Programos „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų sinergija Išnaudojamos ne visos galimybės

Santrauka

I Strategijoje „Europa 2020“ Komisija pabrėžė mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą, nurodydama, kad tai yra vienas iš pagrindinių socialinio bei ekonominio klestėjimo ir aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksnių. Du pagrindiniai lėšų šaltiniai, iš kurių buvo remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, buvo ES 8-oji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (76,4 milijardo eurų biudžeto asignavimų) ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), daugiausia Europos regioninės plėtros fondas (ERPF, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai skirta suma – beveik 41 milijardas eurų). Nors moksliniai tyrimai ir inovacijos buvo remiami tiek programos „Horizontas 2020“, tiek ESI fondų lėšomis, šios programos ir fondų tikslai, įgyvendinimo, valdymo modeliai ir prioritetų nustatymo tvarka skyrėsi.

II 2014–2020 m. programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų teisinėse sistemose pirmą kartą įvardytas konkretus reikalavimas kurti sinergiją tarp abiejų programų. Sinergija kuriama tarp dviejų arba daugiau programų siekiant, kad jų bendras poveikis būtų didesnis už pavienių intervencijų poveikį. Sinergija gali būti kuriama įvairiomis formomis – ESI fondų lėšomis gali būti remiamas gebėjimų mokslinių tyrimų srityje stiprinimas, siekiant padidinti paramos gavėjų galimybes vėliau gauti finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“, dėl kurio vyksta intensyvesnė konkurencija (tai – aukštynkryptė sinergija) arba ESI fondų lėšomis gali būti naudojamasi siekiant pritaikyti arba toliau plėtoti programos „Horizontas 2020“ projektų rezultatus (tai – žemynkryptė sinergija).

III Ši specialioji ataskaita yra naujausias Audito Rūmų leidinių, kuriuose nagrinėjama ES parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, serijos leidinys. Ji papildo mūsų Specialiąją ataskaitą 15/2020 dėl priemonių, kuriomis siekiama padidinti programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičių.

IV Šio audito metu įvertinome, ar Komisija ir atitinkamos nacionalinės / regioninės įgyvendinimo institucijos ėmėsi tinkamų priemonių, kad kurtų sinergiją tarp programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų. Tikrinome, ar šios institucijos teikė pakankamai svarbos tokią sinergiją kurti padedantiems veiksniams ir ar suplanavo ir įgyvendino sinergijos kūrimo priemones.

V Nustatėme, kad kai kurie sinergiją kurti padedantys veiksniai dar ne iki galo pritaikyti ir kad įgyvendinimas skyrėsi priklausomai nuo sinergijos tipo. Pavyzdžiui, nekalbant apie abiejų programų teisinių sistemų skirtumus (dėl 2021–2027 m. laikotarpio Komisija tai jau išsprendė), abiejų programų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas vis dar buvo ribotas. Kadangi nebuvo integruotos ESI fondų projektų duomenų bazės, kuri būtų veikusi sąveikiai su programos „Horizontas 2020“ duomenų baze, Komisijai ir nacionalinėms / regioninėms institucijoms buvo sudėtinga nustatyti ir ištirti galimybes kurti sinergiją. Be to, kadangi nebuvo sukurta sinergijos stebėsenos sistema, Komisija negalėjo sistemingai išskirti ir skatinti gerosios patirties pavyzdžių.

VI Nustatėme, kad ESI fondų strateginiuose dokumentuose, t. y. pažangiosios specializacijos strategijose ir veiksmų programose, programos „Horizontas 2020“ prioritetai nurodomi retai. Taip pat pažymėtina, kad šiuose dokumentuose išdėstyti prioritetai buvo gana platūs, taigi tai sumažino galimybes kurti sinergiją.

VII ESI fondų vadovaujančiosios institucijos įgyvendino ne visas strateginiuose dokumentuose numatytas sinergijos skatinimo priemones. Ypač pažymėtina, kad įgyvendintos tik kelios žemynkryptės sinergijos kūrimo priemonės, padedančios toliau išnaudoti programos „H2020“ projektų rezultatus. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys: i) programos „Horizontas 2020“ dotacijų gavėjai retai numatė kurti žemynkryptę sinergiją su ESI fondais ir ii) vadovaujančiosios institucijos nežinojo, kaip kurti žemynkryptę sinergiją arba kaip surasti programos „Horizontas 2020“ projektų rezultatus. Be to, vadovaujančiosios institucijos vangiai dalyvavo Komisijos gebėjimų stiprinimo veiksmuose ir nepakankamai stiprino sinergijos sampratą.

VIII Baigiant pažymėtina, kad tam tikri projektų pasiūlymai pagal programą „Horizontas 2020“ įvertinti palankiai, tačiau dėl programos „Horizontas 2020“ išteklių stygiaus nebuvo finansuoti, tačiau tam, kad jiems būtų lengviau gauti finansavimą iš ESI fondų ar bet kokį kitą finansavimą, jiems buvo suteiktas kokybės – pažangumo ženklas. Tačiau finansavimą iš ESI fondų galiausiai gavo tik nedaugelis į mūsų imtį įtrauktų veiksmų programų.

IX Rekomenduojame būdus, kaip Komisija galėtų:

• gerinti bendradarbiavimą tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje veikiančių suinteresuotųjų subjektų;
• išnaudoti duomenų bazių teikiamas galimybes sinergijai skatinti;
• intensyviau išnaudoti žemynkryptę sinergiją ir
• gerinti informacijos apie projektus, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, srautus.

Įvadas

Programa „Horizontas 2020“ ir struktūriniai fondai moksliniams tyrimams ir inovacijoms

01 Strategijoje „Europa 2020“ Komisija pabrėžė mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) svarbą, nurodydama, kad tai yra vienas iš pagrindinių ES socialinio bei ekonominio klestėjimo ir aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksnių. Tai, kad MTI svarba ES lygmeniu nemažėja, atsispindi ir Komisijos 2019–2024 m. prioritetuose, nes MTI tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant bent keturis iš šešių prioritetų: Europos žaliojo kurso, žmonėms tarnaujančios ekonomikos, prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos ir pasaulyje stipresnės Europos prioritetus.

02 2014–2020 m. laikotarpiu MTI veiklai ES biudžeto lėšų skirta daugiau negu kada nors anksčiau. Du pagrindiniai MTI rėmimo šaltiniai buvo aštuntoji bendroji MTI skirta programa (BP), t. y. programa „Horizontas 2020“ („H2020“), ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai); 95 % ESI fondų lėšų skirta iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF). Biudžeto asignavimai programai „H2020“ iš viso sudarė 76,4 milijardo eurų, o ES finansavimas MTI veiklai, skirtas iš ERPF, siekė beveik 41 milijardą eurų. 2014–2020 m. laikotarpiu šie asignavimai iš viso sudarė 12 % ES biudžeto. 2021–2027 m. laikotarpiu ES biudžetas MTI veiklai padidintas dar labiau (pavyzdžiui, naujosios BP biudžetas sudaro 95,5 milijardo eurų, apskaičiuota suma iš ERPF moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra 56 milijardai eurų, o MTI biudžetas (remiantis 2022 m. kovo mėn. duomenimis), numatytas patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, siekė 44,4 milijardo eurų).

03 Komisija skatina kurti sinergiją. Šioje ataskaitoje sinergija vadinamas ES mokslinių tyrimų finansavimo ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“ lėšomis derinimas, siekiant padidinti šių fondų ir programos veiksmingumą ir efektyvumą ir taip pasiekti, kad jų poveikis, matuojamas inovacijų rezultatais, būtų didesnis.

04 Sinergija pirmą kartą paminėta 2007 m.Komisijos komunikate ir nuo to laiko jos svarba augo. Ir programos „H2020“¹, ir ESI fondų² 2014–2020 m. laikotarpio teisinėse sistemose pirmą kartą nustatytas konkretus reikalavimas įgyvendinimo institucijoms kurti sinergiją tarp abiejų programų. 2021–2027 m. laikotarpio programos „Europos horizontas“ (programą „H2020“ pakeitusios programos) ir sanglaudos politikos įgyvendinimo fondų (ESI fondus pakeitusių fondų) teisinėse sistemose sinergijai suteikiama dar daugiau svarbos. Visų pirma:

• programos„Europos horizontas“ reglamentas, kuriame ypač daug dėmesio skiriama sanglaudos ir MTI politikos koordinavimui ir papildomumui. Visas Reglamento IV priedas skirtas vien tik sinergijai;
• Bendrųjų nuostatų reglamentas, kuriuo reglamentuojami sanglaudos politikos įgyvendinimo fondai ir kuriame pabrėžiama, kaip svarbu, kad valstybės narės ir Komisija stiprintų koordinavimą, kurtų sinergiją ir užtikrintų papildomumą su programa „Europos horizontas“.

05 2014 m. Komisijos rekomendaciniame dokumente³ dėl sinergijos aprašyti įvairūs galimi sinergijos tarp programos „H2020“ ir ESI fondų (žr. 1 diagramą) tipai:

06 2 diagramoje parodyta aukštynkryptės ir žemynkryptės sinergijos tarp programos „H2020“ ir ESI fondų logika.

07 Nors tiek iš ESI fondų, tiek pagal programą „H2020“ skiriama daug paramos MTI, sinergiją planuoti ir įgyvendinti yra sudėtinga, nes ši programa ir fondai skiriasi keliais aspektais (norėdami gauti išsamesnės informacijos, žr. I priedą):

• Tikslai: programos „H2020“ tikslas – siekti kompetencijos, o ESI fondų lėšomis siekiama stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant regionų išsivystymo lygio skirtumus. Tai taip pat atspindi programos „Horizontas 2020“ lėšų paskirstymo pagal valstybes nares skirtumai, palyginti su ESI fondais, kuriuos įsipareigota skirti MTI (žr. II priedą).
• Valdymas: Komisija valdė programą „H2020“ tiesiogiai (t. y. skelbė kvietimus teikti projektų pasiūlymus ES lygmeniu), o ESI fondų paramą pagal pasidalijamojo valdymo tvarką Komisija įgyvendino kartu su valstybėmis narėmis (t. y. kvietimai teikti projektų pasiūlymus buvo skelbiami nacionaliniu / regionų lygmeniu).
• Įgyvendinimas: programa „H2020“ buvo įgyvendinama pagal Komisijos parengtas daugiametes darbo programas, o ESI fondų parama buvo įgyvendinama pagal nacionalinių / regioninių institucijų parengtas ir Komisijos patvirtintas veiksmų programas (VP).
• Prioritetų nustatymas: 2014–2020 m. laikotarpiu MTI veiklai skiriama ESI fondų parama turėjo būti naudojama pagal valstybių narių arba regionų parengtas Pažangiosios specializacijos strategijas (angl. Smart Specialisation Strateges arba S3, toliau – S3 strategijos). S3 strategijos yra „inovacijų strategijos, kuriose nustatyti prioritetai siekiant įgyti konkurencinio pranašumo didinant [MTI] privalumus ir derinant juos su verslo poreikiais [...] ir kartu vengiama pastangų kartojimosi [...]“⁴. Programos „H2020“ lėšos buvo panaudotos pagrindinėse Reglamente apibrėžtose prioritetinėse srityse pagal tose srityse išskirtas, darbo programose aprašytas temas – tas programas Komisija priėmė pagal komitologijos procedūrą (t. y. dalyvaujant iš visų valstybių narių atstovų sudarytam komitetui).

08 Sinergija yra ypač aktuali toms šalims, kurių MTI rezultatai yra prastesni ir kurios atitinkamai mažiau dalyvauja programoje „H2020“ (žr. Specialiąją ataskaitą 15/2022). Šios šalys yra vienos iš tų, kurioms iš ESI fondų MTI veiklai skiriamas didžiausias finansavimas (II priedas).

Funkcijos ir atsakomybės sritys

09 1 lentelėje aprašyti pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys rengiant, įgyvendinant programą „H2020“ ir ESI fondų paramą ir vykdant jų stebėseną. Daugiau informacijos pateikta I priede.

Audito apimtis ir metodas

10 Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamose teisinėse bazėse reikalavimas kurti sinergiją tarp programos „H2020“ ir ESI fondų pirmą kartą nustatytas dėl 2014–2020 m. laikotarpio (žr. 04 dalį), atliekant auditą siekta apžvelgti, kokia apimtimi tokia sinergija buvo kuriama. Auditą nusprendėme atlikti atsižvelgdami į didėjančią sinergijos svarbą ir tai, kad, nesukūrus sinergijos, prarandamos tam tikros galimybės, taip pat siekėme papildyti savo neseniai paskelbtą Specialiąją ataskaitą 15/2022, kurioje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, kuriomis siekta padidinti programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičių prastesnių rezultatų pasiekusiose šalyse. Iš tiesų, programos „H2020“ reglamente nustatyta, kad sinergija su ESI fondais ir priemonės, kuriomis siekiama didinti programos „H2020“ dalyvių skaičių, padeda mažinti MTI atotrūkį Europoje.

11 Kėlėme klausimą, ar Komisija ir nacionalinės / regioninės įgyvendinimo institucijos ėmėsi tinkamų priemonių, kad nustatytų sinergiją tarp programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų. Šiuo tikslu vertinome, ar:

• Komisija ir nacionalinės / regioninės įgyvendinimo institucijos teikė pakankamai svarbos sinergiją kurti padedantiems veiksniams;
• Komisija ir nacionalinės / regioninės institucijos sinergiją planavo ir įgyvendino veiksmingai.

12 Mūsų audito darbas apėmė sinergijos įgyvendinimą 2014–2020 m. laikotarpiu; nagrinėjome įrodymus iš įvairių šaltinių (daugiau informacijos apie metodiką pateikta III priede):

• nagrinėjome atitinkamus Komisijos dokumentus, Komisijos darbuotojų užpildytus klausimynus ir su jais surengtų interviu rezultatus;
• apžvelgėme analitinius duomenis;
• atlikome programos „H2020“ darbo programų ir susitarimų dėl dotacijų teksto duomenų gavybos analizę;
• analizavome atitinkamus penkių į imtį įtrauktų valstybių narių (Portugalijos, Lenkijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Rumunijos) dokumentus, taip pat interviu su jų vadovaujančiųjų institucijų ir NIC atstovais rezultatus. Šias šalis pasirinkome pagal jų MTI rezultatus, tai, ar ESI fondų lėšos skiriamos MTI remti, ir pagal dalyvavimą programoje „H2020“;
• apklausėme 27 VP vadovaujančiąsias institucijas (atsakymų rodiklis: 64 %) ir 78 nacionalinius informacijos centrus (NIC) (atsakymų rodiklis: 67 %) visose valstybėse narėse;
• kalbėjomės su šios srities ekspertais.

Pastabos

Ne visiems sinergiją kurti padedantiems veiksniams buvo skiriamas deramas dėmesys

13 Kurti sinergiją yra sudėtinga, nes ES finansavimas ESI fondų ir programos „H2020“ lėšomis skiriasi daugeliu aspektų (žr. 06 dalį). Peržiūrėję iš Komisijos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų gautus dokumentus ir grįžtamąją informaciją, nustatėme keletą veiksnių, galinčių lemti sinergijos kūrimo sėkmę arba nesėkmę: taisyklių ir kitų teisės aktų suderinimo laipsnį, įvairių ES ir valstybių narių lygmens subjektų bendradarbiavimą, atitinkamų duomenų prieinamumą, nacionalinio ir regioninio lygmens administracinius gebėjimus.

14 Todėl vertinome, ar:

• taisyklėmis ir kitais teisės aktais buvo sudarytos palankesnės sąlygos sinergijai kurti;
• tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu vyko sinergijai kurti reikalingas bendradarbiavimas;
• Komisija turėjo reikiamų duomenų ir stebėsenos priemonių, kad galėtų nustatyti sinergijos galimybes ir skatintų galimą sinergiją;
• Komisija tinkamai rėmė nacionalinių / regioninių administracinių institucijų gebėjimų stiprinimą.

Komisija reagavo į taisyklių ir kitų teisės aktų trūkumus, trukdžiusius kurti sinergiją

15 Per keletą Komisijos užsakymu atliktų tyrimų⁵ išsiaiškinta, kad programą „Horizontas 2020“, ESI fondus reglamentuojančios nuostatos, Bendrųjų nuostatų reglamentas ir susijęs Bendrasis bendrosios išimties reglamentas, taikomas pagal valstybės pagalbos taisykles, yra nepakankamai suderinti, o tai įvertinta kaip kliūtis sinergijai kurti. Mūsų audito darbo rezultatai, ypač mūsų apklausos ir interviu su ekspertais, vadovaujančiųjų institucijų ir nacionalinių informacijos centrų atstovais šią išvadą patvirtino, taigi, suderinti reglamentavimo nuostatas yra tikrai svarbu.

16 Komisija į tai reagavo pasiūlydama keletą korekcijų, kurios buvo įtrauktos į atitinkamus 2021–2027 m. laikotarpio reglamentus (žr. IV priedą). Padarytų pakeitimų pavyzdžiai:

• pagal sanglaudos politikos įgyvendinimo fondų programas turi būti priimamos pagal programą „Europos horizontas“ jau įvertintos su projektais, kurie yra bendrai finansuojami pagal programą „Europos horizontas“ arba kuriems suteiktas PŽ, susijusios sąlygos;
• suderinti kriterijai dėl to, kokia veikla laikoma tinkama finansuoti, suderinti tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai ir valstybės pagalbos taisyklės, taikomos projektams, kurie yra bendrai finansuojami pagal abi programas arba kurie yra gavę PŽ;
• ESI fondų dotacijas galima naudoti kaip nacionalinį indėlį į Europos partnerystes, kuriamas pagal programą „Europos horizontas“ (Europos Komisijos ir privačiųjų arba viešųjų partnerių partnerystes pagal suderintas MTI iniciatyvas);
• numatyta galimybė pervesti iki 5 % kiekvienam sanglaudos fondui skirto pradinio nacionalinio asignavimo bet kuriai kitai tiesioginio arba netiesioginio valdymo būdu valdomai priemonei (įskaitant programą „Europos horizontas“).

17 Kadangi šie pakeitimai padaryti tik dėl 2021–2027 m. laikotarpio, praktiškai vertinti, ar ir kokiu mastu jie pateisino lūkesčius dėl teigiamo poveikio sinergijai, dar per anksti.

ESI fondų ir programos „H2020“ valdyme dalyvaujančios įstaigos bendradarbiavo mažai

18 Bendrųjų nuostatų reglamente⁶ ir programos „H2020“ reglamente⁷ pabrėžta abiejų programų koordinavimo ir glaudžios sąveikos svarba. Kaip paminėta 1 lentelėje, ESI fondai ir MTI BP būdingos savitos valdymo struktūros tiek ES, tiek nacionaliniu / regioniniu lygmenimis. 2016 m. Europos Parlamento mokslinių tyrimų tarnyba⁸ pabrėžė koordinavimo tarp Komisijos GD svarbą siekiant išvengti susiskaidymo ES ir valstybių narių lygmeniu. Tokį koordinavimą galima užtikrinti reguliariai ir struktūruotai keičiantis informacija.

19 2018 m. Komisijos paskelbtoje ataskaitoje⁹ padaryta išvada, kad Komisijoje ir valstybėse narėse vis dar pastebima uždarumu pagrįsto požiūrio apraiškų. Joje nurodyta, kad „ministerijos arba departamentai bendrauja su įvairiomis EK tarnybomis, vykdančiomis skirtingas ir kartais viena kitai prieštaraujančias užduotis, siekiančiomis skirtingų prioritetų ir dirbančiomis pagal skirtingą darbo kultūrą“, ir rekomenduota užmegzti ir institucionalizuoti struktūruotą dialogą, kuris vyktų forumo principu ir kuriuo būtų siekiama užtikrinti sinergijos darbotvarkę.

20 Nustatėme, kad, nepaisant šios rekomendacijos, kai kurie 2016 m. nustatyti trūkumai 2021 m. vis dar nebuvo pašalinti. Pažymime, kad du pagrindiniai GD (RTD GD ir REGIO GD), rengdami 2021–2027 m. reglamentus, bendradarbiavo tinkamai. Tačiau Komisija nevykdė reguliaraus ir struktūruoto dialogo, kuriame dalyvautų atitinkami Komisijos GD ir nacionaliniai subjektai, atsakingi už abiejų programų rengimą ir įgyvendinimą.

21 Konkrečiau, nustatėme tik keletą Komisijos GD ir nacionalinių / regioninių suinteresuotųjų subjektų dialogo konkrečiomis temomis pavyzdžių. Vienas pavyzdys, kurį suinteresuotieji subjektai įvertino teigiamai, buvo Pažangumo ženklo praktinė bendruomenė (žr. 1 langelį).

22 Kalbant apie nacionalines įstaigas, pažymėtina, kad pagal 2014–2020 m. laikotarpio Bendrųjų nuostatų reglamentą ir būtinuosius NIC tinklų kūrimo pagal programą „Horizontas 2020“ standartus ir pagrindinius principus, reikalaujama intensyvesnės komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp ESI fondų vadovaujančiųjų institucijų ir programos „Horizontas 2020“ NIC.

23 Nustatėme, kad dviejų iš penkių į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių, tiksliau, Portugalijos ir Slovėnijos, NIC ir vadovaujančiosios institucijos bendradarbiavo tinkamai. Kitose trijose valstybėse narėse bendradarbiauta ir keistasi informacija ribotai. Mūsų apklausų rezultatais patvirtinta, kad dauguma šių atsakymus pateikusių vadovaujančiųjų institucijų ir NIC toliau vadovavosi individualistiniu požiūriu, o tai reiškia, kad (ESI fondų) vadovaujančiosios institucijos ir (programos „Horizontas 2020“) NIC bendradarbiavo mažai (daugiau informacijos apie šias apklausas pateikta III priede):

• 41 % per apklausą atsakymus pateikusių vadovaujančiųjų institucijų pažymėjo, kad struktūruotas bendradarbiavimas su NIC nevyksta. Dar 59 % atsakė, kad renginių, į kuriuos būtų kviečiami atitinkami abiejų bendruomenių (programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų paramos gavėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų) atstovai, neorganizavo arba organizavo retai;
• 85 % per apklausą atsakymus pateikusių NIC atsakė, kad bendradarbiavimo su vadovaujančiosiomis institucijomis lygis buvo žemas arba labai žemas arba kad bendradarbiauta apskritai nebuvo. 75 % NIC taip pat nurodė, kad jų žinių apie ESI fondų paramą MTI veiklai lygis yra žemas arba labai žemas, arba net nurodė, kad žinoti apie ESI fondus nepriklauso jų kompetencijos sričiai.

24 2020 m. ataskaitoje¹⁰ dėl to, ko išmokta per eksperimentinį kvietimą teikti pasiūlymus dėl ESI fondų lėšomis pagal Centrinei Europai skirtą programą „Interreg“ finansuojamų projektų, taip pat nurodyta, kad programų „H2020“ ir ESI fondų suinteresuotieji subjektai turėtų bendradarbiauti glaudžiau (žr. 2 langelį). Eksperimentinis kvietimas teikti pasiūlymus buvo surengtas dėl to, kad žinios, įgytos įgyvendinant ES finansuotus projektus nebuvo iki galo pritaikytos praktiškai, o MTI rezultatai dažnai nepasiekė atitinkamų ES regionuose veikiančių suinteresuotųjų subjektų. Taip nutiko dėl nepakankamos komunikacijos, koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp tyrėjų ir regioninių suinteresuotųjų subjektų.

Atvejų, kai sinergiją kurti trukdė tinkamų duomenų trūkumas, nustatymas ir stebėsena

25 Komisijos Jungtinio tyrimų centro paskelbtoje ataskaitoje nurodyta, kad programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų duomenų bazes padarius sąveikiomis, būtų daug lengviau vykdyti politikos stebėseną ir vertinimą, taip pat nustatyti ir kurti sinergiją¹¹.

26 Peržiūrėję dokumentus ir remdamiesi iš Komisijos darbuotojų gauta grįžtamąja informacija, nustatėme sąveikių duomenų bazių (kuriose kaupiami duomenys apie programos „H2020“ ir ESI fondų projektus) naudą i) politikos stebėsenai ir vertinimui ir ii) sinergijai (žr. 3 diagramą).

27 Analizavome, ar Komisija ėmėsi priemonių, kad sukurtų sąveikias programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų projektų bazes, ir ar Komisija ir valstybės narės nustatė i) sritis, kuriose būtų galima kurti sinergiją, ir ii) esamos sinergijos atvejus, kuriais būtų galima vadovautis kaip geriausios patirties pavyzdžiais.

28 2014–2020 m. laikotarpiu informacija apie projektus, kurie buvo finansuojami ne tik programos „H2020“, bet ir ESI fondų lėšomis, buvo kaupiama atskirose duomenų bazėse:

• iki 2018 m., kai pradėjo veikti programos „H2020“ rezultatų suvestinė, programos „H2020“ projektams Komisija turėjo tik vidaus duomenų bazę. Į naująją rezultatų suvestinę įtraukti finansuotų projektų ir jų paramos gavėjų duomenys, šie duomenys suskirstyti pagal šalis ir regionus, organizacijos tipą ir prioritetines sritis (pavyzdžiui, energetika, sveikata, kosmosas);
• Integruota ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamų projektų duomenų bazė iki 2022 m. kovo mėn. nebuvo sukurta. Vietoj to, vadovaujančiosios institucijos registravo ir skelbė informaciją apie ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamus projektus jų VP interneto svetainėse, laikydamosi teisės aktuose nustatytų įpareigojimų¹². 2022 m. kovo mėn. Komisija pradėjo naudoti „Kohesio“ – integruotą ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamų projektų duomenų bazę. Šiuo metu duomenų bazėje „Kohesio“ kaupiami duomenys apie 2014–2020 m. laikotarpio projektus, tačiau Komisija ketina ją išplėsti ir joje kaupti ir 2021–2027 m. laikotarpio duomenis. Tačiau duomenų bazė „Kohesio“ nėra sąveiki su programos „H2020“ duomenų baze.

29 Šiose skirtingose duomenų bazėse atskirti projektus, kurie įgyvendinami panašiose programos „H2020“ ir ESI fondų prioritetinėse srityse ir yra tinkami sinergijai kurti, buvo sudėtinga, nes:

• nebuvo bendros programos „H2020“ ir S3 strategijų kategorijų sistemos (taksonomijos);
• vadovaujančiųjų institucijų registruojami ESI fondų duomenys nebuvo iki galo standartizuoti ir daugiausia buvo kaupiami nacionalinėmis kalbomis;
• vadovaujančiosios institucijos neregistravo S3 strategijas atitinkančių projektų prioritetų sistemingai. Tai greičiausiai ir toliau kels sunkumų, nes 2021–2027 m. laikotarpio Bendrųjų nuostatų reglamente nereikalaujama, kad valstybės narės praneštų, kokiose S3 strategijos prioritetinėse srityse įgyvendinami projektai.

30 Todėl pagal esamas duomenų bazes nebuvo galima surinkti informacijos apie pagrindinius ES finansuotus MTI projektus ir su jais susijusias investicijas (pavyzdžiui, surinkti informacijos apie geografinį pasiskirstymą arba apie tai, pagal kuriuos prioritetus lengviau kurti sinergiją). Tai trukdė kurti sinergiją ir vykdyti politikos stebėseną taip, kaip tai aprašyta 3 diagramoje.

31 Be to, nepaisant ESI fondų ir programos „H2020“ sinergijos stebėsenos teikiamos naudos (žr. 25 dalį), nustatėme, kad nei Komisija, nei mūsų analizuotos už VP atsakingos vadovaujančiosios institucijos nevykdė sisteminės jų stebėsenos.

32 Komisijos lygmeniu taip pat nustatėme šiuos su sinergijos nustatymu ir įgyvendinimo stebėsena susijusius apribojimus:

• informacija, pagal kurią galima nustatyti aukštynkryptę sinergiją: nors Komisija turi teksto duomenų gavybos priemonę (CORTEX), kuri teoriškai gali padėti nustatyti esamą aukštynkryptę sinergiją, praktiškai jos panaudoti negalima, nes programos „H2020“ projektų pasiūlymuose nėra konkretaus laukelio, iš kurio būtų galima matyti sąsajas su ankstesniais ESI fondų lėšomis finansuotais projektais;
• programos „H2020“ projektų tąsa: nors duomenys apie mokslinių tyrimų rezultatų, gautų užbaigus programos „H2020“ projektus, panaudojimą gali padėti nustatyti esamą žemynkryptę sinergiją, Komisija tokios informacijos nerenka;
• nacionaliniu lygmeniu turima informacija: informacija apie ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamus projektus, gavusius PŽ, nėra renkama ir teikiama Komisijai sistemingai.

Vadovaujančiosios institucijos mažai naudojasi gebėjimų stiprinimo veiksmais

33 Kadangi tiek programa „H2020“, tiek ESI fondai turi savas taisykles, įgyvendinimo mechanizmus ir suinteresuotuosius subjektus, tam, kad MTI veiksmai būtų planuojami ir įgyvendinami taip, kad nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis būtų kuriama sinergija, itin svarbūs reikiami valdymo ir administraciniai gebėjimai. 2021–2027 m. laikotarpiu tai tapo dar aktualiau, nes ES finansavimas MTI veiklai padidėjo.

34 Nagrinėjome:

• Komisijos paramą nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams, ypač vadovaujančiosioms institucijoms, kuria siekta padidinti jų ekspertines žinias sinergijos srityje, ir
• tai, kaip nacionaliniai suinteresuotieji subjektai tuo pasinaudojo.

35 Komisija ėmėsi įvairių veiksmų siekdama padėti nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams pagilinti žinias sinergijos srityje. Ypač paminėtina, kad:

• 2014 m. Komisija paskelbė rekomendacinį dokumentą dėl įvairių veiksmų (įskaitant viešinimą ir mokymą, koordinavimo praktiką ir stebėseną), kurių Komisijos padaliniai, vadovaujančiosios institucijos ir NIC turėtų imtis, kad būtų kuriama sinergija. Penkių atrinktų valstybių narių vadovaujančiosios institucijos pripažino, kad rekomendacinis dokumentas padėjo geriau suprasti sinergiją, tačiau jos tomis gairėmis naudojosi ribotai. 2022 m. liepos mėn. Komisija paskelbė naują rekomendacinį dokumentą dėl programos „Europos horizontas“ ir ERPF sinergijos;
• pagal Politikos rėmimo priemonę (programos „H2020“ priemonę, kuria siekta paskatinti reformas nacionalinėse MTI ekosistemose) Komisija vykdė tam tikrą veiklą, kuri taip pat apėmė skatinimą keistis geriausios sinergijos patirties pavyzdžiais. Ypač pažymėtina, kad dalyviai dalijosi patirtimi apie i) tai, kaip paremti nacionalinių subjektų dalyvavimą BP, ir ii) kaip sukurti kuo didesnę sinergiją tarp programos „H2020“ ir ESI fondų¹³. Tačiau nustatėme, kad šioje veikloje dalyvavo tik 11 valstybių narių atstovai (Belgijos, Bulgarijos, Kipro, Ispanijos, Kroatijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Švedijos atstovai ir Vokietijos atstovas stebėtojo teisėmis);
• Komisija stiprino sinergijos sampratą konferencijose (pavyzdžiui, per Europos novatoriškų regionų savaitę, Europos regionų ir miestų savaitę) ir specialiuose trečiųjų šalių organizuotuose renginiuose.

36 Galiausiai pažymėtina, kad būtent Europos Parlamentas pradėjo vykdyti ir finansavo pagrindinę iniciatyvą – projektą „Kompetencijos laiptai“ (angl. Stairway to Excellence arba S2E), pagal kurį siekta padėti kurti sinergiją 2014–2020 m. laikotarpiu. Komisijos JRC, bendradarbiaudamas su REGIO GD, įgyvendino S2E projektą. Pagal šį projektą valstybėms narėms ir regionams buvo padedama i) išnaudoti sinergiją tarp ESI fondų ir programos „H2020“ ir ii) veiksmingai įgyvendinti nacionalines bei regionines S3 strategijas ir apskritai didinti kompetenciją inovacijų srityje. Projektas užbaigtas 2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpiu nebebus vykdomas. Trijų iš penkių į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių nacionaliniai suinteresuotieji subjektai nurodė, kad dalyvavo šio projekto veikloje, ir pažymėjo, kad jis labai tiksliai atitiko jų poreikius.

37 Taip pat pažymime, kad Komisijos organizuotoje gebėjimų stiprinimo veikloje dalyvauta vangiai. Kaip matyti iš mūsų apklausos rezultatų, dalyvavimo aktyvumas svyravo nuo 44 % (viešinimo renginiuose) iki 7 % (mokymo veikloje) (žr. 4 diagramą).

38 Nepaisant tokio riboto dalyvavimo, vadovaujančiosios institucijos ir NIC, kuriuose lankėmės per šį auditą, pažymėjo, jog reikia daugiau mokymų, konsultuojamojo ugdymo veiklos, taip pat daugiau dalytis geriausios patirties pavyzdžiais.

39 Galiausiai pažymime, kad, kaip matyti iš mūsų apklausos rezultatų, vadovaujančiosios institucijos nurodė, jog pačios ėmėsi labai nedaug veiksmų, kad padėtų kurti sinergiją tarp aptariamų dviejų programų (žr. 5 diagramą).

Strateginiuose dokumentuose numatyta sinergija įgyvendinta įvairia apimtimi

40 2014 m. Komisijos gairėse dėl sinergijos (žr. 35 dalį) nurodyta, kad „labai svarbu užtikrinti optimalią sinergiją tarp fondų [...] ir kuo labiau padidinti viešojo finansavimo poveikį ir efektyvumą. Europos Parlamentas ir Taryba aiškiai nurodė, kad tai būtų ne „gerai“, bet „būtina“ pasiekti“. Tam buvo reikalingas sisteminis visų suinteresuotųjų subjektų požiūris į sinergiją. Tai reiškia, kad veiksmai, kurių buvo imamasi praktiškai, kad sinergija būtų įgyvendinta, turėjo atitikti S3 strategijose ir VP apibrėžtą sinergijos mastą.

41 Todėl vertinome, ar:

• S3 strategijose ir atitinkamose VP buvo numatytos sinergijos su programa „H2020“ kūrimo priemonės;
• buvo faktiškai įgyvendinta įvairių tipų sinergija, konkrečiai:

1. žemynkryptė sinergija;
2. aukštynkryptė sinergija;
3. alternatyvusis finansavimas projektams, kuriems suteiktas PŽ.

42 Taip pat pažymėtina, kad visos į imtį įtrauktos vadovaujančiosios institucijos (žr. 05 dalį), finansuodamos tam tikro tipo programos „H2020“ projektus (susiejimo (angl. Teaming) projektus arba EMTE katedrų projektus (angl. ERA Chairs), pagal kuriuos buvo stiprinama kompetencija ir skatinamas dalyvavimas, teikė papildomą finansavimą. Iš vadovaujančiųjų institucijų, kurios pateikė atsakymus per mūsų apklausą, 44 % (7 iš 16) pareiškė, kad jų VP buvo numatytos tokios priemonės, 31 % (5 iš 16) nurodė, kad tas priemones įgyvendino. Tačiau, kadangi apie papildomą finansavimą jau rašėme savo neseniai parengtoje specialiojoje ataskaitoje apie dalyvių skaičiaus didinimo priemones (specialioji ataskaita 15/2022), šios temos šioje ataskaitoje išsamiau nenagrinėsime.

Sinergija ESI fondų strateginiuose dokumentuose buvo numatyta, bet nevienodai išsamiai

43 Tam, kad sinergija pasireikštų praktiškai, ją reikia tinkamai suplanuoti strateginiuose dokumentuose, ypač S3 strategijose (žr. 06 dalį) ir ESI fondų VP.

44 2012 m. Komisijos gairėse dėl S3 strategijų nurodyta, kad S3 strategijose dėmesys turėtų būti sutelktas į investicijas į nacionalinio / regioninio lygmens MTI keliose pasauliniu lygiu konkurencingose srityse ir kad turi būti vengiama išteklius išskaidyti. Dėmesio sutelkimas į keletą prioritetinių ekonominės veiklos sričių ir į konkrečias technologines sritis nacionaliniu / regioniniu lygmeniu turėjo palengvinti MTI investicijų strateginį planavimą. Gairėse taip pat nurodoma, kad S3 strategijose nustatant prioritetus, reikia veiksmingai derinti tai, i) kaip nustatomi bendrieji ES politiką atitinkantys tikslai ir ii) kaip apibrėžiami pažangiosios specializacijos prioritetai (arba nišos).

45 Kalbant apie S3 strategijų prioritetų nustatymą, pažymėtina, kad įvairių tyrimų dokumentuose¹⁴ padaryta išvada, jog S3 strategijose „išdėstyti tikslai yra labai įvairūs“. Ypač pažymėtinas 2021 m. Komisijos tyrimas dėl S3 strategijų prioritetų nustatymo¹⁵, per kurį nustatyta, kad keleto valstybių narių S3 strategijų prioritetinių sričių teminė aprėptis buvo plati. Tyrimo metu taip pat analizuoti 2 324 vadovaujančiųjų institucijų paskelbti kvietimai teikti projektų pasiūlymus ir pažymėta, kad pagal didžiąją dalį (74 %) kvietimų tuo pačiu metu siekta įgyvendinti visus S3 strategijų prioritetus.

46 S3 strategijų prioritetai nepakankamai koncentruoti, o tai, kad pasiūlymus pagal kvietimus teikti pasiūlymus iš esmės buvo galima teikti pagal bet kurį S3 strategijos prioritetą, užuot dėmesį sutelkus į „sektorinę ir technologinę specifiką, ką suponuotų ir pati pažangiosios specializacijos logika“¹⁶, sumažino galimybes pasiekti kritinę masę, taigi ir kurti sinergiją.

47 Todėl nagrinėjome, ar penkių į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių S3 strategijose ir VP buvo numatytos sinergijos kūrimo priemonės. Taip pat nagrinėjome, ar S3 strategijose buvo pateikta konkrečių nuorodų į Europos partnerystes, kurios yra skatinamos pagal programą „H2020“. Šiomis partnerystėmis siekiama suvienyti Komisijos ir privačiojo ir (arba) viešojo sektorių partnerių (įskaitant partnerius, kurie valdo ESI fondus) pastangas vykdant suderintas MTI iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti ES politikos prioritetus.

48 Nustatėme, kad:

• tik vienoje (Rumunijos) iš į imtį įtrauktų S3 strategijų buvo paminėtos konkrečios Europos partnerystės, su kuriomis ketinta kurti sinergiją teikiant dotacijas nacionaliniams subjektams, kad jie galėtų dalyvauti šiose partnerystėse;
• trijose iš penkių į imtį įtrauktų VP (Portugalijos, Rumunijos ir Slovėnijos) paminėta, kad (kai kurie) jų prioritetai yra susieti su programos „H2020“ prioritetais. Žinodamos apie šią sąsają nacionalinės / regioninės institucijos gali proaktyviai megzti ryšius su savo suinteresuotaisiais subjektais, kad juos informuotų apie programos „H2020“ teikiamas galimybes mokslinių tyrimų srityje ir stiprintų ryšius su Europos partnerystėmis (pavyzdžiui, teikiant dotacijas);
• visose S3 strategijose ir atitinkamose VP buvo numatytos sinergijos kūrimo priemonės. Tačiau į imtį įtrauktų valstybių narių S3 strategijose ir VP pateiktų nuorodų išsamumas labai skyrėsi: vienose šalyse (Kroatijoje ir Lenkijoje) veiksmai, kuriais siekiama sinergijos, paminėti gana ribotai ir (arba) labai apibendrintai, o kitose (Slovėnijoje, Rumunijoje ir Portugalijoje) pateikti išsamūs kelių priemonių aprašai.

49 3 langelyje pateikta VP planuotos sinergijos pavyzdžių.

Suplanuota aukštynkryptė sinergija iš esmės buvo įgyvendinta

50 Prie aukštynkrypčių veiksmų (žr. 05 dalį) įprastai priskiriamas mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas ir parama siekiant padėti MTI srities suinteresuotiesiems subjektams parengti projektų pasiūlymus, kad juos būtų galima teikti pagal konkursinius programos „H2020“ kvietimus teikti pasiūlymus. Ši parama buvo ypač aktuali toms valstybės narėms, kurios pasižymi nuolatiniais menkais dalyvavimo BP rezultatais, ypač kiek tai susiję su patvirtintais projektais. Nors tai, kokiu lygiu šalis dalyvauja BP, lemia daug veiksnių (žr. Specialiąją ataskaitą 15/2022), galimybė pasinaudoti parama paraiškų teikimo procese yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių poveikį dalyvavimui.

51 Per mūsų atliktą vadovaujančiųjų institucijų apklausą paaiškėjo, kad 50 % (8 iš 16) respondentų yra numatę aukštynkryptės strategijos kūrimo priemonių, o 44 % (7 iš 16) tokias priemones įgyvendino praktiškai.

52 Atlikę į imtį įtrauktų VP analizę, nustatėme, kad visose jose buvo numatyti tokios MTI infrastruktūros kaip kompetencijos centrai kūrimo veiksmai ir kad visi šie veiksmai buvo įgyvendinti. Kaip tokių veiksmų pavyzdžius galima paminėti Rumunijos investicijas į infrastruktūrą fotobranduolinės fizikos srityje ir Slovėnijos investicijas į kompetencijos centrus ir nacionalinio superkompiuterijos centro kūrimą.

53 Taip pat nustatėme, kad keturiose iš penkių į imtį įtrauktų VP (Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos ir Slovėnijos) numatyti ir įgyvendinti veiksmai, kuriais tiesiogiai siekta padėti nacionaliniams MTI suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti programoje „H2020“. Tačiau dviejose iš tų keturių valstybių narių (Lenkijoje ir Rumunijoje) parama buvo teikiama tik praėjus keleriems (Lenkijoje – penkeriems, Rumunijoje – septyneriems) metams nuo programos „H2020“ įgyvendinimo pradžios.

54 2016 m. tyrimo ataskaitoje¹⁷ ir iš ES biudžeto finansuoto projekto galutinėje ataskaitoje¹⁸ nustatyta, kad tokios paramos schemos yra labai svarbios siekiant skatinti dalyvavimą bendrojoje programoje, taigi didinti tikimybę, kad bus kuriama aukštynkryptė sinergija. Nustatėme, kad tos valstybės narės, kurios vėlavo pasinaudodamos ESI fondų lėšomis įgyvendinti savo paramos schemas, taip pat pateko tarp tų šalių, kurių dalyvavimo programoje „H2020“ lygis buvo žemiausias (žr. specialiosios ataskaitos 15/2022 16 diagramą):

• pagal vienam gyventojui tenkantį programos „H2020“ finansavimą, šis finansavimo rodiklis buvo mažiausias Lenkijoje ir Rumunijoje;
• pagal visam tyrėjų etato ekvivalentui tenkantį programos „H2020“ finansavimą, sąrašo apačioje atsidūrė Lenkija.

Žemynkryptė sinergija buvo nepakankama

55 Remiantis Bendrųjų nuostatų reglamentu, S3 strategijos apima „veiksmus, kuriuos vykdant nustatomi būdai rinkoje panaudoti ir skleisti MTI rezultatus, pasiektus įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir ankstesnes programas, visų pirma siekiant verslui ir pramonei, įskaitant MVĮ, sukurti inovacijoms palankią aplinką [...]“.

56 Be to, pagal 2014 m. Komisijos gaires dėl sinergijos (žr. 35 dalį), įgyvendindama programą „H2020“ Komisija turėtų skatinti programos „H2020“ projektų (ir ankstesnių mokslinių tyrimų bendrųjų programų projektų) rezultatus panaudoti tolesnėse grandyse ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamų projektų atveju.

57 Komisijos darbuotojai, su kuriais kalbėjomės, pabrėžė, jog tam, kad BP poveikis būtų didesnis ir žinios sklistų visoje ES, svarbu panaudoti programos „H2020“ rezultatus, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje technologija buvo sukurta. MTI rezultatų panaudojimo tarpvalstybiniu lygiu galimybė taip pat labai naudinga šalims ir regionams, kurių dalyvavimo BP rodikliai yra prasti (žr. Specialiąją ataskaitą 15/2022), nes taip tos šalys ir regionai įgyja prieigą prie naujausių technologijų ir gali jomis naudotis.

58 Kai žemynkryptė sinergija nėra kuriama, prarandamos galimybės MTI rezultatus pritaikyti praktiškai ir pasinaudojant jais šalinti teritorinius sunkumus, taip užtikrinant ES finansavimo poveikį.

59 Todėl nagrinėjome, ar:

• vadovaujančiosios institucijos įgyvendino VP priemones, kuriomis būtų siekiama kurti žemynkryptę sinergiją;
• Komisija skatino kurti žemynkryptę sinergiją pagal savo programos „H2020“ darbo programas (įskaitant kvietimus teikti pasiūlymus);
• programos „H2020“ paramos gavėjai faktiškai numatė kurti žemynkryptę sinergiją.

60 Nors Komisija žemynkryptei strategijai skiria daug dėmesio, per mūsų atliktą vadovaujančiųjų institucijų apklausą paaiškėjo, kad tik 44 % (7 iš 15) respondentų numatė tokios sinergijos kūrimo priemones. Be to, tik 13 % (2 iš 15) jas galiausiai įgyvendino. Iš tiesų, iš visų sinergijos kūrimo priemonių žemynkryptei sinergijai kurti skirtų priemonių įgyvendinta mažiausiai.

61 Panašias išvadas buvo galima daryti dėl į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių penkių VP, nes nė vienoje nebuvo numatyta priemonių žemynkryptei sinergijai su programa „H2020“ kurti. Taip pat nė vienoje nebuvo numatyta galimybė pasinaudoti ESI fondų lėšomis tam, kad būtų kuriama žemynkryptė sinergija su MTI rezultatais, sukurtais kitose valstybėse narėse arba regionuose pagal programą „H2020“.

62 Taip pat nustatėme, kad keturiose iš penkių į imtį įtrauktų VP buvo paminėti inovacinių sprendimų viešieji pirkimai – priemonė, pagal kurią galima kurti žemynkryptę sinergiją. Šiuo atveju perkančioji organizacija yra pirmoji užsakovė, pradedanti taikyti novatoriškus sprendimus (produktus arba paslaugas), kurie komerciniu lygiu dar nėra prieinami dideliu mastu. Tačiau inovacinių veiksmų viešieji pirkimai buvo faktiškai įgyvendinti tik pagal vieną iš keturių VP (Lenkijos), o programos „H2020“ rezultatų panaudojimas joje konkrečiai nebuvo numatytas.

63 Nustatėme, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios vadovaujančiosios institucijos nekuria žemynkryptės sinergijos, yra žinių ir informacijos trūkumas, nes vadovaujančiosios institucijos:

• ne visada suprato, kas yra žemynkryptė sinergija ir kokią naudą ji teikia;
• turėjo mažai žinių apie sinergijos kūrimą ir aktualių programos „H2020“ rezultatų nustatymą. Be to, išskirti projektus, pagal kuriuos būtų galima kurti sinergiją, trukdė ir tai, kad nebuvo programos „H2020“ ir ESI fondų rezultatų derinimo priemonės (pavyzdžiui, sąveikios duomenų bazės). Ataskaitoje dėl to, ko išmokta iš „Interreg“ eksperimentinio kvietimo teikti pasiūlymus (žr. 24 dalį), padarytos panašios išvados;
• dažnai nežinojo apie CORDIS, programos „H2020“ duomenų bazę, skirtą programos „H2020“ projektų rezultatams skleisti ir panaudoti.

64 Atlikome programos „H2020“ darbo programų teksto, susijusio su veiksmais, pagal kuriuos galėtų būti kuriama žemynkryptė sinergija, duomenų gavybos analizę. Atrinkome darbo programas, kurios buvo paskelbtos programos „H2020“ laikotarpio (2018–2020 m. laikotarpio) pabaigoje. Nustatėme, kad jose visose žemynkryptė sinergija su ESI fondais buvo paminėta bent kartą.

65 Tačiau paprastai tai buvo paminėta įžangoje, kurioje pareiškėjams pateikiama labai bendra informacija, o ne konkrečiuose kvietimuose teikti projektų pasiūlymus, kuriuose teikiama išsamesnė informacija. Išanalizavę 632 kvietimus teikti pasiūlymus, nustatėme, kad žemynkryptė sinergija buvo faktiškai paminėta tik 2 % iš jų.

66 Taip pat atlikome 13 603 susitarimų dėl dotacijų pagal programos „H2020“ veiksmus, pagal kuriuos, mūsų nuomone, buvo galima kurti žemynkryptę sinergiją, teksto duomenų gavybos analizę. Jie sudaro 38 % visų „H2020“ susitarimų dėl dotacijų ir jiems tenka 63 % visų pagal programą „H2020“ įsipareigotų skirti lėšų. Šią analizę papildėme išsamia 100 projektų imties apžvalga. Nustatėme, kad tik pagal 4,8 % iš 13 603 projektų buvo numatyta kurti tokią sinergiją (žr. 6 diagramą). Taip pat pažymėtina, kad tik į 2,2 % projektų pasiūlymų buvo įtrauktos konkrečios nuorodos į S3 strategijas.

67 Taip pat išsamiai išanalizavome projektus pagal vieną iš programos „H2020“ priemonių, „Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMMT) koncepcijos pagrindimas“. Šios priemonės tikslas yra itin tinkamas žemynkryptei sinergijai kurti, nes pagal šią priemonę siekiama padėti ištirti, ar įgyvendinant EMTT dotacijomis finansuojamas idėjas galima sukurti komercinių ir socialinių inovacijų. Nustatėme, kad galimybė kurti žemynkryptę sinergiją buvo numatyta tik pagal 0,5 % priemonės „EMMT koncepcijos pagrindimas“ projektų.

Pažangumo ženklas yra perspektyvus, tačiau buvo naudojamas ribota apimtimi

68 PŽ yra kokybės ženklas, skiriamas projektų pasiūlymams pagal ES MTI BP (žr. 05 dalį). Jį pradėta skirti pagal programą „H2020“, siekiant padėti PŽ gavusiems subjektams gauti lėšų jų projektų pasiūlymams įgyvendinti iš kitų šaltinių negu programa „H2020“, įskaitant ESI fondus. Jį skiriant taip pat yra norima suteikti galimybę kitoms finansuojančioms institucijoms pasinaudoti Komisijos projektų vertinimo procesu.

69 Komisija PŽ įsteigė 2015 m. Jis buvo skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) pagal programos „H2020“ MVĮ priemonę, kurią vėliau pradėta vadinti Europos inovacijų tarybos (EIT) akceleratoriumi, teiktiems projektams. Vėliau jis buvo taikomas pagal dar tris programos „H2020“ priemones, konkrečiau, pagal priemonę „Marie Skłodowska -Curie veiksmai“, „H2020“ programą, skirtą doktorantūrinėms ir podoktorantūrinėms studijoms, susiejimo priemonę (žr. Specialiąją ataskaitą 15/2022) ir EMTT koncepcijos pagrindimo dotacijų priemonę (žr. 67 dalį).

70 Įvertinome, ar vadovaujančiosios institucijos tinkamai naudojo PŽ ir finansavo tokius projektus. Per mūsų atliktą vadovaujančiųjų institucijų apklausą paaiškėjo, kad dažniausias sinergijos, numatytos atsakymus pateikusių institucijų VP, tipas buvo alternatyviojo finansavimo skyrimas PŽ gavusiems projektams: 63 % (10 iš 16) VP tokios priemonės buvo numatytos, pagal 50 % (8 iš 16) tokios priemonės galiausiai įgyvendintos. Pati Komisija neturi išsamios informacijos apie projektų, kuriems suteiktas PŽ ir kurie buvo finansuoti ESI fondų lėšomis, skaičių.

71 Tačiau, remdamiesi mūsų atlikta į imtį įtrauktų VP analize, nustatėme, kad priemonių, pagal kurias remiami PŽ gavę projektai, įgyvendinimo lygis skyrėsi:

• visose VP, išskyrus vieną (Kroatijos), buvo numatytas alternatyviojo finansavimo skyrimas pagal MVĮ priemonę / EIT akceleratoriaus priemonę PŽ gavusiems projektams. Kaip parodyta 2 lentelėje, pagal tris VP (Lenkijos, Portugalijos ir Slovėnijos) toks finansavimas buvo galiausiai suteiktas, pagal vieną (Rumunijos) paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus, tačiau pasiūlymų gauta mažai ir nė vienas iš jų nebuvo finansuotas;
• dviejose VP (Lenkijos ir Slovėnijos) numatytos ir įgyvendintos priemonės, pagal kurias skirtas alternatyvusis finansavimas PŽ gavusiems „Marie Sklodowska-Curie“ projektams;
• nė vienoje iš į imtį įtrauktų VP nenumatytos priemonės, pagal kurias būtų remiami PŽ gavę susiejimo arba EMTT koncepcijos pagrindimo projektai. Pažymime, kad EMTT koncepcijos pagrindimo projektams PŽ iniciatyvą pradėta taikyti 2018 m., tačiau dėl problemų, susijusių su informacinių technologijų sistemomis, 2019 m. ši iniciatyva nebevykdyta. Pasak Komisijos, ji turėtų būti vėl pradėta vykdyti 2023 m.

72 Nustatėme dvi pagrindines administracines kliūtis, 2014–2020 m. laikotarpiu trukdžiusias veiksmingai remti pagal MVĮ priemonę / EIT akceleratoriaus priemonę PŽ gavusius projektus. Tai: i) skirtingos valstybės pagalbos taisyklės ir ii) tai, kad vadovaujančiosios institucijos turi nedaug informacijos apie PŽ gavusius projektus.

73 Dėl nesuderintų valstybės pagalbos taisyklių finansavimo programos „H2020“ ir ESI fondų lėšomis intensyvumas buvo labai nevienodas – pagal programą „H2020“ paramos gavėjams skirtų dotacijų normos buvo daug didesnės. Komisija į tai reagavo ir, siekdama išspręsti šį klausimą, kiek jis susijęs su MVĮ, 2021 m. liepos mėn. (praėjus šešeriems metams nuo PŽ sukūrimo) iš dalies pakeitė atitinkamą valstybės pagalbos reglamentą (Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą). Pagal programą „Europos horizontas“ mažosios vidutinio kapitalo įmonės išimtiniais atvejais taip pat gali gauti PŽ. Finansavimo intensyvumo skirtumų tokiais atvejais tebebus.

74 Prieš patvirtindamos dotacijas PŽ gavusiems projektams, vadovaujančiosios institucijos, priimdamos sprendimus dėl projektų tinkamumo finansuoti, vis tiek turi užtikrinti, kad jie atitiktų šiuos kriterijus:

• atitiktų valstybės pagalbos taisykles: paramą gaunančios įmonės privalo: i) būti MVĮ pagal Komisijos MVĮ apibrėžtį ir ii) neturi būti sunkumų patiriančios įmonės. Projekto pasiūlymo teikėjas pateikia savideklaraciją, tačiau Komisija PŽ gavusių projektų atveju jos netikrina;
• Atitiktis sanglaudos politikos reglamentui: siūlomas projektas turi atitikti nacionalinius ir (arba) regioninius S3 strategijos prioritetus, atitikti ERPF programą ir patekti į ERPF taikymo sritį¹⁹.

75 Per mūsų surengtus interviu keturių iš penkių į imtį įtrauktų valstybių narių vadovaujančiųjų institucijų specialistai pažymėjo, kad nėra automatinio pranešimo mechanizmo, kurį naudojant būtų teikiama struktūruota ir išsami informacija apie nacionalinio / regioninio lygmens projektus, kuriems suteiktas PŽ, įskaitant PŽ gavusio subjekto kontaktinius duomenis.

76 Komisija praktiškai teikė tik apibendrintą informaciją; detali informacija buvo teikiama jos paprašius. 2021–2027 m. laikotarpiu Komisija ketina užtikrinti, kad informacija apie projektus, kuriems suteiktas PŽ, būtų lengviau prieinama.

77 Portugalija pateikia naudos, kurios suteikė tokios informacijos srautą užtikrinančios sistemos įdiegimas, pavyzdį. Portugalija finansavo didžiausią PŽ gavusių projektų dalį (32 %) būtent dėl to, kad yra nustačiusi efektyvią tokios informacijos rinkimo, tvarkymo ir perdavimo tvarką (žr. 4 langelį), ir dėl konkrečių tokiems projektams skirtų kvietimų teikti pasiūlymus. Panašios tvarkos kitose į imtį įtrauktose šalyje nenustatėme.

Išvados ir rekomendacijos

78 Darome bendrą išvadą, kad sinergijos tarp programos „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) įgyvendinimo lygis skyrėsi, priklausomai nuo sinergijos tipo: pavyzdžiui, planuotos aukštynkryptės sinergijos kūrimo priemonės buvo įgyvendinamos tinkamai, o žemynkryptės sinergijos priemonės – menkai. Tai lėmė keletas priežasčių: nepakankamai suderintos taisyklės ir kiti teisės aktai, ribotas bendradarbiavimas tarp abiejų programų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities suinteresuotųjų subjektų ir tai, kad šių programų duomenų bazės nėra sąveikios, ribojo Komisijos ir nacionalinių / regioninių institucijų galimybes kurti sinergiją. Be to, kadangi nebuvo sukurta sinergijos stebėsenos sistema, Komisija negalėjo sistemingai išskirti ir skatinti gerosios patirties pavyzdžių.

79 Nustatėme keletą veiksnių, kurie padeda kurti sinergiją tarp programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų. Pirmasis veiksnys yra susijęs su taisyklėmis ir kitais teisės aktais. 2014–2020 m. laikotarpio taisyklės ir kiti teisės aktai nebuvo tinkamai suderinti, tačiau Komisija į šiuos trūkumus reagavo ir atliko pakeitimus, įsigaliosiančius 2021–2027 m. laikotarpiu. Tai, kokių rezultatų šie pakeitimai duos 2021–2027 m. laikotarpiu, dar reikia įvertinti praktiškai (žr. 15–17 dalis).

80 Bendradarbiavimas Komisijos viduje ir su valstybėmis narėmis, taip pat valstybių narių lygmeniu (tai – antrasis pagalbinis veiksnys) vyko tik iš dalies. Nustatėme, kad, rengdami 2021–2027 m. reglamentavimo sistemą, Komisijos pagrindiniai generaliniai direktoratai bendradarbiavo tinkamai. Tačiau Komisija neorganizavo reguliaraus ir struktūruoto dialogo, kuriame dalyvautų REGIO GD, RTD GD ir už programų rengimą bei įgyvendinimą atsakingi nacionalinio lygmens suinteresuotieji subjektai. Valstybių narių lygmeniu taip pat laikytasi uždarumu pagrįsto požiūrio, todėl (ESI fondų) vadovaujančiosios institucijos ir (programos „H2020“) nacionaliniai informacijos centrai nevienijo savo sinergijos kūrimo pastangų sistemingai (žr. 18–24 dalis).

1 rekomendacija. Gerinti bendradarbiavimą tarp ESI fondų ir bendrųjų programų valdyme dalyvaujančių institucijų

Siekdama pagerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, Komisija turėtų:

1. užmegzti reguliarų struktūruotą dialogą, kuriame dalyvautų atitinkamos Komisijos ir valstybių narių politinio lygmens (mokslinių tyrimų ir sanglaudos politikos sričių) ir įgyvendinimo lygmens (programos „Europos horizontas“ ir Europos regioninės plėtros fondo) tarnybos;
2. kartu su valstybėmis narėmis skatinti tokį bendradarbiavimą nacionaliniu / regioniniu lygmeniu.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. pabaiga.

81 Trečiasis veiksnys yra susijęs su duomenų prieinamumu ir stebėsena. Kad būtų galima kurti sinergiją tarp projektų arba tarp atskirų mokslinių tyrimų bendruomenių (finansuojamų ESI fondų lėšomis ir programos „Horizontas 2020“ lėšomis), itin svarbu gauti informacijos ne tik apie projektus, bet ir apie paramos gavėjus (žr. 25 ir 26 dalis).

82 Tačiau integruotos ESI fondų duomenų bazės, kurioje būtų renkama informacija apie visus visoje ES bendrai finansuotus projektus, nebuvo. Tokia integruota duomenų bazė pradėjo veikti 2022 m. kovo mėn., kai mūsų audito darbas jau buvo užbaigtas. Tačiau naujos bendrosios programos ir ESI fondų duomenų bazės vis dar nėra visapusiškai sąveikios (žr. 27–29 dalis).

83 Nustatėme, kad Komisija nevykdė sisteminės sinergijos stebėsenos. Dėl to Komisija negalėjo išskirti gerosios patirties pavyzdžių ir skleisti apie juos informacijos valstybių narių institucijoms sistemingai. Nustatėme keletą priemonių, kurios galėtų sėkmingai padėti vykdyti tokią stebėsenos veiklą, tačiau Komisija tomis priemonėmis šiuo metu nesinaudoja, tai: i) Komisijos teksto duomenų gavybos priemonė – ji gali padėti nustatyti galimas aukštynkryptės sinergijos sritis; ii) programos „Horizontas 2020“ projektų stebėjimas – tai gali padėti nustatyti žemynkryptės sinergijos sritis arba iii) nacionaliniu lygmeniu renkama informacija apie PŽ gavusius ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamus projektus – šiuo metu tokia informacija nėra sistemingai renkama ir teikiama Komisijai (žr. 30 ir 31 dalis).

2 rekomendacija. Išnaudoti duomenų teikiamas galimybes sinergijai skatinti

Tam, kad projektų duomenys būtų labiau prieinami ir kad sinergiją kurti bei vykdyti jos stebėseną būtų lengviau, Komisija turėtų:

1. naudodamasi bendrosios programos ir sanglaudos politikos įgyvendinimo fondų (fondų, pagal kuriuos tęsiama ESI fondų veikla) duomenų bazėmis apibrėžti politikos arba temines sritis, kad būtų lengviau susieti projektus ir paramos gavėjus;
2. naudodamasi esamomis priemonėmis (pavyzdžiui, CORTEX arba Pažangumo ženklo praktinės bendruomenės platforma) stebėti esamus sinergijos atvejus ir išskirti bei skatinti gerosios patirties pavyzdžius.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2024 m. pabaiga.

84 Ketvirtasis veiksnys yra nacionalinių suinteresuotųjų subjektų ekspertinės žinios ir valdymo gebėjimai. Siekdama sustiprinti nacionalinių suinteresuotųjų subjektų gebėjimus, Komisija teikė valstybėms narėms įvairių paramos priemonių. Intensyviausia parama teikta pagal projektą „Kompetencijos laiptai“, kurį administravo Komisija, bet finansavo Europos Parlamentas. Šią paramos priemonę palankiausiai įvertino ir penkių į imtį įtrauktų valstybių narių suinteresuotieji subjektai. Ši priemonė 2021–2027 m. laikotarpiu nebus tęsiama (žr. 33–36 dalis).

85 Nors vadovaujančiosios institucijos aiškiai pažymėjo, kad gebėjimus reikia stiprinti ir toliau, jos dalyvavo tik kai kuriuose Komisijos organizuotuose viešinimo ir mokymo renginiuose. Be to, jos pačios aktyviai neskatino sinergijos sampratos (žr. 37–39 dalis).

86 Tam, kad sinergija pasireikštų sistemingai ir praktiškai, ją reikia numatyti strateginio planavimo dokumentuose nuo pat pradžių. Pažangiosios specializacijos strategijose nustatyti prioritetai dažnai buvo gana platūs, dėl to sumažėjo galimybių investicijoms sutelkti. Be to, kai kuriais atvejais nebuvo sąsajų su programos „H2020“ prioritetais arba Europos partnerystėmis. Nustatėme, kad pažangiosios specializacijos strategijose suplanuotos sinergijos kūrimo priemonės atsispindėjo atitinkamose veiksmų programose, tačiau susijusios priemonės buvo įgyvendintos tik iš dalies (žr. 43–49 dalis).

87 Sinergijos įgyvendinimas skyrėsi, priklausomai nuo sinergijos tipo. Aukštynkryptė sinergija iš esmės buvo įgyvendinama, tačiau žemynkryptė sinergija buvo įgyvendinama daug rečiau. Pagrindinės priežastys, dėl kurių vadovaujančiosios institucijos ribotai įgyvendino žemynkryptę sinergiją, buvo nepakankamos žinios apie pačią sinergijos sampratą ir apie tai, kaip tokias priemones įgyvendinti arba kaip surasti programos „Horizontas 2020“ projektų rezultatus (žr. 55–61 ir 63 dalis).

88 Be to, inovacinių sprendimų viešieji pirkimai – priemonė, pagal kurią galima kurti žemynkryptę sinergiją, buvo vykdyti tik pagal vieną iš penkių į mūsų imtį įtrauktų veiksmų programų, nors juos planuota vykdyti pagal keturias veiksmų programas (žr. 62 dalį).

89 Nors programos „Horizontas 2020“ Komisijos darbo programose žemynkryptė sinergija bendrai buvo paminėta, konkrečiuose programos „Horizontas 2020“ kvietimuose teikti projektų pasiūlymus nuorodos apie tai įtrauktos retai. Galimybė kurti žemynkryptę sinergiją su ESI fondais panašiai buvo numatyta tik pagal kelis programos „Horizontas 2020“ projektus (žr. 64–67 dalis).

3 rekomendacija. Daugiau išnaudoti žemynkryptę sinergiją

Tam, kad žemynkrypte sinergija būtų naudojamasi daugiau, Komisija turėtų:

1. padėti vadovaujančiosioms institucijoms rengti ir įgyvendinti veiksmus, kuriais būtų kuriama žemynkryptė sinergija su programų „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ projektais;
2. skatinti nacionalines ir regionines institucijas (vadovaujančiąsias ir kitas institucijas) vykdyti inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus remiantis bendrosios programos lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų projektų rezultatais;
3. tarp programos „Europos horizontas“ paramos gavėjų propaguoti Europos regioninės plėtros fondo galimybes pritaikyti ir komercializuoti jų projektų rezultatus, kai tinkama, laikantis pažangiosios specializacijos strategijų.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2024 m. pabaiga.

90 Nustatėme, kad penkių į imtį įtrauktų VP atveju schemos, kuriomis būtų remiami projektai, kuriems suteiktas PŽ, įgyvendintos mažai. Tai iš dalies lėmė tai, kad veiksmų programose ne visada numatomos schemos, pagal kurias būtų remiami PŽ gavę projektai, ir tai, kad valstybės pagalbos taisyklės buvo nepakankamai suderintos. Be to, struktūruota ir išsami informacija apie projektus, kuriems suteiktas PŽ, vadovaujančiosioms institucijoms nebuvo teikiama sistemingai. Pati Komisija neturi išsamios informacijos apie projektų, kuriems suteiktas PŽ ir kurie buvo finansuoti ESI fondų lėšomis, skaičių (žr. 68–77 dalis).

4 rekomendacija. Gerinti informacijos apie projektus, kuriems suteiktas PŽ, srautą

Komisija turėtų reguliariai teikti visoms vadovaujančiosioms institucijoms duomenis apie atitinkamos valstybės narės arba regiono projektų pasiūlymus, kuriems suteiktas PŽ.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. pabaiga.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų nario Mihailo Kozlovo vadovaujama IV kolegija 2022 m. spalio 11 d. Liuksemburge vykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Programos „H2020“ ir sanglaudos politikos įgyvendinimo fondų skirtumai

II priedas. Statistika

III priedas. Metodika

Mūsų auditas vykdytas taikant šią metodiką:

1. atlikta viešai prieinamų dokumentų ir Komisijos vidaus dokumentų, pavyzdžiui, teisinių dokumentų, gairių ir vertinimų, peržiūra;
2. atlikta statistinė iš įvairių šaltinių surinktų duomenų analizė. Remtasi: CORDA, „H2020“ rezultatų suvestine, Eurostato duomenimis ir duomenimis apie ESI fondų lėšomis bendrai finansuotus projektus;
3. atlikta teksto duomenų gavybos analizė:
   
   
   1. nustatyti parametrai (žodžiai ir žodžių junginiai), kurie bus naudojami atliekant teksto duomenų gavybos analizę, pavyzdžiui, „pažangiosios specializacijos strategijos“, „ESI fondai“ arba „Interreg“;
   2. remiantis i punkte nurodytais žodžiais ir žodžių junginiais atlikta naujausių (2018–2020 m.) programos „H2020“ darbo programų analizė;
   3. remiantis pagal ii punktą atrinktais rezultatais, atlikta išsami atsitiktine tvarka atrinktų programos „H2020“ darbo programų (11 darbo programų) analizė siekiant išskirti konkrečias nuorodas į sinergiją;
4. atlikta programos „H2020“ susitarimų dėl dotacijų teksto duomenų gavybos analizė:
   
   
   1. nustatyti programos „H2020“ projektai, pagal kuriuos gali būti kuriama žemynkryptė sinergija, t. y. projektai, patenkantys į Europos mokslinių tyrimų tarybos koncepcijos pagrindimo, „H2020“ 2 ramsčio ir 3 ramsčio sritis (išskyrus bendruosius paramos veiksmus). Taip atrinkti 13 603 susitarimai dėl dotacijų, sudarantys 38 % visų programos „H2020“ projektų ir apimantys 63 % visų įsipareigotų skirti programos „H2020“ lėšų;
   2. bendradarbiaujant su Komisijos darbuotojais nustatyti parametrai (žodžiai ir žodžių junginiai), kurie bus naudojami atliekant teksto duomenų gavybos analizę, pavyzdžiui, „sanglaudos politika“, „pažangiosios specializacijos strategija“, „veiksmų programa“, „ESI fondai“, „vadovaujančioji institucija“ ir pan.;
   3. naudojant ii punkte nurodytus žodžius ir žodžių junginius ir CORTEX (Europos Komisijos teksto duomenų gavybos priemonę), atlikta i punkte nurodyta programos „H2020“ susitarimų dėl dotacijų teksto duomenų gavybos analizė, siekiant išskirti projektus, kuriuose pateiktos nuorodos į ESI fondus;
   4. atlikta išsami pagal iii punktą atsitiktine tvarka sudarytos statistiniu požiūriu reprezentatyvios visų projektų imties (100 projektų) analizė, siekiant atskirti projektus, pagal kuriuos siekta kurti žemynkryptę sinergiją, ir projektus, kuriuose pateiktos kitos nuorodos į ESI fondus (pavyzdžiui, paminėta dalyvių ankstesnė patirtis įgyvendinant ESI fondų lėšomis remtus projektus);
   5. atlikta išsami pagal iii punktą atrinktų EMTT koncepcijos pagrindimo projektų (16 projektų) analizė, siekiant atskirti projektus, pagal kuriuos siekta kurti žemynkryptę sinergiją, ir projektus, kuriuose pateiktos kitos nuorodos į ESI fondus (pavyzdžiui, paminėta dalyvių ankstesnė patirtis įgyvendinant ESI fondų lėšomis remtus projektus);
5. vykdytos internetinės apklausos, siekiant surinkti informaciją apie nacionalinių suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Klausimynai išsiųsti:
   
   
   • 27 vadovaujančiosioms institucijoms (po vieną iš kiekvienos valstybės narės), administravusioms VP, pagal kurias valstybėje narėje numatytos didžiausios investicijos į MTI; į apklausą atsakė 64 % respondentų. Toms VP teko apie 63 % visų ES MTI išlaidų, kurias įsipareigota padengti iš ERPF lėšų (2014–2020 m. laikotarpiu);
   • 78 NIC, kurių reprezentatyvi imtis sudaryta atsitiktine tvarka; į apklausą atsakė 67 % respondentų;
6. naudoti klausimynai ir interviu su Komisijos darbuotojais;
7. naudoti klausimynai ir interviu su srities ekspertais;
8. naudoti klausimynai ir faktų tikrinimo vaizdo konferencijos su vadovaujančiosiomis institucijomis ir NIC, taip pat atlikta S3 strategijų imties ir susijusių penkių valstybių narių (Kroatijos, Portugalijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovėnijos) VP analizė. Šias šalis pasirinkome pagal jų MTI rezultatus, tai, ar ESI fondų lėšos skiriamos MTI remti, ir pagal dalyvavimą programoje „H2020“.

Atrinktoms VP teko 34 % ERPF investicijų į MTI (2014–2020 m.) Atitinkami REGIO GD nurodyti intervencijos kodai:

• 002 – Moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas didelėse įmonėse;
• 056 – Investicijos į MVĮ, tiesiogiai susijusias su MTI veikla;
• 057 – Investicijos į dideles įmones, susijusias su MTI veikla;
• 058 – Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra (vieša);
• 059 – MTI infrastruktūra (privati);
• 060 – Viešuose mokslinių tyrimų centruose vykdoma MTI veikla;
• 061 – Privačiuose mokslinių tyrimų centruose vykdoma MTI veikla;
• 062 – Technologijų perdavimas ir universitetų bei MVĮ bendradarbiavimas;
• 063 – Parama branduoliams ir verslo tinklams;
• 064 – MVĮ vykdomi MTI procesai;
• 065 – MTI procesai, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas.

IV priedas. Sinergija ES reglamentuose: 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpiai

Akronimai ir santrumpos

BP: bendroji programa

CORDIS: Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros informacinė paslauga

CORTEX: pagrindinio teksto duomenų gavyba

EIC: Europos inovacijų taryba

EMTT: Europos mokslinių tyrimų taryba

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

H2020: „Horizontas 2020“

JRC: Jungtinis tyrimų centras

MTI: moksliniai tyrimai ir inovacijos

MVĮ: mažosios ir vidutinės įmonės

NIC: nacionaliniai informacijos centrai

PŽ: pažangumo ženklas

REGIO GD: Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas

RTD GD: Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas

S3 : pažangiosios specializacijos strategijos

VP: veiksmų programos

Terminų žodynėlis

Dalyvių skaičiaus didinimo priemonė: konkreti priemonė, kuria siekiama padėti stiprinti gebėjimus, užmegzti ryšius tarp pirmaujančių mokslinių tyrimų institucijų ir prastesniais mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais pasižyminčių ES regionų ir teikti ekspertų paramą politikos srityje.

Europos inovacijų taryba: ES pavyzdinė inovacijų programa, skirta proveržio technologijoms ir inovacijoms nustatyti, kurti ir plėsti.

Europos mokslinių tyrimų taryba: ES įstaiga, kurios paskirtis yra remti mokslo bendruomenės vykdomus įvairių sričių novatoriškus mokslinius tyrimus.

Europos partnerystės: iniciatyva, pagal kurią Komisija bendradarbiauja su valstybių narių privačiaisiais ir (arba) instituciniais partneriais, taip siekdama, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai būtų teikiama suderinta parama.

Europos regioninės plėtros fondas: ES fondas, kuriuo stiprinama ES ekonominė ir socialinė sanglauda, finansuojant investicijas, skirtas regioniniams skirtumams mažinti.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penki pagrindiniai ES fondai, kurių lėšomis bendrai remiama ekonominė plėtra visoje ES. Tai – Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Finansavimo paskirstymas pagal kompetenciją: finansavimo paskirstymas remiantis konkursiniais kvietimais teikti pasiūlymus, atlikus nepriklausomą tarpusavio vertinimą pagal vertingumą, atrenkant tik geriausius projektus, neatsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą.

INTERREG: tarpregioninio, tapvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo sistema, pagal kurią koordinuojami politinio lygmens mainai ir bendrų veiksmų įgyvendinimas.

Įsipareigojimas: biudžeto suma, skirta finansuoti konkrečiam išlaidų punktui, pavyzdžiui, sutarčiai ar susitarimui dėl dotacijos.

Jungtinis tyrimų centras: Komisijos mokslo ir žinių tarnyba, teikianti mokslines konsultacijas ir paramą ES politikai.

Nacionalinis informacijos centras: ES valstybių narių ar kitų dalyvaujančių šalių vyriausybių įsteigtas ir finansuojamas subjektas, turintis šalyje teikti paramą ir rekomendacijas pareiškėjams ir paramos gavėjams pagal programą „Horizontas 2020“ ar „Europos horizontas“.

Pažangiosios specializacijos strategija: nacionalinė arba regioninė strategija, kurioje nustatyti prioritetai dėl konkurencinio pranašumo stiprinimo plėtojant mokslinių tyrimų ir inovacijų stipriuosius aspektus, derinant juos su verslo poreikiais ir užtikrinant inovacijų srities rezultatų konvergenciją.

Strategija „Europa 2020“: 2010 m. pradėta įgyvendinti ES dešimties metų strategija, kurios tikslas – skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Susiejimas: dalyvių skaičiaus didinimo priemonė, pagal kurią pirmaujančios mokslinės institucijos mezga ryšius su prastesniais mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais pasižyminčiomis valstybėmis narėmis ir regionais, priimančiuosiuose regionuose kurdamos ar modernizuodamos kompetencijos centrus.

Tiesioginis valdymas: tik Komisijos vykdomas ES fondo ar programos valdymas, priešingai nei pasidalijamojo valdymo ar netiesioginio valdymo atveju.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios institucija (arba privati įstaiga), valstybės narės paskirta valdyti ES finansuojamą programą.

Veiksmų programa: ES finansuojamų sanglaudos projektų įgyvendinimo nustatytu laikotarpiu programa, atspindinti Komisijos ir atskirų valstybių narių sudarytuose partnerystės susitarimuose nustatytus prioritetus ir tikslus.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=62446

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=62446

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami Audito Rūmų atliktų auditų, susijusių su įvairių sričių ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito užduotis Audito Rūmai atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Mihailo Kozlovo vadovaujama IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Ivana Maletić, jai padėjo kabineto vadovė Sandra Diering ir kabineto atašė Tea Vlainić, pagrindinė vadybininkė Marion Colonerus, užduoties vadovas Juan Antonio Vazquez Rivera, auditoriai Marco Montorio ir Katja Mravlak. Lingvistinę pagalbą teikė Laura Mcmillan.

Iš kairės į dešinę: Katja Mravlak, Ivana Maletić, Tea Vlainić, Juan Antonio Vazquez Rivera, Marco Montorio, Sandra Diering, Marion Colonerus.

Galinės išnašos

¹ Reglamento (ES) Nr. 1291/2010 33-oji įtrauka ir 21 straipsnis.

² Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, I priedas, 4.3 punktas.

³ „Enabling synergies between the ESIFs, H2020 and other research, innovation and competitiveness-related Union programmes“.

⁴ Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013.

⁵ „MLE on National Practices in Widening Participation and Strengthening Synergies“, Europos Komisija, 2018 m.; „Synergies between FPs for Research and Innovation and European Structural and Investment Funds“, Europos Komisija, 2017 m.

⁶ I priedo 4.3 punktas.

⁷ 33 konstatuojamoji dalis.

⁸ „Maximisation of synergies between the European Structural and Investment Funds and other EU Instruments to attain Europe 2020 Goals“, Europos Parlamento mokslinių tyrimų tarnyba, 2016 m.

⁹ „Widening Participation and Strengthening Synergies – Challenge paper topic 5“ –Savitarpio mokymosi renginys, Europos Komisija, 2018 m.

¹⁰ „Capitalisation through coordination across EU funds“, Europos Komisija, 2020 m.

¹¹ „Dataset of projects co-funded by the ERDF during the multi-annual financial framework 2014-2020“, Jungtinis tyrimų centras, 2019 m.

¹² Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio 2 dalis.

¹³ „MLE on National Practices in Widening Participation and Strengthening Synergies“, Europos Komisija, 2018 m.

¹⁴ „Smart Specialisation: what gets lost in translation from concept to practice?“, Regional Studies Association, 2020 m.; „How ‘smart’ are smart specialisation strategies?“, University Association for Contemporary European Studies, 2020 m.

¹⁵ „Study on prioritisation in Smart Specialisation Strategies in the EU“, Europos Komisija, 2021 m.

¹⁶ Žr. pirmesnę išnašą.

¹⁷ „Who gets Horizon 2020 research grants? Propensity to apply and probability to succeed in a two-step analysis“, Enger, S.G., Castellacci, F., Scientometrics 109, 1611–1638, 2016 m.

¹⁸ Galutinė projekto ataskaita, MIRRIS („Mobilizing institutional reforms for better R&I systems/institutions in Europe“), 2016 m. birželio mėn.

¹⁹ Reglamento (ES) 1060/2021 73 straipsnis.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-8945-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/295599	QJ-AB-22-021-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-8913-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/05016	QJ-AB-22-021-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų:

1 ir 3 diagramos – piktogramos. šios diagramos parengtos naudojant Flaticon.com išteklius. © Freepik Company S.L. Visos teisės saugomos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.