ES 2022 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą

Įžanga

Urzulos fon der Lejen portretas. — Europos Komisijos Pirmininkė

Ursula von der Leyen

2022-ieji Europai buvo lūžio metai. Žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą metai. Ir drauge metai, kai ukrainiečiai stojo į kovą su agresore ir savo drąsa įkvėpė visą žemyną. Tai buvo metai, kai Europos piliečiai į savo namus, mokyklas ir širdis priėmė milijonus karo pabėgėlių iš Ukrainos. Tai buvo metai, kai mūsų Sąjunga ryžtingai ir vieningai stojo už mūsų Europos vertybes: kad laisvė ir žmogaus orumas yra neįkainojami ir kad demokratiją bei taiką būtina ginti.

Žinome, kad veiksmai yra svarbiau nei žodžiai. Kai Rusijos tankai įvažiavo į Ukrainą, veiksmų ėmėmės nedelsdami – vieningai, tvirtai ir ryžtingai. ES su partneriais Rusijai ir jos imperialistinio karo bendrininkams nustatė beprecedentes sankcijas. Visa Sąjunga solidarizavosi su Ukraina ir ėmė teikti humanitarinę, finansinę ir karinę paramą. Kaimyninės valstybės narės nuo karo bėgantiems ukrainiečiams atvėrė savo sienas, suteikė pastogę, medicininę pagalbą ir galimybių įsidarbinti, o jų vaikams – galimybę mokytis mūsų mokyklose. ES priėmė istorinį sprendimą suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą. Šiandien Europa vėl reiškia ateitį.

Per praėjusius metus ES parodė, kad bendrais plataus užmojo veiksmais galime įveikti didžiulius iššūkius. Rusija pradėjo karą ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos energetiką ir ekonomiką. Planu „REPowerEU“ siekiame per rekordiškai trumpą laiką panaikinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro: per pirmuosius aštuonis karo mėnesius mums pavyko pakeisti daugiau kaip 80 proc. Rusijos dujotiekiais tiektų dujų, savo dujų saugyklas užpildėme iki rekordinio lygio (lapkričio mėn. – daugiau kaip 95 proc.), dujų suvartojimą rugpjūčio–lapkričio mėn. sumažinome 20 proc. (palyginti su ankstesniais penkeriais metais) ir daugiau kaip 40 proc. padidinome atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Taigi savo klimato srities tikslų ES tvirtai siekė net per krizę. Dar tvirčiau įsipareigojome padaryti Europą geresnę gyventi ateities kartoms.

2022 m. pagal ekonomikos gaivinimo planą „NextGenerationEU“ taip pat pradėjome finansuoti žaliuosius ir skaitmeninius projektus vietoje – nuo jūros vėjo elektrinių iki elektrinių traukinių, nuo skaitmeninių viešųjų paslaugų iki efektyviai energiją vartojančių ligoninių. Naudodamiesi šiuo postūmiu ir atsižvelgdami į sėkmingus Europos jaunimo metus, 2023 m. paskelbėme Europos įgūdžių metais. Telkiame darbuotojus, pramonės subjektus, socialinius partnerius, mokymo paslaugų teikėjus ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų atstovus, siekdami pirmenybę suteikti švietimui, profesiniam mokymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui. Turime sumažinti jaunimo nedarbą ir užtikrinti, kad į darbo rinką galėtų patekti daugiau moterų, nes privalu kuo geriau išnaudoti Europos potencialą. Juk teigiamus pokyčius skatina žmonės ir jų praktinė patirtis.

Kitąmet toliau sieksime, kad mūsų demokratija ir ekonomika taptų atsparesnės, mūsų pramonė – konkurencingesnė, mūsų visuomenė – teisingesnė, o partnerystė su kitomis šalimis – tvirtesnė. Daugiau informacijos apie 2022 m. šiose srityse mūsų padarytą pažangą rasite toliau.

Tegyvuoja Europa!

Ursula von der Leyen

Ukrainiečių grupė eina laikinu tiltu; keturi vyrai neša pagyvenusią moterį ant neštuvų. — Ukrainiečiai žengia laikinu taku per sunaikintą tiltą – gyventojai ir toliau bėga iš miesto (Irpinė, Ukraina, 2022 m. kovo 8 d.).
© Getty Images

1. ES atsakas į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą

Įvadas

2022 m., pasaulio ekonomikai pradedant atsigauti po COVID-19 pandemijos, pasaulį ištiko nauja geopolitinė krizė. 2022 m. vasario 24 d., beveik po aštuonerių metų nuo neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos, Rusija užpuolė Ukrainą, užgriuvusi jos žmones naikinamąja jėga, nepaliaujamai sėjančia mirtį ir sugriovimus. Rusijos veiksmai sukėlė ne tik precedento neturinčią humanitarinę krizę, bet ir didžiausią nuo aštuntojo dešimtmečio energetikos krizę Europoje. Dėl to pasaulyje išaugo maisto kainos ir dar labiau paaštrėjo visuotinio maisto stygiaus problema.

Europos Sąjungos atsakas buvo vieningas, ryžtingas ir greitas. 27 valstybės narės ir jų partneriai visame pasaulyje pasmerkė neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą ir ėmėsi skubių ir ryžtingų veiksmų, kad griežtomis sankcijomis ekonomiškai izoliuotų Rusiją ir sutrukdytų jai finansuoti karą.

Demonstruodama tvirtą paramą Ukrainai, ES padidino šaliai teikiamą politinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą. Ji taip pat ėmėsi išimtinės priemonės – pirmą kartą pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą, kad milijonams ukrainiečių, kurie buvo priversti palikti savo namus, nedelsiant būtų suteikta apsauga.

ES taip pat sutelkė visas savo priemones, kad padėtų valstybėms narėms reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmes ir masinį pabėgėlių srautą į kaimynines šalis.

Rusijos agresijos karas taip pat lėmė Europos saugumo struktūros pokyčius. Kovo mėn. ES priėmė Strateginį kelrodį, kad iki 2030 m. sustiprintų ES saugumą ir gynybą (žr. 8 skyrių).

Be to, Europos Komisija parengė novatorišką planą „REPowerEU“, kad padėtų panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro (žr. 2 skyrių).

2022 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus istorinį sprendimą, ES Ukrainai suteikė šalies kandidatės statusą (žr. 8 skyrių).

Solidarumas su Ukraina

Greitas ir vieningas atsakas

ES greitai reagavo į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. ES, reaguodama į invaziją, 2022 m. priėmė daugiau kaip 200 priemonių – tai tikro ES ir jos valstybių narių solidarumo išraiška. Šis atsakas buvo trilypis: izoliuoti Rusiją ir patraukti ją atsakomybėn už agresijos karą, invaziją ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant karo nusikaltimus; precedento neturintis sankcijų rinkinys, skirtas sukelti sunkias pasekmes Rusijos ekonomikai ir sukliudyti jai tęsti agresijos karą; plataus masto parama Ukrainai. ES taip pat sustabdė bendradarbiavimą su Rusijos valdžios institucijomis, tačiau toliau teikė paramą pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams ir nepriklausomai žiniasklaidai.

Ant pakylos greta susėdę Andžejus Duda, Urzula fon der Lejen ir Hju Evansas. Už jų – plakatas su užrašu „Stend ap fo Jukrein“. — Iš kairės į dešinę: Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, vienas iš „Global Citizen“ įkūrėjų ir generalinis direktorius Hugh Evansas pasauliniame lėšų rinkimo renginyje „Stand Up For Ukraine“ (Belvederio rūmai, Varšuva, Lenkija, 2022 m. balandžio 9 d.).

Balandžio mėn. pasaulis suvienijo jėgas, kad surinktų 9,1 mlrd. EUR nuo Rusijos invazijos bėgantiems žmonėms. Šią sumą sudarė 1 mlrd. EUR iš ES biudžeto ir dar 1 mlrd. EUR iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Reaguodama į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą, Europos Komisija ir Kanados vyriausybė, bendradarbiaudamos su tarptautine interesų gynimo organizacija „Global Citizen“, pradėjo lėšų rinkimo renginį ir kampaniją „Palaikykime Ukrainą“. Pripažįstant Lenkijos žmonių dosnumą pabėgėliams, lėšų rinkimo renginys surengtas Varšuvoje (Lenkija). Jame dalyvavo Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda.

Veikdamos kaip Europos komanda, ES, jos valstybės narės ir finansų įstaigos iki 2022 m. pabaigos kartu sutelkė beveik 50 mlrd. EUR bendros paramos Ukrainai, nuolat aiškiai rodydamos ES solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Ši parama, be kita ko, yra precedento neturintis paramos paketas, kurį sudaro iki 18 mlrd. EUR palankių paskolų forma, o Komisija ES vardu skolinasi lėšas tarptautinėse kapitalo rinkose ir jas reguliariai grąžina dalimis 2023 m.

Gavusi šią finansinę paramą Ukraina galės patenkinti neatidėliotinus trumpalaikius finansavimo poreikius ir vykdyti esmines valstybės funkcijas, užtikrinti makroekonominį stabilumą ir atkurti ypatingos svarbos infrastruktūrą, sunaikintą dėl Rusijos agresijos karo. Siekiant užtikrinti, kad būtų panaikintas visas Ukrainos finansavimo trūkumas, šią paramą turėtų papildyti kiti tarptautiniai partneriai.

2022 m. sutelkta bendra parama Ukrainai

19,7 mlrd. EUR finansinės pagalbos, paramos biudžetui ir humanitarinės pagalbos iš ES biudžeto ir tiesiogiai iš valstybių narių.
18 mlrd. EUR paketas Ukrainos ekonomikai remti.
3,1 mlrd. EUR vertės karinė pagalba pagal Europos taikos priemonę ir apie 7 mlrd. EUR tiesiogiai iš ES valstybių narių (*).

(*) Europos taikos priemonės ar tiesioginė valstybių narių parama nėra ES biudžeto dalis.

Pagrindinės 2022 m. taikytos priemonės, skirtos padėti Ukrainos įmonėms ir žmonėms pasinaudoti ES bendrąja rinka

ES ir Ukrainos solidarumo koridoriais buvo numatyti nauji logistikos maršrutai, skirti sujungti Ukrainą su pasauliniais prekybos partneriais geležinkeliais, keliais ir vidaus vandenų keliais. Tai užtikrino Ukrainos ekonomikos gyvybingumą, dėl kurio Ukrainos ūkininkams ir įmonėms sugrąžinta daugiau kaip 15 mlrd. EUR labai reikalingų pajamų ir padedama Ukrainai eksportuoti savo prekes, visų pirma grūdus, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu besivystančiose šalyse (žr. 8 skyrių). Solidarumo koridoriai taip pat leido Ukrainai importuoti tai, ko jai reikia – nuo humanitarinės pagalbos iki pašarų ir trąšų.

Tiekimo grandinės atsparumo platforma ir ES ir Ukrainos solidarumo koridorių verslo ryšių užmezgimo platforma padėjo Ukrainos ir Europos įmonėms susidoroti su tarptautinių tiekimo grandinių sutrikimais ir rasti sprendimus dėl žemės ūkio produktų eksporto iš Ukrainos.

Siekiant pagerinti transporto jungtis su ES, Europos transporto koridoriai buvo išplėsti įtraukiant Moldovą ir Ukrainą. Abi šalys galės naudotis Europos infrastruktūros tinklų priemone, kuri gali būti naudojama tarpvalstybiniams projektams, kuriais siekiama pašalinti kliūtis, remti.

ES susitarimai su Moldova ir Ukraina taip pat padės palengvinti tarpvalstybinį prekių vežimą.

Naujosiomis taisyklėmis užtikrinta, kad visas Ukrainos importas į ES galėtų patekti be jokių muitų ir kvotų. Visi prieš karą Ukrainai nustatyti prekybos apribojimai, pavyzdžiui, antidempingo ir apsaugos priemonės, buvo sustabdyti.

Bendros gairės suteikė galimybę valstybių narių valdžios institucijoms užtikrinti greitą, sąžiningą ir lankstų iš Ukrainos bėgančių asmenų profesinių kvalifikacijų pripažinimą.

Priėmus naujas taisykles į ES pabėgę ukrainiečiai gali toliau naudotis savo ukrainietiškais vairuotojo pažymėjimais ES, taip pat sušvelninti profesionaliems vairuotojams keliami reikalavimai.

Moldovos ir Ukrainos elektros tinklai buvo sinchronizuoti su žemyninės Europos elektros energijos tinklu. Ukraina taip pat galės pasinaudoti bendru ES dujų, suskystintų gamtinių dujų ir vandenilio pirkimu (žr. 2 skyrių).

ES ir Ukrainos operatoriai pabėgėliams teikė įperkamus arba nemokamus skambučius ir naudojimąsi internetu, o ukrainiečiams Europoje – nemokamas SIM korteles su judriojo ryšio paslaugomis.

ES sutelkė 25 mln. EUR Ukrainos kibernetiniam ir skaitmeniniam atsparumui didinti; tai yra 330 mln. EUR skubios pagalbos paketo dalis.

ES sankcijos

Nuo 2014 m. kovo mėn. ES palaipsniui taikė sankcijas Rusijai, pirmiausia reaguodama į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją ir sąmoningą Ukrainos destabilizavimą.

2022 m. vasario 23 d. ES šias sankcijas papildė, reaguodama į tai, kad Rusija oficialiai pripažino vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijas ir įsakė tose teritorijose dislokuoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Po vasario 24 d., reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir neteisėtą papildomų keturių Ukrainos teritorijos dalių aneksiją po pseudoreferendumų, ES paskelbė papildomas sankcijas. Iki 2022 m. pabaigos iš viso buvo priimti devyni ribojamųjų priemonių rinkiniai.

ES ne tik padidino bendrą į sankcijų sąrašą įtrauktų Rusijos asmenų ir subjektų skaičių iki daugiau kaip 1 500, bet ir priėmė precedento neturinčias priemones, apimančias įvairius ekonomikos sektorius – nuo prekybos, transporto ir technologijų iki energetikos, gynybos ir finansų. Tai buvo padaryta siekiant sukelti rimtų pasekmių Rusijai dėl jos veiksmų ir ilgainiui sumažinti jos gebėjimą tęsti agresiją. Pavyzdžiui, ES apribojo pagrindinių technologijų ir prekių eksportą į Rusiją ir uždraudė importuoti prekes, iš kurių Rusija gauna dideles pajamas.

Piliečiai remia ES atsaką į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą

Piliečiai tvirtai palaikė priemones, kurių ES ėmėsi reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Pavyzdžiui, europiečiai tvirtai palaikė humanitarinės pagalbos teikimą (88 proc.) ir nuo karo bėgančių žmonių priėmimą (82 proc.). Tyrimo metu 7 iš 10 europiečių pritarė tam, kad Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir asmenims būtų taikomos ekonominės sankcijos (71 proc.), ir tam, kad Ukrainai būtų siunčiama finansinė parama (70 proc.).

Šaltinis: 2022 m. gruodžio mėn. greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 514.

ES taip pat panaikino Rusijos galimybes patekti į ES kapitalo rinkas, pavyzdžiui, įšaldė kai kurių Rusijos bankų turtą ir nustatė jų finansavimo draudimą, pašalino tam tikrus bankus iš SWIFT tinklo ir apribojo prieigą prie ypatingos svarbos finansų rinkos infrastruktūros. Draudimas sudaryti sandorius su Rusijos centriniu banku reiškia, kad jis nebegali naudotis ES centriniuose bankuose ir privačiose įstaigose saugomu turtu.

Siekdama kovoti su klaidingos informacijos ir dezinformacijos sklaida, ES taip pat uždraudė valstybinei Rusijos žiniasklaidai transliuoti ES. Be to, ES uždarė savo oro erdvę ir ES uostus atitinkamai Rusijos orlaiviams ir laivams ir nustatė draudimą Rusijos kelių transporto vežėjams. Kitos priemonės, be kita ko, buvo žalios naftos importo jūra iš Rusijos draudimas, pasaulinė naftos kainos riba, dėl kurios susitarta su G7 partneriais, ir draudimas importuoti visų formų Rusijos anglis.

ES ir viso pasaulio šalių taikomos sankcijos pradėjo silpninti Rusijos ekonominę bazę – Rusija neteko ypatingos svarbos technologijų ir rinkų, taip pat apribotos jos galimybės vykdyti karą. Tikimasi, kad Rusijos ekonomikos augimas ateityje bus gerokai lėtesnis nei kitose besiformuojančiose rinkose, besivystančios ir išsivysčiusios ekonomikos šalyse.

Finansinės priemonės

Draudimas 10 Rusijos bankų teikti finansinių mokėjimų pranešimų paslaugas (visų pirma SWIFT)
Rusijos patekimo į ES kapitalo ir finansų rinkas apribojimai
Draudimas sudaryti sandorius su Rusijos centriniu banku ir Rusijos regioninės plėtros banku
Draudimas tiekti eurų banknotus Rusijai
Draudimas sudaryti sandorius su Rusijos valstybinėmis įmonėmis
Draudimas teikti kredito reitingų paslaugas Rusijos subjektams
Draudimas teikti kriptovaliutos pinigines

Nė viena ES Rusijai pritaikytų sankcijų nebuvo skirta Rusijos ir ES nepriklausančių šalių prekybai žemės ūkio ir maisto produktais, jos taip pat neužkirto kelio medicinos reikmenų ar vaistų tiekimui plačiajai visuomenei.

Taip pat, reaguojant į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą, buvo išplėstas šiai šaliai taikomas ES sankcijų režimas. Buvo nustatytos įvairios finansinės, ekonominės ir prekybos priemonės. Baltarusijai taikomos ekonominės sankcijos apėmė apie 60 proc. viso Baltarusijos eksporto į ES. Kadangi sankcijos galiojo nuo 2022 m. kovo mėn. iki metų pabaigos, Baltarusijos eksportas sumažėjo 65 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Keturi Baltarusijos bankai buvo pašalinti iš SWIFT sistemos.

Europos Komisija įsteigė Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupę, kad užtikrintų veiksmingą ES sankcijų taikymą į sąrašą įtrauktų Baltarusijos ir Rusijos asmenų ir bendrovių atžvilgiu ir išnagrinėtų galimas jų turto ir nusikalstamos veiklos sąsajas. Iki 2022 m. pabaigos ES buvo įšaldžiusi daugiau kaip 20 mlrd. EUR vertės Rusijos turto.

Diplomatinės priemonės

Vizų režimo supaprastinimo nuostatų taikymo Rusijos diplomatams ir kitiems Rusijos pareigūnams bei verslininkams sustabdymas.

Žiniasklaidos apribojimai

Valstybinių kanalų transliavimo sustabdymas ES.

„Sputnik“
„Russia Today“
„RTR Planeta“
„Russia 24“
„TV Centre International“
„NTV / NTV Mir“
„Pervyi Kanal“
„Rossiya 1“
„REN TV“

Lapkričio mėn. Europos Sąjungos Taryba sutiko išplėsti ES sudarytą nusikalstamų sričių sąrašą, nustatytą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalį, kad į jį būtų įtraukti ES sankcijų pažeidimai. Priėmus šį sprendimą, Komisija pasiūlė direktyvą dėl nusikalstamos veiklos apibrėžčių ir sankcijų už ES sankcijų pažeidimus.

Kova su dezinformacija

2022 m. ES tęsė darbą, kurdama priemones, kuriomis siekiama, kad žalingu manipuliavimu informacija ir kišimusi užsiimantys asmenys, įskaitant tuos, kurie šiuos veiksmus nukreipia į rinkimus ir atviros žiniasklaidos aplinką, patirtų politinį, ekonominį ir su reputacija susijusį poveikį.

Europos išorės veiksmų tarnyba, pasitelkdama geresnę komunikaciją ir „EUvsDisinfo“ svetainę, be kita ko, stebėjo, analizavo ir atskleidė Rusijos vyriausybės manipuliavimo informacija ir dezinformacijos veiklą.

ES išplėtė tiesioginę paramą remdama Ukrainos strateginės komunikacijos pastangas ir glaudžiai bendradarbiavo su tarptautiniais ir bendraminčiais partneriais, visų pirma G7 ir NATO, siekdama slopinti karo propagandą. Komisijos kovos su dezinformacija tinklas stebėjo ir analizavo melagingą naratyvą ir rekomendavo veiksmus ir atsvaros naratyvus Komisijos rengiamuose savaitiniuose pranešimuose.

ES kovos su dezinformacija kampanijos logotipas su žodžiais „Yjū versus Dizinfo“ oranžiniame fone.

Siekdama kovoti su dezinformacijos plitimu, ES glaudžiai bendradarbiauja su interneto platformomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nuo 2018 m. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas pasitarnavo kaip priemonė atitinkamiems pramonės subjektams susitarti dėl savireguliavimo standartų kovai su dezinformacija. 2022 m. birželio mėn. sugriežtintą kodekso versiją pasirašė 34 subjektai (pagrindinės interneto platformos, besiformuojančios ir specializuotos platformos, reklamos sektoriaus suinteresuotieji subjektai, faktų tikrintojai ir mokslinių tyrimų bei pilietinės visuomenės organizacijos). Patikslintu kodeksu siekiama sumažinti finansines paskatas tiems, kurie skleidžia dezinformaciją, užtikrinti politinės reklamos skaidrumą ir įgalinti faktus tikrinančią bendruomenę.

Humanitarinės krizės sprendimas

Nuo Rusijos agresijos karo pradžios humanitariniai poreikiai Ukrainoje išaugo iki precedento neturinčio lygio. Iki 2022 m. pabaigos humanitarinę pagalbą šalyje gavo daugiau kaip 13 mln. žmonių. Iš visos finansinės paramos Ukrainai sumos humanitarinę pagalbą sudarė 485 mln. EUR, skirtų humanitarinės pagalbos programoms, kuriomis remiami nuo ginkluoto konflikto Ukrainoje nukentėję civiliai gyventojai, ir 38 mln. EUR Moldovai, kuri taip pat smarkiai nukentėjo nuo karo. ES humanitarinės pagalbos lėšomis buvo teikiama gyvybiškai svarbi parama, įskaitant galimybes gauti pagrindines prekes ir paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir maistas. Dar 200 mln. EUR skirta perkeltiesiems asmenims Ukrainoje remti.

Janezas Lenarčičius kalbasi su greitosios pagalbos darbuotojais šalia greitosios pagalbos automobilio. — Už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius (centre) susitinka su medicininės evakuacijos operacijos dalyviais Žešuvo oro uoste (Žešuvas, Lenkija, 2022 m. birželio 10 d.).

Svarbiausias ES prioritetas buvo apsaugoti Ukrainos civilius gyventojus. Bendradarbiaudama su Ukrainos civilinės saugos institucijomis, Komisija pradėjo didžiausią ir sudėtingiausią savo istorijoje operaciją pagal ES civilinės saugos mechanizmą, siekdama užtikrinti skubiausią nepiniginę pagalbą Ukrainai ir kaimyninėms šalims ir saugią nuo ginkluoto konflikto bėgančių asmenų evakuaciją. Iki metų pabaigos beveik 78 000 tonų pagalbos, kurią suteikė prie mechanizmo prisidedančios ES valstybės narės ir ES nepriklausančios šalys, kartu su iš rezervo „rescEU“ teikiama pagalba, sudarė apie pusę milijardo eurų.

Septyni medicininę evakuaciją vykdantys darbuotojai stovi aerodrome, už jų – medicininės evakuacijos lėktuvas. — Pradedamas naudoti pirmasis Ukrainos pacientus perkelti padedantis „rescEU“ medicininės evakuacijos lėktuvas (Žešuvas, Lenkija, 2022 m. kovo 22 d.).

Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuru prie Ukrainos sienos ir labiausiai paveiktose valstybėse narėse įsteigė medicininio rūšiavimo centrus, kad paspartintų asmenų perkėlimą Europos Sąjungoje ir perkėlimą gydymo tikslais. Karo pradžioje prisijungė ir Europos vežėjai, siūlydami pabėgėliams iš Ukrainos nemokamą transportą į Europos šalis.

Pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą buvo koordinuojama Ukrainos civilių gyventojų ir kariškių pacientų, kuriems reikėjo nuolatinio gydymo ar skubios medicininės pagalbos, medicininė evakuacija į ES ir Norvegiją. Komisija įsteigė logistikos centrus Europos pagalbai skirstyti ir humanitariniams partneriams vietoje remti. Tokie centrai, pavyzdžiui, buvo medicininiai centrai, įsteigti Jasionkoje (Lenkija), Jasuose (Rumunija) ir Košicėje (Slovakija), kurie užtikrino saugią pacientų evakuaciją ir pasirengimą dideliam pacientų srautui šalyse, kurios yra prie ES sienų. Vykdyti evakuacijos operacijas padėjo naujas „rescEU“ medicininės evakuacijos lėktuvas, kurį finansavo ES ir kurį suteikė Norvegija. Iki metų pabaigos į 19 Europos šalių ligonines perkelta daugiau kaip 1 670 pacientų.

Visus metus demonstruodamos Europos solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis, visos 27 valstybės narės kartu su Šiaurės Makedonija, Norvegija ir Turkija, teikė pagalbą Ukrainai pagal ES civilinės saugos mechanizmą. Siekiant centralizuoti privačių bendrovių aukojamus objektus, buvo sukauptos papildomos skubiai reikalingų dalykų, pavyzdžiui, medicinos reikmenų ir laikino apgyvendinimo priemonių, atsargos.

Gyvybiškai svarbi pagalba Ukrainai

Pagalbą pasiūlė 30 šalių

Suteikta daugiau kaip 77 500 tonų nepiniginės pagalbos

1 260 elektros generatorių

1 105 transformatoriai

185 greitosios pagalbos automobiliai

125 priešgaisriniai automobiliai

129 sunkiasvorės mašinos

33 pontoniniai ir surenkamieji metaliniai tiltai

Dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą taip pat padidėjo spaudimas valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms, teikusioms sveikatos priežiūros paslaugas į ES perkeltiems asmenims. Pagal susitarimą su ES, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija galėjo teikti psichikos sveikatos ir emocinę paramą Ukrainoje, ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse perkeltiems asmenims.

Europos vaistų agentūra ir Komisijos Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija atidžiai stebėjo svarbių vaistų ir medicinos reikmenų, įskaitant pediatrinių vakcinų ir vakcinų nuo kitų užkrečiamųjų ligų, tiekimą, kad būtų išvengta galimų tiekimo grandinės trikdžių. Pabėgėlius priėmusioms valstybėms narėms taip pat buvo teikiama papildoma parama – įvairių patogenų kontrolė nuotekose. Komisija koordinavo šiuos veiksmus su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija.

Ukrainos vėliavos spalvų juostelę seginti Kadri Simson ir Hermanas Halušenka kalbėdamiesi eina pro sugadintą tanką. — Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson (kairėje) ir Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluschenko Kyjivo centre (Ukraina, 2022 m. lapkričio 1 d.).

Nuolatiniai ir tyčiniai Rusijos veiksmai, nukreipti prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, labai paveikė šalies energetikos sistemą. ES kartu su valstybėmis narėmis ir privačiomis bendrovėmis Ukrainai skyrė neatidėliotinai reikalingos energetikos įrangos už kelis milijonus eurų. Be to, pasitelkus Komisijos prašymu Energijos bendrijos įsteigtą Ukrainos energetikos rėmimo fondą, 32 mln. EUR buvo surinkta būtiniausiems poreikiams patenkinti. Gruodžio mėn. Pirmininkė U. Von der Leyen paskelbė, kad ES sutelks apie 30 mln. EUR, kad įsigytų iki 30 mln. energiją taupančių lempučių Ukrainai.

ES iš rezervo „rescEU“ taip pat skyrė daugiau kaip 40 mln. EUR vertės atsako į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes priemonių ir įrangos ir 13 mln. EUR Rusijos okupantų nuniokotoms laboratorijoms Černobylyje atstatyti.

Nuo ginkluoto konflikto bėgančių žmonių priėmimas

Pirmą kartą istorijoje ir neregėtai operatyviai kovo 4 d. ES aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą, kad suteiktų greitą ir veiksmingą pagalbą. ES suteikė ne tik apsaugą nuo Rusijos agresijos karo bėgantiems žmonėms, be kita ko, aiškiai apibrėžusi jų teisinį statusą ir davusi leidimą gyventi vienoje iš ES valstybių narių, bet ir galimybes mokytis, naudotis socialinėmis paslaugomis, įsidarbinti, gauti medicininę priežiūrą ir būstą.

Komisija įsteigė ES – pagrindinį tinklą poreikiams stebėti ir operatyviniam atsakui koordinuoti. Ši platforma, kuri taip pat parengta rusų ir ukrainiečių kalbomis, suteikė galimybę ES valstybėms narėms keistis esmine informacija, susijusia su milijonų perkeltųjų asmenų atvykimu į Europos šalis. Kovo mėn. Komisija pristatė , kad sustiprintų pabėgėlių priėmimo koordinavimą Europos lygmeniu.

Komisija taip pat pradėjo komunikacijos kampaniją, kad informuotų pabėgėlius apie jų teises ir patikimus informacijos šaltinius vykstant į ES. Iki 2022 m. pabaigos ES valstybėse narėse laikinajai apsaugai gauti oficialiai užsiregistravo apie 4,5 mln. žmonių.

Švietimas konfliktų metu

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą padarė didelę žalą jos švietimo sistemai – nukentėjo studentai, mokytojai ir administracijos bei švietimo įstaigos, tūkstančiai šių įstaigų suniokota. Padedamas Europos Sąjungos, UNICEF teikė švietimo priemones ir organizavo mokytojų mokymą gyvenimo įgūdžių ugdymo ir emocinės paramos klausimais.

Penki klasėje sėdintys ukrainiečiai vaikai, atsisukę į fotoaparato objektyvą. — 500 000 ukrainiečių vaikų ES pradėjo 2022–2023 m. mokslo metus.
© UNICEF, 2022

ES skaičiavimais, maždaug trečdalis pabėgėlių iš Ukrainos buvo mokyklinio amžiaus vaikai. Šiems vaikams suteiktos tokios pačios teisės ir apsauga, kaip ES pilietybę turintiems vaikams. Rugsėjo mėn. prasidėjus naujiems mokslo metams, maždaug pusė milijono Ukrainos vaikų buvo integruoti į 20 valstybių narių mokyklų sistemas.

Komisija rėmė nacionalines švietimo sistemas parengdama praktinį vadovą 2022–2023 mokslo metams, gaires dėl spartesnio Ukrainos akademinių kvalifikacijų pripažinimo, suteikdama savitarpio mokymosi galimybes, interneto platformas ir lanksčią finansavimo tvarką pagal programą „Erasmus+“, pagal kurią remiamas švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas Europoje.

Anastasija Konovalova šypsodamasi stovi klasėje ir laiko „Junisef“ dėžę. — Anastasiia Konovalova pabėgo iš Odesos (Ukraina) į Bukareštą (Rumunija), ten dabar moko Ukrainos pradinukus.
© UNICEF/UN0622380/Holerga, 2022

Birželio mėn. Komisija paragino valstybes nares peržiūrėti savo prašymus dėl pagalbos 2022–2023 mokslo metams pagal ES mokykloms skirtą programą, kad būtų pasirūpinta perkeltais Ukrainos vaikais. Pagal šią programą remiamas vaisių, daržovių, pieno ir tam tikrų pieno produktų tiekimas mokymo įstaigas (pradedant vaikų lopšeliais ir baigiant vidurinėmis mokyklomis) lankantiems vaikams. Taigi šioms šalims iš viso buvo perskirta 2,9 mln. EUR.

Komisija taip pat pradėjo projektą „MSCA4Ukraine“, finansuojamą pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, kuriam skirtas 25 mln. EUR biudžetas nuo karo bėgantiems tyrėjams remti. Tai jiems suteikė galimybę tęsti darbą ES valstybių narių ir programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių akademinėse ir neakademinėse organizacijose, kartu išlaikant savo ryšius su mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėmis Ukrainoje.

2022 m. ES skyrė 100 mln. EUR nuniokotoms Ukrainos mokykloms atkurti ir 14 mln. EUR mokykliniams autobusams, skirtiems vaikams Ukrainoje, įsigyti ir pervežti. Komisija taip pat surengė solidarumo kampaniją, ragindama viešuosius ir privačiuosius subjektus dovanoti mokyklinius autobusus Ukrainai. Iki gruodžio mėn. į Ukrainą buvo išsiųsta 240 autobusų, kurie buvo išsiųsti iš ES valstybių narių per ES civilinės saugos mechanizmą.

Vaizdo siužetas apie Europos Komisijos mokyklinių autobusų dovanojimo Ukrainos vaikams kampaniją.

VIDEO Autobusai Ukrainos ateities kartai.

Parama ES valstybėms narėms

ES taip pat ėmėsi greitų ir solidarių veiksmų, kad paremtų valstybes nares, kai jos priėmė iš Ukrainos bėgančius žmones ir juos apgyvendino; iš kovai su pandemija skirtos Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos priemonės (REACT-EU) nedelsiant skirta 3,5 mlrd. EUR. Valstybės narės ir jų regionai taip pat galėjo nukreipti esamą finansavimą pagrindinei materialinei pagalbai, pavyzdžiui, maistu ir apranga, teikti pagal sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) iniciatyvą. Siekdama dar labiau išplėsti šią paramą, birželio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl lanksčios pagalbos teritorijoms (FAST-CARE), kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms teikti paramą pabėgėliams. 2014–2020 m. pagal CARE iš viso potencialiai numatyta iki 17 mlrd. EUR (įskaitant minėtą REACT-EU), o 2021–2027 m. pagal FAST-CARE numatyta dar iki 17 mlrd. EUR.

ES valstybės narės, priimančios iš Ukrainos bėgančius žmones, taip pat galėjo naudotis 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. vidaus reikalų fondais. Be to, pirmosioms migrantų antplūdį patyrusioms valstybėms narėms skirta 400 mln. EUR siekiant padėti joms padengti pastogės, maisto ir sveikatos priežiūros išlaidas ir remti sienų valdymą.

Devynios valstybės narės paprašė paramos per ES techninės paramos priemonę, kad galėtų įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvą. Ši parama, be kita ko, buvo pagalba iš Ukrainos bėgantiems žmonėms susirasti darbą ES ir mokyklų mokymo programų pritaikymas Ukrainos mokinių poreikiams.

Sustabdžiusi bendradarbiavimo su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija programas, ES skyrė 26,2 mln. EUR, kurie iš pradžių buvo numatyti projektams su šiomis dviem šalimis, valstybių narių bendradarbiavimui su Moldova ir Ukraina stiprinti.

ES taip pat pakeitė Rusijos agresijos karo sutrikdytų 15 tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo programų teisinę sistemą. Šie pakeitimai padaryti tam, kad būtų užtikrinta, jog būtų galima toliau įgyvendinti projektus, kuriais remiamos valstybės narės ir kurie yra naudingi moldavams ir ukrainiečiams. Šie projektai apėmė paramos pabėgėliams projektus.

Lanksti pagalba teritorijoms. Sanglaudos politikos parama Ukrainos pabėgėlius priimančioms teritorijoms ir partneriams

Visiškas visų sanglaudos fondų lankstumas ir supaprastinimas.
30 proc. finansavimo skiriama vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms.
Lankstumas įgyvendinant projektus, kurių įgyvendinimas vėluoja dėl žaliavų ir darbo jėgos trūkumo.
Supaprastinta parama – 100 EUR vienam pabėgėliui per savaitę 26 savaites.
Papildoma 3,5 mlrd. EUR sanglaudos srities išankstinio finansavimo suma.

Pagalba ūkininkams ir žvejams

Vienas iš veiksmų, kuriais siekiama remti labiausiai nuo karo nukentėjusius ES ūkininkus, buvo išskirtinis 500 mln. EUR pagalbos paketas. ES ūkininkai gavo didesnę paramą iš kaimo plėtros fondų, todėl valstybės narės nukentėjusiems ūkininkams ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonėms galėjo išmokėti vienkartines fiksuotas sumas. Be to, tikimasi, kad laikinai sušvelninus 2022–2023 m. sėjomainos taisykles, kuriomis siekiama kuo labiau padidinti javų produkciją, gamybai vėl bus skirta apie 1,5 mln. hektarų.

Rusijai savo energijos eksportą pavertus ginklu, trąšų rinkos padėtis, kuri ir taip buvo sudėtinga dėl COVID-19 pandemijos, dar pablogėjo. Dėl itin išaugusių dujų kainų 2022 m. rugsėjo mėn. azoto trąšų kaina padidėjo maždaug 149 proc., palyginti su ankstesniais metais. Į tai reaguodama Komisija pateikė įvairių iniciatyvų, siekdama užtikrinti, kad ES ir visame pasaulyje būtų galimybė įsigyti nebrangių trąšų. Paramos ūkininkams priemonės apėmė tikslinę finansinę pagalbą, pavyzdžiui, konkrečią paramą pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, paramą alternatyviems trąšų sprendimams ir trąšų rinkos stebėjimo centro įsteigimą siekiant padidinti šios rinkos skaidrumą.

Dėl kylančių energijos ir žaliavų kainų taip pat labai nukentėjo ES žuvininkystės ir akvakultūros sektorių veiklos vykdytojai. Kad padėtų sunkumų patiriančiam sektoriui, ES aktyvavo Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą veiklos vykdytojams remti ir konkrečioms kovos su krize priemonėms nustatyti. Šiomis iniciatyvomis papildomos iniciatyvos, įgyvendinamos pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, kuri buvo priimta siekiant padėti ES bendrovėms susidoroti su didelėmis energijos kainomis ir kitais Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniais (daugiau informacijos pateikta 2 skyriuje).

Parama tiriant karo nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos

ES ėmėsi įvairių priemonių, kad Rusijos sprendimus priimantys asmenys būtų patraukti atsakomybėn už šiurkščius tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ukrainoje.

Kovo mėn. visos ES valstybės narės kartu su kitomis šalimis partnerėmis kolektyviai nusprendė dėl padėties Ukrainoje kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Toliau remdama Teismo darbą, ES pareiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas arba mišrus tribunolas, kuris tirtų Rusijos agresijos nusikaltimus ir trauktų už juos baudžiamojon atsakomybėn.

Žozepas Borelis ir Urzula fon der Lejen, filmuojami toliau stovinčių fotografų, uždega žvakes. — Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už pasaulyje stipresnę Europą Josepas Borrellis (dešinėje) ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen (antra iš dešinės) pagerbia karo Ukrainoje aukas, 2022 m. balandžio 8 d.

Iki 2022 m. pabaigos Ukraina ir 14 ES valstybių narių pradėjo Rusijos Ukrainoje įvykdytų tarptautinių nusikaltimų tyrimus. Kai kurios iš šių valstybių narių jau dirba tiesiogiai su Ukraina ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu), dalyvaudamos jungtinėje tyrimų grupėje, kuri įsteigta siekiant rinkti įrodymus ir tirti karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui. 2022 m. birželio mėn. buvo sustiprinti Eurojusto įgaliojimai – jam suteikta galimybė išsaugoti, analizuoti ir saugoti su tarptautiniais nusikaltimais susijusius įrodymus.

ES taip pat iš dalies pakeitė ES patariamosios misijos civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje įgaliojimus, kad ji galėtų teikti paramą Ukrainos valdžios institucijoms tiriant tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus Rusijos agresijos karo prie Ukrainą aplinkybėmis, ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos.

Masinė kapavietė už bažnyčios. — Masinė kapavietė Bučoje (Ukraina, 2022 m. balandžio 8 d.).

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) subūrė specialią darbo grupę, kad ši rinktų ir analizuotų viešai prieinamą informaciją siekiant padėti Ukrainai ir Tarptautiniam baudžiamajam teismui stebėti turinį internete.

2022 m. lapkričio mėn. Komisija valstybėms narėms pristatė įvairias galimybes siekdama užtikrinti, kad Rusija atsakytų už žiaurius nusikaltimus, įvykdytus jos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą metu. Trumpuoju laikotarpiu Komisija pasiūlė sukurti naują finansinę struktūrą, kad būtų galima valdyti įšaldytą ir imobilizuotą Rusijos valstybės turtą, jį investuoti ir iš jo gautas pajamas panaudoti Ukrainai. Ilguoju laikotarpiu, panaikinus sankcijas, šios lėšos galėtų būti panaudotos siekiant užtikrinti, kad Rusija visiškai kompensuotų Ukrainai padarytą žalą.

Andrijus Kostinas (nusisukęs) su liemene, ant kurios užrašyta „Karo nusikaltimų prokuroras“, ir jo dešinėje veidu į fotoaparato objektyvą atsisukęs Didjė Reindersas. — Ukrainos generalinis prokuroras Andriyus Kostinas (kairėje) su už teisingumą atsakingu Europos Komisijos nariu Didier Reyndersu Borodiankoje (Ukraina, 2022 m. spalio 9 d.).

Ukrainos atstatymas

Rusijos agresijos karas jau pridarė masiškų sugriovimų Ukrainos miestuose ir bendruomenėse, o Pasaulio bankas apskaičiavo, kad atstatymo išlaidos sieks iki 600 mlrd. EUR. Reikės bendrų tarptautinių pastangų padėti Ukrainai atstatyti šalį ir atkurti ekonomiką.

Kalbant apie ilgalaikį atstatymą, spalio 25 d. Berlyne (Vokietija) Komisija ir G7 pirmininkaujanti valstybė kartu surengė Tarptautinę ekspertų konferenciją Ukrainos atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo klausimais. Remdamiesi liepos 4–5 d. Lugane (Šveicarija) vykusios Ukrainos atstatymo konferencijos diskusijomis, Berlyno konferencijoje ekspertai pateikė papildomų rekomendacijų dėl atkūrimo proceso. Konferencijos rezultatai padės sukurti tarptautinę koordinavimo platformą, kaip gegužės mėn. pasiūlė Komisija. Gruodžio mėn. G7 vadovai sutarė kartu su Ukraina ir tarptautiniais partneriais, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, sukurti tokią tarpžinybinę paramos teikėjų koordinavimo platformą. Ši platforma bus labai svarbi siekiant padėti patenkinti Ukrainos pertvarkymo, atkūrimo ir atstatymo veiklos poreikius ir išteklius. Jai bendrai pirmininkaus ES, Ukraina ir Jungtinės Valstijos, o jai dirbti padės techninis sekretoriatas, Briuselio biuras (Belgija), įsikūręs Komisijoje, ir Kyjivo biuras (Ukraina), įsikūręs Ukrainos Vyriausybėje.

Urzula fon der Lejen sako kalbą iš tribūnos, ant kurios užrašyta „Tarptautinė ekspertų konferencija Ukrainos atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo klausimais“. — Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen tarptautinėje ekspertų konferencijoje Ukrainos atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo klausimais (Berlynas, Vokietija, 2022 m. spalio 25 d.).

Mergaitę ant pečių pasisodinęs vyras žiūri į vėjo elektrinių parką.

2. Saugios, įperkamos ir tvarios energijos užtikrinimas

Įvadas

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jos energijos eksporto kaip ginklo naudojimas kelia grėsmę ES energijos tiekimo saugumui ir įperkamumui. ES reagavo įgyvendindama iniciatyvas, kuriomis siekiama laipsniškai panaikinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, remti piliečius, kurie gauna dideles sąskaitas už energiją, ir paspartinti ES perėjimą prie švarios energijos.

Netrukus po invazijos ES pristatė „REPowerEU“ – novatorišką energijos taupymo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimo ir Europos energijos tiekimo įvairinimo planą. Planas grindžiamas 2021 m. pasiūlytomis plataus užmojo priemonėmis, kuriomis siekiama padėti ES pasiekti savo klimato ir aplinkos apsaugos tikslus (žr. 3 skyrių). Juo taip pat papildomos ankstesnės iniciatyvos, susijusios su energetiniu saugumu, energijos tiekimu ir kaupimu.

Plano „REPowerEU“ įgyvendinimas iš dalies remiamas finansine parama pagal priemonę „NextGenerationEU“ ir būtinomis teisinėmis priemonėmis, kad būtų paspartintas perėjimas prie Europai reikalingos naujos energetikos infrastruktūros ir sistemos. Tam reikės labai padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo mastą, spartinti elektrifikaciją ir pakeisti iškastinį kurą, naudojamą šilumai ir elektros energijai gaminti pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose.

2022 m. ES ėmėsi įvairių skubių priemonių energetikos krizei įveikti ir pirmą kartą energetikos srityje pasinaudojo skubia intervencija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnį. Tai buvo padaryta siekiant užtikrinti dujų taupymą, paspartinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams procedūras ir paskatinti valstybių narių solidarumą iškilus dideliems energijos tiekimo sunkumams.

Energetinis saugumas

ES priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro panaikinimas

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą masiškai sutrikdė pasaulio energetikos sistemą, sukeldamas sunkumų dėl didelių energijos kainų ir padidėjusio nerimo dėl energetinio saugumo. Jis taip pat atskleidė pernelyg didelę ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos, kuris 2021 m. sudarė 44 proc. dujų importo, 46 proc. anglių importo ir 27 proc. naftos importo.

Per kelias savaites nuo invazijos ES pateikė planą „REPowerEU“, kuriuo siekia panaikinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą bei įvairinant energijos tiekimą.

Siekdama rasti alternatyvių energijos tiekimo galimybių ir išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo, ES kreipėsi į patikimus tarptautinius partnerius, užtikrindama rekordinį suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo lygį ir alternatyvų dujų tiekimą vamzdynais. Šiuo tikslu kovo mėn. ES pasirašė svarbų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis ir tolesnius susitarimus su Azerbaidžanu, Egiptu ir Izraeliu.

ES energijos šaltinių įvairinimas

Infografike pavaizduotas du tūkstančiai dvidešimt antraisiais metais į ES importuotos energijos šaltinių įvairinimas, palyginti su du tūkstančiai dvidešimt pirmaisiais metais, ir kiekvienų metų importo procentinė dalis.

Vaizdo siužetas, kuriame aiškinamas Rypauer yjū, Europos Komisijos plano panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo, tikslas ir nauda.

VIDEO „REPowerEU“: Europos Komisijos planas laipsniškai atsisakyti Rusijos iškastinio kuro.

2022 m. ES politikos pastangos atsipirko. Iki 2022 m. pabaigos ES sumažino savo dujotiekiu tiekiamų dujų importą iš Rusijos iki 9 proc., o Rusiją, kaip pagrindinį ES dujų tiekėją, pakeitė Norvegija.

Keli energetikos infrastruktūros projektai, vadinamieji bendro intereso projektai, padėjo pereiti prie SGD ir jas transportuoti visoje Europoje. Kiti 2022 m. įgyvendinti projektai, pavyzdžiui, Baltijos dujotiekis ir Graikijos ir Bulgarijos jungtis, buvo labai svarbūs kelioms valstybėms narėms suteikiant alternatyvą Rusijos dujoms. Tai buvo įmanoma dėl didelių pastarojo dešimtmečio ES investicijų į energetikos infrastruktūrą.

Graikijos ir Bulgarijos jungtis yra labai svarbus dujų tiekimo Pietryčių Europoje įvairinimo projektas. 2022 m. spalio 1 d. Sofijoje (Bulgarija) atidarytas pagrindinis dujų iš Transadrijos dujotiekio ir Graikijos transportavimo į Bulgariją ir kaimynines šalis maršrutas. Projektui skirta 45 mln. EUR iš Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti ir 39 mln. EUR iš struktūrinių fondų pagal Inovacijų ir konkurencingumo veiksmų programą.

Teodora Georgijeva, Stevas Pendarovskis, Ilhamas Alijevas, Urzula fon der Lejen, Rumenas Radevas, Kirijakas Mitsotakis, Galabas Donevas, Aleksandras Vučičius, Nikolajė Jonelis Čukė ir Georgas Satlas stovi ant pakylos; fone – Graikijos ir Bulgarijos jungties plakatas. — Graikijos ir Bulgarijos jungties atidarymo iškilmės (Sofija, Bulgarija, 2022 m. spalio 1 d.). Iš kairės į dešinę: ICGB AD vykdomoji direktorė Teodora Georgieva, Šiaurės Makedonijos Prezidentas Stevo Pendarovski, Azerbaidžano Prezidentas Ilhamas Aliyevas, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Bulgarijos Prezidentas Roumenas Radevas, Graikijos Ministras Pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, Bulgarijos Ministras Pirmininkas Galabas Donevas, Serbijos Prezidentas Aleksandaras Vučićius, Rumunijos Ministras Pirmininkas Nicolae-Ionelis Ciucă ir ICGB AD vykdomasis direktorius George’as Satlas.

ES taip pat pradėjo bendradarbiauti su Egiptu, Japonija, Kazachstanu ir Namibija, kad paspartintų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, kuri atliks svarbų vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro įvairiuose sektoriuose (pvz., tolimojo susisiekimo transporto), kuriuose perėjimas prie alternatyviųjų degalų gali būti neįmanomas arba brangesnis. Be to, siekiant išvengti susisaistymo poveikio, ateityje bus galima panaudoti tam tikras esamos dujotiekio infrastruktūros dalis.

Kaupimo užtikrinimas ir aukštų kainų problemos sprendimas

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir tai, kad Rusija energijos išteklius naudoja kaip ginklą, pablogino jau ir taip po COVID-19 pandemijos įtemptą tiekimo padėtį energijos rinkoje. 2021 m. spalio mėn. priimtame Komunikate dėl energijos kainų valstybėms narėms pateiktas priemonių rinkinys, kaip nacionaliniu lygmeniu taikyti priemones kylančių energijos kainų poveikiui mažinti laikantis bendrosios rinkos taisyklių. 2022 m. priemonių rinkinys buvo išplėstas, priėmus Komunikatą dėl intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu, elektros energijos rinkos modelio tobulinimo ilguoju laikotarpiu ir plano „REPowerEU“.

Be to, ES nedelsdama ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad žiemą Europoje būtų šilta. Šie veiksmai, be kita ko, buvo energijos taupymas, kad daugiau dujų būtų galima sukaupti žiemos mėnesiams. Valstybės narės susitarė laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. savo dujų poreikį sumažinti 15 proc., palyginti su vidutiniu suvartojimu per pastaruosius penkerius metus. Tuo tikslu jos galės taikyti savo pačių pasirinktas priemones. Nors energetikos sistemos kiekvienoje valstybėje narėje labai skiriasi ir reikia imtis įvairių priemonių, paaiškėjo, kad siekiant 2022 m. sumažinti bendrą suvartojimą visoje ES labai svarbu imtis koordinuotų veiksmų ES lygmeniu.

Dujų saugyklos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES tiekimo saugumą, jose laikoma 25–30 proc. per įprastą žiemą visoje ES suvartojamų dujų. Birželio mėn. ES per rekordiškai trumpą laiką priėmė naują teisės aktą, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2022 m. lapkričio 1 d. ES požeminės dujų saugyklos būtų užpildytos bent 80 proc. jų talpos (o tą pačią dieną ateinančiais metais – iki 90 proc.), kad būtų užtikrintas tiekimas ateinančiai žiemai. Bendromis valstybių narių pastangomis saugojimo normos viršijo šį lygį ir 2022 m. lapkričio mėn. pasiekė 95,5 proc.

ES dujų laikymas

Diagramoje pavaizduotas ES dujų laikymo lygis du tūkstančiai dvidešimt antraisiais metais ir pasiekto pajėgumo dalis.

Kita skubi priemonė buvo nustatyti standartinį kaimyninių valstybių narių solidarumo susitarimą tiekimo trūkumo atveju. Taip bus užtikrinta, kad Europos piliečiams dujų tiekimas nenutrūktų net ir krizės metu. Be to, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir išsaugoti Europos dujų atsargas ateinantiems metams, tebėra svarbu mažinti energijos poreikį.

ES taip pat sukūrė ES energijos pirkimo platformą, kad valstybėms narėms būtų lengviau savanoriškai bendrai pirkti dujas, suskystintas gamtines dujas ir vandenilį. Platforma taip pat bus atvira Energijos bendrijos šalims, pavyzdžiui, Sakartvelui, Moldovai, Ukrainai ir Vakarų Balkanų šalims.

Siekiant reaguoti į energetikos krizę, buvo iš dalies pakeistos sanglaudos politikos taisyklės, kad būtų remiamos įperkamos energijos priemonės, suteikiant valstybėms narėms galimybę teikti paramą pažeidžiamoms šeimoms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, kurias ypač paveikė padidėjusios energijos kainos.

Įvedus laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, valstybės narės galėjo pasinaudoti valstybės pagalbos taisyklėse numatytu lankstumu, kad paremtų savo ekonomiką nepakenkdamos bendrajai rinkai. Tai visų pirma susiję su tam tikrų kategorijų pagalba, skirta remti valstybių narių pastangas spręsti didelių energijos kainų problemą, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir palengvinti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą. 2022 m. Europos Komisija patvirtino 182 nacionalines priemones, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms šalinti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; jų bendra vertė siekia 671,78 mlrd. EUR.

ES siekia sumažinti elektros energijos vartojimą ir taip kovoti su didelėmis kainomis

Infografike pavaizduoti elektros energijos vartojimo mažinimo tikslai, išreikšti procentais.

Tarybos reglamente dėl skubios intervencijos siekiant spręsti didelių energijos kainų problemą nustatytos papildomos skubios priemonės, pavyzdžiui, elektros energijos vartojimo mažinimo tikslai. Komisija taip pat pateikė papildomų pasiūlymų, be kita ko, dėl kainų lyginamojo indekso parengimo siekiant užtikrinti stabilią ir nuspėjamą SGD sandorių kainodarą. Valstybės narės taip pat susitarė rinkti nenumatytą energetikos bendrovių (iškastinio kuro ir mažesnių ribinių sąnaudų technologijų gamintojų) pelną, kad būtų galima finansuoti papildomą paramą namų ūkiams ir bendrovėms.

Be to, ES patvirtino rinkos koregavimo mechanizmą, kad apsaugotų įmones ir namų ūkius nuo pernelyg didelių dujų kainų, kurios skiriasi nuo kainų kitose tarptautinėse rinkose, šuolių.

10 mlrd. EUR

Suomijos paskolų garantijų sistema energijos gamintojams remti

125 mln. EUR

Estijos schema, skirta remti įvairių sektorių įmonių likvidumo poreikius

1,5 mlrd. EUR

Belgijos garantijų sistema dujų ir elektros energijos tiekėjams remti

220 mln. EUR

Ispanijos priemonė vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai remti

3,4 mlrd. EUR

Danijos subsidijuojamų paskolų schema įmonėms remti

10 mlrd. EUR

Lenkijos schema, pagal kurią daug energijos vartojančioms įmonėms iš dalies kompensuojamos didesnės elektros energijos kainos dėl netiesioginių su išmetamaisiais teršalais susijusių išlaidų

Energijos vartojimo efektyvumas

Energijos taupymas

Energijos taupymas yra greičiausias ir lengviausias būdas įveikti energetikos krizę ir sumažinti sąskaitas. Komisija pasiūlė ne tik nedelsiant sumažinti dujų ir elektros energijos suvartojimą, bet ir sustiprinti vidutinės trukmės energijos vartojimo efektyvumo priemones. Tai apėmė privalomo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo padidinimą nuo 9 proc. iki 13 proc. pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį.

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys – tai ES tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc.

Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti – ES turi sumažinti savo energijos suvartojimą. 2021 m. Komisija pasiūlė naują tikslą iki dešimtmečio pabaigos sutapyti 9 proc. (palyginti su 2020 m. suvartojimu). Pagal planą „REPowerEU“ siūlomas tikslas padidintas iki bent 13 proc. iki 2030 m.

Energijos vartojimo efektyvumo politika kartu su piliečių ir įmonių iniciatyvomis taupyti energiją turėjo teigiamą poveikį kainoms, todėl ekonomika tapo atsparesnė ir buvo paspartintas ES perėjimas prie švarios energijos. Su šiomis energijos vartojimo efektyvumo pastangomis susijęs šiuo metu atliekamas Pastatų energinio naudingumo direktyvos persvarstymas ir tai, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose daug dėmesio skiriama pastatų renovacijai, pavyzdžiui, izoliacijai ir šilumos siurblių įrengimui.

Informacijos apie energijos taupymą skleidimas

2022 m. Komisija atnaujino savo ilgalaikę partnerystę su Europos futbolo asociacijų sąjunga ir parengė bendrų pastangų iki 2025 m. gaires, kad futbolas taptų teigiamų pokyčių varomąja jėga prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, klimato politikos, lygybės visiems ir socialinės įtraukties srityse.

Šis bendradarbiavimas yra Europos futbolo asociacijų sąjungos įsipareigojimo laikytis Europos klimato pakto – ES masto iniciatyvos, kuria žmonės, bendruomenės ir organizacijos kviečiami dalyvauti klimato politikos veiksmuose ir kurti ekologiškesnę Europą, – dalis.

Komunikacijos generalinio direktorato vaizdo siužetas ir Europos futbolo asociacijų sąjungos nauja televizijos reklama, kuria skatinama taupyti energiją.

VIDEO Televizijos reklama „Tapk ir energijos taupymo sirgaliu“, rodyta per Europos futbolo asociacijų sąjungos vyrų ir moterų čempionų lygos, Europos lygos ir kitų svarbių varžybų transliacijas, per vienas rungtynes galėjo pasiekti daugiau kaip 35 mln. žiūrovų vien ES.

Kaip taupyti energiją gali piliečiai ir įmonės?

Mažinant šildymo temperatūrą ir mažiau naudojant oro kondicionavimo sistemas

Šildymą sumažinus 1 °C, per metus būtų galima sutaupyti 10 mlrd. kubinių metrų dujų.

Išjungiant šviesą

Efektyviau naudojant buitinius prietaisus

Ekonomiškiau vairuojant

Dažniau renkantis viešąjį transportą ir aktyvų judumą

Energetikos sektoriaus skaitmenizacija

Energetikos sektoriaus skaitmenizacija padės ES pasiekti savo tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kaip nustatyta Europos žaliajame kurse (žr. 3 skyrių). 2022 m. Komisija pristatė visos energetikos sektoriaus sistemos skaitmenizacijos veiksmų planą. Juo siekiama, kad skaitmeninių energetikos paslaugų rinka taptų tvaresnė, kibernetiškai saugesnė, skaidresnė ir konkurencingesnė. Juo taip pat bus užtikrinamas duomenų privatumas bei suverenumas ir remiamos investicijos į skaitmeninę energetikos infrastruktūrą.

Plane pabrėžiama, kaip naujos technologijos gali padėti pagerinti efektyvų energijos išteklių naudojimą, palengvinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į tinklą ir sumažinti ES vartotojų ir energetikos bendrovių išlaidas. Juo taip pat siekiama užtikrinti, kad energetikos sektoriaus skaitmenizacija būtų visapusiškai įtraukta į perėjimą prie švarios energijos, be to, būtų suderinama su 2030 m. skaitmeniniais tikslais.

Skaitmenizacija pagerins:

įperkamumą,
padės vartotojams padidinti energijos vartojimo ir sąskaitų kontrolę;

tvarumą,
užtikrins, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka veiktų kartu;

atsparumą,
padidins energetikos tinklų kibernetinį saugumą.

Žaliosios energijos gamybos spartinimas

Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Atsinaujinančiųjų išteklių energija yra ES planų palaipsniui atsisakyti Rusijos iškastinio kuro ir kovoti su klimato krize pagrindas. Tai pigiausia ir švariausia turima energija, kurią galima gaminti šalies viduje, taip sumažinant energijos importo poreikį. 2022 m., kaip „REPowerEU“ dokumentų rinkinio dalį, Komisija pasiūlė padidinti ES 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą iki 45 proc. visos suvartojamos energijos, palyginti su 40 proc. tikslu, numatytu Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymuose.

Konkrečiai kalbant, siekiama, kad iki 2030 m. visi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai pasiektų 1 236 gigavatus. Tai, be kita ko, yra užmojai skatinti ES saulės energijos, vėjo energijos, biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumus.

Piliečiai palaiko ES atsaką į energetikos krizę

Dauguma ES piliečių teigiamai vertina naujausias ES iniciatyvas, kuriomis siekiama įveikti energetikos krizę. Visų pirma daugiau nei 8 iš 10 ES piliečių (82 proc.) sutinka, kad ES turėtų toliau imtis veiksmų savo priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Didžioji dauguma respondentų (83 proc.) mano, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą reikia skubiau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Šaltinis: 2022 m. gruodžio mėn. greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 514.

Naujai priimta ES saulės energetikos strategija paskatins fotovoltinės energijos diegimą: iki 2025 m. bus sukurta daugiau kaip 320 gigavatų papildomų fotovoltinės saulės energijos gamybos pajėgumų (daugiau nei dvigubai, nei turima šiandien), o iki 2030 m. – beveik 600 gigavatų. Šios papildomos saulės baterijų plokštės iki 2027 m. galėtų pakeisti 9 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

Piliečiai ir montuotojai gali naudotis Fotovoltinio potencialo geografinės informacinės sistemos priemone, kad pamatytų savo stogų potencialą gaminti saulės energiją. Tuo tarpu valstybės narės ir regioninės valdžios institucijos aktyviai naudojasi Energetikos ir pramonės geografijos laboratorija – nauja internetine platforma, kuri padeda nustatyti tinkamas sausumos ir jūros vietas naujoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainėms, kartu vengiant aplinkos požiūriu vertingų vietovių. Taip prisidedama prie spartaus vėjo ir saulės išteklių energijos panaudojimo.

Fransas Timermansas su apsauginiu kostiumu ir šalmu gamykloje. — Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (antras iš kairės) lankosi eksperimentinėje gamykloje, kurioje plienas gaminamas naudojant technologiją, kuriai nereikia iškastinio kuro (Liuleo, Švedija, 2022 m. kovo 31 d.).

Planas „REPowerEU“ grindžiamas 2020 m. ES vandenilio strategija, kurioje nagrinėjamos galimybės naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių siekiant pakeisti iškastinį vandenilį transporto ir pramonės procesuose ir pradėti naudoti naujus pramonės produktus, pavyzdžiui, žaliąsias trąšas ir plieną. 2022 m. ES dar labiau padidino užmojus vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, padvigubindama 2030 m. tikslą iki 20 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių. Šį kiekį sudaro 10 mln. tonų vidaus produkcijos ir dar 10 mln. tonų importo.

ES taip pat nustatė tikslą iki 2030 m. pagaminti 35 mlrd. kubinių metrų biometano. Šiam plataus užmojo tikslui pasiekti buvo pradėta biometano pramonės partnerystė, kuria bus skatinamas Komisijos, ES valstybių narių, pramonės atstovų, žaliavų gamintojų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas.

Siekdama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą ir paskatinti daugiau investuoti, Komisija priėmė rekomendaciją dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir pasiūlymą iš dalies pakeisti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Siekiant įveikti energetikos krizę gruodžio mėn. priimta laikina skubi priemonė nuo 2023 m. pradžios palengvins leidimų kai kuriems energetikos projektams išdavimą.

Plano „REPowerEU“ finansavimas

Pagal ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ valstybės narės jau įgyvendina reformas ir investicijas į atitinkamus savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad pagerintų energijos vartojimo efektyvumą ir padidintų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, finansuodama energiją taupančias renovacijas, naujas vėjo jėgaines, saulės energijos parkus ir elektrinius traukinius, priemonė „NextGenerationEU“ padeda paspartinti ekonomikos atsigavimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Gruodžio mėn. buvo pasiektas politinis susitarimas į esamus valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti specialius skyrius, kad investicijos būtų nukreiptos į „REPowerEU“ prioritetus ir būtų vykdomos būtinos reformos (žr. 6 skyrių).

Infografike pavaizduoti pagrindiniai plano Rypauer yjū, kaip investicijos į ES priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro mažinimą, tikslai.

Žodžius „ekt nau“ sudarančios raidės ant sukrautų padėklų ir jas liečiantis mažylis. — Per JT klimato kaitos konferenciją (COP27) žaidžiantis vaikas (Šarm aš Šeichas, Egiptas, 2022 m. lapkričio mėn.).

3. Žalesnės ir neutralaus poveikio klimatui Europos kūrimas

Įvadas

Trejopa klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos krizė yra neatidėliotinai spręstinas uždavinys – veiksmų reikia imtis nedelsiant. Šis uždavinys spręstinas toliau remiantis Europos žaliojo kurso komunikatu, kuriame išdėstytos ES veiksmų šioje srityje gairės.

Be to, du istoriniai pasaulinio masto įvykiai – COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą – sustiprino ES įsipareigojimą tęsti žaliąją pertvarką ir spartinti pokyčius.

2022 m. vis intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai parodė, kad, siekiant kovoti su klimato kaita, didinti atsparumą sausroms ir atkurti ekosistemas, reikia imtis papildomų ES ir tarptautinių veiksmų. Kitos iniciatyvos, kurių imtasi: griežtesnės taisyklės dėl teršalų, cheminių pesticidų naudojimo mažinimas, pakuočių atliekų problemos sprendimas ir tvaresnės ateities kūrimas.

Europos žaliojo kurso įgyvendinimas

ES ilgalaike augimo strategija siekiama iki 2050 m. užtikrinti Europos poveikio klimatui neutralumą. Šis tikslas ir teisiškai privalomas įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, įtvirtinti Europos klimato teisės akte. Europos žaliojo kurso komunikatas yra ES planas, kuriuo remiantis to siekiama. 2022 m. ES toliau drąsiai ėmėsi veiksmų, kad pasiektų savo klimato srities tikslus.

ES kovos su klimato kaita politikos kertinis akmuo ir jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) – rinka, kurioje dalyviai, siekdami didžiausio efektyvumo, gali tarpusavyje prekiauti apyvartiniais taršos leidimais, kurių skaičius yra apribotas. 2022 m. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl Komisijos pasiūlymo dėl ES ATLPS peržiūros. Taip pat pasiektas politinis susitarimas dėl pasiūlymų dėl anglies dioksido išmetimo ir absorbavimo žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose, dėl socialinio klimato fondo sukūrimo ir dėl išmetamųjų teršalų standartų automobiliams ir furgonams sugriežtinimo.

ES taip pat siekia didinti bendrovių veiklos socialinio poveikio ir poveikio aplinkai skaidrumą. Gruodžio mėn. priimta Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva bus modernizuotos ir sugriežtintos taisyklės, susijusios su informacijos, kurią įmonės privalo teikti, rūšimi, be to, didesniam skaičiui didelių bendrovių ir biržinių mažųjų bei vidutinių įmonių bus nustatytas įpareigojimas teikti ataskaitas.

2022 m. ES grynasis vidaus išmetamas teršalų kiekis buvo 30 proc. mažesnis nei 1990 m., ir ES toliau sėkmingai siekia tikslo iki 2030 m. jį sumažinti 55 proc.

Šaltinis: 2022 m. veiksmų klimato kaitos srityje pažangos ataskaita.

Pasaulinio masto veiksmai planetos labui

2022 m. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija – pagrindinė tarptautinė klimato kaitos vertinimo institucija – paskelbė tris ataskaitas, kuriomis patvirtinta, kad dėl žmogaus įtakos pasaulis sparčiai šyla, ir nustatytos prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo trajektorijos. ES toliau bendradarbiavo su tarptautiniais partneriais ir drauge ieškojo būdų, kaip didinti užmojus tvirčiau įgyvendinant sektorių tikslus, taip pat siekiant visos ekonomikos tikslų ir teikiant nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijas.

Kovo mėn. ES diplomatija JT aplinkos asamblėjoje padėjo užtikrinti paramą teisiškai privalomam visuotiniam susitarimui dėl kovos su tarša plastiku. Derybas planuojama užbaigti iki 2024 m. Būsimu susitarimu bus siekiama stiprinti esamas iniciatyvas ir susitarimus, ypač plastiko gyvavimo ciklo projektavimo ir gamybos etapuose. Pagal susitarimą turi būti sutelktos visų suinteresuotųjų subjektų pastangos, kad būtų pasiektas bendras tikslas – pašalinti plastiko patekimą į aplinką.

JT kovos su klimato kaita ir aplinkos konferencijos

2022 m. birželio mėn. Bazelio, Roterdamo ir Stokholmo JT konvencijų – aplinkos apsaugos susitarimų, kuriais siekiama bendro tikslo apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų, – šalių konferencijose padaryta pažanga patikimo cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo srityje. Be kita ko, buvo priimtas svarbus sprendimas kontroliuoti pasaulinę prekybą elektroninės įrangos atliekomis ir užkirsti kelią nekontroliuojamam jų išmetimui. ES taip pat pasiūlė parengti pasaulinius naudotų padangų, kurios yra vienas pagrindinių mikroplastiko šaltinių, tvarkymo standartus. Buvo atnaujinti raginimai iki 2025 m. nebenaudoti polichlorintųjų bifenilų – cheminių medžiagų, kurių daug senoje elektros įrangoje ir alyvoje.

Prieš JT metinę klimato kaitos konferenciją, COP27, Šarm aš Šeiche (Egiptas) ES pradėjo konstruktyvias derybas, kad paskatintų pasaulinius veiksmus kovos su klimato kaita srityje pagal Paryžiaus susitarime nustatytą tikslą užtikrinti, kad dėl visuotinio atšilimo temperatūra nepakiltų daugiau negu 1,5 °C.

Samechas Šukry, Fransas Timermansas ir Džonas Keris sėdi vienas šalia kito prieš Jungtinių Tautų klimato kaitos plakatą su užrašu „Si ou pi tventi seven Šarm el Šeich, Ydžipt tventi tventi tiu“. — Ministrų susitikimo dėl Pasaulinio įsipareigojimo dėl metano tribūnos vaizdas. Iš kairės į dešinę: Egipto užsienio reikalų ministras ir COP27 pirmininkas Samehas Shoukry, už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas ir JAV specialusis pasiuntinys klimato klausimams Johnas Kerry (Šarm aš Šeichas, Egiptas, 2022 m. lapkričio 17 d.).

Per COP27 Egipte ES, vadovaujama vykdomojo pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso, ėmėsi iniciatyvos paraginti visas konvencijų šalis imtis skubių veiksmų siekiant ne tik sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir ateinančiais dešimtmečiais prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių.

Konferencijoje priimta klimato kaitos švelninimo darbo programa, kuria siekiama didinti užmojus ir gerinti įgyvendinimą. Pripažindama neatidėliotiną poreikį stiprinti pasaulinius veiksmus ir remti pažeidžiamiausias nuo klimato kaitos kenčiančias besivystančias šalis, ES pritarė naujo fondo, kuris padėtų išvengti nuostolių ir žalos, juos sumažinti ir šalinti, sukūrimui. Taip nustatomas subjektų, kuriems reikia pagalbos, ir subjektų, kurie gali padėti, didesnio solidarumo pagrindas. ES ir Afrikos Sąjunga pranešė apie Europos komandos principu grindžiamą iniciatyvą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai Afrikoje remiantis strategija „Global Gateway“ (žr. 8 skyrių). Numatyta sutelkti 1 mlrd. EUR.

Greta vienas kito sėdintys Alichanas Smailovas ir Urzula fon der Lejen pasirašo dokumentus. — Kazachstano Ministras Pirmininkas Alikhanas Smailovas (kairėje) ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pasirašo ES ir Kazachstano susitarimo memorandumą dėl žaliavų, baterijų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (Šarm aš Šeichas, Egiptas, 2022 m. lapkričio 7 d.). Daugiau informacijos apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją pateikiama 2 skyriuje.

Renginyje ES su penkiomis šalimis partnerėmis (Gajana, Mongolija, Kongo Respublika, Uganda ir Zambija) taip pat pradėjo partnerystę miškų srityje. Be to, konferencijoje paskelbtas plataus užmojo ilgalaikis Pietų Afrikos teisingos energetikos pertvarkos investicijų planas. ES sudarė dvi svarbias strategines partnerystes dėl tvarių žaliavų ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio: vieną su Namibija, kitą – su Kazachstanu. Be to, ES sustiprino bendradarbiavimą su Egiptu perėjimo prie švarios energijos srityje, įskaitant strateginę partnerystę dėl atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio.

Plakatas: saulės išdegintos žemės fone užrašas „Si ou pi fiftyn, junaited neišns konvenšn tiu kombet dezertifikeišn, Abidžan tventi tventi tiu“ ir logotipas, kurį sudaro koncentriniai lapų, dramblių, vandens lašų ir rankų ratai.

#ForOurPlanet yra nauja 2022 m. COP27 ir COP15 konferencijose pradėta ES kampanija, kuri bus vykdoma kasmet siekiant sutelkti pasaulinę paramą gamtai ir klimato politikai ateinančiais metais.

Gegužės mėn. vykusioje 15-ojoje JT konvencijos dėl kovos su dykumėjimu sesijoje buvo priimti 38 sprendimai, kuriuose pabrėžiamas tvarios žemėtvarkos vaidmuo sprendžiant įvairias krizes. Pagrindinis rezultatas – visuotinis įsipareigojimas didinti atsparumą sausroms ir investuoti į dirvos atkūrimą siekiant klestėjimo ateityje.

ES tvirtai teigė, kad ekosistemų bei miškų atkūrimas ir gamtos procesais pagrįsti sprendimai padeda saugoti žemę ir dirvožemį, ir pabrėžė, kad gamtos apsauga ir sausrų bei klimato kaitos poveikio problemų sprendimas yra glaudžiai susiję.

2022 m. pasaulis taip pat susirinko į didžiausią dešimtmečio biologinės įvairovės konferenciją, kad susitartų dėl naujos pasaulinės biologinės įvairovės programos. JT biologinės įvairovės konferencija (COP15), kurią iš pradžių buvo numatyta surengti 2020 m., dėl COVID-19 pandemijos vyko dviem dalimis. Pirma dalis vyko virtualiai 2021 m. spalio 11–15 d. Kunminge (Kinija). Šalys, priimdamos Kunmingo deklaraciją, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti 2050 m. viziją „Gyventi harmonijoje su gamta“. 2022 m. gruodžio 7–19 d. Monrealyje (Kanada) vykusioje antroje konferencijos dalyje 196 šalys susitiko, kad pasiektų visuotinį susitarimą dėl gamtos ir planetos apsaugos, kuriame būtų nustatyti ilgalaikiai 2050 m. tikslai ir 2030 m. tarpiniai tikslai. ES atstovaujanti Komisija, kuriai vadovavo Komisijos narys V. Sinkevičius, bendradarbiavo su visomis šalimis, kad sudarytų plataus užmojo visuotinį susitarimą dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos, atkūrimo, tvaraus naudojimo ir investavimo į jas.

2022 m. lapkričio 14–25 d. Panamoje (Panama) įvykusiame Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos šalių konferencijos 19-ajame susitikime ES aktyviai prisidėjo prie to, kad būtų pasiekti svarbiausi rezultatai, sudarantys sąlygas tvariai prekybai daugiau kaip 500 į sąrašą įtrauktų rūšių. Tai labai svarbu kovojant su pasaulio biologinės įvairovės nykimu, kuris kelia grėsmę mūsų sveikatai, aprūpinimui maistu ir pragyvenimo šaltiniams.

Faktai apie biologinės įvairovės nykimą

Milijonui rūšių gresia išnykimas.

Žmonės radikaliai pakeitė tris ketvirtadalius žemės paviršiaus.

75 proc. pasaulio pasėlių priklauso nuo apdulkintojų.

Pusė pasaulinio bendrojo vidaus produkto priklauso nuo gamtos.

70 proc. vaistų nuo vėžio yra natūralūs arba įkvėpti gamtos.

„On the Green Track“

Infografike pavaizduoti kampanijos Gryn trek rezultatai: renginių skaičius ir renginių žemėlapis, renginių formatas ir temos, taip pat pasiektų žmonių skaičius. — Kaip viena iš 2022 m. – Europos jaunimo metų – dalių, kampanija „Green Track“, vykdyta rengiantis 15-ajai Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai, suteikė galimybę jaunimui visoje Europoje išsakyti savo viltis ir susirūpinimą dėl gamtos, biologinės įvairovės ir tvarios Europos ateities.

Vykdant kampaniją Gryn trek, visoje Europoje surengti trisdešimt du renginiai; jie vyko dvidešimt vienoje valstybėje narėje penkiolika kalbų; devyni renginiai buvo internetiniai, du mišrūs ir dvidešimt vienas vietoje. Septyni renginiai buvo skirti žiedinei ekonomikai, dvidešimt renginių biologinės įvairovės ir gamtos klausimams, keturi renginiai nulinės taršos temai, šešiolika renginių klimato kaitos klausimams ir penki renginiai gyvenimo būdo temai. Šiuose renginiuose dalyvavo apie pusantro tūkstančio dalyvių, o internetinė kampanija pasiekė daugiau kaip dvidešimt vieną milijoną žmonių. Renginiai buvo įvairių formų: nuo mainų (drabužių mainai, sėklų mainai) iki veiklos lauke (paplūdimių valymas, pasivaikščiojimas miške), parodų (skirtų apdulkintojams, nykstančioms buveinėms ir rūšims), konferencijų ir viešų debatų (jaunimo forumas, diskusijos gamtos klausimais), mokymų ir praktinių seminarų (teismo imitavimas, praktinis seminaras apie paukščių čiulbėjimą).

Europos gamtos apsauga ir atkūrimas

Ekstremalios oro sąlygos

2022 m. Europoje užfiksuota rekordinė sausra. Remiantis Europos sausrų stebėjimo centro duomenimis, visame žemyne labai sumažėjo pasėlių derlius ir dėl sumažėjusios hidroenergijos gamybos sumenko energijos gamyba.

Dėl istoriškai žemo vandens lygio didelėse upėse nukentėjo ir vandens gyvūnai, be to, nuostolių patirta baržų transporto srityje. Vasarą 60 proc. ES teritorijos užfiksuotos didelės sausros: dėl gamtos gaisrų nyko pasėliai ir infrastruktūra. Kartu su civilinės saugos priemonėmis tai ES atsiėjo daugiau kaip 2,4 mlrd. EUR.

Aukšta temperatūra ir didelis lietaus trūkumas paveikė beveik visas Europos upes ir sutrikdė energijos gamybą bei upių transportą.

Šių ekstremalių meteorologinių reiškinių ateityje galima išvengti mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kovojant su klimato krize. ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu bus padidinti užmojai ir tikslai šioje srityje. Be to, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija padės gerinti Europos piliečių, ūkininkų ir bendrovių gebėjimą dorotis su ekstremaliomis oro sąlygomis.

Reinas ir jo krantas. — Iki istoriškai žemo lygio nusekusi Reino upė (Kelnas, Vokietija, 2022 m. rugsėjo 12 d.).

Žemėlapyje pavaizduotas sausrų pasiskirstymas ES teritorijoje. — Europos sausrų stebėjimo centras užfiksavo didelį sausrų lygį daugiau kaip 60 proc. ES teritorijos.

Miškų ir laukinės gamtos apsauga

2022 m. didelė problema buvo miškų gaisrai: per metus Europoje sudegė daugiau kaip 800 000 hektarų miškų. Kad padėtų ES šalims, įskaitant Graikiją, Ispaniją, Prancūziją ir Portugaliją, ir kai kurioms ES nepriklausančioms šalims vasarą kovoti su gaisrais, gelbėjimo grupės naudojosi palydoviniais vaizdais ir kitais geoerdviniais duomenimis grindžiama programos „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų žemėlapių sudarymo paslauga.

Europos miškų gaisrų informacijos sistema pastebėjo, kad gaisrų sezonas trunka ilgiau nei įprasta (ne tik liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais) – daug kritinių įvykių būna vėlesniais metų mėnesiais. Gamtos gaisrai tapo reguliaresni net ir anksčiau nepaliestose teritorijose, pavyzdžiui, Vidurio ir Šiaurės Europoje. Be to, 2022 m. 38 proc. išdegusių teritorijų buvo „Natura 2000“ saugomos teritorijos, taigi ekosistemos tapo dar pažeidžiamesnės dėl nematerialios biologinės įvairovės nykimo. ES solidarumo fondas, kuris 2002 m. sukurtas siekiant teikti finansinę paramą nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms vietovėms atkurti, 2022 m. vėl buvo sutelktas, siekiant pašalinti visoje Europoje gamtos gaisrų padarytą žalą.

Miškai labai padeda saugoti Europos ekosistemas ir biologinę įvairovę. Jie taip pat labai padeda sulaikyti anglies dioksidą, kuris kitu atveju būtų išmetamas į atmosferą ir dar labiau paaštrintų klimato kaitą. Apskaičiuota, kad per vienus metus dėl gamtos gaisrų ekonominiai nuostoliai sudarė daugiau kaip 2 mlrd. EUR ir į atmosferą išmesta daugiau kaip 25 mln. tonų CO₂. Rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad rengiantis kitam miškų gaisrų sezonui ES gaisrų gesinimo iš oro pajėgumai bus padvigubinti.

Ugniagesys miške purškia vandenį iš gaisražarnės. — Lenkų ugniagesys, atsiųstas pagal ES civilinės saugos mechanizmą kovoti su miškų gaisrais (Hostensas, Prancūzija, 2022 m. rugpjūčio 14 d.). Iš viso daugiau kaip 400 ugniagesių ir daugiau kaip 100 transporto priemonių iš Vokietijos, Austrijos, Lenkijos ir Rumunijos Prancūzijos prašymu padėjo šios šalies pirmiesiems reaguotuojams.

Lapkričio mėn. Europos Komisija priėmė pasiūlymą įdiegti pirmąją ES masto savanorišką sistemą, kurios tikslas – išduoti patikimus kokybiško anglies dioksido absorbavimo sertifikatus. Jei ši priemonė bus priimta, ji padės kovoti su klimato kaita ir siekti ES klimato, aplinkos ir nulinės taršos tikslų.

Iki 2022 m. pabaigos pagal įsipareigojimą pasodinti 3 mlrd. medžių ES buvo pasodinta beveik 9,5 mln. medžių. Šis įsipareigojimas įtrauktas į 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir 2030 m. ES miškų strategiją, kuriose ES įsipareigojo iki 2030 m. laikydamasi ekologinių principų Europos Sąjungoje pasodinti bent 3 mlrd. papildomų medžių.

Persvarstytu ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planu, kuris taip pat yra Biologinės įvairovės strategijos dalis, siekiama užtikrinti, kad ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmais būtų visapusiškai reaguojama į dabartinius iššūkius. Planas grindžiamas keturiais prioritetais: šalinti neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais veiksnius, nagrinėti naujas teisines ir politikos priemones, stiprinti vykdymo užtikrinimą ir skatinti pasaulinį bendradarbiavimą.

Anglies dioksido absorbavimo ES sertifikavimas

Kad pasiektų tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, ES turi kuo labiau sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį, tačiau jo sumažinti iki nulio neįmanoma. Siekdama subalansuoti likusį išmetamųjų teršalų kiekį, ES turės kasmet iš atmosferos absorbuoti kelis šimtus milijonų tonų CO₂.

Anglies dioksido absorbavimo rūšys, kurias būtų galima sertifikuoti pagal siūlomą sistemą, be kita ko, yra:

sekvestruojamasis ūkininkavimas, pavyzdžiui, miškų ir dirvožemio atkūrimas ir šlapynių bei durpynų tvarkymas,

nuolatinis saugojimas, pvz., bioenergijos gamyba surenkant ir saugant anglies dioksidą, arba tiesioginis anglies dioksido surinkimas iš oro ir saugojimas,

anglies dioksido saugojimas patvariuose produktuose ir medžiagose, pvz., medienos statybos produktuose.

Dėl ES sertifikavimo sistemos šiomis naujomis galimybėmis gali pasinaudoti daugiau įmonių, ūkininkų, miškininkų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, nes jie galės kreiptis dėl suderinto ir patikimo sertifikavimo.

Gamtos atkūrimas

Europos gamtos – šlapynių, upių, miškų, pievų, jūrų ekosistemų, miestų aplinkos ir jose esančių rūšių – atkūrimas yra labai svarbi ir ekonomiškai efektyvi investicija į mūsų ekonomiką, aprūpinimą maistu, kovą su klimato kaita ir atsparumo didinimą. Tai taip pat padeda gerinti ES piliečių sveikatą ir gerovę.

81 proc. buveinių būklė yra prasta.

Kiekvienas euras, investuotas į gamtos atkūrimą, suteikia 8–38 EUR naudą.

Vienos iš trijų bičių ir drugių rūšių populiacija mažėja.

2022 m. birželio mėn. Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama atkurti nualintas ekosistemas. Tai svarbus žingsnis siekiant išvengti ekosistemų žlugimo ir užkirsti kelią sunkiausiems klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo padariniams. Komisija taip pat modernizuoja teisės aktus, kad užtikrintų kokybiškų ir įvairių sėklų bei augalų dauginamosios medžiagos prieinamumą, kad būtų pasiekti tvarumo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslai.

Vaizdo siužetas apie Europos Komisijos naują ES gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama atkurti žmonėms, klimatui ir planetai reikalingas ekosistemas.

VIDEO 2022 m. Žaliosios savaitės dalyviai pasakoja apie Gamtos atkūrimo įstatymą, 2022 m. birželio mėn.

Programa LIFE yra ES aplinkos ir klimato politikos veiksmų finansavimo priemonė. Pagal šią nuo 1992 m. vykdomą programą bendrai finansuota jau daugiau kaip 5 500 projektų visoje ES ir už jos ribų. Ukraina, kuri prie programos prisijungė 2022 m. birželio mėn., taip pat gali pasinaudoti šiuo finansavimu. Tai reiškia, kad Ukraina gali gauti paramą, skirtą padėti atkurti jos aplinką po Rusijos agresijos karo padarytos didelės žalos – pradedant tarša ir ekosistemų naikinimu ir baigiant kitais ilgalaikiais padariniais. Trumpuoju laikotarpiu pagal programą LIFE Ukrainos atstatymo pastangos gali būti paremtos atliekant poreikių analizę ir padedant spręsti dirvožemio ir vandens valymo problemą, be kita ko, taikant gamtos procesais pagrįstus sprendimus. Ukraina yra antroji ES nepriklausanti šalis, prisijungusi prie programos LIFE po Islandijos.

Virginijus Sinkevičius ir Ruslanas Strilecas spaudžia rankas Europos Sąjungos ir Ukrainos vėliavų fone, tarp jų kiek atsitraukusi ir atsisukusi į Virginijų Sinkevičių stovi Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja Julija Svyrydenka. — Iš kairės į dešinę: už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja Yulia Svyrydenko ir Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletsas drauge pasirašė susitarimą dėl Ukrainos prisijungimo prie aplinkos ir klimato programos LIFE (Kyjivas, Ukraina, 2022 m. birželio 24 d.).

Nulinės taršos siekimas

Atsižvelgdama į siekį užtikrinti, kad iki 2050 m. ES nebebūtų juntamas žalingas taršos poveikis, spalio mėn. Komisija pasiūlė griežtesnes aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų ir miesto nuotekų valymo taisykles. Galiausiai šios taisyklės padės pagerinti visuomenės sveikatą, sumažinti ankstyvų mirčių skaičių ir ilgalaikes sveikatos priežiūros išlaidas.

Oro kokybė

Siūlomos naujos taisyklės:

nustatys tarpinius 2030 m. ES oro kokybės standartus, kurie bus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis;
per 10 metų daugiau kaip 75 proc. sumažins mirčių dėl pagrindinio teršalo KD_2,5 kiekio, viršijančio Pasaulio sveikatos organizacijos gaires, skaičių;
užtikrins, kad dėl oro taršos žalą sveikatai patiriantys žmonės turėtų teisę į kompensaciją, jei pažeidžiamos ES oro kokybės taisyklės, ir teisę, kad jiems atstovautų nevyriausybinė organizacija, pateikdama kolektyvinį ieškinį dėl žalos atlyginimo;
kainuos mažiau nei 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai yra septynis kartus mažesnė suma nei nauda ekonomikai ir visuomenei.

Vandens kokybė

Naujais pasiūlymais nustatyta:

nauji ir griežtesni standartai, taikomi kelioms kenksmingoms medžiagoms, aptinkamoms paviršiniame ir požeminiame vandenyje;
pareiga valstybėms narėms imtis priemonių šių teršalų kiekiui sumažinti;
ekonomiškai efektyvesnis ir teisingesnis nuotekų valymas laikantis principo „teršėjas moka“;
prevencinės priemonės pramonei (naudojant skirtingas ar mažiau pramoninių cheminių medžiagų) ir ūkininkams (pavyzdžiui, naudojant mažiau ar mažiau kenksmingus pesticidus).

Pasiūlymais taip pat reaguojama į konkrečius reikalavimus, iškeltus Konferencijoje dėl Europos ateities (žr. 9 skyrių), kurioje piliečiai ragino drastiškai sumažinti cheminių pesticidų ir trąšų naudojimą ir plėtoti tvarų žemės ūkį.

Be to, ES ir Viduržemio jūros regiono valstybės Tarptautinei jūrų organizacijai sėkmingai pateikė pasiūlymą nustatyti SOx išskyrimo kontrolės rajoną Viduržemio jūroje. Tikslas – pagerinti oro ir vandens kokybę mažinant laivų išmetamų su siera susijusių teršalų kiekį.

Pasiūlyme dėl reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo nustatomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti ES maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką ir padėti sušvelninti ekonominius nuostolius, kurie jau patiriami dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo. Juo siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių ir pavojingesnių pesticidų naudojimą ir taikyti labiau aplinką tausojančius kenkėjų kontrolės metodus. Bus uždrausta naudoti visus pesticidus miesto žaliosiose zonose, įskaitant viešuosius parkus ar sodus, taip pat žaidimų aikštelėse, mokyklose, poilsio ar sporto aikštelėse, viešuosiuose takuose ir tinklo „Natura 2000“ saugomose teritorijose.

Transporto ir pramoninių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas

2022 m. ES taip pat sukūrė Atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų vertės grandinės pramonės aljansą – naują iniciatyvą, kuria siekiama skatinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų gamybą ir tiekimą aviacijos bei vandens transporto sektoriuose. Aljanso darbas bus svarbus užtikrinant būtinus alternatyviuosius degalus sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, pvz., aviacijos ir jūrų sektoriuose. Be to, padaryta pažanga rengiant alternatyviųjų degalų naudojimo šiuose sektoriuose taisykles. Jei 2023 m. taisyklės bus sėkmingai priimtos, jomis bus nustatytas aiškus šių sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planas.

Komisijos pasiūlymu modernizuoti Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą bus gerokai sumažintas pramonės įrenginių ir didžiausių Europos gyvulininkystės ūkių išmetamas kenksmingų teršalų kiekis, kartu užtikrinant ilgalaikį tikrumą dėl investicijų, skatinant inovacijas ir didinant Europos nepriklausomybę energijos ir išteklių srityse. Peržiūra yra grindžiama esama direktyva, kuri yra taikoma apie 50 000 didelių žemės ūkio ir pramonės įrenginių Europoje. Jie turi atitikti išmetamųjų teršalų ribines vertes – turi būti taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kuriuos nustato pramonės atstovai, nacionaliniai ir ES ekspertai bei pilietinė visuomenė. Naujosios taisyklės apima veiksmingesnį leidimų išdavimą ir tikslinę pramonės lyderiams skirtą paramą inovacijoms, taip pat pramonės investicijoms į žiedinę ekonomiką. Tai padės sustiprinti taršos mažinimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sąsajas ir padidinti skaidrumą bei visuomenės dalyvavimą leidimų išdavimo procese.

Lapkričio mėn. Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl naujų išmetamųjų teršalų standartų. Šiais naujais „Euro 7“ standartais siekiama užtikrinti, kad automobiliai, furgonai, sunkvežimiai ir autobusai būtų gerokai mažiau taršūs (ypač miestuose, kuriuose oro taršos problemos yra didžiausios) – ir daug ilgiau nei pagal dabartines taisykles. Pasiūlymu sprendžiama išmetimo vamzdžių, stabdžių ir padangų išmetamų teršalų problema. Jis taip pat padeda siekti naujų griežtesnių oro kokybės standartų. Be to, Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras bus pertvarkytas į ES pramoninių išmetamųjų teršalų portalą, kuriame piliečiai galės sužinoti apie taršią veiklą jų artimiausioje aplinkoje.

Kas nauja „Euro 7“ reglamente?

Visiems automobiliams, furgonams, sunkvežimiams ir autobusams:

stabdžių išmetamų teršalų ribinės vertės,

taisyklės dėl padangų taršos mikroplastiku,

transporto priemonės turi atitikti išmetamųjų teršalų taisykles ilgesnį laikotarpį,

veiksmingesni išmetamo teršalų kiekio bandymai,

skaitmeninė reikalavimų laikymosi stebėsena,

geresni rinkos priežiūros bandymai.

Vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms:

degalų ir technologijų atžvilgiu neutralios išmetamųjų teršalų ribinės vertės,

papildomų teršalų reguliavimas,

bandymai kelyje su įvairesnėmis vairavimo sąlygomis.

Elektrinėms ir laidu įkraunamoms hibridinėms transporto priemonėms:

baterijos ilgaamžiškumo reikalavimai.

Ekologinio ūkininkavimo ir kokybiško maisto skatinimas

Tvarus žemės ūkis ir pesticidų naudojimo mažinimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu. 2021 m. valstybės narės, vadovaudamosi Komisijos rekomendacijomis, pateikė savo planus reformuoti bendrą žemės ūkio politiką. 2022 m. rugpjūčio mėn. Komisija oficialiai patvirtino šiuos bendros žemės ūkio politikos strateginius planus, kuriuose nurodoma, kaip kiekviena valstybė narė ketina naudoti tiesiogines išmokas ir ekonomines intervencines priemones kaimo plėtrai remti. Naujasis teisės aktas, kuris turi įsigalioti 2023 m., sudarys sąlygas teisingesnei, ekologiškesnei ir veiksmingesnei žemės ūkio politikai. Juo bus siekiama užtikrinti tvarią Europos ūkininkų ateitį, teikti tikslingesnę paramą mažesniems ūkiams ir suteikti daugiau lankstumo ES valstybėms narėms, kad jos galėtų pritaikyti priemones prie vietos sąlygų.

Kovo mėn. Komisija priėmė pasiūlymą stiprinti geografinių nuorodų, įskaitant tam tikrų vyno, žemės ūkio produktų ir spiritinių gėrimų pavadinimus, apsaugos sistemą. Geografinių nuorodų sistema padeda saugoti konkrečių produktų pavadinimus, kad būtų puoselėjamos unikalios savybės, charakteristikos ar reputacija, susijusios su jų geografine kilme, taip pat tradicinė jų gamybos patirtis.

2022 m. rugsėjo mėn. Briuselyje (Belgija) įvyko pirmoji ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų ceremonija. Aštuoni nugalėtojai – iš Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Austrijos ir Švedijos – yra Europos ekologinio sektoriaus augimo, inovacijų ir indėlio mažinant žemės ūkio poveikį klimatui ir aplinkai ženklas.

Janušas Voicechovskis spaudžia ranką nugalėtojui priešais medinę sieną su užrašu „Ijū organik avods tventi tventi tiu“. — 2022 m. ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų nugalėtojai su už žemės ūkį atsakingu Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu (kairėje) (Briuselis, Belgija, 2022 m. rugsėjo 23 d.).

Darni gyvensena

Miestams ir piliečiams tenka svarbus vaidmuo kuriant ekologišką ir tvarią Europą. Teikdama finansinę paramą ir įgyvendindama aplinkosaugos iniciatyvas ES siekia remti žmonių įgyvendinamus projektus ir padėti vietos valdžios institucijoms bendrai kurti šį naują pasaulį.

2022 m. 100 merų visoje ES pasirašė Žaliojo miesto susitarimą ir įpareigojo savo miestus spręsti klausimus, susijusius su penkiomis aplinkosaugos vadybos sritimis. Šios sritys tai oras, vanduo, gamta ir biologinė įvairovė, žiedinė ekonomika ir atliekos bei triukšmas. Šia ES iniciatyva siekiama užtikrinti, kad miestai taptų švaresni, ekologiškesni ir sveikesni.

2020 m. pirmą kartą paskelbta Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyva padeda suburti piliečius, ekspertus, įmones ir institucijas, kad jie pateiktų naujų idėjų dėl darnios gyvensenos Europoje ir už jos ribų. Šia iniciatyva ne tik kuriama eksperimentavimo ir ryšių platforma, bet ir remiami teigiami pokyčiai, be kita ko, grožį puoselėjantiems, tvariems ir įtraukiems projektams suteikiant galimybę gauti ES finansavimą.

Siekiant remti miestų inovacijas ir jų gebėjimus, taip pat žinias, kurie padėtų kurti tvarią ateitį, buvo sukurta Europos miestų iniciatyva, finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo. Pagal spalio mėn. paskelbtą pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus novatoriškiems NEB projektams remti numatyta skirti 50 mln. EUR ES lėšų. Miestai buvo paraginti pristatyti žiedinės ekonomikos ir anglies dioksido poveikio neutralumo užtikrinimo, kultūros paveldo išsaugojimo, pastatų pritaikymo prie įperkamo būsto sprendimų ir miestų erdvių atnaujinimo (atsižvelgiant į NEB tvarumo, įtraukumo ir estetikos vertybes) projektų idėjas.

2022 m. NEB apdovanojimų nugalėtojai buvo paskelbti birželio mėn. surengtame pirmajame Naujojo europinio bauhauzo festivalyje, per kurį žmonės iš visos ES kartu šventė ir dalijosi savo kūrybiškomis idėjomis dėl žaliosios pertvarkos. Apdovanojimai buvo skirti projektams iš 15 skirtingų valstybių narių.

Urzula fon der Lejen kreipiasi į auditoriją per podiumo diskusiją su Diebedo Fransisu Kerė, Monika Madžioni ir Džiovana Melandri. Jų fone – siena su Naujojo europinio bauhauzo festivalio simboliais. — Iš kairės į dešinę: Vokietijos ir Burkina Faso šiuolaikinis architektas Diébédo Francis Kéré, „Telegiornale 1“ direktorė Monica Maggioni, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir Nacionalinio XXI amžiaus meno muziejaus direktorė Giovanna Melandri (Roma, Italija, 2022 m. birželio 9 d.).

Siekiant atkreipti dėmesį į naujovišką jaunimo požiūrį, per NEB apdovanojimus „Kylančios žvaigždės“ premija skiriama jaunesnių nei 30 metų asmenų parengtiems projektams. Siekiant papildyti Europos jaunimo metų (2022 m.) iniciatyvą, naujajam europiniam bauhauzui dėmesio skirta ir pagal kasmetinę iniciatyvą „DiscoverEU“, pagal kurią aštuoniolikmečiams suteikiama galimybė nemokamai keliauti po Europą: dalyviams siūlyta keliauti parengtu naujojo europinio bauhauzo maršrutu.

Vaizdo siužetas apie projektą Ateities sodai, laimėjusį Europos bauhauzo prizą.

VIDEO Publikos balsavimą laimėjo Kipro projektas „Ateities sodai“, pagal kurį apleista teritorija politiškai padalytoje sostinėje Nikosijoje paverčiama bendruomenės sodu.

Kartu su koalicija „Švietimas klimato labui“ ES paskelbė raginimą pertvarkyti mokymosi vietas, kad būtų sukurtas tinklas, kuris pakeistų mokymosi erdves visoje visuomenėje.

Reaguodami į ginkluotą konfliktą Ukrainoje ir planuodami atstatymą po karo, NEB ekspertai analizuoja laikino būsto poreikius ir projektuoja tvarius būstus (žr. 1 skyrių).

Vaizdo siužetas, kuriame pristatomas projektas Folk Konsept.

VIDEO Lenkijos projektu „FOLK Concept“ siekiama prikelti tradicinę kaimo architektūrą ir išsaugoti Lenkijos kultūros paveldo vertybes.

Darnus išmanusis judumas

Komisija oficialiai įsteigė Netaršios aviacijos aljansą – savanorišką Europos privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvą, kuria siekiama vandenilinius ir elektrinius orlaivius parengti komerciniam naudojimui. Aljansas įvykdys įsipareigojimą suderinti orlaivių sektorių su ES klimato srities užmojais iki 2050 m. užtikrindamas apie 26 000 netaršių orlaivių.

Siekiant užtikrinti, kad automobiliai ir kitos transporto priemonės būtų saugesni, kartu nustatant automatizuotų transporto priemonių sistemą, 2022 m. įsigaliojo ES Transporto priemonių bendrosios saugos reglamentas. Pirmoji tokio pobūdžio sistema pasaulyje padeda apsaugoti vartotojus, be to, ji padės paskatinti inovacijas ir padidinti Europos automobilių pramonės konkurencingumą.

Pagalba viešajam sektoriui pereiti prie žaliosios ekonomikos

Pagal Komisijos techninės paramos priemonę buvo finansuojamas daugiašalis projektas, kuriuo siekiama stiprinti ilgalaikį viešojo sektoriaus tvarumą ir kuo labiau sumažinti jo žalingą poveikį aplinkai. Šiuo projektu taip pat siekiama skatinti viešosios politikos veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą.

Iki šiol 23 valstybių narių viešojo administravimo institucijos pasikeitė žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip sumažinti biudžeto išlaidų poveikį klimatui, pavyzdžiui, pirkti mažesnį poveikį aplinkai darančias paslaugas ir prekes, skatinti žaliąjį judumą ir tvarias verslo keliones.

Pagal 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę – ES finansavimo priemonę, kuria remiamas Žaliasis kursas, – Komisija investuoja į įvairius transporto infrastruktūros projektus visoje ES. Jais siekiama pagerinti tarpvalstybinę infrastruktūrą ir skatinti naujas technologijas. Tai, pavyzdžiui, Liono–Turino tunelio ir Fėmarno juostos fiksuotos jungties projektai, taip pat projektas „Rail Baltica“.

Siekdama, kad Europos transporto infrastruktūra būtų tinkama naudoti ir civilinėms, ir gynybos reikmėms, Komisija priėmė karinio mobilumo veiksmų planą ir pasiūlė dotacijų, skiriamų projektams, kuriais remiamas karinis mobilumas, procesą. Kiti projektai padės sukurti infrastruktūrą, skirtą numatomam efektyviai energiją vartojančio ir netaršaus judumo didinimui.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę transeuropinio transporto tinklo projektams ES valstybėse narėse bendrai finansuoti iš viso skirta 25,8 mlrd. EUR dotacijų.

Po 2021-ųjų – Europos geležinkelių metų – ES pradėjo įgyvendinti savo naują tolimojo susisiekimo geležinkeliais ir tarpvalstybinio keleivių vežimo geležinkeliais skatinimo veiksmų planą. Komisija paragino geležinkelio įmones, infrastruktūros valdytojus ir nacionalines valdžios institucijas siūlyti tarpvalstybines bandomąsias paslaugas, kuriomis būtų šalinamos likusios kliūtys tarpvalstybiniam geležinkelių transportui. Perėjimas prie tvaraus transporto, kuris yra išsamaus Žaliojo kurso dokumentų rinkinio dalis, padės užtikrinti, kad ES bendruomenės ir ekonomika galėtų klestėti sveikoje ir saugioje aplinkoje, gerokai po 2050 m.

Reikia skatinti tarpvalstybinį keleivinį geležinkelio transportą

Infografike pavaizduota ES tarpvalstybinio susisiekimo procentinė dalis du tūkstančiai aštuonioliktaisiais metais, įvairių rūšių tolimojo susisiekimo tarpvalstybinių keleivinių traukinių dalis per savaitę du tūkstančiai devynioliktaisiais metais, palyginti su du tūkstančiai pirmaisiais metais, ir bendra tarpvalstybinio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų dalis.

Technikė atskiria silicio plokštelės mikrolustus. — Techninis lusto struktūrų atskyrimas puslaidininkių liejykloje Drezdene (Vokietija, 2022 m. vasario 8 d.).

4. Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

Įvadas

Su ES poveikio klimatui neutralumo tikslu glaudžiai susijusi ES vizija, kad Europa pirmautų skaitmeniniame amžiuje. Jos 10 metų planas, dar vadinamas skaitmeniniu dešimtmečiu, apima viešųjų paslaugų ir įmonių skaitmenizacijos tikslus, skaitmeninės infrastruktūros, pavyzdžiui, 5G ir superkompiuterių, sukūrimą ir užtikrinimą, kad ES piliečiai turėtų reikiamų įgūdžių patikimai naršyti skaitmeninėje aplinkoje. 2022 m. ES priimta 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programa užtikrins, kad valstybės narės pasiektų šiuos tikslus.

ES skaitmeninis dešimtmetis bus novatoriško perėjimo prie saugesnio ir tvaresnio pasaulio era. Šiuo tikslu 2022 m. ES ėmėsi veiksmų, kad atnaujintų kibernetinio saugumo taisykles, pripažintų skaitmenines teises ir padidintų skaitmeninių paslaugų teikėjų atskaitomybę, kartu įdiegdama būtiną skaitmeninę infrastruktūrą ir remdama skaitmeninių įgūdžių ugdymą. Ji taip pat pasiūlė naujas teisingesnės prieigos prie duomenų taisykles ir padarė pažangą reguliuojant įvairių sektorių skaitmeninimą.

Skaitmenizacija piliečiams

ES skaitmeninio dešimtmečio pagrindas – į žmogų orientuotas požiūris į skaitmenizaciją. Tai reiškia, kad asmenų teisės ir laisvės internete turi būti gerbiamos taip pat, kaip ir ne internete. 2022 m. ES priėmė Deklaraciją dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų, kurioje nustatyti aiškūs atskaitos taškai siekiant užtikrinti, kad su naujomis technologijomis susiduriantys žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti.

Infografike surašytos ir paaiškintos skaitmeninės teisės ir principai.

Kibernetinis saugumas ir atsparumas

Kadangi europiečiai daugiau laiko praleidžia internete ir visuomenėje gausėja sąsajų ir ryšių, kibernetinės grėsmės tampa vis labiau paplitusios ir gali būti pavojingesnės. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat kelia unikalią grėsmę Europos kibernetinei gynybai.

2022 m. ES atnaujino teisės aktus dėl priemonių, kuriomis siekiama aukšto lygio bendro kibernetinio saugumo visose valstybėse narėse. 2022 m. gruodžio mėn. paskelbtos naujos taisyklės, žinomos kaip TIS 2 direktyva, kuri 2023 m. sausio 16 d. pakeitė ankstesnę Tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS) direktyvą. Siekiant padėti padidinti bendrą kibernetinio saugumo lygį Europoje, naujosiomis taisyklėmis išplečiamas ypatingos svarbos subjektų ir sektorių, kuriems reikia imtis rizikos valdymo priemonių, sąrašas.

Platesnė taikymo sritis – daugiau sektorių ir paslaugų kaip esminių arba svarbių subjektų

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjai

Nuotekų ir atliekų tvarkymas

Tam tikrų ypatingos svarbos produktų (pvz., vaistų, medicinos priemonių ir cheminių medžiagų) gamyba

Maistas

Skaitmeninės paslaugos (pvz., socialinių tinklų paslaugų platformos ir duomenų centrų paslaugos)

Kosmosas

Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) paslaugos

Viešasis administravimas

Vaizdai © Adobe Stock

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, pavyzdžiui, povandeniniai kabeliai ir transportavimo bei ryšių vamzdynai, dažnai yra glaudžiai susiję su daug skirtingų skaitmeninių paslaugų, todėl juos reikia apsaugoti. Dujotiekio „Nord Stream“ sabotažas ir kiti incidentai aiškiai parodė, kad ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumui kyla grėsmė. Teisės aktu, dėl kurio neseniai susitarta, netrukus ES bus sukurta atnaujinta ir išsami teisinė sistema, skirta ypatingos svarbos infrastruktūros objektų fiziniam ir kibernetiniam atsparumui stiprinti.

Atsižvelgdama į sparčiai kintančias grėsmes, Europos Komisija pasiūlė stiprinti ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sutrikimus pajėgumus taikant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Pasiūlyme taip pat raginama stiprinti bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais ir kaimyninėmis šalimis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumo srityje.

Kalbant apie skaitmeninius produktus, kuriuos naudojame kasdieniame gyvenime, 2022 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo kibernetinio atsparumo akto. Daugelio produktų, pvz., kūdikių stebėjimo prietaisų, išmaniųjų įrenginių ar balsu aktyvuojamų garsiakalbių, kibernetinio saugumo lygis šiuo metu yra žemas, todėl esama didelio pažeidžiamumo, o saugumo atnaujinimai teikiami nenuosekliai. Be to, šių produktų naudotojams dažnai sunku sužinoti, ar konkretūs produktai yra apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Naujuoju pasiūlymu bus užtikrinta, kad gamintojai padidintų savo produktų saugumą ir saugumo savybių skaidrumą.

Tjeri Bretonas kalba iš tribūnos laikydamas internetinę vaizdo kamerą. — Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas spaudos konferencijoje dėl Kibernetinio atsparumo akto (Briuselis, Belgija, 2022 m. rugsėjo 16 d.).

Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas

Interneto platformos yra dar vienas svarbus šiandienos skaitmeninio pasaulio elementas. Jos suteikia žmonėms galimybę bendrauti, gauti informacijos ir apsipirkti internetu. Kartu jos taip pat gali kelti riziką, susijusią su neteisėtu ar žalingu turiniu ir nesąžininga rinkos praktika. Todėl ES priėmė Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą, kurie abu įsigaliojo 2022 m. lapkričio mėn.

Skaitmeninių paslaugų aktu bus nustatytas beprecedentis naujas interneto platformų ir paieškos sistemų atskaitomybės už neteisėtą ir žalingą turinį standartas. Kai jis bus pradėtas taikyti labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms pirmą kartą maždaug 2023 m. rudenį, o visoms kitoms platformoms – 2024 m. vasario mėn., jis užtikrins geresnę interneto naudotojų ir jų pagrindinių teisių apsaugą internete. Paslaugų teikėjams bus naudingos bendros vidaus rinkos taisyklės, o mažesnės platformos galės lengviau plėstis.

Susijusiomis Skaitmeninių rinkų akto taisyklėmis, kurios bus taikomos nuo 2023 m. gegužės 2 d., bus pažabota nesąžininga didelių interneto platformų, vadinamų prieigos valdytojais, praktika. Visiems prieigos valdytojams šis statusas bus suteiktas iki 2023 m. rugsėjo 6 d. ir jie privalės įvykdyti akte nustatytus įsipareigojimus ne vėliau kaip 2024 m. kovo 6 d. Akte pateikiamas leistinų ir neleistinų veiksmų sąrašas, kurio prieigos valdytojai turės laikytis; pavyzdžiui, prieigos valdytojai nebegalės reitinguoti savo produktų palankiau nei panašūs trečiųjų šalių produktai, siūlomi prieigos valdytojo platformoje.

Prieigos valdytojai

Prieigos valdytojai yra skaitmeninės platformos, turinčios:

daugiau kaip 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų kiekvieną mėnesį;
7,5 mlrd. EUR arba didesnę apyvartą per pastaruosius trejus finansinius metus.

Prieigos valdytojams nebus leidžiama:

perdėtai reklamuoti savo produktus;
riboti mokėjimo galimybes nurodant naudoti tik jų mokėjimo būdą;
asmens duomenis, surinktus teikiant vieną paslaugą, pakartotinai naudoti kitos paslaugos tikslais;
nustatyti nesąžiningas sąlygas verslo klientams;

iš anksto įdiegti tam tikras taikomąsias programas;
taikyti ribojimus platformų verslo klientams;
taikyti tam tikrą grupavimo praktiką (pvz., parduoti įvairius produktus kaip paketą).

Naujų įsipareigojimų nesilaikančioms įmonėms gali grėsti baudos iki 10 proc. jų pasaulinės apyvartos arba iki 20 proc. už pakartotinį pažeidimą.

Trumpalaikės nuomos platformų reglamentas

Siekdama apsaugoti turistus, Komisija taip pat pasiūlė užtikrinti, kad duomenys apie trumpalaikės nuomos užsakymus ir apgyvendinimą būtų skaidresni, visų pirma, kai prašoma pateikti informaciją apie savininkus, adresą ir įmonių registracijos numerius. Tai leis miesto valdžios institucijoms dirbti kartu su rezervavimo platformomis, kad būtų galima užblokuoti neteisėtus skelbimus ir apsaugoti vartotojus nuo neteisėto apgyvendinimo užsakymo.

Kitas tarptinklinio ryšio dešimtmetis

Dėl naujo ir patobulinto tarptinklinio ryšio reglamento, kuris įsigaliojo 2022 m. liepos mėn., piliečiai dar bent 10 metų gali naudotis tarptinkliniu ryšiu savo šalies kainomis ir keliaudami į užsienį gauti geresnę judriojo ryšio spartą. Jie taip pat gali gauti informacijos apie paslaugas, kurios papildomai kainuoja, būti geriau apsaugoti nuo netikėtų mokesčių, kai telefonai automatiškai prisijungia prie palydovinių tinklų, ir gauti informacijos apie alternatyvius būdus susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis kitose ES šalyse.

Universalus kroviklis

Dėl naujų taisyklių ES vartotojai netrukus galės naudoti tą patį įkrovimo sprendimą visiems savo elektroniniams prietaisams ir nebepirkti papildomų kroviklių su kiekvienu nauju prietaisu. Iki 2024 m. pabaigos visuose ES parduodamuose mobiliuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, fotoaparatuose ir vaizdo kamerose turės būti įrengtas USB Type-C įkrovimo prievadas. Nuo 2026 m. pavasario šis įpareigojimas bus taikomas ir nešiojamiesiems kompiuteriams. Tai leis vartotojams sumažinti elektroninės įrangos atliekų kiekį.

Elektroninių įtaisų, kuriems taikoma direktyva, rūšys

Infografike išvardytos elektroninių įtaisų, kuriems taikoma Universaliojo įkroviklio direktyva, rūšys.

Vaizdai © Adobe Stock

Skaitmeninės technologijos pramonėje

Junglumas

Didesnis junglumas gerina gyvenimo kokybę ir ekonomiką; jis taip pat tampa vis svarbesnis tvariam gyvenimui. Tačiau vis dar esama skaitmeninės atskirties tarp miesto, kaimo ir atokių vietovių.

ES valstybės narės įsipareigojo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) investuoti apie 130 mlrd. EUR į priemones, kuriomis prisidedama prie skaitmeninės transformacijos, įskaitant junglumo priemones. Šis skaičius atitinka 26 proc. visos lėšų sumos, kurios valstybės narės paprašė pagal priemonę iki 2022 m. pabaigos, ir gerokai viršija 20 proc. minimalų skaitmeninių išlaidų reikalavimą (daugiau informacijos apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pateikta 6 skyriuje).

Iš viso į 27 nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos maždaug 16,5 mlrd. EUR vertės junglumo priemonės. Tikslas – per ateinančius ketverius metus sukurti skaitmeninio tinklo infrastruktūrą, be kita ko, kaimo ir atokiuose regionuose, kad jie galėtų klestėti, taip pat paskatinti inovacijas ir tvarumą. ES taip pat pritrauks investicijas į junglumą per naująjį Europos regioninės plėtros fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, programą „InvestEU“ ir Europos investicijų banko paskolas.

Kad pagerintų ES junglumo infrastruktūrą, 2022 m. Komisija taip pat paskelbė pirmuosius kvietimus teikti pasiūlymus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą. Komisija bendrai finansuos iniciatyvas, kuriomis siekiama aprūpinti Europos pagrindinius transporto maršrutus ir vietos bendruomenes 5G ryšiu, diegti arba atnaujinti pagrindinius tinklus, kuriais remiamos pažangios technologijos, ir padėti pagrindą kurti veikiančias skaitmenines transporto ir energetikos infrastruktūros platformas visoje ES.

Skaitmeninės Europos programa

Skaitmeninės Europos programa, kuriai 2021–2027 m. skirtas 7,5 mlrd. EUR biudžetas, yra pirmoji ES finansavimo programa, kuria siekiama viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams sudaryti geresnes sąlygas naudotis skaitmeninėmis technologijomis.

Margretė Vestajer prie stalo su monitoriais, kuriuose matyti Afrikos kibernetinio saugumo instituto logotipas. — Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager (dešinėje) Afrikos kibernetinio saugumo institute (Dakaras, Senegalas, 2022 m. vasario 11 d.).

2022 m. paskelbti keli kvietimai teikti pasiūlymus. Be kita ko, buvo siūlomos finansavimo galimybės duomenų erdvių, blokų grandinės paslaugų infrastruktūros, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo kursų, dirbtinio intelekto (DI) projektams ir veiklai, kuria siekiama gerinti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

Vėliau kvietimai teikti pasiūlymus buvo skelbiami dėl nacionalinių našiosios kompiuterijos centrų, pažangių nacionalinių kvantinių ryšių infrastruktūros sistemų ir tinklų diegimo ir Europos skaitmeninių inovacijų centrų.

Apsauginį kostiumą vilkintis laborantas apžiūri silicio plokštelę. — Laborantas dirba su 300 mm silicio plokštele sterilioje patalpoje (Grenoblis, Prancūzija, 2022 m. vasario 4 d.).

Europos lustų aktas. Europos konkurencingumo didinimas

Lustai ir puslaidininkiai yra visų elektroninių gaminių – nuo išmaniųjų prietaisų iki kosmoso ir gynybos sistemų – sudedamosios dalys. Jie atlieka svarbų vaidmenį šiandienos ekonomikoje ir mūsų kasdieniame gyvenime. Dėl pastarojo meto pasaulinio lustų trūkumo sutriko tiekimo grandinės, trūko įvairių gaminių – nuo automobilių iki medicinos prietaisų, o kai kuriais atvejais tai net privertė uždaryti gamyklas.

Siekdama užkirsti kelią tokiems trikdžiams ateityje, ES pasiūlė Europos lustų aktą, kuris padės kurti ES puslaidininkių ekosistemą siekiant kelių strateginių tikslų. Vienas iš jų – stiprinti ES pirmavimą mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, o tai sustiprins jos gebėjimą diegti inovacijas pažangių lustų projektavimo, gamybos ir pakavimo srityse. Be to, Europos lustų aktu taip pat siekiama spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo pažangiosios gamybos srityje problemą, kad ES išliktų patraukli vieta geriausiems pasaulio talentams šioje svarbioje srityje.

Europos duomenų strategijos įgyvendinimo pažanga

Duomenys, ypač pramonės duomenys, padeda skatinti skaitmeninę ekonomiką, tačiau visas šių duomenų potencialas vis dar neišnaudotas. Į 2022 m. pasiūlytą Duomenų aktą įtrauktos naujos taisyklės, kuriomis nustatoma, kas gali naudoti ES sugeneruotus duomenis ir turėti prieigą prie jų visuose ekonomikos sektoriuose.

Šiame infografike apžvelgiami Europos duomenų strategijos tikslai ir nauda.

Be to, iniciatyva „GreenData4All“ padės įgyvendinti Europos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, nes bus atnaujintos ES taisyklės dėl aplinkos geoerdvinių duomenų ir dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką. Siekiama, kad duomenys būtų lengviau prieinami inovacijoms ir įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti.

Sveikatos priežiūros skaitmenizacija ES

Sveikatos duomenys suteikia vertingų įžvalgų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir tyrėjams. COVID-19 pandemija paspartino skaitmeninių sveikatos produktų ir paslaugų kūrimą ir diegimą, o nuotolinės sveikatos paslaugos tapo įprastos. Be to, paaiškėjo, kad naujausi, patikimi ir FAIR (randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami) principus atitinkantys sveikatos duomenys yra labai svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą krizės metu ir plėtoti veiksmingą gydymą.

2022 m. gegužės mėn. pasiūlyta Europos sveikatos duomenų erdvė yra pirmoji bendra duomenų erdvė konkrečioje srityje, sukurta pagal ES duomenų strategiją ir neatsiejama Europos sveikatos sąjungos kūrimo dalis. Joje daugiausia dėmesio skiriama asmens interesams ir teisėms.

Tikslas – užtikrinti, kad asmenys ES geriau kontroliuotų savo elektroninius sveikatos duomenis ir galėtų dalytis elektroniniais sveikatos įrašais su pasirinktu gydytoju net ir kitoje valstybėje narėje. Ji taip pat užtikrins teisinę sistemą, kurią sudaro patikimi ES ir valstybių narių valdymo mechanizmai ir saugi duomenų tvarkymo aplinka. Tyrėjams, inovacijų diegėjams, politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms taip būtų sudarytos sąlygos ES ir valstybių narių lygmenimis susipažinti su svarbiais elektroniniais sveikatos duomenimis, skatinant geresnį fizinių asmenų ligų diagnozavimą, gydymą bei gerovę ir užtikrinant geresnes ir informacija pagrįstas politikos priemones. Ja taip pat siekiama prisidėti prie tikros bendrosios skaitmeninių sveikatos produktų ir paslaugų rinkos suvienodinant taisykles ir taip padidinti sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą.

Kosmosas

Pagal Europos kosmoso programą teikiami vertingi duomenys ir paslaugos, kuriais siūlomi kovos su klimato kaita sprendimai, piliečiams teikiama socialinė ir ekonominė nauda, sudaromos sąlygos skaitmeninėms inovacijoms ir tenkinami atsirandantys junglumo poreikiai. 2022 m. lapkričio mėn. ES ir jos valstybės narės pasiekė politinį susitarimą pradėti 2023–2027 m. saugaus junglumo programą, kurios biudžetas – 2,4 mlrd. EUR. Pagal programą, pasitelkiant naują kosmoso technologijomis grindžiamą saugaus junglumo sistemą, bus įdiegta ES palydovų sistema, vadinama IRIS² (Palydovus naudojanti atsparumo, tarpusavio sujungimo ir saugumo infrastruktūra). Ši pažangiausia sistema užtikrins patikimą, ekonomiškai efektyvų ir itin saugų ryšį su valdžios institucijomis, įmonėmis ir piliečiais visoje Europoje ir už jos ribų. Ji papildys esamas ES sistemas, pavyzdžiui, „Copernicus“, GALILEO, Europos Sąjungos vyriausybinio palydovinio ryšio programą ir Europos kvantinę ryšių infrastruktūrą, ir jomis remsis.

Europos jaunimo metų proga Europos Komisija paskelbė pavadinimų konkursą, kuriame galėjo dalyvauti Europos ir Afrikos studentai, kad išrinktų naujos ES kosmoso technologijomis grindžiamos ryšių sistemos pavadinimą. Laimėjusį pavadinimą – IRIS² – pateikė du studentai.

Infografike pateikiami du tūkstančiai dvidešimt antrųjų metų ES kosmoso stebėjimo ir sekimo faktai ir skaičiai.

Tokiai sistemai taip pat reikalingas patikimas kosmoso stebėjimas ir sekimas, kad būtų galima apsaugoti kosmoso infrastruktūrą. Nuo 2016 m. veikianti ES kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema dabar stebi 310 ES palydovų, vengdama susidūrimų kosmose. Siekdama susidoroti su eksponentiniu palydovų skaičiaus ir šiukšlių kiekio orbitoje didėjimu, 2022 m. ES priėmė bendrą komunikatą dėl ES požiūrio į saugų kosmoso eismo valdymą.

Kosmosas taip pat atlieka svarbų vaidmenį gynybos srityje. Laikantis civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų plano, ES ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų veiksmų gairėse piliečiai ir suinteresuotieji subjektai informuojami apie naujausias iniciatyvas technologijų srityje ir jų sąsajas su saugumu ir gynyba. Jose nustatytas tikslas sumažinti ES strateginę priklausomybę, susijusią su ypatingos svarbos technologijomis ir saugumo bei gynybos vertės grandinėmis.

Dronų strategija 2.0

Kaip paskelbta lapkričio mėn. Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje, ES pradėjo įgyvendinti Dronų strategiją 2.0. Strategijoje nustatyta 19 priemonių, skirtų iki 2030 m. sukurti saugią ir tvarią dronų ekosistemą. Tai, be kita ko, bendros tinkamumo skraidyti taisyklės, pilotų mokymo reikalavimai, parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir savanoriško drono, kurio kibernetinis saugumas patvirtintas, ženklo kriterijų nustatymas. Taip pat siekiama išplėsti dronų naudojimą keleiviams ir kroviniams vežti, ypatingos svarbos infrastruktūros objektams stebėti, naftos išsiliejimų stebėsenai ir saugumui bei gynybai, kartu didinant visuomenės pritarimą sprendžiant susirūpinimą keliančius klausimus dėl triukšmo, saugos ir privatumo.

Adina Velian kalbasi prie oro taksi prototipo. — Už transportą atsakinga Europos Komisijos narė Adina Vălean (antra iš kairės) apžiūri oro taksi prototipą (Briuselis, Belgija, 2022 m. lapkričio 29 d.).

Skaitmeninis švietimas

Skaitmeninis švietimas ir skaitmeniniai įgūdžiai

Kad piliečiams pertvarka būtų naudinga, jie turi turėti įgūdžių, kurie padėtų jiems klestėti skaitmeniniame pasaulyje. 2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas parodė, kad pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi tik 54 proc. 16–74 m. amžiaus Europos piliečių, o skaitmeninio dešimtmečio tikslas – kad iki 2030 m. šiuos įgūdžius turėtų 80 proc. gyventojų. Tai rodo, kad reikia skubiai imtis daugiau veiksmų siekiant ugdyti europiečių skaitmeninius įgūdžius. 2022 m. sukurta Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų platforma siekiama panaikinti šią spragą.

ES taip pat bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, kad nustatytų iššūkius, su kuriais susiduriama užtikrinant kokybišką skaitmeninį švietimą ir įgūdžius visiems. Šių diskusijų rezultatai bus įtraukti į Skaitmeninio švietimo veiksmų planą. 2022 m. ES toliau teikė gaires mokytojams ir pedagogams dezinformacijos ir dirbtinio intelekto bei duomenų etiško naudojimo mokymo srityje klausimais, kurie abu yra svarbūs skaitmeninio raštingumo elementai. Sukūrus Europos skaitmeninio švietimo centrą, 2022 m. birželio mėn. buvo suburta bendruomenė, kurioje pedagogai gali dalytis geriausia patirtimi.

ES 10 000 mergaičių visoje Europoje suteikė skaitmeninių ir verslumo įgūdžių pagal iniciatyvą „Girls Go Circular“.

2022 m. kovo mėn. ES surengė pirmąjį Skaitmeninio švietimo suinteresuotųjų subjektų forumą.

2022 m. spalio 8–23 d. vyko 10-oji ES programavimo savaitė, o 77 šalyse suorganizuota 75 070 renginių.

Vaizdai © Adobe Stock

Superkompiuteriai ir dirbtinis intelektas

Superkompiuteriai

Pasaulinio lygio superkompiuterių ekosistema Europoje yra labai svarbi siekiant skatinti mokslinę kompetenciją ir stiprią pramonę. Superkompiuterių tinklas taip pat užtikrintų ES technologinį suverenumą, t. y. jai priklausytų jos svarbių skaitmeninių technologijų nuosavybės teisės.

2022 m. birželio mėn. Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė (BĮ „EuroHPC“) – juridinis asmuo, sudarantis galimybes dalyvaujančioms šalims sutelkti išteklius superkompiuteriams kurti – Kajanyje (Suomija) pristatė superkompiuterį LUMI. 2022 m. lapkričio mėn. Bolonijoje (Italija) pradėjo veikti superkompiuteris „Leonardo“. LUMI ir „Leonardo“ yra du sparčiausi superkompiuteriai Europoje ir atitinkamai trečias ir ketvirtas sparčiausias superkompiuteris pasaulyje.

Jų skaičiavimo galia papildo jau esamų BĮ „EuroHPC“ superkompiuterių pajėgumus: „Discoverer“ Bulgarijoje, „Karolina“ Čekijoje, „MeluXina“ Liuksemburge ir „Vega“ Slovėnijoje. Šiuo metu įrengiami dar du BĮ „EuroHPC“ superkompiuteriai: „MareNostrum5“ Barselonoje (Ispanija) ir „Deucalion“ Portugalijoje.

Keturios superkompiuterio LUMI spintų eilės. — Superkompiuteris LUMI. © Fade Creative

2022 m. buvo paskelbta, kad pirmojo Europos eksalygmens superkompiuterio „Jupiter“ priegloba bus teikiama Vokietijoje veikiančiame institute „Jülich Supercomputing Centre“. Eksalygmens pajėgumai yra svarbus technologinis žingsnis ES ir labai skatina Europos mokslinę kompetenciją. Tai duos naudos papildomoms technologijoms, pavyzdžiui, kvantinei kompiuterijai, skaitmeniniams dvyniams ir didiesiems duomenims.

2022 m. spalio mėn. pirmiesiems kvantiniams kompiuteriams priglobti ir eksploatuoti atrinktos šešios vietos visoje ES: Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Kvantiniai kompiuteriai gali atlikti skaičiavimus, kurie yra pernelyg sudėtingi standartiniams kompiuteriams.

Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas (DI) yra viena iš svarbiausių besiformuojančių technologijų: jis jau yra daugelio kasdien naudojamų priemonių, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos algoritmų, pagrindas ir sudarys sąlygas naujoms technologijoms, pavyzdžiui, autonominėms transporto priemonėms.

Barbara Macolai tyrinėja augalo lapus. — Italijos technologijos instituto tyrėja Barbara Mazzolai dirba prie Konvergencinių technologijų centro laboratorijos „Bioinspired Soft Robotics“ projektų „I-Wood“, „I-Seed“ ir „GrowBot“. Italijos technologijų centras (Genuja, Italija, 2022 m. birželio 14 d.).

2022 m. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba tęsė derybas dėl siūlomo Dirbtinio intelekto akto, kuriuo siekiama nustatyti bendrą DI reglamentavimo sistemą. Komisija ir Ispanijos vyriausybė pristatė pirmosios DI srities apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos bandomąjį projektą, kuriame įmonės gali išnagrinėti sistemos taisyklių poveikį tam tikriems DI projektams kontroliuojamoje aplinkoje. Tai padės užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą per dvejus metus. Bandymai pradėti 2022 m. spalio mėn., o rezultatai bus paskelbti antroje 2023 m. pusėje.

Mažas keturkojis robotas prie vyro kojų parke. — Keturkojė robotikos sistema „Bert-2“, sukurta Robotikos ir mechatronikos institute netoli Miuncheno (Vokietija, 2022 m. birželio 8 d.). Instituto specializacija – įvairių robotų, padedančių žmonėms saugiau ir veiksmingiau sąveikauti su aplinka, kūrimas.

Skaitmeniniai finansai

Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas

2022 m. buvo svarbus etapas, susijęs su skaitmeninių finansų dokumentų rinkiniu: 2022 m. gruodžio 14 d. paskelbtas ir 2023 m. sausio 16 d. įsigaliojo Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas. Finansų sektorius tampa vis labiau priklausomas nuo programinės įrangos ir skaitmenizacijos, todėl didėja informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rizika. Naujuoju teisės aktu bus užtikrinta, kad finansų įmonės galėtų atlaikyti su IRT susijusias grėsmes. Kad užkirstų kelią su IRT susijusiems incidentams ir apribotų jų poveikį, bankai, vertybinių popierių biržos, tarpuskaitos namai ir kitos finansų įmonės turės laikytis griežtų standartų. Taip pat susitarta nustatyti paslaugų teikėjų, kurie finansų įstaigoms teikia ypatingos svarbos paslaugas, pavyzdžiui, debesijos kompiuterijos, priežiūros sistemą.

Infografike pateikiami skaitmeninių finansų strategijos ypatumai.

Reglamentas dėl kriptoturto

ES yra viena iš pirmųjų didžiausių jurisdikcijų pasaulyje, parengusi išsamią taisyklių dėl kriptoturto reglamentavimo sistemą, t. y. siūlomą kriptoturto rinkų reglamentą. Naujosiomis taisyklėmis bus nustatyta aiški kriptoturto, kuris dar nėra reglamentuojamas kitais ES finansų srities teisės aktais, teisinė sistema, taip apsaugant vartotojus, rinkos vientisumą ir finansinį stabilumą.

Stabilizuotosios virtualiosios valiutos, t. y. kriptovaliutų, kurios yra mažiau kintančios nei klasikinės kriptovaliutos, atveju susitarta nustatyti griežtus įsisteigimo, leidimų išdavimo ir rezervų valdymo reikalavimus, įskaitant sisteminės svarbos reikšmingų stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų ES priežiūrą. Kriptoturto paslaugų teikėjams taip pat reikės gauti veiklos leidimą ES, todėl jie galės teikti savo paslaugas visoje ES.

Be to, teisėkūros institucijos susitarė dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Lėšų pervedimo reglamentą. Susitarta numatyti prievolę visiems kriptoturto pervedimuose dalyvaujantiems kriptoturto paslaugų teikėjams rinkti duomenis apie jų vykdomų kriptoturto pervedimų iniciatorius ir gavėjus ir pateikti juos už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingoms kompetentingoms institucijoms. Šios naujos taisyklės labai pagerins kriptoturto pervedimų stebėseną ir atsekamumą ir užtikrins, kad būtų laikomasi atitinkamų priemonių, kurių reikalaujama Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijose.

Motina su dviem vaikais ant sūpynių savo sode.

5. Žmonių ir laisvių apsauga

Įvadas

Nors ES piliečiai yra iš skirtingos aplinkos, jų vertybės, kurių pagrindu buvo sukurta ES, yra tos pačios (Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis). Tai pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė, kaip nustatyta ES sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

2022 m. ES toliau kovojo su tebesitęsiančia pandemija ir rėmė skiepijimo kampanijas ES ir už jos ribų. Ji taip pat darė pažangą siekdama užtikrinti, kad ES būtų pasirengusi būsimoms grėsmėms sveikatai, ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų judėjimo laisvę, žodžio laisvę ir vaikų teises, ir padėjo žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.

Geresnė sveikata

COVID-19

COVID-19 pandemija nesibaigė, vis dar atsiranda naujų atmainų ir skiepijimas išlieka svarbus siekiant švelninti žalingą viruso poveikį.

2022 m. ES skiepijimo strategija ir toliau buvo sėkminga. Nuo pandemijos pradžios europiečiai paskiepyti 966 099 169 vakcinų dozėmis. Tačiau vakcinas reikia pritaikyti prie kintančių COVID-19 atmainų. Kad užsikrėtusiųjų nedaugėtų, 2022 m. ES pagal naują stiprinamųjų dozių programą leido naudoti pritaikytas vakcinas. Ji taip pat paskelbė ataskaitą dėl terapinių vaistų nuo COVID-19 inovacijų skatinimo, kurioje pateiktos naujų COVID-19 gydymo būdų kūrimo gairės.

ES ne tik tęsia skiepijimo kampanijas, bet ir kovoja su ilgalaikiu COVID-19 infekcijos poveikiu, pavyzdžiui, ilgalaikiu COVID-19 sindromu. Europos Komisija finansuoja didelio masto kohortinius tyrimus, kuriais ilgą laiką tiriami gyventojai iš viso pasaulio. Pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ finansuojamais mokslinių tyrimų projektais taip pat nagrinėjami ilgalaikiai sveikatos sutrikimai po COVID-19 infekcijos.

ES kartu su valstybėmis narėmis kuria stiprią Europos sveikatos sąjungą, kad geriau apsaugotų ES piliečių sveikatą, užkirstų kelią būsimoms pandemijoms, joms pasirengtų ir pagerintų bendras Europos sveikatos sistemas. Šiam tikslui pasiekti reikėjo geresnės teisinės sistemos. 2022 m. priimtu naujuoju Reglamentu dėl tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ES bus sukurta visapusiška teisinė sistema, pagal kurią bus reglamentuojami koordinuoti pasirengimo, priežiūros ir rizikos vertinimo veiksmai, taip pat ankstyvojo perspėjimo bei reagavimo priemonės.

Nauja Europos Komisijos tarnyba – Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) – yra dar vienas svarbus tvirtos sveikatos sąjungos elementas. HERA prisideda prie medicininių atsako priemonių kūrimo, gamybos, viešųjų pirkimų, kaupimo ir paskirstymo ekstremaliųjų sveikatos situacijų atvejais.

2022 m. ES sustiprino ir esamos sveikatos agentūros įgaliojimus. Europos vaistų agentūra dabar gali stebėti sveikatos sektorių ir imtis veiksmų, kad užkirstų kelią vaistų stygiui ir sudarytų palankesnes sąlygas greičiau patvirtinti vaistus, kad būtų užbaigta visuomenės sveikatos krizė. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui taip pat suteikta daugiau įgaliojimų remti ES ir jos valstybes nares užkrečiamųjų ligų grėsmių prevencijos ir kontrolės srityse.

ES skaitmeninis COVID pažymėjimas – pandemijos įkarštyje pasitelkta svarbi priemonė – buvo pratęstas dar vieniems metams ir bus toliau taikomas iki 2023 m. birželio 30 d. Šis pratęsimas leis žmonėms naudotis savo pažymėjimais keliaujant po ES, jei epidemiologinė padėtis pablogės ir bus vėl nustatyti kelionių apribojimai.

Siekdama pagerinti prieigą prie vakcinų mažesnių pajamų šalyse, ES kartu su savo valstybėmis narėmis ir finansavimo institucijomis pagal pasaulinės prieigos prie COVID-19 vakcinų priemonę skyrė daugiau kaip 5 mlrd. EUR (žr. 8 skyrių, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie sumas, skirtas skiepijimo pastangoms už ES ribų palengvinti).

Slaugytojas pripildo švirkštą vakcinos nuo kovido doze. — Slaugytojas skiepijimo centre (Valeta, Malta, 2022 m. sausio 27 d.).

Visuotinė sveikatos strategija

Pasaulyje, kuriame ligos nepaiso sienų, yra labai svarbi plataus užmojo visuotinė sveikatos strategija. Ja turi būti atsižvelgiama į tai, kad sveikata yra visuotinė bendra gėrybė, itin svarbi užtikrinant žmonių gerovę, visuomenės stabilumą ir darnų vystymąsi.

Todėl lapkričio mėn. priimta ES visuotinė sveikatos strategija yra grindžiama lygybe, solidarumu ir žmogaus teisėmis. Ja daugiausia dėmesio skiriama partnerysčių su kitais regionais gerinimui, kad būtų užtikrintas geresnis atsakas į pasaulines grėsmes sveikatai. Grėsmės sveikatai, pavyzdžiui, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir patogenai, galintys sukelti pandemiją, tampa vis kompleksiškesnės ir kyla kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Klimato kaita, biologinės įvairovės pokyčiai ir tarša turės ypač didelį poveikį pažeidžiamesnių gyventojų ir šalių sveikatai. Todėl strategijoje laikomasi bendros sveikatos principų, pripažįstant glaudų žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatos ryšį.

Žvelgiant į ateitį iki 2030 m., spręstini uždaviniai – dideli. Daugelis šalių įgyvendindamos 2030 m. darnaus vystymosi tikslus sveikatos srityje atsilieka. Todėl ES sveikatos strategijoje bus laikomasi visapusiško požiūrio ir bus siekiama trijų pagrindinių prioritetų: stiprinti sveikatos sistemas, gerinti visuotinę sveikatos apsaugą ir kovoti su dabartinėmis ir būsimomis grėsmėmis sveikatai.

ES, bendradarbiaudama su Pasaulio sveikatos organizacija, toliau atliks vadovaujamą vaidmenį visuotinės sveikatos srityje ir pagal strategiją „Global Gateway“ kurs patikimas tarptautines partnerystes (žr. 8 skyrių). Skaitmenizacija ir moksliniai tyrimai bus pagrindiniai šios strategijos veiksniai (daugiau informacijos apie sveikatos priežiūros skaitmenizaciją – 4 skyriuje).

Europos kovos su vėžiu planas

2021 m. priimtas Europos kovos su vėžiu planas rodo atnaujintą ES įsipareigojimą vykdyti vėžio prevenciją ir užtikrinti vienodas galimybes naudotis vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugomis. Tai dar vienas svarbus Europos sveikatos sąjungos elementas. Planu siekiama ne tik konkrečiai pagerinti pacientų padėtį, bet ir suteikti papildomą paramą vėžį įveikusiems asmenims, taip pat sveikatos priežiūros specialistams visoje Europoje. Veiksmai pagal šį planą remiami iš moksliniams tyrimams ir kovos su vėžiu iniciatyvoms skirto 4 mlrd. EUR biudžeto – pagal tokias programas kaip „ES – sveikatos labui“ ir programos „Europos horizontas“ Kovos su vėžiu misija. Be kita ko, parengta įvairių sričių specialistų mokymo vėžio srityje programa ir sukurtas vėžį įveikusių jaunuolių tinklas.

2022 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė pasiūlymą dėl naujo požiūrio į vėžio atrankinę patikrą, siekdama užtikrinti, kad iki 2025 m. 90 proc. kriterijus atitinkančių europiečių būtų pasiūlyta atlikti atrankinę patikrą dėl krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio. Į atrankinės patikros taikymo sritį įtrauktos trys naujos vėžio rūšys: prostatos, plaučių ir skrandžio.

Naujas požiūris į vėžio atrankinę patikrą

Infografike pateiktas naujas požiūris į skirtingų rūšių vėžio atrankinę patikrą.

2022 m. dar vienas reikšmingas pokytis, susijęs su taisyklėmis dėl vėžio prevencijos, buvo pasiūlymas iš dalies pakeisti Direktyvą dėl asbesto darbe. Asbestas yra labai pavojinga, vėžį sukelianti medžiaga, kurios vis dar yra daugelyje Europos pastatų ir dėl kurios ES įvyksta daug mirčių, kurių galima išvengti. Darbininkai šios medžiagos poveikį gali patirti, kai renovuojami arba griaunami pastatai. Šiais pakeitimais ES sumažins asbesto poveikio, kurį asmuo gali patirti darbo vietoje, lygį ir pradės taikyti jautresnius ir tikslesnius asbesto matavimo metodus.

2022 m. taip pat sukurtas Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registras. Šios nelygybės šalinimas yra vienas ES nacionalinių vėžio centrų tinklo uždavinių. Be to, imtasi bendrų veiksmų, kuriais ES padėjo nacionalinėms valdžios institucijoms įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip skiepijimo nuo žmogaus papilomos viruso programa, skirta tiek mergaitėms, tiek berniukams.

Kaukę dėvinti Stela Kiriakidis per vizitą ligoninėje sėdėdama kalbasi su paciente. — Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides (antra iš kairės) lankosi jaunimo vėžio centre (Gentas, Belgija, 2022 m. liepos 12 d.).

ES vaistų strategija

2020 m. priimtoje Europos vaistų strategijoje išdėstytos plataus užmojo veiksmų gairės, kuriomis siekiama skatinti farmacijos pramonės inovacijas, užtikrinti, kad vaistai būtų prieinamesni ir įperkamesni, ir tenkinti nepatenkintus medicininius poreikius, pavyzdžiui, padėti gauti vaistų retosiomis ligomis sergantiems vaikams ir pacientams.

Siekdama šių tikslų ES visų pirma priėmė Reglamentą dėl sveikatos technologijų vertinimo. Be to, 2022 m. buvo įvertinta ES vaistų sistema ir 2023 m. pradžioje planuojama atlikti peržiūrą. ES planuojami pokyčiai padės užtikrinti, kad kokybiški, saugūs ir įperkami vaistai visose valstybėse narėse būtų prieinami greičiau. Pokyčiais bus sprendžiama stygiaus problema ir padedama valstybėms narėms naudotis novatoriškų vaistų technologijų teikiama nauda. Be to, ES taps viena pasaulio lyderių inovacijų srityje.

Laboratorinį chalatą ir kaukę dėvintis Margaritis Schinas stebi laborantę, laikančią pipetę. — Už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas (kairėje) tyrimų ir plėtros centro atidaryme (Salonikai, Graikija, 2022 m. liepos 15 d.).

2022 m. liepos mėn. Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl reglamento dėl iš žmogaus gautų medžiagų (pvz., kraujo, audinių ir ląstelių), skirtų naudoti žmogui, kokybės ir saugos standartų. Naujuoju reglamentu atnaujinami galiojantys teisės aktai, nustatant aukštesnius tarpvalstybinio šių ypatingos svarbos sveikatos priežiūros produktų judėjimo saugos ir kokybės standartus. Geriau apsaugomi donorai ir gavėjai, o tarpvalstybiniai standartai sudaro sąlygas didesniam valstybių narių solidarumui.

2022 m. pavasarį Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir visuomenės sveikatos srities suinteresuotaisiais subjektais parengė priemones, kuriomis siekiama kovoti su didėjančia neužkrečiamųjų ligų, įskaitant psichikos sveikatos ligas, našta. Pagal neužkrečiamųjų ligų iniciatyvą „Sveikesni kartu“ 2022 m. atitinkamoms priemonėms skirta daugiau kaip 156 mln. EUR.

Penkios iniciatyvos „Sveikesni kartu“ kryptys

Sveikatą lemiantys veiksniai sveikatingumo skatinimui ir ligų prevencijai

Diabetas

Širdies ir kraujagyslių ligos

Lėtinės kvėpavimo takų ligos

Psichikos sveikata ir neurologiniai sutrikimai

Petras Dvoržakas, Vera Jourova, Lucas Kinkelis ir Piotras Stasinskis ant scenos dalyvauja podiumo diskusijoje. Už jų du ekranai, kuriuose matyti užrašas „Mėdientage Miteldoičlend tventi tventi tiu“. — Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová (antra iš kairės) dalyvauja podiumo diskusijoje su Čekijos televizijos generaliniu direktoriumi Petru Dvořáku (pirmas iš kairės), Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centro vykdomuoju direktoriumi Lutzu Kinkeliu (trečias iš kairės) ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju Piotru Stasinskiu (ketvirtas iš kairės) apie žiniasklaidos laisvę Rytų Europoje 2022 m. „Medientage Mitteldeutschland“ renginyje (Leipcigas, Vokietija, 2022 m. birželio 1 d.).

Mūsų demokratijos stiprinimas

Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas

Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra esminiai demokratinių sistemų, grindžiamų teisinės valstybės principu, ramsčiai: žiniasklaidos nepriklausomumas turi būti saugomas ES lygmeniu.

Siekiant apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą ES, 2022 m. buvo pasiūlytas Europos žiniasklaidos laisvės aktas. 2022 m. rugsėjo mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, siekdama sužinoti, kokios yra nuomonės svarbiausiais klausimais, darančiais poveikį žiniasklaidos vidaus rinkos veikimui. Pavyzdžiui, siekta išsiaiškinti, kokių rūšių yra kišimasis į žiniasklaidos veiklą ir kokios vyrauja ekonominės tendencijos. Ši iniciatyva nustatyta Europos demokratijos veiksmų plane. Jame pateiktas siūlomų priemonių, kuriomis skatinamas demokratinis dalyvavimas, siekiant kovoti su dezinformacija ir remti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, rinkinys.

Be to, 2022 m. balandžio mėn. Komisija pasiūlė direktyvą ir priėmė rekomendaciją, kad pagerintų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų. Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo yra tam tikros formos teisinė grėsmė arba piktnaudžiavimas bylinėjimusi. Jie kelia didelę grėsmę demokratijai ir pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, saviraiškos ir informacijos laisvei. Gruodžio mėn. Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama stiprinti lygybės įstaigų vaidmenį ir nepriklausomumą. Siūlomose direktyvose bus nustatyti minimalūs privalomi standartai, susiję su lygybės įstaigų įgaliojimais, nepriklausomumu, veiksmingumu, ištekliais ir galiomis.

Europos žiniasklaidos laisvės aktas

Į žiniasklaidos redakcinius sprendimus nesikišama

Draudimas naudoti šnipinėjimo programas prieš žurnalistus

Nepriklausoma ir tinkamai finansuojama visuomeninė žiniasklaida

Nuosavybės skaidrumas

Skaidrios ir sąžiningos auditorijos matavimo sistemos ir valstybinės reklamos paskirstymas

Naujos Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos įsteigimas

Didesnė žiniasklaidos apsauga nuo nepagrįsto internetinio turinio pašalinimo

Rinkos koncentracijos vertinimas ir reikalavimai nacionalinėms priemonėms, darančioms poveikį žiniasklaidai

Komisijos rekomendacija

Gerosios patirties priemonių rinkinys, skirtas skatinti vidaus apsaugos priemones, susijusias su redakciniu nepriklausomumu ir žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumu.

Vaikų apsauga ir įgalėjimas

Stiprinti demokratiją, be kita ko, reiškia įgalėti jauniausius visuomenės narius: Europos Sąjungoje vienas iš penkių asmenų yra vaikas (jaunesnis nei 18 metų asmuo), turintis teisę būti išklausytas ir įtrauktas į demokratinį ES visuomenių gyvenimą. Siekdama įgalėti vaikus kaip aktyvius piliečius, 2022 m. rugsėjo mėn. ES sukūrė ES vaikų dalyvavimo platformą. Ši kartu su vaikais ir jaunimu sukurta platforma padės susieti esamus vaikų dalyvavimo mechanizmus vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis ir įtraukti vaikus į ES lygmens sprendimų priėmimo procesus. Ši platforma sukurta atsižvelgiant į vieną Konferencijos dėl Europos ateities siekių (žr. 9 skyrių), t. y. stiprinti demokratinį dalyvavimą ES.

18,2 %

ES gyventojų yra vaikai.

30,2 %

pasaulio gyventojų yra vaikai.

Šaltinis: Eurostatas.

ES taip pat suteikė galimybę vaikams aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, visų pirma plėtodama vaikams pritaikytas ES dokumentų versijas ir priimdama naują Vaikams geresnio interneto strategiją, padėsiančią užtikrinti, kad vaikai internete būtų apsaugoti, gerbiami ir įgalėti. Pagal 2022 m. pasiūlytas taisykles internetinių paslaugų teikėjai taip pat bus atsakingi už seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, platinamos per jų platformas, nustatymą, pranešimą apie ją ir jos pašalinimą.

Platesniu mastu Komisija įsteigė ES vaiko teisių tinklą, kad stebėtų, kaip įgyvendinama ES vaiko teisių strategija, ir aptartų tolesnius veiksmus su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis grupėmis. Pasauliniu lygmeniu 2022 m. spalio mėn. buvo priimtas Jaunimo veiksmų planas (15–29 metų jaunimui), kuriuo jaunuoliams suteikiama galimybė bendrauti su bendraamžiais visame pasaulyje ir kurti geresnę ateitį.

ES taip pat siekia, kad teisingumo sistemos būtų labiau pritaikytos vaikams, finansuodama tokias iniciatyvas kaip projektas „Barnahus“. Šis techninės paramos projektas parengtas siekiant padėti valstybėms narėms apsaugoti nuo smurto nukentėjusius vaikus ir liudytojus. „Barnahus“ (vaikų namai) – tai saugi erdvė, kurioje teisėsaugos institucijų, teisingumo sistemų, vaikų apsaugos tarnybų ir psichikos bei fizinės sveikatos priežiūros specialistai kartu nagrinėja įtariamos prievartos prieš vaikus atvejus. Projektais taip pat padedama gerinti specialistų, kurie drauge sprendžia seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus, įgūdžius ir didinti jų informuotumą šiuo klausimu. Sėkmės sulaukęs „Barnahus“ modelis diegiamas Airijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir kitose ES valstybėse narėse.

Komisija taip pat priėmė pasiūlymą stiprinti šeimų teises tarpvalstybiniais atvejais. Valstybių narių nacionalinės teisės aktai dėl tėvystės skiriasi ir tarpvalstybiniais atvejais šeimos kartais turi pradėti administracines ar net teismines procedūras, kad būtų pripažinta vieno iš tėvų tėvystė. Procedūros brangiai kainuoja, ilgai trunka ir jų rezultatai gali būti neaiškūs. Pagal šį pasiūlymą vienoje valstybėje narėje nustatyta tėvystė bus pripažįstama visose kitose valstybėse narėse ir tam nereikės jokios specialios procedūros. Taip apsaugomos pagrindinės vaikų teisės ir užtikrinamas teisinis tikrumas šeimoms, be to, mažinamos šeimų teisinės išlaidos bei našta.

Atsižvelgdama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, Taryba daug dėmesio skyrė vaikų teisių apsaugai ekstremaliosiose situacijose.

Migracija ir prieglobstis

Neišprovokuotas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sukėlė didžiausią Europoje priverstinį žmonių persikėlimą nuo Antrojo pasaulinio karo. Šis persikėlimas vyko didėjant neteisėtai migracijai Viduržemio jūros regiono ir Vakarų Balkanų maršrutais ir Baltarusijos režimui naudojant migrantus politiniais tikslais.

ES sparčiai aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą, kad priimtų perkeltuosius asmenis, ir sukūrė solidarumo platformą, kad galėtų koordinuoti jų priėmimą valstybėse narėse (žr. 1 skyrių). ES kolektyvinį atsaką sustiprino ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinklas, renkantis ir skleidžiantis informaciją apie naujausius pokyčius.

ES toliau gerino ilgalaikį migracijos valdymą vesdama derybas dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto ir jį įgyvendindama. Visų pirma Taryba nurodė esanti pasirengusi pradėti derybas dėl pasiūlymų, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms veiksmingiau stebėti prieglobsčio prašytojų judėjimą ES.

Ilva Johanson stovi tarp Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pareigūnų. — Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (antra iš kairės) lankosi Kišiniove (Moldova), kad aptartų iššūkius, kylančius padedant nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms (2022 m. gegužės 12 d.).

2022 m. birželio mėn. valstybės narės paskelbė solidarumo deklaraciją, kuria siekiama padėti penkioms Viduržemio jūros regiono šalims (Graikijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui ir Maltai) spręsti atvykstančių migrantų problemą. Šia deklaracija pradėtas taikyti savanoriškas solidarumo mechanizmas, pagal kurį 13 dalyvaujančių valstybių įsipareigojo priimti daugiau kaip 8 000 prieglobsčio prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga. Be to, kelios kitos šalys nurodė, kad yra suinteresuotos finansiškai prisidėti prie paramą gaunančių valstybių pasiūlytų projektų, atsižvelgdamos į jų migracijos valdymo poreikius.

2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Komisija pateikė atitinkamai centrinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršrutų veiksmų planus. Juose pasiūlytos operatyvinės priemonės, skirtos neatidėliotiniems ir tebesitęsiantiems uždaviniams, susijusiems su šiais migracijos maršrutais, spręsti.

2022 m. buvo toliau įgyvendinamas atnaujintas 2021–2025 m. ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas. Be kita ko, liepos mėn. pradėtos pirmosios kovos su neteisėtu migrantų gabenimu operatyvinės partnerystės su Maroku ir Nigeriu. Be to, 2022 m. gruodžio mėn. pradėtos dvi Europos komandos iniciatyvos, kuriomis daugiausia dėmesio skirta neteisėto migrantų gabenimo ir neteisėtos imigracijos Atlanto vandenyno / vakarinės ir centrinės Viduržemio jūros regiono dalių migracijos maršrutais problemai spręsti.

Remiantis pirmąja 2021 m. balandžio mėn. ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategija sukurtos struktūros ir priemonės, padėsiančios užtikrinti, kad pagal ES bendrą grąžinimo sistemą būtų supaprastintas savanoriškas grįžimas ir reintegracija. Be to, 2022 m. paskirta grąžinimo koordinatorė. Tai strategiškai svarbios pareigos: ji susies įvairias ES grąžinimo politikos kryptis ir skatins valstybių narių bendradarbiavimą, kad grąžinimo procesas vyktų sklandžiai. Šią veiklą vykdyti padės Aukšto lygio tinklas grąžinimo klausimais, Šengeno asocijuotosios šalys ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra.

Infografike pavaizduoti visi migrantų grąžinimo ir readmisijos etapai.

ES taip pat siekia įgyvendinti platesnio užmojo ir tvaresnę teisėtos migracijos politiką, kad į ES pritrauktų naujų įgūdžių ir talentų. 2022 m. priimtu įgūdžių ir talentų dokumentų rinkiniu bus supaprastintos paraiškų teikimo procedūros ES nepriklausančių šalių piliečiams, norintiems dirbti ES. Šis rinkinys kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą padės suderinti su ES darbdavių poreikiais. Tai bus naudinga ES ekonomikai, be to, bus sustiprintas bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis ir pagerintas bendras migracijos valdymas. Nauja politika taip pat siekiama palengvinti nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų integraciją į ES darbo rinką pagal 2022 m. spalio mėn. pradėtą bandomąjį ES specialistų rezervo projektą.

Šengeno erdvė

ES laisvo judėjimo zona – Šengeno erdvė – yra labai svarbi Europos integracijai ir ekonomikos augimui. Pastarojo meto pandemija parodė, kad žmonių ir prekių judėjimo sutrikimai kainuoja. Siekdama geriau stebėti Šengeno projektą, 2022 m. Komisija paskelbė pirmąją metinę Šengeno erdvės padėties ataskaitą, kurioje išdėstė, ką ES ir valstybės narės gali padaryti, kad ji veiktų sklandžiai.

Neseniai peržiūrėtame Reglamente dėl Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo, kuris įsigaliojo 2022 m. spalio 1 d., pateikiamos papildomos vertinimo, kaip valstybės narės laikosi Šengeno taisyklių, gairės. Be to, 2022 m. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl Šengeno sienų kodekso dalinio pakeitimo: padaryta pažanga derybose dėl to, kaip geriausiai spręsti sienų kontrolės klausimus kilus tokiems iššūkiams kaip grėsmės sveikatai ir migracijos instrumentalizavimas.

2022 m. buvo atnaujinta Šengeno informacinė sistema – dalijimosi informacija sistema, naudojama tiek saugumo, tiek sienų valdymo Europoje tikslais. Joje pateikiami naujų rūšių perspėjimai ir ja užtikrinamas geresnis keitimasis informacija sienų kontrolės bei teisėsaugos institucijoms.

Komisija taip pat pasiūlė suskaitmeninti Šengeno prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką, kad sienų kontrolė būtų pažangesnė ir veiksmingesnė. Užpildyti esamas saugumo informacijos spragas ir išvengti keliautojų vėlavimo prie išorės sienų padės naujos informacinės sistemos, pavyzdžiui, atvykimo ir išvykimo sistema, padėsianti spręsti tapatybės ir dokumentų klastojimo atvejus, ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema, padėsianti iš anksto patikrinti keliautojus iš ES nepriklausančių šalių, kurių piliečiai į Šengeno erdvę gali vykti be vizos.

Šengeno erdvė

2022 m. ES nusprendė, kad Kroatija įvykdė būtinas sąlygas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. gali prisijungti prie Šengeno erdvės. Nors Kroatija jau iš dalies buvo saistoma Šengeno taisyklių, prisijungusi prie didžiausios pasaulyje laisvo judėjimo erdvės dabar ji galės naudotis visais privalumais. Be to, Komisija įvertino, kad prisijungti prie Šengeno erdvės yra pasirengusios ir Bulgarija bei Rumunija. Galiausiai dėl rizikos, kurią kelia Vanuatu taikoma pilietybės suteikimo investuotojams programa, ES pasiūlė sustabdyti bevizio režimo taikymą jos piliečiams.

Piliečių apsauga

2022 m. ES ėmėsi visapusiškų veiksmų, kad apsaugotų savo piliečius ir kovotų su nusikalstamumo grėsmėmis, pavyzdžiui, pateikė rekomendaciją dėl aktyvesnio policijos bendradarbiavimo ir valstybių narių policijos bei teisėsaugos institucijų keitimosi informacija. ES taip pat iš dalies pakeitė Europolo reglamentą, kad Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra galėtų teikti didesnę paramą ES valstybėms narėms. 2022 m. įsigaliojęs reglamentas padės kovoti su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu.

ES taip pat prisitaiko prie naujų formų nusikalstamumo grėsmių ir į jas reaguoja, taikydama įvairias priemones, pavyzdžiui, naujas taisykles, kuriomis internetinių paslaugų teikėjai įpareigojami pašalinti teroristinį turinį per 1 valandą nuo nurodymo jį pašalinti gavimo iš nacionalinių valdžios institucijų. Kovos su prekyba žmonėmis direktyvos peržiūra padės teisės aktus suderinti su 2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija. ES taip pat priėmė Kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų planą.

Siūlomas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įgaliojimų išplėtimas padės jam geriau reaguoti į iššūkius, susijusius su neteisėtais narkotikais.

Siekiant užtikrinti, kad nusikalstamumas, ypač organizuotas nusikalstamumas, neapsimokėtų, pateiktas pasiūlymas išplėsti nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų veiklos sritį, kad jos galėtų atsekti, susigrąžinti ir konfiskuoti daugiau nusikalstamu būdu įgyto turto. Naujuoju pasiūlymu taip pat siekiama išplėsti nusikaltimų, už kuriuos galima konfiskuoti turtą, sąrašą.

Iš oro padaryta nuotrauka, kurioje matyti iškraunamas konteinervežis. — Iškraunamas konteinervežis (Žemutinė Saksonija, Vokietija).

6. Ekonomikos stiprinimas

Įvadas

2022 m. ES ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“ toliau davė rezultatų vietoje, pagal jį buvo finansuojamos svarbios priemonės ekonomikos ir visuomenės atsparumui didinti ir žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai paspartinti.

Pirmąjį pusmetį tvirtai žengusios ES ekonomikos augimas pradėjo lėtėti, kaip viena iš Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmių pradėjo didėti infliacija. Nepaisant iššūkių, darbo rinkos rezultatai ir toliau buvo geri.

Neaiškiomis dėl rizikos, susijusios su būsimu dujų tiekimu, ekonominėmis perspektyvomis ES paspartino perėjimą prie švarios energijos, kad panaikintų savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Tuo pat metu ES toliau siekė sustiprinti bendrosios rinkos atsparumą ir padėti pramonei bei įmonėms pereiti prie poveikio klimatui neutralumo.

Europos ekonomikos augimas

Tendencijos

2022 m. antrąjį pusmetį prasidėjo sudėtingas ES ekonomikos etapas. Sukrėtimai, kuriuos sukėlė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį ES ekonomikai, nukreipia ją mažesnio augimo ir didesnės infliacijos keliu. Dėl spartaus energijos ir maisto prekių kainų augimo sumažėjo namų ūkių perkamoji galia visoje ES.

Nors Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą padarė didelį poveikį tam tikriems ES ekonomikos sektoriams, darbo rinka ir toliau veikė gerai, pasinaudodama sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonėmis, remiamomis pagal iniciatyvą SURE (Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti). 2022 m. pasiektas rekordinis 6,2 proc. nedarbo lygis.

Apskritai numatoma, kad ES ekonomika toliau augs, tačiau gerokai lėčiau, nei tikėtasi anksčiau. Ekonominės veiklos ir infliacijos prognozės ir toliau labai priklauso nuo karo raidos ir jo poveikio dujų tiekimui į Europą.

Šiomis aplinkybėmis prioritetas yra sparčiai įgyvendinti 723,8 mlrd. EUR vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri yra pagrindinė ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ dalis, nes užtikrina tai, ko Europai šiuo metu labiausiai reikia.

Naujas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų etapas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kaip pagrindinė priemonės „NextGenerationEU“ dalis, yra skirta koronaviruso pandemijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui švelninti. Ja siekiama, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms.

Tai daroma remiant valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytų esminių investicijų ir reformų priemonių įgyvendinimą. Šios priemonės labai įvairios, pradedant viešojo transporto išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu Portugalijoje ir sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimu Slovakijoje, baigiant viešųjų paslaugų skaitmeninimu Estijoje. Europos Komisijos vertinimu, bendros priemonės „NextGenerationEU“ teikiamos paskatos iki 2027 m. galėtų padidinti ES ekonomikos augimą iki 1,5 proc. ir padėti sukurti iki 1,5 mln. naujų darbo vietų.

Infografike pateikiami pagrindiniai priemonės nekst dženereišn yjū ypatumai ir skirtos sumos.

Kaip veikia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė?

Siekdama finansuoti priemonę „NextGenerationEU“, Komisija ES vardu skolinasi kapitalo rinkose.

Kad galėtų pasinaudoti parama, valstybės narės pateikia Komisijai savo ekonomikos gaivinimo planus. Kiekviename plane nurodomos reformos ir investicijos, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. pabaigos, ir valstybės narės gali gauti finansavimą, neviršijantį iš anksto sutartos sumos. Kad gautų reguliarias išmokas, valstybės narės turi pasiekti sutartas tarpines ir siektinas būtinų reformų ir investicijų įgyvendinimo reikšmes.

ES pasiskolintų lėšų, skirtų priemonei „NextGenerationEU“, grąžinimas prasidės 2028 m. ir turėtų būti užbaigtas iki 2058 m. Paskolas grąžins besiskolinančios valstybės narės, o dotacijos bus grąžintos iš ES biudžeto.

Iki 2022 m. pabaigos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms išmokėta iš viso 138,8 mlrd. EUR (iš jų 74,35 mlrd. EUR 2022 m.), tiek kaip išankstinis finansavimas, tiek ES valstybėms narėms pasiekus tam tikras tarpines ir siektinas reikšmes.

Be to, keli milijardai eurų buvo skirti, paskirstyti arba išmokėti valstybėms narėms pagal kelias kitas ES biudžeto programas, kurios finansuojamos pagal priemonę „NextGenerationEU“. Tai atlikta po sėkmingų kapitalo rinkos operacijų, kuriomis Komisija pritraukė lėšų išleisdama ilgalaikes ES obligacijas. Iki 2022 m. pabaigos Komisija kapitalo rinkose programai „NextGenerationEU“ surinko beveik 170 mlrd. EUR. 2023 m. Komisija tęs skolinimosi operacijas, taikydama vieningą finansavimo metodą, pagal kurį visos jos emisijos sujungiamos bendra ES obligacijų žyma.

Liepos mėn. paskelbtoje ataskaitoje patvirtinama, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kad valstybių narių plataus užmojo reformų ir investicijų darbotvarkė vykdoma tinkamai. Iki gruodžio mėn. buvo patvirtinti visi 27 ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, o valstybės narės įsipareigojo skirti daugiau kaip 200 mlrd. EUR klimato išlaidoms ir 130 mlrd. EUR skaitmeninėms išlaidoms. Šios sumos sudaro atitinkamai daugiau nei 40 proc. ir 26 proc. bendros valstybių narių pagal priemonę iki 2022 m. pabaigos prašytos lėšų sumos, t. y. gerokai viršija reglamente nustatytus 37 proc. ir 20 proc. tikslus.

Ši priemonė taip pat yra plano „REPowerEU“ – ES atsako į socialinius ir ekonominius sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikdymą, kurį sukėlė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, – pagrindinė dalis. Ja remiamas koordinuotas atitinkamos infrastruktūros, energetikos projektų ir reformų planavimas ir finansavimas, siekiant užtikrinti patikimesnį, įperkamesnį ir tvaresnį ES energijos tiekimą gerinant energijos rūšių derinį ir atsisakant Rusijos iškastinio kuro (žr. 2 skyrių). Gruodžio mėn. buvo pasiektas politinis susitarimas į esamus valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti specialius skyrius, kuriais būtų remiami „REPowerEU“ prioritetai.

Kadangi tai veiklos rezultatais grindžiama priemonė, mokėjimai pagal ją priklauso nuo to, ar valstybės narės pasiekia investicijų ir reformų, įtrauktų į atitinkamus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, tarpines reikšmes ir siektinus tikslus. Ši struktūra padėjo paspartinti reformas kai kuriose valstybėse narėse ir užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą. Valstybių narių stebėsenos ir kontrolės sistemos, kurios yra išankstinė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų patvirtinimo sąlyga, taip pat sukūrė nacionalinės atsakomybės jausmą, labai svarbų sudėtingų reformų sėkmei užtikrinti.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rodiklių suvestinės interneto svetainėje skaidriai apžvelgiama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir nacionalinių planų įgyvendinimo pažanga.

Komisija padeda valstybėms narėms įgyvendinti jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal techninės paramos priemonę – ES programą, pagal kurią teikiamos specialiai pritaikytos techninės žinios reformoms rengti ir įgyvendinti. Komisija atsiliepė į 19 valstybių narių paramos prašymus. Be to, 17 valstybių narių gauna techninę paramą planui „REPowerEU“ įgyvendinti.

Plano „REPowerEU“ finansavimo šaltiniai

Likusios paskolos (šiuo metu 225 mlrd. EUR) pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir naujos dotacijos, kurių vertė – 20 mlrd. EUR, finansuojamos pagal šią priemonę iš įvairių šaltinių: t. y. Inovacijų fondo (60 proc.) ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos apyvartinių taršos leidimų pardavimo laikotarpio pradžioje (40 proc.)

5,4 mlrd. EUR iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo lėšų, kurias valstybės narės galės savanoriškai pervesti į priemonę plano „REPowerEU“ priemonėms finansuoti

Sanglaudos politikos fondai

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Inovacijų fondas

Nacionalinis ir ES finansavimas plano „REPowerEU“ tikslams remti

Nacionalinės fiskalinės priemonės

Privačios investicijos

Europos investicijų bankas

Ateities iššūkiams tinkama ekonomikos valdymo sistema

Po atvirų ir gausių viešų diskusijų Komisija paskelbė gaires dėl paprastesnės ir veiksmingesnės ekonomikos valdymo sistemos. Komisijos pasiūlymais siekiama skatinti didesnę nacionalinę atsakomybę ir geresnį fiskalinės ir ekonominės politikos vykdymą, kartu sudarant sąlygas reformoms ir investicijoms, taip pat realistiškai, laipsniškai ir tvariai mažinant didelį valstybės skolos santykį. Tokiu būdu reformuota sistema turėtų padėti kurti žaliąją, skaitmeninę ir atsparią ateities ekonomiką, kartu užtikrindama viešųjų finansų tvarumą visose valstybėse narėse.

Andrejus Plenkovičius, Urzula fon der Lejen, Kristin Lagard ir Paskalis Donahou kalbasi šypsodamiesi. — Iš kairės į dešinę: Kroatijos Ministras Pirmininkas Andrejus Plenkovićius, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Centrinio Banko Pirmininkė Christine Lagarde ir Euro grupės pirmininkas Paschalis Donohoe Europos Vadovų Tarybos susitikime 2022 m. birželio 23–24 d. Briuselyje (Belgija).

Kroatija rengiasi įsivesti eurą

Liepos mėn. ES priėmė galutinius teisės aktus, kurių reikia, kad Kroatija 2023 m. sausio 1 d. galėtų įsivesti eurą. Kroatija intensyviai rengėsi ir dėjo daug pastangų, kad įvykdytų visus būtinus reikalavimus. Rengiantis šiam pasikeitimui, Kroatijos valdžios institucijos vykdė išsamią komunikacijos kampaniją. Prie šių pastangų prisidėjo Komisija ir Europos Centrinis Bankas.

Prisijungus Kroatijai, 20 ES valstybių narių ir 347 mln. ES piliečių naudoja bendrą ES valiutą. Euras duos praktinės naudos Kroatijos piliečiams ir įmonėms. Jis palengvins keliavimą ir gyvenimą užsienyje, padidins rinkų skaidrumą ir konkurencingumą ir palengvins prekybą. Euro banknotai ir monetos taip pat taps apčiuopiamu visų kroatų laisvės, patogumo ir galimybių, kurias suteikia ES, simboliu.

Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas

ES regionine politika, dar vadinama sanglaudos politika, siekiama atitaisyti regionų nelygybę. Ja įgyvendinami ES politiniai prioritetai, visų pirma ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, taip pat žalioji ir skaitmeninė pertvarka.

2022 m. Komisija su visomis valstybėmis narėmis priėmė 2021–2027 m. partnerystės susitarimus dėl ES fondų. Tai yra pagrindinės kiekvieno finansavimo laikotarpio priemonės, nes jose nustatomos kiekvienos šalies strategijos, susijusios su 2021–2027 m. ES regionams skiriamu finansavimu. Sudarius susitarimus, buvo priimta 380 nacionalinių, regioninių ir teminių sanglaudos politikos programų, įskaitant teritorinius teisingos pertvarkos planus, ir 80 tarpvalstybinių programų, kuriomis strategijos paverčiamos konkrečiomis vietos iniciatyvomis.

Prie stalo sėdinti Eliza Fereira pasirašo knygoje. — Už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira per apsilankymą Kroatijoje 2021–2027 m. partnerystės susitarimo pradžios renginyje (Zagrebas, Kroatija, 2022 m. rugsėjo 29 d.).

„Together“

Šiame infografike pavaizduotas projektui Tiugeder skirtų lėšų paskirstymas.

Užtikrinti teisingą pertvarką

Teisingos pertvarkos mechanizmas, pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos vyktų sąžiningai ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, jau pradėjo vykdyti pažadą iki 2029 m. sutelkti iki 55 mlrd. EUR investicijų. 26 valstybėse narėse priimta apie 67 iš 70 numatomų teritorinių teisingos pertvarkos planų.

Pirmasis projektas, kuriam užtikrintas Teisingos pertvarkos fondo finansavimas, buvo nauja retųjų žemių magnetų gamykla Rytų Virumoje (Estija). Kiti anglių pramonės ir daug anglies dioksido išmetantys regionai taip pat renkasi pirmąsias fondo investicijas.

Padidėjo parama teisingą pertvarką vykdantiems regionams naudojant Teisingos pertvarkos platformą, kurios portale ir kas dvejus metus rengiamose konferencijose siūloma specialiai pritaikyta parama ir keitimasis informacija bei geriausios patirties pavyzdžiais.

Vasario mėn. Komisija paskelbė aštuntąją sanglaudos ataskaitą, kurioje vertinama ES regionų padėtis įvairiose politikos srityse, įskaitant ekonomiką, energetiką, transportą, inovacijas, demografiją ir visuomenę. Ataskaitoje nustatyta, kad dėl sanglaudos politikos investicijų dauguma mažiau išsivysčiusių regionų vystosi ir kad atotrūkis tarp jų ir turtingesnių ES regionų mažėja. Tačiau reikia skirti politinio dėmesio kai kuriems probleminiams pokyčiams, pavyzdžiui, ekonomikos sąstingiui kai kuriose srityse, didėjančiam atotrūkiui inovacijų srityje ir visuomenės senėjimui.

Pirmenybė žmonėms. Atnaujinta atokiausių regionų strategija

Siekdama skatinti sanglaudą ES, Komisija 2022 m. priėmė atnaujintą ir sumodernintą ES atokiausių regionų įtraukimo ir paramos jiems strategiją. Devynios užjūrio teritorijos – Kanarų salos (Ispanija), Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Martinika, Majotas, Reunjonas ir Sen Martenas (Prancūzija), Azorų bei Madeiros salos (Portugalija) – ir toliau susiduria su specifinėmis struktūrinėmis sąlygomis, turinčiomis ir sunkumų, ir privalumų, kurioms reikia specialiai pritaikytų sprendimų. Naujojoje strategijoje pirmenybė teikiama žmonėms, siūlant konkrečias priemones, kuriomis siekiama pagerinti jų 5 mln. gyventojų gyvenimo sąlygas. Tai bus daroma remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, remiantis unikaliu jų turtu, pavyzdžiui, jaunais gyventojais, ekstensyviomis jūrų zonomis, unikalia biologine įvairove ir mokslinių tyrimų galimybėmis. Pagal strategiją bus teikiama konkreti pagalba, užtikrinant, kad atokiausi regionai galėtų visapusiškai pasinaudoti ES politikos teikiamomis galimybėmis ir išnaudoti savo potencialą.

Strategija pradėta įgyvendinti 2022 m. pradėjus taikyti dvi specialias pagalbos priemones: 1 mln. EUR vertės mažų dotacijų jauniems žmonėms sistemą, kad jie galėtų įgyvendinti vietinius savo pasirinktų sričių projektus, ir 1 mln. EUR vertės projektą mėlynajam tvariam turizmui remti. Be to, strategijoje paskelbta, kad sukurta nauja, specialiai atokiausiems regionams pritaikyta konsultacinė užsakomoji priemonė, skirta padėti rengti, tobulinti ir įgyvendinti atokiausių teritorijų regionų vystymosi strategijas.

Naujos priemonės, padedančios sužinoti apie ES finansuojamus projektus

2022 m. Komisija sukūrė naują viešą duomenų bazę „Kohesio“, apimančią daugiau kaip 1,5 mln. projektų, finansuojamų pagal sanglaudos politiką 2014–2020 m. Ši platforma, kuri bus dažnai atnaujinama, suteikia galimybę visiems naudotojams skaidriai ir paprastai susipažinti su informacija apie ES finansuojamus projektus ir paramos gavėjus. Piliečiai gali naudotis „Kohesio“, kad sužinotų apie ES investicijas savo regione.

Taip pat sukurta nauja 2021–2027 m. programavimo laikotarpio duomenų bazė, kurioje galima rasti visą informaciją apie sanglaudos politikos investicijas.

Bendrosios rinkos atsparumo krizėms didinimas

Jau 30 metų bendroji rinka yra svarbiausias ES turtas. Ji užtikrina apibrėžtumą, mastą ir pasaulinį atspirties tašką mūsų bendrovėms, taip pat platų kokybiškų produktų ir paslaugų prieinamumą vartotojams.

Tačiau pastaruoju metu krizės kelia pavojų normaliam bendrosios rinkos veikimui (tai buvo ypač matyti COVID-19 pandemijos pradžioje): įmonės ir piliečiai nukentėjo nuo patekimo į rinką apribojimų, tiekimo grandinių sutrikimų ir nepakankamo taisyklių nuspėjamumo. Pastaruoju metu Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikis parodė, kaip greitai gali suirti kai kurios tiekimo grandinės ir iškilti tam tikrų prekių ir paslaugų trūkumo Europoje grėsmė; tai verčia įmones ieškoti naujų rinkų.

Todėl Komisija pasiūlė naują sistemą, kuria siekiama apsaugoti bendrosios rinkos veikimą krizės metu. Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonė padės užtikrinti, kad prekės, paslaugos ir žmonės galėtų toliau laisvai judėti bendrojoje rinkoje, apsaugoti sklandų tiekimo grandinių veikimą, užtikrinti ypatingos svarbos prekių ir paslaugų prieinamumą ir prieigą prie jų.

Turizmo sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir pirmasis, pasinaudojęs nauja iniciatyva, skirta paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką visoje ES pramonėje. Atsižvelgdama į 2021 m. atnaujintą ES pramonės strategiją, 2022 m. vasario mėn. Komisija paskelbė turizmo pertvarkos planą, parengtą kartu su pramonės ir pilietinės visuomenės atstovais, kuriame išsamiai išdėstytos pagrindinės iniciatyvos, tikslai ir sąlygos, kad būtų įgyvendinta žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir užtikrintas ilgalaikis sektoriaus atsparumas.

Paraginus ES turizmo bendruomenę pasidalyti konkrečiomis priemonėmis ir tikslais, 2022 m. buvo paskelbta daugiau kaip 250 įsipareigojimų. Be kita ko, tai valdžios institucijų ir turizmo vietovių valdymo organizacijų iniciatyvos, kuriomis siekiama parengti ir vykdyti aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvaraus turizmo strategijas, sudaryti sąlygas turizmo paslaugų teikėjams dirbti su internetinėmis rezervavimo priemonėmis ir skaitmeniniu būdu dalytis informacija apie savo pasiūlymus. Aktyviai dalyvauja ir privatusis sektorius – kelios didelės bendrovės prisiėmė konkrečius įsipareigojimus mažinti savo anglies pėdsaką, vandens naudojimą ir atliekų susidarymą. Be to, tiek maži, tiek dideli privatūs suinteresuotieji subjektai nustatė tvaraus turizmo galimybių teikimo tikslus.

Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose iniciatyva – krizių valdymo sistema

Patariamoji grupė

koordinuoja ir pataria Komisijai.

Nenumatytų atvejų planavimas

Ši sistema taikoma, kai krizės nėra, o bendroji rinka veikia įprastai.

Bendrosios rinkos budrumas

Aktyvuojamas Komisijos sprendimu, kai dėl tam tikro įvykio reikia imtis budrumo priemonių.

Ekstremalioji bendrosios rinkos situacija

Aktyvuojama Tarybos sprendimu, jei krizė labai paveikia bendrąją rinką.

ES ne tik siekia savo teritorijoje didinti Europos ekonomikos atsparumą, bet ir sprendžia klausimus, susijusius su sritimis, kuriose susiduria su priklausomybe nuo ES nepriklausančių šalių. 2022 m. vasario mėn. Komisija paskelbė antrąją nuodugnią analizę, kurioje daugiausia dėmesio skirta penkioms strateginėms sritims: retųjų žemių elementų ir magnio, cheminių medžiagų, fotovoltinių plokščių, kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų programinės įrangos.

Remdamasi nustatytais faktais, Komisija ėmėsi kelių iniciatyvų, be kita ko, įsteigė Europos saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės aljansą. Taip siekiama iki 2025 m. kasmet padidinti Europos saulės ir fotovoltinių technologijų gamybos pajėgumus iki 30 gigavatų kiekviename fotovoltinės vertės grandinės segmente. Pasiekus šį tikslą, Europoje per metus būtų sukurta 60 mlrd. EUR naujo bendrojo vidaus produkto ir sukurta daugiau kaip 400 000 naujų darbo vietų.

Standartai yra neakivaizdus bendrosios rinkos ir pasaulinio konkurencingumo pagrindas. Visur, nuo belaidžio tinklo dažnių iki susietųjų žaislų ar slidžių apkaustų, jie yra nematoma, bet esminė kasdienio žmonių gyvenimo dalis. Įgyvendindama naująją standartizacijos strategiją, Komisija pateikė naujas taisykles, kuriomis nustatomas strategiškesnis požiūris į standartus ir įtvirtinamos demokratinės vertybės technologijų taikymo srityje. Naujoji strategija bus naudinga įmonėms ir vartotojams, nes ja bus užtikrintas produktų ir paslaugų sąveikumas, sumažintos išlaidos, pagerinta sauga ir skatinamos inovacijos.

2022 m. Komisija taip pat pristatė peržiūrėtas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dizaino teisės aktuose būtų atsižvelgta į naujus skaitmeninius gaminių aspektus ir pramoninio dizaino apsauga visoje ES taptų paprastesnė, pigesnė ir nuspėjamesnė.

ES taikoma speciali vynų, spiritinių gėrimų ir kitų žemės ūkio produktų bei maisto produktų geografinių nuorodų apsauga, tačiau šiuo metu tokia apsauga netaikoma amatininkų ir pramonės prekėms. Komisijos pasiūlytos naujos taisyklės taip pat leis gamintojams apsaugoti tokius produktus, kaip antai Murano stiklas, Donegalo tvidas, Limožo porcelianas, Zolingeno stalo įrankiai, Boleslaveco keramika, ir kovoti su padirbtais produktais Europoje ir už jos ribų. Be to, vartotojams bus lengviau atpažinti tokių produktų kokybę.

Naujoji standartizacijos strategija padės ES pramonei vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Naujuose standartuose turėtų būti apibrėžta vandenilio kokybė ir techninis sąveikumas, kad pramonė galėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojant vandenilį.

Elektrinių automobilių ir įvairių kitų elektroninių įtaisų baterijoms gaminti naudojamos žaliavos turėtų būti iškastos laikantis griežtų aplinkos ir darbo standartų.

Lustams, kurių reikia išmaniesiems laikrodžiams ir kitiems prijungtiesiems prietaisams, reikia tvirtos apsaugos nuo kibernetinių grėsmių.

Sąžininga konkurencija

Šiais sunkiais metais kokybiški produktai sąžiningomis kainomis europiečiams buvo reikalingi labiau nei bet kada anksčiau. Viena iš stipriausių priemonių, kuriomis Europos Komisija gali naudotis siekdama apsaugoti vartotojus ir palaikyti ekonomiką, yra jos antimonopoliniai, bendrovių susijungimo ir valstybės pagalbos sprendimai, kuriais bendrojoje rinkoje palaikoma gyvybinga ir sąžininga konkurencija.

Vienas iš pavyzdžių, kaip ES konkurencijos kontrolės sistema gali apginti žmonių interesus, buvo rugsėjo mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo iš esmės patvirtintas Komisijos sprendimas dėl įmonės „Google“ ir nustatyta daugiau kaip 4 mlrd. EUR bauda. Dar vienas sprendimas, iš kurio matyti, kaip konkurencijos politika gali remti inovacijas, yra draudimas įmonei „Illumina“ įsigyti GRAIL – susitarus dėl šio įsigijimo sumažėtų ankstyvo vėžio nustatymo tyrimų pasirinkimas. Komisija uždraudė sudaryti sandorį, kai „Illumina“ nepasiūlė taisomųjų priemonių, kurios būtų leidusios išsklaidyti susirūpinimą keliančius klausimus.

Tvari gamyba ir vartojimas

Dabartinis mūsų ekonomikos modelis (imti, gaminti, pakeisti nauju) eikvoja esamus išteklius, teršia aplinką, mažina biologinę įvairovę ir skatina klimato kaitą. Be to, jis daro Europą priklausomą nuo svetur esančių išteklių. Atsižvelgdama į tai ir įgyvendindama Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, 2022 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymų rinkinį, kad tvarūs gaminiai taptų norma ES.

Pasiūlymai grindžiami esamomis ES ekologinio projektavimo taisyklėmis, kurios ES padėjo labai sumažinti energijos suvartojimą, o vartotojams – sutaupyti nemažai pinigų. Vien praėjusiais metais esami ekologinio projektavimo reikalavimai leido vartotojams sutaupyti 120 mlrd. EUR.

Siūlomas reglamentas dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo susijęs su gaminių projektavimu, kuris lemia iki 80 proc. gaminio būvio ciklo poveikio aplinkai. Juo išplečiama esama ekologinio projektavimo sistema, nustatant reikalavimus, kuriais siekiama pagerinti gaminių žiediškumą, energinį naudingumą ir kitus aplinkosauginio tvarumo aspektus.

Į dokumentų rinkinį taip pat įtraukta nauja strategija, kuria siekiama, kad tekstilės gaminiai būtų patvaresni, tinkami taisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti. Ja siekiama spręsti greitosios mados, tekstilės atliekų ir neparduotų tekstilės gaminių sunaikinimo problemas ir užtikrinti, kad jie būtų gaminami visapusiškai gerbiant socialines teises.

Kaip sieksime, kad gaminiai būtų žiediniai ir tvarūs

Komisijos pasiūlytomis naujomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad pirkdami produktus vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus ir aplinką tausojančius sprendimus. Nesvarbu, ar tai būtų mobilusis telefonas, ar virtuvės prietaisas: vartotojai bus geriau informuojami apie gaminio gamybos trukmę ir ar jį galima pataisyti. Naujosiomis taisyklėmis taip pat bus uždraustas ekomanipuliavimas ir praktika klaidinti vartotojus dėl produkto patvarumo.

Rengdama pasiūlymą Komisija konsultavosi su daugiau kaip 12 000 vartotojų, taip pat su bendrovėmis, vartotojų srities ekspertais ir nacionalinės valdžios institucijomis. Ekologiškumo teiginių patikimumo tikrinimas buvo laikomas didžiausia kliūtimi dalyvauti žaliojoje pertvarkoje.

Siūloma Statybos produktų reglamento peržiūra bus sugriežtintos ir modernizuotos nuo 2011 m. galiojančios taisyklės. Bus sukurta suderinta statybos produktų poveikio aplinkai ir klimatui vertinimo ir informavimo apie jį sistema.

Lapkričio mėn. pristatytame antrajame žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje Komisija pasiūlė naujas ES masto taisykles, kuriomis siekiama atsikratyti nereikalingomis, atliekas didinančiomis ir vartotojų nusivylimą skatinančiomis pakuotėmis. Naujosiomis taisyklėmis vartotojams bus užtikrinta galimybė rinktis daugkartinio naudojimo pakuotes, atsisakyta nereikalingų pakuočių, ribojamas perteklinis pakuočių kiekis ir pateikiamos aiškios etiketės, kad pakuotes būtų galima tinkamai perdirbti. Į dokumentų rinkinį taip pat įtraukta iniciatyva, kuria vartotojams ir pramonei suteikiama aiškumo dėl biologinių, kompostuojamų ir biologiškai skaidžių plastikų, nustatant, kurioms reikmėms tokie plastikai iš tiesų naudingi aplinkai ir kaip jie turėtų būti suprojektuoti, pašalinti ir perdirbti.

Bendrovės svariai prisideda prie tvarios ekonomikos ir visuomenės kūrimo. Vasario mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo. Pasiūlymu siekiama skatinti tvarų ir atsakingą įmonių elgesį pasaulinėse tiekimo grandinėse. Įmonės savo verslo veikloje ir įmonių valdyme turės įtvirtinti žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aspektus.

Maždaug pusė vartotojų, su kuriais konsultuotasi atliekant ES tyrimą, teigė, kad būtų pasirengę už gaminį mokėti daugiau, jei jis veiktų ir jo nereikėtų taisyti ilgesnį laiką.

Šaltinis: Parengiamasis tyrimas, kuriuo siekiama surinkti informaciją apie būdus, kaip suteikti vartotojams galimybę aktyviai dalyvauti žaliojoje pertvarkoje.

Statybos produktai

sudaro 30 proc. metinio ES susidarančių atliekų kiekio.

Pastatai

suvartoja 40 proc. visos ES suvartojamos energijos.

Statyba ir statybos darbai

sudaro 9,4 proc. viso vidaus anglies dioksido pėdsako.

Cemento, plieno, aliuminio ir plastiko

sektoriai atsakingi už 15 proc. ES išmetamo anglies dioksido kiekio.

Tvarių investicijų spartinimas

Kad ES pasiektų savo tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, reikia daug privačių investicijų. Tvarus finansavimas yra susijęs su investicijų perorientavimu į aplinką tausojančią ekonominę veiklą ir yra žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos pagrindas. ES jau pirmauja pasaulyje nustatydama aplinkos, socialinius ir valdymo standartus finansų rinkose ir sukūrė pirmąją tokio pobūdžio tvarios veiklos klasifikavimo sistemą ES (žinomą kaip ES taksonomija).

2022 m. Komisija atnaujino taisykles ir įtraukė konkrečią pereinamojo laikotarpio veiklą, susijusią su dujų ir branduolinėmis technologijomis, atsižvelgdama į pradedamus nuo 2023 m. taikyti ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslus.

Kokia su dujomis susijusi veikla yra įtraukta?

Elektros energijos gamyba iš dujinio iškastinio kuro
Didelio naudingumo bendra šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamyba iš dujinio iškastinio kuro
Šilumos ir (arba) vėsumos gamyba iš dujinio iškastinio kuro efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje

Kokia su branduoline energetika susijusi veikla yra įtraukta?

Pažangiųjų technologijų (IV karta), kuriomis mažinamas atliekų kiekis ir gerinami saugos standartai, moksliniai tyrimai, plėtra ir diegimas
Nauji branduolinių elektrinių projektai, kuriuose naudojamos esamos elektros energijos ar šilumos gamybos technologijos (III+ karta) (iki 2045 m.)
Esamų branduolinių elektrinių modernizavimas ir modifikavimas eksploatavimo trukmės pratęsimo tikslais (iki 2040 m.)

Sąžiningas, paprastas ir modernus apmokestinimas ir muitai

Sąžiningai ir tvariai verslo aplinkai užtikrinti skirtoje ES ilgalaikėje mokesčių darbotvarkėje nustatytos tikslinės priemonės, kuriomis siekiama skatinti investicijas ir verslumą.

Gruodžio mėn. Europos Komisija pateikė išsamų dokumentų rinkinį dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaitmeniniame amžiuje, kad jis būtų naudingesnis šiuolaikinėje ekonomikoje veikiančioms įmonėms. Šiuo dokumentų rinkiniu taip pat bus padidintas ES PVM sistemos atsparumas sukčiavimui, išnaudojant skaitmenizacijos potencialą.

Pagrindinės siūlomos priemonės, be kita ko, yra bendros registracijos PVM tikslais visoje ES įvedimas, tarpvalstybinių įmonių perėjimas prie skaitmeninių ataskaitų teikimo realiuoju laiku ir atnaujintos PVM taisyklės keleivinio transporto ir apgyvendinimo platformoms. Šiomis priemonėmis ES PVM sistema bus geriau pritaikyta šiandieninei globalizuotai, skaitmenizuotai verslo aplinkai ir bus geriau pasirengusi kovai su sukčiavimu.

Komisija taip pat pasiūlė naujas mokesčių skaidrumo priemones visiems paslaugų teikėjams, kurios palengvina kriptoturto sandorius ES klientams (taip pat žr. 3 skyrių). Šiuo metu kriptoturto naudotojai gauna didelį pelną, kuris nepatenka į nacionalinių mokesčių administratorių akiratį. Dėl to valstybės biudžetai praranda daug pajamų. Komisija pasiūlė, kad visi kriptoturto paslaugų teikėjai, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vietos, privalėtų pranešti apie ES gyvenančių klientų sandorius. Pasiūlymu taip pat išplečiami esami ataskaitų teikimo ir keitimosi informacija reikalavimai, kad jie apimtų elektroninius pinigus ir sprendimus dėl didelės grynosios vertės turto turinčių asmenų.

Gruodžio mėn. valstybės narės taip pat vieningai susitarė dėl būsimos direktyvos dėl visuotinio minimalaus tarptautinių grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje. Dėl šio istorinio susitarimo ES taps lydere taikant 2021 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sudarytą pasaulinį susitarimą dėl mokesčių reformos. Direktyvoje nustatytos bendros taisyklės, kaip apskaičiuoti 15 proc. minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą, kad jis būtų tinkamai ir nuosekliai taikomas visoje ES. Dėl 15 proc. minimalaus mokesčio tarifo pasauliniu lygmeniu susitarė 137 šalys. Įgyvendinus šią direktyvą, tarptautinė pelno mokesčio sistema bus sąžininga, skaidri ir stabili. Naująsias taisykles valstybės narės turi įgyvendinti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2022 m. atsižvelgdama į dabartinius iššūkius ir būsimas didžiąsias tendencijas Komisija taip pat pradėjo svarstymų dėl apmokestinimo ateities procesą. Tai buvo apibendrinta lapkričio mėn. surengtame aukšto lygio simpoziume mokesčių klausimais, kuriame ministrai, tarptautinių organizacijų vadovai, suinteresuotieji subjektai ir mokslininkai aptarė pagrindinius klausimus, susijusius su būsimu mokesčių deriniu.

Ant pakylos kalbantis Paolas Džentilonis du tūkstančiai dvidešimt antrųjų metų mokesčių simpoziume. — Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni 2022 m. mokesčių simpoziume (Briuselis, Belgija, 2022 m. lapkričio 28 d.).

Stipresnės finansų rinkos

Vartotojų finansai. Momentinių mokėjimų diegimo spartinimas

Momentiniai mokėjimai leidžia žmonėms bet kuriuo metu pervesti pinigus per 10 sekundžių; dėl to gerokai padidėja sandorių greitis ir žmonėms patogiau, pavyzdžiui, apmokėti sąskaitas arba gauti skubius pervedimus (pvz., skubios medicininės pagalbos atveju). Jie taip pat padeda gerinti grynųjų pinigų srautą ir padeda įmonėms, ypač mažosiomis ir vidutinėms įmonėms (be kita ko – mažmenininkams), ženkliai pagerinti pinigų srautus ir sumažinti išlaidas. Spalio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį momentiniai mokėjimai eurais būtų prieinami visiems piliečiams ir įmonėms, turintiems banko sąskaitą ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse.

Momentinių mokėjimų nauda

Valdis Dombrovskis ir Mared Makgines iš tribūnos kalba apie momentinius mokėjimus. — Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis (kairėje) ir už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą atsakinga Europos Komisijos narė Mairead McGuinness spaudos konferencijoje dėl Komisijos Momentinių mokėjimų reglamento pasiūlymo (Briuselis, Belgija, 2022 m. spalio 26 d.).

Veiksmingesnės ir atsparesnės kapitalo rinkų sąjungos kūrimas

Kapitalo rinkų sąjunga yra ilgalaikis ES planas stiprinti bendrąją kapitalo rinką. Siekiama, kad pinigus (investicijas ir santaupas) būtų lengva pervesti visoje ES, kad vartotojai, investuotojai ir bendrovės galėtų jais naudotis neatsižvelgdami į jų buvimo vietą.

Siekdama įgyvendinti šį planą, 2022 m. Komisija pateikė du pasiūlymų rinkinius. Kovo mėn. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentą, kad atsiskaitymas ES finansų rinkose taptų saugesnis ir veiksmingesnis. Atsiskaitymas yra vertybinių popierių pateikimas pirkėjui mainais už pinigus, pateikiamus pardavėjui. Atsiskaitymas už sandorį gali trukti iki dviejų darbo dienų, todėl per tą laikotarpį gali atsirasti kredito ir teisinė rizika. Todėl ES finansų sistemai labai svarbu, kad būtų užtikrintas saugus ir veiksmingas atsiskaitymas už šiuos sandorius. Pasiūlymu siekiama užtikrinti proporcingesnes ir veiksmingesnes taisykles siekiant mažinti centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reikalavimų laikymosi išlaidas ir reguliavimo naštą, taip pat palengvinti jų galimybes siūlyti įvairesnes paslaugas tarpvalstybiniu mastu ir pagerinti jų tarpvalstybinę priežiūrą.

Antrasis pasiūlymų rinkinys skirtas trims pagrindinėms sritims: juo siekiama stiprinti ES tarpuskaitos sistemą, suderinti nemokumo taisykles visose valstybėse narėse ir sumažinti įmonėms tenkančią naštą, susijusią su įtraukimu į biržos sąrašus.

Saugi, patikima ir konkurencinga tarpuskaitos sistema

Centrinė tarpuskaita sudaro sąlygas sklandesnei prekybai kapitalo rinkose ir yra labai svarbi ES finansiniam stabilumui. Kai sandorių tarpuskaita atliekama centralizuotai, tarpuskaitos paslaugų teikėjas, vadinamas pagrindine sandorio šalimi (PSŠ), veikia kaip tarpininkas ir užtikrina pirkėjų ir pardavėjų sutarčių vykdymą. Tai didina skaidrumą ir mažina riziką finansų rinkose.

ES turi modernizuoti savo tarpuskaitos sistemą, kad galėtų greičiau reaguoti į kintančias rinkos ir ekonomines aplinkybes. Ji taip pat turi stiprinti savo vidaus tarpuskaitos pajėgumus, kad sumažintų riziką, kylančią dėl pernelyg didelio kliovimosi pagrindinėmis sandorio šalimis už ES ribų.

Siūlomomis priemonėmis ES pagrindinės sandorio šalys galės lengviau plėsti savo paslaugas, kad patenkintų paklausą. Tai padidins ES rinkos patrauklumą, nes padidės konkurencija ir tarpuskaitos paslaugų naudotojams bus suteikta daugiau pasirinkimo galimybių.

Siekiant užtikrinti ES finansinį stabilumą ir jos gebėjimą veikti savarankiškai, pagal naująsias taisykles tam tikri rinkos dalyviai turės atlikti bent dalies savo sutarčių tarpuskaitą su ES pagrindinėmis sandorio šalimis.

Suderintos įmonių nemokumo taisyklės

Skirtinga nemokumo tvarka valstybėse narėse yra viena didžiausių kliūčių tarp nacionalinių rinkų, o investuotojai, vertindami investavimo galimybes, dažnai turi atsižvelgti į skirtingus kiekvienos valstybės narės taisyklių rinkinius.

Siūlomomis priemonėmis siekiama suderinti tam tikras nemokumo taisykles, kad būtų skatinamos tarpvalstybinės investicijos visoje bendrojoje rinkoje, sumažintos įmonių kapitalo sąnaudos ir galiausiai prisidėta prie kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo. Apskritai tikimasi, kad pasiūlymo nauda viršys 10 mlrd. EUR kasmet.

Naujas Įtraukimo į sąrašus aktas

Šiuo metu įmonėms, siekiančioms būti įtrauktoms į viešųjų rinkų prekybos sąrašus, taikomi dideli reikalavimai. Naujuoju pasiūlymu siekiama sumažinti visų dydžių įmonėms, ypač mažesnėms, tenkančią administracinę naštą, kad patekusios į vertybinių popierių biržų sąrašus jos galėtų lengviau gauti finansavimą.

Šiomis priemonėmis bus toliau prisidedama prie kapitalo rinkų sąjungos stiprinimo mažinant nereikalingą biurokratizmą ir įmonėms tenkančias išlaidas, kartu užtikrinant aukšto lygio investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą. Tai paskatins įmones būti įtrauktas į ES kapitalo rinkų prekybos sąrašus ir juose likti. Lengvesnės galimybės patekti į viešąsias rinkas leis įmonėms geriau įvairinti ir papildyti turimus finansavimo šaltinius, o ES investuotojams suteiks daugiau investavimo galimybių.

Du vyrai skaito knygą mažam vaikui. — Knygą su tėvais skaitantis vaikas (Berlynas, Vokietija, 2021 m. rugpjūčio 8 d.).

7. Teisingos ir socialinės Europos kūrimas

Įvadas

2022 m. ES toliau siekė užtikrinti savo neutralų poveikį klimatui, įgyvendinti žaliuosius principus, tapti teisinga ir socialine Europa, vykdydama Europos Komisijos pradėtas iniciatyvas. Nepaisant ES iškilusių išorės problemų, įsipareigojimas gerinti visų Europos gyventojų švietimą, socialines teises ir darbo sąlygas tebėra vienas iš prioritetų, be kita ko, užtikrinant deramą minimalųjį darbo užmokestį ir gerinant ilgalaikės priežiūros kokybę ir įperkamumą.

Antrajame Europos aukščiausiojo lygio susitikime kovos su rasizmu klausimais ES vadovai ir visuomeninės organizacijos aptarė darbą lygybės ir nediskriminavimo srityje. Pastangos pritraukti daugiau visuomenės dėmesio lygybės klausimams vainikuotos paskelbiant pirmųjų Europos įtraukties ir įvairovės sostinių konkurso laureatus. Įvyko inauguracinis Europos užimtumo ir socialinių teisių forumo renginys, daugiausia diskutuota, kaip pasiekti, kad žalioji pertvarka būtų teisinga ir įtrauki.

Teisinga žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ekonomika

Siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir žemyno būtų teisingas visiems, ES socialinė politika turi būti suderinta su jos žaliaisiais ir skaitmeniniais prioritetais. Tarp šių prioritetų – aktyvus užimtumo galimybių rėmimas, vienodos galimybės gauti kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat investicijos į pažeidžiamiausių asmenų socialinę apsaugą ir skurdo mažinimas.

2022 m. valstybės narės pateikė savo nacionalinius 2030 m. socialinius tikslus, skirtus Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planui įvykdyti. Dėl bendro jų įsipareigojimų masto ES užsitikrino tvirtas perspektyvas pasiekti pagrindinius ES užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslus ar net juos viršyti.

Pagal pagrindinį pasiūlymą, įtrauktą į Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį dėl poveikio klimatui neutralumo (žr. 2 skyrių), sukurtas Socialinio klimato fondas, skirtas ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantiems namų ūkiams, mažosioms ir labai mažoms įmonėms bei transporto naudotojams remti, sprendžiant anglies dioksido apmokestinimo poveikio piliečiams klausimą.

Praėjus metams po to, kai ES priėmė ilgalaikę kaimo vietovių viziją, daugiau kaip tūkstantis Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens organizacijų susivienijo, kad 2022 m. Kaimo paktu užmegztų tvirtesnį valdžios institucijų bendradarbiavimą įvairiose politikos srityse ir padidintų kaimo vietovių tvarumą ir socialinį bei ekonominį gyvybingumą.

Kaip Europos Komisija kovoja su diskriminacija ir skatina įvairovę?

Teisės aktais, strategijomis ir veiksmų planais, kaip antai:
- 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas
- 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija
- 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija
- 2021–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas
- 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija
- Europos įtraukties ir įvairovės sostinių apdovanojimas
- Europos įvairovės mėnuo
- Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas
Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis
Teikdama finansavimą pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, Europos socialinį fondą ir „Europos socialinį fondą +“
Remdama savanoriškas iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos įvairovės chartijas

Trys ES socialiniai tikslai iki 2030 m.: siekia visos valstybės narės

Infografike pateikti trys ES socialiniai tikslai iki du tūkstančiai trisdešimtųjų metų ir valstybių narių įsipareigojimai užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse.

Darbuotojų rėmimas

Europos Parlamentas ir ES valstybės narės pasiekė politinį susitarimą dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio, kuria nustatoma sistema, skirta užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis atitiktų paskirtį – užtikrinti deramą darbuotojų gyvenimo kokybę. Naujosiomis taisyklėmis bus skatinamos kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio nustatymo ir gerinamos darbuotojų galimybės faktiškai naudotis minimaliojo darbo užmokesčio apsauga ES.

Be to, įsigaliojo Direktyva dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje, kuria darbuotojams visoje Europoje užtikrinamas didesnis stabilumas ir suteikiama galimybė laiku gauti išsamesnę informaciją apie esminius jų darbo aspektus, pavyzdžiui, darbo vietą ir atlyginimą.

Pagalba jaunimui įsidarbinti

2022-aisiais – Europos jaunimo metais – pradėta iniciatyva ALMA (angl. „Aim, Learn, Master, Achieve“ – siekti, mokytis, išmokti, pasiekti), kuria siekiama padėti jauniems, palankių sąlygų neturintiems asmenims (18–30 m.) patekti į bet kurios ES šalies darbo rinką.

Iniciatyvos ALMA dalyviai gali vykti į kitą ES valstybę narę 2–6 mėnesių prižiūrimos praktikos, o grįžę jie dar išeina intensyvų parengimą ir gauna pagalbą darbui susirasti. Kiekvienu etapu jiems padeda instruktoriai ir konsultantai. Iniciatyva finansuojama „Europos socialinio fondo +“ lėšomis ir papildys esamas programas, pvz., programą „Erasmus+“ ar programą „Europos solidarumo korpusas“, nes ji skirta tai jaunimo grupei, kuri negali naudotis šiomis programomis.

Socialinio verslumo plėtros centre besilankantis Nikola Šmitas kalbasi su grupe žmonių. Priekiniame nuotraukos plane matyti dekoracijas iš stiklo daranti moteris. — Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmitas (ketvirtas iš kairės) lankosi Europos socialinio fondo finansuojamoje socialinėje įmonėje, kurioje dirba neįgalieji (Plovdivas, Bulgarija, 2022 m. birželio mėn.).

Socialinė nelygybė ir nedarbas yra jauniesiems europiečiams didžiausią susirūpinimą keliančios problemos.

Šaltinis: Europos ateitis, specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 517, 2022 m.

88 % europiečių mano, kad socialinė Europa jiems yra svarbi asmeniškai.

Šaltinis: Socialiniai klausimai, specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 509, 2021 m.

Parama kenčiantiesiems nepriteklių

Deramos minimalios pajamos (išmokos pinigais, atliekančios socialinės apsaugos sistemos vaidmenį ir skirtingos nuo minimaliojo darbo užmokesčio) padeda užtikrinti, kad visi galėtų sumokėti sąskaitas ir gyventi oriai. Tai ypač svarbu ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, nes tai padeda sušvelninti namų ūkio pajamų sumažėjimą didžiausią nepriteklių kenčiantiems žmonėms ir prisideda prie tvaraus ir integracinio augimo. Nors minimalių pajamų sistemos egzistuoja visose valstybėse narėse, jų pakankamumas, aprėptis ir paramos žmonėms veiksmingumas labai skiriasi.

2021 m. daugiau kaip
95 mln.
žmonių ES grėsė skurdas arba socialinė atskirtis.

Apie 20 % bedarbių, kuriems gresia skurdas, neturi teisės gauti jokios pajamų paramos.

Apskaičiuota, kad
30–50 %
reikalavimus atitinkančių gyventojų nedalyvavo minimalių pajamų sistemose.

Rekomendacija siekiama:

apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis mažinant skurdo ir socialinės atskirties riziką;

teikti paskatas ir paramą tiems, kurie gali grįžti į darbo rinką;

padėti siekti ES 2030 m. užimtumo ir skurdo mažinimo tikslų;

išlaikyti viešųjų finansų tvarumą.

2022 m. Komisija pasiūlė Europos Sąjungos Tarybos rekomendaciją dėl deramų minimalių pajamų, kad padėtų valstybėms narėms modernizuoti savo minimalių pajamų sistemas ir padidinti jų veiksmingumą padedant žmonėms išbristi iš skurdo ir kartu skatinant darbingų asmenų integraciją į darbo rinką.

Europos jaunimo metai

Siekdama pabrėžti, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia galimybių jaunimui ir įtraukti jaunimo perspektyvą į ES politiką, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen 2022 m. paskelbė oficialiais Europos jaunimo metais.

Europos jaunimo metų reklaminis vaizdo siužetas, kuriame pristatomi pagrindiniai metų tikslai ir temos. Vaizdo siužete rodomos įvairios jaunuolių grupės ir pabrėžiamos metų temos.

VIDEO Vaizdo siužetas apie Europos jaunimo metus.

Daugiausia dėmesio skiriant jaunimui rūpimiems klausimams, pavyzdžiui, klimato kaitai ir aplinkai, užimtumui ir psichikos sveikatai, buvo sukurta įtrauki platforma „Voice your Vision“ („Suteik savo vizijai balsą“), kad jaunimas galėtų įrašyti žinutes apie politikos sritis, kurioms skirti Jaunimo metai, ir užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas.

Johanesas Hanas su dvylika Europos jaunuolių Jaunimo politikos dialogo renginyje. — Europos jaunimo metais surengtas Jaunimo politikos dialogas dėl būsimų ES prioritetų finansavimo su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu (šeštas iš dešinės) (Briuselis, Belgija, 2022 m. rugsėjo 21 d.).

Siekiant paskatinti aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą, buvo pradėti jaunimo politikos dialogai, per kuriuos jaunimas galėjo diskutuoti su Komisijos narių kolegijos nariais, o „Youth Talks“ pagrindinis dėmesys skirtas jaunimui, kad jie galėtų skleisti naujas idėjas ir įkvėpti savo bendraamžius atlikti svarbų vaidmenį pokyčių procese.

Europos jaunimo portale buvo pateiktos visos su Jaunimo metais susijusios galimybės. Jame buvo skirsnis su jaunų žurnalistų pasakojimais ir jaunimo politikos skyrius, skirtas tiesiogiai jaunimui naudingoms iniciatyvoms. Europos jaunimo portalo veiklos žemėlapyje buvo pristatyta daugiau kaip 8 500 renginių visoje Europoje ir už jos ribų.

Vaizdo siužetas, kuriame 12 jaunų dalyvių iš visos Europos dalijasi mintimis apie tai, į ką ateityje turėtų būti sutelktas Europos biudžeto dėmesys.

VIDEO Europos jaunimo metais surengtas Jaunimo politikos dialogas dėl būsimų ES prioritetų finansavimo su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu, 2022 m. rugsėjo mėn.

Švietimas, įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą

2022 m. valstybės narės sustiprino bendradarbiavimą pagal naują Europos švietimo erdvės strateginę programą ir sutelkė nemažai ES lėšų švietimo ir mokymo sektoriui. 2017 m. sukurta Europos švietimo erdvės iniciatyva padeda valstybėms narėms bendradarbiauti kuriant atsparesnes ir įtraukesnes švietimo ir mokymo sistemas. 2022 m. pažangos ataskaitoje dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. įvertinamas Europos švietimo erdvės iniciatyvų vykdymas, politikos reformos ir pažanga siekiant ES lygmens tikslų.

Lygybės, teisingumo, įtraukties ir lyčių lygybės srityje Taryba priėmė rekomendacijas dėl jaunųjų savanorių mobilumo ES, kad savanoriška veikla būtų prieinamesnė mažiau galimybių turintiems asmenims. Taryba priėmė papildomas rekomendacijas dėl veiksmingų būdų pasiekti gerų mokymosi rezultatų, kad sumažėtų mokyklos nebaigiančių moksleivių.

ES taip pat norėjo įgalinti universitetus užtikrinti geresnį ir įtraukesnį švietimą ir mokslinius tyrimus ir 2022 m. tuo tikslu priėmė du svarbius dokumentus: komunikatą dėl Europos universitetų strategijos ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo siekiant veiksmingai bendradarbiauti. Taip siekta aukštojo mokslo sektoriuje sukurti iš tiesų europinį matmenį, grindžiamą bendromis vertybėmis. Kompetencija ir įtrauktis yra išskirtiniai Europos aukštojo mokslo bruožai. Po ES vadovų raginimo Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms stiprinti universitetų partnerystę Europos universitetų iniciatyvoje dabar dalyvauja 44 aljansai, kurių nariai yra 340 aukštojo mokslo įstaigų 31 šalyje.

Kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais 2022 m. Tarybos rekomendacija dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti padės užpildyti įgūdžių spragas, nes bus užtikrinta, kad ES piliečiai visą savo gyvenimą galėtų naudotis asmeninėmis mokymosi trajektorijomis ir karjeros galimybėmis.

2022 m. įsteigtos pirmosios 11 programos „Erasmus+“ mokytojų akademijų, kurias sudaro 182 organizacijos iš 23 šalių ir kurioms per trejus metus iš viso bus skirta 15 mln. EUR, kad mokytojams būtų suteiktos mokymosi ir mobilumo galimybės. Žaliasis ir skaitmeninis švietimas taip pat yra labai svarbūs kuriant Europos švietimo erdvę.

Marija Gabriel sako kalbą iš tribūnos; fone – Erazmus plius trisdešimt penktųjų metinių plakatas. — Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel dalyvauja „Erasmus+“ 35-ųjų metų sukakties renginyje (Briuselis, Belgija, 2022 m. gruodžio 14 d.).

Be to, ES dalyvavo JT aukščiausiojo lygio susitikime švietimo pertvarkos klausimais, pasiųsdama aiškų politinį signalą, kad reikia sparčiau siekti JT darnaus vystymosi tikslo Nr. 4 dėl kokybiško švietimo įgyvendinimo. Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen buvo įvardyta viena iš penkių pasaulinių globėjų, o ES pirmoji paragino didinti pasaulinį švietimo finansavimą.

2022 m. ES ir valstybės narės užtikrino visų amžiaus grupių besimokančiųjų galimybes naudotis žiniomis ir įgūdžiais, kad jie galėtų gyventi tvariau ir prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos skaitmeniniame amžiuje. Tarybos rekomendacija dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi ir Europos tvarumo kompetencijos sistema, taip pat vykstančiu struktūriniu dialogu skaitmeninio švietimo ir įgūdžių klausimais atsižvelgiama į didėjančius ES įgūdžių poreikius, reikalingus žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

Todėl, norint sukurti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, būtina užtikrinti, kad Europos darbo jėga turėtų reikiamų įgūdžių. Birželio mėn. Taryba priėmė rekomendaciją remti darbingo amžiaus suaugusiųjų mokymo poreikius. Rekomendacijoje siūloma valstybėms narėms sukurti individualiąsias mokymosi sąskaitas, kad pagerėtų galimybės mokytis ir būtų galima išlaikyti darbuotojus darbo rinkoje. Siekiama didinti kasmetinį mokymų dalyvių skaičių.

Taryba taip pat priėmė rekomendaciją dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo, ragindama valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į klimato, energetikos ir aplinkos politikos užimtumo ir socialinius aspektus. Tarp šių priemonių yra išsamus politikos dokumentų rinkinys dėl kokybiško, nebrangaus ir įtraukaus švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir lygių galimybių.

Europos įgūdžių darbotvarkės Įgūdžių paktu siekiama suburti viešąsias ir privačiąsias organizacijas, sudarant palankesnes sąlygas kurti didelio masto įgūdžių partnerystes ir skatinant jas prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo. 2022 m. pakte dalyvavo 1 000 narių, įsipareigojusių teikti konkrečius mokymo pasiūlymus darbuotojams visoje Europoje ir surinkusių įsipareigojimus padėti parengti 6 mln. asmenų. Be to, pagal programą „Erasmus+“ ir kitas ES programas daug lėšų skiriama ES lygmens iniciatyvoms ir švietimo bei mokymo reformoms nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

Spalio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą 2023-iuosius paskelbti Europos įgūdžių metais. Prisidedant Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir viešiesiems bei privatiesiems subjektams, ES tai suteiks naują postūmį mokymuisi visą gyvenimą, padės žmonėms įgyti tinkamų įgūdžių kokybiškoms darbo vietoms ir leis įmonėms spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą. Siekiant toliau panaudoti visą Europos darbo jėgos potencialą, papildomas dėmesys bus skiriamas moterims, jaunimui bei nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems asmenims.

Lygybės sąjungos priemonių stiprinimas

2022 m. Komisija toliau įgyvendino įvairias lygybės strategijas, susijusias su lytimi (įskaitant vienodą darbo užmokestį), kova su rasizmu, antisemitizmu, romų diskriminacija, LGBTIQ bendruomene ir neįgaliųjų teisėmis.

Lyčių lygybė

Komisijos 2022 m. lyčių lygybės ES ataskaitoje apžvelgiamos pagrindinės moterų ir vyrų lygybės skatinimo iniciatyvos per pastaruosius 12 mėnesių pagrindinėse 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijos srityse.

2022 m. birželio mėn. pasiektas istorinis susitarimas dėl lyčių pusiausvyros ES bendrovėse – priimta Lyčių pusiausvyros valdybose direktyva, o Europos Parlamentas jai visapusiškai pritarė. ES vertybinių popierių biržose kotiruojamos ES bendrovės privalo pasiekti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų 40 proc. nevykdomųjų direktorių ir 33 proc. visų direktorių. Direktyvoje taip pat nustatytos aiškios ir skaidrios paskyrimo procedūros.

2021 m. Komisijai pateikus pasiūlymą, gruodžio mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl darbo užmokesčio skaidrumo priemonių. Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir faktinis vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio principo įgyvendinimas, taip pat bus pagerintos nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos darbo užmokesčio srityje galimybės siekti teisingumo.

padidės
26 %

Jei panaikinsime lyčių nelygybę, pasaulio ekonomikos augimas padidės 26 proc.

Šaltinis: The power of parity: How advancing women’s equality can add $12 trillion to global growth..

1 iš 5

Bent vienas iš penkių tūkstantmečio kartos atstovų jaučiasi nuolat arba dažnai diskriminuojami dėl savo kilmės. Dažniausiai minimi veiksniai – rasė ir etninė kilmė.

Šaltinis: The Deloitte Global 2021 Millennial and Gen Z Survey..

Investicijos į moteris ir mergaites ES ir visame pasaulyje

Lyčių lygybė dabar yra vienas iš pagrindinių naujojo ES biudžeto, priemonės „NextGenerationEU“ ir ES išorės veiksmų finansavimo elementų.
Valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatyta daugiau kaip 100 skirtingų lyčių lygybės iniciatyvų.
2021–2027 m. pagal ES piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą skirta 1,55 mlrd. EUR.
500 mln. EUR skirta pagal pasaulinę ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“.
85 proc. iniciatyvų pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę bus skatinama lyčių lygybė.

Kova su smurtu dėl lyties

2022 m. kovo mėn. Tarptautinės moters dienos proga Komisija pasiūlė ES masto kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje taisykles. Siūloma direktyva baudžiamiesiems nusikaltimams būtų priskirtas išžaginimas dėl sutikimo nebuvimo, moterų lyties organų žalojimas ir kibernetinis smurtas, kuris apima dalijimąsi intymiais vaizdais be sutikimo, persekiojimą kibernetinėje erdvėje, priekabiavimą kibernetinėje erdvėje ir smurto ar neapykantos kurstymą kibernetinėje erdvėje.

Siūlomomis taisyklėmis išplečiamos nukentėjusiųjų galimybės siekti teisingumo, o valstybės narės skatinamos įgyvendinti vieno langelio mechanizmą, t. y. kad visos paramos ir apsaugos paslaugos būtų prieinamos vienoje vietoje.

Taisyklėmis taip pat nustatoma, kad baudžiamojo proceso metu nukentėjusieji galėtų reikalauti kompensacijos. Pasiūlymu raginama užtikrinti tinkamą ir specializuotą apsaugą ir paramą, pavyzdžiui, nemokamas pagalbos linijas ir prievartą patyrusių moterų krizių centrus, taip pat teikiama tikslinė parama grupėms, turinčioms specialių poreikių arba kurioms gresia pavojus, įskaitant nuo ginkluotų konfliktų bėgančias moteris.

ES, kuri rūpinasi

Kiekvienas turi teisę į nebrangias priežiūros paslaugas – nuo ankstyvosios vaiko priežiūros ir švietimo iki ilgalaikės priežiūros namuose ir bendruomeninių paslaugų. Ankstyvasis ugdymas daro teigiamą poveikį vaiko vystymuisi ir visą gyvenimą padeda mažinti socialinės atskirties ir skurdo riziką. Ilgalaikė priežiūra įgalina žmones, kuriems dėl senatvės, ligos ar negalios reikalinga kasdieninė pagalba, išsaugoti savarankiškumą ir orų gyvenimą. Tačiau daugeliui žmonių šios paslaugos vis dar yra per brangios, jų nėra arba jos jiems neprieinamos.

2022 m. Komisija priėmė Europos priežiūros strategiją. Šia strategija padedama didinti priežiūros gavėjų gerovę, lyčių lygybę ir socialinį teisingumą. Šiuo plataus užmojo planu siekiama didinti galimybes gauti nebrangią, kokybišką ir ilgalaikę priežiūrą ir koreguojami Barselonoje (Ispanija) Vadovų Tarybos nustatyti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros tikslai, kaip numatyta Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane.

Investicijos į priežiūrą yra svarbios siekiant pritraukti talentingus darbuotojus ir juos išlaikyti priežiūros sektoriuje, kuriam dažnai būdingos sudėtingos darbo sąlygos ir mažas darbo užmokestis, taip pat spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir išnaudoti sektoriaus ekonominį ir darbo vietų kūrimo potencialą. Dėl šių investicijų taip pat padidės moterų dalyvavimas darbo rinkoje. Kadangi daugiausia priežiūros pareigų vis dar tenka moterims – 90 proc. oficialių priežiūros darbuotojų sudaro moterys, o 7,7 mln. moterų dėl priežiūros pareigų nedirba, veiksmingas priežiūros sektorius galėtų kompensuoti tebesitęsiančią lyčių nelygybę, pvz., vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus.

Siekdama spręsti šiuos klausimus, Komisija siūlo konkrečias priemones, skirtas padėti valstybėms narėms didinti galimybes naudotis kokybiškomis ir nebrangiomis priežiūros paslaugomis, kartu gerinant prižiūrinčiųjų asmenų darbo sąlygas bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. visos valstybės narės buvo įpareigotos pradėti taikyti naujas ES taisykles dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Beveik 90 proc. formaliųjų slaugytojų yra moterys.

7,7 mln. moterų nedirba dėl neapmokamų priežiūros pareigų.

Investuojant į priežiūrą iki 2030 m. ES gali būti sukurta dar 13,6 mln. darbo vietų.

2019 m. tik 27 proc. vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, lankė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, palyginti su 35 proc. visų vaikų.

Maždaug trečdalis namų ūkių, turinčių ilgalaikės priežiūros poreikių, nesinaudoja priežiūros namuose paslaugomis, nes negali jų sau leisti.

2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategijos įgyvendinimas

ES paskelbė naujas LGBTIQ asmenų lygybės didinimo strategijų ir veiksmų planų gaires, kurios padeda valstybėms narėms įgyvendinti lygybės jų LGBTIQ bendruomenėse užtikrinimo priemones. Gairėse, be kita ko, nustatyti aiškūs lygybės skatinimo tikslai, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems LGBTIQ bendruomenės nariams ir užtikrinant jų apsaugą veiksmingais teisėtais būdais.

Komisija taip pat priėmė pasiūlymą suderinti tėvystės pripažinimą visose valstybėse narėse, apsaugoti pagrindines vaikų teises ir užtikrinti teisinį tikrumą šeimoms (žr. 5 skyrių).

Helena Dali LGBTI eitynėse už plakato su užrašu serbų kalba „ES visiems“ vaivorykštės fone. — Už lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Helena Dalli (trečia iš kairės) dalyvauja 30-ųjų „EuroPride“ metinių renginyje (Belgradas, Serbija, 2022 m. rugsėjo 16 d.).

2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija

Neįgalieji, kaip ir visi kiti, turi teisę visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Nepaisant pažangos kai kuriose srityse, tebėra daug kliūčių. Darbą turi tik pusė neįgaliųjų, palyginti su trimis ketvirtadaliais negalios neturinčių asmenų. 2021 m. 29,7 proc. 16 metų ar vyresnių ES gyventojų, turinčių negalią (ribota galimybė vykdyti veiklą), grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, o negalios neturinčių asmenų šis rodiklis buvo tik 18,8 proc.

2022 m. Komisija paskelbė kontrolės sistemą, kurioje gyventojai gali stebėti, kokia pažanga padaryta įgyvendinant visus 64 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos veiksmus. Jau įgyvendintos dvi pavyzdinės šios strategijos iniciatyvos: sukurta Neįgaliųjų platforma, kurioje ES valstybės narės, pilietinė visuomenė ir institucijos bendradarbiauja, įgyvendindamos strategijos tikslus, ir atnaujinta Europos Komisijos žmogiškųjų išteklių strategija, įtraukus įvairovės ir neįgaliųjų įtraukties skatinimo priemones.

Rugsėjo mėn. paskelbtas neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinys, kuriuo siekiama pagerinti neįgaliųjų darbo rinkos rodiklius. Šis dokumentų rinkinys padės plėtoti nacionalinę politiką, pagal kurią neįgalieji būtų įtraukiami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Europos neįgaliųjų dienai skirtoje konferencijoje, kurią surengė Komisija ir Europos neįgaliųjų forumas, už vertybes ir skaidrumą atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová ir už lygybę atsakinga Komisijos narė Helena Dalli įteikė 2023 m. Visiems pritaikyto miesto apdovanojimą, kuriuo įvertinami miestai, pasistengę pagerinti patogumą neįgaliesiems ir jų dalyvavimo galimybes. Apdovanojimas skirtas Šelefteo miestui (Švedija) už novatorišką požiūrį ir ilgalaikį įsipareigojimą gerinti viešųjų erdvių ir transporto infrastruktūros prieinamumą.

Paminėtina ir ES neįgaliųjų platforma, suteikianti atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams galimybę keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais, mokytis vieniems iš kitų ir bendradarbiauti.

Išties antirasistinė Europos Sąjunga

Įgyvendindama priemones pagal 2020-2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą, 2022 m. kovo mėn. Komisija kartu su ES institucijomis, valstybėmis narėmis, pilietine visuomene, lygybės įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis surengė antrąjį Europos aukščiausiojo lygio susitikimą kovos su rasizmu klausimais. Nuo veiksmų plano įgyvendinimo pradžios valstybių narių prašoma rengti nacionalinius kovos su rasizmu planus. Aukščiausiojo lygio susitikimas suteikė galimybę aptarti jų įgyvendinimo pažangą ir, visų pirma, bendrus pagrindinius principus, kuriais grindžiamas nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų rengimas ir įgyvendinimas.

Komisija taip pat bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, rengdama jų romų integracijos nacionalinių strateginių planų vertinimo ataskaitą, taip tęsdama darbą, susijusį su naujuoju ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiu planu, analizuodama valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus ir pateikdama gaires, kaip pagerinti padėtį.

ES tęsė darbą kovos su rasistiniais ir ksenofobiniais neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančiomis kalbomis srityje, užtikrindama, kad Pamatinis sprendimas dėl kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančiomis kalbomis baudžiamosios teisės priemonėmis būtų tinkamai perkeltas į nacionalinę teisę ir įgyvendinamas, be kita ko, taikydama pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

Kova su antisemitizmu

Komisija pradėjo įgyvendinti pirmą kartą parengtą 2021–2030 m. ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją. 2022 m. kovo mėn. Taryba priėmė išvadas dėl kovos su rasizmu ir antisemitizmu ir paragino valstybes nares iki 2022 m. pabaigos parengti nacionalines kovos su antisemitizmu strategijas. Valstybės narės taip pat buvo paragintos naudoti Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso patvirtintas teisiškai neprivalomas darbines antisemitizmo ir Holokausto neigimo ir iškraipymo apibrėžtis.

Pirmieji ES įvairovės apdovanojimai

2022 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė pirmuosius Europos įtraukties ir įvairovės sostinių apdovanojimus, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į ES miestus, didmiesčius ir regionus, kurie rodo įtraukios politikos pavyzdį. Nugalėtojai iš penkių valstybių narių pagerbti už darbą kuriant teisingesnę visuomenę, skatinant įvairovę ir įtrauktį lyties, rasinės ir etninės kilmės, religijos ir tikėjimo, negalios, amžiaus, LGBTIQ teisių ir romų integracijos srityse.

Metiniai Europos įtraukties ir įvairovės sostinių apdovanojimai, pradėti teikti pagal 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą, yra Komisijos pastangų siekiant tikros lygybės sąjungos, dalis, o nugalėtojai paskelbti per 2022 m. Europos įvairovės mėnesį. Tema buvo „Tiesiame tiltus“, o verslo, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos atstovai aptarė, kaip kurti įtraukias darbo vietas ir rengti veiksmingą ir tarpsektorinę įtraukties ir įvairovės politiką, kuria vienu metu būtų kovojama su diskriminacija keliose srityse.

Vaizdo siužetas, kuriame nugalėtojai atsako į klausimus apie apdovanojimą ir apskritai apie įvairovę ir įtrauktį.

VIDEO Pirmieji Europos įtraukties ir įvairovės sostinių apdovanojimo nugalėtojai aiškina, kaip apdovanojimas paveikė jų miestus, kodėl jie dalyvavo konkurse ir kokią naudą teikia siekis kurti lygesnę ir įtraukesnę Europą.

Keturi uniformuoti ES civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos darbuotojai biure žiūri į dideliame ekrane rodomus žemėlapius. — Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, koordinuojančio pagalbos teikimą nelaimės ištiktoms šalims, pareigūnai (Briuselis, Belgija, 2022 m. gegužės 4 d.).

8. Europos interesų ir vertybių propagavimas pasaulyje

Įvadas

Dar daugiau netikrumo atnešusiais metais ES išliko varomąja daugiašališkumo jėga ir rodė pavyzdį, kaip reaguoti į pasaulinius iššūkius, vykdydama plačią kaimynystės politiką, demonstruodama solidarumą ir plėtodama visapusiškus partnerystės ryšius, kad pasaulyje įsivyrautų ir būtų puoselėjami taika, stabilumas, demokratija ir žmogaus teisės.

Vieningai ir ryžtingai reaguodamos į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir su tuo susijusias maisto ir energetikos krizes, ES ir jos valstybės narės Ukrainai teikė humanitarinę pagalbą, pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju ir finansinę, operatyvinę bei karinę paramą (žr. 1 skyrių).

Be to, ES valstybės narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą labiau rūpintis Europos saugumu ir gynyba ir glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, kad apsaugotų bendrus interesus ir vertybes.

Saugumas ir gynyba

Prieš Versalio rūmus stovintys valstybių ir vyriausybių vadovai. — Neformalus valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas (Versalis, Prancūzija, 2022 m. kovo 11 d.). © Judith Litvine, Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerija

Siekdama pagerinti ES gebėjimą apsaugoti savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisidėti prie tarptautinės taikos ir saugumo, Taryba priėmė Strateginį kelrodį, kurį ES vadovai patvirtino 2022 m. kovo mėn. Laikantis Versalio deklaracijoje nustatytos krypties, juo siekiama padidinti investicijas, panaudoti novatoriškas ir ypatingos svarbos technologijas ir sukurti labiau integruotą, konkurencingesnę Europos gynybos rinką. Planuojama padidinti ES gynybos biudžetą ir pagerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą nustatant pajėgumų ir įrangos standartus.

ES ir NATO bendradarbiavimas išlieka būtinas Europos stabilumo ir saugumo ramstis. 2022 m. dar dvi ES valstybės narės – Suomija ir Švedija – pateikė prašymą įstoti į NATO, atsisakydamos ilgus metus taikytos neprisijungimo politikos.

Tais metais Danija taip pat prisijungė prie kitų 26 valstybių narių vykdomos bendros saugumo ir gynybos politikos – tai dar labiau sustiprino ES gebėjimą imtis vadovaujamo vaidmens taikos palaikymo operacijose, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo srityse.

Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikis (žr. 1 skyrių) Europos ir pasaulinei saugumo tvarkai tikriausiai bus ilgalaikis, todėl prireikė dar glaudžiau bendradarbiauti su tokiais partneriais kaip JT, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Afrikos Sąjunga ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN).

Infografike pavaizduoti pagrindiniai ES strateginio kelrodžio tikslai

Pagal Europos taikos priemonę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms buvo suteikta karinės įrangos ir saugumo infrastruktūros – tai buvo išties esminė parama Ukrainos gynybai. Pirmą kartą per savo istoriją ES suteikė mirtiną įrangą nuo agresijos besiginančiai šaliai. Pagal Europos taikos priemonę ES taip pat taikė paramos priemones šalims partnerėms: Moldovai, Mozambikui, Nigeriui, Somaliui, Vakarų Balkanų šalims, ir rėmė Afrikos Sąjungą.

ES taip pat pradėjo ES karinės pagalbos misiją Ukrainai remti, kad būtų sustiprinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumai apginti Ukrainos teritorinį vientisumą laikantis tarptautine teise pripažintų jos sienų ir atgrasyti nuo galimų būsimų Rusijos ir kitų galimų agresorių karinių išpuolių ir į juos reaguoti.

Karinę uniformą vilkintis Žosepas Borelis stovi tarp karių. — Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už pasaulyje stipresnę Europą Josepas Borrellis (centre) Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 29-ojoje ministrų taryboje (Lodzė, Lenkija, 2022 m. gruodžio 1 d.).

ES ir jos valstybės narės greitai sutelkė Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykę platformą, kad budriai užkardytų nusikalstamą veiką naudojantis vykstančia karine agresija Ukrainoje. Moldovoje įsteigtas ES vidaus saugumo ir sienų valdymo paramos centras.

ES teikė visapusišką operatyvinę ir finansinę paramą pirmosioms migrantų antplūdį patyrusioms šalims (žr. 1 skyrių). Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) teikia paramą prie ES sienų su Rusija ir Ukraina ir padeda vietos valdžios institucijoms spręsti didelio atvykstančių pabėgėlių skaičiaus problemas. Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) taip pat veikia vietoje ir glaudžiai bendradarbiauja su visomis valstybėmis narėmis, kad užkirstų kelią nusikaltimams, pavyzdžiui, prekybai žmonėmis, prekybai šaunamaisiais ginklais, pinigų plovimui ir išnaudojimui darbe, ir su jais kovoja.

1 mlrd. EUR

sutelktas per 2022 m. Europos gynybos fondą siekiant padidinti ES gynybos pajėgumus ir suteikti naujų gynybos inovacijų priemonių.

1,2 mlrd. EUR

skirti 61 gynybos pramonės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui (remiamam apie 700 įmonių), atrinktam pagal 2021 m. Europos gynybos fondą.

2 mlrd. EUR

vertės investicijos į ES gynybos inovacijų sistemą (*).

(*) Ją sudaro Europos gynybos fondo biudžetas (1,46 mlrd. EUR), valstybių narių bendras finansavimas (90 mln. EUR) ir numatoma, kad bus pritraukta 400–500 mln. EUR iš kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių.

500 mln. EUR

siūloma nauja trumpalaikė priemonė, nustatoma reglamentu, kuriuo nustatomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas, siekiant paskatinti valstybes nares bendrai pirkti skubius ir ypatingos svarbos gynybos produktus iš ES pramonės.

3,1 mlrd. EUR

vertės įranga ir atsargos, tiekiami pagal Europos taikos priemonę.

Pastaba. Šiame infografike sujungiamos esamos ir būsimos programos.

Kaimynystės politika ir plėtros derybos

Vakarų Balkanai ir Turkija

ES toliau laikėsi įsipareigojimo dėl regiono europinės perspektyvos ir liepą pradėjo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija. Be to, gruodį Bosnijai ir Hercegovinai ji suteikė šalies kandidatės statusą.

2022 m. plėtros dokumentų pakete pateikta išsami 30 mlrd. EUR vertės Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano pagal strategiją „Global Gateway“ įgyvendinimo apžvalga (žr. toliau). Taip siekiama sumažinti akivaizdų socialinį ir ekonominį atotrūkį tarp ES ir šio regiono ir padidinti regiono energetinį saugumą.

Europos Komisija dar kartą patvirtino savo rekomendaciją panaikinti vizų režimą Kosovui (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos). Vykstant stojimo į ES deryboms su Juodkalnija ir Serbija, ES palaikė nuolatinį politinio ir techninio lygmens dialogą su šiomis dviem šalimis.

Gruodžio 6 d. Tiranoje (Albanija) įvyko pirmasis ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas; tai buvo svarbi galimybė dar kartą patvirtinti Vakarų Balkanų partnerių stojimo perspektyvą. Komisija paskelbė paramos energetikai dokumentų rinkinį, kurį sudaro 1 mlrd. EUR dotacija, skirta padėti Vakarų Balkanams įveikti energetikos krizę ir skatinti perėjimą prie švarios energijos. Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat palankiai įvertinta ES ir Vakarų Balkanų telekomunikacijų operatorių bendra deklaracija dėl būsimo tarptinklinio ryšio tarp ES ir Vakarų Balkanų kainų mažinimo ir įsipareigojimas dėl suderinimo su ES vizų politika.

Bendrai rankas sudėję į fotoaparato objektyvą besišypsantys Petras Fiala, Dimitaras Kovačevskis, Edis Rama ir Urzula fon der Lejen. — Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen (pirma iš dešinės) priima (iš kairės į dešinę) Čekijos Ministrą Pirmininką Petrą Fialą, Šiaurės Makedonijos Ministrą Pirmininką Dimitarą Kovačevskį ir Albanijos Ministrą pirmininką Edi Ramą (Briuselis, Belgija, 2022 m. liepos 19 d.).

ES tęsė aukšto lygio dialogą su Turkija tam tikrose bendro intereso srityse, visų pirma klimato kaitos ir migracijos srityse. Taip pat buvo tęsiamas intensyvus prekybinis bendradarbiavimas.

Finansinė parama Vakarų Balkanams ir Turkijai

500 mln. EUR

skubios paramos biudžetui Vakarų Balkanų šalims siekiant kovoti su energetikos krizės poveikiu.

1,8 mlrd. EUR

patvirtinta dotacijomis pagal Vakarų Balkanų investicijų programą 40 pavyzdinių investicinių projektų (transporto, energetikos, aplinkos, skaitmenizacijos, privačiojo sektoriaus ir žmogiškojo kapitalo). 500 mln. EUR iš šios paramos naudojami kaip energijos paramos priemonių rinkinio dalis.

Iš viso pritraukta investicijų už 5,7 mlrd. EUR.

990 mln. EUR

kaimo plėtros programos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Albanijai, Serbijai ir Turkijai.

Tikimasi, kad Vakarų Balkanų ir Turkijos kaimo vietovėse bus pritraukta daugiau kaip 2 mlrd. EUR investicijų.

Rytų partnerystė

2022 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą, ES suteikė Moldovai ir Ukrainai šalies kandidatės statusą, o Sakartvelui – europinę perspektyvą.

ES toliau įgyvendino plataus užmojo ekonomikos ir investicijų planą, kuris yra strategijos „Global Gateway“ dalis (žr. toliau), visame Rytų partnerystės regione, remdama mažąsias ir vidutines įmones ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką.

Urzula fon der Lejen ir Ukrainos Prezidentas Volodymiras Zelenskis šypsosi ir spaudžia vienas kitam ranką ant pakylos Ukrainos ir ES vėliavų fone. — Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen (kairėje) ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis (Kyjivas, Ukraina, 2022 m. balandžio 8 d.).

Rytų partnerystės šalims ES investuoja 2,3 mlrd. EUR, kad pritrauktų iki 17 mlrd. EUR investicijų į visus sektorius. Tai, be kita ko, apima skaitmeninio junglumo, pvz., šviesolaidinio kabelio tiesimo Juodojoje jūroje ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros, projektus. Vienas iš prioritetų yra žmonių ir prekių transporto maršrutai tarp Kaukazo regiono ir ES.

Pasirašius susitarimo memorandumą dėl energetikos su Azerbaidžanu padėtas tvirtesnis ES energetinio saugumo ir Azerbaidžano žaliosios pertvarkos pamatas.

Maja Sandu ir Oliveris Varhėjis Moldovos ir Europos Sąjungos vėliavų fone žiūrėdami į fotoaparato objektyvą spaudžia vienas kitam ranką. — Moldovos Prezidentė Maia Sandu (kairėje) ir už kaimynystę ir plėtrą atsakingas Europos Komisijos narys Olivéris Várhelyi (Briuselis, Belgija, 2022 m. gegužės 18 d.).

Po 2020 m. suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje ir režimo dalyvavimo Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą ES sugriežtino Baltarusijos režimui taikomas sankcijas. Tačiau ES toliau teikia paramą ir solidarumo pagalbą tiek šalyje, tiek tremtyje gyvenantiems Baltarusijos žmonėms.

Pietinės kaimyninės šalys

Sėkmingai įgyvendinamas pietinėms kaimyninėms šalims skirtas ekonomikos ir investicijų planas pagal strategiją „Global Gateway“ (žr. toliau), svarbūs projektai vykdomi žaliosios pertvarkos ir atsparumo klimato kaitai prioritetinėse srityse. 2022 m. investicijoms į pietines kaimynines šalis skirta 30 mlrd. EUR; daugiausia tai atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūros objektai.

Lapkričio mėn. ES ir Egiptas sustiprino bendradarbiavimą perėjimo prie švarios energijos srityje pasirašydami susitarimo memorandumą dėl vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių strateginės partnerystės.

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sukėlė daug neigiamų padarinių pietinėse kaimyninėse šalyse, visų pirma tose, kurios yra struktūriškai priklausomos nuo maisto importo ir jau kentėjo nuo COVID-19 pandemijos apsunkintų socialinių ir ekonominių sąlygų.

Komisija rėmė šalių partnerių atsparumą įgyvendindama programas, kuriomis padedama spręsti ekonomikos atsigavimo, socialinės apsaugos, darbo vietų kūrimo ir žemės ūkio problemas. Pagal Maisto ir atsparumo didinimo priemonę pietinėms kaimyninėms šalims skirta 225 mln. EUR ES parama siekiant sušvelninti galimų naujų maisto krizių dėl didelės priklausomybės nuo maisto importo, sutrikdyto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, poveikį (žr. toliau „Apsirūpinimo maistu saugumas“).

Tarptautinė partnerystė ir humanitarinė pagalba

Strategija „Global Gateway“

2022 m. ES toliau siekė įgyvendinti savo teigiamą ir tvarų pasiūlymą finansuoti investicijas: strategiją „Global Gateway“. Strategija pradėta įgyvendinti 2021 m. pabaigoje teikiant paramą didelėms investicijoms į materialiosios ir nematerialiosios infrastruktūros projektus; ja siekiama skatinti pažangias, švarias ir saugias skaitmeninio, energetikos ir transporto sektorių jungtis ir stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas.

Veikdamos kaip Europos komanda ES, jos valstybės narės, plėtros bankai ir finansų įstaigos susitarė iki 2027 m. sutelkti 300 mlrd. EUR investicijoms į šalis partneres. Vasario mėn. įvykusiame ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime pradėtas įgyvendinti pirmasis svarbus 150 mlrd. EUR vertės Afrikos ir Europos strategijos „Global Gateway“ investicijų paketas.

Urzula fon der Lejen, Džo Baidenas ir Džokas Vidodas kalba iš tribūnos. — Iš kairės į dešinę: Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Jungtinių Valstijų Prezidentas Joe Bidenas ir Indonezijos Prezidentas Joko Widodo G20 aukščiausiojo lygio susitikime Balyje (Indonezija, 2022 m. lapkričio 16 d.). Vykstant šiam susitikimui investicijų į pasaulinę infrastruktūrą partnerystei skirtame aukšto lygio renginyje buvo įvertinta padėtis po pirmųjų jos įgyvendinimo metų. Ši partnerystė – tai bendros G7 pastangos finansuoti infrastruktūros projektus besivystančiose šalyse.

Pirmaisiais įgyvendinimo metais suteikta svarbių investicijų į skaitmeninio junglumo didinimą povandeniniais duomenų kabeliais ir antžeminėmis jungtimis tarp ES ir jos partnerių, į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos plėtrą investuojant į saulės elektrines ir vėjo jėgaines ir į galimybių įsigyti vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų ir jų gamybos pajėgumų didinimą.

Veikdamos pagal Europos komandos principą ES ir jos valstybės narės išlieka pagrindinės oficialios paramos vystymuisi teikėjos visame pasaulyje: 2021 m. jos vertė siekė 71,6 mlrd. EUR (naujausiais turimais duomenimis), o tai sudaro 41 proc. pasaulinės pagalbos. Skaičiuojant kartu, jos taip pat teikia daugiau kaip pusę visos pasaulinės paramos švietimui, remdamos švietimo sektorių daugiau kaip 100 šalių visame pasaulyje. ES ir toliau pirmauja siekiant įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus.

Tedrosas Adanomas Gebrijesusas ir Juta Urpilainen prie stalo pasirašo susitarimą Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos vėliavų bei mėlyno plakato su trimis Europos Komisijos logotipais fone. — Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (kairėje) ir už tarptautinę partnerystę atsakinga Europos Komisijos narė Jutta Urpilainen pasirašo ES ir Pasaulio sveikatos organizacijos partnerystės programą (Briuselis, Belgija, 2022 m. lapkričio 30 d.).

2022 m. pažymėtos 45-osios ES ir ASEAN ryšių metinės. ES ir ASEAN jubiliejiniame aukščiausiojo lygio susitikime ES ir jos valstybės narės, laikydamosi Europos komandos principo, paskelbė, kad pagal strategiją „Global Gateway“ sutelkta 10 mlrd. EUR siekiant paspartinti investicijas į infrastruktūrą ASEAN šalyse. Indijos ir Ramiojo vandenynų regione buvo nustatyta keletas pavyzdinių projektų, pavyzdžiui, Europos komandos tvaraus sujungiamumo iniciatyva.

Trys vaikų stebimi vyrai Siera Leonėje iš medinės valties iškrauna medicinos priemones. — Į Siera Leonę atvežamos vakcinos, 2022 m. vasario mėn. © CONCERN, 2022

Siekiant paremti šalių partnerių kovą su pandemija ir jos padariniais, iki 2021 m. pabaigos pagal Europos komandos principą jau buvo sutelkta 53,7 mlrd. EUR ir išmokėta 47,7 mlrd. EUR. 2022 m. ES ir jos valstybės narės išlieka tarptautinio solidarumo dėl COVID-19 lyderėmis: su šalimis partnerėmis jos pasidalijo 502,2 mln. vakcinos dozių. 422 mln. šių dozių buvo pasidalyta per COVAX (1,1 mln. dozių pagal ES civilinės saugos mechanizmą) ir 80,2 mln. dozių dvišaliu pagrindu (38 mln. dozių pagal ES civilinės saugos mechanizmą).

ES skyrė papildomus 300 mln. EUR vakcinų diegimui ir įsisavinimui paspartinti keliose, daugiausia Afrikos, šalyse ir dar 100 mln. EUR sveikatos sistemoms stiprinti ir prieigai prie diagnostikos ir gydymo gerinti. Siekdama sustiprinti pasaulinius sveikatos priežiūros pajėgumus, ES padėjo sukurti naują tarptautinį pandemijų prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas fondą ir jam skirs 427 mln. EUR.

2022 m. padaryta pažanga įgyvendinant Europos komandos iniciatyvą dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir prieigos prie jų Afrikoje ir paskelbta iniciatyva remti panašias pastangas Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Tai papildys ir toliau stiprins socialinius, ekonominius ir mokslinius ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono ryšius.

ES taip pat pateikė strategiją, kaip stiprinti valstybių narių ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos partnerystę pagrindinėse politikos srityse: energetikos, žaliosios pertvarkos ir klimato kaitos, prekybos ir ekonomikos įvairinimo, regioninio stabilumo ir pasaulinio saugumo, humanitarinių ir vystymosi uždavinių, glaudesnių žmonių tarpusavio ryšių. ES siekia glaudesnio bendradarbiavimo su arabų paramos teikėjais bendrų prioritetų srityje.

Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga

Per pastaruosius 30 metų ES padėjo sumažinti milijonų pažeidžiamiausių žmonių kančias daugiau kaip 110 šalių. 2022 m. Komisija sutelkė daugiau kaip 2,2 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos skubiausiems nukentėjusių gyventojų poreikiams visame pasaulyje tenkinti. Kas septintas euras iš ES humanitarinės pagalbos biudžeto skiriamas „užmirštoms ekstremaliosioms situacijoms“, pavyzdžiui, badui Sahelio regione.

Komisija taip pat toliau teikė humanitarinį finansavimą paremti 4 mln. pabėgėlių Turkijoje, kurių dauguma pabėgo nuo karo Sirijoje. Dar 50 mln. EUR skirta papildomai prie 325 mln. EUR humanitarinės pagalbos, apie kurią jau paskelbta 2021 m. pabaigoje Turkijoje vykdomai Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemos programai, taigi visas nuo 2012 m. Turkijai skirtas ES humanitarinis finansavimas siekia beveik 3,4 mlrd. EUR.

Kuserio pabėgėlių stovykloje Čade pavėsyje viena už kitos ant žemės sėdi trys moterys ir rankose laiko kūdikius. Prieš jas sėdi akušerė ir apžiūri pirmą kūdikį eilėje. — Akušerė Kuserio pabėgėlių stovykloje apžiūri, ar kūdikiai tinkamai maitinami (Baga Sola, Čadas, 2022 m. gegužės mėn.). Stovykla buvo įsteigta ES suteikus humanitarinę pagalbą daliai Nigerijos gyventojų, pabėgusių nuo grupuotės „Boko Haram“ smurto.

ES pirmininkavo 2022 m. gegužės 9–10 d. vykusiai šeštajai Briuselio konferencijai „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“, kurioje dalyvavo 55 šalys ir 22 tarptautinės organizacijos. Konferencijoje, kuri yra pagrindinis lėšų rinkimo renginys Sirijai ir visam regionui, buvo sutelkta pagalba Sirijoje ir kaimyninėse šalyse gyvenantiems sirams – iš viso įsipareigota skirti daugiau kaip 6,4 mlrd. EUR.

Du jauni vyrai eina pro stendą, kuriame prancūziškai parašyta „Skubi pagalba maistu“. Kuserio pabėgėlių stovykla Čade. — Kuserio pabėgėlių stovykla (Baga Sola, Čadas, 2022 m. gegužės mėn.).

2022 m. sukurta nauja Europos humanitarinio reagavimo pajėgumų priemonė, kuria siekiama užpildyti daugiausia su logistika susijusias humanitarinio reagavimo į staigius gamtinius pavojus ir žmogaus sukeltas nelaimes spragas.

Vaizdo siužetas, kuriame rodoma, kaip ES ir Oksfam suvienijo jėgas, kad vėl užkurtų krosnis per karą sugriautoje kepykloje Sirijoje.

VIDEO Krosnys vėl kepa: pagalba po karo atstatyti kepyklą Alepe (Sirija), 2022 m. kovo mėn.

Infografike pavaizduoti pagrindiniai Europos humanitarinio reagavimo pajėgumų iniciatyvos ypatumai.

ES finansuoja humanitarinės pagalbos operacijas įvairiuose sektoriuose, įskaitant aprūpinimą maistu, sveikatos priežiūrą, pastogės ir švietimo teikimą ekstremaliųjų situacijų atvejais, taip pat apsaugos paslaugas, tarp jų ir apsaugos nuo smurto dėl lyties. Pagalba teikiama remiantis keturiais pagrindiniais humanitariniais principais: žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo.

ES ir toliau tvirtai įsipareigoja skatinti laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kad galėtų įgyvendinti savo humanitarinės pagalbos tikslus ir pagerinti humanitarinės pagalbos partnerių saugumą, tačiau tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir toliau kelia problemų visame pasaulyje.

Dvi Jemeno mergaitės šypsodamosi traukia iš kuprinių mokyklos reikmenis. — Jemenas, 2022 m. spalio mėn. Pažeidžiami Jemeno vaikai kartais nebelanko mokyklų, nes jos tėvams dažnai būna per brangios. Naudodamasis ES lėšomis UNICEF teikia mokyklines priemones socialiai remtiniems vaikams ir grąžina juos į švietimo sistemą.
© UNICEF, 2022

ES – svarbi humanitarinės pagalbos teikėja Jemene

Po 7 karo metų padėtis Jemene tebėra viena iš didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje. Milijonai Jemeno gyventojų yra perkelti, skursta ir prastai maitinasi. Be to, daugiau kaip pusė gyventojų patiria maisto stygių. ES humanitarinė pagalba padeda Jemeno gyventojams teikti pagalbą maistu, sveikatos priežiūrą, švietimą, vandenį ir pastogę. Ji taip pat padeda gerinti higienos paslaugas vietovėse, kuriose yra didelis maisto stygius ir netinkama mityba, nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse ir perkeltiesiems gyventojams.

2022 m. skirtos humanitarinės pagalbos pavyzdžiai

Somalio pusiasalis

633 mln. EUR (Europos komanda)
kovoti su labai dideliu maisto stygiumi dėl precedento neturinčios sausros, COVID-19 ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Sahelis ir Čado ežero regionas

954 mln. EUR (ES ir jos valstybės narės)
kovoti su itin dideliu ir vis didėjančiu maisto stygiumi visoje Afrikoje.

Sirija ir visas regionas

6,4 mlrd. EUR
2022 m. Sirijos konferencijoje prisiimtas bendras įsipareigojimas.
ES ir jos valstybės narės įsipareigojo skirti 4,8 mlrd. EUR. Jos buvo didžiausios humanitarinės ir atsparumo didinimo pagalbos šiam regionui teikėjos – nuo 2011 m. joms skirta 27,4 mlrd. EUR.

Afganistanas ir visas regionas

Daugiau kaip 115 mln. EUR
remti humanitarines organizacijas. (Papildomas finansavimas reaguojant į 2022 m. birželio mėn. Rytų Afganistaną sukrėtusį pražūtingo masto 5,9 balo žemės drebėjimą.)

Jemenas

170 mln. EUR
konflikto paveiktiems asmenims.
Nuo karo pradžios 2015 m. kovai su krize ES skyrė daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR, įskaitant 862 mln. EUR humanitarinę pagalbą ir 407 mln. EUR paramą vystymuisi.

Mianmaras / Birma

27 mln. EUR
patenkinti neatidėliotinus pažeidžiamiausių asmenų, įskaitant perkeltąsias ir nuo konfliktų nukentėjusias bendruomenes, poreikius.

Keturi vyrai eina per uolėtą išdžiūvusį kraštą. — ES humanitarinė pagalba atokiose vietovėse (Afganistanas, 2022 m. spalio mėn.).
© Danijos pabėgėlių reikalų taryba, 2022

Apsirūpinimo maistu saugumas

Ukrainos eksporto blokada ir dirbamos žemės laukų sunaikinimas sukėlė didelį pavojų, kad ES kaimyninėse šalyse, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat Azijoje, Užsachario Afrikoje ir Lotynų Amerikoje gali imti trūkti maisto ar jis taps per brangus. Tai ypač pasakytina apie kviečius – pagrindinį maisto produktą.

Veikdama kaip Europos komanda, ES su savo valstybėmis narėmis ir finansų įstaigomis sutelkė išteklius ir ekspertines žinias, kad padėtų įveikti pasaulinę maisto krizę, kartu visapusiškai pripažindama daugiašalių pastangų būtinybę, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais.

Reaguodama į pasaulinį maisto stygių ES, veikdama Europos komandos principu, sutelkė papildomus 600 mln. EUR nukentėjusioms Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms paremti ir 225 mln. EUR – Šiaurės Afrikai ir Artimiesiems Rytams. Apskaičiuota, kad bendra ES parama pasauliniam aprūpinimui maistu ir maisto sistemoms iki 2024 m. sudaro daugiau kaip 8,3 mlrd. EUR.

ES indėlis į visuotinį saugumą visame pasaulyje

Šiame žemėlapyje pavaizduota, kaip ES indėlis į visuotinį saugumą paskirstytas visame pasaulyje.

ES stengėsi didinti maisto gamybą, sudaryti palankesnes sąlygas prekybai maistu ir pašarais iš Ukrainos ir stiprinti vietos maisto gamybą. Ukrainos žemės ūkio institucijų prašymu buvo išsaugotas ir palengvintas lankstus importo į Ukrainos rinkas ir eksporto iš jų patekimas į ES rinkas. ES ir Ukrainos solidarumo koridoriai sukūrė naujus logistikos maršrutus, skirtus sujungti Ukrainą su pasauliniais prekybos partneriais (žr. 1 skyrių).

ES taip pat rėmė JT pastangas įgyvendinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos saugiam grūdų ir susijusių maisto produktų bei trąšų tranzitui iš Ukrainos Juodosios jūros uostų į tolesnio paskirstymo uostus.

Remiantis iš Ukrainos žemės ūkio ministerijos gauta informacija, įgyvendinant šias iniciatyvas 2022 m. gegužės–gruodžio mėn. iš Ukrainos eksportuota apie 29 mln. tonų žemės ūkio produktų. Gruodžio mėn. buvo sutelkta dar 1 mlrd. EUR ES ir Ukrainos solidarumo koridoriams išlaikyti ir plėsti.

Vaizdo siužetas, kuriame aiškinamas ES ir Ukrainos solidarumo koridorių tikslas: sukurti alternatyvius transporto maršrutus siekiant padėti Ukrainai eksportuoti savo prekes.

VIDEO ES ir Ukrainos solidarumo koridoriai.

Prekyba ir technologijos

Naujos priemonės

Kitoms pasaulio valstybėms naudojant prekybą kaip ginklą, šiai problemai spręsti ES ėmėsi keleto naujų priemonių. 2022 m. įsigaliojo tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė, kuria ES suteikiama daugiau svertų pasiekti, kad ES įmonės patektų į viešųjų pirkimų rinkas už ES ribų.

Europos Parlamente ir Europos Sąjungos Taryboje padaryta pažanga rengiant kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri padės ES tais atvejais, kai ES nepriklausanti šalis siekia daryti spaudimą ES arba jos valstybėms narėms priimant politinius sprendimus. Ši priemonė suteiks ES galimybę taikyti atsakomąsias priemones prekybos, investicijų ar kitų apribojimų pavidalu.

Be to, nauju komunikatu dėl prekybos partnerysčių galios siekiama padidinti ES prekybos susitarimų indėlį skatinant darnų vystymąsi ir saugant klimatą, aplinką ir darbuotojų teises visame pasaulyje. Naujasis požiūris apima prekybos sankcijų taikymą už pagrindinių klimato ir darbo nuostatų pažeidimus.

Susitarimai

Birželio mėn. ES ir Naujoji Zelandija užbaigė derybas dėl prekybos susitarimo, pagal kurį jos prisiima iki šiol plačiausius tvarumo įsipareigojimus, kada nors įtrauktus į ES prekybos susitarimus. Tai atvers naujų galimybių Europos ūkininkams, bendrovėms ir darbuotojams.

Vaizdo siužetas, kuriame aiškinama Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimo nauda.

VIDEO ES ir Naujoji Zelandija pasirašo laisvosios prekybos susitarimą, 2022 m. birželio mėn.

2022 m. taip pat buvo tęsiamos derybos dėl prekybos susitarimų su Australija ir Indija. Atlikti techniniai ir teisiniai darbai, susiję su ES ir MERCOSUR prekybos susitarimu. Buvo pasiektas politinis susitarimas užbaigti derybas dėl prekybos susitarimo su Čile.

2022 m. ES pasirašė pirmąjį išsamų oro susisiekimo susitarimą su 10 ASEAN šalių, kuris paveiks daugiau kaip 1,1 mlrd. ES ir ASEAN gyventojų. Susitarimu, kuriuo nustatomas bendras visų oro susisiekimo paslaugų tarp ES ir ASEAN šalių taisyklių rinkinys, bus atvertos rinkos, pagerintas tiesioginis susisiekimas ir sukurta ekonominės naudos bei naujų galimybių. Tai bus naudinga vartotojams, oro transporto bendrovėms ir oro uostams. Susitarimas grindžiamas bendrais aukštais standartais aplinkos, darbo reikalų ir sąžiningos konkurencijos, aviacijos saugos ir saugumo ir pan. srityse.

ES ir ASEAN išsamus oro susisiekimo susitarimas

Pakeičiantis daugiau kaip 140 dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybėmis narėmis.

Vandenynai ir žuvininkystė

Naujasis Pasaulio prekybos organizacijos susitarimas, kuriuo siekiama panaikinti žalingas žuvininkystės subsidijas, yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės subsidijų pagrindinis tikslas visame pasaulyje būtų tvarumas, ir taip jos prisidėtų prie vandenynų apsaugos. Susitarimu draudžiama teikti subsidijas, kuriomis prisidedama prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos, taip pat prie žvejybos nereguliuojamoje atviroje jūroje. Taip pat draudžiamos subsidijos peržvejojamiems ištekliams, netaikant žuvininkystės valdymo priemonių, kuriomis ištekliai būtų atkurti iki geros būklės.

Vaizdo siužetas, kuriame aiškinama apie susitarimą dėl žuvininkystės subsidijų; šiuo susitarimu nustatomos naujos taisyklės, kuriomis siekiama pažaboti žalingas subsidijas ir apsaugoti pasaulio žuvų išteklius. Tai svarbus žingsnis jūrų tvarumo link.

VIDEO Pasaulio prekybos organizacijos 12-osios ministrų konferencijos rezultatai – Susitarimas dėl žuvininkystės subsidijų, 2022 m. birželio mėn. © Pasaulio prekybos organizacija

Be to, bendrame komunikate dėl ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės pasiūlytos priemonės, kaip užtikrinti vandenynų saugą, saugumą, švarumą, sveikatą ir tvarų valdymą. Laikydamasi darbotvarkės, ES prisiėmė 52 savanoriškus įsipareigojimus, kurių vertė siekia iki 7 mlrd. EUR – tai konkretus pavyzdys, kaip ES atlieka pasaulinės lyderės vaidmenį saugant pasaulio vandenynus. Darbotvarkė atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliojo kurso mėlynąją dalį. Joje atsižvelgiama į pagrindines tendencijas, pavyzdžiui, į sustiprėjusį klimato kaitos poveikį, pavojingą biologinės įvairovės nykimą ir pasikeitusias geopolitines sąlygas.

Šiame infografike su žuvies jūroje simboliu mėlyname fone vaizduojama gyvybė po vandeniu – tai keturioliktasis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas.

ES įsipareigojo stiprinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą pasauliniu ir regioniniu lygmenimis ir iki 2030 m. užtikrinti, kad vandenynų tvarumas taptų tikrove, laikydamasi suderinto ir papildomumu grindžiamo požiūrio į bendras problemas ir kaupiamąjį poveikį.

Reaguodama į didėjančią konkurenciją tarptautiniuose vandenyse ir daugiašalio bendradarbiavimo iššūkius, ES taip pat toliau sieks, kad vandenynai taptų saugia ir patikima erdve.

Atnaujindama savo politiką ES patvirtino aktyvų įsipareigojimą sparčiau įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą.

Skaitmeninės partnerystės ryšiai

2022 m. Prekybos ir technologijų tarybos ministrų susitikime ES ir Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtino remiančios atvirą, visuotinį, sąveikų, patikimą ir saugų internetą, kaip įtvirtinta Deklaracijoje dėl interneto ateities ir Europos deklaracijoje dėl skaitmeninių teisių ir principų. Abi šalys taip pat aptarė bendrų dirbtinio intelekto principų įgyvendinimą ir susitarė parengti bendras patikimo dirbtinio intelekto ir rizikos valdymo vertinimo ir veiklos rezultatų vertinimo priemonių gaires.

2022 m. ES taip pat įsteigė Prekybos ir technologijų tarybą su Indija ir užmezgė skaitmeninės partnerystės ryšius su Japonija, Singapūru ir Pietų Korėja.

Margretė Vestajer ir Valdis Dombrovskis dalyvauja pokalbyje su kitais trimis žmonėmis. — Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager (antra iš kairės) ir už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir už prekybą atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis (antras iš dešinės) ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybos susitikime (Paryžius, Prancūzija, 2022 m. gegužės 15 d.).

Dviejų Japonijos ir dviejų Europos Sąjungos vėliavų fone greta sustoję Šarlis Mišelis, Fumijo Kišida ir Urzula fon der Lejen. — Iš kairės į dešinę: Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles’is Michelis, Japonijos Ministras Pirmininkas Fumio Kishida ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen 28-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime (Tokijas, Japonija, 2022 m. gegužės mėn.).

Urzula fon der Lejen, Roberta Metsola, Šarlis Mišelis ir Žosepas Borelis Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. — Iš kairės į dešinę: Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles’is Michelis ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už pasaulyje stipresnę Europą, Josepas Borrellis prieš diskusijas Europos Parlamente (Strasbūras, Prancūzija, 2022 m. balandžio 6 d.).

9. Instituciniai pokyčiai

Įvadas

2022 m. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija glaudžiai bendradarbiavo ne tik reaguodami į ekstremaliąsias situacijas, bet ir tobulindami ES teisėkūrą bei siekdami dar geresnių rezultatų jos piliečiams. Atsižvelgiant į galimybes ir iššūkius, kurie laukia siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo, tebėra labai svarbu veikti kuo veiksmingiau galvojant apie ES ateitį. Geresnių rezultatų ES piliečiams užtikrinimas tobulinant ES taisykles yra bendras visų ES institucijų ir valstybių narių tikslas ir atsakomybė.

Svarbios 2022 m. iniciatyvos

Apžvelgiamaisiais metais institucijos padarė pažangą įgyvendindamos įvairias svarbias iniciatyvas. Europos Sąjungos Taryba priėmė Strateginį kelrodį – plataus užmojo veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2030 m. sustiprinti ES saugumo ir gynybos politiką ir padėti ES vadovams pasiekti susitarimą dėl Europos gynybos pramoninės bazės stiprinimo (žr. 8 skyrių).

Žaliosios darbotvarkės ir tvaraus bei integracinio augimo klausimais Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūros, Socialinio klimato fondo sukūrimo ir naujojo pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įgyvendinimo. Jie taip pat pasiekė preliminarų susitarimą dėl miškų naikinimo rizikos mažinimo ir politinį susitarimą dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (žr. 3 skyrių).

Kalbant apie pagrindinius skaitmeninių klausimų dokumentus, Parlamentui ir Tarybai pasiekus politinį susitarimą buvo sudarytos sąlygos baigti rengti Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą, taip pat naująjį universaliesiems krovikliams skirtą teisės aktą (žr. 4 skyrių).

Parlamentas ir Taryba taip pat galėjo pasiekti politinį susitarimą dėl Direktyvos dėl moterų valdybose, dėl darbo užmokesčio skaidrumo priemonių ir dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio (žr. 7 skyrių).

Taryba vadovavo diskusijoms dėl ES išorės santykių (žr. 8 skyrių) ir surengė ES ir Afrikos Sąjungos bei Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus. Be to, ji pradėjo stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija (žr. 8 skyrių). Parlamentas ir Taryba taip pat susitarė dėl svarbių teisės aktų, reglamentuojančių iškreipiamąjį poveikį turinčias užsienio subsidijas ir tarptautinių viešųjų pirkimų priemonę.

Urzula fon der Lejen ir Šarlis Mišelis, einantys fotoaparato link; jų fone – ES valstybių narių vėliavos. — Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles’is Michelis atvyksta į Europos Vadovų Tarybos susitikimą energetikos ir ekonomikos klausimais (Briuselis, Belgija, 2022 m. spalio 20 d.). Pagrindinės aptartos iniciatyvos buvo ES bendrai vykdomas dujų pirkimas ir per didelių dujų ir elektros energijos kainų mažinimas.

Valstybės narės rotacijos tvarka po 6 mėnesius pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. 2022 m. Parlamentas, rotacijos tvarka Tarybai pirmininkavusios Prancūzija ir Čekija bei 2023 m. pirmininkaujančios Švedija ir Ispanija suvienijo pastangas, kad būtų daroma pažanga tarpinstitucinėse derybose dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ir Migracijos ir prieglobsčio pakto, bei pasirašė bendras veiksmų gaires (žr. 5 skyrių).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas Parlamentui, Tarybai ir Europos Komisijai teikė svarbios ir aktualios informacijos, be kita ko, susijusios su 2023 m. Komisijos darbo programa, ir aktyviai prisidėjo prie galutinių Konferencijos dėl Europos ateities rekomendacijų.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžė karinės agresijos Ukrainoje poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai, o Europos regionų komitetas priėmė Marselio manifestą – raginimą Europos vadovams išgirsti milijono visoje ES regionų ir vietos lygmenimis išrinktų politikų, pasiryžusių priartinti Europą prie jos žmonių, balsus.

Nespalvotas Davido Sasolio portretas. — Davidas Sassoli, Europos Parlamento Pirmininkas nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2022 m. sausio 11 d.

Naujoji Parlamento Pirmininkė

2022 m. prasidėjo liūdna žinia – mirė buvęs Europos Parlamento Pirmininkas Davidas-Maria Sassoli. Pirmininkas D.-M. Sassoli bus prisimenamas kaip tikras Europos lyderis ir kovotojas už demokratiją. Per daugiau kaip dešimtmetį Parlamente jis nuolat gynė ES ir jos vertybes, bet taip pat manė, kad Europa turi siekti daugiau: būti vieningesnė, artimesnė savo žmonėms ir ištikimesnė savo vertybėms.

Per kadencijos vidurio rinkimus 2022 m. sausio 18 d. absoliučia balsų dauguma – 458 balsais iš 690 balsavusių narių – naująja pirmininke buvo išrinkta Roberta Metsola.

Parlamentas įsteigė tris naujus Parlamento komitetus, kurių atsakomybės sritys – užsienio šalių kišimasis, įskaitant dezinformaciją, per COVID-19 pandemiją įgyta patirtis ir „Pegasus“ šnipinėjimo programų naudojimo tyrimas.

Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen reguliariai dalyvavo diskusijose, visų pirma dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimams arba tolesnės su jais susijusios veiklos ir su Ukraina susijusiose diskusijose. 2022 m. rugsėjo 14 d. ji perskaitė metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, nurodydama 2023 m. ir antrosios Komisijos kadencijos pusės politikos prioritetus.

Roberta Mecola atsistojusi sako kalbą Europos Parlamente. — Europos Parlamento pirmininko rinkimai: išrinktos naujos Pirmininkės Robertos Metsolos kalba (Strasbūras, Prancūzija, 2022 m. sausio 18 d.).

Dėmesio centre – piliečiai

Konferencija dėl Europos ateities

Metus trukusi Konferencija dėl Europos ateities, suteikusi europiečiams galimybę išsakyti savo nuomonę apie tai, ko jie tikisi iš ES, baigė darbą 2022 m. Tai buvo didžiausios ir plačiausio masto tokios konsultacijos – jose dalyvavo 5 mln. atskirų daugiakalbės skaitmeninės platformos lankytojų, o daugiau kaip 720 000 dalyvių prisijungė 6 600 gyvai vykusiuose renginiuose, įskaitant nacionalinius piliečių forumus ir Europos piliečių forumus.

Jauna motina laikydama savo kūdikį sako kalbą. — Jauna motina laikydama savo kūdikį konferencijoje kalba apie Europos ateitį (Strasbūras, Prancūzija, 2022 m. balandžio 30 d.).

Buvo surengti keturi Europos piliečių forumai, kurių kiekviename dalyvavo po 200 atsitiktiniu būdu atidžiai įvertinus poreikį įtraukti asmenis, kurie atspindėtų ES įvairovę geografinės kilmės, lyties, amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties bei išsilavinimo lygio atžvilgiu, atrinktų ES piliečių iš visų 27 valstybių narių. Ypač daug dėmesio skirta užtikrinti, kad kiekvieno forumo trečdalį sudarytų (16–25 metų) jaunimas. Dalyviai aptarė savo rekomendacijas Konferencijos plenarinėse sesijose, į kurias susirinkę pilietinės visuomenės nariai, išrinkti visų valdymo lygmenų atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai bendru sutarimu patvirtino 49 Konferencijos pasiūlymus, kurie po to buvo pateikti ES institucijoms.

Kaukes dėvintys piliečiai sėdi salėje ir balsuoja naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais. — Piliečiai balsuoja Konferencijos dėl Europos ateities 3-iajame forume „Klimato kaita, aplinka ir sveikata“ (Natolinas, Varšuva, Lenkija, 2022 m. sausio 9 d.).

2022 m. gegužės 9 d. – Europos dieną – Konferencijos baigiamojoje ceremonijoje Parlamento, Tarybos ir Komisijos Pirmininkams buvo pateikta galutinė ataskaita, į kurią buvo įtraukti visi pasiūlymai ir išsamiai išdėstytos 326 priemonės. Rezultatai suskirstyti pagal devynias Konferencijos temas – nuo klimato kaitos ir sveikatos iki Europos demokratijos ir skaitmeninės transformacijos.

Bendra keturiolikos žmonių grupės nuotrauka, kurioje matyti Urzula fon der Lejen, Roberta Mecola, Emanuelis Makronas ir Dubravka Šuica – kiekvienas rankose laiko konferencijos rezultatų ataskaitą. — Konferencijos dėl Europos ateities baigiamoji ceremonija, kurioje Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen (šešta iš kairės), Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola (septinta iš dešinės), Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas (penktas iš dešinės) ir už demokratiją ir demografiją atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Dubravka Šuica (antra iš kairės) rankose laiko po galutinę ataskaitą su ES reformų pasiūlymais (Strasbūras, Prancūzija, 2022 m. gegužės 9 d.).

Birželio 17 d. Komisija pateikė Komunikatą dėl Konferencijos dėl Europos ateities, kuriame tie pasiūlymai įvertinami ir numatomi tolesni veiksmai. Pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino, kad piliečių forumai taps įprastu Komisijos politikos formavimo elementu ir nurodė naujus Konferencijos išvadomis grindžiamus pasiūlymus. Tiesiogiai arba netiesiogiai su Konferencijos pasiūlymais yra susijusios daugiau kaip 80 proc. naujų 2023 m. Komisijos darbo programos iniciatyvų. 2022 m. gruodžio 2 d. Parlamentas, Taryba ir Komisija suorganizavo grįžtamosios informacijos renginį, kad paaiškintų piliečiams, kaip institucijos vykdo tolesnę su Konferencijos pasiūlymais susijusią veiklą.

Gruodžio mėn. Komisija surengė pirmąjį Europos piliečių forumą maisto švaistymo mažinimo klausimais. Vadovaujantis Konferencijos dėl Europos ateities pateiktais pasiūlymais, į Komisijos 2023 m. darbo programą įtrauktas atliekų, ypač maisto atliekų, mažinimui skirtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Konferencijos įkvėpta nauja internetinė interaktyvi Komisijos priemonė – portalas „Išsakykite savo nuomonę“ – sutelks visą informaciją apie Komisijos siūlomus piliečių dalyvavimo mechanizmus. Į šį naują internetinį centrą bus integruoti pagrindiniai Konferencijos daugiakalbės skaitmeninės platformos elementai, jis bus naujos demokratinio dalyvavimo ir inovacijų sistemos pagrindas.

Konferencijoje visapusišką vaidmenį atliko ir konsultaciniai komitetai. 2021 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė rezoliuciją dėl Konferencijos „Naujas naratyvas Europai“ ir suorganizavo 75 renginius visoje Europoje. Iš jų vien 45-iuose dalyvavo daugiau kaip 7 600 asmenų. Dokumente „Organizuotos pilietinės visuomenės Europos ateities vizija“ pateikiami tų konsultacijų rezultatai, išdėstomos rekomendacijos ir idėjos, į kurias atsižvelgta Konferencijoje priimtuose 326 galutiniuose pasiūlymuose.

Europos regionų komitetas surengė daugiau kaip 120 vietos ir tarpvalstybinių piliečių dialogų, o jų metu gautos idėjos ir rekomendacijos buvo įkeltos į platformą. Prisidėdama prie vietos ir regionų valdžios institucijų indėlio į Konferenciją, jo Aukšto lygio grupė Europos demokratijos klausimais priėmė savo galutinę demokratijos ES ataskaitą.

Europos piliečių iniciatyva

2022 m. suėjo ir dešimtosios Europos piliečių iniciatyvos (EPI) metinės. Komisija šį svarbų etapą minėjo visus metus kartu su instituciniais partneriais, iniciatyvų organizatoriais ir informacijos skleidėjais. Daugiausia dėmesio apžvelgiamaisiais metais buvo skiriama užtikrinti, kad informacija apie EPI būtų lengviau pasiekiama piliečiams – Europos dienos proga ir per birželio 2 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete minimą kasmetinę Europos piliečių iniciatyvos dieną buvo organizuojami renginiai ir populiarinimo veiksmai.

2022 m. Komisijai nagrinėti buvo pateikta septinta sėkminga iniciatyva – „Saugokime bites ir ūkininkus! Bitėms nekenkiantis žemės ūkis – sveika aplinka“. Dvi kitos iniciatyvos – „Uždrauskime ryklių žvejybą dėl pelekų – uždrauskime prekybą jais“ ir „Už kosmetiką be gyvūnų kančių ir Europą be bandymų su gyvūnais“ – surinko daugiau kaip po 1 mln. parašų. Komisija į šias tris iniciatyvas atsakymus pateiks 2023 m.

2022 m. Komisija taip pat užregistravo 10 naujų iniciatyvų, kuriomis ES raginama imtis veiksmų įvairiose srityse, kaip antai sportas, švietimas, aprangos sektorius, žalioji energija, gyvūnų apsauga, kaimo politika ir aplinka be tabako.

Infografikas – 10-ųjų Europos piliečių iniciatyvos metinių reklaminė juosta, kurioje matyti saitažodis Yjū teik ze inišieitiv.

Darbas krizių metu

2022 m. ES institucijos dar kartą pademonstravo didelį atsparumą reaguojant į nenumatytas ekstremaliąsias situacijas. Vos prasidėjus atsigavimui po COVID-19 pandemijos, Rusija pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą agresiją prieš Ukrainą. ES institucijos nenuilstamai dirbo, kad padėtų Ukrainos žmonėms kovoti už laisvę ir padėtų valstybių narių piliečiams ir įmonėms įveikti karo padarinius.

2022 m. kovo 1 d. Parlamentas surengė neeilinę plenarinę sesiją, per kurią Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai iš Kyjivo (Ukraina) kreipėsi į jo narius. Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai „kovoja už savo teises, laisves ir gyvybes, taip pat už buvimą lygiateisiais Europos nariais“. Diskusijoje taip pat dalyvavo Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles’is Michelis, Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis. Parlamentas pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainą, ir paragino taikyti sankcijas Rusijai bei dėti naujas pastangas suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą.

Vėliau Parlamentas reguliariai rengė su Ukraina susijusias diskusijas plenariniuose posėdžiuose ir priėmė 16 rezoliucijų. Ukrainos Aukščiausiosios Rados (Parlamento) Pirmininkas Ruslanas Stefančiukas asmeniškai dalyvavo 2022 m. birželio mėn. plenariniame posėdyje. Tuo tarpu Ukrainos ministrai ir aukšto lygio pareigūnai dažnai dalyvavo įvairiuose Parlamento komitetų posėdžiuose ir diskutavo su Parlamento nariais apie naujausius pokyčius vietoje.

Vsevolodas Čentsovas, Stanislavas Kulykivskis, Ivanas Fedorovas, Julija Paevska, Oleksandra Matvijčuk, Jaroslavas Božkas, Oleksandras Čekryninas pozuoja nuotraukai su Roberta Mecola laikydami įteiktus apdovanojimus ir Ukrainos vėliavą. — Iš kairės į dešinę: Ukrainos misijos ES vadovas Vsevolodas Chentsovas, Ukrainos valstybinės skubiosios pagalbos tarnybos narys Stanislavas Kulykivskyi, Melitopolio meras Ivanas Fedorovas, medicininio evakavimo padalinio „Angels of Taira“ įkūrėja Yulia Paevska, Nobelio taikos premijos laureatė ir Piliečių laisvių centro vadovė Oleksandra Matviichuk, pilietinio pasipriešinimo judėjimo „Geltonasis kaspinas“ atstovas spaudai Yaroslavas Bozhko ir Ukrainos valstybinės skubiosios pagalbos tarnybos Ekstremaliųjų situacijų prevencijos departamento direktorius Oleksandras Chekryhinas pozuoja nuotraukai su Europos Parlamento Pirmininke Roberta Metsola (trečia iš dešinės) po 2022 m. Sacharovo premijos įteikimo (Strasbūras, Prancūzija, 2022 m. gruodžio 14 d.).

Ukrainos žmonių pagerbimas

Gruodžio 14 d. vykusioje ceremonijoje drąsiems Ukrainos žmonėms buvo įteikta Europos Parlamento 2022 m. Sacharovo premija už minties laisvę.

Premija, kurią sudaro pažymėjimas ir 50 000 EUR apdovanojimas, yra metinis apdovanojimas žmogaus teises ir pagrindines laisves ginantiems asmenims ir organizacijoms pagerbti.

Europos Sąjungos Tarybai rotacijos tvarka pirmininkavo Prancūzija ir Čekija. Taryba siekė tvirtai ir vieningai reaguoti į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir dėl jo kilusią maisto ir energetikos krizę. Vadovaujant Europos Vadovų Tarybai ji prižiūrėjo precedento neturinčių priemonių taikymą ir didelės paramos Ukrainai skyrimą.

Visus metus Komisija ėmėsi plataus masto veiksmų Ukrainai remti visose srityse ir 2022 m., reaguodama į invaziją, priėmė daugiau kaip 200 priemonių. Nemaža dalimi šių sprendimų siekiama užtikrinti, kad ES teiktų Ukrainai būtiną humanitarinę pagalbą ir finansinę paramą, taip pat padėtų valstybėms narėms priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius ir kovoti su Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ekonominiais padariniais (žr. 1 skyrių). Ji taip pat teikė įvairių pasiūlymų peržiūrėti energetikos politiką, kad būtų sumažinta ES priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro (žr. 2 skyrių).

Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos žmones yra tiesioginis iššūkis ES vertybėms ir taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai. 2022 m. metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ypatingas dėmesys buvo skirtas demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir teisinės valstybės puoselėjimo svarbai. Siekiant padėti nustatyti, ką reikia tobulinti, ir paskatinti būtinas reformas, ataskaitoje pirmą kartą pateiktos konkrečios kiekvienai valstybei narei skirtos rekomendacijos.

Komisija toliau atliko Sutarčių sergėtojos vaidmenį ir užtikrindama ES teisės vykdymą priėmė 1 410 sprendimų dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų. Teisinės valstybės principą būtina taikyti ir užtikrinant patikimą ES biudžeto finansų valdymą bei veiksmingą jo lėšų panaudojimą. 2022 m. gruodžio mėn. pagal Sąlygų reglamentą Taryba priėmė priemones biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje.

Komisija ir Europos Audito Rūmai, atlikdami savo ES vykdomosios ir audito institucijos vaidmenis, toliau konstruktyviai bendradarbiavo. Liepos mėn. vykusiame metiniame susitikime jų nariai aptarė, kaip ES biudžetas padeda siekti Europos Sąjungos politinių prioritetų, duoda konkrečių rezultatų piliečiams ir suteikia pridėtinės vertės valstybių narių atliekamiems veiksmams.

Siekdama įveikti krizes, Komisija tęsė darbą, kad užtikrintų skaidrų ir veiksmingą sprendimų priėmimą pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę. Tai reiškia, kad pasiūlymai grindžiami patikimais įrodymais, juos priimant remiamasi išsamiomis konsultacijomis portale „Išsakykite savo nuomonę“ ir juos peržiūri nepriklausoma priežiūros įstaiga – Reglamentavimo patikros valdyba. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ataskaitoje dėl reglamentavimo veiklos rezultatų vertinimo Komisijos geresnio reglamentavimo sistemą vertina kaip pačią geriausią.

2022 m. Komisija pradėjo įgyvendinti principą „kiek plius, tiek minus“, kuriuo užtikrinama, kad bet kokia nauja nustatyta našta būtų kompensuojama pašalinant lygiavertę naštą toje pačioje politikos srityje. Taikant šį metodą daugiausia dėmesio skiriama Komisijos pasiūlymų sąnaudų poveikiui piliečiams ir įmonėms ir juo papildoma Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Pagal programą REFIT Komisija sistemingai stengiasi nustatyti ir pašalinti biurokratizmą ir nereikalingas išlaidas, kartu siekdama politikos tikslų, kai peržiūrimi ir vertinami ES teisės aktai. Aukšto lygio ekspertų grupė – Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma – padėjo atlikti šį darbą priimdama 10 nuomonių ir teikdama rekomendacijas, kaip supaprastinti ES teisės aktus ir padaryti juos veiksmingesnius. Komisija taip pat stengėsi užtikrinti, kad geresniu reglamentavimu būtų atsižvelgiama į tvarumo tikslus bei skaitmeninę transformaciją ir jie būtų remiami.

Strateginis prognozavimas

Vis labiau į politikos formavimą įtraukdama prognozavimą ES siekia, kad jos politika būtų parengta ateities iššūkiams. Strateginiu prognozavimu numatomos tendencijos, rizika ir naujos problemos, jų galimas poveikis ir galimybės siekiant įgyti naudingų įžvalgų strateginio planavimo, politikos formavimo ir pasirengimo reikmėms. Jį vykdant gauta informacija taip pat remiamasi rengiant naujas ES iniciatyvas ir peržiūrint esamą politiką vadovaujantis geresnio reglamentavimo priemonių rinkiniu. Galiausiai strateginis prognozavimas padės ES geriau reaguoti į precedento neturinčias ir labai sudėtingas situacijas didėjant neapibrėžtumui.

2022 m. tarpinstitucinis bendradarbiavimas prognozavimo srityje pagal Europos strategijos ir politikos analizės sistemą buvo sutelktas į geopolitiką. Siekiant nustatyti kaitos, kuri ateityje galėtų daryti didelį poveikį ES, signalus buvo inicijuotas Europos strategijos ir politikos analizės bandomasis perspektyvų vertinimo projektas.

Į jūrą nukreiptas fotoaparato objektyvas.

Sėkmingas dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos valdymas yra tvarios, sąžiningos ir konkurencingos ateities užtikrinimo pagrindas.

Komisijos 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje daugiausia dėmesio buvo skiriama žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąveikai naujomis sparčiai kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Be to, Komisija tęsė pagrindinių didžiųjų ateitį paveiksiančių tendencijų, kaip antai migracija, klimato kaita, skaitmenizacija ir nelygybė, analizę. Buvo toliau plėtojamas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ES masto prognozavimo tinkle, kuriam, be kita ko, priklauso už ateities klausimus atsakingi ministrai.

Marošas Šefčovičius sako kalbą iš tribūnos. Už jo matyti Pasaulinės energijos kaupimo konferencijos plakatas. — Už institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius Pasaulinėje energijos kaupimo konferencijoje (Briuselis, Belgija, 2022 m. spalio 11 d.).

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai

Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu

Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas

Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai

ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai

Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys

Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.

Apie

Identifikatoriai

ES 2022 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą

Print ISBN 978-92-76-61862-1 ISSN 1725-6925 doi:10.2775/747547 NA-AD-23-001-LT-C

PDF ISBN 978-92-76-61836-2 ISSN 1977-348X doi:10.2775/440063 NA-AD-23-001-LT-N

HTML ISBN 978-92-76-61802-7 ISSN 1977-348X doi:10.2775/688783 NA-AD-23-001-LT-Q

Interaktyvią šio leidinio versiją, kurioje yra nuorodos į elektroninį turinį, galima įsigyti PDF ir HTML formatu: http://europa.eu/general-report/lt

ES 2022 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą
Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Redakcinė tarnyba ir tikslinė informavimo veikla
1049 Bruxelles/Brussel
BELGIQUE/BELGIË

ES 2022 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą buvo priimtas Europos Komisijos 2023 m. vasario 21 d., dokumento Nr. C(2023) 1112/3.

Europos Komisija neatsako už bet kokius su pakartotiniu naudojimu susijusius padarinius.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).

Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.

Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti tiesioginį atitinkamų teisių turėtojų leidimą.