VERTYBĖS

Prisidėkime prie Europos projekto

Europos Sąjunga – tai visų pirma vertybės, kurios mums leidžia gyventi draugiškai, nepaisant kalbų, kultūrų, religijų ir papročių skirtumų.

Beveik pusei milijardo Europos Sąjungos gyventojų ne taip paprasta suprasti kaimyninės ar tolimesnės šalies gyventojus.

Solidarumo, tolerancijos, laisvės, lygybės ir pagarbos vertybės yra labai svarbios norint gyventi visuomenėje.

Būti solidariems reiškia būti pasiruošusiems padėti vieni kitiems; būti tolerantiškiems reiškia sutikti, kad kiti gali gyventi ir mąstyti kitaip.

Šios bendros žmogiškosios vertybės leidžia mums susitelkti ir jaustis priklausantiems tokiai bendrai erdvei kaip Europos Sąjunga.

Tegyvuoja taika!

2012 m. Europos Sąjunga gavo Nobelio taikos premiją. Ji nusprendė šios premijos lėšas skirti vaikams, kurie neturi galimybės augti taikoje. Šiuo metu tūkstančiai palankių sąlygų neturinčių vaikų jau pasinaudojo švietimo projektais.

Solidarumas praktiškai

  • Užbaik šiuos sakinius:

Mano manymu, solidarumas – tai...

Mano manymu, tolerancija – tai...

  • Pateik solidarumo ir tolerancijos klasėje pavyzdį.
  • Sukurk savo solidarumo šūkį:

 

TVARUS VARTOJIMAS

Būkime atsakingesni

Europos Sąjungos piliečiai taip pat yra vartotojai, kurie perka įvairias prekes ir paslaugas savo poreikiams arba malonumui.

Mes visi privalome susimąstyti, kaip vartojame ir kokią transporto priemonę renkamės. Tinkamai pasirinkdami ir kasdien atlikdami aplinkai palankius veiksmus, prisidedame prie darnaus vystymosi.

Įgyvendindama įvairius veiksmus, Europos Sąjunga skatina 27 valstybes nares imtis tvarios politikos, naudingos visiems Europos ir pasaulio gyventojams.

Kas yra darnus vystymasis?

Darnus vystymasis – tai atsakingesnis vartojimas: savo dabartinius poreikius tenkiname galvodami apie tuos, kurie gyvens po mūsų. Svarbu būsimoms kartoms palikti švarią planetą. Darnus vystymasis jungia ekologiją, ekonomiką ir visuomenės gyvenimą.

  • Ar, tavo manymu, šie veiksmai tinkami siekiant darnaus vystymosi?

VANDUO

Visą laiką lyja! Todėl man vis vien, aš palieku vandenį bėgti iš čiaupo.

TAIP NE   

MITYBA

Man labiau patinka valgyti šviežius, netoli namų pagamintus maisto produktus, negu vidury žiemos pirkti braškes.

TAIP NE

ENERGIJA

Visada palieku įjungtą šviesą, nes ji namuose kuria jaukumą.

TAIP NE

TRANSPORTAS

Kai tik galiu, renkuosi važiuoti dviračiu, o ne automobiliu.

TAIP NE

 

APLINKOS APSAUGA

Labiau tausokime gamtą

Jei norime, kad gyventi visiems kartu būtų jauku, turime pasirūpinti aplinka: vandeniu, oru, augalija ir gyvūnais. Kartais žmogaus veikla kelia pavojų gamtos pusiausvyrai. Todėl turime pakeisti kai kuriuos savo įpročius. Europos Sąjunga kovoja su tarša ir klimato atšilimu.

Pasaulio klimato atšilimas

Vidutiniškai kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas per dieną į šiukšlių konteinerį išmeta daugiau negu kilogramą atliekų. O juk mūsų yra apie 447 milijonai!

Laimė, jau keletą metų perdirbame daugybę dalykų: plastiko butelius, gėrimų skardines, stiklą, popierių ir kartoną. Europos Sąjungoje nebeleidžiama prekiauti daugeliu vienkartinių plastikinių gaminių – šiaudeliais, stalo įrankiais ir lėkštėmis. Tokiu paprastu veiksmu kovojame su tarša.

Ką dėtumėte į geltonąją dėžę? 
            O į juodąją? 
            Į žaliąją?

Ar atpažįsti šias etiketes?

Ši rodo, kad produktas nekenksmingas aplinkai

ES ekologinis ženklas yra gėlė su Europos vėliava: dvylika žvaigždučių yra gėlės žiedlapiai, o žiedo viduryje – Europą simbolizuojanti raidė „E“.

O ši rodo, kiek energijos sunaudoja elektroninis prietaisas

ES energijos vartojimo efektyvumo etiketėje elektriniai prietaisai skirstomi į septynias kategorijas: nuo A (efektyviausias) iki G (mažiausias efektyvumas).
            Etiketėje taip pat pateikiama informacija apie prietaiso per metus suvartojamos energijos kiekį, jo tūrį arba triukšmo lygį decibelais.

CE ženklas

Ar atpažįsti šį CE ženklą? Jis privalomas daugeliui gaminių. Šis ženklas rodo, kad gaminys atitinka Europos saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Jį gali pamatyti ant daugelio tavo namuose esančių daiktų, taip pat ant žaidimų. Atlik tyrimą!

 

ENERGIJA IR KLIMATAS

Gaminkime daugiau atsinaujinančiosios energijos

Taršai nėra sienų. Kiekvieną sekundę mūsų planetoje iškertamas futbolo aikštės dydžio miško plotas medienai ar popieriui gaminti. Tokie veiksmai naikina Žemės „žaliuosius plaučius“ ir skatina šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą.

Šiltnamio efektas

Saulės spinduliai pereina atmosferą ir sušildo mūsų planetą. Tačiau, kaip ir šiltnamyje, kuriame auginame augalus ar daržoves, dalis saulės spindulių lieka žemėje. Šis gamtinis reiškinys vadinamas šiltnamio efektu.

„Žalieji plaučiai“

Žali augalai turi chlorofilo, dėl kurio jie sugeria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir išskiria deguonį. O žmonės ir automobiliai daro priešingai: jie vartoja deguonį ir išskiria CO2 (anglies dioksidą). Būtent šios dujos labiausiai lemia šiltnamio efektą ir klimato atšilimą. Taigi mes elgiamės priešingai negu augalai. Naikindami augalus, naikiname „žaliuosius plaučius“, kurie mums teikia gyvybei palaikyti reikalingą deguonį.

Labiau tausokime gamtą

Aplinkos ir klimato problemos svarbios visam pasauliui. ES deda daug pastangų, kad sustabdytų klimato kaitą. Siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu pasaulyje.

Todėl Europos Sąjungos šalys susitarė, kad iki 2030 m., pavyzdžiui:

  • 55 proc. sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
  • 32,5 proc. sumažins energijos suvartojimą;
  • ne mažiau kaip 32 proc. energijos gamins iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių (vėjo, saulės, jūrų energijos ir pan.);
  • Europos keliuose bus ne mažiau kaip 30 mln. netaršių automobilių;
  • pasodins 3 mlrd. medžių.

 

ŽEMĖS ŪKIS IR MAISTAS

Sveikiau maitinkimės

Tinkamas maitinimasis reiškia, kad turime valgyti įvairių produktų ir tik tiek, kiek reikia alkiui numalšinti. Būtų idealu, jei mūsų ūkininkai ir gyvulių augintojai gamintų įvairių maisto produktų, kurių pakaktų visiems.

Trumpa žemės ūkio politikos istorija

1957 m. šešios šalys steigėjos – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija – nusprendė, kad Europa daugiau niekada nebepatirs bado. 1962 m. jos pradėjo įgyvendinti BŽŪP – bendrą žemės ūkio politiką.

Reikėjo pagaminti tiek maisto produktų, kad pakaktų visiems, ir užtikrinti, kad ūkininkai galėtų gyventi iš savo žemės. Europos ūkininkai gaudavo finansinę pagalbą ir galėjo gaminti tiek, kiek norėjo. Tačiau dėl didelio gaminamų produktų kiekio atsirado tūkstančiai tonų produktų, kuriems neliko pirkėjų. Koks švaistymas!

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio ūkininkaujame geriau!

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio nebegalima gaminti bet ko ir bet kaip. Ūkininkavimas turi būti kokybiškas. Be to, nustatomos geresnio elgesio su gyvūnais taisyklės. Europa skatina ūkininkus įvairinti savo veiklą.

Pavyzdžiui:

Šiuo metu mūsų mityba įvairi ir kokybiška

Dabar ūkininkai ir maisto prekių parduotuvės maisto prekes „nuo ūkio iki stalo“ turi ženklinti logotipais ir etiketėmis. Etiketėse nurodomos sudedamosios dalys, naudojamos gaminant produktą, data, nuo kurios produkto nebegalima vartoti, ir kita informacija.

Pavyzdžiui, ant kiaušinių pakuočių visuomet nurodomas kodas, kuris leidžia sužinoti, iš kokios šalies atvežti kiaušiniai ir ar vištos gyveno laisvėje ar narvuose.

Iš antspaudo ant prekybos centre perkamų kiaušinių gali sužinoti nemažai informacijos: 
            Nuorodos apie vištų auginimo būdą:
            0 = ekologiškas.
            1 = laikomos laisvėje.
            2 = ant kraiko.
            3 = narvuose.
            Dvi raidės nurodo kilmės šalį.
            Gamintojo ir paukštyno identifikacinis numeris.
            Tinkamumo vartoti terminas „Geriausi iki...“.
            Kiaušiniai laikomi itin šviežiais iki devintos dienos nuo padėjimo ir šviežiais iki dvidešimt aštuntos dienos.

Ant daugelio produktų taip pat rasi Europos logotipą, kuris patvirtina kokybę arba kilmės šalį.

  • Pabandyk rasti savo namų šaldytuve arba maisto produktų spintelėje.
Logotipas „Saugoma kilmės vietos nuoroda“ yra raudonos ir geltonos spalvų apskritimas. Viduryje pavaizduotas laukas, kurį supa dvylika žvaigždučių. Žvaigždutes juosia žodžiai „Saugoma kilmės vietos nuoroda“.

Logotipas „Saugoma kilmės vietos nuoroda“ reiškia, kad maisto produktas turi būti pagamintas, perdirbtas ir paruoštas tiksliai nustatytoje vietovėje arba regione.

Pavyzdžiui: „Kalamata“ alyvuogių aliejus (Graikija), „Mel do Alentejo“ medus (Portugalija), „Fromage de Herve“ sūris (Belgija) ir „Stupavské zelé“ rauginti kopūstai (Slovakija).

Logotipas „Saugoma geografinė nuoroda“ yra mėlynos ir geltonos spalvų apskritimas. Viduryje pavaizduotas laukas, kurį supa dvylika žvaigždučių. Žvaigždutes juosia žodžiai „Saugoma geografinė nuoroda“.

Logotipas „Saugoma geografinė nuoroda“ reiškia, kad bent vienas produkto gamybos etapas (gamyba, perdirbimas, paruošimas) vyksta nustatytoje vietovėje arba regione.

Pavyzdžiui: „Kiełbasa piaszczańska“ kiaulienos dešra (Lenkija), „Asparago di Cantello“ smidrai (Italija).

Europos ekologinės gamybos logotipą sudaro lapo forma išdėstytos dvylika žvaigždučių žaliame fone.

Šis logotipas – tai garantija, kad 95 proc. sudedamųjų dalių yra pagamintos ekologiškai. Taip pat nurodomas gamintojo ar pardavėjo pavadinimas.

STABDYKIME NESVEIKĄ MITYBĄ!

Visoje Europos Sąjungoje daugiau negu pusė suaugusiųjų turi antsvorio. Jei nieko nedarysime, iki 2030 m. Europą užgrius tikra epidemija. Vaikams ir jaunimui ši problema taip pat aktuali – 2019 m. penktadalis ES jaunuolių turėjo antsvorio arba buvo nutukę.

Kaip kovoti su nesveika mityba?

Kai kurios mokyklos nusprendė uždrausti mėsainius, gruzdintas bulvytes, picas ir saldžius gazuotus gėrimus. Europos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje numatytas nemokamas vaisių ir daržovių dalijimas mokiniams. Taip jaunimas skatinamas ugdyti sveikus mitybos įpročius.

Norint būti sveikam, per dieną reikia suvalgyti penkias vaisių ir daržovių porcijas.

Atrodo daug, bet tai įmanoma!

 

KULTŪRA

Kurkime daugiau emocijų

Ar žinai, ką reiškia „kultūra“?

Kultūra yra mūsų gyvenimo būdo išraiška. Kultūra atspindi mūsų tradicijų, papročių ir vertybių įvairovę. Kultūra apima kalbas, kuriomis kalbame, menus ir jų išraiškos vietas, mūsų pastatų architektūrą, švietimą ir daugelį kitų dalykų.

Pažintis su mūsų pačių ir kitų tautų kultūra suteikia mums galimybę vis geriau vieniems kitus suprasti ir draugiškiau gyventi kartu.

„Kūrybiška Europa“

Europos Sąjunga remia 27 ES šalių įvairių kultūros ir audiovizualinio meno sričių plėtrą. Šios programos tikslas – supažindinti su talentingais ES šalių kūrėjais ir kurti kuo daugiau darbo vietų visose kultūros srityse: kino, televizijos, vaizdo žaidimų, muziejų, muzikos, knygų leidybos ir kt.

Ar žinojai?

Kiekvienais metais tam tikri atrinkti Europos miestai tampa Europos kultūros sostinėmis. Ar kuris nors jūsų regiono miestas jau buvo Europos kultūros sostine?

 

INFORMACINIS SAUGUMAS

Saugiau dalykimės informacija

Turėdamas prieigą prie interneto, gali tiesiogiai žaisti, klausytis muzikos, ieškoti vaizdo įrašų ir informacijos savo namų darbams. Be to, internetas puikiai tinka plepėti su draugais arba dalytis nuotraukomis.

Tokie socialiniai tinklai kaip „Instagram“ ar „Snapchat“ leidžia palaikyti ryšį su draugais, susisiekti su šeima, daryti juokingas nuotraukas, o kartais ir susirasti naujų draugų. Dažnai manome, kad kuo daugiau turime draugų, tuo esame populiaresni.

Populiarumas ar privatumas?

Abiem atvejais svarbu laikytis atsargumo taisyklės: niekada savo naujiems „draugams“ nepateik pernelyg asmeniškos informacijos, vos pažįstamiems žmonėms nurodyk dar mažiau informacijos. Turi saugoti tai, ką vadiname „privatumu“. Taip pat turi saugoti savo artimųjų privatumą.

Keli patarimai, kaip dalytis informacija internete.
            TAPATYBĖ 
            Išsirink tinkamą (ir smagų) pseudonimą, kuris neatskleistų tikrosios tavo tapatybės.
            DISKRETIŠKUMAS 
            Nepažįstamiesiems nesuteik asmeninės informacijos apie save ar savo draugus.
            ATSARGUMAS 
            Niekada nejunk internetinės kameros, jei to prašo svetimi žmonės.
            KUKLUMAS 
            Prieš internetinę kamerą niekada nedaryk to, ko niekada nedarytum viešai.
            PAGARBA 
            Su kitais elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi: būk malonus ir pagarbus.
            BUDRUMAS 
            Jei pastebi ką nors neįprasta, paprašyk patikimo suaugusiojo patarimo.
            YPATINGAS SLAPTUMAS 
            Niekada niekam neatskleisk savo slaptažodžio. Tai asmeniška!
            TIK TAVO DRAUGAI! 
            Į kontaktų sąrašą pridėk tik pažįstamus žmones.

Saugokis netikrų draugų!

Naudodamiesi internetu, socialiniais tinklais ar žinutėmis, piktų ketinimų turintys asmenys gali pabandyti tave apgauti arba brautis į tavo privatų gyvenimą.

Europos Sąjunga įgyvendina programą „Safer Internet“, kuria siekiama apsaugoti jaunimą ir sustiprinti jo atsakomybę, susijusią su interneto pavojais ir iššūkiais.

Nepasitikėk brukalais!

Brukalai, arba e. pašto šiukšlės, – tai žinutės iš žmonių, kurie apsimeta tave pažįstantys. Paprastai brukalai siunčiami norint tau ką nors parduoti arba išvilioti iš tavęs pinigų.

Telefono žinute sakoma: 
            „Mielasis Gordonai, 
            tau mažiau nei 15 metų: pirk abonementą pas mus ir visas SMS žinutes siųsk nemokamai!
            Bet turi paskubėti. Rytoj bus per vėlu. Laukiame tavo žinutės. 
            Dėkojame!“
            Gordonas atsako: „Cha cha cha, tai juk visiška apgaulė!“

 

EUROPA PASAULYJE

Daugiau padėkime neturtingoms šalims

Pagalba labiausiai skurstantiesiems

Kaip jau sužinojome, viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių yra solidarumas. Tai apima ir kovą su skurdu, kurį 2019 m. vis dar patyrė penktadalis Europos gyventojų.

Be to, mes ne vieni pasaulyje. Ar žinai, kad daugiau kaip 700 mln. žmonių turi išgyventi už maždaug 1,5 euro per dieną? Tokį skurdą patiria daug Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių. Vis dar pernelyg daug mūsų planetos gyventojų negali gauti geriamojo vandens, sveikatos ar švietimo paslaugų. Mes privalome veikti!

Europos Sąjunga ir kiekviena jos narė bendrai prisideda prie daugiau nei pusės pasaulyje teikiamos paramos.

Humanitarinė pagalba

Visoje planetoje kiekvienais metais milijonus žmonių užklumpa stichinės nelaimės, konfliktai arba karai.

Europos Sąjungos humanitarinė pagalba leidžia išsaugoti gyvybes ir teikti skurstantiesiems maistą, pastogę, vaistus ir geriamąjį vandenį. Ši pagalba skiriama šeimoms, kurios turi palikti karo apimtą savo šalį, remti arba sugriautiems pastatams atstatyti.

Kodėl tai svarbu?

Draugiškiau gyventi kartu reiškia ne tik dalytis laimingomis akimirkomis, bet ir rūpintis savo artimų ar tolimų kaimynų mažomis ir didelėmis nelaimėmis. Solidarumas – mūsų europinių vertybių dalis!

  • O ką darai tu, kad

draugiškiau gyventume kartu?

Ką kasdien galėtum padaryti, kad pagerintum bendrą gyvenimą savo šeimoje, mokykloje ar gatvėje?

Jei nori geriau suprasti, kaip Europa tvarkosi ir gyvena kiekvieną dieną, paskaityk dvi brošiūras:

Galimi formatai

Ši internetinė publikacija išleista 24 kalbomis ir tokiais formatais:

PDF PRINT HTML

Rankraštis atnaujintas 2023 m. kovo mėn.

Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Redakcinė tarnyba ir tikslinė informavimo veikla
1049 Briuselis
BELGIJA

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023
op.europa.eu/lt/publications

Ar šis leidinys jums buvo naudingas? Rašykite mums:
comm-publi-feedback@ec.europa.eu

© Europos Sąjunga, 2023

Logo CC

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).
Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.

Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti tiesioginį atitinkamų teisių turėtojų leidimą.

Jei nenurodyta kitaip, visų vaizdų autorių teisės priklauso Europos Sąjungai.