MVĮ tarptautinimo priemonės
Paramos veiksmų daug, bet jie iki galo nesuderinti ir nekoordinuojami

Santrauka

I Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra ES ekonomikos pagrindas. Jos sudaro apie 99 % visų įmonių ir 65 % visų darbo vietų ne finansų verslo sektoriuje.

II Tarptautinė prekyba yra labai svarbus ES ekonomikos veiksnys – nuo eksporto priklauso daugiau kaip 90 milijonų darbo vietų. Nors MVĮ yra svarbios ekonomikai, jų indėlis į tarptautinę prekybą nėra toks kaip didesnių įmonių: MVĮ sudaro tik 30 % viso eksporto (pagal vertę) į ES nepriklausančias šalis.

III 2014–2020 m. ES įnašas į priemones, skirtas konkrečiai MVĮ tarptautinimui, sudarė apie 850 milijonų eurų, įskaitant apie 450 milijonų eurų ES lėšų Europos įmonių tinklui ir 30 milijonų eurų iniciatyvai „Startup Europe“. Šias priemones papildo ES veiksmai, kurie apima MVĮ tarptautinimą kaip vieną iš daugelio sričių. Tai, pavyzdžiui, būtų Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Europos strateginių investicijų fondas, programa „Horizontas 2020“ arba užsienio politikos priemonės.

IV Ši specialioji ataskaita yra naujausias Europos Audito Rūmų leidinys, kuriame nagrinėjama parama MVĮ. Joje daugiausia dėmesio skiriama dviem pagrindinėms ES priemonėms, kuriomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu remtas MVĮ tarptautinimas tiek bendrojoje ES rinkoje, tiek ES nepriklausančiose šalyse, konkrečiai – Europos įmonių tinklui ir iniciatyvai „Startup Europe“. MVĮ tarptautinimas labai domina Europos Parlamentą ir kitus suinteresuotuosius subjektus, nes jis svarbus siekiant kuo labiau padidinti ES augimo potencialą, visų pirma per eksportą. Tikimasi, kad auditas padės padidinti ES programų šioje svarbioje politikos srityje suderinamumą ir koordinavimą ir sustiprins Komisijos MVĮ tarptautinimo strategijos bendro įgyvendinimo stebėsenos sistemas nuo ankstyvojo programavimo laikotarpio etapo.

V Audito metu tikrinome ES MVĮ tarptautinimo strategiją ir dvi pagrindines šios srities iniciatyvas, kurias tiesiogiai valdo Komisija, – Europos įmonių tinklą ir iniciatyvą „Startup Europe“. Pagrindinis audito klausimas buvo: ar ES parama MVĮ tarptautinimui buvo nuosekli ir koordinuota ir ar ji sėkmingai prisidėjo prie MVĮ tarptautinimo.

VI Nustatėme, kad ES strategijoje teisingai nustatytos pagrindinės MVĮ tarptautinimo kliūtys ir kad ES bei valstybės narės parengė daug veiksmų MVĮ tarptautinimui remti. Vis dėlto svarbūs į strategiją įtraukti veiksmai nebuvo sėkmingai įgyvendinti. Visų pirma, nėra atnaujinto visų susijusių veiksmų šioje srityje sąrašo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti esamų veiksmų trūkumus, dubliavimąsi ir galimą sinergiją. Be to, ne visada pakankamai dėmesio buvo skirta ES veiksmų finansiniam tvarumui, todėl, nepaisant teigiamų rezultatų, kai kurie veiksmai buvo nutraukti.

VII Europos įmonių tinklas (EĮT) pasiekė savo tikslus, tačiau lieka neaišku, kiek tai paskatino MVĮ tarptautinimą. Be to, skirtingose šalyse ir konsorciumuose EĮT rezultatai skiriasi, o EĮT nariai galėtų gauti papildomą paramą tam tikrose srityse, pavyzdžiui, dėl galimybių gauti finansavimą. Bendradarbiavimas vykdant EĮT veiklą ir įgyvendinant kitas priemones ES lygmeniu yra sėkmingas, tačiau bendradarbiavimas įgyvendinant ES ir nacionalines priemones vyksta ne taip sėkmingai.

VIII Iniciatyva „Startup Europe“ tenkinami pradedančiųjų įmonių poreikiai, tačiau tik trumpuoju laikotarpiu, nes visi finansuoti projektai baigus galioti dotacijos susitarimams buvo nutraukti ir apskritai vykdant veiklą susidurta su tvarumo problemomis. Komisija neturi bendros iniciatyvos koordinavimo struktūros, todėl bendradarbiavimas įgyvendinant skirtingus projektus, taip pat bendradarbiavimas įgyvendinant iniciatyvą „Startup Europe“ ir kitas ES bei nacionalines priemones yra ribotas. Rezultatų stebėsena veiksminga tik atskirų projektų lygmeniu, todėl informacija apie bendrus iniciatyvos „Startup Europe“ laimėjimus yra ribota. Be to, kai kuriais atvejais pagal šią iniciatyvą pradedančiąsias įmones įsigijo ne ES subjektai.

IX Komisijai rekomenduojame:

• didinti informuotumą apie MVĮ tarptautinimo paramą, jos nuoseklumą, koordinavimą ir tvarumą;
• didinti Europos įmonių tinklo matomumą, stiprinti ryšius su kitomis panašiomis programomis, teikiamos mokymo veiklos sklaidą ir geografinę aprėptį trečiosiose šalyse, kurios yra pagrindinės ES prekybos partnerės;
• pagerinti iniciatyvos „Startup Europe“ stebėseną ir ilgalaikį veiksmingumą.

Įvadas

01 Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra ES ekonomikos pagrindas. Maždaug 99 % visų ES įmonių, kurios sukuria kiek daugiau nei pusę ES ne finansų sektoriaus ekonomikos produkcijos, yra MVĮ. 21 milijonas šių įmonių įdarbina apie 100 milijonų žmonių ir taip sukuria 65 % visų darbo vietų ne finansų verslo sektoriuje¹.

02 Tarptautinimas yra svarbus ES ekonomikos augimo veiksnys. Teigiamą poveikį užimtumui daro ir tai, kad įmonės auga prekiaudamos tarptautiniu mastu. Europos Sąjungoje 56 milijonai darbo vietų priklauso nuo ES vidaus prekybos², o daugiau kaip 38 milijonai darbo vietų – nuo eksporto į ES nepriklausančias šalis³. Nors tikslių duomenų apie MVĮ užimtumo dalį tarptautinėje prekyboje (tiek ES, tiek už jos ribų) nėra, apskaičiuota, kad eksportuojančios MVĮ sudaro 30 % viso eksporto į ES nepriklausančias šalis vertės⁴.

03 Todėl Europos ir pasaulio rinkos yra svarbios MVĮ augimui. Tai, kad įmonės yra mažos, nereiškia arba neturėtų reikšti, kad jos negali bandyti gauti tokios pat naudos iš tarpvalstybinės prekybos kaip ir didesnės įmonės. Atsižvelgiant į MVĮ sektoriaus mastą, priemonės, padedančios MVĮ augti, gali turėti didelį poveikį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui ES.

MVĮ tarptautinimo kliūtys

04 Tarptautinimas – procesas, kurio metu įmonės pradeda dalyvauti tarptautinėse rinkose (ES ir ES nepriklausančiose šalyse), visų pirma eksportuodamos, taip pat importuodamos ir vykdydamos techninį bendradarbiavimą. Dėl įvairių vidinių ir išorinių veiksnių MVĮ gali būti sunkiau nei didesnėms įmonėms įsitraukti į tarptautinimo procesą. Pavyzdžiui, bendras žinių apie tarptautinę prekybą ar verslo galimybes svetur trūkumas, sudėtingi užsienio įstatymai, muitų režimai ir kitos administracinės kliūtys, riboti ištekliai ir gebėjimai (įskaitant galimybę gauti finansavimą), nenoras rizikuoti ir menkas informuotumas apie valstybės paramos schemas. Vienas svarbiausių ES darbotvarkės klausimų – padėti MVĮ šias kliūtis įveikti. Be to, yra įgyvendinamos keletas MVĮ poreikiams tenkinti skirtų iniciatyvų.

ES strategija dėl MVĮ tarptautinimo

05 Bendroji ES politika, skirta MVĮ tarptautinimui tiek bendrojoje rinkoje, tiek už ES ribų, grindžiama Europos iniciatyva „Small Business Act“ (SBA)⁵. Tai yra MVĮ rėmimo pagrindas, kuriuo siekiama užtikrinti daugelio ES priemonių ir veiksmų, kuriais skatinamas Europos MVĮ tarptautinis augimas, nuoseklumą. Joje taip pat išdėstyti šios srities ES iniciatyvų principai (žr. 1 langelį) ir valstybės narės raginamos panašių principų ir prioritetų laikytis savo politikoje, kuria remiamas MVĮ tarptautinimas.

06 Pirmiausia principai buvo išdėstyti SBA, o vėliau 2011 m. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje“, kuriame išdėstyta ES strategija dėl MVĮ tarptautinimo. Strategijos tikslas – išspręsti probleminius klausimus (1 diagrama), užtikrinti esamų veiksmų, kuriais remiamas Europos MVĮ tarptautinis augimas, nuoseklumą ir nustatyti principus, kurie nuo 2014 m. turėtų būti taikomi visoms ES iniciatyvoms šioje srityje.

07 Siekiant išspręsti nustatytus probleminius klausimus, ES MVĮ tarptautinimo strategijoje nustatyti šie tikslai:

• teikti Europos MVĮ lengvai prieinamą ir tinkamą informaciją apie tai, kaip plėsti verslą tarptautinėse rinkose;
• didinti dabartinių paramos veiksmų nuoseklumą;
• gerinti esamų ES programų, ES ir valstybių narių programų, viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvų koordinavimą, bendradarbiavimą ir ekonominį veiksmingumą;
• pašalinti esamas kliūtis paramos paslaugų srityje;
• sudaryti vienodas sąlygas ir teikti vienodą paramą visų ES valstybių narių MVĮ.

08 Be to, strategijoje nustatyti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti rengiamos visos ES lygmens iniciatyvos šioje srityje:

• Papildomumas: bet kokiais ES lygmeniu vykdomais veiksmais turėtų būti papildoma ir nedubliuojama paramos verslui veikla, kurią valstybės narės ir (arba) privačios organizacijos jau vykdo.
• Subsidiarumas ir tinkamas darbo pasidalijimas: bet kokiais ES veiksmais turėtų būti teikiamos trūkstamos paramos paslaugos arba sustiprinamos jau esamos, jei kitos viešosios ar privačios organizacijos poreikių nepatenkina arba juos patenkina nepakankamai.
• Tvarumas: ES verslo rėmimo paslaugos turėtų būti grindžiamos esama rinkos paklausa. Trumpuoju laikotarpiu paslaugas galima finansuoti viešosiomis lėšomis pagal Finansinį reglamentą, tačiau ilgainiui jos turėtų būti kuo labiau finansuojamos savomis lėšomis, siekiant išvengti konkurencijos su privačiais paslaugų teikėjais.
• Viešųjų lėšų naudojimo efektyvumas: remiantis patikimo finansų valdymo principu, kiekvienai veiklai turėtų būti nustatyti konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir per nustatytą laiką įvykdytini tikslai ir planuojamas atitinkamas vertinimas.
• Vienodos sąlygos visose valstybėse narėse: visų Europos šalių MVĮ turėtų būti teikiama vienoda parama.

09 Komisija įsipareigojo imtis tam tikrų veiksmų strategijai įgyvendinti ir pirmiau minėtiems tikslams pasiekti. Šie veiksmai apėmė išsamią ES ir nacionaliniu lygmeniu vykdomos paramos veiklos apžvalgą ir analizę, Europos įmonių tinklo (EĮT), kaip pagrindinės ES priemonės, pagal kurią tiesiogiai remiamas MVĮ tarptautinimas, stiprinimą ir MVĮ tarptautinimui skirtų klasterių ir tinklų rėmimą.

10 2015–2021 m. SBA ir tarptautinimo strategiją papildė keli komunikatai, susiję su tarptautine prekyba, bendrąja rinka, pradedančiosiomis ir veiklą plečiančiomis įmonėmis, galimybėmis gauti finansavimą ir kitomis temomis, turinčiomis įtakos MVĮ tarptautinimui (I priedas). Šie komunikatai kartu su SBA sudaro bendrą šios srities Komisijos politikos sistemą.

Pagrindinės ES priemonės, funkcijos ir atsakomybė remiant MVĮ tarptautinimą

11 ES yra parengusi įvairių MVĮ tarptautinimo rėmimo priemonių, kurios labai skiriasi pagal pobūdį ir tikslus. Tai įvairūs paramos tinklai, kuriuose teikiama bendra informacija ir konsultacijos, finansinė pagalba ir IT priemonės, taip pat portalai ir pagalbos tarnybos, teikiantys informaciją apie tarptautinės prekybos reguliavimo reikalavimus. Kai kurios priemonės skirtos išimtinai MVĮ (ir net MVĮ tarptautinimui), o kitose MVĮ yra tik viena iš kelių paramos sričių. 2014–2020 m. laikotarpiu ES parama priemonėms, skirtoms konkrečiai MVĮ tarptautinimui (EĮT, iniciatyvai „Startup Europe“, Europos klasterių tinklui, ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centrui, ES MVĮ centrui Kinijoje, ELAN ir LATAM tinklui, ENRICH NETWORK, programai „ES vartai“, programai „Eurostars“ ir INT pagalbos tarnyboms), sudarė apie 850 milijonų eurų.

12 Daugybei šios srities priemonių ir veiksmų tenka daug jas valdančių organizacijų ir tarnybų. Pagrindinių priemonių ir atsakingų ES departamentų apžvalga pateikta 1 lentelėje, o išsamesnis įvairių priemonių aprašymas pateiktas II priede. ES priemones papildo valstybių narių paramos schemos, kurių dauguma įgyvendinamos per nacionalines ir regionines prekybos skatinimo organizacijas ir MVĮ asociacijas.

13 Iš daugybės ES MVĮ tarptautinimo priemonių itin svarbios yra EĮT ir iniciatyva „Startup Europe“. Tai pirmieji kontaktiniai centrai MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, norinčioms gauti konsultacinę paramą ir užmegzti ryšius, kad galėtų patekti į tarptautinę rinką. Todėl audito metu šioms dviem priemonėms skyrėme daugiausia dėmesio.

Europos įmonių tinklas

14 EĮT yra pagrindinė Komisijos MVĮ tarptautinimo priemonė ir didžiausias pasaulyje paramos tinklas, skirtas MVĮ, turinčioms tarptautinių užmojų. Jo pagrindinis tikslas – teikti pridėtinės vertės paslaugas, kurios padėtų Europos MVĮ padidinti savo konkurencingumą, tvarumą ir inovacinį pajėgumą, kad jos galėtų plėstis ir vykdyti veiklą Europoje ir už jos ribų.

15 EĮT pradėjo veikti 2008 m. Įgyvendinant COSME, 2015–2021 m. laikotarpiu EĮT skirta 385 milijonai eurų, arba maždaug 55 milijonai eurų per metus. Per tą patį laikotarpį pagal programą „Horizontas 2020“ apie 11 milijonų eurų per metus skirta MVĮ teikiamoms su inovacijomis susijusioms paslaugoms, kartu su EĮT priklausančių organizacijų teikiamu finansavimu (ES bendras finansavimas sudaro iki 60 % EĮT biudžeto).

16 2015–2021 m. EĮT narės buvo daugiau kaip 600 organizacijų iš daugiau nei 60 šalių. Tai – regioninės plėtros agentūros, technologijų centrai, inovacijų paramos organizacijos, universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, prekybos ir pramonės rūmai. Jie yra susibūrę į regioninius konsorciumus, kurie renkami pagal atvirus kvietimus teikti paraiškas. Visi konsorciumai turi būti pajėgūs teikti aukštos kokybės paramos paslaugas įmonėms, o jų nariai turi turėti įrodytos darbo su MVĮ patirties.

17 EĮT paramos paslaugos apima įvairią veiklą, kuria siekiama padėti ES MVĮ diegti naujoves, augti ir plėsti veiklą tiek ES, tiek už jos ribų. Jos apima praktinių žinių teikimą, ryšius ir renginius, skirtus tarptautinei partnerystei skatinti, taip pat konsultacijas dėl tarptautinių rinkų ir inovacijų (2 diagrama).

Iniciatyva „Startup Europe“

18 2012 m. Komisija pradėjo įgyvendinti iniciatyvą „Startup Europe“, kuria siekiama padėti pradedančiosioms aukštųjų technologijų įmonėms augti Europos ir tarptautinėse rinkose. Pradedančiųjų įmonių poreikiai skiriasi nuo įsitvirtinusių MVĮ poreikių, todėl joms gresia didesnė rizika, kad jos bus nupirktos dar prieš joms tampant visavertėmis tarptautinėmis įmonėmis.

19 Siekiant padėti pradedančiosioms įmonėms sėkmingai įsitvirtinti ES rinkoje ir už jos ribų, pagal iniciatyvą „Startup Europe“ teikiamas finansavimas ekosistemos kūrėjams – organizacijoms, kurios suveda ES pradedančiąsias įmones su investuotojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, teikia joms informaciją ir paramą, kurios reikia, kad jos galėtų augti ir patekti į tarptautinę rinką. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant iniciatyvą „Startup Europe“ 30 milijonų eurų skirta 22 projektams ir paremtos daugiau kaip 1 000 įmonių maždaug 60-yje pradedančiųjų įmonių ekosistemų visoje ES.

Audito apimtis ir metodas

20 Šioje specialiojoje ataskaitoje remiamasi Europos Audito Rūmų leidiniais, kuriuose nagrinėjama parama MVĮ⁶. Joje daugiausia dėmesio skiriama MVĮ tarptautinimui tiek ES bendrojoje rinkoje, tiek ES nepriklausančiose šalyse ir tuo tikslu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendintai veiklai. Šis auditas buvo atliekamas derinant veiksmus su audito, skirto ERPF paramai MVĮ konkurencingumui, veiksmais.

21 Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad svarbu remti novatoriškas MVĮ ir pradedančiąsias įmones, siekiant kuo labiau padidinti ES augimo potencialą. Parlamente reikšmingas MVĮ tarptautinimo poveikis ekonomikos augimui ir užimtumui buvo ypač svarbus Tarptautinės prekybos ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetams. Tikimės, kad šio audito metu pateiktos pastabos ir rekomendacijos padės padidinti daugelio šios srities ES priemonių, visų pirma EĮT ir iniciatyvos „Startup Europe“, nuoseklumą ir koordinavimą. Be to, tikimasi, kad auditas padės sustiprinti Komisijos MVĮ tarptautinimo strategijos bendro įgyvendinimo stebėsenos sistemas ankstyvajame programos laikotarpio etape.

22 Audito metu buvo vertinama, ar ES parama buvo nuosekli ir koordinuota ir ar ji sėkmingai prisidėjo prie MVĮ tarptautinimo. Visų pirma, atliekant auditą siekiama atsakyti į šiuos klausimus:

• ar ES parama MVĮ tarptautinimui yra nuosekli ir koordinuota ir
• ar EĮT ir iniciatyva „Startup Europe“ – dviem pagrindiniais Komisijos tiesiogiai valdomais veiksmais – sėkmingai prisidedama prie MVĮ tarptautinimo.

23 Atliekant auditą remtasi įrodymais, gautais iš įvairių šaltinių:

• susitikimų su ekspertais ir suinteresuotųjų subjektų atstovais, įskaitant pagrindines ES MVĮ paramos asociacijas;
• dokumentų peržiūros, klausimynų raštu ir struktūruotų pokalbių su Komisijos tarnybomis (GROW GD, TRADE GD, RTD GD, CONNECT GD, REGIO GD ir INTPA GD, Europos išorės veiksmų tarnyba, Užsienio politikos priemonių tarnyba), Europos inovacijų taryba ir MVĮ reikalų vykdomąja įstaiga (EISMEA), EIB, EIF, prekybos skatinimo organizacijomis ir MVĮ asociacijomis; EĮT narių apklausos apie EĮT indėlį į MVĮ tarptautinimą ir jo koordinavimą ir (arba) ryšius su pagrindinėmis ES priemonėmis šioje srityje (išsami informacija apie apklausos metodiką pateikta II priede);
• prekybos skatinimo organizacijų apklausos apie pagrindines ES priemones, skirtas MVĮ tarptautinimui, ir jų papildomumą su nacionalinėmis šios srities priemonėmis (išsami informacija apie apklausos metodiką pateikta II priede);
• 2 lentelėje pateiktų pasirinktų ES geografinių priemonių ir iniciatyvos „Startup Europe“ projektų finansinio tvarumo ir tęstinumo analizės; jų koordinavimo ir ryšių su Europos įmonių tinklu analizės.

Pastabos

Komisija nepakankamai įgyvendino MVĮ tarptautinimo strategiją

24 MVĮ tarptautinimo strategijoje įvardyti keli su MVĮ tarptautinimu susiję probleminiai klausimai (žr. 4 dalį). Siekiant juos išspręsti, strategijoje, be kita ko, nustatyti šie tikslai:

• teikti MVĮ lengvai prieinamą ir tinkamą informaciją apie tai, kaip plėsti verslą;
• pagerinti paramos veiklos nuoseklumą;
• pašalinti esamas paramos paslaugų spragas.

25 Siekdama šių tikslų, Komisija MVĮ tarptautinimo strategijoje įsipareigojo imtis tam tikrų veiksmų:

• atlikti esamos paramos paslaugų pasiūlos apžvalgą, kad ateityje būtų galima laikytis racionalesnio ir nuoseklesnio požiūrio;
• sukurti bendrus virtualius informacijos vartus MVĮ, kurios nori užsiimti verslu už ES ribų;
• nuosekliau taikyti ES lygmens paramos schemas, kad būtų padidintas jų poveikis;
• pasitelkti klasterius ir tinklus MVĮ tarptautinimui.

Nėra atlikta išsamios paramos MVĮ tarptautinimui apžvalgos, trūksta koordinavimo

26 2011 m. pradėjusi įgyvendinti MVĮ tarptautinimo strategiją, Komisija nustatė daugiau kaip 300 paramos programų, kurių biudžetas viršija 2 milijonus eurų ir kuriomis padedama verslo tarptautinimui ES ir jos valstybėse narėse⁷. Nuo to laiko šis skaičius vis didėja, todėl kyla susirūpinimas dėl galimo pavojaus, kad šioje srityje paramos schemų daugės ir jos bus prastai koordinuojamos⁸.

27 Siekdama padidinti daugelio priemonių nuoseklumą ir nustatyti galimą dubliavimąsi, susiskaidymą, trūkumus ir sinergiją, Komisija įsipareigojo atlikti išsamią viešojo ir privačiojo sektorių ES ir nacionaliniu lygmeniu vykdomos paramos veiklos apžvalgą ir analizę, kad būtų nustatytas esamos MVĮ rėmimo veiklos dubliavimasis ir susiskaidymas, taip pat trūkumai ir galima sinergija. Tyrimas⁹ apėmė visas 27 ES valstybes nares ir 25 pasirinktas kitas šalis, o jo metu buvo sudarytas 1 156 paramos paslaugų sąrašas (734 paslaugos ES ir 422 – kitose šalyse). Nepaisant plačios aprėpties, padaryta išvada, kad vis dar yra šimtai paramos paslaugų, kurių nebuvo galima įtraukti į sąrašą.

28 2015 m. Komisija paskelbė ribotesnės apimties „ES priemonių, kuriomis prisidedama prie Europos verslo tarptautinimo, apžvalgą“, kuri vėliau buvo atnaujinta 2017, 2019 ir 2020 m.¹⁰ Nors apžvalga yra naudinga, tai, kad į ją neįtrauktos nacionalinės priemonės, riboja jos vertę užtikrinant ES ir valstybių narių skatinamos paramos veiklos nuoseklumą.

29 Valstybėse narėse per Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) skatinama veikla yra itin svarbi siekiant nuoseklumo ir koordinavimo su kitais ES veiksmais šioje srityje. Nustatėme, kad nors ERPF sudaro didžiausią ES biudžeto, skirto MVĮ konkurencingumui didinti, įskaitant tarptautinimą, dalį¹¹, Komisija 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nenustatė konkretaus intervencijos kategorijos kodo veiksmams, kuriais per ERPF skatinamas MVĮ tarptautinimas. Todėl informacija apie konkrečius šios srities projektus nebuvo sistemingai pateikiama ir nebuvo naudojama analizei ir koordinavimui. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu Reglamente (ES) 2021/1060¹² nustatytas konkretus intervencijos kategorijos kodas: „MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas“; tai turėtų padidinti ES bendrai finansuojamų veiksmų šioje srityje skaidrumą.

30 Nepaisant to, kad strategijoje numatyta daug veiksmų ir kad MVĮ tarptautinimo politika yra tarpsektorinė, nebuvo paskirta jokia konkreti Komisijos tarnyba, kuri centralizuotų ir koordinuotų strategijos įgyvendinimą. Todėl kai kuriose srityse (pavyzdžiui, dėl laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) MVĮ skirtų skyrių) Komisijos tarnybų veiklos koordinavimas buvo labai veiksmingas, tačiau įvairių ES bendrai finansuojamų tinklų, kaip antai EĮT, iniciatyvos „Startup Europe“ ar ELAN tinklo, koordinavimas buvo ne toks veiksmingas; tai aptarta tolesniuose šios ataskaitos skirsniuose.

Informacijos apie paramą MVĮ tarptautinimui prieinamumas padidėjo, tačiau informuotumas apie LPS naudą tebėra ribotas

31 Komisija įsipareigojo imtis tam tikrų veiksmų, kad pagerintų MVĮ prieigą prie informacijos, kurios joms reikia norint patekti į naujas rinkas. 2014 m. Komisija sukūrė MVĮ tarptautinimo portalą, kurio tikslas – teikti MVĮ naudingą ir prieinamą informaciją apie visas šioje srityje teikiamas paslaugas. Vis dėlto Komisijai buvo sunku nuolat atnaujinti informaciją apie viešojo ir privačiojo sektorių paramos paslaugas ES ir už jos ribų. Be to, privačių paramos tarnybų viešame portale teikiami duomenys, už kuriuos Komisija negalėjo būti atsakinga, sukėlė papildomų teisinių sunkumų. Dėl šių sunkumų 2017 m. portalas buvo uždarytas.

32 2020 m. Komisija pradėjo naudoti portalą „Access2Markets“, kuriame į vieną priemonę sujungta ankstesnė Patekimo į rinką duomenų bazė ir ES prekybos pagalbos tarnyba ir kuris taip pat apima kilmės taisyklių duomenų bazę ir kilmės taisyklių įsivertinimo priemonę (ROSA)¹³ (žr. 2 langelį). Abi priemones labai teigiamai įvertino apklausoje dalyvavę EĮT narių ir nacionalinių prekybos skatinimo organizacijų respondentai.

33 Į ES ir trečiųjų šalių LPS¹⁵ įtraukti specialiai MVĮ skirti skyriai buvo svarbus laimėjimas MVĮ tarptautinimo srityje 2014–2020 m. laikotarpiu. Kaip pabrėžiama MVĮ tarptautinimo strategijoje, šie skyriai skirti padėti MVĮ pasinaudoti LPS teikiamomis galimybėmis, panaikinant tarifines ir netarifines kliūtis, kartu nustatant išsamią reguliavimo sistemą ir institucinius mechanizmus, kurie padėtų nustatyti taisyklių įgyvendinimo problemas.

34 Kad galėtų pasinaudoti ES pasirašytų LPS teikiamomis galimybėmis, MVĮ turi būti informuotos apie galimus jų privalumus ir apie tai, kaip įvykdyti sudėtingus reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su kilmės taisyklėmis. Už informuotumo didinimą ir komunikaciją bendrai atsako Komisija, valstybės narės, verslo asociacijos ir prekybos skatinimo organizacijos.

35 2019 m. Regionų komiteto ir asociacijos „Eurochambres“ apklausoje, kurioje dalyvavo ES regionų ir vietos suinteresuotųjų subjektų bei nacionalinių ir regioninių prekybos rūmų atstovai¹⁶, nustatyta, kad MVĮ vis dar prastai informuojamos apie LPS – daugiau kaip 70 % respondentų teigė, kad „nepakanka praktinės informacijos apie tai, kaip naudotis susitarimu“¹⁷.

36 Mūsų pokalbiai su Komisija ir jos atsakymai į mūsų raštu pateiktus klausimynus taip pat parodė, kad informuotumas apie LPS naudą MVĮ vis dar yra nepakankamas. Tiksliau, LPS dar nepakankamai propaguojami, o portalas „Access2Market“ nėra susietas su kitais su prekyba susijusiais informaciniais portalais, pavyzdžiui, nacionalinėmis prekybos skatinimo organizacijų interneto svetainėmis. Be to, mūsų atliktoje nacionalinių prekybos skatinimo organizacijų apklausoje beveik 80 % respondentų išreiškė pageidavimą, kad ES ir valstybės narės labiau suderintų veiksmus, susijusius su LPS propagavimu, įsteigdamos šiam konkrečiam klausimui skirtą konsultavimo instituciją.

Ne visuose projektuose užtikrinamas tvarumas ir ilgalaikis tęstinumas

37 ES finansuojamiems MVĮ tarptautinimo tinklams reikia laiko užmegzti reikiamus ryšius ir jie turi būti plačiai žinomi, kad galėtų teikti vertingą paramą MVĮ. Šį tęstinumą iš esmės galima pasiekti dviem skirtingais būdais: paramos tarnybos turi arba gauti ilgalaikį viešąjį finansavimą, arba pačios sėkmingai generuoti pajamas, taip tapdamos finansiškai tvarios.

38 MVĮ tarptautinimo strategijoje pirmenybė teikiama antrajam būdui, ir tvarumas yra vienas iš pagrindinių strategijos principų. Pagal šį principą ES verslo rėmimo paslaugos turėtų būti grindžiamos esama rinkos paklausa. Trumpuoju laikotarpiu paslaugas galima finansuoti viešosiomis lėšomis pagal Finansinį reglamentą, tačiau ilgainiui jos turėtų būti kuo labiau finansuojamos savomis lėšomis. Tai neužkerta kelio tęsti ilgalaikį kitų Komisijos priemonių, kuriomis remiamas MVĮ tarptautinimas, pavyzdžiui, EĮT, finansavimą.

39 Vienas iš pavyzdžių, kai paramos paslaugų teikimo pradžioje buvo sudaryti ilgalaikiai viešojo finansavimo susitarimai – ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centras ir programa „ES vartai / verslo misijos į Japoniją“, kurie abu veikia jau daugiau nei 30 metų (žr. 3 langelį).

40 Kita vertus, nustatėme, kad tęstinumo problema apskritai buvo susijusi su projektais, bendrai finansuojamais pagal ELAN, ICI+ Pietryčių Azijoje ir iniciatyvą „Startup Europe“ 2014–2020 m. laikotarpiu. Visuose projektuose kilo sunkumų siekiant gauti pakankamai pajamų, kad taip jie taptų finansiškai tvarūs, kaip reikalaujama dotacijos susitarime. Todėl jie buvo nutraukti, nors kai kurie iš jų stebėsenos ataskaitose buvo įvertinti gana teigiamai (žr. 4 langelyje pateiktus pavyzdžius apie ELAN ir ICI+ Pietryčių Azijoje, taip pat 67–70 dalis apie iniciatyvos „Startup Europe“ projektų nutraukimą).

41 Pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, EĮT narių, pasitenkinimo trumpalaikėmis priemonėmis ir veiksmais rodiklis buvo mažesnis nei 45 % – gerokai mažesnis nei ilgalaikio tęstinumo priemonių ir veiksmų (žr. 2 lentelę).

MVĮ tarptautinimo strategija nebuvo sistemingai vertinama

42 Siekdama vadovauti visų MVĮ tarptautinimo strategijoje numatytų veiksmų įgyvendinimui, Komisija įsipareigojo stebėti pažangą ir periodiškai vertinti strategijos veiksmingumą, įtraukiant visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus.

43 Nors vyko reguliarūs susitikimai ir forumai su MVĮ atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais (pavyzdžiui, Europos MVĮ savaitė, MVĮ asamblėja ir reguliarūs susitikimai su nacionalinėmis prekybos skatinimo organizacijomis), strategijos įgyvendinimas nebuvo konkrečiai ar išsamiai įvertintas, kaip aprašyta pirmiau. Todėl nebuvo pateikta išsamių jos įgyvendinimo ataskaitų.

44 2021 m. gegužės mėn. Komisija parengė tarnybų darbinį dokumentą „Metinė bendrosios rinkos ataskaita“. Tai pažangos, padarytos įgyvendinant ES 2020 m. pramonės strategiją ir MVĮ strategijas, ataskaita. Tačiau informacija apie konkrečius MVĮ tarptautinimą skatinančius veiksmus yra labai bendro pobūdžio ir jos nepakanka stebėsenai ir vertinimui.

EĮT pasiekia pagrindinius savo tikslus, tačiau jo matomumas ir aprėptis trečiosiose šalyse nėra optimalūs

EĮT pasiekė bendrus tikslus, tačiau jo matomumas dar nėra pakankamas

45 2015–2021 m. laikotarpiui EĮT nustatyti du tikslų ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) rinkiniai:

• COSME reglamento¹⁸ rodikliai ir viso EĮT aukšto lygmens tikslai (žr. 3 lentelę) ir
• „Veiklos rezultatų gerinimo sistemos“ tikslai, dėl kurių EISMEA ir kiekvienas konsorciumas susitarė žemesniu lygmeniu.

46 2020 m. EĮT galutinėje veiklos ataskaitoje Komisija pažymėjo, kad apibendrinti aukšto lygio tikslai buvo pasiekti, tačiau nepateikė jokios informacijos apie pažangą, susijusią su EĮT tinklo žinomumu tarp MVĮ.

47 EĮT konsorciumo lygmeniu 2020 m. galutinėje veiklos ataskaitoje teigiama, kad, apskritai paėmus, EĮT viršijo rodiklių tikslines vertes, kai jos buvo nustatytos. Tačiau iš konsorciumų pasirašytų partnerystės susitarimų ir suteiktų konsultavimo paslaugų skaičiaus matyti, kad rezultatai įvairiose šalyse labai skiriasi: vienam darbuotojui (etato ekvivalentui) šis skaičius Airijoje siekia 24, Lietuvoje – 20, o daugelyje kitų šalių – du, tris ar keturis. Šie rezultatų skirtumai susiję su konsorciumo valdymo problemomis, pokyčiais, kurie turėjo įtakos koordinuojančioms organizacijoms, ir pagrindinių darbuotojų išėjimu.

48 Nors EĮT iš esmės pasiekė savo bendrus tikslus, neįmanoma iki galo nustatyti, kokiu mastu tai lėmė faktinius teigiamus pokyčius, vertinant MVĮ augimą bendrojoje rinkoje ir už jos ribų. 2017 m. atlikus tarpinį programos COSME vertinimą²⁰ padaryta išvada, kad nors EĮT buvo veiksmingas, tuo metu nebuvo įmanoma visapusiškai įvertinti jo poveikio. Kitaip tariant, nors EĮT teikiamos paslaugos gali duoti daug teigiamų rezultatų, pavyzdžiui, padėti plėsti veiklos mastą, sustiprinti inovacijas ir pajėgumus, sunku nustatyti tiesioginį ryšį su kiekvienu iš šių rezultatų, nes EĮT paslaugos atlieka tik pagalbinį vaidmenį, o konkrečius rezultatus vis tiek turi pasiekti pačios MVĮ.

49 Komisija ir toliau siekia didinti suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie EĮT. Todėl priimančiosios organizacijos turi užtikrinti, kad jų EĮT veikla būtų gerai matoma. 2015 m. tik 8 % MVĮ, apklaustų per tų metų „Eurobarometro“ apklausą, žinojo apie EĮT ir šis skaičius įvairiose valstybėse narėse labai skyrėsi. 2017–2018 m. atlikus EASME komunikacijos auditą paaiškėjo, kad daugelio EĮT narių interneto svetainėse nebuvo sistemingai laikomasi matomumo reikalavimų. Tai patvirtino ir mūsų atliktas auditas: tik dešimties iš 30 patikrintų interneto svetainių pagrindiniame puslapyje buvo rodomas EĮT logotipas ir nuoroda į EĮT paslaugas. Komisija neskelbė atnaujintų duomenų, susijusių su lyginamuoju informuotumo indeksu.

EĮT ir nacionalinių priemonių koordinavimas nėra iki galo išnaudojamas

50 Siekiant užtikrinti nuoseklią, visapusišką ir papildomą paramą MVĮ tarptautinimui, svarbu koordinuoti EĮT ir kitas ES, nacionalines ir regionines priemones. Nors tai nėra oficialus reikalavimas, EĮT konsorciumai skatinami įtraukti MVĮ remiančias organizacijas savo regione, kad jos galėtų patekti į verslo bendruomenę. Be to, EĮT pareiškėjai turi užtikrinti, kad jų veikla nedubliuotų paslaugų, kurias toje pačioje geografinėje vietovėje jau teikia kitos organizacijos, ir yra raginami glaudžiai bendradarbiauti su kitų ES tinklų atstovais savo regione, pavyzdžiui, Mokslinių tyrimų bendrosios programos nacionaliniais informaciniais centrais ir ERPF tarpininkaujančiomis įstaigomis bei vadovaujančiosiomis institucijomis, ir reguliariai palaikyti su jais ryšius. Pareiškėjams skirtame EĮT vadove²¹ pabrėžiama, kad tai apima nuolatinį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą EĮT veikloje visais lygmenimis (vietos, regioniniu ir nacionaliniu) ir nuolatinį dialogą su kitais paramos paslaugų teikėjais.

51 Beveik 70 % mūsų apklausoje dalyvavusių nacionalinių ir regioninių prekybos skatinimo organizacijų respondentų manė, kad EĮT suteikia Europos MVĮ papildomumo, kuris viršija nacionalinių paramos struktūrų tarptautinimo pajėgumus. Tačiau taip pat išreikštas noras, kad EĮT būtų labiau integruotas į ES valstybių narių nacionalines ir regionines organizacijas. Pasitenkinimas bendradarbiavimu įgyvendinant daugelį ES priemonių, kuriomis remiamas MVĮ tarptautinimas, buvo aukštas (žr. 2 lentelę), tačiau manoma, kad bendradarbiavimą būtų galima sustiprinti, visų pirma įgyvendinant tokias paramos priemones kaip iniciatyva „Startup Europe“ ir ELAN bei ENRICH tinklai.

52 2015–2021 m., siekdama remti EĮT veiklą ir skatinti Komisijos ir MVĮ tarptautinimo srityje veikiančių organizacijų bendradarbiavimą ES lygmeniu, Komisija su šiomis organizacijomis sudarė atskirus dvišalius susitarimus; šios organizacijos tapo asocijuotosiomis narėmis, teikiančiomis paslaugas EĮT. Be to, Komisija galėjo sudaryti specialius susitarimo memorandumus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

53 Iki 2020 m. pabaigos EĮT sudarė dvišalius susitarimus arba specialius susitarimus su septyniais Europos asocijuotaisiais nariais, dviem Europos agentūromis, intelektinės nuosavybės teisių (INT) pagalbos tarnybomis ir keletu nacionalinių asocijuotųjų narių. EĮT taip pat pasirašė deklaraciją dėl ketinimo bendradarbiauti su Europos skaitmeninių inovacijų centrais. Tačiau iki 2021 m. pabaigos dar nebuvo įforminti susitarimai su daugeliu priemonių ir tinklų, įskaitant nacionalinių informacijos centrų tinklą, iniciatyvą „Startup Europe“, tinklą ENRICH, EIB ir EIF (siekiant skatinti ES finansines priemones per EĮT) ir valstybių narių nacionalines ir regionines prekybos skatinimo organizacijas.

Suinteresuotieji subjektai nustatė trečiųjų šalių aprėpties spragas, o EĮT nariai nurodo skirtingą paslaugų kokybę

54 EĮT veikla visame pasaulyje yra labai svarbi, nes padeda MVĮ patekti į pasaulines rinkas. EĮT veikla apima ir COSME programoje nedalyvaujančias šalis, kai steigiami verslo bendradarbiavimo centrai. Joms Komisija teikia nefinansinę paramą EĮT veiklai, visų pirma techninę pagalbą ir paramą, taip pat galimybę naudotis IT priemonėmis, EĮT intranetu, duomenų bazėmis ir kitomis internetinėmis paslaugomis. EĮT neturi priemonių ar įgaliojimų teikti finansinę paramą ES nepriklausančių šalių verslo bendradarbiavimo centrams. Todėl verslo bendradarbiavimo centrai iš dalies priklauso nuo bet kokios finansinės paramos, kurią jie gali gauti iš nacionalinių institucijų ir kitur.

55 2020 m. pabaigoje EĮT buvo atstovaujamas 65 šalyse (daugiausia šalyse, kuriose ES turi interesų dėl ekonominio bendradarbiavimo ir, paprastai, su kuriomis sudaryti prekybos susitarimai) per 625 organizacijas partneres. Iš jų 427 organizacijos buvo ES valstybėse narėse, 92 – kitose programos COSME valstybėse, 23 – Jungtinėje Karalystėje ir 73 (verslo bendradarbiavimo centrai) – 29 kitose šalyse (žr. 3 diagramą).

56 Nors nėra konkretaus tikslo, kiek verslo bendradarbiavimo centrų turėtų būti, mūsų EĮT narių apklausoje ir pokalbiuose su suinteresuotaisiais subjektais respondentai dažnai minėjo keletą šalių, kuriose jie būtų pageidavę, kad verslo bendradarbiavimo centrai veiktų aktyviau. Šios šalys buvo Pietų Afrika (su kuria ES yra sudariusi LPS), Australija (šiuo metu vedančios prekybos derybas su ES), Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Be to, Europos prekybos skatinimo organizacijų asociacija nurodė, kad Afrika yra itin tinkamas regionas naujoms bendradarbiavimo formoms plėtoti ir ES MVĮ patekti į rinką²², nes valstybių narių prekybos skatinimo organizacijoms šiame žemyne nepakankamai atstovaujama.

57 Apklausa parodė, kad paslaugų kokybės atžvilgiu EĮT nariai yra labai patenkinti tam tikrais verslo bendradarbiavimo centrais. Kitų centrų teikiamų paslaugų operatyvumas, kokybė ir naudingumas, kaip teigiama, buvo nevienodi. Pasitaikė atvejų, kai trūko bendradarbiavimo ar integracijos su Europos prekybos skatinimo organizacijomis ir per mažai domėtasi Europos eksportuotojais. Naujame kvietime pareikšti susidomėjimą tapti tarptautiniais tinklo partneriais (naujasis verslo bendradarbiavimo centrų pavadinimas)²³ į skirsnį „Kviečiamų organizacijų tipas“ Komisija aiškiai įtraukė nacionalines ir regionines prekybos skatinimo organizacijas, taip padidindama galimą būsimą tinklo naudą.

EĮT nariai pageidautų tolesnių mokymų ar informacijos apie galimybes gauti finansavimą ir laisvosios prekybos susitarimus sklaidos

58 Patikimos galimybės gauti finansavimą yra vienas svarbiausių MVĮ prioritetų, nepriklausomai nuo to, ar tarptautinimas joms aktualus, ar ne²⁴. Reaguodama į tai, Komisija dėjo daug pastangų, kad MVĮ būtų suteikta įvairių finansinių priemonių, kurias įvairiai įgyvendina Komisija, EIB, EIF arba finansų tarpininkai.

59 EĮT tikslas – teikti informaciją ir konsultacijas apie ES finansines priemones ir įvairius ES portalus, kuriuose teikiama informacija apie finansavimo galimybes, visų pirma Komisijos ir Europos investavimo konsultacijų centro (EIKC) portalus. Tačiau šios informacijos matomumas internete ir prieinamumas EĮT nariams labai skiriasi. Be to, tiek EIKC, tiek Komisijos sukurtame galimybių gauti finansavimą portale trūksta informacijos ir gairių apie EĮT.

60 Abiejose apklausose dalyvavusių respondentų pastabos patvirtina, kad reikia didinti informuotumą ir palengvinti informacijos apie MVĮ galimybes gauti finansavimą prieinamumą, visų pirma stiprinant EĮT vaidmenį koordinuojant veiklą su ES programomis, pavyzdžiui, Komisijos sukurtu galimybių gauti finansavimu portalu ir EIKC.

61 2019 m. Komisija parengė vadovą, kuriame pateikė kelias konkrečias rekomendacijas²⁵. Tačiau kai kurios iš pagrindinių rekomendacijų, pavyzdžiui, paskirti nuolatinius LPS kontaktinius asmenis ir surengti specialius mokymus apie LPS įgyvendinimą EĮT nariams (kurie MVĮ yra pagrindiniai informacijos ir konsultacijų šaltiniai), dar neįgyvendintos.

62 IT priemonės ir gebėjimų stiprinimas yra vis svarbesnės priemonės, padedančios užtikrinti, kad EĮT paslaugos būtų labiau orientuotos į klientą ir pritaikytos prie konkrečių MVĮ poreikių. Mūsų apklausa parodė, kad šiuo tikslu EĮT turi tobulinti ir toliau plėtoti savo IT priemones, nes nepasitenkinimą išreiškė kas penktas respondentas (tai didesnis nepasitenkinimo lygis nei kitose paramos srityse).

63 Iš mūsų apklausos ir pokalbių su Komisijos, EIB ir EIF departamentų darbuotojais matyti, kad yra poreikis toliau rengti mokymus, kuriuose dalyvautų EIB ir EIF ekspertai. Be to, sąveikiojo mokymosi galimybės, kurios padidintų MVĮ gebėjimą spręsti konkrečias ir labiau technines problemas, pavyzdžiui, dėl laisvosios prekybos susitarimų ir galimybių gauti finansavimą, yra ribotos.

Iniciatyva „Startup Europe“ atsižvelgiama į svarbius poreikius, tačiau tvarumas, stebėsena ir koordinavimas yra skirtingo lygio

64 Bendras iniciatyvos „Startup Europe“ tikslas – stiprinti veiklą plečiančių aukštųjų technologijų įmonių ir ekosistemos kūrėjų tinklaveikos galimybes, siekiant paspartinti visos ES verslumo ekosistemos augimą. Tai savo ruožtu remia vietos pradedančiųjų įmonių bendruomenes, nes sujungia pradedančiąsias įmones, veiklą plečiančias įmones, investuotojus, spartinimo iniciatyvas, įmonių tinklus ir universitetus.

65 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu iniciatyva „Startup Europe“ buvo įgyvendinama pagal tris kvietimus teikti paraiškas (2014 m., 2017 m. ir 2019 m.). Kiekvienam kvietimui teikti paraiškas teko maždaug iki 10 milijonų eurų biudžetas. 2014 m. kvietime daugiausia dėmesio skirta interneto verslininkams skatinti, kad jie pradėtų verslą ES ir augtų tarptautiniu mastu, o 2017 m. ir 2019 m. kvietimuose iniciatyvos „Startup Europe“ aprėptis buvo išplėsta: įtrauktos visos pradedančiosios aukštųjų technologijų įmonės ir novatoriškos MVĮ siekiant skatinti augimą ir plėtrą visoje ES ir už jos ribų.

66 Komisija iš trijų kvietimų atrinko 22 projektus. Projektai paprastai trunka dvejus metus. Kiekvieną iš jų įgyvendina konsorciumas, jungiantis partnerius iš įvairių ES pradedančiųjų įmonių ekosistemų ir suteikiantis pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms galimybę užmegzti ryšius. Konsorciumuose dalyvauja nuo trijų iki 15 partnerių. 5 langelyje pateikiami keli įgyvendinant iniciatyvą „Startup Europe“ vykdytų projektų tikslų ir veiklos pavyzdžiai. IV priede pateikiami trumpi visų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu finansuotų iniciatyvos „Startup Europe“ projektų aprašymai.

Iniciatyvos „Startup Europe“ projektams trūksta tęstinumo

67 Visais atrinktais projektais siekta pašalinti vieną ar daugiau kliūčių, kurios trukdo augimui ir neleidžia įmonėms plėsti veiklos arba tapti Europos ar pasaulio masto įmonėmis. Jie buvo aiškiai susiję su tipiniais sunkumais, su kuriais susiduria pradedančiosios ir veiklą plečiančios įmonės, t. y. galimybėmis gauti finansavimą, patekti į naujas rinkas, įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus ir rasti partnerių.

68 Tačiau šis indėlis siekiant iniciatyvos „Startup Europe“ tikslų buvo trumpalaikis. Pasibaigus atitinkamam dotacijos laikotarpiui projektų veikla ir veiksmai iš esmės nutrūko, nepaisant 2017 m. ir 2019 m. kvietimų teikti paraiškas nuostatos, kad turi būti įrodytas projekto veiksmų tvarumas pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui.

69 Pokalbiuose su projektų koordinatoriais ir Komisijos darbuotojais paaiškėjo keletas galimų to priežasčių:

• pradedančiosios įmonės nenori arba negali mokėti už paslaugas;
• teikiamos paslaugos, kurias kitur galima gauti nemokamai;
• pradedančiosios įmonės nenoriai naudojasi išorės konsultacijomis.

70 Be to, visuose dotacijų susitarimuose buvo nustatyta taisyklė nesiekti pelno, t. y. bet koks pelnas buvo išskaičiuojamas iš dotacijos. Vidutinis ES finansinis įnašas į projektus buvo labai didelis – 88 % visų išlaidų, o kai kuriais atvejais – 100 % išlaidų. Todėl bet kokios gautos pajamos gali savaime sumažinti ES įnašą. Nors taisyklė nesiekti pelno yra pagrįsta, ji gali trukdyti konsorciumams gauti pajamų, o tai mažina finansinio tvarumo ir galiausiai projektų tęstinumo galimybes.

Nepakankama visos iniciatyvos „Startup Europe“ stebėsena

71 Kiekviename iniciatyvos „Startup Europe“ projekto pasiūlyme turi būti pateiktas siektinų išdirbių, tarpinių reikšmių ir konkretaus projekto pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, pagal kuriuos bus vertinama pažanga ir rezultatai, sąrašas. Įgyvendinant projektus periodiškai teikiamos pažangos ataskaitos, o Komisija pateikia išvadas ir rekomendacijas atskirų projektų apžvalgose. Apskritai Komisija projektų pasiekimus vertina teigiamai. Tačiau negalėjome įvertinti, kokiu mastu iniciatyva „Startup Europe“ pasiekė savo bendrus tikslus, nes atskirų projektų pagrindinių veiklos rezultatų rodikliai yra visiškai skirtingi ir jų negalima apibendrinti.

Ribotas iniciatyvos „Startup Europe“ ir kitų projektų koordinavimas

72 Informaciją apie iniciatyvos „Startup Europe“ projektus ir jų organizuojamus renginius Komisija skelbia savo interneto svetainėje. Tačiau nustatėme, kad nebuvo centrinio koordinavimo mechanizmo, priemonės ar institucijos, kuri padėtų siekti bendrų iniciatyvos tikslų. Kiekvienas projektas buvo įgyvendinamas atskirai ir bendradarbiaujama tik retkarčiais, nes, pavyzdžiui, kai kurie konsorciumo nariai buvo daugiau nei vieno projekto partneriai.

73 Komisijos darbuotojai, įgyvendinantys iniciatyvą „Startup Europe“, kartais susitikdavo su kolegomis iš kitų generalinių direktoratų (pavyzdžiui, per projekto renginius). Tačiau nebuvo reguliaraus, struktūruoto įvairių generalinių direktoratų, remiančių pradedančiąsias ir veiklą plečiančias įmones, veiklos koordinavimo. Komisija taip pat nekoordinavo iniciatyvos „Startup Europe“ veiklos su nacionalinėmis programomis, pagal kurias teikiama parama pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms. 2016 m. Komisijos komunikate šiuo klausimu pabrėžta, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą vykdant EĮT veiklą ir įgyvendinant iniciatyvos „Startup Europe“ projektus. Tačiau ir šis bendradarbiavimas nėra struktūruotas, o ryšiai tarp abiejų tinklų palaikomi retai. Tik 35 % EĮT narių apklausoje dalyvavusių respondentų teigė esantys patenkinti EĮT ir iniciatyvos „Startup Europe“ bendradarbiavimo lygiu.

Indėlis į bendrą MVĮ strategiją nebuvo vertinamas

74 Vienas iš ES politikos ir strategijų šioje srityje tikslų – padėti pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms likti Europoje, kur jos galėtų augti, tapti pasaulinėmis lyderėmis ir kurti darbo vietas ES²⁶.

75 Tačiau keliuose Komisijos dokumentuose²⁷ pažymėta, kad perspektyvios ES pradedančiosios ir veiklą plečiančios įmonės nesugeba tapti rinkos lyderėmis Europoje ir pasaulyje, nes ankstyvuoju etapu jas įsigyja ne ES šalių įmonės. Tarp pirkėjų daugiausia – JAV įmonės, kurios 2010–2018 m. įsigijo 12 780 ES pradedančiųjų įmonių (27 % visų įsigytų ES pradedančiųjų įmonių). Pagal investuotą kapitalą JAV įmonės sudarė 55 % visos sandorių vertės²⁸.

76 Nustatėme du iniciatyvos „Startup Europe“ projekto partnerius, dalyvaujančius 10 iš 22 projektų, kurie ieškojo verslo klientų, įskaitant ne ES priklausančių šalių įmones. Tam reikėjo patikrinti pradedančiųjų įmonių ekosistemas, ieškant inovatyvių pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių, kurios galėtų sudominti klientus, atsižvelgiant į jų inovacijų poreikius. Įmonių bendradarbiavimas su pradedančiosiomis ir (arba) veiklą plečiančiomis įmonėmis vyksta įvairiomis formomis: pradedant licencijavimu ir baigiant partneryste, visišku įsigijimu. Dėl vieno tokio iniciatyvos „Startup Europe“ projekto metu vykdytos ryšių užmezgimo veiklos įvyko 27 susijungimai ir įsigijimai, iš kurių tik 12 įvyko ES (įskaitant septynias įmones iš Jungtinės Karalystės, kuri tuo metu vis dar priklausė ES).

77 Nors bendradarbiavimas gali būti naudingas abiem pusėms, tai, kad ES pradedančiąsias įmones ar veiklą plečiančias įmones įsigijo ne ES subjektai, prieštarauja ES politikos ir strategijos tikslui – padėti įmonėms augti tarptautiniu mastu ir kartu pasilikti ES.

Išvados

78 Audito metu nustatėme, kad ES ir valstybės narės ėmėsi daug paramos veiksmų, skirtų MVĮ tarptautinimo poreikiams tenkinti, tačiau jie nėra visiškai nuoseklūs ir koordinuoti. EĮT pasiekia pagrindinius savo tikslus, tačiau jo matomumas ir aprėptis trečiosiose šalyse nėra optimalūs. Mažesniu mastu iniciatyva „Startup Europe“ davė tam tikrų teigiamų rezultatų projektų lygmeniu, tačiau trūksta tęstinumo ir išmatuojamų bendrų rezultatų.

79 Darome išvadą, kad 2011 m. ES MVĮ tarptautinimo strategija nevisiškai įgyvendinta. Nors pagrindiniai veiksmai, pavyzdžiui, Europos įmonių tinklo stiprinimas ir portalo „Access2Market“ kūrimas, buvo bent iš dalies įgyvendinti, kai kurie pagrindiniai veiksmai, kuriais siekta didinti įvairių ES ir valstybių narių iniciatyvų nuoseklumą, nebuvo sėkmingi (24–29 dalys).

80 Daugelis ES ir valstybių narių veiksmų, skirtų MVĮ tarptautinimo poreikiams tenkinti, yra nepakankamai koordinuojami įvairiais lygmenimis. Nors kai kuriose svarbiose Komisijos darbo srityse tarnybų veiklos koordinavimas yra labai veiksmingas (pavyzdžiui, bendradarbiavimas rengiant MVĮ skirtus LPS skyrius), kitose srityse, visų pirma susijusiose su tarptautinimo tinklais ir ES priemonėmis, suteikiančiomis galimybę gauti finansavimą, taip nėra (30–36 dalys).

81 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pradėtų įgyvendinti ES veiksmų finansiniam tvarumui nebuvo skirta pakankamai dėmesio, todėl, nepaisant teigiamų rezultatų, keli veiksmai buvo nutraukti. Be to, nebuvo reguliariai teikiamos specialios ataskaitos ir nebuvo vykdoma stebėsena, taip pat nebuvo atliekamas išsamus MVĮ tarptautinimo strategijos įgyvendinimo vertinimas (37–44 dalys).

82 Europos įmonių tinklas pasiekė savo pagrindinius tikslus, tačiau reikia toliau dėti pastangas, kad būtų užtikrintas matomumas, koordinavimas, trečiųjų šalių aprėptis ir gebėjimų stiprinimas (45 dalis).

83 EĮT dažniausiai pasiekė apibendrintus aukšto lygmens tikslus, tačiau žemesniuose lygmenyse pasiekimų rodikliai yra nevienodi. Be to, ne visada lengva šiuos pasiekimus susieti su EĮT veiksmais. Nepaisant to, kad veiklos rezultatų vertinimas pagerėjo, daugelis EĮT narių dar sistemingai nesilaiko matomumo ir komunikacijos reikalavimų, kuriais siekiama didinti informuotumą ir prieinamumą (45–49 dalys).

84 EĮT ir kitų ES, nacionalinio ir regioninio lygmens tarptautinimo priemonių koordinavimas yra nuoseklių, visapusiškų ir papildančių paramos paslaugų pagrindas. Nors kai kuriais atvejais bendradarbiavimas vykdant EĮT veiklą ir įgyvendinant kitas ES priemones yra geras, ne visada buvo sudaryti oficialūs bendradarbiavimo susitarimai (50–53 dalys).

85 Už ES ribų EĮT daugiausia veikia per verslo bendradarbiavimo centrus. Kai kurių verslo bendradarbiavimo centrų darbas vertintas labai gerai, tačiau kiti kritikuoti dėl prasto aptarnavimo ir operatyvumo. EĮT nariai taip pat skundėsi dėl, jų manymu, nepakankamo verslo bendradarbiavimo centrų veiklos aktyvumo pagrindinėse prekybos partnerėse, pavyzdžiui, Australijoje, Kinijoje, Pietų Afrikoje ir JAE (54–57 dalys).

86 EĮT nariai mano, kad Komisijos, visų pirma EISMEA, teikiama parama yra naudinga. Konkrečiose srityse, susijusiose su galimybe gauti finansavimą ir LPS, reikia papildomų mokymų ir glaudesnio bendradarbiavimo su Komisija ir EIB ir (arba) EIF, kad būtų stiprinami gebėjimai ir didinama techninė kompetencija. IT priemonės yra dar viena sritis, kurioje EĮT nariai norėtų matyti pažangą (58–63 dalys).

87 Iniciatyva „Startup Europe“ daugiausia dėmesio skirta atitinkamiems pradedančiųjų įmonių poreikiams, tačiau apskritai jos indėlis į MVĮ tarptautinimą yra neaiškus; be to, ją įgyvendinant kilo tvarumo ir valdymo problemų (64–70 dalys).

88 Komisija neturi bendros iniciatyvos koordinavimo ir jos ryšių su kitomis programomis struktūros. Todėl bendradarbiavimas įgyvendinant iniciatyvos „Startup Europe“ projektus ir bendradarbiavimas įgyvendinant iniciatyvos „Startup Europe“ ir kitas ES bei nacionalines priemones yra ribotas (72 ir 73 dalys).

89 Nepaisant to, kad turima informacijos apie atskirų projektų pažangą ir laimėjimus, dėl nedidelio bendrų tikslų, tarpinių reikšmių ir rodiklių skaičiaus neįmanoma įvertinti iniciatyvos „Startup Europe“ veiksmingumo visos iniciatyvos lygmeniu (71 dalis).

90 Kai kuriais atvejais iniciatyvos „Startup Europe“ konsorciumo partneriai ir projektai įmonių vardu vykdė didelį potencialą turinčių inovatyvių įmonių paiešką ir atranką, todėl ES pradedančiosios įmonės buvo įsigytos ES nepriklausančių šalių (74–77 dalys).

Rekomendacijos

1 rekomendacija. Didinti informuotumą apie paramą MVĮ tarptautinimui, jos nuoseklumą ir tvarumą

Komisija turėtų:

1. teikti informaciją apie esamas priemones ir projektus, kuriems skiriamas ES bendrasis finansavimas tarptautinimo srityje, įskaitant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas;
2. remdamasi a punktu, išanalizuoti bendrai finansuojamų priemonių ir projektų spektrą, kad būtų galima nustatyti spragas ir dubliavimąsi ir skatinti sinergiją;
3. sistemingai įtraukti finansinį tvarumą, pagrįstą rinkos paklausą ir koordinavimą su esamais ES ir valstybių narių veiksmais ir paslaugomis į naujų MVĮ tarptautinimo priemonių ex ante vertinimus ir poveikio vertinimus;
4. atlikti išorinį vertinimą, kad būtų įvertintas MVĮ tarptautinimo strategijos veiksmingumas.

Terminas: dėl a ir c rekomendacijų – iki 2023 m. pabaigos, dėl b rekomendacijos – iki 2024 m. pabaigos, dėl d rekomendacijos – iki 2025 m. pabaigos.

2 rekomendacija. Didinti Europos įmonių tinklo matomumą, stiprinti jo ryšius su kitomis panašiomis programomis, plėsti mokymo veiklą ir geografinę aprėptį

Komisija turėtų:

1. pagerinti EĮT matomumą – patikrinti, ar tinklo nariai savo interneto svetainėse pateikia aiškias ir gerai matomas nuorodas į visas susijusias paslaugas, ir užtikrinti, kad Europos investavimo konsultacijų centre ir Komisijos sukurtame galimybių gauti finansavimą portale taip pat būtų aiškios ir gerai matomos nuorodos į EĮT;
2. kai įmanoma, sudaryti EĮT ir kitų ES, nacionalinių ir regioninių programų, kuriomis remiamas Europos MVĮ tarptautinimas, bendradarbiavimo susitarimus ar kitus bendradarbiavimo aktus;
3. padidinti informacijos apie EĮT mokymus galimybių gauti finansavimą ir laisvosios prekybos susitarimų srityje sklaidą;
4. skatinti patikimas reikalavimus atitinkančias šalis teikti prašymus tapti tarptautiniais tinklo partneriais trečiosiose šalyse, kai tai atitinka ES prekybos prioritetus.

Terminas: dėl a, b ir c rekomendacijų – iki 2022 m. antrojo ketvirčio pabaigos, dėl d rekomendacijos – iki 2025 m. antrojo ketvirčio pabaigos.

3 rekomendacija. Pagerinti iniciatyvos „Startup Europe“ stebėseną ir ilgalaikį veiksmingumą

Komisija turėtų pagerinti iniciatyvos „Startup Europe“ valdymą:

1. sukurti konkrečius rodiklius ir tikslus, skirtus įvertinti bendram iniciatyvos veiksmingumui, įskaitant projektų veiklos tvarumą;
2. užtikrinti koordinavimą ir ryšius su kitomis ES ir nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis remiamas pradedančiųjų įmonių augimas ir tarptautinimas;
3. nustatyti atrankos kriterijus, pagal kuriuos pirmenybė būtų teikiama projektams, kurie padeda pradedančiosioms įmonėms visapusiškai vystyti savo potencialą ir konkurencingumą ir taip prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ES.

Terminas: dėl a ir c rekomendacijų – iki 2022 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigos, dėl b rekomendacijos – iki 2023 m. pirmojo ketvirčio pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė Europos Audito Rūmų nario Mihailo Kozlovo vadovaujama IV kolegija Liuksemburge 2022 m. balandžio 5 d.

Priedai

I priedas. Politikos dokumentai, darantys poveikį MVĮ tarptautinimui

II priedas. Pagrindinės ES priemonės, kuriomis remiamas MVĮ tarptautinimas

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos dokumentu „Overview of EU instruments for the internationalisation of European Businesses“ (2020 m. lapkričio mėn.) ir kitais Komisijos šaltiniais.

III priedas. Apklausos metodika

Atliekant auditą buvo atliktos dvi apklausos: EĮT narių ir prekybos skatinimo organizacijų.

EĮT narių apklausa

EĮT narių apklausoje daugiausia dėmesio skirta EĮT indėliui į MVĮ tarptautinimą ir jo koordinavimui ir (arba) ryšiams su pagrindinėmis ES priemonėmis šioje srityje. Ji buvo pateikta 94 EĮT koordinatoriams ir 436 EĮT partneriams, o atsakymų į apklausas lygis atitinkamai buvo 83 % ir 31 %.

Galimi atsakymai į kiekvieną klausimą: „labai patenkintas“, „patenkintas“, „nepatenkintas“, „labai nepatenkintas“, „neturiu nuomonės / netaikytina“. Be standartinių atsakymų, respondentai taip pat galėjo pateikti pasiūlymų ar bendrų pastabų.

Prekybos skatinimo organizacijų apklausa

Prekybos skatinimo organizacijų apklausa buvo išsiųsta 32 Europos prekybos skatinimo organizacijoms, iš kurių 13 (41 %) atsakė į klausimus. Apklausoje daugiausia dėmesio skirta pagrindinėms ES MVĮ tarptautinimo priemonėms ir jų papildomumui su nacionalinėmis šios srities priemonėmis.

IV priedas. Iniciatyvos „Startup Europe“ projektų tikslai

Akronimai ir santrumpos

Žodynėlis

Europos Komisijos geresnio reglamentavimo gairės: Komisijos darbuotojams skirtų vidaus nurodymų rinkinys, skirtas tam, kad būtų pasiekti geresnio reglamentavimo tikslai, įskaitant išsamius vertinimus ir poveikio vertinimus, siekiant užtikrinti, kad teisės aktai ir išlaidų programos būtų efektyvios, veiksmingos, tinkamos ir nuoseklios ir kad ES lygmens intervencija iš tikrųjų sukurtų pridėtinę vertę.

Europos prekybos skatinimo organizacijų asociacija: Europos nacionalinių ir regioninių prekybos skatinimo organizacijų asociacija.

Kilmės taisyklės: kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, iš kurios šalies yra kilęs produktas. Lengvatinių tarifų taikymas pagal laisvosios prekybos susitarimą su ES nepriklausančia šalimi priklauso nuo atitinkamų prekių kilmės sertifikato.

Laisvosios prekybos susitarimai: ES prekybos susitarimais su trečiosiomis šalimis sudaromos sąlygos abipusiam rinkos atvėrimui su išsivysčiusiomis šalimis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, suteikiant lengvatines sąlygas patekti į rinkas.

MVĮ priemonė: finansinė priemonė, kurią pagal programą „Horizontas 2020“ administruoja EASME ir kuri suteikia MVĮ galimybę lengvai gauti lėšų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams.

MVĮ: dydžio apibrėžtis, taikoma įmonėms ir kitoms organizacijoms, remiantis įdarbintų darbuotojų skaičiumi ir tam tikrais finansiniais kriterijais. Mažosiose įmonėse dirba mažiau nei 50 darbuotojų, apyvarta arba bendra balanso suma neviršija 10 milijonų eurų. Vidutinėse įmonėse dirba mažiau nei 250 darbuotojų, apyvarta neviršija 50 milijonų eurų, o bendra balanso suma – 43 milijonų eurų.

Portalas „Access2Markets“: eksportuojančioms įmonėms skirta ES duomenų bazė, kurioje pateikiama informacija apie muitus, mokesčius, produktų taisykles ir kitus reguliavimo reikalavimus visose ES šalyse ir daugiau nei 135 kitose pasaulio rinkose.

Pradedančioji įmonė: nauja verslo įmonė, visų pirma MVĮ arba labai maža įmonė, kuriai reikalingos kapitalo investicijos.

Pradedančiųjų įmonių ekosistema: bendri ištekliai, paprastai esantys 100 km spinduliu aplink centrinį tašką, kurie skirti vietos pradedančiosioms įmonėms ir apima politikos formuotojus, verslo spartinimo iniciatyvas, verslo inkubatorius, bendras darbo erdves, švietimo įstaigas ir finansavimo grupes.

Programa „Horizontas 2020“: 2014–2020 m. laikotarpio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa.

Veiklą plečianti įmonė: maža įmonė, kuri iš pradedančiosios įmonės perėjo į augimo etapą, kuris apibrėžiamas kaip 20 % viršijantis vidutinis metinis augimas per trejus metus.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61072

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61072

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Mihailo Kozlovo vadovaujama IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Ivana Maletić, jai padėjo kabineto vadovė Sandra Diering, kabineto atašė Tea Japunčić ir pagrindinis vadybininkas John Sweeney.

Užduoties vadovas – Alvaro Garrido‑Lestache Angulo, audito grupę sudarė auditoriai Wayne Codd, Christian Detry, Satu Levelä‑Ylinen, Juan Antonio Vazquez ir Wolfgang Schwender. Lingvistinę pagalbą teikė Thomas Everett.

Iš kairės į dešinę: Tea Japunčić, Satu Levelä‑Ylinen, Christian Detry, Sandra Diering, Alvaro Garrido‑Lestache Angulo, Wayne Codd, Ivana Maletić, Thomas Everett, Wolfgang Schwender, Juan Antonio Vazquez, John Sweeney.

Galinės išnašos

¹ 2020–2021 m. metinė Europos MVĮ ataskaita. 2020–2021 m. MVĮ veiklos rezultatų apžvalga. Europos Komisija, 2021 m. liepos mėn.

² Højbjerre Brauer Schultz, remiantis pasaulio sąnaudų ir produkcijos lentelėmis ir Eurostatu. 2018 m. tyrimas „25 years of the European Single Market“.

³ 2021 m. leidimas. Prekybos GD tyrimas „EU Exports to the World: Effects on Employment“.

⁴ „Prekybos GD statistikos vadovas“. Europos Komisija, 2021 m. rugpjūčio mėn.

⁵ Komisijos komunikatas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“, KOM(2008) 394 galutinis, peržiūrėtas dokumentu KOM(2011) 78 galutinis.

⁶ Audito Rūmų specialiosios ataskaitos 20/2017 dėl MVĮ garantijų priemonės, 17/2019 dėl rizikos kapitalo, 2/2020 dėl MVĮ priemonės, 25/2020 dėl kapitalo rinkų sąjungos.

⁷ „Opportunities for the internationalisation of European SMEs“. Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas, 2010 m.

⁸ Europos Parlamento tyrimas „How to support the internationalisation of SMEs and microenterprises“, 2017 m.

⁹ „Study on Support Services for SMEs in International Business“, Europos Komisija, 2013 m.

¹⁰ „Overview of EU instruments contributing to internationalisation, European Commission“.

¹¹ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo 5 straipsnio 3 dalies d punktas.

¹² 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės.

¹³ „Access2Markets“ kilmės taisyklės, Prekybos GD, Europos Komisija.

¹⁴ „SMEunited Statement on the World Trade Organisation’s MSMEs Workstream: How to Make International Trade Fit for MSMEs“, 2020 m. vasario 19 d.

¹⁵ Komisijos ataskaita dėl ES prekybos susitarimų įgyvendinimo, COM(2020) 705 final.

¹⁶ „Implementation of Free Trade Agreements“, Regionų komitetas ir „Eurochambres“, 2019 m.

¹⁷ ECON komiteto ir „Eurochambres“ apklausos rezultatų pastaba dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo.

¹⁸ Reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama COSME programa.

¹⁹ 2021 m. EĮT klientų pasitenkinimo apklausos duomenys.

²⁰ COSME programos tarpinis vertinimas, B priedas prie galutinės ataskaitos projekto. Verslo valdymo gebėjimų teminė sritis (EĮT), „Technopolis Group“, Europos Komisijos užsakymu, 2017 m. gruodžio mėn.

²¹ Vadovas pareiškėjams, kvietimas teikti pasiūlymus. COS-WP2014–2-1. COSME Europos įmonių tinklas 2015–2020 m.

²² Bendra ES ir valstybių narių MVĮ tarptautinimo darbotvarkė, Europos prekybos skatinimo organizacijų asociacijos pozicijos dokumentas, 2020 m. lapkričio mėn.

²³ Bendrosios rinkos programa, Kvietimas pareikšti susidomėjimą Europos įmonių tinklo tarptautiniams tinklo partneriams, SMP-COSME-2021-EEN-INTERNATIONAL.

²⁴ Europos Komisija. Greitosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 421 apie MVĮ tarptautinimą ataskaita. 2015 m. spalio mėn.

²⁵ EĮT ir Komisijos vadovas „Enhancing services to improve the export & import performance of European companies under EU Free Trade Agreements (FTAs)“, 2019 m. lapkričio mėn.

²⁶ EK pramonės lyderystės svetainė.

²⁷ EK sukurta finansavimo ir konkursų galimybių svetainė.

²⁸ „MTB & Crunchbase“, pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių susijungimai ir įsigijimai. 2018 m. ataskaita, p. 11 ir 13.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-7726-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/728651	QJ-AB-22-005-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7704-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/112382	QJ-AB-22-005-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.