ES parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis Parama yra vertinga, tačiau jos įgyvendinimas prasidėjo labai vėlai ir reikia išspręsti su koordinavimu susijusias problemas

Santrauka

I Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra pagrindinis Europos kaimynystės politikos, apimančios 16 šalių, su kuriomis ES turi išorės sieną, elementas. Dar visai neseniai tai taip pat buvo viena iš labai nedaugelio ES ir Rusijos bendradarbiavimo sričių. 2014–2020 m. laikotarpiui Komisija parengė 15 bendrų programų su kaimyninėmis šalimis (EKP TB programos). Šios programos (ES įnašas joms siekia beveik 1 milijardą eurų) turėtų suteikti naudos tiek valstybėms narėms, tiek kaimyninėms šalis, su kuriomis valstybės narės turi tiesioginę sausumos arba jūrų sieną.

II Tuo metu, kai vykdėme savo auditą, 2014–2020 m. programų įgyvendinimas jau ėjo į pabaigą. Šioje ataskaitoje išdėstyta informacija padės pasirengti įgyvendinti 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui siūlomas programas.

III Siekėme nustatyti, ar programos buvo veiksmingos stiprinant teritorinį bendradarbiavimą su valstybėmis, kurios ribojasi su ES išorės sienomis. Kad galėtume atsakyti į šį pagrindinį audito klausimą, nagrinėjome, ar:

• pagal programas buvo siekiama patenkinti aiškiai apibrėžtus prie ES išorės sienų išsidėsčiusiems regionams aktualius poreikius ir prioritetus ir ar jomis buvo papildomos kitos ES finansuotos programos;
• projektai buvo atrenkami ir įgyvendinami efektyviai ir veiksmingai;
• Komisija ir vadovaujančiosios institucijos veiksmingai išnaudojo stebėsenos ir vertinimo mechanizmus ir ar atsižvelgė į ankstesnę patirtį, kad sustiprintų 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui siūlomų tarpvalstybinių programų valdymą.

IV Nustatėme, kad pagal programas buvo tenkinami aktualūs poreikiai, tačiau šių programų papildomumas su kitomis ES finansuotomis programomis buvo nepakankamas, taip pat į jas būtų galima dar labiau įtraukti kaimyninėse šalyse veikiančias ES delegacijas. Išskyrus kelias išimtis, projektai buvo atrenkami ir įgyvendinami efektyviai ir veiksmingai. Tačiau nustatėme trūkumų programų rezultatų stebėsenos sistemoje, susijusių su rezultatų sumavimu ir informacijos apie naudos tvarumą teikimu projektus užbaigus. Pagal programas pavyko užtikrinti subalansuotą projektų dalyvių iš ES ir kaimyninių šalių pasiskirstymą. Imtasi apsaugos priemonių siekiant sušvelninti sukčiavimo riziką, tačiau Komisijos rekomenduotu informavimo apie sukčiavimą IT įrankiu pagal šias programas veiksmingai naudotis negalima, nes dalyvaujančios ES nepriklausančios šalys neturi pakankamos prieigos prie jo.

V Darome išvadą, kad pagal 2014–2020 m. programas suteikta parama buvo aktuali ir vertinga regionams abiejose ES išorės sienos pusėse. Tačiau programoms pakenkė tai, kad nemažai vėlavo jų įgyvendinimo pradžia; mums atliekant auditą jos tebebuvo įgyvendinamos. Todėl jų bendrą veiksmingumą vertinti buvo dar per anksti. 2021–2027 m. programų teisės aktuose buvo atsižvelgta į ankstesnę patirtį. Padaryti pakeitimai gali palengvinti programų įgyvendinimo pradžią. Tačiau jie kelia papildomos rizikos ir mažina Komisijos vykdomą didelių infrastruktūros projektų, kurie santykiuose su šalimis partnerėmis gali būti strategiškai svarbūs, priežiūrą.

VI Tarpvalstybinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis ateityje bus sudėtingas: imdamasi platesnių atsako priemonių dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Komisija sustabdė finansavimo susitarimų dėl programų su Rusija ir Baltarusija vykdymą. Dėl invazijos taip pat kilo didelių abejonių dėl pusės 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui siūlomų programų. Pietuose Viduržemio jūros baseino programa ir toliau suteikia galimybę plėtoti joje dalyvaujančių šalių dialogą ir bendradarbiavimą. Tačiau bendrų projektų, kuriuos vykdytų dalyviai iš Izraelio ir Arabų šalių, tebėra nedaug, nors jau vien tai, kad tokių bendrų projektų esama, savaime galima laikyti sėkme.

VII Atlikę auditą, Komisijai rekomenduojame:

• gerinti programų, kurių geografinė aprėptis iš dalies sutampa, koordinavimą;
• labiau įtraukti ES delegacijas;
• pritaikyti informavimo apie sukčiavimą IT įrankį;
• pateikti gaires dėl tvarumo stebėsenos užbaigus projektus;
• dėl didelių infrastruktūros projektų konsultuotis su visomis atitinkamomis tarnybomis;
• gerinti bendrų rodiklių naudojimą.

Įvadas

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis

01 Tarpvalstybinis bendradarbiavimas (TB) yra vienas pagrindinių Europos kaimynystės politikos, apimančios 16 šalių, su kuriomis ES turi išorės sienas (žr. I priede pateiktą žemėlapį), elementas. Dar visai neseniai tai buvo ir viena iš labai nedaugelio ES ir Rusijos bendradarbiavimo ir tęstinio dialogo sričių. Europos kaimynystės priemonės (EKP) TB programos¹ turėtų būti naudingos tiek valstybėms narėms, tiek kaimyninėms šalims, su kuriomis tos valstybės narės turi tiesioginę sausumos arba jūrų sieną. 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu pagal EKP TB programas buvo siekiama trijų strateginių tikslų²:

• skatinti regionų abiejose sienos pusėse ekonominę ir socialinę plėtrą;
• spręsti bendrus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, saugos ir saugumo uždavinius;
• skatinti kurti geresnes asmenų, prekių ir kapitalo judumo sąlygas ir būdus.

02 2014–2020 m. laikotarpiui Komisija parengė 15 TB programų (taip pat techninės paramos finansavimo projektą), o lėšos joms finansuoti sutelktos iš EKP ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir sudaro iš viso beveik 1 milijardą eurų. Programos tuo pačiu metu padeda siekti ES išorės ir regioninės politikos tikslų³. Septynios iš 15 programų apima bendradarbiavimą su Rusija, šešios – rytines kaimynines šalis, o dvi likusios – pietines kaimynines šalis. 1 diagramoje išvardytos konkrečios programos ir parodyti kiekvienai programai skirti asignavimai.

03 Dauguma ES finansavimo programų, pagal kurias remtas bendradarbiavimas su Rusija, buvo sustabdytos dėl 2014 m. įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos⁴. EKP TB programos buvo tęsiamos išimties tvarka iki 2022 m. kovo mėn. pradžios, tačiau dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą ES sustabdė su Rusija ir Baltarusija vykdytas finansavimo programas.

Valdymo tvarka

04 EKP TB įgyvendinimo reglamente⁵ apibrėžti visų programos institucijų vaidmenys ir užduotys. EKP TB programos įgyvendinamos arba projektais, kurie atrenkami pagal kvietimus teikti pasiūlymus, arba dideliais infrastruktūros projektais (DIP), kurie atrenkami pagal tiesioginio sutarčių sudarymo procedūrą. Bendri stebėsenos komitetai yra atsakingi už projektų atranką ir jų veiklos rezultatų stebėseną. Juose dalyvauja (valstybių narių ir trečiųjų šalių) nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų atstovai, o Europos Komisijos atstovas gali dalyvauti kaip stebėtojas. Valstybių narių paskirtos vadovaujančiosios institucijos yra atskaitingos Komisijai ir įgyvendina EKP TB programas, įskaitant už ES ribų įgyvendinamus projektus (kuriuos Komisija paprastai įgyvendina tiesiogiai), pagal pasidalijamojo valdymo principą. Pavyzdžiui, Suomijoje įsteigta Pietų Karelijos regioninė taryba vykdo Pietryčių Suomijos – Rusijos programos vadovaujančiosios institucijos funkcijas. Dauguma vadovaujančiųjų institucijų šias pareigas vykdo papildomai, o be jų dar vykdo kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų vadovaujančiosios institucijos funkcijas. 2 diagramoje parodytos tipinės TB programos institucijos ir aprašytas jų vaidmuo.

05 Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas (NEAR GD) yra atsakingas už bendrą EKP finansavimo valdymą. Jis bendradarbiauja su kitomis Komisijos tarnybomis, kurios yra atsakingos už tam tikras politikos sritis, su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir ES delegacijomis. NEAR GD valdė EKP TB programas iki 2019 m. pabaigos. 2020 m. sausio 1 d. šios programos perduotos Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui (REGIO GD)⁶. REGIO GD yra atsakingas ne tik už naujai perduotas EKP TB, bet ir už Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono tarpvalstybines programas (abi jos iš dalies finansuojamos EKP lėšomis) ir už TB programas, vykdomas pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę.

Audito apimtis ir metodas

06 Šio audito paskirtis buvo įvertinti, ar EKP EB programos buvo veiksmingos stiprinant teritorinį bendradarbiavimą abipus ES išorės sienų. Siekdami atsakyti į šį pagrindinį audito klausimą, nagrinėjome šiuos tris smulkesnius klausimus:

1. Ar pagal EKP TB programas buvo siekiama patenkinti aiškiai apibrėžtus prie ES išorės sienų išsidėsčiusiems regionams aktualius poreikius ir prioritetus ir ar jomis buvo papildomos kitos ES finansuotos programos?
2. Ar EKP TB projektai buvo atrenkami ir įgyvendinami efektyviai ir veiksmingai?
3. Ar Komisija ir vadovaujančiosios institucijos veiksmingai išnaudojo stebėsenos ir vertinimo mechanizmus ir ar atsižvelgė į ankstesnę patirtį, kad sustiprintų 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui siūlomas TB (INTERREG NEXT) programas?

07 Per šį auditą daugiausia nagrinėtos EKP TB programos, kurių įgyvendinimas artėja į pabaigą (teisės aktuose nustatytas terminas veiklai užbaigti yra 2023 m. gruodžio 31 d.), kad padarytomis išvadomis būtų galima pasinaudoti rengiantis įgyvendinti 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui siūlomas programas. Siekdami įvertinti pakankamos finansinės ir geografinės aprėpties programas, vertinome didžiausias 2014–2020 m. šiaurės, rytų ir pietų regionų programas. Šioms trims programoms kartu tenka apie 44 % viso 2014–2020 m. laikotarpiu numatyto skirti EKP TB finansavimo (žr. 3 diagramą), tai:

• Pietryčių Suomijos – Rusijos (SEFR) programa, jos vadovaujančioji institucija įsteigta Lapenrantoje;
• Lenkijos – Baltarusijos – Ukrainos (PL – BY – UA) programa, jos vadovaujančioji institucija įsteigta Varšuvoje;
• Viduržemio jūros baseino (MED) programa, jos vadovaujančioji institucija įsteigta Kaljaryje (Sardinijoje).

08 Analizavome Komisijos ir EIVT mums pateiktus dokumentus, susijusius su 2014–2020 m. EKP TB programų rengimu, įgyvendinimu ir stebėsena ir su ankstesne patirtimi, kuri būtų vertinga būsimoms 2021–2027 m. TB programoms. Be to, surengėme keletą pokalbių su įvairių Komisijos tarnybų, EIVT, TESIM (techninės paramos EKP TB programoms projektas) ir „Interact“ programos (techninė parama ES vidaus INTERREG programoms), ES delegacijų Jordanijoje, Libane, Rusijoje, Ukrainoje ir Tunise atstovais.

09 2021 m. spalio–lapkričio mėn. surengėme vizitus vietoje Suomijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Dėl COVID-19 pandemijos vietoj vizito į Sardiniją (planuoto 2021 m. gruodžio mėn.) surengėme vaizdo susitikimus. Susitikome su vadovaujančiųjų institucijų ir kitų programų institucijų atstovais ir 15-os mūsų nuodugniai nagrinėtų projektų (po penkis projektus, vykdytus pagal kiekvieną iš trijų nagrinėtų programų; žr. III priedą) atstovais. Šiuos projektus atrinkome atsižvelgiami į jų reikšmingumą, tai, kad jie apėmė įvairius teminius tikslus, ir į jų įgyvendinimo pažangą. IV priede apibendrintos mūsų padarytos šių projektų įvertinimo išvados.

10 Tarpvalstybinės programos vykdomos ne tik su kaimyninėmis šalimis, tokias programas vykdo ES valstybės narės, jos vykdomos ir su narystei besirengiančiomis šalimis. Per šį auditą tokių programų nenagrinėjome, nes jos turi atskirą teisinę bazę, pasižymi kitokiais aspektais ir neseniai jau buvo įvertintos:

• ES vidaus tarpvalstybinis bendradarbiavimas sudaro platesnės Europos teritorinio bendradarbiavimo politikos, bendrai vadinamos „Interreg“, sistemos dalį. Iš ERPF teritoriniam bendradarbiavimui skirta apie 10,1 milijardo eurų. Neseniai paskelbėme specialiąją ataskaitą apie ES vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas⁷.
• Pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę finansuojamos ne tik prie ES išorės sienų (pavyzdžiui, Kroatijos – Serbijos) vykdomos tarpvalstybinės programos, bet ir programos, vykdomos tarp pačių narystei besirengiančių šalių (pavyzdžiui, Serbijos – Juodkalnijos). Komisija neseniai įvertino⁸ narystei besirengiančių šalių TB programų rezultatus.

11 Suprantame, kad 2022 m. vasario 24 d. padedant Baltarusijai Rusijos pradėta invazija į Ukrainą padarė milžinišką poveikį visoms EKP TB programoms, vykdomoms su Rusija, Baltarusija, Ukraina ar Moldova, ir pagal jas vykdomų projektų tvarumui. Mūsų atliktas projektų, finansuotų pagal SEFR ir PL – BY – UA programas, vertinimas atitinka 2021 m. pabaigoje, iki invazijos, buvusią padėtį, kai užbaigėme duomenų rinkimo šiam auditui etapą. Naujausius pokyčius, įvykusius užbaigus mūsų auditą, 2022 m. vasario–birželio mėn., apibendrinome 85–88 dalyse.

Pastabos

Pagal EKP TB programas buvo tenkinami aktualūs poreikiai, tačiau jų papildomumas su kitomis ES finansuotomis programomis buvo nepakankamas, o įgyvendinimo pradžia stipriai vėlavo

12 Šiame skirsnyje nagrinėjame, ar:

1. Įgyvendinant EKP TB programose nustatytus prioritetus yra sprendžiami bendri pasienio regionams kylantys uždaviniai ir ar juos sprendžiant įtraukiami atitinkami suinteresuotieji subjektai;
2. EKP TB programose nustatyta, kaip jos papildys kitas ES finansuojamas programas ir kaip jos bus koordinuojamos;
3. buvo laiku pasirengta įgyvendinti EKP TB programas, kad būtų lengviau pradėti įgyvendinti projektus.

Programose nustatyti prioritetai atitiko bendrus pasienio regionams kylančius uždavinius, programos buvo parengtos laikantis dalyvaujamųjų metodų

Atsakas į pasienio regionams kylančius uždavinius

13 ES valstybių narių ir šalių partnerių parengtos bendros veiklos programos (BVP) yra pagrindiniai dokumentai, kuriuose aprašoma konkrečių EKP TB programų struktūra ir prioritetai. 2015 m. birželio mėn. nuodugniai įvertinome trijų nagrinėtų programų vadovaujančiųjų institucijų Komisijai pateiktas BVP. Jose išsamiai aprašyti pasienio regionams kylantys uždaviniai ir galimybės, kurių galėtų suteikti glaudesnis tų regionų tarpusavio bendradarbiavimas.

14 Komisija išanalizavo kiekvienos BVP projektus, pirmiausia siekdama įvertinti jų atitiktį EKP TB įgyvendinimo reglamentui⁹, ir vadovaujančiosioms institucijoms pateikė išsamias pastabas. Išskyrus ginčytiną klausimą, susijusį su dvišaliais ryšiais su Rusija (aprašytą 80 dalyje), Komisijos generaliniai direktoratai ir EIVT dėl BVP pateikė palankias nuomones ir rekomendavo tik nedidelius jų pakeitimus.

15 Į kiekvieną iš trijų mūsų vertintų BVP buvo įtraukta po keturis teminius tikslus. Tai didžiausias galimas tikslų skaičius iš 11 tikslų, numatytų ES programavimo dokumente¹⁰. Tikslai pasirinkti bendru dalyvaujančių šalių sutarimu. Nustatėme, kad teminiai tikslai atitinka BVP pateiktą regionams kylančių uždavinių analizę ir silpnuosius aspektus. 4 diagramoje parodyti 15-oje EKP TB programų pasirinkti teminiai tikslai ir skirtas finansavimas. Nė pagal vieną iš programų nepasirinktas 9 teminis tikslas „Tvarios energetikos ir energijos tiekimo saugumo skatinimas ir bendradarbiavimas tose srityse“ arba 11 tikslas „Kitos sritys“.

16 Ankstesniam finansavimo laikotarpiui (2007–2013 m.) Komisija buvo nustačiusi 26 tikslus tik „kaip pavyzdį“¹¹, o tai reiškia, kad programose buvo galima užsibrėžti ir kitus tikslus. Per Komisijos atliktą ex post vertinimą nustatyta, kad programos buvo nepakankamai koncentruotos ir tam, kad programų poveikis būtų kuo didesnis, rekomenduota pagerinti jų strateginį sutelktumą¹². Nors 2014–2020 m. programose buvo galima pasirinkti ne daugiau kaip 4 iš 11 jau nustatytų teminių tikslų, jų teminė aprėptis išliko labai plati ir apėmė tikslus nuo kultūrinio paveldo iki kovos su organizuotu nusikalstamumu. Tai, savo ruožtu, sumažino galimybes atskiras programas lyginti tarpusavyje ir apsunkino rezultatų stebėseną bendru politikos lygmeniu (žr. 60–71 dalis).

17 Ruošdamasi 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui, Komisija nusprendė dar labiau suderinti programų aprėptį ir nustatė penkis visoms programoms bendrus politikos tikslus¹³ ir du papildomus konkrečius INTERREG programoms skirtus tikslus¹⁴.

Nacionalinių ir regioninių institucijų indėlis nustatant poreikius ir prioritetus

18 Kiekviena programa turėjo būti parengta „bendru visų dalyvaujančių šalių susitarimu“¹⁵. PL – BY – UA ir SEFR programų atveju nustatant poreikius ir prioritetus į bendrų programavimo komitetų (BPK), kurie 2013–2015 m. rengė pradinių BVP projektus, darbą buvo aktyviai įtrauktos nacionalinės ir regioninės institucijos. SEFR programos atveju padėjo ir tai, kad VI buvo įsteigta Pietų Karelijos regioninės tarybos struktūroje, todėl rengiant programą buvo galima konkrečiai atsižvelgti į regioninius aspektus ir į programos rengimo procesus įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus. Tačiau MED programos, apimančios 112 regionų, atveju, 13 dalyvaujančių šalių atstovavo nacionalinės centrinės institucijos (kartu su savo šalių regionų atstovais).

19 Be to, kiekvienoje programoje reikėjo numatyti bendrąjį finansavimą, kuris sudarytų bent 10 % ES įnašo, tačiau bendrojo finansavimo šaltinį, sumą ir tai, kaip jis bus paskirstytas, buvo galima nuspręsti laisvai¹⁶. Visoms programoms skirtas ES įnašas sudarė apie 950 milijonų eurų. Jis papildytas 270 milijonų eurų iš kitų šaltinių, tad bendras EKP TB programoms skirtas finansavimas siekė 1,2 milijardo eurų. 5 diagramoje parodyti programos finansavimo šaltiniai.

20 Kai kuriais atvejais dalyvaujančios šalys nusprendė, kad programų bendrąjį finansavimą nacionalinėmis lėšomis svarbu padidinti, viršijant privalomą 10 % ribą. Pavyzdžiui, Suomijos ir Rusijos įnašai sudarė po maždaug 25 % SEFR programos finansavimo, o likusią 50 % dalį padengė ES. Tai parodo stiprų dalyvaujančių šalių atsakomybės už programas jausmą. Kitais atvejais bendrojo finansavimo lėšas skyrė vien tik projektų paramos gavėjai. 6 diagramoje parodyti EKP TB programos finansavimo šaltiniai.

21 Atlikusi 2007–2013 m. programų ex post vertinimą, Komisija rekomendavo padidinti nacionalinį bendrąjį finansavimą, kad būtų užtikrinta labiau subalansuota partnerystė su kitomis kaimyninėmis šalimis¹⁷. Tačiau Komisija neskatino kitų kaimyninių šalių partnerių skirti didesnį indėlį per, pavyzdžiui, informacinius seminarus, rengtus 2021–2027 m. programavimo laikotarpio pradžioje.

Pilietinės visuomenės indėlis nustatant poreikius ir prioritetus

22 Rengiant tris nagrinėtas programas buvo konsultuojamasi su pilietinės visuomenės atstovais. Kiekviena iš trijų nagrinėtų VI, padedama šalyse partnerėse veikiančių vietos padalinių, organizavo viešas konsultacijas dėl poreikių ir programų prioritetų. Konsultacijos pritraukė daug dalyvių, įskaitant pilietinės visuomenės ir NVO atstovus, vietos ir regionų lygmens sprendimus priimančius asmenis ir MVĮ. Tokios konsultacijos buvo naudingos ir padėjo stiprinti atsakomybės už programas jausmą vietos lygmeniu bei užtikrinti, kad programos būtų aktualios ir derėtų su regionų plėtros strategijomis.

EKP TB programose aprašyta, kaip jos turėtų papildyti kitas ES programas ir strategijas, tačiau jų vykdymo koordinavimas nebuvo pakankamas

Derėjimas ir papildomumas su kitomis ES programomis ir makroregioninėmis strategijomis

23 Kiekvienoje iš trijų nagrinėtų BVP buvo pripažintas tinkamo koordinavimo su kitomis ES politikos priemonėmis, programomis ir strategijomis, su kuriomis jų geografinė ir teminė aprėptis sutampa, poreikis. Komisija stengėsi išvengti bet kokio dvigubo projektų finansavimo ir ieškojo galimybių išnaudoti sinergiją. Todėl, atlikdama BVP projektų peržiūrą (žr. 13 dalį), Komisija rekomendavo VI išsamiau aprašyti jų programų ir kitų iniciatyvų koordinavimo tvarką ir kartu nustatyti neoficialaus konsultavimosi su Komisija dėl atrinktų projektų prieš skiriant dotacijas tvarką.

24 Lenkijos ir Sardinijos VI atsižvelgė į šias rekomendacijas ir kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus pabaigoje, prieš sudarydamos sutartis dėl projektų, pateikė Komisijai jų atitinkamų bendrų stebėsenos komitetų (BSK) atrinktų projektų sąrašus. VI ir BSK kiek galėdami atsižvelgė į Komisijos ir ES delegacijų pastabas dėl konkrečių projektų. Pagal SEFR programą – priešingai – toks neoficialaus koordinavimo su Komisija arba kitomis ES programomis mechanizmas nebuvo sukurtas.

25 MED programa, pasižyminti didžiausia geografine aprėptimi (apima septynias ES valstybes nares ir šešias Viduržemio jūros regiono šalis partneres¹⁸), sutampa su daugeliu Viduržemio jūros regione vykdomų iniciatyvų. Ji išsiskiria tuo, kad, kitaip negu kitų (daugiausia dvišalių) EKP TB programų atveju, jos projektuose suburiami dalyviai iš keturių, penkių, o kartais net dar didesnio skaičiaus šalių. Šiuo atžvilgiu EKP TB MED projektai labai panašūs į EKP regionines programas¹⁹. BVP pateikiamos įvairios lentelės, kuriose apibendrinama, kaip MED programa dera su kitomis ES dvišalėmis programomis, kurios yra vykdomos su tam tikromis pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Tačiau tose lentelėse EKP regioninės programos nepaminėtos, todėl galimybės išnaudoti papildomumą galėjo būti praleistos.

26 Trijose nagrinėtose BVP nurodytos aktualios ES makroregioninės stregijos ir įvertinta programų sinergija ir papildomumas su jų tikslais. Tai – Dunojaus regiono strategija, Baltijos jūros regiono strategija ir Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija. Be to, kaimyninės šalys dalyvavo trijose svarbiose regioninėse iniciatyvose: Rytinės partnerystės iniciatyvoje²⁰, Viduržemio jūros sąjungos (UfM) ir Šiaurės dimensijos iniciatyvoje. II priede parodyta strategijų ir iniciatyvų geografinė aprėptis. Komisija ir ES delegacijos konsultavosi dėl EKP TB projektų, tikrino, ar jie nesidubliuoja su projektais, vykdomais pagal minėtas iniciatyvas, ir papildo vienas kitą.

27 Atlikus MED programos ex post vertinimą, išryškėjo poreikis stiprinti bendradarbiavimą su UfM²¹. Todėl 2019 m. balandžio 10 d. VI sudarė susitarimo memorandumą su UfM. Konkretus tokio glaudesnio bendradarbiavimo pavyzdys buvo tai, kad UfM sekretoriatas dalyvavo rengiant paskutinįjį iš trijų pagal MED programą organizuotų kvietimų teikti pasiūlymus²².

Papildomumas su kitomis iš dalies sutampančiomis TB programomis

28 Kiekviena iš trijų nagrinėtų programų geografiniu požiūriu sutampa su keletu kitų tarpvalstybinių (vidaus ir išorės) programų: SEFR su 6, PL – BY – UA su 9, o MED su 21 kita programa. Be to, sutampa ir keletas šių programų teminių tikslų. Tam tikro lygio koordinavimas buvo vykdomas. Pavyzdžiui, pagal „Interract“ programą ir TESIM techninės paramos projektą organizuoti informaciniai renginiai suteikė galimybę įvairių TB programų VI užmegzti tarpusavio ryšius, aptarti bendrus uždavinius ir pasidalyti geriausia patirtimi. Jeigu per atrankos procesą VI kildavo abejonių dėl projektų, jos pagal poreikį konsultavosi su kitų programų institucijomis. MED programos VI, pasinaudodama konsultacijų tarp programų institucijų galimybėmis, nusiuntė atrinktų „tipinių“ projektų sąrašą kitų TB programų institucijoms tik vienu atveju.

29 Tačiau, kadangi atrenkant projektus struktūruotas koordinavimas apskritai nevyksta, gali būti neišnaudojama tai, kad tos tarpvalstybinės programos gali viena kitą papildyti ir sustiprinti. Pagrindinių aplinkybių analize, kurią Komisija atliko rengdamasi 2021–2027 m. laikotarpiui, patvirtinta, kad reikia nustatyti tokį koordinavimą²³.

ES delegacijų įtraukimas

30 Rengiant EKP TB programas, buvo konsultuojamasi su šalyse partnerėse veikiančiomis ES delegacijomis. Kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus pabaigoje, prieš VI sudarant sutartis dėl projektų, Komisija siuntė BSK informacijos apie atrinktus projektus santrauką atitinkamų šalių ES delegacijoms²⁴. ES delegacijos teikė pastabas siekdamos užtikrinti, kad TB projektai derėtų su finansavimu iš kitų šaltinių. Komisija ir EIVT kartais kreipėsi į jas patarimo dėl EKP TB projektų ar dėl bendresnių su programomis susijusių klausimų.

31 Tačiau keturios iš penkių ES delegacijų, su kurių atstovais kalbėjomės²⁵, pažymėjo, jog reikėtų, kad delegacijos būtų labiau įtraukiamos į projektų atrankos ir stebėsenos procesus (pavyzdžiui, kaip stebėtojos, turinčios patariamąją teisę), nes jos:

• dėmesį sutelkia į ES dvišalę pagalbą (kuri sudaro didesnį jų tiesiogiai valdomą pagalbos portfelį), o ne EKP TB projektams (kurie valdomi pagal pasidalijamojo valdymo tvarką), nors ES dvišalė pagalba ir EKP TB projektai gali būti susiję;
• turi tik ribotą informaciją galimam dubliavimuisi (arba nepakankamai sinergijai) su kitais iš kitų šaltinių finansuojamais projektais įvertinti, nes sąrašuose, kuriuos gauna, kad pateiktų pastabas, pateikiama tik atrinktų EKP TB projektų santrauka. Su delegacija Rusijoje buvo konsultuojamasi tik dėl DIP, o dėl „tipinių“ projektų konsultuojamasi nebuvo;
• nėra įtraukiamos į projektų stebėseną. Todėl negali nustatyti, kurių projektų rezultatai prasti, ir nebūna pasirengusios įsikišti, kai to prireikia, nepavykus susigrąžinti lėšų;
• sėkmingais EKP TB projektais per politinį dialogą ir aukšto lygio susitikimuose remiasi tik kartais, bet ne sistemiškai, nes neturi pakankamai informacijos apie tokias sėkmės istorijas;
• buvo įtrauktos į konsultacijas dėl tinkamų naujų 2021–2027 m. programų prioritetų ir pateikė rašytines pastabas dėl bendro dokumento²⁶. Tačiau nė vienos iš penkių delegacijų atstovai į 2021–2027 m. BPK posėdžius nebuvo kviečiami.

32 Nors „pasidalijamojo valdymo“ sistemoje vienas iš pagrindinių vaidmenų tenka VI, EKP TB programomis prisidedama prie ES išorės politikos. Tačiau, kadangi ES delegacijos nėra sistemiškai įtraukiamos, jos negali visapusiškai išnagrinėti programų papildomumo su kitomis ES politikos priemonėmis ir pasverti sėkmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo politinės naudos. Tai pažymėta ir Komisijos 2007–2013 m. laikotarpio Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) TB programų ex post vertinimo ataskaitoje, kurioje rekomenduota „aktyviau įtraukti ES delegacijas“²⁷. Bent dvi ES delegacijos panašiai raštu rekomendavo Komisijai nustatyti glaudesnio ir labiau formalizuoto ES delegacijų ir programų bei projektų vykdytojų koordinavimo tvarką. Komisijos vidaus audito tarnyba ataskaitoje taip pat nurodė, kad bendros ES pagalbos, teikiamos konkrečiai šaliai (įskaitant pagalbą, teikiamą ES vidaus politikos išorės lygmeniu) koordinavimo tarp Komisijos GD, EIVT ir ES delegacijų srityje esama „labai svarbių trūkumų“. Tačiau Komisija tolesnių veiksmų dėl šių nustatytų faktų ir rekomendacijų 2021–2027 m. INTERREG NEXT programų atveju nesiėmė (žr. 73–79 dalis).

Pasirengimas įgyvendinti programas labai vėlavo, todėl liko mažiau laiko įgyvendinti EKP TB projektus

Pasirengimas įgyvendinti BVP

33 Bendrų veiklos programų įgyvendinimo pradžia labai vėlavo. Trys nagrinėtos BVP buvo pateiktos 2015 m. liepos mėn., o Komisijoje jų tvirtinimas nuo pateikimo užtruko apie šešis mėnesius. Iki 2017 m. gruodžio mėn. Komisija pagal kiekvieną iš trijų nagrinėtų programų pasirašė finansavimo susitarimus bent su viena ES nepriklausančia šalimi, taigi laikėsi visų teisės aktuose nustatytų terminų. Tačiau tolesni programų įgyvendinimo pradžios procesai užtruko, dėl to projektų įgyvendinimo pradžia vėlavo ir juos buvo galima pradėti įgyvendinti tik penktaisiais ar šeštaisiais finansavimo laikotarpio metais (žr. 7 diagramą).

34 Vėlavimo priežastys pagal skirtingas programas buvo skirtingos:

• PL – BY – UA programos atveju Komisija užbaigė formalaus VI skyrimo procesą tik 2017 m. liepos mėn., praėjus septyniems mėnesiams nuo finansavimo susitarimo su Baltarusija įsigaliojimo, nepaisant to, kad ta pati ministerija Lenkijoje jau buvo paskirta valdyti kitus ES fondus.
• SEFR programos atveju ilgiausiai užtruko finansavimo susitarimo ratifikavimas Rusijos Dūmoje – šis procesas užbaigtas tik 2018 m. rugpjūčio mėn.
• MED programos VI Komisija paskyrė tik 2019 m. gegužės mėn., nors valdymo ir kontrolės sistemoje buvo nustatyta „reikšmingų trūkumų“. Tuo metu, kai vykdėme auditą, nedidelių trūkumų tebebuvo. Pavyzdžiui, programos BSK dar nebuvo patvirtinęs rašto dėl kovos su sukčiavimu priemonių. Programos jungtinis techninis sekretoriatas (JTS) buvo sudarytas tik 2020 m. vasario mėn., taigi, visas pirmųjų kvietimų teikti pasiūlymus procedūras vykdė VI, padedama dviejų vietos padalinių, nors šią užduotį ji paprastai pavestų vykdyti JTS. Be to, paskutinysis finansavimo susitarimas (su Egiptu) buvo pasirašytas tik 2018 m. sausio mėn.

35 Pasirengimo įgyvendinti MED programą vėlavimas tiesiogiai paveikė kvietimo teikti pasiūlymus organizavimą. Todėl per pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus atrinktus projektus buvo galima pradėti įgyvendinti tik 2019 m. Dėl šio vėlavimo gerokai sumažėjo pagal antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus atrinktų projektų (iš pradžių planuota, kad tai bus „strateginiai“ projektai) biudžetas, trukmė ir mastas. Paskutinįjį kvietimą teikti pasiūlymus (2020 m., dėl ankstesnę patirtį apibendrinančių (angl. capitalisation) projektų) buvo galima paskelbti tik dėl to, kad per tą laiką dėl COVID-19 pandemijos Komisija pratęsė teisės aktuose nustatytą programų įgyvendinimo laikotarpio pabaigos terminą (žr. 52 dalį).

Parengiamieji veiksmai

36 Kad pradėti įgyvendinti programas laiku būtų lengviau, trys nagrinėtos VI pagal aplinkybes ėmėsi „parengiamųjų veiksmų“ (kuriuos buvo leidžiama vykdyti pagal EKP TB įgyvendinimo reglamentą). Visų pirma, pirmuosius kvietimus teikti pasiūlymus organizavo Komisijai tų VI oficialiai dar nepaskyrus ir finansavimo susitarimams su šalimis partnerėmis dar neįsigaliojus (buvo nustatyta sąlyga, kad projektai bus finansuojami, jeigu VI bus sėkmingai paskirta ir finansavimo susitarimai bus ratifikuoti). Tačiau šie parengiamieji veiksmai negalėjo kompensuoti didelių vėlavimų, kurių kilo kuriant BPV struktūras.

Dauguma projektų buvo atrinkti ir įgyvendinami efektyviai ir veiksmingai, tačiau rezultatų stebėsenos ir atsiskaitymo už juos sistemoje buvo trūkumų

37 Šiame skirsnyje nagrinėjame, ar:

1. vykdytas atrankos procesas buvo skaidrus ir organizuotas taip, kad atrinkti projektai pagal jų aktualumą, tarpvalstybinį mastą ir ilgalaikį tvarumą būtų tinkamiausi;
2. Komisija ir vadovaujančiosios institucijos teikė gaires dėl programų valdymo ir projektų įgyvendinimo, įskaitant gaires dėl apsaugos priemonių, kuriomis būtų mažinama sukčiavimo rizika;
3. EKP TB projektų įgyvendinimo pažanga buvo pakankama ir pagal juos buvo pasiekti arba tikėtina, kad bus pasiekti, numatyti rezultatai;
4. EKP TB programose ir projektuose naudota patikima stebėsenos ir vertinimo sistema.

Vykdytas atrankos procesas iš esmės buvo skaidrus ir organizuotas taip, kad būtų atrinkti tinkamiausi EKP TB projektai

Projektų aktualumo, tarpvalstybinio masto ir tvarumo vertinimas

38 Pagal tris nagrinėtas programas skelbtuose kvietimuose teikti pasiūlymus taikyti atrankos kriterijai, kuriais siekta užtikrinti, kad atrinktose projektų paraiškose būtų numatyta spręsti BVP nustatytus uždavinius, jos atitiktų programos tikslus ir pasirinktą prioritetą, jose būtų numatyta skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir projektas darytų ilgalaikį poveikį pasienio regionų vystymuisi. Šių kriterijų lyginamasis svoris pagal skirtingas programas ir pagal skirtingus kvietimus teikti pasiūlymus buvo nevienodas. Tačiau pažymėtina, kad jie buvo pakankami projekto, surinkusio būtiniausią balų skaičių, kad būtų atrinktas, rizikai kuo labiau sumažinti, nors projekto aktualumas ir tarpvalstybinis poveikis nebuvo pakankamai aprašyti.

Projektų reitingavimas

39 Kiekvienas pateiktas projekto pasiūlymas, prieš pradedant jo vertinimą, turėjo praeiti administracinės ir tinkamumo finansuoti atitikties patikrą. Kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus pabaigoje trijų nagrinėtų programų projektai buvo reitinguojami, remiantis per vertinimo procesą skirtu balų skaičiumi. Pagal tris nagrinėtas programas vykdyti atrankos procesai buvo skaidrūs, išskyrus tai, kad pagal SEFR programą kai kurių projektų pasiūlymų balų perskaičiavimo pagrindimas nebuvo pakankamai dokumentuotas (žr. 1 langelį).

Projektų paramos gavėjų geografinio pasiskirstymo pusiausvyra

40 Pagal kvietimus teikti pasiūlymus buvo reikalaujama, kad kiekviename projekte – tam, kad jis būtų tinkamas finansuoti, – dalyvautų bent vienas paramos gavėjas iš ES šalies ir bent vienas – iš ES nepriklausančios kaimyninės šalies. 8 diagramoje parodyta, kad pagal tris nagrinėtas programas pavyko pasiekti, kad projektų dalyviai iš ES ir ES nepriklausančių šalių pasiskirstytų tolygiai. Įskaičiuoti visų tipų paramos gavėjai (pagrindiniai ir kiti) ir visų kategorijų projektai (ir tie, kurie buvo atrinkti pagal kvietimus teikti pasiūlymus, ir tie, kurie buvo atrinkti taikant tiesioginio sutarčių sudarymo procedūrą).

41 Pagal tris nagrinėtas programas taip pat užtikrintas subalansuotas biudžeto padalijimas. Pagal MED programą konkrečiai reikalauta, kad bent 50 % kiekvieno projekto tiesioginių išlaidų būtų skirta veiklai, įgyvendinamai Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse. Dėl to apie 48 % programos biudžeto buvo skirta ES, 52 % – Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms. Pagal kitas dvi programas biudžetą taip pat pavyko subalansuotai paskirstyti tarp šalių partnerių²⁸.

42 Tačiau pagrindinių paramos gavėjų iš ES šalių vis dar buvo daugiau negu iš šalių partnerių. 9 diagramoje parodyta, kad maždaug vienas trečdalis pagrindinių gavėjų buvo iš ES nepriklausančių šalių. Pagal MED programą pagrindinių paramos gavėjų skaičius taip pat labai skyrėsi, priklausomai nuo dalyvaujančios šalies: vien Italijos, Ispanijos ir Graikijos pagrindinių paramos gavėjų buvo 60, o kitų dešimties šalių paramos gavėjų skaičius svyravo nuo nulio iki penkių.

43 Maždaug tokia pati nedidelė pagrindinių paramos gavėjų iš ES nepriklausančių šalių dalis buvo fiksuota ir pagal 2007–2013 m. EKPP programas. Tik MED programos atveju ši dalis padidėjo nuo maždaug 6 % iki 16 %. Visų trijų nagrinėtų programų VI nurodė panašias mažesnio pagrindinių paramos gavėjų iš tų šalių skaičiaus priežastis: paramos gavėjams iš ES nepriklausančių šalių dažnai trūksta su ES projektais susijusios patirties, jie jaučiasi mažiau užtikrinti kreipdamiesi dėl paramos, turi įveikti administracinius sunkumus (įskaitant sunkumus, susijusius su lėšų pervedimu į užsienį) arba jiems trūksta reikiamų kalbinių įgūdžių.

Komisija ir vadovaujančiosios institucijos pateikė naudingas gaires dėl projektų įgyvendinimo ir sukčiavimo rizikos mažinimo

Dalyvavimas BSK ir pateiktos gairės

44 BSK yra atsakingi už programos įgyvendinimo ir pažangos siekiant programos tikslų stebėseną (žr. 04 dalį). Komisija kaip stebėtoja dalyvavo daugumoje BSK posėdžių, organizuotų pagal SEFR ir MED programas. Per mūsų surengtus pokalbius abi VI palankiai įvertino Komisijos paramą ir aktyvų dalyvavimą. Tačiau PL – BY – UA programos atveju Komisija dalyvavo tik viename iš penkių BSK posėdžių, vykusių nuo 2016 m. iki 2020 m. TESIM ekspertas dalyvavo visuose trijų nagrinėtų programų BSK posėdžiuose kaip stebėtojas.

45 Remiantis per mūsų pokalbius surinktais duomenimis, VI, JTS ir vietos padaliniams pakako iš Komisijos gautų gairių ir pagalbos – ir gairės, ir pagalba prireikus buvo suteiktos labai greitai. Jie taip pat palankiai įvertino pagal TESIM gautą pagal poreikius pritaikytą techninę paramą. Pagal minėtą projektą taip pat rengti naudingi mokymai, įskaitant mokymus programos ir (arba) projektų valdymo klausimais, parengti paramos gavėjams skirti informaciniai biuleteniai apie viešuosius pirkimus arba valstybės pagalbą. Galiausiai pažymėtina, kad visi projektų paramos gavėjai, su kuriais kalbėjomės, labai teigiamai atsiliepė apie savo ryšius su VI, JTS ir vietos padaliniais.

Apsaugos priemonės sukčiavimo rizikai mažinti

46 Trijų nagrinėtų programų VI vertinimu, jos gavo pakankamai gairių, kaip mažinti sukčiavimo riziką. Ypač pažymėtinos pagal TESIM parengtos gairės apie programų institucijų ir nacionalinių institucijų patiriamos rizikos, įskaitant sukčiavimo ir korupcijos riziką, valdymą²⁹. Remiantis tomis gairėmis pagal tris nagrinėtas programas rizika buvo vertinama projektų lygmeniu, atliekant tinkamumo finansuoti ir administracines projektų pasiūlymų patikras, taip pat vykdytas reguliarus vykdomų projektų rizikos vertinimas. Kalbant apie audituotas 2014–2020 m. programas, trys nagrinėtos VI patvirtino, kad tuo metu, kai buvo vykdomas mūsų auditas, jos nebuvo pranešusios apie jokius projektus, dėl kurių būtų kilę įtarimų dėl sukčiavimo.

47 Komisijos gairėse dėl EKP TB programų VI raginamos pranešti apie pažeidimus naudojantis specialiu IT įrankiu, vadinamu Pažeidimų valdymo sistema³⁰. Tačiau prieigą prie šios sistemos turi tik keleto ES nepriklausančių šalių (pavyzdžiui, Šveicarijos ir narystei besirengiančių šalių) kovos su sukčiavimu institucijos.

48 Į finansavimo susitarimus, pasirašytus su šalimis partnerėmis, įtrauktos nuostatos dėl pažeidimų, sukčiavimo ir korupcijos prevencijos. Ypač pažymėtinos juose įtvirtintos nuostatos, kuriomis palengvinamas nepagrįstai sumokėtų lėšų susigrąžinimas iš šalyse partnerėse įsteigtų paramos gavėjų. Tačiau šios nuostatos nebuvo taikomos privačiojo sektoriaus subjektams. Be to, pagal finansavimo susitarimus su dviem Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis, į „viešojo subjekto“ apibrėžtį taip pat nebuvo įtrauktos tam tikros viešosiomis lėšomis finansuojamos institucijos, pavyzdžiui, savivaldybės ir valstybinės įmonės. Tai reiškia, kad pagal tokias nuostatas šios dvi šalys yra įsipareigojusios grąžinti tik centrinės valdžios institucijų nepagrįstai panaudotas lėšas, tačiau tokios institucijos TB projektuose dalyvauja retai.

49 Mūsų nagrinėtų trijų programų VI įgyvendino apsaugos priemones, kad sumažintų nesėkmingo lėšų susigrąžinimo atvejus, ypač, kai lėšas būtų reikėję susigrąžinti iš ES nepriklausančių šalių privačiojo sektoriaus subjektų (pavyzdžiui, reikalavo bankų garantijų, ribojo didžiausią projekto finansavimo dalį arba skaidė mokėjimus). Be to, į jų interneto svetaines įtrauktas informavimo apie pažeidimus įrankis arba pateikiama tiesioginė nuoroda į šį įrankį. Remiantis patirtimi, įgyta pagal ankstesnes programas (2007–2013 m.), galima daryti išvadą, kad sumos, kurių negalima susigrąžinti iš paramos gavėjų, paprastai būna gana nedidelės. Iki 2021 m. spalio mėn, grąžintinos sumos, dėl kurių kilo ginčų, siekė 5,9 milijono eurų³¹. Tai sudaro apie 0,6 % viso 947 milijonų eurų ES asignavimo 2007–2013 m. programoms. Bendra suma, kurios nuspręsta nesusigrąžinti iš šalių partnerių privačiojo sektoriaus paramos gavėjų, buvo dar mažesnė: 210 891 euras arba 0,02 % viso ES asignavimo³².

Audituotų projektų pažanga buvo pakankama, kad būtų sukurti pagal juos suplanuoti produktai, tačiau kai kurių projektų tarpvalstybinis poveikis buvo silpnesnis

Projektų įgyvendinimas

50 2014–2020 m. EKP TB programų įgyvendinimo pradžia gerokai vėlavo (žr. 33 dalį). 10 diagramoje parodyta iki 2021 m. pabaigos pagal tris nagrinėtas programas padaryta pažanga:

51 Apskritai dėl COVID-19 pandemijos projektus reikėjo tam tikrais aspektais koreguoti (daugiausia perkelti veiklą į internetinę erdvę ir pratęsti tvarkaraščius). Visos trys VI lanksčiai sprendė klausimus dėl vėlavimo ir kitų įgyvendinimo sunkumų. SEFR ir MED programų VI pandemijos pradžioje aktyviai stebėjo visus projektus stengdamosi nustatyti galimas problemines sritis ir susitarti dėl rizikos mažinimo priemonių. Dėl pandemijos teko atšaukti tik kai kuriuos PL – BY – UA programos projektus: šešių projektų paramos gavėjai COVID-19 pandemiją išskyrė kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių projektus teko atšaukti. Tačiau pagal šią programą taip pat pavyko perskirstyti 3 milijonus eurų sutaupytų lėšų 12-ai su sveikatos priežiūra susijusių TB projektų, siekiant padėti atremti pandemiją (nė vienas iš tų projektų į mūsų imtį nebuvo įtrauktas). Dėl pandemijos buvo pakoreguoti ir keturi MED programos projektai, įskaitant projektą „Aquacycle“ (į mūsų imtį įtrauktas projektas), pagal kurį vandens nuotekų stebėsena buvo pritaikyta taip, kad būtų aptinkamas COVID-19 virusas.

52 Atsižvelgdama į pandemiją, Komisija iš dalies pakeitė įgyvendinimo reglamentą³³ visoms EKP TB programoms suteikdama didesnį biudžeto lankstumą ir pratęsdama veiklos užbaigimo terminą vienais metais, iki 2023 m. gruodžio 31 d.

53 Kai kuriuos projektus paveikė ne tik COVID-19 pandemija, bet ir sudėtinga ekonominė padėtis Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse (pavyzdžiui, Libaną sukrėtė sunki finansų krizė). Šiems projektams VI ir JTS (konsultuodamiesi su TESIM) teikė pagalbą, kuri padėjo įveikti finansinius sunkumus, pavyzdžiui, susijusius su mokėjimų iš užsienio gavimu.

54 III priede aprašyti 15 mūsų nuodugniai išnagrinėtų projektų. IV priede apžvelgti įvairių aspektų vertinimo rezultatai.

55 Taip, kaip planuota pagal mastą, biudžetą ir tvarkaraštį, įgyvendinti 6 iš 15 projektų. Dar penkiuose projektuose kilo nedidelių problemų ir teko atlikti tam tikras korekcijas – daugiausia dėl COVID-19 pandemijos. Likusieji keturi projektai nebuvo įgyvendinti tinkamai, juose patirta didelių vėlavimų.

Projektų produktai, galutiniai rezultatai ir tarpvalstybinis poveikis

56 Remdamiesi informacija, kurią turėjome vykdydami auditą, manome, kad septyni iš penkiolikos audituotų projektų sukūrė arba tikėtina, kad sukurs savo suplanuotus produktus ir galutinius rezultatus. Trijuose projektuose kilo sunkumų, tačiau sunkumai buvo įveikti ir pagrindiniai paramos gavėjai bei partneriai yra pasiryžę sukurti suplanuotus produktus. Pagal vieną projektą pagrindinis produktas sukurtas, tačiau pagrindinis tarpvalstybinis galutinis rezultatas nebuvo pasiektas (žr. 59 dalį). Likusių keturių projektų atveju negalėjome patvirtinti, ar suplanuoti rezultatai buvo pasiekti arba ar tikėtina, kad jie bus pasiekti. To padaryti negalėjome, nes neturėjome galutinių ataskaitų (dviejų projektų atveju), dėl COVID-19 buvo nustatyti kelionių apribojimai (vieno projekto atveju) ir vienu atveju projekto ataskaitos turėjo trūkumų.

57 Per šį auditą vertindami audituotų projektų „tarpvalstybinį poveikį“, rėmėmės tokia šios sąvokos apibrėžtimi: tai – „bendras partnerių veiklos įgyvendinimas, intensyvinant tarpvalstybinius ryšius ir tvarią tarpvalstybinę partnerystę ir (arba) šalinant tarpvalstybines kliūtis tvariai socialinei ir ekonominei plėtrai“³⁴. Iš 15 projektų 9 išsiskyrė stipriu tarpvalstybiniu lygmeniu (vykdomi projektai pasižymėjo galimybėmis sukurti tarpvalstybinės naudos). Partneriai iš abiejų sienos pusių aktyviai dalyvavo įgyvendinant projektus (nors kartais jų aktyvumo laipsnis skyrėsi, priklausomai nuo vaidmens). Taip pat buvo tikėtina, kad kiekvieno projekto rezultatai suteiks naudos, bent tam tikra apimtimi, regionams ir vienoje, ir kitoje sienos pusėje. Tačiau savo vertinimą atlikome prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Imdamasi platesnių atsako priemonių, Komisija sustabdė finansavimo susitarimų dėl programų su Rusija ir Baltarusija vykdymą, todėl buvo prarastas bet koks tarpvalstybinis projektų, kuriuose dalyvauja šios šalys, aspektas. Dėl konflikto padarinių taip pat kilo abejonių dėl ilgalaikės tarpvalstybinės tam tikrų projektų, finansuojamų pagal programas, kuriose dalyvauja Ukraina ir Moldova, naudos.

58 Nustatėme, kad kitų penkių projektų tarpvalstybinis poveikis buvo silpnesnis (kai kurių projektų atveju dėl su COVID-19 susijusių kelionių apribojimų). Pavyzdžiui, projekto „Reducing Risk of Tuberculosis“ („Tuberkuliozės rizikos mažinimas“) atveju projekto partnerio iš Lenkijos nupirkta diagnostinė įranga jau buvo naudojama plaučių ligoms diagnozuoti, įskaitant COVID-19 sukeltas patologijas. Tačiau per mūsų 2021 m. spalio mėn. vykusį vizitą (prieš Rusijos invaziją į Ukrainą) Žešuvo ligoninėje buvo paaiškinta, kad pacientai iš Ukrainos joje paskutiniu metu nebuvo gydomi. Iš įrangos naudojimo statistikos nėra aišku, kokia apimtimi įranga padėjo diagnozuoti ir stabdyti tuberkuliozės plitimą, o tai buvo pagrindinis projekto tarpvalstybinis tikslas. Be to, Žešuvo ir Žemutinės Apšos ligoninių bendradarbiavimas griežtai apsiribojo projekto įgyvendinimu ir siekiamais projekto rezultatais, bet tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos nebuvo numatytos. Tai prieštarauja tvarios tarpvalstybinės partnerystės sampratai, kuri išreiškiama sąvoka „tarpvalstybinis poveikis“ (projektų perspektyvas pasiekti tvarių rezultatų įvertinome 69–71 dalyse).

59 Galiausiai pažymėtina, kad vienas į mūsų imtį įtrauktas projektas kol kas neturi jokio tarpvalstybinio lygmens: tai – projektas, skirtas regioniniam keliui Nr. 885 iki Lenkijos sienos su Ukraina (žr. 2 langelį).

Ribota informacija apie bendrus programų lygmeniu pasiektus rezultatus ir jų tvarumą, nors vadovaujančiosios institucijos vykdė tinkamą projektų stebėseną

Rodikliai

60 Kad programas būtų lengviau stebėti ir vertinti, 2014–2020 m. programų programavimo dokumente³⁵ numatyta naudoti bendrus išdirbio rodiklius (BIR). Jame taip pat suplanuota „sumuoti rodiklius per visą ciklą nuo projektų ir programos prioritetų, teminių tikslų ir visos TB programos lygmens iki , galiausiai, EKP lygmens“. Dokumente reikalaujama, kad programose būtų taikomi „bent kai kurie“ iš 38 BIR, kurie buvo nustatyti pagal „Interact“ EKPP, vykdytą prieš TESIM. Tačiau programose daugiausia buvo nustatomi savi konkretūs išdirbio rodikliai, o BIR panaudoti tik keli (žr.11 diagramą).

61 Trijų nagrinėtų programų VI paaiškino, kad BIR neaktyviai naudojami dėl to, kad programos veiklos mastas yra daug platesnis, negu apibrėžta 38 anksčiau suformuluotais BIR. Tačiau, kadangi dauguma programų išdirbių nepatenka į BIR, Komisijai bus sunku tuos išdirbius susumuoti ir įvertinti EKP TB programų rezultatus bendru politikos lygmeniu.

62 Be BIR, pagal „Interact“ EKPP taip pat buvo parengtos programoms skirtos gairės dėl rezultato rodiklių (galutinio rezultato rodiklių) nustatymo³⁶. Tačiau pagal programas šiomis gairėmis vadovautis nebuvo privaloma. 2016 m. pagal TESIM sudaryta stebėsenos ir vertinimo darbo grupė pažymėjo, kad 15 EKP TB programų „nustatyta daug įvairių rezultato rodiklių (iš viso 129), tad buvo labai nedaug galimybių juos sumuoti [EKP] priemonės lygmeniu“³⁷.

63 Pastebėjome panašių su projektų lygmeniu nustatytais rodikliais susijusių trūkumų. Tiksliau, SEFR programos atveju šie rodikliai buvo daugiausia pritaikyti konkretiems projektams, todėl rodiklius sumuoti visos programos lygmeniu nebuvo įmanoma. MED programos atveju buvo naudojama kodais pažymėtų kategorijų sistema, taip siekiant užtikrinti, kad konkretaus projekto rodikliai būtų susieti su apibrėžtais programos išdirbio rodikliais. Tačiau trijuose į mūsų imtį įtrauktuose projektuose tuo pačiu kodu buvo žymimi skirtingi produktai. Tad šie rodikliai apima daug įvairių elementų ir, juos susumavus programos lygmeniu, aiškios informacijos nebūtų gauta. Projektų rodiklius rinktis iš jau parengto sąrašo buvo privaloma tik pagal PL – BY – UA programą. Toks reikalavimas palengvina rodiklių sumavimą ir bendros pažangos pagal šią konkrečią programą vertinimą.

Projektų stebėsena

64 Laikydamasi pasidalijamojo valdymo tvarkos, Komisija nevykdo tiesioginės projektų stebėsenos ir šį darbą paveda vykdyti VI (tačiau galutinė atsakomybė už ES fondų valdymą tenka Komisijai). Šiuo atžvilgiu svarbiausią informaciją apie programų pažangą Komisija gauna per BSK posėdžius, jeigu juose dalyvauja (žr. 44 dalį), o iš VI ją gauna tik kartą per metus, VI pateikus savo metines ataskaitas. Tačiau tose ataskaitose informacija apie konkrečius projektus, išskyrus DIP, neteikiama.

65 Trijų mūsų nagrinėtų programų VI, padedamos JTS ir vietos padalinių, parengė stebėsenos tvarką, leidžiančią vykdyti išsamią projektų stebėseną. Ją sudaro nuolatinė stebėsena (reguliari komunikacija tarp JTS ir paramos gavėjų), dalyvavimas pradiniuose posėdžiuose (pagal SEFR ir MED programas), periodinis projektų rizikos vertinimas, pagrindinių paramos gavėjų teikiamų finansinių ir aprašomųjų pažangos ataskaitų analizė, patikros vietoje ir stebėsenos vizitai į projektus, pasirinktus pagal rizikos vertinimo rezultatus.

66 Pateiktuose visų 15 į mūsų imtį įtrauktų projektų dokumentuose buvo reikalaujama įrodyti projektų pažangą, tad padarėme išvadą, kad 14 projektų stebėsena vykdyta tinkamai. Kai tai buvo tikslinga, devynių projektų atveju surengti vizitai vietoje (arba buvo suplanuota tokius vizitus surengti 2022 m. pirmąjį pusmetį). Įvertinome, kad projekto DIP885 (aprašyto 2 langelyje) stebėsena buvo tinkama tik iš dalies, nes dėl jo nebuvo surengtas nė vienas vizitas vietoje, nors tai buvo didžiausias pagal PL – BY – UA programą finansuotas projektas. Jeigu toks vizitas būtų buvęs surengtas, tai, kad sienos perėjimo punktas neįrengtas, būtų buvę galima nustatyti ankstesniu projekto ciklo etapu.

Į rezultatus orientuota stebėsena

67 Komisijos įgyvendinimo reglamente reikalaujama, kad „be nuolatinės stebėsenos, [VI atliktų] į rezultatus orientuotą programos ir projekto stebėseną“³⁸. Pagal TESIM parengtos į rezultatus orientuotos stebėsenos (ROS) gairės, kuriose pabrėžta projektų rezultatų vertinimo pagal aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir tvarumą svarba³⁹. Tačiau VI į rezultatus orientuotą stebėseną vykdė skirtingai. SEFR programoje numatyta vykdyti visų projektų, kurių biudžetas viršija 1 milijoną eurų arba kurie įvertinti kaip didelės rizikos projektai, į rezultatus orientuotą stebėseną. Iki 2021 m. pabaigos vykdyta dešimties projektų į rezultatus orientuota stebėsena. Pagal MED programą pirmieji į rezultatus orientuotos stebėsenos vizitai į projektus vyko 2022 m. pradžioje. Tačiau pagal PL – BY – UA programą nevykdyta nė vieno projekto į rezultatus orientuota stebėsena ir tokia stebėsena nėra suplanuota.

68 Naujame 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio INTERREG programų reglamente nebėra reikalaujama vykdyti į rezultatus orientuotos programų arba projektų stebėsenos. Programoms bus taikoma tokia pati rezultatų stebėsenos sistema, kokia taikoma Europos struktūriniams ir investicijų fondams⁴⁰. Teisės aktuose nustatyta, kad valstybės narės atlieka privalomus programos vertinimus⁴¹. Tačiau naujuose teisės aktuose nėra numatytas joks į rezultatus orientuotą stebėseną atitinkantis mechanizmas, pagal kurį projektų veiklos rezultatai būtų vertinami pagal jų aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir tvarumą.

Rezultatų tvarumas

69 Projektų pasiūlymų tvarumas atrankos etapu buvo vertintas ir informaciją apie projektų tvarumą galutinėse ataskaitose pateikti buvo reikalaujama pagal visas tris programas (žr. 38 dalį). SEFR programos VI stebi projektų tvarumą visą projektų ciklą visais etapais: atrankos etapu pagal atrankos kriterijus, įgyvendinimo etapu – pagal projektų rizikos įvertinimą, o atsiskaitymo etapu – pagal projektų galutines ataskaitas. Toks dėmesys tvarumui per visą projekto ciklą padidina naudos ilgalaikiškumo tikimybę ir, mūsų nuomone, yra gera praktika.

70 Mūsų parengtame tvarumo vertinime, kurį apibendrinome IV priede, daugiausia dėmesio skiriama projektų perspektyvoms sukurti tvarius rezultatus. Dėmesį į tai sutelkėme dėl to, kad tam tikri projektai mūsų vizitų metu tebebuvo vykdomi (žr. 56 dalį). Remdamiesi turimais dokumentais ir mūsų surengtais pokalbiais su projektų partneriais, manome, kad 11 iš 15 mūsų nagrinėtų projektų atveju tikimybė, kad sukurta nauda bus tvari, buvo gana didelė. Trijų projektų atveju tvarumas priklauso nuo išorės veiksnių (pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos eigos, nacionalinės teisės aktų pakeitimų priėmimo). Galiausiai pažymėtina, kad projekte „Reducing Risk of Tuberculosis“ („Tuberkuliozės rizikos mažinimas“) tolesnis partnerių bendradarbiavimas nebuvo numatytas (žr. 58 dalį). Mūsų vertinimas atliktas iki Rusijos invazijos į Ukrainą, sukėlusios didelių abejonių dėl projektų, kuriuose dalyvauja Baltarusija, Rusija ir Ukraina, rezultatų tvarumo.

71 Projektams, į kuriuos įtrauktas infrastruktūros komponentas, taikomi specialūs teisiniai tvarumo reikalavimai: projektai turi atitikti jų pradinius tikslus dar penkerius metus po užbaigimo (t. y. po to, kai iš VI gaunamas galutinis mokėjimas)⁴². Tačiau kitų tipų projektams Komisija nenustatė panašių reikalavimų įrodyti projektų sukurtos tarpvalstybinės naudos arba užmegztų partnerystės ryšių tvarumą. Pagal 2014–2020 m. programas taip pat nereikalaujama teikti informaciją apie projektų rezultatų tvarumą užbaigus projektus. Lenkijos JTS planuoja vertinti tam tikrus užbaigtų projektų imties (ne mažiau kaip 10 %) tvarumo aspektus. Per mūsų pokalbį MED programos VI paaiškino svarsčiusi galimybę nustatyti reikalavimą teikti projektų „tvarumo ataskaitas“ (pavyzdžiui, po vienų arba dvejų metų nuo projekto užbaigimo).

„NEXT“ programose atsižvelgiama į ankstesnę patirtį, tačiau kyla papildomos rizikos ir juntamas didelis politinių iššūkių poveikis

72 Šiame skirsnyje nagrinėjame, ar:

1. Komisija, siūlydama 2021–2027 m. laikotarpio teisės aktus, atsižvelgė į patirtį, įgytą įgyvendinant 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpių programas ir ar dėl tų pokyčių lengviau laiku pasirengti įgyvendinti INTERREG NEXT programas;
2. EKP TB programos ne tik padeda kurti suplanuotus produktus, bet ir gali padėti stiprinti pasitikėjimą.

Pokyčiai atspindi ankstesnę patirtį, tačiau dėl tam tikrų supaprastinimo priemonių sumažėjo Komisijos vykdoma priežiūra

Ankstesnė patirtis

73 Komisija atliko 2007–2013 m. TB programųex post vertinimą, o jo rezultatais pasinaudojo rengdama 2018 m. gegužės mėn. pristatytą pasiūlymą dėl naujo INTERREG programų reglamento⁴³. Tačiau dėl ilgai užtrukusio EKP TB programų rengimo (žr. 33 dalį) nebuvo galima laiku atlikti 2014–2020 m. programų laikotarpio vidurio peržiūros, į rezultatus orientuotos konkrečių EKP TB programų stebėsenos, pagrindinių aplinkybių analizės, skirtos naujoms 2021–2027 m. programoms rengti⁴⁴, ir parengti bendro strateginio programavimo dokumento⁴⁵, tad Komisija rengdama pasiūlymą jais negalėjo pasinaudoti.

74 2021 m. birželio mėn. priimtame INTERREG programų reglamente padaryta daug ankstesnę patirtį atspindinčių teisinių pakeitimų, kurie yra svarbūs INTERREG NEXT programoms, tęsiančioms dabartines TB programas⁴⁶. Tomis priemonėmis supaprastinamas INTERREG NEXT programų valdymas ir jos gali paspartinti programų parengimą (žr. 82–84 dalis). Tačiau šie pokyčiai kelia papildomą riziką, todėl nuodugni Komisijos ir EIVT vykdoma stebėsena tampa dar svarbesnė (žr. 76–84 dalis). Svarbiausi pokyčiai:

1. EKP TB programų suderinimas su INTERREG programomis;
2. vadovaujančiųjų institucijų skyrimo procedūros panaikinimas;
3. finansavimo susitarimų pasirašymo terminas;
4. dalyvaujančių šalių atsakomybė už lėšų susigrąžinimą iš privačiojo sektoriaus paramos gavėjų;
5. DIP taikomos procedūros supaprastinimas;
6. bendri produkto ir rezultato rodikliai.

75 Be to, siekdama pašalinti sunkumus, kurių kilo įgyvendinant tarpvalstybinius projektus, ir užtikrinti, kad pagal projektus būtų lengviau laikytis valstybės pagalbos taisyklių, Komisija nusprendė, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagalba padengiant išlaidas, kurias patyrė INTERREG NEXT projektuose dalyvaujantys paramos gavėjai, bus laikoma „suderinama su vidaus rinka“ ir jai nebus taikomas reikalavimas pranešti apie valstybės pagalbą⁴⁷. Tai palengvins projektų rengimą ir įgyvendinimą.

a) EKP TB suderinimas su INTERREG programomis

76 Svarbiausias pakeitimas yra tai, kad INTERREG programų reglamente⁴⁸ nustatoma, kad visoms ES finansuojamoms INTERREG programoms – tiek toms, kurias finansuoja ES, tiek toms, kurias finansuoja ES nepriklausančios šalys – taikomos tos pačios taisyklės, bet kartu išsaugoma tam tikra INTERREG NEXT programų specifika. Tiksliau, programoms, bendrai finansuojamoms pagal Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę bus ir toliau taikomos didesnės išankstinio finansavimo ir bendrojo finansavimo normos – panašios, kaip pagal EKP TB programas. Taisyklių suderinimas su INTERREG programų taisyklėmis gali padėti supaprastinti procedūras ir padidinti sinergiją tarp vidaus ir išorės TB programų. Be to, Komisija dažniau gaus projektų duomenis: VI turės keturis kartus per metus teikti ataskaitas apie finansinį įgyvendinimą, du kartu per metus – apie pasiektus produkto ir rezultato rodiklius⁴⁹.

b) Vadovaujančiųjų institucijų skyrimo procedūros panaikinimas

77 Pagal INTERREG programų reglamentą panaikinama vadovaujančiųjų institucijų skyrimo procedūra – 2014–2020 m. programų atveju ši procedūra buvo užbaigta tik 2018 ar 2019 m. (taip pat žr. 33 dalį). Taip bus pašalinta viena iš priežasčių, dėl kurių dabartines programas buvo vėluojama pradėti įgyvendinti. Tačiau per 2014–2020 m. MED programos institucijų skyrimo procedūras Komisija atskleidė reikšmingų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų. Todėl, panaikinus šią procedūrą, kyla rizikos, kad ateityje tokie reikšmingi trūkumai gali nebūti nustatyti.

c) Finansavimo susitarimų pasirašymo terminas

78 Kitam finansavimo laikotarpiui INTERREG programų reglamente nustatomas terminas, iki kurio finansavimo susitarimą turi pasirašyti bent viena ES nepriklausanti šalis, panašiai kaip nustatyta EKP TB įgyvendinimo reglamente. Reglamente taip pat nustatytas naujas terminas, iki kurio finansavimo susitarimą turi pasirašyti kitos dalyvaujančios šalys⁵⁰. Todėl visos naujųjų jūros baseino (Viduržemio jūros ir Juodosios jūros) programų šalys partnerės bus suinteresuotos laiku pasirašyti finansavimo susitarimus, kad būtų tinkamos finansuoti.

d) Šalių partnerių atsakomybė už lėšų susigrąžinimą iš privačiojo sektoriaus paramos gavėjų

79 Nuostatos dėl lėšų susigrąžinimo iš ES nepriklausančiose šalyse įsisteigusių paramos gavėjų (taip pat žr. 48 dalį) per derybas dėl 2014–2020 m. programų finansavimo susitarimų sukėlė ginčų. Naujame INTERREG programų reglamente dėl 2021–2027 m. laikotarpio nedaroma skirtumo, ar paramos gavėjas yra privačiojo, ar viešojo sektoriaus subjektas⁵¹, o tai reiškia, kad ES nepriklausančios šalys bus atsakingos už nesėkmingą lėšų susigrąžinimą ir iš privačiojo sektoriaus subjektų. Ši nuostata dar labiau sustiprinta ES finansinių interesų apsaugą sumų, kurių neįmanoma susigrąžinti, atžvilgiu. Tačiau tuo pačiu metu šalys partnerės šią nuostatą laiko „itin daug sunkumų keliančiu pakeitimu“⁵². Tai reiškia, kad dėl diskusijų dėl lėšų susigrąžinimo derybos dėl naujų finansavimo susitarimų gali užsitęsti arba gali kilti nepalankių padarinių, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus paramos gavėjai gali būti išbraukti iš tam tikrų INTERREG NEXT programų.

e) Supaprastinta dideliems infrastruktūros projektams taikoma procedūra

80 2014–2020 m. laikotarpiu dideli infrastruktūros projektai (DIP) turėjo būti įtraukti į BVP projektus, o Komisija juos tvirtino dviem etapais. Pagal INTERREG NEXT programas taip nebebus. Vietoj to planuojamų DIP sąrašą ir trumpus koncepcijos dokumentus reikės nusiųsti Komisijai vėlesniu etapu ir tik informavimo tikslais⁵³. DIP finansavimo riba (2014–2020 m. jiems buvo galima skirti ne daugiau kaip 30 % vienai programai skirto ES įnašo) taip pat padidinta. Dėl to sumažės Komisijos vykdoma DIP priežiūra, nors tokie projektai santykiuose su šalimis partnerėmis gali būti strategiškai svarbūs. Pavyzdžiui, pagal 2014–2020 m. programą, pasibaigus konsultacijoms tarp tarnybų, atsižvelgdama į neišspręstus klausimus su Rusija transporto srityje, Komisija paskelbė neigiamą nuomonę dėl dviejų pasiūlytų DIP. Po diskusijų su Suomijos institucijomis Komisija pasiūlė alternatyvų sprendimą; tačiau galiausiai projektai nebuvo įgyvendinti.

f) Bendri produkto ir rezultato rodikliai

81 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui Komisija nustatė svarbių patobulinimų, susijusių su veiklos rezultatų rodikliais (taip pat žr. 60–62 dalis). INTERREG programų reglamento 34 straipsnyje minimi bendri produkto ir rezultato rodikliai, apibrėžti ERPF reglamente⁵⁴. ERPF reglamente pateiktas išsamus 96 bendrų išdirbio rodiklių (13 iš jų yra skirti konkrečiai INTERREG programoms) ir 65 bendrų rezultato rodiklių (septyni iš jų – INTERREG programų rezultato rodikliai) rinkinys. Siekdama užtikrinti tinkamą bendrų rodiklių taikymą, Komisija parengė išsamias programoms skirtas gaires⁵⁵. Tačiau, remiantis 34 straipsniu, programose nėra privaloma naudoti tik bendrų rodiklių ir leidžiama greta ERPF reglamente apibrėžtų rodiklių nustatyti konkrečių programų rodiklius. Todėl garantijų, kad ateityje Komisija galės lengvai sumuoti visus pagal INTERREG NEXT programas pasiektus rezultatus, nėra.

Veiksmai, kurie palengvintų savalaikį INTERREG NEXT programų parengimą

82 Diskusijas dėl naujo finansavimo laikotarpio Komisija pradėjo dar 2018 m. gegužės–birželio mėn., kai pateikė keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais reglamentuojamos būsimos finansavimo priemonės. Komisija ir EIVT valstybėms narėms pateikė gaires (bendrą dokumentą) dėl INTERREG NEXT programų rengimo dar 2020 m. sausio mėn.⁵⁶ Tačiau Europos Parlamentas ir Taryba dėl bendros finansinės sistemos susitarė tik 2020 m. gruodžio mėn., o galutinį INTERREG programų reglamentą priėmė tik 2021 m. birželio mėn.

83 2022 m. sausio mėn. Komisija priėmė sprendimą dėl finansinių asignavimų ir konkrečių INTERREG NEXT programų geografinės aprėpties⁵⁷. Bendras asignavimas padidintas nuo 1 053 milijonų eurų⁵⁸, kurie buvo skirti 2014–2021 m. laikotarpiu, iki 1 125 milijonų eurų, skiriamų 2020–2027 m. laikotarpiu (padidintas 6,9 %). Prie naują MED programą rengiančio BPK prisijungė dvi šalys – Alžyras ir Turkija. Tačiau 2022 m. sausio mėn. Lenkija nusprendė nebetęsti PL – BY – UA formato programos ir parengti naują programą tik su Ukraina, bet paliko galimybę Baltarusijai prisijungti prie šios programos, jeigu ateityje padėtis iš esmės pasikeistų⁵⁹. 2022 m. rugpjūčio mėn. Komisija priėmė daugiametį INTERREG NEXT strateginį dokumentą⁶⁰. Iki 2022 m. balandžio mėn., t. y. trečiųjų naujo finansavimo laikotarpio metų pradžios, Komisijai pateiktas tik vienos programos (Vengrijos – Slovakijos – Rumunijos – Ukrainos programos) projektas.

84 Net jei pagal naujas programas, atsisakius vadovaujančiųjų institucijų skyrimo procedūros (žr. 77 dalį), gali būti sutaupyta laiko, programų įgyvendinimo pradžia taip pat priklausys nuo naujų finansavimo susitarimų, kurie kai kuriose šalyse turi būti ratifikuoti, pasirašymo ir įsigaliojimo. Dabartinių SEFR ir MED programų vėlavimo priežastys daugiausia buvo susijusios su derybomis dėl finansavimo susitarimų ir jų ratifikavimu (žr. 33 dalį). Pagal „Interreg“ programų reglamentą kitam laikotarpiui nustatomas finansavimo susitarimų pasirašymo terminas (žr. 78 dalį). Tačiau šis naujas terminas greičiausiai nesumažins vėlavimo, susijusio su susitarimų ratifikavimu, kuris priklauso nuo šalių partnerių nacionalinės teisės aktų.

Dėl politinių iššūkių ir Rusijos invazijos į Ukrainą išryškėja ne tik programų svarba, bet ir galimybių stiprinti dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą pagal šias programas ribotumas

85 Tiek Komisija, tiek EIVT pažymi, kad tarpvalstybinės programos su kaimyninėmis šalimis ne tik teikia naudos regioniniu lygmeniu, bet turi ir kitą svarbią paskirtį: pagal jas kuriamas ir palaikomas ES ir ES nepriklausančių šalių tarpusavio pasitikėjimas ir stiprinami žmonių tarpusavio ryšiai.

86 Iki 2022 m. vasario mėn. tarpvalstybinis bendradarbiavimas tebebuvo viena iš labai nedaugelio sričių, kurioje ES vis dar bendrai finansavo bendradarbiavimą su Rusija (žr. 03 dalį). Nepaisant ES ir Rusijos santykiuose tvyrojusios įtampos, kuri kartais darė poveikį programoms (žr. 80 dalį), BSK ir BPK veikė kaip forumai, suteikiantys galimybę palaikyti nuolatinį dialogą tarp Suomijos ir Rusijos ministerijų ir regioninių institucijų, o Komisijos atstovai juose dažnai dalyvavo kaip stebėtojai. Paskutinysis BPK posėdis įvyko 2022 m. vasario 21 d.

87 Tačiau dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą toks bendradarbiavimas nutrūko. Komisija reagavo labai greitai:

• imdamasi platesnių atsako priemonių, 2022 m. kovo mėn. pradžioje Komisija nusprendė sustabdyti 2014–2020 m. finansavimo susitarimus ir 2021–2027 m. programų su Rusija ir karinę agresiją remiančia Baltarusija rengimo procesą⁶¹;
• 2022 m. kovo 8 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl iniciatyvos „Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje“(CARE), pagal kurį bus leidžiama perskirstyti ES sanglaudos finansavimą ir paremti pabėgėlius iš Ukrainos⁶²;
• 2022 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo koreguojamos EKP TB įgyvendinimo taisyklės, kad EKP TB finansavimas būtų nukreiptas pabėgėliams iš Ukrainos paremti ir ES programų paramos gavėjams, kurių finansavimo susitarimai buvo sustabdyti, padėti⁶³.

88 Invazija sukėlė didelių abejonių dėl 9 iš 17 naujai pasiūlytų INTERREG NEXT programų, kuriose dalyvautų Rusija ir Baltarusija (žr. 83 dalį). Devynioms programoms skirti iš viso 304 milijonai eurų arba beveik 30 % viso numatyto asignavimo.

89 Pietuose MED programa toliau padeda plėtoti bendradarbiavimą tarp Viduržemio jūros regiono šalių partnerių. Jos BSK pasitarnavo kaip forumas, padėjęs suburti septynių dalyvaujančių ES valstybių narių, Izraelio ir penkių dalyvaujančių Arabų šalių⁶⁴ ministerijų ir nacionalinių institucijų bei Komisijos atstovus (Komisijos atstovai dalyvauja kaip stebėtojai). Projektuose dalyvauja daug dalyvių iš kiekvienos Viduržemio jūros regiono šalies partnerės, pavyzdžiui, iš Palestinos – 42, iš Izraelio – 11. Tačiau svarbu pažymėti, kad projektų partneriai iš šių dviejų šalių dalyvauja tik trijuose bendruose projektuose iš 80 projektų, finansuojamų pagal šią programą⁶⁵, nors vien tai, kad tokių bendrų projektų esama, galima savaime laikyti sėkme. Remiantis VI duomenimis, panaši padėtis susiklostė ir bendruose Izraelio ir Jordanijos dalyvių projektuose, o tai lemia abiejose šalyse patiriamas spaudimas vengti tokio bendradarbiavimo. Šių projektų „partnerių“ tapatybė neatskleidžiama, kaip to reikalaujama jų dotacijos susitarimuose.

Išvados ir rekomendacijos

90 Darome išvadą, kad 2014–2020 m. ES finansuotos tarpvalstybinės programos su kaimyninėmis šalimis (EKP TB) suteikė aktualios ir vertingos paramos regionams abiejose ES išorės sienos pusėse. Tačiau programoms pakenkė tai, kad nemažai vėluota jas pradėti įgyvendinti, o mums atliekant auditą jos tebebuvo įgyvendinamos. Todėl jų bendrą veiksmingumą vertinti buvo dar per anksti. Be to, programose yra trūkumų, susijusių su rezultatų stebėsena ir informacijos teikimu apie juos. 2021–2027 m. laikotarpiui pusę pasiūlytų programų (vadinamas INTERREG NEXT programomis) labai paveiks dabartiniai politiniai iššūkiai.

91 Trijose mūsų nuodugniai vertintose programose nustatyti prioritetai ir pasirinkti teminiai tikslai atitiko pasienio regionų poreikius. Jos rengtos laikantis dalyvaujamųjų metodų, rengiant konsultacijas su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos institucijas bei pilietinės visuomenės atstovus. Programose atsižvelgta į tinkamo koordinavimo ir derinimo su kitomis ES politikos priemonėmis, programomis, makroregioninėmis strategijomis ir iniciatyvomis poreikį. Visos trys programos geografiniu ir teminiu požiūriais iš dalies sutampa su kitomis EKP TB programomis. Tačiau projektų atrankos ir įgyvendinimo etapais sisteminis koordinavimas su tomis programomis nebuvo vykdomas (žr. 13–29 dalis).

1 rekomendacija. Gerinti programų koordinavimą

Komisija turėtų:

1. peržiūrėdama INTERREG NEXT programų projektus, įvertinti, ar geografiniu požiūriu iš dalies sutampančiose programose įsipareigota užtikrinti programų tarpusavio koordinavimą, papildomumą ir sinergiją;
2. vykdydama stebėseną, tikrinti, ar veiksmingai įgyvendinamas nustatytas programų tarpusavio koordinavimas.

Rekomendacijos a punkto tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m. gruodžio 31 d.

Rekomendacijos b punkto tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. birželio 30 d.

92 Su atitinkamomis ES delegacijomis buvo konsultuojamasi dėl atrinktų projektų papildomumo su finansavimu iš kitų šaltinių (tiek ES, tiek kitų). Tačiau, kadangi EKP TB programos prisideda prie ES išorės politikos, labai svarbu į projektų atrankos procesą (pavyzdžiui, kaip stebėtojus patariamosiomis teisėmis) ir į stebėsenos procesą įtraukti ES delegacijas, kad būtų galima išnaudoti sėkmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo teikiamą politinę naudą (žr. 30–32 dalis).

2 rekomendacija. Labiau įtraukti ES delegacijas

Komisija, pasinaudodama savo patariamosiomis teisėmis, turėtų į bendro programavimo komiteto ir bendro stebėsenos komiteto posėdžių darbą kaip stebėtojus sistemiškai kviesti EIVT ir atitinkamų ES delegacijų atstovus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. kovo 31 d.

93 2014–2020 m. programų pradžia stipriai vėlavo, o vėlavimą daugiausia sukėlė „skyrimo procedūra“ ir derybos dėl finansavimo susitarimų su šalimis partnerėmis. Nors vadovaujančiosios institucijos ėmėsi „parengiamųjų veiksmų“, projektus pradėti įgyvendinti buvo galima tik penktaisiais ar šeštaisiais finansavimo laikotarpio metais (žr. 33–36 dalis).

94 Kvietimuose teikti pasiūlymus siekta užtikrinti, kad atrinktose paraiškose būtų aiškiai aprašytas projekto aktualumas, tarpvalstybinis poveikis ir ilgalaikis tvarumas. Išskyrus kai kuriuos atvejus, kai pagal Pietryčių Suomijos – Rusijos programą balai buvo perskaičiuoti be tinkamo rašytinio pagrindimo, pagal tris nagrinėtas programas atrankos procesai vyko skaidriai. Pagal programas pavyko užtikrinti subalansuotą projektų dalyvių iš ES ir ES nepriklausančių šalių pasiskirstymą. Tačiau tarp pagrindinių paramos gavėjų ir toliau daugiau paramos gavėjų buvo iš ES šalių negu iš šalių partnerių (žr. 37–43 dalis).

95 Programų institucijos, su kurių atstovais buvome susitikę, palankiai vertina iš Komisijos ir pagal techninės paramos projektą TESIM gautas gaires, įskaitant gaires dėl sukčiavimo rizikos mažinimo. Tačiau Komisijos IT įrankiu, kuriuo naudojantis galima pranešti apie galimą sukčiavimą (Pažeidimų valdymo sistema) pagal EKP TB programas buvo naudotasi ribotai, nes dalyvaujančios ES nepriklausančios šalys neturi pakankamos prieigos prie šio įrankio. Vadovaujančiųjų institucijų nuomone, Komisijos dalyvavimas bendrų stebėsenos komitetų posėdžiuose yra naudingas. Visi projektų paramos gavėjai, su kuriais kalbėjomės, labai teigiamai atsiliepė apie savo bendravimą su programos institucijomis (žr. 44–49 dalis).

3 rekomendacija – pritaikyti informavimo apie sukčiavimą IT įrankį

Komisija turėtų leisti ES nepriklausančių šalių kovos su sukčiavimu tarnyboms (nurodytoms finansavimo susitarimuose) pranešti apie galimus pažeidimus tiesiogiai, per Pažeidimų valdymo sistemą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. gruodžio 31 d.

96 Daugumos mūsų audituotų projektų pažanga yra pakankama, kad numatyti produktai ir galutiniai rezultatai būtų sukurti; tačiau dėl COVID-19 pandemijos projektų veiklą teko tam tikrais aspektais perplanuoti. Vadovaujančiosios institucijos lanksčiai sprendė klausimus dėl vėlavimo ir kitų pandemijos sukeltų įgyvendinimo sunkumų. Nors daugumos projektų potencialas sukurti tarpvalstybinės naudos buvo didelis, penkių projektų tarpvalstybinis poveikis buvo mažesnis – kai kuriais atvejais tai iš dalies lėmė dėl COVID-19 nustatyti kelionių apribojimai. Vienas projektas – dėl regioninio kelio – kol kas neturi jokio tarpvalstybinio lygmens (žr. 50–59 dalis).

97 Trijose nagrinėtose programose daugiausia buvo apibrėžti konkrečių programų išdirbio rodikliai ir pažangai stebėti naudoti tik keli bendri išdirbio rodikliai. Tai reiškia, kad Komisijai bus sudėtinga sumuoti EKP TB programų rodiklius visos politikos lygmeniu. Pastebėjome panašių su rodikliais, nustatytais projektų lygmeniu, susijusių trūkumų (žr. 60–63 dalis).

98 Vadovaujančiosios institucijos tinkamai stebėjo visus į mūsų imtį įtrauktus projektus, išskyrus vieną. Į rezultatus orientuota stebėsena yra svarbus įrankis, kuriuo naudojantis galima nepriklausomai vertinti projektų veiklos rezultatus pagal jų aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir tvarumą. Tačiau vadovaujančiosios institucijos projektų stebėseną vykdė nevienodai. Be to, į rezultatus orientuota projektų stebėsena pagal 2021–2027 m. programas nebebus privaloma (žr. 64–68 dalis).

99 Vertindami tvarumą daugiausia nagrinėjome projektų perspektyvas sukurti tvarius rezultatus. Šį vertinimą atlikome iki Rusijos invazijos į Ukrainą. Iš vertinimo rezultatų paaiškėjo, kad dauguma į imtį įtrauktų projektų pasižymėjo puikiomis galimybės sukurti tvarią naudą. Trijų projektų atveju tvarumas priklausė nuo išorės veiksnių, tiksliau, nuo COVID-19 pandemijos raidos, dar vienu atveju tolesnio projekto partnerių bendradarbiavimo perspektyvos nebuvo numatytos. Tačiau pagal programas nėra reikalaujama, kad informacija apie projektų rezultatų tvarumą būtų teikiama projektus užbaigus (žr. 69–71 dalis).

4 rekomendacija. Pateikti gaires dėl tvarumo stebėsenos užbaigus projektą

Komisija, teikdama konsultacijas ir paramą, turėtų pateikti gaires dėl projektų (finansuojamų EKP TB ir INTERREG NEXT programų lėšomis) tvarumo stebėsenos ir rekomenduoti, kad, projektams pasibaigus, vadovaujančiajai institucijai būtų teikiama informacija apie tam tikrą vertę viršijančių projektų ir (arba) projektų, į kuriuos įtrauktas infrastruktūros komponentas, rezultatų tvarumą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. gruodžio 31 d.

100 Naujame INTERREG programų reglamente nustatyta, kad visoms tarpvalstybinėms programoms (ir vykdomoms ES viduje, ir vykdomoms kartu su ES nepriklausančiomis šalimis) taikomos tokios pačios taisyklės, bet kartu išsaugoma tam tikra INTERREG NEXT programų specifika. Reglamente atsižvelgiama į ankstesnę patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes programas, ir numatomi tam tikri pokyčiai, kuriais supaprastinamas naujų programų valdymas ir kurie galbūt palengvins programų įgyvendinimo pradžią. Tačiau šie pokyčiai kelia papildomos rizikos, todėl nuodugni Komisijos ir Europos išorės tarnybos vykdoma stebėsena tampa dar svarbesnė (žr. 73–79 dalis).

101 Ypač pažymėtina, kad 2021–2027 m. didelių infrastruktūros projektų finansavimui nebus nustatyta jokia riba, išreiškiama kaip ES įnašas į bendrą programos biudžetą dalis. Nebereikės, kad tokius projektus tvirtintų Komisija. Dėl to sumažės Komisijos vykdoma didelių infrastruktūros projektų priežiūra, nors tokie projektai santykiuose su šalimis partnerėmis gali būti strategiškai svarbūs (žr. 80 dalį).

5 rekomendacija. Dėl didelių infrastruktūros projektų konsultuotis su visomis atitinkamomis tarnybomis

Turint galvoje strateginę didelių infrastruktūros projektų svarbą dvišaliuose santykiuose su šalimis partnerėmis, Komisija turėtų užtikrinti, kad Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas (REGIO GD) dėl planuojamų projektų sąrašo ir dėl jų koncepcijos dokumentų konsultuotųsi su visais atitinkamais generaliniais direktoratais, Europos išorės veiksmų tarnyba ir ES delegacijomis.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m. gruodžio 31 d.

102 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui Komisija parengė išsamų bendrų produkto ir rezultato rodiklių rinkinį, įskaitant konkrečiai INTERREG programoms skirtus rodiklius. Tačiau bendri rodikliai negarantuoja galimybės rezultatus tiesiogiai sumuoti, nes pagal atskiras programas dar nustatomi papildomi konkrečių programų rodikliai (žr. 81 dalį).

6 rekomendacija. Stiprinti bendrų rodiklių naudojimą

Peržiūrėdama INTERREG NEXT programų projektus, Komisija turėtų vertinti rodiklių nuoseklumą ir skatinti kuo plačiau naudoti bendrus produkto ir galutinio rezultato rodiklius.

Tikslinė įgyvendinimo data: nedelsiant

103 Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba diskusijas dėl 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio inicijavo dar 2018 m. Tačiau, kadangi teisės aktus priimti vėluota, septyni INTERREG NEXT programos projektai Komisijai buvo pateikti tvirtinti tik 2022 m. Naujų programų įgyvendinimo pradžia taip pat priklausys nuo to, kiek užtruks derybos dėl naujų finansavimo susitarimų, o kai kuriais atvejais – finansavimo susitarimų ratifikavimas (žr. 82–84 dalis).

104 Tarpvalstybinės programos ne tik teikia naudos regioniniu lygmeniu, bet ir padeda kurti ir palaikyti pasitikėjimą tarp ES ir kaimyninių šalių ir tarp pačių kaimyninių šalių. Dar visai neseniai tarpvalstybinės programos buvo viena iš labai nedaugelio ES ir Rusijos bendradarbiavimo ir nuolatinio dialogo sričių. Imdamasi platesnių atsako priemonių dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Komisija sustabdė finansavimo susitarimus dėl tarpvalstybinių programų su Rusija ir Baltarusija. 2022 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad EKP TB finansavimas būtų nukreiptas pabėgėliams iš Ukrainos remti ir pagalbai sustabdytų ES programų paramos gavėjams teikti. Tačiau invazija sukėlė didelių abejonių dėl pusės pasiūlytų INTERREG NEXT programų ateities (žr. 85–88 dalis).

105 Pietuose Viduržemio jūros baseino programos bendras stebėsenos komitetas ir toliau suteikia galimybę vesti dialogą ir bendradarbiauti septynioms dalyvaujančioms ES valstybėms narėms, Izraeliui ir penkioms dalyvaujančioms Arabų šalims. Tačiau bendrų projektų, kuriuos vykdytų dalyviai iš Izraelio ir Arabų šalių, tebėra nedaug, nors jau vien tai, kad tokių bendrų projektų esama, savaime galima laikyti sėkme (žr. 89 dalį).

 

Šią ataskaitą priėmė III kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen, 2022 m. lapkričio 8 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. EKP TB programų žemėlapis

II priedas. ES makroregioninių strategijų ir regioninių iniciatyvų su kaimyninėmis šalimis geografinė aprėptis

III priedas. Nuodugniam nagrinėjimui atrinkti projektai

IV priedas. Mūsų atlikto EKP TB projektų vertinimo apžvalga

Akronimai ir santrumpos

BIR: bendras išdirbio rodiklis

BPK: bendras programavimo komitetas

BSK: bendras stebėsenos komitetas

BVP: bendra veiksmų programa

DIP: didelis infrastruktūros projektas

EIVT: Europos išorės veiksmų tarnyba

EKP: Europos kaimynystės priemonė

EKPP: Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

„Interreg“: santrumpa, kuria bendrai vadinamos ES vidaus regionų bendradarbiavimo programos

INTERREG NEXT: tarpvalstybinės programos su kaimyninėmis šalimis partnerėmis, kurios bus įgyvendinamos 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu

JTS: jungtinis techninis sekretoriatas

MED: Viduržemio jūros baseino programa

NEAR GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas

PL – BY – UA: Lenkijos – Baltarusijos – Ukrainos programa

REGIO GD: Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas

ROS: į rezultatus orientuota stebėsena

SEFR: Pietryčių Suomijos – Rusijos programa

TB: tarpvalstybinis bendradarbiavimas

TESIM: ES finansuojamas techninės pagalbos projektas „Technical Support to the Implementation and Management of ENI CBC Programmes“

UfM: Viduržemio jūros sąjunga

VI: vadovaujančioji institucija

Terminų žodynėlis

Bendra veiklos programa: programa, kurioje išdėstomi valstybės (-ių) narės (-ių) prioritetai, teminiai tikslai ir nustatoma, kaip finansavimas (ES ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendrasis finansavimas) bus naudojamas projektams finansuoti. BVP rengia dalyvaujanti (-čios) valstybė (-ės) narė (-ės) ir trečioji (-iosios) šalis (-ys), o prieš vykdant bent kokius mokėjimus iš ES biudžeto, ją turi patvirtinti Komisija.

Bendras programavimo komitetas: poreikius ir prioritetus nustatanti ir veiklos programos projektą rengianti struktūra, sudaryta iš valstybės narės institucijų, trečiųjų šalių institucijų atstovų ir Komisijos atstovo, kuris dalyvauja kaip stebėtojas.

Bendras stebėsenos komitetas: veiklos programos įgyvendinimą prižiūrinti struktūra, sudaryta iš valstybių narių institucijų, trečiųjų šalių institucijų atstovų ir Komisijos atstovo, kuris dalyvauja kaip stebėtojas.

Didelis infrastruktūros projektas: EKP TB atveju tai yra projektas, kurį sudaro įvairūs darbai, veikla arba paslaugos ir iš kurio biudžeto bent 2,5 milijono eurų yra skiriama infrastruktūros įsigijimui. Šie projektai atrenkami pagal tiesioginio sutarčių sudarymo procedūrą.

Europos regioninės plėtros fondas: ES fondas, kurio lėšomis finansuojant investicijas, padedančias mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus, stiprinama ES ekonominė ir socialinė sanglauda.

Europos teritorinis bendradarbiavimas: tarpvalstybinio, tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo programa, pagal kurią mezgami politinės partnerystės ryšiai ir įgyvendinami bendri veiksmai, bendrai vadinama „Interreg“.

Jungtinis techninis sekretoriatas: tarnyba, kuri padeda tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos vadovaujančiajai institucijai ir bendram stebėsenos komitetui, taip pat informuoja paramos gavėjus apie galimas finansavimo galimybes ir remia projektų įgyvendinimą.

Pagrindinis paramos gavėjas: projekto partnerių paskirtas subjektas, atsakingas už viso projekto valdymą ir koordinavimą ir už visos projekto veiklos dalykinę ir finansinę pažangą tiesiogiai atskaitingas vadovaujančiajai institucijai.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas: bendradarbiavimas tarp vienos arba daugiau valstybių narių ir vienos arba daugiau trečiųjų šalių ir teritorijų, išsidėsčiusių šalia ES sausumos ir jūrų išorės sienų, tarpvalstybinis bendradarbiavimas didesnėje tarpvalstybinėje teritorijoje arba aplink jūros baseinus.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos institucija, valstybės narės paskirta valdyti ES finansuojamą programą.

Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=62741

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=62741

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen vadovaujama III audito kolegija, atsakinga už išorės veiksmus, saugumą ir teisingumą. Auditui iš pradžių vadovavo Audito Rūmų narys Leo Brincat, jam padėjo kabineto vadovas Romuald Kayiband ir kabineto atašė Annette Farrugia.

Auditą užbaigė Audito Rūmų narė Bettina Jakobsen, jai padėjo kabineto vadovė Katja Mattfolk ir kabineto atašė Aino Rantanen, pagrindinis vadybininkas Michael Bain, užduoties vadovas Jiri Lang, auditoriai Karel Meixner ir Erika Söveges. Lingvistinę pagalbą teikė Michael Pyper. Grafinį dizainą padėjo parengti Giuliana Lucchese.

Galinės išnašos

¹ Šioje ataskaitoje EKP TB programomis vadinamos 2014–2020 m. laikotarpiu ES finansuotos TB programos su kaimyninėmis šalimis (Europos kaimynystės politikos šalimis ir Rusija).

² Programming document for EU support to ENI Cross-Border Cooperation (2014-2020), Bendras Komisijos ir EIVT dokumentas, 2014 10 8, p. 4.

³ REGIO GD 2020 m. ataskaitos Annual Activity Report – Annexes 7I priedas Assurance for ENI CBC (100 p.).

⁴ Europos Vadovų Tarybos išvados EUCO 147/14, 2014 7 16, 6 punktas.

⁵ Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014 dėl Europos kaimynystės priemonės lėšomis finansuojamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo.

⁶ REGIO GD,2019 Annual Activity Report, 2020 6 25, p. 15.

⁷ Specialioji ataskaita Nr. 14/2021 „INTERREG bendradarbiavimas. Europos Sąjungos pasienio regionų potencialas dar nėra visiškai išnaudotas“.

⁸ Europos Komisija, Mid-term evaluation of cross border cooperation programmes between IPA II beneficiaries, 2021 m. rugpjūčio mėn.

⁹ Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014.

¹⁰ Programming document for EU support to ENI Cross-Border Cooperation (2014-2020), 6.3 dalis.

¹¹ ENPI CBC Strategy Paper 2007-2013, p. 25–26.

¹² Europos Komisija, Ex-post Evaluation of ENPI CBC programmes 2007-2013, 2018 m. sausio mėn., 1 rekomendacija, p. 57.

¹³ Reglamento (ES) 2021/1058 dėl ERPF ir Sanglaudos fondo 3 straipsnis. Konkretūs ERPF ir Sanglaudos fondo tikslai yra: 1) konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, 2) žalesnė Europa, 3) geriau sujungta Europa, 4) socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa ir 5) piliečiams artimesnė Europa.

¹⁴ Reglamento (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis, 14 straipsnis. Konkretūs „Interreg“ tikslai: 1) geresnis bendradarbiavimo valdymas ir 2) saugesnė ir labiau apsaugota Europa.

¹⁵ Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 3 straipsnis.

¹⁶ Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 12 ir 13 straipsniai.

¹⁷ Ex-post Evaluation of 2007-2013 ENPI CBC Programmes, 3.1 rekomendacija, p. 61.

¹⁸ Kipras, Prancūzija, Graikija, Italija, Malta, Portugalija, Italija, Ispanija ir Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Palestina ir Tunisas. Tai, kad šioje ataskaitoje yra vartojamas pavadinimas „Palestina“, neturėtų būti suprantama kaip Palestinos valstybės pripažinimas ir neturi jokios įtakos ES valstybių narių konkrečioms pozicijoms šiuo klausimu. Alžyras oficialiai prisijungė prie programos 2019 m. kaip keturioliktoji šalis, tačiau finansavimo susitarimas dar nepasirašytas.

¹⁹ Žr. Komisijos interneto svetainės informaciją apie regioninį bendradarbiavimą su pietinėmis kaimyninėmis šalimis.

²⁰ 2020 m. spalio mėn. Taryba nusprendė išplėsti bendradarbiavimą su Baltarusijos centrinės valdžios institucijomis ir tęsti bendradarbiavimą pagal Rytų partnerystės iniciatyvą nepolitiniu lygmeniu bei tuo pačiu metu intensyvinti bendradarbiavimą su pilietine visuomene. Nuo 2021 m. birželio 28 d. Baltarusijos institucijos sustabdė savo dalyvavimą Rytų partnerystės iniciatyvoje.

²¹ Ex-post evaluation of the 2007-2013 ENPI CBC programmes, Recommendation 2.1, p. 59.

²² Kvietimas teikti pasiūlymus Call for capitalisation projects, paskelbtas MED programos interneto svetainėje.

²³ The Background analysis on future NDICI CBC programmes, Draft Final Report, 22 November 2019, Annex 1, Annex 2, and Annex 5.

²⁴ SEFR programos atveju tokios konsultacijos vyko tik dėl DIP.

²⁵ ES delegacijos Jordanijoje, Libane, Rusijoje, Tunise; vienintelė išimtis buvo delegacija Ukrainoje.

²⁶ Komisija ir EIVT, Joint paper on Interreg NEXT Strategic Programming 2021-2027, 2020 1 20.

²⁷ Ex-post Evaluation of 2007-2013 ENPI CBC Programmes, Recommendation 2.1, pp. 59-60.

²⁸ Remiantis duomenų bazės Keep.eu duomenimis, parsisiųstais 2022 4 5.

²⁹ TESIM, Managing the risks of the ENI CBC programmes, 2019 m. liepos mėn., 4.4 skirsnis.

³⁰ 2017 9 11 raštas Nr. Ares(2017)4429026, p. 2.

³¹ EKP TB programų 2021 m. spalio mėn. būklė, pagal TESIM konsoliduoti ir Komisijai pateikti finansiniai duomenys.

³² TESIM, Measures to minimise the risk of Partner Country liabilities, 2021 m. lapkričio mėn., p. 2.

³³ Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/879.

³⁴ Specific terms of reference for the mid-term evaluation of cross border cooperation programmes between IPA II beneficiaries, p. 8.

³⁵ Programming document for EU support to ENI Cross-Border Cooperation (2014-2020), point 6.5.

³⁶ Guidance for developing result indicators in ENI CBC programmes, EKPP „Interact“, 2014 m. gruodžio mėn.

³⁷ Stebėsenos ir vertinimo darbo grupės posėdžio, surengto pagal TESIM 2016 m. gruodžio 13–14 d., protokolas, p. 4.

³⁸ Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 78 straipsnio 3 dalis.

³⁹ Factsheet on result-oriented monitoring, 2019 9 19, p. 3.

⁴⁰ Daugiau informacijos pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente Performance, monitoring and evaluation of the European Regional Development Fund, the Cohesion Fund and the Just Transition Fund in 2021-2027, SWD(2021) 198 final.

⁴¹ Žr. Reglamento (ES) 2021/1060 reglamento (Bendrųjų nuostatų reglamentas) 41–45 straipsnius.

⁴² Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 39 straipsnio 3 dalis.

⁴³ Komisijos pasiūlymas dėl INTERREG programų reglamento COM(2018) 374, 2018 5 29.

⁴⁴ Background analysis on the future NDICI CBC programmes, galutinės ataskaitos projektas, 2019 m. lapkričio 22 d.

⁴⁵ Joint paper on Interreg NEXT Strategic Programming 2021-2027.

⁴⁶ Išsami 22 reguliavimo pakeitimų apžvalga pateikiama TESIM, Key features of Interreg NEXT and main changes compared to the ENI CBC Implementing Rules, atnaujinta 2021 m. liepos mėn.

⁴⁷ Žr. Komisijos Reglamento (ES) 2021/1237, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 5 konstatuojamąją dalį ir 20 straipsnį.

⁴⁸ Reglamentas (ES) 2021/1059.

⁴⁹ Ten pat, 32 straipsnis.

⁵⁰ Ten pat, 59 straipsnio 2 ir 3 dalys.

⁵¹ Ten pat, 52 straipsnio 3 dalis.

⁵² TESIM, CBC NEXT: the voices of Partner Countries were heard, 2021 7 1.

⁵³ Reglamento (ES) Nr. 2021/1059 57 straipsnio 3 ir 4 dalys.

⁵⁴ Reglamento (ES) Nr. 2021/1058 1 priedas.

⁵⁵ Žr. kiekvieno rodiklio „metodologinį aprašą“, pateiktą 2021 8 7 Komisijos tarnybų darbiniame dokumento SWD(2021) 198 dėl veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo 1 priede.

⁵⁶ Joint paper on Interreg NEXT Strategic Programming 2021-2027.

⁵⁷ Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/74 ir Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/75.

⁵⁸ Įskaitant 100 milijonų eurų, kurie iš pradžių buvo skirti vėliau atšauktai Viduržemio jūros regiono – Atlanto vandenyno regiono programai.

⁵⁹ Šis pakeitimas į tą patį mėnesį priimtą Komisijos įgyvendinimo sprendimą dar neįtrauktas. Žr. naujienų straipsnį Modification of the Programme for the years 2021-2027, 2022 1 11.

⁶⁰ Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2022)5740, kuriuo nustatomas daugiametis strateginis dokumentas dėl išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, 2022 08 12.

⁶¹ Pranešimas spaudai, Komisija stabdo tarpvalstybinė ir tarptautinį bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija, 2022 3 4.

⁶² Pasiūlymą sudaro Bendrųjų nuostatų reglamento ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo reglamento daliniai pakeitimai. Žr. Komisijos pranešimą spaudai, 2022 3 8.

⁶³ Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento COM(2022) 362, kuriuo nustatomos konkrečios ENI tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų nuostatos dėl programos įgyvendinimo sutrikdymo, 2022 7 22.

⁶⁴ Egiptas, Jordanija, Libanas, Palestina ir Tunisas.

⁶⁵ Projektai „Artolio“, „Decost“, „SME4smartcities“.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-9115-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/23344	QJ-AB-22-025-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-9147-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/950160	QJ-AB-22-025-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.