EUROPOS INSTITUCIJOS

Priimkime sprendimus kartu

Europos Sąjunga nėra valstybė, kaip, pvz., Bulgarija, Italija ar Ispanija. Europos Sąjunga – tai savanoriška Europos šalių, nusprendusių įgyvendinti bendrus projektus, asociacija.

Ji turi stiprias institucijas, kurioms Europos šalys perdavė dalį savo įgaliojimų. Kiekviena institucija atlieka tam tikrą vaidmenį, o jai vadovauja pirmininkas.

Kaip veikia Europos Sąjunga?

Europos Vadovų Taryba 1: Europos šalių vadovų susitikimas

Europos Vadovų Taryboje susitinka Sąjungos valstybių narių valstybės arba vyriausybės vadovai. Paprastai jie susitinka keturis kartus per metus. Šie susitikimai vadinami Europos aukščiausiojo lygio susitikimais. Juose diskutuojama apie visa tai, kas vyksta Europoje, ir nustatomos pagrindinės Europos Sąjungos politikos gairės.

Vadovų Tarybos būstinė yra Briuselyje (Belgijoje).

Europos Komisija 2

Tai Europos Sąjungos vyriausybė. Komisija siūlo naujus teisės aktus ir prižiūri, kad jų būtų laikomasi.

Komisiją sudaro 27 Komisijos nariai (po vieną iš šalies). Kiekvienas narys atsakingas už vieną arba kelias sritis (pvz., aplinką, transportą, švietimą).

Europos Komisijos būstinė yra Briuselyje.

Europos Parlamentas 3

Europos Parlamentas – Europos piliečių balsas. Parlamentą sudaro nariai, kuriuos per Europos Parlamento rinkimus išrenka žmonės.

Parlamentas drauge su Europos Sąjungos Taryba balsuoja dėl Europos Sąjungos teisės aktų ir biudžeto.

Europos Parlamento būstinė yra Strasbūre (Prancūzijoje), Briuselyje ir Liuksemburge.

Europos Sąjungos Taryba, arba Ministrų Taryba 1

Tarybą sudaro Europos Sąjungos valstybių narių ministrai – po vieną ministrą iš šalies. Bet ne visuomet Taryboje dalyvauja tas pats ministras, nes viskas priklauso nuo nagrinėjamo klausimo.

Pvz., jei susirenka Žemės ūkio taryba, joje dalyvauja žemės ūkio ministras.

Europos Sąjungos Taryba drauge su Parlamentu balsuoja dėl Europos Sąjungos teisės aktų ir biudžeto.

Europos Sąjungos Tarybos būstinė yra Briuselyje.

Europos Sąjungos institucinis trikampis

Diagramoje pavaizduotas Europos Sąjungos institucinis trikampis. Europos Vadovų Taryba nustato ES prioritetus. Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, įgyvendina biudžetą ir užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, sutarčių ir programų. Įstatymus ir biudžetą priima Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba. Jie peržiūri pasiūlytus teisės aktus ir juos iš dalies keičia, priima arba atmeta. Pasiekus susitarimą, naujasis įstatymas paskelbiamas.

Kas yra demokratija?

Demokratija – tai politinė sistema, kurioje valdžia priklauso visiems šalies žmonėms. Demokratinėje valstybėje žmonės vadinami piliečiais. Kiekvienas pilnametis pilietis turi teisę balsuoti rinkimuose.

 

TEISĖS IR PILIETYBĖ

Labiau gerbkime savo skirtumus

Kiekvienas pilnametis Europos Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti už rinkimuose kandidatuojančius politikus. Piliečių teisė balsuoti yra pagrindinis kiekvienos demokratijos principas.

Teisė balsuoti ir būti apgintam.

Visi Europos Sąjungos piliečiai turi tam tikras teises ir laisves. Šios teisės ir laisvės nurodytos viename dokumente, kuris vadinamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Šios chartijos turi laikytis visi.

Konkrečios vaiko teisės

Vaikai yra visateisiai ES piliečiai. Jie sudaro beveik penktadalį Europos Sąjungos gyventojų.

Pagrindinių teisių chartija yra svarbiausias dokumentas, nes joje pripažįstamos konkrečios vaikų teisės: teisė lankyti mokyklą, saviraiškos teisė, teisė į sveikatos apsaugą ir priežiūrą.

Informacija apie tavo teises: Europos Sąjungos vaiko teisių planas (europa.eu)

Teisingumo Teismas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo – užtikrinti, kad Europos teisės aktų būtų laikomasi ir kad jie visur būtų taikomi vienodai. Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies. Teisingumo Teismo būstinė yra Liuksemburge.

 

JAUNIMAS IR EUROPOS SĄJUNGA

Dažniau klauskime jaunimo nuomonės

Europos jaunimas yra visateisiai piliečiai, o tai reiškia, kad jie turi teisę reikšti savo mintis. Būtent taip ir yra! Daugelyje Sąjungos šalių jaunimas savo idėjas gali perduoti per, pavyzdžiui, nacionalinį jaunimo parlamentą. Be to, ES institucijos prašo, kad jaunimas ir jaunimo organizacijos pateiktų savo nuomonę jiems rūpimais klausimais dalyvaudami ES jaunimo dialoge.

Apie keturiasdešimt vaikų sėdi susirinkime ir bando kartu priimti sprendimus. Vienas berniukas sušunka, kad jo eilė kalbėti. Kitas berniukas sako: „Daugiau šokolado putėsių!“, o mergaitė priduria: „Ir ledų!“
  • Gal ir tu nori ką nors pasakyti?

Savo klasėje suburkite mažąjį parlamentą ir pakalbėkite jums svarbiausiomis temomis. Pavyzdžiui:

  • Kaip draugiškiau gyventi kiekvieną dieną?
  • Kaip geriau taikyti ir ginti vaikų teises?

 

BENDROJI RINKA

Labiau bendradarbiaukime su kaimynais

ES yra didžiulė, beveik 4 mln. km2 teritorija, kurioje viena šalia kitos klesti įvairios kultūros. Tam, kad europiečių gyvenimas taptų lengvesnis, dauguma valstybių narių panaikino pasų kontrolę pasienyje. Kiekvienas vienoje valstybėje narėje gyvenantis asmuo gali laisvai keliauti, gyventi ir dirbti kitoje Europos Sąjungos šalyje.

Jaunimas – taip pat!

Be to, jaunimas gali keliauti po Europą naudodamasis programa „Erasmus+“. Pagal šią programą studentai ir jaunuoliai gali vykti į kitą šalį ir joje studijuoti, užsiimti savanoriška veikla ar mokytis.

Kelionės padeda išmokti daugiau kalbų. Didžiulis Europos Sąjungos turtas – gausybė kalbų, kuriomis čia kalbama. Kuo daugiau jų mokame, tuo geriau galime suprasti vieni kitus ir veiksmingai dirbti kartu.

Ar žinojai?

Šengeno erdvė – tai laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių, pasirašiusių Šengeno (Liuksemburgo miestas) susitarimą, erdvė. Šengeno erdvei priklauso 27 valstybės: 23 Europos Sąjungos šalys ir keturios ES nepriklausančios šalys. Šengeno erdvėje kiekvienas asmuo iš Europos Sąjungos valstybės narės (ar kitos šalies) gali kirsti kitų Šengeno šalių sienas nepateikęs paso.

  • Ar gali išvardyti keletą oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų? (1)

 

BENDRA VALIUTA IR EURO ZONA

Lengviau prekiaukime

Bendra valiuta

1992 m. pasirašius Mastrichto sutartį, nuo 2002 m. sausio 1 d. dalis Europos Sąjungos šalių turi bendrą valiutą – eurą. Šiuo metu eurą naudoja 20 šalių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija.

Kartu jos sudaro euro zoną. Kitos šalys – Bulgarija, Čekija, Danija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija – vis dar naudoja savo nacionalines valiutas.

Ar žinojai?

Euro simbolis (€) kilęs iš graikų raidės epsilon ir nurodo pirmąją žodžio „Europa“ raidę. O du skersiniai brūkšneliai – tai nuoroda į dvi kitas gerai žinomas valiutas: dolerį ir jeną.

Visų euro monetų vienoje pusėje pavaizduotas Europos žemėlapis, ši pusė yra vienoda kiekvienai šaliai. Kitos monetos pusės dizainą kiekviena šalis pasirenka pati. Štai keletas pavyzdžių. Ant suomiškos vieno euro monetos pavaizduotos dvi skrendančios gulbės. Ant maltietiškos vieno ir dviejų eurų monetų yra emblema, vadinama Maltos kryžiumi. Ant itališkos vieno euro monetos pavaizduotas garsus Leonardo da Vinči piešinys, iliustruojantis idealias žmogaus kūno proporcijas. Ant graikiškos dviejų eurų monetos pavaizduota Europa, kurią pagrobė Dzeusas jaučio pavidalu. Europa – graikų mitologijos veikėja, kurios vardu buvo pavadinta Europa.

1 Suomija – 2 Malta – 3 Italija – 4 Slovėnija – 5 Estija – 6 Vokietija – 7 Graikija – 8 Ispanija

Europos Centrinis Bankas

Europos Centrinis Bankas (ECB) prižiūri, kad euras tinkamai cirkuliuotų, be to, euro zonos šalims jis suteikia leidimą leisti euro banknotus. Banko būstinė yra Frankfurte (Vokietijoje).

  • Ar atpažinote šį garsų kompozitorių? Ar žinote jo vardą, pavardę ir kilmės šalį?
Žymus austrų kompozitorius pavaizduotas ant austriškos vieno euro monetos. Ar galite atspėti, kas tai toks? Atsakymas: Volfgangas Amadėjus Mocartas.

Wolfgang Amadeus Mozart, Austrija.

 

ES BIUDŽETAS

Daugiau investuokime į savo ateitį

Europos Sąjunga investuoja į daugelį sričių: švietimą, aplinkosaugą, naujų technologijų paieškas, žemės ūkį ir pan. Tačiau norint investuoti reikia pinigų. Be to, tuos pinigus reikia tinkamai paskirstyti – tai ir vadinama biudžetu.

Iš kur Europos Sąjunga gauna pinigų?

Didžiąją dalį Europos Sąjungos biudžeto sudaro ES šalių įnašai.

Šis biudžetas skiriamas daugybei projektų visoje Europoje finansuoti (keliams ir tiltams, mokykloms ir universitetams, mokslinių tyrimų centrams, muziejams, ligoninėms, gamykloms statyti), taip pat jaunimo mainams skatinti, darbo vietoms Europoje kurti ir aplinkai saugoti.

 

Europos Sąjungos remiami projektai

Bėgant metams Europos Sąjungos investicijos buvo skirtos šimtams tūkstančių projektų. Pateikiame kelis pavyzdžius, o čia gali rasti kitų: https://kohesio.ec.europa.eu/lt/

Didesnis mokyklų energijos vartojimo efektyvumas

Daugelis Europos mokyklų suvartoja daug energijos. Projektas „Energy@School“ energiją padeda taupyti daugiau kaip 40 pradinių ir vidurinių mokyklų septyniose ES šalyse – Austrijoje, Italijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Mokiniai ir mokytojai buvo mokomi tausoti energiją ir prisidėti kuriant tausaus energijos vartojimo požiūriu pažangias mokyklas.

Įveikime vaikų vėžį

Austrijos biotechnologijų įmonė „Apeiron Biologics“ kuria vaistus nuo vėžio. Ypatingas dėmesys skiriamas retų formų vėžiui, kuriuo daugiausiai serga vaikai. Europos Sąjungos paskola padeda šiai įmonei plėtoti mokslinius tyrimus ir ieškoti naujų kovos su liga būdų.

Pažangios vaikų žaidimų aikštelės

Vaikai vis dažniau žaidžia elektroniniais įrenginiais namuose, užuot linksminęsi žaidimų aikštelėse. Dėl fizinio aktyvumo trūkumo ir nesveikos mitybos vis daugiau jų kenčia nuo nutukimo. Europos Sąjungos finansavimas padėjo Bulgarijos įmonei „Playground Energy“ sukurti tokias žaidimų aikšteles, kuriose žaidimo judesių energija paverčiama garsais ir šviesomis. Tai skatina vaikus daugiau judėti ir sveikiau gyventi.

  • O tavo šalyje? Ar žinai kokių nors Europos Sąjungos remiamų veiksmų savo šalyje, regione arba mieste?

 

ŽINIŲ VERTINIMAS

Viktorina!

Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos. Nors anglų kalba vartojama dažniausiai, Europos Sąjunga siekia išsaugoti kiekvienos kalbos turtus ir visus ES gyventojus skatina mokytis kelių kalbų, kad jie galėtų geriau vieni kitus suprasti. Jei norime geriau sugyventi, turime geriau suprasti vieni kitus!

Hello
I don’t understand - Un helado
Danke - ¡Hola! - Bitte - Entschuldigung
Tschüss - Thank you - Ein Eis
No entiendo - Sorry - Por favor - Hallo
Goodbye - Tengo hambre - Das verstehe ich nicht
Perdón - Please - Ich habe Hunger
How are you? - ¡Hasta pronto! - See you
Adiós - An ice cream - Bis bald
Gracias - Wie geht’s ? - I am hungry
¿Cómo estás?

  • Štai kaip sakoma „laba diena“ („labas rytas“) ir „ačiū“ visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis. Ar gali šiuos žodžius sujungti su tinkamomis kalbomis?
Sveikinimas – Kalba – Įvertinimas

Airių: dia dhuit, go raibh maith agat; anglų: good morning, thank you; bulgarų: dobro utro - добро утро, blagodarya - благодаря; čekų: dobré ráno, děkuji; danų: godmorgen, tak; estų: tere hommikust, aitäh; graikų: kalimera - καλημέρα, efkaristó - ευχαριστώ; ispanų: buenos días, gracias; italų: buongiorno, grazie; kroatų: dobro jutro, hvala; latvių: labrīt, paldies; lenkų: dzień dobry, dziękuję; lietuvių: labas rytas, ačiū; maltiečių: l-għodwa t-tajba, grazzi; Nyderlandų: goedemorgen, bedankt; portugalų: bom dia, obrigado; prancūzų: bonjour, merci; rumunų: buna dimineata, mulțumesc; slovakų: dobré ráno, ďakujem; slovėnų: dobro jutro, hvala; suomių: hyvää huomenta, kiitos; švedų: god morgon, tack; vengrų: jó reggelt, köszönöm; vokiečių: guten tag, danke.

Jei nori daugiau sužinoti, kaip gimė Europa ir kaip ji kiekvieną dieną gyvena, perskaityk šias dvi brošiūras:

EUROPA Kurkime kartu!
EUROPA Gyvenkime draugiškai!

Galimi formatai

Ši internetinė publikacija išleista 24 kalbomis ir tokiais formatais:

PDF PRINT HTML

Rankraštis atnaujintas 2023 m. kovo mėn.

Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Redakcinė tarnyba ir tikslinė informavimo veikla
1049 Briuselis
BELGIJA

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023
op.europa.eu/lt/publications

Ar šis leidinys jums buvo naudingas? Rašykite mums:
comm-publi-feedback@ec.europa.eu

© Europos Sąjunga, 2023

Logo CC

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).
Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.

Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti tiesioginį atitinkamų teisių turėtojų leidimą.

Jei nenurodyta kitaip, visų vaizdų autorių teisės priklauso Europos Sąjungai.