ES parama Marokui. Iki šiol gauti riboti rezultatai

Santrauka

Marokas yra Šiaurės Afrikos šalis, kurioje ekonomikos augimas pastovus ir politinė aplinka stabili. 1996 m. pasirašytu asociacijos susitarimu buvo sustiprintas Maroko ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas. 2004 m. pradėjus vykdyti Europos kaimynystės politiką (EKP), Marokas tapo privilegijuotu ES partneriu politinio ir ekonominio bendradarbiavimo, taip pat prekybos, techninio ir vystomojo bendradarbiavimo srityje.

Vertinome 2014–2018 m. ES paramos Maroko biudžetui veiksmingumą. Tuo laikotarpiu ES parama Maroko biudžetui iš viso sudarė apie 0,37 % bendrų šalies biudžeto išlaidų. Išnagrinėjome Komisijos valdymą ir iki kokio lygio buvo pasiekti ES paramos biudžetui tikslai. Buvo tikrinami sveikatos, socialinės apsaugos, teisingumo ir privataus sektoriaus vystymosi sektoriai. Peržiūros laikotarpiu sutartys dėl visų sektorių, kuriems taikoma parama biudžetui, iš viso sudarė 562 milijonus eurų, o mokėjimai – 206 milijonus eurų.

Remdamasi tinkama rizikos analize ir poreikių vertinimu, Komisija manė, kad parama biudžetui yra teisingai pasirinkta pagalbos teikimo priemonė. Tačiau padarėme išvadą, kad ją taikant sukuriama pridėtinė vertė ir galimybės remti reformas buvo ribotos dėl skiriamo neoptimalaus dėmesio, koncepcijos trūkumų ir nepakankamo stebėjimo. Be to, paramos teikėjų veiklos koordinavimas skirtinguose sektoriuose buvo nevienodas.

2015 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Bendrajam Teismui priėmus sprendimą dėl Vakarų Sacharos, Marokas sustabdė politinį dialogą nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. Komisija nepasinaudojo šiuo atidėjimo laikotarpiu aiškiai savo santykių su Maroku strategijai parengti. Nors politinis dialogas vyko, jis nebuvo pakankamas visų sektorių atžvilgiu. Be to, Komisija neįformino dialogo politikos klausimais strategijos.

Teikiant paramą biudžetui reformos nebuvo pakankamai paremtos, o pažanga sprendžiant pagrindinius uždavinius buvo ribota. Komisijos valdymui trukdė paramos biudžetui programų ir jų rodiklių rengimo trūkumai. Taip pat nustatėme stebėjimo procedūrų ir Komisijos rezultatų vertinimo trūkumų.

ES parama buvo tikslingai skiriama kompleksiniams klausimams, pavyzdžiui, lyčių ir žmogaus teisių, spręsti. Nepaisant šio tikslingo paramos skyrimo, peržiūros laikotarpiu buvo galima pastebėti ribotą padėties pagerėjimą.

Komisijai pateikėme keletą rekomendacijų, kuriomis siekiama sustiprinti ES metodą bei politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais, pagerinti rodiklių ir stebėjimo procedūrų rengimą, sugriežtinti išmokų tikrinimo procedūras ir padidinti ES paramos matomumą.

Įvadas

Svarbus partneris

Maroko Karalystė yra geografiškai artimiausia Europos kaimynė Šiaurės Afrikoje (žr. 1 diagramą). Pagal 2018 m. Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą Marokas užima 123 vietą iš 189 šalių ir todėl jo žmogaus socialinė raida laikoma vidutine. Marokas, kurio metinis bendrasis vidaus produktas yra apie 101 milijardą eurų (2018 m.) ir kuriame gyvena maždaug 35 milijonai gyventojų, yra penkta pagal dydį Afrikos ekonomika ir svarbus politinis ir ekonominis ES partneris. Atitinkamai, ES yra svarbiausia Maroko prekybos partnerė, su kuria susijęs jo eksportas sudaro 65 %, o importas – 57 %¹.

Šaltinis: https://en.wikipedia.org/wiki/Regions_of_Morocco

Šaltinis: Eurostatas.

Marokas turi naudos iš savo apdairaus makroekonominio valdymo ir struktūrinių reformų, kurių ėmėsi pastaraisiais metais. Jo ekonomikos augimas ir toliau buvo palyginti pastovus, o infliacija – maža. Pastaraisiais metais jo einamosios sąskaitos išorės deficitas ir biudžeto deficitas toliau mažėjo.

Neramumų šiame regione po 2011 m. Arabų pavasario aplinkybėmis Maroko politinė aplinka yra stabili. 2011 m. liepos mėn. priimdamas savo naują konstituciją, Marokas žengė svarbų žingsnį politinės modernizacijos ir atviros ekonomikos link.

Šia konstitucine reforma buvo atkreiptas dėmesys į pagrindinių teisių ir lyčių lygybės svarbą. Tačiau nacionaliniai teisės aktai dar nėra visiškai suderinti su Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijomis. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas rekomendavo panaikinti mirties bausmę, kovoti su smurtu prieš moteris, padidinti lyčių lygybę, pagerinti vaikų teisių apsaugą, ratifikuoti Romos statutą, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas, ir panaikinti homoseksualių asmenų kriminalizavimą. Marokas atmetė daugumą rekomendacijų, susijusių su moterų teisėmis².

ES ir Marokas palaikė stabilius santykius nuo tada, kai 1969 m. pasirašė pirmą prekybos susitarimą. Daugelį metų ši partnerystė buvo plėtojama ir brandinama (žr. I priedą), todėl 1996 m. buvo pasirašytas bendras asociacijos susitarimas³. Šis asociacijos susitarimas, kuris įsigaliojo 2000 m., yra ES ir Maroko santykių teisinis pagrindas. 2004 m. pradėjus vykdyti Europos kaimynystės politiką (EKP), Marokas palaipsniui tampa privilegijuotu ES partneriu politinio ir ekonominio bendradarbiavimo, taip pat prekybos, techninio ir vystomojo bendradarbiavimo srityje.

Europos ir Viduržemio jūros valstybių partnerystės kontekste, asociacijos susitarimas buvo lūžis santykiuose su Maroku jam 2008 m. suteikiant aukštesnio lygio statusą⁴, kuriuo grindžiamas ypatingas jo santykių su ES pobūdis. Taip buvo sukurtas pagrindas aukšto lygio politiniam bendradarbiavimui, siekiant Maroko teisės aktus toliau derinti su ES teisės aktais ir Maroko ekonomiką palaipsniui integruoti į ES vidaus rinką.

Pagrindinis EKP finansavimo gavėjas

Marokas gauna daugiau ES paramos vystymuisi nei bet kuri kita Šiaurės Afrikos šalis, išskyrus Tunisą, ir yra vienas iš pagrindinių tarptautinės paramos vystymuisi gavėjų. 25,2 % oficialios paramos vystymuisi teikianti ES yra didžiausia paramos teikėja (žr. 2 diagramą).

Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Be oficialios paramos vystymuisi teikėjų, Maroke veikia ir kiti vystymosi subjektai. Pavyzdžiui, iš oficialiosios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistikos matyti, kad Pasaulio bankas (PB) ir Afrikos plėtros bankas (APB) yra svarbūs paramos teikėjai infrastruktūros projektų bei gero valdymo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose.

Europos kaimynystės priemonė (EKP) yra pagrindinė finansinė priemonė, kuria remiamas Komisijos bendradarbiavimas su Maroku. Komisija planuoja ES dvišalę paramą septynerių metų laikotarpiui. Bendra įsipareigota suma nuo 1 431 milijono eurų 2007–2013 m. sumažėjo iki 1 399 milijonų eurų 2014–2020 m. (žr. 3 diagramą). 2014–2017 m. bendroje paramos programoje (BPP) nurodyti pagrindiniai prioritetiniai sektoriai buvo vienodos galimybės naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, demokratinio valdymo, teisės viršenybės ir judumo, taip pat darbo vietų kūrimo ir tvaraus įtraukaus augimo rėmimas.

Šaltinis: Europos Komisija.

Marokas yra vienas iš didžiausių dvišalių EKP programų paramos gavėjų Šiaurės Afrikoje. 2014–2018 m. paskirsčius paramą biudžetui (žr. 1 langelį), buvo pasirašyta sutarčių, kurių bendra vertė sudaro 562 milijonus eurų, ir atlikta mokėjimų, kurių bendra suma sudaro beveik 206 milijonus eurų (žr. II priedą). Parama biudžetui vidutiniškai sudaro 75 % metinių ES išlaidų Marokui. Marokas taip pat gauna papildomą finansavimą pagal kelias temines programas ir priemones (žr. III priedą), ES parama taip pat teikiama pasinaudojant finansų įstaigomis ir patikos fondais.

ES delegacija Rebate ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas valdo ir įgyvendina programas. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir ES delegacijos vadovas yra atsakingi už politinį dialogą.

Suabejota dvišaliais santykiais

ES ir Marokas palaikė ilgalaikius gerus santykius. Tačiau nuo 2015 m. ES ir Maroko partnerystė tapo įtempta, kai Europos Sąjungos Bendrasis Teismas priėmė pirmuosius sprendimus, pagal kuriuos Vakarų Sachara nebuvo Maroko dalis. Tai reiškė, kad Vakarų Sachara nebuvo ES ir Maroko žuvininkystės ir žemės ūkio susitarimo dalis ir negalėjo naudotis tokiomis pačiomis muitų tarifų lengvatomis. Dėl Vakarų Sacharos problemos (žr. 2 langelį) ES ir Maroko partnerystė tapo įtempta, todėl Marokas sustabdė politinį dialogą.

Politinį dialogą EIVT lygmeniu vykdo ES delegacijos vadovas ir Maroko užsienio reikalų ministras. Dialogą politikos klausimais sektoriaus lygmeniu vykdo ES delegacijos darbuotojai ir Maroko valdžios institucijos. 4 diagramoje paaiškinamas politinio dialogo ir dialogo politikos klausimais skirtumas.

Audito apimtis ir metodas

Atliekant šį auditą buvo vertinamas 2014–2018 m. ES paramos Maroko biudžetui veiksmingumas. Uždavėme šiuos klausimus:

• Ar Komisija ir EIVT tinkamai pasirinko prioritetinius sektorius ir gerai parengė programas?
• Ar Komisija tinkamai įgyvendino ES paramą Maroke?
• Ar buvo pasiekti paramos Marokui tikslai?

Atliekant auditą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo oficialaus sprendimo, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, priėmimo (2014 m. sausio 1 d.) iki 2018 m. pabaigos. Audito metu daugiausia dėmesio buvo skiriama šiam laikotarpiui, nes paramos Maroko biudžetui 2005–2012 m. laikotarpio išorės vertinimas jau buvo atliktas (paskelbtas 2014 m.). Be to, šis laikotarpis atitinka EKP programavimo laikotarpį. Šio laikotarpio sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos yra reikšmingos. Be to, Komisija dar nėra atlikusi šalies vertinimo, apimančio paramą Marokui.

Auditas buvo atliekamas 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. vasario mėn. ir apėmė sveikatą, socialinę apsaugą, teisingumą ir privataus sektoriaus vystymąsi (PACC: „programme d’appui à la croissance verte et la compétitivité au Maroc“ (Maroko ekonomikos augimo ir konkurencingumo rėmimo programa). 2014–2018 m. Maroke dauguma EKP išlaidų buvo patirta šiuose sektoriuose (žr. II priedą)⁹. Be šiuose keturiuose sektoriuose įgyvendinamų programų, peržiūrėjome 10 projektų, susijusių su atitinkamais finansavimo sprendimais (žr. IV priedą). Tikrinome, ar šiose paramos biudžetui programose lyčių ir žmogaus teisių klausimai buvo sprendžiami kaip kompleksiniai klausimai. V priede apibendrinami audituotų paramos biudžetui programų tikslai, o VII priede pateikiamas įvertinimas pagal sektorių.

Mūsų audito darbas apėmė dokumentų peržiūrą, pokalbius su Komisijos būstinės ir EIVT darbuotojais ir apsilankymą vietoje. Šio apsilankymo metu galėjome surinkti papildomų duomenų ir surengti pokalbius su nacionalinių valdžios institucijų atstovais, ES delegacijos darbuotojais ir ES valstybių narių atstovybėmis Maroke (Ispanijos ir Prancūzijos atstovybėmis). Taip pat surengėme pokalbius su tarptautinėmis organizacijomis ir kitais paramos teikėjais, pavyzdžiui, Pasaulio banku, Afrikos plėtros banku, UNICEF ir Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit. Be to, aplankėme paramos gavėjus, įskaitant mergaičių sulaikymo centrą, socialinės apsaugos centrą ir privačias įmones, kurios gavo investicijų subsidijas.

Būdamas vienu iš didžiausių ES išorės pagalbos gavėjų, Marokas yra strateginis ES partneris pagrindinėse politikos srityse. Komisija gali pasinaudoti šios ataskaitos išvadomis ir rekomendacijomis, atsižvelgdama į jas kitu programavimo laikotarpiu (nuo 2021 m.). Todėl šios ataskaitos svarba ir galimas poveikis yra dideli.

Pastabos

Paramos paskirtis ir struktūra buvo nepakankamai optimalūs

Siekiant užtikrinti maksimalius rezultatus, parama biudžetui buvo pernelyg išbarstyta

Domėjomės, ar Komisija ir EIVT nuolat teikė pirmenybę sektoriams, kuriuose parama biudžetui grindžiama pagrindiniais Maroko poreikiais. Tikrinome, ar buvo atliktas tinkamas poreikių vertinimas. Taip pat svarstėme, ar Komisijos koordinavimas buvo tinkamas ir suderintas su kitais paramos teikėjais Maroke.

Parama biudžetui buvo grindžiama tinkamu rizikos ir (arba) poreikių vertinimu

Komisija manė, kad parama biudžetui bus tinkamiausia priemonė nacionalinių ir sektorių reformų įgyvendinimui remti ir palaikyti. Komisija atlieka metinę šių kategorijų rizikos analizę: politinio valdymo, makroekonominio stabilumo, vystymosi, viešųjų finansų valdymo ir korupcijos ir (arba) sukčiavimo. Rengimo etape tinkamumo kriterijai buvo įvykdyti, o pagrindinėms vertybėms kylanti rizika nebuvo laikoma didele. Maroko rizikos lygis buvo įvertintas kaip vidutinis.

Tačiau remiantis Komisijos rizikos analize, viena iš likutinių rizikų yra susijusi su korupcija. Kadangi nėra kovos su korupcija įstaigos, Komisija nebuvo pajėgi spręsti korupcijos šioje srityje. Tai reiškė, kad Komisija sprendė korupcijos klausimus, vykdydama tam tikras savo paramos biudžetui programas. Pavyzdžiui, PACC programos procedūrų skaitmeninimas padeda mažinti korupciją, taip pat priemones ir rodiklius sveikatos ir socialinės apsaugos paramos biudžetui programose. Kalbant apie teisingumo programą, į pagrindų įstatymą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama mažinti korupciją. Tačiau kai kurios šių priemonių, kaip antai teisėjams skirtas etikos kodeksas dar nebuvo priimtas.

Tarptautinio valiutos fondo šalių atskaitose ir 2016 m. viešųjų išlaidų ir finansinio atskaitingumo vertinime didelių trūkumų nenustatyta ir jie atitiko Komisijos rizikos vertinimą.

Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis, atliko išsamų konkrečių paramos biudžetui programų poreikių vertinimą ir, rengiant programą, konsultavosi su labai įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. ES delegacija taip pat surengė susitikimus su pilietinės visuomenės organizacijomis. Tačiau vertinant su audituotais sektoriais susijusius poreikius su Maroko audito rūmais (kurie yra svarbus suinteresuotasis subjektas) nebuvo konsultuojamasi.

Paramos biudžetui programos papildė kitą ES paramą, o jų koordinavimas dvišalių ir teminių programų forma buvo geras. Techninė pagalba buvo integruota į visų paramos biudžetui programų struktūrą. Bendra papildomųjų bendradarbiavimo priemonių (techninės pagalbos, porinių projektų), kurios papildė paramą Maroko biudžetui, dalis ilgainiui didėjo nuo 5 % (2007–2010 m.) iki 13 % (2011–2013 m.), po to iki 16 % (2014–2016 m.) ir po to dar iki 18 % (2017–2018 m.).

Svarbūs poreikiai patenkinti, tačiau finansavimas apėmė daug sričių

Programuodama dvišalę paramą Marokui, Komisija atsižvelgė į daugelį prioritetinių sričių. Šios sritys atitiko poreikius, įtrauktus į sektorių strategijas, ir į jas buvo atsižvelgta tiek nacionaliniame vyriausybės plane, tiek ES veiksmų plane. Programavimo dokumentuose Komisija aiškiai įrodė, kodėl šiems sektoriams reikalingas finansavimas. 2007–2013 ir 2014–2020 m. prioritetiniai sektoriai išliko tie patys (žr. 5 diagramą).

Komisija apibrėžė tris prioritetinius sektorius pernelyg plačiai, nes juos sudarė 13 pasektorių¹⁰, kurių daugumą buvo galima laikyti atskirais sektoriais. Todėl buvo galimybių sumažinti paramos suskaidymą. Be to, sutelkiant dėmesį į tiek daug sektorių, mažėja galimas ES paramos poveikis. Pokyčių darbotvarkėje¹¹ teigiama, kad ES dalyvauja ne daugiau kaip trijuose vienos šalies partnerės sektoriuose, kad padidintų savo paramos (sverto) poveikį.

Kiekvienai programai skiriama suma priklauso nuo keleto parametrų¹². Sumos buvo skiriamos remiantis derybomis, kurios nebuvo pagrįstos dokumentais. Todėl Komisija negalėjo įrodyti, kad sumos buvo skiriamos taikant skaidrų metodą.

Komisija neparengė aiškios būsimų santykių su Maroku politinio dialogo sustabdymo laikotarpiu strategijos

ESTT sprendimas ir institucinis blokavimas po parlamento rinkimų turėjo ribotą, bet pastebimą poveikį bendradarbiavimui (žr. 2 langelį).

Pirminis ESTT sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gruodžio mėn. Nuo tada derybose, susijusiose su išsamiu ir visapusišku laisvosios prekybos susitarimu, partnerystės migracijos ir judumo srityje ir bendradarbiavimo saugumo ir kovos su terorizmu srityje, nepadaryta pažangos.

Asociacijos taryba¹³ turi kasmet susitikti ir peržiūrėti dvišalius santykius ir įvertinti asociacijos susitarimo įgyvendinimo pažangą. Tačiau nuo 2015 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. birželio mėn. jokių susitikimų nebuvo. Todėl paskutinė prieinama EIVT parengta pažangos ataskaita yra susijusi su 2014 m. veikla. Tačiau ES delegacija ir toliau reguliariai teikė politines ataskaitas.

Maroko aukštesnio lygio statusas buvo pratęstas iki 2018 m. pabaigos ir buvo apsvarstyta galimybė jį toliau pratęsti iki 2020 m. pabaigos. Be to, Marokas prašė išsamiai peržiūrėti dvišalius santykius su ES kartu su nauja konkrečiai pritaikyta sistema, siekiant daugiau nei aukštesnio lygio statuso.

Nevykstant formaliam politiniam dialogui, Komisija, numatydama BPS galiojimo pasibaigimą, neskyrė dėmesio naujiems prioritetams ir (arba) uždaviniams. Pastaraisiais metais ES delegacija reagavo į Maroko vyriausybės prašymus dabartinės BPS pagrindu, o ne naudojosi politine pauze, kad iš naujo įvertintų savo veiklos prioritetus, susijusius su Maroku, ir parengtų aiškią į ateitį orientuotą strategiją. Komisija ir valstybės narės laikėsi nuomonės, kad BPS prioritetai tebėra aktualūs, todėl 2014–2017 m. BPS taikymas buvo pratęstas iki 2018 m. 2019–2020 m. naujų partnerystės prioritetų nebus. Vietoj to, tiesiog būtų trumpalaikė sistema, panaši į dabartinę BPS, kuri galėtų būti 2019–2020 m. programavimo pagrindas.

Komisija nesustabdė paramos biudžetui, kadangi ES finansiniame reglamente, paramos biudžetui gairėse ir finansavimo susitarimų nuostatose nėra numatyta sustabdyti paramą biudžetui, kai nėra politinio dialogo. Su parama biudžetui susiję mokėjimai ir toliau buvo atliekami, kaip numatyta, ir 2016 ir 2017 m. buvo didesni negu dvejais ankstesniais metais (žr. 6 diagramą).

Šaltinis: DEVCO duomenų saugykla.

Paramos teikėjų veiksmų koordinavimas buvo netolygus

Nustatymo etapu ES įvertina, kokie kiti projektai vykdomi tam tikrame sektoriuje ir rengia susitikimus su techniniais ir finansiniais partneriais, kad nustatytų vykdomą ir (arba) planuojamą finansavimą šiame sektoriuje. Nuo 2016 m. „Groupe Principal des Partenaires“ susitikinėjo kas du mėnesius, kad aptartų su sektoriumi susijusius klausimus strateginiu lygmeniu. Tačiau ne visi paramos teikėjai Maroke reguliariai susitikinėjo (pavyzdžiui, Kinija ir Indija).

Daugumoje Maroko sektorių buvo daug įvairių paramos teikėjų. Tačiau valstybių narių ir ES tikslai ir (arba) prioritetai nebuvo suderinami. Nors bendro programavimo procesas pradėtas 2014 m., valstybės narės jo neįgyvendino iki 2017 m., kai buvo pasiektas susitarimas dėl to, kaip jį įgyvendinti trijuose sektoriuose (migracijos, lyčių ir profesinio mokymo). Taip buvo todėl, kad valstybės narės norėjo išlaikyti savo matomumą. Didelis sektorių ir paramos teikėjų skaičius neprisidėjo prie pagalbos veiksmingumo didinimo.

Kai kurie sektoriai, visų pirma sveikatos sektorius, veiksmingai nustatė susitarimus dėl paramos teikėjų, kuriuose tikslai ir veiksmingumo vertinimo sistemos buvo bendri. Komisija pirmininkavo sveikatos ir socialinės apsaugos finansinių ir techninių partnerių grupei. Nebuvo PACC oficialios paramos teikėjų susitikimų grupės, tačiau buvo viena platforma – G 20 Susitarimas su Afrika.

2015–2017 m. oficialių susitikimų tarp paramos teikėjų teisingumo sektoriuje neįvyko. Kadangi Teisingumo ministerija užtikrino šio sektoriaus koordinavimą nuo 2017 m., susitikimai buvo rengiami su techniniais ir finansiniais partneriais, tačiau tik kartą per metus, nors partneriai pageidavo susitikti bent du kartus per metus, kad būtų išvengta dubliavimosi. Šių susitikimų dokumentų parengta nedaug. Nebuvo įsteigtas valdymo komitetas, kaip reikalaujama pagal finansavimo susitarimą, kad būtų užtikrintas ministerijų ir programų partnerių veiklos koordinavimas.

Audituotų sektorių, kuriuose ir ES, ir kiti paramos teikėjai teikė paramą, atveju buvo labai nedaug bendrų rodiklių. Nors sveikatos sektoriuje 11 iš 18 rodiklių buvo panašūs į Pasaulio banko naudojamus rodiklius, PACC programoje buvo septyni panašūs rodikliai, o socialinės apsaugos programoje – tik vienas. Nebuvo sistemingai dalijamasi su audituotais sektoriais susijusiais metiniais vertinimais ir vertinimais.

Paramos biudžetui programos nebuvo skirtos poveikiui kuo labiau padidinti

Tikrinome, ar paramos biudžetui tikslais ir rodikliais buvo siekiama remti reformas.

Nemažai paramos biudžetui tikslų nebuvo pakankamai plataus užmojo, kad būtų galima paremti reformas

Nors paramos biudžetui programos buvo suderintos su šalies sektorių strategijomis, ne visose strategijose buvo pateikta konkretiems tikslams arba veiksmų planams nustatytų kiekybinių tikslų. Todėl ne visada buvo galima paramos biudžetui programų tikslų palyginti su nacionaliniais sektoriniais tikslais. Tačiau nuo 2019 m. biudžeto įstatyme numatytas reikalavimas ministerijoms prie biudžeto prognozių pridėti veiksmingumo tikslus, nustatytus atsižvelgiant į pagrindinius strateginius politikos tikslus.

Rodikliai, susiję su institucijų steigimu, teisės aktų projektų rengimu ir nacionaliniais planais, nebuvo orientuoti į rezultatus.

Nustatėme, kad 25 iš 86 paramos biudžetui tikslų nebuvo pakankamai plataus užmojo, kad būtų remiamos reformos. Pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje pagrindinės problemos buvo nepakankamas medicinos darbuotojų skaičius ir miesto ir kaimo vietovių skirtumai. Tačiau pagal paramos biudžetui programą daugiausia dėmesio buvo skiriama kaimo ir miesto vietovių skirtumams mažinti, o žmogiškųjų išteklių trūkumas buvo sprendžiamas tik vienu kintamosios dalies tikslu, kuris nebuvo labai plataus užmojo: per dvejus metus buvo siekiama apmokyti tik 13 gydytojų kaip „šeimos gydytojus“.

Rengiant paramos biudžetui programą nebuvo tiesiogiai atsižvelgta į kai kuriuos iššūkius, kuriuos nurodė įvairūs suinteresuotieji subjektai (Sveikatos ministerija, Pasaulio bankas ir pan.): didelis darbuotojų pravaikštų skaičius, mažas atokių vietovių patrauklumas medicinos darbuotojams ir struktūriškai nepakankamai išnaudojama ligoninių infrastruktūra.

Socialinės apsaugos sektoriuje tikslas 25 % socialinės apsaugos centrų suderinti su nauju teisės aktu nebuvo plataus užmojo, nes jis jau buvo pasiektas, kadangi didesnis procentinis dydis, nei šis, jau atitiko griežtesnius ankstesnio teisės akto reikalavimus.

Teisingumo sektoriuje tikslai, nors ir buvo platūs, buvo suderinti su reformos tikslais, pavyzdžiui, buvo orientuoti į nepriklausomą sektorių bei teisių ir laisvių teisminę apsaugą.

PACC buvo paremta trimis strategijomis, dviejų strategijų atveju nebuvo pateikti terminuoti tikslai, todėl buvo sunku nustatyti svarbiausius ir (arba) skubiausius poreikius. Programa apėmė pernelyg daug sektorių, nes pagal ją buvo teikiama parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), veiklą pradedančioms įmonėms, naudojimosi žeme, prekybos, darnaus vystymosi ir energetikos sektoriams.

Rengiant rodiklius nebuvo sudarytos sąlygos objektyviai įvertinti veiksmingumą

Komisija, rengdama paramos biudžetui programas, įvertino Maroko stebėjimo ir vertinimo sistemas. Nesant sektoriaus pažangos vertinimo sistemos vertinimo, ji taikė esamas gaires. Išskyrus sveikatos sektorių, sektorių strategijose ne visada buvo pateiktas visavertis veiksmų planas su baziniais duomenimis, rezultatų rodikliais ir iš anksto nustatytais tikslais.

Nurodėme toliau pateikiamus rodiklių parinkimo ir naudojimo trūkumus.

1. Kintamųjų dalių rodikliai buvo netinkami konkrečių tikslų įgyvendinimo pažangai stebėti.
2. Beveik visi rodikliai buvo susiję su išdirbiais ar procesu (pavyzdžiui, pasiūlymas parengti įstatymą), o ne rezultatais.
3. Du rodikliai nebuvo pakankamai tinkami, nes jais nebuvo matuojami paramos biudžetui programos tikslai. Sveikatos sektoriuje du rodikliai buvo susiję su tikėtinu rezultatu siekiant „sumažinti miesto ir kaimo aplinkos skirtumus“. Abu rodikliai atspindėjo absoliučią vertę, t. y. „kaimo vietovėse gydomų diabetu sergančių pacientų skaičiaus padidėjimą“ ir „kaimo vietovėse gydomų hipertenzija sergančių pacientų skaičiaus padidėjimą“. Nors padidėjimas galėtų reikšti, kad buvo gydoma daugiau pacientų, kuriems reikia pagalbos (teigiamas padidėjimas), tai taip pat galėtų reikšti, kad Maroke šios dvi būklės tapo labiau paplitusios (neigiamas padidėjimas). Bet kokiu atveju, šie rodikliai nebuvo orientuoti į skirtumo sumažėjimo išmatavimą.
4. Dažnai rodiklių pradinės reikšmės buvo netikslios arba nebuvo jokių pradinių reikšmių¹⁴. Pažangai išmatuoti ir įvertinti, ar tikslai yra realistiški ir pakankamai plataus užmojo, reikalingas tikslus atskaitos taškas.
5. Rodiklių pradinės reikšmės ir siektinos reikšmės buvo pasenusios¹⁵. Programavo procesas truko maždaug metus, todėl, pasirašius finansavimo susitarimą, pradinės reikšmės nebeatspindėjo tikrovės ir siektinos reikšmės kartais jau buvo pasiektos arba beveik pasiektos¹⁶. Pasirašant finansavimo susitarimą neatnaujinus pradinių reikšmių ir siektinų reikšmių buvo atlikti mokėjimai tais atvejais, kai raida pablogėjo, o ne pagerėjo.

Sunkumai įgyvendinant paramą

Vėlavimai paveikė įgyvendinimą

Tikrinome, ar veiksmai buvo įgyvendinti kaip suplanuota ir ar išdirbiai buvo gauti kaip numatyta.

Išdirbiai ir papildoma parama ne visada teikiami laiku

Apskritai audituose sektoriuose reformų įgyvendinimas ne visada vyko, kaip planuota. Dažniausiai buvo vėluojama dėl to, kad nebuvo laiku patvirtinti pasiūlymai dėl teisės aktų (socialinė apsauga), kad parlamentas dar nepriėmė baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso (teisingumas), kad nebuvo tikslinio veiksmų plano (sveikata) ir dėl riboto politinio dialogo su privačiu sektoriumi (PACC).

Kadangi teisingumo ir PACC sektoriuose buvo vėluojama įgyvendinti reformas, kelios išmokos taip pat buvo išmokamos vėliau, negu buvo planuota iš pradžių. Nors pirmaisiais įgyvendinimo metais buvo vėluojama įgyvendinti veiksmus socialinės apsaugos srityje, Komisija nemanė, kad yra būtina imtis taisomųjų veiksmų, kadangi techninė pagalba buvo teikiama pagal ankstesnes paramos biudžetui programas. Komisija pratęsė PACC programos įgyvendinimo terminus vieneriais metais, o teisingumo programos – dvejais metais. Pradinė programų trukmė buvo ketveri metai (o teisingumo programos – penkeri metai).

Tikrinamuose sektoriuose paramos biudžetui programos buvo papildytos techninės pagalbos ir porinėmis programomis (2–13 % paramos biudžetui sumos). Nors ši papildoma parama, teikiama audituotuose sektoriuose, atitiko paramos biudžetui programų tikslus, ji dažnai būdavo pradedama teikti praėjus dvejiems – trejiems metams nuo finansavimo susitarimų pasirašymo. Todėl ji tinkamai nesustiprino paramos biudžetui.

Riboti įrodymai, kad sektorių politikos srityje vyksta dialogas

Tikrinome, ar Komisijos požiūris į politinį dialogą, kuris apėmė aiškių tikslų nustatymą, dažną ryšių palaikymą su Maroko valdžios institucijomis ir registracijos įrašų apie pažangą saugojimą, buvo struktūriškai apibrėžtas.

Dialogas politikos klausimais yra esminė veikla, susijusi su parama biudžetui. Jis, kartu su lėšų pervedimu ir gebėjimų stiprinimu yra vienas iš pagrindinių paramos biudžetui sutarčių dalių. Tikimasi, kad jis padės pasiekti paramos biudžetui programų tikslus.

Nepaisant to, kad politinis dialogas buvo sustabdytas, ES delegacijos ir kai kurių ministerijų (pavyzdžiui, Sveikatos ir socialinio vystymosi) dialogas sektorių (politikos) srityje vyko toliau. Tačiau ES delegacija nebuvo parengusi įformintos dialogo politikos klausimais strategijos, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai. Nebuvo jokių įrodymų, kad vykstant dialogui butų buvęs svarstomas nacionalinių sektorių strategijų laikymosi klausimas, o surengtų susitikimų dokumentacija buvo prasta. Susitikimai vyko ad hoc pagrindu, atsižvelgiant į apie šalių poreikius. Teisingumo ir PACC sektoriuose dialogas vyko minimaliai.

Užsienio reikalų ministerija patarė kitoms ministerijoms atvirai nekalbėti apie bet kokią ES paramą. Ministerijų ir ES delegacijos ryšiai ne visada buvo palaikomi atitinkamu lygmeniu.

Prastas Komisijos atliekamas rezultatų vertinimas

Tikrinome, ar Komisija tinkamai stebėjo programų įgyvendinimą ir veiksmingumą ir ar buvo laikomasi paramos išmokėjimo sąlygų.

Kintamo dydžio dalys dažnai buvo išmokamos neįvykdžius sąlygų ir jų nepatikrinus

Kintamo dydžio dalių išmokėjimas¹⁷ buvo grindžiamas tikrinimo šaltiniais, nustatytais finansavimo susitarime ir Komisijos ir ministerijų bei kitų vyriausybės numatytų oficialių šaltinių sutartuose programos rengimo etapuose. Vis dėlto, keli finansavimo susitarime nurodyti tikrinimo šaltiniai¹⁸ neegzistavo arba ministerijos jų nepateikė.

Komisija manė, kad 33 iš 54 mūsų imties tikslų jų yra pasiekti. Mes patikrinome, kaip Komisija įvertino, ar prieš atliekant mokėjimus rodikliai buvo pasiekti, ir nustatėme, kad¹⁹:

1. Komisija atliko mokėjimus remdamasi 10 tikslų pasiekimu, netikrindama duomenų, naudotų tai patikrinti, patikimumo. Pavyzdžiui, dvi išmokos pagal PACC buvo išmokėtos remiantis savarankiškai dirbančių asmenų skaičiumi, nors ES delegacija netikrino naudojamos duomenų bazės tikslumo. Pagrindinis naudotas kriterijus buvo savarankiškai dirbantys asmenys, kurie patys pasiskelbė tokiais, tačiau to nepakako, nes šis deklaravimas yra savanoriškas. Finansų ministerijos duomenys parodė, kad savarankiškai deklaravusių save kaip savarankiškai dirbančius asmenis skaičius buvo maždaug du kartus didesnis už savarankiškai dirbančių asmenų, kurie deklaravo savo pajamas mokesčių tikslais, skaičių.
2. Komisija atliko mokėjimus pagal septynis tikslus, pasiektus remiantis pradinėmis reikšmėmis, kurios nebuvo atnaujintos. Pavyzdžiui, rodiklio, susijusio su vaiko gimimu ir naudoto 2017 m. atliktiems mokėjimams, pradinė reikšmė buvo 2012 m. duomenys 2015 m. pasirašytos paramos biudžetui programos atveju. Tačiau jei kaip pradinė reikšmė būtų buvę panaudoti 2014 m., nes gimusių vaikų buvo daugiau, būtų buvę aišku, kad padėtis pablogėjo, o paramos biudžetui mokėjimai būtų buvę mažesni.
3. Komisija sumokėjo už penkis tikslus, nenustačiusi pradinės reikšmės, su kuria būtų galima palyginti padarytą pažangą. Kitais šešiais atvejais mokėjimai buvo atlikti remiantis netinkamais skaičiavimais. Pavyzdžiui, diabetu sergančių pacientų, kuriems buvo taikomas gydymas, skaičius buvo apskaičiuotas be koregavimo atsižvelgiant į padėtį prieš pradedant teikti ES paramą.
4. 15 atvejų Komisija sumokėjo už tikslus, su kuriais susijusios pažangos nebuvo padaryta arba tikslai nebuvo pasiekti. Pavyzdžiui, vienas iš tikslų buvo padidinti bendrosios praktikos gydytojų skaičių kaimo vietovių pirminės sveikatos priežiūros centruose. Nors skaičius sumažėjo, Komisija paramą išmokėjo. Tačiau Audito Rūmams atlikus auditą, dviejų iš šių tikslų atveju Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad susigrąžintų sumokėtą sumą.

Tikrinamiems sektoriams kintamo dydžio dalimis buvo iš viso išmokėta maždaug 88 milijonų eurų suma. Tačiau nepakankamai griežta kontrolė vertinant rezultatus turėjo 6,79 milijono eurų finansinį poveikį. Be to, reguliarūs mokėjimai sudarė 19,9 milijono eurų, nors atitinkami rodikliai nepadėjo siekti paramos biudžetui programos tikslų. Taip pat buvo išmokėta 15,28 milijono eurų suma, nors nebuvo atlikta pakankamai patikrų arba buvo atsižvelgta į netinkamus patikrinimo šaltinius. VI priede pateikiama išsami apžvalga pagal sektorių.

Be to, buvo perkelta 14,64 milijono eurų suma, nors finansavimo susitarime nurodytos perkėlimo sąlygos nebuvo įvykdytos. Socialinio vystymosi ir Teisingumo ministerijos paprašė į kitus metus perkelti atitinkamai penkių rodiklių (sudarančių 10 milijonų eurų) ir trijų rodiklių (sudarančių 4,64 milijono eurų) vertinimą. Tačiau ministerijos nepateikė nei kokio nors perkėlimo, nei vėlavimo, susijusio su išorės veiksniais, raštiško pagrindimo.

Komisija ne visada nuodugniai stebėjo pažangą

Marokui suteiktas aukštesnio lygio statusas yra labai politiškai svarbus ir yra visa apimantis ES ir Maroko santykių pagrindas. Jo tikslas – stiprinti ryšius. Tačiau oficialaus pasiektų rezultatų arba nagrinėtų sričių vertinimo nebuvo. 2019 m. Komisija planuoja atlikti šalies vertinimą dėl „ES paramos / pagalbos Maroke“.

Išorės ekspertai, kuriems sumoka Komisija, apsilanko kiekvienos paramos biudžetui programos įgyvendinimo vietoje dukart per metus ir baigiantis kiekvienai paramos biudžetui programai. Tolesni veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas, nėra sistemingai atspindimi jų ataskaitose.

ES delegacija stebėjo programas daugiausia atlikdama mokėjimus, susijusius su rodiklių pasiekimu. Dažnai būdavo per vėlu, kad būtų galima daryti reikiamas pataisas, kai buvo vėlavimų. Tačiau teisingumo sektoriuje ES delegacija nevykdė pakankamos stebėjimo veiklos lygmeniu, o tai turėjo poveikį kintamo dydžio dalies išmokėjimui (žr. 3 langelį).

Nebuvo juntamo poveikio paramos biudžetui programoms

Paramos biudžetui tikslai buvo pasiekti tik iš dalies

Mūsų audito metu paramos biudžetui programos ir susijusios techninės pagalbos sutartys vis dar buvo vykdomos. Tikrinome, kokiu mastu buvo pasiekti paramos biudžetui programose nustatyti tikslai. Vertinome pažangą siekiant paramos biudžetui tikslų keturiuose sektoriuose, kuriuos tikrinome atlikdami savo auditą, taip pat bet kokias šios pažangos ir ES paramos sąsajas.

Pasiekta tik mažiau kaip pusė paramos biudžetui tikslų

Iš esmės dauguma paramos biudžetui programų tikslų dar nebuvo pasiekti, tačiau paramos biudžetui programos ir susijusios techninės pagalbos sutartys vis dar buvo vykdomos. Mūsų tikslų įgyvendinimo vertinimas skiriasi nuo ES delegacijos vertinimo. ES delegacijos duomenimis, iš 54 tikslų iki 2018 m. gruodžio pabaigos pasiekta 62 % tikslų, o mes nustatėme, kad įgyvendinimo lygis buvo 40 % (žr. 7 diagramą). Komisija programos rengimo metu keletą nepasiektų tikslų įvertino kaip mažai rizikingus.

Nepaisant kai kurių patobulinimų sveikatos sektoriuje (žr. 76 dalį), dar nebuvo pasiekti kai kurie svarbūs paramos biudžetui programos rodikliai: geresnės sąlygos kaimo gyventojams naudotis sveikatos centrų paslaugomis ir didesnis šiuose centruose gimdančių moterų skaičius, geresnis vaistų prieinamumas šiuose sveikatos centruose ir sanitarijos inspektoriai kiekviename regione.

Socialinės apsaugos sektoriuje penki iš devynių rodiklių buvo proceso rodikliai, taigi jiems poveikio turėjo teisėkūros vėlavimai (žr. 50 dalį). Kalbant apie rezultatų rodiklius, dar nebuvo pasiekti šie itin svarbūs tikslai: trejų metų socialinių paslaugų sektoriaus biudžeto planas, visuotinis darbuotojų sveikatos draudimas ir nesamdomų darbuotojų sveikatos draudimas.

Teisingumo sektoriuje dviems proceso rodikliams poveikio turėjo baudžiamojo kodekso patvirtinimo vėlavimas. Kalbant apie rezultatų rodiklius, tik vienas iš aštuonių turėjusių veikti teismų centrų buvo eksploatuojamas. Buvo neįmanoma įvertinti, ar tikslas, susijęs su teismine pagalba pasiektas, ar ne, nes naudotas patikrinimo, siekiant nustatyti naudos gavėjus (RAMED – pranc. Regime d'Assistance Medicale – kortelių turėtojus), šaltinis buvo netinkamas.

ES delegacijos duomenimis, dauguma PACC tikslų buvo pasiekta. Tačiau dėl to, kad nebuvo dokumentų arba ES delegacija neatliko patikrų, nebuvo įrodymų, kad mokėjimų metu buvo pasiekti penki rodikliai (žr. VI priedą).

Nepaisant to, kad ES delegacija prailgino rodiklio vertinimo terminus (žr. 51 dalį), tikslo įgyvendinimo lygis tebebuvo žemas. Be to, 2018 m. Komisija nustatė mažesnio užmojo penkių rodiklių siektinas reikšmes teisingumo sektoriuje, atsisakė vieno PACC rodiklio ir sumažino siektinas reikšmes dviem kitiems rodikliams. Taigi Komisija sumažino pasiekimo sąlygas.

Teikiant paramą biudžetui nepakankamai paremtos reformos

Maroke paramos biudžetui lėšos nėra susietos su konkrečia biudžeto eilute. Kaip teigia Komisija²², dėl to kai kuriose ministerijose kilo vis didesnis nepasitenkinimas dėl jausmo, kad už jų pastangas nebuvo (arba ne visada buvo) atlyginta papildomomis biudžeto išlaidomis. Nors nacionalinės valdžios institucijos teikia pirmenybę paramai biudžetui, kaip paramos teikimo metodui, sektorių ministerijos nekreipia dėmesio į jos pridėtinę vertę ir labiau nori gauti techninę pagalbą, nes ji labiau apčiuopiama. Be to, 2018 m. nebuvo daugiamečių biudžeto prognozių. Nuo 2019 m. egzistuoja trimetis biudžeto planas, kuris galėjo būti suderintas su daugiametėmis paramos biudžetui programomis.

Nors biudžeto vykdymo lygai buvo patenkinami, dar turėjo būti išleistos gana didelės sumos, numatytos audituojamų ministerijų biudžetuose 2014–2016 m., taip pat 2017 m. Pramonės ministerijos atveju (žr. 8 diagramą). Ministerijų biudžetai ženkliai nepadidėjo, o Energetikos ministerijos atveju jis net sumažėjo (žr. 9 diagramą). Todėl kyla abejonių dėl paramos biudžetui pridėtinės vertės.

Šaltinis: ES delegacija.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Be to, ES parama biudžetui sudaro tik labai nedidelę šalies bendrojo vidaus produkto dalį, todėl jos bendras sverto poveikis yra ribotas (žr. 10 diagramą).

PACC programos atveju Apskritai, viešai skelbiama labai mažai Maroko statistinių duomenų. Remiantis nacionalinių valdžios institucijų pateiktomis ataskaitomis neįmanoma tinkamai stebėti sektorių pažangos. Pavyzdžiui, ES delegacijai trūko metinių statistinių duomenų, susijusių su tam tikrais pagrindiniais skaičiais, kuriais remiantis būtų galima stebėti pramoninį pagreičio planą. Todėl sunku nustatyti programos pridėtinę vertę.

Sveikata

Siekiant sveikatos programos tikslų buvo padaryta ribota pažanga. Galimybės naudoti pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis vis dar nebuvo vienodos, nes nebuvo pakankamai atsižvelgiama į skirtingas viešojo ir privačiojo sektorių bei miesto ir kaimo aplinkos sąlygas pasinaudojant rodikliais, nurodytais paramos biudžetui programoje.

Taip pat nebuvo akcentuotas sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžių gerinimas arba didesnio medicinos studentų skaičiaus pritraukimas sveikatos sektoriuje. Be to, konkretus tikslas įdiegti integruotą, prieinamą elektroninę sveikatos priežiūros informacijos sistemą nebuvo pasiektas. Parama biudžetui gali geriau šalinti pagrindines priežastis, pavyzdžiui, medicinos darbuotojų ir gyventojų santykį bei miesto ir kaimo aplinkos skirtumus ilguoju laikotarpiu, tuo tarpu jos trumpalaikis poveikis ir toliau bus ribotas.

Socialinė apsauga

ES parama paskatino vykdyti reformas socialinės apsaugos sektoriuje, tačiau, atsižvelgiant į ankstyvą paramos biudžetui etapą, buvo per anksti pastebėti bendrą jos poveikį. Teikiant paramą biudžetui buvo suformuluota bendra socialinės apsaugos sektoriaus politika. Tačiau politikos įgyvendinimui poveikį turėjo teisėkūros vėlavimai.

Teigiamas paramos biudžetui poveikis yra tas, kad asmens socialinio draudimo numerių įdiegimas bus susietas su Tayssir²³, Régime d’assistance Médicale ir DAAM²⁴ programų poveikio vertinimu. Įdiegus asmens socialinio draudimo numerį, šiomis programomis galės pasinaudoti tik reikalavimus atitinkantys naudos gavėjai, o tai turės reikšmingą poveikį programų išlaidoms. Be to, socialinio draudimo numeris bus visų socialinių paslaugų teikimo pradžios taškas. Artimiausiu metu asmens socialinio draudimo numeris bus papildytas kovos su sukčiavimu komponentu (pasinaudojant ES teikiama technine pagalba).

Teisingumas

2011 m. Maroko vyriausybė jau buvo inicijavusi reformas, tačiau, atsižvelgiant į šių reformų sudėtingumą, įgyvendinimas buvo lėtas, ypač kalbant apie baudžiamąjį kodeksą, kuris dvejus metus buvo svarstomas parlamente. Tačiau reformos buvo ypač svarbios žmogaus teisių apsaugos (sulaikymo sąlygų ir pan.) atžvilgiu. Remiantis organizacijos „Freedom House“²⁵ ataskaitomis²⁶, teisingumo sektorius dar nėra nepriklausomas.

Tarptautinė teisininkų komisija vienoje iš savo ataskaitų²⁷ nurodė, kad tyrimo teisėjai ir prokurorai reguliariai pažeidžia baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, pagal kurias numatytas kardomasis kalinimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. 2017 m. 42 % kalinių buvo taikomas prevencinis sulaikymas. Tai taip pat patvirtinama organizacijos „Freedom House“ ataskaitose, kuriose tvirtinama, kad policijos areštinių procedūros neatitinka Maroko įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.

Apskritai, buvo padaryta ribota pažanga siekiant paramos biudžetui programos tikslų: nepriklausomas teisingumo sektorius, geresnės galimybės naudotis teisėmis ir teisingumu, geresnė teisių ir laisvių teisminė apsauga ir didesnis teisingumo sektoriaus veiksmingumas ir efektyvumas.

PACC

Iš esmės, didėjant eksportui, BVP ir tiesioginėms užsienio investicijoms ir mažėjant einamosios sąskaitos balanso deficitui, Maroko konkurencingumas didėjo. 2014 –2019 m. Marokas taip pat pakilo 27-iomis vietomis pagal Pasaulio banko verslo aplinkos rodiklį (žr. VII priedą). 4 langelyje pateikiamas teigiamas pasiekimas, susietas su PACC programa.

Taip pat buvo tvirta politinė valia įgyvendinti pramonės spartinimo planą²⁸. Kaip teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, nepaisant didelio reformų skaičiaus ir paramos, skiriamos pradedančioms veiklą įmonėms ir inovacijoms, Maroke buvo įsteigta daugiau tarptautinių bendrovių, nei MVĮ.

Maroke yra didelis neoficialus sektorius (apytikriai 2,38 milijono verslo vienetų²⁹). Todėl, net jeigu įgyvendinant PACC būtų buvę įforminta 45 000 verslo vienetų, tai nebūtų buvę reikšminga. Be to, nebuvo jokių garantijų, kad gavę atitinkamą kortelę mikroverslininkai oficialiai užregistruos savo veiklą (žr. 59 dalies a) punktą).Teikiant PACC paramą buvo apsiribota 250 MVĮ, nors Maroke buvo maždaug 735 000 MVĮ.7

Be to, paramą gavo tik 100 eksportuojančių įmonių, kurių apyvarta nesiekė 5 milijonų dirhamų (apytikriai 460 000 eurų). Dabartinė viršutinė riba (5 milijonai dirhamų) reiškė, kad 4 260 įmonių galimai atitiko reikalavimus (t. y. 69 % eksportuojančių įmonių). Kadangi tikslas buvo remti mažesnes įmones ir lėšas buvo leista skirti tik 100 įmonių remti, būtų buvę protinga nustatyti žemesnę ribą.

ES paramos pripažinimas nepakankamai matomas

ES finansinio bendradarbiavimo matomumas, visų pirma susijęs su pasiektais rezultatais, buvo nepakankamas. Pavyzdžiui, nebuvo pateikta bendrų pranešimų spaudai ir nebuvo ženklų, patvirtinančių ES paramą. Nors politinis dialogas buvo sustabdytas, Užsienio reikalų ministerija paprašė kitų ministerijų atvirai nekalbėti apie gautą bet kokią ES paramą.

Socialinės apsaugos programai finansiniame susitarime buvo nustatyta sąlyga, susijusi su komunikacija ir matomumu. Sveikatos programa turėjo konkrečią biudžeto eilutę, skirtą matomumui. Tačiau sveikatos sektoriaus renginiai buvo organizuoti tik nuo 2019 m. 2018 m. gruodžio 20 d. pateikus papildymą teisingumo programa buvo papildyta papildomu rodikliu „Stiprinti komunikaciją apie teisingumo sektoriaus reformą ir ES paramos matomumą“, kurio įgyvendinimo terminas – 2018 m. gruodžio 31 d. Tačiau prieš pasirašant papildymą konferencijos teisingumo sektoriaus reformos klausimais jau buvo surengtos, todėl dėl padidėjusio matomumo daugiausia naudos turėjo Teisingumo ministerija.

PACC finansavimo susitarime buvo numatyta komunikacijos ir matomumo sąlyga. Ministerija privalėjo parengti ir pateikti komunikacijos planą, kaip pirmos kintamo dydžio dalies išmokėjimo sąlygą. Prieš pateikdama savo prašymą dėl kitos kintamo dydžio dalies išmokėjimo, ministerija taip pat turėjo pateikti komunikacijos plano įgyvendinimo ataskaitą. Ministerija pateikė planą, kurį Komisija patvirtino, tačiau iki 2018 m. gruodžio mėn. pabaigos nebuvo įgyvendintas nė vienas iš jame pasiūlytų veiksmų. Ministerijoms tai nesukėlė jokių finansinių pasekmių.

Su audituotomis programomis susijusiose naudos gavėjų interneto svetainėse ES logotipas nepasirodė. Todėl ES paramos Marokui matomumas neatspindėjo jos buvimo viena didžiausių paramos teikėjų.

Ribota pažanga sprendžiant pagrindinius uždavinius

Tikrinome, ar paramos biudžetui programomis buvo užtikrintas teigiamas indėlis kompleksiniams klausimams ir regionų skirtumams.

Yra įrodymų, kad skurdas sumažėjo, bet ne socialiniai skirtumai

Nuo 2011 m. skurdo lygis³⁰ Maroke gerokai sumažėjo (žr. 11 diagramą), nors po 2014 m. jokių duomenų nebuvo skelbta. Nepaisant šio skurdo sumažėjimo, nebuvo įrodymų, kad socialiniai skirtumai pagerėjo nei nacionaliniu, nei miesto, nei kaimo lygmenimis.

Šaltinis: Pasaulio bankas.

Maroko ir visų kitų vidutines pajamas gaunančių šalių, kurių duomenys buvo gauti, Gini koeficiento³¹ (2010–2017 m.) palyginimas, taip pat kiti naujausi tyrimai, tokie kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Afrikos Sąjungos³² atliktas tyrimas rodo, kad socialiniai skirtumai Maroke išliko dideli. Tačiau, palyginti su kitomis vidutines pajamas gaunančiomis šalimis, Maroko rezultatai buvo vidutiniai (žr. 12 diagramą).

Šaltinis: Pasaulio bankas.

Ribotas lyčių lygybės arba žmogaus teisių padėties pagerėjimas

Nors Marokas per pastaruosius du dešimtmečius padarė pažangą moterų teisių srityje, pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. pasaulinės lyčių nelygybės ataskaitą jis vis dar užima 137-ą vietą iš 149 šalių. Į 2011 m. Maroko konstitucinę reformą buvo įtraukti keli pasiūlymai, kuriais siekiama padidinti moterų dalyvavimą politinėje ir ekonominėje veikloje. Nepaisant šių oficialių pareiškimų, vis dar mažai moterų užima vadovaujamąsias pareigas, jos palieka mokyklą būdamos jaunesnio amžiaus nei moksleiviai vyrai ir vis dar yra nepakankamai išnaudojami Maroko ekonominiai ištekliai.

ES parama buvo tikslingai skiriama kompleksiniams klausimams, pavyzdžiui, lyčių ir žmogaus teisių, spręsti tokiu būdu:

1. ES veiksmų plane (aukštesnio lygio statuso) ypatingas dėmesys buvo skiriamas lyčių lygybei, kaip ir bendros paramos sistemos atveju. Komisija stebėjo numatomus rezultatus rengdama metines ataskaitas dėl lyčių lygybės veiksmų plano.
2. Marokas yra vienintelė šalis, gaunanti naudą iš konkrečios lyčių lygybei skirtos paramos biudžetui programos. Nepaisant nevienareikšmių 2012–2016 m. paramos biudžetui programos rezultatų, kai buvo išmokėta tik 48 % lėšų, buvo pradėta įgyvendinti nauja 2018–2020 m. programa. Pirmos su lytimis susijusios paramos biudžetui programos vertinimas parodė, jog dėl to, kad nebuvo nustatytų rezultatų rodiklių, ši su lytimis susijusi programa turėjo ribotą poveikį kitiems sektoriams. Be to, lyčių aspekto integravimas galėjo būti atliktas veiksmingiau, taip pat nesumažėjo lyčių ekonominiai skirtumai.
3. Į lyčių aspektą buvo atsižvelgta numatant paramą biudžetui, skiriamą socialinei apsaugai (dviejuose iš 15 rodiklių), teisingumui (dviejuose iš 10 rodiklių) ir sveikatai (trijuose iš 18 rodiklių). ES delegacija nesugebėjo lyčių aspekto įtraukti į PACC programą, nes ministerija prieštaravo tokiam įtraukimui.
4. Į žmogaus teises buvo konkrečiai atsižvelgta tik teisingumo sektoriuje (trijuose iš 10 rodiklių), tačiau iki šiol nebuvo pasiektas nė vienas iš šių tikslų.

Nepaisant šio tikslingo paramos skyrimo, peržiūros laikotarpiu nebuvo galima pastebėti jokio padėties pagerėjimo. Be to, ES pagrindinių teisių vertinimas parodė, kad nuo 2014 m. padėtis nepagerėjo.

Ribota pažanga lyčių lygybės srityje patvirtinama Jungtinių Tautų vystymosi programos duomenimis, susijusiais su vyrų ir moterų lyčių nelygybės indeksu³³ ir žmogaus socialinės raidos indeksu (angl. HDI)³⁴ (žr. 13 diagramą).

Šaltinis: Jungtinių Tautų vystymosi programa.

Organizacija „Freedom House“ taip pat patvirtina, kad žmogaus teisių padėtis Maroke yra neigiama (žr. 14 diagramą). Pagrindinės jos minimos problemos yra spaudą ribojantieji įstatymai, nepakankama interneto laisvė, neleidimas laisvai susirinkti ir nepakankamas teisingumo sektoriaus nepriklausomumas. 2018 m. Maroko piliečių laisvių balų skaičius sumažėjo dėl griežtos valstybės reakcijos į dideles visu metus vykusias demonstracijas. Marokas laikomas „iš dalies laisva“ šalimi (žr. 15 diagramą).

Šaltinis: organizacija „Freedom House“.

Bendras balas: 0 = mažiausiai laisva / 100 = labiausiai laisva

Šaltinis: organizacija „Freedom House“.

Išvados ir rekomendacijos

Audito metu buvo tikrinamas ES paramos biudžetui, skiriamos Maroko prioritetiniams sektoriams, veiksmingumas. Remdamasi tinkama rizikos analize ir poreikių vertinimu, Komisija manė, kad parama biudžetui yra teisingai pasirinkta pagalbos teikimo priemonė. Tačiau padarėme išvadą, kad ją taikant sukuriama pridėtinė vertė ir galimybės remti reformas buvo ribotos dėl skiriamo neoptimalaus dėmesio, prasto įgyvendinimo ir nepakankamo stebėjimo. Pagrindiniai trūkumai buvo susiję su rodiklių rengimu ir rezultatų vertinimu. Ne visi numatyti išdirbiai buvo pasiekti ir ne visada išmokos buvo grindžiamos tikslų įgyvendinimu. Paramos teikėjų veiksmų koordinavimas buvo netolygus. Be to, nebuvo jokių įrodymų, kad parama biudžetui butų parėmusi veiksmingą reformų įgyvendinimą.

Komisija atsižvelgė į poreikius, nustatytus nacionalinėse ir ES strategijose. Tačiau nustatėme, kad trys prioritetiniai sektoriai buvo pernelyg plačiai apibrėžti, o tai reiškia, kad parama biudžetui buvo paskirstyta pernelyg daug sričių. Tai galėjo susilpninti jos poveikį (žr. 25 ir 26 dalis). Komisija netaikė skaidraus metodo skirdama sumas sektorių paramos biudžetui programoms (žr. 27 dalį). Komisija nepasinaudojo politine pauze tam, kad iš naujo įvertintų savo veiklos prioritetus, susijusius su Maroku, ir parengtų aiškią strategiją (žr. 32 ir 33 dalis). Kalbant apie paramos teikėjų veiksmų koordinavimą, valstybės narės norėjo išsaugoti savo matomumą, o ne derinti savo tikslus su ES tikslais (žr. 35 dalį). Be to, buvo nustatyta labai nedaug bendrų ES ir kitų paramos teikėjų rodiklių, misijų arba vertinimų, susijusių su audituojamais sektoriais (žr. 38 dalį).

Rengiant kitą bendrą paramos programą, Komisija ir EIVT turėtų:

1. mažinti sektorių skaičių ir juos suskirstyti pagal svarbą, kad būtų galima atsižvelgti į tikslą kuo labiau padidinti ES paramos poveikį;
2. taikyti skaidresnį ir geriau dokumentais pagrįstą metodą skirdamos sumas sektorių paramos biudžetui programoms;
3. sustiprinti bendrą programavimą su valstybėmis narėmis, siekiant padidinti paramos koordinavimą ir veiksmingumą.

Terminas: 2021 m. birželio mėn.

Komisija nebuvo parengusi visaverčių veiksmų planų su baziniais duomenimis, rezultatų rodikliais ir iš anksto nustatytais tikslais. Nustatėme trūkumų, susijusių su rodiklių atranka ir naudojimu, taip pat išdirbio, o ne rezultato / poveikio rodiklių naudojimu ir neatnaujintomis arba nenustatytomis pradinėmis reikšmėmis (žr. 47 ir 48 dalis).

Komisija ir EIVT turėtų sustiprinti sąlygiškumo nuostatos naudojimą:

1. apibrėždamos konkrečius ir tinkamus veiksmingumo rodiklius su plataus užmojo tikslais, skirtus reformoms remti ir pažangai / rezultatams parodyti;
2. labiau naudodamos į rezultatus orientuotus rodiklius;
3. nustatydamos aiškesnes, tinkamesnes ir labiau atnaujintas pradines visų rodiklių reikšmes.

Terminas: 2020 m. gruodžio mėn.

ES delegacija neįformino dialogo politikos klausimais strategijos, kurioje būtų nurodyti aiškūs tikslai, taip pat nebuvo sistemingai dokumentuojami susitikimai su ministerijomis. Ministerijų ir ES delegacijos ryšiai ne visada buvo palaikomi atitinkamu lygmeniu (žr. 54–56 dalis).

Komisija ir EIVT turėtų stiprinti savo dialogo politikos klausimais sistemą priimdamos dialogo politikos klausimais strategiją, skirtą visoms sritims, kuriose ES teikia paramą. Tam būtina:

1. kad būtų aiški ir tinkama dialogo tikslų ir tikėtinų rezultatų apibrėžtis;
2. kad būtų rašomi protokolai;
3. kad būtų atliekami dialogo politikos klausimais strategijos pasiekimų vertinimai.

Terminas: 2020 m. gruodžio mėn.

Komisijos atliekamam su rodikliu susijusių tikslų pasiekimo vertinimui trukdė tokie trūkumai, kaip mokėjimai, atlikti nepatikrinus duomenų patikimumo, netinkami apskaičiavimai, mokėjimai, nepasiekus tikslų, ir išmokos, išmokėtos nepaisant, kad nebuvo pažangos. Be to, į kitus finansinius metus buvo perkelta 14,64 milijono eurų suma, nors finansavimo susitarime nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos (žr. 58–61 dalis).

Komisija turėtų tobulinti savo mokėjimų tikrinimo procedūras:

1. taikydama tinkamus skaičiavimo metodus (prireikus);
2. išmokėdama lėšas tik tuo atveju, jei yra patikimų įrodymų, kad tikslas buvo faktiškai pasiektas;
3. perkeldama tikslus ir susijusius mokėjimus į kitą laikotarpį tik tuo atveju, jei naudos gavėjai pateikė pagrindimą, kad vėlavimai buvo nulemti išorinių veiksnių.

Terminas: 2020 m. gruodžio mėn.

Nustatėme trūkumų, susijusių su Komisijos vykdomu paramos biudžetui operacijų stebėjimu. Pavyzdžiui, Komisija stebėjo programas daugiausia atlikdama mokėjimus, susijusius su rodiklių pasiekimu, o tai dažnai būdavo per vėlu, kad būtų galima daryti pataisas, kai buvo vėlavimų (žr. 47 ir 62–64 dalis).

Komisija turėtų pagerinti savo paramos biudžetui operacijų stebėjimą:

1. labiau naudodamasi apsilankymais vietoje stebint programas;
2. sustiprindama sektorių strategijų vertinimus ir stebėdama jų įgyvendinimą, tuo tikslu pasinaudodama sektorių strategijų rodikliais;
3. formaliai atlikdama tolesnę išorės ekspertų pateiktų rekomendacijų priežiūrą ir įgyvendindama tas rekomendacijas, kurios yra laikomos svarbiomis.

Terminas: 2020 m. gruodžio mėn.

Buvo pasiekta mažiau kaip pusė paramos biudžetui tikslų (žr. 66–71 dalis). Nors buvo padaryta pažanga siekiant paramos biudžetui programų tikslų audituojamuose sektoriuose, ji buvo ribota (žr. 72–86 dalis ). Ministerijų biudžetų vykdymas pagerėjo, tačiau ir toliau turėjo būti išleidžiamos didelės sumos. Todėl kyla abejonių dėl paramos biudžetui pridėtinės vertės (žr. 73–74 dalis).

ES paramos Maroke matomumas buvo nepakankamas. Socialinės apsaugos paramos biudžetui programa turėjo bendrą sąlygą, susijusią su matomumu. PACC finansavimo susitarime numatytas privalomas veiksmų planas buvo parengtas, bet neįgyvendintas. Teisingumo sektoriuje su matomumu susijęs rodiklis buvo įtrauktas vėlesniame etape, tačiau pasirašius papildymą jo siektinos reikšmės jau buvo pasiektos. Sveikatos programoje buvo numatytas biudžetas matomumui užtikrinti, tačiau įvykiai vyko tik nuo 2019 m. (žr. 87–90 dalis).

Komisija ir EIVT savo paramos biudžetui programose turėtų nustatyti matomumo sąlygas arba rodiklius, siekiant užtikrinti, kad būtų skelbiama apie ES paramą, teikiamą Maroke. Tai turėtų būti privaloma sąlyga, kad būtų išmokėta finansavimo susitarime numatyta išmoka.

Terminas: 2020 m. birželio mėn.

ES parama buvo tikslingai skiriama kompleksiniams klausimams, pavyzdžiui, lyčių ir žmogaus teisių, spręsti. Nepaisant šio tikslingo paramos skyrimo, peržiūros laikotarpiu buvo galima pastebėti tik ribotą padėties pagerėjimą. (Žr. 94–98 dalis).

Šią ataskaitą Audito Rūmai priėmė 2019 m. lapkričio 14 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner Lehne
Pirmininkas

Priedai

I priedas. Svarbūs ES ir Maroko bendradarbiavimo etapai

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

II priedas. Paramos biudžetui programos sprendimai, sutartys ir mokėjimai (2014–2018 m.)
[Europos kaimynystės priemonė – biudžeto eilutė 22 04]

III priedas. Finansavimas kitų ES priemonių lėšomis (2014–2018 m.)

IV priedas. Audituotų sutarčių / projektų apžvalga

V priedas. Paramos biudžetui programos tikslai

VI priedas. Kintamo dydžio dalių išmokėjimo problemos

VII priedas. Pagrindinių rodiklių raida

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

VIII priedas. Paramos biudžetui sutarčių įvertinimai pagal sektorių

Akronimai ir santrumpos

AfDB: Afrikos plėtros bankas

BPS: Bendra paramos sistema

EIVT: Europos išorės veiksmų tarnyba

EKP: Europos kaimynystės priemonė

EKP: Europos kaimynystės politika

ES: Europos Sąjunga

ESTT: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

MVĮ: Mažosios ir vidutinės įmonės

PACC: „Programme d’appui à la croissance verte et la compétitivité du Maroc“

PB: Parama biudžetui

PB: Pasaulio bankas

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko III audito kolegija „Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas“, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Hannu Takkula, jam talkino kabineto vadovas Turo Hentila; atašė Helka Nykaenen, užduoties vadovė Kim Hublé, auditoriai Aurélia Petliza ir Dirk Neumeister.

Galinės išnašos

¹ Šaltinis: Komisijos 2017 m. duomenys (Prekybos GD).

² Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba. visuotinė periodinė peržiūra, Marokas, 2017 m. gegužės mėn.

³ „Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, steigiantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją“, OL L 70, 2000 3 18, p. 2.

⁴ Dokumentas „conjoint UE-Maroc sur le renforcement des relations bilatérales/ Statut Avancé“ (13 653/08).

⁵ 2015 m. gruodžio10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas (Byla T-512/12).

⁶ 2012/497/ES: Teismo sprendimas, (OL L 241, 2012 9 7, p. 2).

⁷ 2016 m. gruodžio 21 d. ESTT sprendimas (Byla C-104/16 P).

⁸ 2018 m. vasario 27 d. ESTT sprendimas (Byla C-266/16).

⁹ 65 % paskirstytų išlaidų ir 72 % mokėjimų.

¹⁰ 2014–2017 m. bendra paramos sistema. Pasektoriai apima, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo, teisingumo ir kaimo plėtros sritis.

¹¹ ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė (COM(2011) 637 final).

¹² Orientacinės skiriamos sumos, numatytos pagal BPS, finansavimo lygis, kuriuo ES gali užtikrinti pakankamą politikos svertą, papildomas finansavimas, reikalingas strategijai įgyvendinti, gebėjimas panaudoti lėšas ir kitos suinteresuotųjų subjektų intervencinės priemonės.

¹³ Maroko valdžios institucijų, kurioms vadovavo užsienio reikalų ministras, ES Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai, už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo ES Komisijos nario ir valstybių narių atstovų susitikimas.

¹⁴ Iš 54 išmokoms svarstytų tikslų 24 turėjo turėti tinkamą pradinę reikšmę. Tačiau pradinė reikšmė buvo nustatyta tik septynių tikslų atveju. Aštuoniems tikslams buvo nustatyta netiksli pradinė reikšmė arba jos visai nebuvo, o devynių tikslų pradinė reikšmė buvo pasenusi.

¹⁵ Iš 24 tikslų, kurie turėjo turėti pradinę reikšmę, devyni turėjo pasenusią pradinę reikšmę. Iš 54 išmokoms svarstytų tikslų aštuoni jau buvo pasiekti prieš pasirašant finansavimo susitarimą.

¹⁶ Programos rengimo etapas ilgai trunka (maždaug vienerius metus) ir priklauso nuo įvairių tvirtinimo lygių. Komisija neturi lankstumo keisti siektinų reikšmių arba rodiklių baigiant derybų procedūrą.

¹⁷ Žr. 1 langelį.

¹⁸ Dvylika iš 42 tikslų, kuriems tai buvo taikoma (t. y. 29 %).

¹⁹ Tikslas gali priklausyti vienai ar daugiau šių pakategorių.

²⁰ Tai apėmė Apeliacinio teismo Gelmime ir 13 Pirmosios instancijos teismų įsteigimą (įsteigiant Pirmosios instancijos teismą Tahenaoutyje ir pertvarkant 12 teismų centrų Pirmosios instancijos teismuose, įskaitant Sidi Ifnyje.

²¹ Kaip teigiama Europos Komisijos patvirtintoje ekspertų misijos ataskaitoje (2017 m. lapkričio mėn.), šis 60 % įgyvendinimo lygis buvo pasiektas sumažinus teismų centrų skaičių nuo 120 iki 72 (iš kurių aštuoni turėjo pradėti veikti), kaip buvo numatyta ministerijos sprendimu.

²² Europos Komisija – klausimų dokumentas: Maroke taikomos paramos biudžetui priemonės apžvalga, 2015 m. kovo mėn. – 2018 m. spalio mėn.

²³ Nacionalinė mokymosi paramos programa.

²⁴ Nacionalinė tiesioginės paramos našlėms su vaikais programa.

²⁵ Organizacija „Freedom House“ yra nevyriausybinė organizacija, atliekanti tyrimus ir teikianti atstovavimo paslaugas demokratijos, politinės laisvės ir žmogaus teisių srityje.

²⁶ Pavyzdžiui, https://freedomhouse.org/report/freedom-world/2018/morocco.

²⁷ Tarptautinė teisininkų komisija „Baudžiamosios teisenos sistemos reforma: ikiteisminės teisės, garantijos ir procedūros“ (2017 m. balandžio mėn.).

²⁸ Tai yra viena iš svarbiausių Maroko vyriausybės strategijų, kuria siekiama: i) padidinti darbo vietų skaičių pramonės sektoriuje, ii) pakeisti Maroko ekonomikos struktūrą didinant pramonės dalį BVP, iii) padidinti pramonės produktų eksporto apimtį, iv) padidinti tiesiogines užsienio investicijas į pramonę ir v) padidinti sektoriaus produktyvumą.

²⁹ Remiantis 2014 m. Maroke atlikta Visuotinės įmonių konfederacijos apklausa.

³⁰ Visi asmenys, kurių vartojimo išlaidos yra žemiau skurdo ribos (2,15 JAV dolerių per dieną) yra laikomi skurstančiais (Pasaulio banko 2018 m. birželio mėn. atlikta šalių diagnostika).

³¹ Gini koeficientas naudojamas gyventojų pajamų pasiskirstymui pagal procentilius išmatuoti. Kuo didesnis Gini koeficientas, tuo didesnė šalyje nelygybė – didesnes pajamas gaunantys asmenys gauna daug daugiau visų gyventojų pajamų procentiliais, negu vidutinę pajamų procentinę dalį, tenkančią vienam gyventojui.

³² Afrikos plėtros dinamika, 2018 m. (2018 m. liepos 11 d.).

³³ Sudėtinis indeksas, parodantis moterų ir vyrų nelygybę trimis pasiekimų aspektais: reprodukcinės sveikatos, galių suteikimo ir darbo rinkos; 100 % = nelygybė ir 0 % = lygybė.

³⁴ Sudėtinis indeksas, pagal kurį įvertinami vidutiniai pasiekimai trimis pagrindiniais žmogaus raidos aspektais – ilgo ir sveiko gyvenimo, žinių ir deramo gyvenimo lygio.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjunga, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.