ES IR JOS VALSTYBIŲ NARIŲ AUKŠČIAUSIOSIOS AUDITO INSTITUCIJOS. APŽVALGA

ĮVADAS

Viešoji kontrolė yra neatsiejama demokratinių sistemų dalis. Visos 27 šalys, dabar sudarančios Europos Sąjungą (ES), nustatė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad už viešąsias išlaidas būtų atsiskaitoma, jos būtų skaidrios ir patikimai prižiūrimos. Čia savo vaidmenį kaip išorės viešieji auditoriai atlieka aukščiausiosios audito institucijos (AAI).

AAI nepriklausomai tiria, ar viešieji ištekliai naudojami efektyviai, veiksmingai ir ekonomiškai, taip pat ar viešosios išlaidos ir pajamų surinkimas atitinka taikomas taisykles. Teikdamos faktais pagrįstas, objektyvias ir nešališkas audito ataskaitas, jos remia parlamentinę vyriausybių kontrolę ir taip padeda gerinti politikos kryptis, programas, viešąjį administravimą ir valstybės finansų valdymą. Tai padeda didinti piliečių pasitikėjimą mūsų visuomenės stabdžių ir atsvarų sistema ir toliau plėtoti tinkamai veikiančias demokratines valstybes.

Be to, kad ES AAI skatina ir plėtoja atskaitomybę ir skaidrumą valdžios sektoriuje, jos dar ir aktyviai remia trečiųjų šalių viešųjų audito įstaigų gebėjimų stiprinimą.

Daugelis AAI, įtrauktų į šį vadovą, gali didžiuotis turtingu paveldu (kartais kelių šimtų metų), o kitos AAI savo dabartine forma buvo įsteigtos tik pastaruoju metu. Daugumos AAI struktūra, kompetencija ir įgaliojimai laikui bėgant kito, kartais dėl politinių pokyčių ar viešojo administravimo reformos. Nepriklausomos AAI buvimas yra stojimo į ES sąlyga.

AAI TIPAI
IR AAI VALDYMAS

Yra įvairių AAI klasifikavimo būdų. Tradiciškai jos skirstomos į organizacijas, kurių organizacinės struktūros grindžiamos prancūzų / lotynų, anglosaksų ar germanų tradicijomis. Tačiau dabar institucijos dažniausiai skirstomos pagal tai, ar jos turi jurisdikciją, ar ne. Dar gali būti skiriamos AAI, kurioms vadovauja vienas asmuo (pirmininkas, generalinis auditorius arba kontrolierius ir generalinis auditorius), ir AAI, kurias valdo kolegialus organas (pavyzdžiui, valdyba, kolegija, senatas ar plenumas).

Atsižvelgiant į šį platų spektrą, gali būti daroma ir kitų skirtumų, pavyzdžiui, pagal tai, ar AAI turi įgaliojimą atlikti žemesnių valdymo lygmenų auditą, arba pagal AAI ir nacionalinio parlamento ryšius.

NEPRIKLAUSOMUMAS

ES AAI yra nepriklausomos viešosios įstaigos. Jų nepriklausomybė nuo įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios įtvirtinta konstitucijoje. Atsižvelgdamos į savo įgaliojimus, AAI gali atlikti ex ante arba ex post patikras, kad įvertintų pajamų ir išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat politikos krypčių, programų ir priemonių ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą arba viešojo administravimo veikimą. Kai kurios AAI taip pat vertina viešosios politikos ir programų poveikį.

RYŠIAI
SU PARLAMENTU

ES AAI ir parlamentų ryšiai yra skirtingi, kaip kad yra skirtingos pačios viešojo audito institucijos. Nors visos AAI yra nepriklausomos įstaigos, kai kurios jų yra parlamentinės kontrolės struktūros dalis.

Nepaisant įvairovės, ES ir jos valstybių narių AAI paprastai palaiko glaudžius ryšius su savo parlamentais. Šis ryšys iš esmės yra ataskaitų teikimas, kurio metu AAI siunčia savo audito ataskaitas parlamentui. Šias ataskaitas paprastai aptaria specialus komitetas, o kartais, priklausomai nuo audito dalyko, – ir komitetai, nagrinėjantys konkrečias temas. Apskritai, AAI atstovai turi teisę dalyvauti šiose diskusijose ir (arba) diskutuoti. Kai kuriose valstybėse narėse AAI vadovas taip pat turi teisę būti išklausytas parlamentinėse diskusijose su AAI darbu susijusiais klausimais.

Dažnai parlamentams tenka lemiamas vaidmuo teikiant kandidatūras ir (arba) paskiriant AAI pirmininką, generalinį auditorių arba valdymo organą. Be to, kai kurie parlamentai taip pat rengia ir tvirtina AAI biudžetą arba paskiria išorės auditorių AAI finansinių ataskaitų auditui.

Galiausiai, kai kurios, bet ne visos AAI turi įgaliojimus tikrinti savo nacionalinių parlamentų administracines išlaidas.

PERSONALAS IR BIUDŽETAI

AAI žmogiškieji ir finansiniai ištekliai įvairiose šalyse labai skiriasi, net vertinant pagal gyventojų skaičių arba audituojamą biudžetą. Šie skirtumai atspindi ne tik AAI įgaliojimus ir jos organizavimą, bet ir bendresnio pobūdžio valstybės narės ir jos nacionalinės administracijos ypatumus.

ES ir jos valstybių narių AAI dirba daugiau kaip 15 000 darbuotojų. Keturių didžiausių ES valstybių narių (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos, kurioms tenka beveik 260 milijonų žmonių) AAI iš viso dirba apie 5 000 darbuotojų, o likusių valstybių narių (kurioms tenka 190 milijonų žmonių) AAI dirba apie 9 500 darbuotojų.

Visos ES lygmeniu vienam AAI darbuotojui tenka 20 000 piliečių mediana. Tačiau tarp atskirų valstybių narių esama didelių skirtumų. Beveik visais atvejais AAI biudžetai sudaro mažiau nei 0,1 % viso valdžios sektoriaus biudžeto.

AUDITO DALYKAI

ES AAI atlieka pagrindinį vaidmenį viešosios atskaitomybės procese. Kaip vykdomosios valdžios išorės auditoriai, jos vertina, kokiu mastu vyriausybės politika ir išlaidomis pasiekiami numatyti tikslai, tikrina viešųjų finansų valdymą ir atsiskaito už viešųjų įstaigų finansines ataskaitas, taip parlamentams suteikdamos nepriklausomą informaciją ir patikinimą.

AAI kruopščiai tikrina valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas centriniu arba federaliniu lygmeniu ir kai kuriose valstybėse narėse taip pat gali atlikti auditus regionų, vietos ar savivaldybių lygmeniu. Nors jų auditas daugiausia susijęs su ministerijomis ir vyriausybinėmis įstaigomis, audituojami subjektai taip pat gali būti valstybinės įmonės, pavyzdžiui, transliavimo korporacijos, aukštojo mokslo institutai ar nacionaliniai bankai.

Dauguma AAI turi teisę tikrinti visas viešąsias pajamas ir išlaidas, įskaitant privačias bendroves arba atskirus paramos gavėjus.

AUDITO TEMŲ
ATRANKA IR
PROGRAMAVIMAS

Atliekant audito atrankos ir planavimo procesą atsižvelgiama į įvairius kriterijus, pavyzdžiui, riziką ir poveikį, taip pat į būsimą konkrečių politikos sričių plėtojimą. Daugelis AAI dirba laikydamosi metinių programavimo procedūrų ir audito planų, kuriuos rengia remdamosi daugiamete strategija ir metiniais rizikos vertinimais. Šis vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis planavimas suteikia lankstumo ir leidžia AAI reaguoti į nenumatytus įvykius.

Kai kuriose šalyse parlamentas (nariai ir (arba) komitetai), vyriausybių ministrai ar net privatūs asmenys ir (arba) organizacijos gali prašyti AAI atlikti specialius auditus. Tačiau išskyrus kelias išimtis, AAI tokių auditų neprivalo atlikti.

AAI, kurioms vadovauja vienas asmuo, galutinį sprendimą, kurie auditai turi būti atlikti, paprastai priima AAI vadovas. Visais kitais atvejais tai kolektyviai daro valdyba arba kolegija.

ĮRODYMAI
IR TOLESNI VEIKSMAI

Siekdamos surinkti audito įrodymus, AAI tikrina dokumentus, analizuoja duomenis, rengia pokalbius arba atlieka patikras vietoje, pavyzdžiui, audituojamo subjekto patalpose arba projekto įgyvendinimo vietoje. Kad galėtų tai padaryti, AAI turi teisę susipažinti su visa informacija, kuri, jų manymu, reikalinga jų užduotims atlikti, o audituojamų subjektų darbuotojai privalo bendradarbiauti su AAI auditoriais.

Siekiant atsverti šią prieigos laisvę, AAI ir jų darbuotojai turi laikytis specialių konfidencialumo įsipareigojimų, susijusių su per auditus gauta informacija.

ATASKAITŲ TEIKIMAS

Remdamosi savo auditais, AAI rengia ataskaitas, kuriose pateikia savo nustatytus faktus ir pastabas, nurodo pažeidimus, padaro audito išvadas ir teikia rekomendacijas trūkumams šalinti. Šios rekomendacijos sudaro svarbią kiekvienos audito ataskaitos dalį, nes jos politikos formuotojams teikia vertingas gaires. Tai gali jiems padėti pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, efektyvumą ir ekonomiškumą, taip pat jų atitiktį taikytinoms taisyklėms ir padėti išvengti klaidų, pažeidimų ir netinkamo lėšų panaudojimo.

Kai kurios AAI taip pat turi teisę savo iniciatyva arba specialiu teisės aktų leidėjo prašymu teikti savo nuomones apie teisės aktus (jų projektus), susijusius su jų kompetencijai priklausančiais klausimais, pavyzdžiui, finansų valdymu.

LEIDINIAI

AAI paprastai skelbia metines ataskaitas dėl savo atlikto valstybės metinių finansinių ataskaitų audito ir valstybės biudžeto vykdymo. Be to, kai kurios AAI skelbia ataskaitas apie konkrečių institucijų ar įstaigų (pavyzdžiui, parlamento, valstybės vadovo arba socialinės gerovės sistemų) finansinės būklės ataskaitas. Kai kurios AAI taip pat teikia audito nuomones apie šias finansinės būklės ataskaitas ir metines finansines ataskaitas.

Be to, AAI skelbia audito ataskaitas konkrečiomis temomis, nuomones dėl teisės aktų (jų projektų), peržiūra pagrįstus leidinius arba tolesnių veiksmų ataskaitas. Kelios AAI taip pat skelbia diskusijoms skirtus dokumentus, analizes ir tyrimus arba dokumentus, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie atitinkamų dalykų auditus.

Be to, kai kurios AAI reguliariai skelbia ES fondų valdymo ir įgyvendinimo savo šalyje ataskaitas.

Galiausiai kelios AAI skelbia metines veiklos ataskaitas, periodinius leidinius ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie jų darbą.

INFORMAVIMAS APIE REZULTATUS

AAI savo ataskaitas paprastai teikia parlamentui, tiems komitetams, kurie yra atsakingi už biudžeto klausimus ir (arba) kitas audito temas. Apskritai, AAI daugumą savo audito ataskaitų taip pat skelbia viešai. Tačiau išimtys gali būti taikomos ataskaitoms, susijusioms su opiomis sritimis (pavyzdžiui, gynyba) arba tais atvejais, kai taikomi konkretūs konfidencialumo įsipareigojimai.

Socialinė žiniasklaida plačiai naudojama užmegzti ir palaikyti tiesioginius ryšius su piliečiais ir žiniasklaida.

BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimas su kitomis AAI

ES AAI bendradarbiavimas

Sukurtas glaudus ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimo tinklas. Šis bendradarbiavimas vyksta per Ryšių palaikymo komitetą, kurį sudaro ES AAI ir Europos Audito Rūmų vadovai. ES ryšių palaikymo komitetas gali sudaryti darbo grupes ir specialias darbo grupes konkrečioms su ES susijusioms audito temoms ir aktyviai palaiko ES AAI darbuotojų profesinių ryšių tinklą.

Tas pats SESV straipsnis, kuriuo Europos Audito Rūmams nurodoma bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su ES AAI, taip pat leidžia ES valstybių narių AAI auditoriams (stebėtojų teisėmis) dalyvauti Europos Audito Rūmų nacionalinėje teritorijoje atliekamame audite. Yra nustatyta standartinė procedūra, kuria Europos Audito Rūmai informuoja nacionalines AAI apie kiekvieną jų šalyse planuojamą audito vizitą. Tada nacionalinė AAI gali nuspręsti, ar ji ketina siųsti darbuotojų į Europos Audito Rūmų audito grupę jų vizitų vietoje metu. Be to, ES AAI gali atlikti bendrus arba koordinuotus pasirinktų dalykų auditus.

ES AAI tradiciškai bendradarbiauja dvišaliu pagrindu. Tai apima, pavyzdžiui, audito metodikos ir rezultatų mainus, taip pat laikiną keitimąsi audito darbuotojais.

Bendradarbiavimas su kitomis AAI už ES ribų

ES AAI gali atlikti tarpusavio vertinimus arba dalyvauti gebėjimų stiprinimo veikloje, pavyzdžiui, poriniuose projektuose, kuriais siekiama padėti trečiųjų šalių AAI plėtoti savo teisines ir institucines bazes.

Buvo sukurtas specialus ES AAI plėtros rėmimo tinklas, kurio tikslas – skatinti ir palengvinti ES valstybių narių, ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant nedidelio masto praktinį bendradarbiavimą.

Kai kurios ES AAI taip pat glaudžiai bendradarbiauja su viešojo sektoriaus audito įstaigomis šalyse, su kuriomis jų valstybės narės palaiko glaudžius ryšius dėl istorinių priežasčių ir (arba) kurios priklauso tai pačiai kalbinei bendruomenei.

Bendradarbiavimas su kitomis viešojo sektoriaus audito įstaigomis nacionaliniu lygmeniu

Atsižvelgdamos į savo valdžios struktūrą, ES valstybės narės viešojo sektoriaus audito funkciją pavedė įstaigoms, kurios veikia federaliniu, nacionaliniu, regioniniu, provincijų ar savivaldybių lygmeniu. Šalyse, kuriose veikia savarankiškos regioninės audito tarnybos, AAI paprastai daugiausia dėmesio skiria centrinės valdžios lygmeniui ir, kai taikoma, bendradarbiauja su kitomis atitinkamų valstybių narių viešojo sektoriaus audito įstaigomis.

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Visos ES AAI yra INTOSAI ir EUROSAI narės.

Be to, ES AAI dalyvauja projektuose, kuriuos rengia įvairios viešojo audito srities organizacijos, o kai kurios yra tarptautinių, tarpvyriausybinių ar viršvalstybinių organizacijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų (JT) ir jų specializuotų agentūrų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) arba Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), išorės auditoriai. Tai darydamos jos taip pat užtikrina reguliarų ir veiksmingą jų šalių finansinių įnašų šioms organizacijoms panaudojimą.

Galiausiai, įprasta, kad ES AAI dalyvauja bendradarbiavimo iniciatyvose su tarptautinėmis organizacijomis (pavyzdžiui, EBPO, Tarpparlamentine sąjunga (IPU), Vidaus auditorių institutu (VAI), Tarptautine buhalterių federacija (IFAC)). Tokio pobūdžio bendradarbiavimas paprastai skirtas aktualiems klausimams, susijusiems su viešuoju auditu, ir gali apimti komandiruotes, mokymo kursus, dalijimąsi žiniomis ar kitų formų profesinius mainus.

FAKTŲ SUVESTINĖS

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Europos Audito Rūmai (Audito Rūmai) tikrina visas ES arba ES įsteigtų įstaigų, tarnybų ar agentūrų gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Jie vertina, ar ES lėšos valdomos patikimai ir ar visos pajamos gautos ir išlaidos patirtos laikantis taikytinų reglamentų. Audito Rūmai teikia Europos Parlamentui (EP) ir Tarybai metinį patikinimo pareiškimą dėl ES lėšų panaudojimo teisėtumo ir tvarkingumo. Jie taip pat praneša apie visus nustatytus pažeidimus.

Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Audito Rūmai parengia metinę ataskaitą. Jie gali bet kada specialių ataskaitų forma pateikti pastabas konkrečiais klausimais ir teikti nuomones.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 285–287 straipsniai;
• Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

Audito Rūmai audituoja visus ES biudžeto vykdymo aspektus. Europos Komisija yra pagrindinis Audito Rūmų audituojamas subjektas, ji informuojama apie Audito Rūmų audito darbą ir metodus, taip pat apie atitinkamus audito rezultatus.

Be Europos Komisijos generalinių direktoratų, Audito Rūmai audituoja:

• Europos plėtros fondus;
• ES agentūras ir vykdomąsias įstaigas, bendrąsias įmones ir kitas įstaigas;
• Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą;
• Europos Centrinį Banką;
• ES skolinimosi ir skolinimo veiklą (pavyzdžiui, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę);
• Bendrą priežiūros mechanizmą ir Bendrą pertvarkymo mechanizmą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Audito Rūmai yra Europos Sąjungos išorės auditorius. Jie yra viena iš septynių ES institucijų ir atlikdami savo auditus yra visiškai nepriklausomi.

Audito Rūmai parengia savo darbo tvarkos taisykles. Šios taisyklės turi būti patvirtintos Tarybos.

RYŠIAI SU EUROPOS PARLAMENTU, TARYBA, VALSTYBIŲ NARIŲ PARLAMENTAIS

Audito Rūmai visas savo ataskaitas ir nuomones, įskaitant savo metinę ataskaitą, pateikia EP ir Tarybai. Šios ataskaitos sudaro metinės ES biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pagrindą ir jas teisės aktų leidėjai gali naudoti vykdydami savo veiklą.

EUROPOS PARLAMENTAS

Audito Rūmų pirmininkas pristato metinę ataskaitą Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui (CONT) ir į plenarinį posėdį susirinkusiam Europos Parlamentui. Jis taip pat kviečiamas dalyvauti EP plenarinio posėdžio diskusijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Audito Rūmų nariai reguliariai raginami pateikti atitinkamas Audito Rūmų ataskaitas Biudžeto kontrolės komitetui ir kitiems EP komitetams ir darbo organams.

ES TARYBA

Audito Rūmų pirmininkas teikia metinę ataskaitą Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai (ECOFIN) ir gali būti pakviestas pristatyti tam tikras konkrečias specialiąsias ataskaitas.

Darbiniu lygmeniu pagrindinė institucija, su kuria Audito Rūmai palaiko ryšius, yra Tarybos Biudžeto komitetas, kuris sprendžia visus finansinius klausimus, įskaitant dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. Audito Rūmų ataskaitos pateikiamos atitinkamiems Tarybos parengiamiesiems organams, kurie susitaria dėl negalutinių Tarybos išvadų, kurios vėliau priimamos aukštesniu Tarybos lygmeniu.

ES VALSTYBIŲ NARIŲ PARLAMENTAI

Audito Rūmai savo ataskaitas ir nuomones pateikia ir atitinkamiems valstybių narių parlamentų komitetams. Be to, Audito Rūmų nariai valstybių narių parlamentuose gali pristatyti Audito Rūmų leidinius, visų pirma metinę ir specialiąsias ataskaitas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Kolegialus organas, kurį sudaro 27 nariai – po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Audito Rūmų nariai savo pareigas atlieka visiškai nepriklausomai ir vadovaujasi bendru ES interesu. Prieš pradėdami eiti pareigas, jie duoda priesaiką Europos Teisingumo Teismui.

KADENCIJA

6 metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

Audito Rūmų narius, atsižvelgdama į atitinkamų valstybių narių pateiktas kandidatūras ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, skiria ES Taryba.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Audito Rūmus sudaro penkios audito kolegijos, Audito kokybės kontrolės komitetas, Administracinis komitetas ir generalinis sekretoriatas. Pirmininkui, kiekvienai audito kolegijai ir Audito kokybės kontrolės komitetui talkina direktoratai, į kuriuos skiriami audito darbuotojai.

Visos sudėties 27 Europos Audito Rūmų narių kolegijai pirmininkauja pirmininkas; ji paprastai posėdžiauja du kartus per mėnesį, kad aptartų ir priimtų dokumentus, pavyzdžiui, ES bendrojo biudžeto ir Europos plėtros fondų ataskaitas, kurios yra pagrindiniai Audito Rūmų metiniai leidiniai.

PIRMININKO TARNYBA

Pirmininkui talkina Pirmininko tarnybos direktoratas (angl. Directorate of the Presidency, DOP), kuris yra atsakingas už strateginę plėtrą, darbo programavimą, planavimą ir veiklos rezultatų valdymą, institucijų ryšius, komunikaciją ir ryšius su žiniasklaida.

Be to, Teisės tarnyba ir Vidaus audito departamentas atsiskaito tiesiogiai pirmininkui.

AUDITO KOLEGIJOS

Audito Rūmai paskiria narius į vieną iš penkių audito kolegijų.

Kiekviena kolegija turi ES politikos temą, kuria vadovaujasi vykdydama savo veiklą. Kolegijai vadovauja seniūnas, kurį iš savo narių išrenka kiekviena kolegija dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Kiekvienas narys yra atsakingas už konkrečias audito užduotis.

Kiekviena kolegija turi dvi atsakomybės sritis:

• priimti specialiąsias ataskaitas, specialiąsias metines ataskaitas ir nuomones ir
• rengti metines ES biudžeto ir Europos plėtros fondų ataskaitas, kad jas priimtų Audito Rūmų kolegija.

AUDITO KOKYBĖS KONTROLĖS KOMITETAS

Audito kokybės kontrolės komitetą sudaro už audito kokybės kontrolę atsakingas narys ir penki kiti nariai (po vieną atstovą iš kiekvienos audito kolegijos). Komitetas yra atsakingas už Audito Rūmų audito politiką, standartus ir metodiką, paramą auditui ir jo vystymą, taip pat už audito kokybės kontrolę. Jis atsako už metodinius aspektus ir atlieka visų Audito Rūmų užduočių kokybės peržiūras.

ADMINISTRACINIS KOMITETAS

Sprendimus dėl platesnių strateginių ir administracinių klausimų priima Administracinis komitetas ir, kai reikia, visų narių kolegija.

Administracinį komitetą sudaro Audito Rūmų pirmininkas (pirmininkas), kolegijų seniūnai, už institucinius ryšius atsakingas narys ir už audito kokybės kontrolę atsakingas narys. Jame aptariami visi administraciniai klausimai ir sprendimai dėl klausimų, susijusių su strategija, išorės santykiais ir komunikacija.

GENERALINIS SEKRETORIUS

Audito Rūmų kolegija skiria generalinį sekretorių šešerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas.

Generalinis sekretorius yra daugiausia atsakingas už Audito Rūmų sekretoriato ir paramos auditui paslaugas (žmogiškuosius išteklius, finansus ir bendrąsias paslaugas; informaciją, darbo aplinką ir inovacijas; vertimą raštu, kalbos paslaugas ir leidybą).

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 954,5 etato ekvivalento (2021 m. gruodžio 31 d.) (62,2 % dirba audito srityje).
• Darbuotojai atvyksta iš visų ES valstybių narių ir paprastai įdarbinami per ES masto atvirus konkursus.
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 48,3 %; ♀ 51,7 %. Vidutinis amžius: 47,2.

BIUDŽETAS

• Audito Rūmai yra finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.
• Visos administracinės išlaidos – 162,1 milijono eurų (2022 m.).
• Audito Rūmų biudžetas sudaro mažiau nei 0,1 % visų ES išlaidų ir apie 1,5 % visų ES administracinių išlaidų.

AUDITO DARBAS

— AUDITO SRITIS

Auditai yra registruojami ir, jei reikia, atliekami vietoje kitose ES institucijose ir visose įstaigose, tarnybose ar agentūrose, kurios ES vardu valdo pajamas ar išlaidas. Europos investicijų banko (EIB) veiklai taikomos specialios nuostatos dėl ES pajamų ir išlaidų valdymo.

Valstybėse narėse auditas atliekamas kartu su nacionalinėmis AAI arba, jei jos neturi reikiamų įgaliojimų, su kompetentingomis nacionalinėmis tarnybomis. Audito Rūmai bendradarbiauja su valstybių narių AAI, vadovaudamiesi pasitikėjimo principu ir išlaikydami abiejų šalių nepriklausomumą.

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Audito Rūmai savarankiškai priima sprendimus dėl savo darbo programos. Jie taiko metinio programavimo procedūrą, kuri grindžiama įvairių politikos sričių daugiamečiu rizikos vertinimu.

EP ir Taryba gali pasiūlyti Audito Rūmams apsvarstyti galimas audito temas.

Audito Rūmai savo darbo programą skelbia savo interneto svetainėje.

— AUDITO METODAI

Audito Rūmai, remdamiesi savo darbu, nagrinėja ES politikos tikslų pasiekimo mastą ir įvertina ES biudžeto atskaitomybės ir finansų valdymo būklę.

Audito Rūmai atlieka įvairių rūšių auditus:

• veiklos auditus dėl ES politikos sričių ir programų veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo. Šie racionalaus lėšų panaudojimo auditai skirti konkrečioms valdymo ar biudžeto temoms. Jie atrenkami remiantis tokiais kriterijais kaip viešasis interesas, tobulinimo potencialas, prastų rezultatų rizika arba pažeidimo rizika;
• finansinius ir atitikties auditus – dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (skirtus visų pirma patikinimo pareiškimui pagrįsti), taip pat vertinimus, ar konkrečių biudžeto sričių sistemos ar operacijos atitinka jas reglamentuojančias taisykles ir reglamentus.

Audito Rūmai auditus atlieka pagal tarptautinius audito standartus ir Etikos kodeksą, laikydamiesi savo įsipareigojimų vadovautis šiomis sistemomis, visų pirma INTOSAI profesinių nutarimų sistema (IFPP), tarptautiniais audito standartais (TAS), taip pat INTOSAI ir IFAC etikos kodeksais.

Atitinkama metodika ir gairės pateikiamos internetinėje audito išteklių platformoje (angl. Accessible Web-based Audit Resource for the ECA, AWARE), kuri skirta padėti Audito Rūmų auditoriams atrinkti, planuoti ir atlikti atitikties, finansinius ir veiklos auditus ir teikti jų ataskaitas, taip pat atlikti kitas ne audito srities užduotis (rengti apžvalgas ir teikti nuomones) ES kontekste.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

Audito Rūmų leidinių portfelį sudaro:

• metinės ataskaitos, kuriose daugiausia pateikiami finansinio ir atitikties audito, susijusio su ES biudžetu ir Europos plėtros fondais, rezultatai, taip pat biudžeto valdymo ir veiksmingumo aspektai;
• specialiosios metinės ataskaitos dėl ES agentūrų, decentralizuotų įstaigų, bendrųjų įmonių ir kitų įstaigų;
• specialiosios ataskaitos, kuriose pateikiami atrinktų auditų, susijusių su konkrečiomis išlaidų ar politikos sritimis arba biudžeto ir valdymo klausimais, rezultatai;
• nuomonės dėl naujų ar atnaujintų teisės aktų, turinčių reikšmingą poveikį finansų valdymui (parengtos kitos institucijos ar pačių Audito Rūmų iniciatyva), ir
• apžvalgos, kuriomis siekiama pateikti padėties aprašymą ir analizę, dažnai iš kompleksinės perspektyvos ir remiantis ankstesniu audito darbu ar kita viešai prieinama informacija.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Visi Audito Rūmų leidiniai skelbiami jų interneto svetainėje visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Audito Rūmai taip pat aktyviai platina savo ataskaitas įvairiais kanalais, įskaitant socialinę žiniasklaidą.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Audito Rūmai palaiko glaudžius ryšius su nacionalinėmis AAI ir tarptautinėmis audito organizacijomis, atlieka tarpusavio vertinimus, palaiko ryšius su idėjų institutais ir mokslinių tyrimų organizacijomis ir dalyvauja akademiniame diskurse.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus institucija (Comptroller and Auditor General, C&AG) atlieka pagrindinį vaidmenį viešosios atskaitomybės procese, suteikdama patikinimą Parlamentui per Viešosios apskaitos komitetą (PAC) dėl to, kaip buvo administruojamos viešosios lėšos, ir teikdama su auditu ir kitais tyrimais susijusių klausimų ataskaitas.

Pagrindinės užduotys:

• atlikti auditą ir teikti ataskaitas dėl viešųjų įstaigų finansinių ataskaitų;
• nustatyti, kad viešųjų įstaigų operacijos atitiktų jas reglamentuojančias teisines institucijas ir kad lėšos būtų naudojamos numatytiems tikslams;
• tikrinti, ar viešosios įstaigos valdo išteklius ekonomiškai ir efektyviai, ir turi mechanizmus, leidžiančius įvertinti operacijų veiksmingumą;
• leisti iš valstybės iždo skirti lėšas, jei tai leidžia įstatymai.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Airijos Konstitucija: 33 straipsnis (1992 m., pakeistas 1937 m.);
• 1866 m. Valstybės iždo ir audito padalinių aktas;
• 1923 m. Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus institucijos aktas, pakeistas 1993 m.
• 1998 m. Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus institucijos ir Irachto komitetų aktas (specialiosios nuostatos).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

C&AG audituoja:

• balsavimo sąskaitas: 44;
• departamentų fondus: 26;
• finansų subjektus: 29;
• sveikatos priežiūros įstaigas: 28;
• Šiaurės ir Pietų įstaigas: 7;
• švietimo sektorių: 44;
• pusiau valstybines įstaigas: 109.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito įstaiga, kuriai vadovauja kontrolierius ir generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Visiškai nepriklausoma.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Ryšiai su Parlamentu iš esmės yra susiję su ataskaitų teikimu. Apie audito veiklos rezultatus Parlamentui pranešama pateikiant audito sertifikatus ir finansų valdymo ataskaitas. PAC taip pat nagrinėja C&AG specialiąsias ataskaitas. Glaudžiai bendradarbiaujama su PAC. C&AG dalyvauja PAC posėdžiuose kaip nuolatinis liudytojas. C&AG nepriklausomų tyrimų rezultatai sudaro pagrindą PAC tyrimui.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Audito valdyba, kurią sudaro kontrolierius ir generalinis auditorius, sekretorius ir audito direktoriai, ir valdyba, kurią sudaro audito direktoriai ir jų pavaduotojai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Audito valdyba nepriklausomai prižiūri Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus instituciją ir yra atsakinga už strategijos rengimą ir įgyvendinimą. Valdyba koordinuoja Institucijos veiklą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 171 etato ekvivalentas (2021 m. gruodžio mėn.)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 50 %; ♀ 50 %. Vidutinis amžius: 41

BIUDŽETAS

• 15,5 milijono eurų (2021 m.)
• < 0,02 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

C&AG savarankiškai sprendžia dėl Institucijos veiklos audito darbo programos. Tai grindžiama bendra ataskaitų teikimo strategija ir konkrečiomis strategijomis. Jei taikoma, finansinio audito programa yra parengta taip, kad būtų laikomasi teisės aktais nustatytų terminų.

— AUDITO METODAI

C&AG atlieka finansinius auditus ir veiklos auditus. Jie atliekami pagal tarptautinius audito standartus (TAAIS) ir C&AG etikos kodeksą.

Ji naudoja finansinio ir veiksmingumo audito vadovus bei praktines gaires.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

C&AG rengia šias ataskaitas:

• nuomones dėl viešųjų sąskaitų;
• ataskaitas svarbiais klausimais, susijusiais su racionaliu lėšų panaudojimu ir viešųjų lėšų administravimu;
• vadovybei skirtus raštus po auditų, susijusių su vidaus finansų kontrole, valdymu ir įmonių valdymu;
• raštus, kuriais Airijos centriniam bankui leidžiama naudoti valstybės lėšas įstatymų nustatytais tikslais.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Reikalaujama, kad viešojo sektoriaus institucijos pateiktų savo finansinės būklės ataskaitas Parlamentui. Šios finansinės būklės ataskaitos apima C&AG audito ataskaitą.

Kiekvienais metais C&AG Parlamentui pateikia Vyriausybės departamentų ir tarnybų finansinės būklės ataskaitas ir ataskaitą dėl viešųjų tarnybų finansinių ataskaitų. Be to, specialiosios ataskaitos pateikiamos atsakingam ministrui, kuris yra atsakingas už ataskaitos pateikimą Parlamentui.

Ataskaitos viešai prieinamos C&AG interneto svetainėje ir Airijos parlamento bibliotekoje. Prie visų specialiųjų ataskaitų skelbiami pranešimai spaudai.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

C&AG palaiko ryšius su Airijos vietos valdžios audito tarnyba. Vietos valdžios audito tarnyba yra atsakinga už vietos valdžios įstaigų auditą. Visos vietos valdžios audito tarnybos ataskaitos pateikiamos C&AG.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Austrijos audito rūmai (AAR) yra nepriklausoma aukščiausioji audito institucija federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis.

Jie tikrina, ar valstybės lėšos administruojamos teisingai, įskaitant viešųjų institucijų valstybės išlaidas ir valstybės lėšas, kurias naudoja privačios įstaigos (pagal audito vienodumo principą).

AAR tikrina, ar turimi ištekliai naudojami ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai. Be auditų ir konsultacijų, t. y. svarbiausių savo strateginių funkcijų, AAR taip pat atlieka papildomas su viešąja politika susijusias užduotis ir tam tikrą skaičių notarinių funkcijų.

AAR savo iniciatyva ir nepriklausomai priima sprendimus dėl savo auditų rūšių, temų ir metodikos.

AAR yra konstituciškai įgalioti atlikti specialius auditus. Pavyzdžiui:

• Austrijos federalinio parlamento arba provincijos parlamento nutarimo pagrindu;
• Austrijos federalinio parlamento arba provincijos parlamento narių prašymu;
• remiantis pagrįstu federalinės vyriausybės, provincijos valdžios ar federalinio ministro prašymu.

Konstitucija apriboja tokių prašymų skaičių, kad būtų užtikrintas AAR audito planavimo nepriklausomumas.

Be to, AAR atlieka svarbias specialias užduotis, pavyzdžiui:

• rengia federalines finansinės būklės ataskaitas;
• atlieka darbą, susijusį su finansinės skolos ataskaita;
• peržiūri įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
• atlieka užduotis pagal Nesuderinamumo aktą, Pajamų apribojimo aktą ir Šalies aktą;
• atlieka užduotis, susijusias su vidutinių pajamų ir senatvės pensijų, kurias išmokėjo federalinės vyriausybės įmonės ir agentūros, ataskaita, ir galiausiai
• rengia arbitražo kolegijų ekspertų nuomones pagal 2008 m. stabilumo paktą.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

AAR veikla, funkcijos, organizavimas ir padėtis reglamentuojami:

• Federalinio konstitucinio įstatymo (1920 m.) VI skyriaus;
• Federalinio akto dėl Austrijos audito rūmų (1948 m. Austrijos audito rūmų akto – RHG);
• Konstitucinio Teismo akto (jei AAR ir juridinio asmens nuomonės dėl įgaliojimų ir teisių skiriasi, AAR gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl sprendimo);
• Federalinio įstatymo dėl Nacionalinės Tarybos darbo tvarkos taisyklių (provincijų parlamentai reglamentuoja AAR strategiškai svarbų dalyvavimą komitetų posėdžiuose ir plenarinėse sesijose);
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (taikoma tiesiogiai ES bendruomenės išteklių auditui ir bendradarbiavimui su Europos Audito Rūmais).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

AAR audituoja toliau išvardytų subjektų finansinius reikalus (t. y. finansinę veiklą):

• valstybės, provincijų, savivaldybių asociacijų, savivaldybių, turinčių daugiau kaip 10 000 gyventojų, ir kitų teisės aktuose apibrėžtų juridinių asmenų;
• fondų ir institutų, kuriuos administruoja federalinės, provincijų ar savivaldybių institucijos arba atskiri asmenys, priklausantys federalinei, provincijų ar savivaldybių institucijai;
• organizacijų, kurias valstybė, provincija ar savivaldybė, turinti bent 10 000 gyventojų, de facto kontroliuoja arba turi bent 50 % akcijų, akcinio kapitalo ar nuosavo kapitalo, arba kurias valdo valstybė, provincija ar savivaldybė viena arba kartu su kitomis susitariančiosiomis šalimis;
• federalinės, provincijų ir savivaldybių viešųjų juridinių asmenų, naudojančių federalinius, provincijų arba savivaldybių fondus;
• socialinio draudimo įstaigų ir įstatymų nustatytų darbdavių, darbuotojų ir specialistų (kolegijų) asociacijų;
• teisės aktais įsteigtų juridinių asmenų, pavyzdžiui, ORF (Austrijos transliavimo korporacijos).

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Atskiras modelis, kuriam vadovauja pirmininkas ir pagal kurį auditas atliekamas federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmeniu pagal Vestminsterio modelį.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

AAR yra Austrijos aukščiausioji audito institucija, tiesiogiai atskaitinga nacionaliniam parlamentui. Jie veikia:

• kaip nacionalinio parlamento atstovas, sprendžiant klausimus, susijusius su federaliniu viešųjų lėšų administravimu ir įstatymų numatytų profesinių asociacijų finansiniu administravimu, vadovaujant Austrijos Federacijos vykdomajai valdžiai;
• provincijų parlamentų atstovas provincijų, savivaldybių asociacijų ir savivaldybių viešųjų lėšų administravimo klausimais, taip pat įstatymų numatytų profesinių asociacijų finansinio administravimo klausimais, vadovaujant provincijų vykdomajai valdžiai.

AAR nepriklauso nuo federalinės vyriausybės ir provincijų vyriausybių ir jiems taikomos tik įstatymo nuostatos, todėl jie priskiriami įstatymų leidžiamajai valdžiai.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

AAR pirmininkas tiesiogiai ir asmeniškai arba per jo įgaliotą atstovą palaiko ryšius su nacionaliniu parlamentu ir jo komitetais.

AAR pirmininkas turi teisę dalyvauti nacionalinio parlamento ir jo komitetų (pakomitečių) diskusijose apie AAR ataskaitas, galutines federalinio biudžeto sąskaitas, pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų, susijusių su AAR vykdomu viešųjų lėšų administravimo nagrinėjimu, įgyvendinimo ir su AAR susijusius Federalinio finansų įstatymo poskyrius.

Vadovaujantis išsamiomis Federalinio įstatymo dėl nacionalinio parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, AAR visada turi teisę jo prašymu būti išklausytas per diskusijas dėl pirmiau išvardytų klausimų.

AAR pateikia nacionaliniam parlamentui, provincijų parlamentams ir savivaldybės tarybai metinę savo veiklos ataskaitą. Savo pastabas dėl atskirų klausimų jie gali pateikti nacionaliniam parlamentui, provincijų parlamentams ir savivaldybių taryboms bet kuriuo metu ir, jei reikia, teikti pasiūlymus. AAR informuoja federalinę vyriausybę apie visas savo ataskaitas tuo pačiu metu, kai jas pateikia nacionaliniam parlamentui.

Be to, nacionalinis parlamentas nuolatinio komiteto narius skiria tam, kad aptartų AAR ataskaitas. Juos paskyrus, ir toliau taikomas proporcingo atstovavimo principas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

AAR valdymo organo neturi. Jų pirmininkas turi išimtinę teisę priimti sprendimus.

Nuolatinio AAR pirmininko pavaduotojo nėra. Kai pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, jam atstovauja aukščiausią rangą turintis AAR pareigūnas. Tai taikoma ir tais atvejais, kai pirmininko pareigybė yra laisva.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

AAR suskirstyti į penkis padalinius (vienas valdymo ir administravimo padalinys ir keturi audito padaliniai). Audito padalinius sudaro po du audito skyrius, kur trys ar keturi audito departamentai yra sugrupuoti pagal temas (t. y. keturi audito padaliniai su aštuoniais audito skyriais ir iš viso 34 audito departamentai).

Ši organizacinė struktūra leidžia nustatyti bendrą padalinių strategiją ir audito planą, optimizuoti išteklių naudojimą suburiant lanksčias audito grupes, taip pat skatina ir gerina keitimąsi žiniomis tarp padalinių.

Be to, kiekvienas skyrius yra lyg kompetencijos centras konkrečioms teminėms sritims, kurios yra bendros keliems padaliniams, pavyzdžiui, subsidijoms, sukčiavimo prevencijai, atitikčiai, kibernetiniam saugumui ir t. t.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 284 (2022 m. sausio 1 d.) (maždaug 77 % dirba audito srityje).
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 50 %; ♀ 50 %. Vidutinis amžius: 49,4.

BIUDŽETAS

• 36,5 milijono eurų (2021 m.)
• 0,04 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

AAR kasmet planuoja savo darbą.

Austrijoje taip pat gali būti paprašyta, kad AAR atliktų specialius auditus. Tai grindžiama Nacionalinės Tarybos arba provincijos parlamento arba Nacionalinės Tarybos ar provincijos parlamento narių nutarimu arba pagrįstu federalinės vyriausybės arba provincijos vyriausybės ar federalinio ministro prašymu. Tačiau Konstitucija apriboja tokių prašymų skaičių, kad būtų užtikrintas AAR audito planavimo nepriklausomumas.

2017 m. AAR pradėjo iniciatyvą, kuria pirmą kartą per socialinį tinklą „Facebook“ įtraukta visuomenė. Piliečiai buvo raginami dalyvauti rengiant audito temas ir siūlyti sritis, kurios juos domina. Jų pasiūlymai buvo apsvarstyti, jei buvo įmanoma, audito planavimo procese ir aptarti metinėje audito planavimo konferencijoje.

AAR kasmet atlieka apie 90 auditų federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis.

— AUDITO METODAI

AAR audito kriterijai yra teisiniai ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principai, pagrįsti tvarkingumu ir teisėtumu.

AAR atlieka auditus, apimančius:

• veiklos auditus ir
• finansinius auditus.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

AAR pateikia savo ataskaitas federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis.

Be to, AAR skelbia ataskaitas:

• dėl klausimų tyrimo ir vertinimo;
• kuriose pabrėžti ir kiekybiškai įvertinti galimi patobulinimai;
• kuriose nustatomi ir kiekybiškai įvertinti finansiniai klausimai ir
• kuriose pateikiamos konkrečios ir įgyvendinamos rekomendacijos.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AAR apie savo leidinius skelbia:

• savo interneto svetainėje;
• socialinėje žiniasklaidoje;
• pranešimuose spaudai.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Nacionaliniu lygmeniu AAR bendradarbiauja su provincijų audito institucijomis, kad suderintų savo atitinkamus metinius audito planus.

Nuo 1963 m. AAR vadovauja INTOSAI generaliniam sekretoriatui.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Belgijos audito rūmai (BAR) audituoja pajamas ir išlaidas bei vykdomosios valdžios politikos vykdymą. Be to, BAR taip pat turi su valstybės apskaitos pareigūnais susijusią teisinę funkciją ir kitų specialių užduočių.

BAR, vykdydami savo pareigas, turi teisę susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuri, jų nuomone, yra reikalinga. Gali būti atliktos patikros vietoje.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• 1831 m. Belgijos Konstitucijos 180 straipsnis;
• 1989 m. sausio 16 d. specialaus įstatymo dėl bendruomenių ir regionų finansavimo organizavimo 50 ir 71 straipsniai;
• 1846 m. spalio 29 d. įstatymas dėl Audito rūmų organizavimo;
• 2003 m. gegužės 16 d. įstatymo, nustatančio bendrąsias nuostatas, taikomas biudžetams, subsidijų kontrolės priemonėms ir bendruomenių bei regionų sąskaitoms, taip pat Audito rūmų audito organizavimui, 2 ir 10 straipsniai;
• Audito rūmų darbo tvarkos taisyklės;
• Sutarties dėl ES veikimo 287 straipsnio 3 dalis.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

BAR audituoja:

• federacinę valstybę;
• bendruomenes;
• regionus;
• provincijas;
• pirmiau minėtų administravimo lygmenų viešąsias paslaugas teikiančias institucijas.

Savivaldybių auditas nepatenka į jų įgaliojimų sritį.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali institucija be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

BAR yra nepriklausomi nuo įstaigų, kurias jie audituoja. Jie taip pat turi autonomiją parlamentinių asamblėjų atžvilgiu: nustato savo misijos vykdymo prioritetus ir, taikydami objektyvius atrankos kriterijus, pasirenka auditų temas.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

BAR atlieka valdžios institucijų auditą ir vertina viešųjų politikų vykdymą ir poveikį, siekdami teikti informaciją parlamentinėms asamblėjoms.

Biudžeto srityje konkreti BAR užduotis – teikti informaciją parlamentinėms asamblėjoms.

Jie taip pat vertina valdžios institucijų sąskaitas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Generalinę asamblėją, susidedančią iš 12 narių, sudaro prancūzų ir olandų kalba kalbančios kolegijos. Kiekvieną kolegiją sudaro pirmininkas, keturi patarėjai ir generalinis sekretorius. Vyresnysis iš dviejų pirmininkų paskiriamas eiti Premier Président, arba Eerste Voorzditter, (pirmojo pirmininko) pareigas, o vyresnysis iš dviejų generalinių sekretorių – Greffier en chef, arba hoofdriffier, (vyriausiojo kanclerio) pareigas.

KADENCIJA

BAR nariai skiriami šešerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

ATRANKA

BAR narius renka Atstovų Rūmai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

BAR sudaro dešimt direktoratų, kuriems vadovauja vyresnieji auditoriai-direktoriai ir kurie suskirstyti į tris sektorius.

Skirstymas į sektorius atitinka generalinės asamblėjos, prancūzakalbės ir olandiškai kalbančios kolegijų įgaliojimus.

BAR generalinė asamblėja atsakinga už klausimus, susijusius su federaline valstybe, Briuselio sostinės regionu, Briuselio bendra bendruomenės komisija ir vokiškai kalbančia bendruomene, taip pat už ES ir federalinių taisyklių aiškinimą.

Prancūzakalbė kolegija yra išimtinai atsakinga už prancūzų bendruomenės, Briuselio Prancūzijos bendruomenės komisijos, Valonijos regiono, šio regiono provincijų ir su jomis susijusių viešąsias paslaugas teikiančių institucijų klausimus.

Olandakalbė kolegija yra išimtinai atsakinga už klausimus, susijusius su Flandrijos bendruomene ir regionu, su nuo jų priklausančiomis viešosiomis institucijomis ir su Flandrijos provincijomis.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 457,7 etato ekvivalento (2022 m.) (maždaug 68,3 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 58,5 %; ♀ 41,5 %. Vidutinis amžius: 48,6

BIUDŽETAS

• BAR finansuojami iš federalinio valstybės biudžeto.
• 50,8 milijono eurų (2022 m.), visas naudojamas administracinėms išlaidoms padengti
• < 0,05 % viso federalinio valstybės biudžeto (2022 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

BAR savo darbą planuoja šiuose trijų tipų dokumentuose:

• daugiamečiame strateginiame plane;
• metiniuose veiklos planuose (pagal direktoratus);
• metiniuose valdymo planuose (pagal skyrius).

Jie rengia šiuos planus remdamiesi:

• savo teisinių įsipareigojimų atitiktimi;
• rizikos analize;
• Parlamentui susirūpinimą keliančiais klausimais;
• finansiniais ir socialiniais interesais;
• audito pridėtine verte;
• turimais ištekliais ir
• audito srities aprėptimi.

— AUDITO METODAI

BAR atlieka veiklos, finansinius bei teisėtumo ir tvarkingumo auditus.

Jie standartizavo savo audito praktiką, parengę vadovus ir elektronines darbo bylas.

BAR savo auditus atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų (TAAIS).

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

BAR skelbia:

• metines audito ataskaitas;
• specialiąsias ataskaitas konkrečiomis temomis;
• nuomones apie biudžetų projektus ir
• metines veiklos ataskaitas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

BAR informuoja parlamentines asamblėjas, ministrus ir valdžios institucijas apie savo auditų rezultatus. Visas BAR ataskaitas galima rasti jų interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

BAR savo interneto svetainėje, publikacijose ir pažintinėmis dienomis teikia bendrą informaciją apie savo strategiją, darbo metodus ir auditų rezultatus.

Jie palaiko nuolatinius ryšius su kitais subjektais, dalyvaujančiais Belgijos viešojo audito veikloje, visų pirma siekdami keistis naudinga patirtimi ir planuoti savo audito veiklą.

Jie vykdo mainų programas ir bendrus audito srities mokymus su Europos Audito Rūmais ir kitų šalių aukščiausiosiomis audito institucijomis. Jie prisideda prie tarptautinių organizacijų darbo.

BAR aktyviai dalyvauja plėtojant savo audito ir veiklos sritis. 

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Bulgarijos nacionalinė audito institucija (NAI) vykdo biudžeto ir kitų viešųjų išteklių bei veiklos vykdymo kontrolę pagal NAI įstatymą ir tarptautiniu mastu priimtus audito standartus.

Pagrindinis NAI uždavinys – patikrinti biudžeto organizacijų finansinės būklės ataskaitų patikimumą ir autentiškumą ir teisėtą, veiksmingą, efektyvų ir ekonomišką viešųjų išteklių ir veiklos valdymą, taip pat teikti Nacionalinei Asamblėjai patikimą ir objektyvią informaciją apie savo darbą.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Bulgarijos Respublikos Konstitucijos (1991 m.) 91 straipsnis;
• 2015 m. vasario 13 d. Nacionalinės audito institucijos įstatymas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja:

• valstybės biudžetą, valstybės socialinio draudimo sistemos ir nacionalinio sveikatos draudimo fondo biudžetus, 265 savivaldybių biudžetus; kitus Nacionalinės Asamblėjos patvirtintus biudžetus, jų išlaidų skyrių biudžetus ir jų turto valdymą;
• Bulgarijos mokslų akademijos, valstybinių aukštojo mokslo įstaigų, Bulgarijos telegrafijos agentūros, Bulgarijos nacionalinės televizijos ir Bulgarijos nacionalinio radijo biudžetus;
• viešąsias lėšas, kurios yra skiriamos žmonėms, vykdantiems ekonominę veiklą; ES fondų ir kitų tarptautinių programų ir susitarimų finansines ataskaitas, įskaitant atitinkamų įstaigų ir galutinių vartotojų vykdomą lėšų valdymą;
• Bulgarijos nacionalinio banko biudžeto išlaidas ir jų valdymą; metinio pajamų perviršio palyginti su banko išlaidomis, susijusiomis su valstybės biudžetu ir kitais ryšiais, kurių jos turi su valstybės biudžetu, susidarymą;
• valstybės skolos, valstybės garantuojamos skolos, savivaldybių skolos ir skolos priemonių naudojimo šaltinius ir valdymą;
• valstybės ir savivaldybių turto privatizaciją ir koncesiją, taip pat viešąsias lėšas ir viešąjį turtą, teikiamą žmonėms už viešojo sektoriaus ribų;
• tarptautinių susitarimų, sutarčių, konvencijų ar kitų tarptautinių teisės aktų, jei tai numatyta atitinkamame tarptautiniame akte arba paskirta įgalioto organo, įgyvendinimą;
• valstybės įmones, kurios nėra prekybos bendrovės;
• prekybos bendroves, kurių 50 % arba daugiau kapitalo priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei;
• juridinius asmenis, kuriems taikomi valstybės arba valstybės ir (arba) savivaldybės turto garantiniai įsipareigojimai;
• kitus viešuosius fondus, turtą ir veiklą, kai tai jiems yra paskirta teisės aktu.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito įstaiga, kuriai vadovauja pirmininkas.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI veikla yra nepriklausoma nuo bet kokios valdžios institucijos.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

NAI praneša Parlamentui apie savo praėjusių metų veiklą.

NAI metinės finansinės būklės ataskaitos auditą atlieka nepriklausoma registruotųjų auditorių komisija, kurią nustato Parlamentas.

Nacionalinė Asamblėja per metus NAI gali skirti atlikti iki 5 auditų.

NAI teikia Parlamentui ataskaitas dėl Parlamento paskirtų auditų vykdymo ir audito ataskaitų bei nuomonių, kurias teisiškai jam privaloma pateikti.

NAI savo iniciatyva arba Nacionalinės Asamblėjos prašymu teikia Parlamento komitetams svarstyti audito ataskaitas, kurios yra labai svarbios gerinant biudžetinę drausmę ir valdant biudžetą bei kitus viešuosius fondus ir veiklą.

Nacionalinės Asamblėjos Biudžeto ir finansų komitete buvo įsteigtas nuolatinis viešojo sektoriaus atskaitomybės pakomitetis, kad būtų užtikrintas glaudesnis NAI ir Parlamento bendradarbiavimas ir santykiai.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NAI valdymo grupę sudaro pirmininkas, du pirmininko pavaduotojai ir du nariai, kurie yra Atestuotųjų valstybinių apskaitininkų instituto ir Vidaus auditorių instituto atstovai.

Valdymo grupė sudaryta „atvirų valdžios institucijų“ principu.

KADENCIJA

Pirmininko pavaduotojai: 7 metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

Pirmininko pavaduotojus ir narius NAI pirmininko siūlymu renka Parlamentas.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI yra suskirstyta į šešis direktoratus (finansinių auditų direktoratus (2); finansų valdymo atitikties auditų direktoratus (2), veiklos auditų direktoratą (1) ir specialiųjų auditų direktoratą (1)).

Abu pirmininko pavaduotojai yra atsakingi už tris direktoratus. Be to, yra septyni direktoratai, atsakingi už įvairias administracines pareigas, iš kurių visos tiesiogiai priklauso NAI pirmininkui.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 450 etato ekvivalentų (2022 m.) (70 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 22 %; ♀ 78 % %. Vidutinis amžius: 48

BIUDŽETAS

• NAI finansuojama iš nacionalinio biudžeto.
• 12,035 milijono eurų (2022 m.)
• 0,112 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NAI savarankiškai priima sprendimus dėl savo darbo programos. Ji tvirtina metinę savo audito veiklos programą, grindžiamą prioritetinėmis sritimis ir kriterijais.

Ji vykdo metinio programavimo procedūrą, grindžiamą trejų metų strateginiu audito planu, kuriame apibrėžiamos audito sritys, iš kurių kiekvienais metais atrenkamos konkrečios audito užduotys, kad jas būtų galima įtraukti į metinę audito programą. Audito užduočių pasirinkimas grindžiamas NAI priimtais kriterijais.

Parlamentas per metus NAI taip pat gali skirti atlikti iki penkių papildomų auditų.

NAI savo darbo programą skelbia savo interneto svetainėje.

— AUDITO METODAI

NAI atlieka:

• finansinius auditus;
• atitikties auditus;
• veiklos auditus ir
• specialius auditus.

NAI savo auditus atlieka vadovaudamasi tarptautiniais audito standartais (TAAIS) ir gerąja patirtimi.

NAI parengė savo audito vadovą, kad būtų įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažinti audito standartai ir jos audito veikla.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• visas audito ataskaitas pagal NAI aktą, išskyrus ataskaitas, kuriose pateikiama įslaptinta informacija, ir tas ataskaitų dalis, kurios yra skirtos Prokuratūrai;
• metinę NAI veiklos ataskaitą;
• NAI metinės finansinės būklės ataskaitos audito ataskaitą;
• audito ataskaitų projektų pateikimo informaciją – tai procedūra, pagal kurią buvusiems audituotų organizacijų vadovams galima pranešti, kai buvo atliktas auditas, susijęs su jų valdymo laikotarpiu;
• NAI pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas, įskaitant informaciją apie neįgyvendintas rekomendacijas;
• politinių partijų metines finansinės būklės ataskaitas ir jų rėmėjų sąrašus;
• politinių partijų pagal Politinių partijų įstatymą vykdytos finansinės kontrolės ataskaitas;
• informaciją, saugomą Bendrame šalių viešajame registre, Šalių koalicijoje iniciatyvos komitetuose, registruojamuose dalyvauti rinkimuose. Šią informaciją sudaro rinkimų kampanijos finansavimas, įskaitant paramos teikėjus, reklamos agentūras ir kt.;
• rinkimų kampanijų finansavimo pagal Rinkimų kodeksą audito ataskaitas;
• apibendrintas metinių finansinės būklės ataskaitų audito ataskaitas;
• ataskaitas, kuriose pateikiamos nuomonės dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų, valstybinio socialinio draudimo sistemos biudžeto, nacionalinio sveikatos draudimo fondo biudžeto ir Bulgarijos nacionalinio banko praėjusių metų biudžeto išlaidų, ir
• TAAIS, išverstus į bulgarų kalbą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Visi NAI leidiniai, įskaitant visas audito ataskaitas, skelbiami viešai jos interneto svetainėje, kuri yra pagrindinė viešinimo ir skaidrumo bei visuomenės informavimo apie jos bendrą veiklą platforma.

NAI skelbia pranešimus spaudai ir trumpus vaizdo klipus apie audito ataskaitas, rengia spaudos konferencijas ir neoficialius susitikimus su žiniasklaida. Ji dalyvauja televizijos laidose ir pokalbiuose, inicijuoja apskritojo stalo diskusijas ir konferencijas ir dalyvauja jose.

NAI veikia socialinėje žiniasklaidoje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis valdžios institucijomis, siekdama padidinti kontrolės sistemos efektyvumą ir kovoti su nusikalstamumu bei korupcija, taip pat su profesinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad būtų keičiamasi gerąja patirtimi ir skatinamas profesinis tobulinimasis.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Aukščiausioji audito institucija (AAI) atlieka valstybės turto, pagal juridinių asmenų įstatymą surinktų lėšų (pavyzdžiui, sveikatos draudimo) ir iš užsienio gautų finansinių išteklių (įskaitant ES lėšas) valdymo auditą. Ji pateikia nuomonę dėl galutinių valstybės finansinių ataskaitų ir prižiūri valstybės biudžeto vykdymą. AAI nėra įgaliota tikrinti savivaldybių, miestų ir regionų finansų arba audituoti komercinių įmonių, kurios priklauso valstybei arba kurias valdo pati administracija.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Čekijos Respublikos Konstitucija (1993 m.);
• Įstatymas Nr. 166/1993 Rink. dėl Aukščiausiosios audito institucijos (dėl AAI veiklos ir įgaliojimų).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

AAI audituoja:

• valstybės organizacinius padalinius, valstybės finansuojamas organizacijas, valstybės lėšas;
• juridinius ir fizinius asmenis (tik tai, kaip jie valdo valstybės lėšas) ir
• Čekijos nacionalinio banko finansinį valdymą išlaidų, susijusių su turto įsigijimu ir banko operacijomis, srityje.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali institucija be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

AAI yra Čekijos nepriklausoma audito įstaiga. Jos egzistavimas tiesiogiai įtvirtintas Čekijos Respublikos Konstitucijoje, užtikrinant jos nepriklausomybę nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios ir teismų sistemos.

Čekijos Respublikos valstybės biudžeto įstatyme numatytas atskiras valstybės biudžeto skyrius, kuris užtikrina tinkamą AAI finansinį savarankiškumą.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Respublikos Prezidentas Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų (Parlamento žemųjų rūmų) siūlymu skiria AAI pirmininką ir jo pavaduotoją.

AAI teikia savo biudžeto projektą Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų Rūmams. Parlamentas biudžetą ir jo pagrindinę struktūrą patvirtina. Vyriausybė negali priimti sprendimų dėl AAI biudžeto.

AAI pirmininkas visas patvirtintas audito išvadas siunčia vyriausybei, Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų Rūmams ir Senatui (Parlamento aukštiesiems rūmams).

AAI pirmininkas turi teisę dalyvauti ir kalbėti per Čekijos Respublikos Parlamento arba vyriausybės sesijas klausimais, susijusiais su AAI darbu.

Vyriausybė aptaria visas AAI audito ataskaitas dalyvaujant AAI pirmininkui ir dėl kiekvieno audito ji priima vyriausybės nutarimą (daugiausia dėl taisomųjų priemonių).

Pagrindinis parlamento lygmens partneris yra žemųjų rūmų Biudžeto kontrolės komitetas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

AAI valdyba (ji susideda iš pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 15 narių).

KADENCIJA

Nario kadencija baigiasi, kai jam sukanka 65 metai. Kiekvienas AAI narys oficialiai prisiekia Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų Rūmų pirmininkui ir prisiekęs pradeda eiti pareigas.

ATRANKA

Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų Rūmai renka 15 narių AAI pirmininko siūlymu.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

AAI yra kolegiali institucija, sudaryta iš įvairių organų, skyrių, departamentų ir padalinių. AAI pirmininkas vadovauja institucijai, o pirmininko pavaduotojas veikia kaip jo pavaduotojas.

AAI organai yra valdyba, Senatai ir Drausmės bylų kolegija. Jie reglamentuojami Aukščiausiosios audito institucijos įstatymu ir savo darbo tvarkos taisyklėmis, kurias svarsto ir tvirtina Valdyba.

AAI sudaro Audito skyrius, Administracinis skyrius ir AAI pirmininko biuras. Jie skirstomi į specializuotus departamentus, kurie toliau skirstomi į skyrius.

AAI vadovybė tiesiogiai atskaitinga pirmininkui. Ją sudaro Audito skyriaus vyresnysis direktorius, Administracinio skyriaus vyresnysis direktorius, Pirmininko biuro direktorius, Valdybos sekretorius, Saugumo departamento direktorius ir Vidaus audito departamento direktorius.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius:  471 etato ekvivalentas (2021 m.) (maždaug 66 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 38 %; ♀ 62 % (♂ 51 %; ♀ 49 % eina vadovaujamas pareigas).
  Vidutinis amžius: 48

BIUDŽETAS

• AAI išlaidos padengiamos iš Čekijos Respublikos valstybės biudžeto.
• 34,34 milijono eurų (2021 m.)
• 0,045 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

AAI savo darbą planuoja metiniame audito plane, kuris grindžiamas pirmininko, pirmininko pavaduotojo, valdybos narių, vidaus analizės ir išorės suinteresuotųjų subjektų pasiūlymais.

Vyriausybė, Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų Rūmai arba Senatas ir jų organai gali pasiūlyti AAI valdybai atlikti auditus, kuriuos ji gali savo nuožiūra apsiimti arba atmesti.

Šiuose audito pasiūlymuose apibendrinami audito dalykai ir tikslai ir nurodomi audituojami subjektai, audito laikas ir priežastis, informacija apie siūlomų audituojamų subjektų teisinę ir ekonominę padėtį, informacija apie ankstesnius identiškus ar panašius auditus, pagrindines audituojamos srities ypatybes, audito hipotezes ir t. t.

— AUDITO METODAI

Pagal apibrėžtus įgaliojimus, AAI atlieka auditus vadovaudamasi savo audito standartais, kurie grindžiami tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais. AAI atlieka auditus pagal teisės aktus, kurie numato teisėtumo auditus, finansinius auditus ir veiklos auditus. Auditas apima parengiamąjį etapą, vykdymo etapą ir audito užbaigimo etapą. Auditas trunka vidutiniškai 10 mėnesių, jame dalyvauja nuo penkių iki kelių dešimčių auditorių, priklausomai nuo audituojamų subjektų skaičiaus.

AAI nagrinėja, ar audituojama veikla atitinka teisės aktus, tikrina pamatinį ir formalų šios veiklos tikslumą ir vertina, ar ji veiksminga, ekonomiška ir efektyvi.

AAI finansinių auditų metu tikrinama, ar audituojamų subjektų finansinės būklės ataskaitose tikrai ir teisingai atspindėtas apskaitos dalykas remiantis teisės aktais.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

Pagrindinis AAI darbo rezultatas – audito išvados, kurios skelbiamos AAI svetainėje ir AAI biuletenyje, kai tik AAI valdyba patvirtina audito išvadą. AAI pirmininkas visas patvirtintas audito išvadas siunčia Atstovų Rūmams, Senatui ir vyriausybei.

AAI yra teisiškai įpareigota skelbti:

• AAI biuletenį, oficialų leidinį, kuriame pateikiama audito ataskaitų tam tikru laikotarpiu santrauka. Viename leidime taip pat pateikiamas metinis audito planas, o kiti leidimai gali atspindėti metinio audito plano pakeitimus;
• metinę ataskaitą, kurioje visų pirma pateikiamas praėjusių metų auditų ir audito rezultatų įvertinimas. Be to, metinėje ataskaitoje pateikiamas kitos veiklos aprašymas, pavyzdžiui, informacija apie AAI bendradarbiavimą su baudžiamosios teisenos institucijomis, mokesčių institucijomis ir visuomene, informacija apie tarptautinio bendradarbiavimo veiklą ir AAI finansų valdymą bei personalą;
• pareiškimą dėl valstybės biudžeto vykdymo, kuriame AAI pateikia savo nuomonę dėl vyriausybės ataskaitos dėl valstybės biudžeto vykdymo, remdamasi valstybės biudžeto administravimo per pirmuosius šešis atitinkamų metų mėnesius vertinimu;
• pareiškimą dėl valstybės galutinės finansinės ataskaitos, kuriame AAI pateikia savo nuomonę dėl Čekijos Respublikos atitinkamų metų valstybės galutinės finansinės ataskaitos projekto, remdamasi savo atliktu šalies ekonominės padėties vertinimu ir valstybės finansų valdymo rezultatais, ir
• galutinę finansinę ataskaitą, kurią sudaro informacija apie praeitų metų AAI finansų valdymą. Kiekvienais metais išorės auditorius patikrina galutinę finansinę ataskaitą, o tada AAI pirmininkas ją pateikia Čekijos parlamentui.

Be to, AAI taip pat skelbia ir kitus leidinius, pavyzdžiui, ES ataskaitą (kurioje AAI lygina ir vertina, kaip Čekija įsisavina ir naudoja ES lėšas), kai kurias sritis apimančių audito ataskaitų santrauką, vadovus, teminius dokumentus ir ataskaitas dėl auditų, kuriuos AAI vykdė kartu su kitomis AAI.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AAI siekia, kad informacija apie audito rezultatus būtų lengvai prieinama visuomenei. Todėl ji skelbia audito išvadas, pranešimus spaudai ir kitus svarbius dokumentus savo interneto svetainėje ir socialinėje žiniasklaidoje. Joje taip pat pateikiami audito rezultatai, analizė ir naujienos, vaizdo įrašai apie auditus ir kita informacija apie jos veiklą.

AAI vertina skaidrumą, todėl savo interneto svetainėje skelbia savo sutartis, taip pat pateikia išsamią informaciją apie savo biudžetą, patikrintus duomenis ir kt.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Dalijimasis žiniomis yra vienas iš pagrindinių AAI tikslų tarptautinėje aplinkoje. Todėl ji remia dalijimąsi žiniomis vykdant tarptautinę veiklą ir bendradarbiaujamuosius auditus.

AAI kasmet organizuoja keletą konferencijų, seminarų ir kitą profesionalią veiklą. Šie veiksmai skirti AAI darbuotojams, profesionaliajai visuomenei ir kitų valstybės institucijų atstovams ir padeda gerinti viešąjį administravimą.

Nuo 2017 m. AAI organizuoja viešojo administravimo hakatoną. 2019 m. jame dalyvavo 20 viešųjų institucijų, įskaitant vietos valdžios organizacijas. 2020 m. kovo mėn. AAI surengė pirmąjį tarptautinį kasmetinį hakatoną, skirtą aukščiausiosioms audito institucijoms. Jame dalyvavo 23 šalys, daugiausia iš Europos.

Jais siekiama sukurti platformą, skirtą dalytis žiniomis ir gerąja patirtimi ne tik visuomenei, bet ir mokslininkams, konkrečių sričių ekspertams, studentams ir kitoms susijusioms grupėms.

Tarptautiniu lygmeniu AAI reguliariai siunčia savo auditorius dalyvauti tarptautinių organizacijų audito organuose. AAI yra išsiuntusi savo atstovus į tokias įstaigas kaip Eurokontrolė, Europos gynybos agentūra ir Europos kosmoso agentūra.

2021–2024 m. AAI pirmininkauja Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijai (EUROSAI).

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Danijos nacionalinė audito institucija (NAI) atlieka valdžios sektoriaus sąskaitų auditą ir nagrinėja, ar valdžios sektoriaus lėšos administruojamos pagal Danijos parlamento ketinimus ir sprendimus.

Ji turi teisę susipažinti su visa informacija, kurios jai reikia savo darbui atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

Danijos generalinio auditoriaus įstatymas (pradinė redakcija – 1976 m., naujausia peržiūra – 2012 m.)

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja:

• visas valdžios sektoriaus sąskaitas
  • ministerijas: 20 (2022 m. gegužės mėn.);
  • vyriausybės įstaigas: 131;
• įstaigų, asociacijų ir fondų, kurių išlaidos arba apyvartinių lėšų trūkumas visiškai ar iš dalies padengiami iš valstybės finansuojamų dotacijų, sąskaitas;
• įstatymu įsteigtų nepriklausomų administracinių subjektų sąskaitas;
• partnerysčių ir įmonių, kuriose valstybė tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja kaip partnerė arba yra atsakinga verslo asocijuotoji įmonė, sąskaitas.

NAI įgaliojimai neapima Danijos centrinio banko audito.

STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI yra Danijos parlamentui pavaldi nepriklausoma organizacija. NAI generaliniam auditoriui neleidžiama būti parlamento nariu.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Vykdydama savo pareigas, NAI yra visiškai nepriklausoma. Danijos parlamento paskirtas Viešosios apskaitos komitetas yra vienintelis organas, galintis prašyti NAI atlikti konkrečios srities auditą.

NAI teikia visas savo ataskaitas Viešosios apskaitos komitetui, o generalinis auditorius teikia ataskaitas kas mėnesį rengiamuose Viešosios apskaitos komiteto posėdžiuose.

NAI glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis ministerijomis ir teikia paramą (gaires) joms rengiant apskaitos ir apskaitos kontrolės procedūras.

Parlamentas nustato NAI biudžetą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Generalinis auditorius vadovauja NAI, jam padeda patariamasis organas, kurį sudaro keturi NAI generalinio direktoriaus pavaduotojai.

KADENCIJA

Generalinio direktoriaus pavaduotojai neskiriami nustatytam laikotarpiui.

ATRANKA

Generalinis auditorius skiria generalinio direktoriaus pavaduotojus.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI yra suskirstyta į keturis departamentus, kurių kiekvienam vadovauja generalinio auditoriaus pavaduotojas.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 266 (2021 m. pabaigoje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 43 %; ♀ 57 %

BIUDŽETAS

• Maždaug 28 milijonai eurų (2021 m.)
• 37 % NAI audito išteklių numatyta skirti pagrindiniams konkrečių sričių tyrimams (veiklos auditams), o 63 % – metiniam Danijos valdžios sektoriaus sąskaitų auditui.
• < 0,01 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Generalinis auditorius ir keturi generalinio auditoriaus pavaduotojai susitinka kartą per savaitę aptarti NAI strategijos ir veiklos planavimo.

NAI privalo išnagrinėti ir pranešti apie klausimus, kai to reikalauja Viešosios apskaitos komitetas. Šios užduotys vidutiniškai sudaro apie trečdalį į pagrindinius NAI tyrimus įtrauktų audito temų.

Visi auditai planuojami remiantis reikšmingumo ir rizikos vertinimais.

NAI metinė audito veikla ir pagrindiniai tyrimai planuojami prieš metus. Tačiau planas nuolat tikslinamas, kad būtų atsižvelgta į naujus pokyčius.

— AUDITO METODAI

NAI nepriklausomai pasirenka savo audito metodą ir metodiką.

NAI atlieka savo darbą pagal Danijos teisės aktus ir Danijos viešojo sektoriaus audito standartus, kurie grindžiami tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS).

NAI atlieka finansinius, atitikties ir veiklos auditus.

Siekdama patikrinti savo auditų poveikį, NAI kartu su Viešosios apskaitos komitetu tikrina, kaip audituojami subjektai įgyvendina jos rekomendacijas.

Be to, ministerijos privalo atsakyti į NAI audito ataskaitas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• Danijos valdžios sektoriaus sąskaitų audito metinę ataskaitą;
• Danijos valdžios sektoriaus administravimo audito metinę ataskaitą;
• pagrindinius konkrečių sričių tyrimus (apie 20–22 per metus);
• metinę NAI veiklos, veiklos rezultatų ir sąskaitų ataskaitą;
• tolesnius memorandumus dėl visų audito ataskaitų;
• papildomus memorandumus tam tikrais klausimais ir
• Danijos viešojo sektoriaus audito standartus.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Pagal Danijos viešosios informacijos įstatymą, NAI teikia memorandumus ir audito ataskaitas Viešosios apskaitos komitetui, prieš paskelbdama juos savo interneto svetainėje.

Pirmasis pagrindinių tyrimų skyrius ir atrinktos audito ataskaitos ir memorandumai verčiami į anglų kalbą.

NAI daugiausia dėmesio skiria keitimuisi išorės žiniomis siekdama pagerinti paslaugų, kurias ji teikia viešajam sektoriui, kokybę.

Kiekvienais metais NAI rengia keturis ar penkis keitimosi informacija seminarus, skirtus išorės suinteresuotiesiems subjektams.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI bendradarbiauja su ministerijų ir kitų audituojamų subjektų vidaus audito skyriais.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Estijos nacionalinė audito institucija (NAI) atlieka viešojo sektoriaus auditus ir tikrina, ar viešosios lėšos panaudotos ekonomiškai, efektyviai, veiksmingai ir teisėtai.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Nacionalinės audito institucijos įstatymas (2002 m.);
• Estijos Respublikos Konstitucijos XI skyrius (1992 m.) „Nacionalinė audito institucija“.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja šių subjektų veiklą:

• Parlamento kanceliarijos, Respublikos Prezidento tarnybos, teismų, Estijos centrinio banko, Finansų priežiūros ir pertvarkymo institucijos, Vyriausybės biuro ir Teisingumo kanclerio tarnybos;
• valdžios institucijų ir jų administruojamų valstybės institucijų;
• vietos valdžios institucijų, susijusių su savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir perleidimu (tik finansinis ir atitikties auditas), jų turimu valstybės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, paskirtomis lėšomis ir subsidijomis, suteiktomis iš valstybės biudžeto, ir lėšomis, skirtomis valstybės funkcijoms vykdyti (finansinis, atitikties ir veiklos auditas);
• fondų ir ne pelno asociacijų, įsteigtų vietos valdžios institucijos, arba tais atvejais, kai vietos valdžios institucija yra narė;
• juridinių asmenų pagal viešąją teisę;
• fondų ir ne pelno asociacijų, kurias įsteigė valstybė arba juridinis asmuo pagal viešąją teisę, arba kai valstybė arba juridinis asmuo pagal viešąją teisę yra narė (-ys);
• bendrovių, kai valstybė, viešosios teisės juridiniai asmenys arba pirmiau minėti fondai bendrai arba atskirai daro lemiamą įtaką per kontrolinį akcijų paketą arba kitais pagrindais, ir tokių bendrovių patronuojamųjų įmonių;
• bendrovių, kurios gavo paskolas iš valstybės arba kurių paskolas arba kitus sutartinius įsipareigojimus užtikrina valstybė;
• bendrovių, kai vietos valdžios institucija daro lemiamą įtaką per kontrolinį akcijų paketą arba kitais pagrindais, ir tokių bendrovių patronuojamųjų įmonių;
• kitų asmenų, vykdančių viešąsias funkcijas, susijusias su valstybės turto naudojimu ir išsaugojimu.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Pagal Estijos Konstituciją NAT yra nepriklausoma valstybinė įstaiga.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

NAT biudžetą tvirtina Parlamentas.

NAT atskaitinga Parlamentui ir teikia savo ataskaitas Parlamento valstybės biudžeto kontrolės specialiajam komitetui.

Generalinis auditorius gali dalyvauti vyriausybės posėdžiuose ir turi teisę kalbėti klausimais, susijusiais su jo pareigomis.

NAT veiklą kasmet audituoja audito įmonė, kurią Finansų komiteto siūlymu skiria Parlamentas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAT suskirstyta į tris struktūrinius padalinius. Audito departamentas atlieka finansinius, atitikties ir veiklos auditus ir apima septynias audito grupes. Analizių departamentas rengia apžvalgas ir specialiuosius darbus. Plėtros ir administracinė tarnyba padeda Audito departamentui ir generaliniam auditoriui atlikti savo funkcijas, taip pat koordinuoja NAT darbą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 76,6 etato ekvivalento (2021 m.) (74 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 32 %; ♀ 68 %. Vidutinis amžius: 43

BIUDŽETAS

• 5,3 milijono eurų (2022 m.)
• 67,5 % – darbuotojams, 30,6 % – administracijai (pusė iš jų – nekilnojamajam turtui ir IRT) ir 1,9 % investicijoms
• 0,04 % viso valstybės biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NAT savarankiškai ir išimtinai nusprendžia, kokias temas ji audituoja, kokio tipo auditus ji atlieka ir koks yra šių auditų atlikimo laikas.

Savo interneto svetainėje ji skelbia išsamią informaciją apie savo audito programą ir vykdomų auditų pažangą.

— AUDITO METODAI

NAT atlieka įvairių rūšių auditus:

• atlikdama finansinį auditą NAT įvertina, ar įstaigų finansinės būklės ataskaitos teisingai ir patikimai atspindi jų finansinę būklę. NAT tikrina, ar finansinės ataskaitos yra teisingos ir ar užkirstas kelias galimam netinkamam lėšų panaudojimui. Atliekant finansinius auditus taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas;
• atlikdama veiklos auditą NAT tikrina, ar viešojo sektoriaus lėšos naudojamos ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai. Veiklos auditas taip pat gali būti apibrėžiamas kaip procesas, kurio metu tiriama, ar audituojamos institucijos pasiekia numatytus tikslus ir ar jos tai daro tinkamai ar mažiausiomis sąnaudomis. Atliekant veiklos auditą vertinama viešojo sektoriaus veikla sprendžiant problemas strateginiu lygmeniu, išsamiai analizuojamos problemų priežastys ir siūlomos jų sprendimo idėjos. Veiklos audito tikslas taip pat yra nustatyti geriausią administracinę praktiką ir prisidėti prie jos sklaidos;
• atlikdama atitikties auditą NAT tikrina veiklos teisėtumą. Tai yra pagrindinis vietos valdžios auditų metodas.

NAT turi teisę susipažinti su visa informacija, būtina jos funkcijoms atlikti, įskaitant riboto naudojimo informaciją, ir visi audituojami subjektai privalo pateikti informaciją, kai to prašoma.

NAI savo auditus atlieka vadovaudamasi tarptautiniais audito standartais (INTOSAI profesiniais pareiškimais) ir NAI audito vadovu.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAT skelbia audito ataskaitas, kurias galima suskirstyti į finansinius ir veiklos auditus.

NAT rengia ne tik audito ataskaitas, bet ir specialiąsias ataskaitas, kurios nebūtinai susijusios su klasikinėmis audito procedūromis, tačiau kuriose daugiausia dėmesio skiriama vieno klausimo analizei.

NAT kasmet taip pat teikia Parlamentui dvi pagrindines ataskaitas:

• valstybės turto naudojimo ir išsaugojimo per praėjusius biudžetinius metus apžvalgą;
• konsoliduotos valstybės metinės ataskaitos vertinimą, kuriame, be kita ko, įvertinama, ar valstybės metinės finansinės ataskaitos yra teisingos ir ekonominės operacijos buvo teisėtos.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAT leidiniai jos interneto svetainėje skelbiami estų kalba su santraukomis anglų kalba. NAT taip pat aktyviai platina savo ataskaitas socialinėje žiniasklaidoje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAT bendradarbiauja su vietos valdžios institucijomis ir Respublikos vyriausybe, kad pagerintų valdžios institucijų ir valdžios institucijų administruojamų subjektų vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemas.

Be to, viešosios teisės juridiniai asmenys turi siųsti savo patvirtintų metinių ataskaitų kopiją Nacionalinei audito institucijai.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Graikijos audito rūmai (GAR) atlieka valstybės, vietos valdžios institucijų ir kitų teisės subjektų išlaidų ir finansinių ataskaitų auditus, kai tai numatyta teisės aktuose arba tais atvejais, kai jie gauna viešąsias lėšas.

Jų jurisdikcijai priklauso vyriausybės departamentai ir ministerijos, vietos valdžios įstaigos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos. Jie taip pat gali dalyvauti privatinės teisės reglamentuojamų juridinių asmenų finansinių ataskaitų audite.

GAR turi teisę gauti visapusišką prieigą prie visų IT sistemų, susipažinti su visomis centrinės ir vietos valdžios apskaitos knygomis, patvirtinamaisiais dokumentais ir susisiekti su darbuotojais. Jie taip pat gali prašyti visos atitinkamos informacijos iš visų kompetentingų institucijų, kurios privalo bendradarbiauti.

JURISDIKCIJA

GAR priima sprendimus dėl teisės gynimo ir žalos atlyginimo priemonių ginčuose, susijusiuose su:

• pensijomis;
• finansinių ataskaitų auditu apskritai;
• valstybės tarnautojų civiline atsakomybe už nuostolius, kuriuos jie tyčia arba dėl didelio aplaidumo padarė valstybei, vietos agentūroms ar viešiesiems juridiniams asmenims vykdydami savo pareigas;
• valstybės tarnautojų atsakomybe už nepagrįstą jų turto padidėjimą, kuris laikomas korupcijos produktu (ir yra nepagrįstas pagal jų metinių finansinių interesų deklaracijų auditą).

GAR taip pat teikia nuomones dėl:

• teisės aktų projektų, susijusių su a) pensijų klausimais (privaloma pagal Konstituciją), b) didelės svarbos klausimais, susijusiais su valdžios sektoriaus įstaigų vykdomu finansų valdymu, c) viešųjų pirkimų klausimais, d) klausimais, patenkančiais į jų kompetencijos sritį;
• finansinio pobūdžio klausimų, su sąlyga, kad nuomonė neturi įtakos jau nagrinėjamo ginčo sprendimui;
• sprendimų projektų dėl a) valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų įskaitymo, b) kriterijų ir sąlygų, pagal kuriuos pajamos pripažįstamos arba nepripažįstamos negautinomis, pakeitimo.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

Konstitucijos 98 straipsnyje teisiškai įtvirtinti GAR įgaliojimai, kurie vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Neseniai priimti du nauji įstatymai, t. y. Įstatymas Nr. 4700/2020 (A 127) dėl vienodos procedūros (juo nustatoma išsami teisinė ikisutartinio audito sistema) ir Graikijos audito rūmų pagrindų įstatymas Nr. 4820/2021 (A 130).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

GAR audito įgaliojimai taikomi:

• Respublikos Prezidentūrai;
• Vyriausybės kabinetui;
• Parlamentui;
• 19 ministerijų;
• 7 decentralizuotoms administracijoms;
• 5 konstitucinėms nepriklausomoms institucijoms ir 18 nepriklausomų administracinių institucijų, kurios nėra tiesiogiai įsteigtos pagal Konstituciją;
• 332 savivaldybėms (pirmojo lygmens vietos valdžios institucijoms);
• 13 regionų (antrojo lygmens vietos valdžios institucijoms);
• 26 socialinio draudimo organizacijoms;
• 106 valstybinėms ligoninėms.

GAR taip pat atlieka maždaug 450 kitų valdžios sektoriaus juridinių asmenų, viešųjų ir privačiųjų vietos valdžios institucijoms priklausančių juridinių asmenų (755), taip pat subsidijuojamų privačių subjektų finansinių ataskaitų auditą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Audito rūmai su jurisdikciniais, audito ir patariamaisiais įgaliojimais.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

GAR yra Graikijos teismų sistemos aukščiausioji teisminė institucija viešųjų finansų srityje.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

GAR turi pateikti Parlamentui metinę savo audito veiklos ataskaitą ir valstybės biudžeto vykdymo patikinimo pareiškimą.

Kiekvienais metais GAR pirmininkas pateikia Parlamentui metinę audito programą. Parlamentas gali pasiūlyti pirmenybę teikti kai kuriems planuojamiems auditams ir išreikšti susidomėjimą dar daugiausia trimis auditais per metus, visų pirma susijusiais su viešojo valdymo sistemų trūkumais. Šie auditai atliekami kartu su jau suplanuotais auditais.

Teminio audito ataskaitos pateikiamos atitinkamam Parlamento komitetui prieš jas paskelbiant spaudoje. GAR pirmininkas jas pristato Parlamentui pagal GAR darbo tvarkos taisykles.

Parlamentas taip pat tvirtina GAR biudžetą, remdamasis Finansų ir Teisingumo ministerijų rekomendacijomis.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

GAR plenumas yra aukščiausios jurisdikcijos organas, kurį sudaro pirmininkas, 10 pirmininko pavaduotojų ir 40 teisėjų patarėjų. Plenumo darbas gali vykti visos sudėties kolegijoje, didžiojoje kolegijoje arba vienoje iš trijų mažųjų kolegijų. Visos sudėties plenumo sprendimu gali būti keičiamas kiekvienos iš šių mažųjų kolegijų narių skaičius.

Visos sudėties plenumą sudaro Audito rūmų pirmininkas ir visi pirmininko pavaduotojai bei teisėjai patarėjai. Plenumo didžiąją kolegiją sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir 20 teisėjų patarėjų, kurie atrenkami burtų keliu. Kiekvieną iš trijų mažųjų plenumo kolegijų sudaro GAR pirmininkas ir 14 pirmininko pavaduotojų bei teisėjų patarėjų. Pirmininko pavaduotojai paskiriami į kiekvieną kolegiją pagal vyresnumą, o teisėjai patarėjai – kas trejus metus burtų keliu, laikantis atitinkamame plenumo sprendime nustatytų sąlygų.

KADENCIJA

Nariai yra teisėjai, kurie naudojasi asmeniniu ir veiklos nepriklausomumu. Jie skiriami visam gyvenimui.

ATRANKA

Pirmininko pavaduotojai skiriami Prezidento dekretu Ministrų Tarybos siūlymu.

Teisėjai patarėjai aukštinami Prezidento dekretu Aukščiausiajai teismų tarybai priėmus sprendimą.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

GAR vadovas yra pirmininkas. Pirmininkui pavaldūs 10 aktyviai pareigas einančių pirmininko pavaduotojų, iš kurių septyni yra kiekvienų GAR jurisdikcinių kolegijų ir jurisdikcinės sudėties skyrių pirmininkai.

Pirmininko pavaduotojai pavaduoja pirmininką pagal vyresnumą. GAR yra 166 teisėjų pareigybės. Šiuo metu yra 40 teisėjų patarėjų, 50 teisėjų padėjėjų, 29 teisėjai pranešėjai ir penki teisėjai pranešėjai stažuotojai.

Neatskiriama GAR organizacinės struktūros dalis yra generalinio advokato biuras. Tai viešojo intereso labui veikianti nepriklausoma teisminė institucija, kurią sudaro generalinis advokatas, generalinio advokato pavaduotojas, trys generalinio advokato pavaduotojo pavaduotojai ir keturi teisėjai pranešėjai stažuotojai. Kad padėtų šiai institucijai dirbti, į ją šiuo metu taip pat komandiruojami teisėjų padėjėjai ir teisėjai pranešėjai.

GAR sudaro plenumas (jo struktūra nurodyta pirmiau), septynios kolegijos (joms pirmininkauja pirmininko pavaduotojas), turinčios teisminius įgaliojimus, ir trys įsteigti nauji audito departamentai (I audito departamentas, kuriam pirmininkauja pirmininkas, II audito departamentas ir Tyrimų ir nuomonių departamentas, kuriems pirmininkauja pirmininko pavaduotojas), kurie atsakingi už visus klausimus, susijusius su planavimu, bet kokio pobūdžio auditų atlikimu ir valstybės finansinės būklės ataskaitos, balanso ir metinės ataskaitos rengimu.

Organizacinę struktūrą taip pat sudaro šeši jurisdikciniai skyriai (jurisdikcinės sudėties skyriai, kuriems pirmininkauja teisėjas patarėjas), trys iš jų yra atsakingi už ikisutartinius auditus, du vykdo audito ir jurisdikcinio pobūdžio įsipareigojimus, o paskutinio skyriaus veikla daugiausia susijusi su Europos Audito Rūmų Graikijoje atliekamų auditų priežiūra, koordinavimu ir stebėjimu, taip pat su GAR tarptautiniais ryšiais.

Audito biurai, kuriems vadovauja GAR Komisijos nariai (t. y. Audito rūmų pareigūnai, turintys universitetinį išsilavinimą ir daugiau kaip 15 metų darbo patirtį bei skyriaus vadovo rangą), yra įsteigti ministerijose, prefektūrose / regionuose ir didesnėse savivaldybėse ir turi audito ir sankcijų skyrimo įgaliojimus. Šiuo metu Atėnuose veikia 55 Komisijos narių biurai, o visoje Graikijoje – 56. Audito rūmuose dirba 632 pareigūnai.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Sudėtis: 632 etato ekvivalentai (valdymas: 15 %; auditas: 64 %; administracija: 21 %) + 142 teisėjai.
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 34 %; ♀ 66 %. Vidutinis amžius: 52.

(2022 m. balandžio mėn. duomenys)

BIUDŽETAS

• 36,9 milijono eurų
• Apie 95 % skirta atlyginimams ir darbo užmokesčiui
• < 0,01 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

(2022 m. balandžio mėn. duomenys)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

GAR savo darbą planuoja daugiametėje ir metinėje darbo programose, kurias tvirtina GAR plenumas.

Daugiametėje audito programoje pagal strateginius prioritetus pateikiamas audito temų sąrašas ir nurodomi planuojamų auditų tikslai ir prioritetai. Atrinkdami auditus į savo metinę programą ir jų galimus derinius, GAR atsižvelgia į daugiametės audito programos strateginius prioritetus, Audito rūmų privalomą pasikartojantį audito darbą, visus Parlamento, įstaigų atstovų ar piliečių prašymus atlikti auditus, susijusius su skundų nagrinėjimu, taip pat į siūlomą bendradarbiavimą su Europos ir tarptautinėmis audito institucijomis.

— AUDITO METODAI

GAR atlieka ikisutartinius ir ex post auditus, įskaitant itin aktualių audito sričių teminius auditus (jie gali būti finansiniai, atitikties arba veiklos auditai), taip pat tolesnių veiksmų auditus pagal GAR audito vadovą ir tarptautinius audito standartus (INTOSAI).

GAR šiuo metu atlieka:

• auditus prieš sudarant sutartis, kurių finansinė vertė didelė ir kurias skiria valstybė arba bet kuris kitas lygiavertis juridinis asmuo, kaip nurodyta įstatyme (ikisutartinis auditas);
• valstybės ir vietos valdžios institucijų apskaitos pareigūnų ar kitų juridinių asmenų finansinių ataskaitų ex post auditus, kuriais remiantis priimamas kompetentingo GAR Komisijos nario ar jurisdikcijos skyriaus sprendimas, pagal kurį finansinės ataskaitos priimamos kaip patikimos arba atmetamos kaip neteisėtos. Pastaruoju atveju deficitas bus susigrąžintas;
• itin aktualių audito sričių (finansinius, atitikties ir veiklos) teminius auditus pagal GAR metinę audito programą ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus bei principus (INTOSAI profesinių nutarimų sistemą (IFPP)).

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

Graikijos audito rūmai skelbia:

• privalomas audito ataskaitas:
  • metinę savo audito veiklos ataskaitą, įskaitant jų veiklos rezultatus, su jų darbu susijusias pastabas, pasiūlymus dėl reformų ir patobulinimų (įskaitant atitinkamus teisės aktus);
  • valstybės biudžeto vykdymo patikinimo pareiškimą;
• savo iniciatyva parengtas audito ataskaitas: GAR taip pat skelbia audito ataskaitas pagal savo metinę darbo programą;
• Parlamento pageidavimu atliktų auditų ataskaitas, nors šie auditai nebuvo planuoti iš pradžių (ne daugiau kaip trys per metus), daugiausia dėmesio skiriant viešojo valdymo sistemų trūkumams;
• nuomones dėl teisės aktų: GAR teikia nuomones dėl įstatymų projektų, susijusių su pensijomis arba stažo pripažinimu nustatant teises į pensijų išmokas, taip pat su bet kuriuo klausimu, patenkančiu į jų konstitucinę kompetenciją. Nuomonės teikiamos ministrų prašymu arba teisės aktuose nustatyta tvarka.
• Kiti dokumentai:
  • ataskaitos dėl atsižvelgimo į audito rezultatus.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

GAR metinė ataskaita yra skelbiama Graikijos oficialiajame leidinyje ir pateikiama susipažinti visuomenei GAR interneto svetainėje. Teminių auditų ataskaitos taip pat skelbiamos GAR svetainėje. Šias ataskaitas Pirmininkas pristato Parlamentui pagal GAR darbo tvarkos taisykles ir GAR pagrindų įstatymą.

Jurisdikcinės sudėties skyrių sprendimai ir nutartys, kuriuose asmens duomenys yra pašalinti, taip pat skelbiami GAR svetainėje ir teisės žurnaluose.

GAR gali organizuoti konferencijas, kad audituojamiems ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams pristatytų savo audito darbą.

Spaudos tarnyba rengia pranešimus spaudai ir juos skelbia GAR svetainėje bei socialiniuose tinkluose, taip pat teikia informaciją žiniasklaidai.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Audito rūmai (Tribunal de Cuentas, TCU) atlikdami išorės, nuolatinį ir ex post auditą tikrina viešojo sektoriaus finansinę ir ekonominę veiklą, politinių partijų, gaunančių subsidijas veiklos išlaidoms, metines finansines ataskaitas ir rinkimų procesus (audito funkcija). Jie taip pat vertina subjektų, kurie valdo viešąsias lėšas ir turtą, atsakomybę apskaitos srityje (jurisdikcinė funkcija), įgyvendina sankcijų taikymo funkciją politinių partijų atžvilgiu ir ribotą patariamąją funkciją.

Jos jurisdikcija apima visą Ispanijos nacionalinę teritoriją.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Ispanijos Konstitucija (1978 m.) 136 ir 153 d dalys;
• 2/1982 TCU valdymo aktas;
• 7/1988 TCU veikimo aktas;
• 8/2007 politinių partijų finansavimo valdymo aktas;
• 5/1985 bendrosios rinkimų sistemos vykdymo aktas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

TCU audituoja:

• valstybės viešąjį sektorių, įskaitant:
  • bendrąją valstybės administraciją (įskaitant 22 ministerijas ir kabinetą);
  • valstybės viešojo sektoriaus institucijas (447 įstaigas):
  • 212 viešojo administravimo subjektų (47,4 %);
  • 199 viešąsias įmones (44,5 %);
  • 36 viešuosius fondus (8,1 %);
• regioninį viešąjį sektorių: 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus (maždaug 1 331 įstaigą):
  • 427 viešojo administravimo subjektus (32,1 %);
  • 491 viešąją įmonę (36,9 %);
  • 413 viešųjų fondų (31,0 %);
• vietos viešąjį sektorių, apimantį 12 924 įstaigas;
• politines partijas: partijas, kurioms atstovaujama parlamente (22 politines partijas), ir kitas.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Audito rūmai su jurisdikcine funkcija.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

TCU yra Ispanijos aukščiausioji audito institucija. Ji yra atsakinga už sąskaitų auditą ir valstybės bei viešojo sektoriaus finansų ir ekonomikos valdymą, politinių partijų, gaunančių subsidijas veiklos išlaidoms, metines finansines ataskaitas ir rinkimų procesų ataskaitas.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

RYŠIAI SU ISPANIJOS PARLAMENTU

TCU yra tiesiogiai pavaldūs parlamentui, nedarant poveikio jų nepriklausomai vykdomoms priežiūros ir jurisdikcinėms pareigoms, ir pagal įgaliojimą atlieka valstybės bendrųjų sąskaitų tikrinimo funkciją. Parlamentas TCU gali pasiūlyti atlikti auditus.

TCU palaiko nuolatinį ryšį su parlamentu per Jungtinį Kongreso ir Senato ryšių su TCU komitetą.

Kai audito programa patvirtinama plenume, ji perduodama Jungtiniam ryšių su TCU komitetui.

Auditų (įtrauktų į ataskaitas, memorandumus, pasiūlymus ir pranešimus, patvirtintus TCU plenumo) rezultatai siunčiami Ispanijos parlamentui. Jungtinis Kongreso ir Senato ryšių su TCU komitetas klausymo su TCU pirmininku metu svarsto visas ataskaitas, memorandumus, pasiūlymus ir pranešimus ir priima atitinkamus sprendimus.

TCU gali atkreipti parlamento dėmesį į atvejus, kai buvo nevykdomos pareigos bendradarbiauti (nedarant poveikio kitiems teisės aktuose nustatytiems veiksmams).

RYŠIAI SU VYRIAUSYBE

Vykdydami savo funkcijas TCU yra visiškai nepriklausomi.

Patvirtinta audito ataskaita perduodama, atitinkamai, nacionalinei vyriausybei, autonominių regionų valdančiosioms taryboms ar vietos valdžios institucijų plenarinėms sesijoms.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

TCU vadovauja plenumas, kolegialus organas, kurį sudaro 12 patarėjų (vienas iš jų yra pirmininkas) ir TCU vyriausiasis prokuroras.

Be to, TCU turi valdančiąją tarybą, kurią sudaro TCU pirmininkas ir TCU audito ir baudžiamojo persekiojimo skyrių vadovai. Jie atsakingi už ryšius su parlamentu, žmogiškuosius išteklius ir darbo planavimą. Jie naudojasi drausminiais įgaliojimais rimto netinkamo elgesio atvejais ir rengia bei siūlo plenumo darbotvarkės punktus.

KADENCIJA

Patarėjai: devyneri metai, gali būti pratęsta. Jie turi teisėjų statusą, yra nepriklausomi ir negali būti nušalinti.

Vyriausiasis prokuroras: penkeri metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

Patarėjus skiria Ispanijos parlamentas (šešis – Kongresas, šešis – Senatas, trijų penktadalių balsų dauguma kiekvienuose rūmuose). Vyriausiąjį prokurorą skiria Vyriausybė.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

TCU audito skyrių sudaro aštuoni departamentai. Penki sektoriniai departamentai (apimantys finansinę ir ekonominę veiklą viešajame sektoriuje), du teritoriniai departamentai (vienas atlieka autonominių regionų ir autonominių miestų finansinės ir ekonominės veiklos auditą, kiti – provincijų ir savivaldybių subjektų auditą) ir politinių partijų auditą atliekantis departamentas.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 735 etato ekvivalentai (2022 m. kovo mėn.) (apie 56 % dirba audito srityje ir 11 % atlieka jurisdikcines užduotis)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 38 %; ♀ 62 %. Vidutinis amžius: 54,49.

BIUDŽETAS

• 75 milijonai eurų (2022 m.), įtraukta į bendrąjį valstybės biudžetą
• Asignavimai: apie 86 % skirti darbuotojų atlyginimams
• 0,02 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

TCU savo audito darbą planuoja metinėje programoje, remdamiesi vidutinės trukmės ir ilgalaikiu planavimu. Šią metinę audito programą tvirtina TCU plenumas. Jis ją perduoda Ispanijos parlamento Jungtiniam Kongreso ir Senato komitetui, atsakingam už ryšius su TCU.

Programoje numatyti auditai, kurie turi būti atliekami remiantis TCU teisiniais įgaliojimais, pačių TCU audito iniciatyva, taip pat auditai, pasiūlyti Ispanijos parlamento (ir, jei taikoma, autonominių regionų teisėkūros asamblėjų). Plenumas per metus audito užduotis gali papildyti, pakeisti, sustabdyti arba panaikinti.

Metinė programa skelbiama TCU interneto svetainėje.

— AUDITO METODAI

TCU atlieka:

• atitikties auditus, kurių metu tikrinama, ar audituojamo subjekto, veiklos ar programos ekonominis ir finansinis valdymas atitinka taikomas teisines ir reglamentavimo nuostatas;
• finansinius auditus, kurių tikslas – pateikti nuomonę dėl subjekto finansinės būklės ataskaitose pateiktos informacijos patikimumo, atsižvelgiant į taikomus principus, kriterijus ir apskaitos standartus, ir
• veiklos auditus, kurių tikslas – įvertinti visas audituojamo subjekto operacijas, valdymo sistemas ir procedūras arba jų dalį, taip pat programas ar veiklą, atsižvelgiant į jų ekonominį ir finansinį pagrindą ir į tai, ar laikomasi patikimo valdymo principų.

Derinant skirtingas audito rūšis gali būti atliekami:

• tvarkingumo auditai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama atitikties ir finansinių auditų tikslams, arba
• išsamūs auditai, apimantys visas pirmiau nurodytas audito rūšis.

TCU taip pat atlieka priežiūros auditus, visų pirma skirtus patikrinti, kaip laikomasi ankstesnėse audito ataskaitose TCU pateiktų rekomendacijų.

Be to, TCU atlieka horizontaliuosius auditus, kurių metu audituoja kelis subjektus tame pačiame viešajame pasektoriuje arba skirtinguose pasektoriuose, turinčiuose bendrų savybių ir tuos pačius tikslus ir laiko intervalą.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

TCU rengia šias ataskaitas ir dokumentus, juos visus turi patvirtinti plenumas:

• specialiąsias ataskaitas, kuriose pateikiami atskirų auditų rezultatai, išvados ir rekomendacijos;
• metinį veiksmingumo memorandumą, apimantį audito ir jurisdikcinės veiklos, kurią TCU vykdė per metus, santrauką ir pagrindinius rezultatus;
• galutinę deklaraciją dėl valstybės bendrųjų sąskaitų, kurioje pateikiama nuomonė apie valstybės finansų valdymą ir jos viešąjį sektorių;
• metinę regioninio viešojo sektoriaus audito ataskaitą;
• metinę vietos viešojo sektoriaus audito ataskaitą;
• pasiūlymus dėl priemonių, kurios, TCU nuomone, galėtų pagerinti viešojo sektoriaus finansų valdymą, ir
• pastabas, kurios yra dokumentai, kuriuose nagrinėjamas konkretus klausimas dėl jo ypatingos svarbos arba savitumo.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Plenume patvirtintų auditų rezultatai skelbiami TCU interneto svetainėje ir persiunčiami šiems gavėjams:

• Ispanijos parlamentui;
• autonominių regionų teisėkūros asamblėjoms arba
• atitinkamoms vietos valdžios institucijų plenarinėms sesijoms.

Jie taip pat atitinkamai pateikiami nacionalinei vyriausybei, autonominių regionų valdančiosioms taryboms ar vietos valdžios institucijų plenarinėms sesijoms.

Audito ataskaita, kai ją išnagrinėja parlamentas, kartu su Jungtinio komiteto priimta rezoliucija skelbiama Oficialiajame valstybės leidinyje (ir, jei reikia, autonominio regiono Oficialiajame leidinyje).

TCU savo interneto svetainėje taip pat skelbia pranešimus spaudai, kuriuose pateikia naujausią informaciją apie TCU ataskaitas ir dokumentus.

Be to, yra skelbiamas ketvirčio biuletenis, kuriame pateikiama informacija apie TCU veiklą.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

TCU glaudžiai koordinuoja savo veiklą su išorės audito institucijomis, kurios buvo įsteigtos kai kuriuose autonominiuose regionuose.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Italijos konstitucinėje struktūroje Audito Rūmai (Corte dei conti, Cdc) yra nuo vyriausybės ir parlamento nepriklausomas valstybės išorės audito organas, kurio tikslas – užtikrinti tinkamą ir patikimą viešųjų finansų valdymą ir įvertinti jų stabilumą.

JURISDIKCIJA

Cdc yra teismų sistemos dalis ir, remiantis Italijos Konstitucijos 103 straipsnio 2 dalimi, turi jurisdikciją valstybės sąskaitų ir kitais įstatymų nustatytais klausimais.

Taigi, nustačius su viešosiomis lėšomis susijusią žalą, direktorių, darbuotojų, apskaitos pareigūnų ir bet kurių kitų asmenų, darbo santykiais susijusių su viešojo administravimo įstaiga, atsakomybė kyla ne pagal standartines civilinės teisės taisykles, bet pagal specialias taisykles, susijusias su administracine ir apskaitos atsakomybe.

Tais atvejais, kai prarandamos ar švaistomos valstybės lėšos, atsakomybė gali kilti valstybės arba bet kurios viešojo administravimo įstaigos administracijos pareigūnams ar viešiesiems ar privatiems subjektams ir (arba) asmenims, valdantiems viešąsias lėšas viešojo intereso labui.

Žala gali būti materiali (netekus realaus / finansinio turto) arba nemateriali (neturtinė).

Procesą dėl atsakomybės Cdc regioninėse teisės kolegijose gali pradėti tik regioninėje prokuratūroje dirbantys Cdc prokurorai.

Be to, Cdc turi jurisdikciją, susijusią su apskaitos pareigūnų, t. y. asmenų, kurių užduotis yra tvarkyti viešąsias lėšas ir turtą (pavyzdžiui, iždininkų ir pan.), veikla.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

Kompetencija audito srityje:

• Italijos Konstitucijos (1948 m.) 81, 97, 100, 117 ir 119 straipsniai;
• Įstatymas Nr. 20/1994;
• Įstatymas Nr. 131/2002;
• Įstatymas Nr. 266/2005;
• Įstatymas Nr. 213/2012;
• Įstatymas Nr. 120/2020;
• Įstatyminis potvarkis Nr. 77/2021.

Kompetencija jurisdikcijos srityje:

• Italijos Konstitucijos 103 ir 108 straipsniai;
• Apskaitos teisės kodeksas, pateiktas Įstatyminiame dekrete Nr. 174/2016;
• Įstatymas Nr. 19/1994;
• Įstatymas Nr. 20/1994;
• Įstatymas Nr. 639/1996;
• Įstatymas Nr. 120/2020;
• Įstatyminis potvarkis Nr. 77/2021.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

Cdc audituoja:

• ministerijas;
• viešąsias institucijas ir valstybės agentūras, įskaitant nepriklausomas institucijas;
• valstybės finansuojamas įstaigas;
• regionus, provincijas, savivaldybes, metropolines zonas ir jiems priklausančius subjektus;
• privačias įmones, kuriose Italijos valstybė, regionai ar vietos valdžios institucijos turi kontrolinį akcijų paketą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Cdc atlieka ne tik audito, bet ir teisines funkcijas.

Be to, Cdc atlieka patariamąsias funkcijas parlamentui, vyriausybei, regionams, savivaldybėms, provincijoms ir metropolinėms zonoms.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Pagal Italijos Konstituciją, Cdc yra savarankiški ir nepriklausomi nuo kitų valstybės įgaliojimų.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Kaip audito institucija Cdc praneša Parlamentui apie savo audito rezultatus.

Jie kontroliuoja ir tikrina vyriausybės veiksmus ir valdymą, siekdami užtikrinti teisėtumą ir viešųjų finansų stabilumą.

Jei vykdomosios valdžios priemonės neatitinka įstatymų, Cdc gali pateikti neigiamą nuomonę, dėl kurios tokios priemonės tampa negaliojančios.

Vyriausybės, regionų, provincijų, savivaldybių ir metropolinių zonų prašymu Cdc atlieka patariamąsias funkcijas apskaitos klausimais. Jie taip pat teikia nuomones Parlamentui ir vyriausybei dėl įstatymų, įstatymų projektų, administracinių ir reglamentavimo nuostatų ir atitinkamų dokumentų projektų. Nustatant, keičiant ar panaikinant nuostatas, susijusias su apskaitos sistemomis, taip pat nustatant ar keičiant ataskaitų formas, apskaitos dokumentus ir įrašus, Cdc nuomonė yra privaloma.

Cdc dalyvauja Biudžeto įstatymo ir kitų ekonominio programavimo dokumentų priėmimo procedūroje.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Cdc prezidentinę tarybą sudaro vienuolika narių: Cdc pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Cdc generalinis prokuroras, keturi Parlamento paskirti nariai ir keturi Cdc teisėjai.

KADENCIJA

4 metai

ATRANKA

Keturis teisėjus iš savo tarpo skiria Cdc teisėjai. Išorės narius iš teisės profesorių ir (arba) teisininkų, kurie turi bent 20 metų patirtį, skiria Deputatų Rūmai (2) ir Senatas (2).

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Cdc sudaro nacionalinės ir regioninės audito ir teisės kolegijos, taip pat generalinės ir regioninės prokuratūros.

Cdc įsikūrę Romoje ir turi padalinius visoje šalyje. Taigi kiekviename iš 19 regionų ir dviejose autonominėse provincijose yra regioninės audito kolegijos, regioninės teisės kolegijos ir regioninės prokuratūros.

Cdc taip pat turi keletą centrinių audito kolegijų ir tris centrines apeliacines teisės kolegijas Romoje ir vieną Sicilijoje. Apeliacinės kolegijos veikia kaip antrosios ir galutinės instancijos teismai.

Prokuratūra veikia kartu su teisės kolegijomis. Cdc generalinės prokuratūros būstinė yra Romoje, o regioniniai prokurorai dirba regioninėse teisės kolegijose ir įgyvendina kompetenciją savo atitinkamame regione.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 479 teisėjai; 2 137 valstybės tarnautojai (įskaitant vadovus) (2022 m. balandžio mėn.)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 290 %; ♀ 189 % (teisėjai); ♂ 777 %; ♀ 1 360 % (valstybės tarnautojai)
• Vidutinis amžius: 54 metai (teisėjų ir valstybės tarnautojų)

BIUDŽETAS

• 495,052 milijono eurų (2022 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Kiekvienų metų pradžioje Cdc savarankiškai pasitvirtina savo bendrąjį audito planą, kuris apima centrinių audito kolegijų audito politiką, strategiją ir kriterijus, taip pat nurodymus regioninėms audito kolegijoms. Savo audito planą pasitvirtina ir kiekviena centrinė ir regioninė audito kolegija.

Kiekviename plane atsižvelgiama į tokius aspektus, kaip finansinė svarba, galima klaidų ar teisės pažeidimų rizika, ankstesnių auditų rezultatai, konkretūs viešųjų institucijų prašymai ir pasiūlymai ir žmogiškieji bei techniniai ištekliai.

Cdc savo metinį audito planą siunčia Deputatų Rūmų ir Senato pirmininkams, o regioniniu lygmeniu – regionų bei regionų tarybų pirmininkams, taip pat audituojamoms įstaigoms.

Metiniuose audito planuose pateikiama informacija apie:

• veiklos planavimą;
• Cdc planuojamus audituoti subjektus;
• pasirinktus parametrus, kriterijus ir imties sudarymo procedūrą;
• Cdc planuojamą audituoti veiklą ir klausimus.

— AUDITO METODAI

Cdc atlieka:

• ex ante atitikties auditą dėl vyriausybės pagal įstatymus priimamų finansiškai svarbiausių priemonių ir administracinių nurodymų, kad būtų užkirstas kelias įstatymus pažeidžiantiems vyriausybės veiksmams;
• ex post veiklos auditą dėl viešojo administravimo veiklos, kad būtų įvertinta rezultatų atitiktis įstatymų nustatytiems tikslams;
• subjektų, įskaitant įmonių, gaunančių nuolatinę paramą iš valstybės biudžeto, taip pat regioninių ir vietos administracijų, finansų valdymo auditą.

Audituojami subjektai turi teisę pateikti atsakymus dėl Cdc nustatytų faktų iki galutinės ataskaitos patvirtinimo.

Pagal šią prieštaravimų procedūrą Cdc:

• audituojamiems subjektams praneša apie savo metinį audito planą ir pateikia informaciją apie audito temas, sąlygas, procedūras ir bendrą planavimą;
• palaiko nuolatinį konstruktyvų dialogą su įvairiais audituojamais subjektais ir vidaus audito valdymo departamentais;
• paskelbia savo galutinę ataskaitą ir pateikia savo pastabas vykstant viešam nagrinėjimui atitinkamos audito kolegijos viešojoje sesijoje.

Atlikę veiklos auditus, Cdc parengia ataskaitas, kuriose pateikia savo analizę, vertinimus ir rekomendacijas. Audituojami subjektai turėtų laikytis šių rekomendacijų, kad būtų panaikintos bet kokios aptiktos viešųjų finansų valdymo problemos ir taip užtikrintas patikimas valdymas. Jie taip pat turėtų informuoti Cdc apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

Cdc informuoja Parlamentą:

• teikdami metines ataskaitas apie valstybės bendrą finansinę būklę;
• teikdami ataskaitas kas keturis mėnesius dėl išlaidas reglamentuojančių įstatymų (bet kokių išlaidų, susijusių su teisinėmis nuostatomis);
• specialių klausymų metu pateikdami savo nuomonę dėl Vyriausybės ekonominio ir finansinio plano bei dėl jo finansinės sąskaitos;
• teikdami specialias ataskaitas dėl regioninio ir vietos finansavimo;
• teikdami metinę ataskaitą dėl viešųjų finansų koordinavimo;
• teikdami ataskaitas dėl viešojo sektoriaus darbuotojų išlaikymo išlaidų;
• teikdami ataskaitas dėl ES lėšų valdymo;
• teikdami ataskaitas dėl viešųjų įstaigų ir subjektų valdymo.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Cdc ataskaitos skelbiamos jų interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Valstybės centrinę kontrolės sistemą prižiūri Bendrasis apskaitos departamentas (Ekonomikos ir finansų ministerijoje), kuriam vadovauja vyriausiasis valstybės apskaitos pareigūnas.

Kiekvienoje ministerijoje nepriklausoma centrinė apskaitos tarnyba prie Bendrojo apskaitos departamento tikrina, ar administraciniai veiksmai atitinka atitinkamus finansinius įstatymus ir ministerijų direktyvas (kaip antai, ar visų išlaidų įsipareigojimai yra teisėti). Centrinės apskaitos tarnybos pareigūnas tvirtina visus teisėtus įsipareigojimus arba praneša apie neteisėtas operacijas ministrui, kuris gali nurodyti Bendrajam apskaitos departamentui patikrinti konkrečias operacijas. Apie šiuos atvejus automatiškai pranešama Cdc.

Bendroji finansų inspekcija atlieka ministerijų ir viešųjų įstaigų veiklos patikras vietoje ir prireikus gali pasiūlyti imtis taisomųjų veiksmų. Inspekcija taip pat tikrina, ar kiekvienoje įstaigoje tinkamai veikia vidaus audito sistema. Bendrosios inspekcijos ataskaitos perduodamos vyriausiajam apskaitos pareigūnui ir, jei nustatoma finansinių nuostolių, Cdc generaliniam prokurorui, kuris valstybės tarnautojus gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Pagal Konstituciją, Kipro audito rūmai (KRAR) atlieka visų viešojo sektoriaus pajamų ir išlaidų auditą, taip pat viso viešojo sektoriaus valdomo piniginio ir kito administruojamo turto auditą. Jie taip pat gali tikrinti visus įsipareigojimus, kuriuos įvykdė Respublika arba kurie buvo įvykdyti jos vardu.

KRAR auditas neturi jokių apribojimų; jie turi teisę susipažinti su visomis knygomis, įrašais ir vietomis, kuriose laikomas turtas, kurių, jų nuomone, reikia jų darbui atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Kipro Respublikos Konstitucijos (1960 m.) 6 dalies 2 skyriaus 115–117 straipsniai;
• Fiskalinės atsakomybės ir finansų pagrindų įstatymas (Įstatymas Nr. 20 (I)/2014);
• Įstatymas dėl įrodymų ir informacijos teikimo generaliniam auditoriui (Įstatymas Nr. 113 (I)/2002);
• viešųjų pirkimų teisės aktai.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

KRAR audituoja šių subjektų veiklą:

• viešųjų įstaigų:
  • ministerijų;
  • vyriausybės departamentų, tarnybų ar agentūrų;
• statutinių organų;
• vietos savivaldos institucijų;
  • bendruomenių;
  • savivaldybių ir
• kitų organizacijų, įmonių ar fondų plačiajame viešajame sektoriuje.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

KRAR yra nepriklausoma valstybinė įstaiga.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

KRAR yra struktūriškai nepriklausoma nuo parlamento, tačiau abi institucijos glaudžiai bendradarbiauja. Parlamentinis Vystymosi planų ir viešųjų išlaidų kontrolės komitetas, siekdamas stebėti audituojamų agentūrų atsaką į KRAR pastabas ir rekomendacijas, reguliariai nagrinėja KRAR rekomendacijas ir pastabas.

Be to, beveik visi parlamento komitetai reguliariai prašo KRAR pagalbos sprendžiant klausimus, susijusius su jų atsakomybe. Kartais KRAR vaidmuo teisėkūros procese yra aktyvus. Parlamentas gali paprašyti KRAR atlikti specialius tyrimus arba auditus.

KRAR atlieka auditus, rengia specialiąsias ataskaitas ir teikia metinę ataskaitą Kipro Respublikos Prezidentui.

KRAR biudžetą tvirtina ministrų taryba ir parlamentas. Tai yra jų nepriklausomumo apribojimas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Pagal Konstituciją, KRAR išimtinai valdo generalinis auditorius. Nėra jokio kito valdymo organo. Tačiau, siekiant patvirtinti KRAR specialiąsias ataskaitas ir metinę ataskaitą, audito direktyvose numatyta sudaryti valdymo grupę, kurią sudarytų generalinis auditorius, generalinio auditoriaus pavaduotojas, trys audito direktoriai ir techninio audito direktorius.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

KRAR yra suskirstyti į 16 skyrių, kurie atlieka finansinius, atitikties ir veiklos auditus

Yra trys padaliniai, kurių kiekvienas turi po tris skyrius, ir du departamentai, kurių kiekvienas turi po du arba tris skyrius. Kiti du padaliniai tiesiogiai atsiskaito generalinio auditoriaus pavaduotojui. Kiekvienam padaliniui vadovauja audito direktorius, o departamentų vadovai yra vyresnieji pagrindiniai auditoriai.

Techninio audito direktorius vadovauja Techninio audito padaliniui, kuris yra atsakingas už visus tokius auditus.

Be to, KRAR turi metodikos ir kokybės užtikrinimo padalinį bei pagalbines funkcijas, tokias kaip administravimas ir finansinės ataskaitos.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI (2020 m.)

• Skaičius: 120 etato ekvivalentų (2022 m. kovo mėn.) (81 % dirba audito srityje, o 19 % – pagalbinėse pareigybėse (archyvuose ir pan.))
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 36 %; ♀ 64 % %. Vidutinis amžius: 49
• Dėl galiojančios įdarbinimo procedūros audito srityje dirbančių darbuotojų skaičius nuo 2022 m. gegužės 1 d. padidės 23.

BIUDŽETAS

• KRAR finansuojami iš centrinės valdžios biudžeto.
• 7,3 milijono eurų (2022 m.)
• Apie 90 % išlaidų susijusios su personalo išlaidomis; likusi dalis priskiriama veiklos išlaidoms.
• Apie 0,07 % visų biudžete numatytų valdžios sektoriaus išlaidų.

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Centrinės valdžios finansinių ataskaitų auditas, apimantis atitikties auditą, yra centralizuotai koordinuojamas KRAR, tačiau jį planuoja ir atlieka atitinkami kiekvienos ministerijos audito padaliniai.

Veiklos auditus ir bet kokius papildomus atitikties auditus atskirai planuoja, programuoja ir atlieka KRAR padaliniai ir Techninio audito padalinys.

Plane pateikiamas kiekvieno planuojamo audito numatytų audito dienų planas, apskaičiuojamas remiantis turimų darbuotojų skaičiumi, susijusio darbo apimtimi ir svarba, audito rizika ir ankstesniais nustatytais faktais.

— AUDITO METODAI

KRAR atlieka įvairių rūšių auditus:

• finansinius auditus;
• atitikties auditus (vykdo teisės aktais nustatytas kontrolės priemones);
• veiklos auditus;
• techninius auditus, kurie visų pirma apima viešųjų pirkimų praktikos auditus (konkurso dokumentų sąlygas, projektų išlaidų vertinimą ir vertinimo ataskaitas), tebevykdomų statybos projektų auditus vietoje, nekilnojamojo turto, skirto jame įkurdinti vyriausybės įstaigas, nuomos sutarčių auditus ir IT auditus (t. y. informacinių technologijų ir (arba) elektroninių duomenų apdorojimo sistemų auditus);
• aplinkosaugos auditus, kurie paprastai apima įvairius finansinius, atitikties ir veiksmingumo auditus konkrečiu su aplinkos valdymu susijusiu klausimu. Jie vykdomi laikantis INTOSAI parengtų specializuotų metodinių gairių ir standartų;
• specialius tyrimus, kurie paprastai pradedami gavus konkretų parlamento prašymą arba gavus skundų ar policijos prašymą padėti tirti galimas baudžiamąsias bylas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

KRAR visų pirma skelbia:

• metinę ataskaitą, kurioje iš esmės pateikiamos nuorodos į per metus parengtas specialiąsias audito ataskaitas ir audito metu nustatyti faktai dėl Kipro Respublikos finansinių ataskaitų;
• audito nuomonę dėl Kipro Respublikos finansinių ataskaitų;
• nuomonę dėl finansinio pranešimo;
• specialiąsias ataskaitas, parengtas atlikus pagrindinius auditus, įskaitant valstybės įstaigų, teisės aktais nustatytų įstaigų ir (arba) ar vietos valdžios institucijų auditus, taip pat veiklos arba aplinkosaugos auditus.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

KRAR apie savo auditų metu nustatytus faktus tiesiogiai praneša atitinkamiems subjektams ir jiems pateikia atitinkamas rekomendacijas.

Metinė ataskaita pateikiama Kipro Respublikos prezidentui ir parlamentui.

Be to, KRAR skelbia visas neįslaptintas audito ataskaitas savo interneto svetainėje ir prireikus skelbia atitinkamus pranešimus spaudai. Informacija taip pat teikiama socialiniuose tinkluose, ryšiams su žiniasklaida palaikyti yra paskirtas atstovas spaudai.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Be glaudaus bendradarbiavimo su parlamentu, KRAR taip pat bendradarbiauja su piliečiais, vietos ekspertais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kad gautų įžvalgų audito klausimais.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Valstybinė audito institucija (VAI) atlieka pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų, finansinės būklės ataskaitų, finansinių operacijų ir programų, audito subjektų, apibrėžtų Valstybinės audito institucijos įstatyme ir Politinės veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatyme, projektų ir veiklos auditus.

Ji vertina, ar finansinės būklės ataskaitose pateikiama tikra ir teisinga finansinė būklė ir finansinės veiklos rezultatai, atitinkantys priimtus apskaitos standartus, įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi bei programų ir projektų, finansuojamų iš valstybės biudžeto arba iš vietos ir regioninių savivaldos institucijų biudžeto, ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą.

VAI savo auditus atlieka centriniu, regionų ir vietos lygmenimis.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• 1990 m. Konstitucija;
• Valstybinės audito institucijos įstatymas (2011 m.);
• Politinės veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymas (2011 m., iš dalies pakeistas 2017 m.).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

VAI įgaliojimai apima:

• valstybinio sektoriaus institucijas;
• vietos ir regionų savivaldos vienetus;
• juridinius asmenis, finansuojamus iš valstybės biudžeto arba iš vietos ir regioninių savivaldos vienetų biudžeto;
• Respublikos arba vietos ir regioninių savivaldos vienetų įsteigtus juridinius asmenis;
• bendroves ir kitus juridinius asmenis, kurių akcijų kontrolinį paketą valdo Respublika arba vietos ir regioninės savivaldos vienetai, arba
• juridinius asmenis, kurie naudoja Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų ar įstaigų, kurios finansuoja viešuosius poreikius, lėšas;
• politines partijas, nepriklausomus vietos valdžios vienetų atstovaujamųjų organų atstovus ir nepriklausomus narius.

VAI audito jurisdikcijai priklauso maždaug 14 500 subjektų.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Remiantis Kroatijos Respublikos Konstitucija, VAI yra aukščiausioji Respublikos audito institucija, kuri veikia savarankiškai ir nepriklausomai.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

VAI ir parlamento santykius reglamentuojanti teisinė sistema išdėstyta Valstybinės audito institucijos įstatyme, Politinės veiklos ir rinkimų kampanijos finansavimo įstatyme ir Kroatijos parlamento darbo tvarkos taisyklėse.

VAI teikia parlamentui metinę darbo ataskaitą, valstybės biudžeto vykdymo audito ataskaitą ir audito ataskaitas (atskirai arba teminių ataskaitų grupę). Ataskaitos aptariamos atitinkamų komitetų posėdžiuose ir plenarinėse sesijose. Prieš prasidedant diskusijoms dėl audito ataskaitų komitetuose ar plenarinėse sesijose, parlamentas reikalauja, kad vyriausybė pateiktų savo nuomonę.

Parlamento Finansų ir valstybės biudžeto komitetas, taip pat kiti komitetai, atsižvelgdami į audito temą, aptaria audito ataskaitas dalyvaujant generaliniam auditoriui ir VAI atstovams. Tuomet atitinkamas komitetas priima išvadą dėl audito ataskaitų.

Po diskusijų plenarinėje sesijoje parlamentas padaro išvadą, kuria vyriausybė įpareigojama per tam tikrą laikotarpį apsvarstyti VAI rekomendacijų įgyvendinimą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

VAI būstinė yra Zagrebe; ji turi 21 regioninį biurą. Ji veikia visoje Respublikos teritorijoje.

Centriniame biure departamentai sugrupuoti pagal subjektų tipus ir audito tipus, įskaitant teisinius, žmogiškųjų išteklių ir apskaitos departamentus, taip pat vidaus audito departamentą. Viešieji ryšiai ir tarptautinis bendradarbiavimas patenka į centrinio biuro darbo sritį.

VAI veikla, užduotys ir atsakomybė yra apibrėžta Valstybinės audito institucijos įstatyme ir Valstybinės audito institucijos nuostatuose.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 305 etato ekvivalentai (2021 m.) (83 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 26,6 %; ♀ 73,4 %. Vidutinis amžius: 48,6

BIUDŽETAS

• VAI finansuojama iš Kroatijos Respublikos valstybės biudžeto.
• VAI savarankiškai planuoja savo darbui reikalingas lėšas, o Kroatijos parlamentas jas nustato valstybės biudžete.
• 10,1 milijono eurų (2021 m.)
• 0,051 % viso valstybės biudžeto (2021 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

VAI nepriklausomai planuoja ir atlieka savo auditus vadovaudamasi savo metine programa ir darbo planu. Parlamentas gali paprašyti, kad auditai būtų įtraukti į VAI darbo planą, tačiau praktiškai tai daroma retai.

Metinę audito programą ir darbo planą, taip pat rekomendacijas dėl metinės programos ir darbo plano rengimo tvirtina generalinis auditorius. Metinėje programoje ir darbo plane numatyti privalomi auditai ir kitų dalykų auditai.

Valstybės biudžeto vykdymo auditas yra privalomas auditas, pagrįstas Valstybinės audito institucijos įstatymo nuostatomis, o kiti privalomi auditai yra nustatomi pagal Politinės veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymo nuostatas.

Kitų dalykų, kurie patenka į VAI įgaliojimų sritį, auditai nustatomi remiantis Valstybinės audito institucijos įstatyme nustatytais kriterijais. Tai:

• rizikos vertinimas;
• finansinė audito dalykų svarba;
• ankstesnių auditų rezultatai (pateikta nuomonė);
• surinkta informacija apie subjektų operacijas ir valdymą ir
• kiti VAI vidaus taisyklėse nustatyti kriterijai (neįgyvendintos rekomendacijos, leidiniai žiniasklaidoje).

— AUDITO METODAI

VAI atlieka šiuos auditus:

• finansinius auditus, kurie apima dokumentų, ataskaitų, vidaus kontrolės sistemų ir vidaus audito, apskaitos, finansinių procedūrų ir kitų įrašų nagrinėjimą, siekiant patikrinti, ar finansinės ataskaitos atitinka tikrąją ir teisingą finansinę padėtį, o finansinės veiklos rezultatai atitinka pripažintus apskaitos standartus ir principus, ir
• atitikties auditus, kurie apima finansinių operacijų tikrinimą teisėto lėšų panaudojimo atžvilgiu, ir
• veiklos auditus, kurių metu vertinamas operacijų ekonomiškumas ir efektyvumas ir tai, kaip veiksmingai įgyvendinami bendrieji tikslai arba atskirų finansinių operacijų, programų ir projektų tikslai.

VAT auditus atlieka pagal tarptautinius audito standartus (TAAIS) ir savo etikos kodeksą. Ji naudoja veiklos ir finansinio audito vadovus bei gaires.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VAI ataskaitos yra šios:

• metinė darbo ataskaita, kurioje pateikiami VAI audito darbo ataskaitiniu laikotarpiu ir kitos jos veiklos rezultatai;
• audito ataskaitos apie finansinius, atitikties ir veiklos auditus ir
• audito ataskaitos dėl teminių auditų, kurios vienu metu skelbiamos kartu su viena audito ataskaita ir kuriose pateikiami atskirų auditų tam tikrose srityse (pavyzdžiui, ligoninių arba nacionalinių parkų audito) rezultatai.

VAI savo interneto svetainėje skelbia pranešimus apie naujas audito ataskaitas ar kitą veiklą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Visos audito ataskaitos jas baigus rengti skelbiamos interneto svetainėje. Tuo pat metu paskelbiamas pranešimas spaudai ir rengiama spaudos konferencija.

VAI audito ataskaitas pateikia parlamentui iš karto po jų užbaigimo ir paskelbimo.

VAI interneto svetainėje skelbia savo metinę darbo ataskaitą ir strateginius bei metinius planus (metinė darbo ataskaita paskelbiama tik tada, kai apie ją informuojamas parlamentas).

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

VAI, vykdydama savo užduotis, bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis, nepažeidžiant jos savarankiškumo ir nepriklausomumo. Pagal šį reikalavimą Valstybinė audito institucija bendradarbiauja su teisminėmis ir valstybinėmis įstaigomis.

Audito ataskaitas pateikus parlamentui, jos pateikiamos prokuratūrai.

VAI Vidaus reikalų ministerijai jos prašymu taip pat pateikia reikalingas audito ataskaitas ir turimus dokumentus.

Po to, kai buvo atlikti politinių partijų, vietos valdžios vienetų atstovaujamųjų organų nepriklausomų atstovų ir narių, išrinktų iš rinkėjų sąrašų, auditai, VAI privalo informuoti prokuratūrą apie visus įstatymo pažeidimus. Institucija bendradarbiauja su Valstybine rinkimų komisija, mokesčių administracija, Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuru, Vidaus reikalų ministerija ir teismais bei kitomis valstybinėmis įstaigomis.

VAI palaiko glaudžius ryšius su kitomis nacionalinėmis AAI ir tarptautinėmis audito organizacijomis ir aktyviai dalyvauja jų organų ir darbo grupių veikloje. VAI taip pat bendradarbiauja su įvairiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis profesinėmis organizacijomis, įstaigomis ir institucijomis, akademine bendruomene ir plačiąja visuomene.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Latvijos Respublikos valstybinė audito institucija (VAI) atlieka finansinius, atitikties ir veiklos auditus, siekdama patikrinti:

• valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, įskaitant ES finansinės pagalbos lėšų ir kitų tarptautinių organizacijų ar institucijų lėšų įsisavinimą;
• veiksmus, susijusius su valstybės ir vietos valdžios nuosavybe.

VAI kasmet teikia Parlamentui audito nuomonę dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų įgyvendinimo ir nuomones dėl to, ar metines finansines ataskaitas tinkamai parengė ministerijos ir kitos centrinės valdžios institucijos.

VAI teikia ataskaitą Parlamentui ir Ministrų kabinetui:

• dėl finansinių auditų tikrintuose subjektuose, dėl kurių VAI pateikė sąlyginę ar neigiamą nuomonę arba atsisakymą pateikti nuomonę;
• dėl visų veiklos auditų ir
• dėl ypač svarbių ir reikšmingų nustatytų faktų.

Jei atliekant auditus nustatomi kokie nors teisinių standartų pažeidimai, VAI privalo apie tai informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas. VAI turi teisę atgauti audito metu nustatytus nuostolius, padarytus valstybės arba vietos valdžios biudžetui ir patirtus dėl asmens netinkamos veiklos, jeigu tas asmuo savanoriškai neatlygina nuostolių ir jei audituojamas subjektas ar jo aukštesnė institucija nesiima veiksmų, kad atgautų nuostolius.

Siekiant pašalinti auditų metu nustatytus trūkumus, VAI yra įgaliota teikti rekomendacijas audituojamiems subjektams ir prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos.

Ji turi teisę susipažinti su visa informacija, kurios jai reikia savo darbui atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Latvijos Respublikos Konstitucija (1922 m.);
• Valstybinės audito institucijos įstatymas (2002 m.).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

VAI audituoja:

• valstybines institucijas (13 ministerijų ir 137 pavaldžias institucijas, 13 centrinių valstybinių institucijų);
• vietos valdžios skyrius (43 savivaldybes, įskaitant 10 miestų) ir jiems pavaldžias institucijas;
• valstybės arba vietos valdžios valdomas įmones arba privačias bendroves, susijusias su valstybės nuosavybe;
• kitas komercines bendroves, draugijas, fondus ir fizinius asmenis: 1) jei valstybės ar vietos valdžios institucijų ištekliai yra jų žinioje arba jų prižiūrimi, 2) jei jie yra finansuojami valstybės ar vietos valdžios lėšomis arba 3) jei jie vykdo valstybės ar vietos valdžios institucijų viešuosius pirkimus.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Latvijos VAI yra generalinio auditoriaus vadovaujama nepriklausoma kolegiali aukščiausioji audito institucija.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

VAI yra viena iš šešių Latvijos konstitucinių institucijų. Ji yra visiškai nepriklausoma ir įsteigta kaip kolegiali aukščiausioji audito institucija, kuri yra pagrindinis valstybės finansų kontrolės sistemos elementas, atstovaujantis viešuosius interesus, teikiantis nepriklausomą patikinimą dėl teisėto, teisingo, ekonomiško, efektyvaus ir veiksmingo centrinės ir vietos valdžios išteklių naudojimo, skatinantis patikimą finansų valdymą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą viešajame sektoriuje.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

VAI savo ataskaitas ir nuomones teikia Latvijos Parlamentui (Saeima) ir Ministrų kabinetui.

PARLAMENTAS

VAI glaudžiai bendradarbiauja su įvairiais Parlamento komitetais, tačiau daugiausia su Viešųjų išlaidų ir audito komitetu, kuris yra pagrindinis VAI ataskaitų gavėjas. VAI informuoja šį komitetą apie visų atliktų auditų rezultatus, atitinkamų sektorių veiklos trūkumus ir audito metu nustatytų reglamentavimo nuostatų pažeidimus, taip pat rekomendacijų įgyvendinimo pažangą. Komitetas savo ruožtu taip pat stebi, kaip įgyvendinamos VAI rekomendacijos.

Generalinis auditorius kartą per metus teikia Saeima ataskaitas apie valstybinės audito institucijos veiklą.

MINISTRŲ KABINETAS

VAI savo ataskaitas ir audito nuomones teikia Ministrų kabinetui. VAI Ministrų kabinetui teikia ataskaitas dėl audituojamų subjektų atliktų finansinių auditų, dėl kurių VAI pateikė sąlyginę nuomonę ar neigiamą nuomonę, ar atsisakymą pateikti nuomonę, taip pat ataskaitas dėl visų veiklos auditų ir visų ypač svarbių ir reikšmingų nustatytų faktų.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

VAI valdo generalinis auditorius (pirmininkas) ir VAI taryba, kurią sudaro penkių audito departamentų ir Audito ir metodikos departamento direktoriai.

KADENCIJA

4 metai, leidžiama eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

ATRANKA

Tarybos narius, rekomendavus generaliniam auditoriui, skiria Parlamentas.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Generalinis auditorius administruoja ir valdo VAI darbą, įskaitant Generalinio auditoriaus tarnybą, Paramos skyrių ir kanceliariją, kuri yra atsakinga už VAI finansinį planavimą ir apskaitą, įrašų tvarkymo organizavimą, priežiūrą ir informacines technologijas.

VAI tarybą sudaro Generalinis auditorius (pirmininkas) ir šeši Tarybos nariai, kurie yra audito departamentų direktoriai. Taryba patvirtina daugumą dokumentų, kuriais reglamentuojami VAI veiklos rezultatai.

VAI turi penkis audito departamentus ir audito metodikos departamentą, kurie atlieka auditą, taip pat rengia, atnaujina ir įgyvendina VAI audito metodiką. Kiekvieną audito departamentą sudaro direktorius ir du ar trys audito sektoriai. Audito departamentai atlieka auditus pagal metinį audito planą, kurį patvirtino VAI taryba. Kiekvienas Audito departamentas yra atsakingas už tam tikrus nustatytus audituojamus subjektus ir audito sritis.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 166 etato ekvivalentai (2022 m. kovo mėn.) (maždaug 77 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 21,1 % %; ♀ 78,9 % %. Vidutinis amžius: 43

BIUDŽETAS

• 7,48 milijono eurų (2022 m.)
• Apie 0,080 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Audito darbas planuojamas metams, jį tvirtina VAI taryba.

VAI bendrosios audito darbo programos rengimą sudaro šie etapai:

• VAI strategijos parengimas;
• audito sričių strateginis vertinimas;
• audito temų rengimas;
• VAI darbo plano parengimas.

VAI darbo planas skirtas tik vidaus naudojimui, tačiau Parlamento pirmininkas informuojamas apie per metus planuojamas audito kryptis.

Audito departamentai pagal planą atlieka darbą. Departamentų direktoriai ir sektorių vadovai priima sprendimus dėl konkrečios audito apimties, audito klausimų ir audito išteklių paskirstymo.

— AUDITO METODAI

VAI atlieka:

• finansinius auditus, skirtus įvertinti, ar finansinės būklės ataskaitos parengtos pagal atitinkamus reglamentus;
• atitikties ir veiklos auditus, skirtus įvertinti, ar audituojamas subjektas veikia pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ar jis vykdo savo operacijas ir sandorius ekonominiu ir veiksmingu būdu.

VAI savo auditus atlieka vadovaudamasi tarptautiniais audito standartais (TAAIS). Sprendimai dėl konkrečių principų ir metodų priimami VAI nuožiūra. Audituojami subjektai gali reaguoti į VAI audito metu nustatytus faktus. Jie taip pat privalo teikti rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

Yra sukurtas išsamus nuolatinės vidaus ir išorės kokybės kontrolės pagrindas.

VAI taip pat naudoja savo pačios parengtus finansinius, veiklos ir atitikties audito vadovus, praktines audito gaires ir specialias vidaus procedūras. Šie dokumentai skirti naudoti tik institucijos viduje.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VAI skelbia:

• nuomonę dėl finansinės ataskaitos, susijusios su valstybės biudžeto ir vietos valdžios biudžetų vykdymu;
• nuomones, ar metines ataskaitas tinkamai parengė ministerijos ir kitos centrinės valdžios institucijos;
• veiklos ir atitikties audito ataskaitas;
• diskusijoms skirtus dokumentus, pagrįstus atliktų veiklos ir atitikties auditų nustatytais faktais, ir
• VAI metinę ataskaitą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

VAI įstatyme nustatyta, kad VAI reguliariai informuoja plačiąją visuomenę ir piliečius apie atliktus auditus, skelbdama visas audito ataskaitas ir nuomones savo interneto svetainėje po to, kai jos įsigalioja. Dažniausi audito informacijos platinimo kanalai yra oficiali VAI interneto svetainė ir visuomenės žiniasklaida – žurnalistai ir socialinė žiniasklaida (Facebook, Twitter, YouTube, PodBean). Su audito ataskaitų skelbimu visada kartu pateikiami pranešimai spaudai arba rengiamos spaudos konferencijos. Kai kuriais atvejais, kai audituota tema sulaukia didesnio visuomenės susidomėjimo, parengiamos vizualiai prieinamos ir lengvai suprantamos audito ataskaitų ir garso ir vaizdo produktų santraukos, kad jas būtų galima naudoti informacijos tikslais. Be audito rezultatų, visuomenė taip pat informuojama apie audito rekomendacijų įgyvendinimo pažangą. Apie tai daugiausia pranešama socialinėje žiniasklaidoje. Audito ataskaitų santraukos pateikiamos VAI svetainėje anglų ir rusų kalbomis.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

VAI glaudžiai bendradarbiauja su akademiniu sektoriumi, pavyzdžiui, su Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, kad Latvijos Respublikoje būtų užtikrintas viešojo sektoriaus auditorių sertifikavimo sistemos taikymas.

VAI bendradarbiauja su privačiojo sektoriaus auditoriais, visų pirma su Latvijos sertifikuotų auditorių asociacija, nuolat stiprindama sistemą, kad galėtų veiksmingai naudotis sertifikuotų auditorių darbu VAI finansinių auditų savivaldybėse metu.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Aukščiausioji audito institucija (NIK) atlieka vyriausybės administravimo įstaigų, Lenkijos nacionalinio banko, valstybės juridinių asmenų ir kitų valstybės organizacinių vienetų veiklos auditą, susijusį su teisėtumu, ekonominiu atsargumu, veiksmingumu ir stropumu. NIK gali atlikti vietos valdžios institucijų, vietos valdžios juridinių asmenų ir kitų vietos valdžios organizacinių vienetų veiklos auditą, susijusį su teisėtumu, ekonominiu apdairumu ir stropumu.

NIK taip pat gali atlikti kitų organizacinių vienetų ar verslo subjektų veiklos auditą dėl jų valstybės ar viešojo turto ar išteklių naudojimo teisėtumo ir tvarkingumo ir finansinių įsipareigojimų valstybei vykdymo.

NIK turi teisę susipažinti su visa reikalinga informacija ir jos darbuotojai gali laisvai patekti į audituojamų įstaigų patalpas ir susipažinti su atitinkamais dokumentais ir kita medžiaga. NIK turi teisę apklausti liudytojus iš audituojamų ar kitų įstaigų, gauti jų įrodymus, reikalauti, kad audituojamų įstaigų darbuotojai žodžiu arba raštu pateiktų paaiškinimus, kreiptis pagalbos į ekspertus ir specialistus ir dalyvauti audituojamų įstaigų vadovybės posėdžiuose.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucija

1994 m. gruodžio 23 d. iš dalies pakeistas aukščiausiosios audito institucijos (NIK) aktas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NIK, be kita ko, audituoja:

• biudžetines institucijas (pavyzdžiui, ministerijas ir valstybines agentūras);
• tikslinius valstybės fondus;
• viešųjų finansų sektoriaus vykdomąsias agentūras ir kitus valstybinius juridinius subjektus;
• valstybinius bankus, įskaitant Lenkijos nacionalinį banką;
• vietos savivaldos įstaigas;
• kitus subjektus, naudojančius viešąsias lėšas, įskaitant ne viešųjų finansų sektoriaus institucijas.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Audito tarnyba, kuriai vadovauja pirmininkas, ir kuri veikia kolegialiai, t. y. yra speciali institucija, vadinama NIK Taryba, dalyvaujanti svarbiausių dokumentų tvirtinimo procese ir juos tvirtinanti.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NIK yra aukščiausioji valstybės audito įstaiga, nepriklausoma nuo vyriausybės, bet pavaldi Parlamento žemiesiems rūmams (Seimui).

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

NIK teikia ataskaitas Seimui ir bendradarbiauja su beveik visais Seimo komitetais, kurie peržiūri daugumą NIK audito ataskaitų, atsižvelgiant į jų veiklos sritį. Seimo valstybės audito komitetas taip pat peržiūri NIK audito ataskaitas ir teikia nuomones dėl NIK biudžeto ir pasiūlymus dėl potencialių NIK audito sričių, kurias teikia kiti Seimo komitetai (40–60 per metus). NIK taip pat informuoja valstybės audito komitetą apie savo metinį darbo planą.

Seimas peržiūri pagrindines NIK ataskaitas – metinę veiklos ataskaitą ir valstybės biudžeto vykdymo bei pinigų politikos gairių analizę.

Seimas ir jo audito organai gali nurodyti NIK atlikti auditą, tačiau tokie atvejai yra reti (1–3 per metus).

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NIK pirmininkas ir taryba sudaro NIK valdymo organą. Tai – kolegialus organas, kurį sudaro 19 narių, NIK pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, generalinis direktorius ir 14 narių: septyni teisės arba ekonomikos srities mokslininkai (jie yra, nepriklausomi nuo NIK), ir septyni organizacinių audito skyrių direktoriai arba NIK pirmininko patarėjai.

KADENCIJA

Pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir generalinis direktorius eina pareigas NIK taryboje jų kadencijos laikotarpiu, o kiti nariai skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

ATRANKA

14 NIK tarybos narių skiria Seimo maršalka (pirmininkas) NIK pirmininko prašymu, gavus Seimo valstybės audito komiteto nuomonę.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NIK yra suskirstyta į audito skyrius (14 departamentų ir 16 regioninių filialų) ir administravimo bei paramos departamentus (4). Konkrečių regioninių filialų, turinčių tokį patį statusą kaip ir audito departamentai, veiklos teritorijos atitinka Lenkijos administracinį pasiskirstymą (regionus).

Audito departamentų ir regioninių filialų auditus prižiūri NIK pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 1 576 etato ekvivalentai (2021 m.) (71 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 53 %; ♀ 47 %. Vidutinis amžius: daugiau nei 41 metai (auditoriai)

BIUDŽETAS

• NIK biudžetas: 308 milijono PLN (maždaug 68 milijonai eurų (2021 m. sausio mėn.)
• Skyrimas. NIK taryba priima NIK biudžeto projektą. Finansų ministras jį įtraukia į valstybės biudžeto projektą, kurį vėliau svarsto ir tvirtina parlamentas.
• Apie 0,07 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NIK savo auditus planuoja pagal savo ketverių metų strategiją, kuri apima vystymosi planus, misiją, tikslus ir strategines iniciatyvas, jų įgyvendinimo ir jų įgyvendinimo pažangos stebėsenos priemones ir trejų metų audito veiklos strategiją, taip pat pagal metinį darbo planą. Valstybės biudžeto vykdymo auditas, kaip pirmoji, konstitucinė ir teisės aktais nustatyta NIK pareiga, yra audito planavimo prioritetas.

Darbo planas yra kelis mėnesius trukusio daugiaetapio planavimo proceso rezultatas. Darbo plano projektą parengia audito planavimo grupė, jis grindžiamas atrinktomis audito temomis, kurias pasiūlė organizacinio audito skyriai. Grupės nariai dalyvauja susitikimuose su visų organizacinių audito skyrių atstovais, kad aptartų savo pasiūlymus. Jie taip pat rengia diskusijas dėl audito temų, kurias pateikė organizacinių audito skyrių direktoriai, NIK pirmininko patarėjai ir kiti auditoriai. Tada darbo plano projektas perduodamas iniciatyviniam komitetui, kuris įgaliojamas daryti papildomus pakeitimus. Iniciatyvinis komitetas taip pat atsakingas už metinio darbo plano technines ir organizacines priemones.

NIK stebi teisės aktų pakeitimus, analizuoja statistinius duomenis ir tikrina vyriausybės planus bei programas, taip pat pranešimus spaudai bei gyventojų skundus. Šiuo stebėjimu labai prisidedama prie metinio ir ilgalaikio planavimo. Šiuo pagrindu ji gali parengti darbo planą ir nustatyti audito prioritetus.

Prieš atrenkant siūlomas audito sritis, atliekama išsami rizikos analizė, kuri, be kita ko, grindžiama tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, EBPO, Pasaulio banko, ES Tarybos ar Europos Audito Rūmų, ataskaitomis ir leidiniais, nacionalinės strategijos dokumentais, viešojo sektoriaus finansiniais planais, statistiniais duomenimis, NIK gautais skundais, apklausų rezultatais ir žiniasklaidos pranešimais.

— AUDITO METODAI

NIK atlieka finansinį, tvarkingumo ir veiklos auditą (planuojamą ir ad hoc), taip pat integruotus auditus, apimančius visas tris sritis.

NIK naudoja audito standartus, pagrįstus Lenkijos teise, INTOSAI audito standartais, INTOSAI audito standartų Europos įgyvendinimo gairėmis, Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) standartais ir savo ilgalaike patirtimi.

Šiais standartais grindžiamose metodikos gairėse (audito vadove) pateikiamos išsamios instrukcijos, kaip atlikti auditą.

NIK etikos kodeksas atitinka tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NIK skelbia:

• valstybės biudžeto vykdymo ir pinigų politikos gairių analizę (metinę ataskaitą);
• nuomones Ministrų Tarybai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;
• audito ataskaitas po kiekvieno subjekto audito;
• visų planuotų auditų ir kai kurių ad hoc auditų apibendrintas ataskaitas (informaciją apie audito rezultatus);
• metines veiklos ataskaitas;
• analizes, kaip naudojami su teisėkūra ir teisės aktų taikymu susiję audito metu nustatyti faktai, ir
• metinius darbo planus.

NIK taip pat rengia:

• pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų (de lege ferenda pasiūlymus);
• piliečių prašymų ir skundų analizę.

Atsižvelgimas į audito rezultatus:

• NIK audituotas įstaigas informuoja apie nustatytus faktus ir rekomendacijas ir sistemingai tikrina, ar jos į juos atsižvelgia. Šių patikrų rezultatai pateikiami tolesnių veiksmų ataskaitose.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AUDITO REZULTATŲ SKELBIMAS

NIK savo audito ataskaitas, susijusius dokumentus ir informaciją apie savo dabartinę veiklą skelbia savo interneto svetainėje (www.nik.gov.pl) ir viešosios informacijos biuletenyje (https://bip.nik.gov.pl/).

NUŠVIETIMAS ŽINIASKLAIDOJE

NIK daugelį metų vykdė aktyvią informavimo politiką, kad visuomenė galėtų kuo objektyviau ir kuo plačiau susipažinti su NIK auditais ir veikla.

BENDRAVIMAS SU PILIEČIAIS

NIK turi teisinį įsipareigojimą teikti informaciją apie savo organizaciją, veiklą, produktus ir t. t. ir sudaro piliečiams galimybę teikti prašymus, pavyzdžiui, dėl auditų. Visos audito ataskaitos (išskyrus konfidencialias) skelbiamos NIK interneto svetainėje. Be to, NIK kas du mėnesius skelbia leidinį „Valstybės kontrolė“.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NIK glaudžiai bendradarbiauja su kitomis, nacionalinėmis ar vietos, kontrolės, audito ir tikrinimo įstaigomis (jos pateikia NIK savo auditų rezultatus ir bendrai atlieka kai kuriuos NIK vadovaujamus auditus).

NIK taip pat nuolat bendradarbiauja su universitetais ir mokslinių tyrimų institucijomis ir sistemingai konsultuojasi su išorės specialistais, be kita ko, sudarydama ekspertų grupes.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (VK) įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme bei kituose teisės aktuose. 

VK prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą įgyvendinant VK įstatyme nustatytus uždavinius.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnis „Valstybės kontrolė“ (LR Konstitucija, priimta 1992 m.);
• Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas (priimtas 1995 m.).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

VK audituoja:

• valstybės institucijas ir įstaigas;
  • ministerijas: 14;
  • vyriausybės įstaigas: 14;
  • įstaigas prie ministerijų: 77;
• savivaldybes, savivaldybių įstaigas, institucijas ir jų išteklių fondus;
• valstybės išteklių ir mokesčių fondus;
• visų rūšių įmones, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų;
• visas įmones, kurioms valstybės ar savivaldybės institucija suteikė lėšų arba perdavė turto;
• valstybės biudžeto vykdymą;
• Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą;
• Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja valstybės kontrolierius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

VK yra nepriklausoma Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija, oficialiai nesusijusi su kitomis valdžios institucijomis.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

VK yra atskaitinga Seimui ir padeda jam vykdyti parlamentinę kontrolę. Todėl Seimas ir VK palaiko glaudžius ryšius.

Aktyviausi ryšiai palaikomi su Seimo Audito komitetu. Šis komitetas svarsto VK valstybinio audito ataskaitas ir savo sprendimais prisideda prie valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo.

Seimas gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Valstybė kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius.
Taip pat skiriami trys valstybės kontrolieriaus pavaduotojai.

KADENCIJA

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai skiriami penkeriems metams, tas pats asmuo skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

ATRANKA

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus į pareigas skiria Respublikos Prezidentas valstybės kontrolieriaus teikimu.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

VK yra institucija, kuri vienu metu vykdo tris funkcijas:

• aukščiausiosios audito institucijos;
• Europos Sąjungos investicijų audito institucijos; ir
• Fiskalinės institucijos.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 232 darbuotojai, dirbantys visu etatu (2022 m. balandžio 1 d.) (68 proc. dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 23 proc.; ♀ 77 proc. Vidutinis amžius: 43 metai

BIUDŽETAS

• 9 591 tūkst. eurų (2022 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

VK auditai planuojami metiniame veiklos plane. Planavimu etapu yra stebima viešojo sektoriaus veikla, renkami duomenys, analizuojamos esamos ir galimos rizikos. Audito temas gali pasiūlyti ir suinteresuotosios šalys.

Reaguojant į vykstančius pokyčius, audito planas gali būti keičiamas.

— AUDITO METODAI

VK atlieka finansinį, atitikties ir veiklos auditą. Visa taikoma metodologija atitinka TAAIS ir tarptautinę gerąją praktiką.

Audituojami subjektai turi teisę teikti pastabas dėl valstybinio audito ataskaitų projektų.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VK kiekvienais metais skelbia:

• veiklos ataskaitą;
• išvadas ir audito ataskaitas dėl:
  • valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
  • Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
  • Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
• valstybės išteklių fondų ataskaitų rinkinių;
• nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, apimančio ir valstybės skolos ataskaitą;
• veiklos audito ataskaitas
• rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas
• kitus vertinimus.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Savo metinę veiklos ataskaitą, visas audito ataskaitas ir išvadas, taip pat valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas teikia Seimui.

Visos audito ataskaitos ir išvados, metinė veiklos ataskaita skelbiamos VK interneto svetainėje.

Valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus – rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas – galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruosiuose duomenyse.

VK veikla grindžiama nepriklausomumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

VK bendradarbiauja su Seimu, Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmais, Vidaus auditorių asociacija ir Savivaldybių kontrolierių asociacija, dalydamasi patirtimi ir rengdama bendrus standartus.

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Valstybine mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Lietuvos auditorių rūmais ir Vidaus auditorių asociacija.

Siekiant užtikrinti VK auditų kokybę, institucijoje atliekami reguliarūs ekspertiniai veiklos vertinimai.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

—TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Liuksemburgo audito rūmai (LAR) kontroliuoja valstybės priemonių, administravimo įstaigų ir tarnybų finansų valdymą. Audito rūmai taip pat turi teisę tikrinti kitas viešąsias įstaigas, jei joms netaikoma kita teisės aktuose nustatyta finansinio audito sistema. Galiausiai Audito rūmai gali tikrinti, kaip naudojamos viešosios lėšos, skirtos konkretiems tikslams viešojo sektoriaus juridiniams asmenims ir fiziniams bei juridiniams asmenims privačiame sektoriuje, siekdami nustatyti, ar jos naudojamos pagal paskirtį.

Vykdydami savo pareigas, LAR turi teisę susipažinti su visais dokumentais, kurie, jų nuomone, yra reikalingi. Be audito darbo, su LAR gali konsultuotis Parlamentas, siekdamas pateikti nuomonę dėl teisės akto projekto.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Liuksemburgo Konstitucijos pakeistas 105 straipsnis (1868 m.);
• Audito rūmų pakeistas įstatymas (1999 m. birželio 8 d.).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

LAR audituoja:

• priemones, administravimą ir valstybines paslaugas,
• ministerijas,
• vyriausybės agentūras,
• kitas viešąsias įstaigas,
• viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektus, finansuojamus iš valstybės dotacijų, ir
• politines partijas.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

LAR yra nepriklausoma institucija.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Ryšiai su Parlamentu yra konsultaciniai. LAR visas ataskaitas teikia Parlamentui. Be to, rengiant teisės aktus, su LAR gali būti konsultuojamasi. Parlamentas taip pat gali prašyti LAR atlikti su konkrečia tema susijusį auditą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

LAR vadovauja kolegija, kurią sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir trys patarėjai.

KADENCIJA

6 metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

LAR kolegijos narius skiria Didysis Hercogas Parlamento, kuris parengia kandidatų sąrašą, siūlymu.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

LAR priima sprendimus kolegialiu pagrindu balsų dauguma. Tuo atveju, kai priimamas atskiras sprendimas, pirmininkas pirmininkauja posėdžiams ir turi lemiamą balsą.

LAR sudaro audito ir administracinis skyriai. Audito skyrių sudaro keturi audito departamentai, kurių kiekvienam vadovauja narys.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 36 (2020 m.)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 65 %; ♀ 35 %

BIUDŽETAS

• 5,02 milijono eurų (2021 m.)
• Į valstybės biudžetą įtraukta nuostata dėl LAR išlaikymo pagal jų sąmatą.

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

LAR savarankiškai priima sprendimus dėl savo metinės darbo programos. Planavimo procedūrą nustato LAR kolegija, kuri patvirtina savo darbo programą ankstesnių metų pabaigoje.

Parlamentas gali prašyti LAR atlikti auditus kai kuriose srityse.

— AUDITO METODAI

LAR atlieka finansinius ir veiklos auditus.

Audito proceso metu LAR audituojamiems subjektams pateikia nustatytus faktus, jie gali pateikti atsakymus per nustatytą laikotarpį, prieš pateikiant ataskaitas Parlamentui.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

LAR skelbia:

• bendrą valstybės sąskaitų ataskaitą;
• specialiąsias ataskaitas dėl konkrečių finansų valdymo sričių, parengtas LAR iniciatyva arba Parlamento prašymu, ir
• nuomones dėl teisės aktų projektų ir biudžeto valdymo.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

LAR teikia metines ataskaitas ir specialiąsias ataskaitas Parlamentui, taip pat jas skelbia savo interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

LAR glaudžiai bendradarbiauja su audituojamais subjektais ir atitinkamomis ministerijomis.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Maltos nacionalinė audito institucija (NAI) yra nacionalinė audito institucija, atsakinga už centrinės ir vietos valdžios institucijų išorės auditą. Jos privaloma funkcija – atlikti centrinės valdžios institucijų finansinius ir atitikties auditus.

Be to, ji gali atlikti bet kokios srities, susijusios su valdžios sektoriaus finansais, nuosavybe ar lėšomis, kurias valdo arba kontroliuoja bet kuris vyriausybės departamentas ar įstaiga, s auditus.

NAI taip pat gali tikrinti šių valdžios institucijų ar įstaigų, kurios administruoja, valdo arba naudoja tiesiogiai ar netiesiogiai vyriausybei priklausančias lėšas, sąskaitas ir (arba) veiklą. Ji gali atlikti tolesnį įmonių ar kitų subjektų, kurių didžioji akcijų dalis priklauso vyriausybei, operacijų auditą.

Pagal NAI teisės aktus NAI yra įgaliota atlikti veiklos auditus, kad būtų įvertintas viešojo sektoriaus programų, funkcijų, iniciatyvų ar kitos veiklos ekonomiškumas, efektyvumas ir veiksmingumas.

Ji taip pat atsakinga už vietos valdžios institucijų auditą, paskirdama privačius auditorius vietos savivaldos auditoriais į vietos valdžios tarybas ir šiems auditoriams teikdama techninę ir administracinę paramą.

NAI turi teisę susipažinti su visa informacija, kurios jai reikia savo darbui atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Maltos Konstitucijos 108 straipsnis (1964 m.);
• Nacionalinės audito institucijos ir generalinio auditoriaus aktas (1997 m.);
• Atstovų Rūmų įsakymas Nr. 120 (1995 m.);
• Vietos valdžios aktas (1995 m).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja:

• ministerijas: 21 (privaloma);
• visus vyriausybės departamentus ir tarnybas (privaloma);
• vietos valdžios institucijas (privaloma pagal vietos valdžios aktą) pagal pirmiau nurodytus įgaliojimus;
• valdžios institucijas ar įstaigas, administruojančias, valdančias ar naudojančias tiesiogiai ar netiesiogiai vyriausybei priklausančias lėšas (neprivaloma, nebent konkrečiai nurodyta atitinkamuose teisės aktuose);
• įstaigas, kurios valdo arba naudoja vyriausybės lėšas (neprivaloma, nebent konkrečiai nurodyta atitinkamuose teisės aktuose);
• įmones ar kitus subjektus, kurių didžioji akcijų dalis priklauso vyriausybei (neprivaloma).

Pastaba. NAI visų pirma yra įpareigota atlikti centrinės valdžios finansinius ir atitikties auditus, ji taip pat gali atlikti bet kokio pobūdžio auditą centrinės ir vietos valdžios institucijose, taip pat kitose įstaigose, kurios valdo arba administruoja viešąsias lėšas. Tačiau viešojo sektoriaus subjektus ir kitus ne centrinės valdžios subjektus audituoja privačiojo sektoriaus auditoriai.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI yra vyriausybės išorės auditorius. Ji yra visiškai nepriklausoma atlikdama savo auditus. Generalinis auditorius nėra pavaldus jokiam asmeniui.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Generalinis auditorius tiesiogiai atsiskaito Atstovų Rūmų pirmininkui.

Parlamento viešosios apskaitos komitetas (PAC) ir už finansus atsakingas ministras gali prašyti NAI atlikti tyrimus visais klausimais, kurie patenka į NAI įgaliojimų sritį. Kalbant apie vietos valdžios teisės aktus, už vietos valdymą atsakingas ministras taip pat gali paprašyti generalinio auditoriaus atlikti tyrimus vietos tarybose.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Nors nėra oficialios valdymo struktūros, generaliniam auditoriui padeda generalinio auditoriaus pavaduotojas ir trys jo padėjėjai.

ATRANKA

Generalinį auditorių ir jo pavaduotoją skiria pirmininkas, kaip nurodyta pirmiau.

Generalinio auditoriaus padėjėjai skiriami pagal vidaus ir (arba) išorės kvietimus teikti paraiškas. Vidaus atrankos valdyba (kurios sudėtyje yra vienas valdybos narys, kuris yra nepriklausomas nuo NAI) atlieka interviu su kandidatais ir apie juos pateikia su šiomis pareigomis susijusias ataskaitas. Generalinis auditorius skiria laimėjusį kandidatą, remdamasis atrankos valdybos rekomendacija.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI yra suskirstyta į keturis skyrius, kurių trims vadovauja generalinio auditoriaus padėjėjas. Tai yra:

• finansinio ir atitikties audito skyrius, kuris yra atsakingas už vyriausybės finansinės ataskaitos analizę, už kai kurių vyriausybės ministerijų ir departamentų, vietos valdžios institucijų ir kai kurių nevyriausybinių organizacijų auditą;
• veiklos audito skyrius, kuris yra atsakingas už veiklos (racionalaus lėšų panaudojimo) auditus;
• specialusis audito ir tyrimų skyrius, atsakingas už tyrimų ataskaitas, kurių paprastai prašo Viešosios apskaitos komitetas arba už finansus atsakingas ministras, ir
• IKT skyrius, kuris yra atsakingas už IT auditus, taip pat teikia IT paramą kitiems audito skyriams atliekant auditus.

Be audito skyrių, yra dar vienas – finansų ir administravimo skyrius, kuriam vadovauja vadovas, atsakingas už finansus, administravimą ir žmogiškuosius išteklius.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 58 etato ekvivalentai (2021 m. gruodžio mėn.) (81 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 40 %; ♀ 60 %. Vidutinis amžius: 45

BIUDŽETAS

• 3,85 milijono eurų (2021 m.), 3,9 milijono eurų (2022 m.)
• NAI biudžetas yra visiškai finansuojamas iš bendrojo Maltos biudžeto.
• Apie 0,07 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NAI gali pasirinkti audito temas savo nuožiūra. PAC ir už finansus atsakinga ministerija taip pat gali jos paprašyti atlikti su viešosiomis lėšomis susijusius tyrimus. Nors NAI paprastai sutinka dėl tokių prašymų, ji to daryti neprivalo.

NAI rengia metinius audito planus, kuriuose pateikiamas konkrečių metų planuojamų auditų sąrašas, kurį tvirtina generalinis auditorius ir jo pavaduotojas.

Atrinkdama audito sritis, kurios bus įtrauktos į metinę audito programą, NAI atsižvelgia į skirtingus kriterijus, kaip antai numanomas rizikas, susijusias su nagrinėjamu dalyku, klausimo aktualumą, socialinį ir finansinį reikšmingumą, Parlamento, valdžios institucijų, žiniasklaidos ar viešojo intereso mastą, taip pat į siūlomų audito temų galimybes.

— AUDITO METODAI

NAI atlieka finansinius auditus, atitikties auditus, veiklos auditus, tyrimų auditus ir IT auditus.

Finansinės ir atitikties ataskaitos skelbiamos kasmet ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo finansinių metų, kurie baigiasi gruodžio 31 d., pabaigos. Kitos ataskaitos skelbiamos, kai tik jos baigiamos rengti.

Be to, NAI kasmet metų pabaigoje skelbia vietos valdžios auditorių audito ataskaitų nustatytų faktų santrauką (ji vadinasi „Generalinio auditoriaus ataskaita dėl vietos valdžios institucijų darbo“).

NAI savo auditus atlieka vadovaudamasi tarptautiniais audito standartais ir turi savo finansinio bei atitikties ir veiklos audito vadovus.

Be to, atlikdama veiklos auditą, NAI vadovaujasi problemų analizės ir išvadų parengimo (IADC) metodu.

Taip pat ji turi savo profesinio elgesio kodeksą, kurio privalo laikytis jos darbuotojai.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• metinę ataskaitą dėl viešųjų sąskaitų;
• metinę ataskaitą dėl vietos valdžios institucijų veiklos;
• metines ataskaitas dėl tolesnių veiksmų auditų;
• NAI metinę ataskaitą ir finansines ataskaitas;
• atskiras ataskaitas dėl veiklos auditų, tyrimų ataskaitų ir pirmiau nenurodytas kitų rūšių audito ataskaitas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAI teikia visas savo audito ir kitas ataskaitas Atstovų Rūmų pirmininkui. Kiekvienoje ataskaitoje pateikiama santrauka, kurioje apibendrinama ataskaita, taip pat pridedamas pranešimas spaudai, kuriame pateikiamos pagrindinės atitinkamos ataskaitos mintys. NAI visas ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje ir Facebook puslapyje po to, kai jos pateikiamos Atstovų Rūmų pirmininkui.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI palaiko glaudžius dvišalius ryšius su kai kuriomis kitomis ES valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis. Ji taip pat priklauso Tautų sandraugos generalinių auditorių tinklui.

NAI taip pat aktyviai dalyvauja kai kuriuose tarptautiniuose tinkluose.

Ji taip pat bendradarbiauja su Maltos universitetu ir yra keleto vyriausybės komitetų narė, turinti stebėtojo teises.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Nyderlandų audito rūmai (NAR) tikrina, ar centrinė valdžia mokesčių mokėtojų pinigus išleidžia racionaliai, ekonomiškai ir apdairiai. Jiems teisės aktais nustatyta užduotis – atlikti vyriausybės pajamų ir išlaidų auditą, už kurį jie kartą per metus atsiskaito Parlamentui „atskaitomybės dieną“ (trečiąjį gegužės trečiadienį). Remdamasis NAR nuomone, Parlamentas gali nuspręsti, ar patvirtinti, kad vyriausybė įvykdė biudžetą. Be to, NAR atsiskaito Parlamentui už atskirus auditus, todėl Parlamento nariai gali nustatyti, ar atitinkamo ministro politika yra veiksminga.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Nyderlandų Konstitucijos 76, 77 ir 78 straipsniai (1814 m.);
• Vyriausybės sąskaitų aktas (2016 m.).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAR audituoja:

• 23 valstybės biudžeto skirsnius, daugiausia ministerijas ir valstybės fondus, ir
• 121 juridinį subjektą (jų grupę) su teisės aktais nustatytomis pareigomis.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAR yra centrinės valdžios išorės auditorius. Jie yra nepriklausoma įstaiga ir turi konstitucinį statusą kaip Aukščiausioji valstybės taryba (nacionalinė viešoji įstaiga, įsteigta siekiant apsaugoti demokratinę teisinę valstybę).

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Profesiniai ryšiai tarp NAR ir Nyderlandų parlamento yra pagrįsti bendradarbiavimu. Institucijų lygmeniu valdyba reguliariai rengia susitikimus su Parlamento nuolatiniu finansų komitetu. Jų darbuotojai taip pat bendrauja kasdien.

NAR skelbia savo audito metu nustatytus faktus, daugiausia ataskaitų ir raštų forma, juos siųsdami Parlamentui. Prieš paskelbiant audito ataskaitą, Parlamentui siūloma galimybė surengti privatų informacinį posėdį. Jei Parlamentas priima pasiūlymą, atsakingam ministrui taip pat siūloma surengti privatų informacinį posėdį.

Kartais Parlamentas kviečia NAR dalyvauti parlamentiniuose klausymuose, atsižvelgdamas į jų konkrečią kompetenciją.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NAR vadovauja valdyba, kurią sudaro pirmininkas ir du nariai. Valdybos nariai bendrai priima visus sprendimus.

Kiekvienas valdybos narys veikia kaip pranešėjas apie NAR darbo dalį, o pirmininkas prižiūri visą organizaciją.

NAR taip pat turi du išorės, neeilinius valdybos narius, kurie gali būti kviečiami dalyvauti tam tikroje veikloje, pavyzdžiui, prižiūrėti auditus, vykdyti išorės veiklą arba pavaduoti valdybos narius.

KADENCIJA

Visi NAR valdybos nariai skiriami visam gyvenimui iki teisės aktais nustatyto 70 metų pensinio amžiaus.

ATRANKA

Valdybos narius skiria valstybės vadovas. Sprendimą dėl skyrimo bendrai rengia valdyba ir parlamentas.

Valdyba, remdamasi atvira įdarbinimo procedūra, atrenka bent keturis kandidatus. Kandidatų sąrašas pateikiamas Atstovų Rūmams. Atstovų Rūmai šio sąrašo neprivalo laikytis. Po to Atstovų Rūmai pateikia trijų kandidatų sąrašą valstybės vadovui; jis paskiria kandidatą, kuris gauna daugiausia Parlamento paramos.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAR valdybai talkina organizacija, kuriai vadovauja generalinis sekretorius, kuris skiriamas pagal įstatymus ir kurį prisaikdina valstybės vadovas. NAR turi valdymo grupę, kuriai vadovauja generalinis sekretorius ir kurią sudaro šeši audito direktoriai ir vienas paramos paslaugų direktorius. Ši valdymo grupė atsakinga už organizacijos kokybę ir auditus.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius:  246 etato ekvivalentai (2021 m. birželio mėn.)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 52 %; ♀ 48 %. Vidutinis amžius: 45

BIUDŽETAS

• 35,1 milijono eurų (2022 m.)
• 0,01 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų (2022 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Nors NAR savo iniciatyva nusprendžia, kuriuos auditus atlikti, parlamentas, ministrai ir valstybės sekretoriai gali paprašyti NAR atlikti auditą.

NAR vykdo nuolatinę audito programą, kuri peržiūrima keletą kartų per metus, atsižvelgiant į strateginio dialogo sesijų rezultatus. Dalis NAR audito pajėgumų skiriama daugiametėms audito programoms, kuriose dėmesys sutelkiamas į temas, kurios laikomos finansiškai ir socialiai svarbiomis.

NAR pagal pirmumą suskirsto audito sritis, kuriose jie gali suteikti pridėtinės vertės dėl savo specialiųjų įgaliojimų, pavyzdžiui, teisės tikrinti konfidencialią informaciją, jų nepriklausomumo ir nešališkumo, arba kai jokia kita organizacija negali atlikti auditų atitinkamose srityse.

— AUDITO METODAI

NAR atlieka finansinius, veiklos ir efektyvumo auditus.

Jie eksperimentuoja su naujais audito metodais ir būdais, taip pat su naujomis skelbimo formomis.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAR skelbia:

• metinę ataskaitą;
• audito ataskaitas;
• tikslines ataskaitas;
• biudžeto raštus;
• interneto bylas ir
• informacijos suvestines.

NAR perduoda savo audito metu nustatytus faktus ir sukauptą patirtį vyriausybei, parlamentui ir subjektams, atsakingiems už jų audituojamų subjektų valdymą.

NAR savo leidinius riboja prieš visuotinius rinkimus, jų metu ir po jų, kol sudaromas naujas kabinetas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAR skelbia ataskaitas savo interneto svetainėje ir informaciją apie savo leidinius socialinėje žiniasklaidoje.

Trečiąjį gegužės trečiadienį (žinomą kaip atskaitomybės diena) NAR pateikia nepriklausomą nuomonę dėl centrinės valdžios sąskaitų ir einamojo valdymo, finansų valdymo ir politikos informacijos kokybės, kurią ministrai teikia parlamentui.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAR aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi žiniomis su Nyderlandų Karalystės audito institucijomis. Šios institucijos apima institucijas nuo vietos audito įstaigų ir audito komitetų iki Nyderlandų Karibų regiono audito institucijų.

Be to, NAR aktyviai prisideda tarptautinėje audito bendruomenėje. Jie turi didelės patirties stiprinant institucijų vystymąsi, įgyvendinant gebėjimų stiprinimo projektus su aukščiausiomis audito institucijomis užsienyje. NAR taip pat bendradarbiauja ir dalijasi konkrečia patirtimi su giminingomis institucijomis, be to, jie yra INTOSAI, EUROSAI, ES ryšių palaikymo komiteto ir Pasaulinio audito lyderystės forumo institucinis narys.

Glaudaus bendradarbiavimo pavyzdžiai yra bendri arba lygiagretūs NAR ir kitų aukščiausiųjų audito institucijų atliekami auditai.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Pagal Konstituciją ir Įstatymą, Portugalijos audito rūmai (Tribunal de Contas de Portugal, TCP):

• kontroliuoja viešųjų pajamų ir išlaidų bei valstybės skolos teisėtumą ir tvarkingumą;
• pateikia nuomonę dėl bendrųjų valstybės sąskaitų ir autonominių regionų sąskaitų, o nuo 2023 m. tvirtins bendrąsias valstybės sąskaitas;
• vertina viešųjų finansų valdymą ir
• užtikrina finansinių įsipareigojimų vykdymą.

TCP turi teisę susipažinti su visa informacija, kurios jai reikia savo darbui atlikti, o audituojami subjektai privalo bendradarbiauti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Portugalijos Respublikos Konstitucija (1976 m.): 107, 209(c), 214 ir 216 straipsniai;
• Įstatymas dėl Tribunal de Contas organizacijos ir veikimo: 1997 m. rugpjūčio 26 d. įstatymas 98/97;
• Biudžeto pagrindų įstatymas: 2015 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. 151/2015, 66 straipsnio 6 punktas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

TCP audituoja:

• valstybę ir įvairias jos institucijas;
• Azorų ir Madeiros autonominius regionus ir įvairias jų institucijas;
• vietos institucijas ir jų asociacijas ar federacijas, įskaitant metropolines zonas;
• viešuosius institutus;
• socialinės apsaugos institucijas;
• viešąsias asociacijas, viešųjų subjektų asociacijas arba mišrias viešųjų ir privačių subjektų asociacijas, kurias daugiausia finansuoja viešieji subjektai arba vykdo jų valdymo kontrolę;
• valstybei priklausančias įmones;
• regionines įmones;
• savivaldybių įmones;
• visus subjektus, susijusius su valstybės lėšomis, nesvarbu, ar jie gauna dotacijas, ar iš dalies priklauso valstybei;
• įmones, turinčias koncesijas valdyti valstybei priklausančias įmones, arba įmones, kurių akcijų dalis yra valstybės kapitalas, arba mišrias privačias ir valstybines įmones, kurias kontroliuoja viešasis sektorius, koncesijas arba viešąsias paslaugas valdančias įmones ir įmones, turinčias viešųjų darbų koncesijų; ir
• kitus subjektus, kurie gauna naudos iš viešųjų lėšų arba jas valdo.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegialaus teismo modelis su audito ir jurisdikcinėmis funkcijomis, jį sudaro pirmininkas ir 18 narių (tokio pat statuso kaip ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai).

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Pagal Konstituciją, TCP yra aukščiausiasis teismas, todėl tai yra suvereni institucija, lygi su Respublikos prezidentu, Parlamentu, vyriausybe ir kitais teismais. Tai – nepriklausoma aukščiausioji audito institucija, atsakinga už išorės finansų kontrolę (auditą), tikrinanti vyriausybės atliekamą valstybės biudžeto vykdymą.

TCP nariai, kurie yra teisėjai, yra nenušalinami ir negali būti atsakingi už savo sprendimus, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

TCP yra nepriklausomi nuo visų kitų institucijų. Tačiau teisės aktuose nustatytos bendradarbiavimo procedūros apima, bet neapsiriboja šiomis nuostatomis:

• Parlamentas ir vyriausybė gali prašyti, kad TCP atliktų konkrečių subjektų ar finansinių subjektų auditus, tačiau prašomas veiksmas nėra privalomas TCP;
• Parlamentas gali paprašyti, kad jam būtų siunčiamos esamos ataskaitos;
• Parlamentas gali paprašyti TCP pateikti informaciją, gautą atliekant auditus;
• TCP audito ataskaitos ir metinė ataskaita paprastai skelbiamos ir siunčiamos Parlamentui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

TCP yra savivaldos institucija.

Pirmininkas yra institucijos vadovas.

TCP turi teisę nustatyti savo biudžetą ir taip pat turi finansinį savarankiškumą valdyti savo biudžetą. Biudžetą tvirtina Parlamentas.

Teismo plenariniame posėdyje, kuriame dalyvauja pirmininkas ir visi nariai, priimami sprendimai dėl TCP metinio biudžeto projekto ir strateginio plano.

KADENCIJA

Nariai skiriami visam gyvenimui.

ATRANKA

Nariai priimami viešojo konkurso tvarka, jam vadovauja atrankos komisija.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

TCP yra sudaryti iš trijų kolegijų ir dviejų regioninių kolegijų (atitinkamai Azorų ir Madeiros saloms). Šias audito kolegijas sudaro audito ir administraciniai departamentai.

Be to, TCP turi vidaus audito departamentą, už kurį tiesiogiai atsako TCP pirmininkas ir audito standartų komisija.

TCP nariai skiriami į skirtingas kolegijas pagal akademinius ir profesinius kriterijus.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 522 (būstinėje: 439; Azorų salose: 38; Madeiroje: 45) (2021 m. gruodžio mėn.).
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 34 %; ♀ 66 %. Vidutinis amžius: 51,8.
• Audito srityje dirbančių darbuotojų dalis: 60 %.

BIUDŽETAS

• TCP finansuojami iš valstybės bendrojo biudžeto ir iš nuosavų išteklių (audituojamų subjektų mokesčiai).
• Bendras biudžetas (2022 m.): 28 milijonai eurų.
• < 0,027 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų.

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

TCP kas trejus metus patvirtina strateginį planą, parengiamą po įtraukaus proceso, kurio rezultatas – SSGG (pagrindinių stiprybių, silpnybių, galimybių, uždavinių ir grėsmių) analizė ir rizikos analizė, kurioje apibrėžiami tikslai ir prioritetai.

Tuo pačiu strateginiu laikotarpiu TCP taip pat patvirtina trejų metų programą, pagal kurią parengiamas vidutinės trukmės laikotarpio veiklos planas – apibendrinantis atitinkamo laikotarpio metinių planų dokumentas.

Be to, TCP visiškai nepriklausomai patvirtina išsamią metinę darbo programą.

— AUDITO METODAI

TCP atlieka įvairių rūšių auditus.

Taikomi metodai ir metodikos nustatyti TCP audito vadovuose, kuriuose atsižvelgiama į tarptautinius audito standartus (TAAIS) ir geriausią patirtį.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

TCP skelbia visas savo ataskaitas ir sprendimus, visų pirma:

• metines ataskaitas ir nuomones dėl bendrųjų valstybės sąskaitų ir autonominių regionų sąskaitų;
• audito ataskaitas ir
• metinę veiklos ataskaitą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

TCP savo interneto svetainėje viešai skelbia ataskaitas, sprendimus, susijusius dokumentus, informaciją apie renginius ir veiklą.

Be to, TCP gali nuspręsti skelbti savo ataskaitas Portugalijos oficialiajame leidinyje ir platinti jas per žiniasklaidą. Bendrauti su visuomene TCP taip pat naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

TCP yra INTOSAI valdybos, EUROSAI ir Portugališkai kalbančių šalių AAI organizacijos (OISC / CPLP) narys, taip pat Lotynų Amerikos ir Karibų AAI organizacijos (OLACEFS) asocijuotasis narys. TCP dar eina EUROSAI etikos tinklo pirmininko pavaduotojo pareigas. Šis tinklas pakeičia Audito ir etikos darbo grupę. Jam vadovauja Kroatijos AAI. Be to, TCP dalyvauja įgyvendinant AAI gebėjimų stiprinimo projektus, visų pirma portugališkai kalbančiose šalyse, ir yra Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) išorės auditorius ir Eurokontrolės auditorių valdybos narys.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Prancūzijos nacionaliniai sąskaitų rūmai (NSR), kartu su 17 regioninių ir užjūrio kolegijų (pranc. chambres régionales et territoriales des comptes – CRTC), yra atsakingi už:

• sprendimus dėl viešosios apskaitos ir nuobaudų skyrimą viešosios apskaitos pareigūnams arba jų atleidimą;
• visų viešųjų organizacijų ir viešųjų lėšų ar joms lygiaverčių lėšų atitikties ir veiklos auditus;
• valstybės ir socialinės apsaugos sąskaitų sertifikavimą;
• viešosios politikos krypčių vertinimą.

Reikšminga reforma baigsis 2023 m. sausio 1 d. Įvykdžius šią reformą, bus sukurta bendra viešųjų apskaitininkų ir leidimus suteikiančių pareigūnų sistema, panaikinant asmeninę ir piniginę viešųjų apskaitininkų atskaitomybę, išskyrus tam tikras užjūrio bendruomenes, ir iš naujo apibrėžiant pažeidimus, kurie šiuo metu nagrinėjami Biudžeto ir finansų drausmės teisme (Cour de discipline budgétaire et financière, CDBF). Finansų teisėjai nebenagrinės sąskaitų, bet teis sunkiausių finansinių nusikaltimų vykdytojus – tiek viešuosius apskaitininkus, tiek leidimus suteikiančius pareigūnus. Ir toliau bus taikomas pagrindinis leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitininko atskyrimo principas. Įvykdžius reformą, taip pat bus viešai skelbiamos visos Sąskaitų rūmų ataskaitos ir iš naujo apibrėžta metinės viešosios ataskaitos, kuri visų pirma galėtų apimti po konsultacijų su piliečiais atrinktas užduotis, taikymo sritis.

Veiklos ir atitikties auditai daugiausia skirstomi į „organizacinį auditą“ (konkretaus subjekto) ir „teminius tyrimus“ (su viešuoju valdymu ar viešąja politika susijusia tema).

Susiję CDBF nagrinėja pažeidimus, kuriuos padarė bet kokias viešąsias lėšas ar joms lygiavertes lėšas tvarkantys vadovai.

NSR, CRTC ir CDBF veikia kaip Prancūzijos finansinė jurisdikcija. Jie turi teisę susipažinti su visais dokumentais, kurie reikalingi jų pareigoms atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Prancūzijos Konstitucija (2–47 straipsniai);
• Viešųjų finansų rūmų kodeksas;
• konkretūs audito įstatymai ir teisės aktai.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NSR ir CRTC audituoja:

• visą valstybės valdymą ir sąskaitas;
  • Respublikos Prezidentūros, Nacionalinės Asamblėjos, Senato sąskaitas;
  • ministerijas (centrines administracijas, nacionalinio lygmens atsakomybės padalinius ir decentralizuotus padalinius);
  • vyriausybės agentūras ir jų teritorinį tinklą ir
  • valstybės įmones;
• socialinio draudimo valdymą ir sąskaitas;
• vietos valdžios institucijų (nuo regioninio iki savivaldybių lygmens) ir jų agentūrų, valstybinių ligoninių, vidurinių mokyklų ir t. t. valdymą ir sąskaitas;
• privatiems subjektams skiriamas viešąsias lėšas;
• labdaros organizacijų naudojamas lėšas, jei jos yra dovanojamos per viešąsias kampanijas, ir
• privačių subjektų naudojamas lėšas, jei tokios lėšos gaunamos iš privačių, nuo mokesčių atleistų dotacijų.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali AAI su jurisdikcine funkcija.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NSR yra nepriklausomi nuo vyriausybės ir parlamento ir išlaiko vienodą atstumą nuo jų abiejų.

NSR pirmasis pirmininkas taip pat pirmininkauja:

• Biudžeto ir finansinės drausmės rūmams (CDBF);
• Aukščiausiajai viešųjų finansų tarybai (pranc. Haut Conseil des finances publiques – HCFP);
• Privalomųjų įmokų tarybai (pranc. Conseil des prélèvements obligatoires – CPO).

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

NSR yra nepriklausomi nuo vyriausybės ir parlamento. Jie teikia vyriausybei ir parlamentui savo audito ataskaitas kartu su rekomendacijomis.

NRS tvirtina abiejų parlamento rūmų sąskaitas.

Parlamentas, atsižvelgdamas į savo vertinimo ir kontrolės misiją, glaudžiai bendradarbiauja su NSR siekdamas stebėti, kaip įgyvendinamos rekomendacijos. Parlamentas ir Ministras Pirmininkas gali paprašyti NSR atlikti kai kuriuos auditus. Parlamentas taip pat gali pavesti NSR įvertinti viešąją politiką.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NSR vadovauja kolegija, kurią sudaro pirmasis pirmininkas ir kolegijų pirmininkai. Generalinis prokuroras (kuris yra nepriklausomas) dalyvauja šios kolegijos posėdžiuose.

CRTC vadovauja pirmininkai, kurie yra NSR nariai. CRTC vyriausiajai tarybai pirmininkauja pirmasis pirmininkas.

KADENCIJA

Pirmasis pirmininkas ir kolegijų pirmininkai yra magistratai, o jų kadencija yra ribojama tik teisės aktais nustatytu pensiniu amžiumi.

ATRANKA

Kolegijų pirmininkai ir generalinis prokuroras skiriami Respublikos Prezidento dekretu, kurį parengia Ministrų Taryba Ministro Pirmininko pasiūlymu.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NSR sudaro šešios sektorinės kolegijos, teisminė kolegija, strateginio planavimo ir leidybos departamentas bei generalinis sekretoriatas.

Generalinis prokuroras, generaliniai advokatai ir regioniniai finansų prokurorai yra nepriklausomi nuo NSR, CDBF ir CRTC ir veikia kaip generaliniai prokurorai (pareikalavimas pradėti teismines procedūras, nustatyti faktai dėl visų finansinės jurisdikcijos ataskaitų, nuomonės dėl jų organizavimo ir metodų, ryšiai su teisminėmis institucijomis ir t. t.).

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 1 810 (789 NSR ir 1 021 CRTC) (2021 m.) (68 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 48 %; ♀ 52 %. Vidutinis amžius: 49,5.

BIUDŽETAS

• 218,3 milijono eurų (2021 m.) (51 % – NSR, 49 % – CRTC)
• < 0,016 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Pirmasis pirmininkas, paprašęs generalinio prokuroro nuomonės, nustato bendrą NSR organizacinę struktūrą, planuoja auditus bei vertinimus ir paskirsto išteklius įvairioms kolegijoms. Programos suskirstymas į skirtingas patikras atliekamas kiekvienos kolegijos grupės lygmeniu.

Tas pats procesas kiekvienoje CRTC.

Audito temos pasirenkamos remiantis rizikos vertinimais, įvairių įstaigų privalomų organizacinių auditų tvarkaraščiais, audito patirtimi ir atsižvelgiant į viešojo intereso lygmenį. Pagal 2020–2025 m. strateginį planą nuo 2023 m. viešosios prieigos platforma sudarys sąlygas piliečiams dalyvauti kai kuriose audito planavimo srityse.

Šiuo metu ir iki 2023 m. sausio 1 d. (žr. pirmiau pateiktą informaciją apie reformą) jurisdikcinė veikla apima pasirinktas sąskaitas, kurios turi būti audituojamos ir vertinamos per kelerių metų laikotarpį.

— AUDITO METODAI

Visų rūšių auditai grindžiami metodais, kuriuos nustatė NSR / CRTC pagal tarptautinius standartus.

Jurisdikcinė veikla vykdoma laikantis griežtų darbo tvarkos taisyklių.

NSR viešosios politikos vertinimo metodika išdėstyta praktinėse gairėse ir mokymo kursų metu.

Visų rūšių veikla atitinka kolegialumo ir prieštaravimų procedūros principus.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NSR skelbia:

• bendrąją metinę ataskaitą dėl 15–20 probleminių klausimų, kuri taip pat pateikiama Respublikos Prezidentui;
• metinę valstybės biudžeto vykdymo ir praėjusių metų rezultatų ataskaitą;
• metinį praėjusių metų valstybės sąskaitų sertifikavimą;
• metinį valstybės finansų padėties ir perspektyvų einamaisiais metais vertinimą;
• metinę praėjusių metų socialinės apsaugos sistemos biudžeto vykdymo ataskaitą ir metinį atitinkamų sąskaitų sertifikavimą;
• metinę praėjusių metų vietos viešųjų finansų ataskaitą;
• 5–10 teminių ataskaitų kasmet;
• visas ataskaitas dėl privačių labdaros organizacijų dotacijų panaudojimo ir
• visas pagrindines Vyriausybei nusiųstas ataskaitas (kuriose daroma nuoroda į ministrą).

2021 m. Sąskaitų rūmai taip pat paskelbė keletą pranešimų apie svarbias struktūrines problemas, darančias poveikį Prancūzijai. Šiose išsamiose naujausių darbų ir naujų produktų santraukose analizuojami dideli ateinančių kelerių metų uždaviniai ir nurodomos galimos priemonės, kuriomis būtų galima pasinaudoti šiems iššūkiams įveikti. Pranešimuose aptariamos penkios plačios viešosios politikos sritys: švietimas mokyklose, jaunimo užimtumas, pramonė, sveikatos draudimas, visuomenės sveikata ir kultūra. Jie padeda sutelkti viešas diskusijas piliečių apmąstymams svarbiu metu, kartu stengiantis suderinti veiksmingą viešąją politiką ir paramą tvariam augimui.

2021 m. taip pat paskelbtos kelios greitojo audito ataskaitos, kurių kiekviena buvo maždaug dvidešimties puslapių. Atliekant greituosius auditus taikoma pagreitinta procedūra, kurią taikant analizuojamos naujos viešosios pagalbos priemonės ir pateikiama tolesnių naudingų komentarų ir pastabų.

CRTC skelbia:

• savo valdymo audito ataskaitas vietos valdžios institucijoms ir
• kai kurias NSR bendrosios metinės ataskaitos ataskaitas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NSR turi konstitucinę pareigą informuoti visuomenę. Todėl žiniasklaidoje (2021 m. 27 000 pranešimų spaudoje, iš kurių 18 500 buvo skirti tik Sąskaitų rūmams), savo svetainėje (2021 m. daugiau nei 2,1 apsilankymų, iš kurių 1,4 milijono pavienių apsilankymų) ir socialiniame tinkle (158 000 sekėjų) jie teikia informaciją apie vis didesnę savo darbo dalį.

NSR visas savo pagrindines ataskaitas siunčia vyriausybei ir parlamentui ir skelbia jas viešai.

Parlamentas gauna ir naudoja NSR šešias metines ataskaitas ir jų temines ataskaitas. NSR taip pat skelbia tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas.

NSR skelbia visas labdaros fondų ataskaitas.

CRTC siunčia savo valdymo audito ataskaitas vietos valdžios institucijoms, kurios turi jas garsiai perskaityti Tarybos posėdžiuose, kuriuose gali dalyvauti visuomenė ir žiniasklaida.

NSR, CRTC ir CDBF priima savo sprendimus viešosioms auditorijoms. Jie skelbia anotuotos jurisprudencijos rinkinius.

Su tam tikromis išimtimis, CDBF sprendimai skelbiami Prancūzijos respublikos oficialiajame leidinyje ir jo interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS

NSR glaudžiai bendradarbiauja su CRTC, kurios savarankiškai stebi savo darbą. NSR vadovauja su CRTC atliekamiems tyrimams pasidalijamosios kompetencijos srityse.

NSR bendradarbiauja su parlamento komitetais, Valstybės Taryba, teismais (per generalinį prokurorą), kitomis nepriklausomomis administracinėmis institucijomis ir vyriausybinėmis bendrosiomis inspekcijomis.

Tarptautiniu lygmeniu NSR bendradarbiauja su kitomis AAI dėl dvišalių iniciatyvų, pavyzdžiui, porinių projektų ir teminio bendradarbiavimo, ir dalyvauja daugiašalių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Sąjungos, EUROSAI, INTOSAI ir AISCCUF – prancūzakalbių AAI asociacijos veikloje. Jie atlieka daug tarptautinių lyginamųjų tyrimų, kurie sistemingai papildo patikras kitose AAI arba jų pačių mokslinius tyrimus, ir savo ruožtu atsako į panašius prašymus (142 tyrimai 2021 m.).

NSR taip pat atlieka kelių tarptautinių organizacijų teisės aktais nustatytą auditą atliekančio auditoriaus funkciją. 2021 m. tai buvo Pasaulio maisto programa, Tarptautinis baudžiamasis teismas, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir Pasaulio prekybos organizacija. 2021 m. lapkričio 16 d. savo 76-ojoje sesijoje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Prancūzijos sąskaitų rūmus išrinko nauju Jungtinių Tautų auditorių tarybos nariu 2022–2028 m. laikotarpiui nuo 2022 m. liepos 1 d. Vykdydami šią funkciją, Sąskaitų rūmai atlieka veiklos ir tvarkingumo auditus ir tikrina šių organizacijų valdymą ir sąskaitas.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Rumunijos sąskaitų rūmai (RSR) atlieka valstybinio ir viešojo sektoriaus finansinių išteklių nustatymo, valdymo ir naudojimo auditą. Jie savo veiklą vykdo savarankiškai, kaip nustatyta Konstitucijoje, ir yra tarptautinių AAI organizacijų narė.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Rumunijos Konstitucija (1991 m., peržiūrėta 2003 m.)
• Įstatymas Nr. 94/1992 dėl Sąskaitų rūmų organizavimo ir veikimo, paskelbtas iš naujo, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

RSR audituoja:

• viešąsias institucijas ir įstaigas;
• administracinius ir teritorinius vienetus (apskričių tarybas, miestų, miestelių ir savivaldybių merus);
• Rumunijos nacionalinį banką;
• valstybės įmones;
• komercines įmones, kurių didžioji kontrolinio akcijų paketo dalis atskirai arba kartu priklauso valstybei, administraciniams ar teritoriniams vienetams, viešosioms institucijoms arba autonominėms administracijoms;
• socialinio draudimo įstaigas, valdančias valstybės turtą ar fondus;
• juridinius asmenis, kuriems suteiktos vyriausybės garantijos už paskolas arba subsidijos ar kita centrinių ir vietos viešojo administravimo institucijų arba kitų viešųjų institucijų valstybės finansinė pagalba.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

RSR yra nepriklausoma valstybinė institucija, atskaitinga tik Parlamentui.

RSR yra aukščiausioji audito institucija, atliekanti valstybės ir viešojo sektoriaus finansinių išteklių nustatymo, valdymo ir naudojimo auditą.

Parlamento prašymu RSR tvirtina valstybės biudžeto projektą ir teisės aktų projektus viešųjų finansų ir apskaitos srityje, taip pat projektus, dėl kurių būtų gauta mažiau pajamų ar būtų patirta daugiau išlaidų, nei numatyta biudžeto akte. Jie taip pat tvirtina vyriausybės arba ministerijų specializuotų įstaigų, už kurias jos atsakingos, įsteigimą.

Ginčai, kylantys dėl RSR veiklos, sprendžiami teismuose.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

RSR Parlamentui teikia metinę ataskaitą dėl metinių finansinių ataskaitų, kuriose parodoma, kaip naudojamas valstybės biudžetas. Ataskaitoje pateikiamos audito išvados ir rekomendacijos.

Parlamentas yra vienintelė institucija, galinti prašyti RSR atlikti viešojo sektoriaus auditus.

RSR yra vienintelė institucija, atliekanti dviejų Parlamento rūmų ir vyriausybės biudžetų vykdymo auditus.

RSR rengia ir tvirtina savo biudžetą ir siunčia jį vyriausybei įtraukti į valstybės biudžeto projektą, kuris pateikiamas tvirtinti Parlamentui. Tačiau pagal metinio biudžeto tvirtinimo procedūrą vyriausybė ar Parlamentas gali vykdyti intervencinius veiksmus dėl RSR plenumo patvirtinto biudžeto.

Specialus Parlamento komitetas tikrina, kaip RSR naudoja savo biudžetą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

RSR vadovauja 18 narių, vadinamų „sąskaitų patarėjais“, plenumas; juos skiria Parlamentas pagal Konstituciją ir Institucijos organizavimo ir veiklos įstatymą.

Pirmininkas yra atsakingas už RSR vykdomąjį valdymą. Jam padeda du pavaduotojai, kuriuos Parlamentas skiria iš sąskaitų patarėjų.

KADENCIJA

Trečdalis plenumo keičiamas kas trejus metus.

9 metai, kadencija negali būti pratęsta.

ATRANKA

RSR narius skiria Parlamentas nustatytam devynerių metų laikotarpiui. Jie nepriklausomai atlieka savo pareigas ir gali būti atleisti iš pareigų tik pagal Institucijos organizavimo ir veiklos įstatyme nustatytas sąlygas. Sąskaitų patarėjai yra valstybės aukštas pareigas einantys asmenys ir jiems taikomi tokie patys teisiniai apribojimai, kaip ir teisėjams. RSR nariai savo kadencijos metu negali priklausyti politinei partijai ar vykdyti viešąją politinio pobūdžio veiklą.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

RSR yra centralizuotai suskirstyti į dešimt audito skyrių, vieną koordinavimo skyrių, teisės skyrių ir generalinį sekretoriatą, kuris teikia paramą konkrečiose institucijos darbo srityse. Regioniniu lygmeniu RSR sudaro 42 apskričių sąskaitų rūmai ir Bukarešto miesto sąskaitų rūmai. RSR taip pat veikia nepriklausoma audito institucija, kuriai pavesta atlikti Rumunijos gauto ES finansavimo auditą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 1 966 etatai (2022 m.), įskaitant 1 621 viešojo išorės auditoriaus pareigybę (82,45 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 38,12 %; ♀ 61,88 % Vidutinis amžius: 48 metai ir 6 mėnesiai

BIUDŽETAS

• RSR finansuojami iš valstybės biudžeto.
• 86 milijonai eurų (2022 m.), įskaitant administracines išlaidas
• Apie 0,14 % visų valstybės biudžeto išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

RSR priima sprendimus dėl savo darbo programų.

Planavimas vykdomas kasmet ir kas kelerius metus. Darbo programas tvirtina plenumas.

Daugiametės darbo programos apima trejų metų laikotarpį.

— AUDITO METODAI

RSR atlieka:

• biudžeto vykdymo sąskaitų finansinį auditą;
• subjektų, projektų, procedūrų ar operacijų, susijusių su viešosiomis išlaidomis, veiklos auditus;
• atitikties auditus.

Auditai atliekami laikantis INTOSAI standartų ir remiantis teisinėmis taisyklėmis, vadovais ir gairėmis, parengtomis konkrečiai veiklai, taip pat kitomis vidaus taisyklėmis.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

RSR teikia Parlamentui metinę viešą ataskaitą dėl praėjusių finansinių metų konsoliduoto bendrojo biudžeto valdymo ataskaitų audito.

Metinė vieša ataskaita yra svarbiausias ir labiausiai matomas RSR skelbiamas dokumentas. Joje pateikiama institucijos pagrindinių audito metu nustatytų faktų, išvadų ir rekomendacijų santrauka.

RSR taip pat rengia metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie jų strategiją, įgaliojimus, atsakomybę, misiją ir ryšius su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiami atitinkamų metų duomenys ir informacija apie tai, kaip buvo organizuojami RSR, jų darbas, darbuotojų mokymas, profesinės veiklos kalendorius, rezultatai, tarptautinė veikla ir žmogiškieji bei finansiniai ištekliai.

Kartą per metus RSR patariamosioms vietos valdžios institucijoms teikia ataskaitas dėl vietos viešųjų finansų. Šios ataskaitos yra apskričių sąskaitų rūmų atlikto vietos administracinių ir teritorinių vienetų biudžetų audito rezultatas.

RSR rengia audito ataskaitas savo iniciatyva svarbiausiose viešojo intereso srityse. Jie jas siunčia Parlamentui ir kitoms suinteresuotosioms šalims.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

RSR ataskaitos ir kiti leidiniai, taip pat viešosios metinės ataskaitos ir metinės veiklos ataskaitos santraukos anglų kalba pateikiami elektroniniu būdu oficialioje institucijos interneto svetainėje (www.curteadeconturi.ro).

RSR metinė ataskaita skelbiama Rumunijos oficialiojo leidinio III-a dalyje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Tarptautiniu lygmeniu RSR palaiko ryšius su kitomis AAI, keisdamiesi patirtimi, dalyvaudami konferencijose, seminaruose, darbo grupėse ir skelbdami atitinkamas studijas tarptautiniuose žurnaluose.

RSR taip pat dalyvauja bendruose audituose ir audituose, atliekamuose bendradarbiaujant su kitomis aukščiausiomis audito institucijomis aplinkos audito, atliekų surinkimo audito, savivaldybių audito ir kitose srityse.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

—TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Slovakijos Respublikos aukščiausioji audito institucija (AAI) atlieka valstybės, vietos valdžios institucijų ir Europos Sąjungos lėšų ir turto valdymo auditą. Ji taip pat atlieka valstybės pajamų auditą ir užtikrina, kad būtų teisingai renkami muitai ir mokesčiai.

Atlikdama savo auditus, ji turi teisę apsilankyti visose vietose ir susipažinti su visais dokumentais, kurių jai reikia auditui atlikti.

AAI ne tik vykdo savo audito veiklą, bet Slovakijos nacionalinio banko prašymu dalyvauja nepriklausomo išorės auditoriaus siūlymo Slovakijos nacionalinio banko galutinių finansinių ataskaitų auditui procese.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Slovakijos Respublikos Konstitucijos 60–63 straipsniai (1992 m.);
• Slovakijos Respublikos AAI aktas Nr. 39/1993.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

VAI audituoja:

• valdžios įstaigas;
• ministerijas: 14;
• centrines valstybines administracijos įstaigas;
• valstybines institucijas;
• juridinius asmenis, kuriuos įsteigė centrinės valdžios institucijos arba kitos valstybinės administracijos įstaigos;
• vietos valdžios įstaigas ir didesnius teritorinius vienetus, jų biudžetines organizacijas ir juose įsteigtus juridinius asmenis;
• valstybės specialiosios paskirties vienetus ir
• privačius asmenis ir juridinius asmenis, kurie gauna nacionalines, viešąsias, Europos ir kitas užsienio lėšas.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Vestminsterio tipo (monokratinė) struktūra, neturinti jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

AAI yra nepriklausoma valstybinė įstaiga.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

AAI kasmet teikia Parlamentui apibendrinamąją visų auditų rezultatų ataskaitą. Ji taip pat teikia išsamias audito ataskaitas atitinkamiems Parlamento komitetams.

Remiantis Parlamento rezoliucija, AAI gali būti nurodyta atlikti konkretų auditą pagal savo kompetenciją. AAI privalo atlikti tokį auditą.

AAI teikia nuomones dėl pasiūlymų dėl Slovakijos Respublikos valstybės biudžeto ir galutinių valstybės sąskaitų ir jas pateikia Parlamentui.

Pirmininką ir du jo pavaduotojus renka ir atšaukia Parlamentas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

AAI veiklai vadovauja pirmininkas kaip teisės aktų nustatyta institucija, kuriam padeda du pavaduotojai.

KADENCIJA

Pirmininko pavaduotojų kadencija yra septyneri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą.

ATRANKA

Pirmininko pavaduotojus slaptu balsavimu renka Nacionalinės Tarybos nariai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

AAI būstinę Bratislavoje sudaro audito skyrius ir Pirmininko tarnyba, teikianti pagalbines paslaugas. Taip pat yra septyni regioniniai padaliniai regioniniuose centruose, kurie atlieka regionų, rajonų ir vietos savivaldybių savivaldos auditą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 291 (2021 m.) (77 % % audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 38 % %; ♀ 62 % %. Vidutinis amžius: 49

BIUDŽETAS

• 13,6 milijono eurų (2022 m.)
• 0,04 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

AAI planuoja savo audito darbą metiniuose audito planuose, kuriuos patariamoji valdyba tvirtina remdamasi trejų metų pagrindų planu.

Auditų sąrašas daugiausia sudarytas remiantis rizikos analize, AAI strateginiais tikslais ir visuomenės pasiūlymais.

— AUDITO METODAI

AAI atlieka trijų pagrindinių rūšių auditus:

• finansinius auditus;
• atitikties auditus ir
• veiklos auditus.

Remdamasi audito rezultatais, AAI siunčia ataskaitos projektą audituojamam subjektui, kuris gali pareikšti savo nuomonę, ir tai bus įtraukta į galutinę ataskaitą kaip ataskaitos pakeitimas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VAI skelbia:

• metinę ataskaitą;
• finansinio audito ataskaitas;
• atitikties audito ataskaitas;
• veiklos audito ataskaitas ir
• apibendrinamąją visų auditų rezultatų ataskaitą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AAI siunčia visas savo audito ataskaitas audituojamam subjektui ir Parlamentui bei atitinkamiems jo komitetams. AAI informuoja Respublikos Prezidentą, Ministrą pirmininką ir Parlamento pirmininką apie esminius nustatytus faktus.

Be to, galutinės ataskaitos santrauka skelbiama AAI interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

AAI bendradarbiauja su daugeliu institucijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Nacionaliniai partneriai yra universitetai, valdžios institucijos, pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra, Audito rūmai, Slovakijos Respublikos antimonopolinė tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

AAI nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos tikslas – prisidėti prie metodikų ir darbo kokybės gerinimo, taip pat prie geresnio AAI įgaliojimų vykdymo Slovakijos Respublikoje.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Slovėnijos Respublikos audito rūmai (AR) prižiūri valstybės sąskaitas, valstybės biudžetą ir visas viešąsias pajamas ir išlaidas.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Slovėnijos Respublikos Konstitucijos (1991 m.) 150 ir 151 straipsniai;
• Audito rūmų aktas

Aktai, pagal kuriuos Audito rūmai naudojasi savo įgaliojimais, negali būti ginčijami teisme ar kitose valstybinėse institucijose.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

AR audituoja:

• visus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, arba jų vienetus;
• visus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurie:
  • gavo pagalbą iš Europos Sąjungos biudžeto, valstybės biudžeto arba vietos valdžios institucijos biudžeto;
  • yra koncesininkai;
  • yra įmonė, bankas arba draudimo bendrovė, kurioje didžioji akcijų dalis priklauso valstybinei arba vietos valdžios institucijai;
• fizinius asmenis, kurie:
  • gavo pagalbą iš Europos Sąjungos biudžeto, valstybės biudžeto arba vietos valdžios institucijos biudžeto arba
  • teikia viešąsias paslaugas arba saugo viešąjį turtą pagal koncesiją.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Atskiras modelis, kuriam vadovauja pirmininkas ir pagal kurį auditas atliekamas centriniu, regioniniu ir vietos lygmeniu be jurisdikcijos įgaliojimų.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Audito rūmai yra nepriklausomi atlikdami savo pareigas ir laikosi Konstitucijos ir kitų įstatymų. AR narius skiria Valstybės Susirinkimas.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Audito rūmai visas savo audito ataskaitas siunčia Valstybės Susirinkimui, kuriam taip pat pateikia metinę veiklos ataskaitą.

Nustatydami tam tikrais kalendoriniais metais atliktinus auditus, Audito rūmai apsvarsto Valstybės Susirinkimo narių ir jo darbo grupių, centrinės valdžios, ministerijų ir vietos bendruomenių institucijų pasiūlymus. Jie turi apsvarstyti bent penkis Valstybės Susirinkimo pasiūlymus, iš kurių bent du – opozicijos narių, o kiti du – parlamentinių darbo grupių.

Valstybės Susirinkimas skiria išorės auditorių atlikti Audito rūmų finansinės būklės ataskaitų auditą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

AR vadovauja Senatas, kurį sudaro pirmininkas ir du pavaduotojai.

KADENCIJA

9 metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

Valstybės Susirinkimas absoliučia balsų dauguma, remdamasis Respublikos prezidento pasiūlymu, skiria Audito rūmų pirmininko pavaduotojus.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Pirmininkas yra valstybės generalinis auditorius, jis atstovauja AR ir yra atsakingas už jų veiklą. Pirmasis pirmininko pavaduotojas prisiima įgaliojimus, jei nėra pirmininko, ir kartu su antruoju pirmininko pavaduotoju, pirmininko leidimu, vykdo valstybės generalinio auditoriaus užduotis. Departamentams vadovauja aukščiausieji valstybės auditoriai, o jų veikla organizuojama pagal viešojo sektoriaus veiklos sritis. Vienas departamentas specializuojasi veiklos audito ir IT audito srityje.

Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai sudaro Senatą, kuris yra aukščiausias valdymo organas. Valstybės Susirinkimui pritarus, Senatas tvirtina Audito rūmų darbo tvarkos taisykles ir priima sprendimą dėl tinkamiausių auditų ir strateginių klausimų.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 130 etato ekvivalentų (2022 m. kovo mėn.) (67,7 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 27,7 %; ♀ 72,3 %. Vidutinis amžius: 50

BIUDŽETAS

• 7,49 milijono eurų (2022 m.)
• 0,054 % viso valstybės biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Audito rūmai nepriklausomai patvirtina savo darbo programą, ji išlieka konfidenciali. AR turi atrinkti bent penkis audito pasiūlymus iš visų Valstybės Susirinkimo pateiktų pasiūlymų.

— AUDITO METODAI

AR atlieka įvairių rūšių auditus:

• audituojamų subjektų veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo siekiant nustatytų tikslų ir programų rezultatų veiklos auditus; jie atrenkami remiantis tokiais kriterijais kaip jų galimas indėlis į geresnį finansų valdymą, viešąjį interesą, prastų rezultatų riziką ir pažeidimus;
• finansinius ir atitikties auditus dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (skirtus patikinimo pareiškimui pagrįsti), taip pat vertinimus, ar konkrečių biudžeto sričių sistemos ar operacijos atitinka taikomas taisykles ir reglamentus.

Auditai dažnai yra šių dviejų audito rūšių derinys.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

AR skelbia:

• audito ataskaitas ir po audito pateikiamas ataskaitas;
• metinę veiklos ataskaitą;
• nuomones;
• atrinktus atsakymus į prašymus pateikti pastabas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AR savo metinę veiklos ataskaitą teikia Valstybės Susirinkimo pirmininkui. Tuomet ataskaita aptariama Viešųjų finansų kontrolės komiteto posėdyje, kuriame gali dalyvauti žurnalistai ir kiti žiniasklaidos atstovai.

Visos audito ataskaitos ir ataskaitos po audito skelbiamos AR interneto svetainėje kitą dieną po to, kai jos oficialiai patvirtinamos ir pateikiamos audituojamam (-iems) subjektui (-ams) ir Valstybės Susirinkimui.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

AR daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų teikiama objektyvi ir patikima informacija apie valstybės finansų išlaidas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geresniam viešųjų paslaugų valdymui ir teikimui. Šiuo tikslu jie bendradarbiauja su įvairiais viešojo sektoriaus subjektais ir palaiko glaudžius darbo ryšius su Valstybės Susirinkimu ir jo komitetais. Siekdami skatinti gerą valdymą ir skleisti savo nustatytus faktus platesnei auditorijai, jie dažnai dalyvauja profesinių asociacijų ar viešųjų įstaigų organizuojamuose renginiuose.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Suomijos nacionalinė audito institucija (NAI) yra nepriklausoma institucija, kuri atlieka centrinės valdžios finansų auditą, vertina fiskalinę politiką ir prižiūri rinkimų kampaniją bei politinių partijų finansavimą.

Jos auditai apima visus centrinės valdžios sektoriaus finansus ir pagal Suomijos Konstituciją jai suteiktos didelės teisės gauti informaciją.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Suomijos Konstitucija (1919 ir 1999 m.);
• Nacionalinės audito institucijos įstatymas (676/2000);
• Įstatymas dėl nacionalinės audito institucijos teisės atlikti tam tikrų kredito pervedimų tarp Suomijos ir Europos Bendrijų auditą (353/1995);
• Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir dėl valdžios sektoriaus išlaidų ribų įgyvendinimo įstatymas (869/2012);
• Įstatymas dėl rinkimų kandidatų finansavimo (273/2009);
• Politinių partijų įstatymas (10/1969).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja:

• vyriausybę ir ministerijas;
• vyriausybės agentūras;
• nebiudžetines lėšas;
• valstybines įmones ir valstybės valdomas bendroves;
• centrinės valdžios pervedimus ir subsidijas, išmokėtas savivaldybėms, įmonėms ir kitiems subjektams, ir
• lėšų pervedimus tarp Suomijos ir Europos Bendrijų.

NAI neaudituoja:

• Parlamento finansų;
• lėšų, už kurias atsakingas Parlamentas;
• Suomijos banko ir Finansų priežiūros institucijos;
• Socialinio draudimo įstaigos.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nepriklausoma nacionalinė audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI yra nepriklausoma valstybinė įstaiga, susieta su Parlamentu.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Generalinį auditorių skiria ir jį iš pareigų gali pašalinti tik Parlamentas. Auditorius, kuris atlieka Parlamento finansinių ataskaitų auditą, taip pat atlieka NAI finansinių ataskaitų auditą. Be to, Parlamentas, kaip teisės aktų leidėjas, nustato NAI funkcijas ir užduotis, aptaria jos pasiūlymą dėl biudžeto, sprendžia jos išteklius kaip valstybės biudžeto dalį ir aptaria jos metines ir atskiras ataskaitas.

NAI įgaliojimai neapima Parlamento finansinių ataskaitų.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NAI generalinis auditorius tvirtina audito planą ir priima sprendimus dėl Parlamentui teikiamų ataskaitų ir audito gairių.

NAI aukštesniąją vadovybę taip pat sudaro direktoriai, atsakingi už didelio poveikio sritis: tvarius valdžios sektoriaus finansus; saugią, sveiką ir pasiturinčią visuomenę; informacijos valdymą ir tvarų valdymą bei viešąjį administravimą. Be to, NAI turi administracijos ir išteklių direktorių ir keturis darbuotojų kompetencijų centro direktorius, kurie taip pat atlieka vadovo funkcijas.

Strategijos forumas – tai generalinio auditoriaus ir vyresniųjų valstybės tarnautojų bendradarbiavimo ir parengiamasis organas valdymo, strateginių sprendimų priėmimo, veiklos planavimo, vystymo, įgyvendinimo valdymo ir veiklos vertinimo srityse. Strateginiam forumui yra pavesta susitarti dėl bendro NAI pareigų, bendrų veiklos tikslų, darbdavių politikos ir išteklių aiškinimo ir koordinuoti veiksmus, kurie daro didelį poveikį arba turi esminės reikšmės NAI.

KADENCIJA

Strateginis forumas yra nuolatinis organas, numatytas darbo tvarkos taisyklėse.

ATRANKA

Strateginio forumo nariai yra nurodyti darbo tvarkos taisyklėse. Strateginiam forumui pirmininkauja ir jį valdo generalinis auditorius. Strategijos forumo nariai, be kita ko, yra poveikio grupių ir kompetencijos centrų direktoriai ir direktoriaus pavaduotojai, taip pat visų nuolatinių projektų grupių vadovai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI darbuotojai skiriami dirbti į keturis kompetencijų centrus: Finansų ir ekonomikos valdymo, Skaitmeninimo, Metodikos ir Orientavimosi į klientą. Kompetencijų centrai atsakingi už darbuotojų kompetencijų ugdymą.

Be to, NAI turi mokslo tarybą, baudų ir sankcijų valdybą, taip pat patariamąją tarybą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 139 visu etatu dirbantys darbuotojai ir 5 ne visu etatu dirbantys darbuotojai (2021 m.) (75 % dirba audito srityje).
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 44 %; ♀ 56 %. Vidutinis amžius: 48,6

BIUDŽETAS

• 16,5 milijono eurų (2022 m.)
• 0,03 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NAI savo darbą planuoja pagal bendrąjį audito planą, kuris apima penkerius metus. Audito planas atnaujinamas kartą per metus. NAI audito temas atrenka remdamasi rizikos analize ir aiškinamosiomis pastabomis ir daugiausia dėmesio skiria klausimams, kurie yra svarbūs centrinės valdžios finansams ir visuomenei, taip pat su centrinės valdžios finansais susijusioms reikšmingoms rizikoms. NAI audito darbas sutelktas į keturias sritis (tvarius valdžios sektoriaus finansus; saugią, sveiką ir pasiturinčią visuomenę; informacijos valdymą ir tvarų valdymą bei viešąjį administravimą).

Kai kurios audito temos ar aspektai apima keletą sričių.

— AUDITO METODAI

NAI vykdo Konstitucijoje nustatytas pareigas, atlikdama finansinį auditą, atitikties auditą, veiklos auditą ir mokesčių politikos auditą. NAI taip pat atlieka įvairių rūšių auditus.

Atlikdama auditus, NAI taiko savo vidaus audito gaires, kurios grindžiamos Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) parengtais TAAIS audito standartais.

NAI audito vadovas pateiktas jos interneto svetainėje.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• galutinių centrinės valdžios sektoriaus finansinių ataskaitų audito ataskaitas;
• jos finansinių, atitikties, veiklos, įvairių rūšių ir fiskalinės politikos auditų ataskaitas;
• fiskalinės politikos stebėsenos vertinimus ir ataskaitas;
• atskiras ataskaitas Parlamentui;
• rinkimų kampanijos finansavimo stebėjimo ataskaitas;
• politinių partijų finansavimo stebėjimo ataskaitas;
• metines ataskaitas;
• tolesnių veiksmų ataskaitas;
• apžvalginius pranešimus;
• nuomones;
• išsamias analizes ir
• kitus leidinius, pavyzdžiui, tarptautinius leidinius.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAI atlikti auditai ir kiti leidiniai skelbiami jos interneto svetainėje. Be to, interneto svetainėje pateikiami ir būsimi leidiniai. Pavyzdžiui, prireikus, apie auditus rengiami žiniasklaidos pranešimai, tinklaraščiai ir vaizdo įrašai. Informacija apie auditus taip pat dalijamasi socialiniuose tinkluose.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI ne tik atlieka savo audito darbą, bet ir vykdo ekspertų ir konsultavimo užduotis, pavyzdžiui, parlamentiniuose komitetuose ir vyriausybių darbo grupėse.

Ji dalyvauja bendrosiose diskusijose dėl viešųjų finansų ir administravimo tobulinimo. NAI geranoriškai bendradarbiauja ir palaiko aktyvų dialogą su suinteresuotaisiais ir audituojamais subjektais.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Švedijos nacionalinė audito institucija (NAI) yra parlamentinės kontrolės struktūros dalis, ji yra vienintelė įstaiga, kuri gali atlikti visų valstybės finansų auditą. Atlikdama visos vykdomosios valdžios grandinės auditą, ji užtikrina, kad Švedijos parlamentas (Riksdag) gautų koordinuoto ir nepriklausomo valstybės finansų ir vyriausybės veiklos audito rezultatus.

Be to, NAI atstovauja Švedijai tarptautiniu mastu su auditu susijusiose srityse, siekdama skatinti ir plėtoti viešąjį auditą, ir jai Švedijos parlamento yra pavesta bendradarbiauti su besivystančių šalių AAI, siekiant sustiprinti jų įgūdžius ir gebėjimus audito srityje.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Vyriausybės aktas (1809 m. Konstitucija, pakeista 1974 m.);
• Valstybinės veiklos audito aktas (2002 m.);
• Aktas, kuriame pateikiami nurodymai Švedijos nacionalinei audito institucijai;
• Papildomi išsamūs teisės aktai.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI suteikti įgaliojimai audituoti:

• vyriausybės, vyriausybės tarnybų, teismų ir visų ministerijų bei vyriausybės agentūrų sąskaitas;
• parlamento administraciją ir agentūras;
• Karališkuosius rūmus;
• ribotos atsakomybės bendroves, kurioms priklauso valstybės nuosavybė arba kurios su ja susijusios;
• Švedijos paveldėjimo patikos fondus, kurie yra iš dalies ar visiškai įsteigti ar valdomi valstybės institucijų, ir
• bendroves, kurių daugiau kaip 50 % nuosavybės priklauso valstybei.

Atlikdama finansinius auditus, NAI audituoja:

• visas vyriausybės sąskaitas, įskaitant vyriausybės tarnybas ir agentūras, išskyrus valstybinius pensijų fondus (AP fonderna);
• parlamento administraciją ir ombudsmeną, Švedijos banką (Riksbanken) ir Švedijos banko trijų šimtų metų fondą ir
• Karališkuosius rūmus ir Karališkosios Djurgården (Stokholmo miesto teritorijos) administraciją.

Be to, NAI gali paskirti auditorius įmonėms arba fondams, kurių daugiau kaip 50 % priklauso valstybės nuosavybei.

NAI taip pat gali dalyvauti atliekant tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Švedija, auditus.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI yra nuo Švedijos parlamento nepriklausoma organizacija ir yra parlamentinės kontrolės struktūros dalis.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Parlamentas sprendžia dėl NAI audito veiklos aprėpties ir jos vykdymo tikslingumo bei dėl jos metinių dotacijų.

Parlamentas taip pat vertina pačios NAI efektyvumą ir kasmet paskiria išorės auditorių, kuris atlieka NAI auditą, bei parlamentinę priežiūros ir ryšių palaikymo parlamentinę tarybą (Švedijos nacionalinės audito institucijos parlamentinė taryba).

NAI finansinių auditų ataskaitas teikia vyriausybei, o veiklos auditų ataskaitas – parlamentui; parlamentas savo ruožtu perduoda jas vyriausybei raštu pateikti nuomonę dėl audito. Tolesnės priežiūros ataskaita siunčiama Parlamento nuolatiniam finansų komitetui.

Jei NAI randa trūkumų, ji apie juos praneša ir paprastai pateikia rekomendacijas. Su atitinkamais subjektais konsultuojamasi audito proceso metu, jie turi pateikti pastabas dėl atitinkamų klausimų. Atlikdama savo darbą, NAI turi teisę susipažinti su visa informacija.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI sudaro veiklos audito departamentas ir finansinio audito departamentas.

Be to, yra ir penki kiti departamentai, atsakingi už tarptautinius ryšius, žmogiškuosius išteklius, komunikaciją, teisines paslaugas ir valdymo paramą.

NAI taip pat turi Parlamentinę ir Mokslo tarybą bei Vidaus audito skyrių.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 307 etato ekvivalentai (2022 m.) (77 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 36 %; ♀ 64 %. Vidutinis amžius: 44

BIUDŽETAS

• 4 18,7 milijono SEK (40 milijonų eurų), iš kurių 50 milijonų SEK (4,8 milijono eurų) skirti tarptautiniam vystomajam bendradarbiavimui (2022 m.).
• Maždaug 0,04 % valstybės bendrojo biudžeto 2022 m.

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Pagal parlamento nustatytą sistemą dėl audito darbo aprėpties ir tikslų, NAI savarankiškai nusprendžia, kurias temas audituoti.

Audito tikslai pagrįsti reikšmingo iškraipymo rizikos analize ir audituojamo subjekto santykiniu finansiniu dydžiu. Tačiau jei nedidelis iškraipymas gali pakenkti pasitikėjimui centrine valdžia, jį galima laikyti reikšmingu.

Kitas audito tikslas – skatinti vystymąsi apskritai, kai visuomenė gauna veiksmingą investicijų grąžą. Veiklos auditų atveju vertinami papildomi kriterijai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės suma, laikas ir audito įgyvendinamumas.

Be planavimo, NAI turi kasmet atlikti konsoliduotų vyriausybės sąskaitų ir agentūrų finansinį auditą.

— AUDITO METODAI

NAI atlieka metinį finansinį auditą, įvertina finansinės būklės ataskaitų tikslumą, veiklos auditus, vertina operacijų efektyvumą. NAI taiko tarptautinius standartus ir vidaus gaires dėl audito veiklos, komunikacijos ir etikos klausimų.

Visoms ataskaitoms atliekami vidaus ir išorės kokybės kontrolės vertinimai.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• metinę veiklos ataskaitą;
• metinę audito ataskaitą;
• veiklos audito ataskaitas;
• audito nuomones ir finansinio audito ataskaitas;
• tarpines finansinio audito nuomones ir ataskaitas ir
• metinę tolesnės priežiūros ataskaitą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAI visas ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje, ji taip pat reguliariai apie savo darbą skelbia pranešimus spaudai. NAI naudoja įvairius ryšių kanalus, įskaitant kai kurias socialinės žiniasklaidos priemones.

Ji taip pat skelbia informacinį biuletenį suinteresuotiesiems piliečiams ir suinteresuotosioms šalims.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI vykdo įvairią tarptautinę veiklą ir atstovauja Švedijai tarptautiniu mastu. Parlamentas taip pat įgaliojo NAI pagal Švedijos pagalbos sistemą remti audito institucijų vystymą kitose šalyse.

NAI turi specialų biudžetą, skirtą jos tarptautiniam vystymuisi, kuriuo prisidedama prie skaidrumo, demokratinio vystymosi ir parlamentinės kontrolės stiprinimo šalyse partnerėse. Šis bendradarbiavimas vyksta dvišaliu pagrindu ir įgyvendinant regioninius projektus. Veikla turi būti siekiama didinti bendradarbiavimo partnerio profesinę kompetenciją audito srityje, individualius gebėjimus naudotis šiais įgūdžiais ir pajėgumą susieti darbuotojų gebėjimus su veiksmingomis operacijomis. NAI gali rengti bazinius mokymus audito klausimais, tęstinius mokymus specializuotose srityse, padėti stiprinti kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę, taip pat prisidėti stiprinant organizacijos vadovavimo, strateginio planavimo, komunikacijos ir kitus gebėjimus.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Vengrijos valstybinė audito institucija (VAI) yra Nacionalinės Asamblėjos finansinio ir ekonominio audito institucija, atskaitinga Nacionalinei Asamblėjai. Jos audito įgaliojimai apima visus viešųjų lėšų naudojimo aspektus ir nacionalinę nuosavybę.

Ji atsakinga už finansinį ir ekonominį auditą, taip pat už centrinio biudžeto vykdymo, viešųjų finansų valdymo, viešųjų finansų lėšų panaudojimo ir nacionalinio turto valdymo auditą. VAI savo auditus atlieka pagal teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo kriterijus.

VAI gali atlikti viešųjų lėšų, taip pat valstybės ir vietos valdžios institucijų turto finansinio valdymo auditą. Teikdama audito metu nustatytus faktus, rekomendacijas ir patarimus, pagrįstus savo audito patirtimi, VAI prisideda prie Nacionalinės Asamblėjos, jos komitetų ir audituojamų subjektų darbo, taip palengvindama gerai valdomos valstybės administravimą.

Remdamasi savo nustatytais faktais, VAI kartu su kompetentinga institucija gali pradėti procedūrą prieš audituojamus subjektus ir atsakingus asmenis. VAI ataskaitos, jos nustatyti faktai ir išvados negali būti užginčyti teismuose ar kitose institucijose.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Vengrijos pagrindinis įstatymas;
• 2011 m. Aktas Nr. LXVI dėl VAI.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

VAI visų pirma audituoja:

• valstybines institucijas;
• iš centrinio biudžeto finansuojamas institucijas;
• socialinės apsaugos fondus, atskirus valstybės fondus;
• vietos valdžios institucijas, mažumų savivaldos institucijas ir jų asociacijas;
• organizacijas (institucijas), finansuojamas iš centrinio biudžeto;
• ekonomines organizacijas, kurios visiškai arba iš dalies priklauso valstybei arba vietos valdžios institucijoms;
• mokesčių instituciją ir muitinę;
• Vengrijos nacionalinį banką;
• politines partijas ir jų fondus;
• rinkimų organizavimą;
• organizacijų, teikiančių kandidatūras, rinkimų kampanijos ataskaitas;
• bažnytines organizacijas;
• nacionalinio saugumo tarnybas;
• asociacijas ir fondus, turinčius specialiais teisės aktais reglamentuojamų nevyriausybinių organizacijų statusą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Būdama Nacionalinės Asamblėjos audito įstaiga, VAI yra nepriklausoma nuo jokios kitos įstaigos. Jai vadovauja pirmininkas.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

VAI yra Nacionalinės Asamblėjos finansinio ir ekonominio audito institucija, kuriai ji taip pat yra atskaitinga.

VAI tenka nepriklausomas skyrius centrinio biudžeto struktūroje.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

VAI prisideda prie Nacionalinės Asamblėjos, jos komitetų ir audituojamų subjektų darbo, taip palengvindama gerai valdomas valstybės administravimą.

VAI pirmininkas informuoja Nacionalinę Asamblėją apie VAI darbo planą ir visus jo pakeitimus.

Auditus, kuriuos savo sprendimu nurodo atlikti Nacionalinė Asamblėja, VAI privalo atlikti, o auditus, kuriuos prašo atlikti vyriausybė, VAI gali atlikti savo nuožiūra.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

VAI turi projektais pagrįstą darbo struktūrą. Dauguma auditorių skiriami į projektų biurą, kuriame jie pagal VAI auditų paskirstymo planą paskiriami atlikti atskirus auditus. Taip pat yra paramos auditui skyriai, kurių užduotis – remti finansinį, teisinį, stebimąjį ar logistinį auditų vykdymą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 492 (2022 m.)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 37,20 %; ♀ 62,80 %. Vidutinis amžius: 46,39

BIUDŽETAS

• 12,6 milijardo HUF (2022 m.) (34,3 milijono eurų)
• Paskirstymas. VAI sudaro savo biudžetą, kuris turi būti pateiktas Nacionalinei Asamblėjai be jokių vyriausybės pakeitimų kaip centrinio biudžeto įstatymo projekto dalis.
• < 0,04 % visų valdžios sektoriaus išlaidų, 0,02 % BVP.

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

VAI pirmininkas parengia metinį darbo planą ir informuoja Nacionalinę Asamblėją apie audito planą ir visus jo pakeitimus.

Audito planas skelbiamas ir pateikiamas Nacionalinei Asamblėjai kas šešis mėnesius.

VAI yra įdiegusi audito planavimo sistemą, kurioje daugiau dėmesio skiriama temų atrankai ir patikroms vietoje, kurios turi būti įtrauktos į audito planą.

Audito planavimas ir organizavimas grindžiami nuolatinėmis pastangomis sutelkti dėmesį į riziką ir sukurti pridėtinę vertę.

Prieš paskiriant audito užduotis atliekama daugiapakopė pasirengimo ir patvirtinimo procedūra, o auditų efektyvumas užtikrinamas tęstinio planavimo sistema.

Priimdama sprendimus dėl audito temų ir susijusių patikrų vietoje, VAI siekia, kad kiekvienai audito temai skirti ištekliai būtų naudojami veiksmingai ir efektyviai. Kad padidintų veiksmingumą, ji vis daugiau dėmesio skiria prevencijai ir atlieka tikralaikius auditus.

Audito planas gali būti keičiamas reaguojant į kintančias aplinkybes.

— AUDITO METODAI

Vienas iš VAI nepriklausomumo pagrindų – pačios VAI rengiamos audito taisyklės ir metodai.

Ji atlieka savo darbą laikydamasi teisės aktų, savo audito programos ir profesinių taisyklių, auditui taikomų metodų ir etikos standartų.

VAI metodika rengiama ir skelbiama laikantis INTOSAI profesinių standartų (INTOSAI profesinių nutarimų sistemos (IFPP)).

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VAI skelbia:

• nuomonę dėl centrinio biudžeto įstatymo projekto;
• centrinio biudžeto vykdymo ataskaitą;
• audito ataskaitas;
• metinę veiklos ataskaitą ir
• analizes bei tyrimus.

Be to, VAI daugiau kaip 50 metų redagavo ir skelbė Viešųjų finansų ketvirčio leidinį (angl. Public Finance Quarterly). Viešųjų finansų ketvirčio leidinys apima temas tokiose srityse kaip finansinės sistemos, viešojo sektoriaus ir nacionalinės ekonominės operacijos, pastangos pasivyti labiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis, taip pat susijusias profesines diskusijas.

VAI turi teisinę pareigą remti Fiskalinės tarybos darbą atliekamomis analizėmis. Vykdydama šią pareigą VAI kasmet atlieka nuo 8 iki 10 analizių biudžeto būklės ir tam tikrais fiskalinės politikos klausimais.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

VAI savo ataskaitas, tyrimus, analizes ir kitus dokumentus, taip pat organizacinio pobūdžio žinias ir informaciją apie pagrindinius jos audito procedūrų etapus skelbia savo interneto svetainėje ir naujienų portale.

VAI savo audito ataskaitoms ir analizėms taiko specializuotą tikslinės grupės metodą.

Be to, VAI aktyviai veikia įvairiuose socialinių tinklų kanaluose ir naudoja tam tikras komunikacijos priemones:

• VAI svetainę (vengrų, anglų kalbomis);
• naujienų portalą (vengrų, anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbomis), kuris yra pagrindinis informacijos apie institucijos veiklą šaltinis;
• glaustas spaudos apžvalgas (dėl kiekvienos audito ataskaitos);
• tradicines ir elektronines spaudos konferencijas;
• trumpus vaizdo įrašus apie prioritetinius auditus, paskelbtus VAI YouTube kanale ir naujienų portale;
• interviu apie atliktų auditų naudą ir
• įrašus socialiniuose tinkluose.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Nuo pat įkūrimo VAI ypatingą dėmesį skyrė moksliniam bendradarbiavimui su profesinėmis organizacijomis ir nacionalinėmis aukštojo mokslo institucijomis, kad būtų pasiektas kuo didesnis VAI veiklos poveikis ir plėtojamas profesinis bei mokslinis dialogas visuomenėje.

VAI atlieka aktyvų vaidmenį tarptautinėje audito bendruomenėje: dalyvauja tarptautiniuose bendradarbiaujamuosiuose audituose ir tarptautinių organizacijų rengiamuose seminaruose. Ji daug dėmesio skiria tarptautinės audito patirties mainams ir bendradarbiavimui su aukščiausiosiomis audito institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Vokietijos AAI tikrina visas federalines pajamas ir išlaidas, taip pat reprezentacinius fondus ir slaptas išlaidas ir nustato, ar federalinis biudžetas buvo valdomas tinkamai ir efektyviai.

Ji turi visas prieigos prie bet kokios įstaigos ir visos informacijos, kurios jai reikia savo audito darbui atlikti, teises, įskaitant nefederalinius subjektus, kai jie valdo federalinius fondus.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Konstitucija (Pagrindinio įstatymo 114 straipsnio 2 dalis) (1949 m.);
• Federalinis biudžeto kodeksas (88 straipsnis ir tolesni straipsniai) (1969 m.);
• Biudžeto principų aktas (53 straipsnis ir tolesni straipsniai) (1969 m.);
• Vokietijos AAI įstatymas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

Vokietijos AAI gali kreiptis į visas institucijas ar įstaigas, kurios valdo federalinius fondus, pavyzdžiui:

• vyriausybės ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas;
• valstybės agentūras;
• socialinės apsaugos institucijas;
• valstybės įmones;
• federalinių dotacijų gavėjus ir
• konstitucinių institucijų administracinius vienetus.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Vokietijos AAI yra aukščiausioji federalinė institucija, kuriai suteikiama tokia pat reikšmė kaip ir federalinėms ministerijoms.

Ji yra visiškai nepriklausoma ir negauna nurodymų atlikti konkretų audito darbą. Tačiau Parlamentas Vokietijos AAI gali pasiūlyti atlikti tam tikrus auditus.

Vokietijos AAI pirmininkas ex officio eina Federalinės veiklos komisijos nario pareigas. Jis teikia rekomendacijas, ataskaitas ir nuomones, siekdamas padidinti federalinio administravimo efektyvumą. Jis taip pat gali konsultuoti Parlamentą teisės aktų klausimais.

RYŠIAI SU PARLAMENTU (VYRIAUSYBE)

Atlikdama savo audito ir konsultavimo darbą, Vokietijos AAI remia Vokietijos federalinę vyriausybę ir Parlamentą, kuris, suteikdamas Federalinei vyriausybei biudžeto įvykdymo patvirtinimą, remiasi Vokietijos AAI metine ataskaita.

Vokietijos AAI teikia ataskaitas ir Federalinės vyriausybės vykdomajai valdžiai, ir įstatymų leidžiamajai valdžiai ir gali teikti konsultacijas iki galutinio sprendimo priėmimo.

Ji taip pat dalyvauja derybose dėl biudžeto tarp federalinės finansų ministerijos ir šakinių departamentų ir gali prisidėti prie kiekvieno departamento biudžeto sąmatos. Be to, ji teikia konsultacijas biudžeto vykdymo metu.

AUDITO DARBAS

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Su audito darbu susijusius sprendimus audito skyrių lygmeniu priima kolegialūs organai, kuriuos sudaro AAI nariai, t. y. vyresnysis audito direktorius ir audito direktorius, o kai kuriais atvejais – ir pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Vokietijos AAI nariai naudojasi teisminiu nepriklausomumu.

Tam tikrų rūšių bendrus sprendimus, pavyzdžiui, dėl su metine ataskaita susijusių klausimų, priima Senatas. Senatas yra aukščiausias sprendimus priimantis organas.

KADENCIJA

Vyresnieji audito direktoriai yra valstybės tarnautojai. Jų kadencija yra apribota teisės aktais nustatytu valstybės tarnautojų pensiniu amžiumi, kuris šiuo metu yra 67 metai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Vokietijos AAI sudaro devyni audito padaliniai su 49 audito skyriais. Dar vienas padalinys daugiausia dėmesio skiria tarptautiniam audito darbui ir remia pirmininką, šiam atliekant Jungtinių Tautų auditorių valdybos nario funkcijas. Paramos skyrius yra atsakingas už centralizuotą valdymą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Iš viso: 1 081  (2022 m. gruodžio mėn.) (82 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 58 %; ♀ 42 %. Vidutinis amžius: > 51

BIUDŽETAS

• 169 milijonai eurų (2021 m.)
• 0,03 % viso federalinio biudžeto

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Senatas ir visi kolegialūs organai yra įtraukti į Vokietijos AAI strateginį ir darbo planavimą.

Vokietijos AAI audito skyriai reguliariai atlieka rizikos ir užduočių analizę, kuria grindžiamas vidutinės trukmės audito planas, taip pat ateinančių trejų–penkerių metų audito strategija.

Skyriai koordinuotai planuoja savo audito užduotis metiniuose audito planuose, o šie planai sudaro Vokietijos AAI bendro audito plano pagrindą.

Vokietijos AAI gali laisvai nuspręsti dėl Parlamento ar Parlamento komitetų pateiktų audito prašymų.

— AUDITO METODAI

Vokietijos AAI vykdo veiklos, atitikties ir finansinius auditus, tiek ex post, tiek realiuoju laiku, ir aktyviai teikia konsultacijas. Ji nepriklausomai nustato audito darbo laiką ir pobūdį ir gali atlikti darbą vietoje.

Pagrindinė užduotis – veiklos auditai, kurie paprastai atliekami kartu su atitikties arba finansinio audito elementais vykdant integruotą auditą. Kaip papildomą strateginį audito kriterijų, Vokietijos AAI naudoja tvarumą.

Į Vokietijos AAI darbą taip pat įtraukti:

• atrankiniai auditai, kurie apima išsamius tyrimus, skirtus tam tikro audito dalyko aspekto įrodymams surinkti;
• horizontalieji auditai, kurių metu tiriamas konkretus dalykas atlikus reprezentatyvią valdžios institucijų atranką, siekiant parengti audito metu nustatytus faktus dėl tam tikros valdžios sektoriaus operacijų ir sandorių srities;
• žvalgomieji tyrimai – tai priemonė, padedanti gauti įžvalgų apie konkrečias problemines sritis, procedūras ar pokyčius. Jais nesiekiama pateikti galutinio valdžios sektoriaus operacijų ir sandorių vertinimo, tačiau jie yra tinkama galimybė pasirengti naujiems audito vizitams;
• tolesnių veiksmų auditai, per kuriuos nustatoma, ar priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų, susijusių su audito metu nustatytais faktais arba Parlamento rezoliucijomis;
• valdymo auditai (arba bendrieji auditai), kurie padeda susidaryti išsamią audituojamos įstaigos finansų valdymo apžvalgą, ir
• auditai realiuoju laiku, kurie leidžia Vokietijos AAI atskirai ir kiekvienu projekto etapu nagrinėti daugybę atskirų sprendimų, kuriuos lemia didelės programos. Taikydama šį metodą ji gali anksti nustatyti trūkumus ir laiku informuoti sprendimus priimančias institucijas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

Vokietijos AAI skelbia:

• vadovybės raštus su audito metu nustatytais faktais, kuriuos ji siunčia audituojamoms įstaigoms, kad jos pateiktų pastabas;
• metinę ataskaitą, kurią sudaro pagrindinis (I) ir papildomas (II) tomas. I tomas kasmet skelbiamas rudenį, o II tomas – kitų metų pavasarį. Kartu jie sudaro naujausią Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pagrindą;
• konsultacines ataskaitas ir
• specialios paskirties ataskaitas.

Ji teikia savo konsultacines ir specialiosios paskirties ataskaitas Parlamentui ir Federalinei vyriausybei.

Be to, pirmininkas, vykdydamas Federalinės veiklos komisijos nario funkciją, skelbia keletą nuomonių ir gerosios patirties vadovų.

Vokietijos AAI į savo vadovybės raštus ir ataskaitas įtraukia tobulinimo rekomendacijas ir komentuoja aktualius klausimus, pavyzdžiui, teisės aktų projektus ir pagrindinius viešųjų pirkimų projektus, arba teikia ekspertų nuomones.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Vokietijos AAI federalinės spaudos konferencijos metu pristato savo metinę ataskaitą visuomenei ir savo interneto svetainėje skelbia savo darbą (įskaitant metinę ataskaitą, specialiosios paskirties ataskaitas ir galutinius audito raštus).

Ten taip pat skelbiamos specialiosios ataskaitos ir Federalinės veiklos komisijos nario darbo rezultatai.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Kadangi Vokietijos valdžios struktūra yra federalinė, regioninės audito institucijos ir savivaldybės audito tarnybos atlieka kitų valdžios lygmenų auditą. Tačiau, kadangi Federacijos ir šešiolikos Federacinės Respublikos žemių fiskalinės sistemos yra labai susijusios, Vokietijos AAI ir nepriklausomos žemių regioninės audito institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.

Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama programoms, kurias bendrai finansuoja Federalinė vyriausybė ir žemės, arba atsakomybei, kurią centrinės valdžios institucijos perdavė žemėms.

 

 

KONTAKTINĖ INFORMACIJA

KAIP SUSISIEKTI SU EUROPOS AUDITO RŪMAIS

EUROPEAN COURT OF AUDITORS
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LIUKSEMBURGAS

Tel.: +352 4398 – 1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
       LinkedIn: EUAuditors
       Twitter: @EUAuditors
       Facebook: EUAuditors
       Instagram: #EUAuditors
 Youtube: @EUAuditors

KUR RASTI INFORMACIJOS APIE EUROPOS AUDITO RŪMUS

Interneto svetainė: eca.europa.eu
Skaidrumo platforma: https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/Transparency-portal-home.aspx

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal licenciją „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022 m.

HTML

ISBN 978-92-847-8871-2

doi:10.2865/433248

QJ-04-22-060-LT-Q