Kova su vaikų skurdu. Komisijos parama turėtų būti tikslingesnė

Santrauka

I

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ aspektas. Siekiant palankių rezultatų šioje srityje, labai svarbu nustatyti grupes, kurioms gresia didesnis skurdas ar socialinė atskirtis, ir išsiaiškinti šiuos rizikos veiksnius nulemiančias aplinkybes. Iš dešimt metų kauptų statistinių duomenų matyti, kad vaikams, palyginti su likusiais ES gyventojais, gresia didesnis skurdas ar socialinė atskirtis.

II

Didesnis dėmesys vaikams ir dabartinės didelio skurde gyvenančių vaikų skaičiaus problemos sprendimas yra gyvybiškai svarbus tvariai, veiksmingai ir konkurencingai žinių ekonomikai ir visuomenei, kuri yra sąžininga visų kartų atžvilgiu. Investicijų į vaikus ekonominė nauda yra gerokai didesnė, palyginti su investicinėmis išlaidomis.

III

Valstybės narės ir nacionalinės vyriausybės yra būtent tie subjektai, kurie pirmiausia privalo imtis tinkamų priemonių vaikų skurdui sumažinti. Tačiau Komisija taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį. Ji turėtų remti valstybių narių veiksmus kovojant su socialine atskirtimi ir sprendžiant vaikų skurdo problemą ir juos papildyti. Šiuo tikslu Komisija gali pasinaudoti turimomis teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis.

IV

Audito Rūmai anksčiau nebuvo atlikusi vaikų skurdo audito. Ši ataskaita gali būti naudinga būsimoms Komisijos iniciatyvoms, kuriomis siekiama remti valstybių narių pastangas kovojant su vaikų skurdu.

V

Šio veiklos audito tikslas buvo nustatyti, ar Komisija veiksmingai prisidėjo prie valstybių narių pastangų mažinti vaikų skurdą. Kad atsakytume į šį pagrindinį audito klausimą, tikrinome, ar Komisijos teisinės priemonės, t. y. 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendacija 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (toliau – Rekomendacija), Europos socialinių teisių ramstis ir Europos semestro procesas padėjo spręsti vaikų skurdo problemą. Taip pat tikrinome, kaip valstybės narės naudoja ES šiam tikslui skirtas lėšas.

VI

Rekomendacija nėra teisiškai įpareigojanti priemonė, tačiau ji buvo tinkama iniciatyva integruotai kovoti su vaikų skurdu. Nepaisant to, jos įgyvendinimo pažangą ir poveikį nacionalinei politikai yra sudėtinga įvertinti, nes nėra nustatyti įvertinami tikslai ir orientyrai.

VII

Europos socialinių teisių ramstis padėjo didinti informuotumą apie ES socialinę politiką, įskaitant vaikų skurdą, ir jis gali būti naudingas sutelkiant priemones ir finansavimą vaikų skurdo problemos sprendimui 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu. Tačiau trūksta išbaigto veiksmų plano, kuriuo remiantis būtų visapusiškai įgyvendinami įvairūs šio programavimo laikotarpio principai. Siekiant apžvelgti veiksmų plano įgyvendinimo pažangą, labai svarbu nustatyti veiksmų planą.

VIII

Europos semestro proceso metu valstybėms narėms pateikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos įvairiose politikos srityse. Nustatėme, kad valstybės narės gavo konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su šeimos ir vaikų politika, kuri gali padėti mažinti vaikų skurdą. Tačiau vaikų skurdo klausimas retai sprendžiamas aiškiai, o konkreti metodika, pagal kurią vaikų skurdui turėtų būti teikiama pirmenybė svarstant galimą konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, nėra aiškiai apibrėžta.

IX

ES teisės aktuose nenumatytas tiesioginis kovos su vaikų skurdu finansavimas. Komisija ir aplankytos valstybės narės negalėjo kiekybiškai įvertinti lėšų, skirtų projektams, kuriais tiesiogiai sprendžiama vaikų skurdo problema, todėl negalėjo įvertinti jų veiksmingumo.

X

Prieidami prie bendros išvados, pripažįstame, kad vaikų skurdas išlieka rimta ES problema, nes beveik kas ketvirtam vaikui vis dar gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Kadangi Komisijos vaidmuo ribotas, sunku arba net neįmanoma įvertinti, ar jos iniciatyvos, kuriomis siekiama sumažinti vaikų skurdą naudojant teisines priemones ir ES lėšas, buvo pakankamai veiksmingos.

XI

Komisijai rekomenduojame:

• į savo veiksmų planą dėl Europos socialinių teisių ramsčio įtraukti veiksmus ir tikslus, susijusius su vaikų skurdo problemos sprendimu;
• turėti aiškias vidaus gaires, kaip nustatyti situacijas, dėl kurių galėtų būti parengta galima konkrečiai šaliai skirta rekomendacija, tiesiogiai susijusi su vaikų skurdu, atliekant analizę Europos semestro procese;
• 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu nukreipti investicijas į kovos su vaikų skurdu problemos sprendimą ir stebėti šias investicijas;
• užtikrinti, kad rengiantis būsimai Europos vaiko garantijų politikos iniciatyvai būtų imtasi būtinų veiksmų ir surinkta pakankamai informacijos.

Įvadas

01

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ aspektas. Siekiant sėkmingai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, labai svarbu nustatyti grupes, kurioms gresia didesnis skurdas ar socialinė atskirtis, ir išsiaiškinti šiuos pažeidžiamumo aspektus nulemiančias aplinkybes. Laikoma, kad asmeniui gresia skurdas arba socialinė atskirtis, jeigu jis yra atsidūręs bent vienoje iš šių situacijų: jam gresia skurdas, jis patiria labai didelį materialinį nepriteklių arba jo darbo intensyvumas yra mažas (77 dalis).

02

Per dešimties metų laikotarpį palyginus amžiaus grupes matyti, kad vaikams (0–18 metų), palyginti su likusiais ES gyventojais, gresia didesnis skurdas ar socialinė atskirtis (žr. 1 diagramą).

03

2018 m. skurdas ar socialinė atskirtis grėsė 23 milijonams vaikų Europos Sąjungoje, t. y. kas ketvirtam vaikui¹. Tačiau valstybėse narėse vaikų skurdo rizikos lygiai yra labai skirtingi. Keturios valstybės narės (Rumunija, Bulgarija, Graikija ir Italija) nustatė, kad vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, procentinė dalis yra didesnė nei 30 % ir tai reiškia, kad kas trečiam vaikui grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Valstybėse narėse (Danija, Nyderlandai, Čekija ir Slovėnija), kurios nurodė žemiausius rodiklius, skurdas ar socialinė atskirtis grėsė kas šeštam vaikui (žr. 2 diagramą).

04

Kaip matyti iš Komisijos 2021 m. ekonominės prognozės, COVID-19 pandemija sukėlė didelių sutrikimų ir pakeitė Europos darbo rinkos perspektyvas. Tikimasi, kad nedarbo lygis euro zonoje padidės nuo 7,5 % 2019 m. iki apytiksliai 9,5 % 2020 m. ir 8,6 % 2021 m. Todėl pažeidžiamoms visuomenės grupėms gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Svarbu, kad valstybės narės koordinuotų veiklą savo teritorijoje ir ES, kad apsaugotų asmenis, kuriems kyla didžiausia rizika.

05

Didesnis dėmesys vaikams ir dabartinės didelio skurde gyvenančių vaikų skaičiaus problemos sprendimas yra gyvybiškai svarbus tvariai, veiksmingai ir konkurencingai žinių ekonomikai ir sąžiningai iš kelių kartų sudarytai visuomenei². Įvairiuose tyrimuose ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad investicijos vaikystės metu, kuriomis siekiama sumokėti palyginti nedideles finansines išlaidas, gali duoti naudos visą gyvenimą ne tik pavieniams asmenims, bet ir visuomenei ir ekonomikai³. Investicijų į vaikus ekonominė nauda yra gerokai didesnė, palyginti su investicinėmis išlaidomis⁴.

06

Kova su vaikų skurdu visų pirma vyksta valstybės narės lygmeniu. Valstybių narių vyriausybės ir kiti subjektai yra parengę daugybę socialinės politikos ir gerovės iniciatyvų, kurias jie gali panaudoti siekdami paremti nepalankioje padėtyje esančius vaikus ir šeimas, pavyzdžiui, įprastos socialinių išmokų programos, tiesioginis paslaugų ir išteklių teikimas arba tikslingos intervencijos programos.

07

Tačiau ES ir visų pirma Komisija taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį. Ji turi remti valstybių narių veiksmus kovos su socialine atskirtimi srityse ir juos papildyti. Komisija taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti valstybių narių veiksmus visose socialinės politikos srityse pagal SESV X antraštinę dalį (Socialinė politika). Šiuo tikslu Komisija gali pasinaudoti turimomis teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis.

Audito apimtis ir metodas

08

Šį auditą nusprendėme atlikti, nes vaikams, palyginti su likusiais gyventojais, gresia didesnis skurdas ar socialinė atskirtis. Vaikų skurdas yra daugybės valstybių narių problema, kuri gali sukelti rimtas pasekmes galimybėms sulaukus vyresnio amžiaus, pavyzdžiui, suaugusiojo nedarbas. Europos Parlamentui pateikus pasiūlymą dėl 2021–2027 m. vaiko garantijų sistemos, šiam klausimui politinėje darbotvarkėje skiriamas ypatingas dėmesys (85–90 dalys).

09

Šio veiklos audito tikslas buvo nustatyti, ar Komisija veiksmingai prisidėjo prie valstybių narių pastangų mažinti vaikų skurdą. Kad atsakytume į šį pagrindinį audito klausimą, tikrinome, ar Komisijos teisinės priemonės ir tai, kaip valstybės narės panaudoja ES lėšas, veiksmingai prisidėjo prie pastangų spręsti vaikų skurdo problemą.

10

Atlikdami auditą tikrinome, kaip naudojami ir įgyvendinami:

• 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendacija 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (toliau – Rekomendacija), kurioje skatinama laikytis integruoto metodo, apimančio įvairaus pobūdžio veiksmus, kurie turėtų padėti mažinti vaikų skurdą;
• Europos socialinių teisių ramstis (ESTR) (nuo 2017 m.), kuris apima 20 principų ir kai kuriais iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama kovoti su vaikų skurdo problema;
• Europos semestro procesas, kurio metu Komisija analizuoja valstybių narių socialinę politiką ir gali pateikti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl vaikų skurdo problemos, kai tai, Komisijos manymu, yra būtina;
• ES finansiniai įnašai, kuriuos iš Europos socialinių fondų (ESF), siekiant spręsti vaikų skurdo problemą, galima gauti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;
• vaikų skurdo rodikliai visoje ES.

11

Pagrindinis mūsų audituojamas subjektas buvo Europos Komisija. Be to, apsilankėme atitinkamose Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Rumunijos nacionalinėse institucijose, taip pat tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose, kurios aktyviai sprendžia vaikų skurdo problemą, kad gautume daugiau informacijos ir sužinotume jų nuomonę šiuo klausimu. Atrenkant valstybes nares, be kita ko, buvo remiamasi kriterijais, susijusiais su vaikų skurdo rizikos lygiu ir valstybių narių galimybėmis skirti ESF asignavimų kovai su vaikų skurdu. Aplankytose šalyse buvo laikomasi subalansuotos atrankos, siekiant įtraukti didelius ir žemus skurdo rizikos lygius ir ESF asignavimus.

12

Vykdant auditą atlikta reglamentų, strategijų, politikos dokumentų, gairių, vertinimų, stebėjimo ataskaitų ir vidaus dokumentų, taip pat nacionalinių institucijų, mokslinių tyrimų įstaigų, akademikų ir nevyriausybinių organizacijų dokumentų peržiūra.

13

Mūsų darbas taip pat apėmė į ateitį orientuotus aspektus, kuriais prisidedame prie vykstančių diskusijų dėl vaiko garantijų sistemos. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad savo audito darbą užbaigėme prieš COVID-19 protrūkį, todėl šioje ataskaitoje neatsižvelgiama į kokius nors politinius arba kitus pokyčius, kurie buvo padaryti reaguojant į kilusią pandemiją.

Pastabos

Rekomendacija buvo tinkama iniciatyva, tačiau jos poveikį įvertinti sunku ar net neįmanoma

Rekomendacija buvo tinkamas bandymas visapusiškai spręsti vaikų skurdo problemą

14

Komisija rekomendaciją priėmė 2013 m. atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos iniciatyvą ir konsultacijas su valstybių narių institucijomis ir ekspertų organizacijomis. Dokumentas buvo priimtas kartu su Socialinių investicijų dokumentų rinkiniu (SIP)⁵, kurį Komisija priėmė siekdama padėti valstybėms narėms spręsti didėjančio skurdo ar socialinės atskirties problemą po 2008 m. krizės. Rekomendacijos tikslas – skatinti integruotą trijų ramsčių metodą, susijusį su galimybe gauti tinkamus išteklius, prieinamas kokybiškas paslaugas ir vaikų teise dalyvauti telkiant dėmesį į vaikus ir jų šeimas (žr. 3 diagramą).

15

Rekomendacija nėra teisiškai įpareigojanti, tačiau ji buvo tinkama iniciatyva integruotai sprendžiant vaikų skurdo problemą. Ja siekiama paskatinti valstybes nares suformuoti ir įgyvendinti įvairialypėmis strategijomis pagrįstą politiką, siekiant spręsti vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemą ir vadovautis horizontaliųjų principų sąrašu. Joje taip pat primenama, kad valstybės narės turi parengti būtinas valdymo, įgyvendinimo ir stebėjimo taisykles ir taip užtikrinti, kad politika padėtų veiksmingai spręsti vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemą, taip pat visapusiškai pasinaudoti atitinkamomis ES priemonėmis, įskaitant ES finansavimą.

16

Tai, kad Rekomendacija nėra įpareigojanti, reiškia, jog Komisija negali užtikrinti jos vykdymo valstybėse narėse, tačiau ji gali didinti Rekomendacijos svarbą ir įgyvendinimo pažangą:

• parengdama veiksmų planą ir dalydamasi gerąja kovos su vaikų skurdu praktika, ir taip padėdama valstybėms narėms ją įgyvendinti;
• stebėdama valstybėse narėse daromą pažangą ir teikdama su tuo susijusias ataskaitas, kuriose būtų pateikta skaidri ir palyginama informacija.

Komisija neparengė veiksmų gairių

17

Rekomendacijos principų ir pagal jos tris ramsčius numatytų įvairių priemonių taikymo sritis yra bendro pobūdžio ir tam, kad jas būtų galima veiksmingai įgyvendinti, reikia papildomų gairių. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas rekomendavo, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis nustatytų veiksmų gaires dėl Rekomendacijoje nustatyto trijų ramsčių metodo įgyvendinimo.

18

Atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialines nevyriausybines organizacijas (NVO), viešosios institucijos ir teisių gynimo organizacijos, kurios dalyvavo „Ad hoc grupėje vaikų skurdo ir gerovės klausimais“, Komisiją taip pat informavo apie poreikį parengti tokias veiksmų gaires. Jos rekomendavo parengti ES veiksmų gaires, kuriose būtų numatytas aiškus, suprantamas planas, kuriame būtų nustatyti konkretūs tikslai, pagrindiniai orientyrai, įskaitant tvarkaraštį ir konkretų išteklių paskirstymą ir aptartas įvairių subjektų ir vyriausybės lygmens dalyvių vaidmuo⁶.

19

Tačiau Komisija neparengė tokių veiksmų gairių arba lygiaverčio dokumento ir praleido progą suteikti konkrečią paramą valstybėms narėms, susijusią su tuo, kaip ir iki kada jos turėtų įgyvendinti Rekomendaciją.

Internetinė dalijimosi gerąja praktika platforma yra gera iniciatyva, tačiau tam, kad būtų nustatyta geriausia praktika, reikia įdėti daugiau pastangų

20

Dalijimasis gerąja praktika, kurią panaudojo ir nustatė kitos valstybės narės, būtų naudingos valstybių narių pastangoms kovoti su vaikų skurdu. Komisija sukūrė Europos investavimo į vaikus platformą (EPIC), kuri gali padėti atlikti šią funkciją.

21

Komisija sukūrė šią internetinę platformą, siekdama dalytis geriausia suformuota vaikų ir šeimos politika, ir skatinti šioje srityje bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi. Platforma galioja nuo to laiko, kai buvo priimta Rekomendacija. EPIC platformoje renkama ir skleidžiama naujoviška įrodymais pagrįsta praktika, kuri gali turėti teigiamą poveikį vaikams ir šeimoms valstybėse narėse. Praktika sutelkiama į vieną iš trijų Rekomendacijos ramsčių ir yra įvardijama kaip „naujai suformuota praktika“, „perspektyvi praktika“ arba geriausia praktika“.

22

2020 m. kovo pradžioje EPIC platformos svetainėje buvo galima susipažinti iš viso su 130 įrodymais pagrįstos praktikos atvejų. Tačiau tik trys iš šių atvejų buvo įvardyti kaip „geriausia praktika“, o visi kiti atvejai priklauso antrajam Rekomendacijos ramsčiui („Galimybė naudotis prieinamomis kokybiškomis paslaugomis“). Šie geriausios praktikos atvejai aptarti 1 langelyje. Prie pirmojo ir trečiojo Rekomendacijos ramsčių nepriskirti ir nenustatyti jokie geriausios praktikos atvejai, susiję su galimybe naudotis tinkamais ištekliais ir vaikų teise dalyvauti.

23

Nedidelis „geriausios praktikos“ atvejų, kurių paskutinis nustatytas 2001 m., skaičius ir tokios praktikos stoka pirmajame ir trečiajame ramstyje riboja EPIC platformos veiksmingumą padedant įgyvendinti Rekomendaciją. Be to, Komisija turi mažai informacijos apie valstybių narių praktikos, pagrįstos EPIC platformoje pateiktais įrodymais, patvirtinimą ir įgyvendinimą.

24

Tam tikros aplankytos valstybės narės mus informavo, kad veiksmingos nacionalinės iniciatyvos įgyvendinamos per socialinių išmokų programas, pagal kurias šeimos tiesiogiai gauna piniginę įmoką. Ilgainiui tokios iniciatyvos tapo didele našta nacionaliniam biudžetui. Vieną pavyzdį aprašėme 2 langelyje.

Stebėjimui ir ataskaitų teikimui įtakos turi ribota informacija

25

Veiksmingas Rekomendacijos įgyvendinimo stebėjimas yra kita priemonė, kurią Komisija gali naudoti siekdama didinti jos svarbą valstybėms narėms. Visų pirma reguliarios ataskaitos apie įvairiose valstybėse narėse padarytą pažangą padeda užtikrinti skaidrumą ir sudaro sąlygas palyginti informaciją ir skatinti imtis tolesnių veiksmų. Tačiau tam reikia nustatyti įvertinamus rodiklius ir realius tikslus, taip pat tinkamą ataskaitų teikimo mechanizmą.

26

Šiuo atžvilgiu Rekomendacijoje valstybės narės raginamos dažniau naudoti įrodymais pagrįstus metodus ir visapusiškai išnaudoti esamus statistinius duomenis, administracinius duomenis ir siūlomą stebėjimo pagrindą, kurį sudaro 32 rodikliai⁸.

27

Vis dėlto nustatėme, kad siūlomi rodikliai neapima visų Rekomendacijoje pasiūlytų priemonių. Dėl trečiojo ramsčio pažymėtina, kad nebuvo nustatyti jokie su to ramsčio priemonėmis susiję rodikliai.

28

Rekomendacijos įgyvendinimo pažangą sudėtinga įvertinti, nes šiomis aplinkybėmis nėra nustatyti įvertinami tikslai ir orientyrai. Komisija ir valstybės narės nagrinėjo galimybę nustatyti tokius tikslus, tačiau valstybės narės jai galiausiai nepritarė.

29

Nepaisant šių apribojimų, tam tikrą informaciją galima gauti Socialinės apsaugos komitete (SPC), kurio narė yra Komisija. SPC yra patariamasis Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų ( EPSCO) patariamasis komitetas politiniais klausimais. Pasinaudojant Komisijos politine patirtimi, analitine ir sekretoriato parama, SPC užduotys apima socialinės padėties ir socialinės apsaugos politikos valstybėse narėse ir ES stebėjimą. Jis kasmet atnaujina informaciją parengdamas „Teminį investicijų į vaikus portfelį“ dėl daugumos Rekomendacijos stebėjimo s pagrinde išvardytų rodiklių.

Sunku, o gal net neįmanoma, įvertinti tiesioginį ir kiekybinį Rekomendacijos poveikį

30

Veiksmingas Rekomendacijos įgyvendinimas turėtų būtų pagrįstas nacionaline strategija / politika, kuria siekiama kovoti su vaikų skurdu ir kurioje nustatytos sritys, kuriose, valstybės narės manymu, jai pirmiausia reikia imtis veiksmų siekiant kovoti su vaikų skurdu ir kaip tai reikėtų daryti. Tokios strategijos buvimas ir turinys taip pat būtų tam tikras Rekomendacijos poveikio orientyras.

31

Atsižvelgdamas į Komisijos prašymą, Europos socialinės politikos tinklas (ESPT) parengė nacionalinės politikos tyrimą, kad įvertintų valstybių narių pažangą įgyvendinant Rekomendaciją⁹. Šiame tyrime pateikta konkreti ir palyginama kiekvienai valstybei narei ir kitoms septynioms šalims skirta informacija.

32

Bendra ESPT analizės išvada yra ta, kad nedidelė pažanga siekiant Rekomendacijoje nustatytų tikslų nėra pakankama atsižvelgiant į problemos mastą daugumoje šalių. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje šalių, kuriose yra didelis arba labai didelis vaikų skurdo arba socialinės atskirties rizikos lygis, buvo daroma nedidelė pažanga daugumoje sričių, o kai kurios iš šių šalių tam tikrose srityse iš tikrųjų laikosi ne tokio tvirto metodo. Šalys, kurios jau turėjo parengtą griežtą politiką ir programas ir kuriose vaikų skurdo arba socialinės atskirties rizikos lygis buvo žemas, iš esmės išlaikė tokį lygį.

33

Tyrime taip pat pažymėta, kad sunku, jei apskritai įmanoma, įvertinti, kokiu mastu pavienius patobulinimus galėjo nulemti pati Rekomendacijas, ir nurodyta, kad daugumoje šalių nacionalinė politika nedaug pasikeitė. Jei tai nekelia nuostabos kalbant apie valstybes nares, kuriose vaikų skurdo rizikos lygis yra žemas arba vidutinis, tyrime išreikštas susirūpinimas, kad dauguma valstybių narių, kuriose skurdo rizikos lygis yra didelis arba labai didelis, neperėjo prie labiau integruoto ir visapusiškesnio metodo. Ši išvada patvirtina tai, ką nustatėme keturiose aplankytose valstybėse narėse (Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje).

34

Tyrime pateiktos neįpareigojančios rekomendacijos¹⁰, kuriomis siekiama paskatinti skubiau ir veiksmingiau įgyvendinti Rekomendaciją. Tačiau Komisija šių rekomendacijų neįgyvendino.

Europos socialinių teisių ramstis: pažangi ir visa apimanti socialinė iniciatyva, kurioje numatyti bendro pobūdžio principai dėl vaikų

35

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija Geteborge surengtame Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime sąžiningo darbo ir ekonomikos augimo klausimais kartu paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį (ESTR)¹¹. Už jo įgyvendinimą atsako Komisija ir valstybės narės. ESTR – tai dar viena neįpareigojanti priemonė kovojant su vaikų skurdu, kurią Komisija negali priversti įgyvendinti valstybes nares.

36

ESTR yra sukurtas kaip pagrindas, kuris padėtų sukurti teisingesnę Europą piliečių labui, kurioje būtų tvirtas socialinis aspektas. Jį sudaro 20 principų, kurie iš esmės suformuluoti kaip teisės, kuriomis siekiama paskatinti imtis teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios veiklos valstybių narių lygmeniu.

37

20 principų yra suskirstyti į tris kategorijas, kuriomis siekiama paremti įtraukias ir tinkamai veikiančias darbo rinkas ir gerovės sistemas: i) lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, ii) tinkamos darbo sąlygos, iii) socialinė apsauga ir įtrauktis.

38

Įgyvendinant ESTR vedama socialinių rodiklių suvestinė, kuria siekiama stebėti, kaip įgyvendinamas ESTR, šiuo tikslu stebint tendencijas ir veiklos rezultatus valstybėse narėse atsižvelgiant į 12 sričių, ir kaupiami Europos semestro procesui reikalingi duomenys.

Vaikų teisėms taikomas konkretus ESTR principas

39

Vienas iš 20 ESTR principų, būtent 11 principas (Vaikų priežiūra ir parama vaikams), kuris priklauso socialinės apsaugos ir įtraukties kategorijai, yra aiškiai susijęs su investicijomis į vaikus ir jame nurodyta, kad:

• vaikai turi teisę į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą (ECEC) už prieinamą kainą;
• vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo. Vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones.

40

Su vaikais yra susiję įvairūs kiti principai, kurie gali turėti tiesioginį arba netiesioginį poveikį vaikų skurdui (pavyzdžiui, su ugdymu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, socialine apsauga ir sveikata susiję principai), tačiau juose nėra konkrečios nuorodos į vaikus.

41

ESTR padėjo didinti informuotumą apie ES socialinę politiką, įskaitant vaikų skurdą. Vienas iš būdų tai padaryti visų pirma buvo užimtumo gairių atnaujinimas. Užimtumo gairės yra bendri Komisijos pasiūlyti užimtumo ir socialinės politikos prioritetai ir tikslai, dėl kurių susitarė nacionalinės vyriausybės ir kuriuos patvirtino ES Taryba. 2018 m. užimtumo gairės buvo atnaujintos siekiant atsižvelgti į ramsčio principus. Šiose gairėse nustatyta valstybių narių politikos koordinavimo mastas ir kryptis, ir jomis prisidedama prie Europos semestro proceso įgyvendinimo.

42

Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad ESTR nustatyti tik bendrieji principai, kurie Rekomendacijoje apibūdinami išsamiau, nustatant konkrečias priemones.

• Kalbant apie pirmąją 11 principo dalį, susijusią su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra už prieinamą kainą, pažymėtina, kad priemonės jau buvo parengtos iki ESTR nustatymo. Rekomendacijoje raginama nustatyti integruotą strategiją, kuria remiantis būtų sprendžiama vaikų skurdo problema, be kita ko, susijusi su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra už prieinamą kainą.
• Antroji 11 principo dalis yra susijusi su vaikų teise į apsaugą nuo skurdo. Rekomendacijoje nustatyta, kad vaikai turi turėti galimybę pasinaudoti išsamiais ir integruotais ištekliais ir paslaugomis, kurios padėtų įgyvendinti šią teisę.

ESTR būtų naudingas veiksmų planas

43

Pritardama ESTR, Europos Vadovų Taryba¹² paaiškino, kad jis turėtų būti įgyvendinamas Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu ir už šį įgyvendinimą bendrai atsako Komisija ir valstybės narės. Nors valstybės narės, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turi daugumą ramsčio įgyvendinimo priemonių, ES institucijos, ypač Europos Komisija, gali padėti nustatyti strateginį pagrindą ir nurodyti kryptį.

44

2019–2024 m. Komisijos politinėse gairėse atkreiptas dėmesys į ketinimą „pateikti Europos socialinių teisių ramsčio visapusiško įgyvendinimo veiksmų planą“¹³. 2020 m. Komisija pateikė komunikatą¹⁴, kuriame nustatytos tokio veiksmų plano gairės, ir pradėjo plataus masto diskusijas su visomis ES šalimis, regionais ir visais atitinkamais partneriais. Jame numatyta, kad veiksmų planas bus pateiktas 2021 m. pradžioje, t. y. praėjus beveik 4 metams nuo komunikato patvirtinimo; jame veiksmų bus raginama imtis visais lygmenimis: Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Nors šis numatytas veiksmų planas yra sveikintina iniciatyva, jį įgyvendinti svarbu siekiant pateikti įvairių principų, įskaitant 11 principą dėl vaikų teisių, įgyvendinimo pažangą.

Tikėtina, kad ESTR 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu atliks svarbų vaidmenį

45

Pasiūlytame reglamente dėl 2021–2027 m. laikotarpio „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) daugiausia dėmesio skiriama investavimui į žmones ir remiamas ESTR įgyvendinimas. Be to, į vieną iš penkių politinių tikslų, nustatytų 2021–2027 m. pasiūlytame Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR)¹⁵, įtrauktas socialiai atsakingesnės Europos, įgyvendinančios ESTR, aspektas.

46

Pasiūlyme nustatyta, kad, siekiant užtikrinti tinkamą ESTR nustatyto Europos socialinio aspekto įgyvendinimą, valstybės narės turėtų skirti ne mažiau kaip 25 % savo nacionalinių ESF+ išteklių pagal pasidalijamąjį valdymą, kad būtų skatinamas socialinė įtrauktis¹⁶. Socialinės įtraukties politikos sritis apima nuorodą į vaikus, tačiau dar nenustatyti jokie konkretūs tikslai arba paramos, kurią siūloma skirti šiam tikslui, dydis.

47

Pasiūlyme dėl ESF+ reglamento nustatyta, kad valstybės narės turėtų atsižvelgti į ESTR nustatytus principus ir teises. Šis naujas pasiūlytas ESTR aspektas, susijęs su 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, gali būti orientuotas į vaikų skurdo problemos sprendimo priemones ir finansavimą.

Europos semestro KŠSR retai aiškiai sprendžiamas vaikų skurdo klausimas

Ribota pažanga siekiant 2020 m. skurdo mažinimo tikslų

48

2010 m. nustatytas Europos semestras – tai metinis ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ciklas, skirtas būtent nacionalinėms pastangoms koordinuoti siekiant Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų. Todėl jis turi padėti pasiekti pagrindinį tikslą, susijusį su skurdu ir socialine atskirtimi, „padėti bent 20 milijonų žmonių išbristi iš skurdo ir įveikti socialinę atskirtį, palyginti su 2008 m.“.

49

Tai, kokiu mastu bus pasiektas šis tikslas, didele dalimi priklauso nuo valstybių narių. Valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose (NRP) nustatė savo nacionalinius skurdo mažinimo tikslus. Atkreipiame dėmesį, kad net jeigu nacionaliniai tikslai bus pasiekti iki 2020 m., bendras iš skurdo išbridusių žmonių skaičius nepasieks 20 milijonų tikslo, numatyto strategijoje „Europa 2020“ (žr. I priedą, kuriame pateikiami išsamesni duomenys apie kiekvieną valstybę narę).

50

Eurostato duomenys¹⁷ rodo, kad 2018 m. 109,2 milijono žmonių vis dar grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. ES 28 iš skurdo išbrido iš viso 7,15 milijono žmonių mažiau, palyginti su 2008 m., ir tai reiškia, kad iki šiol pažanga buvo ribota, todėl mažai tikėtina, kad bus pasiekti 2020 m. tikslai.

KŠSR aptariami su vaikų skurdu susiję klausimai, tačiau reikia išsamiau paaiškinti susijusį procesą

51

Vaikų skurdo problema priklauso strategijos „Europa 2020“ skurdo ir socialinės atskirties elementui, todėl ji aptariama Komisijos metiniame Europos semestre, kurį sudaro šie penki pagrindiniai etapai:

1. Komisija parengia kiekvienai valstybei narei šalies ataskaitas;
2. valstybės narės pateikia savo NRP (ekonominė politika) ir stabilumo arba konvergencijos programas (dėl biudžeto politikos);
3. Komisija pasiūlo konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (toliau – KŠSR);
4. Taryba patvirtina KŠSR, kurios yra skirtos valstybėms narėms, ir tikimasi, kad jos bus įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu formuojant politiką;
5. Komisija stebi tolesnį KŠSR įgyvendinimą.

52

Šalies ataskaitos yra Europos semestro proceso atskaitos taškas. Jose pateikiamas kiekvienos valstybės narės ekonominės padėties ir pažangos, padarytos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, įvertinimas. KŠSR paprastai aptariamos šalies ataskaitose nustatytos problemos.

53

Peržiūrėjome šešių valstybių narių 2019 m. šalies ataskaitas; trijose iš šių valstybių vaikų skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis 2018 m. buvo didžiausias¹⁸. Nustatėme, kad Komisija nuosekliai įvertino vaikų skurdą šiose ataskaitose ir atitinkamais atvejais nustatė, kad tai yra probleminis klausimas.

54

Vienas svarbus kriterijus tolesniame etape, kai Komisija svarsto KŠSR dėl vaikų skurdo projektą, yra įvertinti, ar ES vaikų skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis yra „aukštas“ ar „labai aukštas“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad vidaus ribų lygiai, naudojami „aukštam“ vaikų skurdo lygiui klasifikuoti, nagrinėjamais metais (2015–2017 m.) svyruoja nuo 28 % iki 31 %. Jie viršija ES vidurkį – nuo 24,3 % iki 27,1 % atitinkamu laikotarpiu ir daro poveikį sprendžiant, dėl kurių valstybių narių priimti galimas KŠSR, tiesiogiai susijusias su vaikų skurdu.

55

Nustatėme, kad 2015–2017 m. buvo 28 atvejai, kai skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis valstybėse narėse buvo toks, dėl kurio atitinkamais metais jos būtų priskirtos „aukšto“ arba „labai aukšto“ lygio kategorijai. (žr. 4 diagramą). Be to, iš 14 valstybių narių, kurių 2015 m. duomenys buvo tikrinami, dviejose valstybėse narėse šis lygis padidėjo, palyginti su 2016 m. (Bulgarijoje ir Rumunijoje).

56

Nustatėme, kad visos valstybės narės, kuriose vaikų skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis, kurį Komisija įvertino kaip „aukštą“ arba „labai aukštą“¹⁹, gavo KŠSR kitose srityse, susijusiose su šeimos ir vaikų politika, pavyzdžiui, „socialinės apsaugos pajamų rėmimo adekvatumo“ srityje. Šios KŠSR gali padėti sumažinti vaikų skurdą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2016–2019 m. KŠSR, kuri aiškiai susijusi su vaikų skurdu, gavo tik viena valstybė narė – Airija (žr. 3 langelį).

57

Šiomis aplinkybėmis Komisijos tarnybos paaiškino, kad KŠSR apibrėžimas ir siūlymas priklauso ne tik nuo vaikų skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygio, bet ir nuo:

1. to, ar problema (klausimas) anksčiau buvo aptartas per Europos semestrą;
2. to, ar pradėtos įgyvendinti jau priimtos rekomendacijos;
3. to, ar valstybėse narėse pasikeitė aplinkybės, įskaitant aplinkybes, susijusias su rodikliais, kurie neturi tiesioginio ryšio su vaikų skurdu;
4. kitų skubiai spręstinų problemų, su kuriomis valstybė narė gali susidurti dėl riboto KŠSR skaičiaus, kurį valstybei narei galima pasiūlyti per vienus metus.

58

Nors Komisija analizuoja vaikų skurdą rengdama šalių ataskaitas pagal Europos semestro procesą, konkreti metodika, pagal kurią vaikų skurdui turėtų būti teikiama pirmenybė svarstant galimas KŠSR, nėra aiškiai apibrėžta.

2014–2020 m. finansavimo, skirto vaikų skurdo problemai spręsti, veiksmingumo negalima įvertinti

59

Kitas būdas, kuriuo Komisija gali prisidėti prie kovos su vaikų skurdu, – tai procesas, kuriame nustatyta, kaip valstybės narės naudoja ir paskirsto ES lėšas. Komisija gali daryti poveiki trimis šio proceso etapais. Pirmas etapas – BNR struktūra, antras etapas grindžiamas partnerystės susitarimais (PS), o trečias – veiksmų programomis (VP). Paskutinieji du etapai vyksta valstybės narės lygmeniu. Šio proceso apibūdinimas, atsižvelgiant į dabartinį programos laikotarpį, pateiktas 5 diagramoje.

ESI fondų BNR tiesiogiai neaptariama vaikų skurdo problema

60

BNR²¹ išdėstytos bendros nuostatos dėl septynių veikiančių pasidalijamojo valdymo fondų. Jame nustatytos pagrindinės taisyklės, kuriomis reglamentuojami 2014–2020 m. laikotarpio fondai. BNR pateikiamos pagrindinės nuostatos, susijusios su sanglaudos politikos tikslų programavimu ir atitinkamomis išlaidų sritimis 2014–2020 m. laikotarpiu.

61

Nustatydama pasiūlymo dėl BNR struktūrą, Komisija gali daryti įtaką Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) paskirstymui ir paskesniam naudojimui ir taip prisidėti prie kovos su vaikų skurdu. Viena pagrindinių šiam tikslui naudojamų BNR priemonių yra atitinkamų teminių tikslų (TT) ir investavimo prioritetų (IP) nustatymas.

62

Teminiai tikslai apibūdinami BNR ir juose atsispindi tikslai, kurių reikėtų siekti naudojant ESI fondus. BNR nustatyta 11 teminių tikslų (TT), kuriuose apibūdinami sektoriai ir intervencinės sritys, kuriose per ESI fondus teikiama ES parama gali suteikti didžiausią pridėtinę vertę. Teminiai tikslai (TT)²² yra suskirstyti į investavimo prioritetus (IP)²³.

63

BNR papildo su konkrečiais fondais susiję Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamentai. Iš viso konkrečiuose ESF ir ERPF reglamentuose nustatyti 57 investavimo prioritetai. Nė vienas iš investavimo prioritetų nėra konkrečiai skirtas vaikų skurdo problemai spręsti.

64

2014–2020 m. BNR taip pat nustatyta nauja priemonė, kuria siekiama padidinti pagal ESI fondus vykdomų intervencijų, t. y. ex ante sąlygų ( EAC), veiksmingumą. Ex ante sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai, taikomi programų įgyvendinimo pradžioje, įskaitant strateginius ir reguliavimo reikalavimus, kuriuos valstybės narės turi įvykdyti prieš gaudamos ES lėšas. Dėl ex ante sąlygų, susijusių su skurdu žr. 4 langelį.

65

Ex ante sąlyga, susijusi su skurdu, taikoma 9 teminiam tikslui „Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir visų rūšių diskriminacija“, laikoma įvykdyta, jeigu valstybė narė turi parengtą „nacionalinės skurdo mažinimo strateginės politikos pagrindą“. Visos aplankytos valstybės narės, įvykdydamos 9.1 ex ante sąlyga, priėmė kovos su skurdu strategijas, o Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad visos aplankytos valstybės narės įvykdė 9.1 ex ante sąlygą.

66

Tačiau pagal su socialine atskirtimi susijusios ex ante sąlygos įvykdymo kriterijų nereikalaujama, kad valstybės narės nustatytų skurdo mažinimo tikslus ar nurodytų konkrečias pažeidžiamas tikslines grupes, įskaitant vaikus. ES teisės aktuose nenumatytas tiesioginis vaikų skurdo finansavimas.

ESI fondų suma, tiesiogiai skirta vaikų skurdo problemai spręsti, nežinoma

67

Partnerystės susitarimai – tai ES valstybėms narėms skirti strateginiai investiciniai planai, kuriuose nurodyti septynerių metų laikotarpio nacionaliniai ESI fondų išlaidų prioritetai. Partnerystės susitarimai apima uždavinius ir teminius tikslus, kurių valstybė narė turi siekti atsižvelgdama į savo konkrečius investavimo ir vystymosi poreikius. Šie uždaviniai išsamiau apibūdinami atitinkamose pavienėse veiksmų programose. Sąlygos, į kurias atsižvelgiant galima įvertinti šių programų veiksmingumą, turėtų būti tinkamos ir jose turėtų atsispindėti atitinkami rodikliai, leidžiantys įvertinti jų veiksmingumą.

68

Partnerystės susitarimai taikomi visam programavimo laikotarpiui ir apima visus penkis ESI fondus. Partnerystės susitarimas parengiamas kiekvienai valstybei narei, remiantis NRP, kuriose išdėstoma šalies politika ir priemonės, padedančios skatinti augimą, kurti darbo vietas ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, aptariamos naujausios susijusios KŠSR ir atitinkamos Tarybos rekomendacijos.

69

Partnerystės susitarimą tvirtina Komisija ir jame pateikiama informacija apie valstybių narių vystymosi poreikius; atrinkti teminiai tikslai; valstybės narės veiksmų programų sąrašas; ex ante vertinimų santrauka ir, be kita ko, ex ante sąlygų vertinimo santrauka.

70

Nors keturių aplankytų valstybių narių partnerystės susitarimuose nustatyti bendri skurdo mažinimo tikslai, nė viename iš jų nebuvo aiškiai nustatyti vaikų skurdo mažinimo tikslai.

71

Peržiūrėjome penkias veiksmų programas ir bandėme nustatyti vaikų skurdo problemai spręsti skirtas lėšas. Tačiau skurde gyvenantys vaikai nėra aiški ESI fondo intervencijų tikslinė grupė ir nėra jokių horizontalių atrankos kriterijų / tinkamumo sąlygų, susijusių su finansine parama vaikams, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Todėl neįmanoma nustatyti, ar šios intervencijos buvo tiesiogiai naudingos vaikams, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis²⁴. 6 diagramoje parodytas maksimalus ES finansavimas, kuris, kaip nurodė nacionalinės institucijos, gali būti panaudotas siekiant, be kita ko, spręsti vaikų skurdo problemą atrinktose penkiose veiksmų programose.

72

Tačiau informacijos apie tai, kiek šių ESI fondų lėšų buvo tiesiogiai skirta vaikų skurdo problemai spręsti, nebuvo. Visose patikrintose veiksmų programose numatytos priemonės, kurios turėtų netiesiogiai padėti tinkamai kovoti su vaikų skurdu. Tokios priemonės apima lėšas, kuriomis siekiama įtraukti asmenis, kuriems gresia skurdas, siekiant pagerinti jų dalyvavimą darbo rinkoje arba skatinti užimtumą.

73

Be to, priemonės, susijusios su sveikatos priežiūra ir ugdymu, nors ir nėra konkrečiai orientuotos į vaikus, kuriems gresia rizika ar socialinė atskirtis, galėtų turėti jiems netiesioginės naudos. Toks netiesioginių priemonių derinys pavaizduotas 5 langelyje.

74

Dėl pirmiau aprašytų apribojimų Komisija negali kiekybiškai įvertinti projektams, kuriais tiesiogiai sprendžiama vaikų skurdo problema, skirtų lėšų sumos, taigi ir jų veiksmingumo. Šią užduotį dar labiau apsunkina tai, kad atrinktose partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose nėra uždavinių ir tikslų, iš kurių būtų galima matyti, ką planuojama pasiekti atitinkamoje srityje. Be to, jeigu rezultato rodikliai yra patvirtinti, jie būna susiję su konkrečia programa ir iš jų aiškiai nematyti, kokią naudą finansuojamos investicijos duoda vaikams, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis.

Rodikliuose skirtingai atsispindi vaikų skurdo padėtis

75

Prasminguose rodikliuose politikos formuotojams ir juos įgyvendinantiems asmenims pateikiama svarbi informacija. Jie informuojami apie tai, ar praktiškai taikoma politika yra veiksminga, ir sudaromos sąlygos prireikus imtis taisomųjų veiksmų.

AROPE sudaro sąlygas palyginti skurdo ar socialinės atskirties riziką valstybėse narėse

76

Rodiklis, kuriuo įvertinamas skurdas ES ir kuris yra pagrindinis rodiklis, kuriuo remiantis stebima, kaip siekiama strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo, yra AROPE, t. y. asmenys, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis.

77

AROPE yra daugiamatis rodiklis, sudarytas iš trijų subrodiklių. Trims subrodikliams teikiama vienoda svarba ir jie gali iš dalies sutapti. AROPE parodo bendrą asmenų, kurie yra atsidūrę bent vienoje iš toliau nurodytų situacijų, skaičių (asmenys, kurie yra atsidūrę daugiau nei vienoje situacijoje, skaičiuojami tik vieną kartą):

• gyvena skurde. Asmenų, kurie turi disponuojamųjų pajamų (gavus socialines išmokas), neviršijančių skurdo rizikos lygio, kurios sudaro 60 % valstybės narės disponuojamųjų pajamų gavus socialines išmokas vidurkio, skaičius;
• jaučia didelį materialinį nepriteklių. Negalėjimas įsigyti tam tikrų norimų arba būtinų daiktų, kurie padėtų užtikrinti tinkamą gyvenimą, rodo materialinio nepritekliaus lygį. Naudojant rodiklį įvertinama gyventojų, kurie negali įsigyti ne mažiau kaip keturių iš devynių daiktų, įtrauktų į tam tikrų namų ūkio prekių ir paslaugų sąrašą, procentinė dalis. Didelis materialinis nepriteklius yra apibrėžiamas kaip padėtis, kai neišgalima sumokėti už ne mažiau kaip keturis sąraše nurodytas prekes ar paslaugas;
• gyvenimas labai mažo užimtumo namų ūkiuose. Ši situacija apibūdinama kaip asmenų, gyvenančių namų ūkyje, kuriame darbingo amžiaus nariai išnaudojo mažiau nei 20 % viso savo bendro potencialo per paskutiniuosius 12 mėnesių, skaičius. Namų ūkiai, kuriuos sudaro tik vaikai, jaunesni nei 25 metų amžiaus studentai ir (arba) 60 ar vyresni asmenys, atliekant su rodikliu susijusius skaičiavimus neįtraukiami.

Vaikų nepritekliaus rodiklis yra orientuotas būtent į vaikų padėtį

78

Įgyvendindama ES iniciatyvą, susijusią su vaikų skurdo problemos sprendimu, 2013 m. Komisija pranešė pradedanti parengiamuosius darbus, susijusius būtent su vaikų materialinio nepritekliaus rodikliu. Panašiai kaip ir materialinio nepritekliaus rodiklis (kaip AROPE subrodiklis), vaiko nepritekliaus rodiklis rodo 1–15 metų vaikų, kuriems dėl įperkamumo priežasčių trūksta kasdienių daiktų, procentinę dalį. Į 17 daiktų sąrašą yra įtraukti vaikams reikalingi konkretūs daiktai kartu išlaikant tam tikrus namų ūkio daiktus, kurie priklauso visų gyventojų materialinio nepritekliaus rodikliui. Laikoma, kad vaikai jaučia nepriteklių, jeigu jiems trūksta ne mažiau kaip 3 iš 17 į šį sąrašą įtrauktų daiktų (žr. II priedą).

79

2018 m. kovo mėn., t. y. praėjus penkeriems metams nuo jo paskelbimo, su vaikais susijusį materialinio nepritekliaus rodiklį galiausiai patvirtino Socialinės apsaugos komitetas. 2019 m. liepos mėn. buvo paskelbti pirmieji (ir iki šio vieninteliai) duomenys apie vaikų skurdą (surinkti atlikus apklausą). Jie buvo susiję tik su 2014 m. duomenimis, nes kitų duomenų nebuvo. Vaikų nepritekliaus rodiklis bus prieinamas ne kiekvienais metais, bet kas trejus metus nuo 2021 m.²⁵

80

Lyginant su vaikais susijusį materialinio nepritekliaus rodiklį su AROPE materialinio nepritekliaus papildomu rodikliu (didelio materialinio nepritekliaus rodiklis), (žr. II priedą) atsižvelgiant į tą pačią amžiaus grupę, pažymėtina, kad vaikų nepritekliaus rodiklio vertė visose valstybėse narėse yra didesnė, palyginti su materialinio nepritekliaus rodikliu (žr. 7 diagramą).

81

Vaikų poreikiai ir gyvenimo lygis gali skirtis nuo suaugusiųjų, net jei jie gyvena tame pačiame namų ūkyje. Kadangi su vaiku susijęs materialinio nepritekliaus rodiklis yra labiau orientuotas į vaikų padėtį, jis padeda susidaryti kitokį ir konkretesnį vaizdą apie faktinį vaikų skurdo lygį.

Vaiko skurdo įvertinimas valstybėse narėse yra skirtingas

82

Rodiklis atspindi tendenciją stebėti įvertinamus pokyčius politikos srityje per tam tikrą laikotarpį. AROPE yra pagrindinis skurdo įvertinimo rodiklis strategijoje „Europa 2020“. Pagrindinis AROPE privalumas yra tai, kad jis sudaro sąlygas palyginti valstybių narių ir skirtingų laikotarpių duomenis. Taip yra dėl to, kad šis rodiklis padeda rinkti standartizuotą informaciją Europos statistikos sistemoje.

83

Tačiau visose aplankytose valstybėse narėse nacionalinės institucijos yra nustačiusios savo rodiklius, kurie, jų manymu, yra svarbūs atsižvelgiant į jų padėtį nacionaliniu lygmeniu ir kuriuos jos naudoja savo strategijose, politikoje ir atlikdamos stebėjimą. Todėl esama skirtingos informacijos apie skurdo lygį ir vaikų skurdą valstybėse narėse (žr. 6 langelį).

84

Dėl skirtingų rodiklių ir informacijos apie vaikų skurdą valstybėse narėse, grindžiamų nesuderintais nacionaliniais duomenimis, suinteresuotiesiems subjektams sunku įvertinti vaikų skurdo padėtį.

Informacija apie Europos vaiko garantijų politikos iniciatyvą turi būti pakankama

Europos Parlamento pasiūlyta vaiko garantijų sistema

85

2019 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas iš dalies pakeitė pasiūlytą ESF+ reglamentą dėl 2021–2027 m. programavimo laikotarpio²⁶ ir pasiūlė nustatyti Europos vaiko garantijų²⁷ sistemą, kuri padėtį spręsti vaikų skurdo problemą. Iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl ESF+ nustatytas reikalavimas, kad kiekviena valstybė narė 5 % savo ESF+ išteklių skirtų vaikų skurdo mažinimo priemonėms. Šiais ištekliais taip pat būtų galima tiesiogiai prisidėti prie būsimos Vaiko garantijų iniciatyvos įgyvendinimo.

86

2018 m. Komisija pradėjo įgyvendinti Europos Parlamento prašomų parengiamųjų veiksmų dėl Vaiko garantijų sistemos I etapą.

• Pirmasis parengiamųjų veiksmų etapas – galimybių studija – buvo baigtas 2020 m. balandžio mėn. Ja siekta išnagrinėti Vaiko garantijų sistemos įgyvendinamumą, analizuojant tokios sistemos įgyvendinimo sąlygas, ir įvertinti, ar ji suteiktų pridėtinės vertės esamoms ES ir nacionalinėms sistemoms ir tuomet būtų naudinga papildoma priemonė.
• Antrasis parengiamųjų veiksmų etapas – ekonominė ir galimybių studija, kurioje nagrinėjamos garantijos vaikams, kuriems ES gresia skurdas ar socialinė atskirti, sąnaudos ir nauda. Jis turėtų būti baigtas 2021 m. gegužės mėn.
• Trečiajame etape UNICEF vietos lygmeniu valstybėse narėse įgyvendins nuo trijų iki penkių bandomųjų projektų. Jis tęsis iki 2022 m. III etapą sudarys bandomieji projektai, kurie bus įgyvendinami keturiose valstybėse narėse. Jis taip pat apims įvairių valstybių narių nacionalinę politiką, programinį išsamų įsigilinimą ir nacionalinių vaikų skurdo ir socialinės atskirties veiksmų planų rengimą.

87

Rengiant politikos iniciatyvą bus remiamasi parengiamaisiais veiksmais, susijusiais su Vaiko garantijų sistema, visų pirma I etapo galimybių studija ir II etapo ekonominių galimybių studija. Abiejuose etapuose turi būti renkama ir lyginama išsami, laiku teikiama ir tinkamos kokybės informacija. Kitu atveju kyla rizika, kad gali būti nesiimta atitinkamų veiksmų, be to, gali nepakakti lėšų

88

Pirmojo tyrimo etapo metu nėra atliekama išsami apžvalga ir nepateikiami ESF finansuojamų veiksmų, kurie buvo veiksmingi sprendžiant vaikų skurdo problemą, rezultatai. Nors ESI fonduose prieinamo finansavimo apžvalga yra parengta, pateiktuose skaičiuose atsispindi tik sąmatos, nes tyrime daroma išvada, kad investicijos į vaikus nėra aiškiai matomos daugumos ES fondų strateginiame ir stebėjimo pagrinde.

89

Todėl dėl šiuo metu turimos informacijos apie Vaiko garantijų iniciatyvos parengiamųjų veiksmų pirmąjį etapą (galimybių studiją) sunku priimti informacija pagrįstą sprendimą, kaip turėtų būti rengiama Vaiko garantijų sistema, įskaitant priemones ir finansavimą, kurių reikia, kad būtų padarytas teigiamas poveikis vaikų skurdo lygiui ES ir užtikrintas valstybių narių įsipareigojimas.

90

Be to, atkreipiame dėmesį, kad trečiasis (bandomasis) etapas vyks ne anksčiau nei 2022 m., t. y. tuo metu, kai naujos programos laikotarpis įprastomis aplinkybėmis būtų jau prasidėjęs, o atitinkamos veiksmų programos būtų patvirtintos.

Išvados ir rekomendacijos

91

Vaikų skurdas išlieka rimta ES problema, nes beveik kas ketvirtam vaikui vis dar gresia skurdas ar socialinė atskirtis.

92

Už kovą su vaikų skurdu visų pirma atsako valstybės narės, tačiau Komisija taip pat atlieka savo funkcijas. Nors Komisijos priemonių reikšmė dėl jų neprivalomo teisinio pobūdžio yra ribota, ji turi daugiau veiksmingų priemonių, pavyzdžiui, semestro procesas ir tikslingas ES lėšų panaudojimas sudarant partnerystės susitarimus ir parengiant veiksmų programas. Tačiau dėl to, kad trūksta tiesiogiai su vaikų skurdu susijusios informacijos, sunku ar net neįmanoma įvertinti, ar jos veiksmingai padeda valstybėms narėms mažinti vaikų skurdą.

Rekomendacija buvo tinkama iniciatyva, tačiau jos poveikį įvertinti sunku ar net neįmanoma

93

Rekomendacija nėra teisiškai įpareigojanti, tačiau ji buvo tinkama iniciatyva visapusiškai sprendžiant vaikų skurdo problemą taikant integruotą metodą (14 ir 15 dalys). Komisija suteikė tam tikrą konkrečią paramą valstybėms narėms įgyvendinant Rekomendaciją, tačiau prie jos nebuvo pridėtos ES veiksmų gairės, kuriose būtų nustatytas aiškus ir suprantamas valstybėms narėms skirtas įgyvendinimo planas (18 ir 19 dalys). EPIC platformoje ir toliau yra nedaug informacijos apie geriausią praktiką, susijusią su tuo, kaip valstybės narės sprendžia vaikų skurdo problemą (22 dalis).

94

Pažangos įgyvendinant Rekomendaciją negalima įvertinti, nes nenustatyti įvertinami tikslai ir orientyrai (28 dalis). 2017 m. ESPT tyrime, kurį prašė atlikti Komisija, patvirtinta, kad sunku, jei apskritai įmanoma, įvertinti, kokiu mastu valstybės narės politikos patobulinimus galėjo nulemti pati Rekomendacija, ir nurodyta, kad daugumoje šalių įvyko nedaug pokyčių (33 dalis).

Europos socialinių teisių ramstis: pažangi ir visa apimanti socialinė iniciatyva, kurioje numatyti bendro pobūdžio principai dėl vaikų

95

ESTR padėjo didinti informuotumą apie ES socialinę politiką, įskaitant vaikų skurdą. Tačiau 11 principas yra bendro pobūdžio ir jau išsamiau apibūdintas Rekomendacijoje, nustatant konkrečias priemones (40–42 dalys).

96

2021 m. pradžioje bus pateiktas veiksmų planas, kuriuo siekiama visapusiškai įgyvendinti ESPT. Nors šis numatytas veiksmų planas yra sveikintina iniciatyva, jį įgyvendinti labai svarbu siekiant pateikti principų įgyvendinimo pažangos apžvalgą (44 dalis).

97

Be to, į vieną iš penkių politinių tikslų, nustatytų 2021–2027 m. pasiūlytame BNR, įtrauktas ESTR įgyvendinimo aspektas. Šis naujas pasiūlytas ESTR aspektas, susijęs su 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, gali būti orientuotas į vaikų skurdo problemos sprendimo priemones ir finansavimą (45–47 dalys).

1 rekomendacija. ESTR veiksmų plane turėtų būti aptartas vaikų skurdas

Komisija į savo veiksmų planą dėl Europos socialinių teisių ramsčio turėtų įtraukti veiksmus ir tikslus, susijusius su vaikų skurdo problemos sprendimu.

Terminas: 2021–2027 m. DFP laikotarpio pradžia.

Europos semestro KŠSR retai aiškiai sprendžiamas vaikų skurdo klausimas

98

Europos semestras skirtas būtent nacionalinėms pastangoms koordinuoti siekiant Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų. Iki šiol padaryta pažanga siekiant tikslo, kad iki 2020 m. iš skurdo išbristų 20 milijonų asmenų, rodo, kad vargu ar tai bus pasiekta (48–50 dalys).

99

Vienas svarbus kriterijus procese svarstant valstybei narei skirtų KŠSR dėl vaikų skurdo projektus yra Komisijos vertinimas, ar ES vaikų skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis yra „aukštas“ ar „labai aukštas“. Šiuo tikslu taikoma vidinė riba yra didesnė už ES vaikų skurdo lygių vidurkį atitinkamu laikotarpiu (54 dalis).

100

2016–2019 m. valstybėms narėms priimtos KŠSR dėl sričių, kurios turi įtakos šeimos ir vaiko politikai, tačiau tik viena valstybė narė gavo aiškią su vaikų skurdu susijusią KŠSR (56 dalis). Šiomis aplinkybėmis Komisijos tarnybos paaiškino, kad KŠSR nustatymo ir siūlymo procesas priklauso ne tik nuo vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičiaus, bet ir nuo papildomų veiksnių vertinimo (57 dalis). Tačiau konkreti metodika, pagal kurią būtų nustatyta, kada vaikų skurdui turėtų būti teikiama pirmenybė svarstant galimas KŠSR, nėra aiškiai apibrėžta (58 dalis).

2 rekomendacija. Analizuoti ir vertinti vaikų skurdą remiantis aiškiomis vidaus gairėmis

Komisija turėtų turėti aiškias vidaus gaires, kaip nustatyti situacijas, dėl kurių galėtų būti parengta galima KŠSR, tiesiogiai susijusi su vaikų skurdu, atliekant analizę Europos semestro procese.

Terminas: nuo 2021 m. Europos semestro proceso.

2014–2020 m. finansavimo, skirto vaikų skurdo problemai spręsti, veiksmingumo negalima įvertinti

101

Komisija gali daryti įtaką paskirstant ES lėšas, skirtas vaikų skurdo problemai spręsti, nustatydama BNR pasiūlymo struktūrą ir valstybių narių lygmeniu patvirtindama partnerystės susitarimus ir veiksmų programas (59 dalis).

102

BNR apibūdinami sektoriai ir intervencinės sritys, kuriose skiriant lėšas teikiama ES parama gali suteikti didžiausią pridėtinę vertę. Tačiau ES investicijos nėra tiesiogiai skirtos vaikų skurdui mažinti (61–63 dalys).

103

Atkreipiame dėmesį, kad visose tikrintose veiksmų programose numatytos priemonės, kurios galėtų netiesiogiai padėti kovoti su vaikų skurdu. Tačiau, kadangi nėra konkretaus investavimo prioriteto ar atitinkamo su vaikų skurdu susijusio rodiklio, nei Komisija, nei valstybės narės neturi informacijos apie tai, kiek ESI fondų buvo panaudota tiesiogiai sprendžiant vaikų skurdo problemą ir kokių rezultatų pasiekta šioje srityje (71–74 dalys).

3 rekomendacija. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu nukreipti investicijas į kovos su vaikų skurdu problemos sprendimą ir stebėti šias investicijas

Komisija turėtų užtikrinti, kad 2021–2027 m. partnerystės susitarimuose ir programose būtų tinkamai atsižvelgta į vaikų skurdo problemą. Visų pirma Komisija turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai vaikų skurdo problemai spręsti skiriama tiesioginė parama, tai aiškiai atsispindėtų partnerystės susitarimų ir programų intervencijos logikoje.

Komisija turėtų nustatyti stebėjimo pagrindą, kuris sudarytų sąlygas užfiksuoti 2021–2027 m. investicijų sprendžiant visų amžiaus grupių, įskaitant vaikus, skurdo problemą išdirbį ir rezultatus.

Terminas: 2021–2027 m. DFP laikotarpio pradžia.

Rodikliuose skirtingai atsispindi vaikų skurdo padėtis

104

AROPE, rodiklis, kuriuo įvertinamas skurdas ES, yra pagrindinis rodiklis, kuriuo remiantis stebima, kaip siekiama strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo. Tai daugiamatis rodiklis, sudarytas iš trijų subrodiklių (76 ir 77 dalys).

105

2013 m. Komisija pranešė pradėjusi rengti su vaikų materialiniu nepritekliumi susijusį rodiklį, kuris galiausiai buvo priimtas 2018 m. Su vaikų materialiniu nepritekliumi susijęs rodiklis yra labiau orientuotas į vaikų padėtį. Dėl šio rodiklio susidaromas nevienodas ir konkretesnis vaizdas apie faktinius vaikų skurdo rizikos lygius. Tačiau jis bus taikomas kas trejus metus nuo 2021 m. (78–81 dalys).

106

Pagrindinis AROPE privalumas yra tai, kad jis sudaro sąlygas palyginti valstybių narių ir skirtingų laikotarpių duomenis. Tačiau visose aplankytose valstybėse narėse nacionalinės institucijos yra nustačiusios savo rodiklius, kurie, jų manymu, yra svarbūs atsižvelgiant į jų padėtį nacionaliniu lygmeniu. Tai lemia daugybę nacionalinių rodiklių ir didelį kiekį informacijos apie vaikų skurdą visoje ES, todėl suinteresuotiesiems subjektams sudėtinga įvertinti padėtį naudojantis nesuderintais nacionaliniais duomenų šaltiniais (82–84 dalys).

Informacija apie Europos vaiko garantijų politikos iniciatyvą turi būti pakankama

107

2019 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas iš dalies pakeitė pasiūlytą ESF+ reglamentą dėl 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ir pasiūlė nustatyti Europos vaiko garantijų sistemą, kuri padėtų spręsti vaikų skurdo problemą (85 dalis).

108

2018 m. Komisija pradėjo parengiamuosius veiksmus, susijusius su Europos vaiko garantijų sistema. I etapas – galimybių studija, kurios tikslas – įvertinti tokios iniciatyvos įgyvendinamumą, įgyvendinimo galimybes ir pridėtinę vertę. Parengiamasis tyrimas vykdomas trimis atskirais etapais. Dėl veiksmų tvarkaraščio bus sudėtinga laiku parengti išsamią informaciją, kuri reikalinga sprendimų priėmimo procese (85 ir 86 dalys).

4 rekomendacija. Užtikrinti, kad rengiantis būsimai Europos vaiko garantijų politikos iniciatyvai būtų imtasi būtinų veiksmų ir surinkta pakankamai informacijos

Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų kaupiama ir analizuojama pakankama ir patikima informacija apie priemones ir finansavimą, kurių reikia norint daryti tinkamą poveikį vaikų skurdo lygiui ES, siekiant sukurti Europos vaiko garantijų sistemą.

Terminas: 2021–2027 m. DFP laikotarpio pradžia.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II kolegija 2020 m. liepos 15 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Strategijoje „Europa 2020“ nustatyti nacionaliniai skurdo mažinimo tikslai

ES / valstybė narė	Skurdas ir socialinė atskirtis
ES 28	Skurdo ar socialinės atskirties grėsmės panaikinimas ne mažiau kaip 20-čiai milijonų žmonių (palyginti su 2008 m.)*
Belgija	– 380 000 asmenų
Bulgarija	Asmenų, jaučiančių piniginį nepriteklių, skaičių sumažinti 260 000
Čekija	– 100 000 asmenų
Danija	Asmenų, gyvenančių labai mažo užimtumo namų ūkiuose, skaičių sumažinti 22 000
Vokietija	20 % sumažinti ilgalaikių bedarbių (kurie nedirba ilgiau nei metus) skaičių, palyginti su 2008 m. (t. y. ilgalaikių bedarbių skaičių sumažinti 320 000)
Estija	Asmenų, kuriems gresia skurdas gavus socialines išmokas, skaičių sumažinti 15 % (palyginti su 17,5 % 2010 m.)
Airija	Asmenų, kurie laikomi skirstančiais pagal visus kriterijus (pastovus skurdas, skurdo rizika ar bazinis nepriteklius) skaičių sumažinti bent 200 000
Graikija	– 450 000 asmenų
Ispanija	− 1 400 000–1 500 000 asmenų
Prancūzija	– 1 900 000 asmenų (palyginti su 2007 m.)
Kroatija	Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių sumažinti iki 1 220 000
Italija	– 2 200 000 asmenų
Kipras	− 27 000 asmenų arba lygį sumažinti iki 19,3 % gyventojų dalies (palyginti su 23,3 % 2008 m.)
Latvija	Asmenų, kuriems gresia skurdas gavus socialines išmokas ir (arba) gyvenančių labai mažo užimtumo namų ūkiuose, skaičių sumažinti 121 000
Lietuva	− 170 000 asmenų ir neviršyti 814 000 asmenų rodiklio 2020 m.
Liuksemburgas	– 6 000 asmenų
Vengrija	– 450 000 asmenų
Malta	– 6 560 asmenų
Nyderlandai	Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriuose nė vienas narys neturi darbo, (0–64 metų) skaičių sumažinti 100 000 (palyginti su 2008 m.)
Austrija	– 235 000 asmenų
Lenkija	– 1 500 000 asmenų
Portugalija	– 200 000 asmenų
Rumunija	– 580 000 asmenų
Slovėnija	– 40 000 asmenų
Slovakija	Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių sumažinti 17,2 % (palyginti su 20,6 % 2008 m.)
Suomija	Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių sumažinti iki 770 000
ŠŠvedija	Sumažinti nedirbančių moterų ir vyrų (20–64 metų amžiaus) (išskyrus dieniniame skyriuje besimokančius studentus), ilgalaikių bedarbių arba ilgalaikį nedarbingumą turinčių asmenų skaičių iki mažiau nei 14 %
Jungtinė Karalystė	Nacionalinėje reformų programoje nenumatytas joks tikslas, tačiau 2010 m. skėtiniame Vaikų skurdo akte ir 2011–2014 m. Vaikų skurdo strategijoje nustatyti skaitiniai tikslai
Informacijos šaltinis ir pastabos	Europos Komisijos nustatytas ES tikslas, „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“, COM(2014) 132 final, Briuselis, 2014, p. 14. AROPE, skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis, reiškia asmenis, kuriems gresia skurdžios pajamos arba didelis materialinis nepriteklius, arba kurie labai mažo užimtumo namų ūkiuose. Bendras asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius yra mažesnis nei asmenų, priklausančių kiekvienai iš trijų skurdo ar socialinės atskirties kategorijų, skaičius, nes tam tikri asmenys vienu metu gali priklausyti daugiau nei vienai skurstančiųjų kategorijai. * 2008 m. yra baziniai metai, nes didelės dalies socialinių rodiklių, kuriais įvertinami trys skurdo aspektai, duomenys yra prieinami tik nuo 2008 m. Stebėjimas reiškia ES 27, nes Kroatija į ES įstojo 2013 m. ir duomenys yra prieinami tik nuo 2010 m. Nacionaliniai tikslai, kurie nustatyti naujausiose nacionalinėse reformų programose. Nacionalinių tikslų apibrėžtis galima palyginti su ES tikslu, išskyrus Airiją, Bulgariją, Daniją, Estiją, Latviją, Nyderlandus, Švediją ir Vokietiją (žr. konkrečiai šaliai skirtas pastabas). Apskaičiuotos tikslinės vertės skiriasi nuo ES tikslinės vertės Estijai, Kroatijai, Prancūzijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai (žr. konkrečiai šaliai skirtas pastabas).

II priedas. Didelio ir su vaikais susijusio materialinio nepritekliaus rodiklio sąraše nurodyti daiktai

Didelis materialinis nepriteklius	Vaikų materialinis nepriteklius
Nuomos mokestis arba komunalinių paslaugų sąskaitos	Vaikas: keletas naujų rūbų
Tinkamas būsto šildymas	Vaikas: dvi poros batų
Apmokėti nenumatytas išlaidas	Vaikas: švieži vaisiai ir daržovės kiekvieną dieną
Kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio baltyminio maisto	Vaikas: kasdienė mėsos, vištienos, žuvies porcija
Vieną savaitę atostogauti ne namuose	Vaikas: tinkamos knygos
Automobilis	Vaikas: laisvalaikio lauko reikmenys
Skalbyklė	Vaikas: patalpų žaidimai ir žaislai
Spalvotas televizorius	Vaikas: laisvalaikio veikla
Telefonas	Vaikas: šventės
	Vaikas: galimybė pakviesti draugus.
	Vaikas: mokyklos rengiamos kelionės
	Vaikas: atostogos
	Namų ūkis: susidėvėjusių baldų keitimas
	Namų ūkis: įsiskolinimai
	Namų ūkis: internetas
	Namų ūkis: tinkamas būsto šildymas
	Namų ūkis: automobilis

III priedas. Gyventojų (0–17 metų), kuriems gresia skurdas ar socialinė rizika (AROPE), procentinė dalis ES (2008–2018 m.)

Nr.	Geografinė vietovė / metai	2008	2009	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018
1	Europos Sąjunga	26,5	26,5	27,6	27,3	28,1	27,9	27,8	27,1	26,4	24,9	24,3
2	Euro zona	23,6	24,1	25,2	25,3	25,5	25,0	25,7	25,4	25,3	24,3	23,5
3	Belgija	21,3	20,5	23,2	23,3	22,8	21,9	23,2	23,3	21,6	22,0	23,2
4	Bulgarija	44,2	47,3	49,8	51,8	52,3	51,5	45,2	43,7	45,6	41,6	33,7
5	Čekija	18,6	17,2	18,9	20,0	18,8	16,4	19,5	18,5	17,4	14,2	13,2
6	Danija	12,7	14,0	15,1	15,7	14,9	15,4	14,5	15,7	13,9	14,5	15,2
7	Vokietija	20,1	20,4	21,7	19,9	18,4	19,4	19,6	18,5	19,3	18,0	17,3
8	Estija	19,4	24,5	24,0	24,8	22,4	22,3	23,8	22,5	21,2	18,8	17,9
9	Airija	26,6	31,4	34,1	34,1	33,2	34,4	30,4	29,0	27,3	25,2	23,9
10	Graikija	28,7	30,0	28,7	30,4	35,4	38,1	36,7	37,8	37,5	36,2	33,3
11	Ispanija	30,1	32,0	33,3	32,2	32,4	32,6	35,8	34,4	32,9	31,3	29,5
12	Prancūzija	21,2	21,2	22,9	23,0	23,2	20,8	21,6	21,2	22,6	22,1	22,9
13	Kroatija	Netaikoma	Netaikoma	29,4	31,1	34,8	29,3	29,0	28,2	26,6	25,8	23,7
14	Italija	28,4	28,7	29,5	31,5	34,1	32,0	32,1	33,5	33,2	32,1	30,6
15	Kipras	21,5	20,2	21,8	23,4	27,5	27,7	24,7	28,9	29,6	25,5	25,5
16	Latvija	32,4	38,4	42,2	44,1	40,0	38,4	35,3	31,3	24,7	23,9	22,5
17	Lietuva	29,1	30,8	35,8	34,6	31,9	35,4	28,9	32,7	32,4	31,6	28,0
18	Liuksemburgas	20,9	23,7	22,3	21,7	24,6	26,0	26,4	23,0	22,7	23,6	23,5
19	Vengrija	33,4	37,2	38,7	40,4	41,9	43,9	41,8	36,1	33,6	31,6	23,8
20	Malta	25,0	26,5	26,7	27,8	31,0	33,0	31,8	28,4	24,0	23,0	22,8
21	Nyderlandai	15,5	17,5	16,9	18,0	16,9	17,0	17,1	16,8	17,6	16,6	15,2
22	Austrija	22,9	20,8	22,4	22,1	20,9	22,9	23,3	22,3	20,0	23,0	21,6
23	Lenkija	32,9	31,0	30,8	29,8	29,3	29,8	28,2	26,6	24,2	17,9	17,2
24	Portugalija	29,5	28,7	28,7	28,6	27,8	31,7	31,4	29,6	27,0	24,2	21,9
25	Rumunija	50,9	50,6	48,1	49,2	52,5	51,4	50,7	46,8	49,2	41,7	38,1
26	Slovėnija	15,3	15,1	15,2	17,3	16,4	17,5	17,7	16,6	14,9	15,1	13,1
27	Slovakija	24,3	23,7	25,3	26,0	26,6	25,5	23,6	24,9	24,4	22,5	23,8
28	Suomija	15,1	14,0	14,2	16,1	14,9	13,0	15,6	14,9	14,7	15,1	16,0
29	Švedija	17,3	18,8	19,2	20,3	19,4	20,2	20,5	19,8	19,9	19,4	20,6
30	Jungtinė Karalystė	29,6	27,4	29,7	26,9	31,2	32,6	31,2	30,3	27,2	27,4	29,9

 

Pastaba: Netaikoma: nėra duomenų.

Šaltinis: Eurostato duomenys, gauti 2019 m. gruodžio 20 d.

Akronimai ir santrumpos

AROP: skurdo rizikos lygis

AROPE: skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis (%)

BNR: Bendrųjų nuostatų reglamentas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

ESPT: Europos socialinės politikos tinklas

ESS: Europos statistikos sistema

ESTR: Europos socialinių teisių ramstis

KŠSR: konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos

NRP: nacionalinės reformų programos

PS: partnerystės susitarimas

SPC: Socialinės apsaugos komitetas

TS: teminis tikslas

VP: veiksmų programa

Žodynėlis

Asmenys, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis (AROPE): skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis atitinka bendrą asmenų, kuriems gresia skurdas (AROP) arba kurie gyvena dideliame materialiniame nepritekliuje arba labai mažo užimtumo namų ūkiuose, skaičių. Asmenys skaičiuojami tik kartą, net jeigu jiems tinka keli papildomi rodikliai. AROPE rizikos lygis, t. y. bendras gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius, yra pagrindinis rodiklis, kuriuo remiantis stebima, kaip siekiama strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo.

Europos semestras: tai ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavo ciklas ES. Tai Europos Sąjungos ekonomikos valdymo pagrindo dalis. Daugiausia jo veiklos vykdoma 6 mėnesių laikotarpiu nuo kiekvienų metų pradžios, todėl jis ir vadinamas semestru. Europos semestro metu valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su ES lygmeniu sutartais tikslais ir taisyklėmis.

Europos socialinių teisių ramstis (ESTR): yra susijęs su naujų ir veiksmingesnių teisių, pagrįstų 20 pagrindinių principų, įgyvendinimu. Apie šį ramstį 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija. Už Europos socialiniame ramstyje apibrėžtų principų ir teisių įgyvendinimą bendrai atsako Europos Sąjungos institucijos, valstybės narės, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai.

Europos statistikos sistema (ESS): Bendrijos statistikos institucijos, t. y. Komisijos (Eurostato), ir nacionalinių statistikos institucijų (NSI) bei kitų už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą atsakingų valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų partnerystė. Į partnerystę taip pat įtrauktos EEE ir ELPA šalys. Valstybės narės renka duomenis ir rengia statistiką tiek nacionalinėms, tiek ES reikmėms. ESS veikia kaip tinklas, kuriame Eurostatui tenka vadovaujamasis vaidmuo derinti statistiką, glaudžiant bendradarbiaujant su nacionalinėmis statistikos institucijomis.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai): apima Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą. Juos bendrai valdo Europos Komisija ir ES valstybės narės.

Ex ante sąlygos: iš anksto apibrėžtais kriterijais pagrįstos BNR nustatytos sąlygos, laikomos būtinomis, kad visų fondų skiriamas ES finansavimas būtų naudojamas veiksmingai ir naudingai. Rengdamos 2014–2020 m. programos laikotarpio ERPF, SF ir ESF veiksmų programas valstybės narės turi įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos. Jei sąlygos neįvykdytos, turėjo būti parengti veiksmų planai, kuriais būtų užtikrinta, kad sąlygos būtų įvykdytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Konkrečiais šaliai skirtos rekomendacijos (KŠSR): tai Europos Komisijos parengti dokumentai dėl kiekvienos šalies, kuriose analizuojama jos ekonominė padėtis ir pateikiamos rekomendacijos dėl priemonių, kurias ji turėtų patvirtinti per 12–18 mėnesių laikotarpį.

Partnerystės susitarimas (PS): Europos Komisijos ir kiekvienos valstybės narės susitarimai dėl 2014–2020 m. programos laikotarpio. Susitarimuose nustatomi nacionalinių institucijų planai, kaip panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimą, ir pateikiami kiekvienos šalies strateginiai tikslai ir investavimo prioritetai, juos susiejant su strategijos „Europa 2020“ bendrais tikslais siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Jie apima, be kita ko, vertinimo, ar įvykdytos nacionaliniu lygmeniu taikytinos ex ante sąlygos, santrauką, o jeigu taikytinos ex ante sąlygos neįvykdytos, juose aprašomi veiksmai, kurių būtina imtis, nurodomi atsakingi subjektai ir tokių veiksmų įgyvendinimo grafikas, be to, juose aprašoma veiksmingumo pagrindų naudojimo nuoseklumo užtikrinimo metodika ir priemonės. Juos rengia valstybės narės, konsultuodamosi su Komisija, ir ši juos turi patvirtinti.

Skurdo rizikos lygis (AROP) yra AROPE sudedamoji dalis: asmenų, kuriems gresia skurdas, rizikos lygis, – tai asmenų, turinčių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų (gavę socialines išmokas), neviršijančių skurdo rizikos lygio, kurios sudaro 60 % nacionalinių ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų gavus socialines išmokas vidurkio, skaičius.

Socialinės apsaugos komitetas (SPC): tai patariamasis Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų (EPSCO) patariamasis komitetas politiniais klausimais.

Strategija „Europa 2020“: ES augimo strategija, parengta siekiant atsigauti nuo krizės per artimiausius dešimt metų, kurią sudaro penki pagrindiniai tikslai, susiję su: užimtumu; moksliniais tyrimais ir technologine plėtra; klimato kaita / energetika; socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu.

Teminis tikslas (TT): tai partnerystės susitarimų struktūrinis elementas. Jis iš anksto nustatomas teisės aktuose ir apima Europos struktūrinių ir investicijų fondų remtinus tikslus. Teminiais tikslais nustatomas ryšys su ES lygmens strateginiais tikslais.

Vaikų skurdas: tai procentinė vaikų (0–17 metų) Europos Sąjungoje (ES) dalis, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis (AROPE). Vaikams gresia skurdas ar socialinė atskirtis, jeigu jie gyvena namų ūkiuose, kuriuose tenkinama bent viena iš trijų sąlygų: skurdo rizika gavus socialines išmokas (pajamų skurdas), didelis materialinis nepriteklius arba labai mažas darbo intensyvumas.

Veiksmų programa (VP): veiksmų programoje nustatomi valstybės narės prioritetai ir konkretūs tikslai ir aprašoma, kaip siekiant finansuoti projektus nustatytu laikotarpiu (paprastai 7 metų) bus naudojamas finansavimas (ES ir nacionalinis viešojo ir privačiojo sektorių bendras finansavimas). Veiksmų programai finansavimas gali būti skiriamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF) ir (arba) Europos socialinio fondo (ESF).

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimui ir įtraukčiai išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Tony Murphy, kuriam padėjo kabineto vadovas Wolfgang Stolz ir kabineto atašė Brian Murphy, pagrindinis vadybininkas Pietro Puricella, užduoties vadovas Michele Zagordo, auditoriai Marija Grguric, Cristina-Ioana Jianu, Agota Krenusz, Annekatrin Langer ir Bernard Witkos, kabineto padėjėjas Peter Borsos, kabineto sekretorė Niamh Mahon, kabineto stažuotoja Eve Ryan, kalbinę pagalbą teikė Hannah Critoph ir Zuzanna Filipski.

Dėl COVID-19 pandemijos ir griežtų izoliacijos sąlygų audito grupės nuotrauka negalėjo būti pateikta.

Galinės išnašos

¹ Eurostato duomenų rinkinys „Asmenys, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis“, Eurostatas.

² Socialinių investicijų dokumentų rinkinys, 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatas „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“, COM(2013) 83 final, p. 13.

³ UNICEF, „A brief review of the social and economic returns to investing in children“, 2012 m. birželio mėn., skelbiama adresu: https://www.unicef.org/socialpolicy/files/Investing_in_Children.pdf.

⁴ UNICEF, „Right in Principle and in Practice: A Review of the Social and Economic Returns to Investing in Children“, Social and Economic Working Paper“), 2012, p. 33. Skelbiama adresu: https://www.unicef.org/socialpolicy/files/Investing_in_Children.pdf.

⁵ 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatas „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“, COM(2013) 83 final, p. 13.

⁶ 2013 m. vasario 1 d. komunikatas Komisijos nariui László Andor, EMPL GD, „Common Proposals for Implementing the Recommendation on Child Poverty and Well-being through a partnership approach“, 2013 m. vasario 1 d.

⁷ Remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. BVP buvo 2,120 milijardo zlotų.

⁸ Komisijos rekomendacijos 112/2013 „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ priedas.

⁹ Hugh Frazer ir Eric Marlier „Progress across Europe in the implementation of the 2013 EU Recommendation on „Investing in children: Breaking the cycle of disadvantage“, nacionalinės politikos tyrimas, 2017 m.

¹⁰ Ten pat, p. 33–35.

¹¹ https://www.socialsummit17.se/.

¹² (2017 m. gruodžio 14 d.) Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados.

¹³ Žr. kandidatės į Europos Komisijos pirmininkus Ursulos von der Leyen parengtas kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“.

¹⁴ COM(2020) 14 final, „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, 2020 m. sausio 14 d.

¹⁵ COM(2018) 375 final, 2018/0196 (COD), 4 straipsnis.

¹⁶ 2018/0206 (COD), preambulės 22 dalis.

¹⁷ Žr. Eurostato duomenis, gautus 2020 m. sausio 7 d.

¹⁸ Didžiausias lygis buvo Rumunijoje (38,1 %), Bulgarijoje (33,7 %) ir Graikijoje (33,3 %).
Trijų aplankytų valstybių narių – Italijos, Vokietijos ir Lenkijos – lygiai nebuvo vieni didžiausių.

¹⁹ Išskyrus Graikiją, nes jai iki 2019 m. nebuvo taikomas Europos semestro procesas.

²⁰ COM(2016) 328 final.

²¹ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1303/2013.

²² Reglamento (ES) 1303/2013 9 straipsnis.

²³ Reglamento (ES) 1304/2013 3 straipsnis; Reglamento (ES) 1301/2013 5 straipsnis.

²⁴ Italija: Nacionalinė įtraukties veiksmų programa – CCI 2014IT05SFOP001; Rumunija: Žmogiškojo kapitalo veiksmų programa – CCI 2014RO05M9OP001; Lenkija: Žinių ir ugdymo plėtojimo veiksmų programa – CCI 2014PL05M9OP001; Regioninė Varmijos Mozūrų regiono veiksmų programa 2014PL16M2OP014; Vokietija: Saksonijos Federalinės žemės ESF veiksmų programa – CCI 2014DE05SFOP012.

²⁵ Reglamentas (ES) 2019/1700.

²⁶ 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (COM(2018)0382 – C8–0232/2018 – 2018/0206(COD)).

²⁷ 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (COM(2018)0382 – C8–0232/2018 – 2018/0206(COD)) 39 pakeitimas, 22 b konstatuojamoji dalis (nauja).

Chronologija

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / audito pradžia	2019 04 10
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2020 06 04
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2020 07 15
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020 08 12

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter:@EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-5085-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/9000	QJ-AB-20-017-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-5063-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/631397	QJ-AB-20-017-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. EAR jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.