadalis Europos gyventojų.
Be to, mes ne vieni pasaulyje. Ar žinai, kad daugiau kaip 700 mln. žmonių turi išgyventi už maždaug 1,5 euro per dieną? Tokį skurdą patiria daug Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių. Vis dar pernelyg daug mūsų planetos gyventojų negali gauti geriamojo vandens, sveikatos ar švietimo paslaugų. Mes privalome veikti!
Europos Sąjunga ir kiekviena jos narė bendrai prisideda prie daugiau nei pusės pasaulyje teikiamos paramos.
Visoje planetoje kiekvienais metais milijonus žmonių užklumpa stichinės nelaimės, konfliktai arba karai.
Europos Sąjungos humanitarinė pagalba leidžia išsaugoti gyvybes ir teikti skurstantiesiems maistą, pastogę, vaistus ir geriamąjį vandenį. Ši pagalba skiriama šeimoms, kurios turi palikti karo apimtą savo šalį, remti arba sugriautiems pastatams atstatyti.
Draugiškiau gyventi kartu reiškia ne tik dalytis laimingomis akimirkomis, bet ir rūpintis savo artimų ar tolimų kaimynų mažomis ir didelėmis nelaimėmis. Solidarumas – mūsų europinių vertybių dalis!
draugiškiau gyventume kartu?
Ką kasdien galėtum padaryti, kad pagerintum bendrą gyvenimą savo šeimoje, mokykloje ar gatvėje?
Jei nori geriau suprasti, kaip Europa tvarkosi ir gyvena kiekvieną dieną, paskaityk dvi brošiūras:
Ši internetinė publikacija išleista 24 kalbomis ir tokiais formatais:
Rankraštis atnaujintas 2023 m. kovo mėn.
Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Redakcinė tarnyba ir tikslinė informavimo veikla
1049 Briuselis
BELGIJA
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023
op.europa.eu/lt/publications
Ar šis leidinys jums buvo naudingas? Rašykite mums:
comm-publi-feedback@ec.europa.eu
© Europos Sąjunga, 2023
Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).
Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi
pakeitimai.
Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti tiesioginį atitinkamų teisių turėtojų leidimą.
Jei nenurodyta kitaip, visų vaizdų autorių teisės priklauso Europos Sąjungai.