Europos Audito Rūmai

Kas mes esame

Europos Sąjungos (ES) išorės auditorius;
įsteigti 1975 m. Briuselio sutartimi, o darbą pradėjome 1977 m. spalio mėn.;
Europos institucija nuo 1993 m. pagal Mastrichto sutartį;
kolegialus 27 narių organas: po vieną narį iš kiekvienos ES valstybės narės, kurį skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu;
dirba apie 950 visų ES pilietybių darbuotojų.

Ką mes veikiame

užtikriname, kad ES tinkamai tvarkytų finansų apskaitą ir teisingai taikytų savo finansines taisykles, kad ES politika ir programomis būtų pasiekti numatyti tikslai ir sukurta ekonominė nauda;
padedame gerinti ES finansų valdymą ir skatiname atskaitomybę ir skaidrumą;
įspėjame apie riziką, teikiame patikinimą, nurodome trūkumus ir sėkmės pavyzdžius ir teikiame gaires ES politikos formuotojams ir teisės aktų leidėjams;
savo pastabas ir rekomendacijas teikiame Europos Parlamentui, Tarybai, nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams, taip pat plačiajai visuomenei.

Pirmininko pratarmė

Gerbiami skaitytojai,

įpusėjus 2021–2027 m. ilgalaikio ES biudžeto laikotarpiui, akivaizdu, kad nuo pat jo priėmimo pražios kilę iššūkiai buvo ir beprecedenčiai, ir netikėti, o tai reikšmingai apsunkino jo pajėgumus. Nors ES biudžetas pakoreguojamas taip, kad jo lėšos būtų nukreiptos ten, kur reikia spręsti opiausius klausimus, kaip antai parama Ukrainai, migracija ir su priemonės „NextGenerationEU“ finansavimu susijusios didėjančios palūkanų normos, juo turi būti toliau įgyvendinami esami prioritetai, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir inovacijų, investicijų į klimato kaitą ir skaitmeninės pertvarkos srityse.

Tokiomis aplinkybėmis, kaip ir visos ES institucijos, Europos Audito Rūmai turi reaguoti ir imtis atsakomųjų veiksmų, kad atliktų savo, kaip ES nepriklausomo išorės auditoriaus, vaidmenį. Visus 2023 metus nuosekliai teikėme nešališkus ES politikos ir programų įvertinimus: vertinome ES lėšų finansinį valdymą visoje Sąjungoje ir už jos ribų ir įvairių politikos sričių ir iniciatyvų teikiamą ekonominę naudą.

Šioje ataskaitoje pateikiama išsami mūsų 2023 m. veiklos ir leidinių apžvalga ir informacija apie mūsų vadovybę, darbuotojus ir paramos auditui funkcijas.

Mūsų metinės ataskaitos, kuriose išsamiai pateikiami mūsų atliekamo finansinio ir atitikties audito darbo, susijusio su ES biudžetu, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir Europos plėtros fondais, rezultatai, buvo paskelbtos laikantis oficialių terminų. Mūsų paskelbtos specialiosios ataskaitos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms išlaidų ir politikos sritims, apėmė įvairias temas, įskaitant ES su baterijomis susijusią pramonės politiką, klimato tikslus, asmenų su negalia lygybę ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės veiksmingumą.

Be to, paskelbėme keturias nuomones, kuriose nagrinėjome Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Šiuose pasiūlymuose buvo nagrinėjami itin svarbūs klausimai, pavyzdžiui, Ukrainos priemonės sukūrimas, o dar vienas pasiūlymas buvo pateiktas dėl naujos Europos Sąjungos nuosavų finansinių išteklių teikimo tvarkos.

Šie veiksmai rodo, kad esame ir toliau pasiryžę teikti pirmenybę klausimams, kurie daro tiesioginį poveikį ES piliečių gerovei.

Žvelgiant į 2024 m., tikėtina, kad ES biudžetas toliau kis ir didės, kad būtų galima įveikti naujus iššūkius. Po artėjančių rinkimų laukiame tam tikrų pokyčių Europos Parlamente ir Komisijoje ir tikimės, kad jie atneš naujų perspektyvų ir galimybių. Kokie bebūtų pokyčiai, Audito Rūmai ir toliau tvirtai laikysis įsipareigojimo užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą. ES piliečiams, instituciniams suinteresuotiesiems subjektams ir partneriams tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis toliau teiksime nepriklausomas, objektyvias ataskaitas svarbiausiais ES ateities klausimais.

O dabar kviečiu Jus susipažinti su išsamia mūsų praėjusių metų veiklos ir pasiekimų apžvalga ir sekti naujienas apie mūsų būsimą veiklą.

Tony Murphy
Pirmininkas

2023 m. apžvalga

Mūsų veikla

Mūsų 2021–2025 m. strategija

Tam, kad nubrėžtume savo audito darbo kryptį, skatintume organizacinius pokyčius, skirtus nuolatiniam tobulinimui užtikrinti, ir toliau pirmautume viešojo sektoriaus audito srityje, naudojamės daugiametėmis strategijomis.

2023 m. įgyvendinant strategiją
padaryta didelė pažanga

2023 m. pabaigoje užbaigėme trečiuosius savo 2021–2025 m. strategijos metus. Mūsų šio penkerių metų laikotarpio strateginiai tikslai – pagerinti su visų rūšių ES veiksmais susijusią atskaitomybę, skaidrumą ir audito tvarką, atlikti auditus tose srityse, kuriose galime sukurti didžiausią pridėtinę vertę, ir suteikti tvirtą audito patikinimą sudėtingoje ir kintančioje aplinkoje.

Siekdami praktiškai įgyvendinti savo strategiją, susitarėme dėl kiekvieno tikslo ir siekio įgyvendinimo priemonių, nustatėme atsakomybės sritis ir terminus. Šiais metais toliau darėme didelę pažangą vykdydami keletą veiksmų, visų pirma:

atrinkome audito užduotis, kurios tinkamai apimtų strategines sritis;
atlikome keletą auditų, apimančių įvairius Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) aspektus, įskaitant mūsų antrąją audito nuomonę dėl EGADP išlaidų, laikydamiesi savo strateginio požiūrio dėl iniciatyvos „NextGenerationEU“ (NGEU);
parengėme savo ryšių palaikymo su instituciniais suinteresuotaisiais subjektais veiksmų planą;
atlikome strategijos įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo pažangos laikotarpio vidurio peržiūrą.

ES veiklos ir veiksmų tvarkingumo auditas

Veiklos, finansiniai
ir atitikties auditai

Mums atlikus auditus, ES piliečiams ir politikos formuotojams teikiamos nepriklausomos ir objektyvios ataskaitos svarbiais ES ateities klausimais, kuriose pabrėžiama tai, kas veikia gerai, atkreipiamas dėmesys į tai, kas neveikia, ir rekomenduojama imtis pokyčių.

Savo veiklos auditais tikriname ES politikos sričių ir programų ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą. Juose daugiausia dėmesio skiriame temoms, atspindinčioms ES kylančias problemas. Tai, pavyzdžiui:

Sąjungos ekonominis konkurencingumas;
atsparumas Sąjungos saugumui kylančioms grėsmėms ir pagarba Europos laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės vertybėms;
klimato kaita, aplinka ir gamtos ištekliai;
Sąjungos fiskalinė politika ir viešieji finansai.

Šiais auditais siekiame ES padėti geriau įgyvendinti savo politikos tikslus.

Mūsų finansiniai ir atitikties auditai apima ES biudžetą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir Europos plėtros fondų (EPF) biudžetus. Teikiame savo metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

Taip pat galime atlikti pasirinktus atitikties auditus, kad patikrintume ES biudžeto apskaitos ir finansų valdymo padėtį arba įvertintume, ar valdymo ir kontrolės sistemos, skirtos ES lėšoms rinkti ir naudoti, atitinka taikytinas ES ir nacionalines taisykles.

Galiausiai esame daugybės ES agentūrų, decentralizuotų įstaigų, bendrųjų įmonių ir Europos mokyklų išorės auditorius.

Visus savo auditus atliekame vadovaudamiesi tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus audito standartais.

Darbo programa

Mūsų 2024 ir vėlesnių metų
darbo programa

Mūsų 2023 m. gruodžio mėn. paskelbtoje 2024 ir vėlesnių metų darbo programoje pabrėžiami ateinančių metų audito prioritetai ir pateikiama išsami informacija apie 73 specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas, kurias ketiname paskelbti 2024 ir vėlesniais metais. Ji yra visiškai suderinta su mūsų 2021–2025 m. strategijoje nustatytomis prioritetinėmis sritimis.

Srityje „Sąjungos ekonomikos konkurencingumas“ planuojame paskelbti ataskaitas, be kita ko, tokiais klausimais kaip dirbtinis intelektas, skaitmeninė pertvarka, vandenilio pramonės politika ir lustų pramonė.

Srityje „Atsparumas Sąjungos saugumui kylančioms grėsmėms ir pagarba Europos laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės vertybėms“ planuojame paskelbti ataskaitas, kuriose nagrinėjamos kertinės migracijos Afrikoje priežastys ir karinis mobilumas.

Srityje „Klimato kaita, aplinka ir gamtos ištekliai“ planuojame paskelbti ataskaitas įvairiausiomis temomis, įskaitant dujų tiekimo Sąjungoje saugumą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir ekologinį ūkininkavimą.

Srityje „Sąjungos fiskalinė politika ir viešieji finansai“ planuojame paskelbti ataskaitas, pavyzdžiui, dėl žalingos mokesčių konkurencijos, plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių ir Europos strateginių investicijų fondo.

Taip pat planuojame įvertinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę atsižvelgdami į visas strategines sritis ir apimti tokias temas kaip valstybių narių kontrolės sistemos ir priemonės žaliasis bei skaitmeninis ramsčiai.

Audito darbas vietoje

Didžiąją savo audito darbo dalį atliekame savo patalpose Liuksemburge. Mūsų auditoriai taip pat vykdo daug vizitų į Europos Komisiją, mūsų pagrindinį audituojamą subjektą, ir į kitas ES institucijas, agentūras ir įstaigas, valstybių narių nacionalines, regionines ir vietos institucijas, ES delegacijas ES nepriklausančiose šalyse ir tarptautines organizacijas, kurios tvarko ES lėšas.

Aplankome ir ES lėšų gavėjus: tiek ES viduje, tiek už jos ribų. Atlikdami patikras laikomės audito sekos ir iš subjektų, kurie valdo ES politikos sritis ir programas, surenka ir išmoka ES lėšas, taip pat iš paramos gavėjų renkame tiesioginius audito įrodymus.

Padidėjęs patikrų vietoje mastas

Dažniausiai mūsų audito grupes sudaro du arba trys auditoriai, o audito vizitai paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Patikros vietoje tebėra itin svarbi mūsų audito darbo dalis. Patikras vietoje Europos Sąjungoje paprastai koordinuojame bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis (AAI).

Savo vizitų vietoje skaičių 2023 m. padidinome, palyginti su ankstesniais trejais metais, kai vis dar buvo taikomi su COVID susiję kelionių ir visuomenės sveikatos apribojimai: valstybėse narėse ir už ES ribų iš viso praleidome 3 527 dienas, palyginti su 2 039 dienomis 2022 m., 857 dienomis 2021 m., 1 190 dienų 2020 m. ir 3 605 dienomis 2019 m. Mūsų auditoriai taip pat praleido 1 370 dienų ES institucijose, agentūrose ir įstaigose, taip pat įvairiose tarptautinėse organizacijose ir privačiose audito įmonėse. 2022, 2021, 2020 ir 2019 m. skaičiai atitinkamai buvo 945, 299, 627 ir 2 504 dienos.

Be patikrų vietoje, toliau naudojome nuotolinį auditą ir rinkome įrodymus elektroniniu būdu. Bendraudami su audituojamais subjektais naudojomės vaizdo konferencijų priemonėmis ir kitomis informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, saugaus dalijimosi duomenimis ir dokumentais technologija.

Mūsų ataskaitos

Mūsų audito ataskaitos, apžvalgos ir nuomonės yra labai svarbi ES atskaitomybės grandinės sudėtinė dalis. Jos padeda Europos Parlamentui ir Tarybai stebėti ir tikrinti, kaip siekiama ES politikos tikslų, ir reikalauti atskaitomybės – visų pirma per metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą – iš tų, kurie yra atsakingi už ES lėšų valdymą.

Specialiosios ataskaitos ir apžvalgos

2023 m. paskelbėme 35 specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas, kuriose nagrinėjama daugelis iššūkių, su kuriais ES susiduria įvairiose ES išlaidų ir politikos srityse. Tai, be kita ko, energetikos sąjunga, klimato kaita ir parama vystymuisi, įvairiarūšis krovininis transportas, ES su baterijomis susijusi pramonės politika, asmenų su negalia lygybė, ES bankų priežiūra, biodegalai ir interesų konfliktas ES sanglaudos ir žemės ūkio išlaidų srityje. Trys ataskaitos buvo susijusios su ekonomikos gaivinimo iniciatyva „NextGenerationEU“: Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės kontrolės sistema, NGEU skolos valdymu Komisijoje ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės veiksmingumo stebėsenos sistema.

Savo specialiosiose ataskaitose nagrinėjame, ar buvo pasiekti atrinktų ES politikos sričių ir programų tikslai, ar rezultatai pasiekti veiksmingai ir efektyviai ir ar ES veiksmais sukurta pridėtinė vertė, t. y. jais pasiekta daugiau, nei būtų pasiekta tik veiksmais nacionaliniu lygmeniu. Šiose ataskaitose taip pat teikiame rekomendacijų, nustatydami būdus, kaip sutaupyti lėšų, geriau dirbti, išvengti eikvojimo ar efektyviau siekti numatytų politikos tikslų.

Mūsų apžvalgų tikslas – pateikti padėties aprašymus ir analizę, dažnai iš kompleksinės perspektyvos ir remiantis ankstesniu audito darbu ar kita viešai prieinama informacija. Taip pat jose galime pateikti sričių ar klausimų, kurių dar neauditavome, analizę arba nustatyti su konkrečiomis temomis ar problemomis susijusius faktus. Priešingai nei auditų atveju, jomis nesprendžiami vertinimo klausimai ir nesuteikiamas patikinimas.

Tolesniuose puslapiuose pateikiama įžvalgų apie mūsų darbą ir nuo 2023 m. paskelbtų specialiųjų ataskaitų, apimančių įvairias politikos sritis, pavyzdžių.

Tvarus gamtos išteklių naudojimas

Specialioji ataskaita 18/2023 „ES klimato srities ir energetikos tikslai. 2020 m. tikslai pasiekti, tačiau esama mažai požymių, kad pakaks veiksmų, skirtų 2030 m. tikslams pasiekti“

Klimato kaita yra pasaulinio masto problema, turinti didelį poveikį ES šalių piliečių gyvenimui. Siekdama reaguoti į šią problemą, laikui bėgant ES nusistatė vis platesnio užmojo klimato srities ir energetikos tikslus. Tai, be kita ko, 2020 ir 2030 m. tikslai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą. Valstybės narės turėjo pateikti 2021–2030 m. laikotarpio nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kuriuose būtų išdėstytos politikos priemonės šiems tikslams pasiekti. ES įsipareigojo bent 20 % savo 2014–2020 m. ES biudžeto skirti klimato srities veiksmams. 2021–2027 m. ES biudžete ši suma padidinta iki 30 %, t. y. maždaug iki 87 milijardų eurų per metus. Ši suma sudaro mažiau nei 10 % visų investicijų, kurių reikia 2030 m. tikslams pasiekti ir kurios, kaip apskaičiuota, sudaro apie 1 trilijoną eurų per metus. Numatoma, kad likusią investicijų dalį sudarys nacionalinės ir privačios lėšos.

Mes vertinome, ar ES, siekdama 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų, rėmėsi įgyvendinus sėkmingus veiksmus įgyta patirtimi.

Nustatėme, kad ES iš tiesų pasiekė savo 2020 m. tikslus. Tačiau tai susiję ir su išorės veiksniais. Komisija neįvertino, kokiu mastu ši pažanga buvo pasiekta dėl politikos priemonių, o ne dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, 2009 m. finansų krizės; ji taip pat neįvertino tikslios COVID‑19 pandemijos įtakos 2020 m. Be to, Komisija tik iš dalies apžvelgė, kurie veiksmai buvo sėkmingi siekiant 2020 m. tikslų. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo rodikliai yra geri, palyginti su kitų pramoninių šalių rodikliais. Tačiau į 2020 m. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitą neįskaičiuotas dėl prekybos susidarantis išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su anglies dioksido nutekėjimu (jei jis būtų įtrauktas, išmetamas ŠESD kiekis padidėtų maždaug 8 %), ir dėl tarptautinės aviacijos bei laivybos susidarantis išmetamas ŠESD kiekis (atitinkamai 3,4 % ir 3,6 %). Komisija nustatė sėkmingus sektorius, t. y. sektorius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, tačiau ji neturi duomenų apie tai, kiek ES tikslų siekimas atsieina ES biudžetui, nacionaliniams biudžetams ir privačiajam sektoriui. Be to, nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose taip pat trūksta duomenų apie investicijų poreikius ir finansavimo šaltinius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar tokie planai yra tvirtas pagrindas 2030 m. tikslams pasiekti. Apskritai kol kas nustatėme nedaug požymių, kad plataus užmojo 2030 m. ES tikslų bus siekiama pakankamais veiksmais.

Rekomendavome Komisijai užtikrinti didesnį ES ir jos valstybių narių veiklos klimato ir energetikos srityje skaidrumą; į apskaitą įtraukti visą ES išmetamą ŠESD kiekį, įskaitant su prekyba siejamą ir dėl tarptautinės aviacijos ir laivybos susidarantį išmetamųjų teršalų kiekį; remti valstybių narių įsipareigojimą siekti 2030 m. tikslų.

Investicijos sanglaudai, augimui ir įtraukčiai

Specialioji ataskaita 15/2023 „ES su baterijomis susijusi pramonės politika. Reikalingas naujas strateginis postūmis“

Baterijų kūrimas ir gamyba tapo strategine ES būtinybe, sudarančia sąlygas pereiti prie švarios energijos. Siekdama padėti ES tapti pasauline tvarios baterijų gamybos ir naudojimo lydere, Komisija 2018 m. paskelbė strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą. Jame aptarti įvairūs vertės grandinės etapai, nustatyti strateginiai tikslai ir pasiūlytos įvairios priemonės jiems pasiekti.

Mes vertinome, ar Komisija veiksmingai skatino Europos pramonės politiką, susijusią su baterijomis. Nagrinėjome Komisijos 2018 m. veiksmų plane nustatytus politikos tikslus ir intervencijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo pažangą.

Nustatėme, kad ES su baterijomis susijusią pramonės politiką Komisija propaguoja veiksmingai, nors ir yra stebėsenos, koordinavimo bei tikslingumo trūkumų, o galimybė gauti žaliavų tebėra pagrindinis strateginis ES baterijų vertės grandinės iššūkis. Iš esmės Komisija įgyvendino svarbiausius savo veiksmų plane numatytus veiksmus – įdiegė pagrindines baterijų sektoriaus rėmimo priemones. Tačiau ji stebi baterijų vertės grandinę ES remdamasi ribotais ir dažnai pasenusiais duomenimis ir neanalizavo ES baterijų gamybos, kurios reikia dvejopam tikslui – poveikio neutralumo klimato atžvilgiu ir konkurencingo ES automobilių sektoriaus palaikymo – pasiekti. Dėl to didėja rizika, kad, nesant pakankamos baterijų gamybos, Komisijos 2035 m. nulinės taršos tikslas nebus pasiektas arba kad jis bus pasiektas dėl importuojamų baterijų arba elektrinių transporto priemonių. Be to, didėja netikrumas dėl žaliavų, reikalingų gamybai ES palaikyti, tiekimo saugumo. Nors ličio jonų baterijų elementų gamybos pajėgumai 27 ES valstybėse narėse sparčiai vystosi ir galėtų padidėti nuo 44 gigavatų valandų 2020 m. iki maždaug 1 200 gigavatų valandų 2030 m., nėra užtikrinama, kad tokie pajėgumai bus faktiškai diegiami, ir gali kilti rizika dėl geopolitinių ir ekonominių veiksnių. Komisija taip pat neatlieka visos pramonei teikiamos viešosios paramos apžvalgos, todėl ji negali užtikrinti, kad veiksmai būtų tinkamai koordinuojami ir nukreipiami ten, kur jų reikia. Galiausiai, finansinės paramos bendriems Europos interesams svarbiems projektams sąlygos priklauso nuo investicijų vietos.

Rekomendavome Komisijai atnaujinti Strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą, ypatingą dėmesį skiriant prieigos prie žaliavų užtikrinimui; stiprinti stebėseną remiantis reguliariais, atnaujintais ir išsamiais duomenimis; tobulinti baterijų vertės grandinei skiriamo ES finansavimo apžvalgą; tobulinti baterijų vertės grandinei skiriamo ES finansavimo koordinavimą ir tikslingumą; užtikrinti, kad visiems bendriems Europos interesams svarbių projektų baterijų srityje dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti viešąją finansinę paramą.

Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas

Specialioji ataskaita 21/2023 „Spotlight“ – iniciatyva, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites. Plataus užmojo, tačiau poveikis kol kas ribotas“

Smurtas prieš moteris ir mergaites yra vienas iš sistemingiausių ir labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų. 2017 m. Europos Sąjunga, vykdydama pasaulinę strateginę partnerystę su Jungtinėmis Tautomis (JT), pradėjo iniciatyvą „Spotlight“. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – užtikrinti, kad visos moterys ir mergaitės, ypač marginalizuotos ir pažeidžiamos, gyventų be smurto ir žalingos praktikos. Iniciatyvą „Spotlight“ finansuoja ES, skyrusi 497 milijonus eurų, iš jų 465 milijonus eurų valdo JT keturiuose žemynuose ir daugiau kaip 26 šalyse.

Mes vertinome, ar iniciatyva „Spotlight“ yra efektyvus ir veiksmingas būdas Komisijai kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites.

Nustatėme, kad iniciatyva „Spotlight“ buvo plataus užmojo Komisijos bandymas kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, tačiau jos poveikis kol kas yra ribotas. Nors įgyvendinant iniciatyvą pasiekta rezultatų ir ji buvo naudinga moterims ir mergaitėms, sunku įvertinti, kokiu mastu numatyti rezultatai buvo pasiekti. Taip pat nustatėme, kad yra galimybių pasiekti didesnį efektyvumą ir ekonominį naudingumą. Įgyvendinantįjį partnerį – JT – Komisija pasirinko politiniais sumetimais, siekdama remti daugiašališkumą. Rinkdamasi įgyvendinantįjį partnerį, Komisija išsamiai nepalygino alternatyvių įgyvendinimo priemonių ir su jomis susijusių išlaidų. Taip pat nustatėme gerų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau paaiškėjo, kad šalyse, kuriose aplinkybės skiriasi, taikyti suderintą metodą buvo sunku, o dėl didelio įgyvendinančių JT organizacijų skaičiaus valdymas tapo sudėtingesnis. Be to, iniciatyvos „Spotlight“ ekonominis naudingumas nebuvo tinkamai įvertintas. Komisija žinojo, kad JT pasirinkimas reiškė didesnes išlaidas, tačiau ji nebandė derėtis dėl mažesnių netiesioginių išlaidų nei preliminariojoje sutartyje nustatyta didžiausia suma. Be to, pagal iniciatyvos „Spotlight“ stebėsenos ir atskaitomybės tvarką negalima patikimai įvertinti programų veiksmingumo. Taip pat buvo siekiama, kad veikla būtų tvari, tačiau naujų paramos teikėjų nerasta, todėl kyla rizika veiklos tvarumui. Galiausiai, kalbant apie dalijimąsi žiniomis, nustatėme, kad šiuo metu jos yra nesistemingos ir suinteresuotiesiems naudotojams nėra lengvai prieinamos.

Rekomendavome, kad Komisija, atsižvelgdama į būsimas pasaulines vystymosi iniciatyvas, atliktų išsamią įgyvendinimo galimybių analizę ir visapusiškai dokumentuotų atrinktų regionų ir šalių bei jų finansavimo asignavimų pagrindimą; įgytą patirtį įtrauktų į būsimus veiksmus, grindžiamus iniciatyva „Spotlight“; rengdama veiksmus ateityje padidintų galutiniams paramos gavėjams skiriamo finansavimo dalį ir įvertintų ekonominį veiksmingumą; stiprintų tvarumą ir žinių kaupimą bei dalijimąsi jomis įgyvendinant likusią iniciatyvos „Spotlight“ dalį.

Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika

Specialioji ataskaita 26/2023 „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės veiksmingumo stebėsenos sistema. Vertinama įgyvendinimo pažanga, tačiau to nepakanka veiksmingumui atspindėti“

Reaguojant į COVID‑19 pandemiją buvo sukurtas daugiau kaip 800 milijardų eurų (dabartinėmis kainomis) vertės ekonomikos gaivinimo fondas – priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU). Jos pagrindinis elementas yra 2021 m. vasario mėn. sukurta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), o didžiausia bendra vertė sudaro 723 milijardus eurų, iš jų maždaug 338 milijardai eurų – dotacijos ir maždaug 385 milijardai eurų – paskolos (2022 m. kainomis).

Mes įvertinome, ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės stebėsenos sistema yra tinkama jos veiksmingumui laikui bėgant vertinti. Kadangi EGADP reglamentuojančiuose teisės aktuose sąvoka „veiksmingumas“ neapibrėžiama, vartojome apibrėžtį, kurią paprastai taikome atlikdami auditą – tai rodiklis, kuriuo matuojama, kokiu mastu buvo pasiekti ES finansuojamo veiksmo, projekto ar programos tikslai ir ar lėšos panaudotos racionaliai.

Nustatėme, kad EGADP stebėsenos sistema matuojama įgyvendinimo pažanga, tačiau jos nepakanka bendram EGADP veiksmingumui išmatuoti. Nors tarpinės ir siektinos reikšmės padeda įvertinti investicijų ir reformų įgyvendinimo pažangą, jų užmojai skiriasi ir daugiausia dėmesio skiriama išdirbiams, o ne rezultatams. Be to, bendrais rodikliais siekiama stebėti pažangą, padarytą siekiant EGADP konkretaus ir bendrojo tikslo, ir apie ją pranešti. Tačiau EGADP šešis ramsčius (įtrauktus į EGADP bendrąjį tikslą) jie apima nevisapusiškai ir taip pat nevisiškai atspindi pažangą, padarytą siekiant tarpinių ir siektinų reikšmių, susijusių su investicijomis ir ypač reformomis. Be to, panašiai kaip ir tarpinių ir siektinų reikšmių atveju, rezultatai matuojami tik tam tikrais bendrais rodikliais ir nė vienas iš jų nėra aiškiai susijęs su poveikiu. Manome, kad EGADP tarpinės ir siektinos reikšmės, taip pat jos bendri rodikliai vienas kitą papildo, tačiau nevisiškai apima visus EGADP veiksmingumo aspektus. Taip pat nustatėme, kad iš esmės pateikti tarpinių ir siektinų reikšmių duomenys yra atidžiai stebimi ir tikrinami, tačiau išlieka rizika duomenų patikimumui, ypač galutinio paramos gavėjo lygmeniu. Pateikti duomenys apie bendrus rodiklius yra gana riboti ir daugiausia grindžiami apytikriais įverčiais, o Komisija atlieka tik pagrindines patikimumo patikras. Galiausiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė – Komisijos EGADP įgyvendinimo ataskaitų teikimo priemonė – yra patogi naudoti, tačiau jai daro poveikį su duomenų kokybe susiję trūkumai ir tam tikrais atžvilgiais – skaidrumo stoka.

Rekomendavome Komisijai užtikrinti visapusišką veiklos rezultatų stebėsenos ir vertinimo sistemą; gerinti duomenų apie bendrus rodiklius kokybę; gerinti rezultatų suvestinėje pateikiamų duomenų skaidrumą ir kokybę; užtikrinti, kad ataskaitos būtų informatyvesnės bei nuoseklesnės ir atitiktų visus teisinius reikalavimus.

Sąjungos finansavimas ir administravimas

Specialioji ataskaita 05/2023 „ES finansų aplinka. Nevienalytė struktūra, kurią reikia toliau paprastinti ir didinti jos atskaitomybę“

ES finansų aplinka vystėsi dešimtmečiais. Jos pagrindinis elementas yra ES biudžetas ir į jį visiškai integruotos priemonės, tačiau ji taip pat apima priemones, kurios nėra priskiriamos ES biudžetui. Per pastaruosius 15 metų tokių naujai sukurtų priemonių padaugėjo. Jos buvo kuriamos reaguojant į įvairias krizes, taip pat dėl teisinių ir praktinių apribojimų, susijusių su esamų priemonių naudojimu.

Mes vertinome, ar pagrįstai sukurta vis daugiau ir įvairių priemonių ES finansų aplinkoje. Mūsų audito tikslas – suteikti įžvalgų apie dabartinės sistemos struktūrą ir nustatyti galimybes supaprastinti ir optimizuoti ES finansų aplinką remiantis kai kurių priemonių analize.

Nustatėme, kad, net jei buvo priežasčių kurti naujų rūšių priemones, kuriant ES finansų aplinką taikytas fragmentiškas požiūris nulėmė tai, kad atsirado nevienalytis priemonių rinkinys su skirtingais finansavimo šaltiniais ir valdymo tvarka. Daugeliu atvejų nebuvo laikomasi gerosios praktikos pateikti aiškių įrodymų, kad pasirinkta priemonė ir jos struktūra buvo tinkamiausi. Taip pat nustatėme, kad ne visoms priemonėms nustatyta tinkama viešosios atskaitomybės tvarka. ES įdiegė integruotą ataskaitų teikimo sistemą, tačiau ji taikoma ne visoms priemonėms. Be to, Audito Rūmai neturi įgaliojimų atlikti kai kurių priemonių, nesusijusių su ES biudžetu, audito. Nėra atliekamas kai kurių iš šių priemonių veiksmingumo auditas, o Europos Parlamentas nevykdo jokios jų priežiūros. Taip pat atkreipėme dėmesį į pastaruoju metu padarytą pažangą konsoliduojant keletą priemonių. Tačiau dar nevisiškai išnaudotos supaprastinimo galimybės, visų pirma tų priemonių, pagal kurias teikiama finansinė parama.

Rekomendavome Komisijai užtikrinti, kad į visas jos siūlomas naujas priemones būtų įtrauktas pasirinktos struktūros ir galimybių vertinimas, ir pasidalyti šia gerąja patirtimi su Taryba; rinkti ir skelbti informaciją apie bendrą ES finansų aplinką; pasiūlyti Modernizavimo fondą integruoti į ES biudžetą; pasiūlyti integruoti ir konsoliduoti esamas finansinės paramos priemones.

Metinės ir specialiosios metinės ataskaitos

Metinėse ataskaitose daugiausia pateikiami mūsų patikinimo pareiškimo dėl Europos Sąjungos biudžeto, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Europos plėtros fondų (EPF) biudžeto rezultatai, tačiau taip pat aptariami veiksmingumo ir biudžeto bei finansų valdymo aspektai.

Specialiosiose metinėse ataskaitose pateikiami mūsų metinio ES agentūrų ir kitų Sąjungos įstaigų, ES bendrųjų įmonių ir Europos mokyklų audito darbo rezultatai.

Taip pat skelbiame ataskaitą dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsiradusių dėl Bendros pertvarkymo valdybos, Tarybos ar Komisijos vykdomos veiklos.

2022 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES biudžeto

Kiekvienais metais audituojame ES pajamas ir išlaidas siekdami patikrinti, ar metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir ar finansinėse ataskaitose atspindimos pajamų ir išlaidų operacijos atitinka finansines taisykles ES ir valstybių narių lygmeniu.

Be to, konkrečiai vertiname svarbiausias ES biudžeto sritis pagal daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijas (pakategores) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Taip pat analizuojame, kodėl ir kur buvo padaryta klaidų, teikiame rekomendacijas dėl patobulinimų ir tikriname, ar mūsų ankstesnės rekomendacijos buvo įgyvendintos praktiškai ir kaip tai buvo padaryta.

Šis nuodugnus darbas sudaro pagrindą mūsų rengiamam patikinimo pareiškimui, kurį turime pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai, remdamiesi savo įgaliojimais pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

ES biudžetas: palanki nuomonė
dėl finansinių ataskaitų ir pajamų

Dėl 2022 finansinių metų pateikėme palankią nuomonę dėl finansinių ataskaitų ir ES pajamų.

ES biudžetas: neigiama nuomonė
dėl išlaidų

2022 m. ES biudžeto išlaidos sudarė 196 milijardus eurų. Tai atitinka 1,3 % 27 ES valstybių narių visų bendrųjų nacionalinių pajamų.

Dėl 2022 finansinių metų ES išlaidų pateikėme neigiamą nuomonę.

Įvertintas 4,2 % klaidų lygis
(2022 m. biudžeto išlaidos)

Įvertinome, kad 2022 finansinių metų biudžeto išlaidų klaidų lygis yra 3,1–5,3 %. Vidurinis šio intervalo taškas – vadinamasis labiausiai tikėtinas klaidų lygis, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo nuo 3,0 % iki 4,2 %.

66 % ES biudžeto
audito populiacijos paveikta
reikšmingo klaidų lygio

2022 finansinių metų didelės rizikos išlaidos sudarė 66 % mūsų audito populiacijos, palyginti su 63 % praėjusiais metais. Įvertintas didelės rizikos išlaidų klaidų lygis buvo 6,0 %, palyginti su 4,7 % 2021 finansiniais metais.

ES lėšos panaudojamos patiriant dviejų tipų išlaidas, susijusias su skirtingais rizikos modeliais:

mažos rizikos išlaidas: jas daugiausia sudaro teisėmis į išmokas grindžiami mokėjimai, dalis administracinių išlaidų („ES darbuotojų atlyginimai ir pensijos“) ir ES nepriklausančioms šalims teikiama parama biudžetui. Teisėmis į išmokas grindžiami mokėjimai apima tiesioginę pagalbą ūkininkams („Gamtos ištekliai ir aplinka“) ir studentų bei kitus judumo veiksmus („Sanglauda, atsparumas ir vertybės“);
didelės rizikos išlaidas, susijusias su išlaidų kompensavimu: ES kompensuoja tinkamos finansuoti veiklos tinkamas finansuoti išlaidas (susijusias su sudėtingesnėmis taisyklėmis). Pavyzdžiui, kompensuojamos mokslinių tyrimų projektų („Bendroji rinka, skaitmeninė ekonomika ir inovacijos“), investicijų į regioninę ir kaimo plėtrą („Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ ir „Gamtos ištekliai ir aplinka“) ir vystomojo bendradarbiavimo projektų („Kaimyninės šalys ir pasaulis“) išlaidos.

Labiausiai klaidų veikiamos DFP išlaidų
kategorijos: „Sanglauda, atsparumas ir
vertybės“ ir „Bendroji rinka, inovacijos
ir skaitmeninė ekonomika“

2022 finansiniais metais labiausiai klaidų paveikta DFP išlaidų pakategorė buvo „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“, po jos – „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“.

EGADP išlaidos:
sąlyginė nuomonė

2022 m. pirmą kartą mūsų darbas apėmė EGADP išlaidas. Dėl jų teikiame atskirą nuomonę. Joje pažymime, kad EGADP yra laikina priemonė, teikiama ir finansuojama taip, kad ji iš esmės skiriasi nuo įprastų biudžeto išlaidų pagal DFP. Mūsų audito populiacija iš viso sudarė 53,7 milijardo eurų ir apėmė visas 13 išmokų.

Dėl 2022 finansinių metų EGADP išlaidų pateikėme sąlyginę nuomonę. Bendri mūsų atlikto audito įrodymai rodo, kad 11‑ai iš 13 EGADP mokėjimų (ir susijusiems išankstinio finansavimo patvirtinimams) įtakos turėjo kiekybiniai nustatyti faktai. Šešiuose iš šių mokėjimų nustatytas reikšmingas klaidų lygis. Taip pat nustatėme prastai parengtų tarpinių ir siektinų reikšmių ir informacijos, kurią valstybės narės pateikė savo valdymo deklaracijoje, patikimumo trūkumų.

OLAF ir Europos prokuratūrai
pranešėme apie įtariamo
sukčiavimo atvejus

Kaip ES išorės auditorius, neturime įgaliojimų tirti įtariamo sukčiavimo atvejų. Todėl mūsų auditai nėra skirti konkrečiai sukčiavimui aptikti. Tačiau, kai mūsų auditoriai nustato atvejų, kai įtariama, kad galėjo būti sukčiaujama, esame įpareigoti apie šiuos atvejus pranešti kompetentingoms institucijoms.

2023 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) pranešėme apie 19 įtariamo sukčiavimo atvejų, kuriuos nustatėme atlikdami audito darbą. Apie 17 iš šių atvejų taip pat pranešėme Europos prokuratūrai. 2022 m. OLAF pranešėme apie 14 įtariamo sukčiavimo atvejų ir apie šešis iš jų – taip pat Europos prokuratūrai. Mūsų metinėje ataskaitoje dėl ES biudžeto pateikta papildoma informacija dėl įtariamo sukčiavimo atvejų pobūdžio ir, kai taikytina ir (arba) jei turima, vėlesnių OLAF rekomenduojamų finansinių susigrąžinimų.

2022 finansinių metų metinė ataskaita dėl Europos plėtros fondų

EPF: palanki nuomonė
dėl finansinių ataskaitų ir
pajamų; neigiama nuomonė
dėl išlaidų

1959 m. įsteigti Europos plėtros fondai (EPF) buvo pagrindinė ES priemonė teikiant vystomojo bendradarbiavimo pagalbą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims bei užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT). Šiuos fondus finansuoja ES valstybės narės ir atskirai nuo ES biudžeto valdo Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB). Jie bus toliau įgyvendinami ir dėl jų bus atskirai teikiamos ataskaitos iki jų veiklos pabaigos.

2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje vystomojo bendradarbiavimo pagalba AKR šalims ir UŠT finansuojama iš ES biudžeto.

2022 m. EPF išlaidos sudarė 2,4 milijardo eurų.

Kaip ir ankstesniais metais, dėl 2022 finansinių metų pateikėme palankią nuomonę dėl EPF finansinių ataskaitų ir dėl pajamų, tačiau neigiamą nuomonę dėl EPF išlaidų. Mūsų įvertintas išlaidų klaidų lygis yra 7,1 % (2021 finansiniais metais – 4,6 %).

Specialiosios metinės ataskaitos dėl ES agentūrų

ES agentūros yra atskiri juridiniai subjektai, įsteigiami tam, kad vykdytų konkrečias technines, mokslines ar valdymo užduotis, padedančias ES institucijoms formuoti ir įgyvendinti įvairių sričių politiką. 2022 m. iš viso buvo 43 agentūros, t. y. viena mažiau nei 2021 m. dėl to, kad buvo likviduota Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga (Chafea).

ES agentūros: palanki nuomonė
daugumai agentūrų;
keturios sąlyginės nuomonės

2022 finansiniais metais bendrasis visų agentūrų, kurios patenka į mūsų įgaliojimų sritį (išskyrus BPV), biudžetas sudarė 4,5 milijardo eurų, o tai atitinka maždaug 3 % 2022 m. ES bendrojo biudžeto. Atitinkami 2021 finansinių metų duomenys buvo 4,1 milijardo eurų ir 2,5 %.

Apskritai, mūsų atlikto agentūrų audito metu buvo patvirtinti teigiami rezultatai, apie kuriuos buvo pranešta ankstesniais metais. Pateikėme palankias nuomones dėl 43 agentūrų finansinių ataskaitų ir pajamų. Savo parašu patvirtinome visų agentūrų, išskyrus Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (CdT), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) ir Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrą (eu-LISA), finansinėse ataskaitose atspindimus mokėjimus. Dėl šių keturių agentūrų pateikėme sąlyginę nuomonę – iš esmės dėl viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų, dėl nesuteiktų įgaliojimų, pagal kuriuos prisiimama teisinių įsipareigojimų, arba dėl netinkamo finansuoti PVM.

2022 finansinių metų specialioji metinė ataskaita dėl bendrųjų įmonių

Bendrosios įmonės (BĮ) yra Europos Komisijos, pramonės, o kai kuriais atvejais mokslinių tyrimų, tarpvyriausybinių organizacijų ir dalyvaujančiųjų valstybių partnerystės subjektai. Pagrindinė jų užduotis – skatinti, kad mokslinės žinios taptų paklausiomis proveržio inovacijomis pagal bendrą partnerių strateginę viziją.

2021 m. Taryba priėmė naujus reglamentus, kuriais įsteigiama vienuolika BĮ, kad šios įgyvendintų veiksmus pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, t. y. 2021–2027 m. finansinio laikotarpio daugiametes mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Šios BĮ įgyvendina konkrečias mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes transporto, energetikos, sveikatos, biologinės pramonės sektorių, pagrindinių skaitmeninių technologijų, superkompiuterių, pažangiųjų tinklų sistemų ir kibernetinio saugumo srityse.

Aštuonios iš vienuolikos BĮ jau veikė pagal ankstesnę programą („Horizontas 2020“), o pagal naujas programas tęs veiklą kaip nauji juridiniai subjektai su naujais pavadinimais ir patikslintais įgaliojimais. Be jau veikiančių BĮ, įsteigtos trys naujos: Pažangiųjų tinklų ir paslaugų BĮ, Visuotinės sveikatos BĮ, kurios finansinį savarankiškumą įgijo 2023 m. spalio mėn., ir Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras, kuris finansinį savarankiškumą įgis 2024 m. Abiejų BĮ, kurios įgijo finansinį savarankiškumą, auditą Audito Rūmai atliks 2023 m.

Be to, veikia dar viena bendroji įmonė – Branduolių sintezės energetikos vystymo BĮ, kurią finansuoja Euratomas ir jo valstybės narės. Ji yra atsakinga už Europos Sąjungos įnašo teikimą Tarptautiniam termobranduoliniam eksperimentiniam reaktoriui (ITER).

Bendrosios įmonės:
palankios nuomonės visoms BĮ

2022 finansiniais metais pateikėme palankią nuomonę dėl aštuonių BĮ, kurios toliau vykdė veiklą pagal naujas mokslinių tyrimų programas, ir dėl Branduolių sintezės energetikos vystymo BĮ (F4E) finansinių ataskaitų, pajamų ir mokėjimų. Tačiau išreiškėme susirūpinimą dėl poveikio, kuris darbuotojams ir projektų rezultatams gali būti daromas valdant daug iš dalies sutampančių projektų. Atkreipiame dėmesį į keletą BĮ, kurios perkėlė projektus iš ankstesnio biudžeto ciklo į dabartinį, ir raginame jas šiuos projektus kuo greičiau užbaigti.

Kaip ir ankstesniais metais, mūsų palanki audito nuomonė dėl Branduolių sintezės energetikos vystymo BĮ (F4E) 2022 m. finansinių ataskaitų apėmė „dalyko pabrėžimo“ pastraipą. Iš esmės siekta atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinis 19 milijardų eurų ES finansavimo įvertis grindžiamas 2016 m. tarpinėmis reikšmėmis ir išlaidų prielaidomis, kurios iki 2024 m. pabaigos bus iš esmės peržiūrėtos.

Specialiosios metinės ataskaitos dėl Europos mokyklų ir Bendros pertvarkymo valdybos neapibrėžtųjų įsipareigojimų

Dėl 2022 finansinių metų paskelbėme metinę ataskaitą dėl 13 Europos mokyklų konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų peržiūros. Atlikę peržiūrą finansinėse ataskaitose jokių reikšmingų klaidų nenustatėme.

Be to, kasmet teikiame ataskaitas dėl Bendros pertvarkymo valdybos (BPV), Tarybos ir Komisijos neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsiradusių dėl joms tenkančių užduočių pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą vykdymo. Savo ataskaitoje dėl 2022 finansinių metų darome išvadą, kad nenustatėme nieko, kas leistų manyti, jog neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys vykdant BPV, Komisijos ir Tarybos pertvarkymo užduotis, yra reikšmingai iškraipyti.

Nuomonės

Komisijos pasiūlymų dėl
teisėkūros procedūra priimamų
aktų nagrinėjimas

Kaip ES nepriklausomas išorės auditorius, padedame gerinti finansų valdymą, teikdami nuomones dėl Komisijos pasiūlymų dėl naujų ar persvarstytų teisės aktų. Kai šie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi didelį finansinį poveikį, ES teisės aktuose reikalaujama, kad su mumis būtų konsultuojamasi. Kitos institucijos taip pat gali paprašyti mūsų nuomonės dėl kitų konkrečių klausimų. Visos mūsų nuomonės teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai.

2023 m. paskelbėme keturias tokias nuomones. Jos daugiausia buvo susijusios su Komisijos pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Ukrainos priemonės sukūrimo, dėl solidarumo stiprinimo ir pajėgumo aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus Sąjungoje, jiems pasirengti ir į juos reaguoti didinimo priemonių nustatymo (ES kibernetinio solidarumo akto), dėl iš dalies keičiamo reglamento dėl naujų Europos Sąjungos nuosavų finansinių išteklių teikimo tvarkos.

Audito Rūmų žurnalas

Kiekviename Audito Rūmų žurnalo numeryje pateikiama straipsnių konkrečia tema, dažniausiai – iš audito perspektyvos. Straipsnių autoriai – ES institucijose ir kitur dirbantys darbuotojai.

2023 m. paskelbėme du leidinius: „Ar ES energetikos pertvarka įsibėgėja?“ ir „Migracijos politika ir ES“.

Konferencijos ir seminarai

2023 m. taip pat surengėme keletą konferencijų ir seminarų, kuriuose galėjo dalyvauti suinteresuotieji subjektai:

seminarą apie būsimą ES ekonomikos valdymo sistemos reformą;
internetinę konferenciją „Oficialiosios statistikos ateitis: nepriklausomumas ir atskaitomybė didžiųjų duomenų amžiuje“;
konferenciją ir meno parodą „Mūsų pasaulio ribos“;
konferenciją „Socialinis teisingumas ir lygybė visiems? LGBTIQ+ bendruomenės iššūkiai, parama jai ir jos įtrauktis ES ir ES institucijose“;
konferenciją „EGADP įgyvendinimas. Rizikos, iššūkiai ir galimybės“;
konferenciją „2023 m. ES sanglaudos politikos vertinimas. Iššūkiai ir galimybės“;
2023 m. Audito Rūmų ir OLAF metinį praktinį seminarą;
bendrą Audito Rūmų, OLAF ir Europos prokuratūros praktinį seminarą dėl kovos su sukčiavimu viešųjų pirkimų srityje.

2023 m. Audito Rūmų seminaras
„ES strateginė perspektyva
ir ES atviras strateginis
savarankiškumas“

Kartą per metus mūsų nariai, generalinis sekretorius ir direktoriai dalyvauja dviejų dienų seminare, kad aptartų svarbius klausimus, susijusius su ilgalaike Audito Rūmų strategija, darbu ir jo organizavimu.

Šiais metais Briuselyje surengtame Audito Rūmų seminare nariai aptarė šias pagrindines temas:

ES strateginę perspektyvą ir tai, kokį poveikį būsimi ES prioritetai gali daryti Audito Rūmų ilgalaikiam darbui;
ES atvirą strateginį savarankiškumą, ypač daug dėmesio skirdami energetinei priklausomybei;
2024 ir vėlesnių metų darbo programą.

Instituciniai ryšiai

Glaudžiai bendradarbiaujame su Europos Parlamentu, Taryba, nacionaliniais (regioniniais) parlamentais ir valstybių narių vyriausybėmis, nes mūsų darbo poveikis labai priklauso nuo to, kaip šios institucijos naudojasi mūsų audito metu nustatytais faktais ir rekomendacijomis.

Europos Parlamentas

2023 m. Europos Parlamentas (EP) toliau rengė reguliarų fizinį kitų institucijų ir įstaigų dalyvavimą plenariniuose ir komitetų posėdžiuose. Bendras Audito Rūmų dalyvavimų posėdžiuose skaičius padidėjo iki 164, palyginti su 134 2022 m.

EP komitetai ir organai, visų pirma Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas, reguliariai kviečia Audito Rūmų narius ir audito grupes į savo posėdžius, kad pristatytume savo darbo rezultatus.

Iš viso 2023 m. mūsų nariai CONT komitetui pristatė 13 specialiųjų ataskaitų ir dvi apžvalgas. Jie taip pat dalyvavo 16 CONT komiteto viešųjų klausymų dėl 2022 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant Audito Rūmų pirmininko Tony Murphy mūsų 2022 m. metinės ataskaitos pristatymą.

Be to, nariai 16 kitų EP komitetų pristatė 27 specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas, daugiausia bendruose posėdžiuose su kitais suinteresuotaisiais komitetais.

2023 m. vasario mėn. Komitetų pirmininkų sueiga pakvietė Audito Rūmų pirmininką pasikeisti nuomonėmis dėl mūsų 2023 ir vėlesnių metų darbo programos ir pasiūlė surengti konsultacijas dėl 2024 ir vėlesnių metų darbo programos. Gegužės mėn. Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy dalyvavo EP plenariniame posėdyje dėl 2021 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Spalio mėn. Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy susitiko su EP pirmininke Roberta Metsola ir EP plenariniame posėdyje pristatė 2022 m. metinę ataskaitą. Birželio mėn. I kolegijos nariai taip pat susitiko su AGRI komiteto koordinatoriais, kad aptartų tolesnį bendradarbiavimą, o spalio mėn. CONT komitetas apsilankė Audito Rūmuose, kad su kolegija apsikeistų nuomonėmis.

Europos Sąjungos Taryba

2023 m. bendras Audito Rūmų dalyvavimų posėdžiuose skaičius beveik nepakito – 81, palyginti su 82 kartais 2022 m.

Įprastai Tarybos parengiamieji organai nagrinėja visas mūsų specialiąsias ataskaitas netrukus po to, kai jos paskelbiamos, tačiau nebūtinai analizuoja visas apžvalgas ir nuomones. 2023 m. 22 skirtingiems Tarybos komitetams ir darbo grupėms pateikėme 29 specialiąsias ataskaitas, vieną apžvalgą ir vieną nuomonę.

2023 m. Audito Rūmų atstovai taip pat dalyvavo 23 posėdžiuose, skirtuose 2021 ir 2022 finansinių metų ES biudžeto įvykdymo patvirtinimui.

Pirmininkavimas Tarybai
Švedija: 2023 m. sausio–birželio mėn.
Ispanija: 2023 m. liepos–gruodžio mėn.

2022 m. lapkričio mėn. Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy kartu su už institucinius ryšius atsakinga nare Eva Lindström susitiko su Švedijos finansų ministre. 2023 m. birželio mėn. pirmininkas kartu su Audito Rūmų nariu Baudilio Tomé Muguruza susitiko su Ispanijos vyriausybės pirmininko pavaduotoja, užsienio reikalų ministru ir finansų ministre, kad aptartų pirmininkavimo Tarybai prioritetus. Lapkričio mėn. pirmininkas kartu su Audito Rūmų nare Annemie Turtelboom susitiko su pagrindiniais Belgijos vyriausybės ir parlamento atstovais, rengiantis jos pirmininkavimui Tarybai 2024 m. Taip pat lapkričio mėn. pirmininkas, prieš pristatydamas 2022 m. metinę ataskaitą ECOFIN tarybai, kartu su už metinę ataskaitą atsakingu nariu Janu Gregoru susitiko su Belgijos finansų ministru. Be to, 2023 m. Audito Rūmų nariai ir vadovybė dalyvavo 15 posėdžių su nuolatinių atstovybių ES atstovais.

Nacionaliniai / regioniniai parlamentai ir valstybių narių vyriausybės

Susitikimai su
nacionaliniais / regioniniais
parlamentais

2023 m. mūsų nariai ir darbuotojai mūsų darbą pristatė 91 susitikime su 19 valstybių narių nacionaliniais / regioniniais parlamentais. Dauguma posėdžių vyko su komitetais, atsakingais už biudžetą, finansų reikalus ir (arba) auditą ir ES reikalus.

Susitikimai su
valstybių narių vyriausybėmis

2023 m. mūsų nariai ir vadovybė mūsų darbą pristatė 120 susitikimų su valstybių narių vyriausybėmis ir valdžios institucijomis 25 valstybėse narėse. Dauguma susitikimų vyko su finansų ministrais (ministerijomis).

Europos Komisija

Audito Rūmų ir Komisijos nariai reguliariai palaiko dvišalius ryšius dėl planuojamų ir vykdomų audito užduočių ir apžvalgų.

Be to, per daugelį metų nusistovėjo praktika mūsų nariams kasmet rengti susitikimą su kolegomis Europos Komisijoje. Šie susitikimai suteikia galimybę apžvelgti padėtį ir apsvarstyti, kaip toliau gerinti mūsų bendradarbiavimą.

2023 m. lapkričio mėn. ši tradicija tęsėsi, kai Briuselyje susitiko abi kolegijos. Audito Rūmų ir Komisijos nariai aptarė, kaip ES biudžetas padeda įgyvendinti Sąjungos žaliuosius ir skaitmeninius prioritetus ir kaip ES biudžetu skatinamas Europos ekonomikos atsigavimas po COVID‑19 pandemijos. Jie taip pat dar kartą patvirtino savo bendrą įsipareigojimą užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšos būtų valdomos laikantis aukščiausių atskaitomybės, skaidrumo ir patikimo finansų valdymo standartų. Be to, jie dar kartą pabrėžė bendrų pastangų svarbą siekiant apsaugoti ES finansinius interesus.

Bendradarbiavimas su kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis

ES aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komitetas

Mūsų bendradarbiavimas su 27 valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis (AAI) daugiausia vyksta per ES aukščiausiųjų audito institucijų ryšių palaikymo komitetą. Šis forumas palengvina ES valstybių narių AAI ir Audito Rūmų dialogą ir mainus.

2023 m. pabaigoje užbaigėme ES tinklo auditą dėl COVID‑19. Mūsų pagrindiniai darbo rezultatai – iki 2023 m. pabaigos paskelbtas audito kompendiumas dėl COVID‑19 (apimantis 2020 m. ES AAI audito darbą) ir apie 70 internetinių informacijos suvestinių, apimančių 2020–2023 m. laikotarpio su COVID susijusį audito darbą.

Taip pat tęsėme bendradarbiavimo veiklą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) įgyvendinimo audito srityje. Šiuo tikslu 2023 m. spalio mėn. mūsų patalpose suorganizuoto susitikimo metu auditoriai galėjo apsikeisti šios srities žiniomis. Be kita ko, surengėme keletą praktinių seminarų ir parengėme šešias preliminarias audito koncepcijas, apimančias kelis EGADP įgyvendinimo aspektus.

Be to, inicijavome ES tinklo auditą (EUNA) energetikos srityje. Lapkričio mėn. įžanginiame susitikime Hagoje dalyvavo 19 ES AAI atstovų.

2023 m. metinis susitikimas

2023 m. birželio mėn. Lisabonoje įvyko ES AAI vadovų Ryšių palaikymo komiteto metinis susitikimas. Pagrindinėse diskusijose daugiausia dėmesio skirta temai „Energetika: kaip ES AAI gali prisidėti prie geresnio ir atsparesnio 2030 m. tikslų įgyvendinimo“. Renginyje taip pat buvo apžvelgta, kaip įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kuri buvo pagrindinė 2022 m. Ryšių palaikymo komiteto posėdžio tema.

ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių AAI

Taip pat remiame ES šalių kandidačių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Gruzijos, Moldovos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Turkijos ir Ukrainos) ir potencialių šalių kandidačių (Kosovo¹) AAI veiklą.

2023 m. antroje pusėje padėjome peržiūrėti tinklo bendradarbiavimo sistemą, kuri buvo priimta 2023 m. gruodžio mėn.

¹ Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244 (1999) dėl padėties, susijusios su Kosovu (JTSTR 1244/1999) ir 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise.

INTOSAI

2023 m. toliau aktyviai dalyvavome Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) veikloje. Pirmininkaudami Profesinių standartų komitetui (PSK) surengėme du iniciatyvinio komiteto posėdžius, kurių metu buvo priimti dokumentai, kuriais keičiama dabartinė darbo praktika, patvirtinta įdarbinimo INTOSAI profesinių nutarimų forume tvarka ir priimtas komiteto 2023–2028 m. strateginės plėtros planas (SPP). 2023–2028 m. SPP įgyvendinimas apima kelias priemones, kuriomis siekiama padidinti INTOSAI nutarimų aiškumą ir juos suskaitmeninti.

Taip pat dalyvavome PSK pakomitečių posėdžiuose ir kitų INTOSAI darbo organų veikloje ir projektuose, pavyzdžiui, aplinkosaugos audito, finansų ir ekonomikos stabilumo, viešosios politikos vertinimo ir didelių duomenų rinkinių srityse.

EUROSAI

Taip pat aktyviai dalyvavome Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) ir INTOSAI Europos regioninės grupės veikloje, visų pirma jos darbo grupėse aplinkosaugos audito ir informacinių technologijų srityse, taip pat projektuose, susijusiuose su kylančiomis problemomis, dirbtiniu intelektu ir audito metodika.

Mūsų vadovybė

Nariai

Audito Rūmai veikia kaip kolegialus organas, susidedantis iš narių – po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, skiria kiekvieną narį po to, kai jį pasiūlo atitinkama nacionalinė vyriausybė. Mes įgaliojimų pateikti narių kandidatūrų ar juos paskirti neturime.

Mūsų nariai skiriami šešerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Savo pareigas jie atlieka visiškai nepriklausomai ir vadovaujasi bendru Europos Sąjungos interesu. Prieš pradėdami eiti pareigas, jie duoda iškilmingą priesaiką Europos Teisingumo Teismui.

2023 m. Taryba paskyrė naują Estijai atstovaujančią narę Keit Pentus‑Rosimannus (nuo sausio 1 d.) ir naują Slovakijai atstovaujančią narę Kataríną Kaszasovą (nuo spalio 16 d.). Be to, Taryba atnaujino Vengrijai atstovaujančios narės Ildikó Gáll‑Pelcz įgaliojimus dar šešerių metų kadencijai (nuo rugsėjo 1 d.).

Bulgarijai atstovaujanti narė Iliana Ivanova buvo paskirta nauja Komisijos nare, todėl nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. ji atsistatydino iš Audito Rūmų nario pareigų.

2023 m. pabaigoje tebevyko naujo nario iš Portugalijos ir naujo nario iš Bulgarijos skyrimo procedūros.

2023 m. įvyko 24 Audito Rūmų narių kolegijos posėdžiai. Dalyvavimo šiuose posėdžiuose lygis siekė 88 %. Nariai taip pat dalyvavo audito kolegijų ir komitetų posėdžiuose (taip pat žr. Audito kolegijos ir komitetai).

Pirmininkas

Pirmininkas yra atsakingas už institucijos strategiją, planavimą ir veiklos rezultatų valdymą, komunikaciją ir ryšius su žiniasklaida, institucinius ryšius, teisės reikalus ir vidaus auditą. Jis taip pat atstovauja Audito Rūmams palaikydamas išorės ryšius.

Iš savo tarpo trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta, Audito Rūmų nariai išsirenka pirmininką. Tada išrinktasis asmuo prisiima pirmojo tarp lygių (primus inter pares) vaidmenį, pirmininkauja narių kolegijos posėdžiams ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti jos sprendimai.

2022 m. spalio mėn. pirmininku išrinktas Tony Murphy.

Pastaba: 2024 m. vasario mėn. duomenys.

Audito kolegijos ir komitetai

Nariai paskiriami į vieną iš penkių audito kolegijų, kuriose tvirtinama dauguma mūsų audito ataskaitų, apžvalgų ir nuomonių. Audito kolegijos paskirsto užduotis savo nariams. Kiekvienas narys už savo audito užduotis atsiskaito audito kolegijai ir narių kolegijai. Audito kolegijų direktoratuose dirbantys profesionalūs auditoriai atlieka audito darbą.

Kiekvienai audito kolegijai nariai dvejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, išrenka seniūną. 2023 m. mūsų penkių audito kolegijų seniūnai buvo Joëlle Elvinger, Annemie Turtelboom, Bettina Jakobsen, Mihails Kozlovs ir Janas Gregoras.

Audito kokybės kontrolės komitetas (AQCC) nagrinėja Audito Rūmų audito politiką, standartus ir metodiką, paramą auditui ir jo plėtojimą, taip pat audito kokybės kontrolę. Jį sudaro po vieną narį iš kiekvienos audito kolegijos; nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. jam pirmininkauja Baudilio Tomé Muguruza.

Sprendimus platesniais strateginiais ir administraciniais klausimais priima Administracinis komitetas (AK) ir, kai tikslinga, narių kolegija. Abiem atvejais pirmininkauja Audito Rūmų pirmininkas. Administracinį komitetą sudaro pirmininkas, kolegijų seniūnai, AQCC pirmininkas ir už institucinius ryšius atsakingas narys (Eva Lindström).

2023 m. įvyko 103 kolegijų, 15 AK ir 11 AQCC posėdžių. Dalyvavimo šiuose posėdžiuose lygis atitinkamai siekė 92 %, 88 % ir 88 %.

Kiti komitetai yra Etikos komitetas (nuo 2023 m. liepos 4 d. pirmininkas – George Marius Hyzler), Vidaus audito komitetas (pirmininkas – Hannu Takkula) ir Prognozavimo patariamoji grupė (pirmininkė – Helga Berger).

Mūsų vyresniąją vadovybę sudaro generalinis sekretorius ir direktoriai. Iš viso yra 10 direktoratų: penki susieti su audito kolegijomis, vienas su AQCC, vienas su Pirmininko tarnyba ir trys su Generaliniu sekretoriatu.

Pastaba: 2024 m. sausio mėn. duomenys.

Veiklos rezultatų vertinimas

Kad informuotume vadovybę apie pažangą, padarytą siekiant strateginių tikslų, paremtume sprendimų priėmimą ir suteiktume informaciją apie savo veiklos rezultatus instituciniams suinteresuotiesiems subjektams, taikome pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) rinkinį. PVRR atnaujinome atsižvelgdami į savo 2021–2025 m. strategiją. Taikydami šį PVRR rinkinį, išsamiai apžvelgiame savo, kaip organizacijos, veiklos rezultatus, susijusius su mūsų darbo sklaida, poveikiu ir suvokimu. Šie rodikliai yra:

paskelbtų ataskaitų skaičius;
matomumas žiniasklaidoje;
mūsų darbo poveikis ir suvokimas (suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai);
mūsų apsilankymai kitose institucijose, nacionaliniuose (regioniniuose) parlamentuose ir valstybių narių vyriausybėse, taip pat tarptautinė veikla;
Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimas.

2023 m. paskelbtos 35 ataskaitos

2023 m. paskelbėme 35 specialiąsias ataskaitas. Tai apėmė 29 specialiąsias ataskaitas ir šešias apžvalgas. 2023 m. paskelbtų ataskaitų skaičius yra didesnis nei per pastaruosius dvejus metus (2022 m. – 29 ataskaitos, 2021 m. – 32 ataskaitos).

Matomumas žiniasklaidoje

Žiniasklaidos dėmesys
toliau didėja

2023 m. užregistravome daugiau kaip 22 000 spaudos straipsnių (paskelbtų internete), susijusių su mūsų audito ataskaitomis ir kitais leidiniais ar Audito Rūmais apskritai, o tai patvirtina pastaraisiais metais pastebėtą tendenciją, kad žiniasklaidos susidomėjimas didėja (2022 m. – 20 000 straipsnių; 2021 m. – 18 000). Beveik 54 000 įrašų socialiniuose tinkluose yra organiško augimo tęsinys, o 2022 m. skaičiai sudaro išskirtį² (2022 m. – 110 000; 2021 m. – 49 000).

² 2022 m. pastebėjome, kad tendencinguose tinkluose (akivaizdžiai naudojant ir botus) buvo sukurta daugybė tokių pačių socialinės žiniasklaidos įrašų. Juos daugiausia paskatino mūsų specialiosios ataskaitos dėl COVID‑19 vakcinų pirkimo ir aukšto lygio korupcijos Ukrainoje.

Priklausomai nuo ataskaitos temos ir sudėtingumo, nušvietimas žiniasklaidoje gali labai skirtis. Žiniasklaidos domėjimuisi mūsų leidiniais įtakos gali turėti ir tokie išorės veiksniai kaip svarbus renginys ar politikos pokytis. Be to, ekstremaliųjų situacijų metu, pavyzdžiui, kilus pandemijai arba vykstant Rusijos agresijos karui Ukrainoje, žiniasklaidos dėmesys ypač sutelkiamas į su krize susijusią medžiagą.

Aktyvesnis bendravimas su
spaudos atstovais

Nuo 2020 m. apie savo leidinius skelbėme virtualiai, o tai suteikė mums galimybę sustiprinti ryšius su žurnalistais iš ES valstybių narių nacionalinių žiniasklaidos priemonių.

2023 m. paskelbėme 45 pranešimus spaudai, parengtus 24 ES kalbomis, taip pat įvairių informacinių pranešimų, kvietimų žiniasklaidai ir (parengtų naudoti) garso pranešimų tam tikromis kalbomis. Taip pat surengėme nemažai interviu su pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis visoje Europoje, kurios apėmė radiją, televiziją ir rašytinę spaudą. Be to, surengėme 21 virtualiąją spaudos konferenciją ir 6 papildomas metinei ataskaitai skirtas spaudos konferencijas, susijusias su konkrečiomis šalimis. Iš viso mūsų spaudos konferencijos pritraukė 590 žurnalistų, kurių dauguma atstovauja pagrindinėms nacionalinėms žiniasklaidos priemonėms ES valstybėse narėse.

Pusantro milijono apsilankymų
Audito Rūmų interneto svetainėje

2023 m. sukūrėme naują Audito Rūmų interneto svetainę. Apsilankymų mūsų interneto svetainėje skaičius siekė daugiau kaip pusantro milijono, o unikalių lankytojų skaičius – apie 700 000, t. y. 14 % daugiau nei 2022 m.

2023 m. sekėjų skaičius
socialiniuose tinkluose
toliau didėjo

Iki 2023 m. pabaigos trys mūsų pagrindinių socialinių tinklų paskyros („X“ (anksčiau – „Twitter“), „LinkedIn“, „Facebook“) buvo pritraukusios daugiau nei 48 000 sekėjų, t. y. daugiau nei 2022 m. (45 000) ir 2021 m. (39 000).

Mūsų darbo poveikis ir suvokimas

85 % mūsų apklausų
respondentų mano,
kad mūsų ataskaitos
naudingos jų darbui

Tikėtiną savo darbo poveikį ir naudingumą vertiname taip, kaip jį suvokia mūsų ataskaitų skaitytojai Europos Parlamente, Taryboje, Komisijoje, ES agentūrose, valstybių narių nuolatinėse atstovybėse, valstybių narių agentūrose ir AAI, NVO, akademinėje bendruomenėje, žiniasklaidoje ir kt.

Nuo 2018 m. atliekame anonimines elektronines apklausas, kuriose prašome skaitytojų pateikti kokybinių atsiliepimų apie atrinktas ataskaitas ir bendrų pasiūlymų dėl mūsų darbo.

2023 m. 85 % iš beveik 1 060 respondentų manė, kad mūsų ataskaitos naudingos jų darbui, o 78 % – kad jos turėjo poveikį. Šie rezultatai panašūs į praėjusių metų rezultatus (2022 m. – atitinkamai 82 % ir 78 %).

Mūsų apsilankymai kitose institucijose, nacionaliniuose (regioniniuose) parlamentuose ir valstybių narių vyriausybėse, taip pat tarptautinė veikla

Ryšiai su suinteresuotaisiais
subjektais pasiekė naujas
aukštumas

Apskritai, 2023 m. mūsų ryšiai su Europos ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais pasiekė naujas aukštumas. Europos Parlamento komitetuose, Tarybos parengiamuosiuose organuose, nacionaliniuose (regioniniuose) parlamentuose ir valstybių narių vyriausybėse savo darbo rezultatus pristatėme 456 kartus (2022 m. – 437; 2021 m. – 419).

Be to, 221 kartą dalyvavome tarptautinėje veikloje. Ji apėmė tarptautinių viešojo audito organizacijų, visų pirma INTOSAI ir EUROSAI, veiklą, taip pat dvišalius renginius su kitomis AAI, konferencijas, susitikimus ir veiklą, skirtą platesnei auditorijai (2022 m. – 178; 2021 m. – 154).

Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimas

Beveik visos
mūsų 2019 m. rekomendacijos
bent iš dalies įgyvendintos

Vertiname savo rekomendacijų įgyvendinimą remdamiesi tolesne priežiūra, kurią vykdo mūsų auditoriai. Dėl 2023 m. analizavome savo 2019 m. ataskaitose Komisijai ir kitoms institucijoms skirtas rekomendacijas.

Šia analize atskleista, kad visiškai, kai kuriais atžvilgiais ar dauguma atžvilgių buvo atsižvelgta į 100 % iš 15 rekomendacijų, pateiktų mūsų 2019 m. metinėje ataskaitoje, ir į 85 % iš 208 rekomendacijų, pateiktų mūsų 2019 m. specialiosiose ataskaitose.

Mūsų darbuotojai

Darbuotojų pasiskirstymas

2023 m. pabaigoje mūsų institucijoje buvo 882 nuolatinės ir laikinosios pareigybės³ (2022 m. – 873). Devynias papildomas pareigybes biudžeto valdymo institucija laikinai skyrė iniciatyvos NGEU auditui atlikti. 559 pareigybės buvo audito kolegijose, įskaitant 104 pareigybes narių kabinetuose. Pirmininko tarnyba apima pirmininką ir jo kabinetą, Pirmininko tarnybos direktoratą, Teisės tarnybą ir Vidaus audito tarnybą.

³ įskaitant laikinai laisvas darbo vietas.

Be to, metų pabaigoje pas mus dirbo 86 sutartininkai ir 26 deleguotieji nacionaliniai ekspertai (2022 m. – atitinkamai 91 ir 33).

Įdarbinimas

Mūsų įdarbinimo politika grindžiama bendraisiais ES institucijų principais ir įdarbinimo sąlygomis, o mūsų darbuotojai turi labai įvairios akademinės ir profesinės patirties.

2023 m. įdarbinome 95 naujus darbuotojus (2022 m. – 107): 27 pareigūnus, 47 laikinuosius darbuotojus, 17 sutartininkų ir keturis deleguotuosius nacionalinius ekspertus. Vadovaujantis solidarumo, tarpusavio mokymosi ir bendradarbiavimo principais, dar vieniems metams – nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. liepos mėn. – buvo pratęsta 2022 m. prie Audito Rūmų prisijungusių penkių Ukrainos nacionalinių ekspertų delegavimo trukmė. Be to, universitetų absolventams pasiūlėme 64 stažuotes (2022 m. – 60), kurių trukmė – nuo trijų iki penkių mėnesių. 62 stažuotojams iš 64 stipendiją mokėjo Audito Rūmai, dviem – jų valstybės narės.

Auditoriams skirta integravimo (įtraukimo) programa ASPIRE parengta taip, kad Audito Rūmai galėtų Audito Rūmų lygmeniu įdarbinti ir integruoti naujus auditorius, sudarant jiems sąlygas pirmus trejus savo darbo metus dalyvauti tiksliniuose mokymuose ir įgyti patirties darbo vietoje tiek atitikties (finansinio), tiek veiklos audito srityse.

Amžiaus profilis

Trys ketvirtadaliai (75 %) mūsų aktyvios tarnybos darbuotojų 2023 m. pabaigoje buvo 40–59 metų; panašus rodiklis buvo ir 2022 m.

73 % mūsų vadovų yra vyresni nei 50 metų (2022 m. – 72 %). Tai reiškia, kad per ateinančius 5–10 metų atsinaujins didelė mūsų vadovybės dalis.

Vienodos galimybės

Apskritai, įdarbiname po lygiai moterų ir vyrų.

Savo darbuotojams visais organizacijos lygmenimis esame įsipareigoję siūlyti lygias karjeros galimybes. Įdarbiname tiek pat moterų ir vyrų, o pastaraisiais metais moterų direktorių ir pagrindinių vadybininkių dalis padidėjo nuo 33 % 2019 m. iki 38 % 2023 m.

Audito Rūmuose audito srities pagrindinių vadybininkių dalis pasiekė 50 % (2022 m. – 41,4 %), t. y. viršytas 2027 metams nustatytas 40 % tikslas. Laikydamiesi Audito Rūmų 2021–2025 m. įvairovės ir įtraukties veiksmų plano, 2023 m. paskelbėme antrąją įvairovės ir įtraukties ataskaitą (už 2022 m.).

Be to, ir toliau esame įsipareigoję užtikrinti geografinę pusiausvyrą savo valdymo lygmenyse.

2022 m. gruodžio mėn. priėmėme Sprendimą Nr. 50–2022 dėl Europos Audito Rūmų politikos, kuria siekiama užtikrinti pagarbią darbo aplinką, kurioje netoleruojamas priekabiavimas, ir ėmėmės kelių veiksmų šiam sprendimui įgyvendinti (pavyzdžiui, paskyrėme vidaus mediatorius ir konfidencialius patarėjus, surengėme privalomus mokymus vadovams, sukūrėme specialų tinklalapį Audito Rūmų intraneto svetainėje).

Be to, 2023 m. pirmą kartą atliktas Audito Rūmų pastatų fizinio prieinamumo išorės auditas. Po jo parengta studija su rekomendacijomis ir galimais veiksmais, kaip Audito Rūmų pastatus padaryti prieinamesnius visiems, įskaitant asmenis su negalia. Sutartus veiksmus pradėsime įgyvendinti 2024 m. užsakydami planą, kaip pagerinti su prieinamumu susijusį ženklinimą visuose Audito Rūmų pastatuose. Be to, bendradarbiausime su kitomis ES institucijomis, kad sukurtume suderintą būdą vertinti pažangą ir teikti ataskaitas dėl asmenų su negalia įdarbinimo, kaip rekomenduojama Specialiojoje ataskaitoje 20/2023 „Neįgaliųjų rėmimas. Praktinis ES veiksmų poveikis yra ribotas“.

Etika

Audito Rūmų etikos gairės pagrįstos šiomis vertybėmis: nepriklausomumu, sąžiningumu, objektyvumu, skaidrumu ir profesionalumu. Audito Rūmai pritaria INTOSAI etikos kodekse (130-ajame TAAIS) nustatytiems reikalavimams ir juos įtraukė į savo etikos gaires, kurios taikomos visiems Audito Rūmų nariams ir darbuotojams.

Audito Rūmai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą siekti skaidrumo, peržiūrėdami savo sprendimą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Buvo siekiama atspindėti Europos teismų praktikos raidą ir supaprastinti procedūrą, pagal kurią teikiami atsakymai į prašymus leisti susipažinti su dokumentais ir kartotinius prašymus. Naujas sprendimas paskelbtas Oficialiajame leidinyje 2023 m. rugsėjo mėn.

Neseniai peržiūrėdami savo etikos sistemą, atnaujinome vidaus taisykles dėl pranešimų apie rimtus pažeidimus (informavimo apie pažeidimus), kad jos būtų aiškesnės, išsamesnės ir informatyvesnės darbuotojams. Siekiant pabrėžti pranešėjų apsaugos svarbą, naujos taisyklės išdėstytos Audito Rūmų narių kolegijos sprendimu.

Kad būtų laikomasi Audito Rūmų standartų, atitinkamus etikos klausimus, įskaitant narių išorės veiklą, peržiūri Audito Rūmų Etikos komitetas. Jį sudaro trys narių kolegijos paskirti nariai, įskaitant du Audito Rūmų narius ir vieną išorės narį, išrinktą atsižvelgiant į gebėjimus ir profesines savybes. 2023 m. komitetas posėdžiavo penkis kartus.

Parama auditui

Skaitmeninė audito transformacija

Audito Rūmai toliau gerina savo audito procesų efektyvumą, didindami esamų sistemų integraciją ir sąveikumą. Tuo pat metu jie įgyvendino IT audito, pažangaus duomenų mokslo ir automatizavimo veiklą, kuri sudaro dalį jų plėtros plano, kuriuo siekiama geriau panaudoti technologijas audito tikslais. Jie taip pat tęsė inovacijų veiklą, kuria siekiama nustatyti besiformuojančias technologijas, kurios gali būti naudojamos naujoviškais būdais audito darbui remti.

Skaitmeninis bendravimas
su suinteresuotaisiais subjektais

2023 m. naujoji Audito Rūmų studija buvo plačiai naudojama rengiant internetines spaudos konferencijas, susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais, mišrias konferencijas ir vaizdo siužetus, kuriuose Audito Rūmų nariai pristato Audito Rūmų produktus, taip pat vaizdo siužetus, skirtus Audito Rūmų vidaus informavimui ir informuotumo didinimui.

Konkrečiau, buvo surengtos 23 spaudos konferencijos, parengti devyni vaizdo reportažai, šešios Audito Rūmų darbo apžvalgos, suorganizuoti keturi susitikimai su suinteresuotaisiais subjektais, du televizijos interviu, parengtas vienas renginio vaizdo įrašas ir surengta viena internetinė konferencija. Taip pat parengti šeši vaizdo siužetai apie Liuksemburgo patrauklumą ir 10 vidaus reikmėms skirtų vaizdo siužetų.

Skaitmeninė integracija
ir automatizavimas

Toliau buvo integruojamos audito informacinės sistemos, siekiant pagerinti esamų sistemų sąveikumą ir užtikrinti sklandesnę naudotojų patirtį. Tai apima mūsų pagrindinę audito dokumentų sistemą ASSYST ir audito valdymo sistemą AMS. Įdiegta nauja dokumentų patvirtinimo darbo srauto valdymo sistema (PASS), kuri integruojama su „EU Sign“, taip sudarant sąlygas naudoti kvalifikuotą elektroninį parašą. Taip pat įdiegtos priemonės dokumentų peržiūrai palengvinti ir paspartinti. Buvo plačiau naudojamasi Audito Rūmų duomenų saugykla: parengta daugiau ataskaitų, leidžiančių interaktyviai vizualizuoti ir stebėti duomenis.

Pažangaus duomenų mokslo
paslaugos ir IT auditas

2021 m. sukurta grupė DATA (angl. Data and Technology for Audit) tęsė darbą, susijusį su plėtros plano, kuriuo siekiama geriau panaudoti technologijas Audito Rūmų audito tikslais, įgyvendinimu.

Grupės DATA nariai glaudžiai bendradarbiavo su audito grupėmis, kad suprastų konkrečius jų procesus ir poreikius. Priklausomai nuo poreikio sudėtingumo, šis darbas buvo įvairus ir duomenų mokslininkams, ir IT auditoriams: nuo trumpalaikio įsitraukimo iki visapusiško dalyvavimo atliekant audito užduotis.

Grupė DATA vadovavo keliems Audito Rūmų projektams arba juose dalyvavo. Tai:

bandomasis projektas, skirtas įvertinti, kaip veiksmingai pasinaudoti Europos Komisijos e. viešųjų pirkimų platforma;
duomenų ekspertų dalyvavimas NGEU darbo grupėje;
prototipinės priemonės kūrimas su pažangiomis tekstų gavybos ir semantinės paieškos funkcijomis, skirtomis Audito Rūmų produkcijai;
pagalba auditoriams renkantis geriausius galimus sprendimus iš 2022 m. sukurtos duomenų mokslo infrastruktūros, kad būtų galima tvarkyti duomenis ir atlikti pažangią analizę bei vizualizaciją.

Sparčiai vystantis dirbtiniam intelektui (DI), visų pirma generatyvinio DI srityje, grupė DATA parengė DI galimybių ir iššūkių, kurių kyla Audito Rūmams ir mūsų audito darbui, analizę. Ja remdamasi grupė pradėjo rengti pasiūlymą dėl DI naudojimo audito procese strategijos.

Inovacijos

Pradėtas taikyti naujas požiūris į inovacijas, kuris grindžiamas naujo tipo trumpaisiais inovacijų projektais (TIP) ir inovacijų laboratorijos, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama naujų technologijų bandymui, kūrimu. TIP paprastai inicijuoja naudotojai, norintys išbandyti naują priemonę ar technologiją, o IT paskiria projekto vadovą, kuris padeda naudotojui – rūpinasi technologiniais ir IT valdymo aspektais. Pirmieji TIP apima dronų naudojimą audito srityje, komercinių audito valdymo priemonių, kurios galėtų pakeisti ASSYST, testavimą ir generatyvinio DI naudojimą.

Tuo pat metu, atsižvelgiant į minėtą Audito Rūmų DI strategiją, pradėtas darbas siekiant sukurti daugiadisciplinį DI kompetencijos centrą.

Audito Rūmai ir toliau aktyviai dalyvavo Tarpinstitucinio skaitmeninės transformacijos komiteto Besiformuojančių technologijų grupės veikloje, 2023 m. daugiausia dėmesio skirdami darbui DI srityje.

Vaizdinė komunikacija

Veiklos rezultatų
prieinamumo didinimas

Bendraujant su suinteresuotaisiais subjektais ir palaikant ryšius su ES piliečiais tampa vis svarbiau naudoti įtikinamą vaizdinę medžiagą ir duomenų vizualizavimo priemones. 2023 m. Audito Rūmų Komunikacijos departamento grafinio dizaino grupė toliau teikė tiesioginę paramą audito grupėms: atsižvelgdami į audito grupių poreikius ir Audito Rūmų vaizdinę tapatybę, rengė joms infografikus ir iliustracijas.

Mūsų komunikacijoje naudojama vaizdinė medžiaga gali padidinti mūsų audito darbo rezultatų matomumą, suprantamumą, taigi ir prieinamumą piliečiams bei suinteresuotiesiems subjektams, kad mūsų audito darbas turėtų didesnę vertę, o mūsų ataskaitos – didesnį poveikį. Šio tikslo padeda siekti ir 2023 m. balandžio mėn. sukurta nauja moderni interneto svetainė su patobulintomis funkcijomis.

Audito metodika

AWARE

Mūsų vidaus skaitmeninėje audito išteklių platformoje AWARE (angl. Accessible Web-based Audit Resource) aprašyta mūsų audito metodika ir gairės. Ja galima rasti mūsų svetainėje. Taip visuomenė su mūsų audito metodika gali susipažinti per vieną prieigos tašką.

Profesinis mokymas

2023 m. viršyti profesinio mokymo tikslai

2023 m. ir vėl viršijome profesinio mokymo tikslą, t. y. tikslą, kad auditoriai ne kalbų mokymuisi turi skirti penkias dienas per metus, kaip nustatyta Tarptautinės buhalterių federacijos rekomendacijose, o ne auditoriai – dvi dienas.

Mūsų auditoriai ne kalbų mokymuose vidutiniškai dalyvavo 6,7 dienos (2022 m. – 6,9; 2021 m. – 8,5), iš kurių 4,5 dienos buvo skirtos pagrindinių (su auditu susijusių) dalykų mokymams. Mūsų ne audito darbuotojai mokymuose vidutiniškai dalyvavo 3,0 dienos (2022 m. – 3,6; 2021 m. – 4,2). Kaip ir 2022 m., nedidelį kasmetinį abiejų rodiklių mažėjimą galima paaiškinti laipsnišku grįžimu prie mokymo auditorijose (kontaktinio mokymo), kuris suteikia geresnę mokymosi patirtį, tačiau jo pajėgumai savaime yra mažesni, palyginti su internetinėmis alternatyvomis.

Specialiai auditoriams
pritaikyti mokymai

Profesinio mokymo grupė nuolat stengiasi darbuotojams teikti aukštos kokybės mokymus, ypatingą dėmesį skirdama pagrindinių (su auditu susijusių) dalykų mokymui. Vienas iš pagrindinių prioritetų buvo, bendradarbiaujant su mūsų audito kolegijomis, kaupti ir gilinti žinias apie mūsų audito sritis ir (arba) ES politikos sritis. 2023 m. visoms audito kolegijoms surengėme keletą su politikos sritimis susijusių mokymų, kuriuose nagrinėtos metų pradžioje nustatytos prioritetinės temos.

Be to, darbuotojams toliau rengėme su priemone „NextGenerationEU“ (NGEU) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) susijusius mokymus, tarp jų – pavyzdinis dviejų dienų mokymo kursas apie EGADP, kurį rengiame bendradarbiaudami su Europos viešojo administravimo institutu. Taip pat surengėme sesijų, skirtų EGADP rizikos sritims, iššūkiams ir galimybėms, ir diskusijų EGADP tema, kuriose išorės ekspertai pristatė savo pozicijas su EGADP susijusiais klausimais.

2023 m. birželio mėn. atnaujinome mokymo programą, skirtą duomenų ir technologijų naudojimui atliekant auditą. Lapkričio pabaigoje surengta bandomoji įvadinė sesija, skirta dirbtiniam intelektui; 2024 m. bus surengta daugiau sesijų.

Nauja auditorių
kompetencijų sistema

2023 m. vasario mėn. pradėjome projektą, kuriuo siekiame nustatyti naują mūsų auditorių kompetencijų sistemą. Šioje sistemoje bus aprašytos kompetencijos, kurias privalės turėti finansų, atitikties ir veiklos auditą atliekantys Audito Rūmų auditoriai, kad galėtų sėkmingai vykdyti pavestas užduotis. Ji grindžiama INTOSAI gairėmis ir informacija, kurią gavome konsultuodamiesi su 15 aukščiausiųjų audito institucijų. Pasiektas projekto galutinis etapas ir tikimasi, kad jis bus užbaigtas 2024 m. pirmąjį pusmetį. Bus nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis bus vertinami mokymosi ir tobulėjimo poreikiai, ir susisteminta Audito Rūmų pagrindinių dalykų mokymo pasiūla, atsižvelgiant į pagrindines kompetencijas.

Vertimas raštu

2023 m. išvertėme ir suredagavome daugiau kaip 208 000 puslapių (2022 m. – 203 700). Šis skaičius apima 12 900 puslapių, kuriuos išvertė išorės vertėjai. Siekdamos racionalizuoti vertimo procesą, kalbų grupės naudoja kompiuterines priemones ir mašininio vertimo technologijas. Taikydami Audito Rūmų redakcinius ir vaizdinės tapatybės standartus ir prižiūrėdami jų laikymąsi, parengėme 52 leidinius. Vertėjai raštu taip pat dalyvavo mūsų audito veikloje: teikė kalbinę pagalbą audito vizitų, internetinių ar mišrių susitikimų metu ir rengė ataskaitas užtikrindami kalbos aiškumą. Be to, jie dalyvavo komunikacijos veikloje: teikė konsultacijas kalbos klausimais ir gerino kokybę pritaikydami pranešimus tikslinei auditorijai, pavyzdžiui, atsižvelgdami į kultūrinius aspektus.

Kibernetinis saugumas

Kibernetinis saugumas:
grėsmių vis daugėja

Audito Rūmų IT saugumo grupės užduotis – užtikrinti mūsų IT paslaugų saugumą. Šią užduotį ji įgyvendina padedama Tarpinstitucinės kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU). Ši parama pasirodė esanti ypač naudinga tvarkant/sprendžiant 2023 m. liepos mėn. įvykusį kibernetinį incidentą. Vienos iš mūsų saugumo sąsajų saugumo nebegalėjome užtikrinti. Tačiau, atlikus tolesnius tyrimus nebuvo nustatyta duomenų saugumo pažeidimų ar kokių kitų pažeistų sistemų.

Padaryta pažanga įgyvendinant 2022–2024 m. kibernetinio saugumo planą – daug veiksmų jau įvykdyta arba tebevykdoma. Vienas iš svarbiausių įgyvendintų veiksmų buvo VPN sprendimo pakeitimas nulinio pasitikėjimo nuotolinio ryšio prieigos technologija.

Duomenų viliojimas ir toliau sudarė didžiausią kibernetinę grėsmę. Audito Rūmai sustiprino e. pašto saugumo sprendimus, kad geriau apsisaugotų nuo kenkėjiškų e. laiškų.

2023 m. surengtos kelios duomenų viliojimo kampanijos, įskaitant tarpinstitucinio lygmens kampaniją, kuriai vadovavo Audito Rūmai. Nustatėme, kad padaugėjo Audito Rūmų darbuotojų, kurie atpažino duomenų viliojimo pranešimus ir apie juos pranešė. Taip pat pradėjome naudoti naują priemonę, kuri leidžia vykdyti tikslines duomenų viliojimo kampanijas.

Viena iš pagrindinių Informacijos saugumo pareigūno (ISO) grupės veiklos sričių ir toliau buvo Audito Rūmų darbuotojų kibernetinio sąmoningumo didinimas. Be tradicinės komunikacijos, pavyzdžiui, mokymų ir naujienlaiškių, buvo paskelbti keli interviu formato vaizdo įrašai, nes jie pasiteisino kaip veiksminga ir šiuolaikiška komunikacijos priemonė.

Audito Rūmai taip pat užbaigė prisijungimą prie Europos Komisijos valdomos sistemos SECABC, kuria siekiama sudaryti ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms palankesnes sąlygas keistis šifruotais e. laiškais.

Tarp kitų veiksmų – funkcijos „Nepersiųsti“ aktyvavimas programoje „Outlook“ ir taikomosios programos „TikTok“ užblokavimas.

Be to, Audito Rūmai aktyviai dalyvavo rengiant naują tarpinstitucinį kibernetinio saugumo reglamentą ir jau taiko daugelį jo nuostatų.

Pastatai

Įtrauki, saugi
ir aplinką tausojanti darbo vieta

Esame tvirtai įsitikinę, kad gera darbo aplinka yra labai svarbi siekiant strateginių Audito Rūmų tikslų. Darant tiesioginį poveikį darbuotojų gerovei didinamas Audito Rūmų, kaip darbo vietos, patrauklumas.

Mūsų vizija – suteikti tvarią darbo vietą, kurioje visiems darbuotojams būtų sukurta bendradarbiavimu pagrįsta, į gerovę orientuota, saugi, įtrauki ir aplinką tausojanti darbo aplinka.

Šiuo metu turime tris pastatus Liuksemburgo Kirchbergo rajone („K1“, „K2“ ir „K3“), kurie veikia kaip vienas integruotas techninis kompleksas. Taip pat nuomojamės biuro patalpas savo veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių centrui Liuksemburge.

Aplinkosaugos vadyba

Mūsų, kaip ES institucijos, pareiga – taikyti patikimos aplinkosaugos vadybos principą visose mūsų veiklos srityse. Todėl esame įsipareigoję nuolat mažinti savo veiklos poveikį aplinkai. Kasmet stebime ir analizuojame su savo veikla susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Audito Rūmai didžiuojasi savo Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikatu. Sėkmingai naudojame EMAS atitinkančią aplinkosaugos vadybos sistemą ir visapusiškai laikomės ISO 14001:2015 sertifikavimo reikalavimų.

Sėkmingai atnaujinus EMAS sertifikato galiojimą iki 2025 m., 2023 m. spalio mėn. buvo atliktas metinis EMAS išorės vertinimo auditas. Rezultatai buvo sėkmingi: nenustatyta jokių neatitikimų ir nustatyta daug gerosios praktikos pavyzdžių.

Galiausiai, patvirtintas naujas 2023–2025 m. EMAS veiksmų planas.

Energetikos krizės sprendimas

Atsižvelgdami į Komisijos ir Tarybos planą „Sutaupytos dujos – saugu žiemą“, Audito Rūmai ėmėsi keleto kovos su energetikos krize priemonių. Palyginti su ankstesnių penkerių metų vidurkiu, 2022–2023 m. suvartojamą kiekį sumažinome 21 %.

Audito Rūmai toliau atsižvelgia į Liuksemburgo vyriausybės rekomendaciją apriboti viešųjų institucijų eksploatuojamų pastatų temperatūrą iki 20 °C.

Po 2022 m. atlikto Audito Rūmų pastatų energijos vartojimo audito ėmėmės būtinų veiksmų, kad sumažintume pastatų suvartojamą energijos kiekį, pavyzdžiui, 2023 m. vasarą įgyvendinome keletą priemonių: padidinome temperatūrą kondicionuojamose zonose, kai kuriose pastatų vietose išjungėme ventiliacijos ir vėsinimo sistemas, iki minimalaus saugaus lygio sumažinome apšvietimą pastatų K1 ir K2 koridoriuose ir laiptinėse.

Išmetamo teršalų kiekio
mažinimo iki 2030 m. gairės

2022 m. atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti Audito Rūmų galimybes sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Galimybės sumažinti išmetamų teršalų kiekį įvertintos remiantis metiniais anglies dioksido išmetimo rodiklio skaičiavimais ir idėjomis, gautomis 2022 m. pavasarį per konsultacijas su visais Audito Rūmų padaliniais ir darbuotojais. Veiklos grupės nustatė ir įvertino 371 išmetamų teršalų kiekio mažinimo idėją ir parengė tris veiksmų planus. Remdamiesi šia analize, priėmėme naują 2023–2025 m. aplinkos programą.

Tvarumo ataskaitos

2023 m. paskelbėme savo antrąją Audito Rūmų tvarumo ataskaitą už 2022 m. Rengiant tvarumo ataskaitas vertinama, matuojama ir pranešama, kaip organizacija sprendžia klausimą dėl jos daromo reikšmingo poveikio ekonomikai, visuomenei ir aplinkai ir kaip šį poveikį valdo. Tvarumo ataskaitoje apžvelgiamas mūsų operacijų poveikis. Joje taip pat nurodoma, kaip atlikdami auditą tikriname, ar ES lėšomis remiamas tvarus ir integracinis augimas Europoje ir visame pasaulyje. Joje taip pat pateikiama informacijos apie mūsų struktūros poveikį ir apie tai, kaip veikiame administraciniu požiūriu, kad galėtume vykdyti šią misiją.

Mūsų 2023 m. tvarumo ataskaita pridedama kaip šios ataskaitos priedas.

Įvadas

01 Šiame priede aprašomos mūsų šiuo metu dedamos pastangos tapti tvaria institucija. Atrinkdami turinį, rėmėmės Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos¹ (GRI) standartais, juos pritaikydami prie savo, kaip viešosios institucijos, konteksto ir ypatumų. Priede aprašoma, kaip savo darbe atsižvelgiame į ekonominį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai tiek viduje, tiek išorėje.

02 Tai trečias kartas, kai pranešėme apie tvarumą. Pirmoji 2021 m. ataskaita pateikta čia, o antroji, 2022 m. ataskaita – čia. Kviečiame susipažinti su dviem ankstesnėmis ataskaitomis, kurios papildo 2023 m. ataskaitą.

03 Rengiant šį dokumentą, tam tikrų duomenų, visų pirma apie išteklių naudojimą, dar nebuvo. Tokiu atveju naudojome 2022 m. duomenis.

04 Daugiau informacijos apie Europos Audito Rūmų veiklą ir audito ataskaitas rasite mūsų interneto svetainėje www.eca.europa.eu. Taip pat galite:

sekti mus X (anksčiau vadintame „Twitter“);
stebėti mus tinkluose „LinkedIn“ ir „Facebook“;
žiūrėti mūsų vaizdo įrašus per „YouTube“ kanalą.

¹ Pasaulinė atsiskaitymo iniciatyva yra tarptautinė ne pelno organizacija. GRI rengia nemokamas tvarumo ataskaitų teikimo gaires, kad įmonės ir organizacijos galėtų pranešti apie savo ekonominius, aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo rezultatus. GRI tvarumo ataskaitų teikimo sistema padeda įmonėms aiškiai ir palyginamai nustatyti, rinkti ir teikti šią informaciją.

Ekonominiai standartai

Ekonominės veiklos rezultatai

05 Audito Rūmus reglamentuojančios finansinės nuostatos įtvirtintos Sutartyje dėl ES veikimo². 2023 m. mūsų biudžetas buvo 175,1 milijono eurų (2022 m. – 162,1 milijono eurų), o jo įvykdymo lygis – 98 % (98,5 % 2022 m. ir 97 % 2021 m.). Mūsų biudžetas sudaro apie 1,5 % visų ES administracinių išlaidų (mažiau nei 0,1 % visų ES išlaidų).

06 Mūsų metines finansines ataskaitas rengia Audito Rūmų apskaitos pareigūnas, o jų auditą kasmet atlieka išorės auditorius. Audituotos metinės finansinės ataskaitos kartu su išorės auditoriaus ataskaitomis siunčiamos Europos Komisijai konsolidavimo tikslais, jos taip pat siunčiamos Europos Parlamentui ir Tarybai.

07 Savo metinėje biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje pateikiame savo biudžeto vykdymo apžvalgą ir paaiškiname įvykius, kurie turėjo didelį poveikį mūsų darbui. Ataskaita siunčiama Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.

² 310–325 straipsniai.

JT darnaus vystymosi tikslai ES kontekste

08 Kaip aukščiausioji audito institucija, atlikdami auditus Audito Rūmai gali svariai prisidėti siekiant 17 Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (DVT). Laikydamiesi savo įgaliojimų ir prioritetų, stebime įgyvendinimą, pažangą ir nustatome patobulinimus, susijusius su visais DVT.

09 Nors neatlikome jokių auditų, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama DVT įgyvendinimui, paskelbėme keletą ataskaitų su vienu ar daugiau DVT susijusiomis temomis. 2023 m. paskelbėme 35 specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas. 89 % šių ataskaitų (2022 m. – 62 %) nagrinėtos temos, kurios yra svarbios siekiant JT DVT. Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos mūsų su DVT susijusios ataskaitos. Reguliariai atnaujinama informacija šia tema pateikiama čia.

1 lentelė. Atitinkamas JT DVT turinys Audito Rūmų 2023 m. ataskaitose

Ataskaita	Susiję DVT
Specialioji ataskaita 01/2023 „Priemonės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keliauti ES COVID‑19 pandemijos metu. Svarbios iniciatyvos, kurių poveikis – nuo sėkmingo iki riboto naudojimo“.	N. d.
Specialioji ataskaita 02/2023 „Sanglaudos politikos taisyklių pritaikymas reaguojant į COVID‑19. Lėšos naudojamos lanksčiau, tačiau reikia apsvarstyti sanglaudos politiką kaip reagavimo į krizes priemonę“.
Specialioji ataskaita 03/2023 „Elektros energijos vidaus rinkos integracija. Sudėtinga teisinė struktūra, vėlavimai, valdymo trūkumai ir neišsami rinkos priežiūra trukdo visapusiškai pasiekti plataus užmojo tikslą“.
Specialioji ataskaita 04/2023 „Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas plius. Laimėjimams pritrūko užmojo“.
Specialioji ataskaita 05/2023 „ES finansų aplinka. Nevienalytė struktūra, kurią reikia toliau paprastinti ir didinti jos atskaitomybę“.	N. d.
Specialioji ataskaita 06/2023 „Interesų konfliktas ES sanglaudos ir žemės ūkio išlaidų srityse. Sistema sukurta, tačiau nepakanka skaidrumo ir trūksta nustatymo priemonių“.
Specialioji ataskaita 07/2023 „Komisijos EGADP kontrolės sistemos struktūra. Nepaisant to, kad suplanuoti plataus užmojo darbai, naujame įgyvendinimo modelyje ES lygmeniu tebėra patikinimo ir atskaitomybės spragų“.
Specialioji ataskaita 08/2023 „Įvairiarūšis krovinių vežimas: ES vis dar labai atsilieka nuo tikslo perkelti krovinius iš kelių į kitas transporto rūšis“.
Specialioji ataskaita 09/2023 „Žemės ūkio produktų tiekimo grandinių užtikrinimas per COVID‑19. ES atsakas buvo greitas, bet valstybės narės nepakankamai tikslingai pasinaudojo parama“.
Specialioji ataskaita 10/2023 „Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai. Įgyta tam tikros patirties, tačiau veiksmų, kaip ES išlaidų gynybai didinimo bandymų terpės, vertė yra mažesnė dėl laiko stokos ir ribotų rezultatų“.
Specialioji ataskaita 11/2023 „ES parama mokyklų skaitmeninimui. Daug investuota, tačiau valstybėms narėms trūksta strateginio dėmesio tam, kaip panaudoti ES finansavimą“.
Specialioji ataskaita 12/2023 „ES vykdoma bankų kredito rizikos priežiūra. ECB suintensyvino savo pastangas, tačiau reikia padaryti daugiau, siekiant padidinti patikinimą, kad kredito rizika yra tinkamai valdoma ir padengta“.
Specialioji ataskaita 13/2023 „Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai. Patikima programa „Muitinė“, kurios potencialas neišnaudotas ir kuri įgyvendinama netolygiai“.
Specialioji ataskaita 14/2023 „Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ programavimas. Išsamios programos, tačiau nustatyta su lėšų paskirstymo metodais ir poveikio stebėsena susijusių trūkumų”.
Specialioji ataskaita 15/2023 „ES su baterijomis susijusi pramonės politika. Reikalingas naujas strateginis postūmis“.
Specialioji ataskaita 16/2023 „NGEU skolos valdymas Komisijoje. Džiuginanti pradžia, tačiau veiksmus reikia toliau derinti su geriausia patirtimi“.
Specialioji ataskaita 17/2023 „Žiedinė ekonomika. Nepaisant ES veiksmų, valstybių narių perėjimas prie žiedinės ekonomikos vyksta lėtai“.
Specialioji ataskaita 18/2023 „ES klimato srities ir energetikos tikslai. 2020 m. tikslai pasiekti, tačiau esama mažai požymių, kad pakaks veiksmų, skirtų 2030 m. tikslams pasiekti“.
Specialioji ataskaita 19/2023 „ES pastangos tvariai valdyti dirvožemį. Nedidelio užmojo standartai ir ribotas tikslingumas“.
Specialioji ataskaita 20/2023 „Neįgaliųjų rėmimas. Praktinis ES veiksmų poveikis yra ribotas“.
Specialioji ataskaita 21/2023 „Spotlight“ – iniciatyva, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites. Plataus užmojo, tačiau poveikis kol kas ribotas“.
Specialioji ataskaita 22/2023 „Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija ES. Plataus užmojo plėtros planai, tačiau tvarumas tebėra iššūkis“.
Specialioji ataskaita 23/2023 „Vynuogynų restruktūrizavimas ir sodinimas Europos Sąjungoje. Neaiškus poveikis konkurencingumui ir ribotas aplinkosaugos užmojis“.
Specialioji ataskaita 24/2023 „Pažangieji miestai. Apčiuopiami sprendimai, bet dėl fragmentiškumo sudėtinga juos taikyti plačiau“.
Specialioji ataskaita 25/2023 „ES akvakultūros politika. Nepaisant padidinto ES finansavimo, produktų gamyba apimta sąstingio, o rezultatai neaiškūs“.
Specialioji ataskaita 26/2023 „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės veiksmingumo stebėsenos sistema. Vertinama įgyvendinimo pažanga, tačiau to nepakanka veiksmingumui atspindėti“.
Specialioji ataskaita 27/2023 „Tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimas. Žengti pirmieji žingsniai, tačiau tebėra reikšmingų trūkumų, susijusių su veiksmingu saugumo ir viešosios tvarkos rizikos veiksnių šalinimu“.	N. d.
Specialioji ataskaita 28/2023 „Viešieji pirkimai ES. Per 10 metų laikotarpį iki 2021 m. konkurencija darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių srityje sumažėjo“.
Specialioji ataskaita 29/2023 „ES parama tvariems biodegalams transporto sektoriuje. Neaiški perspektyva“.
Apžvalga 01/2023 „ES finansavimas pagal sanglaudos politiką ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Lyginamoji analizė“.	N. d.
Apžvalga 02/2023 „ES veiksmai, kuriais siekiama spręsti didėjančio pavojingų atliekų kiekio problemą“.
Apžvalga 03/2023 „Gyvų gyvūnų vežimas Europos Sąjungoje: iššūkiai ir galimybės“.
Apžvalga 04/2023 „ES lėšų valdymo skaitmeninimas“.
Apžvalga 05/2023 „ES ekonomikos valdymo reforma: galimybės, rizikos veiksniai ir iššūkiai“.
Apžvalga 06/2023 „Komisijos parengta 2022 m. metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita“.

Viešųjų pirkimų praktika

10 Visai Audito Rūmų viešųjų pirkimų praktikai taikomas Finansinis reglamentas³, o įsigydami prekes, paslaugas ar darbus naudojame jame nustatytas viešųjų pirkimų procedūras. Bendrosios prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių sąlygos yra viešas dokumentas, kurį galima rasti mūsų interneto svetainėje. Jame nustatyti Audito Rūmų ir jų tiekėjų, paslaugų teikėjų ir rangovų sutartiniai santykiai.

11 2023 m. Audito Rūmai įsigijo prekių ir paslaugų, kurių bendra vertė – 23 426 750,05 euro (5 512 853 eurai 2022 m. ir 15 215 515 eurų 2021 m.), iš kurių pirkimai iš vietos tiekėjų sudarė 21 453 665,05 euro (4 848 701 eurą 2022 m. ir 10 144 812 eurų 2021 m.). Išlaidų vietos tiekėjams procentinė dalis buvo 91,58 % (88 % 2022 m. ir 67 % 2021 m.).

12 Siekiant skaidrumo, mūsų viešųjų pirkimų praktika ir procedūros skelbiamos viešai. Savo tinklalapyje pateikiame kvietimus teikti pasiūlymus, mažos‑ ir vidutinės‑ vertės sutarčių planus, metinius sutarčių sąrašus ir Europos Audito Rūmų prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių bendrąsias sąlygas.

³ 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių.

Kova su korupcija

13 Kalbant apie operacijas, vertinamas dėl korupcijos rizikos, turime atskirti išorės ir vidaus operacijas. Išorės operacijos – veiksmai ar ES biudžeto operacijos, kurias tikriname atlikdami savo audito darbą.

14 Kaip ES išorės auditorius, Audito Rūmai neturi įgaliojimų tirti įtariamo ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejų. Tačiau, nors taikant standartines audito procedūras nustatyti sukčiavimą gali būti sunku, mūsų audito darbo metu kasmet atskleidžiami keli įtariamo sukčiavimo atvejai. Apie šiuos atvejus pranešama OLAF, Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybai, taikant nustatytus abiejų organizacijų bendradarbiavimo mechanizmus ir kanalus. Jei manoma, kad tai būtina, apie juos tuo pačiu metu taip pat gali būti pranešta Europos prokuratūrai.

15 2023 m. nebuvo pranešta apie jokius sukčiavimo atvejus, susijusius su vidaus operacijomis.

16 Kalbant apie prevencinį mokymą, 2023 m. surengėme 24 kovos su korupcija politikos ir procedūrų mokymo kursus (21 2022 m. ir 15 2021 m.), kurių bendra trukmė buvo 175 valandos (156 valandos 2022 m. ir 76 valandos 2021 m.).

17 Šiuose renginiuose dalyvavo 1069 dalyviai⁴ (612 2022 m. ir 1 011 2021 m.). Juose galėjo dalyvauti visi Audito Rūmų darbuotojai, įskaitant Audito Rūmų narius.

⁴ Diagramoje parodytas bendras dalyvių skaičius.

Socialiniai standartai

Užimtumas

18 Siekdami savo metinės darbo programos tikslų, priklausome nuo savo darbuotojų įgūdžių ir motyvacijos. Todėl vienas svarbiausių prioritetų yra tinkamų darbuotojų įdarbinimas tinkamu laiku, o jų įsipareigojimo darbe politika yra gyvybiškai svarbi. 2 lentelėje parodyta su mūsų darbuotojais susijusi padėtis 2023 m. pabaigoje pagal pilietybes ir darbuotojų kategorijas:

2 lentelė. Audito Rūmų darbuotojai 2023 gruodžio 31 d.⁵

Šalis	Pareigūnai	Laikinieji darbuotojai	Sutartininkai	DNE	Visi darbuotojai
Austrija	7	5		1	13
Belgija	44	7	9		60
Bulgarija	28	7			35
Kroatija	3	6	2	1	12
Kipras	4	4	1		9
Čekija	26	4	1	1	32
Danija	6	4			10
Estija	9	4	1		14
Suomija	13	5		1	19
Prancūzija	79	24	18	3	124
Vokietija	63	14	2		79
Graikija	36	18	6	3	63
Vengrija	24	6	2		32
Airija	10	8	1		19
Italija	52	13	7		72
Latvija	10	5	1	1	17
Lietuva	14	5	5		24
Liuksemburgas	3	4	5	1	13
Malta	5	6			11
Nyderlandai	8	4			12
Lenkija	52	7	4	2	65
Portugalija	26	9	9		44
Rumunija	46	9	2	2	59
Slovakija	9	3		3	15
Slovėnija	10	6	3		19
Ispanija	44	11	7	1	63
Švedija	13	2		1	16
Ukraina		1		5	6
Jungtinė Karalystė	9	3			12
Iš viso	653	204	86	26	969

Šaltinis: Audito Rūmai.

2023m. pabaigoje Audito Rūmuose dirbo 969 darbuotojai⁶ (2022 m. – 954), iš kurių 67,4 % yra pareigūnai (2022 – 68,2 %). Mūsų darbuotojai įdarbinami iš visų 27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės. Informacija apie įdarbinimą 2023 m. pateikta pagrindinės šio dokumento dalies skirsnyje „Įdarbinimas“.

19 Lyčių pusiausvyros Audito Rūmuose statistika pateikta pagrindinio dokumento skirsnyje „Lygios galimybės“.

20 2022 m. sausio 1 d. Audito Rūmai patvirtino mišrų darbo modelį, kuriuo nustatomas lankstus požiūris į darbo laiką, kaip esminę žmogiškųjų išteklių valdymo sudedamąją dalį. Nuo šiol lankstus darbo laikas yra įprasta darbo tvarka, leidžianti darbuotojams pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kartu atsižvelgiant į tarnybos poreikius. Šia tvarka taip pat teigiamai prisidedama prie lyčių pusiausvyros ir organizacinio efektyvumo.

21 Audito Rūmai dalyvauja Komisijos nario Johanneso Hahno inicijuotoje aukšto lygio iniciatyvoje, kuria siekiama, kad Liuksemburgas taptų patrauklesnis kaip darbo vieta. Taip pat siekiama susitarti dėl konkrečių veiksmų, kuriuos turi įgyvendinti visos Liuksemburge įsikūrusios ES institucijos. Institucijos susitarė įsteigti keturias darbo grupes, kurios parengtų 12 konkrečių veiksmų. Vienai darbo grupei pirmininkauja Audito Rūmų Žmogiškųjų išteklių direktorato direktorė. Grupę sudaro dvi darbo pogrupės: viena – dėl bendros tarpinstitucinės komunikacijos, antra skirta ryšiams su Europos akademine bendruomene, taip pat vadinamu REA tinklu, kuriam vadovauja Audito Rūmai, stiprinti.

⁵ Šioje lentelėje pateikiamas faktinis 2023 m. Audito Rūmuose dirbusių darbuotojų skaičius (857 nuolatiniai ir laikinieji darbuotojai, 26 deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir 86 sutartininkai). Į lentelę neįtraukti 25 Audito Rūmų nariai. Be to, nuolatinių ir laikinųjų etatų skaičius (pateiktas pagrindinio dokumento 50 puslapyje) yra didesnis nei šis (882 etatai), nes į jį įtrauktos laisvos darbo vietos 2023 m. pabaigoje.

⁶ Išskyrus 25 Audito Rūmų narius.

Lygios galimybės, įvairovė ir įtrauktis

22 Audito Rūmai yra lygių galimybių darbdavys. Savo darbuotojams visais institucijos lygmenimis esame įsipareigoję siūlyti lygias karjeros galimybes. Lygių galimybių principas įtvirtintas Tarnybos nuostatų 1 straipsnyje, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija. Pagal šį principą taip pat būtina užtikrinti visišką vyrų ir moterų lygybę darbo vietoje.

23 2023 m. Audito Rūmai toliau aktyviai įgyvendino savo 2021 m. pradėtą įvairovės ir įtraukties politiką. Tai apėmė vidinį darbuotojams skirtų lygių galimybių atnaujintų gairių paskelbimą ir įvairius kvietimus pareikšti susidomėjimą įdarbinant vidaus ir išorės mediatorius ir konfidencialius patarėjus; taip pat grįžimo į darbą po ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų gairių atnaujinimą. Nuo 2023 m. pradžios darbuotojams taip pat teikiame pirmąją psichikos sveikatos pagalbą.

24 Taip pat 2023 m. Audito Rūmai tapo Tarptautinio karjeros tinklo „IDCN Luxembourg“, pasaulinės organizacijos, kurios tikslas – remti mūsų darbuotojų partnerių ir sutuoktinių karjeros raidą ir gerovę, nariu. IDCN teikia įvairias paslaugas, pradedant įžvalgomis apie vietos darbo rinką, baigiant pagalba rengiant gyvenimo aprašymus. Jis taip pat organizuoja tinklaveikos renginius ir per kitus ICDN narius suteikia prieigą prie vietos verslo tinklų. Visi Liuksemburge įsikūrusių Audito Rūmų darbuotojų partneriai ir sutuoktiniai gali prisijungti prie IDCN.

25 Šiais metais Audito Rūmai buvo nominuoti ombudsmeno apdovanojimui už gerą administravimą, pripažįstant mūsų Informuotumo apie negalią savaitę (kategorijoje „Kompetencija įvairovės ir įtraukties srityje“). Europos ombudsmeno apdovanojimu už gerą administravimą pripažįstamas ES institucijų darbas, darantis akivaizdų ir tiesioginį teigiamą poveikį žmonių gyvenimui Europoje ir už jos ribų. Jo tikslas – pristatyti šiuos pavyzdžius platesnei auditorijai ir skleisti gerąją praktiką institucijose.

26 2023 m. nebuvo pranešta apie jokius diskriminacijos atvejus.

Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos

27 Visiems darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

28 Audito Rūmų darbuotojai naudojasi asociacijų laisve. Tai reglamentuojama 2018 m. pasirašytu bendruoju susitarimu su darbuotojų sąjungomis. Susitarimu, be kita ko, reglamentuojamas darbuotojų sąjungų vaidmuo ir funkcijos, taikinimo procedūros bei darbuotojų teisė streikuoti. Iki šiol šį susitarimą pasirašė vienintelė darbuotojų sąjunga „Union Syndicale Luxembourg“ (USL).

29 Darbuotojams taip pat atstovauja Personalo komitetas, kurį sudaro įvairių kategorijų ir pareigų grupių darbuotojai. Personalo komitetas su administracija gali aptarti visus Audito Rūmų darbuotojų iškeltus klausimus.

30 Personalo komiteto veikla nustatyta Tarnybos nuostatų 9 straipsnyje, pagal kurį reikalaujama, kad su komitetu būtų konsultuojamasi įvairiose srityse, pavyzdžiui, paaukštinimo, sertifikavimo ir ankstyvo išėjimo į pensiją. Personalo komitetui taip pat atstovaujama įvairiuose patariamuosiuose komitetuose (profesinio mokymo, IT ir informacijos, sveikatos ir saugos, maitinimo). Be to, jis teikia nuomonę tam tikrais administraciniais klausimais, pavyzdžiui, dėl vidaus konkursų, įdarbinimo, sutarčių atnaujinimo, priskyrimo kitai kategorijai ir komandiruočių.

31 2023 m. mūsų mažiausias pradinis darbo užmokestis buvo FG I pareigų grupės 3 kategorijos 3 pakopos sutartininkams, atitinkantis 3 119,25 euro mėnesinį atlyginimą. Tuo tarpu 2023 m. Liuksemburge kvalifikuotam darbuotojui nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis buvo 3 085,11 euro.

Mokymas ir švietimas

32 Nuo pandemijos pradžios, esant mišriai darbo aplinkai, mokymas internetu buvo derinamas su kursais vietoje. 2023 m. iš viso surengėme 544 mokymosi veiklas (2022 m. – 663) įvairiomis temomis, kuriose iš viso dalyvavo 12 041 dalyvis (2022 m. – 16 014). Daugiau informacijos apie mūsų mokymo veiklą pateikta pagrindinės šio dokumento dalies skirsnyje „Profesinis mokymas“.

Aplinkos apsaugos standartai

Mūsų aplinkos politika

33 2014 m. Audito Rūmai patvirtino savo pirmąją aplinkos politiką (EMAS). Šis procesas grindžiamas trejų metų ciklu. 2022 m. pabaigoje mūsų trečiasis EMAS ciklas buvo sėkmingai užbaigtas, kai mūsų EMAS sertifikatas⁷ buvo atnaujintas dar trejiems metams.

34 Šia politika Audito Rūmai įsipareigojo:

imtis taršos prevencijos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonių;
skatinti efektyvų energijos vartojimą ir imtis priemonių elektros energijos ir vandens suvartojimui mažinti;
užtikrinti efektyvesnį popieriaus naudojimą siekiant sumažinti vartojimą;
įtraukti aplinkosaugos kriterijus į viešųjų pirkimų procedūras;
nustatyti geriausią atliekų tvarkymo praktiką;
visus darbuotojus skatinti veikti tvariai ir aktyviai prisidėti siekiant politikos tikslų.

35 Todėl 2023 m. kovo mėn. nustatėme naujus plataus užmojo tikslus 2023–2025 m. laikotarpiui, įskaitant atnaujintą veiksmų planą.

⁷ Audito Rūmai atitinka tarptautiniu mastu suderinto kokybės standarto ISO 14001:2015 (Aplinkosaugos vadybos sistema) sertifikavimo reikalavimus ir yra oficialiai sertifikuoti ISO 14001.

Aplinkosauginių rezultatų santrauka

36 Reguliariai stebime komunalinių paslaugų naudojimą ir norime imtis įvairių priemonių joms sumažinti. Pavyzdžiui, ėmėmės kelių priemonių savo energijos suvartojimui sumažinti: modernizavome vėdinimo sistemas, nuolat keičiame įprastas šviesos diodų lemputes mažiau energijos vartojančiomis LED lemputėmis, sutrumpinome vėdinimo ir vėsinimo laiką vasaros mėnesiais.

37 Komunalinių paslaugų naudojimo duomenys paprastai gaunami kitų metų antrąjį ketvirtį, todėl, kai buvo rengiama ši ataskaita, dėl 2023 m. jie dar nebuvo prieinami. Todėl išanalizavome 2022 m. vartojimo tendencijas, palyginti su 2021 m.

3 lentelė. Komunalinių paslaugų naudojimas 2022 m., palyginti su 2021 m., ir tendencija nuo 2014 m.

Per vienerius metus	Nuo 2014 m.
Elektra	3,57 MWh / VEE	– 2,7 %	– 34,5 %
Šildymas (standartizuotas suvartojimas)	3,08 MWh / VEE	– 6,0 %	– 22,2 %
Popierius	2 929,33 puslapio / VEE	+ 46,5 %	– 83,5 %
Išmetamieji teršalai	8,25 tCO₂e /VEE	+ 3,9 %	– 29,5 %
Atliekos^⁹	109,13 kg / VEE	+ 39,9 %	– 33,7 %
Vanduo	7,37 m³ / VEE	+ 24,0 %	– 45,3 %

38 Didelis vandens naudojimo, atliekų susidarymo ir popieriaus naudojimo rodiklių padidėjimas yra susijęs su darbuotojais, grįžtančiais dirbti Audito Rūmų patalpose panaikinus COVID apribojimus. Kadangi darbuotojai palaipsniui grįžo į biurą, padidėjo Audito Rūmų valgykloje paruoštų patiekalų skaičius, taip pat vandens naudojimas ir atliekos.

39 Dėdami pastangas aplinkos apsaugos srityje, stebime savo anglies pėdsaką, siekdami jį sumažinti. 2022 m. mūsų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis iš viso sudarė 7 989 tCO₂e, t. y. 25 %. mažiau nei 2014 m. Tai – tiesioginė mūsų ankstesnių veiksmų planų pasekmė.

⁸ VEE: viso etato ekvivalentas.

⁹ 2014 ir 2022 m. matavimo ribos nėra lygiavertės.

1 diagrama. Bendras išmetamas ŠESD kiekis 2022 m.

2 diagrama. Audito Rūmų bendro anglies pėdsako pokytis nuo 2014 m.

Biologinė įvairovė

40 Mūsų veiklos poveikis biologinei įvairovei yra ribotas. Tačiau stebime ir vertiname savo poveikį, atsižvelgdami į sunkumą, dažnumą ir kontrolės lygį. Jei problema tampa reikšminga, imamės veiksmų bet kokiai susijusiai rizikai sumažinti.

41 2023 m. atlikome išsamią mūsų veiklos ir mūsų patalpų poveikio biologinei įvairovei analizę. Didžiausias mūsų poveikis buvo poveikis judumui ir naudojimuisi pastatais. Pagrindiniai šio poveikio šaltiniai buvo su darbu susijusios kelionės (daugiausia audito vizitai vietoje) ir kasdienis važinėjimas į darbą. Antras pagal dydį poveikis buvo poveikis mūsų pastatų naudojimui: energijos suvartojimas, įrangos naudojimas, IT ištekliai ir įranga bei maitinimas.

42 Kad atsvertume neigiamą poveikį, siekiame daryti teigiamą poveikį biologinei įvairovei keliais veiksmais ir projektais, kuriais, nors jie ir gali atrodyti kuklūs, labai prisidedama prie darbuotojų informuotumo didinimo. Pavyzdžiui, 2023 m. buvo vykdomi šie veiksmai:

Audito Rūmų ekologinės bendruomenės veikla: darbuotojai savanoriai prižiūri bendruomenės daržą Audito Rūmų patalpose ir buvo sukurta sėklų biblioteka; pasirašėme partnerystę su vietos NVO natur&ëmwelt Fondation Hëllef fir d´Natur ir pasodinome medžių vietos miške (dviejų skirtingų veiksmų metu pasodinta apie 1 000 medžių); surengėme „Repair café“ dirbtuves, kuriose savanoriai kolegoms taisė sugadintus namų įrankius;
bitininkystė: kelios bičių kolonijos ir toliau buvo sėkmingai laikomos Audito Rūmų patalpose ir gaminome savo medų. Šiai veiklai vadovauja savanoriai. Mūsų pagamintas medus naudojamas kaip dovanos protokolo tikslais;
savo naujajame aplinkosaugos veiksmų plane pirmą kartą nustatėme išmatuojamą biologinės įvairovės tikslą, siekdami, kad iki 2025 m. pabaigos žaliosios erdvės padidėtų 1 %;
surengėme pirmąjį biologinės įvairovės praktinį seminarą darbuotojams, skirtą didinti informuotumą apie biologinės įvairovės nykimo poveikį, ir darbuotojams pasiūlėme ekskursiją su gidu į vandens bokštą „Ban de Gasperich“, siekiant suprasti vandentvarkos klausimus.

Informuotumo didinimas

43 Toliau organizavome renginius, paskaitas ir dalijimąsi žiniomis darbuotojams, dalijomės savo žiniomis ir pranešėme nustatytus faktus ES institucijoms:

dalyvavome ES tarpinstitucinėse EMAS dienose, kuriose pristatėme savo 2022 m. tvarumo ataskaitą, savo ataskaitą dėl ES agentūrų atsako į energetikos krizę bei tvarumo ataskaitų teikimo ir iniciatyvą „Repair café“.
2023 m. pasirašėme konvenciją su Liuksemburgo transporto ministerija dėl judumo plano parengimo, kad darbuotojai aktyviau naudotųsi tausojamuoju judumu.
Naudodami specializuotą programinę įrangą, pradėjome atidžiau stebėti atliekas ir nusipirkome elektronines svarstykles.
Organizavome įvairius darbuotojams skirtus informuotumo apie aplinkos apsaugą mokymo modulius, įskaitant internetinius mokymus naujiems darbuotojams „klimato freskos“ forma (praktinį seminarą su klimato kaita susijusių pagrindinių mokslų tema) ir paskaitą apie sisteminės rizikos analizę.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: https://eca.europa.eu/lt/contact
Interneto svetainė: https://eca.europa.eu
Twitter: @EUauditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2024

PDF	ISBN 978-92-849-1989-5	ISSN 2315-3997	doi:10.2865/902195	QJ-AA-24-001-LT-N
HTML	ISBN 978-92-849-1895-9	ISSN 2315-3997	doi:10.2865/328359	QJ-AA-24-001-LT-Q
PRINT	ISBN 978-92-849-2024-2	ISSN 1831-1296	doi:10.2865/980275	QJ-AA-24-001-LT-C

Šis leidinys yra paskelbtas 24 kalbomis ir šiuo formatu:

PDF

AUTORIŲ TEISĖS

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Šias nuotraukas pakartotinai naudoti leidžiama, jei nurodomas autorių teisių subjektas, šaltinis ir fotografų vardai ir pavardės (kai nurodyta):

* (2-a eilutė, dešinėje): © Europos Sąjunga, 2021 m. Šaltinis: Europos Komisija – fotografas: Christophe Licoppe. Pastato architektai: André Polak, Lucien De Vestel ir Jean Gilson.

Priedas. Mūsų 2023 m. tvarumo ataskaita:

viršelis: © Europos Sąjunga, 2017 m. Šaltinis: Europos Audito Rūmai. Pastatų architektai: Paul Noël (1988) ir Jim Clemes (2004 ir 2013).

1 lentelė – DVT piktogramos: © Jungtinės Tautos. Visos teisės saugomos. Šio leidinio turinio Jungtinės Tautos nėra patvirtinusios ir jis neatspindi Jungtinių Tautų ar jų pareigūnų nuomonių. Neoficialiųjų JT kalbų piktogramos yra parsisiųstos iš Trello arba sukurtos Europos Audito Rūmų. Jungtinės Tautos neprisiima jokios atsakomybės ar įsipareigojimų, atsiradusių dėl DVT piktogramų teksto vertimo į neoficialiąsias JT kalbas.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų:

Priedas. Mūsų 2023 m. tvarumo ataskaita:

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.

Europos Audito Rūmai Mūsų veikla 2023 m.