INEA – davė naudos, bet reikia šalinti EITP trūkumus

Santrauka

Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) buvo įsteigta 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, siekiant įgyvendinti dalį Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir „Horizontas 2020“ programų. Jos visas biudžetas sudaro 33,6 milijardo eurų ir yra skirtas transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose vykdomų projektų bendrajam finansavimui. Mes atrinkome audituoti INEA, nes ji valdo didžiausią kuriai nors ES vykdomajai įstaigai skirtą biudžetą, ir dėl to, kad šiuo metu persvarstomas 2021–2027 m. laikotarpio teisinis pagrindas.

Įvertinome, kaip INEA valdo perduotas ES išlaidų programas. Šiuo tikslu tikrinome, ar INEA kartu su Komisija i) įvykdė jai pavestas užduotis ir davė laukiamos naudos dėl įgaliojimų perdavimo į išorę ir ar ii) taiko patikimas EITP valdymo procedūras.

INEA buvo pagrindinis mūsų audituojamas subjektas. Sutelkėme dėmesį į jos veiklą 2014–2020 m. laikotarpiu ir, kaip savo pagrindines duomenų rinkimo procedūras, rengėme interviu ir dokumentų peržiūras.

INEA davė laukiamos naudos su tam tikrais su struktūriniais suvaržymais susijusiais apribojimais.

• INEA taiko standartizuotas procedūras, kuriomis supaprastintas perduotų išlaidų programų įgyvendinimas. Bendros jos administracinės išlaidos šiuo metu mažesnės nei įvertinta iš anksto, tačiau personalo išlaidos šiek tiek didesnės. Sinergijos tarp EITP ir „Horizontas 2020“ programų, tarp EITP sektorių ir su kitomis įstaigomis pasireiškė tik nedidelio veiksmų skaičiaus atveju.
• INEA savo užduotis įvykdė, kaip galima įvertinti pagal penkis pagrindinius veiksmingumo rodiklius, tačiau jie nėra konkrečiai orientuoti į rezultatus, t. y. jais nėra tikslingai matuojamas programos įgyvendinimas arba lėšų įsisavinimas.
• Personalo valdymas turi tam tikrų apribojimų, visų pirma susijusių su struktūriniais suvaržymais. Kadangi darbuotojų skaičius susijęs su pavestomis įgyvendinti programomis, INEA negali lanksčiai perskirstyti savo darbuotojų skubiausioms užduotims atlikti.
• Nustatėme trūkumų koordinuojant Komisijos kvietimus teikti pasiūlymus, kurių planavimas nėra daugiametis, todėl projektų vystytojams nėra užtikrintas didesnis nuspėjamumas.

Mes nustatėme trūkumų EITP atrankos procedūroje, kuri kitais atžvilgiais buvo gerai organizuota, taip pat rizikų įgyvendinant programą ir trūkumų teikiant veiksmingumo ataskaitas.

• Projektų atrankos procedūros yra gerai organizuotos, tačiau turi būti toliau derinamos tarp trijų EITP sektorių. Koreliacijos tarp išorės ekspertų atlikto vertinimo ir Komisijos galutinio sprendimo skirti sutartį laipsnis skirtinguose sektoriuose yra nevienodas. EITP transporto sektoriuje atrinkimo tikimybė nepriklauso nuo išorės ekspertų skirtų balų rekomenduotiems projektams. Priežastys, dėl kurių nukrypstama nuo įvertinimo, turi būti geriau dokumentuojamos. Tai ypač svarbus klausimas kalbant apie 14 EITP transporto srities projektų (kurių dotacijų vertė – apie 711 milijonų eurų), kuriuos atrinko Komisija, bet nerekomendavo išorės ekspertai dėl su jų išbaigtumu, kokybe ar poveikiu susijusių priežasčių.
• Be to, projektams atrinkti naudoti skyrimo kriterijai turi būti toliau tikslinami. Išsamus išbaigtumo ir kokybės vertinimas visų pirma svarbus siekiant numatyti problemas, kurios gali turėti įtakos projektų įgyvendinimui laiku.
• Kyla rizika, kad programa nebus visiškai įgyvendinta. Iki 2019 m. sausio mėn., penktųjų šio laikotarpio metų, projektams buvo išmokėta mažiau nei ketvirtadalis skirtų lėšų. Toks lėtas lėšų išmokėjimas yra susijęs su vėluojančiu ar nepakankamu projektų įgyvendinimu.
• Be to, dabartinė kvietimų teikti pasiūlymus sistema neužkirto kelio neišbaigtiems projektų pasiūlymams. Atsižvelgdama į Komisijos kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštį, INEA didelę EITP biudžeto dalį paskirstė programavimo laikotarpio pradžioje. 85 % EITP transporto srities biudžeto buvo skirta pagal 2014 ir 2015 m. kvietimus, vien jau 2014 m. EITP transporto srities biudžetas sudarė 12 milijardų eurų arba 52 % viso pavesto ataskaitinio laikotarpio biudžeto. Viena tokių didelių lėšų skyrimo taip anksti neigiamų pusių yra tai, kad kai kurie atrinkti projektai nebuvo pakankamai išbaigti.
• Kadangi kitais metais baigsis 2014–2020 m. laikotarpis, kyla pavojus, kad per ateinančius mėnesius susikaups daugybė mokėjimų, panaikintų įsipareigojimų ir grįžtamųjų lėšų. Tai reikštų tolesnį programos galimo poveikio atidėliojimą. Svarbu stebėti projektų eigą, kad būtų galima nustatyti vėlavimus ir imtis taisomųjų veiksmų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudojamos veiksmingai, būtų naudinga patobulinti stebėjimo priemones, kaip antai susitarimų dėl dotacijų nuostatas ir veiksmų padėties ataskaitas.
• Esama veiksmingumo sistema nėra tinkama siekiant parodyti, kaip projektai prisideda prie bendrų EITP tikslų. INEA daugiausia stebi projektų išdirbius, tačiau šio metodo nepakanka rezultatams įvertinti. Taigi, nėra aiškios informacijos apie tai, ar ES bendrai finansuojami projektai pasiekė numatytus rezultatus ir kaip tai buvo padaryta.

Remdamiesi mūsų nustatytais faktais, rekomenduojame imtis veiksmų, kurie padėtų Komisijai ir INEA:

1. pagerinti sąlygas sinergijoms tarp EITP ir „Horizontas 2020“ programos bei tarp EITP sektorių;
2. stiprinti INEA pavestų programų valdymo sistemą;
3. užtikrinti didesnį projektų atrankos procedūrų suderinimą ir skaidrumą;
4. nustatyti geresnes sąlygas, kad EITP būtų įgyvendinama laiku;
5. pertvarkyti veiksmingumo sistemą, kad būtų galima geriau stebėti projektų rezultatus.

Įvadas

Europos Sąjungos vykdomosios įstaigos

Nuo 2003 m. Komisija turi teisę ribotam laikotarpiui steigti vykdomąsias įstaigas konkrečioms su ES programomis susijusioms užduotims valdyti¹. Pirmoji tokia agentūra buvo įsteigta 2004 m. pradžioje. Nuo to laiko Komisija palaipsniui padidino lėšų kiekį ir skaičių programų, kurios pavestos vykdyti (šiuo metu – šešioms) vykdomosioms įstaigoms².

Skirtingai nei decentralizuotų agentūrų ir kitų įstaigų atveju, Komisija negali patikėti vykdomajai įstaigai užduočių, kurioms reikia pasitelkti diskrecinius įgaliojimus, kad politiniai sprendimai virstų veiksmais.

Savo pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) Komisija pabrėžė vykdomųjų įstaigų svarbą įgyvendinant programą, nes taip sutaupoma lėšų ir sukuriama masto ekonomija bei užtikrinamas veiklos artumas paramos gavėjams. Pasak Komisijos, dėl to reikėtų apsvarstyti galimybę pasitelkti daugiau užsakomųjų paslaugų.

Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga

Briuselyje esanti Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) įsteigta 2013 m.³ 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui⁴. Ji pakeitė Transeuropinio transporto tinklo vykdomąją įstaigą (TEN-T VĮ), kuri valdė 2007–2013 m. TEN-T programą (joje dirbo apie 100 darbuotojų, ji turėjo 7,9 milijardo eurų biudžetą, skirtą beveik 700 projektų). INEA užduotis – remti Komisiją, projektų vystytojus ir suinteresuotuosius subjektus teikiant praktinę patirtį ir valdant infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų programas transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse bei skatinti šių veiklos rūšių sinergijas⁵. Todėl INEA atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Komisijos sektorių politikų techninę pusę.

INEA turi keturis kuruojančius Komisijos generalinius direktoratus (GD), kurių pavedimu ji valdo programų, nurodytų 1 lentelėje, dalis.

1 lentelė. INEA pavestos įgyvendinti programos ir atitinkami atsakingi GD

Šaltinis: INEA darbo programos ir INEA ir kuruojančių GD susitarimo memorandumas.

Konkrečiau, INEA rengia ir skelbia kvietimus teikti pasiūlymus, organizuoja projektų vertinimo ir atrankos procedūras, rengia ir pasirašo susitarimus dėl dotacijų, užtikrina projektų tolesnę techninę ir finansinę priežiūrą ir teikia grįžtamąją informaciją Komisijai. Jos metinės administracinės išlaidos sudaro apie 27 milijonus eurų, ir 2018 m. joje dirbo beveik 300 visu etatu dirbančių darbuotojų.

2 lentelė. 2014–2020 m. laikotarpiu INEA skirtas biudžetas ir projektų skaičius

Šaltinis: INEA pateikta informacija, 2019 m. sausio mėn.

INEA buvo patikėta 93 % viso EITP biudžeto ir 7 % programos „Horizontas 2020“ biudžeto. Iš viso šios sumos sudaro 33,6 milijardo eurų, o tai yra didžiausias ES vykdomosios įstaigos valdomas biudžetas. Iš šių dviejų programų bendrai finansuojama beveik 2 000 projektų INEA portfelyje. 2014–2018 m. trijuose EITP sektoriuose INEA surengė 59 kvietimus teikti pasiūlymus ir 2 272 tinkamų projektų pasiūlymų vertinimą. Dotacijos skirtos 1 233 projektams, kuriems suteikta EITP parama iš viso sudarė 25,5 milijardo eurų (žr. 2 lentelę).

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

2014 m. sausio mėn. pradėta EITP yra strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė programa, pagal kurią bendrai finansuojamos investicijos į infrastruktūrą transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose.

Šioje programoje EITP transportas (EITP-T) yra pagrindinė ES finansavimo priemonė, naudojama Europos transporto infrastruktūros politikai įgyvendinti. Jos pagrindinis tikslas – padėti užbaigti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), kurį sudaro keliai, geležinkelio linijos, vidaus vandenų keliai, vidaus ir jūrų uostai, oro uostai ir geležinkelių terminalai 28 valstybėse narėse, taip pat tarpvalstybines jungtis su kai kuriomis trečiosiomis šalimis. EITP tikslas – finansuoti ES pridėtinę vertę kuriančius projektus, kurie padeda šalinti pralaidumo kliūtis, sujungti trūkstamas jungtis ir užbaigti tarpvalstybines atkarpas, visų pirma naudojant tvarias transporto rūšis. ES siekia iki 2030 m. baigti kurti pagrindinį tinklą, o iki 2050 m. – platesnį visapusišką tinklą.

EITP energetika (EITP-E) tikslas – finansiškai remti bendros svarbos projektų, t. y. pagrindinių energetikos infrastruktūros projektų, visų pirma tarpvalstybinių elektros energijos ir dujų jungiamųjų linijų, pažangiųjų elektros energijos tinklų ir tarpvalstybinių anglies dioksido tinklų, kurie nėra komerciškai perspektyvūs, įgyvendinimą. Jos platesni politikos tikslai – didinti konkurencingumą skatinant tolesnę energijos vidaus rinkos integraciją ir darnų elektros energijos bei dujų tinklų veikimą tarpvalstybiniu mastu, didinant energijos tiekimo saugumą Europos Sąjungoje ir prisidedant prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos.

EITP telekomunikacijos (EITP-IRT) tikslas – pagerinti piliečių, įmonių ir administravimo institucijų padėtį įdiegiant darniai veikiančią transeuropinę telekomunikacijų infrastruktūrą. Ją įgyvendinant didelis dėmesys skiriamas veiklos paslaugų, kurias galima įdiegti ir kurios laikui bėgant taps tvariomis, teikimui.

Kalbant apie junglumą, EITP-IRT siekiama skatinti investicijas į plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą ir modernizavimą ir teikti aukštos kokybės belaidį ryšį vietos bendruomenėse.

Audito apimtis ir metodas

Mes pasirinkome audituoti INEA dėl biudžetų, kuriuos ji valdė 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, dydžio ir dėl to, kad mes niekada nesame auditavę jos veiksmingumo. Savo ataskaitą pateikėme tokiu metu, kad dar būtų galima prisidėti prie būsimos EITP II programos atnaujinto teisinio pagrindo svarstymo.

INEA buvo pagrindinis mūsų audituojamas subjektas. Atsižvelgiant į jos, kaip vykdomosios įstaigos, neturinčios diskrecinių įgaliojimų, statusą, buvo audituojami Europos Komisijoje vykstantys procesai, kurie daro tiesioginę įtaką INEA darbui.

Todėl tikrinome, ar INEA kartu su Komisija:

• pasiekė numatytą atsakomybės perdavimo naudą ir vykdo jai perduotas užduotis;
• užtikrina patikimas EITP programos valdymo procedūras.

Atlikdami programų valdymo auditą, sutelkėme dėmesį į tai, kaip INEA prisidėjo prie efektyvaus ir veiksmingo EITP, kuri sudaro didžiąją INEA patikėto biudžeto dalį, įgyvendinimo. Mes netikrinome programos „Horizontas 2020“ ir atlikusių programų („Marco Polo II“ ir „TEN-T“).

Surengėme interviu su INEA, atsakingais GD (MOVE, ENER, CNECT ir RTD) ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tarp jų buvo išorės vertintojai, atsakingi už jos trejų metų vertinimą, TEN-T europiniai koordinatoriai, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir INEA vertinimo procedūrų stebėtojai. Mes dalyvavome INEA valdymo komiteto, INEA patariamosios grupės EITP transporto klausimais, EITP transporto komiteto ir (rengiant konsensuso ataskaitą) išorės vertintojų 2018 m. EITP-IRT kvietime teikti pasiūlymus posėdžiuose.

Mes tikrinome INEA reglamentavimo pagrindą, jos atsakomybės sritis ir kontrolės sistemas bei atlikome tiesioginius jos veiksmingumo valdant EITP programą ir projektus, testus. Mes taip pat išanalizavome Komisijos vaidmenį vykdant galutinę projektų atranką ir įvertinome rezultatų stebėjimui skirtą veiksmingumo sistemą.

Konkrečiai mes:

• atlikome bendro EITP projekto portfelio kiekybinę ir kokybinę analizę. Patikrinome penkių EITP-E kvietimų, keturių EITP-T kvietimų ir trijų EITP-IRT kvietimų projektų atrankos procedūras. Mes išanalizavome projektų įgyvendinimo, atšaukimo ir nutraukimo procedūras.
• remdamiesi INEA turimais dokumentais, nuodugniai peržiūrėjome 22 projektų imtį. Be to, aštuonių papildomų projektų atveju atlikome dokumentų peržiūrą daugiausia dėmesio skirdami atrankos etapui. Projektams taikomi mūsų atrankos kriterijai buvo įvairių EITP sektorių aprėptis, ES paramos suma, geografinė aprėptis, tarpvalstybinių ir netarpvalstybinių projektų pusiausvyra ir projektų baigtumo būsena.
• išanalizavome 356 EITP-T projektų INEA laikotarpio vidurio peržiūrą⁷ ir jos EITP-E metines ataskaitas. Mes patikrinome projektų įgyvendinimo dokumentus ir projektų užbaigimo datų bei biudžetų pakeitimus; taip pat išnagrinėjome įsipareigojimų panaikinimų ir projektų įgyvendinimo vėlavimų priežastis.
• surinkome patvirtinančius įrodymus iš įvairių kitų šaltinių, pavyzdžiui, kas trejus metus atliekamo INEA vertinimo, kurį Komisija pradėjo 2018 m., su vertinimu susijusių dokumentų ir Komisijos Vidaus audito tarnybos ataskaitų.

Pastabos

INEA davė laukiamos naudos su tam tikrais su struktūriniais suvaržymais susijusiais apribojimais

Mes išnagrinėjome INEA organizacinę struktūrą dviem požiūriais: ar įstaigos įkūrimas davė iš programų perdavimo laukiamos naudos, ir ar ji įvykdė jai pavestas užduotis.

Prieš sukurdama įstaigą 2013 m. Komisija atliko privalomą sąnaudų ir naudos analizę (SNA) ⁸. Sąnaudų ir naudos analizėje pabrėžta, kad pagrindinė nauda, kuri būtų gauta pavedus užduotis INEA palyginti su programą valdančia Komisija, yra ši:

• programos portfelio ir nuolatinio paprastinimo procesų ir procedūrų nuoseklumas;
• efektyvumo padidėjimas maždaug 54 milijonais eurų dėl mažesnių personalo išlaidų, reikalingų valdant programas ne Komisijoje;
• sinergijos, atsiradusios dėl to, kad glaudžiai susijusius politikos sektorius valdo ta pati vykdomoji įstaiga, ir dėl to galimai padidėsiantis efektyvumas.

INEA parengė standartizuotas procedūras, kuriomis supaprastintas įgyvendinimas

INEA sukūrė standartizuotas priemones ir procedūras, kurių programų valdymas yra supaprastintas. Pavyzdžiui, EITP stebėjimui naudojamoje TenTec duomenų bazėje yra įdiegti gerai parengti elektroninio pasiūlymų teikimo ir projektų įgyvendinimo stebėjimo moduliai. INEA parengė visų projekto valdymo ciklo etapų metodines gaires. INEA veikia kaip paramos gavėjų kontaktinis centras, teikdama pagalbos tarnybos ir konsultavimo paslaugas, susijusias su pasiūlymų teikimu ir įgyvendinimo ataskaitų teikimu.

INEA taip pat taiko spartesnes dotacijų tvirtinimo procedūras: 2007–2010 m. vidutinis laikas, kurio reikėjo TEN-T VĮ, kad būtų suteikta dotacija, buvo 10–20 mėnesių, o INEA vidurkis 2014–2017 m. buvo 7,7–8 mėnesiai. Tai patvirtinta 2014–2020 m. EITP laikotarpio vidurio vertinime, kuriame pateikta išvada, kad INEA dotacijų valdymas labai efektyvus⁹. Trimečiame INEA išorės vertinime taip pat pranešta, kad jos organizacinė struktūra ir bendrasis valdymas, jos veiklos procedūros ir praktika buvo patikimos ir kad dauguma paramos gavėjų pastebėjo tam tikrą procedūrų supaprastinimą¹⁰.

INEA administracinės išlaidos mažesnės nei apskaičiuota iš anksto, tačiau personalo išlaidos šiek tiek didesnės

Mes patikrinome INEA administracines išlaidas, kad įvertintume, ar pasiektas didesnis efektyvumas. 2014–2018 m. administracinės išlaidos iš viso sudarė 105 milijonus eurų, t. y. mažiau nei pradinis 111 milijonų eurų tikslas, apskaičiuotas norint pasiekti minėtą efektyvumo padidėjimą¹¹. Tai daugiausia lėmė mažesnės nei įvertintos infrastruktūros ir veiklos išlaidos (mažesnės 6 milijonais eurų ) ir programos rėmimo išlaidos (mažesnės 5 milijonais eurų ). Tačiau personalo išlaidos buvo 5 milijonais eurų (7 %) didesnės nei planuotos, nes pradinė sąmata buvo pagrįsta vidutinėmis personalo išlaidomis ir joje nebuvo atsižvelgta į atlyginimų indeksavimą, darbuotojų perklasifikavimą ir padidėjusias žmogiškųjų išteklių išlaidas.

Jei visos administracinės išlaidos atitiktų pirminį įvertį per visą INEA veiklos laikotarpį arba jo neviršytų, įvertintas 54 milijonų eurų efektyvumo padidėjimas galėtų būti pasiektas. Tai bus įmanoma įvertinti tik užbaigus programas.

Sinergijos pasireiškė tik keleto veiksmų atveju

Pagrindinė laukiama nauda perdavus vykdyti programas INEA buvo tai, kad glaudžiai susijusiais politikos sektoriais rūpinantis tai pačiai įstaigai turėtų būti pasiektos sinergijos ir dėl to galėtų padidėti efektyvumas.¹² EITP reglamente reikalaujama, kad darbo programos būtų koordinuojamos siekiant išnaudoti trijų sektorių sinergijas, ir kad būtų patvirtintas bent vienas daugiasektorinis kvietimas teikti pasiūlymus¹³.

Mes nustatėme, kad keletas elementų apribojo sinergijų pasiekimo galimybes. Kai kurios numatytos sinergijos nebuvo realistiškos dėl esminių EITP ir programos „Horizontas 2020“ skirtumų bei skirtumų tarp EITP sektorių. Tai – skirtumai, susiję su programų politikos tikslais, aprėptimi ir teisiniu pagrindu bei programos įgyvendinimo taisyklėmis (skirtingų kategorijų tiksliniai suinteresuotieji subjektai, teisinės ir finansinės taisyklės).

Nepaisant šių sunkumų, INEA taikė įvairias priemones, kad pasiektų programos „Horizontas 2020“ ir EITP sinergijas, ypač transporto ir energetikos sektoriuose. Transporto sektoriuje INEA nustatė bendras temines sritis, sugrupuotas į keturias kategorijas. Atsakingiems GD pateikta keletas iniciatyvų, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“ ir EITP sinergijoms skirtos INEA platformos kūrimas ir inovacijų rodiklių įtraukimas į EITP prioritetus. Tačiau kol kas EITP buvo panaudoti tik nedaugelio mokslinių tyrimų projektų rezultatai. Taip yra dėl to, kad šios programos paprastai nėra suderintos, ir dėl laiko, kurio reikia tam, kad mokslinių tyrimų projektai būtų technologiniu požiūriu parengti. Trimečiame išorės vertinime taip pat atkreiptas dėmesys į ribotas programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir EITP infrastruktūros projektų sinergijas.

Nepaisant INEA pastangų, EITP sektorių sinergija yra mažesnė nei iš pradžių planuota. Iki šiol vienintelis paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus, skirtas keleto sektorių sinergijai pasiekti, nebuvo labai sėkmingas, nes septyniems projektas skirta vos daugiau nei pusė jo biudžeto (žr. 2 lentelę). EITP laikotarpio vidurio vertinime¹⁴ taip pat patvirtinta, kad nedidelį įvairius EITP sektorius apimančių veiksmų skaičių daugiausia lėmė tai, kad skyrėsi sektorių teisiniai pagrindai. Dėl to sudėtinga pasiekti sinergijas pasitelkiant daugiasektorinius kvietimus teikti pasiūlymus. Tokio nesuderinamumo pavyzdžiai apima skirtingas trijuose sektoriuose taikomas taisykles, pavyzdžiui, susijusias su geografine veiksmų vieta ar tinkamo finansuoti turto rūšimis.

Sinergijos su kitų vykdomųjų įstaigų ir bendrųjų įmonių įgyvendintomis programomis taip pat yra ribotos. Tarybos reglamente, kuriuo įsteigta bendroji įmonė „Shift2Rail“¹⁵ (S2R), nurodyta, kad norint pasiekti kuo didesnį pažangių sprendimų diegimo poveikį, reikalingos glaudžios sinergijos su kitomis ES programomis, įskaitant EITP. Nepaisant abipusių pastangų dalytis informacija apie portfelius ir nustatyti bendradarbiavimo ar sinergijų galimybes, siekiant parengti struktūrines priemones, abiejų šalių veiksmų koordinavimas galėtų būti padidintas.

Didelis iššūkis siejamas su tuo, kad tiek INEA, tiek Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME) dalijasi atsakomybe už programos „Horizontas 2020“ energetikos mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą. Dvi agentūros koordinuoja kvietimus teikti pasiūlymus, tačiau kiekviena atskirai administruoja savo programos dalį, o tai reiškia, kad abi šalys patiria administracinių išlaidų ir yra apribojamas sinergijų potencialas.

INEA susiduria su struktūriniais suvaržymais

INEA vykdo savo užduotis ir įgyvendina savo pagrindinius veiklos veiksmingumo rodiklius, tačiau jie nėra konkrečiai orientuoti į rezultatus ir nėra skirti tikslingam programų įgyvendinimo veiksmingumo išmatavimui.

INEA pavesta įgyvendinti tam tikras EITP ir programos „Horizontas 2020“ dalis (dėl informacijos apie atitinkamą Komisijos ir INEA atsakomybę žr. I priedą). Konkrečiau, INEA:

• rengia ir skelbia kvietimus teikti pasiūlymus;
• organizuoja projektų vertinimą (įskaitant projektų pasiūlymų priėmimą, tinkamumo ir priimtinumo patikras ir išorės vertintojų įdarbinimą) ir padeda Komisijai per galutinę atrankos procedūrą;
• rengia susitarimus dėl dotacijų ir veikia kaip vienas bendras kontaktinis centras projektų vystytojams;
• vykdo techninę ir finansinę projektų tolesnę priežiūrą, įskaitant kasdieninę projektų, mokėjimų ir susigrąžinimų priežiūrą, ir auditus;
• pasinaudodama projekto portfelio ataskaitomis ir kitomis tam tikriems poreikiams pritaikytomis ataskaitomis ir statistiniais duomenimis, Komisijai teikia grįžtamąją informaciją.

Atsižvelgdami į pagrindinius veiksmingumo rodiklius (PVR), nustatėme, kad INEA vykdo savo įgaliojimuose nustatytas užduotis (žr. 31 dalį). INEA turi penkis Komisijos patvirtintus PVR, kuriais matuojamas jos užduočių veiksmingumas. Savo metinėse veiklos ataskaitose ji išsamiai ir struktūriškai aptaria šiuos PVR. INEA nuosekliai įgyvendino visus PVR ir visiškai pasiekė visus tikslus (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. INEA taikomi PVR

Pastaba. Eilutėse „Įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis“ ir „Mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis“ nurodyti metiniai biudžeto įsipareigojimų asignavimai ir metiniai planuojamų mokėjimų asignavimai, o ne iš pradžių numatyti įverčiai, skirti visai DFP.

Šaltinis: INEA metinės darbo programos ir metinės veiklos ataskaitos 2014–2018 m.

INEA PVR būtini tam, kad būtų išmatuotas jos vykdomas ES paramos projektams administracinis valdymas. Tačiau tokia forma, kokia yra dabar, jie teikia mažai informacijos apie programos valdymo kokybę. Pavyzdžiui, INEA atidžiai stebi savo projektų portfelį, kad sumažintų su lėtu projektų įgyvendinimu susijusią riziką. Dabartiniai rodikliai nepakankamai susiję su programos įgyvendinimo arba lėšų įsisavinimo lygiu (60 dalis).

Kitos vykdomosios įstaigos naudoja panašius PVR, tačiau kai kurios įstaigos taip pat taiko rodiklius, pagal kuriuos vertinamas kvietimų teikti pasiūlymus ir vertinimų valdymo, projektų stebėjimo ir grįžtamosios informacijos atsakingiems GD ir kitiems klientams efektyvumas. 2009 m. specialiojoje vykdomųjų įstaigų ataskaitoje rekomendavome įstaigų priežiūrą grįsti rezultatais, taikant SMART (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius, su laiko nuoroda) tikslus ir stebint jų įgyvendinimą pasitelkiant ribotą PVR skaičių¹⁶.

INEA lankstumo suvaržymai skiriant darbuotojus skubiausioms užduotims atlikti

INEA aprūpinimo darbuotojais planas laikotarpiu iki 2020 m. apima 318 etato ekvivalentų. 2014–2018 m. šis planas keletą kartų koreguotas, atsižvelgiant į išlaidų programų biudžeto dalių perskirstymą (žr. 1 diagramą).

Šaltinis: Specialioji finansinė ataskaita¹⁷, 2019 m. sausio–vasario mėn. INEA pateikta informacija.

Kalbant apie darbuotojų pasiskirstymą INEA, tam tikri pirminiai konkrečiam sektoriui skirti darbo krūvio planai nebuvo pagrįsti tinkamu poreikių įvertinimu, todėl nustatyti darbuotojų skaičiai neatitiko tikrųjų poreikių. Taip pat EITP programos portfelis labai pakito; pavyzdžiui, EITP-IRT biudžetas dabar yra gerokai didesnis nei pradinė sąmata.

INEA neturi pakankamo lankstumo, kad galėtų perskirstyti savo darbuotojus į skirtingus sektorius skubiausioms užduotims atlikti, nes darbuotojų skaičius išskirstytas pagal programas, o kiekvienoje programoje – pagal veiklos pobūdį ir GD¹⁸. Dėl to atsiranda suvaržymų. Konkrečiai, pagal dabartines taisykles INEA išvis negali perskirstyti savo darbuotojų tarp EITP ir „Horizontas 2020“. Taip ribojamas INEA lankstumas prisitaikant prie kintančio darbo krūvio.

2014–2018 m. INEA kilo sunkumų įdarbinimo srityje, siekiant patenkinti vis didesnius kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo poreikius. 2018 m. pabaigoje joje dirbo 282 darbuotojai iš 298 patvirtintų viso etato ekvivalentų (žr. 1 diagramą). Jos darbuotojų kaita 2016 m. buvo 11 %, o 2018 m. – 9 %. 2018 m. rugsėjo mėn. INEA priėmė darbuotojų išsaugojimo politiką, pasitelkdama tokias priemones, kaip naujų darbuotojų integracija ir orientavimas, lankstus darbo grafikas ir vidaus judumas.

Komisija neturi koordinuoto daugiamečio kvietimų teikti pasiūlymus planavimo mechanizmo

Pagal 2021–2027 m. EITP reglamento pasiūlymą kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštis ir temos būtų nustatytos trejų metų darbo programose. Toks daugiametis planavimas galėtų pagerinti kvietimų teikti pasiūlymus koordinavimą ir nuspėjamumą¹⁹.

2014–2020 m. laikotarpiu darbo programas, įskaitant kvietimų laiką, metiniu, o ne daugiamečiu pagrindu rengia kuruojantys generaliniai direktoratai, o sprendimus priima Komisija, pasikonsultavusi su EITP koordinavimo komitetu. Planavimas nuolat pritaikomas priklausomai nuo padėties, pavyzdžiui, naujų teisėkūros iniciatyvų. Nustatėme, kad skirtingų GD koordinavimas planuojant kvietimus teikti pasiūlymus kartais INEA sukeldavo problemų. Tokią padėtį lemia skirtingas generalinių direktoratų požiūris į strateginį planavimą trijuose EITP sektoriuose, o jis priklauso nuo vidaus reikalavimų ir laiko apribojimų. Dėl to atliekant parengiamąjį darbą ir užbaigiant kvietimų teikti pasiūlymus vertinimus INEA susiduria su dideliu darbo krūviu. Pavyzdžiui, 2018 m. antrą ir ketvirtą ketvirčiais buvo labai didelis darbo krūvis dėl neįprastai didelio kartu vykdomų kvietimų teikti pasiūlymus skaičiaus.

Yra trūkumų EITP atrankos procedūrose, kurios kitais atžvilgiais buvo gerai organizuotos, taip pat rizikų įgyvendinant programą ir trūkumų teikiant veiksmingumo ataskaitas

Šiame skirsnyje nagrinėjamas Komisijos ir INEA vykdomas EITP valdymas per visą projekto vykdymo laikotarpį: per atranką, programos įgyvendinimą ir veiksmingumo ataskaitų teikimą.

Atrankos procedūros yra gerai organizuotos, tačiau joms būtų naudingas didesnis nuoseklumas ir skaidrumas

Projektų atrankos procedūros parengtos tinkamai

Komisija planuoja kvietimus teikti pasiūlymus ir nustato projektų atrankos kriterijus vadovaudamasi pagrindiniais reglamentais²⁰. INEA prisideda prie šio parengiamojo darbo remdamasi savo patirtimi, įgyta vertinant ir įgyvendinant ankstesnius projektus. Po to INEA skelbia kvietimus teikti pasiūlymus. Paskelbus kiekvieną kvietimą teikti pasiūlymus, projektų pasiūlymai vertinami pagal tinkamumą, atrankos kriterijus ir sutarties skyrimo kriterijus²¹. Paraiškos taip pat turi atitikti oficialius priimtinumo reikalavimus.

Projektų pasiūlymų vertinimas ir finansinės paramos skyrimas yra struktūriškai padalyti į etapus. EITP projektų pasiūlymų vertinimo procedūros vyksta dviem etapais: išorės ir vidaus vertinimo. Ši procedūra išsamiai aprašyta 1 langelyje.

Pasibaigus vertinimo ir atrankos procesui, Komisija, konsultuodamasi su EITP valstybių narių koordinavimo komitetu, priima sprendimą, įskaitant atrinktų projektų sąrašą. Po to INEA atsakinga už atitinkamų susitarimų dėl dotacijos su projektų vystytojais, kaip ES fondų gavėjais, sudarymą, stebėjimą ir įgyvendinimą.

Projektų atrankos procedūros turi būti toliau derinamos tarp EITP sektorių

Kad INEA taptų atsakinga už visus EITP sektorius, vienas iš tikslų buvo supaprastinti ir suderinti procedūras (20 dalis). Mes nustatėme, kad INEA ir jos kuruojantys GD dar nebuvo pakankamai išanalizavę vertinimo procedūrų trijuose EITP sektoriuose, kad galėtų nustatyti geriausią praktiką ir vėliau suderintų procesą bei taikomus kriterijus.

Kaip nurodyta 1 langelyje, trijuose EITP sektoriuose skirtingai vykdomas projektų pasiūlymų vertinimas. Akivaizdžiai skiriasi dotacijos skyrimo kriterijai (formuluotė ir turinys), kriterijų lyginamasis svoris (taikoma tik EITP-E) ir projektų pasiūlymų reitingavimas (taikoma EITP-E ir EITP-IRT, tačiau netaikoma EITP-T).

Komisijos sprendimo skirti sutartį ir ekspertų rekomendacijos skirtumai

Kadangi ekspertai nuodugniai tikrina projektų pasiūlymus, o INEA skiria laiko ir išteklių ekspertų atrankai ir vertinimo organizavimui, išorės ekspertų vertinimas turėtų prisidėti prie Komisijos sprendimo skirti sutartį²². Nors galutinį sprendimą skirti sutartį priima Komisija, išorės vertinimo nesilaikymas turėtų būti pagrįstas ir tinkamai dokumentuotas, vadovaujantis Komisijos gairėmis dėl EITP-E dotacijų administravimo arba EITP-T kvietimų teikti pasiūlymus tekstu. Tai svarbu norint užtikrinti skaidrų ES lėšų naudojimą.

EITP-T atveju sąsaja tarp išorės vertinimo ir sprendimo skirti sutartį turi būti geriau dokumentuojama

Mes nustatėme, kad išorės ekspertų rekomendacijos svarba, įskaitant svertinį koeficientą, priimant Komisijos galutinį sprendimą skirti sutartį skiriasi skirtinguose EITP sektoriuose. Pavyzdžiui, EITP-T atveju aukštesni išorės vertinimo balai sistemingai nelėmė galutinio rekomenduojamų projektų atrinkimo. Kai kurie projektai, kurių išorės vertinimas buvo aukštesnis, nebuvo atrinkti, o kiti projektai, kurių vertinimas buvo žemesnis, buvo atrinkti. Galiausiai iš dalies finansuoti 68 % visų projektų pasiūlymų, kuriuos atrinkti rekomendavo išorės ekspertai. Vykdant galutinę atranką svarbus vaidmuo teko politikos pobūdžio veiksniui, atsižvelgiant į darbo programos ir kvietimo teikti pasiūlymus teksto nuostatas.

Išorės vertinimo poveikis galutinei projektų atrankai skiriasi įvairiuose sektoriuose dėl galutinės atrankos procedūros skirtumų. EITP-T srityje balai iš esmės naudojami projektams aukščiau arba žemiau nustatytos ribos klasifikuoti, jų nereitinguojant. Taip susikūrė sistema, kurioje tikimybė būti atrinktam nepriklauso nuo išorės ekspertų balų rekomenduojamiems projektams. Tai iliustruoja toliau pateikti dviejų kvietimų pavyzdžiai (po vieną EITP-T ir EITP-E). 2 diagramoje parodyta, kad EITP-T kvietimo atveju, projekto pasiūlymui pasiekus 3 minimalius balus, tikimybė, kad jis bus atrinktas, beveik nepriklausė nuo išorės ekspertų skirto vidutinio balo. Nenustatėme sistemingo ryšio tarp išorės ekspertų rekomenduotų balų projektų pasiūlymams ir Komisijos atrinktų projektų galutinio sąrašo.

Vienoda tikimybė atrinkti projektą, neatsižvelgiant į išorės ekspertų skirtą įvertinimą

Šaltinis: Audito Rūmai, remdamiesi INEA gauta informacija.

Kita vertus, EITP-E ir EITP-IRT sektoriuose yra stipri koreliacija tarp išorės ekspertų skirtų balų ir galutinės Komisijos atrankos (žr. 3 diagramą pateiktą EITP-E).

Didesnė tikimybė atrinkti projektą, jeigu išorės ekspertai jam skyrė aukštesnį įvertinimą

Šaltinis: Audito Rūmai, remdamiesi INEA gauta informacija.

Be to, EITP-T atveju Komisija labai aiškiai nefiksuoja, kokiu mastu į išorės ekspertų vertinimą atsižvelgiama atliekant galutinę atranką. Atrankos komiteto posėdžio protokole nepateikta išsami informacija apie sprendimus dėl dotacijos skyrimo. Todėl galutinei EITP-T projektų atrankai taikomos Komisijos procedūros nėra deramai patvirtintos dokumentais.

Kai kurie projektai atrinkti, nepaisant to, kad atliekant išorės vertinimą jiems neskirtas mažiausias galimas balų skaičius

Nustatėme, kad keletu atveju Komisija atrinko projektus neatsižvelgdama į tai, kad išorės ekspertai projektams neskyrė nė minimalaus balo. 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija atrinko 14 EITP-T projektų, kuriems skirta apie 711 milijonų eurų ES dotacijų ir kurių išorės ekspertai nerekomendavo finansuoti dėl su išbaigtumu, kokybe ar poveikiu susijusių priežasčių²³. INEA, pasiremdama išorės ekspertų vertinimu, nepritarė šešių tokių projektų atrankai (visas bendras finansavimas sudarė apie 411 milijonų eurų). Vis dėlto atrankos komitetas nusprendė atrinkti juos visus vardindamas tokias priežastis, kaip „ES pridėtinė vertė“, „didesnė nauda tinklui“, „ES lėšų sverto poveikis“ arba „politinis ženklas kitai valstybei narei“, nors nei šie kriterijai, nei jų svarba vertinimui nėra pakankamai išaiškinti. Tokio projekto pavyzdys pateiktas 2 langelyje. EITP-E atveju buvo patvirtinti du išorės ekspertų finansuoti nerekomenduoti projektai, kurių bendra ES bendro finansavimo suma – 41 milijonas eurų.

Taikomi sutarties skyrimo kriterijai turi būti dar aiškesni

Finansinio reglamento 199 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų aiškius projektų atrankos sutarties skyrimo kriterijus, kad pasiūlymų kokybę būtų galima įvertinti atsižvelgiant į tikslus. INEA išorės ekspertams organizuoja informacines sesijas ir teikia jiems informuoti skirtą medžiagą, kad jie geriau suprastų kriterijus.

Mūsų atlikta pavienių išorės vertinimų balais analizė atskleidė, kad jų sutarties skyrimo kriterijų vertinimas skyrėsi ir buvo nenuoseklus. Šį požiūrį patvirtina išorės stebėtojai, kurie pažymi, kad nors sutarties skyrimo kriterijai iš esmės gerai suprantami, kai kuriais atvejais atskiri ekspertai vertinimo kriterijus suprato skirtingai. Šie vertinimų neatitikimai (žr. pavyzdžius 3 langelyje) buvo aptarti ir konsensuso posėdžiuose buvo nustatyta bendroji pozicija. Ekspertams skirtos išsamios gairės dėl sutarties skyrimo kriterijų aiškinimo yra paskelbtos EITP-E, o nuo 2018 m. ir EITP-T sektoriuje.

Išsamus išbaigtumo ir kokybės kriterijų vertinimas yra labai svarbus siekiant numatyti problemas, kurios gali turėti įtakos projektų įgyvendinimui laiku. INEA įvardijo nepakankamai realistišką planavimą kaip vieną iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių įgyvendinimas atsilieka nuo tvarkaraščio. Pagrindiniai su projektų išbaigtumu susiję sunkumai, kuriuos nustatė išorės ekspertai, kyla dėl žemės įsigijimo, poveikio aplinkai vertinimų ir finansinio ar techninio pasirengimo.

Nustatėme, kad ekspertai, remdamiesi paraiškoje pateiktais dokumentais, ne visada gali tinkamai įvertinti projektų išbaigtumą. Darbus galima pradėti vykdyti ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo pasiūlymo pateikimo. Taip pat projektai gali apimti ir tyrimus, ir darbus, arba darbai gali būti vykdomi kartu su tyrimais pagal atskirą projektą. Tai reiškia, kad projektas gali būti pateiktas nepaisant to, kad darbų dalis dar yra ankstyvame įgyvendinimo etape. Įvertinti tokių projektų išbaigtumą labai keblu, nes didelė dalis svarbios informacijos nebus žinoma, kol nebus baigtas tyrimas.

Iškyla rizika, kad EITP programa nebus iki galo įgyvendinta

Išnagrinėjome esamą padėtį, susijusią su EITP biudžeto įgyvendinimu, ir veiksmais, kurių ėmėsi INEA, kad užtikrintų jos naudojimą. Kad būtų teikiama konkreti nauda transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektoriams, biudžetas turi būti valdomas patikimai ir naudojamas svarbiems ir tinkamiems investicijų projektams, kurie vėliau turėtų būti laiku įgyvendinti.

Iškyla rizika, kad EITP nebus iki galo įgyvendinta

Pačiame EITP reglamente transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių įvertinti finansavimo poreikiai buvo gerokai didesni nei 33 milijardai eurų, numatyti 2014–2020 m. biudžete²⁴. Pirmiau vykdytos 2007–2013 m. TEN-T programos reglamente pateiktas panašus įvertinimas.

Nepaisant šių įvardytų poreikių, panaudotas ne visas 2007–2013 m. TEN-T biudžetas. Įsisavinimo lygis baigiant vykdyti programą sudarė 74 % biudžeto ir iš 7,4 milijardų eurų dydžio paketo iš tikrųjų buvo panaudota 5,5 milijardai eurų²⁵. Taigi kas ketvirtas biudžeto euras nebuvo investuotas. Tačiau, visas biudžetas buvo paskirstytas projektams. Vėluojantys ir nepakankamai įgyvendinti infrastruktūros projektai – pagrindinė lėto finansavimo naudojimo priežastis, kuri ilgainiui neigiamai paveikė bendrą programos įgyvendinimą.

INEA stebi įgyvendinimo pažangą, tačiau nelygina jos mutatis mutandis su pirmiau vykdytos programos įgyvendinimo lygiu. Vis dėlto tam tikri elementai rodo, kad ES finansavimo panaudojimas vykdant dabartinę programą vis dar yra lėtas. INEA planavo, kad bendra biudžeto įsipareigojimų suma 2018 m. bus 19 milijardų eurų, tačiau tikrasis jos lygis sudarė 14 milijardų eurų, t. y. 26 % mažiau nei numatyta²⁶. Iki 2019 m. sausio mėn., penktaisiais programavimo laikotarpio metais, buvo išmokėta mažiau nei ketvirtadalis projektams paskirstytų EITP lėšų (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. 2014–2020 m. EITP įgyvendinimas, milijonais eurų

Šaltinis: INEA pateikta informacija, 2019 m. sausio mėn.

EITP-E ir EITP-T sektoriuose išmokų lygis itin mažas ir atitinkamai sudaro 17 ir 24 % pradinio biudžeto. Galima atsekti, kad šį žemą lygį lemia vėlavimas įgyvendinti projektus. 2019 m. sausio mėn. pakeisti 76 projektų susitarimai dėl dotacijos (bendras ES dotacijų dydis – 4 milijardai eurų), kad įgyvendinimo terminas būtų atidėtas ne mažiau kaip vieniems metams. Vis dėlto nustatėme, kad šie pakeitimai atspindi tik mažą vėlavimų skaičių. Iš tiesų INEA vidaus analizė atskleidė, kad atidedama gerokai daugiau projektų:

• EITP-T sektoriuje atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą buvo įvertintas 356 projektų imties įgyvendinimas. Daugiau kaip pusė projektų buvo atidėti: 156 – metams ar daugiau ir 50 – mažiau nei metams. Vidutiniškai projektai baigti įgyvendinti 10,7 mėnesio vėliau.
• 2017 m. pabaigoje EITP-E sektoriuje maždaug dviem trečdaliais atvejų iš 39 vykdomų projektų, kuriuos peržiūrėjo INEA, buvo nevisiškai laikomasi terminų ir vidutiniškai vėluojama 6,5 mėnesio.

Projektams, kuriuos buvo vėluojama įgyvendinti, dažnai trūko išbaigtumo, kai jie buvo teikiami

Kuruojantys GD planuoja kvietimus teikti pasiūlymus ir taip priima sprendimus dėl biudžeto paskirstymo (39–40 dalys). Dėl šios priežasties, INEA didelę dalį EITP biudžeto skyrė programavimo laikotarpio pradžioje – 85 % EITP-T sektoriaus finansavimo buvo paskirstyta pagal 2014 ir 2015 m. kvietimus teikti pasiūlymus. Vien 2014 m. EITP-T sektoriaus biudžetas sudarė 12 milijardų eurų arba 52 % visam laikotarpiui numatytos 23 milijardų eurų sumos.

Dėl to, kad tokia didelė biudžeto dalis buvo skirta pirmiesiems kvietimams teikti pasiūlymus ir pareiškėjams buvo sunku numatyti būsimus kvietimus, kai kurie atrinkti projektai nebuvo pakankamai išbaigti.

Kadangi nebuvo daugiamečio kvietimų planavimo, paramos gavėjai teikė paraiškas, nepaisydami to, kad kai kuriuos projektus pateikus vėlesniu etapu, būtų pasiektas didesnis išbaigtumas. INEA vidaus analizė parodė, kad žemas pradinių pasiūlymų išbaigtumas buvo dažna projektų įgyvendinimo vėlavimo priežastis. 4 langelyje pateiktas neišbaigto projekto pavyzdys. Iš 12 projektų²⁷, kurie iki šiol buvo nutraukti pirma laiko, aštuoni buvo nutraukti dėl nepakankamo projektų išbaigtumo.

Atidėjimai stebimi, tačiau taip neužtikrinama, kad būtų laiku imtasi veiksmingų taisomųjų priemonių

Labai svarbu, kad INEA atidžiai stebėtų projektų techninį ir finansinį įgyvendinimą, kad laiku būtų galima imtis veiksmingų taisomųjų priemonių. Lėšų naudojimas gali būti paspartintas panaikinant nepakankamai veiksmingiems projektams skirtas lėšas ir iš naujo jas įnešant į kitus projektus. Jeigu projektui nepanaudojama visa dotacija, nepanaudotą sumą galima skirti kitiems projektams paskelbiant naują kvietimą teikti pasiūlymus. Tai įmanoma tik tada, jei projektų statusas pakankamai atidžiai stebimas, kad būtų nustatytas prastas įgyvendinimas.

Susitarimais dėl dotacijų finansavimas tiesiogiai nesusiejamas su riboženklių pasiekimu

INEA, remdamasi susitarimais dėl dotacijos, prižiūri remiamos veiklos įgyvendinimą. Nors į susitarimus įtrauktos nuostatos, pagal kurias INEA gali nutraukti veiksmus, jeigu nepasiekta pakankama pažanga, tam tikrų riboženklių įgyvendinimo terminai nėra tiesiogiai susiję su ES finansavimu.

Veiksmų padėties ataskaitose ne visada atskleidžiami vėlavimai įgyvendinti projektus

Stebėdama EITP-E ir EITP-T projektų techninį ir finansinį įgyvendinimą, INEA naudoja veiksmų padėties ataskaitas (VPA). VPA yra metinės pažangos ataskaitos, kurias parengia paramos gavėjas. Jos tam tikru mastu leidžia spręsti apie projekto pažangą, tačiau iškyla rizika, kad jose ne visada bus atskleistas visas vėlavimo ar nepakankamo lėšų panaudojimo mastas, nepaisant to, kad susitarimuose dėl dotacijų reikalaujama, kad paramos gavėjai apie tai praneštų. Mūsų atlikta veiksmų padėties ataskaitų²⁸ imties analizė parodė, kad apie vėlavimus, kurie turi įtakos projektų įgyvendinimo laikotarpiui, ne visada buvo visapusiškai informuojama. Jie buvo nustatomi tiktai vėliau, laikotarpio vidurio peržiūros metu.

Tik EITP-T sektoriuje atliekama laikotarpio vidurio peržiūra ir nustatoma galutinė įgyvendinimo data

2010 m. MOVE GD, žinodamas apie sunkumus, kuriuos neveiksmingi projektai kelia lėšų naudojimo veiksmingumui, nusprendė, kad lėšos, kurios įgyvendinant projektą nepanaudojamos per iš anksto nustatytą laikotarpį, bus atitrauktos iš projekto ir grąžintos į biudžetą, kad būtų iš naujo perskirstytos kitiems projektams. Šiame kontekste MOVE GD nustatė galutinį 2023 m. gruodžio 31 d. terminą, skirtą EITP-T įgyvendinti, o tai reiškia, kad nė vienas dotacijos susitarimas negali būti pasirašytas ar pratęstas po šios datos. Tai būtinas pagrindas panaikinant įsipareigojimus, nes kitaip projektų įgyvendinimas gali būti neribotai pratęstas net ir nepasiekus pažangos. Be to, atliekant 356 projektų 2017/2018 m. laikotarpio vidurio peržiūras, INEA atliko išsamią EITP-T projektų portfelio įgyvendinimo būklės analizę. Padedant išorės ekspertams, ji įvertino projektų pažangą ir pasiūlė techninės apimties, biudžetų ir įgyvendinimo sąlygų korekcijas. Tikroviškiau išanalizavusi padėtį, ji parodė daugiau vėlavimų nei veiksmų padėties ataskaitos ir taip sudarė galimybę koreguoti keleto projektų išlaidų profilį (žr. 4 diagramą). Daugiau kaip pusės 139 veiksmų, kurie turėjo būti baigti vykdyti 2019 m. balandžio mėn., atveju reikėjo pratęsti įgyvendinimo terminą arba sumažinti finansavimą.

Pastaba. Išlaidų profilis – per projekto įgyvendinimo metus jam skirtas biudžetas.

Šaltinis: INEA laikotarpio vidurio peržiūra, 2018 m.

Taip iš šių 139 projektų susigrąžinti 46 milijonai eurų. Dėl likusių 217 projektų vidurio laikotarpio peržiūroje pateikta išvada, kad panaikinti įsipareigojimai laikui bėgant gali sudaryti milijardą eurų, t. y. dvidešimt kartų daugiau už susigrąžintą sumą. Dar nepriimtas oficialus sprendimas, kokių veiksmų imtis dėl šios informacijos. Remiantis mūsų interviu su INEA darbuotojais, ateityje panaikintų įsipareigojimų lygis gali būti dar aukštesnis.

EITP-E programoje neplanuojama mažinti dotacijų ir iš naujo įnešti lėšas į programą. Nenustatytas galutinis įgyvendinimo terminas ir neatlikta laikotarpio vidurio peržiūra. Iki šiol energetikos sektoriuje įgyvendinimas buvo lėtesnis nei transporto sektoriuje (žr. 4 lentelę). Dėl to EITP-E įgyvendinimas galėtų būti atidėtas gerokai vėlesniam laikui po programavimo laikotarpio pabaigos.

INEA taisomaisiais veiksmais, kurių imtasi dėl ne pagal tvarkaraštį įgyvendinamų projektų, nevisiškai mažinamos rizikos

Nors INEA, taikydama įvairias stebėjimo priemones, gali gana tiksliai prognozuoti lėšų įsisavinimo lygį, veiksmais, kurių iki šiol imtasi, dar nevisiškai sumažinamos esamos rizikos. Nors INEA kuruojantiems GD praneša apie vėlavimus, jos įgaliojimai imtis taisomųjų veiksmų dar nebuvo išsamiai paaiškinti.

Kadangi kitais metais baigsis 2014–2020 m. laikotarpis, kyla pavojus, kad per ateinančius mėnesius susikaups daugybė mokėjimų, panaikintų įsipareigojimų ir grįžtamųjų lėšų. Tai gali daryti neigiamą įtaką įgyvendinimui: jei įsipareigojimai panaikinami per vėlai programavimo laikotarpiu, INEA gali pritrūkti laiko perskirstyti lėšas kitiems projektams.

Mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 17/2018 dėl ES Sanglaudos fondų pasidalijamojo valdymo nustatėme, kad naudojant priemones, kuriomis baigiantis programavimo laikotarpiui didinamas lėšų įsisavinimas, gali būti menkai atsižvelgiama į rezultatus. Todėl svarbu panaudoti visas esamas priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingas lėšų panaudojimas visu įgyvendinimo laikotarpiu. Taip pat nustatėme, kad, kai pradėjus vykdyti paskesnę programą, dar reikia valdyti daug likusių lėšų, gali atsirasti grandininis poveikis, dėl kurio bus bus atidėtas tos programos įgyvendinimas²⁹.

Esama veiksmingumo sistema nėra tinkama siekiant parodyti, kaip projektai prisideda prie programų tikslų

Turėtų būti įgyvendinti mechanizmai, kuriais būtų stebima ir vertinama, ar projektai prisideda prie EITP programos tikslų įgyvendinimo ir kaip tai daroma. Turėtų būti aišku, kas atsakingas už pasiektų rezultatų stebėjimą.

Veiksmingumo sistema nėra tinkama tam, kad INEA galėtų stebėti, ar finansuojami projektai prisideda prie programos tikslų ir kaip tai daroma. Įvairiuose teisiniuose šaltiniuose išdėstyti rodikliai ir tikslai, kuriuos reikia stebėti, tačiau jie nevisiškai aiškūs ar nuoseklūs. INEA įgaliojimų akte jai aiškiai nepavedama užduotis parengti veiksmingumo sistemą ir pranešti apie projekto pažangą.

2017 m. INEA ir kuruojantys GD sudarė darbo grupę, kad išanalizuotų EITP programos ataskaitoje nustatytų rodiklių tinkamumą. Darbo grupė padarė išvadą, kad joks rodiklis nebuvo tiesiogiai tinkamas stebėjimui. 10 rodiklių būtų tinkami juos šiek tiek pakoregavus, tačiau 34 rodiklius reikėjo gerokai patobulinti arba jie buvo visiškai netinkami arba nepateko į INEA įgaliojimų sritį. Pavyzdžiui, nors EITP reglamente pateikta bendro pobūdžio termino „pralaidumo kliūtis“ apibrėžtis transporto srityje, to nepakanka, kad būtų galima išmatuoti projektų veiksmingumą šiuo atžvilgiu³⁰. Tai gali lemti nenuoseklų skirtingo masto projektų ataskaitų teikimą (žr. 5 langelį).

2018 m. pradžioje INEA pateikė pasiūlymą kuruojantiems generaliniams direktoratams dėl EITP II skirtų naujų transporto ir energetikos rodiklių. Tačiau audito metu procesas buvo sustojęs.

Nepaisant šių sunkumų, INEA atlieka tam tikrą veiksmingumo stebėjimą, rinkdama informaciją iš paramos gavėjų pagal devynis išdirbio rodiklius. Kad būtų galima geriau užfiksuoti tikruosius projektų išdirbius, šie rodikliai šiek tiek skiriasi nuo nustatytų EITP reglamente.

Vis dėlto atliekant šį stebėjimą daugiausia dėmesio skiriama indėliams ir išdirbiams, pavyzdžiui, kilometrų skaičiui ar pastatytų alternatyvaus kuro tiekimo punktų skaičiui, ir nėra fiksuojami tokie rezultatai, kaip sutaupytas laikas ar didesnė eismo srauto apimtis. Tai atitinka INEA įgaliojimus ir kuruojančių GD įgaliojimų aktus. Nors susitarimuose dėl dotacijų yra techniniai priedai su tikslų, veiklos ir riboženklių aprašymais, į juos neįtraukti PVR, pagal kuriuos vertinami projekto rezultatai, ir kurie padėtų gerokai sustiprinti veiksmingumo stebėjimą.

Kelete ankstesnių ataskaitų jau pastebėta, kad vykdant projektų stebėjimą didžiausias dėmesys skiriamas išdirbiams, tačiau neįvertinami rezultatai³¹. Taigi, neturima sistemingos informacijos apie tai, ar ES bendrai finansuotais projektais, atskirai ir (arba) atsižvelgiant į pagrindinio tinklo koridorius, pasiekti rezultatais grindžiami tikslai ir ar jais turėta poveikio ekonominiam vystymuisi ir kaip tai daryta. Sistemingesnis įgyvendinant EITP projektus pasiektų rezultatų vertinimas suteiktų galimybę Komisijai įvertinti, kokiu mastu jos parama prisidėjo prie bet kokios pažangos siekiant EITP tikslų ir apskritai bendro transeuropinių tinklų plėtros tikslo (8–11 dalys).

Išvados ir rekomendacijos

INEA įvykdė pavestas užduotis, kaip nustatyta jos įgaliojimuose, ir davė laukiamos naudos su tam tikrais su struktūriniais suvaržymais susijusiais apribojimais. Mes nustatėme trūkumų EITP atrankos procedūroje, kuri kitais atžvilgiais buvo gerai organizuota, taip pat rizikų įgyvendinant programą ir silpnų vietų teikiant veiksmingumo ataskaitas.

Komisijos įgaliojimų perdavimo į išorę INEA laukiama nauda buvo pasiekta, tačiau su tam tikrais su struktūriniais suvaržymais susijusiais apribojimais. INEA parengė standartizuotas procedūras, kuriomis supaprastintas pavestų programų įgyvendinimas. Jos bendros administracinės išlaidos yra mažesnės už pirmines sąmatas (20–24 dalys).

INEA taikė įvairias priemones, kad sukurtų pagrindą sinergijoms tarp programos „Horizontas 2020“ ir EITP bei tarp EITP sektorių. Nepaisant to, iki šiol buvo įgyvendinta tik keletas sinergijų dėl teisinio pagrindo sudaromų kliūčių, nesuderintų programų tikslų ir skirtingų projektų parengtumo lygių. INEA ir EASME dalijasi atsakomybe, susijusia su „Horizontas 2020“ energetikos mokslinių tyrimų programos įgyvendinimu, ir kadangi kiekviena agentūra atskirai administruoja savo programos dalį, abi pusės patiria administracinių išlaidų (25–30 dalis).

1. Komisija ir INEA turėtų, kiek gali pagal savo kompetenciją, panaikinti kliūtis sinergijoms, įtraukti reikiamus elementus į strateginius dokumentus ir darbo programas bei nustatyti atitinkamas nuostatas dėl pasiektų sinergijų vertinimo.
2. Komisija turėtų įvertinti, ar kitu programavimo laikotarpiu panašias programas, pavyzdžiui, programas energetikos mokslinių tyrimų srityje, pavesti įgyvendinti tik vienai vykdomajai įstaigai.

Terminas: 2021–2027 m. EITP įgyvendinimo pradžia.

INEA įgyvendino jai perduotas užduotis ir įvykdė savo pagrindinius veiksmingumo rodiklius. Tačiau dėl esamos sistemos atsiranda suvaržymų. Kadangi darbuotojų skaičius yra susietas su pavestomis įgyvendinti programomis, INEA negali pakankamai lanksčiai perskirstyti savo darbuotojų skubiausioms užduotims atlikti. Be to, INEA PVR nėra konkrečiai orientuoti į rezultatus: jie nėra konkrečiai skirti tam, kad būtų galima išmatuoti programų valdymo kokybę (31–40 dalys).

1. Kad būtų išspręstas su žmogiškųjų išteklių poreikiu susijęs trumpalaikio svyravimo klausimas, Komisija turėtų sukurti sistemą, kuri suteiktų galimybę INEA lanksčiau perskirstyti darbuotojus tarp vykdomų programų.
2. Komisija ir INEA turėtų pasinaudoti labiau į rezultatus orientuotais tikslais ir rodikliais.

Terminas: nuo 2021 m.

EITP projektų atrankos procedūros tinkamai organizuotos, tačiau nustatėme su jų įgyvendinimu susijusių trūkumų. Jas reikia geriau suderinti tarp trijų EITP sektorių. EITP-T sektoriuje atrinkimo tikimybė nepriklauso nuo rekomenduotiems projektams išorės ekspertų skirtų balų. Priežastys, dėl kurių nukrypstama nuo įvertinimo, turi būti geriau dokumentuojamos. Be to, yra sutarties skyrimo kriterijų taikymo skirtumų (42–56 dalys).

Kad būtų patobulintos projektų atrankos procedūros, Komisija ir INEA turėtų:

1. atlikti trijuose EITP sektoriuose vykdomų procedūrų analizę, kad nustatytų geriausią patirtį ir galbūt jas suderintų;
2. tiek išorės, tiek vidaus vertinime išsamiau apibrėžti sutarties skyrimo kriterijus; ypač svarbu tiksliai apibrėžti išbaigtumo kriterijų, o jo vertinimas turėtų būti atliekamas griežčiau. Reikėtų aiškiai suformuluoti kitus dotacijos skyrimo kriterijus ir sudaryti galimybę įrodyti, kad atrinkti projektai turės didelį poveikį ir ES pridėtinę vertę;
3. tiksliau dokumentais patvirtinti išorės ekspertų nuomonės ir galutinio Komisijos vertinimo sąsają, visų pirma atkreipiant dėmesį į skirtumų pagrindimą.

Terminas: iki 2020 m. pabaigos.

Kyla pavojus, kad EITP programa nebus visiškai įgyvendinta. Tai reikštų, kad programos poveikis bus pradėtas justi dar vėliau. Remiantis ankstesne patirtimi, matyti, kad naudojant priemones, kuriomis baigiantis programavimo laikotarpiui didinamas lėšų panaudojimas, kyla pavojus, kad rezultatams bus skirta mažiau dėmesio. Taip pat dėl to, kad pradėjus vykdyti paskesnę programą reikia valdyti daug lėšų, gali būti sukurta projektų atidėjimo grandininį poveikį.

Itin mažas mokėjimų lygis EITP-E ir EITP-T sektoriuose siejamas su atidėtu ir nepakankamu projektų įgyvendinimu. Pagrindinė priežastis yra projektai, kuriais nepasiekiama rezultatų, ir kurie negali visiškai panaudoti jiems skirtų lėšų. Komisija šiuo metu neplanuoja organizuoti daugiamečių kvietimų teikti pasiūlymus, dėl to teikiami pasiūlymai, kurių išbaigtumas yra labai skirtingas.

INEA taisomaisiais veiksmais, kurių imtasi dėl ne pagal tvarkaraštį įgyvendinamų projektų, nevisiškai mažinamos šios rizikos. Pavyzdiniuose susitarimuose dėl dotacijų finansavimas tiesiogiai nesusiejamas su riboženklių pasiekimu. Reikia patobulinti nuodugnaus projektų stebėjimo priemones (58–73 dalys).

Supaprastinti daugiamečio lėšų paskirstymo planavimą ir didinti lėšų naudojimą:

1. Komisija ir INEA turėtų užtikrinti ilgalaikį ir nuoseklų įsipareigojimų ir kvietimų teikti pasiūlymus planavimą;

Terminas: 2021–2027 m. EITP įgyvendinimo pradžia.

2. Komisija ir INEA turėtų labiau susieti finansavimą su projektų įgyvendinimo riboženkliais;

Terminas: 2021–2027 m. EITP įgyvendinimo pradžia.

3. Komisija turėtų stiprinti priemones, skirtas išsamiai stebėti projektų finansavimo panaudojimą. Visuose EITP sektoriuose INEA didžiausią dėmesį turėtų skirti savalaikiam projektų įgyvendinimui, glaudžiai bendradarbiaujant su kuruojančiais GD, valstybėmis narėmis ir paramos gavėjais. Komisija turėtų remti INEA taisomąsias priemones, kai vykdant projektus nesilaikoma tvarkaraščio.
Terminas: iki 2020 m. pabaigos.

Pagal dabartinę veiksmingumo sistemą nepakankamai įvertinama, kaip projektais prisidedama prie EITP programos tikslų įgyvendinimo. INEA stebi rodiklius, kurie daugiausia orientuoti į projektų išdirbius, tačiau pagal juos neįmanoma įvertinti programos efektyvumo. 2018 m. INEA parengė peržiūrėtus rodiklius, tačiau dar reikia imtis papildomų veiksmų (75–80 dalys).

1. Remdamosi įgyvendinant TEN-T ir EITP projektus įgyta patirtimi ir išmoktomis pamokomis, INEA ir Komisija turėtų nustatyti veiksmingumo sistemą, pagal kurią EITP programos tikslai būtų išskirstyti į aiškius ir išmatuojamas rodiklius, apimančius visus EITP sektorius, ir numatomus projekto rezultatus.
2. INEA turėtų nurodyti šiuos rodiklius kvietimo teikti pasiūlymus tiksluose, atsižvelgti į juos vertindama projektų pasiūlymus, stebėti juos sudarydama susitarimus dėl dotacijos ir reguliariai dėl jų teikti ataskaitas Komisijai.

Terminas: 2021–2027 m. EITP įgyvendinimo pradžia.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II kolegija 2019 m. rugsėjo 25 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Priedai

I priedas. Komisijos ir INEA atsakomybės sritys EITP valdymo srityje

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Žodynėlis ir santrumpos

„Horizontas 2020“: ES 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kuriai numatytas beveik 80 milijardų eurų finansavimas per septynerius metus.

Bendroji įmonė „Shift2Rail“: Europos geležinkelių srities iniciatyva, kuria, paspartinus naujų ir pažangiųjų technologijų integravimą į novatoriškus geležinkelio transporto sprendimus, siekiama tikslinių mokslinių tyrimų bei inovacijų ir rinka grindžiamų sprendimų.

Bendros svarbos projektai: svarbūs infrastruktūros projektai, visų pirma tarpvalstybiniai projektai, kuriais susiejamos ES šalių energetikos sistemos. Jiems taikomos spartesnės ir efektyvesnės leidimų išdavimo procedūros ir patikimesnis reguliavimas (paskirstant išlaidas pagal grynąją naudą). Juos taip pat galima remti pagal EITP.

EITP-E: Europos infrastruktūros tinklų priemonė – energetika.

EITP-IRT: Europos infrastruktūros tinklų priemonė – telekomunikacijos.

EITP-T: Europos infrastruktūros tinklų priemonė – transportas.

Energetikos generalinis direktoratas (ENER GD): Komisijos padalinys, atsakingas už ES energetikos politiką: saugią, tvarią ir konkurencingomis kainomis teikiamą energiją Europai.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP): priemonė, pagal kurią nuo 2014 m. finansinė parama teikiama trims sektoriams: energetikos (EITP-E), transporto (EITP-T) ir informacijos ir ryšių technologijų (EITP-IRT). Šiuose trijuose sektoriuose pagal EITP nustatyti investavimo prioritetai, kaip antai elektros energijos ir dujų koridoriai, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, tarpusavyje sujungti transporto koridoriai ir ekologiškesnės transporto rūšys, didelės spartos plačiajuosčio ryšio jungtys ir skaitmeniniai tinklai.

Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga (EMTTVĮ):  Komisijos įkurta įstaiga, kuriai pavesta įgyvendinti Mokslo tarybos nustatytą EMTT strategiją suteikiant kasdieninio dotacijų administravimo įgaliojimus.

FR: Finansinis reglamentas.

GD: generalinis direktoratas.

Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA):  Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos (TEN-T VĮ) veiklos perėmėja, kurią 2006 m. įsteigė Komisija, pavesdama jai valdyti techninį ir finansinį TEN-T programos įgyvendinimą. INEA, kurios būstinė yra Briuselyje, oficialiai savo EITP, programos „Horizontas 2020“ ir atlikusių programų (2007–2013 m. TEN-T ir „Marco Polo“) įgyvendinimo dalies veiklą pradėjo 2014 m. sausio 1 d.

Laikotarpio vidurio peržiūra: 2018 m. INEA atliko savo veiksmų, kurie buvo susiję su pagal jos daugiametę darbo programą organizuotais 2014 ir 2015 m. kvietimais teikti pasiūlymus, laikotarpio vidurio peržiūrą, kurios tikslas – užtikrinti efektyvų ir veiksmingą ES lėšų naudojimą. Atsižvelgiant į jų indėlį į EITP, buvo atlikta veiksmų „visapusiška“ arba „dokumentų“ peržiūra.

Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME): Komisijos įkurta įstaiga, kad ji jos vardu valdytų keletą ES programų MVĮ, paramos ir inovacijų, aplinkos, veiksmų klimato kaitos srityje, energetikos ir jūrų klausimais.

Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (MOVE GD): Komisijos padalinys, atsakingas už ES mobilumo ir transporto politiką.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas (RTD GD): Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas yra atsakingas už ES mokslinių tyrimų, mokslo ir inovacijų politiką, siekiant padėti skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei kovoti su didžiausiais visuomenei kylančiais sunkumais.

Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA): 2007 m. Komisijos įkurta įstaiga, kuriai pavesta įgyvendinti 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos (BP 7) dalis. 2013 m. išplėsti jos įgaliojimai įtraukiant programos „Horizontas 2020“ didžiosios dalies valdymą.

PVR: pagrindinis veiksmingumo rodiklis.

Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (CNECT GD): Komisijos padalinys, atsakingas už bendrosios skaitmeninės rinkos plėtojimą, kad Europoje būtų skatinamas pažangus, tvarus ir įtraukus ekonomikos augimas.

SNA: sąnaudų ir naudos analizė.

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA): Komisijos įkurta įstaiga, kuriai pavesta jos vardu valdyti švietimo, kultūros, garso ir vaizdo, sporto, pilietybės ir savanorystės finansavimą.

Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T): planuojamas kelių, geležinkelių, oro ir vandens infrastruktūros vystymas įgyvendinant transeuropinio transporto tinklo politiką. TEN-T tinklai priklauso platesnei transeuropinių tinklų (TEN) sistemai, įskaitant telekomunikacijų tinklą (eTEN) ir siūlomą energetikos tinklą (TEN-E). TEN-T infrastruktūros plėtra yra glaudžiai susijusi su ES transporto politikos įgyvendinimu ir tolesne pažanga.

Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga (CHAFEA): įstaiga, kurią Europos Komisija įsteigė tam, kad ji jos vardu valdytų keturias ES programas: Sveikatos programą, Vartotojų programą, iniciatyvą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“, Žemės ūkio produktų skatinimo programą.

VEE: viso etato ekvivalentas.

Veiksmų padėties ataskaita (VPA): dokumentas, kurį naudoja paramos gavėjai pranešdami apie projekto techninę pažangą, palyginti su pirminiu planu, taip pat apie susijusį biudžeto naudojimą. Tai pagrindinis dokumentas, kurį INEA naudoja projekto pažangai stebėti ir peržiūrėti.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos kryptimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimui ir įtraukčiai išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Oskar Herics, jam padėjo kabineto vadovas Thomas Obermayr ir kabineto atašė Laura Gores, pagrindinis vadybininkas Pietro Puricella, užduoties vadovė Jolita Korzunienė, auditoriai Susanna Rafalzik, Dieter Böckem, Thierry Lavigne, Nils Odins ir Christian Verzé. Thomas Everett ir Cathryn Lindsay teikė kalbinę pagalbą.

Iš kairės į dešinę: Thomas Everett, Susanna Rafalzik, Dieter Böckem, Jolita Korzunienė, Oskar Herics, Cathryn Lindsay, Nils Odins, Laura Gores, Christian Verzé, Pietro Puricella.

Galinės išnašos

¹ 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003 1 16, p. 1).

² Be INEA, tai Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME), Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA), Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga (CHAFEA), Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA) ir Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga (ERCEA).

³ 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB (OL L 352, 2013 12 24, p. 65). Įstaigai suteikti įgaliojimai Komisijos sprendimu C(2013) 9235.

⁴ Nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn.

⁵ 2019 2 25 Komisijos sprendimo C (2019) 1453, kuriuo patvirtinama Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2019 m. darbo programa, priedas.

⁶ EITP-IRT dalis.

⁷ Atliekant peržiūrą daugiausia dėmesio skirta projektams, kuriems pagal 2014 m. ir 2015 m. daugiamečius kvietimus Europos Sąjunga skyrė daugiausia asignavimų. Jie apėmė 56 % visų EITP-T projektų, kuriems iš viso skirta 18 milijardų eurų dotacijų (80 % viso ES įnašo, skirto EITP-T).

⁸ 2013 m. rugpjūčio 19 d. Sąjungos programų įgyvendinimo 2014–2020 m. tam tikrų užduočių perdavimo vykdomosioms įstaigoms sąnaudų ir naudos analizė. Prieš perduodant iniciatyvą „WiFi4EU“ buvo atlikta papildoma SNA.

⁹ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) laikotarpio vidurio vertinimo, COM (2018) 66, 2018 02 14.

¹⁰ Ši išvada buvo pagrįsta pareiškėjų ir paramos gavėjų internetine apklausa (Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA) 2014–2016 m. vertinimą pagrindžiantis tyrimas, 2019 m. vasario 5 d., Strategijos ir vertinimo paslaugų centras).

¹¹ Nustatant 111 milijonų eurų efektyvumo didinimo tikslą, nebuvo atsižvelgta į „WiFi4EU“ iniciatyvą, kuri buvo perduota INEA 2018 m. Todėl 2018 m. INEA turėjo padengti „Wifi4EU“ administracines išlaidas, o visų pirma atlyginimus, kurie iš pradžių nebuvo įtraukti į tikslą.

¹² 2013 m. SNA.

¹³ 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129) 17 straipsnio 7 dalis.

¹⁴ COM (2018) 66, 2018 02 14: Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) laikotarpio vidurio vertinimo.

¹⁵ 2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 642/2014 dėl bendrosios įmonės Shift2Rail įsteigimo 15 konstatuojamoji dalis (OL L 177, 2014 6 17, p. 9).

¹⁶ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2009 „Įgyvendinimo užduočių pavedimas vykdomosioms įstaigoms: ar šis pasirinkimas sėkmingas?“, 66 dalis.

¹⁷ Specialioji finansinė ataskaita pateikiama Vykdomųjų įstaigų komitetui ir biudžeto valdymo institucijai, kai vykdomajai įstaigai perduodamos su ES programų valdymu susijusios užduotys.

¹⁸ Vadovaujantis Sąjungos biudžeto finansuojamų vykdomųjų įstaigų steigimo ir valdymo gairių 9.2.2 skirsniu (2014 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimas C(2014) 9109 final).

¹⁹ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014. 19 straipsnyje nustatyta, kad EITP turi būti įgyvendinama darbo programomis. Komisijos nuomone, ji turi iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtinti pirmąsias daugiametes darbo programas, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštį, su temomis ir orientaciniu biudžetu pirmiesiems trejiems naujos EITP metams, taip pat visą laikotarpį apimančius planinius metmenis.

²⁰ Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 3 ir 4 straipsniai; Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013; Reglamentas (ES) Nr. 347/2013; Reglamentas (ES) Nr. 283/2014.

²¹ Finansinio reglamento 197–199 straipsniai. Tinkamumo kriterijai susiję su pareiškėjų teisiniu statusu ir apima atitiktį tam tikriems ES teisės aktams. Atrankos kriterijais siekiama įvertinti pareiškėjo galimybes užbaigti siūlomus veiksmus. Sutarties skyrimo kriterijai naudojami vertinant pasiūlymų kokybę.

²² Atliekant auditą iš INEA sužinojome, kad EITP projektų pasiūlymų vertinime dalyvavo 380 išorės ekspertų ir apytiksliu vertinimu jam skyrė 5 050 dienų.

²³ Iš viso EITP-T sektoriuje atrinkta 711 projektų, kuriems skirta 23 milijardai eurų dotacijų (žr. 2 lentelę).

²⁴ Reglamento Nr. 1316/2013 3 konstatuojamojoje dalyje įvertinta, kad laikotarpiu iki 2020 m. investicijų į transeuropinius transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių tinklus poreikis sudaro 970 milijardų eurų.

²⁵ TEN-T programos lėšų įsisavinimo lygis būtų buvęs dar žemesnis, jeigu TEN-T VĮ nebūtų du kartus skyrusi maždaug trečdalio biudžeto pakartotinai panaudojant neveiksmingų projektų lėšas naujoms dotacijoms, paskelbiant kvietimus teikti pasiūlymus dėl sugrįžusių lėšų, kurios sudarė 2,3 milijardo eurų.

²⁶ Po to, kai pasirašomi susitarimai dėl dotacijų, INEA skiria lėšas, atsižvelgdama į atitinkamais metais planuojamas išmokas. Taigi biudžetiniai įsipareigojimai atspindi tik dalį projektams skirto biudžeto.

²⁷ Vis dėlto tai tėra nedidelė 1 233 atrinktų projektų dalis. Šiems dvylikai projektų iš viso buvo sutarta skirti 112 milijonų eurų ES pradinį įnašą.

²⁸ Pavyzdžiui, penkių iš 10 mūsų peržiūrėtų EITP-T sektoriaus darbų projektų atveju įgyvendinimo laikotarpis buvo pakoreguotas tik po laikotarpio vidurio peržiūros.

²⁹ Specialioji ataskaita Nr. 17/2018 „Komisijos ir valstybių narių veiksmais 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pavyko išspręsti menko lėšų panaudojimo problemą, bet nepakankamai dėmesio skirta rezultatams“ (http://eca.europa.eu).

³⁰ Darbo grupė padarė išvadą, kad „reikia smarkiai pakeisti dabartinį pralaidumo kliūčių rodiklį, kurio duomenis renka INEA […], nes jo informacinė vertė maža”.

³¹ Padėties apžvalga „Siekiant sėkmingo transporto sektoriaus Europos Sąjungoje. Uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti“; Specialioji ataskaita Nr. 21/2018 „2014–2020 m. ERPF ir ESF projektų atranka ir stebėjimas vis dar yra orientuoti į išdirbius“; Specialioji ataskaita Nr. 19/2018 „Europos greitųjų traukinių tinklas – ne tikrovė, o tik neveiksminga samplaika“; Specialioji ataskaita Nr. 23/2016 „Jūrų transportas Europos Sąjungoje: neramūs vandenys – daug neveiksmingų ir netvarių investicijų“.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjunga, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://publications.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.