MŪSŲ VEIKLA 2019 M.
EUROPOS AUDITO RŪMŲ METINĖ
VEIKLOS ATASKAITA

Europos Audito Rūmų nariai (2020 m. sausio mėn.)

Europos Audito Rūmai

Pirmininko pratarmė

Gerbiamas skaitytojau,

2019 m. Sąjungoje įvyko daug pokyčių: Europos Parlamento rinkimai ir pradėjo eiti pareigas naujoji Europos Komisija. Buvo iš naujo apibrėžti strateginiai prioritetai ir inicijuoti svarbūs politikos strateginiai paketai, kaip antai „Europos žaliasis kursas“ arba „Europos skaitmeninė ateitis“ (2020 m. pradžia). Metų pabaigoje taip pat tapo aišku, kad dabar esame 27 valstybių narių Sąjunga.

Tuo pat metu ES taip pat atsidūrė svarbioje su jos finansais susijusioje kryžkelėje. Šiuo metu esame paskutiniame derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos, kurios rezultatai nulems ES finansavimo pajėgumus ateinantiems septyneriems metams, etape. Dabar visos ES institucijos turi remtis ankstesnėmis pastangomis toliau gerinti Sąjungos finansų valdymą ir užtikrinti, kad ES pasiektų rezultatų.

Kaip išorės auditoriai, teikiame nešališką ES politikų ir programų bei finansinio ES lėšų valdymo kokybės visoje Sąjungoje ir už jos ribų vertinimą. Tikriname, ar ES išlaidos atitinka taisykles, ir ar ES politikos ir programos užtikrina racionalų lėšų panaudojimą.

Šioje ataskaitoje apžvelgiamas mūsų darbas 2019 m. Šiais metais paskelbėme nemažai itin aktualių specialiųjų ataskaitų, apžvalgų ir nuomonių. Be to, joje pateikiama informacija apie mūsų personalą, valdymą ir finansus. Tikimės, kad ši informacija jums bus naudinga.

Šią metinę veiklos ataskaitą pateikiame tuo metu, kai dėl COVID-19 pandemijos ES ir jos valstybių narių visuomenės sveikatai kyla precedento neturintis iššūkis. Mūsų institucija, vadovaudamasi Liuksemburgo vyriausybės sveikatos ir saugos nurodymais, greitai reagavo į šią padėtį.

Norėčiau padėkoti visiems kolegoms už jų gerą darbą ir pasirengimą lanksčiai prisitaikyti prie dabartinės padėties. Dabar turime veikti išvien ir padaryti viską, ką galime, kad ir toliau atliktume savo, kaip ES išorės auditoriaus, vaidmenį šiais sudėtingais laikais.

Klaus-Heiner Lehne
Pirmininkas

Mūsų veikla

Strategija

Siekdami išlikti viešojo sektoriaus audito raidos priešakyje, naudojame daugiametes strategijas, kad pateiktume ilgalaikes savo audito darbo gaires ir skatintume organizacinių pokyčių iniciatyvas nuolatiniam tobulinimui.

2019 m. pabaigoje užbaigėme antruosius savo dabartinės 2018–2020 m. strategijos metus. Šiuo trejų metų laikotarpiu mūsų strateginiai tikslai yra: didinti patikinimo pareiškimo pridėtinę vertę; daugiau dėmesio skirti ES veiksmų veiksmingumo aspektams ir užtikrinti, kad mūsų auditorijai būtų perteikta aiški žinia. Kad mūsų strategija taptų realybe, susitarėme dėl veiksmų plano, apimančio šiuos tikslus.

Per pastaruosius dvejus metus padarėme nemažą pažangą įgyvendindami savo strateginius tikslus. Pradėjome keletą iniciatyvų ir projektų visose tikslinėse srityse, kai kuriose iš jų netgi viršijama tai, kas nustatyta veiksmų plane, visų pirma:

• naudingas patvirtinimo metodo bandomasis projektas patikinimo pareiškimui pateikti;
• gerokai padidėjęs veiklos auditų ir peržiūros produktų skaičius, taip pat įvairesnių temų, susijusių tiek su ES išlaidomis, tiek su reguliavimo veiksmais, skaičius;
• geresnis Europos Parlamento informavimas ir didesnis matomumas tradicinėje ir socialinėje žiniasklaidoje.

2019 m. keturių aukščiausiųjų audito institucijų (Estijos, Nyderlandų, Danijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) grupė atliko mūsų strategijos tarpusavio vertinimą. Mūsų kolegų parengta ataskaita buvo paskelbta 2020 m. kovo mėn. Tai buvo padaryta pačiu laiku, nes taip buvo pateiktas vertingas indėlis į mūsų kitą strategiją, kuri bus taikoma nuo 2021 m.

ES veiksmų veiksmingumo ir tvarkingumo auditas

Mūsų veiklos auditais tikrinami ES politikų ir programų veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo klausimai. Jais atsižvelgiama į temas, kurios atspindi sunkumus, su kuriais susiduria ES, pavyzdžiui, tvarus ir aplinką tausojantis gamtos išteklių naudojimas, augimas ir įtrauktis, migracijos ir pasaulinio vystymosi iššūkiai, bendra rinka ir bankų sąjunga bei atsakingos ir efektyvios Europos Sąjungos užtikrinimas. Šiais auditais siekiama ES padėti geriau įgyvendinti savo politikos tikslus.

Mūsų finansiniai ir atitikties auditai apima mūsų metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Taip pat galime atlikti pasirinktus atitikties auditus, kad patikrintume ES biudžeto apskaitos ir finansų valdymo padėtį arba įvertintume, ar valdymo ir kontrolės sistemos, skirtos ES lėšoms rinkti ir naudoti, atitinka taikomas ES ir nacionalines taisykles.

Visus savo auditus atliekame vadovaudamiesi tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus audito standartais.  

Darbo programa

2019 m. ir toliau įtraukėme strateginį prognozavimą į savo audito darbą, kad būtų galima geriau spręsti pagrindinius būsimus ES uždavinius laikantis į ateitį orientuoto požiūrio.

Šiuo tikslu įsteigėme Strateginę ir prognozavimo patariamąją grupę. Viena iš dabartinių šios penkių narių grupės užduočių – prižiūrėti strategijos po 2020 m. rengimą.

Mūsų darbo programoje, kuri buvo paskelbta 2019 m. spalio mėn., nustatyti mūsų ateinančių metų audito prioritetai ir pateikta išsami informacija apie 41 ataskaitą ir peržiūrą, kurias ketiname paskelbti 2020 m.

Atlikus auditus, kuriuos numatėme vykdyti 2020 m. ir vėliau, ES piliečiams ir politikos formuotojams ir toliau bus teikiamos nepriklausomos ataskaitos svarbiausiais ES ateities klausimais.

Savo audito darbo programą rengiame nepriklausomai, bet ne atskirai nuo kitų leidinių. Todėl mums labai svarbu bendradarbiauti su mūsų instituciniais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su Europos Parlamentu. Kaip įprasta, 2019 m. pradžioje paraginome visus Parlamento komitetus siūlyti galimas audito temas mūsų darbo programai.

Audito darbas vietoje

Didžiąją savo audito darbo dalį atliekame savo patalpose Liuksemburge. Mūsų auditoriai taip pat nemažai vizitų vykdo į Europos Komisiją, mūsų pagrindinį audituojamą subjektą, ir į kitas ES institucijas bei agentūras ir įstaigas, valstybių narių nacionalines, regionines ir vietos institucijas, ES delegacijas trečiosiose šalyse ir tarptautines organizacijas, kurios tvarko ES lėšas.

Mes taip pat tikriname ES lėšų gavėjus vietoje tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Šių patikrų metu laikomės audito sekos ir gauname tiesioginius audito įrodymus iš subjektų, susijusių su ES politikų ir programų valdymu, ES lėšų surinkimu ir mokėjimu bei iš galutinių šių lėšų gavėjų.

Siekiame, kad mūsų atrinkti auditai būtų užbaigti per 13 mėnesių, laikantis ES finansiniame reglamente nustatyto tikslo.

Dažniausiai mūsų audito grupes sudaro du arba trys auditoriai, o audito vizitai paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Mūsų patikros vietoje ES dažnai koordinuojamos bendradarbiaujant su atitinkamų valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis.

Audito darbo dažnumas ir intensyvumas atskirose valstybėse narėse ir paramą gaunančiose šalyse priklauso nuo mūsų atliekamo audito darbo pobūdžio. 2019 m. mūsų auditoriai praleido 3 605 dienas (2018 m.: 3 671 dieną) auditui vietoje tiek valstybėse narėse, tiek už ES ribų.

Be to, mūsų auditoriai 2 504 dienas (2018 m.: 2 723 dienas) praleido ES institucijose Briuselyje ir Liuksemburge, taip pat decentralizuotose agentūrose ir įstaigose visoje ES, tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos ar EBPO, bei privačiose audito įmonėse.

Mes vis dažniau naudojamės vaizdo konferencijomis ir kitomis informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, saugaus dalijimosi duomenimis ir dokumentais technologija, kad palaikytume ryšius su savo audituojamais subjektais.

Audito ataskaitos, apžvalgos ir nuomonės

Mūsų audito ataskaitos, apžvalgos ir nuomonės yra labai svarbi ES atskaitomybės grandinės sudėtinė dalis. Jos padeda Europos Parlamentui ir Tarybai stebėti ir tikrinti, kaip siekiama ES politikos tikslų, ir reikalaujant atskaitomybės – visų pirma per metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą – iš tų, kurie yra atsakingi už ES biudžeto valdymą.

Specialiosios ataskaitos ir apžvalgos produktai

Pastaraisiais metais, kaip nustatyta mūsų 2018–2020 m. strategijoje, vis daugiau dėmesio skiriame ES veiksmų veiksmingumo vertinimui.

2019 m. paskelbėme 36 specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas, kuriose aptarėme daugelį iššūkių, su kuriais susiduria ES įvairiose ES išlaidų srityse, pavyzdžiui, maisto saugos politikos, atsinaujinančiosios energijos, e. prekybos, sienų kontrolės, fiskalinio valdymo ir etikos sistemų pasirinktose ES institucijose. Tai tik keletas pavyzdžių.

Savo specialiosiose ataskaitose nagrinėjame, ar buvo pasiekti atrinktų ES politikų ir programų tikslai, ar buvo veiksmingai ir efektyviai pasiekti rezultatai, ir ar ES veiksmais buvo sukurta pridėtinė vertė – t. y. jais pasiekta daugiau, nei būtų pasiekta tik veiksmais nacionaliniu lygmeniu. Taip pat teikiame rekomendacijas, nustatydami būdus, kaip būtų galima sutaupyti lėšų, geriau dirbti, išvengti išeikvojimo ar efektyviau pasiekti numatytų politikos tikslų.

Mūsų apžvalgomis siekiama pateikti padėties aprašymą ir analizę, dažnai iš kompleksinės perspektyvos ir remiantis ankstesniu audito darbu ar kita viešai prieinama informacija. Mes taip pat galime jomis naudotis, kad pateiktume mūsų atliktą sričių ar klausimų, kurių dar neauditavome, analizę arba nustatyti faktus konkrečiomis temomis ar problemas. Priešingai nei auditai, jomis nesprendžiami vertinimo klausimai ir nesuteikiamas patikinimas.

Tolesniuose puslapiuose pateikiama įžvalgų apie mūsų darbą ir 2019 m. ataskaitų, apimančių įvairias politikos sritis, pavyzdžių. 

Tvarus gamtos išteklių naudojimas

Apžvalga Nr. 01/2019 „ES atsakas į „dyzelgeito“ skandalą“

2015 m. nustatyta, kad dyzelinu varomų vidaus degimo variklių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis laboratorijoje ir kelyje skiriasi. Tyrimai atskleidė vadinamųjų „išderinimo įtaisų“, kuriais oficialiųjų patikrinimų metu buvo gautas gerokai mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis nei įprasto važiavimo metu, naudojimą. Tam tikrų valstybių narių tipo patvirtinimo institucijos reagavo į išmetamųjų teršalų skandalą, pakartotinai išbandydamos lengvąsias dyzelines transporto priemones. Šie bandymai parodė, kad beveik visų „Euro 5“ ir „Euro 6“ lengvųjų dyzelinių transporto priemonių kelyje išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis gerokai viršijo taikomas NOx ribines vertes, kartais daugiau kaip 10 kartų.

Apžvelgėme veiksmus, kurių ėmėsi tiek ES, tiek valstybės narės reaguodamos į „dyzelgeito“ skandalą. Taip pat aptarėme po 2015 m. rugsėjo mėn. padarytus transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemos pakeitimus.

Nustatėme, kad daugelis ES transporto priemonių tipo patvirtinimo ir išmetamųjų teršalų patikrų sistemos teisėkūros pakeitimų buvo paspartinti. Komisija dabar yra įgaliota peržiūrėti nacionalinių tipo patvirtinimo institucijų darbą ir gali išbandyti transporto priemones bei panaikinti arba sustabdyti jų tipo patvirtinimus. Suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat dabar gali atlikti išmetamųjų teršalų bandymus. Be to, Europos Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš kai kurias valstybes nares. Taip pat nustatėme, kad kai kurios valstybės narės yra labiau linkusios nustatyti automobilių eismo apribojimus, kad pagerėtų oro kokybė, o keli Europos miestai sukūrė mažos taršos zonas, kuriose automobilių eismas yra ribojamas arba draudžiamas.

Šis darbas pristatytas kaip apžvalga, nes padaryti teisės aktų pakeitimai artimiausiu metu neturės išmatuojamo poveikio. Mūsų apžvalgose rekomendacijos neteikiamos.

Investicijos, skirtos sanglaudai, augimui ir įtraukčiai

Specialioji ataskaita Nr. 08/2019 „Elektros gamyba iš vėjo ir saulės energijos. Norint pasiekti ES tikslus, būtina imtis reikšmingų veiksmų“

Elektros energija gali būti gaminama arba iš neatsinaujinančiųjų išteklių, pavyzdžiui, iškastinio kuro, neatsinaujinančiųjų atliekų ir branduolinių medžiagų tradiciniuose reaktoriuose, arba iš atsinaujinančiųjų išteklių, pavyzdžiui, hidroenergijos, vėjo, saulės, biomasės ir t. t. Atsinaujinančiųjų išteklių energija taip pat naudojama energijai, kuri naudojama šildymui ir vėsinimui, gaminti, ir transportui skirtam kurui.

79 % viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama iškastinį kurą naudojant energijai gaminti. Padidinus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminamos elektros dalį, ES bus lengviau siekti savo tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Valstybės narės nusprendžia, kaip geriausiai panaudoti savo energijos išteklius ir kokia turėtų būti jų energijos tiekimo struktūra. ES gali remti valstybių narių veiksmus skirdama papildomą finansavimą investicijoms į atsinaujinančiosios energijos projektus.

Įvertinome ES ir valstybių narių padarytą pažangą siekiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslų, kad iki 2020 m. būtų pasiektas 20 % pasaulinis ES tikslas, o iki 2030 m. – 32 % tikslas. Lankėmės Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje, siekdami patikrinti, ar finansinė parama elektros gamybai iš vėjo ir saulės fotovoltinės energijos buvo veiksminga.

Nustatėme, kad nuo 2005 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis energijos rūšių derinyje gerokai padidėjo, tačiau po 2014 m. ši tendencija sulėtėjo. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ES elektros gamyboje padvigubėjo nuo maždaug 15 % (2005 m.) iki beveik 31 % (2017 m.). Prie šio didėjimo prisidėjusios technologijos daugiausia buvo vėjo ir saulės energijos naudojimu grindžiamos technologijos. Tačiau tikslų įgyvendinimas bus didelis iššūkis maždaug pusei valstybių narių.

Rekomendavome Komisijai paraginti valstybes nares remti tolesnį diegimą – rengiant aukcionus, skirtus paskirstyti papildomus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, skatinant piliečių dalyvavimą, supaprastinant administracines procedūras ir šalinant energetikos tinklų trūkumus. Be to, rekomendavome, kad Komisija peržiūrėtų valstybėms narėms taikomus teisinius reikalavimus pagerinti statistinių duomenų savalaikiškumą.

Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas

Specialioji ataskaita Nr. 24/2019 „Migrantų prieglobstis, perkėlimas ir grąžinimas. Laikas imtis aktyvesnių veiksmų mažinant atotrūkį tarp tikslų ir rezultatų“

2015 m. ES susidūrė su precedento neturinčiu migracijos lygiu ir dėl to išaugusiu prieglobsčio prašymų skaičiumi. Pastaraisiais metais migracijos lygis vėl pasiekė prieš krizę buvusį lygį. Surengėme interviu su darbuotojais Europos Komisijoje, Europos prieglobsčio paramos biure (EASO) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje (paprastai vadinamoje FRONTEX). Aplankėme nacionalines institucijas, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas, įgyvendinančias ES finansuojamus projektus, ir patikrinome 20 ES paramos veiksmų Graikijoje ir Italijoje. Šie migracijos srautai daro ypač didelį poveikį abiem valstybėms narėms.

Įvertinome, ar ES finansuojama parama buvo pasiekti jos tikslai ir ar prieglobsčio ir grąžinimo procedūros buvo veiksmingos ir greitos. Taip pat įvertinome, ar laikinais skubaus perkėlimo mechanizmais pasiekti jų uždaviniai ir tikslai.

Nustatėme, kad labai pagerėjo registravimo ir pirštų atspaudų ėmimo migrantų antplūdžio valdymo centruose rodikliai. Vis dėlto daug migrantų ir toliau persikelia į kitas ES valstybes nares ir jose pateikia prieglobsčio prašymus, o jų pirštų atspaudai nesaugomi sistemos EURODAC duomenų bazėje. Be to, abiejose valstybėse narėse prieglobsčio procedūroms ir toliau daro poveikį ilgas prašymų nagrinėjimo laikas ir trikdžiai. Didelė dalis prašymus pateikusių kandidatų iš tiesų perkelti (80 % Graikijoje ir 89 % Italijoje). Vis dėlto Komisija nuo 2018 m. vasario mėn. nevykdė perkėlimo proceso stebėjimo šalyse, į kurias priimami migrantai. Kaip ir likusioje ES, iš Graikijos ir Italijos grąžinama mažai migrantų.

Rekomendavome, kad kitos kadencijos Komisija imtųsi atitinkamų priemonių, kad pagerintų skubios paramos valdymą. Be to, Komisija, rengdama būsimus savanoriško perkėlimo mechanizmus, turėtų remtis ankstesne patirtimi. Galiausiai turėtų būti padidinta EASO parama prieglobsčio procedūroms ir pakoreguota FRONTEX grąžinimo parama.

Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika

Specialioji ataskaita Nr. 10/2019 „ES masto bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Teikiama kaip niekad daug informacijos apie bankus, bet reikia gerinti koordinavimą ir daugiau dėmesio skirti rizikoms“

ES masto testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra galimo poveikio, kurį bendras sukrėtimas galėtų turėti didelių Europos bankų finansinei būklei ir gyvybingumui, vertinimas. Europos bankininkystės institucijai (EBI) pavedama inicijuoti ir koordinuoti ES masto testavimus nepalankiausiomis sąlygomis bendradarbiaujant su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV). Testavimai nepalankiausiomis sąlygomis Europos Sąjungoje buvo atliekami nuo 2011 m. ir visi jie buvo atliekami pagal principą „iš apačios į viršų“, pagal kurį bankai teikė rezultatus, gaunamus pagal sukrėtimo scenarijų, pagrįstą EBI patvirtinta metodika.

Įvertinome visos Sąjungos bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, atliekamo pagal EBI suteiktus įgaliojimus, įgyvendinimą.

Nustatėme, kad proceso pradžioje EBI nenurodė nei rizikos, nei sunkumo lygio, kurį ji laikė tinkamu testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūrai. ESRV, kuri rengė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų, savo ruožtu gavo esminių patarimų iš ECB ir nacionalinių centrinių bankų ir institucijų. Dėl to EBI nepakankamai kontroliavo svarbius proceso etapus. Jungtinėse Valstijose priežiūros institucijos remiasi principu „iš viršaus į apačią“, kurį taikydamos jos gali daug labiau kontroliuoti bankų gaunamus rezultatus. Tuo tarpu Europos Sąjungoje EBI vaidmuo apsiriboja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veiklos inicijavimu, plačiu koordinavimu ir jai skirtos metodikos teikimu. EBI atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis buvo įvertintas sistemos ir bankų pažeidžiamumas ekonominiam nuosmukiui, o ne dideliems sistemos finansiniams sukrėtimams. Nors EBI siekė tikslo – užtikrinti didelę aprėptį, tam tikriems rizikingiems bankams testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nebuvo taikomas. Taikant EBI metodą „iš apačios į viršų“ bankų pasiektų rezultatų patikimumas ir palyginamumas buvo ribotas.

Rekomendavome EBI sustiprinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis proceso kontrolę ir parengti metodą „iš viršaus į apačią“, kuris papildytų dabartinį metodą „iš apačios į viršų“. Be to, kad būtų pasiektas jų tikslas įvertinti atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams, ateityje atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų tinkamai atsižvelgti į riziką, kylančią ES finansų sistemoje, užtikrinti minimalų nepalankiausių sąlygų lygį ir pateikti aiškius tvirtinimus dėl bankų atsparumo. Galiausiai, bankų atranka testavimui nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti grindžiama ne tik jų dydžiu, bet ir rizika.

Sąjungos finansavimas ir administravimas

Specialioji ataskaita Nr. 14/2019 „Išsakykite savo nuomonę!: Komisijos viešos konsultacijos pritraukia piliečius, tačiau jos neatitinka lūkesčių dėl informavimo veiklos“

Geresniu reglamentavimu užtikrinama, kad politiniai sprendimai būtų rengiami atvirai ir skaidriai, būtų paremti geriausiais turimais įrodymais ir juos rengiant visapusiškai dalyvautų piliečiai ir kiti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijos ir atstovaujamosios asociacijos. Komisijos pareiga informuoti piliečius ir atstovaujamąsias asociacijas apie visas Sąjungos veiklos sritis. Geresnio reglamentavimo gairėse apibrėžiamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant piliečius kaip suinteresuotuosius subjektus. Kuomet Komisija rengia politikos iniciatyvą arba vertina esamas intervencines priemones, rengdama konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma viešas konsultacijas, renka iš piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų informaciją ir nuomones. Vidutiniškai Komisija surengia daugiau kaip 100 viešų konsultacijų per metus.

Įvertinome, ar Komisijos viešos konsultacijos buvo veiksmingos, siekiant palaikyti ryšius su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais ir pasinaudoti jų atsiliepimais. Tikrinome, kaip buvo parengta Komisijos viešų konsultacijų sistema, kaip Komisija rengė ir atliko viešų konsultacijų atranką ir kaip ji teikė informaciją apie konsultacijų darbus ir kaip jais pasinaudojo. Peržiūrėjome 26 Komisijos viešų konsultacijų, kurias 2016–2018 m. surengė penki generaliniai direktoratai, imtį ir atlikome suvokimo tyrimą, siekdami nustatyti, kiek viešųjų konsultacijų dalyviai iš tiesų buvo patenkinti.

Nustatėme, kad Komisijos viešų konsultacijų sistema atitinka aukštus standartus. Be to, tiek mūsų Komisijos viešų konsultacijų imtis, tiek dalyvių požiūris apskritai buvo patenkinami. Nustatyta informavimo ir grįžtamosios informacijos teikimo veiklos trūkumų, pavyzdžiui, ne visada buvo naudojami įvairūs komunikacijos kanalai, nebuvo aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima paaiškinti, kodėl apklausa nebuvo atlikta visomis oficialiosiomis ES kalbomis, o kai kurios apklausos buvo ilgos ir sudėtingos.

Rekomendavome plačiau ir tikslingiau skelbti konsultacijų veiklą, kad būtų užtikrintas didesnis matomumas ir daugiau žmonių galėtų joje dalyvauti. Taip pat rekomendavome, kad Komisija turėtų pagerinti tolesnių veiksmų, susijusių su viešomis konsultacijomis, ataskaitų teikimą. Galiausiai, galima pagerinti piliečių dalyvavimą inicijuojant teisėkūros pasiūlymus pagal Europos piliečių iniciatyvą.

Preliminarios audito apžvalgos

Mūsų preliminariose audito apžvalgose pateikiama informacija apie vykdomas (veiklos) audito užduotis. Jos parengtos remiantis prieš auditą atliktu parengiamuoju darbu ir yra informacijos šaltinis besidomintiems audituojama politika ir (arba) programa. 2019 m. paskelbėme 18 preliminarių audito apžvalgų (2018 m.: 12).

Metinės ir specialiosios metinės ataskaitos

Metinėse ataskaitose daugiausia pateikiami mūsų patikinimo pareiškimo dėl Europos Sąjungos biudžeto ir Europos plėtros fondų (EPF) biudžeto rezultatai.

Specialiosiose metinėse ataskaitose pateikiamas mūsų metinio finansinio audito darbas dėl ES agentūrų, decentralizuotų įstaigų ir bendrųjų įmonių bei Europos mokyklų.

Taip pat skelbiame ataskaitą dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių dėl Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) vykdomos veiklos.

Metinė ataskaita dėl 2018 m. ES biudžeto

Kiekvienais metais mes audituojame ES pajamas ir išlaidas ir tikriname, ar metinės finansinės ataskaitos yra patikimos, ir ar pajamų ir išlaidų operacijos, atspindimo finansinėse ataskaitose, atitinka finansines taisykles ES ir valstybių narių lygmeniu.

Be to, konkrečiai vertiname kiekvieną didelę ES biudžeto sritį pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijas (pakategores). Taip pat nagrinėjame, kodėl ir kur buvo padaryta klaidų, teikiame rekomendacijas dėl pagerinimų ir tikriname, ar mūsų ankstesnės rekomendacijos buvo įgyvendintos praktiškai ir kaip tai buvo padaryta. Galiausiai teikiame informaciją apie biudžeto ir finansų valdymą ir veiksmingumo aspektus.

Šis nuodugnus darbas yra pagrindas mūsų patikinimo pareiškimui, kurį turime pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai, remdamiesi mūsų įgaliojimais pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

2018 m. ES išlaidos siekė 156,7 milijardo eurų, jos sudarė 2,2 % ES valstybių narių visų bendro valdžios sektoriaus išlaidų ir 1 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų.

Mūsų auditoriai patikrino apie 728 mokėjimų paramos gavėjams visose išlaidų srityse imtį. Visa audito populiacija sudarė apie 120 milijardų eurų. Tai reiškia, kad mes įvertinome įvairius ES lėšų panaudojimo atvejus, kai buvo remiami svarbūs infrastruktūros projektai, mažos ir vidutinės įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos, ūkininkai, studentai ES valstybėse narėse ar paramos gavėjai ES nepriklausančiose šalyse.

Dėl 2018 finansinių metų pateikėme „palankią nuomonę“ dėl finansinių ataskaitų ir ES pajamų. Be to, trečius metus iš eilės galėjome pateikti „sąlyginę nuomonę“ dėl ES išlaidų.

Kaip ir ankstesniais metais, nustatėme, kad ES išlaidų srityje klaidos nebuvo paplitusios, o mokėjimai buvo teisėti ir tvarkingi, išskyrus didelės rizikos išlaidų mokėjimus (daugiausia sąnaudų kompensavimo išlaidas, kurioms taikomos sudėtingos taisyklės).

Apskritai, pasiekus 2,6 % klaidų lygį, Komisija ir valstybės narės toliau darė pažangą, pastebėtą per praėjusius dvejus metus (2017 finansiniai metai: 2,4 %; 2016 finansiniai metai: 3,1 %). Manome, kad tai teikia vilčių.

2018 finansiniais metais „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ buvo labiausiai klaidų paveikta DFP išlaidų kategorija (pakategorė), po jos – „Gamtos ištekliai“ ir „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“.

Metinė ataskaita dėl Europos plėtros fondų

Europos plėtros fondai (EPF) yra pagrindinės priemonės, kuriomis ES teikia vystomojo bendradarbiavimo pagalbą. Jais siekiama panaikinti skurdą ir skatinti Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių ir užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) tvarų vystymąsi ir integraciją į pasaulio ekonomiką. Šiuos fondus finansuoja ES valstybės narės ir juos atskirai nuo ES biudžeto valdo Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB).

Kaip ir ankstesniais metais, dėl 2018 finansinių metų pateikėme „palankią nuomonę“ dėl EPF finansinių ataskaitų ir pajamų ir „sąlyginę nuomonę“ dėl EPF išlaidų.

Specialiosios metinės ataskaitos dėl ES agentūrų ir bendrųjų įmonių

ES agentūros yra atskiri juridiniai subjektai, įsteigiami tam, kad vykdytų konkrečias technines, mokslines ar valdymo užduotis, padedančias ES institucijoms formuoti ir įgyvendinti politiką. Iš viso yra 43 agentūros.

Bendrosios įmonės (BĮ) yra ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės su pramonės sektoriumi, mokslinių tyrimų grupėmis ir valstybėmis narėmis. Jos vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant konkrečius ES mokslinių tyrimų politikos aspektus. Europos Komisija yra bendrųjų įmonių viešoji narė, atstovaujanti Europos Sąjungai. Iš viso yra aštuonios bendrosios įmonės.

Pastaba: Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos išstojo 2020 m. sausio 31 d.

2018 finansiniais metais bendrasis visų agentūrų (išskyrus BPV) biudžetas sudarė 4,2 milijardo eurų (tai yra 20 % daugiau palyginti su 3,5 milijardo eurų biudžetu 2017 m.), o tai atitinka maždaug 2,9 % 2018 m. ES bendrojo biudžeto (2017 m.: 2,7 %).

Apskritai, dėl 2018 finansinių metų mūsų atliktas finansinis agentūrų auditas patvirtino teigiamus rezultatus, kurie buvo skelbti ankstesniais metais. Paskelbėme palankias nuomones dėl agentūrų, išskyrus EASO, finansinių ataskaitų, pajamų ir agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų (dėl jos paskelbėme sąlyginę nuomonę dėl mokėjimų).

Mes taip pat paskelbėme palankias nuomones dėl visų BĮ finansinių ataskaitų, pajamų ir mokėjimų.

Mūsų metinių ataskaitų paskelbimas taip pat žymi biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, kurios metu Europos Parlamentas priima sprendimą (remdamasis Tarybos rekomendacija), ar Komisija ir kitos institucijos tinkamai valdė ES biudžetą, pradžią. Jei taip, jis suteikia joms „biudžeto įvykdymo patvirtinimą“.

2019 m. spalio mėn. savo metines ataskaitas dėl ES bendrojo biudžeto ir EPF pateikėme Biudžeto kontrolės komitetui, o vėliau – Parlamento plenarinėje sesijoje, Tarybai (Ekonomikos ir finansų reikalai) ir 21 valstybės narės parlamentams ir nacionalinėms institucijoms.

Esame įpareigoti kasmet teikti ataskaitas dėl bet kokių Bendros pertvarkymo valdybos, Tarybos ir Komisijos Tarybos neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsiradusių dėl joms tenkančių bankų pertvarkymo užduočių vykdymo. Savo 2018 m. ataskaitoje padarėme išvadą, kad BPV apskaitos pateikimas pagerėjo, tačiau reikėtų geriau pranešti apie neapibrėžtuosius nacionalinio lygmens įsipareigojimus.

Taip pat skelbiame metinę ataskaitą dėl Europos mokyklų metinių finansinių ataskaitų. Mūsų atlikta 2018 m. finansinės būklės ataskaitų peržiūra atskleidė reikšmingą klaidų lygį vienoje iš 13 Europos mokyklų.

Skaitmeninimas yra susijęs su technologijų potencialo panaudojimu siekiant teikti daugiau ir geresnės informacijos atskaitomybės procesui. Skaitmeninė transformacija taip pat labai svarbi mūsų audito darbui ir mūsų organizacijai.

Įsteigėme iš penkių narių sudarytą Skaitmeninį valdymo komitetą, kuris ateinančiais metais vadovaus šiam transformacijos procesui.

2019 m. pradėjome įgyvendinti pirmąją svarbią audito iniciatyvą – bandomąją programą, skirtą vykdomųjų įstaigų finansiniam auditui automatizuoti. Šios bandomosios programos metu tuo pat metu naudosime tradicines ir skaitmenines priemones.

Nuomonės

Vienas iš būdų, kaip mes prisidedame prie Komisijos geresnio reglamentavimo metodo gerinimo, yra nuomonių dėl Komisijos pasiūlymų dėl naujų ar persvarstytų teisės aktų skelbimas. Tais atvejais, kai šie teisėkūros pasiūlymai turi didelį finansinį poveikį, mūsų nuomonės yra privalomos pagal ES teisę. Kitos institucijos taip pat gali paprašyti mūsų nuomonės dėl kitų konkrečių klausimų. Visos mūsų nuomonės teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai.

2019 m. paskelbėme tris nuomones: dėl pasiūlymo dėl Europos intelektinės nuosavybės tarnybos, dėl siūlomo Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) finansinio reglamento ir pasiūlymo dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos finansinio reglamento.

2019 m. pradžioje taip pat paskelbėme Audito Rūmų pastabas trumpai dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP). Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio visų pirma skyrėme siūlomam ES išlaidų prioritetų nustatymo procesui, ES biudžeto lankstumui, orientavimuisi į veiksmingumą ir administraciniam supaprastinimui, taip pat atskaitomybės ir audito tvarkai.

Šioje apžvalgoje daugiausia remtasi mūsų keliomis 2018 m. parengtomis nuomonėmis dėl Komisijos pasiūlymų, taip pat mūsų pastarojo meto apžvalginiais pranešimais ir kitomis ataskaitomis, susijusiomis su ES finansais, ir mūsų sukaupta patirtimi.

Per visus metus pasiekėme gana subalansuotą leidinių skaičių, o aukščiausią lygį pasiekėme spalio mėn., kai skelbiame savo metines ataskaitas.

Kompleksiniai klausimai

Kova su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) yra pagrindinė kovos su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu dalyvė.

Ville Itälä, OLAF generalinis direktorius,
Klaus-Heiner Lehne, Audito Rūmų
pirmininkas, Eduardo Ruiz García,
Rūmų generalinis sekretorius.

2019 m. taip pat pasirašėme administracinį susitarimą, kuriame išdėstytos veiklos nuostatos, reglamentuojančios mūsų bendradarbiavimą su OLAF, įskaitant mokymo renginių, praktinių seminarų ir darbuotojų mainų koordinavimą.

Mes esame ES išorės auditorius. Mūsų auditai nėra skirti konkrečiai sukčiavimui aptikti. Vis dėlto mūsų auditoriai reguliariai nustato nemažai atvejų, kai mes įtariame, kad galėjo būti sukčiaujama.

2019 m. OLAF pranešėme 10 įtariamo sukčiavimo atvejų (2018 m.: devynis atvejus): aštuoni atvejai buvo nustatyti mūsų audito darbo metu ir du atvejai buvo trečiųjų šalių denonsavimai. Mūsų metinėje ataskaitoje dėl ES biudžeto pateikta papildoma informacija dėl šių įtariamo sukčiavimo atvejų pobūdžio ir vėlesnių OLAF rekomenduojamų finansinių susigrąžinimų.

2019 m. taip pat paskelbėme dvi specialiąsias ataskaitas, glaudžiai susijusias su kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas: Specialiąją ataskaitą Nr. 01/2019 „Kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas. Reikalingi veiksmai“ ir Specialiąją ataskaitą Nr. 06/2019 „Sukčiavimo panaikinimas ES sanglaudos politikos srityje. Vadovaujančiosios institucijos turi stiprinti aptikimą, atsaką ir koordinavimą“.

Galiausiai specialų Audito Rūmų leidinio numerį skyrėme kovai su sukčiavimu ir korupcija bei ES finansinių interesų apsaugai.

Tvarumo akcentavimas

Pastaraisiais metais su tvarumu susiję susirūpinimą keliantys klausimai buvo vyraujančios audito temos, kai daugiausia sprendėme aplinkos ir klimato problemas.

2019 m. tvarumo ataskaitų apžvalga prisidėjo prie mūsų darbo tvarumo srityje. Šioje apžvalgoje apžvelgta, kaip ES institucijos skelbia informaciją apie tvarumą ir kaip jos padeda siekti JT darnaus vystymosi tikslų (DVT).

Taip pat surengėme konferenciją (Audito Rūmų tvarumo ataskaitų teikimo forumą), kad padidintume informuotumą šia tema ir sutelktume pagrindinius suinteresuotuosius subjektus.

Audito grupė: Tvarumo ataskaitos apžvalga.
ES institucijų ir agentūrų pažangos įvertinimas.

Tarpinstituciniai ryšiai

Glaudžiai bendradarbiaujame su Europos Parlamentu, Taryba ir valstybių narių nacionaliniais parlamentais, kadangi mūsų darbo poveikis labai priklauso nuo to, kaip šios institucijos naudojasi mūsų audito rezultatais ir rekomendacijomis.

Mūsų audito ataskaitos teikiamos atitinkamiems Parlamento komitetams ir Tarybos darbo grupėms. Be to, savo metines ataskaitas, taip pat savo specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas teikiame nacionaliniams parlamentams.

2019 m. toliau daugėjo mūsų ataskaitų pristatymų šiems instituciniams suinteresuotiesiems subjektams, daugiausia dėl to, kad gerokai padaugėjo pristatymų nacionaliniams parlamentams. Tuo tarpu EP buvo pateikta mažiau ataskaitų, be kita ko, dėl Parlamento darbo pertraukos nuo balandžio vidurio iki 2019 m. rugsėjo mėn.

2019 m. buvo permainų metai daugelyje ES institucijų: po jų rinkimų mūsų Pirmininkas susitiko su Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkais.

Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne ir EP pirmininkas David Sassoli, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel.

Europos Parlamentas

Mūsų nariai ir audito grupės reguliariai kviečiami į EP komitetus ir organus, visų pirma į Biudžeto kontrolės komitetą.

Po rinkimų vykdėme informuotumo didinimo kampaniją, siekdami informuoti EP narius apie mūsų, kaip ES išorės auditoriaus, darbą. Taip pat surengėme keletą praktinių seminarų EP darbuotojams.

Galiausiai, 2019 m. spalio mėn. sukūrėme Leidinių portalą, kuriame patogiu vartotojams būdu galima susipažinti su mūsų ataskaitomis ne tik Europos Parlamento nariams, bet ir plačiajai visuomenei.

Europos Sąjungos Taryba

2019 m. mūsų audito grupės pristatė 26 specialiąsias ataskaitas 22 Tarybos darbo grupėms ir dviem komitetams (2018 m.: 27 darbo grupėms buvo pateikta 40 ataskaitų).

Be to, pateikėme dvi apžvalgas: vieną – Biudžeto komitetui neoficialiame Tarybos posėdyje Rumunijoje, o kitą – Darbotvarkės iki 2030 m. darbo grupei.

Taip pat dalyvavome keičiantis nuomonėmis su Finansinių paslaugų komitetu dėl susitarimo memorandumo su Europos Centriniu Banku ir su Biudžeto komitetu dėl mūsų 2020 m. biudžeto projekto ir 2019 m. gruodžio mėn. pateikėme savo 2020 m. darbo programą.

2019 m. spalio mėn. mus aplankė Euro grupės pirmininkas ir aptarė dabartinę ekonominės ir pinigų sąjungos padėtį ir būsimas reformas, taip pat mūsų galimą indėlį ES finansų ir ekonomikos valdymo srityje. Be to, 2019 m. gegužės mėn. Euro grupės darbo grupės pirmininkas susitiko su mūsų nariais.

Valstybių narių vyriausybės ir nacionaliniai parlamentai

Mūsų nariai reguliariai lankosi nacionaliniuose parlamentuose ir vyriausybėse. 2019 m. 21 valstybėje narėje atlikome 90 pristatymų (2018 m.: 50 pristatymų 14 valstybių narių). Tai iki šiol didžiausias skaičius.

Europos Komisija

Jau daugelį metų yra nusistovėjusi praktika, kad mūsų nariai kasmet rengia susitikimą su kolegomis Komisijoje. Šie susitikimai suteikia galimybę apžvelgti padėtį ir apsvarstyti, kaip toliau gerinti mūsų bendradarbiavimą.

Audito Rūmų nariai ir Komisijos narių kolegija,
2019 m. birželio mėn.

Europos Centrinis Bankas

Andrea Enria, Stebėtojų tarybos pirmininkas, Europos Centrinis Bankas, Alex Brenninkmeijer, Europos Audito Rūmų narys, Klaus-Heiner Lehne, Europos Audito Rūmų pirmininkas, 2019 m. spalio mėn.

Bendradarbiavimas su aukščiausiosiomis audito institucijomis (AAI)

ES AAI ryšių palaikymo komitetas

Mūsų bendradarbiavimas su ES AAI daugiausia vyksta per ES AAI vadovų Ryšių palaikymo komitetą. Šis ES AAI tinklas suteikia mums galimybę skatinti nepriklausomo išorės audito darbą ES ir jos valstybėse narėse.

2019 m. birželio mėn. dalyvavome metiniame posėdyje, kurį surengė ir kuriam pirmininkavo Lenkijos AAI. Pagrindinėse diskusijose daugiausia dėmesio skirta ES AAI skaitmeninės Europos iššūkiams ir galimybėms.

Šiame posėdyje perėmėme Ryšių palaikymo komiteto pirmininko pareigas, kaip tai darome kas trejus metus.

Ryšių palaikymo komiteto posėdis; Varšuva, 2019 m. birželio mėn.  

2019 m. gruodžio mėn. Ryšių palaikymo komiteto vardu paskelbėme antrąjį audito kompendiumo leidimą, kuriame aptariama, kaip visos Europos Sąjungos auditoriai tikrina visuomenės sveikatą.

INTOSAI

2019 m. toliau aktyviai dalyvavome Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) veikloje, visų pirma kaip Profesinių standartų komiteto (PSK) pirmininko pavaduotojas (nuo 2016 m. gruodžio mėn.) ir finansinio audito ir apskaitos, atitikties ir veiklos audito pakomitečių narys.

Taip pat dalyvavome kitų INTOSAI darbo organų veikloje ir projektuose, visų pirma aplinkosaugos audito, didžiųjų duomenų, finansų modernizavimo ir reguliavimo reformos bei viešosios politikos ir programų vertinimo srityse. Taip pat dalyvaujame INTOSAI auditorių kvalifikacijos kėlimo specialios darbo grupės (TFIAP), INTOSAI vystymo iniciatyvos (IDI) ir Finansinio audito ir apskaitos pakomitečio (FAAS) 200-ojo TAAIS peržiūros projekto veikloje.

Taip pat dalyvavome 2019 m. rugsėjo mėn. Maskvoje vykusiame XXIII INTOSAI kongrese (INCOSAI). Konferencijoje išsamiai aptartos dvi pagrindinės temos: viešojo administravimo plėtrai skirtos informacinės technologijos ir AAI, prisidedančios prie nacionalinių prioritetų ir tikslų įgyvendinimo.

EUROSAI

Mes taip pat aktyviai dalyvavome Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI), INTOSAI Europos regioninės grupės, visų pirma jos darbo grupių aplinkos audito, informacinių technologijų klausimais, fondų, skirtų stichinėms nelaimėms ir katastrofoms, audito bei audito ir etikos specialios darbo grupės darbe.

Taip pat dalyvavome keliuose praktiniuose seminaruose ir seminaruose, taip pat kartu su 14 kitų Europos AAI prisidėjome skelbiant bendrą ataskaitą dėl oro kokybės.

2019 m. spalio mėn. surengėme 17-ąjį metinį EUROSAI aplinkos audito darbo grupės posėdį ir bendrą konferenciją biologinės įvairovės klausimais.

Galiausiai, 2019 m. kovo mėn. Izraelyje dalyvavome trečiojoje bendroje EUROSAI ir ASOSAI konferencijoje „Kylančios problemos ir nepaprastoji padėtis“ ir 2019 m. lapkričio mėn. Lisabonoje Portugalijos AAI surengtame pirmajame bendrame EUROSAI ir AFROSAI seminare.

EUROSAI WGEA metinis posėdis, 2019 m. spalio mėn.

ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių AAI

Mes taip pat remiame ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo^*, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos ir Turkijos) AAI, visų pirma per į Ryšių palaikymo komitetą panašų tinklą ir remdami EBPO koordinuojamą veiklą.

2019 m. dešimt AAI tinklo auditorių dalyvavo mūsų stažuočių programoje.

Taip pat aktyviai prisidėjome prie šio tinklo posėdžių ir veiklos, nagrinėdami tokias temas kaip ataskaitų teikimo praktika, didinanti poveikį ir skaitmeninį auditą.

Kitų ES AAI tarpusavio vertinimai

Tarpusavio vertinimas – tai išorės nepriklausomas vieno ar kelių AAI organizavimo ir (arba) veiklos elementų vertinimas, kurį atlieka profesionalių kolegų iš vienos ar kelių AAI grupė. Tai ne auditas, o vertinimas ir konsultacijos, kuriuos savanoriškai teikia kolegos.

Tarpusavio vertinimo posėdis, Vilnius, 2019 m. birželio
mėn.

^* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei TTT nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

Mūsų valdymas

Nariai

Audito Rūmai veikia kaip kolegialus organas, susidedantis iš narių – po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba skiria kiekvieną narį, kai jį pasiūlo atitinkamos nacionalinės vyriausybės. Mes neturime įgaliojimų pateikti narių kandidatūras ar juos paskirti.

Mūsų nariai skiriami šešerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Savo pareigas jie atlieka visiškai nepriklausomai ir vadovaujasi bendru Europos Sąjungos interesu. Prieš eidami pareigas, jie duoda iškilmingą priesaiką Europos Teisingumo Teismui.

Audito Rūmų narių kolegijos posėdis 2019 m. liepos 18 d. Liuksemburge.

2019 m. Taryba paskyrė keturis naujus narius: Viorel Ștefan (iš Rumunijos) – nuo 2019 m. liepos 1 d., Ivana Maletić (iš Kroatijos) – nuo 2019 m. liepos 15 d., Joëlle Elvinger (iš Liuksemburgo) ir François-Roger Cazala (iš Prancūzijos) – nuo 2020 m. sausio 1 d. Taryba taip pat atnaujino trijų senų naujų kadenciją: Alex Brenninkmeijer (iš Nyderlandų), Nikolaos Milionis (iš Graikijos) ir Klaus-Heiner Lehne (iš Vokietijos).

Phil Wynn Owen (iš JK) buvo narys iki 2020 m. sausio 31 d.

Nuo 2020 m. kovo mėn. ir 2019 m. gruodžio mėn. paskyrus Janusz Wojciechowski Europos Komisijos nariu, dar turi būti pasiūlytas ir paskirtas narys iš Lenkijos.

2019 m. Audito Rūmų narių kolegija susirinko 21 kartą (2018 m.: 18 kartų).

Pirmininkas

Pirmininkas yra atsakingas už institucijos strategiją, planavimą ir veiksmingumo valdymą, komunikaciją ir ryšius su žiniasklaida, institucinius ryšius, teisinius reikalus ir vidaus auditą. Jis arba ji taip pat atstovauja institucijai palaikant išorės ryšius.

Iš savo tarpo trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta, Audito Rūmų nariai išsirenka pirmininką. Pirmininkas užtikrina pirmojo tarp lygių (primus inter pares) funkciją.

Klaus-Heiner Lehne buvo išrinktas pirmininku 2016 m. rugsėjo mėn. ir perrinktas 2019 m. rugsėjo mėn.

Pirmininkas ir nariai

Pastaba: padėtis 2020 m. kovo mėn.  

Audito kolegijos ir komitetai

Nariai yra skiriami į vieną iš penkių mūsų audito kolegijų, kuriose yra rengiamos ir tvirtinamos dauguma mūsų audito ataskaitų, apžvalgų ir nuomonių.

Joms vadovauja seniūnas, kurį iš savo tarpo išrenka šios kolegijos nariai. 2019 m. gruodžio mėn. mūsų penkių kolegijų seniūnai buvo Nikolaos Milionis, Iliana Ivanova, Bettina Jakobsen, Alex Brenninkmeijer ir Lazaros S. Lazarou. Danièle Lamarque buvo už audito kokybės kontrolę atsakinga narė (iki 2019 m. gruodžio mėn., kai baigėsi jos kadencija). Ji pirmininkavo Audito kokybės kontrolės komitetui.

Kolegijos paskirsto savo užduotis savo nariams. Kiekvienas narys yra atskaitingas kolegijai ir Audito Rūmams už savo audito užduotis. Jiems talkina kabineto darbuotojai. Audito darbą atlieka profesionalūs auditoriai, kurie dirba audito kolegijų direktoratuose.

Be savo vaidmens audito kolegijose, kai kurie nariai taip pat prisiėmė papildomų funkcijų: Oskar Herics vadovavo Etikos komitetui, Samo Jereb – Audito komitetui, Eva Lindström – Skaitmeniniam valdymo komitetui ir João Figueiredo – Strateginei ir prognozavimo patariamajai grupei. Rimantas Šadžius buvo už institucinius ryšius atsakingas narys.

Sprendimus dėl platesnių strateginių ir administracinių klausimų priima Administracinis komitetas ir, prireikus, narių kolegija. Jiems abiems pirmininkauja Audito Rūmų pirmininkas. 

Mūsų vyresniąją vadovybę sudaro generalinis sekretorius ir direktoriai. Iš viso yra dešimt direktoratų: penki susieti su audito kolegijomis, vienas su Audito kokybės kontrolės komitetu, vienas su pirmininku ir trys su generaliniu sekretoriumi.

Mūsų vyresnioji vadovybė

Pastaba: padėtis 2020 m. kovo mėn.

Veiksmingumo vertinimas

Taikome rinkinį pagrindinių veiksmingumo rodiklių (PVR), leidžiančių informuoti vadovybę apie pažangą siekiant strateginių tikslų, paremti sprendimų priėmimą ir teikti informaciją apie veiksmingumą instituciniams suinteresuotiesiems subjektams. PVR plačiai atspindi, kaip mes veikiame kaip organizacija, atsižvelgiant į mūsų darbo rezultatų sklaidą, poveikį ir suvokimą.

Stebime atitinkamais metais paskelbtų ataskaitų skaičių ir terminus. Tai leidžia spręsti apie mūsų planavimo tikslumą.

2019 m. paskelbėme 36 ataskaitas: 25 specialiąsias ataskaitas ir 11 apžvalgų. Tai atitinka darbo programoje numatytų leidinių skaičių.

Paskelbtų specialiųjų ataskaitų ir apžvalgų skaičius

Be to, paskelbėme šešias metines ataskaitas, tris nuomones, 18 preliminarių audito apžvalgų ir keturis kitus leidinius. Iš viso per metus parengėme 67 leidinius.

Aktyvumas žiniasklaidoje

Stebime mūsų veiklos ir institucijos nušvietimą žiniasklaidoje, kuris gali labai skirtis, priklausomai nuo ataskaitos temos ir sudėtingumo. Tuo pat metu išorės veiksniai gali turėti didelės įtakos žiniasklaidos domėjimuisi mūsų leidiniais. Taip gali atsitikti, kai ataskaitos paskelbimo data sutampa su svarbiu įvykiu arba politiniu pokyčiu, o tai gali labai padidinti visuomenės susidomėjimą atitinkama tema.

2019 m. iš viso užregistruota daugiau kaip 50 000 nemokamų internetinių straipsnių ir įrašų socialiniuose tinkluose.

2019 m. pastebėjome, kad gerokai padaugėjo mūsų įrašų socialiniuose tinkluose, be kita ko, dėl aktyvesnio šių komunikacijos kanalų naudojimo šiais metais.

2019 m. suintensyvinome savo ryšius su spauda ir žiniasklaida. Tai padarėme:

• paskelbdami 61 pranešimą spaudai 23 ES kalbomis (2018 m.: 76), taip pat nemažai informacinių pranešimų ir kvietimų žiniasklaidai tam tikromis kalbomis;
• surengdami 25 spaudos konferencijas (2018 m.: 20), įskaitant metinei ataskaitai skirtas sektorių ir šalių spaudos konferencijas. Šios spaudos konferencijos dažniausiai vyksta Briuselyje.

Taip pat priėmėme žurnalistus iš Briuselio ir valstybių narių ir surengėme kelis trumpus atrinktų ataskaitų aptarimus pramonės suinteresuotiesiems subjektams, NVO ir ekspertų grupėms.

Valstybių narių spaudos žurnalistų vizitas. 2019 m. lapkričio mėn., Liuksemburgas.

2019 m. apsilankymų mūsų interneto svetainėje skaičius pirmą kartą viršijo vieną milijoną. Iš viso sulaukėme maždaug 511 000 lankytojų.

Pastebėjome, kad visus metus didėjo mūsų matomumas ir dalyvavimas socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook“, „Twitter“ ir „LinkedIn“, kurie tapo neatsiejama mūsų komunikacijos veiklos dalimi ir kurie suteikia mums galimybę tiesiogiai bendrauti su piliečiais.

Iki 2019 m. pabaigos mūsų trys socialinių tinklų paskyros pritraukė apie 29 500 sekėjų (2018 m.: apie 22 500).

Mūsų darbo poveikis ir suvokimas

Vertiname tikėtiną savo darbo poveikį ir naudingumą, kaip jį suvokia mūsų suinteresuotieji subjektai iš Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, ES agentūrų, valstybių narių nuolatinių atstovybių, valstybių narių agentūrų ir AAI, NVO, akademinių bendruomenių, žiniasklaidos ir kitų šalių.

Nuo 2018 m. prašome suinteresuotųjų subjektų pateikti grįžtamąją informaciją apie atrinktas specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas bei metinę ataskaitą užpildant anonimiškas elektronines apklausas. Apklausos taip pat leidžia suinteresuotiesiems subjektams pateikti kokybinę grįžtamąją informaciją apie ataskaitas ir bendro pobūdžio pasiūlymų dėl Europos Audito Rūmų darbo.

2019 m. 88 % respondentų manė, kad mūsų ataskaitos naudingos jų darbui, o 81 % – kad jos turėjo poveikį. Šis rezultatai panašūs į praėjusių metų rezultatus.

Atsižvelgimas į mūsų rekomendacijas

Mes vertiname savo rekomendacijų įgyvendinimą remdamiesi tolesne priežiūra, kurią vykdo mūsų auditoriai. 2019 m. nagrinėjome mūsų 2015 m. metinėje ataskaitoje ir specialiosiose ataskaitose pateiktas rekomendacijas.

Ši analizė parodė, kad 96 % mūsų 2015 m. metinėje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ir 94 % mūsų 2015 m. specialiosiose ataskaitose pateiktų rekomendacijų buvo įgyvendintos visiškai, dauguma atžvilgių arba (bent) kai kuriais atžvilgiais.

Mūsų atskaitomybė

Finansinė informacija

Mūsų institucija yra finansuojama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto administracinių išlaidų kategorijos.

2019 m. mūsų biudžetas siekė beveik 147 milijonus eurų, iš kurių per metus buvo panaudota 98 %.

Mūsų biudžetas sudaro mažiau nei 0,1 % visų ES išlaidų arba apie 1,5 % visų ES administracinių išlaidų.

2019 m. biudžeto vykdymas

2020 m. biudžetas

2020 m. biudžetas yra 4,3 % didesnis, palyginti su 2019 m. biudžetu.

Vidaus ir išorės auditas

Vidaus auditas

Mūsų Vidaus audito tarnyba (VAT) konsultuoja mūsų instituciją, kaip valdyti rizikas. Ji teikia nepriklausomą, objektyvų patikinimą ir konsultacines paslaugas, skirtas kurti pridėtinę vertę ir pagerinti mūsų institucijos operacijas. VAT teikia ataskaitas Vidaus audito komitetui, kurį sudaro trys nariai ir vienas išorės ekspertas. Komitetas reguliariai stebi, kaip vykdomos įvairios užduotys, nustatytos VAT metinėje darbo programoje, ir užtikrina jos nepriklausomumą.

2019 m. VAT atliko tris atrinktas užduotis: „Audito kokybės kontrolės komiteto rizikos ir iššūkiai“, „Narių ir aukšto rango pareigūnų kelionės išlaidos, narių reprezentacinės išlaidos ir Audito Rūmų automobilių parko naudojimas“ ir „Audito Rūmų profesinio mokymo veikla“.

VAT taip pat peržiūrėjo mūsų rizikos valdymo politiką ir tris metines deklaracijas, kurias pateikė perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai. Be to, ji stebėjo jos ankstesnių rekomendacijų įgyvendinimą, užtikrinant, kad suderinti veiksmų planai buvo įgyvendinti, ir teikė konsultacijas dėl naujos Audito Rūmų vidaus kontrolės sistemos.

Mūsų vidaus auditorius nenustatė jokių trūkumų, dėl kurių pagal jų pobūdį ar mastą, būtų rimtai suabejota bendru vidaus kontrolės sistemų, nustatytų įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno, siekiant užtikrinti mūsų 2019 m. finansinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, patikimumu.

Išorės auditas

Mūsų metinių finansinių ataskaitų auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius. Tai svarbu, nes tai rodo, kad mes savo atžvilgiu taikome tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės principus, kokius taikome savo audituojamiems subjektams.

2019 m. balandžio 4 d. mūsų nepriklausomas išorės auditorius – PricewaterhouseCoopers Sàrl – paskelbė ataskaitą dėl mūsų 2018 finansinių metų finansinių ataskaitų.

Mūsų išorės auditoriaus nuomonės (2018 finansiniai metai)

Kaip ir kitoms ES institucijoms mums taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

2019 m. kovo mėn. Europos Parlamentas patvirtino mūsų Generaliniam sekretoriui mūsų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymą. Tai reiškia, kad mūsų 2017 m. finansinės ataskaitos buvo uždarytos ir patvirtintos.

Kaip ir kasmet kruopščiai išnagrinėjome visus per patvirtinimo procesą iškilusius su mūsų audito ir valdymo pareigomis susijusius klausimus, ėmėmės atitinkamų veiksmų ir Europos Parlamentui pateikėme išsamią ataskaitą dėl savo tolesnių veiksmų.

Galiausiai 2019 m. Lenkijos ir Kroatijos AAI atliko mūsų etikos sistemos išorės vertinimą. Jų ataskaita buvo užbaigta 2020 m. sausio mėn.

Įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno deklaracija

Pagal Finansinio reglamento 74 straipsnio 9 dalį teikiama įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno deklaracija

Aš, toliau pasirašęs, Europos Audito Rūmų generalinis sekretorius, kaip įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas:

• pareiškiu, kad šioje ataskaitoje pateikta informacija bei papildoma vidaus informacija, susijusi su mano pareigų vykdymu, apimanti finansinę ir valdymo informaciją, įskaitant kontrolės priemonių rezultatus, yra teisinga ir tiksli ir
• su pakankamu patikinimu konstatuoju, kad:
  • šioje ataskaitoje aprašytai veiklai skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais;
  • įdiegtos kontrolės procedūros suteikia būtinas garantijas dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo ir užtikrina tinkamą įtariamo ar galimo sukčiavimo atvejų nagrinėjimą;
  • kontrolės sąnaudų ir naudos santykis yra proporcingas.

Šis patikinimas yra grindžiamas mano profesine nuovoka ir turima informacija, tokia kaip perįgaliotų leidimus suteikiančių pareigūnų ataskaitos ir deklaracijos, vidaus auditoriaus ataskaitos ir ankstesnių finansinių metų išorės auditoriaus ataskaitos.

Tvirtinu, kad aš nežinau nieko, kas nebuvo paskelbta šioje ataskaitoje ir kas galėtų turėti neigiamų pasekmių institucijos interesams.

Priimta Liuksemburge 2020 m. kovo 26 d.

Eduardo Ruiz García
Generalinis sekretorius

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Šias nuotraukas pakartotinai naudoti leidžiama, jei nurodomas autorių teisių subjektas, šaltinis ir fotografų (architektų) vardai ir pavardės (kai nurodyta):

P. 2, © Europos Sąjunga, 2020; šaltinis: EAR.
P. 6, 32, 33, 38 (apačioje), 41, 42, 43, 50, 58, 60, 63 ir 64, © Europos Sąjunga, 2019, šaltinis: EAR.
P. 15, pirmoje eilutėje, dešinėje, © Europos Sąjunga, 2010 / Carlos Juan.
P. 15, antroje eilutėje, viduryje, © Europos Sąjunga, 2013, šaltinis: EP / Bauweraerts Didier.
P. 17, © Europos Sąjunga, 2013; šaltinis: EP / Jennifer Jacquemart.
P. 19, © Europos Sąjunga, 2015 / Angelos Tzortzinis.
P. 21, © Europos Sąjunga, 2016; šaltinis: EP / Fred Marvaux.
P. 26, kairėje, © Europos Sąjunga, 2019 / Anouk Delafortrie.
P. 26, dešinėje, © Europos Sąjunga, 2019 / Lisa Hastert.
P. 28, © Europos Sąjunga, 2019; šaltinis: EP / Benoit Bourgeois.
P. 35, kairėje, © Europos Sąjunga, 2019; šaltinis: EP (20191022_EP-093734A_DLL_007)
P. 35, viduryje, © Europos Sąjunga, 2019; šaltinis: Europos Komisija.
P. 35, dešinėje, © Europos Sąjunga, 2019; šaltinis: Europos Vadovų Taryba.
P. 38, viršuje, © Europos Sąjunga, 2019; šaltinis: Europos Komisija, Audiovizualinė tarnyba / Etienne Ansotte.
P. 62, © Europos Sąjunga, 2019; šaltinis: EAR. Pastatų architektai: Paul Noël (1988) ir Jim Clemes (2004 ir 2013).

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, reikia prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų:

P. 7 ir 8: Piktogramas sukūrė Pixel perfect iš https://flaticon.com.

P. 12, iš kairės į dešinę:
© yra iš dalies pakeistų „Copernicus Sentinel“ duomenų (2018), kuriuos apdorojo „GeoVille“;
© Shutterstock / Andrey_Popov;
© Shutterstock / G-Stock Studio.

P. 13, iš kairės į dešinę:
© Shutterstock / Antonio Guillem;
© Shutterstock / Gorodenkoff;
© Shutterstock / igorstevanovic.

P. 15, pirmoje eilutėje, kairėje, © Shutterstock / Billion Photos;
P. 15, pirmoje eilutėje, viduryje, © Shutterstock / Gorodenkoff.
P. 15, antroje eilutėje, kairėje© Shutterstock / LMWH;
P. 15, antroje eilutėje, dešinėje, © Shutterstock / Photolines.

P. 15, paskutinė eilutė, iš kairės į dešinę:
© Shutterstock / Syda Productions;
© Shutterstock / Jenson;
© Maloniai sutikus EUROCONTROL.

P. 18, © Shutterstock / Bannafarsai_Stock.
P. 20, © Shutterstock / pisaphotography.
P. 26, viduryje, © MCI Benelux, 2019.
P. 39, © NIK (Najwyższa Izba Kontroli), Varšuva, 2019.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.