Pažinkime Europą!
Labas! Sveiki atvykę į ES!
Esame iš skirtingų šalių ir kalbame skirtingomis kalbomis, tačiau Europos žemynas yra mūsų bendri namai. Šalys bendradarbiauja nuo pat Europos Sąjungos (ES) sukūrimo pradžios stengdamosi padėti viena kitai ir taikiai sugyventi. Netrukus atsakomybę už tai turės perimti jūsų karta. Jūs esate ES ateitis!
Tad kviečiame drauge susipažinti su ES išsamiau. Pirmuose keturiuose skyriuose sužinosite, kas yra Europos Sąjunga, kaip ji buvo sukurta ir kokią įtaką ji daro jūsų kasdieniam gyvenimui. Leidinio skyrius galite skaityti iš eilės arba pasirinkti jus labiausiai dominančias temas.
Kiekviename skyriuje kviesime jus padiskutuoti, taip pat galėsite pasitikrinti, ko išmokote. Užduočių ir viktorinų atsakymai pateikti 5 skyriuje.
6 skyriuje pateikta papildomų informacijos šaltinių, kur galima apie ES sužinoti daugiau.
Daugiau informacijos, viktorinų ir žaidimų rasite interneto svetainėje „Mokymosi kampelis“
Pasirengę? Tai pirmyn!
| HTML | ||||
|---|---|---|---|---|
| Ši publikacija išleista tokiais formatais |  |
 |
 |
ES – suvienijusi įvairovę
Europos žemynas yra labai įvairius tiek savo geografija, tiek kultūra. Jame yra 44 valstybės ir gyvena daugiau kaip 700 mln. žmonių.
27 iš šių Europos šalių sieja svarbus dalykas – jos priklauso Europos Sąjungai. Esame ne tik savo šalies, bet ir ES piliečiai arba gyventojai.
Mūsų kultūros ir tradicijos skiriasi, tačiau mūsų tikslai ir vertybės yra bendri. Visa tai apibendrina ES šūkis „Suvienijusi įvairovę“.
Kas yra Europos Sąjunga?
Europos Sąjunga – tai Europos šalių, vadinamų valstybėmis narėmis, nusprendusių suvienyti jėgas ir drauge kurti geresnę ateitį, partnerystė. ES šalys glaudžiai bendradarbiauja stengdamosi pagerinti visų savo piliečių gyvenimą, o bendradarbiaudamos gerbia viena kitos savitą kultūrą ir tradicijas.
ES ne visada buvo tokio dydžio kaip dabar. 1952 m., pačioje Europos valstybių ekonominio bendradarbiavimo pradžioje, jų tebuvo šešios: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Kaip paaiškinta 3 skyriuje, ilgainiui prisijungti nusprendė vis daugiau ir daugiau šalių. Šiuo metu ES sudaro 27 šalys.
Žemėlapyje parodytos visos ES šalys. Ar žinote visų jų sostines?
| 1 – AIRIJA |  |  | I – SOFIJA | 15 – LIETUVA | | | XV – BERLYNAS |
| 2 – AUSTRIJA | | | II – VARŠUVA | 16 – LIUKSEMBURGAS | | | XVI – VALETA |
| 3 – BELGIJA | | | III – MADRIDAS | 17 – MALTA | | | XVII – LISABONA |
| 4 – BULGARIJA | | | IV – VIENA | 18 – NYDERLANDAI | | | XVIII – VILNIUS |
| 5 – ČEKIJA | | | V – ROMA | 19 – PORTUGALIJA | | | XIX – HELSINKIS |
| 6 – DANIJA | | | VI – DUBLINAS | 20 – PRANCŪZIJA | | | XX – BUDAPEŠTAS |
| 7 – ESTIJA | | | VII – RYGA | 21 – RUMUNIJA | | | XXI – LIUKSEMBURGAS |
| 8 – GRAIKIJA | | | VIII – NIKOSIJA | 22 – SLOVAKIJA | | | XXII – LIUBLIANA |
| 9 – ISPANIJA | | | IX – ZAGREBAS | 23 – SLOVĖNIJA | | | XXIII – BRATISLAVA |
| 10 – ITALIJA | | | X – BRIUSELIS | 24 – SUOMIJA | | | XXIV – STOKHOLMAS |
| 11 – KIPRAS | | | XI – PRAHA | 25 – ŠVEDIJA | | | XXV – BUKAREŠTAS |
| 12 – KROATIJA | | | XII – TALINAS | 26 – VENGRIJA | | | XXVI – PARYŽIUS |
| 13 – LATVIJA | | | XIII – ATĖNAI | 27 – VOKIETIJA | | | XXVII – AMSTERDAMAS |
| 14 – LENKIJA | | | XIV – KOPENHAGA |
Šešios ES steigėjos – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą 1973 m. sausio 1 d. ir Sąjungos valstybių narių skaičius išaugo iki devynių. Graikija įstojo 1981 m., netrukus (1986 m.) prisijungė Ispanija ir Portugalija. 1995 m. į Europos Sąjungą įstojo Austrija, Suomija ir Švedija. Didžiausias plėtros etapas baigėsi 2004 m. – tais metais į ES įstojo dešimt valstybių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija. 2007 m. prie ES prisijungė Bulgarija ir Rumunija, o paskutinioji 2013 m. į ES įstojo Kroatija.
ES priklauso devyni regionai, geografiškai labai nutolę nuo Europos žemyno. Šios užjūrio teritorijos (dar vadinamos atokiausiais regionais) yra Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Martinika, Majotas, Reunjonas ir Sen Martenas (Prancūzija), Azorų ir Madeiros salos (Portugalija) ir Kanarų salos (Ispanija).
Europos žemynas pavadintas graikų mitologijos princesės Europos vardu. Pasak mito, dangaus ir griaustinio dievas Dzeusas pamilo Europą ir nuplukdė į Kretos salą, kur apsigyveno kartu.
© Renaud Camus
Suvienijusi…
ES šalys yra skirtingos, tačiau jas vienija svarbios vertybės, simboliai ir tikslai. Daugelis ES šalių taip pat naudoja tą pačią valiutą – eurą. Tam, kad būtų lengviau suprasti, kas yra ES, svarbu žinoti, kas vienija jos šalis.
BENDROS ES VERTYBĖS
Visos į ES stojančios šalys įsipareigoja puoselėti tas pačias vertybes. Jos įtvirtintos teisės aktuose, vadinamuose sutartimis (1), kurių normomis reglamentuojamas ES darbas.
Stodamos į ES šalys pasižada gerbti šias vertybes ir saugoti bei ginti visus ES piliečius. Buvimas ES piliečiu arba gyventoju taip pat įpareigoja puoselėti ir gerbti šias vertybes.
Europos Sąjungos vertybės
-
ŽMOGAUS ORUMAS
Kiekvienas asmuo nusipelno gyventi oriai ir būti gerbiamas, nepriklausomai nuo to, koks jis yra.
-
DEMOKRATIJA
Pavyzdžiui, tai reiškia, kad galime balsuoti ir kelti savo kandidatūrą rinkimuose. ES šalyse ir pačioje ES galioja atstovaujamosios demokratijos santvarka.
-
TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPAS
ES ir jos valstybės narės vadovaujasi demokratiniu būdu parengtais rašytiniais įstatymais. Pagal teisinės valstybės principą taip pat reikalaujama, kad teismų sistema būtų nepriklausoma.
-
LAISVĖ
Visi ES piliečiai yra laisvi. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad galime laisvai mąstyti ir reikšti savo mintis, pasirinkti religiją, visi turime teisę į išsilavinimą, privatumą ir nuosavybę.
-
LYGYBĖ
Visi ES piliečiai yra lygūs. Tai reiškia, kad įstatymai visiems taikomi vienodai ir kad niekas negali būti diskriminuojamas dėl savo lyties, religijos, rasės ar kitų asmeninių savybių.
-
ŽMOGAUS TEISĖS
Žmogaus teisės – tai pagrindinės teisės ir laisvės, kurios priklauso kiekvienam pasaulio žmogui nuo gimimo iki mirties. Pavyzdžiui, tai teisė į orumą, teisingumą, lygybę, pagarbą ir nepriklausomybę. Šios teisės įtvirtintos ir saugomos įstatymais.
Šios vertybės ir ES piliečių teisės išdėstytos ES pagrindinių teisių chartijoje.
ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje atskirai paminėtos vaiko teisės. Susipažinkite su Europos Sąjungos vaiko teisių planu, kuris buvo parengtas vaikams ir kartu su jais: https://europa.eu/!CkpmMy
Kitą asmenį diskriminuoti dėl jo seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės ES yra draudžiama. Pavyzdžiui, LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų) teisės švietimo, užimtumo ir sveikatos priežiūros srityse privalo būti gerbiamos.
Ką ES vertybės reiškia jums? Kaip parodote, kad gerbiate žmogaus orumą ir žmogaus teises klasėje, namuose, per atostogas ar bendraudami su draugais?
BENDRI ES SIMBOLIAI
Kaip kiekviena valstybė, taip ir Europos Sąjunga turi savo vėliavą, himną ir švenčia savo dieną.
Europos vėliava simbolizuoja ES šalių vienybę ir darną. Mėlyname fone ratu išdėstyta 12 aukso spalvos žvaigždučių – tiek jų skaičius, tiek išdėstymas simbolizuoja tobulumą ir vienybę. 1985 m. ES vadovai nusprendė, kad ši vėliava bus oficiali Europos Sąjungos vėliava. Šią vėliavą galima matyti plevėsuojant ant parlamentų, kitų pastatų ir atmintinose vietose visoje ES. Ji simbolizuoja ES šalių vienybę ir bendradarbiavimą.
Europos Sąjungos himnas – Odė džiaugsmui. Jis sukurtas pagal Friedricho von Schillerio eiles. Garsus kompozitorius ir pianistas Ludwigas van Beethovenas šioms eilėms parašė muziką, kuri skamba jo sukurtoje Devintojoje simfonijoje, ir būtent šios simfonijos dalis vėliau tapo Europos Sąjungos himnu. Jis atspindi Europos laisvės, taikos ir solidarumo idealus. L. van Beethoveno simfonijoje choras kūrinį atlieka vokiečių kalba, tačiau tada, kai kūrinys skamba kaip Europos himnas, jis atliekamas be žodžių.
Europos diena švenčiama gegužės 9-ąją. Tą dieną 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert‘as Schumanas pristatė naujos formos bendradarbiavimo idėją, kad tarp Europos valstybių daugiau nekiltų jokių karų. Vadinamoji Šumano deklaracija tapo pirmuoju dideliu žingsniu kuriant tokią ES, kokią matome dabar. Todėl kiekvienais metais šią dieną džiaugiamės taika ir vienybe Europoje. Pasidomėkite, kokie renginiai vyksta jūsų šalyje šiai ypatingai dienai paminėti.
Europos himno galite klausytis čia.
Kokie yra jūsų valstybės simboliai? Kaip jie atsirado? Ar žinote kurių nors kitų ES valstybių simbolius?
Ar savo šalyje esate matę Europos Sąjungos vėliavą? Kur?
BENDRI ES TIKSLAI
ES šalis vienija ne vien bendros vertybės ir simboliai. Jos taip pat yra susitarusios siekti tam tikrų tikslų, kuriais paremtas visos Europos Sąjungos darbas. Kai ES vadovai priima sprendimus visų ES šalių vardu, jie labai daug dėmesio skiria šiems tikslams ir siekia, kad visos ES šalys išliktų vieningos. Daugiau apie tai, kas ir kokias funkcijas atlieka ES, skaitykite 4 skyriuje.
Aštuoni Europos Sąjungos tikslai
- Taika, ES vertybių puoselėjimas ir kiekvieno piliečio gerovė
- Laisvė, saugumas ir teisingumas
- Tvirta ir tvari Europos ekonomika
- Socialinė įtrauktis ir lygybė
- Mokslo ir technologijų pažanga
- ES šalių solidarumas
- Pagarba Europos šalių kultūrai ir kalboms
- Ekonominė ir pinigų sąjunga
EURAS
Daug ES šalių naudoja tą pačią valiutą – eurą. Šiuo metu 20 ES šalių vietoj savo nacionalinės valiutos yra įsivedusios eurą, tad euru kasdien naudojasi daugiau kaip 347 mln. žmonių. Visos kartu šios šalys sudaro euro zoną.
Euro banknotų dizainą sukūrė Vokietijos grafikas ir dizaineris Reinholdas Gerstetteris. Juose pavaizduotos įvairių architektūros stilių durys ir langai, simbolizuojantys atvirumą ir ryšį. Visose valstybėse naudojami euro banknotai yra vienodi, o monetos šiek tiek skiriasi. Vienos monetos pusės dizainą sukūrė Belgijos karališkosios monetų kalyklos dizaineris Lucas Luycxas. Joje pavaizduotas Europos žemėlapis. Ši pusė visų šalių monetose yra vienoda. Kitos monetos pusės dizainą kiekviena šalis pasirenka pati.
Euro zonai priklausančios ES šalys yra Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija. Kai kurios ES valstybės narės euro nėra įvedusios. Tai – Bulgarija, Čekija, Danija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.
Ar galite atspėti, iš kokių šalių yra šios euro monetos?
Pagalbos galite rasti šioje interneto svetainėje.
…įvairovę!
Drauge siekdamos bendrų tikslų ES šalys gerbia turtingą viena kitos kultūrą ir tradicijas, dėl kurių ES yra tokia unikali ir įvairi. Tai, kad visi esame skirtingi, daro gyvenimą įdomesnį – tą patį galima pasakyti ir apie ES šalis! Būtent dėl to ES šalys brangina tiek savo skirtingumą, tiek panašumą.
ES KALBOS
Europoje kalbama daugiau kaip 200 kalbų. ES yra 24 oficialiosios kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių. Dauguma jų priklauso trims didelėms grupėms arba vadinamosioms šeimoms: germanų, romanų arba slavų.
Štai kaip visomis ES oficialiosiomis kalbomis sakoma „labas rytas“ arba „labas“:
GERMANŲ
ANGLŲ: Good morning
DANŲ: God morgen
NYDERLANDŲ: Goedemorgen
ŠVEDŲ: God morgon
VOKIEČIŲ: Guten Morgen
ROMANŲ
ISPANŲ: Buenos días
ITALŲ: Buongiorno
PORTUGALŲ: Bom dia
PRANCŪZŲ: Bonjour
RUMUNŲ: Bună dimineaţa
SLAVŲ
BULGARŲ: Dobró útro
ČEKŲ: Dobré ráno
KROATŲ: Dobro jutro
LENKŲ: Dzień dobry
SLOVAKŲ: Dobré ráno
SLOVĖNŲ: Dobro jutro
Šiuose pavyzdžiuose galite pastebėti panašumų tarp tai pačiai kalbų šeimai priklausančių kalbų. Tačiau kitos ES kalbos priklauso kitoms kalbų šeimoms.
Štai kaip „labas rytas“ arba „labas“ sakoma tomis kalbomis:
AIRIŲ: Dia dhuit
ESTŲ: Tere hommikust
GRAIKŲ: Kalimera
LATVIŲ: Labrīt
LIETUVIŲ: Labas rytas
MALTIEČIŲ: L-Għodwa t-Tajba
SUOMIŲ: Hyvää huomenta
VENGRŲ: Jó reggelt
Sužinokite daugiau apie ES kalbas ir kaip jomis kalbama: https://europa.eu/!cGWHK6
Tai, kad ES oficialiųjų kalbų yra tiek daug, reiškia, kad į ES institucijas galima kreiptis ir atsakymą iš jų gauti savo šalies oficialiąja kalba, jeigu ji yra viena iš oficialiųjų ES kalbų. Politikai taip pat gali bendrauti savo kalba (tačiau tik tada, jei ta kalba yra viena iš oficialiųjų ES kalbų), o drauge dirbti jiems padeda vertėjai raštu ir žodžiu. ES priimami sprendimai skelbiami 24 oficialiosiomis kalbomis, kad visuomenė galėtų stebėti vykstančius procesus.
Ar mokykloje mokotės kokios nors kitos ES kalbos? Ar ji labai skiriasi nuo jūsiškės?
Kiek kalbų mokate? Ar norėtumėte išmokti dar kokios nors kalbos? Kodėl?
Ar atpažįstate šias garsias vietas? Sujunkite jų nuotraukas su ES šalių pavadinimais.
© Cris from Lisboa • © Florin Şarpe • © Pixabay - Elstef • © Dennis Jarvis • © Arild Vågen • © Krzysztof Golik • © Ad Meskens • © Hotice Hsu • © Penny Morlock • © C messier • © Diliff • © Fawksik
EUROPOS KRAŠTOVAIZDIS IR KULTŪROS PAMINKLAI
Europos Sąjungos kraštovaizdis labai įvairus – nuo Alpių pievų ir pelkynų iki žalsvai mėlynų Adrijos jūros bangų. ES turtinga ir kultūros tradicijomis, ir įspūdingais visame pasaulyje garsiais kultūros paminklais. Visose ES šalyse galima daug pamatyti ir daug kuo pasigrožėti – nuo renesanso stiliaus rūmų ir gotikinio stiliaus katedrų iki nuostabaus grožio parkų ir aikščių.
Tai tik nedidelė ES šalių kultūrų įvairovės dalis. Erdvės tyrinėjimams yra daug daugiau! Pažaiskite žaidimą „Kas gi ta Europos Sąjunga?“ Jis padės jums daugiau sužinoti apie kiekvieną ES šalį. Žaidimą rasite internete.
Užduotis. Viktorina 1 skyriaus tema
Ar galite nurodyti du dalykus, kurie vienija ES šalis?
Kiek ES šalių nėra įsivedusios euro?
Kiek oficialiųjų kalbų yra ES?
Ką simbolizuoja ES vėliavoje pavaizduotos žvaigždutės?
Paaiškinkite, kokios yra žmogaus teisės ir kaip jos susijusios su ES?
ES ir jūsų kasdienis gyvenimas
Europos Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime, net jei apie tai ne visada susimąstome. Šiame skyriuje pateikta keletas iš daugybės pavyzdžių, kokie yra gyvenimo ES privalumai.
Gyvenimas be sienų
Europos Sąjungos piliečiai gali laisvai keliauti iš vienos ES šalies į kitą. Jie gali gyventi, studijuoti ar dirbti bet kurioje ES šalyje.
Interneto svetainėje „Jūsų Europa“ galite rasti praktinės pagalbos ir patarimų apie gyvenimą, darbą ir keliones kitose ES šalyse.
ES padeda žmonėms, kurie nori daugiau laiko praleisti užsienyje ir išmokti kalbų, įgyti naujos patirties ar geriau pažinti kitų šalių kultūrą. Kitas šalis pažinti galima daugeliu įvairių būdų. Paskaitykite ir sužinokite, kaip!
Studijuokite, savanoriaukite ir tyrinėkite
Jei norite studijuoti, mokytis ar dalyvauti jaunimo mainų programoje kurioje nors iš 33 Europos ar kitų šalių, kviečiame susipažinti su programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis. Programoje gali dalyvauti tiek nepilnamečiai, tiek pilnamečiai ES ir ES nepriklausančių šalių gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra studentai, ar mokytojai, ar kitų profesijų atstovai.
Čia galite išgirsti apie „Erasmus+“ jaunimo mainų programoje dalyvavusių jaunuolių patirtį.
Europos solidarumo korpusas suteikia galimybę jauniems pilnamečiams asmenims savanoriauti užsienyje (arba savo šalyje) jiems svarbioje srityje. Galima dirbti labai įvairius darbus: nuo naujo riedlenčių parko statybos arba įvairios pagalbos žmonėms teikimo iki paplūdimio tvarkymo darbų.
Programa „DiscoverEU“ suteikia galimybę 18-mečiams jaunuoliams laimėti nemokamą kelionės bilietą ir iki vieno mėnesio pakeliauti po ES.
Darbas ES
Ar jau žinote, ką norėtumėte daryti baigę mokyklą ar universitetą, o gal vis dar mąstote apie tai? Pasirinkti profesiją ne visada lengva, tačiau tai, kad pradedate žengti profesiniu keliu, nereiškia, kad turite nustoti tyrinėti ES. ES piliečiai gali dirbti kitose ES šalyse – tam nereikia darbo leidimo. Galite dalyvauti darbo rinkoje ir dirbti tokiomis pačiomis darbo sąlygomis kaip toje šalyje gyvenantys žmonės, taip pat turite tokias pačias teises ir pareigas kaip ir jie.
Kartais įgyti tam tikrų papildomų įgūdžių bei kvalifikacijos ir susirasti darbą gali būti sudėtinga. ES jaunimo garantijų iniciatyva padeda jaunimui įgyti darbdaviams reikalingų įgūdžių. Gali būti rengiamas mokymas darbo vietoje arba gali būti suteikiamas konkrečiam asmeniui skirtas profesinis orientavimas.
Pradėjus dairytis darbo, stažuotės ar pameistrystės galimybių kitoje ES šalyje, gali būti naudinga apsilankyti darbo galimybėms skirtoje svetainėje EURES. Ji taip pat padeda darbdaviams rasti kandidatų į laisvas darbo vietas kitose ES šalyse.
Ar norėtumėte studijuoti arba savanoriauti užsienyje? Kur norėtumėte vykti? Kuo tokia patirtis būtų jums naudinga?
Keliavimas ES
Ilgainiui keliauti po Europą tapo lengviau. Dauguma ES šalių, tapusios Šengeno erdvės narėmis, panaikino patikras pasienyje. Taigi, jei iš vienos iš šių 23 ES šalių (Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos) ar vienos iš keturių ES nepriklausančių šalių (Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos) vyksite į kitą iš šių šalių, jums nereikės rodyti savo paso.
Tačiau sienos kirtimas tėra pirmas etapas.
Keliavimas ES
ES gyventojai savo mobiliaisiais telefonais gali naudotis taip pat kaip savo šalyje! Anksčiau naudotis mobiliaisiais telefonais užsienyje buvo labai brangu. Šiandien tarptinklinio ryšio mokesčiai nebetaikomi, tad už naudojimąsi mobiliuoju telefonu mokate tokią pačią kainą kaip savo šalyje.
Savo mėgstamiausius TV serialus galite žiūrėti ir toliau, nes ES užtikrina, kad savo skaitmenine prenumerata galėtumėte naudotis visur, kad ir kur būtumėte.
Jeigu jūsų kelionė atšaukiama (nesvarbu, ar ketinote keliauti autobusu, traukiniu, laivu ar lėktuvu), turite teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, nes ES gina jūsų teises. ES yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje visapusiškai saugomos keleivių teisės.
Jeigu keliaudamas po ES susižeisite ar susirgsite, turėdamas Europos sveikatos draudimo kortelę galėsite kreiptis į gydytoją arba iškviesti greitosios pagalbos automobilį už tą pačią kainą kaip vietos gyventojai:
Jeigu kurioje nors ES šalyje atsidūrėte pavojuje, galite nemokamai skambinti Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 iš bet kurio telefono.
ES finansavimas keičia aplinką, kurioje gyvenate
Europos Sąjunga padeda gerinti žmonių gyvenimo kokybę – padeda kurti naujas darbo vietas, statyti naują infrastruktūrą, modernizuoti viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, mokyklas ir ligonines. Apsidairykite aplink – ES greičiausiai yra daug arčiau, negu manote!
Per daugelį metų ES padėjo finansuoti tūkstančius projektų, pavyzdžiui:
Čekijos ir Vokietijos pasienyje įrengtas muziejus po atviru dangumi;
vienoje iš Lenkijos kaimo vietovių įrengtas sporto kompleksas;
visų ES šalių mokyklose dalijami vaisiai, daržovės ir pienas;
Briuselyje pastatytas naujas plaukimo baseinas;
išplėstas Atėnų metro.
Susipažinkite su kai kuriais ES finansuotais projektais, įgyvendintais įvairiuose Europos regionuose https://kohesio.ec.europa.eu/lt/ ir https://europa.eu/!qu6fh6
ES organizuoja daug iniciatyvų, kurios suteikia progą Europos miestams varžytis dėl įvairių titulų ir parodyti, ko yra pasiekę. Kiekvienais metais Europos miestai varžosi dėl Europos kultūros, inovacijų, jaunimo ir žaliosios sostinės vardo.
Vartotojų teisės ir saugumas
Europos Sąjunga taip pat daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui įvairiais teisės aktais ir taisyklėmis, kuriomis visoje ES užtikrinamas jūsų saugumas ir saugomos jūsų kaip vartotojo teisės.
Tokiais produktais kaip maistas, žaislai ir kosmetika Europos Sąjungoje galima prekiauti tik tada, jeigu jie atitinka griežtus saugos reikalavimus.
ES dirba daugiau kaip 100 000 ekspertų, kurie tikrina maisto saugą nuo ūkio iki jūsų stalo.
Pagal ES teisės aktus jūsų įsigytoms vartojimo prekėms suteikiama bent dvejų metų garantija. Taigi, jeigu jūsų skalbyklė po metų sugedo, ji turės būti sutaisyta arba pakeista nauja nemokamai, nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje ją įsigijote.
ES teisės aktais taip pat užtikrinama, kad įsigijus prekių internetu, o vėliau apsigalvojus, būtų galima atšaukti savo užsakymą arba grąžinti įsigytas prekes per 14 dienų.
Jeigu įsigijote produktą kitoje ES valstybėje ir jums kilo problemų, galite kreiptis į Europos vartotojų centrų tinklą.
Turite teisę gauti tikslią informaciją apie perkamo produkto kokybę, nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje esate. ES ženklinimo taisyklės padeda greičiau ir lengviau suprasti, ar produktas yra ekologiškas, tausoja energiją, ar yra pagamintas naudojant tradicinius metodus. Tai reiškia, kad savo sprendimus dėl to, ką pirkti, galite priimti vadovaudamiesi visapusiška informacija.
Savo namuose arba parduotuvėse, kuriose apsiperkate, pabandykite surasti kuo daugiau šių etikečių. Ar žinote, ką jos reiškia?
Prisitaikymas prie skaitmeninio amžiaus
Daugelis iš mūsų negali įsivaizduoti gyvenimo be interneto ir skaitmeninių technologijų. Kai žiūrime filmus, apsiperkame ar ieškome kelio žemėlapyje, dažnai tai darome naudodamiesi internetu.
Tačiau ne visi Europos Sąjungos gyventojai, ypač gyvenantys toli nuo didžiųjų miestų, turi tokias pačias prieigos prie technologijų ir naudojimosi jomis galimybes. ES nuolat stengiasi, kad prieigą prie interneto turėtų visi ES gyventojai. Pagal ES finansuojamą iniciatyvą „Wifi4EU“ belaidžio interneto zonos įrengtos daugiau kaip 8 000 vietų visoje ES. Muziejuose, bibliotekose, parkuose ir kitose viešosiose vietose, kuriose matote „Wifi4EU“ simbolį, prie interneto galite jungtis nemokamai.
Prieiga prie interneto suteikia mums daug galimybių – pavyzdžiui, lengvai surasti informaciją, veiksmingai pasinaudoti paslaugomis, tačiau ji kelia ir pavojų. Pagal programą „Geresnis internetas vaikams“ padedama užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas galėtų saugiai naudotis internetu ir mobiliosiomis technologijomis.
Šiame žemėlapyje galite peržiūrėti, kokios priemonės veikia jūsų šalyje.
Kas yra dirbtinis intelektas?
Ar esate matę robotą? Ar žinojote, kad jūsų išmaniajame telefone taip pat naudojamas dirbtinis intelektas? Žiūrėkite animacinį serialą „Skaitmeniniai tyrinėtojai“ ir sužinokite apie Europos skaitmeninę ateitį.
ES įtikino pagrindines technologijų ir žiniasklaidos bendroves (nuo „Twitter“ iki „Disney“) sukurti Aljansą už geresnę nepilnamečių apsaugą internete. Aljanso nariai įsipareigojo užtikrinti, kad interneto erdvė būtų tinkamesnė jaunimui, pavyzdžiui, įsipareigojo kovoti su patyčiomis internete ir žalingu turiniu.
Naudodamiesi socialine žiniasklaida, internetinėmis parduotuvėmis ir mobiliosiomis programėlėmis turite jiems patikėti informaciją apie save, dėl to kyla asmens duomenų praradimo arba vagystės pavojus. Pagal ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) jūsų asmens informacija – vardas, pavardė, adresas, amžius ir kt. duomenys – yra saugoma. Šios informacijos negalima naudoti be jūsų leidimo, taip pat negalima naudoti tikslams, kuriems jos naudoti neleidote.
Internete informaciją galime rasti lengvai ir greitai. Tačiau netiksli ar žalinga informacija internetu, ypač socialiniais tinklais, gali sparčiai išplisti. ES aktyviai kovoja su tokia dezinformacija ir drauge su socialinės žiniasklaidos įmonėmis stengiasi riboti jos sklaidą.
Mes galime padėti stabdyti klaidinančios informacijos sklaidą internete. Ko turėtumėte savęs paklausti, prieš dalydamiesi įrašu apie save socialiniame tinkle? Daugiau naudingų patarimų, kaip atpažinti sąmokslo teorijas, pateikiama.
Aplinkos apsauga
Gamta mus džiugina įvairiais būdais – valgome skanų maistą, grožimės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Tačiau svarbu atminti, kad esame nuo jos priklausomi, nes mums reikia oro, vandens, energijos ir žaliavų. Kadangi valstybių sienos taršos nestabdo, šalys turi drauge rūpintis aplinkos apsauga. Dėl klimato kaitos aplinkos apsaugos uždavinys tapo svarbus kaip niekada anksčiau. Europos Sąjunga užsibrėžė iki 2050 m. pasiekti, kad klimatui nebebūtų daromas poveikis, ir imasi priemonių, kuriomis užtikrina, kad mes galėtume naudotis klestinčia gamtine aplinka.
ES planas iki 2050 m. Europą paversti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu vadinamas Europos žaliuoju kursu.
Daugiau apie
Žaliąjį kursą žr. https://europa.eu/!yw46ub
Visoje ES „Natura 2000“ tinkle saugoma daugiau kaip 2 000 gyvūnų ir augalų rūšių ir 230 tipų buveinių. Tinklas užima 18 proc. ES sausumos ir 6 proc. vandens teritorijos ir tai yra didžiausias saugomų teritorijų tinklas pasaulyje!
Pagal ES programą LIFE, kurios lėšomis remiami aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita projektai, per pastaruosius 30 metų bendrai finansuota daugiau kaip 6 000 projektų.
Sužinokite, kokie projektai įgyvendinami arba jau įgyvendinti jūsų šalyje.
ES teisės aktais pavyko pasiekti, kad vanduo, kurį geriame ir kuriame maudomės, būtų švarus beveik visoje ES. Įvairiais būdais siekiama, kad mūsų jūros irgi būtų švaresnės: ES uždraudė naudoti vienkartines plastikines pakuotes, kurios sudaro iki 70 proc. visų jūrose aptinkamų šiukšlių. Kad dirvožemio, oro ir vandens tarša būtų kuo mažesnė, ES skatina laikytis tvaraus ūkininkavimo metodų. Ji apribojo cheminių medžiagų ir pesticidų bei trąšų naudojimą.
Kova su klimato kaita yra vienas svarbiausių ES prioritetų. Visos ES šalys susitarė, kad iki 2030 m. jos turėtų:
iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos suvartojimą;
daugiau energijos gaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių (tokių kaip vėjo, saulės ir vandens energija).
Energijos gavybos būdai yra labai svarbus kovos su klimato kaita aspektas. Daugiau apie tai vaizdo įrašuose:
Vienas ES gyventojas vidutiniškai per dieną išmeta daugiau negu kilogramą šiukšlių. Peržiūrėkite šį vaizdo įrašą:
https://europa.eu/learning-corner/food-waste_lt
Ar šiame vaizdo įraše atpažįstate save?
Kokiais nedideliais žingsneliais savo kasdieniame gyvenime galime prisidėti prie to, kad aplinkai būtų daroma mažiau žalos?
Daugiau apie ES pastangas apsaugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita.
Mokslo ir inovacijų rėmimas
Mokslas ir technologijos veikia beveik visas mūsų kasdienio gyvenimo sritis – nuo mūsų valgomo maisto, vartojamų vaistų, mums teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų iki mūsų naudojamų transporto priemonių, darbo metodų ir laisvalaikio leidimo būdų. Europos Sąjunga padeda visos Europos mokslininkams, tyrėjams ir inovacijų kūrėjams gerinti mūsų gyvenimą ir spręsti didžiausius pasauliui kilusius uždavinius.
ES finansuoja mokslinius tyrimus. Pavyzdžiui, ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa sudarė mokslininkams sąlygas:
naudojant teleskopą „Event Horizon“ padaryti pirmą pasaulyje juodosios skylės nuotrauką;
atrasti tris į žemę panašias planetas, kurių sąlygos yra palankios gyvybei;
sukurti vėžio diagnozavimo pagal asmens iškvepiamą orą metodą.
Sužinokite, kokių dar mokslinių atradimų padaryta naudojantis ES finansavimu:
ES siekia į mokslo sritį pritraukti daugiau moterų ir mergaičių. Kiekvienais metais ES skiria ES premiją moterims inovatorėms inovacijų lyderėms pagerbti; šia premija taip pat siekiama įkvėpti jaunąją kartą sekti šių moterų pėdomis.
Per COVID-19 pandemiją ES padėjo vakcinų gamintojams padengti mokslinių tyrimų išlaidas ir kurti vakcinas. Mažiau nei per metus nuo pandemijos pradžios mokslininkams pavyko sukurti keletą saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19.
ES šalys suvienijusios jėgas perka ir platina vakcinas visoje ES.
Ar yra kokia nors problema, kurios sprendimo tikitės iš mokslininkų? Kodėl?
Pagal ES palydovų programą „Copernicus“ naudojama pažangiausia pasaulyje sistema, kuria stebima planeta ir klimato bei aplinkos pokyčiai.
Daugiau apie programą „Copernicus“ žr.
ES pasaulyje
Europos Sąjunga ne tik daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, bet ir atlieka svarbų vaidmenį kitose pasaulio vietose.
ES yra sudariusi prekybos susitarimus su daugeliu įvairių pasaulio šalių: Kanada, Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ir šie susitarimai palengvina verslo ryšius. Visi prekybos susitarimai, dėl kurių derasi ES, yra skaidrūs ir pagal juos reikalaujama, kad prekybos partneriai gintų darbuotojų teises ir saugotų aplinką.
Viena iš pagrindinių ES vertybių yra solidarumas – tiek tarp ES šalių, tiek su kitomis šalimis. ES stengiasi panaikinti skurdą, saugoti taiką ir teikia humanitarinę pagalbą. Didžiulis daugiau kaip 40 šalių veikiantis humanitarinės pagalbos ekspertų tinklas suteikia galimybę ES kai kuriems pasaulio labiausiai pažeidžiamiems žmonėms tiekti maistą, suteikti pastogę, medicininę pagalbą, pasirūpinti švietimu.
ES šalys kartu yra didžiausios pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėjos.
Jeigu Europoje arba kitur pasaulyje netikėtai įvyksta nelaimė, ES šalys gali suteikti pagalbą ir paramą naudodamosi koordinuoto atsako sistema, vadinama civilinės saugos mechanizmu. Nuo 2001 m. reaguojant į ekstremaliąsias situacijas šiuo mechanizmu pasinaudota daugiau kaip 420 kartų.
Daugiau apie ES vaidmenį pasaulyje:
apie prekybą.
Užduotis. Viktorina 2 skyriaus tema
Ar teisingas šis teiginys? ES veikia mūsų kasdienį gyvenimą tik kai keliaujame į užsienį.
Pagal kokią programą galite savanoriauti užsienyje jums rūpimoje srityje?
Ar teisingas šis teiginys? ES galite grąžinti internetu įsigytus produktus per vieną mėnesį nuo jų įsigijimo.
Kas yra „Natura 2000“?
Kaip ES saugo jūsų asmens duomenis, pavyzdžiui, duomenis apie jūsų vardą, pavardę, amžių, adresą?
Kelionė laiku į ES
Europos Sąjunga ne visada buvo tokia kaip dabar ir ne visada taip vadinosi. Ji buvo kuriama laipsniškai, o jos kūrėjus įkvėpusiais užmojais vadovaujamės ir šiandien. Štai keletas istorinių įvykių, paskatinusių įkurti ir laikui bėgant keisti ES.
1945
Europoje baigiasi Antrasis pasaulinis karas.
Žuvo daug žmonių, sugriauti ištisi Europos miestai. Žmonės pasiryžę siekti, kad toks niokojimas daugiau niekada nepasikartotų.
Šumano deklaracija.
Gegužės 9 d. Robert‘as Schumanas perskaito kalbą, kurioje pateikia naujos formos Europos politinio bendradarbiavimo planą. Pagrindinė jo idėja ta, kad Europos tautos turėtų drauge valdyti anglių ir plieno gamybą, kad nė viena šalis negalėtų slapta ginkluotis prieš kitas šalis.
Visas Šumano deklaracijos tekstas pateikiamas tinklalapyje.
1950
1951
Pasirašoma Paryžiaus sutartis, kuria įkuriama Europos anglių ir plieno bendrija. Sutartį pasirašė Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija, nusprendusios bendradarbiauti ir padėti prikelti Europą iš karo griuvėsių.
Pasirašomos Romos sutartys.
Šešioms šalims taip gerai sekasi bendradarbiauti, kad jos nusprendžia suvienyti jėgas kitose srityse. Sukuriama Europos ekonominė bendrija (EEB) (2) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas). Kartu su Europos anglių ir plieno bendrija jos sudaro sąjungą, kuri vadinama Europos Bendrijomis.
1957
1962
Nustatoma bendra žemės ūkio politika. Tai viena seniausių ES politikos sričių, pagal kurią remiami ūkininkai ir užtikrinama, kad Europoje būtų nuolat tiekiamas įperkamas, saugus ir kokybiškas maistas.
Nuo šešių iki devynių šalių. Prie Europos Bendrijų prisijungia Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė.
1973
1979
Įvyksta pirmieji tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą. Europos piliečiai galėjo pirmą kartą balsuoti už tuos, kas jiems atstovaus Europos Parlamente. Europos Parlamento rinkimai rengiami kas penkerius metus.
Prie Europos Bendrijų prisijungia Graikija, tapusi 10-ąja valstybe nare.
1981
1986
Prie Europos Bendrijų prisijungia Ispanija ir Portugalija, tad iš viso Bendrijas sudaro 12 narių.
Sukuriama programa „Erasmus“, skirta padėti Europos jaunimui studijuoti, mokytis ir savanoriauti užsienyje.
1987
1992
Pasirašoma Mastrichto sutartis. Sukuriama Europos Sąjunga. Sutartyje įtvirtinama Europos Sąjungos pilietybė ir nustatomos aiškios būsimo euro įvedimo taisyklės. Taip pat sustiprinama užsienio ir saugumo politika, padidinamas bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Šengeno susitarimu panaikinama pasienio kontrolė tarp 7 susitarimą pasirašiusių šalių (šiuo metu susitarimą yra pasirašiusios 27 šalys (žr. 2 skyrių).
1995
1995
Į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija. ES sudaro 15 valstybių narių.
Pasirašoma Nicos sutartis. Pagrindinis jos tikslas – pertvarkyti ES institucijas ir pasirengti didžiausiai plėtrai (3) ES istorijoje.
2001
2002
Euro banknotai ir monetos tampa oficialia 12 ES šalių valiuta (daugiau apie tai skaitykite 1 skyriuje).
Į ES įstoja 10 naujų šalių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija. Tiek daug šalių vienu metu į ES įstojo pirmą kartą.
2004
2007
Į ES įstoja Bulgarija ir Rumunija ir dabar ES sudaro 27 valstybės narės.
Pasirašoma Lisabonos sutartis. Joje įtvirtinama nauja ES struktūra, suteikianti ES svarbesnį vaidmenį pasaulyje, o piliečiams ir nacionalinėms vyriausybėms – svaresnį balsą.
2007
2012
ES už jos vaidmenį didžiąją dalį Europos žemyno paverčiant teritorija, kurioje ne vyksta karas, o klesti taika, skiriama Nobelio taikos premija. ES panaudoja premijos pinigus, kad padėtų vaikams, neturintiems galimybės augti taikoje.
Į ES įstoja Kroatija, tapusi 28-ąja valstybe nare.
2013
2017
Panaikinami tarptinklinio ryšio mokesčiai. ES gyventojai dabar gali skambinti, rašyti žinutes ir jungtis prie interneto mobiliaisiais telefonais iš bet kurios ES vietos be papildomų mokesčių.
„Brexit‘as“. Vadovaudamasi 2016 m. surengto referendumo rezultatais, Jungtinė Karalystė oficialiai išstoja iš ES.
2020
2020
„NextGenerationEU“. Per COVID-19 pandemiją daug įmonių prarado pajamas, žmonės neteko darbo. Pagal programą „NextGenerationEU“ ES šalims papildomai skirta 750 mlrd. siekiant padėti joms tvariai atkurti savo ekonomiką. Žr. https://europa.eu/!QUdRUF
Pradedama įgyvendinti nauja programa „Erasmus+“. Programos biudžetas yra beveik dukart didesnis negu anksčiau. Pagal šią programą 10 mln. įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojų galės įgyti įvairios patirties kitose šalyse (daugiau apie tai skaitykite 2 skyriuje).
2021
Kiekvienoje veiklos srityje ES vadovaujasi sutartimis, kurias po derybų, suderinus jų tekstą, pasirašė visos ES šalys. Tačiau tam, kad sutartis būtų pradėta vykdyti praktiškai, prireikia laiko, kartais kelerių metų. Būtent dėl to kartais matome dvi tos pačios sutarties datas: pasirašymo ir įsigaliojimo.
Daugiau apie ES sutartis.
AR NORĖTUMĖTE DAUGIAU SUŽINOTI, KAIP ES KEITĖSI BĖGANT METAMS?
Kviečiame interneto svetainėje „ES chronologija“ pakeliauti laiku ir peržvelgti svarbiausius istorijos momentus, pavertusius ES tokia, kokia ji yra dabar.
Kurti tokią ES, kokioje gyvename dabar, įkvėpė daugelio aiškią ateities viziją turinčių lyderių – tiek moterų, tiek vyrų – idėjos. Be jų energijos ir motyvacijos dabar mūsų gyvenimas nebūtų toks taikus ir stabilus, koks mums atrodo savaime suprantamas. Daugiau apie ES pradininkus žr.
Užduotis. Viktorina 3 skyriaus tema
Kokios šešios šalys yra ES steigėjos? Kaip vadinosi 1951 m. jų įsteigta bendrija?
Kuriais metais jūsų šalis įstojo į ES? Ar ji priklauso euro zonai? Ar ji priklauso Šengeno erdvei?
Kuri šalis įstojo į ES paskiausiai?
Kokia premija buvo įteikta ES 2012 m. ir už ką?
Kas yra ES pradininkai?
Kaip veikia ES?
Turbūt esate girdėję apie sprendimus, kuriuos priima „Briuselis“. Taip dažnai vadinama Europos Sąjunga, nes čia įsteigtos daugumos ES institucijų būstinės. Kokias būtent funkcijas jos atlieka ir kokio pobūdžio sprendimus priima? Koks vaidmuo Europos Sąjungoje tenka nacionalinėms vyriausybėms? Šiame skyriuje papasakosime, kaip ES veikia. Taip pat sužinosite, kaip galite pasiekti, kad jūsų balsas būtų išgirstas Europos lygmeniu.
Kas yra pagrindiniai ES veikėjai?
ES šalys aiškiai susitarė, kokias funkcijas Europos Sąjunga turėtų vykdyti ir ko neturėtų daryti – siekta užtikrinti, kad ES imtųsi veiksmų tik tada, kai tikslo geriau siekti ES, o ne nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu. Taisyklės yra įtvirtintos ES sutartyse, apie kurias jau skaitėte 3 skyriuje.
Pažvelkime į ES institucijas, kuriose susitinka, diskutuoja ir drauge teisės aktus priima svarbiausi visų ES šalių atstovai.
EUROPOS PARLAMENTAS
Tai – ES piliečių balsas.
Kur Europos Parlamentas įsikūręs?
Strasbūre (Prancūzijoje), Briuselyje (Belgijoje) ir Liuksemburge (Liuksemburge).
Kas dirba Europos Parlamente?
- 705 Europos Parlamento (EP) nariai. EP narių frakcijos sudaromos ne pagal narių pilietybę. Frakcijos sudaromos iš įvairų šalių atstovų pagal politinių pažiūrų panašumą.
- EP nariai atstovauja ES šalių piliečiams.
- ES piliečiai juos tiesiogiai renka kas penkerius metus. Tai, kiek narių renkama iš kiekvienos šalies, priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus.
Kas yra Europos Parlamento pirmininkas / pirmininkė?
Roberta Metsola, išrinkta EP narių.
Ką Europos Parlamentas veikia?
- Europos Parlamentas kartu su Europos Sąjungos Taryba svarsto ir priima ES teisės aktus.
- Jis kartu su Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl ES biudžeto.
- Jis stebi, ar tinkamai naudojamos ES lėšos, ir prižiūri kitas ES institucijas, ypač Europos Komisiją. Jis renka Europos Komisijos pirmininką (-ę) ir turi teisę patvirtinti arba paleisti visą Europos Komisiją.
Daugiau apie Europos Parlamentą.
EUROPOS VADOVŲ TARYBA
Tai aukščiausias ES šalių politinio bendradarbiavimo lygmuo.
Kur Europos Vadovų Taryba įsikūrusi? Briuselyje (Belgijoje).
Kas dirba Europos Vadovų Taryboje?
Visų ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai, kuriems pirmininkauja pirmininkas (-ė).
Kas yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas /pirmininkė?
Charles‘is Michelis, paskirtas nacionalinių (ES šalių valstybių arba vyriausybių) vadovų.
Ką Europos Vadovų Taryba veikia?
Europos Vadovų Taryba nustato pagrindinius ES prioritetus ir bendrą politikos kryptį, tačiau teisės aktų nepriima. Tai – Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos darbas. Jos posėdžiai vadinami aukščiausiojo lygio susitikimais ir vyksta Briuselyje bent keturis kartus per metus.
Daugiau apie Europos Vadovų Tarybą.
Taip pat kviečiame pažiūrėti šį trumpą dokumentinį filmuką, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie Tarybą:
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
Europos Sąjungos Taryba, dar vadinama Taryba arba Ministrų Taryba, atstovauja ES šalių vyriausybėms.
Kur Europos Sąjungos Taryba įsikūrusi? Briuselyje (Belgijoje).
Kas dirba Europos Sąjungos Taryboje?
- Visų ES valstybių ministrai. Jie atstovauja savo šalies interesams Europos Sąjungoje.
- Nuo diskusijos temos priklauso tai, kuris vyriausybės ministras turi joje dalyvauti. Jeigu posėdis šaukiamas dėl taršos, jame dalyvauja visų ES šalių aplinkos ministrai, o jei posėdžio tema yra žemės ūkis – už žemės ūkį atsakingi ministrai, ir t.
Kaip pirmininkaujama Tarybai?
ES šalys posėdžiams pirmininkauja paeiliui. Kiekviena šalis pirmininkauja Tarybai po 6 mėnesius.
Pažiūrėkite, kuri šalis pirmininkauja Tarybai šiuo metu: https://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/presidency-council-eu/
Ką Europos Sąjungos Taryba veikia?
- Europos Sąjungos Taryba kartu su Europos Parlamentu svarsto ir priima ES teisės aktus.
- Ji kartu su Europos Parlamentu priima sprendimą dėl ES biudžeto.
- Ji nustato ir įgyvendina ES užsienio ir saugumo politiką. Pavyzdžiui, ji priima sprendimus dėl tarptautinių susitarimų ir dėl ES plėtros.
Daugiau apie Europos Sąjungos Tarybą.
Vienus sprendimus Taryba gali priimti balsų dauguma, kitiems turi pritarti visos šalys. Kai priimami svarbūs sprendimai, pavyzdžiui, dėl naujos šalies priėmimo į ES, tam turi pritarti visų ES šalių ministrai.
Daugiau apie balsavimo Taryboje taisykles žr.
https://www.consilium.europa.eu/lt/council-eu/voting-system/
EUROPOS KOMISIJA
Gina bendrus ES interesus.
Kur įsikūrusi Europos Komisija? Briuselyje (Belgijoje).
Kas dirba Europos Komisijoje?
- Komisijos pirmininkas (-ė) ir 26 Komisijos nariai.
Daugiau apie dabartinius Komisijos narius.
- Kiekviena ES šalis paskiria po vieną Komisijos narį, kurį turi patvirtinti Europos Parlamentas. Komisijos narys atstovauja ne savo šalies pozicijai, bet rūpinasi bendrais ES interesais. Kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už tam tikrą ES veiklos sritį.
Kas yra Europos Komisijos pirmininkas / pirmininkė?
Ursula von der Leyen – ją paskyrė nacionaliniai (ES valstybių arba vyriausybių) vadovai, o patvirtino Europos Parlamentas.
Ką Europos Komisija veikia?
- Europos Komisija planuoja, rengia ir siūlo naujus ES teisės aktus, įskaitant dėl ES biudžeto.
- Ji valdo ir praktiškai įgyvendina ES politiką ir vykdo biudžetą.
- Ji užtikrina, kad ES šalys laikytųsi Europos Sąjungos teisės.
- Ji kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (4) atstovauja ES visame pasaulyje.
Komisijos būstinė yra Briuselyje, tačiau jos atstovybės veikia visose ES šalyse. ES turi delegacijų įvairiose pasaulio šalyje, kurios veikia panašiai kaip ES ambasados. Daugiau informacijos apie ES biurus įvairiose pasaulio šalyse galite rasti 6 skyriuje.
Daugiau apie Europos Komisiją.
Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija dažnai kartu vadinamos ES institucijų trikampiu – nors šios institucijos atlieka skirtingas funkcijas, jų funkcijos yra susijusios tarpusavyje.
Toliau pateikta diagrama padės geriau suprasti, kaip ši sistema veikia.
Europos Vadovų Taryba – valstybių arba vyriausybių vadovai – nustato ES prioritetus.
Pagal juos Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus.
Europos Parlamentas kartu su Ministrų Taryba peržiūri, keičia, priima arba atmeta pasiūlymus. Institucijoms pasiekus susitarimą, pasiūlymai patvirtinami ir tampa teisės aktais.
Europos Komisija užtikrina, kad visos ES šalys laikytųsi naujų ES teisės aktų. Jeigu nesilaiko, ji gali imtis prieš jas veiksmų.
Europos Vadovų Taryba => nustato ES prioritetus. Europos Komisija => siūlo naujus teisės aktus => vykdo biudžetą => užtikrina, kad ES šalys laikytųsi ES teisės aktų. Europos Parlamentas => priima teisės aktus ir biudžetą. Ministrų Taryba => priima teisės aktus ir biudžetą. Peržiūri pasiūlytus teisės aktus ir juos iš dalies keičia, priima arba atmeta. Kai pasiekiamas susitarimas => naujas teisės aktas!
EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas užtikrina, kad ES teisės aktų būtų laikomasi ir kad jie būtų tinkamai taikomi kiekvienoje ES šalyje. Jeigu šalis teisės aktą taiko netinkamai, Europos Komisija gali jai pateikti oficialų perspėjimą. Jeigu šalis taisyklių nesilaiko, Komisija gali jai iškelti bylą Teisingumo Teisme. Teisingumo Teismas yra įsikūręs Liuksemburge ir jį sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies.
Daugiau apie kitas ES institucijas ir įstaigas, apie kurias turbūt esate girdėję.
Ne kiekvienas ES institucijose dirbantis asmuo yra politikas. ES institucijose taip pat dirba teisininkai, vertėjai raštu ir žodžiu ir kiti ekspertai. Jeigu tokio pobūdžio darbas domina ir jus, pirmiausia galite vienoje iš institucijų atlikti stažuotę.
Daugiau apie stažuotes.
Daugumoje ES institucijų galite apsilankyti! Daugelis jų rengia mokykloms ir jaunimui skirtus vizitus. Jose galima apsilankyti ir virtualiai!
Daugiau žr.
Kokios naudos gauna piliečiai, vyriausybės iš to, kad jiems atstovaujama ES, ir kuo tai svarbu bendriems Europos interesams? Kokie yra to trūkumai? Kai perskaitėte šį skyrių, kaip manote, ar tikslu sakyti, kad kokį nors sprendimą priėmė „Briuselis“?
Jūsų balsas svarbus!
Siekdama užtikrinti, kad jūsų balsas būtų išgirstas, ES sukūrė Vaikų dalyvavimo platformą. Tai saugi vieta, kurioje su sprendimus priimančiais asmenimis galite pasidalyti tuo, ką manote apie svarbius klausimus. Galite susisiekti su kitais vaikais, bendrauti, diskutuoti ir sužinoti apie savo teises. Taip pat galite sužinoti apie įstatymus ir politiką vaikams suprantama kalba ir susisiekti su organizacijomis, kurios yra netoli jūsų gyvenamosios vietos!
Sužinokite daugiau adresu https://europa.eu/!4RFrMQ
Sužinojote, kaip ES šalys priima sprendimus ES institucijose dėl bendrų teisės aktų. Šis procesas būtų neišsamus be jūsų balso! Būdami ES piliečiais ir sulaukę amžiaus, nuo kada galite balsuoti (daugumoje ES šalių – 18 m., Graikijoje – 17 m., Austrijoje ir Maltoje – 16 m.), savo nuomonę apie ES politiką galite reikšti įvairiais būdais. Belgija ir Vokietija balsavimo būsimuose Europos Parlamento rinkimuose teisės amžių sumažino iki 16 metų.
Pirmiausia galite balsuoti savo šalies bendruose rinkimuose. Kaip paaiškinta šiame skyriuje, išrinkta vyriausybė atstovaus jūsų šaliai Europos Sąjungos Taryboje, kuriai tenka svarbus vaidmuo priimant sprendimus dėl ES teisės aktų.
Europos Parlamento nariai renkami kas 5 metus, o kai kurie iš jūsų jau galėsite balsuoti kituose 2024 m. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, todėl svarbu žinoti, kas vyksta Europos Parlamente:
https://www.europarl.europa.eu/portal/lt.
Išrinkti EP nariai atstovauja žmonėms ir kartu su Taryba priima sprendimus dėl ES teisės aktų, kurie daro poveikį daugeliui mūsų gyvenimo aspektų, kaip antai:
– kokius pesticidus saugu naudoti ES auginamiems maisto produktams;
– kiek mokate už skambučius mobiliuoju telefonu, kai vykstate į kitą ES šalį;
– vaikų žaislų saugumo užtikrinimas;
– oro, kuriuo kvėpuojame, ir vandens, kurį geriame ir kuriame maudomės, valymas;
– palankesnių sąlygų studijuoti kitos ES šalies universitete sudarymas.
Kaip mums atstovauja Europos Parlamento nariai? Šiame vaizdo siužete sužinosite, kaip mūsų išrinkti Europos Parlamento nariai gina mūsų interesus:
https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/be-heard/elections
Savo nuomonę galite pareikšti dalyvaudami viešose konsultacijose internetu. Prieš teikdama pasiūlymus dėl naujų ES teisės aktų Komisija per tokias konsultacijas stengiasi sužinoti piliečių ir suinteresuotųjų subjektų nuomones.
Apie naujausias viešas konsultacijas galima sužinoti svetainėje
https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say_lt
Galite paskelbti Europos piliečių iniciatyvą arba tokioje iniciatyvoje dalyvauti. Galite pakviesti Europos Komisiją pasiūlyti teisės aktą jums rūpima tema. Tačiau tam, kad iniciatyva būtų svarstoma, reikia, kad ją palaikytų ir pasirašytų 1 mln. žmonių iš ES šalių.
Daugiau apie naujausias Europos piliečių iniciatyvas žr.
Šiame vaizdo įraše paaiškinama, kaip paskelbti piliečių iniciatyvą:
https://audiovisual.ec.europa.eu/lt/video/I-158444
Pirmoji ES piliečių iniciatyva „Right2Water“ paremta 1,6 mln. parašų. Atsižvelgdama į ją Komisija pateikė pasiūlymą pagerinti visos Europos žmonių naudojamo vandens kokybę. 2021 m. pagal pasiūlymą priimtas naujas ES teisės aktas.
Galite dalytis savo nuomone jums svarbiais klausimais dalyvaudami ES jaunimo dialogo: https://europa.eu/youth/eu-youth-dialogue_lt renginiuose arba Europos jaunimo forume. Tai vieši debatai su ES sprendimus priimančiais asmenimis, pavyzdžiui, EP nariais ir nacionaliniais, regioniniais bei vietos politikais. Daugiau informacijos apie Europos jaunimo portalą: https://europa.eu/youth/home_lt
Į kokius dalykus, jūsų nuomone, ES sprendimus priimantys asmenys turėtų sutelkti dėmesį? Jeigu ES sprendimus priimantys asmenys galėtų išgirsti jūsų balsą, kokį (-ius) klausimą (-us) jiems iškeltumėte?
Užduotis. Viktorina 4 skyriaus tema
Ką reiškia trumpinys „EP narys“ ir kam jis atstovauja? Kiek yra EP narių?
Kuo skiriasi Europos Vadovų Taryba ir Europos Sąjungos Taryba?
Jeigu jūsų šalies švietimo ministras vyksta į ES posėdį, kurioje institucijoje vyksta posėdis?
Ar teisingas šis teiginys? Europos Komisija priima ES teisės aktus.
Kiek mažiausiai ES piliečių turi paremti Europos piliečių iniciatyvą?
Dėkojame, kad drauge su mumis keliavote po ES ir stebėjote, kaip kito mūsų žemynas: kaip po visa griaunančio karo prasidėjo puikių galimybių atvėręs bendradarbiavimas.
ES istorija dar nesibaigė. Žemynui tenka spręsti naujus uždavinius: kovoti su klimato kaita, šalinti COVID-19 pandemijos padarinius, spręsti įtampos tarp regionų klausimus ir įgyvendinti skaitmeninę pertvarką. Tai tik keletas spręstinų uždavinių. Dar reikia daug nuveikti, kad Europa ir toliau galėtų užtikrinti savo žmonėms taiką ir klestėjimą.
Dabar, kai tiek sužinojote apie ES, jau galite patys tapti jos istorijos autoriais.
Kokius didelius uždavinius ateityje teks spręsti jūsų šaliai ir ES? Įkvėpimo galite ieškoti 2 skyriuje arba panaršyti naujienų skiltis. Kokiems uždaviniams ES turėtų skirti daugiausiai dėmesio ir kodėl?
Kai nuspręsite, koks yra svarbiausias ateities uždavinys, pamąstykite, ką ES gali padaryti, kad jį išspręstų. Jeigu diskutuojate klasėje, palyginkite savo idėjas su klasės draugų mintimis.
Kokie uždaviniai paminėti dažniausiai? Ar visi sutariate dėl trijų priemonių, kurių ES turėtų imtis, kad išspręstų tuos uždavinius?
Užduočių atsakymai
Skyrius 1
Suraskite ES valstybes ir jų sostines
1 – Airija: Dublinas; 2 – Austrija: Viena; 3 – Belgija: Briuselis; 4 – Bulgarija: Sofija; 5 – Čekija: Praha; 6 – Danija: Kopenhaga; 7 – Estija: Talinas; 8 – Graikija: Atėnai; 9 – Ispanija: Madridas; 10 – Italija: Roma; 11 – Kipras: Nikosija; 12 – Kroatija: Zagrebas; 13 – Latvija: Ryga; 14 – Lenkija: Varšuva; 15 – Lietuva: Vilnius; 16 – Liuksemburgas: Liuksemburgas; 17 – Malta: Valeta; 18 – Nyderlandai: Amsterdamas; 19 – Portugalija: Lisabona; 20 – Prancūzija: Paryžius; 21 – Rumunija: Bukareštas; 22 – Slovakija: Bratislava; 23 – Slovėnija: Liubliana; 24 – Suomija: Helsinkis; 25 – Švedija: Stokholmas; 26 – Vengrija: Budapeštas; 27 – Vokietija: Berlynas.
Atspėkite, iš kokių šalių yra šios monetos
1 – Italija; 2 – Ispanija; 3 – Liuksemburgas; 4 – Estija; 5 – Malta; 6 – Austrija; 7 – Suomija; 8 – Graikija; 9 – Slovėnija; 10 – Vokietija.
1. © Ministero dell'Economia e delle Finanze, Italia – 2. © Ministerio de Asuntos Económicos y Transformación Digital, España – 3. © Banque Centrale du Luxembourg – 4. © Eesti Pank – 5. © Bank Centrali ta' Malta – 6. © Münze Österreich AG – 7. © Valtiovarainministeriö – Finansministeriet, Suomi – 8. © Hellenic Republic Ministry of Finance - Υπουργείο Οικονομικών της Ελληνικής Δημοκρατίας – 9. © Ministrstvo za Finance, Slovenija – 10. © Bundesverwaltungsamt, Deutschland
Susiekite šias garsias vietas su ES šalimis
1 – Atomiumas • Belgija; 2 – Rilos vienuolynas • Bulgarija; 3 – Karolio tiltas • Čekija; 4 – Naujasis uostas • Danija; 5 – Brandenburgo vartai • Vokietija; 6 – Tompėjos pilis ir Ilgojo Hermano (Pikk Hermann) bokštas • Estija; 7 – Šv. Patriko katedra • Airija; 8 – Atėnų akropolis • Graikija; 9 – „Sagrada Familia“ • Ispanija; 10 – Eifelio bokštas • Prancūzija; 11 – „Banski dvori“, Kroatijos vyriausybės rūmai • Kroatija; 12 – Pizos bokštas • Italija; 13 – Kirenijos pilis • Kipras; 14 – Turaidos pilis • Latvija; 15 – Gedimino pilies bokštas • Lietuva; 16 – Didžiojo kunigaikščio rūmai • Liuksemburgas; 17 – Vengrijos Parlamento rūmai • Vengrija; 18 – Šv. Jono katedra • Malta; 19 – Malūnai • Nyderlandai; 20 – Šėnbruno rūmai • Austrija; 21 – Vavelio pilis • Lenkija; 22 – Beleno bokštas • Portugalija; 23 – Brano pilis • Rumunija; 24 – Bledo ežeras • Slovėnija; 25 – Bratislavos pilis • Slovakija; 26 – Helsinkio katedra • Suomija; 27 – „Avicii Arena“(Globen) • Švedija.
Viktorina 1 skyriaus tema
ES šalis vienija tos pačios vertybės, simboliai ir tikslai, kai kurios valstybės naudoja tą pačią valiutą – eurą.
ES sudaro 27 šalys. 20 iš jų yra įsivedusios eurą. Taigi euro dar nėra įsivedusios septynios šalys.
ES yra 24 oficialiosios kalbos.
Ant ES vėliavos pavaizduotos žvaigždutės simbolizuoja vienybę ir darną.
Žmogaus teisės – tai kiekvienam žmogui nuo gimimo priklausančios teisės. Jų sąsaja su ES dvejopa: žmogaus teisės yra viena iš ES bendrų vertybių ir jos yra saugomos pagal ES pagrindinių teisių chartiją.
Skyrius 2
Ar atpažįstate šį ženklinimą? Ką jis reiškia?
CE ženklas reiškia, kad produktas atitinka ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Juo privalo būti paženklinti visi produktai, kuriais prekiaujama ES, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje produktas pagamintas.
ES ekologiniu ženklu leidžiama ženklinti produktus, kurie atitinka aplinkos apsaugos standartus, visais gyvavimo ciklo etapais: nuo žaliavų išgavimo iki gamybos, platinimo ir šalinimo. Šiuo metu ES ekologiniu ženklu yra ženklinama 75 000 ES rinkoje parduodamų produktų.
ES ekologinės gamybos logotipas reiškia, kad produktas yra ekologiškas ir pagamintas ES. Logotipu galima ženklinti tik produktus, kuriuose bent 95 proc. sudedamųjų dalių yra ekologiškos, o likusieji 5 proc. atitinka griežtas sąlygas.
ES energijos vartojimo efektyvumo etiketė parodo prietaiso reitingą skalėje nuo A iki G (arba nuo A+++ iki D, priklausomai nuo prietaiso). Spalvos kodas yra susietas su raide: žalia spalva žymimi efektyviausiai, o raudona – mažiausiai efektyviai energiją vartojantys prietaisai.
Pagal ES geografinių nuorodų sistemą saugomi produktų, kilusių iš tam tikrų ES regionų ir pasižyminčių specifinėmis savybėmis arba turinčių gerą vardą, pavadinimai.
Daugiau žr. https://europa.eu/!BUfbuJ
Kokius klausimus turėtumėte sau užduoti prieš dalydamiesi turiniu socialiniame tinkle?
Ar šaltinis patikimas – ar naujienas paskelbė gerai žinoma naujienų organizacija?
Ar galite surasti duomenų apie autorių ir ankstesnių leidinių?
Ar istorija įtikinama ir ar ją patvirtina kiti patikimi šaltiniai?
Ar pavadinimu ir turiniu yra bandoma jus įbauginti ir (arba) sukelti jūsų pyktį?
Viktorina 2 skyriaus tema
Neteisingas teiginys. ES jūsų gyvenimą veikia daugeliu įvairių būdų, nuo daugybės jos finansuojamų projektų (pavyzdžiui, skirtų jūsų gyvenamosios vietos transporto jungtims arba oro, kuriuo kvėpuojate, kokybei pagerinti) iki priimamų teisės aktų, kuriais saugomos internetu apsiperkančių vartotojų teisės!
Programa, pagal kurią galite savanoriauti užsienyje rūpimoje srityje, vadinama Europos solidarumo korpusu.
Neteisingas teiginys. Jeigu apsigalvojote, internetu įsigytą produktą galite grąžinti per 2 savaites.
„Natura 2000“ yra ES saugomų teritorijų tinklas.
Pagal ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) jūsų asmens duomenys – vardas, pavardė adresas, amžius ir kt. – yra saugomi. Šios informacijos negalima naudoti be jūsų leidimo, taip pat negalima naudoti tikslams, kuriais jūs jos naudoti neleidote.
Skyrius 3
Viktorina 3 skyriaus tema
Šešios ES šalys steigėjos yra Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. 1951 m. jų įsteigta bendrija vadinosi Europos anglių ir plieno bendrija.
Pažiūrėkite 1–3 skyrių žemėlapius ir informaciją ir suraskite teisingame atsakyme nurodytas šalis.
Paskiausiai, 2013 m., į ES įstojo Kroatija.
Už vaidmenį didžiąją dalį Europos žemyno paverčiant teritorija, kurioje ne vyksta karas, o klesti taika, 2012 m. ES skirta Nobelio taikos premija.
ES pradininkai – ateities viziją turėję žmonės, padėję sukurti tokią ES, kokia ji yra dabar.
Skyrius 4
Viktorina 4 skyriaus tema
EP narys – tai Europos Parlamento narys. EP nariai atstovauja ES piliečiams. Iš viso yra 705 EP nariai.
Europos Vadovų Taryboje ES valstybių ir vyriausybių vadovai priima sprendimus dėl ES politikos prioritetų ir pagrindinių ES ateities tikslų. Europos Sąjungos Taryboje nacionalinių vyriausybių ministrai svarsto ir tvirtina ES teisės aktus tam tikromis temomis.
Jeigu jūsų šalies švietimo ministras vyksta į ES posėdį, vadinasi, posėdis vyksta Europos Sąjungos Taryboje.
Neteisingas teiginys. Europos Komisija siūlo teisės aktus remdamasi bendrais Europos Vadovų Tarybos nustatytais tikslais. Teisės aktus priima Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba.
Europos piliečių iniciatyvą turi paremti ne mažiau kaip 1 mln. ES piliečių iš bent septynių ES šalių, nes būtent tiek parašų reikia tam, kad Komisija galėtų svarstyti tokią iniciatyvą.
Daugiau informacijos apie ES
Tikimės, kad perskaitę šį leidinį daugiau sužinojote apie ES, kaip ji dirba ir ką ji reiškia jūsų kasdieniame gyvenime. Jeigu norite sužinoti daugiau, siūlome keletą papildomų šaltinių.
ES internete
„MOKYMOSI KAMPELIS“
ES tarpinstitucinė interneto svetainė, skirta 5–18 m. vaikams ir jaunuoliams bei jų mokytojams ir tėvams. Čia skelbiami žaidimai, vaizdo įrašai ir pateikiama daug kitos mokomosios medžiagos visomis ES oficialiosiomis kalbomis.
https://europa.eu/learning-corner/home_lt
„EUROPA“
Oficiali ES interneto svetainė, kurioje rasite informacijos apie ES politiką, nuorodų į ES institucijų interneto svetaines ir pan.
https://europa.eu/european-union/index_lt
EUROPOS JAUNIMO PORTALAS
Informacija apie jaunimo galimybes Europoje ir už jos ribų, darbą, švietimą, keliones ir pan.
https://europa.eu/youth/home_lt
„JŪSŲ EUROPA“
Interneto svetainė, kurioje ES gyventojams pateikiama praktinės informacijos įvairiomis temomis.
https://europa.eu/youreurope/citizens/index_lt.htm
„ES LEIDINIAI“
Interneto svetainė, kurioje skelbiami spausdintiniai, PDF formato leidiniai ir elektroninės knygos apie ES.
https://op.europa.eu/lt/web/general-publications/publications
Informacija apie ES asmeniškai
Visoje Europoje veikia keli šimtai vietinių ES informacijos centrų. Artimiausio centro adresą galima rasti svetainėje:
https://europa.eu/european-union/contact_lt
Apie ES telefonu arba el. paštu
EUROPE DIRECT
Tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:
iš bet kurios ES šalies ir bet kuria oficialiąja ES kalba nemokamu numeriu (5):
00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt
Informacijos apie ES kiekvienoje ES šalyje jums gali suteikti:
Europos Komisijos atstovybės
https://commission.europa.eu/about-european-commission/contact/representations-member-states_lt
Europos Parlamento ryšių biurai
https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/stay-informed/liaison-offices-in-your-country
Informacijos apie ES kitose pasaulio šalyse jums gali suteikti:
Europos Sąjungos delegacijos
https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/area/geo_lt
Sekite Europos Komisiją socialiniuose tinkluose
@europeancommission
European Commission
@EU_Commission
EU Spotify-----------------------------
1 Sutartis – svarbus dvi arba daugiau šalių saistantis dokumentas.
ES buvo ilgainiui kuriama vadovaujantis ES sutartimis. Jos ES darbą apibrėžia ir dabar.
2 Viena iš pagrindinių EEB kūrimo idėjų buvo sukurti bendrą rinką ir taip sudaryti geresnes sąlygas verslui.
3 Plėtra – procesas, kai prie ES prisijungia viena šalis ar šalių grupė.
4 Europos išorės veiksmų tarnyba atsakinga už užsienio ir saugumo politiką, o Komisija sprendžia prekybos, humanitarinės pagalbos, tarptautinių susitarimų su kitomis šalimis arba organizacijomis (pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos) klausimus.
5 Skambinti Europe Direct nemokama telefono linija galite tik būdami ES.
Knygelę „Pažinkime Europą!“ rasite čia:
https://europa.eu/learning-corner/home_lt
https://op.europa.eu/lt/publications
Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Dokumentų rengimo ir tikslinės komunikacijos skyrius
1049 Briuselis
BELGIJA
Rankraštis atnaujintas 2023 m. balandžio mėn.
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023
| ISBN 978-92-76-60361-0 | doi:10.2775/6631 | NA-03-22-253-LT-C | ||||
| ISBN 978-92-76-60378-8 | doi:10.2775/966647 | NA-03-22-253-LT-N | ||||
| HTML | ISBN 978-92-76-99421-3 | doi:10.2775/985520 | NA-03-22-253-LT-Q |
© Europos Sąjunga, 2023
Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).
Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.
Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti tiesioginį atitinkamų teisių turėtojų leidimą.
Iliustracijos: © Thomas d’Addario
Visi vaizdai © Europos Sąjunga, jei nenurodyta kitaip.