EUROPOS KŪRIMO ISTORIJA

Geriau prisiminkime savo šaknis

Tokios Europos, kokią šiandien pažįstame, pradžia glūdi gilioje istorijoje.

Kad suprastume, ką Europa mums duoda šiandien, turime žinoti, kaip ji atsirado.

Pirmieji bandymai

Jau Karolis Didysis ir Napoleonas I bandė visas Europos šalis suburti draugėn. Tačiau didžiąją laiko dalį Europą siaubė kruvini karai.

XX a. Europos žemyne kilo du karai, kurie vėliau išplito visame pasaulyje. Štai kodėl jie vadinami pasauliniais karais.

Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914–1918 m., o po dvidešimties metų kilo Antrasis pasaulinis karas.

Ar žinojai, kad Europos pavadinimas kilo iš graikų mitologijos?

Europa buvo nepaprasto grožio princesė, gyvenusi Tyro mieste Viduržemio jūros azijinėje pakrantėje (Libane). Princesę įsimylėjo vyriausiasis dievas Dzeusas. Jis suviliojo ją ir nusigabeno į Graikiją. Iš jų meilės gimė trys vaikai, o žemynas buvo pavadintas princesės vardu – Europa.

Antrasis pasaulinis karas

Po 1945 m. pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo iš Europos teliko griuvėsių krūva.

Dėl šio šešerius metus trukusio siaubingo karo 20 mln. vaikų liko našlaičiais, buvo visiškai sunaikinti keliai, žmonės mirė iš bado ir bėgo iš savo šalių. Trumpai tariant, Europa buvo visiškai nuniokota. Viską reikėjo atstatyti.

Du priešiški blokai

Po 1945 m. Europoje įsigali taika, bet pati Europa padalijama į du blokus: Rytų Europą ir Vakarų Europą. Padalijimo linija eina per Vokietiją.

Taigi Vokietija perskiriama į dvi dalis: Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją.

Žmonių gyvenimas vienoje ir kitoje pusėje labai skiriasi.

Kaip, nepaisant visko, taikiai gyventi Vakaruose?

Galbūt paklausite, o koks viso to ryšys su Europos Sąjunga?

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos valstybės veikėjui Roberui Šumanui kilo geniali mintis: Vakarų Vokietija ir Prancūzija kartu dirbs anglių ir plieno pramonėje. Taip joms nebekils minčių kariauti.

Vakarų Europoje prasideda taikūs atkūrimo darbai.

Išvardyk įvairius daiktus, kuriuos galima pagaminti iš plieno (piešti nereikia):

ES kūrimui svarbių įvykių Europoje chronologija.
            742 metais gimė Karolis Didysis.
            1769 metais gimė Napoleonas.
            1914–1918 metais vyko Pirmasis pasaulinis karas.
            1939–1945 metais vyko Antrasis pasaulinis karas.
            1951 metais įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija.
            1957 metais pasirašyta Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis.
            1961 metais pastatyta Berlyno siena.
            1989 metais griuvo Berlyno siena.
            1992 metais pasirašyta Mastrichto sutartis.
            1995 metais į Europos Sąjungą įstojo Austrija, Suomija ir Švedija.
            2004 metais į Europos Sąjungą įstojo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
            2007 metais pasirašyta Lisabonos sutartis.
            2007 metais į Europos Sąjungą įstojo Bulgarija ir Rumunija.
            2013 metais į Europos Sąjungą įstojo Kroatija.

Europos anglių ir plieno bendrija

Netrukus prie anglių ir plieno projekto prisijungė kitos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai.

1951 m. balandžio 18 d. šios šešios šalys pasirašė dokumentą, vadinamą Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartimi. Tai dar vienas žingsnis taikos link!

ES pradininkai

Vis dėlto kurti vieningą Europą nebuvo lengva. Reikėjo, kad keli aiškią ateities viziją turintys lyderiai – tiek moterys, tiek vyrai – paremtų šią idėją ir paverstų ją bendru projektu. Kai šiandien juos prisimename, sakome, kad jie yra ES pradininkai. Kas jie tokie?

Ar žinote, iš kurios šalies kilę ES pradininkai? 
            Štai keli iš jų. Belgija: Polas Henris Spakas. Prancūzija: Žanas Monė,
            Roberas Šumanas,
            Simonė Veil. Italija: Alčidė de Gasperis,
            Nildė Iotti. Liuksemburgas: Žozefas Bešas. Nyderlandai: Marga Klompė. Vakarų Vokietija: Konradas Adenaueris,
            Uršula Hiršman.

1A – 2D – 3E – 4B – 5E – 6F – 7C – 8A – 9D – 10E

Europos ekonominė bendrija (EEB)

Susitarusios dėl anglies ir plieno, šešios valstybės nusprendė kurti didelę rinką be sienų. 1957 m. jos įsteigė Europos ekonominę bendriją (EEB). Žodis „ekonominė“ reiškia, kad bendrija susijusi su pinigais, verslu, darbu ir prekyba.

Prasideda ekonomikos pakilimas. Karas lieka praeityje. Vakarų Europa gyvena taikoje.

Berlyno siena (žr. žemėlapį)

Ar prisimeni, kad po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo padalyta į du blokus, kuriems nepavyko susitarti?

1961 m. Rytų Vokietijoje pastatyta siena, Berlyno miestą dalijanti į Rytų Berlyną ir Vakarų Berlyną. Gyventojai nebegali iš Rytų patekti į Vakarus. Ši siena simbolizuoja Šaltąjį karą, Rytų (komunizmo) ir Vakarų (kapitalizmo) atskirtį.

Rytuose viskas priklauso valstybei, ji reguliuoja viską: žemės ūkio ir pramonės gamybą, prekių paskirstymą. Vakaruose žmonės laisvi: jie gali reikšti savo nuomonę, kurti įmones, keliauti, rinkti savo šalies vadovus ir balsuoti.

Pirmoji plėtra

Vakarų Europa plėtėsi ir prie šešių pirmųjų valstybių panoro prisijungti kitos šalys. 1973 m. prisijungė Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė(1). Vėliau prasidėjo plėtra į Europos pietus: 1981 m. įstojo Graikija, o 1986 m. jos pavyzdžiu pasekė Ispanija ir Portugalija.

(1) 2020 m. Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos.
Šešių Europos Sąjungą įsteigusių šalių – Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų – žemėlapis. 
            1973 metų sausio 1 dieną į Europos Sąjungą įstojo Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė – Europos Sąjungos šalių skaičius padidėjo iki devynių. 
            1981 metais į ES įstojo Graikija, 1986 metais – Portugalija ir Ispanija. 
            1995 metais į Europos Sąjungą įstojo Austrija, Suomija ir Švedija. 
            2004 metais į Europos Sąjungą įstojo dešimt šalių: Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. 2007 metais prie ES prisijungė Bulgarija ir Rumunija, o paskutinioji 2013 metais į ES įstojo Kroatija.

Sienos griuvimas

1989 m. Europos žemyno širdyje įvyksta nepaprastai svarbus įvykis. Rytų Europos gyventojai prisijungia prie Vakarų Europos gyventojų.

Nebelieka fiziškai ir politiškai juos skyrusios Berlyno sienos. Tūkstančiai Berlyno gyventojų sugriauna sieną ir vėl susitinka su savo tautiečiais – Vokietija susivienija. Europoje žmonės švenčia.

Šis įvykis – tai komunizmo eros pabaiga Vokietijoje. Ilgainiui prie Europos Sąjungos prisijungė daugiau Rytų Europos šalių.

Žemėlapyje parodyta į dvi dalis padalyta Vokietija tuo metu, kai buvo pastatyta Berlyno siena: Vokietijos Federacinė Respublika, arba Vakarų Vokietija, ir Vokietijos Demokratinė Respublika, arba Rytų Vokietija. 
                  Berlynas taip pat buvo padalytas į dvi dalis: viena dalis buvo Sovietų sektorius (Rytų Berlynas), o kita – Vakarų Berlynas – suskirstyta į Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Amerikos sektorius.

Europos Sąjungos (ES) gimimas

1992 m. pasirašius Mastrichto sutartį, Europos ekonominė bendrija tapo Europos Sąjunga.

Tolesnė plėtra

1995–2013 m. į Europos Sąjungą įstojo dar 16 šalių. 2020 m. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, dabar jai priklauso 27 valstybės narės.

Europos Sąjungoje gyvena daugiau kaip 447 milijonai gyventojų. Tai daugiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (329 milijonai gyventojų) ir Japonijoje (126 milijonai gyventojų).

 

EUROPOS SUTARTYS

Sutarčių pasirašymas

Sutartys

Ar kalbėtume apie mokyklos kiemą, ar apie visą Europą – kuo mūsų daugiau, tuo sudėtingiau susitarti. Kiekvienas nori apginti savo idėjas.

Todėl ieškant sprendimo reikia diskutuoti. Tokie bendri sprendimai įtraukti į sutartis.

Sutartis yra susitarimas, kurį sudaro ir pasirašo Sąjungos valstybių narių valstybės arba vyriausybės vadovai. Sutartis iš dalies galima vadinti Europos Sąjungos veikimo instrukcija.

Šiuo metu pasirašytos septynios svarbios sutartys. Paprastai sutartys pavadinamos pagal miestą, kuriame jos pasirašomos. Naujausioji sutartis vadinama Lisabonos sutartimi.

Kaip įstoti į Europos Sąjungą?

Prašyti stoti į Europos Sąjungą gali bet kuri Europos šalis, bet yra tam tikrų sąlygų:

  • šalis turi būti demokratiška, vadovus balsuodama turi išrinkti tauta;
  • šalyje turi būti gerbiamos žmogaus teisės, spaudos ir žodžio laisvė;
  • turi būti stipri šalies ekonomika;
  • šalis turi laikytis visų Europos sprendimų ir teisės aktų.

 

EUROPOS SIMBOLIAI

Stipriau įtvirtinkime savo įvairovę

Europos Sąjungos vėliava

Europos Sąjungos vėliava – tai 12 aukso spalvos žvaigždžių ratas mėlyname fone.

Europos himnas

Europos himnas yra Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos „Odė džiaugsmui“ ištrauka.

Šis himnas žodžių neturi, bet simbolizuoja ES įgyvendinamus laisvės, taikos ir solidarumo idealus.

Europos šūkis

In varietate concordia

Šis šūkis, kuris reiškia Suvienijusi įvairovę, Europos Sąjungoje pradėtas naudoti 2000 m.

Juo pažymima, kad Europos Sąjunga kūrėsi praturtėdama Europos kultūrų, tradicijų ir kalbų gausa.

Šiame Europos žemėlapyje pateikiami paveikslėliai, iliustruojantys kai kuriuos kiekvienos ES šalies įžymius objektus, asmenybes, maistą ir kitus nacionalinius bruožus bei tradicijas.

Gegužės 9-oji – Europos diena

Europos diena švenčiama gegužės 9-ąją, minint 1950 m. Šumano deklaraciją. Tai Europos kūrimo pradžios data. Šia proga visos Europos Sąjungos institucijos atveria savo duris visuomenei.

 

EUROPOS GEOGRAFIJA

Geriau supraskime savo bendrą erdvę

Kai sakome „Europa“, kalbame apie kelis dalykus.

Visų pirma Europa yra žemynas. Žemynai yra dideli sausumos plotai, kartais perskirti vandenynų.

Europos žemyne yra daugybė šalių ir teritorijų. 27 iš tų šalių nusprendė priklausyti bendrai erdvei, kurią vadiname Europos Sąjunga.

Pasaulio žemėlapyje parodyta, kur yra Europa, palyginti su kitais žemynais.

Dalis Europos Sąjungos šalių nusprendė naudoti bendrą valiutą – eurą. Šios šalys priklauso euro zonai.

  • Kryželiu pažymėk savo šalį. Naudokis priede pateiktu žemėlapiu.

 

EUROPOS SĄJUNGOS ATEITIS

Žvelkime į priekį

Europos Sąjunga pamažu susikūrė gerų idėjų turėjusių drąsių žmonių, dirbančių taikos labui, dėka. Ji yra ilgos istorijos, kurios dalis visi esame, vaisius.

Žinoma, dar ne viskas tobula: šis projektas kasdien kinta. O rytoj būtent šiandienos jaunimas Europoje kurs pažangą.

Vis dar yra svarbių problemų, kurias galėsime išspręsti tik tuo atveju, jei visos šalys dirbs kartu.

Kas gi kurs rytojaus Europą? Jūsų karta ją KURS kartu!

  • Nusikelk į ateitį. Kokia tavo rytojaus Europa?

Jei nori geriau suprasti, kaip Europa tvarkosi ir gyvena kiekvieną dieną, paskaityk dvi brošiūras:

Galimi formatai

Ši internetinė publikacija išleista 24 kalbomis ir tokiais formatais:

PDF PRINT HTML

Rankraštis atnaujintas 2023 m. kovo mėn.

Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Redakcinė tarnyba ir tikslinė informavimo veikla
1049 Briuselis
BELGIJA

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023
op.europa.eu/lt/publications

Ar šis leidinys jums buvo naudingas? Rašykite mums:
comm-publi-feedback@ec.europa.eu

© Europos Sąjunga, 2023

Logo CC

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).
Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.

Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti tiesioginį atitinkamų teisių turėtojų leidimą.

Jei nenurodyta kitaip, visų vaizdų autorių teisės priklauso Europos Sąjungai.