ES kosmoso programos GALILEO ir „Copernicus“. Paslaugos jau teikiamos, bet jų naudojimui reikia didesnio paskatinimo

Santrauka

Pasaulinė palydovinės navigacijos sistema GALILEO ir Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ – tai ES kosmoso politikos pavyzdinės iniciatyvos. Jomis teikiamos tikslesnės navigacijos ir laiko nustatymo paslaugos, siunčiami vertingi duomenys apie Žemę ir sudaromos galimybės stebėti aplinką, žemės plotą ir vandenynus. Programoms įgyvendinti reikia didelių ilgalaikių ES biudžeto išlaidų – iki 2020 m. pabaigos jos sudarė apie 18 milijardų eurų.

2016 m. Europos kosmoso strategijoje Komisija įsipareigojo geriau išnaudoti ES kosmoso programų potencialą ir kuo labiau padidinti jų naudą visuomenei ir ES ekonomikai. Ji parengė ir finansavo specialius veiksmus, kuriais skatinama naudotis kosmoso paslaugomis, duomenimis ir prietaikomis, ir įsipareigojo užtikrinti, kad ES teisės aktais būtų remiamas naudojimasis kosmoso paslaugomis, jei tai pagrįsta ir naudinga.

Audito metu įvertinome priemones, kurių Komisija ėmėsi nuo 2014 m., siekdama skatinti naudotis paslaugomis, teikiamomis pagal ES kosmoso programas GALILEO ir „Copernicus“, kad būtų pasiekta tikėtina nauda ekonomikai ir visuomenei. Tikrinome, ar Komisija a) parengė išsamią ir į ateitį orientuotą strategiją, skirtą, be kita ko, visus susijusius subjektus skatinti naudotis paslaugomis, b) įdiegė patikimas sistemas, skirtas įvertinti šių paslaugų naudą ir stebėti, kaip įgyvendinami strateginiai programų tikslai, c) finansavo veiksmus, kuriais veiksmingai prisidėta prie išmatuojamo paslaugų panaudojimo, ir d) ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų sukurtas reguliavimo pagrindas, kuriuo būtų remiamas naudojimasis kosmoso paslaugomis.

Šiuo auditu siekėme įvertinti priemonių, kurių Komisija ėmėsi siekdama skatinti naudotis kosmoso paslaugomis, veiksmingumą. Tikimės, kad mūsų audito rezultatai ir rekomendacijos duos papildomos naudos, nes padės Komisijai naujosios 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu veiksmingai skatinti naudojimąsi ES kosmoso paslaugomis ir geriau stebėti, kaip siekiama programų tikslų.

Darome bendrą išvadą, kad ES kosmoso programos GALILEO ir „Copernicus“ teikia vertingas paslaugas ir duomenis, kuriuos Komisija įvairiais būdais skatino naudoti, tačiau ji nepakankamai išnaudojo visą programų potencialą ir nepakankamai pasinaudojo didelėmis investicijomis, skirtomis tikėtinai naudai pasiekti.

Pagal GALILEO jau teikiamos tikslesnės navigacijos paslaugos, o programos „Copernicus“ duomenys yra naudingi vykdant kai kurių ES politikos sričių stebėseną, tačiau Komisija kol kas neturi išsamios strategijos, kaip skatinti panaudoti ES kosmoso programas, kad jų paslaugos pasiektų visus susijusius veikėjus ir subjektus ES ir valstybių narių lygmeniu. Be to, Komisijos naudojimosi rėmimo metodai tik iš dalies susiję su konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, aktualiais ir per nustatytą laiką įvykdytinais strateginiais tikslais, kuriais būtų aiškiai paaiškinta, ką reikėtų pasiekti.

Komisija nenustatė principų, pagal kuriuos būtų sprendžiama paslaugų rinkų susiskaidymo problema, ir gavo labai mažai informacijos apie itin skirtingas valstybių narių strategijas ir metodus, susijusius su tuo, kaip jų administracijos turėtų naudotis tokiomis paslaugomis ir skatinti naudojimąsi jomis.

ES mastu nėra visuotinai pripažinto konceptualaus statistinio pagrindo, pagal kurį būtų vertinama kosmoso paslaugų nauda; be to, Komisijos vertinimuose nustatyta trūkumų, susijusių su metodika ir aprėptimi. Dėl to sunku patikimai įvertinti programų naudą. Naudoti pagrindiniai veiksmingumo rodikliai rodo tik pagrindinę informaciją, bet jais nevertinama, ar buvo pasiekti pagrindiniai programų tikslai.

Komisijos veiksmais siekiama remti naujų navigacijos technologijų plėtojimą, prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir naudojimąsi jais, taip pat didinti informuotumą apie programas ir jų įsisavinimą rinkoje. Tačiau keleto veiksmų tikslai ir poveikis nebuvo aiškūs, o sinergijos potencialas dar neišnaudojamas. Be to, dar nėra galimybių pasinaudoti pagrindinėmis GALILEO funkcijomis, o tai gali trukdyti šiai programai užimti tokių paslaugų rinkos dalį.

Nors Komisija priėmė kelių eismo saugumo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugų reglamentus, kuriais siekiama palengvinti naudojimąsi GALILEO paslaugomis, kitose srityse ar rinkos segmentuose veiksmų vis dar nedaug. Taip pat neatlikta išsami analizė, kad būtų galima nustatyti sritis, kuriose ES teisės aktais būtų galima geriau skatinti naudotis programa „Copernicus“. Be to, Komisija ir valstybės narės neturi sistemingos apibendrintos informacijos apie reguliavimo ar administracines kliūtis, kurios gali trukdyti naudotis kosmoso paslaugomis.

Kad būtų geriau išnaudotas ES kosmoso programų potencialas, Komisija turėtų:

1. parengti išsamią naudojimosi ES kosmoso paslaugomis rėmimo strategiją;
2. parengti konceptualų ES kosmoso programų naudos vertinimo pagrindą ir patobulinti veiksmingumo vertinimą;
3. užtikrinti visapusišką GALILEO išbaigtumą ir tikslingesnius veiksmus, susijusius su naudojimusi ES kosmoso paslaugomis, ir
4. taikyti reguliavimo pagrindą, kuriuo būtų labiau remiamas naudojimasis ES kosmoso paslaugomis.

Įvadas

ES kosmoso programos

Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje Europos Sąjunga ėmė dalyvauti kosmoso programų plėtojimo veikloje. Pirminė šios iniciatyvos priežastis – teikti palydovinę radijo navigacijos paramą transeuropiniams transporto tinklams. Be to, atsirado poreikis turėti pasaulinę palydovinę Žemės stebėjimo sistemą, kuri teiktų informaciją apie aplinką, padėtų suprasti ir sušvelninti klimato kaitos poveikį ir užtikrinti civilinę saugą.

Šiuo metu ES turi tris pavyzdines kosmoso programas:

• GALILEO – tai civilinė pasaulinė palydovinės navigacijos sistema (GNSS). Programa pradėta įgyvendinti 1999 m., o jos tikslas – teikti labai tikslius navigacijos ir laiko signalus, nepriklausomai nuo kitų esamų sistemų. Šiuo metu orbitoje yra 26 palydovai. Nuo 2016 m. GALILEO teikia pradines paslaugas: atvirojo signalo paslaugą didelės apimties palydovinės radijo navigacijos prietaikoms, pavyzdžiui, variklinių transporto priemonių navigacijos ar mobiliojo ryšio telefono paslaugoms, paslaugą valstybinėms institucijoms, skirtą valdžios sektoriaus naudotojams saugumo ir gynybos srityje, ir paieškos ir gelbėjimo paslaugą, kuri padeda greičiau surasti ir išgelbėti žmones ekstremaliosiose situacijose. Planuojama, kad ateinančiais metais bus galima naudotis daugiau paslaugų; jau rengiama antrosios kartos GALILEO su naujomis funkcijomis, o pirmieji palydovai turėtų būti paleisti nuo 2024 m.
• EGNOS – Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema, kuria nuo 2009 m. teikiamos navigacijos paslaugos aviacijos, jūrų ir sausumos naudotojams, didinant Amerikos pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) duomenų tikslumą. EGNOS sudaro trys geostacionarūs palydovai ir 40 antžeminių stočių¹.
• Programos „Copernicus“ tikslas – teikti tikslią ir patikimą Žemės stebėjimo informaciją aplinkos, žemės ūkio, klimato, saugumo, jūrų priežiūros ir kitose ES politikos srityse. Tai didžiausia pasaulyje tokio pobūdžio programa ir ES indėlis į Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS)². Programa „Copernicus“ pradėjo veikti 2014 m., paleidus pirmąjį palydovą. Šiuo metu orbitoje yra aštuoni palydovai („Sentinel“), o ateityje bus paleista papildomų palydovų „Sentinel“.

ES palydovinių sistemų diegimas ir eksploatavimas susiję su didelėmis ilgalaikėmis ES biudžeto išlaidomis. Nuo programų įgyvendinimo pradžios iki 2020 m. pabaigos visos ES išlaidos sudarė daugiau kaip 18 milijardų eurų. GALILEO ir EGNOS yra visiškai finansuojamos ES biudžeto lėšomis³. Programai „Copernicus“ finansuoti skiriama maždaug du trečdaliai iš ES biudžeto, o likusią išlaidų dalį padengia Europos kosmoso agentūra (EKA) ir kitos trečiosios šalys.

Dėl palydovinių sistemų veikimo ir naujų palydovų diegimo ateityje ES biudžetas taip pat patirs didelių išlaidų. 2021 m. bus pradėta įgyvendinti nauja bendra kosmoso programa, kuri apims esamas pavyzdines programas. Jos biudžetas sudarys daugiau kaip 14 milijardų eurų GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ veikimui ir tolesniam jų paslaugų plėtojimui iki 2027 m. finansuoti⁴.

ES kosmoso programų vertės grandinė

Visos trys pavyzdinės programos visų pirma grindžiamos ES poreikiu turėti nepriklausomą prieigą prie kosmoso paslaugų, susijusių su informacijos apie navigaciją, laiką ir Žemės stebėjimo duomenis teikimu. Pagal šias programas teikiamomis paslaugomis taip pat turėtų būti skatinamas GNSS ir Žemės stebėjimo prietaikų ir paslaugų rinkų augimas ES vidaus rinkoje ir už jos ribų. Be to, tai turėtų atverti naujų rinkos galimybių ir padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ bei jos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus⁵.

Kosmoso veiklos vertės grandinėje paprastai išskiriami:

• pirmesnės grandies sektorius, apimantis veiklą, susijusią su kosmoso infrastruktūros plėtojimu, palydovų ir antžeminių stočių gamyba, diegimu kosmose ir eksploatavimu ir
• paskesnės grandies sektorius, apimantis kosmoso duomenų įsigijimą ir saugojimą, produktų ar paslaugų kūrimą naudojant signalų ar palydovinių vaizdų duomenis (tarpiniai naudotojai) ir galutinius naudotojus, kurie profesiniame arba asmeniniame gyvenime naudojasi navigacijos, laiko nustatymo paslaugomis arba Žemės stebėjimo prietaikomis⁶.

1 diagramoje pavaizduota ES kosmoso programų vertės grandinė.

Šaltinis: Audito Rūmai.

Komisijos 2016 m. Europos kosmoso strategija

Siekdama parengti ilgalaikę Europos kosmoso politikos viziją⁷, Komisija 2016 m. priėmė Europos kosmoso strategiją. Atsižvelgiant į dideles investicijas į kosmoso infrastruktūrą ir su jomis susijusias dideles eksploatavimo sąnaudas, vienas iš keturių strategijoje nustatytų strateginių tikslų buvo geriau išnaudoti ES kosmoso programų potencialą, kuo labiau padidinant jų naudą visuomenei ir ES ekonomikai. Komisija, remdamasi jau sukurtu ES kosmoso programų pagrindu, savo strategijoje įsipareigojo skatinti kosmoso paslaugų, duomenų ir prietaikų naudojimą įgyvendinant įvairių ES sričių politiką, jei tik jie teikia veiksmingų sprendimų⁸. Ji taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad naudojimasis kosmoso paslaugomis būtų remiamas ES teisės aktais, jei tai pagrįsta ir naudinga, vadovaujantis papildomomis nacionalinio ir regioninio lygmenų priemonėmis. Europos Parlamentas dviejose rezoliucijose⁹ pritarė šiems įsipareigojimams.

Naudojimuisi paslaugomis remti buvo numatytas specialus ES finansavimas pagal kosmoso programas arba pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“¹⁰. 2014–2020 m. Komisija, Europos pasaulinės navigacijos palydovų agentūra (GSA) ir „Copernicus“ įgaliotieji subjektai iš viso įsipareigojo skirti apie 565 milijonus eurų. 2 diagramoje pavaizduotas šios sumos paskirstymas pagal subjektus ir programas.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis (iki 2020 m. birželio 30 d. numatytos skirti sumos).

ES kosmoso programų valdymas

Komisija, EKA ir įvairūs kiti ES ir ne ES subjektai, bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis, bendrai valdo ES kosmoso programas.

Komisijos vaidmuo

Komisijai tenka bendra atsakomybė už ES kosmoso programas. Ji prižiūri jų įgyvendinimą ir rengia metines GALILEO ir „Copernicus“ darbo programas. Ji taip pat tiesiogiai valdo kai kuriuos veiksmus, kuriais remiamas naudojimasis GALILEO ir „Copernicus“ paslaugomis.

Abiejų programų atveju Komisija pirmininkauja komitetui, kurį sudaro valstybių narių atstovai ir tiesiogiai programose dalyvaujančių subjektų atstovai, kad būtų užtikrintas jų koordinavimas. Kalbant apie programą „Copernicus“, speciali darbo grupė (Naudotojų forumas) padeda Komitetui nustatyti naudotojų poreikius, tikrinti paslaugų atitiktį ir koordinuoti su viešojo sektoriaus naudotojais susijusią veiklą.

Europos kosmoso agentūros vaidmuo

EKA yra 1975 m. įsteigta tarpvyriausybinė organizacija, turinti daug ekspertinių žinių kosmoso srityje¹¹. Nors ir ne ES įstaiga, ji atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant ES programas ir teikia ekspertinių žinių programų techninio koordinavimo ir palydovinių sistemų kūrimo, plėtojimo, viešųjų pirkimų ir eksploatavimo srityse¹². Be to, EKA yra sukūrusi savo programų, kuriomis remiamas padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo technologijų, kurios naudoja GNSS signalus, plėtojimas ir kuriomis skatinama naudoti Žemės stebėjimo duomenis mokslo ar verslo reikmėms.

Europos GNSS agentūros vaidmuo

GSA – tai ES agentūra, atsakinga už infrastruktūros priežiūrą, paslaugų teikimo užtikrinimą ir GALILEO ir EGNOS rinkų stebėseną ir plėtojimą. Be to, ji valdė Pagrindinių elementų programą, kuria buvo remiamas parengtų teikti rinkai lustų rinkinių, antenų ir imtuvų, naudojamų GALILEO ir EGNOS, kūrimas, taip pat su šiomis sistemomis susijusių projektų įgyvendinimą pagal ES programą „Horizontas 2020“. Pagal naują kosmoso programą nauja Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra (EUSPA) pakeis GSA ir ją perims. Ji yra atsakinga, be kita ko, už skatinimą naudotis GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ paslaugomis.

Programos „Copernicus“ įgaliotieji subjektai ir jų paslaugos

Programą „Copernicus“ sudaro trys komponentai, kurių valdymas patikėtas įvairiems ES ir ne ES subjektams (žr. 3 diagramą):

• techninis koordinavimas, palydovų „Sentinel“ eksploatavimas ir EKA valstybių narių ar kitų tarptautinių partnerių dalyvavimo misijų koordinavimas („kosmoso komponentas“), taip pat galimybės naudotis neapdorotais duomenimis teikimas. Už šį komponentą yra bendrai atsakinga EKA ir kita ne ES organizacija – Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija (EUMETSAT). EUMETSAT taip pat vykdys būsimas palydovų „Sentinel“ misijas Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6;
• „Copernicus“ paslaugų teikimas („paslaugų komponentas“) ir
• papildomų duomenų rinkimas iš antžeminių, jūrų ar oro stebėjimo sistemų (in situ komponentas). Šiuos duomenis renka valstybės narės arba jie yra gaunami iš savanoriškų duomenų teikėjų.

Šaltinis: Europos Komisija.

Programos „Copernicus“ paslaugos – tai duomenų produktai arba prietaikos, naudojami žemės paviršiaus, jūrų aplinkos, atmosferos ir klimato kaitos stebėsenos, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir saugumo tikslais. Tokie duomenų produktai – tai palydovų „Sentinel“ ir kitų palydovų neapdoroti duomenys ir papildomi duomenys. Tokių produktų yra daugiau kaip 500 ir jų skaičius nuolat kinta (žr. pavyzdžius 1 langelyje). Neapdorotų duomenų ir produktų naudotojai visų pirma yra specialistai, juos derinantys su kitais duomenimis. Jie juos naudoja moksliniams tyrimams atlikti arba transformuoja į galutiniams naudotojams, pavyzdžiui, valdžios institucijoms, įmonėms ar vartotojams, skirtas prietaikas. Programos „Copernicus“ duomenys ir paslaugos yra finansuojami programos lėšomis, tačiau jie yra teikiami nemokamai, todėl iš esmės neturėtų trukdyti teikti komercines paslaugas.

1 langelis

„Copernicus“ produktų pavyzdžiai

„CORINE žemės danga“ (angl. CORINE Land Cover, CLC)

CLC visoms valstybėms narėms teikia suderintą žemės dangos ir žemės naudojimo informaciją. CLC duomenys naudojami, pavyzdžiui, miestų ar teritorijų planavimo prietaikoms ar analizėms, arba geoerdviniams produktams, pavyzdžiui, navigacijos programinei įrangai, plėtoti.

Viduržemio jūros bangų analizė ir prognozės

Šiuo produktu galima atlikti Viduržemio jūros bangų analizę ir prognozes. Duomenys naudojami, pavyzdžiui, uostų direkcijoms, paieškos ir gelbėjimo misijoms arba komerciniams laivų operatoriams remti skirtose prietaikose.

Šaltiniai: „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga, „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslauga.

Valstybių narių vaidmuo

Valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį skatindamos naudotis ES kosmoso paslaugomis. Jos bendradarbiauja su ES ir kitais subjektais, tačiau gali priimti savo kosmoso strategijas ar programas ir imtis savarankiškų veiksmų, kad paskatintų naudotis pagal ES kosmoso programas teikiamomis paslaugomis. Jos neprivalo koordinuoti šių veiksmų su Komisija. Teikiant GALILEO paslaugą valstybinėms institucijoms (žr. 02 dalį) tiesiogiai atsižvelgiama į nacionalinių institucijų poreikius. Pagrindiniai programos „Copernicus“ naudotojai: ES ar kitos tarptautinės institucijos ir įstaigos, Europos, nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios įstaigos, kurioms patikėta apibrėžti ir įgyvendinti viešąsias paslaugas ar politiką, užtikrinti tų paslaugų teikimą ir politikos vykdymą arba vykdyti jų stebėseną¹³.

Audito apimtis ir metodas

Audito metu siekėme įvertinti priemonių, kurių Komisija ėmėsi siekdama skatinti naudotis paslaugomis, teikiamomis pagal ES kosmoso programas, veiksmingumą, kad būtų pasiekta tikėtina šių paslaugų ekonominė nauda ir nauda visuomenei.

Visų pirma nagrinėjome, ar Komisija:

1. parengė išsamią ir į ateitį orientuotą strategiją, skirtą, be kita ko, visiems susijusiems subjektams skatinti naudotis paslaugomis, teikiamomis pagal ES kosmoso programas;
2. sukūrė patikimas sistemas, skirtas įvertinti ES kosmoso programų teikiamą naudą ir stebėti, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai;
3. ėmėsi veiksmingų priemonių naudojimuisi paslaugomis paskatinti ir
4. ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų sukurtas reguliavimo pagrindas, kuriuo būtų remiamas naudojimasis „Copernicus“ ir GALILEO teikiamomis paslaugomis.

Mūsų audito rezultatai ir rekomendacijos duos papildomos naudos, nes padės Komisijai naujosios 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu veiksmingiau skatinti naudojimąsi kosmoso programų GALILEO“ ir „Copernicus“ teikiamomis paslaugomis ir geriau stebėti, kaip siekiama su šiomis programomis susijusių tikslų.

Todėl peržiūrėjome metodus ir veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, GSA ir programos „Copernicus“ įgaliotieji subjektai, kad remtų naudojimąsi kosmoso programų GALILEO ir „Copernicus“ teikiamomis paslaugomis.

Auditavome 30 veiksmų, finansuojamų nuo 2014 m., imtį. Ši imtis apėmė pagrindinius Komisijos ir kitų subjektų veiksmus, kuriais siekta gerokai padidinti naudojimąsi ES kosmoso paslaugomis, taip pat pagal ES programą „Horizontas 2020“ projektams skirtas dotacijas. Be to, kad įvertintume projektų kokybę ir dėl bendros techninės pagalbos naudojomės išorės ekspertų paslaugomis.

Taip pat susitikome su subjektų, atsakingų už nacionalinės kosmoso politikos koordinavimą ir įgyvendinimą Čekijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje atstovais. Atrinkome šias valstybes nares iš grupės šalių, kurios yra priėmusios savo strategijas arba planus, kuriais remiamas naudojimasis pagal ES kosmoso programas teikiamomis kosmoso paslaugomis. Taip pat susitikome su įvairių suinteresuotųjų subjektų organizacijų, atstovaujančių Europos paskesnės grandies pramonei, atstovais¹⁴.

Dėl labai specifinės taikymo srities ir ribotos finansinės svarbos į šio audito apimtį neįtraukėme EGNOS ir veiksmų, susijusių su naudojimusi GALILEO paslauga valstybinėms institucijoms, nes šiai paslaugai taikomos konkrečios nuostatos ir veiksmai.

Pastabos

Dar turi būti parengta išsami ES strategija, kuri apimtų naudojimąsi kosmoso paslaugomis

Kai kurie tikslai, susiję su naudojimusi ES kosmoso paslaugomis, nepakankamai apibrėžti

Kaip nurodyta pirmiau (žr. ‎05 dalį), abi ES kosmoso programos yra glaudžiai susijusios, nes jomis siekiama skatinti GNSS ir Žemės stebėjimu grindžiamų prietaikų bei paslaugų rinkų augimą ir taip padėti siekti bendrų politikos tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Tačiau, kadangi teisiniame pagrinde, kuriuo reglamentuojamos šios programos, šie tikslai apibrėžiami tik labai bendrais bruožais, tikrinome, ar Komisija parengė išsamią ir į ateitį orientuotą naudojimosi paslaugomis rėmimo strategiją, į kurią būtų įtraukti visi susiję subjektai ir kurioje būtų nustatyti realistiški tikslai ir rezultatai.

2016 m. Kosmoso strategijoje (žr. ‎07 dalį) labai bendrais bruožais apibūdinami tikslai ir veiksmai, kuriais remiamas naudojimasis GALILEO ir „Copernicus“ paslaugomis: Komisija stengėsi „kuo labiau padidinti ES kosmoso programų naudą, kosmoso sektorių geriau susieti su kitomis ES ir visų valstybių narių politikos kryptimis ir ekonomikos sritimis ir kad visuomenė ir visa ES ekonomika iš kosmoso gautų kuo daugiau naudos“¹⁵. Ji taip pat nurodė keletą bendro pobūdžio veiksmų šiam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, konkrečiose rinkose įdiegti GALILEO arba vykdyti informavimo kampanijas, remti „Copernicus“ naudotojų tinklus ir gerinti prieigą prie „Copernicus“ duomenų¹⁶.

Strategijoje Komisija neapibrėžė siektinos naudos, nenustatė aiškių tikslų ar prioritetų ir nepaaiškino, ko iš tikrųjų būtų galima tikėtis „kuo labiau padidinus“ naudą. Ji taip pat nenustatė laikotarpio, per kurį ši nauda turėtų būti gauta, ir neapibrėžė tinkamų rodiklių, kuriais naudodamasi ji galėtų stebėti naudą. Dėl to nuo pat pradžių buvo sunku įvertinti, ar veiksmais, kurių imtasi, buvo pasiekti strateginiai tikslai ir norimi rezultatai.

Komisijos požiūris į skatinimą naudotis GALILEO ir „Copernicus“ paslaugomis tik iš dalies remiamas išmatuojamais tikslais

Komisija rengia abiejų kosmoso programų metines darbo programas (MDP), į kurias įtraukiami įgyvendinimo planai, kuriuose išsamiai aprašomi veiksmai ir susiję biudžetai¹⁷. MDP tikslas – sudaryti sąlygas finansuoti veiksmus ir stebėti su programa susijusią Komisijos, GSA ir „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų veiklą.

Komisija dar neparengė išsamios naudojimosi GALILEO paslaugomis rėmimo strategijos. Be to, nors MDP minimi bendrieji tikslai, pavyzdžiui, „didinti informuotumą“ arba „didinti įsisavinimą rinkoje ir gerinti standartus“, ir apibrėžiami pagrindiniai veiksmai ir tarpinės reikšmės, dėl daugelio veiksmų nėra nustatytų išmatuojamų tikslų, taip pat neaišku, per kiek laiko kokių rezultatų pasiekta. Pavyzdžiui, 2018 m. darbo programoje Komisija norėjo skatinti GALILEO ir EGNOS paslaugų įsisavinimą rinkoje už ES ribų vykdant specialius prietaikų projektus ir informuotumo didinimo veiklą, taip pat užtikrinti, kad į GALILEO ir EGNOS būtų tinkamai atsižvelgta rengiant politikos dokumentus ir vykdant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą autonominių transporto priemonių srityje. Vis dėlto, iš MDP ne visiškai aišku, kokių konkrečių rezultatų buvo tikimasi iš įsisavinimo rinkoje ir kada Komisija tikėjosi juos pasiekti.

GSA priėmė rinkos plėtros strategiją ir, peržiūrėjusi savo kaip ES agentūros veiklos planą, daugiamečio programavimo dokumentuose apibrėžė konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir per nustatytą laiką įvykdytinus strateginius tikslus. Ji taip pat nustatė aiškius savo veiklos tikslus ir rezultatus. Strategijoje buvo nustatytas vaidmuo, susijęs su programa GALILEO, todėl joje daugiausia akcentuota GNSS paslaugų rinkų plėtra Europoje, kuri yra tik visos potencialios rinkos dalis.

Kalbant apie programą „Copernicus“, Komisija dar neparengė išsamios naudojimosi paslaugomis rėmimo strategijos. Tačiau, siekdama papildyti „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų veiklą ir remdamasi trūkumų ir poreikio imtis intervencinių veiksmų analize¹⁸, Komisija 2016 m. nustatė programos „Copernicus“ naudotojų gausinimo veiklos pagrindą, kuriuo siekiama (I) didinti informuotumą, (II) palengvinti prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir paslaugų, (III) remti paskesnės grandies subjektus ir IV) daryti įtaką Komisijos veiksmams kartu su valstybėmis narėmis ir įgaliotaisiais subjektais, ir apibrėžė pagrindinius veiksmus, kuriais remiamas naudojimasis programos „Copernicus“ paslaugomis¹⁹. Dauguma šių veiksmų buvo įtraukti į programos „Copernicus“ MDP. Tačiau daugeliu atvejų MDP pateikti numatomi išdirbiai buvo labai nekonkretūs, pavyzdžiui, „didesnis informuotumas“ arba „geresnis matomumas“. Komisija neparengė kitų programavimo dokumentų, kuriuose ji paaiškintų, ką norėjo pasiekti „bendradarbiaudama su nacionaliniais, regioniniais ar vietos suinteresuotaisiais subjektais“ arba „stiprindama tarpsektorinį programos „Copernicus“ aspektą“ (žr. 1 lentelę).

2019 m. Komisija pagal bendrą ES nuosavo kapitalo finansinę priemonę sukūrė bandomąjį projektą „InnovFin Space Equity Pilot“ (ISEP), kad paskatintų investicijas į kapitalo fondus, kurių strategijos skirtos pirmesnės ir paskesnės grandies kosmoso technologijoms, komercializacijai ir įsisavinimui rinkoje. Su kosmosu susiję projektai taip pat galėtų būti tinkami finansuoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšomis (audito pabaigoje šio fondo lėšomis buvo remiami tik pirmesnės grandies kosmoso pramonės projektai), arba pagal ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME)²⁰, o, įgyvendinant nacionalines pažangiosios specializacijos strategijas – Europos regioninės plėtros fondo²¹ lėšomis. Tačiau šios priemonės nebuvo konkrečiai skirtos naudojimuisi skatinti, todėl jos nėra stebimos šiuo tikslu, o jų indėlis į naudojimąsi ES kosmoso paslaugomis nežinomas.

Komisija tinkamai naudoja programos „Copernicus“ duomenis politikos stebėsenai, tačiau ji dar turi parengti išsamią strategiją, kaip paskatinti tolesnį naudojimąsi jais

2015 m. Komisija atliko padėties analizę, kad nustatytų galimą programos „Copernicus“ duomenų naudojimą Komisijoje, pavyzdžiui, politikos stebėsenos tikslais arba skatinant naudotis Žemės stebėjimo paslauga priimant ES teisės aktus.

2019 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) atliktame vidaus vertinime nustatyta, kad, nors daug Komisijos tarnybų pripažino pasaulinės stebėsenos naudą ir naudojo duomenis analizėms atlikti, jos nevisiškai išnaudojo su programa „Copernicus“ ir Žemės stebėjimu susijusių duomenų ir informacijos potencialo²². Tačiau iki šiol, po vertinimo, į kurį nebuvo įtrauktos ES agentūros ar kitos ES įstaigos, nebuvo atlikta išsamesnė trūkumų analizė, ir Komisija dar neparengė strategijos, kaip toliau gerinti programos „Copernicus“ ir kitų Žemės stebėjimo duomenų naudojimą Komisijoje ir kitose ES institucijose ar įstaigose, apimančiose visas susijusias politikos sritis.

Programos „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų vaidmuo remiant naudojimąsi paslaugomis nebuvo aiškiai apibrėžtas, o jų metodai skyrėsi

Reglamente (ES) Nr. 377/2014 reikalaujama, kad programos „Copernicus“ įgaliotieji subjektai užtikrintų, kad paslaugomis naudotųsi viešasis sektorius. 2014–2020 m. bendras šių subjektų biudžetas, skirtas naudojimuisi paslaugomis remti, buvo apie 43 milijonus eurų (žr. 4 diagramą).

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis (iki 2020 m. birželio 30 d. numatytos skirti sumos).

Nustatėme, kad Komisijos ir „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų įgaliojimo susitarimuose nėra aiškiai apibrėžtų jų užduočių, susijusių su skatinimu naudotis paslaugomis. Skatinimo veiklai buvo skirta lėšų labai nevienodai, taip pat skyrėsi subjektų požiūris į programos „Copernicus“ paslaugų ir produktų propagavimą. Pavyzdžiui, už programos „Copernicus“ jūrų aplinkos stebėsenos paslaugą (CMEMS) atsakingas subjektas „Mercator Océan International“ patvirtino naudotojų gausinimo strategiją, kuria siekė išplėsti jos teikiamas paslaugas naujoms naudotojų bendruomenėms. Be to, jis turėjo specialų biudžetą, skirtą padėti nustatyti parodomuosius projektus (t. y. paskesnės grandies prietaikų srities atskirus mažus projektus), kuriais skatinama naudotis CMEMS.

Kita vertus, Europos aplinkos agentūra, atsakinga už programos „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos (CLMS) Europos komponentą, neturėjo naudojimosi skatinimo strategijos ir skyrė labai ribotą biudžetą šioms paslaugoms propaguoti, nors šis komponentas yra itin svarbus siekiant skatinti naudotis susijusiomis paslaugomis²³. Taip pat nebuvo pakankamai informacijos apie paslaugų naudotojus ir apie tai, kaip jie tvarkė duomenis.

Valstybių narių naudojimosi paslaugomis skatinimo strategijos nepakankamai suderintos

Valstybės narės ir EKA yra glaudžios ES kosmoso programų partnerės, tačiau jos neprivalo koordinuoti savo kosmoso strategijų ar priemonių su Komisija ar GSA. Nors GSA labai glaudžiai bendradarbiauja su EKA, kuri parengė programą, skirtą padėti kurti padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo technologijas, iki 2019 m. GSA gavo labai nedaug informacijos apie valstybių narių strategijas ir veiksmus, kuriais remiamas naudojimasis GALILEO paslaugomis.

2019 m. GSA išnagrinėjo prieinamą informaciją apie valstybių narių nacionalines kosmoso programas ir nustatė, kad 18 valstybių narių turi nacionalinę kosmoso strategiją²⁴. Nors keturios valstybės narės priėmė konkrečias nacionalines programas naudojimuisi GALILEO ir EGNOS paslaugomis remti, jos savo programų nekoordinavo su GSA²⁵. Be to, GSA ir valstybės narės nesusitarė dėl bendrų veiksmų gairių dėl pastangų sutelkimo į tuos segmentus, kuriems labiausiai reikia ES paramos, arba dėl nacionalinių pastangų sustiprinimo.

Programos „Copernicus“ atveju svarbų vaidmenį atlieka valstybės narės, nes nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos yra pagrindinės programos naudotojos. 2016 m. Komisija, atlikusi analizę²⁶, nustatė, kad valstybės narės labai skirtingai plėtoja savo veiksmus. Nors Komisija ėmėsi įvairių veiksmų, jie nesudarė strateginio požiūrio, kuriuo būtų konkrečiai atsižvelgta į skirtingus poreikius, susijusius su tokių veiksmų, kuriais remiamas naudojimasis paslaugomis, rengimu. Tai taip pat atsispindi Komisijos 2018 m. poveikio vertinimo rezultatuose, kurie rodo, kad programai „Copernicus“ nepakankamai pritraukė potencialių naudotojų iš anapus tradicinių kosmoso naudotojų bendruomenių ir kad reikia stiprinti kosmoso duomenų integravimą į kitas politikos sritis ir ekonomikos sektorius²⁷.

Europos prietaikų, kuriose naudojami Žemės stebėjimo duomenys, tiekėjai – tai daugiausia specializuotos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir labai nedidelis stambesnių įmonių skaičius²⁸. Kalbant apie paklausą, 2016 m. viešasis sektorius sudarė daugiau kaip pusę Europos Žemės stebėjimo paskesnės grandies rinkos Europoje. Tačiau paklausa yra labai fragmentiška, o potencialios kosmoso paslaugų naudotojos yra daugelis nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų. Tai galėtų kliudyti ekonomiškai efektyviai naudotis kosmoso paslaugomis visose valdžios institucijose ir valstybėse narėse.

Keturiose atrinktose valstybėse narėse nustatėme reikšmingų skirtumų, susijusių su tuo, kaip institucijos ES kosmoso programas integravo į nacionalinę politiką ir rėmė jų panaudojimą (žr. 2 langelį).

Šios nacionalinės iniciatyvos turėjo potencialą didinti kosmoso prietaikų naudojimą, tačiau jos tebėra vykdomos tik atitinkamų valstybių narių lygmeniu ir nėra konkrečiai skirtos ES rinkai. Nustatėme, kad Komisija neturėjo naujausios informacijos apie tokių nacionalinių iniciatyvų bendrą padėtį ir savo strateginiame požiūryje į jas neatsižvelgė.

ES kosmoso programos teikia naudos, tačiau informacijos apie jos mastą yra mažai

Nėra nustatyta pripažinto konceptualaus kosmoso paslaugų naudos vertinimo pagrindo

Kosmoso paslaugų teikimas siejamas su įvairia nauda ekonomikai ir visuomenei. Ši nauda gaunama iš pirmesnės ir paskesnės grandies sektorių (žr. 5 diagramą):

Šaltinis: Audito Rūmai.

Nėra nustatyta pripažinto konceptualaus pagrindo, pagal kurį būtų galima įvertinti naudą kosmoso infrastruktūros srityje, taip pat nėra struktūrizuotos sistemos, skirtos statistiniams duomenims apie kosmoso paslaugų naudą rinkti. Be to, nėra nei oficialios kosmoso ekonomikos vertės grandinės apibrėžties, nei sąvokos „paskesnė veikla“ sutartos apibrėžties.

2012 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė Kosmoso ekonomikos vertinimo vadovą, kuriame nurodomi kai kurie metodai, šaltiniai ir rodiklių rinkinys³¹. Nors Komisija rėmėsi tam tikra vadove pateikta informacija, jos manymu, ji buvo netinkama ES kosmoso ekonomikai įvertinti, todėl taikė savo metodą, kuris yra panašus į kitų Europos kosmoso sektoriaus subjektų naudojamus metodus, kad nustatytų socialinę ir ekonominę programų „Copernicus“ ir GALILEO naudą. Nesant nustatyto konceptualaus pagrindo yra sunku patikimai įvertinti kosmoso paslaugų naudą, palyginti ją su kitais ekonomikos sektoriais arba parengti kosmoso programų sąnaudų ir naudos analizę.

Komisijos naudojama kosmoso paslaugų naudos nustatymo metodika turi trūkumų

2018 m. Komisija pareiškė, kad pagal ES kosmoso programas teikiamų paslaugų poveikis ekonomikos augimui ir užimtumui ES ilgainiui viršys dideles viešąsias investicijas į ES kosmoso programas³². Ji šį teiginį pagrindė keliais tyrimais, kuriuose įvertinta ES kosmoso programų nauda. Tokie skaičiavimai taip pat svarbūs vertinant naujų kosmoso programų poveikį. Todėl programų naudos vertinimas turėtų būti pagrįstas patikima ir, kai taikoma, nuoseklia metodika bei tikrovę atitinkančiais duomenimis. Tikrinome, ar Komisija nuosekliai taikė patikimą metodiką dėl šių dviejų programų ir ar atliekant tyrimus buvo naudojami patikimi duomenų šaltiniai.

Kosmoso programų ekonominę naudą galima išreikšti įmonių, vykdančių veiklą kosmoso pirmesnės ir paskesnės grandies sektoriuose, bendrąja pridėtine verte (BPV). BVP atitinka gamybos sektoriuje sukuriamą vertę ir gali būti vertinama kaip visų rūšių prekių gamybos ir paslaugų teikimo procese sukurtų pajamų suma, pridedant gamybos ir importo mokesčius ir atimant subsidijas. Tačiau Komisijos taikytas „Copernicus“ ir GALILEO pajamų apskaičiavimo metodas neatitiko Reglamente 549/2013³³ nustatyto konceptualaus pagrindo, naudoto bendrajam vidaus produktui (BVP) apskaičiuoti ES, todėl tokio pobūdžio nauda buvo įvertinta netiksliai.

GALILEO naudos apskaičiavimo metodika skyrėsi nuo programos „Copernicus“ naudos apskaičiavimo metodikos. Nepiniginė nauda, pavyzdžiui, indėlis švelninant klimato kaitą arba išgelbėtos gyvybės dėl GNSS, buvo priskirta piniginėms vertėms, todėl buvo atlikti skirtingi tos pačios naudos vertinimai. ES kosmoso programų teikiamos naudos apskaičiavimo trūkumų pavyzdžiai pateikti 3 langelyje. Todėl ekonominis poveikis augimui ir darbo vietų kūrimui gali būti nepakankamai įvertintas, o faktinė bendra programų nauda gali būti pervertinta.

Komisijai trūksta informacijos ir atitinkamų pagrindinių veiksmingumo rodiklių, kad būtų galima stebėti naudojimąsi paslaugomis

Tiek Reglamente Nr. 1285/2013 dėl GALILEO ir EGNOS, tiek Reglamente Nr. 377/2014 dėl programos „Copernicus“, taip pat naujajame reglamente, kuriuo sudaroma ES kosmoso programa, reikalaujama, kad Komisija reguliariai stebėtų veiksmingumą. Juose taip pat nustatyti pagrindiniai veiksmingumo rodikliai³⁴. Be techninių aspektų, pavyzdžiui, paslaugų ar duomenų prieinamumo, Komisija turi reguliariai stebėti paslaugų poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams ir įvertinti, ar ES pramonė faktiškai didina savo rinkos dalį pasaulinėje palydovinės navigacijos ir Žemės stebėjimo paskesnės grandies rinkoje. Tam reikia apibrėžti atitinkamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas programų poveikis.

GALILEO atveju GSA paprastai teikia naudingus ir nuoseklius pagrindinius veiksmingumo rodiklius, iš kurių matyti padaryta pažanga. Tačiau laikui bėgant jų skaičius padidėjo iki 97 išdirbių ir rezultatų rodiklių, todėl jų stebėsena tapo sudėtinga. Kai kurie rodikliai nepateikti prasmingame kontekste, todėl juos sunku paaiškinti. Pavyzdžiui, iš rodiklio, rodančio GALILEO produktus komercializuojančių įmonių, skaičių, matyti metiniai pokyčiai, tačiau juo nenurodoma, kokią atitinkamą rinkos dalį užėmė šios bendrovės. Be to, nėra rodiklių, rodančių GSA pastangų plėtoti tam tikras rinkas sąnaudas ir naudą, palyginti su kitomis rinkomis, atsižvelgiant į jų strateginę ir ekonominę svarbą. Šio audito pabaigoje GSA jau rengė naują, paprastesnį rodiklių rinkinį.

Kalbant apie naudojimąsi programos „Copernicus“ paslaugomis, Komisija stebi pagrindinius parametrus, pavyzdžiui, didėjantį EKA arba kituose įgaliotuosiuose subjektuose registruotų „Copernicus“ naudotojų skaičių, parsisiųstų duomenų kiekį arba rengiamų mokymų ar populiarinimo renginių skaičių. Tačiau turima ne visos informacijos apie naudotojų skaičių, nes jie taip pat gali registruotis nacionalinėse duomenų paskirstymo platformose ar kituose trečiuosiuose subjektuose. Be to, EKA ir kitiems įgaliotiesiems subjektams sunku rinkti informaciją apie tai, kas faktiškai naudoja programos „Copernicus“ duomenis ir kokiais tikslais. Komisija aiškiai neapibrėžė „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų pagrindinių veiksmingumo rodiklių, susijusių su naudojimusi paslaugomis, o jų ataskaitų teikimas nebuvo suderintas. Taip pat buvo sunku padaryti išvadą dėl faktinio naudojimosi paslaugomis, atsižvelgiant į surengtų mokymo ar populiarinimo renginių skaičių.

Reglamentu (ES) Nr. 377/2014 reikalaujama, kad Komisija stebėtų programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos naudojimą pagal konkrečius rezultatų rodiklius. Tai apima pagrindinius naudotojus, pavyzdžiui, nacionalines, regionines ar vietos valdžios institucijas, Europos paskesnės grandies veiklos vykdytojų skverbimąsi į rinką, esamų rinkų didinimą, naujų rinkų kūrimą ir konkurencingumą³⁵. Tačiau dėl galimų programos „Copernicus“ taikymo galimybių įvairovės Komisijai sunku surinkti tinkamus suvestinius duomenis, kuriais būtų grindžiami šie rodikliai. 2019 m. Komisija paskelbė rinkos ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 2017 m. apie 72 % Žemės stebėjimo įmonių Europoje jau naudojosi programos „Copernicus“ duomenimis arba paslaugomis, palyginti su 66 % 2016 m.³⁶, tačiau pateikta labai mažai informacijos apie tai, kokiu mastu pagrindiniai naudotojai naudojosi programos „Copernicus“ paslaugomis arba kokiu mastu paslaugos padėjo didinti Europos paskesnės grandies veiklos vykdytojų konkurencingumą.

Padaryta didelė pažanga sudarant sąlygas naudotis GALILEO paslaugomis, tačiau tam, kad būtų galima gauti visapusiškos naudos, dar reikia prieinamų pagrindinių funkcijų

Po GPS ir Rusijos GLONASS GALILEO yra trečioji GNSS, teikianti navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas. GALILEO pradinės paslaugos buvo pradėtos teikti 2016 m. – aštuoneriais metais vėliau, nei iš pradžių numatyta³⁷. GPS, kaip pirmoji pasaulinė atvira GNSS, turėjo didelį pranašumą ir yra naudojama daugelyje imtuvų. Nors GALILEO paslaugų tikslumas buvo didesnis nei kitų GNSS paslaugų, 2019 m. įvyko didelis nepageidaujamas įvykis ir šešias dienas jų nebuvo galima teikti, todėl atitinkami subjektai (GSA, Komisija ir EKA) turėjo nuosekliai dirbti, kad padidintų GALILEO stabilumą, patikimumą ir atsparumą. Be to, kiti tiekėjai greitai gali pasiekti panašų tikslumo lygį. Šiuo metu į kosmosą paleidžiami naujos kartos GPS palydovai, kurių tikslumas didesnis, ir tikimasi, kad jie pradės veikti per ateinančius kelerius metus.

Šiomis aplinkybėmis GSA turėjo nustatyti svarbiausius GALILEO paslaugų rinkos segmentus ir parengti veiksmus šioms rinkoms plėtoti. Išanalizavome, ar GSA atliko veiksmingą rinkos tyrimą ir ar jos veiksmai atitiko aiškiai nustatytus poreikius, ar jais buvo siekiama remti naudojimąsi paslaugomis ir ar jie turėjo išmatuojamą poveikį GALILEO paslaugų naudojimui.

Tolesnė GALILEO paslaugų sėkmė visų pirma priklauso nuo pagrindinių funkcijų prieinamumo

Nustatėme, kad GSA veiksmingai įvardijo dabartinius pagrindinius GNSS paslaugų rinkos segmentus, tokius kaip išmanieji telefonai, automobilių gamintojai arba žvalgybinės įrangos gamintojai, ir jų poreikius.

GSA užmezgė glaudžius ryšius su prietaisų gamintojais visame pasaulyje ir skatino naudotis rinkoje siūlomais GALILEO paruoštais lustais ir imtuvais. Iki 2020 m. pirmaujantys tiekėjai, užimantys daugiau kaip 95 % GNSS lustų rinkinių rinkos, gamino GALILEO parengtus lustus ir modulius, o daugelyje rinkos segmentų yra su GALILEO suderinamų imtuvų, kurie paprastai yra sąveikios su kitomis GNSS – visa tai yra didžiulis laimėjimas. Tai padeda didinti bendrą navigacijos tikslumą, tačiau nereiškia, kad pirmenybė teikiama GALILEO signalams, siunčiamiems į įrangą ar imtuvus. GPS vis dar labai skverbiasi į rinką ir prireiks laiko, kol daugelis naudotojų pripras naudotis su GALILEO suderinamomis technologijomis įvairiuose rinkos segmentuose.

Didelio tikslumo paslauga (angl. High Accuracy Service, HAS) ir navigacinė pranešimų autentiškumo tikrinimo paslauga (OSNMA) yra pagrindinės GALILEO funkcijos. OSNMA sudaro skaitmeninis navigacijos signalų parašas, naudojamas jų autentiškumui užtikrinti. Siekiant apsisaugoti nuo signalo atkūrimo atakų, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis komercinio tapatumo nustatymo paslauga (CAS), kuri siunčia užšifruotą GALILEO signalą. Tokių paslaugų kitos GNSS neteikia, todėl jos yra išskirtinis GALILEO privalumas. CAS taip pat yra vienintelė GALILEO paslauga, kurią Komisija planavo teikti už tam tikrą mokestį ir kuri gali duoti pajamų ES biudžetui.

Nors buvo numatyta, kad GALILEO sistema pradės veikti visu pajėgumu iki 2020 m. pabaigos, šis tikslas dar nepasiektas. Tiek HAS, tiek OSNMA plėtojimas lėmė dar didesnį vėlavimą. 2021 m. planuojama atlikti bandymus, kad pramonės šakos galėtų patvirtinti suderinamus imtuvus, tačiau paslaugos gali būti pradėtos teikti ne anksčiau kaip nuo 2024 m. CAS vis dar nustatymo etape ir neaišku, kada ji pradės veikti. Nors, nepaisant to potencialios rinkos gali būti toliau plėtojamos, tai gali trukdyti GALILEO užimti šių paslaugų rinkos dalį ir taip pasinaudoti atitinkamomis investicijomis į GALILEO, kol kitos GNSS dar nepradėjo teikti panašių paslaugų.

GALILEO paslaugų plėtojimo ir naudojimo rėmimo veiksmai yra kokybiški, tačiau išlieka rizika, kad jais nebus veiksmingai pasinaudota

Nuo 2014 m. GSA rinkos plėtrai ir skatinimui naudotis GALILEO bei EGNOS paslaugomis finansuoti skyrė apie 22 milijonus eurų. Be to, iki 2020 m. vidurio GSA pagal programą „Horizontas 2020“ skyrė 141 milijoną eurų dotacijų 79 projektams ir pagal savo Pagrindinių elementų programą skyrė apie 41 milijono eurų finansinę paramą 14 projektų.

Pastebėjome, kad nuo kvietimo teikti projekto pasiūlymus paskelbimo iki projekto pabaigos gali praeiti daugiau kaip ketveri metai. Sparčiai kintančiose technologijų rinkose matome bendrą riziką, kad iki tol, kol bus pasiekta projektų rezultatų, jie taps nebeaktualūs.

Atlikdami savo imties analizę (žr. ‎21 dalį), peržiūrėjome aštuonis veiksmus, kuriuos GSA rėmė pagal programą „Horizontas 2020“, Pagrindinių elementų programą, arba kaip rinkos plėtros dalį, kurie buvo užbaigti audito metu. Nustatėme, kad veiksmai iš esmės atitiko aiškiai nustatytą techninį poreikį arba buvo nukreipti į perspektyvią rinką, buvo techniniu požiūriu tinkamos kokybės ir jais buvo laiku pasiekti išdirbio tikslai. Tačiau kai kurios rinkos vis dar vystosi, todėl projektų indėlį į naudojimąsi paslaugomis galima įvertinti tik ilgesniu laikotarpiu. Kitais atvejais naudojimasis paslaugomis gali priklausyti nuo to, ar potencialūs novatoriškų sprendimų klientai turi reikiamo finansavimo (žr. 4 langelį).

Komisijos veiksmai, kuriais remiamas naudojimasis programos „Copernicus“ duomenimis, buvo fragmentiški, o sinergija nebuvo išnaudota

Keletas Komisijos pagrindinių veiksmų neturėjo aiškių tikslų, buvo fragmentiški ir jiems trūko finansavimo

Nuo 2014 m. Komisija tiesiogiai rėmė naudojimąsi programos „Copernicus“ paslaugomis, tam skirdama apie 30 milijonų eurų. Be to, apie 83 milijonus eurų buvo skirta siekiant sudaryti naujas sąlygas gauti programos „Copernicus“ duomenis. Siekiant remti naudojimąsi programos „Copernicus“ paslaugomis pagal programą „Horizontas 2020“, buvo skirta 194 milijonų eurų vertės dotacijų 79 projektams, kuriuose ypatingas dėmesys skirtas „Copernicus“ paslaugų įsisavinimui rinkoje ir raidai. Į savo imtį įtraukėme ir patikrinome šešis pagrindinius veiksmus, kuriuos tiesiogiai rėmė Komisija (žr. ‎30 dalį), ir aštuonis projektus, finansuotus pagal programą „Horizontas 2020“, kuriais buvo siekiama remti naudojimąsi paslaugomis ir kurie buvo užbaigti mūsų audito metu.

Siekdama didinti informuotumą apie programą „Copernicus“, Komisija sukūrė tinklus „Copernicus Academy“ ir „Copernicus Relays“. Tinklo „Copernicus Academy“ tikslas – remti universitetų ir mokslinių tyrimų centrų naudojimąsi paslaugomis, teikiant kursų medžiagą ir specialią informaciją viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms; tinklo „Copernicus Relays“ tikslas – geriau suprasti naudotojų poreikius, didinti informuotumą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir skleisti geriausios praktikos pavyzdžius.

Nustatėme, kad nuo 2017 m. Komisija sėkmingai bendradarbiavo su daugiau kaip 160 tinklo „Copernicus Academy“ narių visose 27 valstybėse narėse, taip pat kai kuriose trečiosiose šalyse, ir daugiau kaip devyniasdešimt tinklo „Copernicus Relays“ partnerių, įskaitant nacionalines institucijas, valstybines agentūras, inovacijų grupes, kosmoso sektoriuje veiklą vykdančias bendroves, taip pat universitetų institutus ir ne pelno organizacijas. 2019 m. tinklas „Copernicus Relays“ surengė apie 200 renginių informuotumui didinti. Tačiau partneriai negauna tiesioginio finansavimo ir nėra informacijos apie tai, ar jie prisideda prie struktūrizuoto naudotojų gausinimo, darančio ilgalaikį poveikį nacionaliniam, regioniniam ar vietos lygmeniui.

Kaip išdėstyta jos 2016 m. Europos kosmoso strategijoje, Komisija taip pat rėmė startuolius. Šiuo tikslu ji organizavo arba finansiškai rėmė apdovanojimus novatoriškoms idėjoms („Hackathons“ arba „Masters“) ir parengė programas „Accelerator“ ir „Incubation“. Pagal programą „Copernicus Accelerator“ kasmet buvo finansuojamas patyrusių mentorių vykdomas apie 40 novatoriškų įmonių ugdomasis vadovavimas, o pagal programą „Copernicus Incubation“ buvo remiama apie 20 novatoriškų įmonių, kurios naudojasi programos „Copernicus“ 50 000 eurų vertės dotacija, be paramos, kurią jos jau gavo pagal kitas inkubatorių iniciatyvas, pavyzdžiui, EKA verslo inkubatorius. Tačiau paramą gavusių startuolių skaičius buvo nedidelis, o Komisija nepaaiškino savo tikslų, susijusių su šių programų rėmimu. Pasibaigus programų „Acceleration“ ar „Incubation“ laikotarpiui, startuolių padaryta pažanga nebuvo toliau stebima. Todėl vis dar neįmanoma įvertinti, ar šios dvi iniciatyvos padėjo veiksmingai ir efektyviai remti pradedančiąsias įmones.

Dar vienas svarbus veiksmas – Caroline Herschel partnerystės pagrindų susitarimas (FPA), kurio tikslas – glaudesnis bendradarbiavimas su suinteresuotomis valstybėmis narėmis. Pagal šį partnerystės pagrindų susitarimą viešieji subjektai, pavyzdžiui, kosmoso agentūros arba mokslinių tyrimų institutai, 22 valstybėse narėse siūlo projektus Komisijai ir skiria dotacijas veiksmams pagal tris konkrečius tikslus („pakopas“) remti, o iki 85 % išlaidų dengiama ES biudžeto lėšomis (žr. 2 lentelę).

Pagal partnerystės pagrindų susitarimą Komisija gali kartu su nacionaliniais partneriais tiesiogiai remti naudojimąsi paslaugomis ir savo veiksmais daryti įtaką. Tačiau, kadangi buvo vykdomi įvairūs mažesnės apimties pavieniai veiksmai, pavyzdžiui, praktiniai seminarai, mokymai ar įvairių pakopų projektai, šio tikslo įgyvendinimas buvo fragmentiškas. Tikėtinas bendras poveikis ir ryšys su nacionalinėmis strategijomis dėl paramos naudojimuisi paslaugomis iš esmės liko neaiškus. Pavyzdžiui, į programą įtraukti veiksmai, kuriais siekiama parengti geriausios praktikos pavyzdžių katalogą, kuriuo būtų galima remtis galimiems naujiems programos „Copernicus“ naudotojams viešajame sektoriuje arba didinti informuotumą apie tai, kaip programos „Copernicus“ paslaugos galėtų padėti viešojo administravimo institucijoms. Kadangi naudotis Žemės stebėjimo duomenimis yra sudėtinga ir tam reikia ekspertinių žinių, pagal partnerystės pagrindų susitarimą remiamiems veiksmams reikia papildomų priemonių, pavyzdžiui, samdyti ekspertus nacionalinėse administracijose, o to niekas neužtikrina.

Komisija 2018 m. – pirmaisiais programos metais – į biudžetą įtraukė 6 milijonų eurų įnašą. Tačiau mūsų audito metu daugelis projektų buvo atidėti, daugiausia dėl to, kad buvo vėluojama pasirašyti susitarimus dėl dotacijų ar sutartis ir nustatyti išankstinio finansavimo tvarką. Kalbant apie veiksmus, kurių imtasi pagal 2019 m. metinę darbo programą, numatytas 8 milijonų eurų ES finansavimas buvo skirtas labai vėluojant. Todėl specialūs susitarimai dėl dotacijų galėjo būti pasirašyti tik 2020 m. rugsėjo mėn., o tuo metu dar nebuvo užtikrintas 2020 m. darbo programos veiksmų finansavimas.

Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojami projektai iš esmės yra kokybiški, tačiau jų poveikio naudojimuisi programos „Copernicus“ paslaugomis įvertinti neįmanoma

Programa „Horizontas 2020“ buvo svarbus Komisijos pastangų remti naudojimąsi „Copernicus“ paslaugomis. Į kosmosui skirtą programos dalį buvo įtraukti tiksliniai veiksmai, tačiau Žemės stebėjimo duomenis naudojantys pareiškėjai taip pat atitiko reikalavimus pagal su kosmosu nesusijusias programos „Horizontas 2020“ darbo programų dalis³⁸.

Peržiūrėjome pagal 2014–2015 m. ir 2016–2017 m. programos „Horizontas 2020“ darbo programas rengiamus kvietimus teikti pasiūlymus dėl naudojimosi programos „Copernicus“ paslaugomis ir analizavome aštuonis užbaigtus projektus, kad nustatytume, ar dėl jų gerokai padidėjo naudojimasis programos „Copernicus“ paslaugomis.

Mūsų peržiūrėti projektai buvo techniškai patikimi ir atitiko daugumą darbo programose nustatytų tikslų. Tačiau trijų iš šešių projektų, konkrečiai skirtų įsisavinimui rinkoje, atveju buvo neaišku, ar paramos gavėjams pavyko išplėtoti paslaugas, kurios pasiektų didelį dalyvių skaičių arba kuriomis būtų paskatintas gerokai platesnis programos „Copernicus“ naudojimas. Taip pat pažymėjome, kad kai kurių kvietimų teikti pasiūlymus atveju numatomas poveikis buvo labai plataus užmojo, nes dėl nedidelio projektų, kuriems buvo skirta parama, skaičiaus mažai tikėtina, kad pavyks pasiekti šį tikslą ( žr. 5 langelį).

Komisija palengvina prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų, tačiau neišnaudojamos sinergijos galimybės

Tinkama prieiga prie programos „Copernicus“ duomenų ir produktų yra itin svarbi siekiant veiksmingai naudotis paslaugomis. Tikrinome, ar Komisija, suteikdama tokią prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir paslaugų, laikėsi ekonomiškai efektyvaus ir sinergija grindžiamo požiūrio.

EKA ir EUMETSAT sukūrė duomenų centrus, kuriuose naudotojai galėtų parsisiųsti palydovų „Sentinel“ neapdorotus duomenis. Teikdamos infrastruktūros paslaugas trylika ES valstybių narių finansavo ir valdė nacionalines „Copernicus“ duomenų dubliuojamąsias tinklavietes ir jungtinius antžeminius segmentus („CollGS“)³⁹, o kai kurios iš jų savo naudotojams teikė papildomų paslaugų. Subjektai, kuriems patikėti paslaugų komponentai, teikė programos „Copernicus“ produktus naudodami savo sukurtus prieigos prie duomenų sprendimus.

Kadangi pagal programą „Copernicus“ sugeneruotų duomenų ir informacijos kiekis yra didelis, todėl juos yra sudėtinga parsisiųsti tradiciniu būdu, 2016 m. buvo suburta specialiosios paskirties darbo grupė, sudaryta iš Komisijos, EKA, EUMETSAT, valstybių narių ir programoje „Copernicus“ dalyvaujančių šalių atstovų. Ši darbo grupė pasiūlė įdiegti sprendimus „Copernicus“ duomenų ir produktų prieinamumui gerinti⁴⁰. Pagal šią iniciatyvą Komisija finansavo prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugų (angl. Data and Information Access Services, DIAS) kūrimą. Tačiau integruotas antžeminis segmentas dar nesukurtas, o programos „Copernicus“ duomenys vis dar teikiami įvairiose platformose, kurias valdo EKA, „Copernicus“ įgaliotieji subjektai, valstybės narės ir privatūs veiklos vykdytojai.

DIAS – tai ES įdiegtos inovatyvios skaitmeninės debesija grindžiamos platformos, kuriose naudotojai gali naudotis dideliais kiekiais programos „Copernicus“ ir kitais kosmoso duomenimis, neprivalėdami jų perkelti į savo kompiuterinius tinklus ir ten jų saugoti. Tikslas – didinti konkurenciją tarp šių platformų ir su esamomis paslaugomis ir jas derinti su papildomomis komercinėmis paslaugomis, kad ilgainiui platformos taptų ekonomiškai tvarios ir nepriklausomos nuo viešojo finansavimo.

Kuriant DIAS platformas buvo neaišku, kiek potencialių naudotojų norėtų mokėti už paslaugas ir taip užtikrintų platformų ekonominį tvarumą. Galiausiai Komisija nusprendė iki 2021 m. remti penkias tokias platformas. Tačiau dėl jų skaičiaus buvo sunkiau pritraukti pakankamai naudotojų, kad būtų pasiekta kritinė masė, pasinaudota tinklo poveikiu ir taip veiksmingai konkuruojama su ne ES operatoriais, teikiančiais panašias paslaugas. Nuo to laiko, kai 2018 m. viduryje DIAS platformos pradėjo veikti, jomis naudojamasi vis dar labai nedaug, palyginti su bendru aktyvių „Copernicus“ naudotojų skaičiumi – šiuo metu tik nedaugelis naudotojų moka už kai kurias iš šių platformų paslaugas. Be to, Komisija nepakankamai skatino naudotis paslaugomis pagal kitas specialias priemones, kuriomis remiamas naudojimasis paslaugomis, pavyzdžiui, pagal programą „Horizontas 2020“, ir neskatino paramos gavėjų naudoti šią naują priemonę savo duomenims tvarkyti.

Iki šiol Komisija neturi strategijos, kaip ekonomiškai efektyviai integruoti tolesnę prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir jų tvarkymą. Tik viena iš trylikos valstybių narių įdiegė „CollGS“ naudodama DIAS infrastruktūrą ir taip parodė susidomėjimą konvergencija. Be to, Komisija dar nepaaiškino, kaip prieiga prie programos „Copernicus“ ir kitų kosmoso duomenų ir jų tvarkymas būtų įtraukti į jos Europos atvirojo mokslo debesijos iniciatyvą⁴¹. Šia iniciatyva siekiama iš esmės spręsti ES duomenų infrastruktūrų susiskaidymo problemą, kuriant mokslinių duomenų saugojimo, dalijimosi jais ir pakartotinio naudojimo priemones ir įvairių duomenų rinkinių, įskaitant Žemės stebėjimo duomenis, tarpusavio sąveiką.

Reguliavimo priemonės gali palengvinti naudojimąsi ES kosmoso paslaugomis, tačiau tebėra spragų

2016 m. Europos kosmoso strategijoje Komisija taip pat įsipareigojo imtis reguliavimo priemonių (jei tai pagrįsta ir naudinga), kad tam tikrose rinkose ar srityse būtų diegiama GALILEO, ir ilguoju laikotarpiu skatinti naudotis kosmoso sprendimais taikant standartizacijos priemones.

Įvertinome, ar Komisija veiksmingai nustatė tokias reguliavimo arba standartizacijos veiksmų galimybes, skirtas remti naudojimąsi kosmoso paslaugomis, ir ėmėsi veiksmų jomis pasinaudoti. Kadangi galiojančiomis teisinėmis nuostatomis taip pat gali būti sudarytos kliūtys naudotis kosmoso paslaugomis (pavyzdžiui, viešojo administravimo taisyklės, kuriomis draudžiama naudotis kosmoso duomenimis ar paslaugomis), taip pat nagrinėjome, ar Komisija ir atrinktos valstybės narės ėmėsi veiksmų tokioms kliūtims nustatyti ir pašalinti.

Reguliavimo veiksmais buvo sudarytos palankesnės sąlygos naudoti su GALILEO suderinamus prietaisus, tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų

Palydovinės navigacijos ir laiko nustatymo paslaugoms taikomi įvairūs techniniai standartai ir reguliavimas. Tai, be kita ko, ES taisyklės, nacionalinės taisyklės arba standartai, nustatyti tarptautiniuose susitarimuose ar standartizacijos organizacijose. Tokiomis priemonėmis galima remti naudojimąsi kosmoso paslaugomis, nes jomis sudaromos sąlygos įrangos gamintojams standartizuoti savo produktus ir užtikrinti sistemų sąveikumą. Kadangi palydovinės navigacijos sistemose naudojami radijo dažniai, standartai taip pat yra reikalingi signalams apsaugoti nuo trikdžių.

Komisija jau priėmė kelių eismo saugumo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugų reguliavimo priemones, kad palengvintų naudojimąsi GALILEO paslaugomis⁴². Šios iniciatyvos buvo veiksmingos, nes buvo sudarytos sąlygos naujuose automobiliuose ir mobiliuosiuose telefonuose įdiegti su GALILEO suderinamus lustų rinkinius, kad skubiosios pagalbos tarnybos galėtų greičiau patekti į nelaimingo atsitikimo vietą. Be to, 2020 m. buvo atnaujintas atitinkamas tarptautinis standartas, pagal kurį pirmenybė teikiama GPS, kaip tinkamiausio prietaisų navigacijos signalo, naudojimui, kad prietaisų gamintojai galėtų pasirinkti tinkamiausią GNSS, kuri, tikėtina, padės plačiau naudotis GALILEO paslaugomis.

2017 m. Komisijos tyrime nustatytos spragos ir būsimi standartizacijos poreikiai, susiję su parama GALILEO ir EGNOS skverbimuisi į rinką, ir pasiūlyti veiksmų planai skirtingiems rinkos segmentams⁴³. Komisija taip pat parengė Europos radijo navigacijos planą, kuriame pateikiamas esamų ir kuriamų radijo navigacijos sistemų aprašas ir su radijo navigacija susijusių ES teisės aktų apžvalga⁴⁴. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija apibrėžė tris prioritetines sritis, kuriose reguliavimas ar standartizavimas galėtų būti naudingas⁴⁵:

• intelektinis transportas ir judumas: pilotuojamoji aviacija, bepiločiai ir autonominiai orlaiviai, intelektinės kelių transporto sistemos, jūrų transportas ir geležinkelių transportas;
• intelektinis sujungiamumas: vietos nustatymo paslaugos (pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose), prijungti įrenginiai, vadinami daiktų internetu, ir sąveika su viešojo administravimo institucijomis ir
• intelektinė infrastruktūra: laiko nustatymo ir sinchronizavimo paslaugos, naudojamos ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, pavyzdžiui, energetikos, telekomunikacijų ar transporto sektoriuose.

Šio audito pabaigoje padaryta nedidelė pažanga. Į 2020 m. GALILEO darbo programą buvo įtraukta Komisijos ir GSA detaliai išdėstyta veikla, susijusi su GALILEO suderinamų paskesnės grandies standartų kūrimu, taip pat vykdomi tyrimai ir projektai oro eismo, kelių transporto ir jūrų prietaikų srityse. Tačiau, siekiant veiksmingumo, reikia imtis papildomų konkretiems sektoriams skirtų reguliavimo veiksmų. Svarbiose GNSS taikymo srityse dėl standartų turi susitarti tarptautinės organizacijos, o tai gali būti sudėtinga ir ilgai užtrukti. Atitinkamose srityse konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, kelių transporto ir logistikos, autonominių automobilių ar bepiločių orlaivių, taikomas reguliavimas vis dar neišbaigtas, arba jis nenustatytas. Komisija šiuo metu stebi, kaip šie iššūkiai yra sprendžiami, tačiau nėra numačiusi jokio tvarkaraščio, pagal kurį būtų galima nustatyti tinkamą reguliavimą ar standartus dėl kiekvienos politikos srities ar rinkos segmento ir taip dar labiau palengvinti GALILEO priėmimą.

Taip pat pastebėjome, kad padaryta menka pažanga intelektinio sujungiamumo ir viešojo administravimo institucijų sąsajų (nesusijusių su paslauga valstybinėms institucijoms) srityje: Kol kas nėra standartų, kuriais būtų stiprinama GALILEO padėtis kuriant atitinkamas daiktų interneto ar dirbtinio intelekto prietaikas. Komisijos veiksmai, skirti piliečius susieti su viešojo administravimo institucijomis, buvo skirti tik ūkininkams, kurie pagal skaitmeninės platformos projektą naudojasi palydovine navigacija.

Komisija savo reglamentais nepakankamai skatina naudotis Žemės stebėjimo duomenimis

2015 m. Komisija atliko padėties analizę (žr. ‎32 dalį) ir nustatė, kad ES teisės aktais būtų galima efektyviau įgyvendinti įvairių sričių ES politiką ir sumažinti administracinę naštą. Padaryta reikšminga pažanga priėmus teisinį pagrindą, kuriuo valstybės narės skatinamos naudoti Žemės stebėjimo duomenis, kad stebėtų, kaip įgyvendinama bendra žemės ūkio politika⁴⁶. Tačiau nustatėme, kad padaryta tik nedidelė pažanga kituose sektoriuose, kuriuose teisės aktais būtų galima geriau skatinti naudotis „Copernicus“ ir kitais Žemės stebėjimo duomenimis. Iki šiol reikalavimas, kad renkant duomenis būtų kuo geriau panaudotos programos „Copernicus“ ir GALILEO, nustatytas tik keliose ES teisės nuostatose, pavyzdžiui, Reglamente (ES) 2018/841 dėl žemės naudojimo ir miškininkystės stebėsenos, kad būtų pasiektas ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas⁴⁷. Be to, Komisija neatliko išsamios analizės, kuriose srityse ES teisės aktais būtų galima geriau skatinti naudoti Žemės stebėjimo duomenis.

Mažai nuveikta nustatant reguliavimo ar administracines kliūtis, trukdančias naudotis kosmoso paslaugomis

Be techninių standartų, kurie galėtų trukdyti išnaudoti visą ES kosmoso programų potencialą (žr. ‎81 dalį), taip pat gali būti reguliavimo ar administracinių kliūčių, trukdančių naudotis Žemės stebėjimo ir navigacijos paslaugomis, pavyzdžiui, teisėsaugos srityje, arba kai pagal viešųjų pirkimų taisykles neleidžiama naudotis tokiomis paslaugomis. Be to, naudojant palydovų „Sentinel“ duomenimis grindžiamas naujas technologijas gali reikėti iš esmės keisti administracines procedūras ir IT sistemas⁴⁸.

Nustatėme, kad Komisija neatliko sisteminės apžvalgos apie tai, kaip valstybių narių administracijos naudojo kosmoso duomenis ir ar yra kokių nors reguliavimo kliūčių, trukdančių juos naudoti. Italijoje nacionalinės institucijos sudarė aukšto lygio darbo grupę, kad nustatytų galimas nacionalines ir Europos reguliavimo kliūtis, kurios gali turėti įtakos naudojimuisi „Copernicus“ ir GALILEO produktais ir paslaugomis, tačiau šio darbo rezultatų dar neturima. Čekijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje nacionalinės institucijos tokios analizės dar neatliko.

Išvados ir rekomendacijos

Darome bendrą išvadą, kad ES kosmoso programos GALILEO ir „Copernicus“ teikia vertingas paslaugas ir duomenis, kuriuos Komisija įvairiais būdais skatino naudoti, tačiau ji padarė nepakankamai, kad būtų išnaudotas visas programų potencialas. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasinaudota didelėmis investicijomis, padarytomis siekiant tikėtinos visuomeninės ir ekonominės naudos, ir taip sustiprinti ES vidaus rinką.

Savo 2016 m. Europos kosmoso strategijoje Komisija stengėsi kuo labiau padidinti Europos kosmoso programų teikiamą naudą ekonomikai ir visuomenei, tačiau nenustatė aiškių tikslų ir prioritetų, kad paaiškintų, ko realiai būtų galima tikėtis pasiekus „kuo didesnę naudą“, ir nenustatė šių tikslų įgyvendinimo tvarkaraščio (‎24–‎26 dalys).

Kol kas nėra išsamios naudojimosi ES kosmoso programomis skatinimo strategijos, o Komisijos metodai tik iš dalies susiję su konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, aktualiais ir per nustatytą laiką įvykdytinais strateginiais tikslais, kuriais būtų aiškiai paaiškinta, ką reikėtų pasiekti (‎27–‎31 dalys).

Vidaus lygmeniu Komisija tinkamai naudojasi programos „Copernicus“ duomenimis vykdydama politikos stebėseną. Tačiau ji nevisiškai išnaudoja duomenų potencialą ir dar nesukūrė strategijos, kaip toliau gerinti jų naudojimą Komisijos ir kitų ES institucijų ar įstaigų veikloje (‎32 ir ‎33 dalys).

Komisija aiškiai neapibrėžė „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų vaidmens remiant naudojimąsi paslaugomis. Todėl ne visi įgaliotieji subjektai turėjo specialią strategiją ir jų metodai, kuriais remiamas naudojimasis paslaugomis, skyrėsi (‎34 ir ‎36 dalys).

Komisija ir GSA gavo mažai informacijos apie valstybių narių naudojimosi paslaugomis rėmimo strategijas ir metodus. Atrinktos valstybės narės taikė skirtingus metodus, tačiau, nepaisant perspektyvių iniciatyvų, kuriomis siekiama geriau susieti kosmoso sektorių su ne kosmoso sektoriaus subjektais, nebuvo atlikta išsamios analizės, kaip programos „Copernicus“ paslaugos galėtų padidinti viešojo administravimo institucijų efektyvumą ir veiksmingumą. Be to, Komisija nenustatė principų, pagal kuriuos būtų sprendžiamas susiskaidžiusios kosmoso paslaugų rinkų struktūros klausimas (‎37—‎42 dalys).

Kad veiksmingiau remtų tolesnį naudojimąsi ES kosmoso programų paslaugomis, Komisija turėtų:

1. parengti išsamią naudojimosi GALILEO ir „Copernicus“ paslaugomis rėmimo strategiją, į kurią būtų įtraukti visi susiję veikėjai ir subjektai įvairiais lygmenimis, kurioje būtų aiškiai apibrėžti jų vaidmenys ir nustatyti realistiški ir išmatuojami tikslai, kuriuos reikia pasiekti;
2. kartu su valstybėmis narėmis nustatyti sritis, kuriose ES kosmoso paslaugos galėtų padidinti viešojo administravimo institucijų efektyvumą ir veiksmingumą siekiant spręsti susiskaidžiusios rinkų struktūros klausimą.

Terminas: 2023

Kosmoso paslaugų teikimas siejamas su įvairia nauda ekonomikai ir visuomenei, tačiau nėra visuotinai pripažinto konceptualaus statistiniais duomenimis grindžiamo pagrindo tokiai naudai įvertinti. Dėl to sunku patikimai kiekybiškai įvertinti šią naudą ir pažvelgti į ją plačiau, taip pat atsižvelgiant į kosmoso programų išlaidas (‎43–‎45 dalys).

Komisijos naudos vertinimuose nustatyta trūkumų, susijusių su metodika ir aprėptimi. Abiejų programų naudos vertinimas nebuvo palyginamas, o tam tikra nauda gali būti pervertinta arba nepakankamai įvertinta (‎46—‎48 dalys).

Komisija turi reguliariai stebėti įgyvendinant programas pasiektus rezultatus pagal atitinkamus pagrindinius veiksmingumo rodiklius. Nors GALILEO atveju GSA naudoja bendrą nuoseklią išdirbių ir rezultatų rodiklių sistemą, dėl didelio rodiklių skaičiaus kartais būna sudėtinga ir sunku juos paaiškinti. Iš programos „Copernicus“ rodiklių matyti tik labai bendro pobūdžio informacija apie naudojimąsi paslaugomis, bet nematyti informacijos apie tai, ar pasiekta pagrindinių programų tikslų (‎49—‎52 dalys).

Kad patikimiau ir nuosekliau įvertintų kosmoso paslaugų naudą ekonomikai ir visuomenei ir veiksmingiau stebėtų, kaip įgyvendinami pagrindiniai tikslai, Komisija turėtų:

1. parengti ES kosmoso programų naudos ekonomikai ir visuomenei vertinimo konceptualų pagrindą, įtraukiant kitus suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, EBPO, EKA ir valstybes nares, ir suderinti ES kosmoso programų naudos vertinimą remiantis pagrįstais metodais ir patikimais duomenimis ir
2. stebėti, kaip įgyvendinami kosmoso programose nustatyti tikslai, remiantis atitinkamų veiksmingumo rodiklių rinkiniu.

Terminas: 2024

Padaryta gera pažanga sudarant sąlygas naudoti su GALILEO suderinamus imtuvus daugelyje atitinkamų rinkos segmentų, tačiau gerokai vėluojama įdiegti pagrindines GALILEO funkcijas, o tai gali pakenkti jos galimybėms užimti reikšmingą rinkos dalį (‎55—‎58 dalys).

Veiksmai, kurių imtasi siekiant remti naudojimąsi GALILEO paslaugomis, buvo techniniu požiūriu tinkamos kokybės, ir jais buvo laiku pasiekti išdirbio tikslai. Tačiau daugelio peržiūrėtų projektų atveju dar nežinoma, ar kuriant novatoriškus produktus bus pasiektas reikšmingas įsisavinimas rinkoje, nes tai galima įvertinti tik ilgesniu laikotarpiu (‎59–‎61 dalys).

Komisija pagrindiniais veiksmais, susijusiais su programa „Copernicus“, siekė didinti informuotumą apie programą, remti startuolius ir glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų paskatintas naudojimąsis paslaugomis. Tačiau kelių šių veiksmų tikslai ir poveikis nebuvo aiškiai apibrėžti, jų indėlis į struktūruotą naudotojų gausinimą buvo neaiškus, o kai kuriems iš jų trūko finansavimo (‎62—‎68 dalys).

Apskritai, su „Copernicus“ susijusių veiksmų atveju Komisija pagal programą „Horizontas 2020“ rėmė kokybiškus projektus, tačiau dėl nedidelio jų skaičiaus mažai tikėtina, kad bus pasiektas tikėtinas poveikis. Kai kurių projektų indėlis į naudojimosi paslaugomis skatinimą buvo neaiškus (‎69—‎71 dalys).

Komisija palengvino prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir debesijos paslaugų, tačiau šiuo metu duomenys teikiami įvairiais kanalais. Sinergijos galimybės dar neišnaudojamos, o Komisija nepaaiškino, kaip programos „Copernicus“ duomenys bus įtraukti į Europos atvirojo mokslo debesijos iniciatyvą (‎72—‎77 dalys).

Kad geriau remtų naudojimąsi paslaugomis ir užtikrintų efektyvią prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir produktų, Komisija turėtų:

1. parengti technines ir teisines priemones, kurių reikia, kad GALILEO diferenciatoriai būtų visiškai užbaigti;
2. aiškiai apibrėžti pagrindinių veiksmų tikslus ir numatomą poveikį ir siekti veiksmų papildomumo su valstybių narių veiksmais ir
3. bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kitais susijusiais subjektais parengti ilgalaikį ES pagrindą dėl tvaresnio ir labiau integruoto požiūrio į prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir produktų ir siekti „Copernicus“ integracijos į ir ES debesijos infrastruktūrą.

Terminas: 2024

Komisijos reglamentu kelių eismo saugumo ir ekstremaliųjų situacijų srityje prisidėta prie prietaisų suderinamumo su GALILEO, todėl tikimasi, kad bus plačiau naudojamasi GALILEO paslaugomis. Tačiau kiti prioritetinių sričių veiksmai vis dar rengiami ir dar nėra tvarkaraščio, pagal kurį būtų matyti, kada bus priimtos kiekvienos politikos srities ar rinkos segmento reguliavimo priemonės ar standartai (‎80—‎84 dalys).

Žemės stebėjimo srityje Komisija priimtais ES teisės aktais nepakankamai skatino naudoti programos „Copernicus“ duomenis ir dar neatliko išsamios analizės dėl to, kaip ES teisės aktais būtų galima geriau skatinti juos naudoti (‎85 dalis).

Reguliavimo ar administracinės kliūtys gali trukdyti naudotis kosmoso paslaugomis. Tačiau Komisija ir atrinktos valstybės narės neatliko sisteminės tokių kliūčių apžvalgos ir nenagrinėjo galimybių, kaip būtų galima jas pašalinti (‎86 ir ‎87 dalys).

Kad būtų skatinama intensyviau naudotis ES kosmoso programų paslaugomis ir tam būtų sudarytos palankesnės sąlygos, Komisija turėtų:

1. išnagrinėti atvejus, kuriais priėmus ES teisės aktus ar standartus būtų galima skatinti kuo geriau panaudoti programos „Copernicus“ duomenis ir produktus;
2. kartu su valstybėmis narėmis nustatyti reguliavimo ir administracines kliūtis, trukdančias naudotis ES kosmoso paslaugomis, ir teikti joms paramą, siekiant tokias kliūtis pašalinti ir
3. nustatyti tvarkaraščius dėl kiekvieno atitinkamo rinkos segmento, kuriam nustačius reguliavimo priemones ar standartus būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis GALILEO duomenimis, ir atidžiai stebėti, kaip jų laikomasi.

Terminas: 2024

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narioAlex Brenninkmeijer, Liuksemburge 2021 m. kovo 23 d.

Europos Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner Lehne
Pirmininkas

Priedai

I priedas. ES kosmoso programų biudžetas

II priedas. 2016 m. Europos kosmoso strategijoje numatyti pagrindiniai veiksmai

III priedas. Reguliavimo priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos naudotis GALILEO paslaugomis

Akronimai ir santrumpos

C3S: „Copernicus“ klimato kaitos paslauga

CAMS: „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslauga

CEMS: „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga

CLMS: „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga

CMEMS: „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslauga

CollGS: jungtinis antžeminis segmentas

CORINE: ES informacijos apie aplinką koordinavimo programa

COSME: mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta ES programa

DI: daiktų internetas

DIAS: prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugos (Data and information access services)

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ECMWF: Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras

EGNOS: Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema

EIB: Europos investicijų bankas

EIF: Europos investicijų fondas

EKA: Europos kosmoso agentūra

EUMETSAT: Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija

EUSPA: Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra

GIS: geografinė informacinė sistema

GLMS: „Copernicus“ pasaulinė žemės paviršiaus stebėsenos paslauga

GNSS: pasaulinė palydovinės navigacijos sistema

GSA: Europos GNSS agentūra

JRC: Jungtinis tyrimų centras

MDP: Metinė darbo programa

PRS: paslauga valstybinėms institucijoms

Žodynėlis

antžeminis segmentas: visi erdvėlaivių sistemos antžeminiai elementai, naudojami erdvėlaiviui valdyti ir duomenims persiųsti;

„Copernicus“: ES Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa, pagal kurią renkami ir tvarkomi duomenys iš palydovų ir Žemės jutiklių, siekiant gauti informacijos apie aplinką ir saugumą;

Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS): palydovinio ryšio sistema, pagerinanti GPS signalus ir užtikrinanti, kad jie būtų tinkami naudoti saugai užtikrinti būtinose prietaikose, pavyzdžiui, aviacijos srityje;

GALILEO: Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistema;

pagrindiniai programos „Copernicus“ naudotojai: programos „Copernicus“ reglamento tikslais – ES institucija ar įstaiga, arba Europos nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios įstaiga, kuriai patikėta apibrėžti ir įgyvendinti viešąsias paslaugas ar politiką, užtikrinti tų paslaugų teikimą ir politikos vykdymą arba vykdyti jų stebėseną;

palydovai „Sentinel“: palydovai, teikiantys Žemės stebėjimo duomenis pagal programą „Copernicus“.

Europos GNSS agentūros atsakymai

Santrauka

Europos GNSS agentūra (GSA) labai prisidėjo prie GALILEO naudojimo, kaupdama esminę informaciją apie rinką ir naudotojus, su naudotojų bendruomenėmis rengdama ir įgyvendindama naudojimo veiksmų planus ir skatindama naudotojų technologijų ir programų plėtrą. Iki 2020 m. pabaigos GALILEO naudotojų ratas išsiplėtė iki beveik dviejų milijardų. GSA sutinka, kad GALILEO rinkos ir naudotojų rato plėtimo veikla turėtų ir toliau užtikrinti naudojimąsi GALILEO paslaugomis, jų įdiegimą rinkose su lėtesniais ciklais ir diferenciatoriams. GSA taps Europos kosmoso programos agentūra (EUSPA) ir išplės savo vaidmenį „Copernicus“ rinkos plėtojimo srityje, skatindama sinergiją su GALILEO.

GSA pritaria, kad nėra bendros konceptualios ir statistinės sistemos, pagal kurią būtų galima įvertinti kosmoso paslaugų naudą ES. Todėl GSA parengė GNSS srities metodiką. GSA pripažįsta, kad tokia metodika turi trūkumų, susijusių su statistinės informacijos prieinamumu nacionaliniu lygmeniu, tačiau mano, kad ji vis dar patikima. Sukūrus EUSPA bus skatinamas glaudesnis rinkos stebėsenos veiklos metodinis suderinamumas ir visų kosmoso programos komponentų naudos įvertinimas.

29 pastaba

GSA palankiai vertina Europos Audito Rūmų pastabą dėl rinkos plėtros strategijos, kuri iš tiesų prisidėjo prie dabartinio plataus GALILEO naudojimo.

GSA patvirtina, kad pagal savo įgaliojimus daugiausia dėmesio skiria Europai, tačiau norėtų pabrėžti, kad daugelis GSA veiksmų buvo vykdomi tarptautiniu mastu. GSA bendradarbiavo su viso pasaulio suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, lustų rinkinių gamintojais, automobilių gamintojais, oro transporto bendrovėmis, nepriklausomai nuo to, ar jie įsikūrę Europoje, ar už jos ribų.

37 pastaba

Svarbu pažymėti, kad valstybės narės neprivalo derinti savo nacionalinių strategijų su GSA.

44 pastaba

GSA pripažįsta, kad nėra bendros konceptualios ir statistinės sistemos, pagal kurią būtų galima įvertinti kosmoso paslaugų naudą ES. Todėl glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Komisija, GSA parengė GNSS srities metodiką.

47 pastaba

Kalbant apie GALILEO, pasikeitus nuomonėmis su Europos Audito Rūmais, atnaujintas bendrosios pridėtinės vertės (BPV) apskaičiavimo metodas, kuris, GSA nuomone, labiau atitinka ES bendrojo vidaus produkto (BVP) apskaičiavimo konceptualią sistemą. Prieš keisdamasi nuomonėmis su Europos Audito Rūmais GSA sukūrė specialų metodą, kaip apskaičiuoti šios rūšies naudą, kad būtų išspręstas nacionalinės GNSS paskesnės grandies kategorijos klausimas.

48 pastaba

Kalbant apie GALILEO, remdamasi Europos Komisijos poveikio vertinimo taisyklėmis ir visada naudodamasi patikimiausiu monetizavimo šaltiniu, GSA naudą visuomenei įvertino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, eismo spūstyse dėl navigacinių sistemų sutaupomu laiku arba išgelbėtų gyvybių skaičiumi. Todėl, nepaisant tam tikrų trūkumų, GSA nuomone, naudos vertinimas vis dar yra patikimas, išsamus ir parengtas pagal panašių GNSS sistemų įverčius.

56 pastaba

GSA pabrėžia, kad imtuvai ir įranga navigacijos signalus pirmiausia priima remdamiesi optimalia palydovų geometrija.

90 išvada

Kalbant apie GALILEO, GSA patvirtino rinkos plėtros strategiją, kaip aprašyta Audito Rūmų ataskaitos 29 dalyje.

93 išvada

Žr. GSA atsakymą į 37 dalies pastabas.

94 išvada

Žr. GSA atsakymą į 44 dalies pastabas.

95 išvada

Žr. GSA atsakymą į 48 dalies pastabas.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Mihails Kozlovs, jam padėjo kabineto vadovė Edite Dzalbe ir kabineto atašė Laura Graudina; pagrindinis vadybininkas John Sweeney; užduoties vadovas Sven Kölling; auditoriai Agnieszka Plebanowicz, Maria-Isabel Quintela ir Aleksandar Latinov.

Galinės išnašos

¹ Taisyklės dėl EGNOS ir GALILEO nustatytos 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamente (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, OL L 347, 2013 12 20, p. 1.

² Programa „Copernicus“ buvo nustatyta 2014 m. balandžio 3 d. Reglamentu (ES) Nr. 377/2014 (OL L 122, 2014 4 24, p. 44), remiantis ankstesne ES Žemės stebėjimo iniciatyva GMES, parengta 2010 m. rugsėjo 22 d. Reglamentu (ES) Nr. 911/2010 (OL L 276, 2010 10 20, p. 1).

³ Išsamesnė informacija pateikta I priede.

⁴ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, COM/2018/447 final, 2018 06 06.

⁵ Žr. Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 2 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 377/2014 4 straipsnio 1 dalį.

⁶ Žr., pavyzdžiui, EBPO (2007), The Space Economy at a Glance 2007, OECD Publishing.

⁷ Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 189 straipsnis, OL C 326, 2012 10 26, p. 47.

⁸ 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kosmoso strategija“, COM (2016) 705 final.

⁹ 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros (2016/2731(RSP)) ir 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliucija dėl Europos kosmoso strategijos (2016/2325(INI)).

¹⁰ 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

¹¹ EKA valstybės narės yra Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija, taip pat ne ES valstybės narės Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Šveicarija. Latvija ir Slovėnija yra asocijuotosios narės.

¹² Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 15 straipsnis ir Reglamento (ES) Nr. 377/2014 10 straipsnis.

¹³ Reglamento (ES) Nr. 377/2014 3 straipsnio 9 dalis.

¹⁴ Europos nuotolinio stebėjimo bendrovių asociacijos, „Galileo Services“, Europos regionų, naudojančių kosmoso technologijas, tinklo atstovais.

¹⁵ žr. COM(2016) 705 final, p. 3.

¹⁶ Pagrindinių veiksmų, numatytų 2016 m. Kosmoso strategijoje, sąrašas pateiktas II priede.

¹⁷ Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 27 straipsnis ir Reglamento (ES) Nr. 377/2014 12 straipsnio 2 dalis.

¹⁸ Copernicus User Uptake Engaging with public authorities, the private sector and civil society.

¹⁹ Fostering the uptake of Copernicus and space applications; GROW GD (2016 m.), atnaujinta 2017 m. liepos mėn.

²⁰ 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB, OL L 347, 2013 12 20.

²¹ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006, OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

²² Copernicus and Earth Observation in Support of EU policies – Part I: Copernicus Uptake in the European Commission, 2020.

²³ Copernicus Market report, 2019 m., p. 32.

²⁴ Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Graikija, Italija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

²⁵ Airija, Austrija, Belgija ir Suomija.

²⁶ Žr. 18 išnašą.

²⁷ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES; SWD(2018) 327 final, 2018 06 06, p. 11.

²⁸ Europos nuotolinio stebėjimo bendrovių asociacijos atliktas pramonės tyrimas (2020 m.).

²⁹ Plan d’applications satellitaires (2018 m.).

³⁰ Strateginis planas „Kosmoso ekonomika“ (2016 m.).

³¹ EBPO (2012 m.). OECD Handbook on Measuring the Space Economy, OECD Publishing.

³² Poveikio vertinimas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES; SWD(2018) 327 final, 2018 06 06, psl. 7.

³³ 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje, OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

³⁴ Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 12 ir 34 straipsniai ir Reglamento (ES) Nr. 377/2014 4 straipsnio 3 dalis. Būsimo Reglamento, kuriuo sudaroma ES kosmoso programa, 101 straipsnis (žr. 4 išnašą).

³⁵ Reglamento (ES) Nr. 377/2014 4 straipsnio 3 dalies c ir d punktai.

³⁶ Copernicus Market report, 2016 m. ir 2019 m., p. 8.

³⁷ Taip pat žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 7/2009 „„Galileo“ programos kūrimo ir tinkamumo patvirtinimo etapo valdymas“.

³⁸ Žr. programos „Horizontas 2020“ dvejų metų darbo programų 5 skyriaus iii punktą.

³⁹ Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija ir Vokietija. Ispanija, Lenkija ir Vengrija taip pat rengė arba planavo sukurti nacionalines platformas.

⁴⁰ Operational Implementation Plan - Proposed approach to implement the roadmap and annexes of the Integrated Ground Segment and Big Data Governance Task Force, 2016 06 15.

⁴¹ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“, COM(2016) 178 final, 2016 04 19.

⁴² Žr. III priedą.

⁴³ EGNSS paskesnės grandies standartizavimo apžvalga ir trūkumų bei būsimų poreikių vertinimas (Overview of EGNSS downstream standardisation and assessment of gaps and future needs), 2018 02 01.

⁴⁴ Europos radijo navigacijos planas, 2018 03 09.

⁴⁵ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „EGNSS paskesnės grandies standartų kūrimas“ (Commission Staff Working Document – EGNSS downstream standards development), SWD(2019) 454, 2019 12 20.

⁴⁶ 2018 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/746, kuriuo dėl bendrųjų paraiškų, mokėjimo prašymų ir patikrų nuostatų pakeitimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, OL L 125, 2018 5 22, p. 1

⁴⁷ 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES, OL L 156, 2018 6 19, p. 1.

⁴⁸ Specialioji ataskaita Nr. 4/2020 „Naujų vaizdo technologijų naudojimas bendros žemės ūkio politikos stebėjimui: apskritai daroma nuosekli pažanga, bet klimato ir aplinkos stebėjimo srityje ji lėtesnė“

⁴⁹ Kucera, J., Janssens-Maenhout, G., Brink, A., Greidanus, H., Roggeri, P., Strobl, P., Tartaglia, G., Belward A., M. Dowell, Copernicus and Earth observation in support of EU policies - Part I: Copernicus uptake in the European Commission, EUR 30030 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020 m., ISBN 978-92-76-14559-2, doi:10.2760/024084, JRC118879.

⁵⁰ Copernicus Workshop: Fostering synergies in Copernicus user uptake activities at European and national level („Copernicus“ praktinis seminaras. Sąveikos didinimas vykdant naudotojų skatinimo naudotis „Copernicus“ paslaugomis veiklą“), 2019 m. birželio 19 d.

⁵¹ https://www.nist.gov/news-events/news/2019/10/economic-benefits-global-positioning-system-us-private-sector-study.

⁵² COM(2020) 66 final, 2020 2 19.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter:@EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021 m.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

5 diagrama – Piktogramas sukūrė Pixel perfect iš https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. EAR jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.