ERPF parama MVĮ konkurencingumui: Dėl koncepcijos trūkumų mažėja finansavimo veiksmingumas

Santrauka

I Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindinis ES ekonomikos ramstis. Įgyvendinant ES politiką siekiama didinti jų konkurencingumą. Šio tikslo siekti padeda Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu MVĮ konkurencingumo didinimas buvo antras pagal dydį ERPF teminis tikslas. Jam skirtas maždaug 40,3 milijardo eurų biudžetas.

II Tikrinome, ar 2014–2020 m. laikotarpiu ERPF padėjo didinti MVĮ konkurencingumą, vertindami, kaip ERPF programomis, programų kvietimais teikti pasiūlymus ir atrankos procedūromis atsižvelgta į MVĮ poreikius ir užtikrinta, kad būtų padidintas paramą gaunančių MVĮ konkurencingumas. Atrinkome 3 teminiam tikslui „MVĮ konkurencingumo didinimas“ skirtas ERPF programas, kurios buvo įgyvendinamos Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje. Mūsų imtį iš viso sudarė 24 projektai.

III 2014–2020 m. laikotarpiu valstybės narės neprivalėjo ERPF programose numatytų MVĮ konkurencingumo priemonių suderinti su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis strategijomis.

IV Iki 2019 m. pabaigos ERPF lėšomis planuota tiesiogiai paremti 0,8 milijono MVĮ iš beveik 25 milijonų MVĮ visoje ES (3,3 %). Mūsų auditas parodė, kad valstybės narės savo nacionalinėse arba regioninėse ERPF programose taikė skirtingus finansavimo metodus. Kai kurios iš jų siekė finansuoti didelį MVĮ skaičių, užuot atsižvelgusios į pagrindinius MVĮ konkurencingumą ribojančius veiksnius. Todėl dažnai buvo remiami nedidelio masto projektai, kuriems trūko kritinės finansavimo masės, kuri būtina siekiant MVĮ konkurencingumui padaryti realią įtaką.

V Apskritai, vertindami keturias valstybes nares, kuriose atliktas šis auditas, darome išvadą, kad 2014–2020 m. ERPF parama buvo skatinamas MVĮ noras investuoti. Tačiau jos veiksmingumą didinant MVĮ konkurencingumą ribojo valstybių narių vadovaujančiųjų institucijų taikomų finansavimo metodų trūkumai. Visų pirma nustatėme, kad:

• daugumos ERPF programų kvietimais teikti projektų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta į visas svarbias konkurencingumo kliūtis, su kuriomis susiduria paramą gaunančios MVĮ, o paprasčiausiai buvo bendrai finansuojamos konkrečios gamybinės investicijos, pavyzdžiui, naujų įrenginių pirkimas. Todėl daugeliu atvejų ERPF projektais MVĮ konkurencinė padėtis akivaizdžiai nebuvo pagerinta, vertinant pagal jų veiklą ir padėtį rinkoje, tarptautiškumą, finansinę padėtį ar pajėgumą diegti inovacijas;
• ERPF projektai daugiausia buvo finansuojami skelbiant nekonkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus ir vykdant atrankos procedūras, per kurias finansavimas skirtas kiekvienai paraiškai, atitinkančiai minimalius atrankos kriterijus;
• ERPF finansavimas buvo teikiamas dotacijomis, o ne finansinėmis priemonėmis – grąžintina parama, pavyzdžiui, paskolomis, garantijomis ar nuosavo kapitalo finansavimu. Tačiau nė viena iš audituotų MVĮ nenurodė sunkumų gauti finansavimą kaip pagrindinio konkurencingumą ribojančio veiksnio. Jei būtų taikytos grąžintinos paramos formos, fondo lėšomis būtų buvę galima paremti daugiau įmonių.

VI Nors kai kurios į mūsų imtį įtrauktos paramą gavusios MVĮ dėl ERPF finansuojamų projektų sugebėjo padidinti savo konkurencingumą, dauguma jų to nepadarė. Keletas MVĮ būtų investavusios lygiai taip pat net ir be ES finansavimo. Kai kuriais atvejais ERPF lėšos neigiamai paveikė paramos negavusių MVĮ, kurios veikė tose pačiose rinkose kaip ir paramą gavusios MVĮ, ekonomines perspektyvas. Todėl sumažėjo bendras ES paramos poveikis.

VII Savo nustatytus faktus pateikiame tuo metu, kai pradedamos rengti 2021–2027 m. laikotarpiui skirtos naujos kartos ERPF programos, ir rekomenduojame Komisijai paraginti ir remti valstybes nares, kad šios:

• peržiūrėtų ERPF kvietimų teikti pasiūlymus koncepciją;
• peržiūrėtų dotacijų iš ERPF skyrimui taikomas atrankos procedūras;
• teiktų pirmenybę grąžintinos paramos naudojimui MVĮ konkurencingumui didinti.

Tai turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu geriau panaudoti ERPF finansavimą MVĮ konkurencingumui didinti.

Įvadas

ES mažosios ir vidutinės įmonės

01 2018 m. 28 ES valstybėse narėse veikė beveik 25 milijonai įmonių. Beveik visos (99,8 %) buvo mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), o 92,9 % jų turėjo mažiau kaip 10 darbuotojų. MVĮ veikia beveik visuose ekonomikos sektoriuose ir labai įvairioje vietos ir nacionalinėje aplinkoje. Tai gali būti novatoriški startuoliai arba tradicinės įmonės. Jų nuosavybės struktūra taip pat gali būti skirtinga (žr. 1 langelį).

02 MVĮ svariai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo – jose dirba 63 % ES darbo jėgos ir sukuriama 52 % ES pridėtinės vertės (žr. 1 lentelę). 2018 m. jų skaičius įvairiose valstybėse narėse skyrėsi: daugiausia MVĮ buvo Italijoje (3,7 milijono), mažiausia – Maltoje (31 700).

ES MVĮ politika orientuota į konkurencingumą

03 Pagal subsidiarumo principą¹, atsakomybe už MVĮ rėmimą dalijasi valstybės narės ir Komisija. Ši ES politika grindžiama SESV 173 straipsniu², kuriuo siekiama didinti MVĮ konkurencingumą įgyvendinant iniciatyvas gerinti verslo aplinką ir didinti pramoninės bazės, galinčios konkuruoti pasauliniu mastu, našumą, kartu užtikrinant darbo vietų kūrimą ir efektyvų išteklių naudojimą. Atsakomybė už su MVĮ susijusios politikos įgyvendinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Komisija MVĮ remia rengdama reguliavimo iniciatyvas, teikdama ES finansavimą, didindama informuotumą ir keisdamasi gerąja patirtimi.

04 Pagrindinė strateginė programa, kuria grindžiama 2014–2020 m. laikotarpio ES MVĮ rėmimo politika, nustatyta Europos iniciatyva „Small Business Act“ (SBA)³, kurios tikslas – gerinti MVĮ verslo aplinką. Ji išplėsta įtraukiant:

• pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą⁴ (2016 m.),
• MVĮ strategiją⁵, kurioje didesnis dėmesys sutelkiamas į tai, kaip padėti MVĮ prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos (2020 m.).

05 Galiausiai, su MVĮ susiję klausimai įtraukti ir į bendresnes politikos sritis, pavyzdžiui, ES pramonės politiką⁶, strategiją „Europa 2020“⁷, o visai neseniai – į Europos žaliąjį kursą⁸.

Palyginti su didelėmis įmonėmis, MVĮ praranda konkurencingumą

06 Komisija įmonės konkurencingumą apibūdina kaip įmonės gebėjimą įgyti pranašumą rinkoje mažinant sąnaudas, didinant našumą, gerinant ir diferencijuojant gaminių ir (arba) paslaugų kokybę ir diegiant atitinkamas inovacijas, gerinant rinkodarą ir prekės ženklo sklaidą⁹.

07 Pagrindinis rodiklis, pagal kurį nustatomas įmonės konkurencingumas, yra jos našumas. Be to, konkurencingumui įvertinti yra ir kitų būdų¹⁰:

• ankstesnis arba dabartinis konkurencingumas gali būti vertinamas pagal įmonių pelningumą, rinkos dalį, įskaitant eksportą, veiklos tęstinumą ir augimą;
• kiti rodikliai atspindi dinamišką rinkų pobūdį ir parodo būsimo konkurencingumo potencialą, daugiausia susijusį su įmonės pajėgumu mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje.

08 Remiantis Eurostato statistiniais duomenimis¹¹, 2011–2018 m. MVĮ (t. y. įmonių, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų) konkurencingumas visoje ES gerokai sumažėjo, palyginti su didelėmis įmonėmis. Šią tendenciją rodo trys pagrindiniai rodikliai:

• MVĮ apyvartos augimas buvo aštuonis kartus mažesnis nei didelių įmonių, todėl labai sumažėjo MVĮ rinkos dalis (žr. 1 diagramą);

• beveik visas naujas darbo vietas sukūrė didelės įmonės, todėl MVĮ tenkanti visų sukurtų darbo vietų dalis sumažėjo nuo 67 % iki 63 % (žr. 2 diagramą);

• pridėtinė vertė, kuri parodo pajamas iš veiklos, didelėse įmonėse padidėjo 11 %, o MVĮ nekito. Taigi 2018 m. MVĮ sukūrė 52 % pridėtinės vertės, palyginti su 58 % 2011 m. (žr. 3 diagramą).

09 Be to, 2018 m. nedaug Europos MVĮ veiklą vykdė tarptautiniu mastu: 2,7 % eksportavo už ES ribų, o 4,9 % – į kitas valstybes nares. Atitinkami didelių įmonių duomenys buvo 59 % ir 58 %¹².

MVĮ skiriamas ES finansavimas

ERPF yra vienas iš didžiausių MVĮ teikiamo ES finansavimo šaltinių, kurio konkretus teminis tikslas susijęs su konkurencingumu

10 Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai), visų pirma Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), programos yra tarp didžiausių ES programų, pagal kurias finansinė parama teikiama MVĮ. 2014–2020 m. laikotarpiu iš ERPF finansuojamų programų pagal konkrečius prioritetus, vadinamus teminiais tikslais (TT), su MVĮ susijusioms priemonėms skirta 54,4 milijardo eurų.

11 Siekiant daugumos 2014–2020 m. ERPF TT galima tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie MVĮ konkurencingumo didinimo. 3 TT „MVĮ konkurencingumo didinimas“ yra antras pagal dydį TT pagal iš ERPF skirtas lėšas – 2021 m. birželio mėn. duomenimis, iš bendros 201,5 milijardo eurų ES biudžeto sumos jam teko 40,3 milijardo eurų (žr. 4 diagramą).

12 I priede pateikiama įvairių MVĮ finansavimo iš ERPF priemonių rūšių suvestinė pagal intervencijos kodus, atsižvelgiant į kelis teminius tikslus. Pagal 3 TT visų pirma remiamas MVĮ konkurencingumo potencialo plėtojimas, atsižvelgiant į šiuos investavimo prioritetus:

• skatinti verslumą;
• kurti naujus verslo modelius, visų pirma susijusius su tarptautinimu;
• remti pažangius produktų ir paslaugų kūrimo pajėgumus;
• remti MVĮ gebėjimą augti regioninėse, nacionalinėse ir tarptautinėse rinkose ir diegti inovacijas.

13 Iš viso trys ketvirtadaliai MVĮ skiriamų ERPF lėšų (75 %) yra tiesioginė parama.

14 Kiti finansavimo šaltiniai – EIB grupė ir ES programos: COSME (MVĮ konkurencingumas)¹³, „Horizontas 2020“ (moksliniai tyrimai ir inovacijos)¹⁴ ir „Kūrybiška Europa“ (kultūra)¹⁵.

Papildomos ES lėšos, skiriamos MVĮ reaguojant į COVID-19 pandemiją

15 2020 m. ES priėmė CRII ir CRII+ reglamentus¹⁶, kad likusios 2014–2020 m. lėšos galėtų būti naudojamos lanksčiau siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai. Šiomis iniciatyvomis taip pat nustatyta lanksti tvarka, pagal kurią valstybės narės gali paprasčiau panaudoti ES lėšas. Iki 2021 m. spalio mėn. svarbiausi susiję pokyčiai buvo šie:

• padidinta bendroms gamybinėms investicijoms numatyta ERPF lėšų suma, papildomai skiriant 5,8 milijardo eurų, t. y. 38 % daugiau nei 2019 m. planuota suma;
• iš labiau išsivysčiusiems regionams skirtų ERPF lėšų perkelta 1,6 milijardo eurų suma (maždaug 5 %)¹⁷ ir
• dėmesys sutelkiamas į paramą apyvartiniam kapitalui ir pagalbą sunkumų patiriančioms MVĮ.

16 2020 m. gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė Komisijos pasiūlymą dėl iniciatyvos „Next Generation EU“ (NGEU)¹⁸, į kurią įtraukta REACT-EU priemonė. Šia priemone siekiama užpildyti galimą finansavimo trūkumą 2021 ir 2022 m., kol bus priimtos 2021–2027 m. programos. 2021 m. spalio mėn. 6,6 milijardo eurų ERPF lėšų (arba 19 % viso REACT-EU biudžeto¹⁹) skirta MVĮ konkurencingumui ir jų verslo plėtrai. Šiuo metu atliekame auditą siekdami išnagrinėti Komisijos tiesioginį atsaką į COVID-19 pandemiją pasitelkiant CRII, CRII+ ir REACT-EU²⁰.

17 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ES toliau finansuos MVĮ konkurencingumo didinimo priemones:

• ERPF²¹ lėšomis MVĮ konkurencingumas bus remiamas pagal tą patį politikos tikslą kaip MTPI, IRT ir įgūdžių tobulinimas;
• iki 2021 m. spalio mėn. pagal REACT-EU įmonių finansavimui iš 2014–2020 m. ERPF papildomai skirta 6,6 milijardo eurų, vertinant 2020 m. kainomis;
• pagal programą „Europos horizontas“ MVĮ inovacijoms konkrečiai skirta 7,1 milijardo eurų²², o pagal programą „InvestEU“ bus finansuojamos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių verslo investicijos;
• parama MVĮ taip pat bus teikiama pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP)²³. Šis finansavimas turi būti paskirstytas iki 2023 m., o panaudotas iki 2026 m.

Audito apimtis ir metodas

18 Mūsų audito metu buvo vertinamas ERPF indėlis prisidedant prie MVĮ konkurencingumo didinimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Visų pirma vertinome, ar:

• valstybių narių vadovaujančiosios institucijos, rengdamos MVĮ konkurencingumo didinimo priemones pagal savo nacionalines ir regionines ERPF programas, taikė panašius metodus, susijusius su 3 TT skirtų lėšų nukreipimu ir bendro informavimo tikslo įgyvendinimu;
• ERPF parama padėjo padidinti MVĮ konkurencingumą;
• keturiose valstybėse narėse taikyti ERPF programų finansavimo metodai atitiko MVĮ poreikius;
• pagal ERPF programas organizuotais kvietimais teikti pasiūlymus, atrankos procedūromis ir išmokėtomis lėšomis buvo maksimaliai padidintas ERPF išlaidų poveikis MVĮ konkurencingumui.

19 Auditas apėmė 2014–2020 m. laikotarpį iki 2019 m. pabaigos:

• Atrinkome 3 teminiam tikslui „MVĮ konkurencingumo didinimas“ skirtas ERPF programas, kurios buvo įgyvendinamos Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje. Tai buvo keturios valstybės narės, kurių pagal 3 TT numatyta skirti absoliuti suma buvo didžiausia (žr. 5 diagramą). Kiekvienoje valstybėje narėje tikrinome dvi 2014–2020 m. regionines veiksmų programas (VP). Įvertinome pagal aštuonias programas 16 paskelbtų kvietimų ir įvykdytų atrankos procedūrų, susijusių su 3 TT. Taip pat išnagrinėjome po vieną kiekvienos valstybės narės nacionalinę ar teminę VP, kad įvertintume jų suderinamumą ir papildomumą su regioninėmis VP, išskyrus Vokietiją, kuri nacionalinės programos neturi.
• Auditavome po tris kiekvienos regioninės VP projektus, t. y. iš viso 24 projektų imtį (žr. II priedą). Iš jų pagal 22 projektus buvo tiesiogiai remiamos MVĮ investicijos, o pagal du projektus buvo remiami subjektai, teikiantys pagalbą MVĮ.
• Projektai buvo atrinkti siekiant pateikti iliustratyvius pavyzdžius, kaip vykdomi kvietimai teikti pasiūlymus.

Mes neanalizavome neatidėliotinos pagalbos schemų, sukurtų kilus COVID-19 pandemijai (žr. 15 ir 16 dalis), tačiau peržiūrėjome iš dalies pakeistas programas. Taip pat neįtraukėme turizmo, finansinių tarpininkų ir su finansinėmis priemonėmis susijusių sričių kvietimų teikti pasiūlymus bei paramos gavėjų, nes šias temas jau nagrinėjome ankstesniuose audituose²⁴.

20 Audituodami 22 projektus, kuriuose iš ERPF MVĮ buvo teikiama tiesioginė finansinė parama, tikrinome, kaip pasibaigus projektui pasikeitė bendras įmonių konkurencingumas. Visų pirma įvertinome jų veiklą ir padėtį rinkoje, tarptautiškumą²⁵, finansinę padėtį ir gebėjimą diegti inovacijas. Kai tai buvo įmanoma, naudojome ir duomenų bazes, kad palygintume paramą gaunančių MVĮ ir panašių įmonių (kurių apyvarta ir darbuotojų skaičius yra panašūs ir kurios konkuruoja tose pačiose vietos ir regioninėse rinkose) veiklos rezultatus (žr. 36 dalį).

21 Tikrinome Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) ir Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (GROW GD) dokumentus.

22 Taip pat patikrinome atitinkamus dokumentus, kuriuos pateikė keturių valstybių narių vadovaujančiosios institucijos, paramą gaunančios MVĮ ir trečiosios šalys, analizavome ataskaitas ir vertinome duomenis, susijusius su ES finansuojamais projektais.

23 Apklausėme atrinktų valstybių narių institucijas ir visus 24 į mūsų imtį įtrauktus paramos gavėjus, šioms institucijoms ir paramos gavėjams pateikėme klausimynus, taip pat konsultavomės su atitinkamais universitetais ir MVĮ mokslinių tyrimų centrais, verslo asociacijomis ir kitais regioninio, nacionalinio ir ES lygmens subjektais.

24 Dėl galiojančių sveikatos ir sanitarinių apribojimų visi pokalbiai, įskaitant pokalbius su paramą gaunančiomis MVĮ, buvo virtualūs ir nebuvo įmanoma atlikti patikrų vietoje. Todėl negalėjome visapusiškai įvertinti faktinių bendrai finansuojamų investicijų. Taip pat negalėjome patikrinti, ar stebėsenos informacija, kurią Komisijai pateikė ERPF programas įgyvendinančios nacionalinės institucijos, yra tiksli.

25 Atsižvelgiant į MVĮ ekonominę svarbą ES ekonomikai ir susijusias ERPF paramos sumas, mūsų ataskaita gali būti naudinga siekiant padėti Komisijai ir valstybėms narėms 2021–2027 m. laikotarpiu geriau panaudoti ERPF finansavimą MVĮ konkurencingumui didinti.

Pastabos

Valstybės narės nepakankamai tikslingai naudoja ERPF lėšas MVĮ konkurencingumui didinti

26 Peržiūrėjome, kaip valstybės narės parengė savo ERPF programas ir jų finansavimo metodus, pagal kuriuos remiamos MVĮ konkurencingumui didinti skirtos priemonės. Visų pirma tikrinome, ar valstybių narių finansavimo metodai buvo skirti toms sritims, kuriose augimo potencialas didžiausias, kokią dalį MVĮ buvo planuojama paremti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir kokio finansavimo vidutiniškai galėjo tikėtis kiekviena remtina MVĮ.

Kadangi nebuvo reikalavimo, kad programos būtų skirtos toms sritims, kuriose augimo potencialas didžiausias, ERPF paramai gali trūkti kritinės masės

27 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ERPF reglamente nebuvo reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų strategijas, kaip pagal 3 TT geriausiai remti MVĮ konkurencingumą. Pavyzdžiui, kalbant apie ERPF finansavimą, teikiamą pagal teminį tikslą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos“ (1 TT), valstybės narės turėjo parengti pažangiosios specializacijos strategijas (RIS3), pagal kurias būtų galima nustatyti sritis, turinčias didžiausią konkurencinio pranašumo potencialą, ir atitinkamai sudaryti savo programas.

28 Dėl 3 TT Komisija tik paprašė valstybių narių įrodyti, kad jų ERPF priemonės atitinka SBA strateginę programą²⁶, kuria siekiama pagerinti MVĮ verslo aplinką. Komisija paragino valstybes nares skirstant MVĮ konkurencingumui skirtas lėšas pirmenybę teikti jų RIS3 nustatytoms sritims. Tačiau kadangi nebuvo teisinio reikalavimo ERPF priemonių suderinti su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis MVĮ konkurencingumo strategijomis, Komisija turėjo tik ribotas priemones užtikrinti, kad ERPF finansavimas būtų skirtas didžiausią augimo potencialą turinčioms sritims.

29 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu MVĮ finansuoti reikiamos sąlygos nustatytos pagal 1.1 (MTPI) ir 1.4 (įgūdžių tobulinimas) konkrečius tikslus, tačiau reikiamų sąlygų nėra numatyta tuo atveju, kai pagal ERPF programas lėšos skiriamos 1.3 konkrečiam tikslui (MVĮ konkurencingumas²⁷).

30 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės skyrė ERPF paramą MVĮ konkurencingumui pagal 3 TT taikydamos įvairius metodus. Liuksemburgas ir Nyderlandai MVĮ konkurencingumui ERPF lėšų visai neskyrė, o kitos valstybės narės tam skyrė didelę savo ERPF finansavimo dalį. Lenkija, Italija ir Portugalija skyrė didžiausias absoliučias sumas, o Portugalija, Jungtinė Karalystė ir Švedija – didžiausią ERPF lėšų dalį (žr. 5 diagramą).

31 2014–2020 m. ERPF parama iki 2023 m. planuota paremti 3,3 % visų ES MVĮ, o po 2020 m. programų peržiūros – 6,1 % (žr. 33 dalį). Iki 2019 m. pabaigos tiesioginė ERPF parama turėjo būti skirta 0,5 milijono MVĮ iš beveik 25 milijonų visos ES MVĮ (1,9 %).

32 Valstybių narių ERPF programose taip pat taikytas skirtingas požiūris į pagal 3 TT finansuojamų MVĮ skaičių (žr. 6 diagramą). Pavyzdžiui, 2019 m. Airijoje finansavimą turėjo gauti daugiau kaip 67 000 MVĮ (arba daugiau kaip 25 % visų MVĮ). Absoliučiais skaičiais Prancūzijoje tokių įmonių buvo daugiausia (beveik 160 000 MVĮ). Kitose valstybėse narėse ketinta remti vos kelis šimtus įmonių, pavyzdžiui, Austrijoje finansuotos 435 MVĮ²⁸.

33 Pagal ERPF programas kiekvienai remtinai MVĮ vidutiniškai numatyta skirti apie 42 000 eurų. Tačiau mūsų analizė rodo, kad tarp valstybių narių buvo didelių skirtumų, susijusių su faktine finansavimo suma, kurią gavo kiekviena remtina MVĮ: nuo maždaug 392 000 eurų vienam projektui Austrijoje iki mažiau kaip 1 000 eurų Airijoje. 2019 m. šešios ES valstybės narės (Airija, Prancūzija, Danija, Švedija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) vienam projektui vidutiniškai skyrė mažiau nei 30 000 eurų. Kyla rizika, kad tokį mažą finansavimą gaunantiems projektams gali pritrūkti kritinės masės, kuri būtina siekiant MVĮ konkurencingumui padaryti realią įtaką.

34 2019 m. ERPF programos buvo įgyvendinamos sėkmingai – daugiau kaip pusė atitinkamų MVĮ paramą jau buvo gavusios (žr. III priedą). Dėl COVID-19 protrūkio programos buvo peržiūrėtos siekiant remti MVĮ pandemijos metu (taip pat žr. 15 ir 16 dalis). Todėl tikslinės reikšmės buvo padidintos, o MVĮ, kurioms numatyta skirti paramą, skaičius beveik padvigubėjo (nuo maždaug 800 000 2019 m. iki 1,5 milijono MVĮ 2020 m.). Tam ypač didelį poveikį padarė Italija: ji siekė paremti šešis kartus daugiau MVĮ, t. y. remtinų įmonių skaičius padidėjo daugiau nei puse milijono. Dar penkios valstybės narės tikslines reikšmes padidino daugiau kaip du kartus. Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, dar negalėjome įvertinti, ar patikslintos tikslinės reikšmės yra realistiškos ir ar tos valstybės narės bus pajėgios teikti veiksmingą paramą šitaip padidėjus MVĮ skaičiui.

ERPF parama reikšmingai nepagerintas remiamų MVĮ konkurencingumas

35 Patikrinome 22 į imtį įtrauktus projektus, susijusius su tiesiogine ERPF finansine parama MVĮ, kad nustatytume, kaip juos užbaigus pasikeitė dabartinis ir potencialus MVĮ konkurencingumas. Vertinome MVĮ:

• veiklą ir padėtį rinkoje (pardavimų augimą, rinkos dalį, sąnaudas, pelningumą, darbo našumą);
• tarptautiškumą (eksporto intensyvumą, eksporto dalį, dalyvavimą naujose užsienio rinkose);
• finansinę padėtį (finansinį savarankiškumą, apyvartinio kapitalo rodiklį);
• pajėgumą diegti inovacijas (produktų ar paslaugų inovacijas, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą).

Taip pat vertinome, ar ERPF parama buvo visapusiškai orientuota į konkurencingumo veiksnius, kad MVĮ būtų pasirengusios ateičiai.

36 Kai tai buvo įmanoma, paramą gaunančių MVĮ ekonominius ir finansinius rodiklius palyginome su sektoriaus lyginamaisiais rodikliais ir su toje pačioje regioninėje ar nacionalinėje rinkoje konkuruojančių panašių įmonių rodikliais (apyvarta ir darbuotojų skaičiumi). Atlikdami šią analizę naudojomės Europos ir nacionaliniais statistiniais duomenimis, taip pat komercinėmis duomenų bazėmis (daugiau informacijos apie rodiklius pateikta IV priede).

Kai kurios tikrintos MVĮ pasinaudojo ERPF parama, tačiau dauguma – ne

37 ERPF parama buvo skatinamos investicijos į remtinas MVĮ, įtrauktas į mūsų imtį. Paramos gavėjai ją naudojo savo gamybos pajėgumams didinti: jie pirko naują įrangą (14 iš 22 projektų) arba išplėtė gamybos vietas (6 iš 22).

38 Dauguma audituotų MVĮ konkurencingumo srityje laipsniškai darė nedidelius pakeitimus, tačiau pagerėjo ne visi konkurencingumo veiksniai, tarp jų – eksportas ir MTP pajėgumai. 2 langelyje parodyta, kaip ERPF projektais prisidėta prie dviejų paramą gavusių MVĮ konkurencingumo. Nepaisant intensyvios konkurencijos, dėl abiejų projektų MVĮ pavyko išlikti rinkoje palaipsniui darant nedidelius pakeitimus.

39 Remiantis mūsų bendru vertinimu, įgyvendinant daugumą tikrintų projektų geriausiu atveju buvo laipsniškai atlikti nedideli paramą gaunančių MVĮ konkrečių produktų, paslaugų ar procesų patobulinimai. Nors dėl ERPF paramos tam tikri aspektai galėjo būti pagerinti, ji neturėjo pastebimo poveikio bendram MVĮ konkurencingumui. Dėl to kyla abejonių dėl ERPF paramos naudos (žr. 40–46 dalis).

Padidėjo beveik pusės paramą gavusių MVĮ pelningumas

40 ERPF finansavimas padėjo padidinti 14 iš 22 į imtį įtrauktų MVĮ pardavimus, o 10‑ies MVĮ pelningumas padidėjo. Pagal kitus tris kriterijus, kuriuos naudojome vertindami jų veiklą ir padėtį rinkoje, nustatėme mažesnį pagerėjimą. Savo rinkos dalį padidino ketvirtadalis MVĮ, o sąnaudas sumažino ir (arba) darbo našumą padidino maždaug trečdalis (žr. 7 diagramą). Dauguma apklaustų paramą gavusių MVĮ nurodė, kad dažnai išorės veiksnių (į rinką patenkančių naujų produktų ir prekių ženklų, kintančių rinkos tendencijų, vidaus reorganizavimo) poveikis iš esmės yra didesnis už projekto poveikį.

Padidėjo tik vos daugiau nei trečdalio tikrintų MVĮ eksportas

41 Ne visos MVĮ orientuojasi į eksportą. Prieš pradėdamos įgyvendinti ERPF projektus, 17 iš 22 į mūsų imtį įtrauktų MVĮ savo produktus pardavinėjo daugiausia vietos, regiono ar nacionalinėje rinkoje. Pusė jų eksportavo mažiau nei 10 % savo parduodamos produkcijos arba visai neeksportavo.

42 Remiantis mūsų analize, dėl ERPF paramos savo tarptautiškumą padidino devynios iš 22 paramą gavusių MVĮ. Iš jų septynioms MVĮ pavyko padidinti eksporto intensyvumą, penkioms MVĮ teko didesnė tarptautinės prekybos dalis, o keturioms MVĮ pavyko patekti į naujas užsienio rinkas (žr. 8 diagramą).

43 Įmonėms bandant plėsti ir įvairinti savo veiklą įgyvendinant konkrečias iniciatyvas, kuriomis siekiama patekti į naujas tarptautines rinkas, jų eksportas ne visada didėjo. Šias iniciatyvas daugiausia sudarė projektai, susiję su MVĮ dalyvavimu prekybos mugėse. Tačiau papildomai nebuvo tarptautinimo ar skverbimosi į eksporto rinką strategijos, nuodugnios tikslinių rinkų analizės ar darbuotojų mokymo tarptautinės prekybos srityje.

Savo finansinę padėtį pagerino mažiau nei trečdalis paramą gavusių MVĮ

44 Mūsų analizė taip pat parodė, kad aštuonios iš 22 į mūsų imtį įtrauktų MVĮ pagerino savo finansinius rodiklius. Jos pagerino savo gebėjimą vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus (finansinį savarankiškumą), o šešios iš jų taip pat pagerino savo gebėjimą apmokėti trumpalaikes skolas (apyvartinio kapitalo rodiklį). Kitų MVĮ finansinė padėtis po projekto iš esmės nepasikeitė arba pablogėjo (žr. 9 diagramą).

Beveik visuose projektuose bandyta diegti produktų ir (arba) paslaugų inovacijas, tačiau tik pagal nedaugelį iš jų visapusiškai pasinaudota MTPI

45 Pagal 21 iš 22 projektų investuota į inovacijas, daugiausia į produktų ar paslaugų, taip pat į procesų inovacijas. Įgyvendinant daugumą projektų buvo diegiamos palaipsnės inovacijos įsigyjant naują įrangą, kuria MVĮ galėjo sukurti specifines technines dabartinių MVĮ produktų charakteristikas. Vertinome, kad pagal devynis ERPF lėšomis įgyvendinamus projektus galima padidinti MVĮ konkurencingumą (žr. 10 diagramą). Pagal šešis iš devynių projektų MVĮ sukūrė produktus, kurių dar nebuvo rinkoje, kurioje jos vykdė veiklą (viename iš jų įregistruotas patentas intelektinei nuosavybei apsaugoti).

46 Trys ERPF projektai taip pat turėjo teigiamą poveikį paramą gaunančių MVĮ ilgalaikiams MTP pajėgumams (žr. 10 diagramą). Kituose 19 projektų nesiimta veiksmų, susijusių su šiuo svarbiu veiksniu, o tai ribojo MVĮ konkurencingumą. Be to, nustatėme, kad didžioji dauguma į mūsų imtį įtrauktų MVĮ nebendradarbiavo su kitais subjektais mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityje (žr. 62 dalį).

ERPF parama kai kuriais atvejais sukėlė išstūmimo efektą

47 ES valstybės pagalbos taisyklėmis siekiama apriboti konkurencijos iškraipymus ir bet kokį neigiamą viešosios intervencijos poveikį²⁹. ERPF parama MVĮ konkurencingumui didinti suteikia pranašumą atrinktoms įmonėms, kurioms valdžios institucijos suteikia leidimą naudoti valstybės išteklius. Tačiau ERPF paramai valstybės pagalbos taisyklės gali būti netaikomos, jei kompetentingos institucijos mano, kad ji konkurencijos neiškreipia³⁰.

48 Nustatėme penkis atvejus, kai ERPF parama galėjo neigiamai paveikti paramos negavusių MVĮ, konkuruojančių tose pačiose rinkose, ekonomines perspektyvas, taigi ir bendrą MVĮ konkurencingumą. Du konkretūs atvejai pateikti 3 langelyje. Tai vadinama išstūmimo efektu ir rizika yra ypač didelė, kai parama skiriama MVĮ, kurios daugiausia veikia vietos ir (arba) regioninėse rinkose.

Remiant pavienius projektus ribojamas galimas ERPF poveikis

49 Vertinome, ar ERPF programų finansavimo metodas keturiose audituotose valstybėse narėse atitiko MVĮ poreikius ir ar jis padėjo padidinti jų konkurencingumą.

Didžioji ERPF paramos dalis skirta pavieniams projektams, neatsižvelgiant į pagrindinius MVĮ konkurencingumą ribojančius veiksnius

50 Apskritai, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal keletą teminių tikslų atskiriems pavienių MVĮ projektams įgyvendinti iš viso skirta 40,6 milijardo eurų (75 % viso ERPF finansavimo) (žr. I priedą). Remiantis mūsų atlikta 11 ERPF programų, 24 projektų, kurie buvo remiami ERPF lėšomis pagal 3 TT, ir 16 susijusių kvietimų imties analize (taip pat žr. 63 dalį), šie projektai turėjo tik nedidelį netiesioginį poveikį. Tai reiškia, kad atskiroms tikrintoms MVĮ suteiktos ERPF paramos nauda nepersidavė MVĮ, kurios tiesioginės finansinės paramos negavo.

51 Be to, į mūsų imtį įtrauktų MVĮ paprašėme nurodyti pagrindinius veiksnius, dėl kurių jos negali padidinti savo konkurencingumo (žr. 11 diagramą). Dauguma jų atsakė, kad yra keletas kliūčių. Dažniausiai buvo nurodomi sunkumai ieškant kvalifikuotos darbo jėgos, reguliavimo kliūtys ir administracinė našta. Šie rezultatai atkartoja kitų tyrimų, kuriuos neseniai atliko Komisija, ECB ir EIB, išvadas³¹.

52 Vis dėlto, tikrindami visas aštuonias regionines ERPF programas, nustatėme, kad projektai paprastai buvo orientuoti į konkretų konkurencingumo veiksnį, o ne į platesnius įmonių poreikius. Dėl to gali mažėti ERPF paramos veiksmingumas.

53 Dauguma į mūsų imtį įtrauktų projektų buvo skirti naujiems gamybos įrenginiams arba technologiškai pažangesnei įrangai įsigyti. Tai leido paramos gavėjams padidinti gamybos pajėgumus ir gaminti aukštesnės kokybės bei pažangesnių savybių produktus. Tačiau ne visais projektais pakankamai atsižvelgta į esminius poreikius, kad būtų užtikrintas projektų veiksmingumas, o kai kuriais atvejais MVĮ skyrė didelius išteklius, bet savo bendro konkurencingumo nepadidino (žr. pavyzdį 4 langelyje).

54 Remiantis mūsų analize, nė viename iš audituotų projektų nebuvo sprendžiamas galimybių gauti kvalifikuotos darbo jėgos klausimas (į mūsų imtį įtrauktų MVĮ vertinimu, tai buvo pagrindinis jų konkurencingumą ribojantis veiksnys). Pavyzdžiui, nė viename projekte parama investicijoms nebuvo derinama su įmonėje turimų įgūdžių tobulinimu. Nors pastaroji veikla paprastai remiama ESF lėšomis, nustatėme, kad tik dviejuose kvietimuose numatyta galimybė viename projekte derinti ERPF ir ESF paramą.

55 Taip pat tikrinome, ar vadovaujančiosios institucijos aktyviai siekė išsiaiškinti, kaip geriausia nustatyti ir patenkinti MVĮ poreikius, kad padidėtų jų konkurencingumas. Mūsų analizė rodo, kad pagal daugumą tikrintų kvietimų teikti pasiūlymus buvo galima užtikrinti visapusiškesnį požiūrį, kurį taikant būtų buvę galima įveikti keletą MVĮ konkurencingumo kliūčių. Pavyzdžiui, pagal daugumą kvietimų teikti pasiūlymus MVĮ privalėjo į savo projektų paraiškas įtraukti verslo planus, kuriuose būtų nurodyti jų konkretūs poreikiai ir iššūkiai.

56 Tačiau nustatėme, kad dauguma vadovaujančiųjų institucijų šiuos verslo planus naudojo ne tam, kad pasiūlytų finansinės ir nefinansinės paramos paketus, o daugiausia tam, kad įvertintų pasiūlytų investicijų tinkamumą.

57 Pagal daugumą kvietimų nebuvo sudaryta galimybių vienu metu pateikti projektų pasiūlymus, susijusius su įvairiais MVĮ konkurencingumo komponentais (pavyzdžiui, MTPI, gamybinėmis inovacijomis, kvalifikacija ir tarptautinimu). Tik trimis iš 14 tikrintų kvietimų buvo siekiama atsižvelgti į įvairius veiksnius (žr. pavyzdį 5 langelyje). Taigi, norėdamos spręsti klausimus, susijusius su įvairiais konkurencingumą varžančiais veiksniais, MVĮ turėjo teikti paraiškas pagal kelis atskirus kvietimus.

58 Be to, vadovaujančiosios institucijos nebandė rengti kvietimų, kuriuose būtų derinama finansinė ir nefinansinė parama, išskyrus vieną išimtį (žr. 6 langelį).

Mažai dėmesio MVĮ inovaciniam ir mokslinių tyrimų pajėgumui

Nedidelio užmojo ERPF finansavimo tikslai naujiems įmonių ar rinkos produktams

59 Iki 2020 m. ERPF lėšomis buvo siekta paremti 23 153 įmones, kurios kuria naujus įmonės produktus³², o iki 2023 m. – 8 209 įmones, kurios kuria naujus rinkos produktus³³. Tai reiškia, kad 2014–2020 m. laikotarpiu ERPF finansavimą gali gauti vos apie 2 % remtinų MVĮ.

60 Pagal daugumą mūsų tikrintų kvietimų MVĮ gavo pagalbą kuriant produktus, paslaugas ar procesus, kurie buvo novatoriški pačioms įmonėms (žr. 45 dalį). Tačiau jais nesukurta veiksmingų paskatų MVĮ kurti produktus, kurie būtų nauji rinkai, plėtoti MTP veiklą ar bendradarbiauti su ne verslo aplinkos subjektais. 7 langelyje pateikiamas vienas iš nedaugelio pavyzdžių iš mūsų imties, kuriame daug dėmesio skiriama MTPI.

Trečdalis tikrintų paramą gavusių MVĮ bendradarbiavo su mokslo tiriamosiomis įstaigomis

61 Bendradarbiaujant su mokslo tiriamosiomis įstaigomis galima išspręsti klausimą dėl nepakankamo MTPI rezultatų perkėlimo į verslo produktus ar paslaugas. Tai viena iš silpnųjų vietų, darančių poveikį MVĮ konkurencingumui. Šešios iš 22 į mūsų imtį įtrauktų MVĮ nurodė, kad jau yra bendradarbiavusios su mokslo tiriamosiomis įstaigomis arba dalyvavusius kolektyviniuose MTPI projektuose (žr. pavyzdį 8 langelyje).

Projektai, kuriais remiama daugiau nei viena MVĮ, yra išimtis, nors konsultavimo paslaugomis naudojasi daugelis MVĮ

62 Kolektyviniai projektai, kuriais atsižvelgiama į bendrus įvairių MVĮ poreikius ir galimybes, gali padėti MVĮ pasidalyti rizika, mažinti nenorą rizikuoti, pasidalyti sąnaudomis ir greičiau pasiekti savo tikslus. Vis dėlto, remiantis mūsų analize, įmonių grupės ar kiti subjektai (pavyzdžiui, verslo asociacijos, technologijų centrai ir t. t.) įgyvendino tik kelis į mūsų imtį įtrauktus projektus. 9 langelyje pateikiamas pavyzdys, kaip kolektyvinis projektas padarė teigiamą netiesioginį poveikį daugeliui kitų MVĮ.

63 Mūsų apklaustos MVĮ pabrėžė, kad reikia imtis kolektyvinių veiksmų vietos gamybai skatinti arba apsaugoti, tačiau verslo tinklų pridėtinė vertė, jų manymu, nėra didelė. Nė viena jų nemanė, kad dalyvavimas tokiame tinkle suteikia konkurencinį pranašumą.

64 Palyginti su didelėmis įmonėmis, MVĮ vidaus valdymo struktūros yra ne tokios detalios ir menkiau išvystytos. Todėl MVĮ itin svarbu turėti galimybę gauti kokybiškas konsultacijas, konsultuojamojo ugdymo paslaugas ir naudotis tinklaveika³⁴ (žr. pavyzdį 10 langelyje).

65 2019 m. ERPF lėšomis nefinansinė parama (orientavimo ir konsultavimo paslaugos) buvo suteikta 44 % remtų įmonių (382 000 iš 861 600). 2020 m. dėl perprogramavimo ir su tuo susijusio ERPF lėšomis remiamų MVĮ skaičiaus padidėjimo, ši dalis sumažėjo iki 27 % (apie 400 000 iš 1,5 milijono MVĮ)³⁵.

ERPF atrankos procedūros nėra pakankamai konkurencingos ir didžioji paramos dalis teikiama dotacijomis, o ne kaip grąžintina pagalba

66 ERPF programas valstybėse narėse įgyvendinančios vadovaujančiosios institucijos yra atsakingos už veiksmų atranką³⁶. Tai darydamos jos turėtų užtikrinti, kad veiksmais būtų prisidedama prie atitinkamo prioriteto konkrečių tikslų ir rezultatų įgyvendinimo. Kvietimo rūšis (konkurencinis arba nekonkurencinis kvietimas) turėtų būti pasirinkta atsižvelgiant į konkretų paramos tikslą ir numatomus rezultatus. Visų pirma, 2021–2027 m. laikotarpio Bendrųjų nuostatų reglamente reikalaujama, kad taikomais atrankos kriterijais būtų kuo labiau padidintas ESI fondų įnašas.

67 Tikrinome, kaip pagal ERPF programas organizuotos atrankos procedūros, ir vertinome, ar pagal jas ES finansavimas buvo teikiamas tik perspektyviausiems projektų pasiūlymams. Taip pat nagrinėjome, kokiu mastu programose buvo naudojamos įvairios MVĮ konkurencingumui skirtų ERPF projektų finansavimo formos, įskaitant finansines priemones (t. y. grąžintiną paramą, pvz., paskolas, garantijas ar nuosavo kapitalo finansavimą) ir dotacijas, ir ar buvo atsižvelgiama į tai, kokio tipo finansavimo MVĮ reikia.

Daugumos ERPF programų atrankos procedūros nėra parengtos taip, kad finansavimas būtų skiriamas konkurencingiausiems projektų pasiūlymams

68 Remiantis mūsų analize, pagal daugumą audituotų kvietimų nebuvo užtikrinta pareiškėjų konkurencija, nes didžioji dauguma paraiškų turėjo atitikti tik minimalius atrankos reikalavimus (žr. 11 langelį). Pagal daugumą kvietimų visi projektai buvo atrinkti tada, kai buvo surinktas minimalus balų skaičius, neatsižvelgiant į kitų projektų balus. Nepakankamą projektų paraiškų konkurenciją atrankos procedūrų metu jau esame nurodę savo ankstesnėje ataskaitoje³⁷.

69 Kvietimų teikti pasiūlymus laikas yra dar vienas veiksnys, dėl kurio gali būti neatrinkti perspektyviausi projektai:

• riboti kvietimai teikti pasiūlymus (t. y. ribotos trukmės procedūros) skatina įmones teikti paraiškas tada, kai yra lėšų, o ne tada, kai jų reikia. Tai ypač svarbu remiant inovacijas, nes riboti kvietimai gali būti netinkami siekiant patenkinti įmonių poreikį reguliariai diegti inovacijas ir pritaikyti veiklą prie rinkos tendencijų³⁸. Dauguma audituotų kvietimų teikti pasiūlymus buvo riboti kvietimai;
• atviri kvietimai teikti pasiūlymus, kurie vykdomi nuolat atrenkant ir finansuojant projektus, neužtikrina paraiškų konkurencijos. Finansavimas skiriamas visiems minimalų atrankos balą surinkusiems projektams tol, kol pakanka lėšų, taigi didesnė reikšmė teikiama laikui, o ne projekto naudai.

Atviri kvietimai teikti pasiūlymus su tarpiniais terminais gali padėti ištaisyti šiuos trūkumus ir kartu užtikrinti paraiškų konkurenciją ir finansavimo skyrimą aukščiausius balus surinkusiems projektams.

ERPF lėšomis MVĮ konkurencingumas daugiausia remiamas dotacijomis, tačiau veiksmingesnė parama galėtų būti teikiama finansinėmis priemonėmis ir grąžintinomis dotacijomis

70 Jau ne vienus metus Komisija valstybių narių vadovaujančioms institucijoms pataria MVĮ neskirti vien dotacijų, nes yra požymių, kad ES parama yra tokia pat veiksminga (arba beveik tokia pat veiksminga), kai dotacija sumažinama arba pakeičiama finansinėmis priemonėmis (t. y. tokia grąžintina pagalba kaip paskolos ar garantijos)³⁹.

71 Vis dėlto 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu MVĮ konkurencingumo srityje dotacijos ir toliau buvo dažniausiai naudojama tiesioginės finansinės paramos forma. Iš viso jos sudarė 66 % viso MVĮ konkurencingumui skirto ERPF finansavimo (žr. 12 diagramą).

72 Mūsų analizė rodo, kad vien dotacijomis naudojosi 18 iš 22 į mūsų imtį įtrauktų paramą gavusių MVĮ. Atsižvelgdami į tai, nustatėme, kad Portugalijoje taikomas inovatyvus būdas, pagal kurį dotacijos derinamos su grąžintina pagalba siekiant skatinti paramą gaunančias MVĮ viršyti projektų tikslus, su sąlyga, kad šie tikslai yra pakankamai plataus užmojo (žr. 12 langelį).

73 Nė viena iš apklaustų MVĮ nenurodė sunkumų gauti kapitalo kaip galimos konkurencingumo kliūties (žr. 11 diagramą). Nepaisant to, jos gavo dotacijas pirkti naujai įrangai, dėl kurios galėtų sumažėti sąnaudos, nors visą investicijų sumą arba bent jos dalį būtų buvę galima padengti nulinių arba mažų palūkanų paskolomis. Tai būtų leidę užtikrinti turimų ERPF lėšų sverto poveikį ir paremti gerokai daugiau MVĮ.

Dauguma paramą gavusių MVĮ būtų panašiai investavusios ir be ERPF ar bet kokio kito viešojo finansavimo

74 Mūsų analizė taip pat parodė, kad 19 iš 22 MVĮ būtų investavusios taip pat ar panašiai net ir be ERPF ar bet kokio kito viešojo finansavimo (žr. 50 dalį). Dvi MVĮ teigė, kad būtų investavusios lygiai taip pat, 17 nurodė, kad būtų investavusios vėliau arba sumažinusios investicijų mastą.

75 Tik trys MVĮ nurodė, kad be viešosios paramos nebūtų investavusios. Tai patvirtina, kad šios rūšies ERPF paramos schemoms būdinga savaimingumo rizika, kaip jau pažymėta ankstesnėse ataskaitose⁴⁰. Savaimingumo galima išvengti tik tuo atveju, kai finansavimas skiriamas projektams, kurių privatus subjektas kitaip neįgyvendintų, nes išlaidos viršytų finansinę naudą.

Išvados ir rekomendacijos

76 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal ERPF reglamentą nebuvo reikalaujama, kad valstybės narės ERPF programose numatytas MVĮ konkurencingumo priemones suderintų su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis strategijomis. Taigi Komisija turėjo tik ribotas priemones, kad užtikrintų, jog ERPF finansavimas būtų skirtas toms sritims, kuriose augimo potencialas didžiausias (žr. 26–29 dalis).

77 Iki 2019 m. pabaigos, t. y. paskutiniais metais iki COVID-19 pandemijos protrūkio, ERPF lėšomis siekta tiesiogiai paremti 0,8 milijono MVĮ iš beveik 25 milijonų MVĮ visoje ES (3,3 %). Nustatėme, kad valstybių narių metodai skyrėsi: kai kurios iš jų ERPF paramą skyrė keliems šimtams įmonių, o kitos ją skirstė plačiau. Pavyzdžiui, Airijoje buvo numatyta ERPF lėšomis paremti daugiau kaip 67 000 MVĮ (arba daugiau kaip 25 % visų šalies MVĮ), o pagal Austrijos ERPF programą buvo paremtos vos 435 įmonės. Taigi vienai MVĮ tenkanti finansavimo suma valstybėse narėse labai skiriasi. Kai pagal ERPF programas turimas finansavimas paskirstomas per dideliam MVĮ skaičiui, gali kilti didelė rizika, kad ERPF paramai pritrūks kritinės masės, kuri būtina siekiant MVĮ konkurencingumui padaryti realią įtaką (žr. 30–33 dalis).

78 2020 m., reaguodamos į COVID-19 pandemiją, daugelis valstybių narių perprogramavo savo ERPF programas atsižvelgdamos į CRII, CRII+ ir REACT-EU iniciatyvas. Dėl šio perprogramavimo MVĮ buvo skirtas papildomas finansavimas ir gerokai padidėjo remiamų MVĮ skaičius. Tai ypač pasakytina apie Italiją, kurioje ERPF parama dabar siekiama paremti daugiau kaip 630 000 MVĮ (t. y. papildomai daugiau kaip pusę milijono įmonių) (žr. 34 dalį).

79 Keturiose audituotose valstybėse narėse 2014–2020 m. ERPF parama MVĮ konkurencingumui buvo skatinamas MVĮ noras investuoti. Tačiau jos veiksmingumą didinant MVĮ konkurencingumą ribojo valstybių narių vadovaujančiųjų institucijų taikomų finansavimo metodų trūkumai (žr. 35–48 dalis):

• pagal daugumą kvietimų teikti projektų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta į visas svarbias konkurencingumo kliūtis, su kuriomis susiduria paramą gaunančios MVĮ, o paprasčiausiai buvo bendrai finansuojamos konkrečios gamybinės investicijos (pavyzdžiui, naujų įrenginių pirkimas). Daugeliu tikrintų atvejų ERPF projektais MVĮ konkurencinė padėtis akivaizdžiai nebuvo pagerinta, vertinant pagal jų veiklą ir padėtį rinkoje, tarptautiškumą, finansinę padėtį ar pajėgumą diegti inovacijas;
• pagal kvietimus retai finansuotos investicijos į kitus pridėtinės vertės kūrimo procesus, kuriais būtų padidintas ilgalaikis MVĮ konkurencingumas (pavyzdžiui, MVĮ MTPI pajėgumų didinimas arba jų patekimas į naujas rinkas). Buvo nedaug projektų, kuriuose buvo siūlomos MVĮ pritaikytos konsultavimo paslaugos, kad būtų įveiktos konkrečios konkurencingumo kliūtys;
• projektais daugiausia buvo remiamos pavienės MVĮ, o ne įmonių grupė, o tai ribojo ERPF aprėptį MVĮ atžvilgiu;
• projektai daugiausia buvo finansuojami skelbiant nekonkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus ir vykdant atrankos procedūras, per kurias finansavimas skirtas kiekvienai paraiškai, atitinkančiai minimalius atrankos kriterijus;
• finansavimas buvo teikiamas dotacijomis, o ne grąžintinos paramos forma (pavyzdžiui, paskolomis ar garantijomis). Tačiau nė viena iš audituotų MVĮ nenurodė sunkumų gauti finansavimą kaip pagrindinės konkurencingumo kliūties. Jei būtų taikytos grąžintinos paramos formos, fondo lėšomis būtų buvę galima paremti daugiau įmonių.

80 Be to, nustatėme, kad keletas MVĮ būtų investavusios lygiai taip pat net ir be ES finansavimo. Kai kuriais atvejais ERPF parama neigiamai paveikė paramos negaunančių MVĮ, kurios veikė tose pačiose regioninėse ar nacionalinėse rinkose kaip ir paramą gaunančios MVĮ, ekonomines perspektyvas. Todėl sumažėjo bendras grynasis ES paramos poveikis (žr. 49–75 dalis).

1 rekomendacija. Peržiūrėti ERPF kvietimų teikti pasiūlymus koncepciją

Komisija turėtų raginti valstybes nares kvietimus rengti taip, kad jais būtų skatinama teikti pasiūlymus, kurie didinant MVĮ konkurencingumą būtų veiksmingesni, ir jas remti. Praktiškai tai reikštų, kad rengiamais kvietimais turi būti siekiama:

1. atsižvelgti į keletą veiksnių, kuriais ribojamas projekto konkurencingumas. Pavyzdžiui, moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų būti derinami su investicijomis, teikiama parama mokymui ir gebėjimų stiprinimui, kuriama eksporto rinkos strategija ir t. t.;
2. stiprinti MVĮ ir kitų subjektų (pavyzdžiui, kitų MVĮ, verslo asociacijų, universitetų ir (arba) mokslinių tyrimų organizacijų) bendradarbiavimą;
3. remti MVĮ naudojimąsi konsultavimo paslaugomis ir dalyvavimą tinkluose (pavyzdžiui, Europos įmonių tinkle, klasterių organizacijose, verslo inovacijų centruose, Europos verslo ir inovacijų centrų tinkle ir kt.).

Terminas: iki 2023 m. pabaigos.

2 rekomendacija. Peržiūrėti dotacijų iš ERPF skyrimui taikomas atrankos procedūras

Komisija turėtų raginti ir remti valstybes nares, kad šios peržiūrėtų ERPF atrankos procedūras, visų pirma susijusias su dotacijomis teikiamu finansavimu, siekiant, kad projektai būtų atrenkami:

1. nekonkurenciniame procese tik tinkamai pagrįstais atvejais ir
2. remiantis plataus užmojo atrankos kriterijais ir pereinamaisiais balais, kad būtų pasiektas geriausias paramos dydžio, vykdomos veiklos ir tikslų įgyvendinimo santykis.

Terminas: iki 2023 m. pabaigos.

3 rekomendacija. Didinant MVĮ konkurencingumą pirmenybę teikti grąžintinos pagalbos naudojimui

Komisija turėtų raginti ir remti valstybes nares, kad:

1. teikiant finansavimą MVĮ konkurencingumui didinti pirmenybė būtų teikiama finansinėms priemonėms, tai yra grąžintinai pagalbai, pavyzdžiui, paskoloms, garantijoms arba nuosavam kapitalui;
2. dotacijos būtų naudojamos tik tais atvejais, kai yra akivaizdus poreikis (pavyzdžiui, sprendžiant su rinkos nepakankamumu susijusias problemas) arba kai reikia pasiekti konkrečius politikos tikslus (pavyzdžiui, įgyvendinti aukštesnius žiedinės, žaliosios ir teisingesnės ekonomikos standartus). Kai įmanoma, dotacijos turėtų būti teikiamos kartu su finansinėmis priemonėmis.

Terminas: iki 2023 m. pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos, Liuksemburge 2022 m. balandžio 6 d.

Priedai

I priedas. 2014–2020 m. laikotarpiu MVĮ skirtas ERPF finansavimas pagal intervencijos kodą (mln. eurų)

II priedas. Atrinktų projektų sąrašas

III priedas. 3 TT skirtas ERPF finansavimas ir iki 2023 m. planuojamas bei faktinis paremtų MVĮ skaičius kiekvienoje valstybėje narėje (2019 m. pabaigos duomenys); 2020 m. reaguojant į COVID-19 pandemiją padaryti pakeitimai

IV priedas. MVĮ konkurencingumo pokyčiui įvertinti naudojami rodikliai

Akronimai ir santrumpos

EGADP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESF: Europos socialinis fondas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

MTP: moksliniai tyrimai ir plėtra

MTPI: moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos

MVĮ: mažosios ir vidutinės įmonės

NGEU: priemonė „Next Generation EU“

RIS3: pažangiosios specializacijos strategija

SBA: Europos iniciatyva „Small Business Act“

TT: teminis tikslas

VP: veiksmų programa

1 TT: mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas

3 TT: MVĮ konkurencingumo didinimas

Terminų žodynėlis

Daugiametė finansinė programa: paprastai septyneriems metams sudarytas ES išlaidų planas, kuriame nustatyti prioritetai (remiantis politikos tikslais) ir viršutinės ribos pagal šešias pagrindines išlaidų kategorijas. Jame pateikiama struktūra, pagal kurią sudaromi metiniai ES biudžetai, apribojant kiekvienos išlaidų kategorijos išlaidas. Dabartinė DFP apima 2021–2027 m. laikotarpį, ankstesnė – 2014–2027 m. laikotarpį.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė: ES finansinės paramos mechanizmas, skirtas COVID-19 pandemijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui švelninti ir ekonomikos atsigavimui skatinti, kartu skatinant žaliąją ir skaitmeninę transformaciją.

Europos regioninės plėtros fondas: ES fondas, kuriuo stiprinama ES ekonominė ir socialinė sanglauda, finansuojant investicijas, skirtas regioniniams skirtumams mažinti.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penki pagrindiniai ES fondai, kurių lėšomis bendrai remiama ekonominė plėtra visoje ES. Tai – Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Įmonė: ekonominę veiklą vykdantis subjektas.

Išstūmimo efektas: dėl gautos viešosios paramos MVĮ veiklos rezultatų pagerėjimas konkurentų sąskaita.

Konkurencingumas: kalbant apie įmonę, tai pranašumas, kuris įgyjamas dėl sumažėjusių sąnaudų, padidėjusio našumo, produktų ir paslaugų patobulinimų, įvairinimo ir inovacijų, taip pat dėl geresnės rinkodaros bei prekės ženklo sklaidos.

Pažangiosios specializacijos strategija: nacionalinė arba regioninė strategija, kurioje nustatyti prioritetai dėl konkurencinio pranašumo stiprinimo didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų privalumus, derinant juos su verslo poreikiais ir užtikrinant inovacijų srities rezultatų konvergenciją.

Programavimo laikotarpis: laikotarpis, per kurį planuojama ir įgyvendinama ES išlaidų programa.

Reikiama sąlyga: būtina veiksmingo ir efektyvaus konkrečių tikslų įgyvendinimo sąlyga.

Savaimingumas: padėtis, kai ES finansuojama veikla būtų buvusi vykdoma ir negavus viešosios paramos.

Teminis tikslas: numatomas bendras investavimo prioriteto rezultatas, suskirstytas į konkrečius įgyvendinimo tikslus.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos (viešoji ar privati) institucija, valstybės narės paskirta valdyti ES finansuojamą programą.

Veiksmų programa: pagrindinė ES finansuojamų sanglaudos projektų įgyvendinimo nustatytu laikotarpiu sistema, kurioje atsispindi Komisijos ir atskirų valstybių narių partnerystės susitarimuose nustatyti prioritetai ir tikslai.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61108

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61108

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija „Investicijos siekiant sanglaudos, augimo ir įtraukties“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Pietro Russo, jam padėjo kabineto vadovė Chiara Cipriani, kabineto atašė Benjamin Jakob, pagrindinis vadybininkas Niels-Erik Brokopp, užduoties vadovas Enrico Grassi, auditorės Angela Ramallo Ros, Angelika Zych ir Sara Pimentel.

Iš kairės į dešinę: Sara Pimentel, Enrico Grassi, Pietro Russo, Angela Ramallo Ros, Benjamin Jakob, Niels-Erik Brokopp.

Galinės išnašos

¹ ES sutarties 5 straipsnis.

² SESV 173 straipsnis („Sąjunga ir valstybės narės užtikrina, kad būtų sudarytos Sąjungos pramonės konkurencingumui reikalingos sąlygos.“).

³ „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, Europos iniciatyva „Small Business Act“, KOM(2008) 394 galutinis, 2008 06 25, ir jos apžvalga KOM(2011) 78 galutinis, 2011 02 23.

⁴ „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“, COM(2016) 733 final.

⁵ „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“, COM(2020) 103 final.

⁶ „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“, KOM(2010) 614 galutinis, 2010 10 28, ir atnaujinta redakcija „Nauja Europos pramonės strategija“, COM(2020) 102 final, 2020 03 10; „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“, COM(2021) 350 final, 2021 05 05.

⁷ „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, KOM(2010) 2020 galutinis, 2010 03 03.

⁸ „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final, 2019 12 11.

⁹ Komisija, „Draft thematic guidance fiche for desk officers on SME competitiveness“, 2 versija, 2014 03 13.

¹⁰ Žr., pavyzdžiui, Komisijos užsakymu parengtą ataskaitą „Background documents for the European Semester – Measuring Competitiveness“, Ares (2018)1 159 686, 2018 03 01.

¹¹ Eurostatas pateikia statistinius duomenis apie skirtingo dydžio įmones, remdamasis darbuotojų skaičiumi.

¹² Remiantis Eurostato duomenimis apie prekybos veiklą, kuriuose įmonės skirstomos pagal dydžio kategorijas.

¹³ Reglamentas Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 33–49).

¹⁴ Reglamentas Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 104–173).

¹⁵ Reglamentas Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 221–237).

¹⁶ Reglamentas 2020/460, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai Nr. 1301/2013 ir Nr. 1303/2013, 2020 03 30 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva, CRII) ir Reglamentas 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai Nr. 1301/2013 ir Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti ESI fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį, 2020 04 23 (Išplėstinė atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva, CRII+).

¹⁷ Komisijos ataskaita „Coronavirus dashboard: EU cohesion Policy response to the crisis“.

¹⁸ Komisijos komunikatas „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“, COM(2020) 456 final, 2020 05 27.

¹⁹ Atvirųjų duomenų portalas, iniciatyvos „REACT-EU“ rezultatų suvestinė.

²⁰ Audito Rūmų 2022 ir vėlesnių metų darbo programa, 2021 m. gruodžio mėn.

²¹ 2021 m. birželio 24 d. Reglamentas (ES) 2021/1058 (OL L 231, 2021 06 30, p. 60–93).

²² 2021 m. balandžio 28 d. Reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“. 70 % Europos inovacijų tarybai skirto biudžeto.

²³ 2021 m. vasario 12 d. Reglamentas (ES) 2021/2013, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 02 18, p. 17–75): „pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, ir gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis MVĮ“.

²⁴ Specialioji ataskaita 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis“ ir Specialioji ataskaita 27/2021 „ES parama turizmui. Reikalinga nauja strateginė kryptis ir geresnio finansavimo metodas“.

²⁵ Taip pat žr. Specialiąją ataskaitą 7/2022 dėl MVĮ tarptautinimo priemonių.

²⁶ 3.1 ex ante sąlyga „Imtasi konkrečių veiksmų, kad būtų remiamas verslumo skatinimas atsižvelgiant į Smulkiojo verslo aktą“.

²⁷ Reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos (OL L 231, 2021 06 30, p. 159–706) 15 straipsnis ir susijęs IV priedas dėl teminių reikiamų sąlygų.

²⁸ Bendrasis ERPF rodiklis „Paramą gaunančių įmonių skaičius“ (CO01). ESI fondų atvirųjų duomenų portalo duomenys.

²⁹ SESV VII antraštinės dalies 1 skyrius ir 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas Nr. 994/98 dėl bendrosios išimties reglamentų dėl valstybės pagalbos.

³⁰ Žr. de minimis pagalbos taisykles (2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas Nr. 1407/2013 dėl de minimis pagalbos (OL L 352, 2013 12 24, p. 1)) ir Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka (OL L 187, 2014 06 26, p. 1)).

³¹ Europos Komisijos greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 486 „SMEs, start-ups, scale-ups and entrepreneurship“, 2020 m. rugsėjo mėn.; Europos Centrinio Banko apklausa dėl įmonių galimybių gauti finansavimą (SAFE), 2021 m. birželio mėn.; Europos investicijų bankas, „European Investment Bank, Regional Cohesion in Europe 2020–2021 – Insights from the EIB Investment Survey“, 2021 m. rugsėjo mėn.

³² 2020 m. nustatyta 2023 m. bendrojo išdirbio rodiklio CO29 „Moksliniai tyrimai, inovacijos. Įmonių, gavusių paramą siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“, susijusio su 3 TT, tikslinė reikšmė.

³³ 2020 m. nustatyta 2023 m. bendrojo išdirbio rodiklio CO28 „Moksliniai tyrimai, inovacijos. Įmonių, gavusių paramą siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“, susijusio su 3 TT, tikslinė reikšmė.

³⁴ Komisijos 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas „Support to SMEs – Increasing Research and Innovation in SMEs and SME Development“, 2016 m. vasario mėn.

³⁵ ESI fondų atvirų duomenų portalas. 2020 m. nustatyta 2023 m. bendro išdirbio rodiklio CO04 „Įmonės, kurioms suteikta nefinansinė parama (konsultacijos)“, susijusio su 3 TT, tikslinė reikšmė.

³⁶ Reglamento Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos (OL L 347, 2013 12 20, p. 320–469) 125 straipsnis.

³⁷ Specialioji ataskaita 21/2018 „ERPF ir ESF projektų 2014–2020 m. laikotarpiu atranka ir stebėjimas daugeliu bruožų vis dar labiausiai orientuoti į išdirbius“.

³⁸ Europos Komisija, „Regional policy for smart growth of SMEs, Guide for Managing Authorities and bodies in charge of the development and implementation of Research and Innovation Strategies for Smart Specialisation“, 2013 m.

³⁹ Europos Komisija, „What are counterfactual impact evaluations teaching us about enterprise and innovation support“, 2012 m., REGIO GD.

⁴⁰ Specialioji ataskaita 4/2011 „MVĮ garantijų priemonės auditas“; 2013 finansinių metų metinė biudžeto vykdymo ataskaita (OL C 398, 2014 11 12, p. 1–288) ir Specialioji ataskaita 8/2018 „ES parama produktyvioms investicijoms į įmones – daugiau dėmesio reikia skirti tvarumui“.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-7959-8	ISSN 1977-5709	doi:10.2865/267961	QJ-AB-22-010-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7939-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/66753	QJ-AB-22-010-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.