Specialioji ataskaita

Nr.35 2018

Nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamų ES lėšų skaidrumas: būtina daugiau pastangų

Apie ataskaitą Nevyriausybinės organizacijos (NVO) yra svarbūs ES biudžeto vykdymo subjektai. Įvertinta, kad 2014–2017 m. Komisija nevyriausybinėms organizacijoms skyrė maždaug 11,3 milijardo eurų sumą, skirtą įgyvendinti daugelyje įvairių ES politikos sričių. Šio audito metu mes nagrinėjome NVO įgyvendinamų ES lėšų skaidrumą, ypatingą dėmesį skirdami išorės veiksmams, kurie iš visų politikos sričių yra didžiausia sritis, kurioje ES lėšas įgyvendina NVO. Mes nustatėme, kad Komisija savo sistemose nepatikimai identifikuoja subjektus kaip NVO. Mes įvertinome, kad Komisijos vykdoma NVO vadovaujamų projektų atranka yra iš esmės skaidri. Tačiau kai kurių audituotų JT organų atveju, NVO atrankos procesai nebuvo skaidrūs. Komisija ne visuomet surenka išsamią informaciją apie visas NVO ir ją patikrina. Informacija apie NVO įgyvendinamas ES lėšas yra skelbiama keliose sistemose, tačiau atskleista informacija yra ribota. Mes darome išvadą, kad Komisija NVO įgyvendinamų ES lėšų atžvilgiu nebuvo pakankamai skaidri ir kad padėčiai pagerinti būtina daugiau pastangų. Mes taip pat parengėme keletą rekomendacijų, skirtų padidinti NVO įgyvendinamų ES lėšų skaidrumą.

Šis leidinys yra paskelbtas 23 kalbomis ir šiuo formatu:

PDF

Turinys
Santrauka
Įvadas
Audito apimtis ir metodas
Pastabos
Išvados ir rekomendacijos
Priedai
Komisijos atsakymai
Akronimai ir santrumpos
Galinės išnašos
Audito grupė
Kontaktas

Santrauka

Įvertinta, kad 1,7 % ES biudžeto ir 6,8 % Europos plėtros fondų (EPF) lėšų Komisija įgyvendina per NVO. NVO padeda Komisijai parengti, įgyvendinti ir stebėti ES programas daugelyje politikos sričių, tokių kaip humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi, aplinka, moksliniai tyrimai ir inovacija. Įvertinta, kad 2014–2017 m. Komisija skyrė NVO įgyvendinti maždaug 11,3 milijardo eurų sumą. Europos Parlamentas ne kartą domėjosi nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų finansavimu.

Mūsų audito tikslas buvo įvertinti ES lėšų, dėl kurių sudarytos sutartys su NVO, skaidrumą. Mes įvertinome, kaip Komisija identifikuoja subjektus kaip NVO, kur panaudojamas NVO įgyvendinamas ES finansavimas ir ar Komisija skaidriai atskleidė šią informaciją. Mes apėmėme pagrindines politikos sritis, kuriose NVO įgyvendina ES lėšas, daugiausia dėmesio skirdami didžiausiai sričiai – išorės veiksmams.

III

Mes padarėme išvadą, kad Komisija NVO įgyvendinamų ES lėšų atžvilgiu nebuvo pakankamai skaidri.

NVO statuso pripažinimas Komisijos apskaitos sistemoje, kuris yra grindžiamas savideklaracija, ir nedidelis Komisijos taikomų patikrų skaičius lemia tai, kad subjekto klasifikavimas kaip NVO yra nepatikimas.

Išorės veiksmų srityje mes nustatėme, kad Komisijos vykdoma NVO vadovaujamų projektų atranka yra iš esmės skaidri. Tačiau įvairios Komisijos tarnybos nevienodai taikė antrinių dotacijų skyrimo procedūras; be to, audituotų NVO atrankos procedūros, kurias vykdė JT organai, ne visada buvo skaidrios.

Duomenys, surinkti apie NVO įgyvendintas ES lėšas, nėra nuoseklūs. Pavyzdžiui, Komisija neturėjo išsamios informacijos išorės veiksmų srityje. Taip nutiko, pavyzdžiui, tarptautinių NVO tinklų ir netiesiogiai valdomų projektų atveju. Be to, netiesioginio valdymo srityje informacijos nebuvimas trukdė Komisijai tikrinti deklaruotas išlaidas.

VII

Informacija apie NVO įgyvendinamas ES lėšas yra skelbiama keliose sistemose, tačiau atskleista informacija yra ribota. Išorės veiksmų srityje Komisija paprastai pranešdavo duomenis apie humanitarinę ir vystymosi pagalbą laikydamasi tarptautinių skaidrumo standartų.

VIII

Penkių iš šešių audituotų projektų atveju JT organai neskelbė su NVO sudarytų sutarčių arba jas skelbė tik iš dalies, o Komisija netikrino, kaip JT organai šios prievolės laikosi.

Remdamiesi šioje ataskaitoje pateiktomis pastabomis, mes parengėme keletą rekomendacijų, skirtų padidinti NVO įgyvendinamų ES lėšų skaidrumą. Mes rekomenduojame Komisijai:

pagerinti informacijos apie NVO patikimumą savo apskaitos sistemoje;
patikrinti, kaip taikomos taisyklės ir procedūros, susijusios su antrinių dotacijų skyrimu NVO;
pagerinti gaunamą informaciją apie NVO įgyvendinamas ES lėšas ir
priimti vienodą duomenų apie NVO skirtas lėšas skelbimo metodą ir patikrinti, kaip išsamiai ir tiksliai JT organai skelbia duomenis apie sutarčių skyrimą nevyriausybinėms organizacijoms, naudojančioms ES lėšas.

Įvadas

NVO samprata

Vis didėja susidomėjimas NVO skaidrumu ir jų finansavimu. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas šia tema jau paskelbė keletą tyrimų¹ ir ataskaitos „Iš ES biudžeto finansuojamų nevyriausybinių organizacijų kontrolė“ projektą².

Nevyriausybinės organizacijos yra svarbūs ES biudžeto vykdymo subjektai. Komisija bendradarbiauja su NVO, kaip ir su kitais partneriais, rengdama, įgyvendindama ir stebėdama programas daugelyje ES politikos sričių. Visų pirma tai vystymosi ir humanitarinės pagalbos sritis, tačiau taip pat – aplinkos, mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros sritys. Tačiau šiuo metu Europos Sąjungoje nėra bendros NVO apibrėžties (žr. 1 langelį).

1 langelis

Kas yra NVO?

Nors terminas NVO yra plačiai naudojamas, tarptautiniu lygmeniu nėra visuotinai priimtos jo apibrėžties³. ES viduje NVO statusą kai kuriose valstybėse narėse nulemia organizacijos teisinė forma, o kitose jis priklauso nuo jos vykdomos veiklos pobūdžio.

1997 m. Komisijos komunikate išskirtos penkios NVO savybės⁴. Tos savybės yra: 1) jos yra formalaus ar institucinio pobūdžio savanoriškos organizacijos; 2) jos nedalija jokio pelno; 3) jos yra nepriklausomos nuo valdžios institucijų; 4) jos nėra valdomos siekiant asmeninio praturtėjimo; ir 5) jų veikla turi bent iš dalies atitikti bendrąjį interesą.

ES finansavimas ir NVO

Paprastai NVO gauna ES lėšas tuomet, kai veikia kaip įgyvendinimo dalyviai, kitaip sakant, kai jos vykdo programas ir projektus Komisijos vardu⁵. NVO taip pat galėtų būti galutinėmis ES veiksmų naudos gavėjomis, pavyzdžiui, įgyvendinant programas, skirtas stiprinti pilietinę visuomenę.

Remiantis Komisijos apskaitos sistema (ABAC), per 2014–2017 m. laikotarpį lėšos, skirtos įgyvendinti nevyriausybinėms organizacijoms, pasiekė 11,3 milijardo eurų (žr. 1 pav.). Tačiau, kaip pamatysime šios ataskaitos pastabų skirsnyje, šis skaičius yra tik įvertis.

1 pav.

2014–2017 m. nevyriausybinėms organizacijoms skirtos ES lėšos, kaip parodyta Komisijos apskaitos sistemoje

Daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijos ir Europos plėtros fondai		Nevyriausybinėms organizacijoms įsipareigotos sumos Laikotarpis: 2014–2017 (milijonais eurų)	Iš viso įsipareigotų sumų Laikotarpis: 2014-2017 (milijonais eurų)	Nevyriausybinėms organizacijoms įsipareigotų sumų procentinė dalis
1.1	Pažangus ir integracinis augimas / Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	4 032	79 909	5,05 %
1.2	Pažangus ir integracinis augimas / Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	19	209 214	0,01 %
2	Tvarus augimas: gamtos ištekliai	248	241 044	0,10 %
3	Saugumas ir pilietybė	350	12 793	2,74 %
4	Europos vaidmuo pasaulyje	5 448	40 978	13,29 %
-	Europos plėtros fondai	1 217	17 833	6,82 %
	Iš viso	11 314	601 771	1,88 %

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis DG BUDG pateiktais duomenimis.

Pagal ABAC didžioji NVO skirtų lėšų dalis teko išorės veiksmams. Šioje srityje NVO gavo lėšas pagal daugiametės finansinės programos (DFP) 4 išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“ ir iš Europos plėtros fondo (žr. 1 pav.). Atitinkamos Komisijos tarnybos yra Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DG DEVCO), Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas (DG NEAR), Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas (DG ECHO) ir Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI) (žr. 2 pav.).

2 pav.

2014–2017 m. NVO skirtos lėšos pagal Komisijos tarnybas

Komisijos tarnybos	Nevyriausybinėms organizacijoms įsipareigotos sumos Laikotarpis: 2014-2017 (milijonais eurų)
DG ECHO	2 904
DG DEVCO	2 768
DG RTD	884
DG EAC	875
ERCEA	824
DG NEAR	783
REA	452
KITOS*	1 824
Iš viso	11 314

* CNECT, IEEA, INEA, FPI, EACEA, ENV, EMPL, JUST, GROW, HOME, ENER, PHAE, FISMA IR KITOS

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis DG BUDG pateiktais duomenimis.

Skaidrumo samprata

Skaidrumas yra vienas iš ES biudžetui taikomame finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų. Jis reikalauja, kad Komisija tinkamu būdu ir laiku pateiktų informaciją apie iš Sąjungos biudžeto finansuojamų lėšų gavėjus, įskaitant kai šios lėšos skiriamos remti NVO įgyvendinamus veiksmus⁶. Platesniu požiūriu, skaidrumas turėtų apimti visą procesą ir visus įgyvendinimo etapus nuo NVO vadovaujamų veiksmų atrankos iki informacijos apie šiuos veiksmus rinkimo ir tos informacijos atskleidimo.

Be to, išorės veiksmų srityje skaidrumas yra vienas svarbiausių ir seniausių principų, kuriuo paremtas paramos vystymuisi veiksmingumas. Pagerinus skaidrumą tarp visų susijusių suinteresuotųjų šalių taip pat pagerėja paramos teikėjų koordinavimas ir visų naudos gavėjų, įskaitant NVO, atskaitomybė (žr. 2 langelį).

2 langelis

Išorės veiksmų skaidrumas

ES patvirtino savo tarptautinius įsipareigojimus dėl pagalbos skaidrumo 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo, 2007 m. Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos, 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkėje ir 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystėje. Vykstant Pusano forumo parengiamiesiems darbams, ES Taryba priėmė „ES bendrąją pozicija ketvirtajam aukšto lygio forumui dėl pagalbos veiksmingumo“, į kurią buvo įtraukta ES skaidrumo garantavimo priemonė⁷. Vėliau, 2017 m. birželio mėn., Komisija ir valstybės narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis skaidrumo principo Europos konsensuse dėl vystymosi⁸.

Audito apimtis ir metodas

ES lėšos, kurias Komisija skiria įgyvendinti nevyriausybinėms organizacijoms, dažnai turi pereiti keletą pakopų. Dėl to kyla nepakankamo skaidrumo rizika, ypač vykdant kandidatų finansavimui gauti atranką. Taip pat yra rizika, kad Komisijai teikiama informacija apie finansavimo sumas ir tikslą bus neišsami ar nepatikima, bei rizika, kad ne visų rūšių NVO bus traktuojamos vienodai.

Pagrindinis mūsų audito tikslas buvo įvertinti ES lėšų, dėl kurių sudarytos sutartys su NVO, skaidrumą. Kad pasiektume šį tikslą, mes pirmiausia įvertinome, kaip Komisija identifikuoja subjektus kaip NVO; po to įvertinome, kur buvo panaudotos NVO įgyvendintos ES lėšos, ir ar Komisija skaidriai atskleidė šią informaciją.

Mes užsibrėžėme atsakyti į šį klausimą: Ar NVO įgyvendintas ES finansavimas yra skaidrus? Kad atsakytume, pagrindinį audito klausimą išskaidėme į tris konkretesnius klausimus:

Ar patikimai Komisija identifikuoja subjektus kaip NVO?
Ar skaidriai atrenkamos NVO įgyvendinti ES finansuojamus veiksmus išorės veiksmų srityje?
Ar Komisija tinkamai surenka ir atskleidžia informaciją apie ES finansavimą, skiriamą NVO?

Mes išnagrinėjome, kaip Komisija identifikavo NVO savo sistemose (kad atsakytume į pirmą konkretesnį klausimą). Mes įvertinome NVO atrankos skaidrumą, kai Komisija tiesiogiai sudarė sutartis su NVO ir kai ES lėšos buvo skiriamos kaip antrinės dotacijos (kad atsakytume į antrą konkretesnį klausimą). Mes taip pat įvertinome, ar Komisija tinkamai rinko, tikrino ir atskleidė informaciją apie veiksmus, kuriuos įgyvendino NVO (kad atsakytume į trečią konkretesnį klausimą).

Mes aprėpėme pagrindines politikos sritis pagal nevyriausybinėms organizacijoms įsipareigotų lėšų kiekį (žr. 2 pav.); tai visų pirma pagrindiniai su išorės veiksmais susiję generaliniai direktoratai (DG ECHO, DG DEVCO ir DG NEAR) ir dar du generaliniai direktoratai, kurie nevyriausybinėms organizacijoms skiria reikšmingas sumas – Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas (DG RTD) ir Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (DG EAC). Auditas taip pat apėmė Aplinkos generalinį direktoratą (DG ENV), kadangi šis generalinis direktoratas turi specialią programą, skirtą teikti paramą nevyriausybinėms organizacijoms aplinkos ir klimato politikos srityje. Galiausiai, mes taip pat įtraukėme į audito apimtį Biudžeto generalinį direktoratą (DG BUDG), kadangi jis yra atsakingas už Komisijos apskaitos sistemą, naudojamą teikti ataskaitas apie NVO finansavimą.

Mes surinkome įrodymų atlikdami dokumentų peržiūras ir surengdami pokalbius keliuose Komisijos GD (DG BUDG, DG DEVCO, DG NEAR, DG ECHO, DG RTD, DG EAC ir DG ENV), taip pat Mokslinių tyrimų vykdomojoje įstaigoje (REA), Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomojoje įstaigoje (EACEA) ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomojoje įstaigoje (EASME).

Daugiausia dėmesio skyrėme visų pirma išorės veiksmų sričiai, kadangi joje, pagal Komisijos apskaitos sistemą, nevyriausybinėms organizacijoms įsipareigota daugiausia ES lėšų (žr. 1 pav.). Mes nagrinėjome NVO įgyvendinamų veiksmų atrankos procedūras, priemones, naudojamas informacijai apie NVO finansavimą rinkti, ir atitinkamą šios informacijos atskleidimą.

Išorės veiksmų srityje daugiausia dėmesio skyrėme nuo 2014 m. įsipareigotoms lėšoms, kad išnagrinėtume dabartinio programavimo laikotarpio veiksmus. Mes išnagrinėjome 14 projektų, kuriuos vykdė NVO tiesioginio valdymo būdu⁹ (žr. I priedą), taip pat 6 projektus, kuriuos įgyvendino JT organai netiesioginio valdymo būdu¹⁰ ir kuriems buvo atrinktos 10 NVO, skiriant joms antrines dotacijas (žr. II priedą).

Šie projektai buvo atrinkti dviem etapais. Pirmiausia mes atrinkome dvi aplankytinas šalis (Etiopiją ir Libaną), remdamiesi tokiais kriterijais kaip atsakingas GD, užregistruotų nevyriausybinėms organizacijoms įsipareigotų lėšų apimtis ir galimybė atlikti audito vizitą. Po to, mes sudarėme audituotinų projektų imtį, remdamiesi tokiais kriterijais kaip biudžetų dydis, pasiektas įgyvendinimo lygis, finansavimo priemonių įvairovė, taikyti valdymo būdai ir įvairūs įgyvendinimo lygiai, kuriuose dalyvavo NVO.

Mes atlikome audito vizitus Etiopijoje ir Libane 2018 m. vasario mėn. vietiniuose DG ECHO biuruose, ES delegacijose, keleto JT organų šalių biuruose, taip pat susitikome su tarptautinių ir vietos NVO atstovais, dalyvavusiais įgyvendinant ES finansuojamus projektus.

Pastabos

Komisija nepatikimai identifikuoja subjektus kaip NVO savo sistemose

Mes išnagrinėjome įvairias procedūras, kurias Komisijos tarnybos taiko registruodamos savo sistemose nevyriausybines organizacijas, kurios gali būti renkamos įgyvendinti ES lėšas. Mes patikrinome, ar buvo specialiai NVO skirtų sistemų ir programų, ar jos skyrėsi įvairiose mūsų lankytose tarnybose, kaip jos buvo naudojamos ir kaip subjektai buvo pripažįstami ir registruojami kaip NVO Komisijos sistemose.

Dauguma atvejų tinkamumas gauti ES finansavimą nepriklauso nuo NVO statuso

Paprastai NVO teikia paraiškas Komisijai dėl finansavimo taip pat, kaip ir kitos ES lėšas įgyvendinančios organizacijos. Taip yra todėl, kad ES biudžetui taikomame finansiniame reglamente nėra daroma skirtumo tarp NVO ir kitų naudos gavėjų. Be to, Komisija neturi specialiai NVO skirtos strategijos ir jos tarnybos neturi bendrų NVO apibūdinančių kriterijų.

Tik du iš audituotų generalinių direktoratų turi programas, skirtas išimtinai NVO:

DG ENV turi veiksmų programą, apimančią veiklos dotacijas, skirtas remti NVO aplinkos ir klimato srityse. Šia prasme jis laikosi nuomonės¹¹, kad NVO yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris yra nepriklausomas tiek finansine, tiek politine prasmėmis, visų pirma vyriausybės ir valdžios institucijų atžvilgiu, taip pat politinių ar komercinių interesų atžvilgiu, ir kuri yra teisiškai įregistruota.
DG ECHO humanitarinę pagalbą vykdo per keletą NVO, su kuriomis jis yra sudaręs partnerystės pagrindų susitarimus. Jis vadovaujasi apibrėžtimi, nustatyta Tarybos reglamente Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos, kurioje sakoma, kad NVO, kurioms galima skirti finansavimą, turi būti pelno nesiekiančios nepriklausomos organizacijos valstybėje narėje, įsteigtos pagal joje galiojančius įstatymus¹².

Komisija, registruodama NVO apskaitos sistemoje, atlieka tik ribotas subjektų savideklaracijų patikras

Iki šiol nėra bendros pareiškėjų registravimo sistemos

Pareiškėjai ES finansavimui gauti, įskaitant NVO, privalo užsiregistruoti, kad galėtų teikti paraišką lėšoms gauti įvairiose politikos srityse. Tačiau mūsų audituoti generaliniai direktoratai dar neturi bendros pareiškėjų registravimo sistemos (žr. 3 langelį).

3 langelis

Įvairiose Komisijos tarnybose naudojamų pareiškėjų registravimo sistemų pavyzdžiai

DG DEVCO ir DG NEAR naudoja galimų pareiškėjų duomenų registravimo internete programą Potential Applicant Data On-Line Registration (PADOR) – tai internetinė sistema, kurioje registruojasi ir reguliariai atnaujina duomenis paraiškas dėl finansavimo teikiančios organizacijos.

DG RTD ir DG EAC naudoja vienintelio registravimo sistemą (angl. Unique Registration Facility, URF) – tai registracijos paslauga, skirta finansavimui pagal programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“, „ES pagalbos savanorių iniciatyva“ ir „Horizontas 2020“.

DG ENV atveju, pareiškėjai teikia savo pasiūlymus naudodamiesi internetine priemone eProposal arba prašymo formomis (tam tikroms projektų rūšims, įskaitant veiklos dotacijas NVO).

Kadangi šios sistemos nėra tarpusavyje susietos, NVO turi registruotis atskirai kiekviename GD, su kuriuo ji sąveikauja.

Komisija šiuo metu rengia projektą „Bendra keitimosi elektroniniais duomenimis vieta“ (angl. Single Electronic Data Interchange Area, SEDIA), kuri turės teikti pareiškėjams, kandidatams ir konkurso dalyviams su Komisijos tarnybomis susisiekti leidžiančią vieną bendrą prieigą. Ji bus naudojama ir pirkimams, ir dotacijų procedūroms.

Komisija tik ribotu mastu tikrina, ar teisingai subjektai registruojami kaip NVO

Kai registruotas pareiškėjas dėl finansavimo kreipiasi į Komisiją pirmą kartą, jis pats deklaruoja tam tikrus duomenis. Komisija tikrina pareiškėjo pateiktą informaciją įvairiose registravimo sistemose ir sukuria juridinio asmens kortelę ABAC sistemoje.

ABAC sistemoje juridiniai subjektai gali būti pažymėti kaip NVO. Kad galėtų būti priskirta šiai kategorijai, organizacija, registruodamasi vienoje iš šių sistemų, privalo pati deklaruoti, jog ji yra NVO. Tam, kad juridinis asmuo būtų pripažintas NVO, prieš tai jis privalo būti priskirtas privačių ir pelno nesiekiančių organizacijų kategorijai. Komisijos tvirtinančiosios tarnybos patikrina šios sąlygos vykdymą. Be šio patikrinimo jos neatlieka jokios papildomos patikros, susijusios su organizacijos kvalifikavimu kaip NVO, nebent generaliniai direktoratai padaro šį kvalifikavimą dalyvavimo kvietime teikti pasiūlymus kriterijumi¹³.

Tai, kad nėra tikrinimas NVO statusas, padaro nepatikimą Komisijos informaciją apie nevyriausybinėms organizacijoms suteiktą finansavimą. Pavyzdžiui, DFP 1.1 „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ atveju, didžiausi naudos gavėjai, pažymėti kaip NVO ABAC sistemoje, dažniausiai yra mokslinių tyrimų institutai ir universitetai, įskaitant vieną kooperatinę bendrovę. Šios rūšies subjektai negali būti visada laikomi NVO. Nepaisant to, kad terminai „NVO“ ir „PVO“ (Pilietinės visuomenės organizacijos) dažnai vartojami kaip sinonimai, NVO tėra PVO pogrupis, kadangi PVO aprėpia didesnę organizacijų grupę, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų institutus ar kooperatyvus¹⁴.

Be to, kadangi ABAC sistemoje laukelis NVO nėra privalomas, Komisija ne visuomet identifikuoja visas NVO kaip tokias savo informacinėse sistemose. Pavyzdžiui, dviejuose audituotuose projektuose¹⁵ dvi dalyvaujančios NVO nebuvo pažymėtos kaip NVO ABAC sistemoje, nors yra registruotos kaip NVO pareiškėjų registravimo sistemoje (PADOR).

Išorės veiksmų srityje NVO vadovaujamų projektų atranka buvo iš esmės skaidri, tačiau kai ją vykdė trečiosios šalys, būta trūkumų

Komisijos vykdoma NVO vadovaujamų projektų atranka buvo iš esmės skaidri

Mes auditavome NVO vadovaujamų išorės veiksmų politikos srities projektų, kuriuos tiesiogiai valdė Komisija, imtį (žr. I priedą). Mes įvertinome atrankos procesų skaidrumą patikrindami, ar vykdyta veikla ir nustatyti tikslai atitiko strategijas, ar atrankos procedūros buvo patikimos, gerai dokumentuotos bei pagrįstos aiškiais atrankos kriterijais, taip pat, ar buvo deramai pasinaudota ankstesne NVO patirtimi. Vertinimo santrauka pateikta III priede.

Atrankos procesus, kuriuos nagrinėjome vystomosios pagalbos srityje, daugiausia sudarė kvietimai teikti pasiūlymus¹⁶. Jie atitiko Finansinio reglamento reikalavimus ir Komisijos strategijas, juose iš esmės buvo naudojami aiškūs atrankos kriterijai, kurie buvo pateikti visoms suinteresuotosioms šalims, ir užtikrino vienodas sąlygas pareiškėjams.

Mes aptikome skaidrumo trūkumų nagrinėtuose DG ECHO 2014, 2015 ir 2016 metais vykdytuose atrankos procesuose. Audito Rūmai jau buvo nurodę su atrankos procedūrų dokumentavimu susijusių trūkumų savo ankstesnio audito ataskaitoje¹⁷. Po to, DG ECHO ėmėsi taisomųjų priemonių, kurių pagrindu buvo parengtas veiksmų planas ir sukurtas naujas glausto vertinimo modelis 2017 metams, kuris 2018 metais buvo peržiūrėtas ir kuris buvo skirtas geriau atspindėti konkretų kiekvieno atrankos kriterijaus vertinimą.

Vienas iš kriterijų, kurį savo atrankos procedūrose taiko DG DEVCO ir DG NEAR, yra pareiškėjo operacinis pajėgumas. Šį pajėgumą vertinimo komitetai vertina remdamiesi pareiškėjų deklaruota ankstesne patirtimi, tačiau retai reikalauja jos įrodymų. Be to, DG ECHO ankstesnę patirtį laiko svarbiu vertinimo kriterijumi.

Komisija ne visuomet tikrina ankstesnės patirties deklaracijų tikslumą, kadangi jos valdymo informacinėse sistemose nėra laikoma visa svarbi informacija apie gautą finansavimą ir NVO vykdytus veiksmus. Todėl ši informacija atrankos tikslais gali būti panaudota tik gana ribotu mastu.

Mes konstatavome, kad Komisija dviejų audituotų projektų atveju priėmė su jų atranka susijusius nenuoseklumus ir neteisingas ankstesnės patirties deklaracijas¹⁸.

Antrinių dotacijų skyrimas trečiosioms šalims ne visuomet buvo skaidrus

Mes išnagrinėjome, kaip skaidriai buvo atrenkamos NVO, kai atranka nebuvo tiesiogiai vykdoma Komisijos. Mes patikrinome, ar įvairios Komisijos tarnybos nuosekliai taikė procedūras, skirtas užtikrinti skaidrias atrankos procedūras NVO, kurioms skiriamos antrinės dotacijos. Be to, mes įvertinome, ar šios tarnybos, atrinkdamos NVO, užtikrino vienodas sąlygas pareiškėjams, ar jos pasinaudojo ankstesne patirtimi, kad pagerintų atranką, ir ar įvertino NVO gebėjimą įgyvendinti finansuojamas priemones.

Įvairios Komisijos tarnybos nevienodai taiko antrinių dotacijų procedūras

Taikant tiesioginį valdymą, kai Komisija sudaro susitarimus dėl dotacijų su rangovais, įskaitant NVO, arba kai ji priima sprendimus dėl dotacijų jų atžvilgiu, abi šalis sieja teisinis santykis. Tačiau atskirais atvejais, ES lėšos yra skiriamos kaip antrinės dotacijos trečiosioms šalims. Taikant tokį antrinį dotavimą, būtina laikytis tam tikrų konkrečių ir skaidrių sąlygų¹⁹, pavyzdžiui, trečiajai šaliai išmokama suma negali viršyti 60 000 eurų, išskyrus, kai pagrindinis veiksmo tikslas yra finansinė parama²⁰.

Nors dauguma audituotų Komisijos tarnybų²¹ nuosekliai taiko bendrąsias Finansinio reglamento taisykles ir Biudžeto generalinio direktorato paskelbtas rekomendacijas dėl dotacijų, DG ECHO jas interpretuoja skirtingai. Remdamasis būtinumu atspindėti konkrečius humanitarinės pagalbos poreikius ir ypatumus, DG ECHO mano, kad pagrindinis visų dotuojamų veiksmų, kurie pavedami įgyvendinantiems partneriams, tikslas yra užtikrinti finansinę paramą trečiosioms šalims. Tai reiškia, kad praktiškai jie netaiko 60 000 eurų viršutinės ribos, kadangi laikoma, kad visos antrinės dotacijos atitinka pirmiau cituotą išimtį.

Toks išaiškinimas leidžia skirti antrines dotacijas, neribojant sutartinės sumos ar papildomų įgyvendinimo pakopų skaičiaus. Tokių apribojimų nebuvimas DG ECHO paveikia antrinių dotacijų skaidrumą.

JT organų taikomos NVO atrankos procedūros ne visuomet buvo skaidrios

Taikant netiesioginį valdymą, JT organas, teikiantis paraišką dėl ES lėšų, privalo įrodyti savo finansinio valdymo ir ES finansinių interesų saugojimo gebėjimą, prilygstantį Komisijos gebėjimui. Jei jis tą gebėjimą įrodo, jis gali atrinkti savo įgyvendinančiuosius partnerius (antrinėms dotacijoms) pagal savo paties taisykles ir procedūras²².

Mes nustatėme, kad pusėje mūsų audituoti atrinktų projektų, kuriems taikomas netiesioginis valdymas (žr. II priedą), JT organų taikomos NVO atrankos procedūros nebuvo skaidrios. Tačiau Komisija jas buvo įvertinusi teigiamai. Šiais trim atvejais²³ JT organai tiesiogiai skyrė antrines dotacijas NVO, nesilaikydami savo pačių vidaus procedūrų (žr. 4 langelį).

4 langelis

Atrankos proceso, kurį vykdė trečioji šalis, nesilaikydama savo pačių vidinių atrankos taisyklių, pavyzdys

JT organui paskirto 20 projekto tikslas buvo pagerinti piemenų bendruomenių atsparumą, teikiant geresnes gyvūnų sveikatos paslaugas Etiopijos ganyklų vietovėse. Dvi antrines dotacijas gavusios NVO atliko kai kurias šio projekto sudėtines dalis. Atrankos procedūra, kurią JT organas taikė abiem atvejais, buvo tiesioginis skyrimas.

Pagal šio JT organo vidaus gaires, tiesioginiai skyrimai gali būti taikomi tik tam tikromis sąlygomis. Šiais atvejais sąlyga, kuria buvo pasiremta pateisinti tiesioginį skyrimą buvo tai, kad vyriausybė naudos gavėja jau buvo patikėjusi šioms NVO atlikti šią paslaugą. Tačiau šios NVO pasirašė susitarimą dėl vykdymo su regionine vyriausybe tik po to, kai JT organas jas atrinko. Todėl šios sąlygos dėl tiesioginio skyrimo laikomasi nebuvo.

Komisija ne visuomet tinkamai surenka ir patikrina informaciją apie NVO įgyvendinamas ES lėšas

Mes vertinome, ar Komisija žinojo, kaip buvo panaudotos NVO įgyvendinamos lėšos, ir ar ši informacija buvo tinkamai surinkta ir patikrinta. Kad tuo įsitikintume, domėjomės, ar Komisija turėjo išsamią informaciją apie visas finansuojamas NVO, visų pirma apie jų vykdytą veiklą ir gautas lėšas, ir ar tai informacijai surinkti buvo įdiegtos tinkamos sistemos. Mes taip pat pasidomėjome, ar ši informacija leido Komisijai patikrinti deklaruotas išlaidas.

Komisijos sistemose ne visuomet užregistruojama informacija apie visų sutarties naudos gavėjų gautas lėšas

Mes nustatėme, kad mūsų audituotos Komisijos tarnybos valdė dotacijas naudodamos skirtingas sistemas, kurios talpino nevienodą turimos informacijos apie naudos gavėjams skirtą finansavimą kiekį (žr. mūsų pavyzdžius 5 langelyje).

5 langelis

Informacija, surinkta įvairiose Komisijos sistemose

DG RTD naudojama dotacijų valdymo sistema leidžia rinkti ir tvarkyti informaciją apie kiekvieno dalyvio gautas lėšas.

Panašiai ir EACEA naudojamoje sistemoje registruojamas lėšų pasiskirstymas pagal visas dalyvaujančias organizacijas, kurios buvo pateikusios šią informaciją paraiškos formoje. Dotacijų valdymo sistema, taikoma nacionalinių agentūrų valdomiems projektams, taip pat talpina informaciją apie gautas lėšas pagal kiekvieną organizaciją naudos gavėją.

DG ENV atveju lėšų pasiskirstymą pagal kiekvieną keliems naudos gavėjams skirtos dotacijos partnerį²⁴ galima gauti LIFE programai taikomoje dotacijų valdymo sistemoje, tačiau tik popierine forma ir dėl to jos negalima analizuoti ir tvarkyti.

DG ECHO sistemoje pateikta informacija apima įrašus apie biudžeto dalį, skirtą kiekvienam įgyvendinančiam partneriui. Tačiau šioje sistemoje visiškai neregistruojamos vėliau skirtos antrinės dotacijos.

Finansinės ataskaitos šablonas, kurį naudoja DG DEVCO ir DG NEAR, leidžia teikti konsoliduotą ataskaitą projekto lygmeniu su pasiskirstymu pagal išlaidų kategoriją. Tačiau jame nėra duomenų, kaip lėšos paskirstomos kiekvienam naudos gavėjui pagal susitarimą dėl dotacijos.

Taigi įvairiose Komisijos tarnybose surenkama informacija nėra nuosekli ir ne visada leidžia užregistruoti lėšas, kurias gauna visi sutarčių naudos gavėjai.

Išorės veiksmų srityje Komisija neturi išsamios informacijos apie visas remiamas NVO

Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo srityje mes nustatėme mūsų imtyje keletą projektų, kai Komisija turėjo neteisingą informaciją apie įvairius finansuojamus veiksmus įgyvendinančius subjektus. Vienas ryškiausių atvejų buvo tarptautinių NVO tinklų projektas, kai Komisija turėjo su įgyvendinančių subjektų struktūra susijusią informaciją, kuri neatitiko jų faktinės organizacijos.

Keturiuose iš mūsų 14 audituotų projektų tiesioginio valdymo srityje²⁵ mes nustatėme, kad susitarimus dėl dotacijų pasirašiusios NVO taikė antrinių dotacijų skyrimo praktiką, patikėdami įgyvendinimą kitiems to paties tinklo subjektams, ir ši informacija nebuvo registruojama Komisijos sistemose (žr. 3 pav.).

3 pav.

12 projekto, įgyvendinto su tarptautinių NVO tinklu, pavyzdys

Šaltinis: EAR.

Trim atvejais iš minėtų 14 projektų²⁶ mes nustatėme, kad partnerių identifikavimas Komisijos sistemose buvo neaiškus, arba buvo nurodomi įvairūs tam pačiam tarptautinių NVO tinklui priklausantys juridiniai subjektai. Todėl informacija apie tai, kurie subjektai įgyvendino veiksmus ir kurie gavo finansavimą, buvo neaiški.

Be to, penkių iš šešių projektų, kuriuos mes išnagrinėjome netiesioginio valdymo srityje²⁷ atveju informacija, kurią Komisija gavo iš JT organų, neleido mums nustatyti, koks buvo gautas finansavimas arba kokią veiklą vykdė kiekviena antrines dotacijas gavusi NVO (žr. III priedas).

Dviejų iš šių penkių projektų atveju Komisija paprašė iš JT organų papildomos informacijos ir paaiškinimo, tačiau jai pateikti atsakymai buvo arba nepatenkinami, arba buvo atsiųsti tik pakartotinai paprašius, po to, kai su projektais susijusi veikla jau buvo užbaigta²⁸.

Netiesioginio valdymo srityje informacijos nebuvimas trukdė Komisijai tikrinti deklaruotas išlaidas

Komisijos netiesiogiai valdomų projektų atveju sutartyse paprastai nurodoma jų bendro biudžeto procentinė dalis (ne didesnė kaip 7 %), skirta pridėtinėms išlaidoms padengti. Penkiais iš šešių mūsų nagrinėtų atvejų²⁹, mes nustatėme, kad pridėtinės išlaidos buvo deklaruotos pagal įvairias įgyvendinimo pakopas, pirmiausia, už įgaliotąjį subjektą, po to – už antrines dotacijas gavusias NVO³⁰.

6 langelis

Netiesioginių išlaidų perdėjimo pavyzdys

20 projekto atveju JT organas skyrė antrines dotacijas dviem NVO. Pasirašytuose susitarimuose biudžetas abiem atvejais apėmė 7 % pridėtinių išlaidų normą. Šios pridėtinės išlaidos vėliau buvo įtrauktos į bendras JT organo Komisijai deklaruotas tiesiogines išlaidas ir buvo naudojamos kaip pagrindas apskaičiuojant 7 % pridėtinių išlaidų, kurių jis prašė. Dėl to buvo deklaruotos perdėtos pridėtinės išlaidos, palyginti su NVO įgyvendinamų veiksmų išlaidomis.

Kadangi trūko tikslios informacijos apie išlaidas, kurias deklaravo antrines dotacijas gavusios NVO, Komisija ne visada galėjo patikrinti visų finansuojamų NVO deklaruojamas išlaidas. Tai trukdė Komisijai nustatyti galimus perdėto deklaravimo atvejus.

Informacija apie NVO įgyvendinamas ES lėšas yra skelbiama keliose sistemose, tačiau atskleista informacija yra ribota

Mes įvertinome, ar Komisija atskleidė išsamią ir savalaikę informaciją apie lėšas, dėl kurių sudarytos sutartys su NVO mūsų audituotose politikos srityse. Išorės veiksmų srityje mes nagrinėjome, ar Komisija, skelbdama informaciją apie NVO įgyvendinamas ES lėšas, laikėsi tarptautinių skaidrumo standartų. Mes domėjomės, ar ji patikrino NVO statusą turinčių trečiųjų šalių, gaunančių antrines dotacijas naudojant ES lėšas, atskleidimo tinkamumą. Be to, audituotų projektų atveju mes patikrinome duomenų, skelbiamų įvairiuose skaidrumo portaluose, nuoseklumą.

Informacija apie sutartis su NVO yra skelbiama Finansinio skaidrumo sistemoje, tačiau yra neišsami

Kiekvienais metais Komisija duomenis apie ES finansavimo gavėjus tiesioginio valdymo srityje visose politikos srityse skelbia savo Finansinio skaidrumo sistemoje (FSS)³¹ (žr. 7 langelį). Skelbdama FSS ex post informaciją apie ES lėšų gavėjus, Komisija vadovaujasi Finansinio reglamento reikalavimais³².

7 langelis.

Informacija, skelbiama Komisijos Finansinio skaidrumo sistemoje

Komisija FSS paskelbė šiuos duomenis:

Lėšas gaunantis (-tys) naudos gavėjas (-ai);
Išlaidų paskirtis;
Naudos gavėjo buvimo vieta;
Išlaidų suma ir rūšis (tik įsipareigojimai);
Finansavimą skirianti atsakinga tarnyba;
ES biudžeto dalis, iš kurios skiriamas finansavimas;
Metai, kuriais suma buvo užregistruota Komisijos sąskaitose.

Šaltinis: https://ec.europa.eu/info/about-european-commission/service-standards-and-principles/transparency/funding-recipients_en

Tačiau FSS nepateikiama išsami informacija apie NVO finansavimą, kadangi:

nėra atskleista informacija apie faktines išmokas;
naudos gavėjų kategorija „NVO“ buvo įtraukta tik 2016 m. ir dar nėra nuosekliai naudojama, kadangi nėra bendrų NVO apibūdinančių kriterijų; ir
nėra atskleisti subjektai, gaunantys finansavimą antrinėmis dotacijomis.

Komisijos tarnybos, atskleisdamos finansavimą FSS, taiko įvairius metodus. Sudarydami sutartis su daug įvairių naudos gavėjų, DG RTD, DG ENV ir DG EAC generaliniai direktoratai (tarpininkaujant EACEA) skelbia visų naudos gavėjų pavadinimus ir įtraukia lėšų paskirstymą. DG ECHO skelbia finansinę sumą ir NVO, su kuria Komisija pasirašė susitarimą dėl dotacijos, pavadinimą; ji neatskleidžia informacijos nė apie jokį kitą įgyvendinantį partnerį, atliekantį dalį veiksmo ar visą veiksmą (žr. 3 pav.). DG NEAR ir DG DEVCO skelbia NVO, su kuriomis Komisija pasirašė susitarimą dėl dotacijos, pavadinimus ir kartu paraiškas teikusiųjų pavadinimus. Tačiau dotacijos suma yra visiškai susieta su pagrindiniu partneriu, nepateikiant paskirstymo pagal naudos gavėjus.

Mes nustatėme, kad visų 14-os tiesioginio valdymo srityje peržiūrėtų projektų atveju, FSS paskelbtos sumos atitiko susitarimuose dėl dotacijų įsipareigotas sumas. Tačiau penkiais atvejais³³, kai kurie paskelbti duomenys, susiję su veiksmo rūšimi ar geografine vietove, ar atsakinga tarnyba buvo neteisingi arba jų nebuvo.

Papildoma informacija, įskaitant rezultatus, yra atskleidžiama skirtinguose skaidrumo portaluose

Be FSS Komisija skelbia informaciją apie finansuojamus veiksmus įvairiose platformose pagal įvairias politikos sritis. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų srityje Komisija atskleidžia informaciją apie savo finansavimą per programą CORDIS, kuri yra vieša saugykla ir portalas, skirtas ES finansuojamiems mokslinių tyrimų projektams ir jų rezultatams³⁴.

Išorės veiksmų srityje Komisija atskleidžia informaciją apie NVO finansavimą per keletą pagalbos skaidrumo internetinių portalų: „EU Aid Explorer“³⁵, ir Europos reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir nelaimes informacinę sistemą (EDRIS – European Emergency Disaster Response Information System)³⁶ ir Finansinio atsekamumo paslaugą (Financial Tracking Service)³⁷. Apskritai informacija apie audituotus projektus atitiko faktiškai suteiktą finansavimą.

Informacija apie humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi paprastai atskleidžiama vadovaujantis tarptautiniais skaidrumo standartais

Komisija praneša duomenis apie humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi vykdydama tarptautinius pagalbos skaidrumo įsipareigojimus. Ji praneša informaciją EBPO kreditorių duomenų teikimo sistemai³⁸, EPBO išankstinio išlaidų planavimo tarnybai³⁹ ir Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos (IATI) registrui⁴⁰, kaip to reikalauja tarptautiniai bendrieji standartai.

Komisija skelbė duomenis apie humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi pagal IATI bendrą standartą, tačiau kai kurie iš šių duomenų buvo netinkami

Komisija atskleidžia duomenis apie humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi pagal bendrą IATI⁴¹ sukurtą standartinę duomenų teikimo sistemą, kuri yra pasaulinė iniciatyva, skirta padidinti vystomojo bendradarbiavimo skaidrumą ir veiksmingumą.

Dažniausiai Komisija duomenis skelbia pagal šį IATI standartą. Tačiau mes nustatėme, kad IATI duomenų teikimas neapima duomenų apie ES patikos fondus ir informacijos apie finansuojamų projektų rezultatus⁴².

Mūsų imties projektų atveju, mes patikrinome IATI naudotojams patogiame interneto portale paskelbtus duomenis su faktiniais duomenimis. Informacija buvo paskelbta apie visus audituotus projektus, tačiau mes nustatėme keletą klaidų sutarčių sumose⁴³, išmokose⁴⁴, ir projektų pabaigos datose⁴⁵ (žr. 8 langelį).

8 langelis

IATI d portale paskelbtuose duomenyse nustatytų klaidų pavyzdžiai

11 projekto atveju IATI (d portale) paskelbta neteisinga išmokų suma. Nurodyta išmokų suma buvo 14 000 000 eurų, tačiau faktinė suma turėjo būti 11 200 000 eurų, kadangi galutinis mokėjimas dar nebuvo atliktas (2018 m. kovo 2 d.).

15 projekto atveju IATI d portale paskelbta sutarties suma buvo nulis, tuo tarpu sutarta suma buvo 2 000 000 eurų, o projekto pabaigos data buvo klaidinga, kadangi ji nebuvo atnaujinta atsižvelgiant į trijų mėnesių pratęsimą.

JT organai paskelbė neteisingą informaciją apie NVO skirtas sutartis

Projektų, kuriems taikomas netiesioginis valdymas, įgyvendinimą Komisija patiki trečiosioms šalims. Tokiais atvejais duomenis apie ES finansuojamas dotacijas atskleisti privalo įgaliotasis subjektas⁴⁶.

Mes patikrinome duomenis, kuriuos įgalioti JT organai paskelbė apie šešis netiesiogiai valdomus mūsų imties projektus (žr. II priedą). Penkiais atvejais mes nustatėme, kad JT organai neskelbė informacijos⁴⁷ apie NVO suteiktas ES finansuojamas dotacijas arba ją skelbė tik iš dalies⁴⁸ (žr. 9 langelį). Be to, Komisija nepatikrino, ar JT organai vykdė šį reikalavimą.

9 langelis

JT organų, kurie neskelbia informacijos apie ES lėšas, suteiktas NVO kaip antrinės dotacijos, pavyzdžiai

Komisija patikėjo vienam JT organui įgyvendinti 18-tą projektą, susijusį su pagalba grynaisiais pinigais ir pabėgėlių identifikavimu Etiopijoje. Tuomet JT organas kai kuriuos veiksmus patikėjo įgyvendinti vienai NVO, tačiau savo interneto svetainėje apie šią antrinę dotaciją neatskleidė jokios informacijos.

Etiopijoje Komisija patikėjo įgyvendinti 19-tą projektą, skirtą paremti prekybos žmonėmis aukų reintegraciją, vienam JT organui. Kai kuriuos projekto veiksmus įgyvendino dvi vietos NVO. Savo interneto svetainėje JT organas paskelbė toli gražu ne visą informaciją apie su šiomis NVO pasirašytas sutartis ir neatskleidė sutartų sumų.

Išvados ir rekomendacijos

Savo audito metu mes išnagrinėjome, ar NVO įgyvendintas ES finansavimas buvo skaidrus. Mes domėjomės, ar Komisija patikimai identifikavo subjektus kaip NVO ir ar ES finansuojamus veiksmus įgyvendinančių NVO atranka buvo skaidri. Mes taip pat išnagrinėjome, ar tinkamai buvo vykdomas informacijos apie NVO surinkimo, tikrinimo ir atskleidimo procesas. Mes apėmėme pagrindines politikos sritis, kuriose NVO įgyvendina ES lėšas, daugiausia dėmesio skirdami didžiausiai finansuojamai sričiai – išorės veiksmams.

Mes padarėme išvadą, kad Komisija NVO įgyvendinamų ES lėšų atžvilgiu nebuvo pakankamai skaidri.

Dauguma atvejų tinkamumas gauti ES finansavimą nepriklauso nuo NVO statuso. NVO statuso pripažinimas Komisijos apskaitos sistemoje, kuris yra grindžiamas savideklaracija, ir nedidelis Komisijos taikomų patikrų skaičius lemia tai, kad subjekto klasifikavimas kaip NVO yra nepatikimas (žr. 18-27 dalis).

Nebuvo visos pareiškėjų finansavimui gauti registravimo sistemos Komisijos lygmeniu. Be to, įvairios pareiškėjams, įskaitant NVO, registruoti naudojamos sistemos nebuvo tarpusavyje susietos (žr. 22 dalį).

1 rekomendacija. Pagerinti informacijos apie NVO patikimumą

Komisija turėtų pagerinti savo veiksmingumą ir ataskaitų teikimo apie ES veiksmus įgyvendinančias NVO skaidrumą. Todėl Komisija, kad gautų tinkamą informaciją ir padarytų patikimesnę savo apskaitos sistemose esančią informaciją apie ES lėšas įgyvendinančias NVO, turėtų:

į savo vidaus gaires dėl juridinių subjektų tvirtinimo įtraukti aiškius NVO identifikavimo ABAC sistemoje kriterijus;
į savo bendrą registravimo sistemą įtraukti reikalavimą (arba galimybę toms NVO, kurios išreiškia nuogąstavimus dėl saugumo), kad pareiškėjai ES finansavimui gauti patys deklaruotų save kaip NVO, ir patys nurodytų kriterijus, kuriais remiantis galima teigti, jog organizacija yra NVO.

Terminas: 2020 m. pabaiga.

Išorės veiksmų srityje mes nustatėme, kad Komisijos vykdoma NVO vadovaujamų projektų atranka yra iš esmės skaidri. Tačiau kai kuriais atvejais buvo trūkumų. (žr. 28-33 dalis).

Mes nustatėme, kad Įvairios Komisijos tarnybos nevienodai taikė antrinių dotacijų procedūras. DG ECHO plačiau nei kiti generaliniai direktoratai interpretavo taisykles, susijusias su finansine parama trečiosioms šalims ir leido taikyti kelias įgyvendinimo pakopas neribojant antrinių dotacijų sumų (žr. 35 ir 37 dalis).

NVO atrankos procedūros, kurias vykdė JT organai, ne visada buvo skaidrios (žr. 38 ir 39 dalis).

2 rekomendacija. Patikrinti, kaip taikomos antrinių dotacijų skyrimo taisyklės

Tais atvejais, kai veiksmo įgyvendinimas tiesioginio valdymo srityje reikalauja taikyti antrines dotacijas, Komisija turėtų:

įvairiose savo tarnybose taikyti nuoseklų galiojančių Finansinio reglamento taisyklių interpretavimą, atsižvelgdama į sektorių ypatumus; pavyzdžiui, kai veiksmo įgyvendinimas reikalauja finansinės paramos trečiajai šaliai, tokios paramos sąlygos turėtų būti nustatytos susitarime dėl dotacijos laikantis 2018 m. Finansinio reglamento nuostatų.

Kai JT organai atrenka naudos gavėjus netiesioginio valdymo srityje, Komisija turėtų:

patikrinti, ar JT organai teisingai taiko savo įgyvendinančių partnerių atrankos taisykles ir procedūras.

Terminas: nuo 2019 m. vidurio.

Komisija ne visuomet tinkamai surinkdavo ir patikrindavo informaciją apie NVO. Antai šios sistemos ne visuomet leidžia užregistruoti visų sutarties naudos gavėjų gaunamas lėšas (žr. 41-42 dalis).

Išorės veiksmų srityje Komisija ne visuomet turėjo išsamią informaciją apie visų įgyvendinančių subjektų gautą finansavimą ir vykdytus veiksmus. Taip nutiko, pavyzdžiui, tarptautinių NVO tinklų ir netiesiogiai valdomų projektų atveju. Be to, netiesioginio valdymo srityje informacijos nebuvimas trukdė Komisijai tikrinti deklaruotas išlaidas (žr. 43-49 dalis).

3 rekomendacija. Pagerinti informacijos apie NVO įgyvendinamas lėšas patikimumą

Kad pagerintų informaciją apie finansuojamas NVO, Komisija turėtų:

pasirūpinti, kad įvairios dotacijų valdymo sistemos galėtų registruoti visų sutartis su ES sudariusių naudos gavėjų (o ne vien pagrindinio naudos gavėjo) gaunamą finansavimą, ir kad šią informaciją galima būtų naudoti analizei atlikti ir duomenims tvarkyti;

Išorės veiksmų srityje Komisija turėtų pagerinti lėšų atsekamumą:

tarptautinių NVO tinklų įgyvendinamų veiksmų atveju – identifikuodama savo sistemose faktiškai finansuojamus veiksmus įgyvendinančius subjektus;
projektų, kuriuos netiesioginio valdymo srityje įgyvendina JT organai, atveju – tikrindama, ar teikiama pakankamai informacijos apie finansuojamų NVO deklaruojamas netiesiogines išlaidas, kas leistų įvertinti visų įgyvendinimo partnerių deklaruotas išlaidas.

Terminas – 2021 m. vidurys.

Informacija apie NVO įgyvendinamas ES lėšas yra skelbiama keliose sistemose, tačiau atskleista informacija yra ribota, išskyrus išorės veiksmų srityje (žr. 51-56 dalis)

Komisija paprastai atskleisdavo duomenis apie humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi pagal tarptautinius skaidrumo standartus, tačiau kai kurie iš šių duomenų buvo netinkami (žr. 58-60 dalis).

Penkiais atvejais įgalioti JT organai neskelbė su NVO sudarytų sutarčių arba jas skelbė tik iš dalies, o Komisija netikrino, kaip JT organai šios prievolės laikosi (žr. 62 dalį).

4 rekomendacija. Standartizuoti skelbiamą informaciją ir pagerinti jos tikslumą

Komisija turėtų:

priimti vienodą požiūrį tarp visų tarnybų į duomenų skelbimą per Finansinio skaidrumo sistemą, užtikrinant, kad visi sutartis su ES sudarę dotacijų gavėjai būtų atskleidžiami kartu su gauto finansavimo suma.

Terminas – 2021 m. vidurys.

Išorės veiksmų srityje Komisija turėtų:

toliau didinti atitiktį tarptautiniams pagalbos skaidrumo standartams – teikdama duomenis apie finansuojamų projektų rezultatus ir duomenis apie ES patikos fondus;
tikrinti, kaip JT organai vykdo savo įsipareigojimą tinkamai atskleisti skirtas sutartis su ES finansavimu.

Šią ataskaitą priėmė V kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Lazaros S. LAZAROU, 2016 m. gruodžio 5 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Terminas – 2021 m. pabaiga.

Europos Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Priedai

I priedas

Audituoti tiesiogiai valdomi projektai

	GD	Nr.	Nuoroda į sutartį	Sutarties pavadinimas	Rangovas	Suma (eurais)	Įgyvendinimo datos
Libanas	DG ECHO	1	ECHO/SYR/BUD/2016/91 034	Teikti daugiafunkcę pagalbą grynaisiais pinigais pažeidžiamiems Sirijos pabėgėliams Libane	Tarptautinė NVO	31 050 000	2016 06 01–2017 05 31
		2	ECHO/SYR/BUD/2014/91 020	Skubi intervencija, skirta nuo Sirijos krizės nukentėjusiems labiausiai pažeidžiamiems asmenims (4 etapas)	Tarptautinė NVO	5 500 000	2014 07 01–2015 03 31
		3	ECHO/SYR/BUD/2016/91 024	Skubi saugos pagalba dėl konfliktų ir perkėlimo nukentėjusiems pabėgėliams bei priimančių šalių gyventojams Libano Šiaurės ir Bekos regionuose	Tarptautinė NVO	1 500 000	2016 04 01–2017 04 30
	DG NEAR	4	2015/364–146	Pagerinti neužteršto vandens tiekimą ir šiukšlių tvarkymą pažeidžiamiems gyventojams, nukentėjusiems nuo Sirijos krizės Pietų Libane	Tarptautinė NVO	2 110 823	2015 09 17–2017 09 16
		5	2013/282–595	Inicijuoti bendrą požiūrį į pagalbą migrantams bei pabėgėliams ir jų emancipavimą per visą migracijos ciklą Libane	Tarptautinė NVO	1 914 506	2013 07 31–2016 07 30
		6	2014/350–232	Teisminių institucijų nepriklausomumas Libane: socialinis prioritetas	Vietos NVO	1 000 000	2014 10 16–2018 05 15
		7	2015/371–135	Sustiprinti Libano pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) balsą, reikalaujant įtraukaus tvaraus vystymosi žemės ūkio ir aplinkos srityse Šiaurės Libane	Tarptautinė NVO	470 949	2016 02 01–2018 02 28
Etiopija	DG ECHO	11	ECHO/-HF/EDF/2015/01 001	IV reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmas (ERM) Etiopijoje	Tarptautinė NVO	14 000 000	2016 01 01–2017 06 30
		12	ECHO/-HF/EDF/2015/01 025	Skubus sėklų dalijimas su Etiopijos vyriausybe (SERGE – Seed Emergency Response with the Gov. of Ethiopia)	Tarptautinė NVO	5 000 000	2016 05 26–2017 03 25
		13	ECHO/-HF/EDF/2015/01 017	Daugelio sektorių skubus reagavimas pažeidžiamoms bendruomenėms penkiuose Etiopijos Afaro regiono rajonuose.	Tarptautinė NVO	1 500 000	2016 03 01–2017 08 31
	DG DEVCO	14	2014/343–843	Bioįvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimas bei gerovės padidinimas kalnų ir žemumų bendruomenėms ekologiniame Balės regione	Tarptautinė NVO	5 000 000	2014 07 09–2018 04 08
		15	2014/340–882	Atsparumo pajėgumų didinimas ir pažeidžiamų bendruomenių atkūrimas Etiopijos Amharos regiono Vag Himra zonoje	Tarptautinė NVO	2 000 000	2014 04 17–2017 07 16
		16	2016/376–321	Gamtinių ir žemės ūkio ganyklų išteklių valdymas bei kitos išgyvenimo išteklių iniciatyvos (PANRMLI – Pastoralist and Agro-pastoralist Natural Resources Management and Livelihood Initiatives)	Vietos NVO	197 865	2016 07 01–2018 10 31
		17	2014/341–464	Afaro regiono piemenų bendruomenių reprodukcinės sveikatos gerinimo projektas	Vietos NVO	180 000	2014 04 12–2016 04 11

II priedas

Audituoti netiesiogiai valdomi projektai

	GD	Nr.	Nuoroda į sutartį	Sutarties pavadinimas	Rangovas	Suma (eurais)	Įgyvendinimo datos	Antrinę dotaciją gavusi NVO
Libanas	DG ECHO	8	ECHO/SYR/BUD/2016/91 010	Suteikti apsaugą ir humanitarinę pagalbą pabėgėliams, gyvenantiems Libane	JT organas	30 000 000	2016 04 01–2017 03 31	Tarptautinė ir vietos NVO
	DG NEAR	9	2015/367–663	Pagalba mokyklinio amžiaus vaikams, nukentėjusiems nuo Sirijos krizės, siekiant suteikti jiems prieigą prie mokymosi galimybių ir užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą bei sumažinti vaikų, moterų bei globėjų pažeidžiamumą Libane	JT organas	37 920 556	2015 09 01–2017 08 31	Tarptautinė ir vietos NVO
	DG NEAR	10	2015/371–621	Pagerinti prieigą prie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, susijusių su neužkrečiamomis ligomis ir psichikos sveikata, pažeidžiamiems Sirijos pabėgėliams ir Libano bendruomenėms Libane	JT organas	2 308 000	2016 01 01–2017 03 31	Vietos NVO
Etiopija	DG ECHO	18	ECHO/-HF/BUD/2015/91 054	Pagalba grynaisiais pinigais Somalio, Eritrėjos, Pietų Sudano ir Sudano pabėgėliams ir biometrinis pabėgėlių tapatybės nustatymas	JT organas	5 000 000	2015 04 01–2016 03 31	Tarptautinė NVO
	DG DEVCO	19	2015/358–720	Pagalba į Etiopiją grįžtantiems asmenims ir jų reintegracija	JT organas	5 000 000	2015 01 01–2018 12 31	Dvi vietos NVO
	DG DEVCO	20	2014/346–779	Pagerinti piemenų bendruomenių atsparumą, teikiant geresnes gyvūnų sveikatos paslaugas Etiopijos ganyklų vietovėse	JT organas	9 277 294	2014 07 26–2018 11 25	Dvi tarptautinės NVO

III priedas

Atskirų projektų vertinimas – apžvalga

Pro-jektas Nr.	Komisijos vykdomas NVO projektų atrankos procesas		Trečiųjų šalių vykdomas NVO atrankos procesas		Informacija apie ES finansavimą		Informacijos naudojimas			Skelbimas
Pro-jektas Nr.	Atrankos proceso skaidrumas	NVO partnerių gebėjimų vertinimas	Atrankos proceso skaidrumas	NVO partnerių gebėjimų vertinimas	Komisijos sistemos parodo, kas ką veikia vykdant NVO veiksmus	Komisijos sistemos parodo, kokį finansavimą gavo kiekviena NVO	Informacija leidžia įvertinti sąnaudų pagrįstumą	Informacija gali būti naudojama nustatant ir šalinant įgyvendinimo problemas	Informacija gali būti naudojama koordinavimui	Finansinio skaidrumo sistemoje	IATI portale	Kituose portaluose / įgaliotųjų subjektų skelbiamuose dokumentuose
1	Iš dalies	Taip	N. d.	Netaikoma	Iš dalies	Taip	Taip	Iš dalies	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Taip
2	Iš dalies	Ne	N. d.	N. d.	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies
3	Iš dalies	Taip	N. d.	N. d.	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip
4	Taip	Taip	N. d.	N. d.	Iš dalies	Iš dalies	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies
5	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Ne
6	Taip	Taip	N. d.	N. d.	Taip	Ne	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies
7	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies
8	N. d.	N. d.	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	N. d.	N. d.	Iš dalies
9	N. d.	N. d.	Ne	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	N. d.	N. d.	Ne
10	N. d.	N. d.	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Ne	Taip	Iš dalies	N. d.	N. d.	Taip
11	Iš dalies	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Taip
12	Iš dalies	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies
13	Iš dalies	Taip	N. d.	Netaikoma	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Taip
14	Taip	Taip	N. d.	Netaikoma	Taip	Taip	Iš dalies	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies
15	Taip	Taip	N. d.	Netaikoma	Iš dalies	Taip	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies
16	Taip	Iš dalies	N. d.	N. d.	Taip	Ne	Taip	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies
17	Taip	Iš dalies	N. d.	N. d.	Taip	Ne	Taip	Taip	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies
18	N. d.	N. d.	Ne	Taip	Iš dalies	Ne	Ne	Taip	Iš dalies	N. d.	N. d.	Ne
19	N. d.	N. d.	Taip	Taip	Iš dalies	Ne	Ne	Taip	Iš dalies	N. d.	N. d.	Iš dalies
20	N. d.	N. d.	Ne	Taip	Taip	Iš dalies	Ne	Taip	Iš dalies	N. d.	N. d.	Ne

Komisijos atsakymai

Santrauka

III

Komisija mano, kad jos skiriamas finansavimas pakankamai skaidrus ir kad NVO neturėtų būti išskiriamos kaip ypatinga naudos gavėjų kategorija.

Nagrinėjant paraiškas, jeigu pareiškėjai atitinka tinkamumo kriterijus, Komisija daugiausia dėmesio skiria projekto aprašymui ir tam, ar jis atitinka programos tikslus, taip pat tam, kaip jis galėtų padėti juos pasiekti. Kadangi teisės aktuose nereikalaujama užregistruoti NVO statuso ir nėra NVO teisinės apibrėžties, apskaitos sistemoje neregistruojamos konkrečiai NVO sektoriui skiriamos lėšos.

Komisijos apskaitos sistemoje neprivaloma registruoti naudos gavėjų NVO statuso, atsižvelgiant į tai, kad nėra teisinio pagrindo NVO vertinti kitaip negu kitus naudos gavėjus ir nėra bendros NVO apibrėžties. Be to, jokiuose finansinio skaidrumo reikalavimuose konkrečiai nenurodyta, kad reikia teikti NVO finansavimo ataskaitas.

Todėl Komisija mano, kad jos apskaitos sistemoje nustatyto klasifikavimo negalima laikyti nepatikimu.

Kad galėtų įvairiais būdais teikti pagalbą, Komisijos tarnybos naudojasi Finansiniame reglamente numatytu lankstumu.

Kai pagalba teikiama kaip finansinė parama trečiosioms šalims, dabar naujajame Finansiniame reglamente pripažįstamos konkrečios veiklos aplinkybės, pavyzdžiui, teikiama humanitarinė pagalba, ir jo 204 straipsnio paskutiniame sakinyje teigiama, kad „ši riba gali būti viršyta, jeigu kitaip būtų neįmanoma arba pernelyg sunku įgyvendinti veiksmų tikslus“.

Be to, Finansiniame reglamente nenustatytas įgyvendinimo pakopų skaičius.

Duomenys, surinkti apie NVO įgyvendintas ES lėšas, negali būti nuoseklūs. Būtinų duomenų rūšis priklausys nuo aplinkybių, kuriomis naudojamos ES lėšos.

Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ji aktyviai stebi, kaip įgyvendinami projektai, ir atlieka būtinus finansinius patikrinimus. Vadovaudamasi atitinkama teisine sistema, Komisija gali:

prašyti naudos gavėjų pateikti visą turimą finansinę informaciją apie projektą;
atlikti patikrinimus, įskaitant patikras vietoje, susijusius su ES finansuojamomis operacijomis.

Komisija pritaria visoms rekomendacijoms, išskyrus pirmąją (dėl šiuose atsakymuose išdėstytų priežasčių).

Įvadas

Komisija pripažįsta, kad didėja susidomėjimas NVO finansavimo skaidrumu.

Komisija pažymi, kad siekiant užtikrinti skaidrumą turėtų būti atsižvelgiama į toliau išdėstytas aplinkybes:

teisės aktų leidėjas nėra pateikęs ar pasiūlęs bendros ES NVO apibrėžties, taigi lūkesčiai, susiję su Komisijos turima informacija apie NVO, turėtų būti formuojami atsižvelgiant į tai, kad nėra tokios apibrėžties;
bet koks mėginimas nustatyti NVO apibrėžtį turi būti suderintas su būtinybe apsaugoti NVO veiklos erdvę.

1 langelis. Kas yra NVO?

Žr. Komisijos atsakymą į 2 dalies pastabas.

Be to, Komisija norėtų pabrėžti, kad 1997 m. Komisijos komunikate nustatyti kriterijai neperkelti į Komisijos pagrindinius aktus.

Tiksliau sakant, Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad paramos vystymuisi politikos srityje terminas „PVO“ (pilietinės visuomenės organizacija) vartojamas dažniau negu „NVO“. PVO apibrėžtis nustatyta komunikate COM(2012) 492⁴⁹, o NVO yra PVO pogrupis.

Finansinio reglamento 35 straipsnyje NVO nėra aiškiai nurodytos.

Be to, teikiant humanitarinę pagalbą gali būti netinkama atskleisti visą konfliktų zonose surinktą informaciją, nes tai gali kelti grėsmę susijusioms šalims. Paramos vystymuisi srityje svarbu pabrėžti, kad Komisija gali laisvai nuspręsti, ar atskleisti informaciją apie Sąjungos lėšų gavėjus opiose politikos srityse (žr. Bendro įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 5 dalį: „Teikiant [...] Sąjungos finansinę paramą, Komisija atitinkamais atvejais imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų Sąjungos finansinės paramos matomumą. Tai apima ir priemones, kuriomis Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi matomumo reikalavimai, išskyrus deramai pagrįstus atvejus.“).

Pastabos

Kadangi teisės aktuose nereikalaujama užregistruoti NVO statuso ir nėra NVO teisinės apibrėžties, apskaitos sistema neskirta konkrečiai NVO sektoriui skiriamoms lėšoms registruoti. Todėl Komisija nemano, kad NVO identifikuojamos nepatikimai.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra NVO apibrėžties ir kad Finansiniame reglamente nenustatyti konkretūs reikalavimai dėl NVO, nėra priežasčių, dėl kurių Komisija turėtų parengti specialiai NVO skirtą strategiją.

Žr. Komisijos atsakymą į 19 dalies pastabas.

Pareiškėjai turės vieną kartą užsiregistruoti sistemoje SEDIA, tačiau turės atnaujinti registraciją, kai informacija taps nebeaktuali.

Siekiant užtikrinti atitiktį tinkamumo kriterijams, atliekami išsamūs patikrinimai, įskaitant ne pelno organizacijos statuso ir registracijos duomenų patikrinimus, taip pat patvirtinama teisinė forma.

Kalbant apie programos LIFE dotacijas veiklai, sistemingai tikrinami visų pareiškėjų įstatai ir registracijos dokumentai⁵⁰.

Teikiant humanitarinę pagalbą, NVO gali užmegzti konkrečius sutartinius santykius dėl veiksmo įgyvendinimo tik pasirašiusi partnerystės pagrindų susitarimą. Prieš pasirašydama partnerystės pagrindų susitarimą ir perkeldama informaciją į ABAC sistemą, Komisija kruopščiai patikrina NVO statusą.

Prieš pasirašant susitarimus dėl dotacijų tikrinama, ar visi kvietimų teikti pasiūlymus dalyviai, kurie yra atrinkti finansuoti, atitinka tinkamumo kriterijus. Šis principas įtvirtintas Finansiniame reglamente.

Dauguma universitetų ir mokslinių tyrimų institutų yra labdaros organizacijos; jie nepriklauso nuo vyriausybių, nesiekia pelno ir veikia viešojo intereso labui. Remiantis šiais požymiais, kai kuriose valstybėse narėse juos būtų galima laikyti NVO. Komisija mano, kad jos turima informacija yra patikima ir jos patikimumo nemažina tai, jog NVO statusas nepatvirtinamas. Informacijos apie NVO nėra todėl, kad nėra ES masto NVO apibrėžties.

Žymėti NVO ABAC sistemoje galėtų būti privaloma, tik jeigu būtų pasiektas susitarimas dėl bendros NVO apibrėžties ir jeigu būtų nustatytas teisinis pagrindas išskirti NVO.

Kiekvienu registracijos ABAC sistemoje atveju privaloma užpildyti tik juridinio asmens rūšies laukelį. Kalbant apie 16-tą projektą, ABAC sistemoje užregistruota teisinė forma yra ne pelno organizacija.

Registracijos sistema PADOR yra vietinė, ir iš jos informacija automatiškai neperkeliama į juridinio asmens įrašą.

Atrankos procedūros priklauso nuo įgyvendinimo sąlygų (t. y. dotacijų, paslaugų sutarties ir kt.). Jos pasirenkamos atsižvelgiant ne į naudos gavėjus ir (arba) galimus įgyvendinančius partnerius, o į programos tikslus.

Tai, ar NVO gali būti skiriamas finansavimas tokiomis pat sąlygomis, priklauso nuo gairių ir (arba) konkurso specifikacijų ir nustatoma atsižvelgiant į programos tikslus.

Finansiniame reglamente nenustatytas reikalavimas sistemingai tikrinti visus patvirtinamuosius dokumentus.

Nustačius bendrą įpareigojimą pateikti patvirtinamuosius dokumentus būtų užkrauta didelė administracinė našta (tiek pareiškėjams, tiek Komisijai) ir gali būti labai vilkinamos skyrimo procedūros.

Pateikta informacija turi būti teisinga. Kilus abejonių, ją galima patikrinti. Jei pateikiama neteisinga informacija, pareiškėjas gali būti pašalinamas iš proceso.

Pagal proporcingumo principą perkančioji organizacija sistemingai netikrina visų galimų naudos gavėjų deklaracijų. Iš tikrųjų, neteisingą deklaraciją pateikęs pareiškėjas gali būti pripažįstamas netinkamu arba gali būti nutraukiama sutartis.

Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad DG ECHO naudojosi Finansiniame reglamente numatytu lankstumu.

DG ECHO šį metodą grindžia būtinomis veiklos aplinkybėmis, susijusiomis su būtinybe pajėgiausiam veiklos vykdytojui esamomis sąlygomis greitai įgyvendinti ES humanitarinės pagalbos programą; tam visoje humanitarinės pagalbos įgyvendinimo grandinėje reikalingas pakankamas lankstumas.

Be to, Finansiniame reglamente nenustatytas įgyvendinimo pakopų skaičius.

Žr. Komisijos atsakymą į 36 dalies pastabas.

Komisija norėtų pabrėžti, kad, taikant netiesioginio valdymo principą, įgyvendinantis partneris gali taikyti savo dotacijų skyrimo taisykles, jeigu šios taisyklės įvertintos teigiamai. Jei subjekto sistemos ir procedūros pasikeičia, jis turi informuoti Komisiją.

Kadangi pagal ramsčiais grindžiamą vertinimą organizacijos gali taikyti savo procedūras, finansiniame ir administraciniame pagrindų susitarime išsamiai nenustatytos visos NVO atrankos procedūros. Svarbu atskirti tokias sąvokas kaip įgaliotasis subjektas, perįgaliotasis subjektas, įgyvendinantis partneris, antrinę dotaciją gavęs subjektas ir finansinės paramos trečiosioms šalims gavėjas, taip pat šių subjektų vaidmenis.

Be to, Komisija pabrėžia, kad teigiamas ramsčiais grindžiamas įvertinimas suteikiamas kaip išankstinė netiesioginio valdymo sąlyga. Jis nesuteikiamas konkrečiam susitarimui.

4 langelis. Atrankos proceso, kurį vykdė trečioji šalis, nesilaikydama savo pačios vidinių atrankos taisyklių, pavyzdys

Atrenkant įgyvendinančius partnerius buvo atsižvelgiama į regioninių vyriausybių partnerių pajėgumus atokiame ir sudėtingame regione.

Subjektai pirmiausia gali užsitikrinti regioninių valdžios institucijų paramą projektui. Paskui pasirūpinama lėšomis ir pasirašoma sutartis, ir tik tada subjektas pasirašo susitarimo memorandumą su partnere regionine vyriausybe. Taip būtų galima paaiškinti Europos Audito Rūmų pastaboje įvardytą seką.

5 langelis. Informacija, surinkta įvairiose Komisijos sistemose

DG ECHO atveju dotacijos veiksmams yra vienam naudos gavėjui skiriamos dotacijos. Jos skiriamos subjektams, su DG ECHO sudariusiems partnerystės pagrindų susitarimą. Taigi DG ECHO vidaus sistemoje finansavimas teisingai priskiriamas juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu Komisija pagal Finansinio reglamento nuostatas prisiėmė teisinius įsipareigojimus.

Kadangi prašymų etapu įgyvendinantys partneriai ne visada žinomi, nes ši informacija partneriams dar gali būti neprieinama, sistemoje jau numatyta šią informaciją atnaujinti įgyvendinimo laikotarpiu ir neabejotinai prieš rengiant galutinę ataskaitą. Taikant tiesioginio valdymo principą, partneriai, rengdami galutinę ataskaitą, pagal sutartis turi užtikrinti duomenų apie įgyvendinančius partnerius ir jiems skirtų lėšų dalį adekvatumą.

DG ECHO partnerių rengiant galutinę ataskaitą pateiktoje didžiojoje knygoje pateikiama išsami informacija apie visas išlaidas, susijusias su veiksmo įgyvendinimu. Be to, leidžiant partneriams pateikti didžiąją knygą pagal jų finansinės atskaitomybės taisykles prisidedama prie Europos institucijų rengiant 2014 m. partnerystės pagrindų susitarimą išsakyto raginimo supaprastinti procedūras.

Penkta įtrauka. Komisija norėtų pabrėžti, kad dabartiniuose Sutarčių sudarymo procedūrų vykdant išorės veiksmus praktinio vadovo (angl. PRAG) šablonuose reikalaujama teikti ne finansavimo pagal naudos gavėjus, o rezultatų ataskaitas.

Komisija renka informaciją, kurios jai reikia siekiant įvykdyti įsipareigojimą užtikrinti patikimą finansų valdymą. Ji stengiasi nerinkti šiam tikslui nebūtinos informacijos, kad sumažintų dalyviams tenkančią administracinę naštą.

Kalbant apie tarptautinių NVO tinklus, įvairios Komisijos tarnybos, vadovaudamosi atitinkamais pagrindiniais aktais ir veiklos prioritetais, gali bendradarbiauti su tinklų nariais remdamosi įvairiais susitarimais, kaip numatyta Finansiniame reglamente.

Subjektai, kurie yra tinklo nariai, gali būti finansinės paramos trečiosioms šalims gavėjai. Duomenys, surinkti apie NVO įgyvendintas ES lėšas, negali būti nuoseklūs. Būtinų duomenų rūšis priklausys nuo aplinkybių, kuriomis naudojamos ES lėšos.

Komisija visapusiškai laikosi savo ataskaitų teikimo reikalavimų, nes vieninteliai sutartiniai santykiai yra tie, kuriuos ji yra užmezgusi su savo partnerystės pagrindų susitarimo partneriu. Tai – vieninteliai santykiai, dėl kurių partnerystės pagrindų susitarime reikalaujama teikti ataskaitas. Taip pat žr. Komisijos atsakymus į 5 langelio pastabas.

Tarptautinių NVO tinklai veikia skaidriai, nes teikia informaciją Komisijai apie savo darbo tvarką. Šių tarptautinių NVO tinklų tikslas yra didinti efektyvumą sutelkiant žinias ir praktinę patirtį išskirtinėje šios srities struktūroje ir sugebėti greitai reaguoti į krizę.

Nuo 2019 m. Komisija ketina suteikti daugiau aiškumo.

Komisija užmezga sutartinius santykius su savo partnerystės pagrindų susitarimo partneriu – vieninteliu juridiniu asmeniu pagal Finansinio reglamento nuostatas. Be to, partnerystės pagrindų susitarimo bendrosiose nuostatose nustatyta, kad DG ECHO ir NVO santykiai grindžiami partneryste, kai partneriai prisiima visą atsakomybę už visą įgyvendinančių partnerių vykdomą veiklą. Taigi taikant tiesioginio valdymo principą, partneriai, rengdami galutinę ataskaitą, pagal sutartis turi užtikrinti duomenų apie įgyvendinančius partnerius ir jiems skirtų lėšų dalį adekvatumą.

Be to, pasirašant partnerystės pagrindų susitarimą su ES NVO suteikiama garantija, kad bus lengviau užtikrintas visų sudarytų susitarimų dėl dotacijų vykdymas. Taip užtikrinama, kad būtų tinkamai apsaugomi ES finansiniai interesai.

Netiesioginio valdymo srityje JT organams netaikomas teisinis įpareigojimas registruoti NVO skiriamą finansavimą, todėl Komisijos sistemose taip pat negali būti pateikiama informacija apie jų konkrečiai NVO skiriamas antrines dotacijas.

Nei Finansiniame reglamente, nei jokiuose biudžeto valdymo institucijos ataskaitų teikimo reikalavimuose nereikalaujama registruoti trečiosios šalies NVO pagal netiesioginio valdymo principą gaunamo finansavimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra NVO apibrėžties.

6 langelis. Netiesioginių išlaidų perdėjimo pavyzdys

Tai – dalis dotacijų nustatymo koncepcijos. Dotacijas sudaro tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Netiesioginės išlaidos apskaičiuojamos kaip tiesioginių išlaidų procentinė dalis. Suprantama, kad ir įgyvendinantys subjektai, ir ES lėšų gavėjai, vykdydami ES biudžetą, patiria pridėtinių išlaidų.

Kalbant apie 20-tą projektą, atlikus išorės patikrinimą nustatytos taisomosios priemonės, įskaitant lėšų susigrąžinimą.

Netiesioginio valdymo srityje ex ante ramsčiais grindžiamu vertinimu suteikiamas patikinimas, kad Komisija gali pasikliauti įgaliotojo subjekto sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis, nes jos laikomos lygiavertėmis Komisijos naudojamoms sistemoms, taisyklėms ir procedūroms. Šiomis sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga. Todėl pagal šį valdymo metodą Komisija neturi galėti sistemingai tikrinti antrines dotacijas gavusių NVO deklaruotų išlaidų.

Komisija aktyviai stebi, kaip įgyvendinami projektai, ir prireikus gali atlikti būtinus finansinius patikrinimus. Pagal su JT sudaryto finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo priedą Komisija gali:

prašyti JT pateikti visą turimą finansinę informaciją apie projektą;
atlikti patikrinimus, įskaitant patikras vietoje, susijusius su ES finansuojamomis operacijomis.

ABAC sistemoje įdiegta įspėjimo dėl pašalintų ekonominės veiklos vykdytojų arba ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems skirta finansinė bauda, sistema (ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema).

Pirma įtrauka. Finansiniame reglamente nėra tokio reikalavimo. Įgyvendinant daugumą projektų mokėjimai paskirstomi keleriems metams (ir kasmet skelbiama informacija, pavyzdžiui, FSS, nepadėtų susidaryti aiškaus vaizdo apie faktinius mokėjimus).

Antra įtrauka. Juridinio asmens įrašo kortelėje neprivaloma žymėti NVO langelio. Vis dėlto tokia galimybe nuosekliai naudojamasi, tik jeigu organizacija yra ne pelno ir privati organizacija, pati apie tai deklaravusi ir atitinkamai užregistruota FSS.

Trečia įtrauka. Informacija apie subjektus, gaunančius finansavimą antrinėmis dotacijomis, viešai neskelbiama, tačiau tokius subjektus galima nustatyti remiantis antrines dotacijas skyrusio subjekto ataskaitomis, nebent atskleidžiant tokią informaciją kiltų didelis pavojus duomenų vientisumui ir konfidencialumui arba reali grėsmė (pvz., kovotojams už žmogaus teises).

DG DEVCO dotacijų sutarčių ir biudžeto šablonuose nenumatyta galimybė teikti informaciją apie lėšų paskirstymą pagal įgyvendinančius partnerius, nes visa atsakomybė ir atskaitomybė už visų konkrečiam veiksmui skirtų lėšų (ES įnašo ir kitų įnašų) valdymą tenka pagrindiniam pareiškėjui. Vis dėlto biudžeto paskirstymas partneriams kai kuriais atvejais matyti iš pačių biudžetų, o skiriamos lėšos pagal biudžeto išlaidų kategorijas arba veiklos rūšis kartais išsamiai nurodomos pasiūlymo aprašyme. Finansiniai asignavimai taip pat gali būti išsamiai nurodomi įgyvendinančių partnerių pasirašytame susitarimo memorandume.

DG ECHO mano, kad jo praktika visapusiškai atitinka FSS, taip pat partnerystės pagrindų susitarimo ir Finansinio reglamento reikalavimus. FSS nustatyta, kad teikti ataskaitas turi tik partnerystės pagrindų susitarimo partneris.

Dėl 14-to ir 15-to projektų ketinama imtis kontrolės priemonių ir taisomųjų veiksmų. FSS iš tikrųjų nėra skirta geografinėms vietovėms stebėti, nes tai nebūtų ekonomiškai efektyvu.

Komisija yra įsipareigojusi stiprinti rezultatais grindžiamus principus ir siekia stiprinti savo pajėgumus informuoti piliečius apie ES paramos poveikį. Informacija apie mūsų intervencinių veiksmų rezultatus visuomenei teikiama vykdant įsipareigojimus įgyvendinti Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą (angl. IATI), kurie taikomi visoms išorės veiksmų priemonėms.

2017 m. spalio mėn. Komisija pradėjo skelbti IATI duomenis apie ES patikos fondus, o nuo 2017 m. lapkričio mėn. – duomenis apie rezultatus. Rezultatai taip pat įtraukiami į Europos Sąjungos priemonių, skirtų finansuoti išorės veiksmams, įgyvendinimo metinę ataskaitą.

Audituotų projektų sutarčių sumos nepateikiamos, nes DG DEVCO ir DG NEAR informaciją skelbia dviem hierarchijos lygmenimis: informacija apie įsipareigojimus skelbiama finansavimo sprendimų lygmeniu, o informacija apie išmokas – sutarčių lygmeniu.

Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, DG ECHO skelbė informaciją ne apie faktines mokėjimo operacijas, o apie numatomus mokėjimus. Nuo tada ši sistema buvo pakeista ir dabar skelbiama informacija apie faktinius mokėjimus.

8 langelis. IATI d portale paskelbtuose duomenyse nustatytų klaidų pavyzdžiai

Kalbant apie 15-tą projektą, siekiant pakeisti sutartą sumą jau įgyvendinami taisomieji veiksmai, šiuo tikslu padarius techninę pataisą.

Komisija norėtų pabrėžti, kad su skaidrumu susiję įpareigojimai, taikomi subjektams, kuriems pagal netiesioginio valdymo principą pavesta vykdyti Sąjungos biudžetą, išdėstyti susitarimuose, su šiais subjektais sudarytuose dėl kiekvieno įgyvendinamo veiksmo.

Pagal tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, taikytus šablonus atitinkamos taisyklės skiriasi atsižvelgiant į tai, ar Sąjunga yra vienintelė paramos teikėja ir ar prie projekto taip pat prisideda kiti paramos teikėjai:

kai Sąjunga yra vienintelė paramos teikėja, JT organas turi kasmet skelbti informaciją apie savo rangovus ir dotacijų gavėjus. Be to, į kiekvieno užbaigto projekto finansinę ataskaitą turi būti įtraukiama tiksli nuoroda į interneto svetainę, kurioje pateikiama informacija apie rangovus ir dotacijų gavėjus;
kai įgyvendinami veiksmai dalyvaujant keliems paramos teikėjams, informacija apie rangovus ir dotacijų gavėjus turi būti skelbiama pagal tarptautinės organizacijos taisykles.

Įpareigojimas skelbti informaciją yra vienas iš dalykų, kuriuos Komisija gali patikrinti vykdydama projektų stebėseną.

Netiesioginio valdymo srityje Komisijai nebūtų pagrįsta papildomai tikrinti, kaip skelbiama informacija.

9 langelis. JT organų, kurie neskelbia informacijos apie ES lėšas, suteiktas NVO kaip antrinės dotacijos, pavyzdžiai

Žr. Komisijos atsakymą į 62 dalies pastabas.

Išvados ir rekomendacijos

Komisija mano, kad jos skiriamas finansavimas pakankamai skaidrus ir kad NVO neturėtų būti išskiriamos kaip ypatinga naudos gavėjų kategorija.

Todėl Komisija mano, kad jos apskaitos sistemoje nustatyto klasifikavimo negalima laikyti nepatikimu.

1 rekomendacija. Pagerinti informacijos apie NVO patikimumą

Komisija nepritaria šiai rekomendacijai.

Komisija, atsižvelgdama į dabartinės reglamentavimo sistemos apribojimus, nori būti visiškai skaidri dėl ES lėšų gavėjų. Vis dėlto, nors sąvoka „NVO“ plačiai vartojama, nei tarptautiniu⁵¹, nei ES lygmeniu nėra visuotinai pripažintos jos apibrėžties. Todėl Komisija savo iniciatyva sukūrė sistemą, pagal kurią organizacijos pačios save deklaruoja kaip NVO, jeigu atitinkamas juridinis asmuo yra pažymėtas ir kaip privati, ir kaip ne pelno organizacija. Nors dėl tokios praktikos gali atsirasti kitokių gavėjų grupių, negu nustatomos remiantis nacionaliniu lygmeniu taikomomis sąvokomis, Komisija yra linkusi vadovautis šiuo apdairiu požiūriu, grindžiamu objektyviais ir patikrinamais kriterijais. Komisija mano, kad taikant bet kokius kitus kriterijus reikėtų ES lygmeniu suderinti NVO sąvoką, kuriai turėtų pritarti teisės aktų leidėjas. Iš NVO teisinės sistemos šešiose ES ir ES nepriklausančiose šalyse analizės matyti, kad NVO įvairiose šalyse suprantamos ir įvardijamos nevienodai. Tai reiškia, kad gali būti sudėtinga suderinti šią sąvoką⁵².

Kad galėtų įvairiais būdais teikti pagalbą, Komisijos tarnybos naudojasi Finansiniame reglamente numatytu lankstumu.

Pagal ankstesniame Finansiniame reglamente (137 straipsnyje) nustatytas taisykles dėl finansinės paramos teikimo trečiosioms šalims buvo leidžiama taikyti išimtis (pvz., buvo numatyta galimybė viršyti 60 000 EUR sumą, kai finansinė parama yra svarbiausias veiksmo tikslas). Todėl jas taikant konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, teikiant humanitarinę pagalbą, galėjo susiklostyti skirtinga įvairių tarnybų praktika, tačiau tai nereiškia, kad taisyklės ir procedūros taikomos netinkamai.

Be to, Finansiniame reglamente nenustatytas įgyvendinimo pakopų skaičius.

2 rekomendacija. Patikrinti, kaip taikomos antrinių dotacijų skyrimo taisyklės

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija mano, kad naujajame Finansiniame reglamente nustatyti pakeitimai padės užtikrinti nuoseklų antrinių dotacijų skyrimo taisyklių taikymą.

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija aktyviai stebi, kaip įgyvendinami projektai, ir pagal atitinkamą teisinę sistemą gali atlikti būtinus JT įgyvendinančių partnerių atrankos patikrinimus.

Be to, taikant netiesioginio valdymo principą, ex ante ramsčiais grindžiamais vertinimais Komisijai suteikiamas patikinimas, kad ji gali pasikliauti įgaliotojo subjekto sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis (įskaitant trečiųjų šalių finansavimo, pvz., skiriant antrines dotacijas ir rengiant viešuosius pirkimus, taisykles ir procedūras) (žr. naujojo Finansinio reglamento 154 straipsnį), nes jos laikomos lygiavertėmis Komisijos naudojamoms sistemoms, taisyklėms ir procedūroms. Šiomis sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis, jeigu jos įvertintos teigiamai, užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga.

Komisija nurodo savo atsakymus į 43 ir 44 dalių pastabas.

prašyti naudos gavėjų pateikti visą turimą finansinę informaciją apie projektą;
atlikti patikrinimus, įskaitant patikras vietoje, susijusius su ES finansuojamomis operacijomis.

3 rekomendacija. Pagerinti informacijos apie NVO įgyvendinamas lėšas patikimumą

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Įvairios dotacijų valdymo sistemos atspindi įvairių politikos sričių organizavimo ypatumus, įskaitant sutarčių sudarymo būdus.

Išorės santykių srityje tokios galimybės priklausys nuo sistemos OPSYS ypatumų. Tam tikrose politikos srityse (pvz., mokslinių tyrimų) tai jau padaryta.

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Išorės santykių srityje tokios galimybės priklausys nuo sistemos OPSYS ypatumų. Tam tikrose politikos srityse (pvz., mokslinių tyrimų) tai jau padaryta.

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija aktyviai stebi, kaip įgyvendinami projektai, ir prireikus pagal atitinkamą susitarimą dėl įnašo ir (arba) finansavimo susitarimą ir su JT sudarytą finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą gali atlikti būtinus patikrinimus.

Pagal šiuos susitarimus Komisija arba bet kuris jos įgaliotas atstovas gali tikrinti, kaip vykdomas susitarimas dėl įnašo ir (arba) finansavimo susitarimas ir juo nustatyti įpareigojimai, įskaitant su išlaidomis susijusius įpareigojimus.

Be to, taikant netiesioginio valdymo principą, ex ante ramsčiais grindžiamu vertinimu suteikiamas patikinimas, kad Komisija gali pasikliauti įgaliotojo subjekto sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis, nes jos laikomos lygiavertėmis Komisijos naudojamoms sistemoms, taisyklėms ir procedūroms. Šiomis sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga.

4 rekomendacija. Standartizuoti skelbiamą informaciją ir pagerinti jos tikslumą

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.
Komisija pritaria šiai rekomendacijai.
Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija aktyviai stebi, kaip įgyvendinami projektai, ir pagal atitinkamą teisinę sistemą gali atlikti būtinus patikrinimus, kaip JT organai vykdo įsipareigojimus atskleisti informaciją.

Akronimai ir santrumpos

ABAC Komisijos kaupiamosios apskaitos sistema

CORDIS Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros informacinė paslauga

CRIS Bendroji išorės santykių informacinė sistema

DFP Daugiametė finansinė programa

DG BUDG Biudžeto generalinis direktoratas

DG DEVCO Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas

DG EAC Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas

DG ECHO Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinis direktoratas

DG ENV Aplinkos generalinis direktoratas

DG NEAR Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas

DG RTD Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas

EACEA Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

EASME Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga

EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EDRIS Europos reagavimo į nelaimes informacinė sistema

EPF Europos plėtros fondas

ERCEA Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga

FSS Finansinio skaidrumo sistema

IATI Tarptautinė paramos skaidrumo iniciatyva

NVO Nevyriausybinė organizacija

PADOR Internetinė galimo pareiškėjo duomenų registracijos sistema

PVO Pilietinės visuomenės organizacija

REA Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga

UNICEF Jungtinių Tautų vaikų fondas

Galinės išnašos

¹ Europos Parlamentas, Vidaus politikų generalinis direktoratas, „ES finansavimo teikimas NVO vidaus reikalų, saugumo ir migracijos srityje“; Europos Parlamento tyrimų tarnyba, „Finansinė pilietinės visuomenės organizacijų atskaitomybė“, 2015 m. gegužės mėn.; Europos Parlamento teminis skyrius „Biudžeto reikalai“, „Demokratinė atskaitomybė ir iš ES biudžeto finansuojamų nevyriausybinių organizacijų kontrolė“, 2017 m. sausio mėn.

² „Ataskaitos „Iš ES biudžeto finansuojamų nevyriausybinių organizacijų kontrolė“ projekte (2015/2345(INI) Europos Audito Rūmų prašoma parengti specialiąją ataskaitą dėl nevyriausybinėms organizacijoms teikiamo ES finansavimo skaidrumo.

³ Tarptautinės organizacijos naudoja skirtingas apibrėžtis. Pavyzdžiui, Jungtinės Tautos (JT) apibūdina NVO kaip bet kurią „nepelno, savanorišką piliečių grupę, organizuotą vietos, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu“ (https://outreach.un.org/ngorelations/content/about-us-0).

⁴ COM(1997) 241 final, 1997 06 06, Europos savanoriškų organizacijų ir fondų vaidmens skatinimas, 2.3 dalis, a–e punktai.

⁵ Per 2014–2016 m. laikotarpį dotacijos veiksmams bendrajame ES biudžete sudarė 95 % lėšų, dėl kurių buvo sudarytos sutartys su NVO (6,3 milijardo eurų nuo bendros 6,6 milijardo eurų sumos).

⁶ 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) 8 skyriaus 35 straipsnis. „Informacijos apie gavėjus ir kitos informacijos skelbimas“.

⁷ 2011 m. lapkričio 14 d. priimtos Tarybos išvados dėl ES bendrosios pozicijos ketvirtajam aukšto lygio forumui dėl pagalbos veiksmingumo.

⁸ Europos konsensusas dėl vystymosi yra bendra Europos Sąjungos ir jos valstybių narių deklaracija, kurioje pateikiamas išsamus bendras Europos vystomojo bendradarbiavimo pagrindas.

⁹ Pagal tiesioginio valdymo principą Komisija yra atsakinga už visas ES biudžeto vykdymo užduotis, kurias jos tarnybos tiesiogiai vykdo jos būstinėje arba ES delegacijose arba per ES vykdomąsias agentūras.

¹⁰ Taikant netiesioginį valdymo principą, Komisija biudžeto vykdymo užduotis patiki tarptautinėms organizacijoms, ES valstybių narių vystymosi agentūroms, šalims partnerėms ir kitoms įstaigoms.

¹¹ Žr. kvietimus teikti pasiūlymus dėl veiklos dotacijų nevyriausybinėms organizacijoms, savo veiklą vykdančioms visų pirma aplinkos ir / arba klimato politikos srityje (pvz., kvietimus teikti pasiūlymus, kurių identifikatoriai yra LIFE-NGO-EASME-2014 ir LIFE-NGO-FPA-EASME-2017).

¹² Antras šio reglamento reikalavimas, taikomas NVO, kurioms galima skirti finansavimą, yra tas, kad savo centrines buveines jos privalo turėti valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje pagalbos gavėjoje. Išimties atvejais, centrinės buveinės gali būti trečiojoje šalyje donorėje.

¹³ Pavyzdžiui, DG DEVCO gairėse kvietimų teikti pasiūlymus dalyviams reikalaujama, kad NVO pateiktų savo statutą ar kitus steigiamuosius dokumentus bei patvirtinamuosius dokumentus. Vertinimo komitetai įsitikina, kad teisiniai dokumentai atitinka subjekto tipą.

¹⁴ Komunikate (COM(2012) 492 final, 2012 09 12) „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos: ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ pilietinės visuomenės organizacijoms priskiriamos, be kita ko, NVO, bendruomeninės organizacijos, religinės organizacijos, fondai, mokslinių tyrimų institutai, kooperatyvai, taip pat profesinės bei verslo asociacijos.

¹⁵ 7 ir 16 projektai.

¹⁶ 4 projektas buvo atrinktas taikant tiesioginę skyrimo procedūrą.

¹⁷ Specialioji ataskaita Nr. 15/2016 „Ar Komisija veiksmingai valdė nuo konfliktų nukentėjusiems Afrikos Didžiųjų ežerų regiono gyventojams teikiamą humanitarinę pagalbą?“, 27–29 dalys (https:eca.europa.eu).

¹⁸ 16 ir 17 projektai.

¹⁹ Nustatytų Finansinio reglamento 137 straipsnyje ir Taikymo taisyklių 210 straipsnyje.

²⁰ Reikia pažymėti, kad 2018 m. Finansiniame reglamente šių taisyklių formuluotė yra pakeista ir 240 straipsnyje sakoma: „didžiausia finansinės paramos suma, kuri gali būti išmokėta trečiajai šaliai, neviršija 60 000 eurų […]. Ši riba gali būti viršyta, jeigu kitaip būtų neįmanoma arba pernelyg sunku įgyvendinti veiksmų tikslus.“

²¹ RTD, ENV, EAC, NEAR ir DEVCO generaliniai direktoratai.

²² Finansinio reglamento 60 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta, kad įgaliotieji subjektai „taiko atitinkamas taisykles ir procedūras finansavimui iš Sąjungos fondų viešųjų pirkimų, dotacijų, apdovanojimų ir finansinių priemonių forma“. Šios nuostatos laikymasis tikrinamas atliekant ex ante vertinimą („ramsčiais grindžiamą vertinimą“), kurį atlieka nepriklausomas auditorius, vadovaudamasis kiekvieno GD parengtais įgaliojimais.

²³ 9, 18 ir 20 projektai.

²⁴ Veiklos dotacijos NVO aplinkos ir klimato srityse visuomet skiriamos vienam naudos gavėjui.

²⁵ 4, 11, 12 ir 13 projektai.

²⁶ 11, 12 ir 15 projektai.

²⁷ 8, 9, 10, 18 ir 19 projektai.

²⁸ 8 projektas. JT organas pateikė tinkamus atsakymus po trečio DG ECHO pateikto prašymo po auditorių vizito vietoje.

²⁹ 8, 9, 18, 19 ir 20 projektai.

³⁰ Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2018 „ES parama Mianmarui / Birmai“, Europos Audito Rūmai jau atkreipė dėmesį į netiesioginių išlaidų dubliavimosi riziką netiesiogiai valdomuose projektuose, kuriuos įgyvendina trečiosios šalys, turinčios NVO statusą. Taip pat žr. EAR specialiosios ataskaitos Nr. 11/2017 „Centrinės Afrikos Respublikai skirtas ES patikos fondas „Bêkou“: daug žadanti pradžia, nepaisant kai kurių trūkumų“ 48 dalį.

³¹ Finansinio skaidrumo sistema: http://ec.europa.eu/budget/fts/index_en.htm.

³² Finansinio reglamento, taikomo bendrajam Sąjungos biudžetui, 35 straipsnis ir jo taikymo taisyklių 21 straipsnis: „Informacijos apie gavėjus ir kitos informacijos skelbimas“.

³³ 1, 2, 5, 14 ir 15 projektai.

³⁴ Šaltinis – https://cordis.europa.eu/

³⁵ https://euaidexplorer.ec.europa.eu/

³⁶ https://webgate.ec.europa.eu/hac/

³⁷ https://fts.unocha.org/ ją valdo Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinavimo biuras (UNOCHA).

³⁸ https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=CRS1

³⁹ https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=FSS

⁴⁰ https://www.iatiregistry.org/

⁴¹ IATI pradėta naudoti 2008 m. po Trečiojo aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais Akroje.

⁴² 2018 m. vasario mėn. DG DEVCO pranešė IATI pirmą duomenų apie daugiau kaip 700 projektų rezultatus paketą.

⁴³ 4, 5, 6, 7, 14, 15, 16 ir 17 projektai.

⁴⁴ 1, 2, 11, 12 ir 13 projektai.

⁴⁵ 7, 14 ir 15 projektai.

⁴⁶ Pagal bendrąsias sąlygas, taikomas susitarimams tarp Komisijos ir įgaliotųjų subjektų, pastarieji privalo paskelbti savo interneto svetainėse arba savo sistemose išsamią informaciją apie ES finansuojamas dotacijas. Jie privalo atskleisti sutarties / projekto pavadinimą, pobūdį ir tikslą, dotacijos gavėjo pavadinimą ir vietovę bei sutartą sumą. Su keliais paramos teikėjais susijusių veiksmų atveju laikomasi įgaliotojo subjekto taisyklių.

⁴⁷ 9, 18 ir 20 projektai.

⁴⁸ 8 ir 19 projektai.

⁴⁹ 2012 m. rugsėjo 12 d. Komunikate „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012) 492 final) prie pilietinės visuomenės organizacijų, be kita ko, priskiriamos NVO, bendruomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, fondai, mokslinių tyrimų įstaigos, kooperatyvai, taip pat profesinės ir verslo asociacijos.

⁵⁰ Pastaba. Pagal programą LIFE reikalavimus atitinkantys pareiškėjai neturi būti užregistruoti kaip NVO. Kad galėtų dalyvauti programos LIFE dotacijų veiklai Europos aplinkos ir klimato NVO paremti veiksmų programoje, jie turi atitikti visus tinkamumo kriterijus.

⁵¹ Tarptautinės organizacijos vartoja skirtingas apibrėžtis. Pavyzdžiui, Jungtinės Tautos (JT) NVO apibūdina kaip bet kokią „pelno nesiekiančią savanorišką piliečių grupę, suburtą vietos, nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu“ (https://outreach.un.org/ngorelations/content/about-us-0).

⁵² Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato D teminio skyriaus „Biudžeto reikalai“ tyrimas ES biudžeto lėšomis finansuojamų nevyriausybinių organizacijų demokratinė atskaitomybė ir biudžeto kontrolė (angl. Democratic Accountability and Budgetary Control of Non-Governmental Organisations funded by the EU Budget), 2016 m. lapkričio 17 d.

Etapas	Data
APM patvirtinimas / audito pradžia	2018 1 9
Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui)	2018 10 15
Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros	2018 12 5
Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis	EN: 2018 12 11

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų nario Lazaros S. Lazarou vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Annemie Turtelboom, jai talkino asmeninio kabineto vadovas Dennis Wernerus, pagrindinė vadybininkė Sabine Hiernaux-Fritsch, užduoties vadovas Roberto Ruiz Ruiz, auditoriai Eva Maria Coria Paramas, Erika Katalin Söveges, Maria-Luisa Gomez Valcarcel ir Francesco Zoia Bolzonello. Lingvistinę pagalbą teikė Hannah Critoph.

Iš kairės į dešinę: Hannah Critoph, Roberto Ruiz Ruiz, Annemie Turtelboom, Erika Katalin Söveges, Dennis Wernerus.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-1665-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/197273	QJ-AB-18-034-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-1650-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/12587	QJ-AB-18-034-LT-Q

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais