NUO ES SUKŪRIMO 1957 M. JOS ŠALIŲ SKAIČIUS IŠAUGO NUO 6 IKI 27. ŠIOS ŠALYS BENDROMIS JĖGOMIS KURIA GERESNĘ ATEITĮ. KURIOS VALSTYBĖS PRIKLAUSO ES IR KADA JOS ĮSTOJO? ŠIAME SKYRIUJE SUŽINOSITE, KAIP ES TAPO TOKIA, KOKIA YRA ŠIANDIEN, IR KUO JI TOKIA YPATINGA.

KAS YRA EUROPOS SĄJUNGA?

ES valstybės narės

Europos Sąjunga – ne valstybė, o unikali Europos šalių, vadinamų valstybėmis narėmis, partnerystė. Visos kartu jos užima nemažą Europos žemyno dalį. ES gyvena daugiau nei 446 mln. žmonių, t. y. apie 6 proc. pasaulio gyventojų. ES valstybių narių piliečiai yra ir Europos Sąjungos piliečiai.

Šiuo metu ES sudaro 27 šalys. 2016 m. birželio mėn. viena iš šių šalių, Jungtinė Karalystė, balsavo dėl pasitraukimo iš ES ir 2020 m. pasitraukė.

1 UŽDUOTIS

KURIOS ŠALYS YRA ES NARĖS?

Peržiūrėkite žemiau šalių vėliavas ir pavadinimus. Tai Europos šalys, tačiau ne visos jos priklauso Europos Sąjungai. Iš sąrašo atrinkite šalis, priklausančias ES. Atrinkę raskite jas žemėlapyje. Jei reikia pagalbos, apsilankykite šioje interneto svetainėje:

AIRIJA

ALBANIJA

ANDORA

AUSTRIJA

BELGIJA

BOSNIJA IR HERCEGOVINA

BULGARIJA

ČEKIJA

DANIJA

ESTIJA

GRAIKIJA

ISLANDIJA

ISPANIJA

ITALIJA

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

JUODKALNIJA

KIPRAS

KROATIJA

LATVIJA

LENKIJA

LICHTENŠTEINAS

LIETUVA

LIUKSEMBURGAS

MALTA

MOLDOVA

NYDERLANDAI

NORVEGIJA

PORTUGALIJA

PRANCŪZIJA

RUMUNIJA

SERBIJA

SLOVAKIJA

SLOVĖNIJA

SUOMIJA

ŠIAURĖS MAKEDONIJA

ŠVEDIJA

ŠVEICARIJA

TURKIJA

UKRAINA

VATIKANAS

VENGRIJA

VOKIETIJA

2 UŽDUOTIS

KĄ ŽINOTE ARBA GALITE SUŽINOTI APIE ŠIAS ŠALIS?

Įsivaizduokite, kad dirbate kurioje nors Europos turizmo agentūroje. Pasirinkite dvi jums geriausiai žinomas ES šalis ir parenkite trumpą turistams skirtą jų aprašą. Pavyzdžiui, kiek jose yra gyventojų ir kas jų sostinės? Kas jose gali būti įdomu lankytojams (maistas, kultūra, kalba ir t. t.)?

ES oficialiosios kalbos

Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos.

Kodėl tiek daug? ES nebūtų be valstybių narių ir piliečių. ES yra demokratinė organizacija, todėl ji turi bendrauti su valstybių narių vyriausybėmis, jų piliečiais, bendrovėmis ir viešosiomis institucijomis jų kalba. Žmonės turi teisę žinoti, kas daroma jų vardu. Jiems turi būti suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti tvarkant ES reikalus ir tam nebūtina pirmiausia išmokti kurią nors užsienio kalbą. Ar žinote, kad galima raštu kreiptis į ES institucijas bet kuria iš 24 oficialiųjų kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba?

Kaip kalbama visomis 24 kalbomis, galima pasiklausyti šiame interaktyviame brošiūros garso priedėlyje:

DOBRÓ ÚTRO / BUENOS DÍAS
DOBRÉ RÁNO / GODMORGEN
GUTEN MORGEN / TERE HOMMIKUST
KALIMERA / GOOD MORNING
BONJOUR / DIA DUIT
DOBRO JUTRO / BUONGIORNO
LABAS RYTAS / LABRĪT
JÓ NAPOT / L-Għodwa t-Tajba
Goedemorgen / Dzień dobry / Bom dia
BUNĂ DIMINEAȚ A / DOBRÉ RÁNO
DOBRO JUTRO / HYVÄÄ HUOMENTA
GOD MORGON
SUVIENIJUSI ĮVAIROVĘ

Europos vertybės

Ar jums yra tekę girdėti posakį „suvienijusi įvairovę“? Tai ES šūkis, išreiškiantis ES vertybių esmę. Kiekviena ES šalis turi savo kultūrą, kalbą ir tradicijas, tačiau visų jų bendros vertybės yra tos pačios ir, jei šalys nori priklausyti Europos Sąjungai, jos privalo gerbti tas vertybes.

Viena iš pagrindinių visas valstybes nares vienijančių vertybių yra demokratija. Tai reiškia, kad ES narėmis gali būti tik demokratinės šalys.

Kitos visoms valstybėms narėms bendros ES vertybės – tai žmogaus orumas, laisvė, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių žmonių teises.

Šios vertybės yra surašytos svarbiame teisiniame dokumente, vadinamame sutartimi, kurią patvirtino visos valstybės narės ir todėl privalo jos laikytis. Naujausia sutartis yra Lisabonos sutartis. Ji pasirašyta 2007 m. Portugalijos sostinėje.

Nuo 6 iki 27 ES šalių

Kaip jau žinome, ES sudaro labai skirtingos valstybės. Didžiausia yra Vokietija, turinti apie 82 mln. gyventojų, mažiausia – Malta, kurioje yra 400 000 gyventojų. Europiečiai kalba įvairiomis kalbomis ir vartoja tris skirtingas abėcėles (lotynų, graikų ir kirilicą). Skiriasi jų tradicijos, kultūra, valgiai ir šventės.

AR ŽINOTE, KAD…

Europos vėliavoje pavaizduota 12 aukso spalvos žvaigždžių mėlyname fone. 1984 m. ją patvirtino Europos Sąjunga (tuo metu ji vadinta Europos ekonomine bendrija) ir dabar ji visoje Europoje plevėsuoja virš parlamentų, savivaldybių pastatų, parkų ir paminklų.

Žvaigždės vėliavos fone simbolizuoja Europos tautas, o apskritimas – jų vienybę. Žvaigždžių skaičius niekada nekinta, jų visada yra 12 – tai tobulumo ir vienybės ženklas.

3 UŽDUOTIS

KĄ PRAKTIŠKAI REIŠKIA ES VERTYBĖS IR PRINCIPAI?

1 dalis. Atsakydami į kiekvieną iš toliau pateiktų devynių klausimų, įrašykite pliusą reikiamoje skiltyje. Grupelėse aptarkite, ką, jūsų manymu, privalo padaryti šalis ir ko ji niekada neturėtų daryti, jei ji nori tapti ES nare.

Valstybė … (A)
gali tapti ES nare
(B)
negali tapti ES nare
1. kuri neužtikrina spaudos laisvės
2. kuri taiko mirties bausmę
3. kuri leidžia piliečiams protestuoti prieš valdžią
4. kurioje reguliariai renkamas parlamentas
5. kurioje prezidentas valdo iki gyvos galvos, o jam mirus pareigas perima sūnus arba dukra
6. kurioje kariuomenė nustato politiką ir net gali kištis į vidaus reikalus naudodama karinę jėgą
7. kurioje žmonės laikomi nekaltais tol, kol jų kaltę įrodo teismas
8. kurioje yra tik viena partija ir ji visada valdžioje
9. kurioje užtikrinama mažumų apsauga, net jei dauguma yra nusistačiusi prieš jas

2 dalis. Grupelėse išsirinkite dvi iš penkių toliau išvardytų ES vertybių ir su kitais savo grupės nariais aptarkite, ką jos jums reiškia.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjusio praėjus vos 20 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir trukusio nuo 1939 iki 1945 m., žmonės buvo pasiryžę niekada neleisti, kad dar kartą nutiktų kas nors panašaus.

1945–1950 m. keletas Europos politikų, tarp jų Robert’as Schumanas, Konradas Adenaueris, Alcide’as De Gasperi ir Winstonas Churchillis, pradėjo kurti tokią Europos Sąjungą, kokioje šiuo metu gyvename. Vakarų Europoje buvo kuriamos naujos struktūros siekiant ekonomiškai ir politiškai suvienyti Europos šalis, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir klestėjimas.

1950 m. gegužės 9 d. Robert’as Schumanas (tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras) pasiūlė kartu valdyti anglių ir plieno – karo parengčiai naudojamų žaliavų – gamybą siekiant užtikrinti, kad nė viena šalis negalėtų slaptai ginkluotis prieš kitas šalis. Tuo metu anglys buvo toks pat svarbus energijos šaltinis, kaip dabar nafta ir gamtinės dujos. Europos anglių ir plieno bendrija, kurios pagrindu susiformavo dabartinė ES, buvo įsteigta 1952 m. Ją įkūrė šešios kaimyninės šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija.

Visapusis bendradarbiavimas

Po keleto metų šešios Europos anglių ir plieno bendriją įsteigusios šalys nusprendė išplėsti bendradarbiavimą, kad jis aprėptų kitus ekonomikos sektorius. 1957 m. pasirašyta Romos sutartimi buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija. Vietoj ankstesnio priešiškumo ėmė rastis bendradarbiavimas, kuris buvo nepaprastai sėkmingas. Europos ekonominė bendrija pasiekė puikių rezultatų ekonomikos srityje. Nenuostabu, kad laikui bėgant vis daugiau šalių pareiškė norą įstoti į šią bendriją.

Naujos narės

1973 m. į ES įstojo Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė*. Po kelerių metų trys Europos šalys, iki to laiko valdytos diktatorių, tapo demokratinėmis ir taip pat galėjo stoti į ES. Tai – Graikija (įstojo 1981 m.), Ispanija ir Portugalija (įstojo 1986 m.). Austrija, Suomija ir Švedija į Europos Sąjungą įstojo 1995 m., tad narių skaičius išaugo iki 15.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, netrukus prasidėjo 40 metų trukęs šaltasis karas ir „geležinė uždanga“ Europą padalijo į dvi dalis – Rytus ir Vakarus. Šio padalijimo simbolis buvo Berlyno siena. 1989 m. jai griuvus, Vidurio ir Rytų Europos šalims, anksčiau buvusioms Sovietų Sąjungos įtakoje, atsirado galimybių pertvarkyti savo sistemas ir stoti į ES. 2004 m. į ES įstojo aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys: Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Tais pačiais metais ES narėmis tapo Viduržemio jūros salos Kipras ir Malta. 2007 m. į ES įstojo Bulgarija ir Rumunija, o 2013 m. Kroatija tapo 28-ąja ES nare.

Prie ES prisijungus naujoms narėms, tapo lengviau Europoje išlaikyti taiką ir stabilumą, plėsti demokratiją ir bendrąją rinką. Visos naujos narės turi būti pasirengusios pasirašyti sutartis ir laikytis visų ES teisės aktų. Jos privalo laikytis laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat teisinės valstybės principų.

* JK išstojo iš ES 2020 m.
  • 2013
  • 2007
  • 2004
  • 1995
  • 1986
  • 1981
  • 1973
  • 1957

Nobelio taikos premija

Kartais tarp ES šalių gali kilti nesutarimų, tačiau pagrindiniai ES principai nekinta jau 70 metų. Už nenuilstamą darbą Europoje ir visame pasaulyje taikos, demokratijos ir žmogaus teisių labui 2012 m. Europos Sąjungai buvo skirta Nobelio premija. ES yra pirmoji pasaulyje valstybių sąjunga, kuriai suteikta ši garbė.

4 UŽDUOTIS

KĄ EUROPOS SĄJUNGA REIŠKIA JAUNIMUI?

Kaip jau žinome, Europos Sąjungos ištakos siekia 1950 m. pradžią, kai jos pagrindines taisykles sukūrė žmonės, patyrę vieno ar netgi dviejų pasaulinių karų žiaurumus. Dėl šių karų visame žemyne žuvo dešimtys milijonų žmonių. Europos Sąjungos sukūrimo tikslas buvo užmegzti glaudžius šalių bendradarbiavimo ryšius, suvienyti jų piliečius ir taip ateityje išvengti konfliktų – labai drąsus planas dar visai neseniai nesantaikoje gyvenusioms šalims ir žmonėms.

Retas kuris iš jaunų žmonių šiandien dar turi gyvų giminaičių, kurie galėtų papasakoti, ką jiems teko išgyventi tais sunkiais laikais. Jūs ir jūsų draugai esate gimę apie 2004 m., taigi Europoje praėjus jau 50 taikos ir klestėjimo metų. Ką jūs, kaip jaunas žmogus, manote apie šią ilgalaikę taiką Europoje? Manote, jog tai savaime suprantamas dalykas, ar kartais nerimaujate dėl ateities? Aptarkite tai su bendraklasiais.