NUO ES SUKŪRIMO 1957 M. ES ŠALIŲ SKAIČIUS NUO 6 IŠAUGO IKI 27. ŠIOS ŠALYS BENDROMIS JĖGOMIS KURIA GERESNĘ ATEITĮ. KURIOS ŠALYS PRIKLAUSO EUROPOS SĄJUNGAI IR KADA JOS ĮSTOJO? ŠIAME SKYRIUJE SUŽINOSITE, KAIP ES TAPO TOKIA, KOKIA YRA ŠIANDIEN, IR KUO JI YPATINGA.
Europos Sąjunga – unikali 27 Europos šalių, vadinamų valstybėmis narėmis, arba ES šalimis, partnerystė. Kartu jos užima didžiąją Europos žemyno dalį. ES gyvena maždaug 447 mln. žmonių, t. y. apie 6 proc. pasaulio gyventojų. ES šalių piliečiai yra ir ES piliečiai.
Peržiūrėkite dešinėje pateiktas šalių vėliavas ir pavadinimus. Visos šios šalys yra Europoje, bet ne visos priklauso Europos Sąjungai. Atrinkę ES šalis, raskite jas žemėlapyje. Jei reikia pagalbos, apsilankykite šioje interneto svetainėje: europa.eu/!UKfJVU
AIRIJA
ALBANIJA
ANDORA
AUSTRIJA
BALTARUSIJA
BELGIJA
BOSNIJA IR HERCEGOVINA
BULGARIJA
ČEKIJA
DANIJA
ESTIJA
GRAIKIJA
ISLANDIJA
ISPANIJA
ITALIJA
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
JUODKALNIJA
KIPRAS
KROATIJA
LATVIJA
LENKIJA
LICHTENŠTEINAS
LIETUVA
LIUKSEMBURGAS
MALTA
MOLDOVA
MONAKAS
NYDERLANDAI
NORVEGIJA
PORTUGALIJA
PRANCŪZIJA
RUMUNIJA
SAN MARINAS
SERBIJA
SLOVAKIJA
SLOVĖNIJA
SUOMIJA
ŠIAURĖS MAKEDONIJA
ŠVEDIJA
ŠVEICARIJA
TURKIJA
UKRAINA
VATIKANAS
VENGRIJA
VOKIETIJA
Įsivaizduokite, kad dirbate nacionalinėje turizmo agentūroje. Pasirinkite dvi jums geriausiai žinomas ES šalis ir parašykite turistams skirtą trumpą pasakojimą apie jas. Pavyzdžiui, paminėkite, kiek abiejose šalyse gyventojų, ir nurodykite jų sostines. Kas jose gali būti įdomu lankytojams (maistas, kultūra, kalba ir t. t.)?
Devyni ES regionai yra toli nuo Europos žemyno. Šios užjūrio teritorijos (taip pat vadinamos atokiausiais regionais) yra Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Martinika, Majotas, Reunjonas ir Sen Martenas (Prancūzija), Azorų ir Madeiros salos (Portugalija) ir Kanarų salos (Ispanija).
Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos.
Kodėl tiek daug? Jei nebūtų valstybių narių ir jų žmonių, ES neegzistuotų. ES yra demokratinė organizacija ir turi bendrauti su valstybių narių vyriausybėmis, gyventojais, bendrovėmis ir viešosiomis institucijomis jų kalba. Visi ES gyventojai turi teisę žinoti, kas daroma jų vardu ir už jų mokesčių lėšas ir kokių taisyklių reikia laikytis. Kad galėtų dalyvauti tvarkant ES reikalus, gyventojams neturėtų būti būtina pirmiausia išmokti užsienio kalbą.
Galite raštu kreiptis į ES institucijas bet kuria iš 24 ES oficialiųjų kalbų ir gausite atsakymą ta pačia kalba.
Ar yra tekę girdėti frazę „suvienijusi įvairovę“? Tai ES šūkis, išreiškiantis ES vertybių esmę. Kiekviena ES šalis turi savo kultūrą, kalbą ir tradicijas, tačiau visų jų bendros vertybės yra tos pačios ir, būdamos Europos Sąjungos narėmis, šalys privalo tas vertybes gerbti.
Viena iš pagrindinių visas ES šalis vienijančių vertybių yra demokratija. Tai reiškia, kad ES narėmis gali būti tik demokratinės šalys. Kitos visoms ES šalims bendros vertybės – pagarba žmogaus orumui, laisvė, lygybė, teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms, be kita ko, mažumų grupėms priklausančių žmonių teisėms.
ES remiasi šešiomis pagrindinėmis vertybėmis, kuriomis grindžiama mūsų visuomenė:
Šios vertybės, dėl kurių daug metų kovota, padėjo susiformuoti visuomenei, kurioje šiandien gyvename.
ES vertybės surašytos ES sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tai svarbūs teisiniai tekstai, kuriuos visos ES šalys yra patvirtinusios, todėl privalo jų laikytis.
ES sutartyse išdėstytos taisyklės, pagal kurias veikia ES. Kartais jos iš dalies pakeičiamos, pvz., prisijungus naujų šalių arba įvykus ES veikimo pokyčių. Naujausia sutartis yra Lisabonos sutartis, 2007 m. pasirašyta Portugalijos sostinėje.
Daugiau informacijos apie ES sutartis: europa.eu/!bgPN3d
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija įsigaliojo kartu su Lisabonos sutartimi. Joje išdėstytos teisės ir laisvės, kuriomis naudojasi visi ES gyventojai, kaip antai asmeninės, ekonominės ir socialinės teisės. Paisant šiuolaikinės visuomenės, į chartiją įtraukta naujesnių pagrindinių teisių, kaip antai duomenų apsaugos ir garantijų dėl bioetikos. Į šį dokumentą įtraukta specialių nuostatų dėl jaunesnių nei 18 metų asmenų teisių ir taip užtikrinta, kad vaiko teisės būtų dalis žmogaus teisių, kurias ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios gerbti ir saugoti.
Daugiau informacijos apie ES pagrindinių teisių chartiją: fra.europa.eu/lt/eu-charter, taip pat apie ES vaiko teisių strategiją: ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/rights-child_lt
ES sudaro labai skirtingos šalys. Iš ES šalių daugiausia gyventojų turi Vokietija – maždaug 84 mln., mažiausiai Malta – 500 tūkst. gyventojų. Europos Sąjungoje žmonės kalba įvairiomis kalbomis ir vartoja vieną iš trijų skirtingų abėcėlių (lotynų, graikų ir kirilicą). Skiriasi šalių tradicijos, kultūra, valgiai ir šventės.
Europos vėliavoje pavaizduotas 12 aukso spalvos žvaigždžių ratas mėlyname fone. Europos Sąjunga (tuo metu vadinta Europos ekonomine bendrija) ją patvirtino 1984 m. Dabar ji visoje Europoje plevėsuoja prie pastatų, parkų ir paminklų. Žvaigždžių skaičius niekada nekeičiamas – jų visada 12. Jos simbolizuoja Europos tautų vienybę, solidarumą ir darną.
Šalis… | (A) gali tapti ES nare |
(B) negali tapti ES nare |
---|---|---|
1) kuri neužtikrina spaudos laisvės | Taip / Ne | Taip / Ne |
2) kuri taiko mirties bausmę | Taip / Ne | Taip / Ne |
3) kuri leidžia piliečiams protestuoti prieš valdžią | Taip / Ne | Taip / Ne |
4) kurioje reguliariai renkamas parlamentas | Taip / Ne | Taip / Ne |
5) kurioje kariuomenė nustato politiką ir net gali kištis į vidaus reikalus naudodama karinę jėgą | Taip / Ne | Taip / Ne |
6) kurioje žmonės laikomi nekaltais, kol jų kaltę įrodo teismas | Taip / Ne | Taip / Ne |
7) kurioje yra tik viena partija ir ji visada valdžioje | Taip / Ne | Taip / Ne |
8) kurioje užtikrinama mažumų apsauga, net jei dauguma yra nusistačiusi prieš jas | Taip / Ne | Taip / Ne |
Po XX a. pirmoje pusėje (1914–1918 m. ir 1939–1945 m.) įvykusių dviejų pragaištingų pasaulinių karų žmonės buvo pasiryžę niekada neleisti, kad vėl nutiktų kas nors panašaus.
1945–1950 m. keli Europos politikai, tarp jų Robertas Schumanas, Konradas Adenaueris, Alcide’as De Gasperi ir Winstonas Churchillis, pradėjo kurti tokią Europos Sąjungą, kokioje dabar gyvename. Jie siekė ekonomiškai ir politiškai suvienyti Europos šalis, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir gerovė.
1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pasiūlė sujungti anglių ir plieno gamybą Europoje. Tuo metu tai buvo karo pramonės žaliavos: anglys buvo energijos išteklius, o plienas naudotas ginklams ir mašinoms gaminti. Sujungus jų gamybą, nė viena šalis negalėtų slapta ginkluotis prieš kitas šalis. Remiantis šiuo pasiūlymu, 1952 m. sukurta Europos anglių ir plieno bendrija. Ją įkūrė šešios kaimyninės šalys: Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai, o jos pagrindu susiformavo dabartinė ES.
Apie žmones, daugelį metų kūrusius Europos Sąjungą, galite daugiau sužinoti mūsų pasakojimų apie ES pradininkus serijoje čia:
Po kelerių metų šešios Europos anglių ir plieno bendriją įsteigusios šalys nusprendė išplėsti bendradarbiavimą, kad jis aprėptų ir kitus ekonomikos sektorius. 1957 m. pasirašyta ir 1958 m. įsigaliojusia Romos sutartimi buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija. Iš pradžių keltas tikslas – skatinti prekybą ir glaudesnę ekonominę integraciją tarp dalyvaujančių šalių.
1973 m. į Europos ekonominę bendriją įstojo Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė (*). Po kelerių metų, kai Pietų Europoje nebeliko dešiniųjų diktatūros režimų, trys šalys taip pat galėjo prašyti būti priimamos narėmis. Pirmoji iš jų – Graikija – įstojo 1981 m. 1986 m. priimtos Portugalija ir Ispanija. 1993 m. sukurta Europos Sąjunga, o po dvejų metų į ją įstojo Austrija, Suomija ir Švedija. ES narių skaičius išaugo iki 15.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, netrukus prasidėjo 40 metų trukęs šaltasis karas ir geležinė uždanga Europą padalijo į dvi dalis – Rytų ir Vakarų. Šio padalijimo simbolis buvo Berlyno siena, perkirtusi Berlyno miestą į dvi dalis. 1989 m. žlugus komunizmui, buvusios komunistinės Vidurio ir Rytų Europos šalys ėmė kurti demokratiją ir pateikė prašymą būti priimtos į ES.
2004 m. į ES įstojo aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys: Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Tais pačiais metais ES narėmis tapo Viduržemio jūros salos Kipras ir Malta. 2007 m. į ES įstojo Bulgarija ir Rumunija, o 2013 m. – Kroatija.
Prie ES prisijungus naujoms narėms, išsiplėtė bendroji rinka, taip pat tapo lengviau Europoje išlaikyti taiką ir gerovę. Visos naujos narės turi būti pasirengusios pasirašyti sutartis ir laikytis visų ES teisės aktų. Jos privalo gerbti ES vertybes, būtent – laikytis demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principų.
ES taip pat palaiko tvirtus ryšius su kaimyninėmis šalimis. Pagal Europos kaimynystės politiką palaikomas artimiausių ES kaimynių į rytus ir pietus saugumas, stabilumas ir gerovė. Be to, ES plėtros politika taikoma galimoms naujoms narėms. ES pasauliniai ryšiai už vadinamojo kaimynystės regiono ribų paprastai grindžiami prekybos susitarimais, partnerystės ryšiais ir daugiašaliu bendradarbiavimu.
Šiuo metu narystės ES siekia šios šalys kandidatės – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Moldova, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija ir Ukraina. Potencialios šalys kandidatės – Kosovas (*) ir Sakartvelas.
(*) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244/1999 ir Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Šešios ES steigėjos – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą 1973 m. sausio 1 d. ir Sąjungos valstybių narių skaičius išaugo iki devynių. Graikija įstojo 1981 m., netrukus (1986 m.) prisijungė Portugalija ir Ispanija. 1995 m. į Europos Sąjungą įstojo Austrija, Suomija ir Švedija. Didžiausias plėtros etapas baigėsi 2004 m. – tais metais į ES įstojo dešimt valstybių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija. 2007 m. prie ES prisijungė Bulgarija ir Rumunija, o paskutinioji 2013 m. į ES įstojo Kroatija.
ES buvo įkurta siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką tarp jos narių. Ją įkūrus gerokai sumažėjo smurtinių vidaus konfliktų ir tikimybės, kad tarp europiečių kils karas. Už darbą Europoje ir pasaulyje taikos, demokratijos ir žmogaus teisių labui Europos Sąjungai 2012 m. buvo skirta Nobelio taikos premija. Buvo nuspręsta 930 tūkst. EUR premijos lėšų – ir dar 930 tūkst. EUR pačios ES lėšų – skirti vaikams, kurie neturi galimybių augti taikoje.
ES PER AMŽIUS
Stebėdami, kaip kariaujantis žemynas virto taikia sąjunga, sekite ES kelią naudodamiesi mūsų parengta ES chronologija:
Kaip jau žinome, Europos Sąjungos ištakos siekia XX a. šeštojo dešimtmečio pradžią. ES įkūrė žmonės, patyrę vieno ar net abiejų pasaulinių karų žiaurumus. Per šiuos karus žemyne žuvo dešimtys milijonų žmonių. Tuo metu siekis suvienyti dar taip neseniai konfliktavusias šalis ir tautas atrodė fantastiškas.
Kai gimėte jūs ir jūsų draugai, ES jau mėgavosi daugiau kaip 50 taikos ir gerovės metų, nors tikriausiai esate girdėję ar skaitę pasakojimų apie tuometes sunkias patirtis kituose pasaulio kraštuose. Kaip jaunas žmogus, ką jūs manote apie šią ilgalaikę taiką Europoje? Jums tai atrodo savaime suprantama ar kartais nerimaujate dėl ateities? Ar taikai garantuoti pakanka vien demokratijos? Aptarkite tai su bendraklasiais.