Europos Audito Rūmų 2019 m. metinių ataskaitų pristatymas

Pirmininko pratarmė

Mūsų 2019 finansinių metų metinė ataskaita, kuri yra paskutinė 2014–2020 m. laikotarpio ataskaita, buvo parengta sudėtingu ES ir jos valstybėms narėms laikotarpiu. Kaip Europos Sąjungos išorės auditorius, padarėme viską, ką galime, kad nuo COVID-19 pandemijos protrūkio ES ir toliau užtikrintume veiksmingą viešojo audito funkciją.

Kaip ir ankstesniais metais, darome išvadą, kad ES finansinėse ataskaitose tikrai ir teisingai atspindima ES finansinė padėtis. Teikiame palankią nuomonę dėl Europos Sąjungos 2019 m. finansinių ataskaitų patikimumo. 2019 m. pajamos buvo teisėtos ir tvarkingos bei jose nebuvo reikšmingo klaidų lygio.

Mūsų įvertintas 2019 m. bendras audituotų išlaidų klaidų lygis yra 2,7 % (2018 m.: 2,6 %).

Yra tam tikrų teigiamų pokyčių svarbiose ES išlaidų srityse. Kai pateikiame specialųjį vertinimą, klaidų lygis „Administravimo“ srityje yra mažesnis už reikšmingumo ribą; „Gamtos išteklių“ srityje, atsižvelgiant į mūsų įvertintą klaidų lygį (1,9 %) ir kitus turimus įrodymus, manome, kad jis yra artimas reikšmingumo ribai. Reikėtų pažymėti, kad tiesioginės išmokos, sudarančios 70 % „Gamtos išteklių“ srities išlaidų, buvo gerokai mažesnės už reikšmingumo ribą. Tuo pat metu likusi „Gamtos išteklių“ srities dalis, „Sanglaudos“ ir „Konkurencingumo“ sritys ir toliau buvo paveiktos reikšmingų klaidų.

Jau keletą metų auditavome ES pajamas ir išlaidas, atskirdami tas biudžeto sritis, kuriose, mūsų nuomone, teisėtumo ir tvarkingumo rizika yra didelė, ir tas, kuriose rizika yra maža. Pastaruosius trejus metus pateikėme sąlyginę nuomonę dėl išlaidų. Pagal tarptautinius audito standartus galėjome tai padaryti, nes manėme, kad klaidos nėra paplitusios ir daugiausia susijusios tik su didelės rizikos išlaidomis.

Dėl to, kaip sudaromas ir ilgainiui kinta ES biudžetas, didelės rizikos išlaidų dalis audituojamoje populiacijoje padidėjo nuo 61 milijardo eurų 2018 m. iki 66,9 milijardo eurų. 2019 m. jis sudarė didelę dalį – apie 53 % mūsų 2019 m. audito populiacijos. Tuo pat metu didelės rizikos išlaidų srityje ir toliau pasitaiko reikšmingų klaidų. Mes įvertinome, kad šios rūšies išlaidų klaidų lygis yra 4,9 % (2018 m.: 4,5 %). Atsižvelgdami į tai, pateikiame neigiamą nuomonę dėl išlaidų.

2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir laikinos ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“. Šis susitarimas žymi istorinį ES finansų pokytį. ES išleis kur kas daugiau nei per praėjusį septynerių metų laikotarpį, kad išspręstų ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio klausimą, o ES mokėjimai pirmaisiais metais iš esmės padidės du kartus. Šiais krizės laikais labai svarbu, kad ES išlaidos greitai duotų rezultatų ir taip parodytų Europos bendradarbiavimo ir solidarumo pridėtinę vertę.

Todėl bus dar svarbiau patikimai ir veiksmingai valdyti ES finansus. Tai reiškia didesnę ne tik Komisijos ir valstybių narių, bet ir Europos Audito Rūmų atsakomybę. Ateinančiais metais toliau aktyviai ir aiškiai remsime visų formų ES finansų atskaitomybę ir skaidrumą, atsižvelgdami tiek į ES biudžetą, tiek į finansinę paramą, teikiamą pagal „Next Generation EU“ priemonę.

Bendri rezultatai

Pagrindiniai nustatyti faktai

• Apskritai, įvertintas išlaidų iš 2019 m. ES biudžeto klaidų lygis buvo 2,7 % (2018 m.: 2,6 %). Didelės rizikos išlaidos (iš esmės grindžiamos kompensavimu), kurioms dažnai taikomos sudėtingos taisyklės, buvo paveiktos 4,9 % siekusio reikšmingo klaidų lygio (2018 m.: 4,5 %). Šiais metais, daugiausia dėl padidėjusių „Sanglaudos“ srities išlaidų, šios rūšies išlaidų dalis padidėjo iki 53,1 % ir sudarė didelę mūsų audito populiacijos dalį. Todėl, kitaip nei buvo per praėjusius trejus metus, klaidos yra paplitusios, ir tuo remiantis priimta neigiama nuomonė dėl išlaidų.
• Dėl ex post patikrinimų trūkumų yra daromas poveikis Europos Komisijos teikiamai informacijai apie tvarkingumą. Tai atsispindi Europos Komisijos „rizikos atliekant mokėjimą“ įverčiuose, kurie yra žemesni nei mūsų klaidų lygio įverčiai „Sanglaudos“ ir „Konkurencingumo“ srityse. Kalbant apie „Gamtos išteklių“ sritį, Komisijos gauti rizikos atliekant mokėjimą įverčiai atitinka mūsų įverčius.
• 2019 m. „Sanglaudos“ srityje reikšmingai padidėjo mokėjimų prašymų iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų). Be to, šeštais 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) metais valstybių narių ESI fondų naudojimas ar įsisavinimas toliau išliko lėtesnis, nei planuota. Dėl to padidėjo ESI fondų neįvykdyti įsipareigojimai.
• ES kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) mes pranešame apie visus įtariamo sukčiavimo atvejus, nustatytus atliekant mūsų audito darbą. Rengdami 2019 m. patikinimo pareiškimą tikrinome 747 operacijas ir nustatėme devynis tokius atvejus.

Visą mūsų 2019 m. metinių ataskaitų dėl ES biudžeto vykdymo ir dėl 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos tekstą galima rasti mūsų interneto svetainėje (eca.europa.eu).

Ką mes auditavome

2019 m. ES biudžetas skaičiais

Europos Parlamentas ir Taryba priima metinį ES biudžetą, laikydamiesi ilgesnio laikotarpio biudžeto pagrindo, dėl kurio buvo susitarta keleriems metams (vadinamoji „daugiametė finansinė programa“ arba DFP). Dabartinis DFP laikotarpis yra 2014–2020 m.

Komisijai tenka galutinė atsakomybė užtikrinti, kad biudžetas būtų tinkamai panaudotas. 2019 m. išlaidos iš viso sudarė 159,1 milijardo eurų, o tai atitinka 2,1 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų ES valstybėse narėse ir 1,0 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų.

Iš kur gaunamos lėšos?

2019 m. iš viso pajamos sudarė 163,9 milijardo eurų. ES biudžetas finansuojamas įvairiais būdais. Didžiausią jo lėšų dalį (105,5 milijardo eurų) apmoka valstybės narės, proporcingai jų bendrosioms nacionalinėms pajamoms (BNP). Kiti šaltiniai – muitai (21,4 milijardo eurų), valstybių narių surinkti pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti įnašai (17,8 milijardo eurų) ir, pavyzdžiui, įnašai ir grąžinamosios išmokos, susiję su Sąjungos susitarimais ir programomis (12,6 milijardo eurų).

Kam panaudojamos lėšos?

ES biudžetas skiriamas įvairioms sritims, pavyzdžiui:

• ekonominiam struktūriniu atžvilgiu silpnų regionų vystymuisi skatinti;
• inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti;
• transporto infrastruktūros projektams;
• bedarbių mokymui;
• ūkininkavimui ir biologinei įvairovei skatinti;
• kovai su klimato kaita;
• sienų valdymui;
• pagalbai kaimyninėms ir besivystančioms šalims.

Apie du trečdaliai biudžeto yra panaudojami taikant vadinamąjį pasidalijamąjį valdymą, kai valstybės narės skirsto lėšas, atrenka projektus ir valdo ES išlaidas (pavyzdžiui, išlaidos „Sanglaudos“ ir „Gamtos išteklių“ srityse).

Mūsų patikinimo pareiškimas dėl ES biudžeto

Kiekvienais metais mes audituojame ES pajamas ir išlaidas ir tikriname, ar finansinės ataskaitos yra patikimos ir ar atspindimų pajamų ir išlaidų operacijos atitinka ES ir valstybių narių lygmeniu galiojančias taisykles.

Šis darbas yra pagrindas mūsų patikinimo pareiškimui, kurį pateikiame Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnį. Mes nagrinėjame išlaidas tuo metu, kai galutiniai ES lėšų gavėjai yra įvykdę veiklą arba patyrę išlaidų ir kai Komisija šias išlaidas yra patvirtinusi. Praktiškai tai reiškia, kad mūsų operacijų populiacija apima tarpinius ir galutinius mokėjimus. Mes netikrinome išankstinio finansavimo mokėjimų, nebent jie buvo patvirtinti 2019 m.

2019 m. mūsų audito populiacija sudarė 126,1 milijardo eurų. 1 diagramoje pateikiami 2019 m. mokėjimai pagal DFP išlaidų kategoriją ir mūsų atlikto audito populiaciją.

Šiais metais sritis „Gamtos ištekliai“ sudarė didžiausią mūsų bendros audito populiacijos dalį (47 %), toliau sekė „Sanglauda“ (23 %) ir „Konkurencingumas“ (13 %).

Daugiau informacijos apie mūsų audito metodą ir apie tai, kaip pateikiame savo nuomonę dėl išlaidų, pateikiama Bendroje informacijoje.

Ką mes nustatėme

ES finansinės ataskaitos atspindi tikrą ir teisingą vaizdą

2019 m. ES finansinės ataskaitos buvo parengtos pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir visais reikšmingais aspektais teisingai atspindi ES tų metų finansinius rezultatus bei jos turtą ir įsipareigojimus metų pabaigoje.

Todėl mes galime pateikti teigiamą nuomonę dėl finansinių ataskaitų patikimumo, kaip tai darėme kasmet nuo 2007 m.

2019 m. pajamos yra teisėtos ir tvarkingos

Manome, kad pajamose reikšmingo klaidų lygio nėra. Be to, mes patikrinome su pajamomis susijusias sistemas ir įvertinome jas kaip iš esmės veiksmingas, išskyrus pagrindines tradicinių nuosavų išteklių (TNI) vidaus kontrolės priemones Komisijoje ir kai kuriose valstybėse narėse, kurias įvertinome kaip iš dalies veiksmingas. Taip pat nustatėme svarbių valstybių narių kontrolės, siekiant sumažinti muitų nepriemoką, trūkumų, kuriems šalinti reikia ES veiksmų.

Mūsų vertinimu, 2019 m. išaugo klaidų įverčiai

Dėl visų išlaidų, mes vertiname, kad klaidų lygis yra 1,8–3,6 %. Vidurinis šio intervalo taškas – vadinamasis „labiausiai tikėtinas klaidų lygis“ – yra 2,7 % (žr. 2 diagramą). Tai yra padidėjimas, palyginti su dvejais ankstesniais metais (2017 m.: 2,4 %; 2018 m.: 2,6 %).

Daugiau nei pusė mūsų audito populiacijos paveikta reikšmingo klaidų lygio

2019 m. mes vėl nustatėme, kad poveikį klaidų rizikai turi būdas, kuriuo lėšos yra išmokamos. Šiomis aplinkybėmis atskiriame didelės rizikos išlaidas, kuriomis iš esmės kompensuojamos išlaidos, nuo mažos rizikos išlaidų, t. y. daugiausia teisėmis į išmokas pagrįstų mokėjimų (žr. langelį toliau).

Dažniausiai pasitaikančios klaidos didelės rizikos išlaidų grupėje buvo:

• netinkami finansuoti projektai ir vidaus rinkos taisyklių pažeidimai (visų pirma, viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas) srityje „Sanglauda“;
• netinkami finansuoti paramos gavėjai, veikla arba išlaidos srityje „Kaimo plėtra, rinkos priemonės, aplinka, klimato politika ir žuvininkystė“, kuriai tenka apie 30 % srities „Gamtos ištekliai“ mokėjimų;
• netinkamos finansuoti „Mokslinių tyrimų“ srities išlaidos, susijusios su programomis, sudarančiomis apie 55 % „Konkurencingumo“ srities mokėjimų;
• viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas, netvarkingos dotacijų skyrimo procedūros, patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas ir netinkamos finansuoti išlaidos srityje „Europos vaidmuo pasaulyje“.

2019 m. didelės rizikos išlaidos, palyginti su ankstesniais trejais metais, padidėjo ir sudarė didžiąją dalį (53 %) mūsų audito populiacijos. Šį padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad mūsų „Sanglaudos“ srities audito populiacija padidėjo 4,8 milijardo eurų. Įvertintas didelės rizikos išlaidų klaidų lygis buvo 4,9 % (2018 m. – 4,5 %).

Mažos rizikos išlaidų (kurioms teko likusieji 47 % mūsų audito populiacijos ir kurios daugiausiai apėmė teisėmis į išmokas pagrįstus mokėjimus) labiausiai tikėtino klaidų lygio įvertis buvo žemiau 2 % reikšmingumo ribos (žr. 3 diagramą).

4 diagramoje palyginami 2015–2019 m. įvairių išlaidų sričių įvertinti klaidų lygiai. Daugiau informacijos apie rezultatus pateikta skyriuje „Išsamesnė pajamų ir išlaidų sričių analizė“ ir atitinkamuose mūsų parengtos 2019 m. metinės ataskaitos skyriuose.

Komisijos ir mūsų įvertinto klaidų lygio palyginimas

Kiekvienas Komisijos generalinis direktoratas (GD) parengia metinę veiklos ataskaitą. Ji apima pareiškimą, kuriame generalinis direktorius teikia patikinimą, kad ataskaitoje finansinė informacija yra tinkamai pateikta ir kad operacijos, už kurias jis yra atsakingas, yra teisėtos ir tvarkingos. Šiuo tikslu visi generaliniai direktoratai pateikia savo išlaidų klaidų lygių įverčius.

Tų DFP išlaidų kategorijų, kurių specialųjį vertinimą pateikiame, atveju palyginome Komisijos įverčius su atitinkamais mūsų pačių įvertintais klaidų lygiais.

Iš palyginimo matyti, kad Komisijos pateikti skaičiai yra mažesni nei mūsų įverčiai „Konkurencingumo“ ir „Sanglaudos“ srityse. Tai atspindi mūsų nustatytus ex post auditų, kurie sudaro svarbiausią kontrolės sistemos dalį, trūkumus. Mes išsamiau pranešame apie šiuos trūkumus dalyse, susijusiose su skirtingomis DFP išlaidų kategorijomis.

Komisijos bendras 2019 m. rizikos atliekant mokėjimą įvertis yra 2,0 %. Tai yra arčiau mūsų nustatyto klaidų įverčių intervalo apatinės ribos (1,8 %–3,6 %).

Mes pranešėme OLAF apie devynis įtariamo sukčiavimo atvejus

Sukčiautojas – tai asmuo, kuris klastoja dokumentus ar slepia informaciją, siekdamas finansinės ar kitokios ekonominės naudos. Mūsų įvertintas ES biudžeto klaidų lygis nėra sukčiavimo, neefektyvumo ar išeikvojimo matas. Veikiau, tai įvertis pinigų, kurie buvo panaudoti nesilaikant galiojančių taisyklių ir reglamentų ir todėl neturėjo būti sumokėti.

Visus mūsų audito metu nustatytus įtariamo sukčiavimo atvejus mes pranešame ES kovos su sukčiavimu tarnybai OLAF, kuri, jei reikia, bendradarbiaudama su nacionalinėmis teisminėmis institucijomis, nusprendžia, ar atlikti šių atvejų tyrimą ir įgyvendinti tolesnes priemones. Rengdami 2019 m. patikinimo pareiškimą, 2019 m. tikrinome 747 operacijas ir pranešėme OLAF devynis įtariamo sukčiavimo atvejus; apie panašų atvejų skaičių pranešėme ir ankstesniais metais. OLAF pradėjo tyrimą dėl penkių praneštų atvejų. OLAF nusprendė nepradėti tyrimo dėl keturių praneštų atvejų.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie nustatytus pagrindinius faktus pateikta 2019 m. metinės ataskaitos 1 skyriuje. Visa metinė ataskaita yra pateikta mūsų interneto svetainėje (eca.europa.eu).

Biudžeto ir finansų valdymas 2019 m.

Turimas biudžetas beveik visiškai įvykdytas

DFP reglamentu yra nustatytas maksimalus biudžeto dydis (DFP viršutinės ribos), galiojantis kiekvienais iš septynerių DFP metų. Atskiros viršutinės ribos nustatytos naujiems ES finansiniams įsipareigojimams (įsipareigojimų asignavimams) ir mokėjimams, kurie gali būti atlikti iš ES biudžeto (mokėjimų asignavimams).

2019 m. įsipareigojimų asignavimai buvo beveik visiškai panaudoti: 165,2 milijardo eurų iš galutiniame biudžete numatytų 166,2 milijardo eurų (99.4 %). Kaip leidžiama pagal DFP reglamento 3 straipsnio 2 dalį, šie asignavimai ir jų panaudojimas DFP viršutinę ribą šiek tiek viršijo (164,1 milijardo eurų). Tai iš esmės buvo susiję su tuo, kad naudotos specialios priemonės (neatidėliotinos pagalbos rezervas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, lankstumo priemonė, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, nenumatytų atvejų rezervas, speciali lankstumo priemonė, siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemą bei stiprinti mokslinius tyrimus, ir bendroji įsipareigojimų marža).

2019 m. pagal DFP viršutinę ribą, mokėjimų asignavimams buvo skirta 166,7 milijardo eurų, o biudžeto valdymo institucijos sprendimu patvirtintame galutiniame biudžete buvo skirta 148,5 milijardo eurų. Išmokėta suma siekė 146,2 milijardo eurų, t. y. 19 milijardų eurų mažiau nei numatyta skirti suma.

Neįvykdyti įsipareigojimai vis didėja

Neįvykdyti įsipareigojimai toliau didėjo ir iki 2019 m. pabaigos pasiekė 298,0 milijardo eurų (žr. 6 diagramą). 2019 m. šių įsipareigojimų suma buvo lygi 2,7 metų įsipareigojimų asignavimų sumai, o tai yra daugiau nei 2012 m., atitinkamais ankstesnės DFP metais, buvę 2,3 metų. Neįvykdytų įsipareigojimų lygis yra kaip niekada didelis dėl dviejų priežasčių: įsipareigojimų asignavimai sistemingai viršija mokėjimų asignavimus ir mokėjimų poreikiai, iš esmės dėl ESI fondų įgyvendinimo vėlavimo, atidedami kitai DFP.

ESI fondai įsisavinami lėčiau nei pagal ankstesnę DFP

Iki 2019 m. pabaigos visų ESI fondų lėšų iš viso buvo įsisavinta mažiau nei pagal ankstesnę DFP: iš visų ESI fondų asignavimų pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (465 milijardai eurų) buvo išmokėta vos 40 %, palyginti su 46 %, kurie buvo išmokėti iki 2012 m., atitinkamų ankstesnės DFP metų, pabaigos. Tik devyniose valstybėse narėse lėšų įsisavinimo lygiai pagal dabartinę DFP yra didesni nei buvo pagal praėjusią DFP (žr. 7 diagramą).

Galutinius paramos gavėjus pasiekė mažiau nei penktadalis ES paramos pagal finansines priemones, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas

Pasidalijamojo valdymo principu valdomos finansinės priemonės – tai įgyvendinimo priemonės, pagal kurias iš ES biudžeto teikiama finansinė parama (paskolos, garantijos ir investicijos į nuosavą kapitalą). Pagal 2014–2020 m. DFP iš ESI fondų biudžeto tokioms priemonėms iš viso buvo priskirta 16,9 milijardo eurų (žr. 8 diagramą). Prasidedant 2019 m. pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms buvo išmokėta 7,0 milijardo eurų. 2,8 milijardo eurų iš šios sumos pasiekė galutinius gavėjus kaip paskolos, garantijos ir investicijos į nuosavą kapitalą. Taigi dabartinės DFP šeštųjų metų pradžioje tik apie 17 % viso ES finansinėms priemonėms, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, priskirtos paramos pasiekė galutinius gavėjus.

Pagrindinės rizikos, kurios kils ES biudžetui artimiausiais metais

2020 m. gali nepakakti mokėjimų asignavimų, kad būtų padengtos su COVID-19 susijusios išlaidos, kurios buvo sutelktos laikotarpio pradžioje

2020 m. gegužės mėn., reaguodami į COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2020 m. ES biudžeto pakeitimus ir patvirtino daug priemonių, suteikiančių papildomą likvidumą ir užtikrinančių išskirtines lanksčias sąlygas naudojant ESI fondų lėšas.

Viena iš šių priemonių susijusi su tuo, kad 2020 m. ir 2021 m. su COVID-19 susijusioms priemonėms laikotarpio pradžioje sutelkiama 14,6 milijardo eurų mokėjimų asignavimų, iš jų 8,5 milijardo eurų bus skirta 2020 m. Atsižvelgiant į tai, kiek 2020 m. iš viso yra ESI fondų lėšų, kurias galima priskirti įsipareigojimams ir išmokėti, kad būtų padengtos su COVID-19 susijusios išlaidos, kyla rizika, kad 2020 m. mokėjimų asignavimų nepakaks visiems poreikiams patenkinti.

Teikdama ataskaitą apie bendrą riziką, Komisija nepaminėjo ESIF garantijų fondo

Komisija kasmet teikia ataskaitą apie rizikas, tenkančias ES biudžetui dėl paskolų, kurioms tiesiogiai taikoma ES biudžeto garantija, ir finansinių operacijų, kurioms taikoma garantija. 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija pranešė, kad:

• šių rūšių operacijų bendra rizika, apimanti kapitalą ir palūkanas, buvo įvertinta kaip iš viso siekianti 72,7 milijardo eurų;
• metinė rizika (t. y. didžiausia suma, kurią per vienus finansinius metus turėtų sumokėti ES, jei visos šios operacijos būtų neįvykdytos) siekė 4,5 milijardo eurų.

Teikdama ataskaitą apie bendrą rizikos sumą, Komisija neįtraukė su ESIF susijusių operacijų. 2019 m. gruodžio 31 d. ES biudžetui kylanti rizika dėl galimų būsimų mokėjimų, susijusių su ESIF garantijomis pagal pasirašytas operacijas, sudarė 22 milijardus eurų, iš kurių 17,7 milijardo eurų buvo išmokėta. Pridėjus šią išmokėtą sumą prie Komisijos bendros rizikos sumos, pastaroji reikšmingai padidėtų iki 90,5 milijardo eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 90,3 milijardo eurų) (žr. 9 diagramą).

Pakartotinis būsimos ES biudžeto rizikos pozicijos poreikių vertinimas

Finansinio reglamento 210 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl ES biudžeto lėšomis dengiamų biudžeto garantijų arba finansinės paramos, gali būti laikomi tvariais tol, kol jų prognozuojama daugiametė raida neperžengia ribų, įtvirtintų reglamente, kuriuo nustatoma DFP, ir viršutinių metinių mokėjimų asignavimų ribų. Šiuo metu taip ir yra. Vis dėlto siekiant sušvelninti po COVID-19 krizės numatomą ekonomikos nuosmukį, artimiausiais metais gali prireikti reikšmingai daugiau paskolų ir garantijų, teikiamų iš ES biudžeto. Taip pat padidėja rizika, kad paramos gavėjai negalės grąžinti šių paskolų arba kad bus pasinaudota suteiktomis garantijomis.

Į mūsų įgaliojimus patenka tik dalis EIB vykdomų operacijų

EIB grupė (Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF)) padeda siekti ES tikslų derindama operacijas, finansuojamas arba remiamas ES biudžeto lėšomis, ir EIB grupės nuosavus išteklius. EIB grupės atliekamas vaidmuo remiant ES politikos sritis reikšmingai išaugo per keletą pastarųjų DFP, nes padidėjo finansinių priemonių naudojimas.

Šiuo metu mes audituojame EIB grupės operacijas remdamiesi trišaliu Komisijos, EIB ir Europos Audito Rūmų susitarimu. Tai taikoma paskolų operacijoms pagal įgaliojimus, kuriuos Europos Sąjunga suteikė bankui, ir EIB valdomoms operacijoms, kurios yra įtrauktos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą ir kurioms suteikta bendrojo biudžeto garantija. Šis susitarimas baigia galioti 2020 m., o šiuo metu vyksta derybos dėl naujo susitarimo.

Vis dėlto šiuo metu didelės dalies EIB operacijų, kurios nėra finansuojamos ar remiamos iš ES biudžeto, mūsų audito įgaliojimai neapima ir todėl jos taip pat nėra įtrauktos į šį trišalį susitarimą. Atsižvelgdami į reikšmingą šių operacijų indėlį siekiant ES tikslų ir į didėjantį EIB vaidmenį įgyvendinant ES biudžetą, manome, kad būtų naudinga atlikti nepriklausomą jų tvarkingumo ir veiksmingumo išorinį vertinimą.

Ką mes rekomenduojame

Mes rekomenduojame Komisijai:

• griežtai stebėti mokėjimų poreikį ir pagal savo institucinius įgaliojimus imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai lėšų mokėjimų asignavimui, atsižvelgiant į su COVID-19 krize susijusius neeilinius poreikius;
• į savo ataskaitas dėl ES biudžetui kylančios rizikos įtraukti visas rizikas, susijusias su paskolų ir garantijų operacijomis, įskaitant tas, kurios kyla dėl ESIF garantijų fondo;
• iš naujo įvertinti, ar atsižvelgiant į COVID-19 krizę pakanka esamų mechanizmų, kad būtų sušvelninta ES biudžetui kylanti rizika, ir ar jie yra tinkami.

Taip pat rekomenduojame Europos Parlamentui ir Tarybai paraginti EIB suteikti galimybę Europos Audito Rūmams atlikti visos jo finansavimo veiklos auditą, įskaitant tą veiklą, kuri nėra apimama konkrečių ES įgaliojimų.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie ES biudžeto ir finansų valdymo srityje nustatytus pagrindinius faktus pateikta mūsų 2019 m. metinės ataskaitos 2 skyriuje.

Išsamesnė pajamų ir išlaidų sričių analizė

Pajamos

163,9 milijardo eurų

Ką mes auditavome

Mūsų auditas apėmė ES biudžeto pajamų pusę, iš kurios finansuojamos ES išlaidos. Mes tikrinome kai kurias pagrindines kontrolės sistemas, skirtas nuosaviems ištekliams valdyti, bei pajamų operacijų imtį.

Valstybių narių įnašai, pagrįsti jų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNPj), sudarė 64 % visų ES pajamų 2019 m., o pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarė 11 %. Šie įnašai apskaičiuojami remiantis valstybių narių teikiamais makroekonominiais statistiniais duomenimis ir įverčiais.

Tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI), kuriuos sudaro už importą surinkti muitai ir kuriuos ES vardu surinko valstybių narių administravimo institucijos, papildomai davė 13 % ES pajamų. Likę 12 % ES pajamų buvo iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, įnašų ir grąžinamųjų išmokų, susijusių su ES susitarimais ir programomis, delspinigių, baudų, taip pat kitų pajamų).

Ką mes nustatėme

Audituojama suma	Paveikta reikšmingo klaidų lygio?
163,9 milijardo eurų	Ne – 2019 m. ir 2018 m. reikšmingų klaidų nebuvo

Prevencinės ir taisomosios priemonės

Apskritai, mūsų tikrintos su pajamomis susijusios sistemos buvo veiksmingos, o pagrindinės TNI vidaus kontrolės priemonės, kurias vertinome Komisijoje ir kai kuriose valstybėse narėse, buvo iš dalies veiksmingos. Mes taip pat nustatėme svarbių valstybių narių kontrolės, siekiant sumažinti muitų nepriemoką, trūkumų, kuriems šalinti reikia ES veiksmų.

Panašiai kaip ir praėjusiais metais nustatėme įvairių trūkumų valstybėms narėms administruojant muitus, kurie yra nustatyti, bet dar nesurinkti. Visų pirma, šie trūkumai susiję su, be kita ko, vėlavimu pranešti apie skolas muitinei ir pavėluotu tokių skolų susigrąžinimu. Mes taip pat pastebėjome, kad Komisija vėl pernelyg ilgai užtruko siekdama pašalinti trūkumus, kuriuos ji nustatė valstybėse narėse ir kurie susiję su PVM pagrįstais nuosavais ištekliais ir TNI.

Be to, atkreipėme dėmesį į du didelius valstybių narių kontrolės, kuri vykdoma siekiant sumažinti muitų nepriemoką (t. y. valstybių narių TNI apskaitos sistemose neužfiksuotas nesumokėtas sumas), trūkumus. Vienas jų susijęs su tuo, kad trūksta ES lygmens suderintų taisyklių, taikomų vykdant muitinį tikrinimą, kad visoje muitų sąjungoje būtų išvengta importo nurodžius per mažą vertę rizikos. Kitas susijęs su tuo, kad valstybės narės negali nustatyti rizikingiausių ekonominės veiklos vykdytojų ES lygmeniu, atlikdamos auditus po prekių išleidimo.

Ketvirtus metus iš eilės metinėje veiklos ataskaitoje Komisija pateikė išlygą dėl surinktų TNI vertės tikslumo. Šia išlyga atsižvelgiama į atvejus, kai tam tikri Jungtinėje Karalystėje nustatyti importuotojai iš Kinijos nurodė per mažą įvežamos tekstilės ir avalynės vertę. Kadangi Jungtinė Karalystė atsisakė padengti apskaičiuotus nuostolius, siekiančius 2,1 milijardo eurų, 2019 m. kovo mėn. Komisija perdavė bylą Teisingumo Teismui. Šiuo metu vyksta teismo procesas.

2020 m. balandžio mėn. Komisija baigė daugiametį valstybių narių BNPj patikrinimų ciklą ir pateikė keletą išlygų dėl būdo, kurį valstybės narės naudoja BNP duomenims rinkti.

Ką mes rekomenduojame

Mes rekomenduojame Komisijai:

• nuolat teikti pagalbą valstybėms narėms atrenkant rizikingiausius ekonominės veiklos vykdytojus auditui, kuris atliekamas po prekių išleidimo, visų pirma, ES lygmeniu renkant ir analizuojant susijusius importo duomenis ir šios analizės rezultatais dalijantis su valstybėmis narėmis;
• nustatyti patikimesnes stebėsenos ir tolesnių veiksmų procedūras, be kita ko, nustatant galutinius terminus su TNI susijusiems trūkumams, aptiktiems valstybėse narėse, pašalinti.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES pajamų auditą pateikta 2019 m. metinės ataskaitos 3 skyriuje.

Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui

Iš viso išlaidų: 21,7 milijardo eurų

Ką mes auditavome

Šios politikos srities išlaidų programos atlieka svarbų vaidmenį skatinant augimą ir kuriant darbo vietas Europos Sąjungoje, taip pat puoselėjant įtraukią visuomenę. Mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (programa „Horizontas 2020“), jos pirmtakė Septintoji bendroji programa ir švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ sudaro didžiąją išlaidų dalį. Iš kitų programų yra teikiamas finansavimas kosmoso programai „Galileo“ (ES pasaulinei palydovinės navigacijos sistemai), Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) ir tarptautiniam termobranduoliniam reaktoriui (ITER).

2019 m. audito šioje srityje metu buvo tikrinamos 16,7 milijardo eurų išlaidos (žr. 1 diagramą). Didžiąją dalį šių išlaidų tiesiogiai valdė Komisija. Pasirašius susitarimą dėl dotacijos ar finansavimo sprendimą, Komisija skiria avansus viešojo arba privačiojo sektoriaus paramos gavėjams ir, kadangi jie bendrai finansuoja projektų daromą pažangą, padengia dalį jų praneštų visų išlaidų, atskaitydama išmokėtus avansus.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų programos sudarė beveik pusę (46 %) 2019 m. mūsų audituotų išlaidų.

Ką mes nustatėme

Audituojama suma	Paveikta reikšmingo klaidų lygio?	Įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis
16,7 milijardo eurų	Taip	4,0 % (2018 m.: 2 %)

Apskritai, mes vertiname, kad klaidų lygis srityje „Konkurencingumas“ yra reikšmingas.

2019 m. 51 iš 130 mūsų nagrinėtų operacijų buvo paveikta klaidų.

Dauguma klaidų buvo susijusios su netinkamomis finansuoti išlaidomis, pavyzdžiui, pervertintomis personalo sąnaudomis ar kompensuojamomis kelionės išlaidomis, kurios nesusijusios su audituotu ES projektu arba kurios nebuvo patirtos. Taip pat nustatėme, kad skelbimuose apie pirkimą ar pirkimo dokumentuose buvo nustatyti diskriminuojantys atrankos kriterijai.

Prevencinės ir taisomosios priemonės

Komisija taikė taisomąsias priemones, kuriomis 0,65 procentinio punkto buvo sumažintas mūsų įvertintas su šiuo skyriumi susijęs klaidų lygis.

Vis dėlto turėta pakankamai informacijos, kad būtų galima išvengti arba nustatyti ir ištaisyti klaidas kitais aštuoniais atvejais, kai mes aptikome klaidų ir jas kiekybiškai įvertinome. Jei ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, mūsų įvertintas klaidų lygis būtų buvęs 1,1 procentinio punkto mažesnis.

Programa „Horizontas 2020“

Pagal programą „Horizontas 2020“ taikomos personalo išlaidų deklaravimo taisyklės yra sudėtingos, nors dedamos pastangos jas supaprastinti. Visų pirma, personalo išlaidų apskaičiavimas išlieka vienu pagrindiniu klaidų šaltiniu, o apskaičiavimo metodika kai kuriais atžvilgiais tapo sudėtingesnė nei taikyta pagal ankstesnes mokslinių tyrimų programas. Beveik visose mokslinių tyrimų srities operacijose, kurios buvo paveiktos klaidų, valandinis (ar mėnesinis) tarifas buvo apskaičiuotas neteisingai.

Mes anksčiau esame pranešę, kad buvo pagerinta programos „Horizontas 2020“ koncepcija ir Komisijos šiai programai taikoma kontrolės strategija. Įdiegtos supaprastinimo priemonės palengvino paramos gavėjų dalią ir jas taikant buvo prisidėta mažinant klaidų riziką, pavyzdžiui, taikant nustatyto dydžio normą netiesioginėms išlaidoms.

Viena iš Europos mokslinių tyrimų skatinimo strategijų yra padidinti privačiojo sektoriaus, ypač startuolių ir MVĮ dalyvavimą. Vis dėlto atkreipėme dėmesį į tai, kad yra didesnė tikimybė, jog šių rūšių naudos gavėjų įgyvendinami projektai buvo paveikti klaidų, o tai rodo, kad reikia pateikti geresnės informacijos ir papildomų gairių.

Kitų auditorių darbo vertinimas

Atlikdami auditą, mes taip pat peržiūrėjome auditus, kuriuos atliko Komisija ir Komisijos vardu veikiantys išorės auditoriai. Peržiūrėję kai kurias audito bylas nustatėme trūkumų, susijusių su atlikto audito dokumentavimu, imčių sudarymo nuoseklumu ir ataskaitų teikimu, taip pat audito procedūrų kokybe. Per praėjusius dvejus metus negalėjome pasikliauti 17-os iš 40 peržiūrėtų auditų išvadomis.

Komisijos teikiamos ataskaitos dėl srities „Konkurencingumas“ išlaidų tvarkingumo

Praėjusiais metais pranešėme apie probleminį klausimą, susijusį su Komisijos taikomu metodu apskaičiuojant reprezentatyvų klaidų lygį. Po to Komisija perskaičiavo klaidų lygio įverčius. Dėl šios priežasties 2019 m. praneštas klaidų lygis programos „Horizontas 2020“ atveju buvo 0,34 procentinio punkto didesnis, nei būtų buvęs skaičiuojant pagal ankstesnį metodą.

Nors mes palankiai vertiname šį greitai įgyvendintą taisomąjį veiksmą, nebuvo atsižvelgta į likusius probleminius klausimus, susijusius su Komisijos atliekamais ex post auditais, o tai reiškia, kad Komisijos programoje „Horizontas 2020“ nurodytas klaidų lygis yra per žemas.

Ką mes rekomenduojame

Mes rekomenduojame Komisijai:

• atlikti daugiau tikslingesnių MVĮ išlaidų deklaracijų patikrinimų ir aktyviau vykdyti savo informacijos kampaniją ir teikti gaires dėl programos „Horizontas 2020“ finansavimo taisyklių, didžiausią dėmesį skiriant MVĮ;
• įvykdyti kampaniją, kuria primintų visiems programos „Horizontas 2020“ naudos gavėjams personalo išlaidų apskaičiavimo ir deklaravimo taisykles;
• rengiant naujos kartos mokslinių tyrimų programas („Europos horizontas“) dar labiau supaprastinti personalo išlaidoms taikomas taisykles;
• dėl programos „Horizontas 2020“:
  • pašalinti trūkumus, susijusius su atlikto audito dokumentavimu, imčių sudarymo nuoseklumu ir audito procedūrų kokybe, ir
  • imtis tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad auditoriai būtų išsamiai susipažinę su taikomomis taisyklėmis ir tikrintų savo darbo kokybę.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ pateikta 2019 m. metinės ataskaitos 4 skyriuje.

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Iš viso išlaidų: 53,8 milijardo eurų

Ką mes auditavome

Išlaidomis šioje pakategorėje siekiama stiprinti konkurencingumą ir mažinti įvairių ES valstybių narių ir regionų išsivystymo lygio atotrūkį. Finansavimas teikiamas per Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Sanglaudos fondą (SF), Europos socialinį fondą (ESF) ir kitas schemas, pavyzdžiui, Europos kaimynystės priemonę, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).

Didžiąją išlaidų dalį pagal pasidalijamojo valdymo principą kartu valdo Komisija ir valstybės narės. ES bendrai finansuoja daugiametes veiksmų programas (VP), pagal kurias yra remiami projektai. Komisijoje už ERPF ir SF įgyvendinimą yra atsakingas Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas (REGIO GD), o už ESF – Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas (EMPL GD).

Rengiant 2019 m. metinę ataskaitą mūsų audituotos išlaidos šioje srityje sudarė 28,4 milijardo eurų (2018 m. – 23,6 milijardo eurų) (žr. 1 diagramą). Pagal mūsų metodą ši suma taip pat apėmė 26,7 milijardo eurų vertės ankstesnių metų išlaidų, kurias Komisija priėmė arba patvirtino 2019 m. 2019 m. atlikti mokėjimai, kurių suma yra 52 milijardai eurų ir kurie susiję su dar jos nepatvirtintomis išlaidomis, nebuvo mūsų audito populiacijos dalis.

Ką mes nustatėme

Audituojama suma	Paveikta reikšmingo klaidų lygio?	Įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis
28,4 milijardo eurų	Taip	4,4 % (2018 m.: 5,0 %)

Apskritai, mes vertiname, kad klaidų lygis srityje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ yra reikšmingas.

2019 m. mes testavome 236 mokėjimus, iš kurių 220 jau patikrino valstybių narių audito institucijos prieš tai, kai šias išlaidas kaip tinkamas finansuoti deklaravo Komisijai. 29-iuose iš šių mokėjimų nustatėme klaidų, kurios nebuvo nustatytos atliekant šiuos patikrinimus. Jas pridėjome prie 64 klaidų, kurias anksčiau nustatė audito institucijos, ir atsižvelgdami į programų institucijų vėliau atliktus finansinius pataisymus (jų bendra vertė siekia 334 milijonus eurų 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpius kartu paėmus), mes vertiname, kad likutinis klaidų lygis sudaro 4,4 %.

Netinkami finansuoti projektai ir vidaus rinkos taisyklių pažeidimai (pavyzdžiui, viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymas) daugiausia prisidėjo prie mūsų įvertinto klaidų lygio, po jų eina netinkamos finansuoti išlaidos. Iš nustatytų klaidų skaičiaus ir poveikio matyti, kad šioje srityje yra savaime didelė klaidų rizika ir kad vadovaujančiųjų institucijų atliekami patikrinimai dažnai vis dar yra neveiksmingi, siekiant išvengti pažeidimų, susijusių su paramos gavėjų deklaruojamomis išlaidomis, arba siekiant juos nustatyti.

Audito institucijų darbo vertinimas

Valstybėse narėse audito institucijos atlieka svarbiausią vaidmenį sanglaudos politikos patikinimo ir kontrolės sistemoje, ypač siekiant užtikrinti, kad likutiniai klaidų lygiai būtų mažesni nei 2 % reikšmingumo riba.

Šiais metais mes peržiūrėjome 18 iš 116 audito institucijų darbą, susijusį su 20 patikinimo paketų už 2014–2020 m. laikotarpį ir keturiais užbaigimo paketais už 2007–2013 m. laikotarpį. Visais šiais atvejais audito institucijos buvo nurodžiusios mažesnius nei 2 % likutinius klaidų lygius. Vis dėlto audito institucijų nenustatytos klaidos turėjo poveikį nurodytiems likutiniams klaidų lygiams, o tai reiškia, kad iš tikrųjų jie buvo didesni nei 2 % devyniems iš 20 patikinimo paketų 2014–2020 m. laikotarpiu. Komisija pasiekė panašių rezultatų aštuonių iš šių paketų atžvilgiu.

Per praėjusius trejus metus, kai mes tikriname audito institucijų darbą, nustatėme, kad beveik pusėje tikrintų patikinimo paketų (kalbant tiek apie paketų skaičių, tiek apie išlaidas) buvo neteisingai nurodyti mažesni nei 2 % likutiniai klaidų lygiai. Esama padėtis turi būti reikšmingai pagerinta, kad mes galėtume pasikliauti šių institucijų atliktu darbu ir nurodytais likutiniais klaidų lygiais. Pirmasis žingsnis link geresnės padėties yra bendromis Komisijos ir audito institucijų pastangomis parengtas gerosios patirties dokumentas dėl audito institucijų darbo dokumentavimo.

Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato (EMPL GD) teikiamos ataskaitos dėl srities „Sanglauda“ išlaidų tvarkingumo

Metinės veiklos ataskaitos (MVA) yra pagrindinė Komisijos generalinių direktoratų naudojama priemonė, skirta pranešti, ar jie gali pateikti pagrįstą patikinimą, kad valstybių narių kontrolės procedūromis yra užtikrinamas išlaidų tvarkingumas.

Komisijos generaliniai direktoratai savo MVA pateikia išlygą dėl VP, jei atitinkamos valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemos trūkumais keliama reikšminga rizika ES biudžetui. Šiuo tikslu jie turėtų atsižvelgti į visą vertinimo metu turimą informaciją, įskaitant audito institucijų nurodytus klaidų lygius. Vis dėlto mes nustatėme, kad šie klaidų lygiai daugiausia buvo į finansines ataskaitas įtraukti laikini lygiai dėl išlaidų, kurių Komisija dar nepatvirtino. Todėl į šias išlygas gali būti neįtraukta visa reikšminga rizika.

Komisijos generaliniai direktoratai metinės veiklos ataskaitose klaidų lygį nurodo kaip pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (PVR) dėl tvarkingumo. 2019 m. REGIO GD nurodė, kad PVR didesnis nei 2 % reikšmingumo riba, o EMPL GD nurodė, kad PVR mažesnis nei 2 % reikšmingumo riba. 2018 m. metinėje ataskaitoje mes padarėme išvadą, kad dėl įvairių priežasčių PVR turėtų būti laikomas tik minimaliu klaidų lygiu ir kad Komisijai vėlesniais metais gali tekti atlikti papildomą darbą, kol šie lygiai taps galutiniais. Komisija patvirtino, kad 2019 m. padėtis nepasikeitė.

2019 m. Komisija savo ES biudžeto metinėje valdymo ir veiksmingumo ataskaitoje (MVVA) naudojo šiuos klaidų lygius, kad pateiktų informaciją apie tvarkingumą sanglaudos politikos srityje. Ji pranešė, kad bendra rizika atliekant mokėjimą yra 2,2–3,1 %, o tai patvirtina, kad šioje srityje klaidų lygis yra reikšmingas. Tačiau dėl audito institucijų veiklos trūkumų ir mūsų nustatytų probleminių klausimų, susijusių su šių dviejų generalinių direktoratų MVA nurodytais likutiniais klaidų lygiais, manome, kad MVVA pateikiami subendrinti lygiai yra nepakankami ir šiuo metu dar negalime jais remtis.

Ką mes rekomenduojame

Mes pabrėžėme, kad dvi iš praėjusiais metais pateiktų mūsų rekomendacijų yra susijusios su probleminiais klausimais, kuriuos mes nustatėme dar kartą, todėl jos nebuvo pakartotos. Be to, mes nustatėme naujų probleminių klausimų ir rekomenduojame Komisijai:

• patikslinti, ką reiškia sąvokos „fiziškai užbaigtos“ ir / arba „visiškai įgyvendintos“ operacijos. Tai leistų valstybėms narėms patikrinti, kad operacijos atitinka Bendrųjų nuostatų reglamento 65 straipsnio 6 dalį, ir išvengti to, kad negalima nustatyti netinkamų finansuoti operacijų. Turėtų būti paaiškinta, kad šios sąlygos susijusios tik su darbais ir veikla, kuriuos būtina atlikti, kad būtų pasiektas operacijos išdirbis, o ne su finansiniais ir administraciniais aspektais;
• atlikti pagrindinių neaptiktų klaidų šaltinių analizę ir kartu su audito institucijomis parengti reikalingas priemones, kad būtų gerinamas nurodytų likutinių lygių patikimumas.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ pateikta 2019 m. metinės ataskaitos 5 skyriuje.

Gamtos ištekliai

Iš viso išlaidų: 59,5 milijardo eurų

Ką mes auditavome

Ši išlaidų sritis apima bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), bendrą žuvininkystės politiką ir dalį ES išlaidų, susijusių su aplinka ir klimato politika.

BŽŪP sudaro 98 % „Gamtos išteklių“ išlaidų. ES teisės aktuose nustatyti trys bendrieji BŽŪP tikslai yra šie:

• perspektyvi maisto gamyba, daugiausia dėmesio skiriant pajamoms iš žemės ūkio, žemės ūkio našumui ir kainų stabilumui;
• tvarus gamtos išteklių valdymas ir klimato politika, daugiausia dėmesio skiriant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui;
• subalansuotas kaimo vietovių teritorinis vystymasis.

BŽŪP išlaidos pagal Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) skirstomos į dvi plačias kategorijas:

• tiesioginės išmokos ūkininkams, kurios yra visiškai finansuojamos iš ES biudžeto, ir
• žemės ūkio rinkos priemonės, kurios taip pat yra visiškai finansuojamos iš ES biudžeto, išskyrus kai kurias valstybių narių bendrai finansuojamas priemones, kaip antai skatinimo priemones ir vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą.

Be to, įgyvendinant BŽP iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) biudžeto remiamos kaimo plėtros strategijos ir projektai. Nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios EŽŪFKP priskiriamas Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESI fondams) ir jam taikomas ESI fondų bendrųjų nuostatų reglamentas.

2019 m. audito šioje srityje metu buvo tikrinamos 59,4 milijardo eurų išlaidos (žr. 1 diagramą).

Komisija BŽŪP valdymą dalijasi su valstybėmis narėmis.

Ką mes nustatėme

Audituojama suma	Paveikta reikšmingo klaidų lygio?	Įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis
59,4 milijardo eurų	Arti reikšmingumo ribos	1,9 % (2018 m.: 2,4 %)

Apskritai, mes vertiname, kad klaidų lygis srityje „Gamtos ištekliai“ yra arti reikšmingumo ribos.

Kaip ir ankstesniais metais, tiesioginių išmokų, kurios daugiausia yra grindžiamos ūkininkų deklaruotu žemės ūkio paskirties žemės plotu ir kurios sudaro 70 % išlaidų srityje „Gamtos ištekliai“, klaidų lygis nebuvo reikšmingas. Kalbant apie likusias sritis (kaimo plėtra, rinkos priemonės, aplinka, žuvininkystė, aplinka ir klimato politika), iš mūsų gautų rezultatų matyti, kad klaidų lygis yra reikšmingas.

Tiesioginės išmokos ūkininkams sudaro 70 % išlaidų

Pagrindinė tiesioginių išmokų valdymo priemonė yra Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), kuri taip pat apima Žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS). IAKS padėjo sumažinti tiesioginių išmokų klaidų lygį, o ŽSIS tapo ypač reikšmingu indėliu.

Mes patikrinome 95 tiesiogines išmokas, nustatėme, kad 81 buvo be klaidų, o likusiose operacijose nustatėme neesminių klaidų.

Kaimo plėtrai, rinkos priemonėms, žuvininkystei, aplinkai ir klimato politikai skiriama 30 % išlaidų

Nustatėme, kad 30 iš 156 mūsų testuotų operacijų šioje srityje buvo paveiktos klaidų. Pagrindiniai klaidų šaltiniai buvo netinkami finansuoti paramos gavėjai, veikla, projektai arba išlaidos (žr. pavyzdį).

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (AGRI GD) teikiamos ataskaitos dėl BŽŪP išlaidų tvarkingumo

Kiekvienos mokėjimo agentūros direktorius teikia AGRI DG metinį valdymo pareiškimą dėl jo vadovaujamos agentūros kontrolės sistemų veiksmingumo kartu su ataskaita dėl mokėjimo agentūros administracinių ir vietoje atliekamų patikrinimų (kontrolės statistiniai duomenys). Nuo 2015 m., siekiant pateikti papildomą patikinimą, sertifikavimo įstaigos turėjo pateikti metinę nuomonę dėl kiekvienos mokėjimo agentūros išlaidų, kurias paprašė kompensuoti valstybės narės, teisėtumo ir tvarkingumo.

Panaudodamas mokėjimo agentūrų kontrolės statistinius duomenis AGRI DG atlieka patikslinimus, kuriuos pagrindžia sertifikavimo įstaigų atliktu auditu ir savo atliktais mokėjimo agentūrų sistemų ir išlaidų patikrinimais, kad apskaičiuotų riziką atliekant mokėjimą. AGRI GD įvertinto, kad 2019 m. rizikos veikiama suma atliekant mokėjimą sudarė 1,9 % visų BŽŪP išlaidų. AGRI GD taip pat įvertino, kad rizikos veikiama suma atliekant mokėjimą sudarė 1,6 % tiesioginių išmokų atveju, 2,7 % – kaimo plėtros atveju ir 2,8 % – rinkos priemonių atveju.

Kaip nurodė AGRI GD, 2019 m. sertifikavimo įstaigos reikšmingai pagerino savo darbo metodus, bet taip pat pažymėjo, kad yra tam tikrų apribojimų, susijusių su sertifikavimo įstaigų darbo rezultatų patikimumu, nes kai kurių iš jų imčių sudarymo ir patikrinimų atlikimo veikloje yra trūkumų.

Manome, kad 2015 m. sustiprintas sertifikavimo įstaigų vaidmuo, kad jos teiktų nuomonę dėl BŽŪP išlaidų tvarkingumo, yra teigiamas pokytis. Vis dėlto pakartotinai atlikę operacijų, kurias jau patikrino sertifikavimo įstaigos, auditą nustatėme sritis, kuriose reikia toliau gerinti esamą padėtį; šios sritys atitinka tas, kurias nustatė Komisija.

BŽŪP taikoma kovos su sukčiavimu politika ir procedūros

Sukčiavimas – tai veiksmas ar neveikimas siekiant klaidinti ir todėl mokėjimus gauti nepagrįstai. Mūsų audito metodika parengta siekiant patikrinti, ar audituojamose operacijose nėra reikšmių pažeidimų, kurie padaromi sukčiaujant arba netyčia suklydus. Kiekvienais metais testuodami operacijas BŽŪP išlaidų srityje nustatome įtariamo sukčiavimo atvejus.

Tiek Komisija, tiek valstybės narės yra atsakingos už sukčiavimo problemos sprendimą BŽŪP išlaidų srityje. AGRI GD valstybių narių valdymo ir kontrolės institucijoms rengia mokymus ir gaires dėl sukčiavimo rizikos. Be to, Komisijos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF bendradarbiaudama su nacionalinėmis tyrimo įstaigomis atlieka įtariamų sukčiavimo atvejų tyrimą.

2019 m. vasario mėn. AGRI GD pradėjo įgyvendinti bandomąjį projektą, kuriuo siekiama paskatinti valstybes nares naudoti informacinių technologijų įrankį „Arachne“, kurį pasitelkdamos mokėjimų agentūros gali nustatyti projektus, naudos gavėjus ir rangovus, kurių atžvilgiu kyla sukčiavimo, interesų konflikto ar pažeidimų rizika, ir papildomai tokius atvejus įvertinti. Panašus metodas jau taikomas „Sanglaudos“ išlaidų srityje.

Nustatėme, kad:

• AGRI GD paskutinį kartą savo sukčiavimo rizikos analizę atnaujino 2016 m.;
• nei OLAF, nei AGRI GD nevertino valstybių narių BŽŪP išlaidų srityje taikomų sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonių;
• 2020 m. kovo mėn. duomenimis 12 mokėjimų agentūrų devyniose valstybėse narėse dalyvavo bandomajame projekte „Arachne“.

Ką mes rekomenduojame

Mes rekomenduojame Komisijai:

• dažniau atnaujinti sukčiavimo rizikos BŽŪP srityje analizę;
• atlikti valstybių narių taikomų sukčiavimo prevencijos priemonių analizę; ir
• skleisti projekto „Arachne“ naudojimo geriausią patirtį, siekiant papildomai paskatinti mokėjimų agentūras jį pasitelkti.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Gamtos ištekliai“ pateikta 2019 m. metinės ataskaitos 6 skyriuje.

Saugumas ir pilietybė

Iš viso išlaidų: 3,3 milijardo eurų

Ką mes auditavome

Ši išlaidų sritis sujungia įvairias politikas, kurių bendras tikslas yra sustiprinti „ES pilietybės“ koncepciją sukuriant laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę be vidaus sienų.

Didžiąją dalį srities „Saugumas ir pilietybė“ įgyvendinimo valdymo dalijasi valstybės narės ir Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas (HOME GD). Pagrindiniai su šia išlaidų kategorija susiję fondai yra:

• Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF), kurio tikslas – prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo bei suformuoti bendrą Sąjungos požiūrį į prieglobstį ir imigraciją;
• Vidaus saugumo fondas (VSF), iš kurio biudžeto finansuojamas teisėsaugos bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir ES išorės sienų valdymas.

2019 m. šių fondų išlaidos sudarė kiek mažiau nei pusę (45 %) visų ES išlaidų šioje srityje.

14 decentralizuotų agentūrų, kurios dalyvauja įgyvendinant pagrindinius ES prioritetus migracijos ir saugumo, teisminio bendradarbiavimo ir sveikatos srityse, išlaidos sudaro likusius 29 %. Apie ES agentūras mes atskirai pranešame savo specialiosiose metinėse ataskaitose ir metinėje suvestinėje pavadinimu „2019 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES agentūrų “.

2019 m. audito šioje srityje metu buvo tikrinamos 3,0 milijardo eurų vertės išlaidos (žr. 1 diagramą).

Ką mes nustatėme

2019 m. mes atlikome atrinktų sistemų, apimančių pagrindines šios išlaidų srities politikos priemones, peržiūrą, be kita ko, nacionalinių audito institucijų atliktą darbą, susijusį su PMIF ir VSF, ir patikrinome nedidelį skaičių operacijų.

Visos tikrintos audito institucijos parengė ir įgyvendino pakankamos kokybės išsamias procedūras, kad galėtų teikti ataskaitas kaip numatyta taikomose taisyklėse. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, minimalios aprėpties imant paimtis atveju, Komisija nustatė, kad audito institucijų darbas yra nepakankamas. Mes jų darbe nustatėme papildomų trūkumų, nors jie nebuvo reikšmingi.

Kalbant apie Komisijos teikiamas rekomendacijas šioms audito institucijoms, mes atkreipėme dėmesį į tai, kad reikia papildomų paaiškinimų, kaip taikyti nestatistinės imties metodą. Be to, nustatėme, kad kai kurios audito institucijos skirtingai apibrėžia „tarpinius mokėjimus“. Dėl to daromas poveikis jų atliktų auditų rezultatų palyginamumui.

Metinės veiklos ataskaitos ir kitos bendrojo valdymo priemonės

Iš esmės HOME GD ir Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato (JUST GD) metinėse veiklos ataskaitose pateikta informacija dėl atspindimų operacijų tvarkingumo buvo patvirtinti mūsų nustatyti faktai ir išvados.

Ką mes rekomenduojame

Mes rekomenduojame Komisijai:

• paskelbti gaires valstybių narių audito institucijoms dėl imčių sudarymo ir klaidų lygio apskaičiavimo ir
• pavesti joms tinkamai dokumentuoti savo darbą.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Saugumas ir pilietybė“ pateikta 2019 m. metinės ataskaitos 7 skyriuje.

Europos vaidmuo pasaulyje

Iš viso išlaidų: 10,1 milijardo eurų

Ką mes auditavome

Ši išlaidų kategorija apima užsienio politikos, ES vertybių skatinimo užsienyje, pagalbos ES šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, taip pat humanitarinės pagalbos besivystančioms ir kaimyninėms šalims išlaidas (išskyrus Europos plėtros fondus).

Srities „Europos vaidmuo pasaulyje“ išlaidas įgyvendina:

• tiesiogiai keletas Komisijos generalinių direktoratų, pirmiausia, Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DEVCO GD) ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas (NEAR GD), iš savo būstinių Briuselyje arba per ES delegacijas daugiau kaip 150 paramą gaunančių šalių;
• netiesiogiai paramą gaunančios šalys ir tarptautinės organizacijos, naudodamos daug įvairių bendradarbiavimo priemonių ir pagalbos teikimo metodų.

2019 m. audito šioje srityje metu buvo tikrinamos 8,2 milijardo eurų vertės išlaidos (žr. 1 diagramą).

Ką mes nustatėme

2019 m. nustatėme 11 klaidų, kurios turėjo finansinį poveikį ES biudžetui priskirtoms sumoms. Taip pat nustatėme dar 11 teisinių ir finansinių nuostatų pažeidimo atvejų.

Ne taip veikiamos klaidų buvo operacijos, susijusios su parama biudžetui, ir projektai, kuriuos įgyvendino tarptautinės organizacijos pagal „sąlyginį metodą“ (jį taikant dalį išlaidų, kurios nėra tinkamos finansuoti iš ES lėšų, gali finansuoti kiti paramos teikėjai pagal bendrai finansuojamas priemones). 2019 m. šiose srityse klaidų nenustatėme.

NEAR GD atliktas likutinio klaidų lygio tyrimas

2019 m. NEAR GD užtikrino, kad išorės rangovas jo vardu atliktų penktąjį šio generalinio direktorato likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimą, kad būtų įvertintas klaidų lygis, kuris lieka atlikus visus valdymo patikrinimus, siekiant visoje NEAR GD atsakomybės srityje išvengti klaidų, jas aptikti ir ištaisyti.

Trečius metus iš eilės atlikus tyrimą buvo įvertinta, kad bendras LKL yra mažesnis nei pačios Komisijos 2 % reikšmingumo riba.

Komisijos atliekamas LKL tyrimas nėra patikinimo užduotis arba auditas. Mes toliau abejojame šio tyrimo rezultatų patikimumu.

Be to, beveik pusė į LKL tyrimo imtį įtrauktų operacijų visiškai ar iš dalies yra paremtos anksčiau atliktu kontrolės darbu. Rangovas šių operacijų netikrina arba tikrina tik ribotai ir remiasi anksčiau atliktu darbu. LKL tyrimu siekiama nustatyti klaidas, kurios nebuvo nustatytos anksčiau atliktu kontrolės darbu. Atliekant LKL tyrimą tokios klaidos nėra visapusiškai išmatuojamos, nes remiamasi anksčiau atliktu kontrolės darbu.

2017 m. ir 2018 m. metinėse ataskaitose jau pranešėme apie LKL tyrimo metodikos ribotumus. Todėl rengdami savo 2018 m. ir 2019 m. patikinimo pareiškimus atlikome papildomus patikrinimus tose srityse, kuriose nustatėme tokių ribotumų. Iš ankstesnių LKL tyrimų atsitiktinai atrinkome šešias operacijas – vidutiniškai po dvi operacijas kiekvienai aplankytai ES delegacijai. Trys iš jų buvo paveiktos klaidų.

Esame anksčiau rekomendavę, kad Komisija LKL imtyje padidintų svertinį koeficientą, taikomą pagal tiesioginio valdymo principą skiriamoms dotacijoms, nes jų atveju klaidų rizika yra santykinai didelė. Reaguodamas į tai, NEAR GD pagal tiesioginio valdymo principą skiriamoms dotacijoms pradėjo taikyti papildomą klaidų lygį (dotacijos lygį). Tačiau šiam lygiui jis taikė žemesnį patikimumo lygį (80 %) nei bendrai LKL (95 %). Todėl pagal tiesioginio valdymo principą skiriamų dotacijų klaidų lygio įvertis buvo ne toks tikslus, nors šių dotacijų rizikos lygis yra didesnis.

NEAR GD metinės veiklos ataskaitos peržiūra

Atlikę NEAR GD 2019 m. metinės veiklos ataskaitos peržiūrą neradome informacijos, prieštaraujančios mūsų nustatytiems faktams. Vis dėlto NEAR GD nenurodė, kad LKL tyrimas yra su apribojimais, nors tai yra generalinio direktorato patikinimo pareiškimo svarbus elementas.

Ką mes rekomenduojame

Mes rekomenduojame Komisijai:

• NEAR GD 2020 m. ir vėlesnėse metinėse veiklos ataskaitose atskleisti LKL tyrimo ribotumus;
• padidinti patikimumo lygį, kurį NEAR GD pagal savo metodiką taiko apskaičiuodamas dotacijos lygį, iki to paties lygio, kuris taikomas likusiai LKL populiacijos daliai, kad būtų tiksliau atspindėta didesnė rizika pagal tiesioginio valdymo principą skiriamų dotacijų srityje; ir
• nustatyti pasikartojančių klaidų tipus, pavyzdžiui, PVM ar laiko registravimo, ir griežtinti šių klaidų patikrinimus.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Europos vaidmuo pasaulyje“ pateikta 2019 m. metinės ataskaitos 8 skyriuje.

Administravimas

Iš viso išlaidų: 10,4 milijardo eurų

Ką mes auditavome

Mūsų auditas apėmė šių ES institucijų ir įstaigų administracines išlaidas: Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto, Europos ombudsmeno, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Europos išorės veiksmų tarnybos.

2019 m. institucijos ir įstaigos administracinėms išlaidoms iš viso skyrė 10,4 milijardo eurų (žr. 1 diagramą). Ši suma apėmė išlaidas žmogiškiesiems ištekliams (apie 60 % visos sumos), pastatams, įrangai, energijai, komunikacijoms ir IT.

Išorės auditorius audituoja mūsų pačių finansinės būklės ataskaitų auditą. Kiekvienais metais skelbiame audito nuomonę ir ataskaitą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir mūsų interneto svetainėje.

Ką mes nustatėme

Audituojama suma	Paveikta reikšmingo klaidų lygio?
10,4 milijardo eurų	Ne – 2019 m. ir 2018 m. reikšmingų klaidų nebuvo

2019 m. tikrinome Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno atrinktas priežiūros ir kontrolės sistemas. Taip pat tikrinome 45 operacijas.

Kaip ir ankstesniais metais, mūsų vertinimu, klaidų lygis yra žemiau reikšmingumo ribos.

Nenustatėme jokių konkrečių probleminių klausimų, susijusių su Taryba, Teisingumo Teismu, Europos išorės veiksmų tarnyba, Regionų komitetu, Europos ombudsmenu, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ar Audito Rūmais. Komisijoje nustatėme mažiau klaidų, susijusių su personalo išlaidomis ir Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) administruojamomis šeimos pašalpomis. Kalbant apie Europos Parlamentą, nustatėme klaidų viename politinei partijai skirtame mokėjime. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kol kas nėra parengęs itin svarbių pareigybių politikos, kaip nurodyta paties Komiteto vidaus kontrolės standartuose. Jis nenustatė itin svarbių pareigybių ar funkcijų apibrėžties, taip pat neatliko rizikos analizės, kad būtų priimtos riziką mažinančios kontrolės priemonės ir, galiausiai, patvirtinta vidaus judumo politika. Taip pat nustatėme, kad nuo 2014 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas neatliko visapusiško rizikos vertinimo.

Mažiau ES pareigūnų, daugiau sutartininkų

Taip pat analizavome, kaip 2012–2018 m. ES institucijose ir įstaigose pasikeitė su darbuotojais susijusi padėtis. Nustatėme, kad 1 409 (3 %) vietomis sumažėjo pareigūnų darbo vietų (t. y. pareigūnų ir laikinai priimtų tarnautojų), o sutartininkų skaičius palaipsniui didėjo nuo 8 709 iki 11 962. Per šį laikotarpį dalis, kurią visų darbuotojų prognozėse sudaro sutartininkai, išaugo nuo 17 % iki 22 %.

Įvairiose institucijose skirtingais metais papildomai įdarbintų sutartininkų skaičius reikšmingai skiriasi. Tai iš dalies atspindi padėtį, kaip didėjo darbo krūvis konkrečiose srityse, joms priskyrus naujų užduočių, susijusių su greitai besikeičiančiais prioritetais ar reaguojant į skubius atvejus.

2012–2018 m. viso darbo užmokesčio išlaidos padidėjo 15 % nuo 4 116 milijonų eurų iki 4 724 milijonų eurų. Darbo užmokesčio išlaidos pareigūnams ir laikinai priimtiems tarnautojams padidėjo 12 %, o sutartininkams – 59 %. Pagrindiniai to veiksniai buvo visų darbuotojų skaičiaus didėjimas, metinis daro užmokesčio indeksavimas, darbuotojų paaukštinimai ir darbo užmokesčio didinimas pereinant į aukštesnę pakopą tame pačiame lygyje. Kalbant apie sutartininkus, padaugėjo darbuotojų, priskiriamų aukštesniems lygiams III ir IV, dalis.

Ką mes rekomenduojame

Rekomenduojame, kad:

• Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas įgyvendintų politiką, taikomą itin svarbioms pareigybėms, parengtų visapusišką rizikos vertinimą, kad būtų nustatytos riziką mažinančios kontrolės priemonės, kuriomis būtų atsižvelgiama į Komiteto dydį ir darbo pobūdį.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Administravimas“ pateikta 2019 m. metinės ataskaitos 9 skyriuje.

Europos plėtros fondai

Iš viso išlaidų: 3,8 milijardo eurų

Ką mes auditavome

EPF yra pagrindinė 1959 m. pradėta taikyti priemonė, kuria Europos Sąjunga (ES) teikia Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims bei užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT) skirtą paramą vystomajam bendradarbiavimui. 2000 m. birželio 23 d. Kotonu 20 metų laikotarpiui pasirašytas partnerystės susitarimas („Kotonu susitarimas“) šiuo metu yra pagrindas, kuriuo reglamentuojami Europos Sąjungos santykiai su AKR šalimis ir UŠT. Pagrindinis šio susitarimo tikslas – mažinti ir ilgainiui visai panaikinti skurdą.

2019 m. audito šioje srityje metu buvo tikrinamos iš viso 3,4 milijardo eurų vertės išlaidos. Šios išlaidos yra susijusios su 8-uoju, 9-uoju, 10-uoju ir 11-uoju EPF.

EPF valdo Komisija atskirai nuo ES bendrojo biudžeto, o Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DEVCO GD) yra pagrindinis atsakingas generalinis direktoratas.

Ką mes nustatėme

2019 m. finansinės ataskaitos teisingai atspindi EPF finansinę būklę, jų operacijų ir pinigų srautų rezultatus bei grynojo turto pokyčius.

Mes taip pat padarėme išvadą, kad EPF pajamose nebuvo reikšmingo klaidų lygio.

Audituojama suma	Paveikta reikšmingo klaidų lygio?	Įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis
3,4 milijardo eurų	Taip	3,5 % (2018 m.: 5,2 %)

Audituodami operacijų tvarkingumą patikrinome 126 operacijų imtį, kuri yra reprezentatyvi visų EPF išlaidų rūšių atžvilgiu. Ši imtis buvo sudaryta iš 17 operacijų, susijusių su patikos fondu „Bekou“ ir ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu, 89 operacijų, kurias leido atlikti 19 ES delegacijų, ir 20 Komisijos būstinės patvirtintų mokėjimų.

Kadangi dalį mūsų audito populiacijos apėmė DEVCO GD 2019 m. likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimas, mes į savo imtį įtraukėme 14 papildomų operacijų, kurioms po korekcijų pritaikėme šio tyrimo rezultatus. Taigi visas imties dydis buvo 140 operacijų, o tai atitinka mūsų taikomą patikinimo modelį. Operacijose nustatę klaidų, analizavome susijusias sistemas, siekdami nustatyti trūkumus.

Kaip ir ankstesniais metais, Komisija ir jos įgyvendinantys partneriai padarė daugiau klaidų vykdydami operacijas, susijusias su programų sąmatomis, dotacijomis, susitarimais dėl įnašų su TO bei susitarimais dėl įgaliojimų su ES valstybių narių bendradarbiavimo agentūromis, palyginti su kitomis paramos formomis (pavyzdžiui, apimančiomis darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutartis). Iš 65 šio tipo tikrintų operacijų, 25 (38 %) turėjo kiekybiškai įvertinamų klaidų, kurios sudarė 71,7 % įvertinto klaidų lygio. Tikrintose operacijose klaidų nebuvo dviejose srityse. Tai – parama biudžetui (7 audituotos operacijos) ir operacijos, kai sąlyginis metodas buvo taikomas tarptautinėms organizacijoms vykdant kelių paramos teikėjų remiamus projektus (13 audituotų operacijų).

Prevencinės ir taisomosios priemonės

Devyniais atvejais, kai klaidos, kurios turėjo finansinį poveikį ES biudžetui priskirtoms sumoms, ir šešiais kitų klaidų atvejais Komisija turėjo pakankamai informacijos, kad išvengtų klaidų ar jas aptiktų ir ištaisytų prieš patvirtindama šias išlaidas. Jei Komisija būtų tinkamai pasinaudojusi visa savo turima informacija, įvertintas klaidų lygis būtų buvęs mažesnis 1,4 procentinio punkto. Mes nustatėme keturias kitas operacijas, paveiktas klaidų, kurias išorės auditoriai ir priežiūros pareigūnai turėjo aptikti. Šios klaidos prie įvertinto klaidų lygio prisidėjo 0,4 procentinio punkto.

DEVCO GD atliktas likutinio klaidų lygio tyrimas

2019 m. DEVCO GD užtikrino, kad išorės rangovas atliktų aštuntąjį šio generalinio direktorato likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimą, kad būtų įvertintas klaidų lygis, kuris lieka atlikus visus valdymo patikrinimus, siekiant visoje DEVCO GD atsakomybės srityje išvengti klaidų, jas aptikti ir ištaisyti. Atlikdamas 2019 m. LKL tyrimą DEVCO GD padidino imtį nuo 240 iki 480 operacijų. Todėl generalinis direktoratas galėjo ne tik pateikti bendrą klaidų lygį išlaidoms, finansuotoms iš ES bendrojo biudžeto, ir iš EPF biudžeto finansuotoms išlaidoms, bet ir atskirus klaidų lygius šioms dviem sritims. Ketvirtus metus iš eilės atlikus tyrimą buvo įvertinta, kad bendras LKL yra mažesnis nei pačios Komisijos 2 % reikšmingumo riba.

LKL tyrimas nėra patikinimo užduotis arba auditas; jis grindžiamas DEVCO GD pateikta LKL metodika ir vadovu. Kaip ir ankstesniais metais, nustatėme apribojimų, kurie prisidėjo prie nepakankamo likutinio klaidų lygio įvertinimo. Ankstesnių trejų metų tyrimuose taip pat buvo trūkumų, o nustatytas LKL buvo mažesnis už reikšmingumo ribą.

Be to, daugiau nei pusės į LKL tyrimą įtrauktų operacijų atveju (58 %) visiškai ar iš dalies remiamasi anksčiau atliktu kontrolės darbu. Rangovas šių operacijų netikrina arba tikrina tik ribotai ir remiasi ankstesniu kontrolės darbu, kuris buvo atliktas taikant DEVCO GD kontrolės sistemas. Per didelis kliovimasis ankstesniu kontrolės darbu prieštarauja LKL tyrimo tikslui, t. y. nustatyti klaidas, kurios liko nenustatytos būtent šiomis kontrolės priemonėmis.

Veikimo aspektai

Atlikdami auditą mes galėjome ne tik patikrinti operacijų tvarkingumą, bet ir pateikti pastabas dėl atrinktų operacijų veiksmingumo aspektų. Remdamiesi audito klausimų rinkiniu, atlikome projektų, kurie buvo užbaigti arba beveik užbaigti, patikras ir pateikėme atskiras pastabas dėl projektų, kai tai buvo susiję su mūsų bendru auditu.

Per mūsų patikras vietoje buvo nustatyti atvejai, kai finansavimas buvo naudojamas veiksmingai ir padėjo siekti projekto tikslų. Tačiau pažymėjome ir atvejus, kai buvo pakenkta veiksmų efektyvumui ir veiksmingumui, nes įsigytos prekės, paslaugos ar darbai nebuvo naudojami taip, kaip buvo planuota, arba nebuvo užtikrintas projektų tvarumas.

DEVCO GD metinės veiklos ataskaitos peržiūra

Mūsų nuomone, tai, kad DEVCO GD 2019 m. metinėje veiklos ataskaitoje nepateikė išlygų, yra nepagrįsta ir iš dalies susiję su LKL tyrimo ribotumu.

Be to, pirmą kartą Komisija pritaikė taisyklę, kad nereikia teikti išlygos, jei atskira išlaidų sritis, kuriai ji yra teikiama, sudaro mažiau nei 5 % visų mokėjimų arba kurios finansinis poveikis mažesnis nei 5 milijonai eurų. Todėl tam tikroms sritims, net jei su jomis susijusi rizika išlieka, išlygos daugiau nėra teikiamos, nors ankstesniais metais jos buvo pateiktos.

Ką mes rekomenduojame

Mes rekomenduojame Komisijai:

• toliau tobulinti LKL tyrimams taikomą metodiką ir naudojamą vadovą, siekiant išspręsti šioje ataskaitoje nustatytus probleminius klausimus, kad būtų galima labiau kliautis tyrime nurodytu klaidų lygiu;
• teikti išlygas visoms sritims, kuriose nustatyta per didelė rizika, neatsižvelgiant į tai, kokia bendrų išlaidų dalis tenka toms sritims ir koks tų sričių finansinis poveikis.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą EPF auditą pateikta 2019 m. metinėje atskaitoje dėl iš 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos.

Bendra informacija

Europos Audito Rūmai ir jų darbas

Europos Audito Rūmai yra nepriklausomas Europos Sąjungos išorės auditorius. Mūsų būstinė yra Liuksemburge ir pas mus dirba apie 900 specialistų ir pagalbinių darbuotojų, kurie yra visų ES valstybių narių piliečiai.

Mūsų misija – padėti gerinti ES administravimą ir finansų valdymą bei skatinti atskaitomybę ir skaidrumą, taip pat atlikti nepriklausomo ES piliečių finansinių interesų sergėtojo vaidmenį.

Mūsų audito ataskaitos ir nuomonės yra labai svarbi ES atskaitomybės grandinės sudėtinė dalis. Jos naudojamos reikalaujant atskaitomybės iš tų, kurie yra atsakingi už ES politikų ir programų įgyvendinimą: Komisijos, kitų ES institucijų ir įstaigų ir administracijų valstybėse narėse.

Mes įspėjame apie riziką, teikiame patikinimą, nurodome trūkumus ir gerosios praktikos pavyzdžius bei teikiame rekomendacijas ES politikos formuotojams ir teisės aktų leidėjams, kaip pagerinti ES politikų ir programų valdymą. Savo darbu užtikriname, kad Europos piliečiai žinotų, kaip panaudojami jų pinigai.

Trumpa mūsų patikinimo pareiškimui taikomo audito metodo apžvalga

Mūsų patikinimo pareiškime teikiamos nuomonės yra pagrįstos objektyviais įrodymais, gautais atliekant tarptautinius audito standartus atitinkančius audito testus.

Kaip nurodyta mūsų 2018–2020 m. strategijoje, numatome įvertinti galimybes naudoti audituojamų subjektų pateikiamą informaciją apie teisėtumą ir tvarkingumą, kitaip tariant, kai tai įmanoma, ateityje ketiname savo audito nuomonę grįsti Komisijos (vadovybės) pareiškimu. Vis dėlto susidūrėme su sunkumais, kurie yra susiję, pavyzdžiui, su galimybe gauti savalaikės ir patikimos informacijos, ir dėl kurių mums siekiant pažangos kyla trukdžių.

Finansinių ataskaitų patikimumas

Ar ES metinėse finansinėse ataskaitose pateikta išsami ir tiksli informacija?

• Mes vertiname apskaitos sistemą, siekdami įsitikinti, kad ji sudaro tvirtą pagrindą patikimiems duomenims pateikti.
• Mes įvertiname pagrindines apskaitos procedūras, siekdami įsitikinti, kad jos taikomos teisingai.
• Mes atliekame apskaitos duomenų analitines patikras, siekdami įsitikinti, kad duomenys yra pateikti nuosekliai ir neatrodo nepagrįsti.
• Mes tiesiogiai tikriname apskaitos įrašų imtį, siekdami įsitikinti, kad atspindimos operacijos egzistuoja ir yra tiksliai registruotos.
• Mes tikriname finansinės būklės ataskaitas, siekdami įsitikinti, kad jos teisingai atspindi finansinę padėtį.

Operacijų tvarkingumas

Ar ES finansinėse ataskaitose atspindimos su pajamoms ir išlaidoms priskirtais mokėjimais susijusios operacijos atitinka taisykles?

• Mes vertiname pajamoms ir išlaidoms skirtas sistemas, siekdami nustatyti jų veiksmingumą ir įsitikinti, kad operacijos yra tvarkingos.
• Mes sudarome operacijų statistines imtis ir taip suteikiame detaliojo testavimo pagrindą mūsų auditoriams. Mes išsamiai tikriname imties operacijas, taip pat galutinių paramos gavėjų (pavyzdžiui, ūkininkų, mokslinių tyrimų institutų, darbus ar paslaugas viešosioms įstaigoms teikiančių įmonių) patalpose, siekdami gauti įrodymų, kad atspindimas įvykis yra tikras, tinkamai užregistruotas ir atitinka taisykles, pagal kurias atliekami mokėjimai.
• Mes analizuojame klaidas ir jas klasifikuojame kaip kiekybiškai įvertinamas arba ne. Operacijos yra paveiktos kiekybiškai įvertinamų klaidų, jei, remiantis taisyklėmis, neturėjo būti leidžiama atlikti mokėjimų. Mes ekstrapoliuojame kiekybiškai įvertinamas klaidas, kad nustatytume viso ES biudžeto ar kiekvienos srities, kurios specialųjį vertinimą pateikiame, įvertintą klaidų lygį.
• Rengdami savo nuomonę naudojame 2 % reikšmingumo ribą. Taip pat atsižvelgiame ir į kitą svarbią informaciją, pavyzdžiui, metines veiklos ataskaitas ir kitų išorės auditorių ataskaitas.
• Jei nustatome, kad audituotų operacijų klaidų lygis yra reikšmingas, turime nustatyti, ar klaida yra „paplitusi“. Ją galime laikyti paplitusia dėl įvairių priežasčių, įskaitant atvejus, kai ją nustatome didelėje audituotos populiacijos dalyje. Tuomet tai yra neigiamos nuomonės pagrindas. Nuo 2016 m. ES biudžete nustatome mažos ir didelės rizikos sritis. Kai didelės rizikos išlaidos, kurias paveikė reikšmingos klaidos, sudaro didelę audituotos populiacijos dalį, mes manome, kad klaida yra paplitusi, todėl pateikiame neigiamą nuomonę.
• Siekdami įsitikinti, kad visi mūsų nustatyti faktai yra teisingi, juos aptariame su valstybių narių institucijomis ir su Komisija.

Visi mūsų dokumentai pateikti mūsų interneto svetainėje http://www.eca.europa.eu. Daugiau informacijos apie audito procesą, vykdomą rengiant patikinimo pareiškimą, pateikta mūsų 2019 m. metinės ataskaitos 1 skyriaus 1.1 priede „Audito metodas ir metodika“.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-5280-5	doi:10.2865/6089	QJ-02-20-696-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-5253-9	doi:10.2865/355352	QJ-02-20-696-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Šias nuotraukas pakartotinai naudoti leidžiama, jei nurodomas autorių teisių subjektas, šaltinis ir fotografų / architektų (jei nurodyta) vardas ir pavardė:

* puslapis: © Europos Sąjunga, 2020 m., Europos Audito Rūmai.

* puslapis: © Europos Sąjunga, 2013 m., Europos Audito Rūmai. Architektai: Paul Noël (K1 pastatas, 1988 m.) ir Jim Clemes (K2 pastatas, 2004 m. ir K3 pastatas, 2013 m.)”.

* puslapis: © Europos Sąjunga, 2018 m., Europos Parlamentas / Mathieu Cugnot.

* puslapis (kairėje): © Europos Sąjunga, 2015 m / Angelos Tzortzinis.

* puslapis (dešinėje): © Europos Sąjunga, 2011 m. / Philippe Terasse.

* puslapis: © Europos Sąjunga, 2020 m. / Etienne Ansotte.

* puslapis: © Europos Sąjunga, 2019 m., Europos Audito Rūmai.

* puslapis: © Europos Sąjunga, 2020 m., Europos Audito Rūmai.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

* puslapis: © Shutterstock / Rawpixel.com.

* puslapis: © Shutterstock / Nopphon_1987.

* puslapis (kairėje): © Shutterstock / Pressmaster.

* puslapis (viršuje dešinėje): © Shutterstock / geniusksy.

* puslapis (apačioje): © Shutterstock / MONOPOLY919.

* puslapis (kairėje): © Shutterstock / Jaggat Rashidi.

* puslapis (dešinėje): © Shutterstock / Pagina.

* puslapis (kairėje): © Shutterstock / MMCez.

* puslapis (dešinėje): © Shutterstock / Ekaterina Kondratova.

* puslapis (kairėje): © Shutterstock / stockphoto mania.

* puslapis (dešinėje): © Shutterstock / Riccardo Mayer.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. EAR jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.