ES veiksmai tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje. Užmojai platūs, bet būtina gerinti valdymą

Santrauka

Nors tarpvalstybinė sveikatos priežiūra, palyginti su nacionaliniu lygmeniu teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir toliau yra nedidelio masto, tam tikrais atvejais pacientams tinkamiausia ir prieinamiausia sveikatos priežiūra gali būti suteikta kitoje valstybėje narėje, o ne jų gyvenamojoje šalyje. Pacientų galimybė nevaržomai ir turint pakankamai informacijos priimti sprendimą naudotis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis gali pagerinti jų sveikatos priežiūrą.

2011 m. priimta Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyva siekiama užtikrinti ES pacientų teises į galimybę naudotis saugiomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamomis ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir kitose ES valstybėse, taip pat jų teises į kompensaciją už išlaidas, patirtas naudojantis tokiomis paslaugomis. Direktyva sudaromos palankios sąlygos glaudžiau bendradarbiauti kelete sričių, visų pirma, pacientų duomenų mainų ir retosiomis ligomis sergančių pacientų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis srityse.

Kasmet maždaug 200 000 pacientų pasinaudoja direktyva nustatytomis sistemomis siekdami gydytis užsienyje. Šis skaičius sudaro mažiau nei 0,05 % ES piliečių. Remiantis pastarųjų metų duomenimis, daugiausia pacientų išvyksta iš Prancūzijos, o daugiausia pacientų atvyksta į Ispaniją. Daugumos pacientų judumas apima keliones tarp kaimyninių valstybių narių.

Patikrinome, ar Komisija tinkamai prižiūri, ar valstybėse narėse įgyvendinama Direktyva, ir ar ji teikia gaires nacionaliniams kontaktiniams centrams, kurie yra atsakingi už pacientų informavimą apie jų teisę į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą. Įvertinome, ar pasiekti tarpvalstybinių pacientų duomenų mainų rezultatai atitinka lūkesčius ir ar dėl jų pacientai patiria naudos. Taip pat patikrinome svarbiausius pastaruoju metu atliktus ES veiksmus retųjų ligų srityje, didžiausią dėmesį skirdami Europos referencijos centrų tinklų kūrimui. Pasitelkiant šiuos tinklus siekiama keistis žiniomis, teikti patarimus diagnozės ir gydymo klausimais rengiant visos Europos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tarpusavio konsultacijas ir taip didinti sveikatos priežiūros standartus.

Darome išvadą, kad nors dėl ES veiksmų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje valstybių narių bendradarbiavimas pagerėjo, atliekant šį auditą poveikis pacientams buvo ribotas. Šie veiksmai yra plataus užmojo ir siekiant juos įgyvendinti būtina geriau vykdyti jų valdymą.

Komisija tinkamai prižiūri, kaip įgyvendinama Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyva. Ji nacionaliniams kontaktiniams centrams teikia gaires dėl geresnio informacijos apie tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą teikimo, bet dar yra sričių, kuriose galima siekti geresnių rezultatų.

Mums atliekant šį auditą valstybės narės tarpusavyje nesikeitė pacientų duomenimis ir nebuvo jokių akivaizdžių įrodymų, kad tarpvalstybiniai pacientai iš tokių mainų turėtų naudos. Komisija, prieš pradėdama diegti keitimąsi tarpvalstybiniais duomenimis apie sveikatą, neparengė savo naujosios e. sveikatos strategijos įgyvendinimo plano su tvarkaraščiu ir nenumatė galimų naudotojų skaičiaus.

Europos referencijos centrų tinklų dėl retųjų ligų koncepcijai plačiai pritaria ES suinteresuotieji subjektai (pacientų organizacijos, gydytojai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai). Vis dėlto Komisija neparengė aiškios būsimo jų finansavimo ir būdų jas kurti bei integruoti į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas vizijos.

Remdamiesi savo išvadomis, pateikiame rekomendacijas, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas Komisijos paramai nacionaliniams kontaktiniams centrams, tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų diegimui ir ES veiksmams retųjų ligų srityje.

Įvadas

Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyva (toliau – Direktyva)¹:

• nustatomos pacientų teisės į galimybę naudotis saugia ir kokybiška sveikatos priežiūra, teikiama ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir kitose ES valstybėse, taip pat jų teisės gauti kompensaciją už išlaidas, patirtas naudojantis tokios sveikatos priežiūros paslaugomis;
• įsteigiami nacionaliniai kontaktiniai centrai siekiant piliečiams teikti informaciją apie jų teises į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą;
• siekiama sudaryti palankesnes sąlygas glaudžiau bendradarbiauti e. sveikatos klausimais, įskaitant tarpvalstybinį keitimąsi pacientų duomenimis, ir
• siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pacientams naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis gydant retąsias ligas, visų pirma, kuriant Europos referencijos centrų tinklus (ERCT).

Pacientų teisės į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą

Sveikatos priežiūra yra nacionalinės kompetencijos sritis, o valstybės narės finansuoja, valdo ir tvarko savo sveikatos sistemas². Direktyvoje nustatomos sąlygos, pagal kurias pacientas gali vykti į kitą ES šalį, siekdamas gauti planinės medicininės priežiūros paslaugas, kurių išlaidos bus kompensuotos pagal tas pačias sąlygas kaip jų valstybėje narėje. Joje kalbama apie sveikatos priežiūros išlaidas, taip pat vaistų bei medicinos prietaisų išrašymą ir išdavimą bei papildoma Reglamentu dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo jau nustatyta teisinė sistema³ (žr. I priedą, kuriame palyginamos direktyvoje ir reglamente nustatytos pacientų teisės). Direktyva siekiama pacientams sukurti palankesnes sąlygas naudotis saugiomis ir kokybiškomis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis, kuriomis pacientai nusprendžia naudotis nevaržomai ir remdamiesi išsamia informacija, nes tam tikrais atvejais prieinamiausia ir tinkamiausia sveikatos priežiūra jiems gali būti suteikta kitoje valstybėje narėje, o ne jų gyvenamojoje šalyje. Vis dėlto direktyva pacientai neskatinami gydytis užsienyje.

Pacientai, kurie siekia naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje, turi teisę gauti atitinkamą informaciją apie gydymo ir priežiūros standartus, išlaidų kompensavimo taisykles ir geriausius teisinius būdus naudotis tokiomis paslaugomis. Tokią informaciją turėtų teikti kiekvienas nacionalinis kontaktinis centras. Valstybės narės gali reikalauti išankstinio leidimo teikti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, visų pirma gydymui, kai pacientas turi likti ligoninėje visą naktį arba kai naudojama ypatingai specializuota infrastruktūra ar įranga. Tokio leidimo jos prašo maždaug 1 % atvejų.

Direktyva patvirtinama, kad pacientams, kurie siekia naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje, jų gyvenamoji šalis turėtų kompensuoti už tokios sveikatos priežiūros išlaidas, jei pacientams tokios sveikatos priežiūros paslaugos gali būti suteiktos jų gyvenamojoje šalyje. Gydymo užsienyje išlaidų kompensavimo lygis nustatomas pagal išlaidų, kurios būtų patirtos pacientų gyvenamojoje šalyje, lygį. Plačiai pripažįstama, kad pacientams taikomas reikalavimas mokėti į priekį yra rimtas iššūkis, su kuriuo susiduria pacientai, nors toks reikalavimas ir yra itin svarbi direktyvos sąrangos dalis⁴. Tačiau pagal Direktyvą valstybėms narėms suteikiama galimybė pacientams teikti sveikatos priežiūros išlaidų sąmatą.

Piliečių, prašančių kompensuoti pagal šią direktyvą užsienyje suteiktos medicininės priežiūros išlaidas, yra nedaug (per metus gaunama apie 200 000 prašymų, o šis skaičius sudaro mažiau kaip 0,05 % ES piliečių), palyginti su asmenimis, kurie pasinaudoja Reglamentu dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (per metus pateikiama apie 2 milijonus prašymų dėl neplaninio gydymo užsienyje). Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos sudaro 0,004 % viso ES sveikatos priežiūrai skirto metinio biudžeto⁵. 2015 m. atlikus Eurobarometro apklausą nustatyta, kad mažiau nei 20 % piliečių žinojo savo teises dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija neturi naujų duomenų dėl piliečių informuotumo apie Direktyvą.

Valstybėse narėse direktyvos nuostatomis naudojamasi nevienodai. Kalbant apie sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms nebūtinas išankstinis leidimas, daugiausia pacientų išvyksta iš Prancūzijos (2016 m. šis skaičius sudarė beveik 150 000 asmenų), o daugiausia pacientų atvyksta į Ispaniją, Portugaliją ir Belgiją⁶. 1 lentelėje pateikiami 2016 m. pacientų judumo pagal šią direktyvą visose ES ir ELPA šalyse duomenys, kurie apima ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas, ir produktus. Pateikiami pacientų judumo duomenys ir apie gydymą, kuriam nėra būtinas išankstinis leidimas (iš viso 209 534 pacientai), ir apie gydymą, kuriam išankstinis leidimas būtinas (iš viso 3 562 pacientai).

1 lentelė. Pacientų judumas pagal direktyvą 2016 m.

Šaltinis: Audito Rūmai; remtasi Komisijos svetainėje pateikta 2016 m. ataskaita dėl valstybių narių duomenų apie pacientų tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą įgyvendinus Direktyvą 2011/24/ES.

Komisija remia tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje vykdydama įvairius tyrimus ir iniciatyvas, kuriems skiriamas Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimas, be kita ko, pasitelkdama iniciatyvą INTERREG⁷. Valstybės narės yra atsakingos už savo sveikatos sistemų valdymą ir visus bendradarbiavimo susitarimus tarp valstybių narių. Tokie bendradarbiavimo susitarimai dažnai sudaromi nedalyvaujant Komisijai. Neseniai Komisijai atlikus ES investicijų bendradarbiavimo tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje tyrimą buvo nustatyti 423 ES finansuoti projektai⁸, įgyvendinti siekiant remti tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvas 2007–2017 m. laikotarpiu.

Tarpvalstybiniai duomenų apie sveikatą mainai

Direktyva Komisijai suteikiami įgaliojimai remti valstybių narių bendradarbiavimą e. sveikatos srityje ir sukuriamas savanoriškas valstybių narių institucijų tinklas (e. sveikatos tinklas), kuriuo siekiama remti duomenų perdavimo tarpvalstybinės sveikatos priežiūros aplinkybėmis standartų kūrimą. E. sveikatai taip pat tenka labai svarbus vaidmuo Europos Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, o jos kūrimas ES grindžiamas Komisijos e. sveikatos veiksmų planuose ir 2018 m. e. sveikatos strategijoje išvardintais veiksmais⁹. 2017 m. Komisija taip pat sukūrė darbo grupę, kuri nagrinėja paskatas ir kliūtis siekiant užtikrinti, kad duomenimis apie sveikatą visoje ES būtų keičiamasi saugiai.

Komisija drauge su valstybėmis narėmis kuria visos ES savanorišką e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą (eHDSI), kuria siekiama sudaryti sąlygas tarpvalstybiniu mastu keistis duomenimis apie pacientų sveikatą, konkrečiai – elektroniniais receptais ir pacientų duomenų santraukomis. Šiame projekte dalyvauja 22 valstybės narės¹⁰. Juo siekiama susieti šių valstybių narių e. sveikatos sistemas su ES e. sveikatos infrastruktūra, pasitelkiant specializuotą „portalą“, vadinamą nacionaliniu e. sveikatos kontaktiniu centru (NeSKC) (žr. 1 diagramą, kurioje pateikiama tarpvalstybinių elektroninių receptų mainų procedūra).

Šaltinis: Audito Rūmai.

Kai kuriose valstybėse narėse¹¹ įprasta naudoti elektroninius receptus. Vis dėlto kitose valstybėse narėse dar tik pradėta bandyti arba įgyvendinti elektroninių receptų paslaugas. Mažesnės galimybės nacionaliniu lygmeniu naudotis e. sveikatos paslaugomis yra vienas svarbiausių iššūkių, susijusių su visos ES e. sveikatos infrastruktūros diegimu. Be to, kai kurios valstybės narės ES e. sveikatos infrastruktūroje nedalyvauja visai (pavyzdžiui, Danija, žr. 1 langelį dėl e. sveikatos paslaugų taikymo pacientams) arba dalyvauja tik kai kurių paslaugų atveju.

ES e. sveikatos infrastruktūrą finansuoja per Europos infrastruktūros tinklų priemonę remdamasi bandomuoju tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų projektu¹². Valstybės narės, kurios siekia pradėti vykdyti tarpvalstybinius duomenų apie sveikatą mainus, turi dalyvauti testavimo ir audito procesuose, kuriuos įvykdžius Valstybių narių ekspertų grupė (eSVNEG) pateikia rekomendaciją. Pateikus rekomendaciją e. sveikatos tinklas priima galutinį sprendimą, kurios šalys gali pradėti vykdyti tarpvalstybinius duomenų apie sveikatą mainus.

Retosiomis ligomis sergantiems pacientams skirtos tarpvalstybinės iniciatyvos

Direktyvoje retoji liga apibrėžiama kaip liga, kuria serga ne daugiau kaip penki iš 10 000 gyventojų. Skaičiuojama, kad 6–8 % visų ES gyventojų serga 6 000–8 000 retųjų ligų, taigi yra 27–36 milijonai tokių ligonių. Remdamasi retųjų ligų ypatybėmis – tuo, kad jomis serga ribotas skaičius pacientų, ir tuo, kad neturima daug atitinkamų žinių ir patirties, – Europos Sąjungos Taryba nusprendė pabrėžti bendradarbiavimą šioje srityje, teigdama, kad tai yra „išskirtinė sritis, kurioje veiksmai Bendrijos lygiu turi labai didelę pridėtinę vertę“¹³.

Savo 2008 m. komunikate „Retosios ligos: Europos problema“ Komisija pasiūlė konkrečią kovos su retosiomis ligomis sistemą, o vienas svarbiausių jos elementų buvo Europos referencijos centrų tinklų kūrimas. Direktyva Komisija įgaliojama valstybėms narėms teikti paramą kuriant ERCT. 2 diagramoje vaizduojami vėlesni politikos pokyčiai, kurie lėmė tų tinklų kūrimą.

Šaltinis: Audito Rūmai.

ERCT siekiama sutrumpinti laiką, per kurį nustatoma diagnozė, ir retosiomis ligomis sergantiems pacientams sudaryti geresnes sąlygas naudotis tinkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis bei suteikti gairių kūrimo, mokymo ir keitimosi žiniomis platformas. 2017 m. veiklą pradėjo 24 tinklai, apimantys skirtingas retųjų ligų kategorijas. Kiekvienam tinklui per penkerių metų laikotarpį ES sveikatos programos lėšomis skiriamas 1 milijono eurų dydžio finansavimas. Komisija taip pat finansuoja pacientų registrus ir remia ERCT veiklą bei IT priemonių plėtojimą, visų pirma pasitelkdama Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).

Kai paciento atvejis perduodamas ERCT, naudojantis klinikinės pacientų priežiūros sistema (internetine taikomąja programa, kurią Komisija pateikė 2017 m. lapkričio mėn.), sušaukiamas „virtualus“ medicinos ekspertų forumas. Šia taikomąja programa gydytojams sudaromos sąlygos keistis informacija, duomenimis ir vaizdais apie atskirus pacientus (jiems sutikus) ir gauti paramą bei informaciją nustatant diagnozę ir skiriant gydymą. Iki 2018 m. gruodžio mėn., norėdami naudotis taikomąja programa, užsiregistravo 73 % ERCT narių ir buvo sukurti 333 forumai (žr. 2 langelį, kuriame pateikiami retosiomis ligomis sergančių pacientų konsultavimo pasitelkiant ERCT atvejų pavyzdžiai).

ERCT valstybių narių taryba¹⁴ tvirtina tinklų kūrimą ir narystę. 2018 m. pabaigoje daugiau kaip 300 ERCT veikloje dalyvaujančių visos ES ligoninių (t. y. institutai, ligoninių padaliniai) buvo 952 sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Nė vienas ERCT neapėmė daugiau nei 19 valstybių narių. Iš 3 diagramos matyti, kad ERCT veikloje dalyvaujantys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ES pasiskirstę nevienodai. Daugiausia ERCT veikloje dalyvaujančių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų yra Italijoje. Šioje valstybėje narėje ilgą laiką įgyvendinama nacionalinė veiksmų retųjų ligų klausimais strategija ir veikia nacionalinis specialiųjų ligoninių ir centrų, turinčių kvalifikacijos padėti retosiomis ligomis sergantiems pacientams, tinklas.

Šaltinis: Audito Rūmai, remtasi 2019 m. vasario mėn. pateiktais Komisijos duomenimis apie kiekvienos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, kurie yra Europos referencijos centrų tinklų nariai.

Audito apimtis ir metodas

Vienas iš strateginių Europos Audito Rūmų (EAR) tikslų yra išnagrinėti veiksmingumą tose srityse, kuriose ES veiksmai yra svarbūs piliečiams¹⁵. Europos sveikatos priežiūros infrastruktūros ir paslaugų gerinimas bei galimybės jomis naudotis ir jų veiksmingumo didinimas yra sritis, kurioje ES veiksmais ES piliečiams gali būti sukurta pridėtinės vertės. Savo auditą pradėjome praėjus 10 metų po to, kai Komisija patvirtino savo retųjų ligų strategiją ir buvo pradėtas įgyvendinti ES bandomasis tarpvalstybinių duomenų apie sveikatos apsaugą mainų projektas. Atliekant auditą siekta atsakyti į šį klausimą:

Ar ES veiksmais tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje užtikrinama nauda pacientams?

Tikrinome, ar:

1. Komisija tinkamai prižiūri, ar ES valstybėse narėse įgyvendinama Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyva;
2. iki šiol pasiekti tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų rezultatai atitinka lūkesčius;
3. ES veiksmais retųjų ligų srityje sukuriama papildomos vertės valstybių narių pastangoms didinti pacientų galimybes naudotis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Mūsų auditas apėmė laikotarpį nuo 2008 m., kai buvo priimta Komisijos retųjų ligų strategija ir pradėtas įgyvendinti pagrindinis ES tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų bandomasis projektas. Auditą atlikome 2018 m. vasario–lapkričio mėn. ir apklausėme Komisijos atstovus iš Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (DG SANTE), Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato ir Jungtinių tyrimų centro generalinio direktorato (DG JRC) bei penkių valstybių narių¹⁶ valdžios institucijų, atsakingų už Direktyvos įgyvendinimą, atstovus. Atrinkdami valstybes nares atsižvelgėme į svarbiausius ES finansuotus tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų projektus.

Taip pat apklausėme visus Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ekspertų grupės veikloje dalyvaujančius valstybių narių atstovus, siekdami sužinoti, ką jie mano apie svarbiausius pokyčius ir iššūkius, dėl kurių pacientams kyla kliūčių naudotis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis, ir e. sveikatos tinklo atstovus, siekdami sužinoti jų nuomonę apie Komisijos darbą tarpvalstybinių pacientų duomenų mainų srityje. Gavome 15 Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ekspertų grupės atsakymų ir 10 e. sveikatos tinklo atsakymų.

Atlikome ES finansuotų projektų, kuriais buvo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudotis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų ir Europos retųjų ligų registrų platformos projektus. Surengėme ekspertų forumą siekdami pasinaudoti nepriklausomomis konsultacijomis apie ES retųjų ligų politiką ir Europos referencijos centrų tinklus.

Pastabos

Komisija užtikrino, kad ES tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyva būtų praktiškai įgyvendinama

Siekdama tikrinti, kaip įgyvendinama ši direktyva, Komisija turi stebėti, ar valstybės narės ją perkelia į nacionalinę teisę, ir užtikrinti šį perkėlimą. Tikrinimą ji atlieka vykdydama išsamumo ir atitikties patikras. Komisija taip pat turi teikti ataskaitas dėl direktyvos taikymo ir tinkamai teikti gaires nacionaliniams kontaktiniams centrams, kurie atsakingi už informacijos apie tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą skelbimą pacientams.

Komisija vykdė direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę stebėjimą ir užtikrino jo vykdymą

2013 m. spalio 25 d. pasibaigus direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminui ir atlikus valstybių narių perkėlimo į nacionalinę teisę išsamumo patikras, Komisija pradėjo 26 pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl pavėluoto ar neišsamaus pranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Be to, Komisija pradėjo 21 pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl pavėluoto ar neišsamaus Įgyvendinimo direktyvos dėl kitoje valstybėje narėje išduotų medicininių receptų pripažinimo perkėlimo į nacionalinę teisę¹⁷. Visoms valstybėms narėms pateikus išsamius pranešimus apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, Komisija iki 2017 m. lapkričio mėn. baigė vykdyti šias procedūras.

Komisija tikrina valstybių narių teisės aktus siekdama nustatyti, ar jos į nacionalinę teisę teisingai perkėlė direktyvos nuostatas. Siekdama tikslingai atlikti tokias patikras, Komisija nustatė keturias prioritetines sritis, kurios sudaro kliūčių tarpvalstybiniams pacientams: išlaidų kompensavimo sistemas, išankstinio leidimo naudojimą, administracinius reikalavimus ir atvykstančių pacientų apmokestinimą. Atlikusi šias patikras Komisija savo iniciatyva pradėjo 11 pažeidimo bylų, iš kurių keturios buvo baigtos nagrinėti iki 2018 m. lapkričio mėn., valstybėms narėms pakeitus nacionalines perkėlimo į nacionalinę teisę priemones.

Manome, kad dėl Komisijos patikrų pagerėjo sistemų veikimas ir valstybių narių taikoma praktika.

Komisija laiku pateikė direktyvos taikymo ataskaitą

Nuo 2015 m. Komisija privalo kas trejus metus parengti direktyvos taikymo ataskaitą¹⁸. Ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie pacientų srautus ir su pacientų judumu susijusias išlaidas. Nors direktyva valstybės narės nėra įpareigojamos rinkti duomenų apie pacientų srautus, joje konkrečiai nurodoma, kad rengiant ataskaitą jos turi Komisijai teikti pagalbą ir visą turimą informaciją. 2013 m. valstybės narės sutiko kasmet Komisijai teikti konkrečius duomenis.

Dauguma valstybių narių per vėlai priėmė nacionalines perkėlimo į nacionalinę teisę priemones (žr. 23 dalį), todėl 2015 m. jos vėlavo Komisijai pateikti duomenis. 2017 m. 26 valstybės narės duomenis pateikė, bet šešių valstybių narių pateikti duomenys buvo neišsamūs. Be to, nebuvo galima palyginti duomenų tarp šalių, nes tam tikros valstybės narės pranešė apie visus išlaidų kompensavimo atvejus konkrečiai nenurodydamos, ar tokios kompensacijos buvo suteiktos laikantis direktyvos, ar Reglamento dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų. Komisija pripažino, kad į ataskaitas įtraukti duomenys nėra visiškai tikslūs. Pavyzdžiui, pacientų srautų apžvalga buvo neišsami. 1 lentelėje nurodomos keturios valstybės narės, kurios nepateikė duomenų apie 2016 m. pacientų srautus.

Nepaisant šių trūkumų, Komisija laiku įvykdė savo pareigą pateikti ataskaitą. 2018 m. rugsėjo mėn. ji paskelbė naujausią ataskaitą ir pateikė pacientų srautų bei tarpvalstybinės sveikatos priežiūros finansinio poveikio, atsižvelgiant į šią direktyvą, apžvalgą.

Komisija nacionaliniams kontaktiniams centrams teikė gaires dėl geresnio informacijos apie tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą teikimo

Komisija nacionaliniams kontaktiniams centrams teikia paramą ir gaires siekdama, kad būtų skelbiama aiški ir išsami informacija apie pacientų teises naudotis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis. Šiuo tikslu Komisija yra paskelbusi kelis atitinkamus tyrimus¹⁹. 2013 m., prieš terminą, iki kurio direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę, Komisija valstybėms narės išsiuntė gaires dėl pacientams galimų taikyti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros būdų: Tarpvalstybinė sveikatos priežiūros direktyvos ir Reglamento dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo.

Vis dėlto mažiau nei pusėje nacionalinių kontaktinių centrų interneto svetainių buvo paaiškinti abu skirtingi būdai pacientams naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitose šalyse²⁰. 2018 m. kovo mėn. Komisija siekė užkirsti kelią galimai painiavai tarp abiejų teisės aktų. Tuo tikslu ji surengė NKC gebėjimų didinimo praktinį seminarą ir sukūrė praktinių priemonių rinkinį, skirtą padėti NKC perduoti informaciją pacientams. Iš mūsų apklausos rezultatų matyti, kad kompetentingos valstybių narių institucijos palankiai vertina priemonių rinkinį, bet būtina dėti daugiau pastangų siekiant pacientams paaiškinti skirtumą.

Neseniai paskelbtame Komisijos tyrime²¹ teigiama, kad NKC interneto svetainėse pateikiama informacija pacientams iš esmės yra tinkama ir atitinka direktyva nustatytus reikalavimus, bet interneto svetainėse galėtų būti pateikta daugiau informacijos apie atvykstančių pacientų teises ir išvykstančių pacientų patirtų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą. Be to, Europos Parlamento pranešime dėl direktyvos pažymėta, kad „NKC interneto svetainėse paprastai trūksta išsamios informacijos apie pacientų teises“²².

Direktyva nereikalaujama, kad NKC į savo interneto svetaines įtrauktų informaciją apie Europos referencijos centrų tinklus. Nustatėme, kad kai kurie NKC teikė tokią informaciją, o kiti centrai svarstė jos teikimo būdus. Vokietijos, Airijos, Estijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės atstovai jau pareiškė susidomėjimą bendradarbiauti su ERCT valstybių narių taryba ERCT klausimais²³. Retųjų ligų ekspertai, su kuriais konsultavomės, mano, kad NKC turėtų teikti tokią informaciją apie tinklus.

Tarpvalstybiniai duomenų apie pacientų sveikatą mainai. Audito metu rezultatai neatitiko didelių lūkesčių

Siekiant sukurti ES duomenų apie pacientų sveikatą mainų mechanizmus būtina, kad veiktų aiški strateginė ir valdymo sistema, kurią remtų valstybės narės. Reikėtų nustatyti aiškius tikslus ir nuolat vykdyti veiksmingumo stebėjimą. Prieš pradėdama vykdyti plataus masto projektus, Komisija, padedama valstybių narių, turėtų nustatyti galimų naudotojų skaičių. Reikėtų pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnius bandomuosius projektus.

2018 m. e. sveikatos strategijoje nebuvo įgyvendinimo plano

Komisijos e. sveikatos veiksmų planuose nustatytas jos požiūris į e. sveikatą, įskaitant tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis apie pacientų sveikatą. Dabartinis veiksmų planas įgyvendinamas 2012–2020 m. 2018 m. balandžio mėn. Komisija patvirtino naują e. sveikatos strategiją²⁴, kurios apimtis didesnė nei dabartinio veiksmų plano. Visų pirma į strategiją įtraukta galimybė išplėsti tarpvalstybinį keitimąsi elektroninių įrašų apie sveikatą turiniu.

2014 m. Komisija paskelbė preliminarų e. sveikatos veiksmų plano vertinimą²⁵. Nors vertinimo rezultatai iš esmės yra teigiami, jame pažymėta, kad esama tam tikrų trūkumų, ir pateikta rekomendacija, kad Komisija turėtų atnaujinti planą, siekdama, kad juo būtų atsižvelgiama į aktualiausius klausimus, sukurta aiški valdymo struktūra bei parengtas stebėjimo ir koordinavimo mechanizmas.

Komisija įgyvendino didžiąją e. sveikatos veiksmų plane numatytų veiksmų dalį. Ji neatsižvelgė į 2014 m. vertinimo rekomendaciją atnaujinti savo veiksmų planą ir jo neperžiūrėjo, kad jame būtų atspindėta 2018 m. e. sveikatos strategija. Be to, į planą neįtraukti aktualiausi klausimai, tokie kaip Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo pradžia. Taip pat Komisija nenustatė atsakomybės už plano įgyvendinimą.

2018 m. e. sveikatos strategijoje kalbama apie naujus iššūkius, tokius kaip pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir kibernetinės grėsmės. Vis dėlto šioje strategijoje nebuvo įgyvendinimo plano su numatomų rezultatų ir išdirbių tvarkaraščiais, kuriais remiantis būtų galima suprasti, kokį metodą Komisija taiko siekdama įgyvendinti naują e. sveikatos strategiją. Kai 2018 m. Komisija pradėjo įgyvendinti savo naująją e. sveikatos strategiją, vienintelis jos 2012–2020 m. veiksmų plano vertinimas buvo atliktas 2014 m.

Komisija nepakankamai įvertino sunkumus, susijusius su ES e. sveikatos infrastruktūros diegimu

Komisija duomenų apie pacientų sveikatą mainų tarp valstybių narių darbus atliko dviem etapais: 2008–2012 m. įgyvendino bandomąjį projektą (epSOS)²⁶, kurio išlaidos sudarė 18 milijonų eurų, ir šiuo metu vykdo 2015 m. pradėtą diegimo projektą (ES e. sveikatos infrastruktūros projektą), kurio biudžetas sudaro 35 milijonus eurų²⁷.

Projekto „epSOS“ tikslas buvo sukurti informacijos ir komunikacijos technologijų sistemą ir infrastruktūrą, siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie informacijos apie pacientų sveikatą. Bandomuoju projektu siekta išbandyti siūlomo tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų sprendimo veikimo, techninį ir teisinį įgyvendinamumą bei priimtinumą. Juo buvo siekiama „pademonstruoti praktinį sprendimo įgyvendinimą įvairialypėje aplinkoje daugelyje dalyvaujančių valstybių“.

Įgyvendinant projektą buvo sukurtos pacientų duomenų santraukų turinio ir elektroninių receptų apibrėžtys (žr. 9 dalį) bei testavimo, peržiūros ir tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų mechanizmai. Juo prisidėta prie e. sveikatos sąveikumo specifikacijų ir gairių kūrimo. Be to, juo buvo sukurti bendrieji standartai, kuriais siekiama skatinti tokius mainus, ir parodyta, kad valstybės narės laikosi šioje srityje prisiimtų įsipareigojimų.

Vykdant projekto planavimo etapą nebuvo nustatyta testavimo, kurį būtina atlikti prieš projektą įgyvendinant praktiškai, taikymo sritis ir apimtis. Siūlomo sprendimo įgyvendinamumo testavimas apėmė 43 pacientų duomenų perdavimus. Vadinasi, vykdant projektą siūlomas sprendimas praktikoje buvo taikomas labai ribotai. Galutinėje projekto apžvalgoje išorės ekspertai padarė išvadą, kad realių pacientų duomenų santraukų ir elektroninių receptų skaičius „yra pernelyg mažas, kad „epSOS“ paslaugas būtų galima laikyti veikiančiomis ir tvariomis“²⁸. Tačiau, nors šis keitimasis buvo ribotas, Komisija manė, kad jis buvo pakankamas eHDSI koncepcijos įrodymas.

2014 m. Komisija įvertino projektą „epSOS“. Remiantis šiuo vertinimu, „nors „epSOS“ projekte dar nebuvo patenkinti lūkesčiai dėl statistiškai reikšmingo pacientų duomenų skaičiaus, buvo konstatuota, kad „epSOS“ metodo dėl tarpvalstybinio sąveikumo koncepcija buvo tinkama“²⁹. Be to, dėl sąveikumo problemų teisiniu, organizaciniu ir semantiniu lygmenimis susidurta su didesniais iššūkiais, nei tikėtasi. Komisija taip pat nustatė, kad projekto rangovai pateikė reikalavimų neatitinkančių prašymų padengti išlaidas, kurie dažniausiai buvo susiję su personalo išlaidomis. Mums atliekant auditą Komisija vykdė reikalavimų neatitinkančių išlaidų susigrąžinimo veiksmus. Tokios išlaidos sudarė 42 % suteikto finansavimo.

Nepaisant šių iššūkių, 2015 m. Komisija nusprendė bandomojo projekto išdirbius pasitelkti kaip pagrindą plataus masto ES e. sveikatos infrastruktūros (eHDSI) kūrimui. eHDSI architektūra, techninės ir semantinės specifikacijos, teisiniai, organizaciniai ir politikos susitarimai tarp dalyvaujančių valstybių narių yra grindžiami projekto „epSOS“ rezultatais.

Nustatėme, kad buvo trūkumų Komisijai rengiant šį sudėtingą projektą, visų pirma nebuvo pakankamai įvertintas galimų naudojantis eHDSI teikiamų tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų naudotojų (pacientų ir paslaugų teikėjų, t. y. vaistinių ir ligoninių) skaičius ir nebuvo pakankamai įvertintas tokių paslaugų ekonominis efektyvumas prieš pradedant diegti eHDSI. Todėl manome, kad Komisija nepakankamai įvertino sunkumus, susijusius su ES e. sveikatos infrastruktūros diegimu.

Komisija pervertino galimą naudojimąsi e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūra

Komisijos pranešimai apie galimą tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų lygį buvo pernelyg optimistiški (žr. 3 langelį).

Mums atliekant auditą (2018 m. lapkričio mėn.), naudojantis ES e. sveikatos infrastruktūra tarpvalstybiniu mastu dar nebuvo pradėta keistis duomenimis apie pacientų sveikatą (žr. II priedą, kuriame nurodomos realaus tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų diegimo pradžios valstybėse narėse datos). Iki to laiko Komisija buvo įvertinusi septynių valstybių narių³³ pajėgumus pradėti realiai vykdyti tarpvalstybinius duomenų mainus. Keturiose iš šių valstybių narių (Čekijoje, Estijoje, Liuksemburge ir Suomijoje) buvo atliktos pažangos patikros. 2018 m. spalio mėn. eSVNEG rekomendavo šioms šalims pradėti realiai keistis duomenimis, jeigu jos ėmėsi visų taisomųjų veiksmų. 4 diagramoje pateikta procedūra, pagal kurią valstybės narės prisijungia prie tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų teikimo, ir padėtis 2018 m.

Šaltinis: Audito Rūmai; remtasi Komisijos pateikta informacija.

Taip pat nustatėme, kad šioms valstybėms narėms leista dalyvauti ES e. sveikatos infrastruktūroje ir vykdyti įvairias e. sveikatos paslaugas. Audito metu Suomija buvo pasirengusi siųsti elektroninius receptus, o Estija galėjo juos priimti (2019 m. pradžioje visoje Europos Sąjungoje keitimasis elektroniniais receptais buvo vykdomas tik tarp šių šalių). Remiantis Komisija, 550 elektroninių receptų buvo tvarkoma šiuo būdu 2019 m. sausio mėnesį–vasario pabaigoje. Čekija ir Liuksemburgas buvo pasirengę iš užsienio priimti elektronines pacientų duomenų santraukas, bet nė viena valstybė narė dar negalėjo jų siųsti naudodamasi eHDSI. Be to, pradžioje sistema naudosis tik keletas tų šalių nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir vaistinių. 4 langelyje paaiškinta, kokią naudą pacientams teiktų tarpvalstybinis keitimasis elektroniniais receptais ir elektroninėmis pacientų duomenų santraukomis.

Europos referencijos tinklų centrai dėl retųjų ligų yra plataus užmojo inovacija, bet neįrodytas jų tvarumas

Tam, kad Komisija galėtų veiksmingai remti valstybes nares kuriant Europos referencijos centrų tinklus, būtina, kad tokia parama būtų teikiama vadovaujantis teisiniu pagrindu ir nuoseklia strategija bei aiškiomis veiksmų gairėmis.

Komisija neatnaujino savo ES veiksmų retųjų ligų klausimais sistemos

Europos referencijos centrų tinklų kūrimas yra platesnės ES politikos retųjų ligų srityje, kuri apima tokius elementus kaip parama nacionalinių retųjų ligų planų kūrimui, geresnė retųjų ligų nomenklatūros standartizacija ir parama retųjų ligų moksliniams tyrimams, dalis. 2008 m. Komisijos komunikatu siekiama „skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus remti jų veiksmus“. Buvo nustatytas tikslas „apibrėžti bendrą Bendrijos strategiją, kuri padėtų valstybėms narėms“³⁴ kovoti su retosiomis ligomis. Taryba pritarė šiam požiūriui savo 2009 m. birželio 8 d. rekomendacijoje dėl veiksmų retųjų ligų srityje³⁵.

2014 m. Komisija paskelbė ir komunikato, ir Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje daroma išvada, kad „Komunikate ir Tarybos rekomendacijoje numatyti tikslai buvo įgyvendinti su kaupu“. Be kita ko, buvo iškelti tikslai sukurti aiškią retųjų ligų apibrėžtį arba pagerinti jų kodavimą sveikatos priežiūros sistemose. Ataskaitoje perspėjama, kad „teks dar labai daug nuveikti“ siekiant užtikrinti, kad retosiomis ligomis sergantiems pacientams visoje ES būtų teikiama jiems būtina priežiūra, ir nurodoma, kad retųjų ligų strategijos kai kuriose valstybėse narėse nebuvimas yra sritis, kurioje reikia imtis papildomų veiksmų. Joje išvardijama 11 Komisijos numatytų veiksmų, įskaitant nuolatinę paramą Europos retųjų ligų registrų platformai ir retųjų ligų planų kūrimui.

Nepaisant išvados, kad tie tikslai buvo pasiekti, devyniais iš 11 numatytų veiksmų tęsiamos jau įgyvendinamos iniciatyvos. Komisija nuo 2008 m. nėra atnaujinusi savo retųjų ligų strategijos, nors ji valdo svarbias iniciatyvas, tokias kaip tinklai ir ES retųjų ligų registrų platforma.

Komisija nepritaikė visos patirties, kuri buvo įgyta vykdant Europos referencijos tinklų bandomuosius projektus

2007–2013 m. Komisija finansavo dešimt bandomųjų referencijos tinklų projektų. Komisijos konsultacinis retųjų ligų ekspertų komitetas (EUCERD)³⁶ įvertino šiuos bandomuosius ERCT projektus ir 2011 m. paskelbė preliminarią bandomųjų Europos referencijos centrų tinklų dėl retųjų ligų projektų rezultatų ir įgytos patirties analizę. Vis dėlto, Komisijai sukūrus ERCT, juos pasitelkiant buvo atsižvelgiama tik į tam tikrus 2011 m. vertinime nurodytus trūkumus, pavyzdžiui, paramą pacientų registrams, būtinybę sukurti specializuotą informacijos ir komunikacijų technologijos priemonę ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė, taikydama savo sveikatos priežiūros praktiką, vykdytų kokybiškus kontrolės procesus. Kiti nepašalinti trūkumai:

• tinklų tvarumą pasibaigus išankstiniam jų finansavimo laikotarpiui;
• nuolatinio stebėjimo ir kokybės kontrolės sistemos tinklų nariams kūrimą;
• tinklo plėtros administravimo trūkumus ir finansines sąnaudas ir
• paramos kuriant pacientų registrus tvarumas

Tinklų valstybių narių taryba nuo pat savo veiklos pradžios 2014 m. nuolat siekia spręsti šias svarbias problemas. Ji padarė pažangą nuolatinio stebėjimo ir kokybės kontrolės srityse (šiuo klausimu 2018 m. rugsėjo mėn. ji patvirtino ERCT surinktų pagrindinių rodiklių rinkinį). Vis dėlto dar nebaigta šalinti tokių naujai atsiradusių trūkumų kaip tinklų integravimas į sveikatos priežiūros sistemas ir bendradarbiavimas su sektoriumi. 5 diagramoje vaizduojami įvairūs iššūkiai, su kuriais susiduria tinklai ir kuriuos Komisija, Valstybių narių taryba ir Tinklų koordinavimo grupė šiuo metu siekia išspręsti.

Šaltinis: Audito Rūmai; remtasi Europos referencijos centrų tinklų valstybių narių tarybos protokolais.

Komisija rėmė 24 Europos referencijos centrų tinklų kūrimą, bet nesukūrė veiksmingos dalyvių vertinimo sistemos

Direktyva Komisijai buvo suteikti įgaliojimai parengti konkrečius kriterijus ir sąlygas, kuriuos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi įgyvendinti tam, kad galėtų prisijungti prie ERCT³⁷. Komisija pasinaudojo konsultanto paslaugomis siekdama sukurti gairių rinkinį pareiškėjams ir nepriklausomo vertinimo įstaigai (NVĮ), kuri vertino ERCT ir atskirų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų paraiškas. Komisija ėmėsi veiksmų siekdama padidinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie pradedamus įgyvendinti ERCT, o jos pirminis tikslas (teikti paramą dešimties ERCT kūrimui³⁸) buvo viršytas su kaupu sukūrus 24 tokius tinklus (žr. III priedą, kuriame pateiktas Europos referencijos centrų tinklų sąrašas).

6 diagramoje vaizduojamas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų paraiškų prisijungti prie ERCT vertinimo procesas. Prieš kiekvienam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui pateikiant paraišką, juos visų pirma turėjo patvirtinti tos valstybės narės, kurioje jie veikia, kompetentinga institucija. ES lygmeniu atliekama vertinimo procedūra apsiribojo paraiškų tinkamumo patikra ir 20 % atskirų paraiškų imties vertinimu.

Šaltinis: Audito Rūmų analizė, grindžiama vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos pateiktais dokumentais.

Nepriklausomo vertinimo įstaiga pateikė 62 neigiamas preliminarias ataskaitas. Visais atvejais pareiškėjai pateikė informaciją³⁹ apie nepašalintus trūkumus, o tuo remdamasi Vertinimo įstaiga galėjo pareikšti teigiamą nuomonę. Vis dėlto mums atlikus ataskaitų dėl paraiškų imties⁴⁰ patikrą paaiškėjo, kad daugeliu atvejų Vertinimo įstaiga savo galutinę teigiamą nuomonę pateikė remdamasi neišsamia informacija. Galutinis vertinimo proceso rezultatas buvo tai, kad į ERCT buvo priimta 952 iš 953 paraiškas pateikusių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Mes praktiškai darome išvadą, kad vykdant šį vertinimo procesą ERCT kūrimui sukurta nauda buvo ribota.

Imtimi grindžiama sistema iš pradžių nebuvo papildoma jokiomis kitomis stebėjimo ar vertinimo priemonėmis. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. Komisija su valstybių narių atstovais ir ERCT koordinatoriais bendradarbiauja Komisijos vykdomos nuolatinio stebėjimo ir visų ERCT narių periodiškai atliekamo įsivertinimo sistemos kūrimo klausimais. Vis dėlto audito metu jie nebuvo nusprendę, kokių priemonių reikėtų imtis tuo atveju, jei įgyvendinant stebėjimo sistemą būtų nustatytas nepakankamas kai kurių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiksmingumas. Komisija taip pat planuoja atlikti ERCT vertinimą jų penkerių metų finansavimo laikotarpio pabaigoje⁴¹.

ES biudžete nėra konkrečios biudžeto eilutės dėl Europos referencijos centrų tinklų

Direktyva nustatytas reikalavimas, kad Komisija valstybėms narėms turi teikti paramą kuriant ERCT. ES biudžete nėra konkrečios biudžeto eilutės, skirtos ERCT išlaidoms padengti. Siekdama skirti paramą ERCT veiklai, Komisija skyrė finansavimą iš įvairių išlaidų programų (sveikatos programos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės) ir pagal įvairius išlaidų mechanizmus (kvietimus teikti pasiūlymus ir konkursus). Komisija nesukūrė išsamaus išlaidų plano 2017–2021 m. laikotarpiui ir apie jį nepranešė ERCT bei biudžeto valdymo institucijai.

2017 m. lapkričio mėn. Komisija tinklams parengė klinikinės pacientų priežiūros sistemą, skirtą keistis pacientų duomenimis ir su jais susipažinti (žr. 15 dalį). Pacientų konsultacijos naudojantis šia sistema yra vienas iš svarbių ERCT veiklos aspektų. Vis dėlto naudojantis KPPS tarpvalstybinėms konsultacijoms išryškėjo trūkumas pripažįstant gydytojų laiką, skirtą kitos valstybės narės pacientų diagnozei nustatyti ir juos gydyti. 7 diagramoje pateikiamas pasitelkiant sistemą per ERCT sukurtų konsultacinių forumų skaičius 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn.

Šaltinis: 2018 m. gruodžio mėn. Komisijos KKPS ataskaita.

Kiekvienam ERCT koordinatoriui penkerių metų laikotarpiui skiriama 1 milijonas eurų ES lėšų⁴² administracinėms išlaidoms padengti. Dažnai ERCT vėluojama skirti metinį finansavimą administravimo veiklai. Remiantis 2018 m. sausio mėn. Komisijos atliktos ERCT koordinatorių apklausos, į kurios klausimus atsakė 20 ERCT, rezultatais, matyti, kad finansavimo tvarumas yra vienas iš dviejų svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria ERCT⁴³. 17 iš 24 ERCT savo tiksluose ar rizikos švelninimo strategijose nurodė kitų finansavimo šaltinių.

Be šio finansavimo administracinei veiklai, Komisija teikė dotacijas ERCT, siekdama padėti jiems įgyvendinti savo tikslus. Ji vykdė viešųjų pirkimų procedūras, skirtas plėtoti tinklų sukūrimo ir vystymo rėmimo veiklą. 2018 m. pabaigoje tai apėmė:

• naudojimąsi e. sveikatos sprendimais, t. y. klinikine pacientų priežiūros sistema (skirti 5 milijonai eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų);
• klinikinės praktikos gairių kūrimą (iš viso skirta 4 milijonai eurų sveikatos programos lėšų);
• ERCT registrus (2018 m. penkiems ERCT iš viso skirta 2 milijonai eurų sveikatos programos lėšų);
• ERCT koordinatorių mokymų vykdymą ir priemonių teikimą (kvietimas išorės įmonėms dalyvauti konkurse, kurio numatoma vertė – 400 000 eurų);
• sekretoriato pagalbos ERCT koordinatorių darbo grupei teikimą (kvietimas išorės įmonėms dalyvauti konkurse, kurio numatoma vertė – 380 000 eurų);
• ERCT dokumentų šablonų kūrimą (kvietimas išorės įmonėms dalyvauti konkurse, kurio numatoma vertė – 100 000 eurų).

ERCT koordinatorių nuomone, dalyvaujant daugelyje Komisijos rengiamų kvietimų teikti pasiūlymus patiriama didelė administracinė našta. Be to, kyla abejonių dėl ERCT registrų, kurie šie metu finansuojami sveikatos programos lėšomis, ilgalaikio tvarumo, nors Komisija savo 2008 m. komunikate dėl retųjų ligų pabrėžė projektais grindžiamo registrų finansavimo riziką.

Nepaisant vėlavimų Komisija pradeda įgyvendinti ES retųjų ligų registrų platformą

Savo 2008 m. komunikate dėl retųjų ligų Komisija pabrėžė, kad duomenų bazės ir registrai yra svarbūs siekiant sudaryti sąlygas vykdyti epidemiologinius ir klinikinius retųjų ligų tyrimus. Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti tokių sistemų ilgalaikį tvarumą. Reaguodamas į šį iššūkį 2013 m. JRC GD pradėjo kurti Europos retųjų ligų registrų platformą, kuri bendrai finansuojama sveikatos programos lėšomis⁴⁴ ir kuri yra atvira visiems Europos retųjų ligų registrams. JRC platforma siekiama spręsti duomenų apie retąsias ligas, saugomų visos Europos pacientų registruose, nesusisteminimo problemą skatinant ES lygmens duomenų rinkimo standartus ir teikiant sąveikumo priemones keičiantis duomenimis apie retąsias ligas.

Nustatėme, kad Komisija, greta JRC platformos, mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos (Septintosios bendrosios programos) lėšomis lygiagrečiai finansuoja kitą projektą – „RD Connect“, kurio vienas iš tikslų yra sukurti pacientų registrų katalogą retųjų ligų mokslinių tyrimų tikslais. Abiem projektais siekiama to paties tikslo – sujungti ES registrus, kad tyrėjai galėtų lengviau susipažinti su duomenimis apie retąsias ligas. Todėl Komisija finansuoja du projektus, kurių rezultatai gali sutapti.

Atliekant šį auditą buvo numatyta, kad JRC platforma pradės veikti 2019 m. vasario mėn., t. y. daugiau nei dviem metais vėliau, nei planuota iš pradžių. Viena iš vėlavimo priežasčių yra ta, kad kuriant JRC platformą, JRC taip pat buvo perduoti du jau veikiantys tinklai⁴⁵, todėl reikėjo skirti daugiau laiko ir išteklių, nei tikėtasi. Nustatėme, kad pirminis platformos įgyvendinimo laikas ir suplanuoti jai skirti biudžeto asignavimai buvo nerealistiški. Be to, JRC platformai teikiamu DG SANTE finansavimu šiuo metu padengiama maždaug 45 % darbo išlaidų, bet nėra priimta jokių nuostatų dėl platformos finansinio tvarumo ir nerengiami planai rezultatyviam platformos įgyvendinimui užtikrinti, išskyrus 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį parengtą sklaidos planą.

Išvados ir rekomendacijos

Patikrinome, kaip Komisija prižiūri Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę valstybėse narėse ir iki šiol pasiektus tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų rezultatus. Taip pat įvertinome ES veiksmus retųjų ligų politikos srityje. Mes siekėme atsakyti į šį klausimą:

Ar ES veiksmais tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje užtikrinama nauda pacientams?

Padarėme išvadą, kad ES veiksmai tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje yra plataus užmojo ir juos įgyvendinant didinamas valstybių narių bendradarbiavimas, bet šiuos veiksmus būtina geriau valdyti. Mums atliekant auditą poveikis pacientams buvo ribotas.

Nustatėme, kad Komisija tinkamai prižiūri, ar valstybėse narėse įgyvendinama direktyva (žr. 23–28 dalis), bei remia nacionalinių kontaktinių centrų, atsakingų už informacijos teikimą tarpvalstybiniu lygmeniu besigydantiems pacientams, darbą. Komisija neseniai sukūrė NKC skirtą praktinių priemonių rinkinį. Vis dėlto ES pacientai, siekdami pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje, vis dar susiduria su iššūkiais ir tik nedidelė dalis galimų pacientų žino apie savo teises siekti naudotis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis. Dėl Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyva ir Reglamentu dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo pacientams numatytų gydymo būdų teikiant tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas sudėtingumo pacientams sunku suteikti aiškią informaciją. NKC savo interneto svetainėse teikia ribotą informaciją apie ERCT (žr. 29–32 dalis).

Komisija turėtų:

1. remdamasi ankstesniais veiksmais remti nacionalinių kontaktinių centrų darbą, be kita ko, patardama, kaip tinkamiausiu būdu galima teikti informaciją apie būdų, numatytų Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyva ir Reglamentu dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, ryšį;
2. teikti gaires apie tai, kaip nacionalinių kontaktinių centrų interneto svetainėse reikėtų informuoti apie Europos referencijos centrų tinklus;
3. stebėti, kaip nacionaliniai kontaktiniai centrai naudoja 2018 m. priemonių rinkinį.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m.

2018 m. Komisija priėmė naują e. sveikatos strategiją neatnaujinusi įgyvendinamo e. sveikatos veiksmų plano. 2018 m. e. sveikatos strategijoje nėra įgyvendinimo plano, kuriame būtų nustatyti numatomų rezultatų ir išdirbių siekimo tvarkaraščiai (žr. 34–37 dalis).

Atliekant darbą tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų srityje buvo sukurti sąveikumo standartai. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kuria visos ES mastu veiksiančią tokių duomenų mainų infrastruktūrą. Komisija, prieš pradėdama įgyvendinti projektą, neįvertino, kiek naudotojų galėtų naudotis ES e. sveikatos infrastruktūra. Komisija parengė pernelyg optimistiškas galimo tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų vykdymo prognozes. Buvo vėluojama diegti e. sveikatos infrastruktūrą, o mums atliekant auditą tarpvalstybiniu lygmeniu nebuvo pradėta keistis duomenimis apie sveikatą naudojantis e. sveikatos infrastruktūra (žr. 38–47 dalis).

Komisija turėtų:

1. įvertinti gautus tarpvalstybinių duomenų apie sveikatą mainų, atliktų naudojantis ES e. sveikatos infrastruktūra, rezultatus (kalbant apie elektroninius receptus ir elektronines pacientų duomenų santraukas);

Tikslinė įgyvendinimo data: 2021 m.

2. į tai atsižvelgdama įvertinti 2012 m. e. sveikatos veiksmų planą, 2018 m. e. sveikatos strategijos įgyvendinimą, kartu įvertindama tai, ar šias veiksmais buvo sukurta ekonomiškai efektyvių ir savalaikių pasiūlymų ir pasiekta svaraus indėlio į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2021 m.

Europos referencijos centrų tinklų steigimas yra plataus užmojo inovacija bendradarbiavimo tarpvalstybinės sveikatos priežiūros klausimais srityje, visų pirma kadangi sveikatos priežiūra yra valstybės narės kompetencija. Komisija ERCT sąrangai sukūrė klinikinės pacientų priežiūros sistemą, kuria siekiama palengvinti dalijimąsi pacientų duomenimis. ERCT buvo sukurti 2017 m. kovo mėn., todėl dar per anksti vertinti, ar jais rezultatyviai prisidėta kuriant valstybių narių pastangų retosiomis ligomis sergantiems pacientams teikti geresnę sveikatos priežiūrą pridėtinę vertę.

Nustatėme, kad Komisija nuo 2014 m. neįvertino savo pažangos įgyvendinant ES retųjų ligų strategiją (žr. 49–51 dalis). Nustatyta trūkumų vykdant ERCT kūrimo procesą ir Komisijai jiems šiuo metu teikiant paramą, o Komisija neparengė išsamaus ERCT išlaidų plano. Susiduriama su dideliais iššūkiais siekiant užtikrinti ERCT finansinį tvarumą ir jiems sudaryti sąlygas efektyviai vykdyti veiklą ir nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose, ir tarp jų. Todėl Komisija ragino valstybes nares integruoti ERCT į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas (52–62 dalys) Taip pat nustatėme, kad buvo vėluojama pradėti įgyvendinti ES retųjų ligų registrų platformą (žr. 63–65 dalis).

Komisija turėtų:

1. įvertinti retųjų ligų strategijos rezultatus (įskaitant Europos referencijos centrų tinklų vaidmenį) ir nuspręsti, ar ši strategija turi būti atnaujinta, pritaikyta ar pakeista;

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m.

2. konsultuodamasi su valstybėmis narėmis rasti naujus būdus, kaip tinkamai kovoti su Europos referencijos centrų tinklų patiriamais iššūkiais (įskaitant Europos referencijos centrų tinklų integravimą į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir pacientų registrus);

Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m.

3. atlikti veiksmus siekiant sukurti paprastesnę visų rūšių būsimo ES finansavimo skyrimo Europos referencijos centrų tinklams sistemą ir sumažinti jiems tenkančią administracinę naštą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos MILIONIS, 2019 m. balandžio 10 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Akronimai ir santrumpos

DG SANTE: Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas

eHDSI: e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūra

EITP: Europos infrastruktūros tinklų priemonė

epSOS: „Pažangios viešosios paslaugos Europos pacientams“

ERCT: Europos referencijos centrų tinklai

eSVNEG: eHDSI valstybių narių ekspertų grupė

EUCERD: Europos Sąjungos retųjų ligų ekspertų komitetas

JRC: Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro generalinis direktoratas

KPPS: klinikinė pacientų priežiūros sistema

MVA: metinė veiklos ataskaita

NeSKC: Nacionalinis e. sveikatos kontaktinis centras

NKC: nacionalinis kontaktinis centras

NVĮ: nepriklausomo vertinimo įstaiga

RL: retoji liga

SESV: Sutartis dėl ES veikimo

SPPT: sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas

Žodynėlis

E. sveikata: informacinių ir komunikacijos technologijų naudojimas sveikatos gaminių, paslaugų ir procesų srityse, drauge vykdant organizacinius pokyčius ir kuriant naujus įgūdžius. E. sveikata yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pasitelkiant elektronines priemones.

Elektroninis receptas: receptas vaistams ar gydymui, teikiamas elektronine forma, išduodamas teisiškai pripažinto profesionalaus sveikatos priežiūros specialisto, naudojantis operacine sistema, ir elektroninis recepto duomenų perdavimas vaistinei, kuri, jį gavusi, gali išduoti vaistus.

Elektroninis sveikatos įrašas (ESĮ): išsamus elektroninis medicinos įrašas ar panašus dokumentas apie buvusią ir esamą asmens fizinę ir psichinę sveikatos būklę, kurio duomenimis galima lengvai pasinaudoti medicininio gydymo ar kitais panašiais tikslais.

ERCT koordinatorius: vienas kiekvieno tinklo narys atlieka koordinatoriaus vaidmenį. Koordinatoriai sudaro palankesnes sąlygas tinklo narių tarpusavio bendradarbiavimui.

Europos referencijos centrų tinklai (ERCT): virtualūs tinklai, kurių veikloje dalyvauja visos Europos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Jie skirti kovai su sudėtingomis ar retosiomis ligomis ir susirgimais, kuriems būtinas itin specializuotas gydymas ir būtina sutelkti žinias bei išteklius.

Retoji liga (RL): ES liga arba sutrikimas laikomas retu, kai juo serga mažiau nei 5 iš 100 000 žmonių.

Sąveikumas: pajėgumai naudotis duomenimis ir jais keistis tarp skirtingų sveikatos priežiūros sistemų, siekiant tarpusavyje susieti informaciją.

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra: sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos arba skiriamos kitoje šalyje nei apdraustojo asmens gyvenamoji šalis.

Galinės išnašo

¹ 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

² Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnis.

³ 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1). Šis reglamentas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros klausimu svarbus kalbant apie darbo jėgos judumą ir turizmą bei jų sąsajas su sveikatos priežiūra ir socialinės apsaugos sistemomis.

⁴ Remiantis 2017 m. gegužės mėn. Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ekspertų grupės atliktos nacionalinių kontaktinių centrų apklausos rezultatais. Šį teiginį patvirtino ir pačių Audito Rūmų atliktos Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ekspertų grupės narių apklausos rezultatai.

⁵ Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo taikymo (COM(2018) 651 final).

⁶ Komisijos ataskaitos dėl Direktyvos 2011/24/ES įgyvendinimo taikymo (COM(2018) 651 final) B priedas.

⁷ Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB), geriau žinomas kaip INTERREG, yra vienas iš dviejų ES sanglaudos politikos tikslų, ir šia iniciatyva užtikrinama bendrų veiksmų ir įvairių valstybių narių nacionalinių, regioninių bei vietos suinteresuotųjų subjektų politikos mainų sistema.

⁸ 2018 m. kovo mėn. paskelbtas Komisijos tyrimas „Tarpvalstybinio bendradarbiavimo tyrimas. Esamų bendradarbiavimo tarpvalstybiniuose regionuose iniciatyvų kapitalizavimas“. Su turimu nustatytų projektų ir jų tikslų sąrašu galima susipažinti šioje interneto svetainėje.

⁹ 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatas „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“, COM(2018) 233 final. Komunikatas paskelbtas atlikus bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą.

¹⁰ Belgija, Čekija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Suomija ir Švedija.

¹¹ Dešimt valstybių narių nurodė, kad 2017 m. jose nacionaliniu lygmeniu elektroniniai receptai buvo naudojami 90 % atvejų (Kroatija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija ir Švedija).

¹² epSOS – („Pažangios viešosios paslaugos Europos pacientams“, angl. Smart Open Service for European Patients) – tai projektas, finansuojamas pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos 3 teminę programą „Tvarios ir sąveikios sveikatos paslaugos“.

¹³ 2009 m. birželio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl retųjų ligų srities veiksmų.

¹⁴ ERCT valstybių narių taryba buvo sukurta 2014 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai (OL L 147, 2014 5 17, p. 79).

¹⁵ Audito Rūmų 2018–2020 m. strategija.

¹⁶ Danijos, Italijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Švedijos.

¹⁷ 2012 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2012/52/ES, kuria nustatomos priemonės, skirtos kitoje valstybėje narėje išrašytų vaistų receptų pripažinimui palengvinti (OL L 356, 2012 12 22, p. 68).

¹⁸ Direktyvos 20 straipsnis.

¹⁹ Paskelbti tokie tyrimai: 2012 m. atliktas tyrimas dėl geriausia patirtimi grindžiamo metodo nacionalinių kontaktinių centrų interneto svetainėms, kuriame pateiktos rekomendacijos valstybėms narėms dėl tinkamos informacijos apie įvairius esminius tarpvalstybinės sveikatos priežiūros aspektus teikimo, pasitelkiant NKC, būdus; 2014 m. atliktas tyrimas dėl informacijos poveikio pacientų sprendimams direktyvos aplinkybėmis; 2015 m. paskelbtas direktyvos taikymo vertinimo tyrimas, kuriame, be kita ko, pateikta NKC interneto svetainių apžvalga.

²⁰ Remiantis Komisijos įvykdytos NKC apklausos, atliktos jos ataskaitos dėl direktyvos taikymo tikslu, rezultatais.

²¹ 2018 m. liepos 20 d. paskelbtas tyrimas „Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų tyrimas. Informacijos teikimo pacientams gerinimas“.

²² 2019 m. sausio 29 d. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimas dėl Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos įgyvendinimo.

²³ 2017 m. gegužės 5 d. NKC posėdžio ataskaita.

²⁴ 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatas „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“, COM(2018) 233 final. Komunikatas paskelbtas atlikus bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą.

²⁵ Komisijos užsakymu bendrovės „Deloitte“ parengtas preliminarus 2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų plano vertinimas.

²⁶ Bendras projekto biudžetas sudarė 38 milijonus eurų. ES sutiko prie bendro finansavimo prisidėti 18 milijonų eurų. Projekte iš viso dalyvavo 24 šalys.

²⁷ Į sumą įtrauktos ERCT IT paslaugos.

²⁸ 2014 m. lapkričio 12 d. galutinė techninė projekto „epSOS“ apžvalga.

²⁹ 2014 m. DG SANTE informacinių sistemų padalinys atliko projekto „epSOS“ vertinimą, siekdamas parengti projekto apžvalgą, atsižvelgdamas į išdirbius ir pasiekimus, ir išvadų apie projekto parengimo santrauką, siekdamas išsiaiškinti, ar būtų galima projektą toliau įgyvendinti dideliu mastu.

³⁰ Komisijos interneto svetainė: „Cross-border digital prescription and patient data exchange are taking off“ („Pradedama tarpvalstybiniu lygmeniu išrašyti receptus ir vykdyti pacientų duomenų mainus“).

³¹ Pranešimas Komisijos interneto svetainėje „eHDSI governance“ („eHDSI valdymas“).

³² 2016 m. Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato metinės veiklos ataskaitos (MVA) priedas. Savo 2017 m. MVA Komisija nurodė, kad devynios valstybės narės, pavyzdžiui, Danija, nebedalyvavo teikiant tarpvalstybinės e. sveikatos informacijos paslaugas (žr. 10 dalį ir 1 langelį).

³³ Čekijos, Estijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos ir Suomijos.

³⁴ Komisijos komunikatas „Retosios ligos: Europos problema“, COM(2008) 679 final.

³⁵ 2009 m. birželio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl retųjų ligų srities veiksmų.

³⁶ Europos Sąjungos retųjų ligų ekspertų komitetas (EUCERD), įkurtas 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos sprendimu (2009/872/EB).

³⁷ Šio darbo sistemą Komisija sukūrė 2014 m. kovo 10 d. įgyvendinimo ir deleguotaisiais sprendimais.

³⁸ 2016 m. DG SANTE MVA (A priede, 169 p.) nurodomas tarpinis dešimties ERCT tikslas pagal 1.5.A rezultatų rodiklį „sukurtų ERCT skaičius“.

³⁹ Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/287/ES 4 straipsnio 5 dalis.

⁴⁰ Tirdami apimtį, kurią sudarė 50 sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų iš 23 ERCT vertinimo ataskaitos, nustatėme, kad 30 sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų nepateikė informacijos apie aiškų veiksmų planą.

⁴¹ 2014 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/287/ES 14 straipsnis.

⁴² Trečioji sveikatos programa.

⁴³ ERCT valstybių narių taryba, 2018 m. kovo 6 d.

⁴⁴ Remiantis DG SANTE ir JRC administraciniu susitarimu.

⁴⁵ EUROCAT (Europos įgytų anomalijų stebėjimo tinklas) ir SCPE (Europos cerebrinio paralyžiaus stebėjimo centras).

⁴⁶ 2018 m. lapkričio mėn. e. sveikatos tinklas realiai pradėti vykdyti tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis apie sveikatą naudojantis eHDSI leido keturioms valstybėms narėms: Suomija gali siųsti elektroninius receptus, o Estija gali juos priimti. Čekijai ir Liuksemburgui jau leidžiama iš užsienio priimti elektronines pacientų duomenų santraukas, bet nė viena valstybė narė dar negali jų siųsti naudodamasi eHDSI. Trys valstybės narės (Kroatija, Malta ir Portugalija) planuoja paraišką pradėti realiai keistis duomenimis pateikti pirmąjį 2019 m. ketvirtį.

⁴⁷ Kiekviena eHDSI dalyvaujanti valstybė narė gavo finansavimą pagal EITP telekomunikacijų programą, kad įsteigtų nacionalinį e. sveikatos kontaktinį centrą ir pradėtų vykdyti tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis apie sveikatą. Nacionalinio įgyvendinimo grafikas nustatytas kiekvienos valstybės narės ir Komisijos pasirašytame dotacijos susitarime.

⁴⁸ Visos keturios šalys, kurioms 2018 m. lapkričio mėn. leista dalyvauti e. sveikatos tinkle, planuoja įdiegti daugiau kaip vieną paslaugą (e. receptų siuntimas ir gavimas yra dvi atskiros paslaugos): i) Suomija pradėjo siųsti e. receptus ir numato, kad iki 2019 m. pabaigos pradės naudotis jų gavimo paslauga; ii) Estija pradėjo gauti e. receptus ir numato, kad iki 2019 m. pabaigos pradės naudotis jų siuntimo paslauga; iii) Čekija pasirengusi siųsti ir gauti pacientų duomenų santraukas ir numato, kad iki 2020 m. pabaigos pradės naudotis e. receptų siuntimo ir gavimo paslaugomis; iv) Liuksemburgas pasirengęs gauti pacientų duomenų santraukas ir numato, kad iki 2019 m. pabaigos pradės naudotis jų siuntimo paslauga. Be to, numatoma, kad iki 2020 m. pabaigos Liuksemburge bus pradėta naudotis e. receptų siuntimo paslauga.

Auditoriams patvirtinus, kad buvo sėkmingai įgyvendinti paskutiniai likę taisomieji veiksmai, kovo 11 d. Kroatija gavo teigiamą e. sveikatos valstybių narių ekspertų grupės rekomendaciją pradėti keistis e. receptais (siuntimo ir gavimo paslaugomis) ir pacientų duomenų santraukomis (gavimo paslauga). Ši rekomendacija įsigalios, kai ją patvirtins e. sveikatos tinklas.

⁴⁹ http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT

⁵⁰ Konkrečiai: 1) Europos Parlamento finansuojamo bandomojo projekto „Rare 2030“ įgyvendinimo išvados, kuriomis siekiama paremti būsimus politikos sprendimus, išnagrinėti naujų metodų taikymo galimybes ir pateikti politikos rekomendacijų pasiūlymus (rezultatus numatoma gauti iki 2021 m. pradžios); 2) trečiosios veiksmų sveikatos srityje programos vertinimas (numatoma atlikti iki 2021 m. vidurio); 3) Direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas vertinimas (numatoma atlikti iki 2022 m. pabaigos); 4) bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ vertinimas (numatomas terminas dar nepatvirtintas).

⁵¹ https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/cross_border_care/docs/2018_crossborder_frep_en.pdf

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Janusz Wojciechowski, jam padėjo kabineto vadovė Kinga Wiśniewska-Danek ir kabineto atašė Katarzyna Radecka-Moroz, pagrindinis vadybininkas Colm Friel, užduoties vadovė Joanna Kokot, užduoties vadovės pavaduotojas Nicholas Edwards ir auditoriai Frédéric Soblet, Aris Konstantinidis, Anna Zalega, Michela Lanzutti, Jolanta Žemailaitė. Kalbinę pagalbą teikė Mark Smith.

Iš kairės į dešinę: Frédéric Soblet, Kinga Wiśniewska-Danek, Aris Konstantinidis, Janusz Wojciechowski, Colm Friel, Joanna Kokot, Nicholas Edwards, Jolanta Zemailaite.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais