Frontex parama išorės sienų valdymui iki šiol nepakankamai veiksminga

Santrauka

I

Šengeno konvencija sukurta bendra judėjimo erdvė be patikrinimų kertant vidaus sienas. Išorės sienų stebėjimas ir kontrolė yra labai svarbūs siekiant palengvinti laisvą asmenų ir prekių judėjimą šioje erdvėje, kartu siekiant užtikrinti vidaus saugumą ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms pasienyje.

II

Priėmus Reglamentą (ES) 2016/1624, 2004 m. įsteigta Frontex tapo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Tai gerokai išplėtė jos pradinius įgaliojimus ir įgalino ją palengvinti Europos integruotą sienų valdymą prie ES išorės sienų, už kurį atsakingos valstybės narės.

III

Vos po trejų metų Reglamentu (ES) 2019/1896 Frontex įgaliojimai buvo išplėsti nuo paramos ir koordinavimo iki aktyvaus operacijų vykdymo. Šiuo tikslu numatytas eksponentinis išteklių didinimas, iki 2027 m. sukuriant 10 000 operacinių darbuotojų nuolatinį korpusą ir nustatant vidutiniškai 900 milijonų eurų biudžetą per metus.

IV

Audito metu tikrinome, ar Frontex veiksmingai vykdė keturias iš šešių savo pagrindinės veiklos sričių ir taip prisidėjo įgyvendinant Europos integruotą sienų valdymą, padėdama valstybėms narėms užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir tarpvalstybiniams nusikaltimams, juos nustatyti ir į juos reaguoti. Taip pat tikrinome, ar Frontex yra pasirengusi vykdyti savo naujus ir išplėstus įgaliojimus, kurie jai suteikti 2019 m. Tai pirmas kartas, kai vertinome, kaip Frontex vykdo šią veiklą, kaip apibrėžta 2016 m. reglamente. Mūsų ataskaita pateikta laiku, nes paskutinis agentūros išorės vertinimas paskelbtas 2015 m. liepos mėn., o Reglamentas (ES) 2019/1896 patvirtintas neatlikus poveikio vertinimo. Auditas apėmė laikotarpį nuo 2016 m. pabaigos (kai įsigaliojo nauji Frontex įgaliojimai) iki 2020 m. vasario mėn.

V

Apskritai nustatėme, kad Frontex parama valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims kovojant su neteisėta imigracija ir tarpvalstybiniais nusikaltimais nėra pakankamai veiksminga. Nustatėme, kad Frontex nevisiškai įvykdė savo 2016 m. įgaliojimus, ir atkreipėme dėmesį į keletą rizikos veiksnių, susijusių su Frontex 2019 m. įgaliojimais.

VI

Nustatėme, kad nors veikia keitimosi informacija sistema, skirta kovai su neteisėta imigracija remti, ji neveikė pakankamai gerai, kad būtų užtikrinta tiksli, išsami ir atnaujinta informacija apie padėtį prie ES išorės sienų. Dar nėra sukurta tinkama keitimosi informacija sistema, skirta kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltimais. Tai atsiliepia Frontex ir valstybių narių gebėjimui stebėti išorės sienas ir prireikus greitai reaguoti į aptiktas grėsmes.

VII

Frontex buvo sudėtinga naudotis Europos sienų stebėjimo sistemoje pateiktomis nacionalinių sienų kontrolės institucijų ataskaitomis ir yra teisinių apribojimų rizikos analizės tikslais naudotis duomenimis, esančiais ES masto sistemose. Be to, ji negali taikyti bendro integruotos rizikos analizės modelio, kurį taiko dauguma valstybių narių.

VIII

Nors valstybės narės turėtų teikti Frontex jai reikalingą informaciją, vykdant duomenų rinkimo procesą Frontex atliekamo pažeidžiamumo vertinimo metu susiduriama su neišspręstomis problemomis, susijusiomis su duomenų išsamumu ir kokybe.

IX

Kalbant apie bendras operacijas, Frontex kasdienėje veikloje dar nėra pakankamai išplėtotas išteklių, skirtų tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijai, nustatymui ir kovai su jais, panaudojimas. Dėl trūkstamos informacijos apie faktines išlaidas ir veiklos rezultatus Frontex veiklos ataskaitos nesuteikia pakankamai informacijos sprendimus priimantiems asmenims.

X

Frontex nesiėmė reikiamų priemonių, kad pritaikytų savo organizacinę struktūrą taip, kad galėtų vykdyti 2016 m. jai suteiktus įgaliojimus. Nustatėme trūkumų, susijusių su žmogiškųjų išteklių planavimu Rizikos analizės ir Pažeidžiamumo vertinimo skyriuose, taip pat su audituotų skyrių komunikacija, o tai rodo, kad naujo agentūros operacinio vaidmens veiksmingumui kyla didelė rizika.

XI

Galiausiai manome, kad esama reikšmingos rizikos, kad Frontex kils sunkumų vykdant Reglamento (ES) 2019/1896 jai suteiktus įgaliojimus. Eksponentiškai padidinti turimus išteklius buvo susitarta neatlikus poreikių ir poveikio valstybėms narėms vertinimo ir nuo 2015 m. neatlikus Frontex veiklos vertinimo.

XII

Remdamiesi šiomis išvadomis, Frontex ir Komisijai rekomenduojame:

• tobulinti keitimosi informacija sistemą ir Europos padėties vaizdo sistemą;
• atnaujinti ir įgyvendinti bendrą integruotos rizikos analizės modelį ir užtikrinti prieigą prie kitų informacijos šaltinių;
• plėtoti pažeidžiamumo vertinimo potencialą;
• pagerinti Frontex operacinį atsaką;
• įveikti iššūkius, susijusius su naujais Frontex įgaliojimais.
  

Įvadas

01

1995 m. įsigaliojus Šengeno konvencijai buvo panaikintos vidaus sienos ir sukurta laisvo ir neribojamo asmenų judėjimo Šengeno erdvė. Šiuo metu Šengeno erdvę sudaro 26 Europos valstybės¹.

02

2001 m. gruodžio mėn. Lakene įvykusio ES aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose valstybės narės pareiškė, kad „geresnis Sąjungos išorės sienų kontrolės valdymas padės kovoti su terorizmu, neteisėtos imigracijos tinklais ir prekyba žmonėmis. ES Taryba prašo Tarybos ir Komisijos parengti tarnybų, atsakingų už išorės sienų kontrolę, bendradarbiavimo tvarką ir išnagrinėti sąlygas, kuriomis būtų galima sukurti išorės sienų kontrolės mechanizmą ar bendras tarnybas.“²

03

Siekdami įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą, 2004 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija įsteigė Frontex³⁴. Agentūra įsteigta remiantis prielaida, kad atsakomybe už išorės sienų kontrolę ir stebėjimą dalijamasi su valstybėmis narėmis, ir tai nebuvo keičiama vėlesniais Frontex steigimo reglamento pakeitimais.

04

Pirmasis agentūros įgaliojimas buvo stiprinti ir remti tarpžinybinį ir operacinį valstybių narių sienų kontrolės agentūrų bendradarbiavimą ir plėtoti bei skatinti bendrą mokymo, rizikos vertinimo ir bendrų operacijų politiką. Atitinkamai jos pirmasis pavadinimas buvo „Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra“.

05

Frontex steigimo reglamentas buvo iš dalies pakeistas keturis kartus: 2007 m.⁵, 2011 m.⁶, 2016 m.⁷ ir 2019 m.⁸ Kiekvienu pakeitimu palaipsniui išplėsti agentūros įgaliojimai, funkcijos ir biudžetas (nuo 19 milijonų eurų 2006 m. iki 330 milijonų eurų 2019 m.).

06

2007 m. pirmuoju pakeitimu buvo išplėsti pradiniai įgaliojimai priėmus vadinamąjį RABIT reglamentą, kuriuo agentūrai suteikta galimybė dislokuoti skubios pasienio pagalbos būrius valstybėse narėse. Būriai įsikištų ribotą laiką bet kurios valstybės narės prašymu šiai susidūrus su neatidėliotinomis ir išskirtinėmis situacijomis, susidariusiomis dėl didelio neteisėtais būdais atvykstančių migrantų antplūdžio. Jame pirmą kartą paminėta „imigracija“, t. y. reiškinys, kuris nebuvo paminėtas 2004 m. reglamente.

07

2011 m. dėl didėjančių migracijos srautų Viduržemio jūroje, kuriuos visų pirma lėmė politiniai įvykiai Šiaurės Afrikoje, taip pat dėl agentūros veiklos trūkumų ir apribojimų teko antrą kartą iš dalies pakeisti Frontex steigimo aktą. Pagrindiniai pokyčiai buvo susiję su Frontex naudojamomis informacinėmis sistemomis, taip pat Europos sienų stebėjimo sistema, didesniu koordinavimo vaidmeniu vykdant bendras grąžinimo operacijas, bendras operacijas ir bandomuosius projektus, nauja galimybe Frontex pačiai arba bendros nuosavybės teise su valstybe nare pirkti įrangą ir siųsti į trečiąsias valstybes ryšių palaikymo pareigūnus.

08

2015 m. migracijos piko metu ES teisėkūros institucijos ir Komisija laikėsi nuomonės, kad Frontex, turinti ribotus įgaliojimus padėti valstybėms narėms apsaugoti savo išorės sienas, neturėjo pakankamai darbuotojų ir įrangos. Frontex rėmėsi ištekliais, kuriuos sudarė savanoriški valstybių narių įnašai, ir neturėjo įgaliojimų vykdyti sienų valdymo bei paieškos ir gelbėjimo operacijų. Jos išreiškė susirūpinimą dėl to, kad šie apribojimai trukdytų Frontex veiksmingai spręsti ir ištaisyti dėl pabėgėlių krizės susidariusią padėtį. Dėl to 2016 m. trečią kartą iš dalies pakeistas agentūros steigimo reglamentas⁹; jis įsigaliojo 2016 m. spalio 6 d. Frontex pervadinta į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, suteikiant jai daugiau užduočių ir įgaliojimų tiek sienų valdymo operacinės veiklos, tiek stebėsenos ir (arba) koordinavimo srityse. Reglamentu taip pat įsteigtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, kurias sudaro agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos.

09

Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnyje apibrėžtos Europos integruoto sienų valdymo sudedamosios dalys (žr. 1 langelį). Pirmą kartą Europos integruotu sienų valdymu teisiškai siekiama, kaip nustatyta reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, „veiksmingai valdyti išorės sienų kirtimą, spręsti su migracija susijusius sunkumus ir šalinti ateityje galinčias kilti grėsmes prie tų sienų, taip padedant kovoti su sunkiais nusikaltimais, kuriems būdingas tarpvalstybinis aspektas, ir užtikrinant aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje. Tuo pačiu metu būtina imtis veiksmų visapusiškai gerbiant pagrindines teises tokiu būdu, kad būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas Sąjungoje“.

10

ES teisėkūros institucijų ir Komisijos užmojis buvo sudaryti sustiprintas ir visu pajėgumu veikiančias Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, „kad jos padėtų spręsti piliečiams rūpimus Sąjungos saugumo ir saugos klausimus“¹⁰. Taigi 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus tik dvejiems metams nuo ankstesnio pakeitimo įsigaliojimo, Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo agentūros reglamento. Taryba nurodė neatidėliotiną poreikį kaip pateisinimą, kodėl nebuvo atliktas nei naujo teisės akto poveikio vertinimas, nei ankstesnių įgaliojimų vertinimas. Naujasis reglamentas įsigaliojo 2019 m. gruodžio 4 d. I priede nurodyti pagrindiniai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įgaliojimų pokyčiai 2016 m. ir 2019 m. pakeitimuose.

11

Pagrindinė priemonė, nustatyta šiuo pakeitimu, buvo nuolatinio korpuso, pirmosios uniformuotos ES teisėsaugos tarnybos, sukūrimas. Juo siekiama panaikinti atotrūkį tarp pajėgumų ir lūkesčių, susidarantį dėl to, kad agentūra yra priklausoma nuo valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių įnašų, susijusių su sienos apsaugos pareigūnais ir įranga. Pajėgos, kurias sudarys Frontex statutiniai darbuotojai ir darbuotojai, privalomai deleguoti iš Europos šalių ilgam ir trumpam laikotarpiams, bus kuriamos palaipsniui, kol 2027 m. pasieks 10 000 darbuotojų, įskaitant 3 000 sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnų, grąžinimo lydinčiųjų asmenų ir specialistų (žr. 1 diagramą ir 2 diagramą). Kartu didinamas Frontex biudžetas – nuo 460 milijonų eurų 2020 m. iki vidutiniškai 900 milijonų eurų per metus, kad būtų galima padengti agentūros išlaidas, susijusias su atnaujintomis užduotimis ir funkcijomis¹¹ (žr. 3 diagramą).

12

Toliau išvardytos ir Frontex apibūdintos užduotys laikomos Frontex pagrindine veikla siekiant padėti valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims valdyti ES išorės sienas:

• padėties stebėsena: susidaromas kuo išsamesnis, tikslesnis ir naujesnis padėties prie ES išorės sienų vaizdas;
• rizikos analizė: išsiaiškinama, kokie yra neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos, įskaitant prekybą žmonėmis, prie išorės sienų modeliai ir tendencijos;
• pažeidžiamumo vertinimai: įvertinamas kiekvienos valstybės narės gebėjimas ir pasirengimas spręsti prie išorės sienų kylančius sunkumus, įskaitant migracijos spaudimą;
• Frontex koordinuojamos ir organizuojamos bendros operacijos ir skubi pasienio pagalba (vadinamasis operacinis atsakas): padedama valstybėms narėms tose išorės teritorijose, kuriose patiriamas reikšmingas migracijos spaudimas. Vykdydama operacijas agentūra dislokuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrius kartu su valstybių narių skirtais laivais, orlaiviais, sausumos transporto priemonėmis ir kita technine įranga;
• grąžinimo operacijos: padedama valstybėms narėms jų prašymu arba agentūros iniciatyva vykdyti grąžinimo operacijas organizuojant arba koordinuojant nacionalines ir bendras operacijas skirtingose valstybėse narėse, padedant joms vykdyti priverstinio grąžinimo operacijas ir savanorišką išvykimą; organizuojamos ar koordinuojamos grąžinimo operacijos, kai transporto priemones teikia ir lydinčiuosius asmenis siunčia ne ES valstybė, į kurią grąžinama;
• Frontex mokymai: parengiamos įvairių sričių mokymo programos ir specializuoti kursai, kad būtų užtikrintas aukščiausias visos Europos sienos apsaugos pareigūnų profesinių žinių lygis.

13

Šių veiklos sričių veiklos sąnaudos pateiktos 4 diagramoje.

Audito apimtis ir metodas

14

Atlikdami auditą tikrinome keturias iš šešių Frontex pagrindinės veiklos sričių, kad nustatytume, ar jomis buvo veiksmingai prisidėta įgyvendinant Europos integruotą sienų valdymą ir ar Frontex tinkamai pasirengė vykdyti savo naujus įgaliojimus.

15

Siekdami atsakyti į pagrindinį audito klausimą, nagrinėjome šiuos tris smulkesnius klausimus:

1. Ar Frontex vykdo savo 2016 m. įgaliojimus kovos su neteisėta imigracija srityje?
2. Ar Frontex vykdo savo 2016 m. įgaliojimus kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais srityje?
3. Ar Frontex yra tinkamai pasirengusi vykdyti savo naujus ir išplėstus 2019 m. įgaliojimus?

16

2019 m. pateikėme ataskaitą dėl Frontex grąžinimo operacijų (28 % veiklos sąnaudų)¹². Atliekant šį veiklos auditą daugiausia dėmesio skirta keturioms kitoms pagrindinės veiklos sritims: padėties stebėsenai, rizikos analizei, pažeidžiamumo vertinimui ir operaciniam atsakui. Kadangi operacinį atsaką (48 %) papildo sutelktų išteklių valdymas (9 %), pastarasis buvo netiesiogiai įtrauktas į audito apimtį. Visa ši veikla 2019 m. sudarė 64 % nuo 236,7 milijono eurų dydžio Frontex veiklos sąnaudų (žr. 4 diagramą).

17

Tai pirmas kartas, kai vertinome, kaip Frontex vykdo šią veiklą, apibrėžtą 2016 m. reglamente. Mūsų ataskaita pateikta laiku, nes paskutinis agentūros išorės vertinimas paskelbtas 2015 m. liepos mėn., o Reglamentas (ES) 2019/1896 patvirtintas neatlikus poveikio vertinimo.

18

Šiais pagrindinės agentūros veiklos veiksmais siekiama padėti nacionalinėms institucijoms, veikiančioms nacionaliniu ir ES lygmenimis, veiksmingai kontroliuoti savo išorės sienas ir jie vienas kitą papildo. Nesėkmė vienoje veiklos srityje gali turėti neigiamą poveikį kitų sričių veiklai. Ir priešingai, veiksmingi vienos veiklos srities veiksmai gali turėti abipusį teigiamą poveikį kitų sričių veiklai. Pavyzdžiui, atliekant pažeidžiamumo vertinimą tinkamai nustačius ir ištaisius pažeidžiamą vietą gali būti sustiprintas operacijų valdymas, o kartu pagerinamas informuotumas apie padėtį ir užtikrinama išsamesnė rizikos analizė (žr. 5 diagramą).

19

Auditas apėmė laikotarpį nuo 2016 m. pabaigos (tais metais įsigaliojo nauji Frontex įgaliojimai) iki 2020 m. vasario mėn. Frontex veikla užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms ir jų apsaugą į šio audito apimtį nepatenka.

20

Kad galėtume atlikti auditą, aplankėme mūsų audituojamą subjektą Frontex ir susitikome su įvairių agentūros padalinių atstovais. Taip pat surengėme susitikimus su sienos apsaugos institucijomis Lenkijoje ir Italijoje (jos atrinktos iš šalių, kuriose agentūra vykdė bendras sausumos, oro ir jūrų operacijas) ir lankėmės objektuose, kuriuose šios operacijos buvo vykdomos. Išsiuntėme klausimynus kitoms 25 valstybėms narėms ir gavome 20 atsakymų (žr. II priedą; atsakymų negavome iš Kipro, Graikijos, Airijos, Nyderlandų ir Slovėnijos). Galiausiai mūsų audito darbas apėmė Frontex ir Italijos bei Lenkijos nacionalinių institucijų pateiktų dokumentų, taip pat nacionalinių institucijų, mokslinių tyrimų įstaigų ir akademinės bendruomenės paskelbtų ataskaitų ir tyrimų peržiūrą.

Pastabos

Frontex prieinama informacija yra nepakankama ir jos kovos su neteisėta imigracija veikla turi trūkumų

21

Šiame skirsnyje nagrinėjome, ar Frontex vykdo savo 2016 m. įgaliojimus kovos su neteisėta imigracija srityje:

1. naudodamasi keitimosi informacija sistema, kad būtų galima susidaryti išsamų, tikslų ir naujausią padėties prie ES išorės sienų vaizdą;
2. vykdydama savo veiklą taip, kad būtų remiamos valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys, ir
3. teikdama informaciją apie savo veiklos poveikį ar sąnaudas.

22

6 diagramoje apibendrinti mūsų nustatyti faktai.

Keitimosi informacija sistemoje yra spragų ir netikslumų

Padėties stebėsena

23

Reglamentu (ES) Nr. 1052/2013 sukurta Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)¹³ – Frontex ir įvairių nacionalinių institucijų, dalyvaujančių sienų stebėjimo veikloje, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo sistema. Šioje sistemoje Frontex dalijasi Europos padėties vaizdu su valstybėmis narėmis. Europos padėties vaizdo sistema – tai grafinė sąsaja, kurioje beveik tikruoju laiku pateikiami incidentų duomenys ir informacija, gauti iš įvairių nacionalinių sienos apsaugos institucijų, suburtų į nacionalinį koordinavimo centrą, taip pat duomenys, gauti iš įdiegtų stebėjimo priemonių, pavyzdžiui, jutiklių, platformų, ir kitų šaltinių (žr. 7 diagramą). Taip gerindama padėties stebėseną ir reagavimo pajėgumus prie išorės sienų ir pasienio teritorijoje Frontex siekia padėti valstybėms narėms.

24

Šiuo reglamentu, kuriuo plėtojama Šengeno acquis, reikalaujama, kad valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys registruotų visus svarbius įvykius, įvykusius palei sausumos sienos perėjimo punktus (vadinamąją „žaliąją sieną“) ir jūrų sieną (vadinamąją „mėlynąją sieną“). Juo nenustatoma pareiga pranešti apie įvykius, įvykusius faktiniuose sienos perėjimo punktuose.

25

Reglamentu buvo siekiama suteikti Frontex pakankamai patikimą informaciją, kuri padėtų susidaryti padėties vaizdą apie įvykius prie išorės sienos pagrindiniuose migracijos maršrutuose, pavyzdžiui, centrinės, rytinės ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalių maršrutuose, taip pat Vakarų Balkanų sausumos maršrute. Vis dėlto Specialiojoje ataskaitoje Nr. 20/2019¹⁴ nurodėme trūkumus, susijusius su reglamento įgyvendinimu valstybėse narėse (žr. 2 langelį).

26

Be išimčių dėl sausumos ir jūrų sienų perėjimo punktų, valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys neprivalo pranešti apie neteisėtą oro sienos kirtimą nei oro sienos kirtimo punktuose, nei nacionalinėje oro erdvėje. Nors kelios valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys savanoriškai praneša apie sienos perėjimo punktuose įvykusius įvykius, dauguma to nedaro. Tai reiškia, kad Frontex parengta Europos padėties vaizdo sistema tikruoju laiku neatspindi padėties prie ES oro sienų arba sausumos ir jūrų sienų perėjimo punktų. Tai patvirtinta ir valstybių narių atsakymuose į mūsų klausimyną.

27

Be to, valstybės narės neturi suderintų galiojančių standartų, kokie turėtų būti jų sienų stebėjimo ar kitos kontrolės įrangos veikimo pajėgumai. Tai apsunkina Frontex vaidmenį nustatant galimas valstybių narių aptikimo pajėgumų vykdant sienų kontrolę spragas; dėl to gali būti neaptikti sienų kirtimo atvejai ir sistemoje EUROSUR neužregistruoti visi įvykiai.

28

30 valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių nacionalinių koordinavimo centrų (NKC) tinklo sukūrimas gali būti laikomas reikšmingu laimėjimu. NKC koordinuoja ir keičiasi informacija tarp institucijų, atsakingų už išorės sausumos ir jūrų sienų stebėjimą nacionaliniu lygmeniu, taip pat su kitais NKC ir agentūra. Kai vykdant sienų kontrolę dalyvauja kelios nacionalinės institucijos, NKC dažnai naudojamas kaip platforma siekiant skatinti tarpžinybinį kelių skirtingoms ministerijoms priklausančių organizacijų bendradarbiavimą. NKC yra atsakingas už nacionalinės padėties vaizdo sistemos priežiūrą.

29

Nepaisant to, nevisiškai įgyvendintos visos tinklo funkcijos, kurios buvo nustatytos reglamente. Pavyzdžiui, EUROSUR operacinis ir analizės lygmenys nebuvo visapusiškai ar nuosekliai įgyvendinti. III priede pateikiama informacija apie reglamente nustatytas funkcijas ir jų įgyvendinimą įvairiose valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose narėse.

Rizikos analizė

30

Frontex buvo sudėtinga naudoti EUROSUR duomenis statistinės rizikos analizės tikslais, nes valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys informaciją sistemoje EUROSUR teikia nenuosekliai ir naudoja skirtingus formatus, kaip nurodyta 2 langelyje. Be to, kadangi valstybės narės nerimauja dėl saugumo, EUROSUR analizės ir operaciniu lygmenimis informacijos pateikiama labai mažai, ir Frontex negali ja remtis atlikdama rizikos analizę ES lygmeniu. Daugeliu atvejų operaciniu lygmeniu nėra informacijos apie turtą ar veiklos polygmenis, nes tinklas nebuvo akredituotas iki 2018 m. sausio mėn.¹⁵ Siekdamas išspręsti šias EUROSUR problemas, Frontex Rizikos analizės skyrius prašo Frontex rizikos analizės tinklo (FRAN) statistinių duomenų, kuriuos iš savo nacionalinių sistemų tiesiogiai teikia valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys ir kurie apima duomenis dėl visų tipų sienų.

Frontex veikla nebuvo pakankamai išplėtota, kad būtų galima teikti veiksmingą paramą valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims

Padėties stebėsena

31

Naudodamasi Europos padėties vaizdo sistema, Frontex kasdien nacionalinėms institucijoms siunčia savalaikę ir aktualią informaciją apie padėtį prie išorės sienų. Joje taip pat pateikiama informacija apie konkrečius įvykius, vykstančius Frontex bendroms operacijoms priskirtose operacijų vykdymo teritorijose. Be to, Frontex teikia paslaugas, kuriomis remiama valstybių narių operacinė veikla ir jai suteikiama pridėtinė vertė. Ji taip pat teikia tikralaikio stebėjimo platformas (pavyzdžiui, stebėjimą iš oro), kurios sudarė sąlygas tikruoju laiku operaciniu lygmeniu reaguoti į įvykius tais atvejais, kai buvo parengti valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių ištekliai arba bendrų operacijų ištekliai. Tai gali būti labai naudinga nelaimės atveju. Valstybės narės savo atsakymuose į mūsų klausimyną pripažino šių paslaugų teikiamą naudą.

32

Tačiau Frontex informuotumą apie įvykius prie išorės sienų beveik tikruoju laiku riboja duomenų, naudojamų Europos padėties vaizdo sistemai kurti, kokybės trūkumai (susiję su išsamumu, nuoseklumu ir savalaikiškumu), kaip nurodyta 2 langelyje ir 24 dalyje. Dėl to gaunamas nacionalinių padėties vaizdo sistemų fragmentų darinys, o ne viena bendra Europos padėties vaizdo sistema. Deja, ankstesnėmis pastangomis suvienodinti duomenų įvedimą (visų pirma patvirtinant skirtingas EUROSUR vadovo redakcijas) šios problemos nebuvo išspręstos.

Rizikos analizė

33

Nuo 2004 m., kai buvo įsteigta Frontex, jos įgaliojimai apėmė visų pirma rizikos analizę. Šios rizikos analizės tikslas – suteikti informacijos, kuria remiantis Frontex, valstybės narės ir Komisija priimtų sprendimus. Rizikos analize remiama Frontex veikla, pavyzdžiui, naujų veikimo būdų, migracijos maršrutų nustatymas, kova su tarpvalstybiniais nusikaltimais nustatant neteisėto gabenimo maršrutus, suklastotus dokumentus ir prekybą žmonėmis – visa tai priklauso agentūros veiklos sričiai.

34

Be EUROSUR informacijos, Frontex taip pat renka daug įvairių duomenų iš valstybių narių, ES įstaigų, šalių partnerių ir organizacijų, taip pat iš savo operacijų (ypač per migrantų priėmimo pokalbius ir apklausas), kad nustatytų pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką migracijos tendencijoms ir jas skatina. Tai apima topografijos, demografijos, krizių prevencijos, geopolitikos ir žvalgybos vertinimus, kurių EUROSUR nėra. Frontex taip pat naudoja atvirųjų šaltinių duomenis (t. y. duomenis iš kitų ES partnerių ir tarptautinių organizacijų) apie padėtį Europos pasienyje ir toliau. FRAN, žvalgybos ekspertų ir rizikos analitikų tinklas, kas ketvirtį rengia ataskaitas.

35

Pagrindiniai Frontex Rizikos analizės skyriaus produktai:

• metinė rizikos analizė;
• specialiosios rizikos analizės dėl Vakarų Balkanų ir ES rytinių sienų;
• ad hoc informaciniai pranešimai apie kylančias rizikas, kurie dažnai rengiami reaguojant į Komisijos arba Tarybos prašymus pateikti konkrečią informaciją.

36

Frontex rizikos analizės veikla padėjo sukurti FRAN – Europos rizikos analitikų ir žvalgybos ekspertų bendruomenę. Sutarusi dėl bendrų standartų ir juos taikydama, Frontex sudarė palankesnes sąlygas kolegoms iš kitų šalių palaikyti ryšius. Be to, visos valstybės narės, vykdydamos savo nacionalinę rizikos analizės veiklą, per FRAN turi prieigą prie viena kitos FRAN duomenų.

37

Tačiau dėl teisinių priežasčių ir duomenų apsaugos tikslais Frontex rizikos analizės reikmėms neturi prieigos prie duomenų, saugomų visos ES masto sistemose, kurias tvarko eu-LISA¹⁶ (atsakinga už didelės apimties IT sistemų operacijų valdymą), – jos yra esminės ES prieglobsčio, sienų valdymo ir migracijos politikos įgyvendinimo priemonės. Iš šių sistemų, kuriose registruojami vizų duomenys, prieglobsčio prašymai, asmenų judėjimas, dingę asmenys (ypač vaikai) ir informacija apie tam tikrą turtą, Frontex negauna jokių statistinių ataskaitų, kurias ji galėtų naudoti rizikos analizės tikslais, išskyrus viešai skelbiamus statistinius duomenis.

38

Frontex buvo pavesta parengti¹⁷ bendrą integruotos rizikos analizės modelį (CIRAM), kurį turėtų taikyti agentūra ir valstybės narės¹⁸. 95 % iš 20 valstybių narių, atsakiusių į mūsų klausimyną, šią bendrą metodiką taiko atlikdamos savo nacionalinę rizikos analizę. Tačiau pati agentūra negali taikyti modelio, nes ji negali tinkamai įvertinti konkrečių sienos ruožų pažeidžiamumo (žr. 3 langelį). Nors valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys dalijasi savo sienų kontrolės ištekliais ir atitinkamais dislokavimo planais su Frontex Pažeidžiamumo vertinimo skyriumi, pastarasis tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, šia informacija nesidalijo su pačios Frontex Rizikos analizės skyriumi.

39

Atsakydamos į mūsų klausimyną valstybės narės pranešė, kad palankiai vertina Frontex rizikos analizės produktų kokybę. Tačiau jos taip pat pranešė, kad nesant bendros struktūrizuotos platinimo sistemos, ribojamas šių produktų prieinamumas ir poveikis. Pavyzdžiui, Frontex vieno langelio principu pagrįsta sistema (FOSS) yra vienintelė oficiali bendra platforma, kurioje informacija dalijasi Europos sienos apsaugos pareigūnai, ir valstybės narės mano, kad turima informacija yra labai naudinga sienos apsaugos pareigūnų veikloje. Tačiau galimybė naudotis FOSS suteikiama tik tiems sienos apsaugos pareigūnams, kurie dalyvauja Frontex operacijose, ir tik tol, kol jie dislokuojami. Be to, Jungtinis tyrimų centras (JRC), pateikęs naudojamą FOSS technologiją, nebeteikia programinės įrangos atnaujinimų, techninės priežiūros ar pagalbos tarnybos funkcijų. Tai rodo, kad kyla rizika platformos tęstinumui, taigi ir joje pateikiamai informacijai. Iki šiol Frontex nediskutavo dėl FOSS pakeitimo.

Pažeidžiamumo vertinimas

40

Atlikdama pažeidžiamumo vertinimą Frontex privalo stebėti ir vertinti, ar valstybės narės turi techninės įrangos, sistemų, pajėgumų, išteklių, infrastruktūros ir tinkamų įgūdžių turinčių bei parengtų darbuotojų, būtinų sienų kontrolei vykdyti. Kad sudarytų sąlygas atlikti vertinimą, valstybės narės Pažeidžiamumo vertinimo padaliniui turi pateikti reikiamą informaciją. Tikslas – įvertinti valstybių narių pajėgumą ir pasirengimą kovoti su esamomis ir būsimomis grėsmėmis bei iššūkiais prie išorės sienų. Šis vertinimas turėtų apimti valstybių narių gebėjimą vykdyti visas sienų valdymo užduotis, įskaitant jų pajėgumą tvarkyti galimą didelį į jų teritoriją atvykstančių žmonių srautą.

41

2020 m. prasidėjo ketvirti metai, kai taikomas pažeidžiamumo vertinimo procesas, nustatytas Reglamentu (ES) 2016/1624. Per šį laikotarpį Frontex sudarė precedento neturinčią vaizdo apie valstybių narių pajėgumus ir pažeidžiamumą atskiruose sienos ruožuose sistemą, kaip valstybės narės nurodė ir savo atsakymuose į mūsų klausimyną. 2017 ir 2018 m. pažeidžiamumo vertinimai buvo užbaigti nepaisant labai ribotų išteklių, turėjusių įtakos darbo kokybei. Pavyzdžiui, 2016 m. šiai užduočiai buvo skirti tik trys Frontex etatai: 2018 m. šis skaičius padidėjo iki 23 etatų (15 iš jų buvo užimti), o 2019 m. – iki 25 etatų (23 iš jų buvo užimti). Išnagrinėjome penkių vertinimų imtį ir nustatėme, kad Pažeidžiamumo vertinimo skyrius neatkreipė dėmesio į tai, kad 2017 ir 2018 m. viena valstybė narė nepranešė apie vieną sausumos sienos perėjimo punktą, o tai reiškia, kad Pažeidžiamumo vertinimo skyrius jo nevertino.

42

Pažeidžiamumo vertinimo procesas patobulėjo patikslinus jo metodiką. Vis dėlto, nors valstybės narės privalo teikti patikimus duomenis, Frontex Pažeidžiamumo vertinimo skyrius toliau nurodo neišspręstus klausimus, susijusius su valstybių narių neišsamiais ir prastos kokybės duomenimis, kurie sudaro procedūros pagrindą. Pavyzdžiui, 2019 m. valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių duomenų išsamumo lygis sudarė nuo 53 iki 98 %. Savo atsakymuose į mūsų klausimyną dvi valstybės narės nurodė nacionalinį saugumą kaip priežastį, dėl kurios jos atsisakė pateikti Frontex prašomą informaciją.

43

Galiausiai, remiantis 2016 m. reglamento nuostatomis, pažeidžiamumo vertinimo procesas šiuo metu apsiriboja nacionaliniais pajėgumais ir pažeidžiamomis sritimis. Vertinimai nebuvo atliekami nei ES, nei regioniniu lygmeniu. Nustatėme, kad ES masto vertinimas:

• būtų tinkamiausias atsižvelgiant į būsimą Frontex nuolatinio korpuso dislokavimą. Tuomet būtų galima reguliariai vertinti pačios Frontex pajėgumus įveikti iššūkius, kylančius prie išorės sienų;
• padėtų nustatyti bet kokį iš dalies sutampantį pažeidžiamumą kaimyninėse šalyse arba šalyse, priklausančiose tai pačiai regioninei operacinei aplinkai. Dėl tokio pažeidžiamumo atsiranda atitinkamų valstybių narių tarpusavio priklausomybė;
• padėtų įvertinti įvairių dalyvaujančių ES agentūrų bendradarbiavimo mastą ir efektyvumą¹⁹.

Operacinis atsakas

44

Nuo tada, kai Frontex buvo įsteigta, jos operacinis atsakas iš esmės buvo sutelktas į paramą, teikiamą valstybėms narėms kovojant su neteisėta imigracija, daugiausia vykdant bendras operacijas prie išorės sienų (dažniausiai jūroje, taip pat sausumoje ar oro uostuose). Tokios operacijos vykdomos tiek iš nacionalinių išteklių, tiek iš (žmogiškųjų ir techninių) išteklių, kuriuos sutelkė dalyvaujančios šalys arba suteikė Frontex; juos koordinuoja Frontex. Jų prašo valstybės narės, Frontex nustato prioritetus pagal jų svarbą ir turimus išteklius, o įgyvendinimas vykdomas pagal veiklos planą.

Bendros operacijos

45

Atsižvelgiant į svarbiausių neteisėtos migracijos maršrutų į Europos Sąjungą vietą, beveik 80 % Frontex bendrų operacijų biudžeto skiriama jūroje vykdomoms operacijoms. Kai kurios iš jų (pavyzdžiui, „Minerva“ ir „Poseidon“) taip pat apima patikrinimus sienos perėjimo punktuose, tačiau daugiausia dėmesio skiriama sienų stebėjimui, o dauguma operacijų vykdoma nuo 2006 ir 2007 m. IV priede pateikiame išsamesnę informaciją apie Frontex bendras jūrų operacijas. Per pastaruosius 15 metų Viduržemio jūros regiono valstybėms narėms suteiktos paramos migracijos spaudimui valdyti veiksmingumą patvirtino visos mūsų apklaustos šalys ir tai nebuvo išsamiau analizuojama atliekant šį auditą.

46

Didžiąją dalį likusių 20 % savo bendrų operacijų biudžeto Frontex skiria tam, kad būtų steigiami ryšių punktai jūrų uostuose, oro uostuose ir sausumos sienos perėjimo punktuose, kuriuose Frontex ties pagrindiniais ES išorės sienų punktais skiria sienos apsaugos pareigūnus. Audito metu buvo įvertinta Frontex sausumos ir oro ryšių punktų pridėtinė vertė (laikoma, kad tarptautiniams oro uostams kyla didelė neteisėtos migracijos rizika). Padaryta išvada, kad jų poveikis bendrai sienų kontrolei yra nedidelis. Tai susiję su nedideliais dislokuotais žmogiškaisiais ištekliais, trumpu jų dislokavimo laikotarpiu ir mažu operacijose dalyvaujančių ryšių punktų skaičiumi.

Skubi pasienio pagalba

47

Valstybė narė, susidūrusi su netikėtu ir išskirtiniu spaudimu prie savo išorės sienų, ypač tais atvejais, kai daug ne ES piliečių bando neteisėtai atvykti į jos teritoriją, gali prašyti Frontex ribotą laikotarpį jos teritorijoje teikti skubią pasienio pagalbą. Kol kas šį mechanizmą aktyvavo tik Graikija keturiais atvejais.

48

Kad Frontex skubi pasienio pagalba būtų veiksminga, reikia, kad proceso dalyviai būtų su juo susipažinę ir kad valstybėse narėse būtų nustatytos veiksmingos tokios pagalbos prašymų teikimo procedūros (žr. 4 langelį).

Žmogiškųjų išteklių rezervas

49

Pagal Reglamentą (ES) 2016/1624 Frontex, be kita ko, įsteigė Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių rezervą, įskaitant greitojo reagavimo rezervą ir techninės įrangos rezervą. Frontex indėlį į Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių rezervą sudaro būrių nariai, kuriuos į Frontex deleguoja valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys pagal kasmet skelbiamus atvirus kvietimus įdarbinti darbuotojus (žr. 8 diagramą). Frontex teigimu, dislokuojant deleguotus būrių narius, nors ir labai nedideliu mastu, buvo išbandytas naujas žmogiškųjų išteklių dislokavimo modelis, nustatytas 2019 m. reglamentu.

50

Kiekvienais metais Frontex įvertina savo žmogiškųjų išteklių ir techninės įrangos poreikius, remdamasi rizikos analizėje nustatytais prioritetais ir ankstesnių metų turima informacija: duomenų, gautų dislokavus žmogiškuosius išteklius, analize ir įvairių rūšių techninės įrangos veiksmingumo ir efektyvumo analize. Remdamasi šia informacija agentūra pradeda derybų procesą (vadinamą kasmetinėmis dvišalėmis derybomis), kurio rezultatas – nustatomas kiekvienos šalies indėlis į operacinę veiklą.

51

Nustatėme, kad valstybės narės įvykdė savo įsipareigojimus sudaryti greitojo reagavimo rezervus. Komisija pagrindė 10 000 asmenų²⁰ turinčio nuolatinio korpuso sukūrimą, atsižvelgdama į trūkumą, susijusį su valstybių narių prisiimtais įsipareigojimais dėl žmogiškųjų išteklių. Vis dėlto nustatėme, kad didžiausias trūkumas (85 % 2019 m.) yra trijose iš 17 bendrose operacijose dalyvaujančių ekspertų kategorijų (aukšto lygio už dokumentus atsakingų pareigūnų, sienų stebėjimo pareigūnų ir pavogtų transporto priemonių aptikimo pareigūnų). Be to, valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių bendras dislokuotų būrių narių skaičius yra didesnis už susitartą derybose (žr. 9 diagramą).

52

Nustatėme, kad Frontex neteikė pakankamos svarbos kultūrų tarpininko vaidmeniui arba tam, kaip reikalaujami įgūdžiai ir požiūriai skiriasi nuo vertėjo žodžiu įgūdžių ir požiūrio. Šis profilis nebuvo įtrauktas į Valdančiosios tarybos sprendimą Nr. 38/2016, kuriame apibrėžti Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių sienos apsaugos pareigūnų profiliai. Be to, jis nebuvo įtrauktas į 2020 m. Valdančiosios tarybos sprendimą²¹ įsteigti nuolatinį korpusą. Vietoj to, šiame sprendime kultūrinis tarpininkavimas įtrauktas kaip viena iš užduočių, kurias turi vykdyti grąžinimo specialistas, ir nustatytas reikalavimas apklausas vedantiems pareigūnams įrodyti, kad gerai pažįsta kilmės ir tranzito valstybių kultūrą.

53

Vertėjo žodžiu funkcija – palengvinti bendravimą užtikrinant, kad visos pateiktos pastabos būtų tiksliai išverstos, o kultūrų tarpininkas privalo suprasti kultūrinius skirtumus bei skirtingų kultūrų socialines normas ir kartu neseniai prie sienos atvykusiems asmenims įkvėpti pasitikėjimo, kad būtų išvengta nesusikalbėjimo. Vykstant jūrų operacijoms, priėmimo vietoje kultūrų tarpininkas bendrauja su migrantais, kurie po ilgos ir varginančios kelionės dažnai yra psichologiškai sutraumuoti dėl grėsmės tapti prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties ar kankinimo aukomis. Kultūrų tarpininko vaidmuo yra labai svarbus priėmimo procese ir renkant žvalgybos informaciją (apie neteisėtai žmones gabenančius asmenis, maršrutus, veikimo būdus ir t. t.) ir prisideda prie tokių itin svarbių Frontex procesų kaip rizikos analizė.

Frontex nepateikė informacijos apie savo veiklos poveikį ar sąnaudas

54

Reglamento (ES) 2016/1624 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad agentūra „teikia visuomenei tikslią ir išsamią informaciją apie savo veiklą“.

55

Nors Frontex plačiai informuoja apie savo veiklą²², jos ataskaitose (viešose ir riboto platinimo) ne visada analizuojami jos veiklos rezultatai ir tikrasis poveikis. Dėl to galėjo būti priimami nepakankamai pagrįsti teisėkūros sprendimai.

56

Pažeidžiamumo vertinimo srityje Frontex skelbia savo veiklos apžvalgą. Ji yra riboto platinimo ir joje pateikiama informacija apie pateiktų rekomendacijų skaičių ir valstybių narių pasiektą įgyvendinimo lygį. Tačiau rizikos analizės srityje Frontex neskelbia savo metinės rizikos analizės veiklos apžvalgos ir nevertina savo produktų poveikio.

57

Frontex rengia daug ataskaitų²³, kuriomis siekiama įvertinti bendras operacijas. Tačiau trys pagrindiniai jos veiklos aspektai neatskleidžiami.

58

Pirma, pagal reglamentus²⁴ Frontex privalo įvertinti bendrų operacijų rezultatus. Tačiau agentūra neatlieka kruopštaus šios veiklos vertinimo. Savo ataskaitoje dėl bendrų jūrų operacijų, nepaisant jų svarbos pagal santykį su visa veikla, Frontex nedaro skirtumo tarp savo prisidėjimo ir nacionalinės veiklos, kurią įprastai atlikdama savo pareigas vykdo priimančioji valstybė narė, rezultatų. Be to, ataskaitose nenurodyta, kad operacijų vykdymo laikotarpiu operacijų vykdymo teritorijoje pasiekti rezultatai ir vykdyta veikla yra priskirtini ir Frontex, ir nacionalinėms institucijoms.

59

Antra, Frontex savo ataskaitose dėl veiklos išteklių teikia informaciją apie reikalingus, įsipareigotus ir dislokuotus išteklius, tačiau nepaaiškina jokių nukrypimų ir nenustato trūkumų poveikio. Ataskaitose aiškiai nepateikiama, koks yra faktinio valstybių narių indėlio į bendras operacijas veiksmingumas ar silpnosios vietos, todėl skaitytojai gali klaidingai suprasti esamus trūkumus (žr. 51 dalį).

60

Trečia, Frontex neteikia informacijos apie savo bendrų operacijų faktines išlaidas, nei apibendrintai, nei išskaidytai pagal operacijas (jūrų ir oro) ir išlaidų rūšis (pavyzdžiui, žmogiškieji ištekliai, lengvoji įranga arba sunkioji įranga). Remdamasi tuo, kad galutiniai duomenys prieinami tik n+2 metais, Frontex pateikia tik sąmatomis pagrįstas išlaidas, kurios gali reikšmingai skirtis.

Frontex veiksmingai neremia kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu

61

Šiame skirsnyje nagrinėjome, ar Frontex vykdo savo 2016 m. įgaliojimus kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje:

1. naudodamasi keitimosi informacija sistema, kad būtų galima susidaryti išsamų, tikslų ir naujausią padėties prie ES išorės sienų vaizdą, ir
2. vykdydama veiklą, kuria būtų remiamos valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys.

62

Mūsų analizės rezultatai pateikti 10 diagramoje ir gali būti lyginami su 5 diagramoje nurodytu numatomu indėliu.

Dar nėra tinkamos keitimosi informacija sistemos, kuri padėtų kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu

63

Kad veiktų integruoto sienų valdymo modelis, visos atitinkamos nacionalinės institucijos ir visos ES agentūros turi sistemingai rinkti informaciją ir ja dalytis. Todėl informacija, kuria grindžiamas modelis ir jo analitiniai produktai, turėtų būti teikiama ne tik sienos apsaugos institucijoms, bet ir visoms susijusioms institucijoms, pavyzdžiui, policijos įstaigoms ir muitinėms, kurios yra atsakingos už sienų valdymą.

64

Nors nuo 2016 m. valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys ir Frontex dalijasi atsakomybe už Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimą, visuotinės bendros integruoto sienų valdymo sistemos, skirtos keistis informacija ir bendradarbiauti, dar nėra. EUROSUR turėtų užtikrinti infrastruktūrą ir priemones, kurių reikia išorės sienoms stebėti, ir padėti tiek Frontex, tiek valstybėms narėms kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. EUROSUR sukurta 2013 m. Reglamentu (ES) Nr. 1052/2013, tačiau jo nuostatos atnaujintos tik 2019 m. gruodžio mėn. Reglamentu (ES) 2019/1896 siekiant atsižvelgti į naujus Frontex įgaliojimus. Be to, šioje redakcijoje išdėstyti nauji ataskaitų teikimo reikalavimai įsigalios tik 2021 m. gruodžio mėn. Tačiau esama svarbių šios sistemos trūkumų:

• pagal EUROSUR reglamentą kiekviena valstybė narė / Šengeno asocijuotoji šalis turi nacionalinį koordinavimo centrą, atsakingą už dalijimąsi informacija. Tačiau valstybės narės / Šengeno asocijuotosios šalys neprivalo užtikrinti, kad nacionaliniuose koordinavimo centruose būtų atstovaujama visoms atitinkamoms institucijoms, kurių reikia patikimam padėties vaizdui sukurti. Tai trukdo veiksmingai įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą. Muitinės ir sienos apsaugos pareigūnai pripažįstami strateginiais partneriais vykdant sienų kontrolės užduotis prie ES išorės sienų, tačiau šiuo metu nėra esamos keitimosi informacija sistemos, skirtos dalytis duomenimis ir žvalgybos informacija;
• valstybės narės nevienodai praneša apie tarpvalstybinius nusikaltimus EUROSUR. Frontex bandė susitarti su valstybėmis narėmis / Šengeno asocijuotosiomis šalimis dėl tarpvalstybinio nusikalstamumo incidentų katalogo, tačiau dėl skirtingos nacionalinės teisės aktų klasifikacijos šią užduotį atlikti tapo sudėtinga. Todėl, kadangi nėra privalomų ataskaitų teikimo reikalavimų ir sienos apsaugos pareigūnai neturi gairių, apie kuriuos įvykius pranešti, pranešimai yra nenuoseklūs. Šią padėtį atspindėjo ir valstybių narių atsakymai į mūsų klausimyną.

65

Kad galėtų strategiškai išanalizuoti tarpvalstybinių nusikaltimų riziką įgyvendindama Europos integruotą sienų valdymą, Frontex reikalinga išsami informacija. Tačiau su Frontex dalijamasi tik informacija apie neteisėtą imigraciją, o ne informacija, susijusia su kitomis atsakomybės sritimis, pavyzdžiui, muitine, žuvininkyste ar aplinkos kontrole.

Frontex parama kovai su tarpvalstybiniu nusikalstamumu yra ribota

66

Frontex pavesta padėti valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims kovoti su organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu (bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis Europos agentūromis). Tokia parama apimtų Frontex vykdomą didesnį valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių informavimą apie padėtį Europos lygmeniu, t. y. atliekant tarpvalstybinio nusikalstamumo rizikos analizę ir naudojantis Europos padėties vaizdo sistemomis, taip pat nustatant silpnąsias vietas, su kuriomis susiduria valstybės narės vykdydamos savo sienų kontrolės pareigas, ir prireikus bendro operacinio atsako inicijavimą.

67

Frontex informuotumą apie tarpvalstybinio nusikalstamumo padėtį mažina ne tik tai, kad nėra tinkamos keitimosi informacija sistemos, bet ir tai, kad nuo 2012 m. CIRAM nebuvo atnaujintas ir, nepaisant 2016 m. išplėstų agentūros įgaliojimų, į jį nebuvo įtraukta informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą.

68

Dėl ilgalaikio susitelkimo į neteisėtą imigraciją Frontex rizikos analizės produktai neišvengiamai tapo šiek tiek geografiškai šališki (žr. 45 dalį ir IV priedą), nes migracijos maršrutai ilgą laiką ėjo per Viduržemio jūrą. Tai reiškia, kad nors šie produktai pagerino sienos apsaugos institucijų žinias apie neteisėtos imigracijos spaudimą tam tikruose sienos ruožuose, jie vienodai neatspindi kitų iššūkių, su kuriais susiduriama kituose išorės sienos ruožuose.

69

Siekdama spręsti šį klausimą, 2018 m. Frontex įsteigė jūrų žvalgybos bendruomenę ir rizikos analizės tinklą, kad būtų plėtojami jūrų rizikos analizės pajėgumai kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir remiamas ES bendradarbiavimas pakrančių apsaugos funkcijų srityje. Nors šis tinklas apima tik jūrų sritį, jis jau pasirodė esąs naudingas, pavyzdžiui, atkreipiant sienos apsaugos institucijų dėmesį į narkotikų kontrabandos komerciniais laivais reiškinį. Tačiau MIC-RAN geografiniu požiūriu yra ribota, nepaisant jos svarbos veiksmingam integruotam išorės sienų valdymui²⁵.

70

Frontex Pažeidžiamumo vertinimo skyrius 2019 m. pažeidžiamumo vertinimo procese tik pradėjo vertinti valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių gebėjimą nustatyti tarpvalstybinius nusikaltimus ir su jais kovoti. 2020 m. penki iš 200 klausimų buvo susiję su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Nebuvo klausimų dėl sienos perėjimo punktuose dislokuoto personalo saugumo; šie punktai gali būti rizikos zona, atsižvelgiant į užsienio kovotojų ir terorizmo keliamą grėsmę.

71

Kadangi valstybių narių oro sienų aptikimo pajėgumams šiuo metu netaikomos Frontex pažeidžiamumo vertinimo procedūros, nėra veiksmingos centralizuotos valstybių narių pajėgumų stebėti, nustatyti ar sulaikyti galimus neteisėtus oro sienų kirtimus ES lygmeniu priežiūros (žr. 5 langelį). Be to, Frontex pažeidžiamumo vertinimas neapima vertinimo, ar valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių muitinės yra pasirengusios laiku pateikti kokybiškus duomenis informuotumo apie padėtį ir rizikos analizės tikslais, nes ši sritis priklauso nacionalinei kompetencijai.

72

Operacinio atsako srityje Frontex, vykdydama kasdienę veiklą, dar nepakankamai išplėtojo tarpvalstybinių nusikaltimų prevenciją, nustatymą ir kovą su jais. Valstybės narės palankiai vertina agentūros naudojamas priemones, pavyzdžiui, bendrų veiksmų dienas. Bendrų veiksmų dienos suburia įvairias valstybes nares, teisėsaugos institucijas ir tarptautines organizacijas kovai su įvairiais nusikaltimais, pavyzdžiui, narkotikų ir ginklų kontrabanda, neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis. Savo atsakymuose į mūsų klausimyną valstybės narės nurodė, kad tai yra mokymosi patirtis, kuria jos gali toliau naudotis savo institucijose. Tačiau operacinio atsako poveikis operacijų vykdymo laikotarpiu apsiriboja dalyvaujančių valstybių narių geografine teritorija.

Frontex dar nėra pasirengusi veiksmingai įgyvendinti savo 2019 m. įgaliojimų

73

Tikrinome, ar Frontex yra pasirengusi imtis iššūkio įgyvendinti savo 2019 m. įgaliojimus ir ar valstybės narės gali pateikti agentūrai visą tam reikalingą informaciją.

Frontex dar nėra prisitaikiusi prie savo 2016 m. įgaliojimų reikalavimų

74

Tikrinome, ar, 2016 m. į Frontex įgaliojimus įtraukus atsakomybę už integruotą sienų valdymą ir naują pažeidžiamumo vertinimo užduotį, Frontex skubiai iš naujo strategiškai įvertino žmogiškųjų išteklių poreikį rizikos analizės ir pažeidžiamumo vertinimo srityse. Tačiau agentūra reagavo į savo naujas pareigas ad hoc būdu ir tik 2019 m. sistemingai pradėjo tenkinti savo poreikius.

75

2016 m. nustačius naujus įgaliojimus, Operacijų padaliniui buvo pavesta atsakomybė už naują pažeidžiamumo vertinimo veiklą. Operacijų padalinys šią užduotį pavedė Rizikos analizės skyriui. 2017 m. Frontex buvo pertvarkyta ir šis padalinys padalytas į du padalinius. Rizikos analizės ir pažeidžiamumo vertinimo veikla buvo atskirta ir perduota vienam iš šių padalinių. Jis pavadintas „Informuotumo apie padėtį ir stebėsenos padaliniu“. Pažeidžiamumo vertinimo skyrių įsteigė ir jame dirbo buvę Rizikos analizės skyriaus nariai, tačiau nebuvo atlikta oficiali analizė, kuria remiantis būtų galima nustatyti kiekvienam profiliui reikalingus įgūdžių profilius ir darbuotojų skaičių. Tai turėjo įtakos darbo kokybei (žr. 41 dalį).

76

2019 m. Frontex Informuotumo apie padėtį ir stebėsenos padalinys siekė nustatyti dabartinius ir būsimus poreikius Rizikos analizės ir Pažeidžiamumo vertinimo skyriuose. Nustatėme, kad:

• Rizikos analizės skyriuje trūksta įvairių profilių analitikų (pavyzdžiui, kriminologijos, išankstinės analizės ir teminės analizės įgūdžių, ypač jūrų rizikos analizės);
• Pažeidžiamumo vertinimo skyrius turi nustatyti jam reikalingus įgūdžius ir gebėjimus, nustatyti bet kokias spragas ir parengti ilgalaikį talentų planą, atitinkantį jo strateginius tikslus.

77

Nors įvairių Frontex veiklos skyrių keitimasis informacija ir bendradarbiavimas visada buvo svarbūs, dabar jie yra būtini, atsižvelgiant į naują Frontex operacijų vykdymo vaidmenį, kurio ji ėmėsi, kai buvo sukurtas nuolatinis korpusas. Frontex 2018–2020 m. programavimo dokumente pripažinta, kad, nepaisant lankstumo kultūros kiekvieno departamento kasdienėje veikloje, vyrauja uždara kultūra. Praktika, kai padaliniai veikia nekaupdami turimos informacijos, gali pakenkti Frontex tarpusavio veiklos sąsajoms. Pavyzdžiui, iki 2020 m. vasario mėn. Frontex nebuvo nustačiusi procedūrų, pagal kurias veiklos skyriai dalytųsi atitinkama pažeidžiamumo vertinimo informacija. Dar reikia sukurti struktūrinį mechanizmą, skirtą su kitais Frontex veiklos skyriais dalytis pažeidžiamumo vertinimo rezultatais.

Pagal 2019 m. įgaliojimus numatoma greitai ir eksponentiškai padidinti Frontex išteklius

78

Pagal naująjį reglamentą Frontex iki 2027 m. turės nuolatinį korpusą, kurį sudarys iki 10 000 operacinių darbuotojų (žr. 2 diagramą ir 11 dalį). Frontex biudžetas turėtų padidėti nuo 460 milijonų eurų 2020 m. (žr. 3 diagramą) iki maždaug 900 milijonų eurų metinio vidurkio 2021–2027 m. laikotarpiu. Planuojamo biudžeto ir darbuotojų skaičiaus padidėjimo mastą taip pat galima įvertinti pagal asmens darbo dienas, skirtas bendroms operacijoms. Nuo dabartinio 300 000 asmens darbo dienų skaičiaus (žr. 9 diagramą) šis skaičius padidės iki maždaug 2 270 000 asmens darbo dienų, t. y. šis skaičius bus daugiau nei 7,5 karto didesnis už dabartinį žmogiškųjų išteklių lygį.

79

Galimas nuolatinio korpuso steigimo poveikis valstybėms narėms nebuvo įvertintas. 81 % į mūsų klausimyną atsakiusių valstybių narių numato, kad 2019 m. reglamentas turės įtakos jų darbuotojų skaičiui, todėl reikės papildomai įdarbinti naujų sienos apsaugos pareigūnų ir juos mokyti, tikintis, kad darbuotojus, šiuo metu paskirtus vykdyti nacionalinę sienų kontrolę, Frontex įdarbins į savo nuolatinį korpusą. Tai turės pasekmių biudžetui ir agentūros organizacinei struktūrai. Valstybėms narėms taip pat neaišku, kokį poveikį gali turėti darbuotojų, kuriuos įdarbins Frontex, skaičius pagal profilį ir kategoriją, kaip numatyta reglamente, ir būsimo dislokavimo trukmė.

80

Paskutinis agentūros išorės vertinimas paskelbtas 2015 m. liepos mėn. Nors pagal Reglamentą (ES) 2016/1624 buvo reikalaujama, kad Frontex rezultatai būtų įvertinti iki 2019 m. spalio mėn., vertinimas nebuvo atliktas, nes 2019 m. lapkričio mėn. įsigaliojo nauji agentūros įgaliojimai. Pagal Reglamentą (ES) 2019/1896, kitas išorės vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 5 d. Tai yra ilgas laikotarpis, per kurį bus atlikti svarbūs agentūros įgaliojimų, struktūros ir vaidmens pakeitimai.

81

Galiausiai, nors teisės aktais nuolatiniam korpusui suteikiami vykdomieji įgaliojimai, jie gali būti mažiau veiksmingi, jei priimančioji valstybė narė nesuteikia leidimo²⁶ vykdyti tokių užduočių kaip tapatybės tikrinimas, leidimo atvykti suteikimas ir sienų stebėjimas. Vis dėlto kitose valstybėse narėse besilankantiems sienos apsaugos pareigūnams neleidžiama pasinaudoti juos priimančių šalių informacinėmis sistemomis, kad galėtų atlikti patikrinimus kertant sienas²⁷. Tai labai apribotų veiklą, kurią nuolatinis korpusas galėtų vykdyti dislokavimo metu.

Esama rizikos, kad Frontex gali nesugebėti gauti informacijos, kad galėtų plėtoti savo kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu veiklą

82

Visos valstybės narės, išskyrus Ispaniją, rankiniu būdu iš savo nacionalinių sistemų perduoda informaciją apie jų pasienyje aptiktus incidentus į EUROSUR ir JORA. Operatoriai taip pat privalo išversti informaciją apie incidentą į anglų kalbą, nors kalbos mokėjimo lygis skiriasi.

83

Pagal Reglamentą (ES) 2019/1896, papildomi EUROSUR ataskaitų teikimo reikalavimai bus laipsniškai nustatyti per dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Atsakydamos į mūsų klausimyną, valstybės narės nurodė, kad jų esami ataskaitų teikimo reikalavimai jau ir taip yra reikšminga našta ir kad jos buvo neužtikrintos, ar sugebės susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu, nebent duomenų perdavimo tarp nacionalinių sistemų ir EUROSUR duomenų bazės procesas būtų automatizuotas. Pranešant apie įvykius sausumos ir oro sienos perėjimo punktuose labai padidėja darbo krūvis. Pavyzdžiui, remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. 409 milijonai keleivių, vykstančių į ES nepriklausančias vietoves ir iš jų, vyko per ES oro sienos perėjimo punktus.

84

Nepaisant Frontex įgaliojimų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų palengvintas keitimasis su jos užduotimis susijusia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis, valstybių narių teigimu, Frontex tiesioginis dalyvavimas bandant dar labiau automatizuoti procesą kol kas nėra akivaizdus.

Išvados ir rekomendacijos

85

Apskritai nustatėme, kad Frontex parama valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims kovojant su neteisėta imigracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu nėra pakankamai veiksminga. Nustatėme, kad Frontex nevisiškai įgyvendino savo 2016 m. įgaliojimus, ir atkreipėme dėmesį į keletą rizikų, susijusių su Frontex 2019 m. įgaliojimais.

86

Pateikiame savo išvadas ir rekomendacijas dėl kovos su neteisėta imigracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu pagal kiekvieną pagrindinę Frontex veiklą: keitimąsi informacija, rizikos analizę, pažeidžiamumo vertinimą ir operacinį atsaką.

87

Nustatėme, kad nors veikia keitimosi informacija sistema, skirta kovai su neteisėta imigracija remti, ji neveikė pakankamai gerai, kad būtų užtikrinta tiksli, išsami ir atnaujinama informacija apie padėtį prie ES išorės sienų (25–29 dalys ir 2 langelis). Dar nėra sukurta tinkama keitimosi informacija sistema, skirta kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltimais (63–65 dalys).

88

Frontex laiku siunčia aktualią migracijos informaciją apie padėtį prie išorės sienų ir teikia informaciją apie konkrečius įvykius (31 dalis). Tačiau tai, jog trūksta informacijos (26 ir 32 dalys), sienų kontrolės įrangos techninių standartų (27 dalis), bendro pranešimų apie tarpvalstybinius nusikaltimus katalogo, beveik tikralaikės informacijos apie padėtį prie ES oro sienų ir vėluojama atnaujinti CIRAM (64 ir 67 dalys), trukdo susidaryti išsamų padėties prie ES išorės sienų vaizdą.

89

Kalbant apie tarpvalstybinį nusikalstamumą, taip pat yra atotrūkis tarp Frontex reglamentuose nustatytų įgaliojimų ir reguliavimo aplinkos, kurioje agentūra veikia: ne visos atitinkamos institucijos (pavyzdžiui, muitinės) buvo įtrauktos į EUROSUR reglamentą, todėl pranešama ne apie visus svarbius įvykius (64 dalis).

90

Reglamentu (ES) 2019/1896 valstybėms narėms nustatyti reikšmingi papildomi EUROSUR ataskaitų teikimo reikalavimai ir tikimasi, kad duomenų perdavimas tarp nacionalinių sistemų ir EUROSUR duomenų bazės turės būti automatizuotas, kad valstybės narės įvykdytų šiuos reikalavimus (82 ir 83 dalys). Vis dėlto, valstybių narių teigimu, Frontex tiesioginis dalyvavimas bandant dar labiau automatizuoti procesą kol kas nėra akivaizdus (84 dalis).

1 rekomendacija. Patobulinti keitimosi informacija sistemą ir Europos padėties vaizdo sistemą

1. Siekdama patobulinti esamą EUROSUR sistemą, Frontex turėtų:
   
   
   1. reguliariai vertinti duomenų, naudojamų siekiant susidaryti Europos padėties vaizdą, kokybę;
   2. stebėti ir remti valstybes nares, kad jos tinkamai įgyvendintų EUROSUR, nustatant bendrai sutartas procedūras nustatytiems trūkumams šalinti;
   3. vadovauti valstybėms narėms rengiant bendrą pranešimų apie tarpvalstybinio nusikalstamumo incidentus katalogą;
   4. padėti valstybėms narėms automatizuojant vertimą ir duomenų perdavimą tarp nacionalinių sistemų ir EUROSUR duomenų bazės.
2. Kad būtų užtikrintas rezerve esančios įrangos suderinamumas ir sudarytos palankesnės sąlygos valstybėms narėms įsigyti techniškai suderinamus sienų kontrolės pajėgumus, Frontex turėtų, gavusi Komisijos ir Frontex valdančiojoje taryboje atstovaujamų valstybių narių pritarimą, nustatyti įrangos techninius standartus.
3. Siekdama užtikrinti, kad būtų galima susidaryti išsamų Europos padėties vaizdą, Komisija turėtų ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti veiksmingą Frontex ir kitų atitinkamų įstaigų, kurioms Reglamentas (ES) 2019/1896 netaikomas tiesiogiai, bendradarbiavimą.

Terminas: 2022 m. vidurys.

91

Frontex buvo sudėtinga naudotis EUROSUR ataskaitomis ir yra teisinių apribojimų rizikos analizės tikslais naudotis duomenimis, esančiais ES masto sistemose, kurias tvarko eu-LISA (30 ir 37 dalys). Nors Frontex yra saistoma teisės aktų, ji negali taikyti bendro integruotos rizikos analizės modelio, nes ji negali įvertinti konkrečių sienos ruožų pažeidžiamumo, kai valstybės narės nepateikia būtinos informacijos (38 dalis).

92

Frontex migracijos rizikos analizės poveikį silpnina tai, kad nėra plačiai prieinamo jos produktų platinimo tinklo. Todėl tai reiškia, kad sienos apsaugos pareigūnai neturi galimybės lengvai gauti Frontex produktų, nors tokie produktai galėtų būti labai naudingi jiems vykdant savo pareigas (39 dalis). Be to, Frontex neturi reikiamos informacijos, kad galėtų atlikti tarpvalstybinio nusikalstamumo rizikos analizę (65 dalis), išskyrus informaciją apie konkrečias kategorijas, susijusias su neteisėta imigracija. Be to, bendras integruotos rizikos analizės modelis nebuvo atnaujintas, kad atspindėtų šį pasienio rizikų aspektą (67 dalis). Todėl Frontex negali pateikti visų svarbių tarpvalstybinio nusikalstamumo aspektų analizės, nors tai leistų valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims imtis tinkamų priemonių nustatytoms rizikoms pašalinti arba sumažinti (68 ir 69 dalys).

2 rekomendacija. Atnaujinti ir įgyvendinti bendrą integruotos rizikos analizės modelį (CIRAM) ir užtikrinti prieigą prie kitų informacijos šaltinių

1. Frontex turėtų:
   
   
   1. teikti ataskaitas dėl to, kaip valstybės narės laikosi susitarimo dėl EUROSUR sistemos naudojimo teikiant informaciją, kurios reikia, kad atliekant rizikos analizę būtų galima taikyti CIRAM;
   2. atnaujinti CIRAM, kad būtų įtraukti tarpvalstybiniai nusikaltimai;
   3. sudaryti palankesnes sąlygas Europos sienos apsaugos pareigūnams plačiau naudotis rizikos analizės produktais.
2. Frontex ir Komisija turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad Frontex rizikos analizės ir pažeidžiamumo vertinimo tikslais būtų parengtos specialiai pritaikytos statistinės ataskaitos, sudarytos remiantis sistemomis, kurių prieglobą teikia eu-LISA, ir kitais šaltiniais (pavyzdžiui, kitų institucijų ir ES agentūrų, atsakingų už sienų kontrolę, šaltiniais).

Terminas: 2022 m. pabaiga

93

Frontex buvo pavesta užduotis 2016 m. atlikti valstybių narių pažeidžiamumo vertinimus, siekiant įvertinti jų pajėgumą ir pasirengimą atremti esamas ir būsimas grėsmes ir iššūkius prie išorės sienų (40 ir 41 dalys). Nors valstybės narės turėtų teikti Frontex prašomą informaciją, vykdant duomenų rinkimo procesą susiduriama su neišspręstomis problemomis, susijusiomis su neišsamiais ir prastos kokybės duomenimis (42 dalis). Remiantis 2016 m. reglamento nuostatomis, Frontex pažeidžiamumo vertinimas šiuo metu apsiriboja nacionaliniu lygmeniu, ir toks procesas nevykdomas ES, regioniniu ar tarpvalstybiniu lygmeniu, nors tai padėtų nustatyti dubliavimąsi arba įvertinti ES agentūrų bendradarbiavimą (43 dalis).

94

Frontex Pažeidžiamumo vertinimo skyrius valstybių narių pažeidžiamumą tarpvalstybinio nusikalstamumo atžvilgiu pradėjo vertinti tik 2019 m., o jo pajėgumai atlikti tokius vertinimus vis dar plėtojami (70 ir 71 dalys).

3 rekomendacija. Plėtoti pažeidžiamumo vertinimo potencialą

1. Frontex, dirbdama kartu su valstybėmis narėmis, turėtų nustatyti ir spręsti neišspręstus duomenų rinkimo klausimus, darančius poveikį pažeidžiamumo vertinimui, nustatydama problemas, darančias poveikį valstybių narių teikiamai informacijai, ir sudarydama veiksmų planą padėčiai ištaisyti;
2. Frontex turėtų parengti savo pažeidžiamumo vertinimo metodiką ir plėtoti pajėgumus, kad:
   
   
   1. veiksmingai įvertintų pažeidžiamumą tarpvalstybinio nusikalstamumo atžvilgiu;
   2. nustatytų ir įvertintų bet kokį galimą iš dalies sutampantį pažeidžiamumą, darantį poveikį kelioms šalims konkrečiuose regionuose;
   3. stebėtų atvejus, kai veiksmai nustatytam pažeidžiamumui konkrečioje šalyje šalinti gali turėti šalutinį poveikį kaimyninėse šalyse.

Terminas: 2022 m. pabaiga

3. Komisija turėtų apsvarstyti galimą Frontex pažeidžiamumo vertinimo išplėtimo regioniniu ir ES lygmeniu naudą.

Terminas: peržiūrint reguliavimo sistemą.

95

Frontex atliko keturis skubios pasienio pagalbos veiksmus, kad padėtų valstybėms narėms, kurios prie savo išorės sienų patiria netikėtą ir išskirtinį migracijos spaudimą. Nuo 2007 m. Frontex kasmet rengė pratybas, kad apmokytų visas šalis, kurios galėtų dalyvauti vykdant šiuos veiksmus. 2019 m. tokių pratybų nesurengta (47 ir 48 dalys ir 4 langelis).

96

Nepaisant to, kad tiek žmogiškuoju, tiek žvalgybos požiūriu svarbu priimti migrantus vykdant bendras kovos su neteisėta imigracija operacijas, Frontex neskyrė pakankamai svarbos kultūrinio tarpininko vaidmeniui (52 ir 53 dalys).

97

Frontex yra visuomenei matoma agentūra. Tačiau jos ataskaitose, nors jos ir išsamios, skaitytojai dažnai neinformuojami apie faktinius veiklos rezultatus arba tikrąjį jos veiklos poveikį. Pavyzdžiui, bendrų operacijų vertinimo ataskaitose nedaromas skirtumas tarp Frontex veiklos rezultatų ir nacionalinės veiklos rezultatų; nepateikiamas aiškus faktinio valstybių narių indėlio į bendras operacijas veiksmingumo ar silpnųjų vietų vaizdas; jose taip pat nepateikiama informacijos apie faktines bendrų operacijų išlaidas (55–60 dalys). Teisėkūros sprendimus priimantiems asmenims reikia patikimos informacijos, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus (51 dalis).

4 rekomendacija. Pagerinti Frontex operacinį atsaką

Frontex turėtų:

1. reguliariai vykdyti skubios pagalbos teikimo pratybas, ypač galimiems skubios pagalbos teikėjams, siekiant užtikrinti, kad prireikus visos susijusios šalys būtų tinkamai pasirengusios;
2. nustatyti kultūrų tarpininko kompetencijų sistemą ir imtis veiksmų, kad valstybės narės laikytųsi to paties požiūrio;
3. parengti savo operacinės veiklos, ypač bendrų operacijų, rezultatų vertinimo metodiką;
4. skelbti galutines savo operacijų išlaidas, kai tik jos sužinomos.

Terminas: 2022 m. pabaiga

98

Frontex nesiėmė reikiamų priemonių, kad pritaikytų savo organizacinę struktūrą taip, kad galėtų vykdyti 2016 m. jai suteiktus įgaliojimus. Nustatėme žmogiškųjų išteklių planavimo trūkumų Rizikos analizės ir Pažeidžiamumo vertinimo skyriuose (74–76 dalys), kurie abu vis dar neturi reikiamos kompetencijos.

99

Pradėjus taikyti Reglamentą (ES) 2019/1896 ir Frontex veiklai iš esmės pasikeitus iš paramos ir koordinavimo į operacijų vykdymą, įsteigiant nuolatinį korpusą, nustatėme į šį auditą įtrauktų skyrių komunikacijos problemų. Frontex veikia izoliuotai (77 dalis), o tai prieštarauja veiklos, kurią apima šis auditas, tarpusavio priklausomybei.

100

Kad galėtų vykdyti savo naujus įgaliojimus, Frontex iki 2027 m. turės 10 000 naujų operacinių pareigūnų (nuolatinį korpusą) ir per metus gaus vidutiniškai 900 milijonų eurų biudžetą. Šie skaičiai rodo didžiulį padidėjimą, palyginti su dabartine padėtimi. Jie nustatyti nesant apibrėžtų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti Frontex poreikius, susijusius su įgaliojimais, kurie nėra tiksliai apibrėžti, neturint galimybės gauti informacijos apie realias Frontex operacijų sąnaudas ir poveikį (57–60 dalys) ir neatlikus jų poveikio valstybėms narėms vertinimo (79 dalis).

101

Atsižvelgiant į skubų poreikį, naujasis reglamentas buvo patvirtintas neatlikus poveikio vertinimo ar vertinimo, ar Frontex įvykdė savo ankstesnius įgaliojimus (80 dalis). Be to, valstybės narės numato biudžeto ir organizacinius sunkumus, kylančius dėl nuolatinio korpuso poveikio jų darbuotojų skaičiui (79 dalis). Be to, neaišku, ar nuolatinis korpusas galės veikti taip, kaip numatyta (81 dalis).

5 rekomendacija. Įveikti iššūkius, susijusius su Frontex 2019 m. įgaliojimais

Frontex turėtų:

1. atlikti oficialią analizę, kad būtų nustatyti personalo poreikiai, ypač rizikos analizės ir pažeidžiamumo vertinimo srityse;
2. patobulinti savo vidaus komunikacijos procedūras siekdama užtikrinti, kad būtų dalijamasi informacija pagal principą „būtina žinoti“.

Terminas: 2021 m. pabaiga.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Bettinos JAKOBSEN vadovaujama III kolegija Liuksemburge 2021 m. balandžio 29 d.

Priedai

I priedas. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Papildoma informacija apie 2016 ir 2019 m. įgaliojimus

2016 m. įgaliojimai	2019 m. įgaliojimai
Priežiūros funkcijos nustatymas: pažeidžiamumo vertinimas Frontex atlieka privalomus pažeidžiamumo vertinimus, kad įvertintų atskirų valstybių narių gebėjimą spręsti problemas prie jų išorės sienų, vertindama valstybių narių turimą įrangą ir išteklius. Atsižvelgdamas į pažeidžiamumo vertinimus, Frontex vykdomasis direktorius gali nuspręsti rekomenduoti valstybei narei priemonių rinkinį, kad būtų pašalintas bet koks nustatytas pažeidžiamumas, susijęs su jos nacionalinės sienų valdymo sistemos veikimu.	Reikšmingų įgaliojimų pakeitimų nėra.
Sienos apsaugos pareigūnų ir techninės įrangos, kuriuos valstybės narės suteiks Frontex, greitojo reagavimo rezervo sukūrimas Valstybės narės, kuriose ši įranga registruojama, prireikus privalo pateikti ją Frontex. Frontex gali pasitelkti 1 500 pareigūnų, kurie gali būti dislokuoti per tris dienas, rezervą. Jie sudaro greitojo reagavimo pajėgas, kurios turi būti siunčiamos prie ūmų spaudimą patiriančių sienų.	Nuolatinio korpuso sudarymas Iki 2027 m. Frontex turės 10 000 naujų operacinių darbuotojų, iš jų 1 500 – greitojo reagavimo rezerve, kad padėtų valstybėms narėms vietoje apsaugoti ES išorės sienas, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir grąžinti neteisėtus migrantus. Šį nuolatinį korpusą sudarys agentūrose dirbantys pasienio ir pakrančių apsaugos pareigūnai (3 000) ir iš Europos šalių privalomai deleguoti darbuotojai. Reglamentu nuolatiniam korpusui suteikiami vykdomieji įgaliojimai. Dislokuoti operaciniai darbuotojai galės vykdyti sienų kontrolės ir grąžinimo užduotis, pavyzdžiui, atlikti tapatybės patikrinimus, leisti atvykti prie išorės sienų ir vykdyti sienų stebėjimą – tik gavus priimančiosios valstybės narės sutikimą.
Grąžinimo operacijos Frontex atlieka svarbesnį vaidmenį migrantų priėmimo antplūdžio valdymo centruose28. Frontex yra atsakinga ne tik už migrantų registravimą ir jų tikrinimą siekiant nustatyti jų pilietybę, bet ir už prieglobsčio reikalavimų neatitinkančių asmenų grąžinimą.	Grąžinimo operacijos Agentūra gali padėti valstybėms narėms visais grąžinimo proceso etapais (įskaitant veiklą prieš grąžinimą, padėti valstybėms narėms nustatyti trečiųjų šalių piliečius, koordinuoti ar organizuoti grąžinimo operacijas, be kita ko, užsakyti orlaivius tokių operacijų tikslais ir organizuoti grąžinimą reguliariaisiais skrydžiais arba kitomis transporto priemonėmis ir t. t.), o valstybės narės lieka atsakingos už sprendimus grąžinti asmenis.
Reglamento pakeitimų nėra.	Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) Siekiant pagerinti EUROSUR operacijas, reglamentu ji įtraukiama į Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas ir išplečiama EUROSUR taikymo sritis, kad ji apimtų daugumą Europos integruoto sienų valdymo komponentų. Tai reiškia gebėjimą nustatyti, numatyti ir veiksmingiau reaguoti į krizes prie ES išorės sienų ir ES nepriklausančiose šalyse.
Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis Didesnis vaidmuo koordinuojant valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimą sienų valdymo srityje. Agentūra gali pradėti bendras operacijas ES kaimyninėse trečiosiose šalyse. Susitarimai dėl statuso yra būtina tokio operacinio bendradarbiavimo sąlyga.	Didesnis bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis Gavusi išankstinį atitinkamos šalies sutikimą, Frontex gali pradėti bendras operacijas ir dislokuoti darbuotojus už ES ribų ir už ES kaimyninių šalių ribų, kad būtų teikiama parama sienų valdymui.
Ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimas valstybėse narėse Užtikrinti reguliarią visų valstybių narių išorės sienų valdymo stebėseną. Frontex jau yra paskyrusi ryšių palaikymo pareigūnus į ES nepriklausančias šalis, kad palengvintų dialogą ir bendradarbiavimą vietoje.	Naujos funkcijos Bendradarbiavimas su pagrindinių teisių pareigūnu ir priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi grąžinimo srityje, stebėsena.
Frontex padės valstybėms narėms kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu.	Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema Frontex tenka svarbesnis vaidmuo valdant didėjančius teisėtų keliautojų srautus per ES išorės sienas, prižiūrint būsimą centrinį Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) padalinį ir padedant valstybėms narėms įdiegti atvykimo ir išvykimo sistemą.
Į Frontex įgaliojimus įtraukiamas integruotas sienų valdymas, dėl kurio reikia atlikti tarpvalstybinio nusikalstamumo ir migracijos tendencijų rizikos analizę.	Rizikos analizė Frontex kas dvejus metus parengs integruoto sienų valdymo strateginę rizikos analizę, kuri bus įtraukta į Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą.

II priedas. Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų klausimyną

III priedas. EUROSUR įgyvendinimas 30-yje valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių

Toliau pateiktoje diagramoje apžvelgiamos reglamente nustatytos funkcijos ir pateikiama naujausia turima informacija apie jų vykdymą įvairiose valstybėse narėse / Šengeno asocijuotosiose šalyse.

Pastaba: Yra viena valstybė narė, kuri nedalyvavo priimant EUROSUR reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

Laikoma, kad kitoms trims šalims tai netaikoma dėl daugelio funkcijų, kurių joms nereikia dėl jų pasienio situacijos. Yra dar dvi šalys su įrašais „netaikoma“ dėl sienos ruožų nustatymo ir atitinkamos stebėjimo veiklos, nes jų sienos ruožams ataskaitos rengimo metu buvo priskirtas mažo poveikio lygis, ir tokiais atvejais jos neprivalėjo apibūdinti atitinkamos reakcijos.

Šaltinis: Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2018) 410.

• Veikia nacionalinis koordinavimo centras

Kiekviena valstybė narė turi paskirti, eksploatuoti ir prižiūrėti nacionalinį koordinavimo centrą, kuris koordinuoja visų už išorės sienų stebėjimą atsakingų nacionalinių institucijų, taip pat kitų nacionalinių koordinavimo centrų ir agentūros veiklą ir keičiasi su jais informacija.

• Nacionalinis koordinavimo centras bendradarbiauja su visomis sienų stebėjimo institucijomis

Nacionalinis koordinavimo centras užtikrina, kad visos už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės institucijos keistųsi informacija ir laiku bendradarbiautų tarpusavyje, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir agentūra.

• Nacionalinis koordinavimo centras vykdo Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 5 straipsnyje išvardytas funkcijas

Nacionalinis koordinavimo centras:

• užtikrina, kad būtų laiku keičiamasi informacija su nacionalinio lygio valdžios institucijomis, atsakingomis už paiešką ir gelbėjimą, teisėsaugą, prieglobstį ir imigraciją;
• sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą;
• teikia paramą planuojant ir įgyvendinant nacionaliniu lygiu vykdomą sienų stebėjimo veiklą;
• koordinuoja nacionalinę sienų stebėjimo sistemą pagal nacionalinę teisę;
• prisideda reguliariai vertinant nacionaliniu lygiu vykdomos sienų stebėjimo veiklos poveikį;
• koordinuoja operacines priemones su kitomis valstybėmis narėmis.

• Nacionalinis koordinavimo centras veikia 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę

Nacionalinis koordinavimo centras veikia dvidešimt keturias valandas per parą ir septynias dienas per savaitę.

• Nacionalinis koordinavimo centras prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą

Nacionalinis koordinavimo centras sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą, kurioje visos institucijos, atsakingos už išorės sienų kontrolę ir stebėjimą nacionaliniu lygmeniu, gauna veiksmingą, tikslią ir savalaikę informaciją. Nacionalinę padėties vaizdo sistemą sudaro informacija, surinkta iš nacionalinės sienų stebėjimo sistemos, taip pat iš stacionarių ir kilnojamų jutiklių, veikiančių nacionaliniu lygmeniu, patruliavimo misijų ir kitų atitinkamų nacionalinių institucijų ir sistemų, įskaitant ryšių palaikymo pareigūnus, operacijų centrus ir kontaktinius centrus. Ji taip pat apima Frontex, kitų valstybių narių nacionalinių koordinavimo centrų ir ataskaitų apie laivus teikimo sistemos informaciją. Nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje yra trys lygmenys: įvykių lygmuo, operacinis lygmuo ir analizės lygmuo.

• Nustatytas nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmuo

Nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmuo sudaromas iš incidentų, susijusių su:

• neteisėtu sienos kirtimu, įskaitant informaciją apie incidentus, keliančius riziką migrantų gyvybei;
• tarpvalstybiniu nusikalstamumu;
• krizinėmis situacijomis;
• kitais įvykiais, kaip antai neidentifikuotomis ir įtartinomis sausumos transporto priemonėmis, laivais ir kitomis transporto priemonėmis ir asmenimis, esančiais prie išorės sienų, taip pat visais kitais įvykiais, kurie gali padaryti reikšmingą poveikį išorės sienų kontrolei.

• Nustatytas nacionalinės padėties vaizdo sistemos operacinis lygmuo

Nacionalinės padėties vaizdo sistemos operacinis lygmuo sudaromas iš informacijos, susijusios su:

• valstybių narių nuosavais ištekliais, kurie gali apimti teisėsaugos misijai padedančius karinius išteklius ir operacijų vykdymo rajonus, t. y. apima informaciją apie nuosavų išteklių vietą, statusą bei rūšį ir apie dalyvaujančias institucijas. Reikėtų pažymėti, kad nacionalinis koordinavimo centras už tokius išteklius atsakingos nacionalinės institucijos prašymu gali nuspręsti apriboti prieigą prie tokios informacijos remiantis principu „būtina žinoti“;
• vietovės reljefu ir oro sąlygomis prie išorės sienų.

• Nustatytas nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmuo

Nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmuo sudarytas iš:

• informacijos apie pagrindinius pokyčius ir rodiklius;
• analitinių ataskaitų, rizikos vertinimo tendencijų, regioninių pranešimų ir informacinių pranešimų;
• išanalizuotos informacijos, visų pirma susijusios su poveikio lygių priskyrimu išorės sienų ruožams;
• vaizdų su nuorodomis, foninių žemėlapių, išanalizuotos informacijos patvirtinimo ir pokyčių analizės (Žemės stebėjimo vaizdų), taip pat pokyčių nustatymo, geografines nuorodas turinčių duomenų ir išorės sienų pralaidumo žemėlapių.

• Padėties vaizdo sistemos sienų ruožų duomenimis dalijamasi su kaimyninėmis valstybėmis narėmis

Kaimyninių valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir beveik tikruoju laiku keičiasi kaimyninių padėties vaizdo sistemos išorės sienų ruožų duomenimis, susijusiais su:

• incidentais ir kitais reikšmingais įvykiais, užfiksuotais įvykių lygmenyje;
• analizės lygmens taktinės rizikos analizės ataskaitomis.

• Duomenų apsaugos reikalavimų laikymasis

Kai asmens duomenims tvarkyti yra naudojama nacionalinė padėties vaizdo sistema, tie duomenys tvarkomi pagal atitinkamas nuostatas dėl duomenų apsaugos.

• Nustatyti sienos ruožai

Kiekviena valstybė narė padalija savo išorės sausumos ir jūrų sienas į pasienio ruožus ir praneša apie tai agentūrai. Agentūra ir valstybė narė kartu vertina poveikio lygių nustatymą.

• Stebėjimo veikla atitinka nustatytus poveikio lygius

Valstybės narės užtikrina, kad prie išorės sienų ruožų vykdoma stebėjimo veikla atitiktų nustatytus poveikio lygius toliau nurodyta tvarka:

• jeigu išorės sienos ruožui nustatomas mažo poveikio lygis, atsakingos nacionalinės institucijos organizuoja reguliarų stebėjimą remdamosi rizikos analize ir užtikrina, kad pasienio zonoje būtų pakankamai personalo ir išteklių, parengtų sekti, nustatyti ir sulaikyti;
• jeigu išorės sienos ruožui nustatomas vidutinio poveikio lygis, atsakingos nacionalinės institucijos, be pirmiau minėtų priemonių, užtikrina, kad tame sienos ruože būtų imamasi tinkamų stebėjimo priemonių, ir praneša nacionaliniam koordinavimo centrui, kad jų imtasi;
• jeigu išorės sienos ruožui nustatomas didelio poveikio lygis, valstybės narės, be priemonių, kurių imtasi vidutinio poveikio lygio atvejais, pasitelkdamos nacionalinius koordinavimo centrus užtikrina, kad nacionalinėms institucijoms, veikiančioms tame išorės sienos ruože, būtų suteikta būtina parama ir imamasi sustiprintų stebėjimo priemonių. Ta valstybė narė gali prašyti agentūros paramos, laikydamasi bendrų operacijų arba skubios pagalbos teikimo inicijavimo sąlygų.

Nacionalinis koordinavimo centras reguliariai informuoja agentūrą apie priemones, kurių imtasi prie nacionalinių sienų ruožų, kuriems priskirtas didelio poveikio lygis.

Tais atvejais, kai prie kitos valstybės narės sienos ruožo esančiam jos išorės sienos ruožui buvo priskirtas vidutinio arba didelio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras susisiekia su kaimyninės valstybės narės nacionaliniu koordinavimo centru ir stengiasi koordinuoti būtinas tarpvalstybines priemones.

IV priedas. Jūrų operacijų veikla

Frontex nuo 2006 m. organizuoja bendras jūrų operacijas. Nors bėgant metams šių operacijų pavadinimai keitėsi, Frontex nuolat vykdo veiklą šiose geografinėse teritorijose.

Toliau pateiktoje diagramoje parodyta, kada ir kur šios operacijos buvo vykdomos.

„Hera“ (Šiaurės ir Rytų Atlantas)

Operacija „Hera“ pradėta 2006 m. kaip atsakas į didžiulį neteisėtos imigracijos iš Vakarų Afrikos į Ispanijos Kanarų salas Atlanto vandenyne padidėjimą po to, kai buvo uždarytas maršrutas Gibraltaro sąsiauryje dėl to, kad Ispanija diegė integruotą išorės stebėjimo sistemą SIVE, ir po to, kai Maroko institucijos griežtai reagavo į tai, kad būsimi migrantai bandė išvykti.

„Indalo“ (vakarinė Viduržemio jūros regiono dalis)

2007 m. lapkričio mėn. pradėta operacija „Indalo“ buvo pirmoji bendra operacija prie Viduržemio jūros Ispanijos pakrantės. Pagal šią operaciją Frontex dislokavo patrulių, kad nustatytų neteisėtą migraciją iš naujo atidaryto migracijos maršruto iš Šiaurės Afrikos pakrantės (Maroko ir Alžyro).

„Minerva“ (vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies jūrų uostai)

Pradėta vykdyti 2007 m. rugpjūčio mėn. siekiant išsamiai kontroliuoti žemyninės Ispanijos pietinę pakrantę, „Minerva“ siekta sustiprinti Alchesiraso ir Almerijos jūrų uostų sienų kontrolę, tapatybės tikrinimą Seutos jūrų uoste ir užtikrinti Ispanijos pakrančių vandenų, į kuriuos atvyko daugiausia migrantų iš Alžyro ir Maroko, kontrolę.

„Minerva“ sustiprinta operacija „Straits Crossing“ (Operación Paso del Estrecho), kurią Ispanijos institucijos vasarą vykdė nuo 1987 m. (nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d.). Jos tikslas – organizuoti tarpvalstybinį darbuotojų migrantų ir jų šeimų iš įvairių Europos dalių (daugiausia Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos), kurie kasmet grįžta į Šiaurės Afriką atostogų, judėjimą.

„Triton“ (centrinė Viduržemio jūros regiono dalis)

2014 m. lapkričio 1 d. Frontex pradėjo operaciją „Triton“, skirtą patruliuoti Viduržemio jūroje ir padėti Italijai susidoroti su migrantų antplūdžiu jos pakrantėje. Operacija „Triton“ apėmė operacijų vykdymo teritorijas, susijusias tiek su operacija „Hermes“ (pietine Sicilijos dalimi ir teritorija aplink Lampedūzos ir Pantelerijos salas), tiek su operacija „Aeneas“ (Kalabrijos ir Apulijos pakrantėse). Operacijos „Hermes“ ir „Aeneas“ buvo baigtos 2014 m. spalio 31 d.

Be to, Italijos institucijos nutraukė operaciją „Mare Nostrum“ – metų trukmės jūrų ir oro operaciją, kurią 2013 m. spalio 18 d. pradėjo Italijos vyriausybė, siekdama spręsti didėjančios imigracijos į Europą 2013 m. antrąjį pusmetį ir migrantų nuskendimo prie Lampedūzos krantų problemą. Operacija „Triton“, kurioje daugiausia dėmesio skirta ne paieškai ir gelbėjimui, kaip operacijoje „Mare Nostrum“, buvo sutelkta į sienų apsaugą.

„Themis“ (centrinė Viduržemio jūros regiono dalis)

2018 m. vasario mėn. pradėta operacija „Themis“ pakeitė operaciją „Triton“. Italijos institucijų prašymu jos operacijų vykdymo teritorija buvo pakoreguota iš 2017 m. bendros operacijos „Triton“ operacijų vykdymo teritorijos, sumažinant operacijų vykdymo teritoriją centrinėje Viduržemio jūros dalyje ir plečiant Adrijos jūros operacijų vykdymo teritoriją. Vykdant operaciją „Themis“, Frontex toliau veikia Italijos migrantų antplūdžio valdymo centruose, kuriuose agentūros dislokuoti pareigūnai padeda Italijos institucijoms registruoti migrantus, imti jų pirštų atspaudus ir patvirtinti jų pilietybę.

„Poseidon“ (rytinė Viduržemio jūros regiono dalis)

Operacija „Poseidon“ pradėta vykdyti 2006 m., kai Graikija paprašė Frontex pagalbos stebint jos jūrų ir sausumos sienas su Turkija.

Bendrą operaciją sudaro dvi sudėtinės operacijos: operacija „Poseidon Sea“, kuria prižiūrimos ES jūrų sienos su Turkija Viduržemio jūroje ir Egėjo jūroje, ir operacija „Poseidon Land“, kuria prižiūrima ES pietrytinė sausumos siena su Turkija Evro upėje.

Akronimai ir santrumpos

CIRAM: bendras integruotos rizikos analizės modelis

eu-LISA: Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra

Europolas: Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra

EUROSUR: Europos sienų stebėjimo sistema

FOSS: Frontex vieno langelio principu pagrįsta sistema

FRAN: Frontex rizikos analizės tinklas

JORA: Bendrų operacijų ataskaitų teikimo programa

MIC-RAN: Jūrų žvalgybos bendruomenė ir rizikos analizės tinklas

Žodynėlis

Aukšto lygio už dokumentus atsakingas pareigūnas: pareigūnas, atliekantis išsamias įvairių su kelionėmis susijusių dokumentų analizes.

Bendras integruotos rizikos analizės modelis (CIRAM): Frontex ir valstybių narių naudojama rizikos analizės metodika siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą sienų saugumo srityje, prisidedanti prie didesnio išorės sienų valdymo nuoseklumo.

Frontex rizikos analizės tinklas (FRAN): tinklas, jungiantis Frontex su valstybių narių rizikos analizės ir žvalgybos ekspertais.

Informuotumas apie padėtį: žinios apie neteisėtos tarpvalstybinės veiklos prie išorės sienų padėtį, remiantis nuolatine stebėsena, nustatymu ir sekimu.

Integruotas sienų valdymas: ES ir valstybių narių institucijų ir agentūrų, dalyvaujančių saugumo ir prekybos lengvinimo veikloje prie ES išorės sienų, veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas.

Išorės sienos: sienos, įskaitant oro uostus ir jūrų, ežerų ar upių uostus, tarp ES valstybės narės ir ES nepriklausančios šalies.

Jūrų žvalgybos bendruomenė ir rizikos analizės tinklas: tinklas valstybių narių jūrų rizikos analizės pajėgumams plėtoti ir ES pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimui kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu remti.

Nacionalinis koordinavimo centras (NKC): įstaiga, koordinuojanti valstybių narių sienų stebėjimo institucijų veiklą ir padedanti joms keistis informacija tarpusavyje ir su Frontex.

Sienos perėjimo punktas: vieta, kurioje galima teisėtai kirsti sieną.

Sienų kontrolė: prie sienos vykdomi sieną kertančių ir ją ketinančių kirsti asmenų patikrinimai ir stebėjimas.

Sienų stebėjimas: sienos stebėjimas siekiant užkirsti kelią asmenims neteisėtai kirsti sieną.

Skubi pasienio pagalba: Frontex pradėta ir koordinuojama intervencija siekiant padėti valstybei narei, kuri prie savo išorės sienų patiria netikėtą ir išskirtinį spaudimą.

Tarpvalstybinis nusikaltimas: nusikalstama veika, kurios planavimas, vykdymas ar poveikis yra tarpvalstybinis.

Vidaus sienos: ES valstybių narių, įskaitant oro uostus ir jūrų, upių ir ežerų uostus, kuriais keliaujama ir prekiaujama ES viduje, sienos.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) atsakymai

25

Agentūra žino apie šiuos trūkumus ir jie buvo nustatyti 2018 m. Komisijos ataskaitoje „KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) vertinimo“, parengtoje bendradarbiaujant su Frontex ir valstybėmis narėmis / Šengeno asocijuotosiomis šalimis. Į šias išvadas paskui buvo atsižvelgta Reglamento (ES) 2019/1896 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinant nuostatą, kad „Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma išsami padėties vaizdo sistemų informacijos lygmenų informacija ir konkrečios padėties vaizdo sistemų nustatymo taisyklės. Įgyvendinimo akte nurodoma teiktinos informacijos rūšis, subjektai, atsakingi už konkrečios informacijos rinkimą, tvarkymą, archyvavimą ir perdavimą, ilgiausi terminai ataskaitų teikimui, duomenų saugumo ir duomenų apsaugos taisyklės bei susiję kokybės kontrolės mechanizmai“. Šis įgyvendinimo aktas dar nepaskelbtas, todėl įgyvendinimo darbai dar nepradėti.

27

Laikantis Frontex reglamento (ES) 2019/1896, įrangos techninių standartų rengimo tikslas – užtikrinti ES operatyvinės veiklos metu naudojamų techninių priemonių sąveikumą ir suderinamumą.

Remdamasi metodika, kurią Frontex apibrėžė bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Komisija, Agentūra parengs plataus masto standartizacijos procesą, kurio metu, be kita ko, numatyta rengti Frontex operacijose naudojamos įrangos techninius standartus ir parengti keitimosi informacija techninius standartus.

30

2018 m. Komisijos atlikto vertinimo metu jau buvo nustatytas trūkumas, kuris aptartas Įgyvendinimo akte dėl EUROSUR padėties vaizdo sistemų. EUROSUR integruotoje keitimosi informacija ir operatyvinio bendradarbiavimo sistemoje bus nustatyta FRAN pranešimų teikimo tvarka.

31

Frontex taip pat pradėjo tikruoju laiku teikti informaciją apie įvykius ES išorės sienų pasienio teritorijoje, kurios nepatenka į Frontex koordinuojamų bendrų operacijų veiklos sritį. Taip pat būtina pažymėti, kad dėl informacijos, kurią paieškos ir gelbėjimo institucijoms (įskaitant trečiųjų šalių institucijas) suteikė Frontex stebėjimo orlaiviai, 2020 m. Frontex padėjo išgelbėti beveik 10 000 migrantų vien centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje.

38

Priežastys, dėl kurių Agentūra neįgyvendino CIRAM, nėra susijusios vien tik su tuo, kad Frontex viduje nebuvo dalijamasi informacija apie pažeidžiamumo vertinimą konkrečiuose sienų ruožuose. Be to, rizikos analizės mastas yra daug platesnis (apima visus Europos integruoto sienų valdymo aspektus), palyginti su pažeidžiamumo vertinimų įvairove, kuri yra susijusi tik su sienų kontrolės veikla ir keliais kitais aspektais. Šiandien pažeidžiamumo vertinimas laikomas kokybės kontrolės mechanizmu ir neapima visų pažeidžiamumo aspektų, kaip aprašyta remiantis CIRAM 2.0 modeliu.

3 langelis

Dėl valstybių narių sprendimu nustatytų apribojimų ši informacija Frontex yra tik iš dalies prieinama. Agentūros galimybės taikyti visą CIRAM metodiką savo rizikos analizės produktams yra labai ribotos.

43

Nors vykdant pažeidžiamumo vertinimo veiklą daug dėmesio iš tiesų skiriama valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių nacionalinių išteklių ir bendros parengties vertinimui, iš pat pradžių parengtos kelios iniciatyvos, kuriose neapsiribojama paprasčiausiu nacionalinių pajėgumų įvertinimu.

Šią veiklą sudaro:

• bendri skubūs pažeidžiamumo vertinimai, kurie atliekami kilus neatidėliotinoms problemoms prie ES išorės sienų, kurios daro poveikį kelioms valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims;
• regioninės pratybos, per kurias siekiama įvertinti kaimyninių valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių pasirengimą prie savo išorės sienų, atsižvelgiant į būsimų krizių scenarijų;
• du kartus per metus rengiama ataskaita apie pažeidžiamumo vertinimo veiklą, teikiama Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai (laikantis EBCG 2.0 reglamento 32 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų), kurioje pateikiama bendrų problemų ir trūkumų, su kuriais susiduria sienų kontrolės institucijos visoje ES, analizė, kurioje įvertinami ne tik nacionaliniai pajėgumai;
• žiniomis pagrįsti produktai, kurių paskirtis – padėti vykdyti EBCG suinteresuotųjų subjektų planavimo veiklą. Tokie produktai sudaro sąlygas pažeidžiamumo vertinimo išvadas įtraukti į kai kuriuos Agentūros vertinimo procesus (laikantis EBCG 2.0 reglamente nustatytų reikalavimų, pvz., 9, 54 ir 64 straipsniuose).

46

Prie sausumos sienos, be operatyvinės veiklos sienos perėjimo punktuose, kaip nurodyta pastabose, Frontex koordinuoja operatyvinės veiklos įgyvendinimą pasienio ruožuose tarp sienos perėjimo punktų, vadinamuosiuose „žaliuosiuose koridoriuose“. Šią operatyvinę veiklą iš esmės sudaro priimančiųjų valstybių narių sienų stebėjimo pajėgumų rėmimas. Šios operatyvinės veiklos mastas ir rezultatai yra reikšmingi.

Be to, Frontex operatyvinę veiklą vykdo naudodamasi vykdymo įgaliojimais trečiosiose šalyse, su kuriomis sudarytas ES susitarimas dėl statuso. Tokie susitarimai jau sudaryti su Albanija ir Juodkalnija.

4 langelis

Agentūra pripažįsta patirties, sukauptos vykdant operatyvinę veiklą prie išorės sienų, vertę, įskaitant patirtį teikiant skubią pasienio pagalbą ir vykdant nuolatines pratybas.

2019 m. skubios pasienio pagalbos pratybos nebuvo surengtos dėl to, kad teisės aktų leidėjas derėjosi dėl naujų įgaliojimų, siekdamas juos patvirtinti.

2019 m. reglamente nustatyti reikšmingi EBCG reagavimo gebėjimų ir pajėgumų pakeitimai ir jie sustiprinti, visų pirma sukuriant nuolatinį korpusą. Šiais pakeitimais apibūdinami visiškai nauji skubios pasienio pagalbos pratybų poreikiai.

2020 m. per COVID-19 pandemijos įkarštį pradėtos skubios pasienio pagalbos pratybos buvo sėkmingos.

2019 m. reglamente numatyta, kad kiekviena valstybė narė priima nenumatytų atvejų planą, skirtą savo sienų ir grąžinimo valdymui. Laikantis nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų, nenumatytų atvejų planuose aprašomos visos būtinos priemonės ir ištekliai, reikalingi galimam pajėgumų sustiprinimui, įskaitant logistiką ir paramą nacionaliniu ir Agentūros lygmeniu.

Nenumatytų atvejų planų dalį, kurioje reikia nurodyti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros papildomą paramą, bendrai rengia atitinkama valstybė narė ir Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudamos su kaimyninėmis valstybėmis narėmis.

Joje reikėtų atsižvelgti į pastabą dėl skubios pasienio pagalbos prašymo procedūrų nebuvimo.

49

2018 ir 2019 m. buvo parengta bandomoji veikla siekiant išbandyti, kaip būtų galima toliau tobulinti deleguotųjų grupių narių koncepciją, atsižvelgiant į ilgesnius nei trijų mėnesių komandiravimo laikotarpius. Šis klausimas tapo dar aktualesnis deryboms dėl 2019 m. reglamento artėjant prie pabaigos ir praktiškai įgyvendinus nuolatinio korpuso koncepciją, visų pirma atsižvelgiant į šio korpuso 2 kategorijos ilgalaikes komandiruotes.

52

Frontex pripažįsta skirtumą tarp užduočių, susijusių su aiškinimu, ir užduočių, susijusių su kultūriniu tarpininkavimu.

Kultūrinis tarpininkavimas suprantamas kaip bendra užduotis, kuri yra visų nuolatinio korpuso pareigūnų atsakomybės sudedamoji dalis. Per mokymus ir informacinius susirinkimus, kuriuose dažnai pasisako tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, TMO, pareigūnai mokosi, kaip pradėti bendrauti su trečiosios šalies piliečiais kartu gerbiant jų orumą ir kultūrinę kilmę. Visų pirma migracijos valdymo rėmimo veiklą vykdantys pareigūnai, pavyzdžiui, apklausos ekspertai, dalyvauja patarėjų apklausos klausimais rengiamuose mokymuose, kuriuose taip pat aptariama kultūrinio tarpininkavimo tema.

Atskira kultūrinio tarpininko pareigybė nebuvo sukurta, nes Frontex požiūris grindžiamas daugiafunkcinės pareigybės derinimu ir kūrimu, užuot priskyrus vieną funkciją vienam asmeniui. Be to, valstybių narių teisėsaugos institucijos, kurios iki 2020 m. buvo pagrindinės operatyvinės veiklos išteklių teikėjos, nebūtinai turėjo kultūrinio tarpininkavimo įgūdžių turinčių žmogiškųjų išteklių.

Kultūrinis tarpininkavimas taip pat labai svarbus grąžinimo srityje, visų pirma bendradarbiavimo ir konsultavimosi su trečiąja šalimi atveju (konsultavimas apima pokalbį su (potencialiu) grąžinamu asmeniu dėl savanoriško grąžinimo, grąžinimo procedūrų, su reintegracijos parama susijusių pareigų ir galimybių). Mokymuose, susijusiuose su atitinkama grąžinimo specialistų veikla, šiems įgūdžiams ir požiūriui, padedančiam įveikti kultūrinius skirtumus, skiriama daug dėmesio.

56

2021 m. Informuotumo apie padėtį ir stebėsenos padalinys atlieka peržiūrą ir metrikos bandymus, kad įvertintų pateiktų produktų poveikį ir jų naudą.

58

Vertinimo ataskaitose pateiktas veiklos, kurią sudaro ne tik papildomi ištekliai, teikiami vykdant bendras operacijas, bet ir dėl didesnių nacionalinio lygmens pastangų, įkaitant bendrą operaciją, sutelkti ištekliai, poveikio vertinimas. Šias pastangas lemia ne tik prieinami papildomi ištekliai, bet ir Agentūros koordinavimo vaidmuo, kurį atlikdama ji teikia valstybėms narėms savo kompetenciją ir patirtį. Šiuos aspektus sudėtinga įvertinti.

60

Frontex yra įsipareigojusi pateikti vertinimo ataskaitas per 60 dienų po bendrų operacijų užbaigimo. Valstybės narės taip pat yra įpareigotos per 75 dienas pateikti savo prašymus kompensuoti išlaidas. Todėl Frontex gali neturėti informacijos, kuri yra prieinama rengiant ataskaitą, kad nurodytų faktinius prašomus skaičius.

Vykdant kiekvieną bendrą operaciją sumokamos išlaidos, suskirstytos į išlaidų kategorijas, nurodomos atitinkamose galutinėse vertinimo ataskaitose, kurių platinimas yra ribotas. Duomenys yra pagrįsti atnaujinta nusiųstų pareigūnų ir atliktų mokėjimų stebėsena iki ataskaitų rengimo momento. Tačiau galutinės tikrosios bendros operacijos išlaidos žinomos tik N+2 metais, kai pagal dotacijų susitarimus atliekami visi mokėjimai. Be to, valdytojai IT sistemoje gali kasdien susipažinti su atnaujintais finansiniais duomenimis ir jais remdamiesi priimti sprendimus.

62

Be Audito Rūmų pateikto aprašymo, papildomą trūkumą lemia tai, kad visos nacionalinės tarnybos, veikiančios tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos, nustatymo ir kovos su juo srityje, ribotai teikia informaciją apie tarpvalstybinį nusikalstamumą. Tai taip pat yra susiję su muitinėmis.

Visos už integruotą sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų teikti rizikos analizei ir pažeidžiamumo vertinimui reikalingą informaciją ir taip sudaryti sąlygas parengti ir įgyvendinti visapusišką operatyvinį atsaką tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos nustatymo ir kovos su juo srityje.

Be to, kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje Frontex taip pat bendradarbiauja su kitomis ES agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis ir stengiasi sumažinti informacijos trūkumą bei užtikrinti sinergiją su kitais įgaliotais subjektais, visų pirma Europolu ir Interpolu. Šis procesas remiamas per plataus masto dalyvavimą ES politikos cikle / EMPACT.

69

Siekdama toliau remti informacijos apie tarpvalstybinį nusikalstamumą jūrininkystės srityje mainus, 2020 m. Frontex taip pat pradėjo du kartus per savaitę rengiamas diskusijas jūrininkystės klausimais, kuriose dalyvauja visi Frontex subjektai ir jūrų srities stebėseną vykdančios valstybės narės, siekdami tikruoju laiku keistis informacija apie laivus prie ES sienų, kurie gali kelti susidomėjimą. Siekiant papildyti įvairių paslaugų naudojimą ir atlikus bendrą vertinimą, Frontex stebėjimo orlaiviai arba palydovinės stebėsenos įranga tiesiogiai aktyvinami ir informacija perduodama kompetentingoms valstybėms narėms per nacionalinį koordinavimo centro tinklą.

72

Bendros operacijos yra įvairaus pobūdžio ir jomis prisidedama prie tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos, nustatymo ir kovos su juo. Per ES politikos ciklą / EMPACT rengiamos bendrų veiksmų dienos atitinka ES valstybių narių lūkesčius ir yra tvirtai susijusios su bendromis operacijomis. Be to, kai kurie Frontex parengti specialūs bandomieji projektai padeda toliau stiprinti kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu gebėjimus. Agentūra taip pat dalyvauja kitų subjektų, visų pirma Interpolo ir Europolo, koordinuojamoje operatyvinėje veikloje, taip pat Muitinių bendradarbiavimo darbo grupėje muitinių parengtuose veiksmuose (bendros muitinių operacijos).

EMPACT platformoje sudarytos sąlygos supaprastinti kolektyvines Frontex ir kitų ES platformos subjektų pastangas ir indėlį, atsižvelgiant į ES nustatytus kovos su sunkiu tarptautiniu nusikalstamumu tikslus.

2020 m., nepaisant pandemijos, Frontex koordinavo 3 bendrų veiksmų dienas pagal ES politikos ciklą / EMPACT, kurios visos buvo surengtos naudojant vykdomų Frontex bendrų operacijų platformą, įskaitant papildomus aspektus, kuriais sustiprinamas poveikis teisėsaugos srityje.

Iš tiesų, būtina toliau tobulinti operatyvinį atsaką į tarpvalstybinį nusikalstamumą, kartu dalyvaujant įvairioms ES valstybių narių institucijoms, ES agentūroms ir tarptautinėms organizacijoms, taip pat trečiosioms šalims. Per bendrų veiksmų dienas įgyta patirtis ir ES valstybių narių poreikiai turėtų būti naudojami artimiausioje ateityje rengiant labiau pritaikytą ir tikslingesnę operatyvinę veiklą.

76

Siekiant pagerinti procesus padaliniuose, rezultatų efektyvumą ir veiksmingiau panaudoti išteklius, 2020 m. pradėta transformacijos programa.

77

2019 m. lapkričio mėn. buvo nustatyta poreikio žinoti principu pagrįsta oficiali dalijimosi politika, o 2020 m. vasario mėn. patvirtinta dalijimosi duomenimis politika.

82

Atsižvelgdama į Reglamentą (ES) Nr. 1052/2013, Frontex nuo 2013 m. pasiūlė ir remia automatizuotą programavimo sąsają (API) – EUROSUR tinklo mazgo integracijos sąsaja (NII), – kuri sudaro sąlygas EUROSUR dalyvaujančioms valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims prijungti savo nacionalines sistemas ir palengvinti automatizuotą keitimąsi informacija.

83

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 2019/1896 reikalaujama pakeisti EUROSUR, kuri dabar tapo integruota keitimosi informacija ir operatyvinio bendradarbiavimo platforma (ne sistema), duomenų saugykla ir agnostine sistema, paradigmą. Šis paradigmos pokytis kartu su veiklos ir techniniais standartais, kuriuos turi parengti Frontex, padės dar labiau skatinti automatizuotą keitimąsi informacija tarp valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių ir Frontex.

84

Frontex oficialiai nedalyvauja Įgyvendinimo akto dėl EUROSUR padėties vaizdo sistemų pritaikymo procese. Darbas su šiais standartais gali būti pradėtas tik įsigaliojus Įgyvendinimo aktui dėl EUROSUR padėties vaizdo sistemų.

90

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 2019/1896 reikalaujama pakeisti EUROSUR, kuri dabar tapo integruota keitimosi informacija ir operatyvinio bendradarbiavimo platforma (ne sistema), duomenų saugykla ir agnostine sistema, paradigmą. Šis paradigmos pokytis kartu su veiklos ir techniniais standartais, kuriuos turi parengti Frontex, padės dar labiau skatinti automatizuotą keitimąsi informacija tarp valstybių narių / Šengeno asocijuotųjų šalių ir Frontex. Darbas su šiais standartais gali būti pradėtas tik įsigaliojus Įgyvendinimo aktui dėl EUROSUR padėties vaizdo sistemų.

1 rekomendacijos a punktas

Frontex priima šią rekomendaciją.

Teisinės nuostatos apibrėžtos Įgyvendinimo akte dėl EUROSUR padėties vaizdo sistemų. Pradėjus veikti šiai sistemai, Frontex imsis ją įgyvendinti.

1 rekomendacijos b punktas

Frontex priima šią rekomendaciją.

92

CIRAM dabar atnaujinama, todėl Frontex gali pateikti įvairių tarpvalstybinio nusikalstamumo aspektų analizę, kuri sudaro sąlygas valstybėms narėms / Šengeno asocijuotosioms šalims imtis tinkamų priemonių, siekiant pašalinti arba sušvelninti nustatytas rizikas.

2 rekomendacijos a punktas

Frontex priima šią rekomendaciją.

2 rekomendacijos b punktas

Frontex priima šią rekomendaciją.

Frontex jau palaiko ryšį su eu-LISA ir Vidaus reikalų GD, kad užtikrintų šių duomenų teikimą.

3 rekomendacijos a punktas

Frontex priima šią rekomendaciją.

3 rekomendacijos b punktas

Frontex priima šią rekomendaciją.

4 rekomendacija

Frontex priima šią rekomendaciją.

5 rekomendacija

Frontex priima šią rekomendaciją.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko III audito kolegija „Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas“, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Leo Brincat, jam padėjo kabineto vadovas Romuald Kayibanda ir kabineto atašė Annette Farrugia, pagrindinė vadybininkė Sabine Hiernaux-Fritsch, užduoties vadovė Maria Luisa Gomez-Valcarcel, auditoriai Marc Mc Guinness ir Renata Radvanska.

Galinės išnašos

¹ 22 ES valstybės narės (Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija) kartu su Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija.

² Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, 2001 m. gruodžio 14–15 d. Lakene įvykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 42 punktas (SN 300/1/01 REV 1).

³ Pagal terminą prancūzų kalba „Frontières extérieures“ (liet. „išorės sienos“).

⁴ 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

⁵ 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, nustatantis Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą (OL L 199, 2007 7 31, p. 30).

⁶ 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1168/2011 (OL L 304, 2011 11 22, p. 1).

⁷ 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

⁸ 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

⁹ 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų.

¹⁰ COM(2018) 631: Pasiūlymas dėl naujo reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų.

¹¹ COM (2018) 631 final.

¹² Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2019 „Migrantų prieglobstis, perkėlimas ir grąžinimas. Laikas imtis aktyvesnių veiksmų mažinant atotrūkį tarp tikslų ir rezultatų“.

¹³ 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 (OL L 295, 2013 11 6, p. 11).

¹⁴ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2019 „Sienų kontrolę padedančios užtikrinti ES informacinės sistemos – veiksminga priemonė, tačiau daugiau dėmesio reikia skirti savalaikiams ir išsamiems duomenims“.

¹⁵ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2018) 410, p. 22, ir Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2019, 27 dalis.

¹⁶ https://www.eulisa.europa.eu/

¹⁷ Reglamento (ES) Nr. 1168/2011 4 straipsnis.

¹⁸ Reglamento (ES) 2016/1624 11 straipsnis.

¹⁹ Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 22/2020 nagrinėjamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, svarbus ESISV komponentas.

²⁰ COM (2018) 250 final.

²¹ 2020 m. sausio 4 d. Valdančiosios tarybos sprendimas Nr. 1/2020 dėl profilių, kuriuos turintys pareigūnai turi sudaryti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinį korpusą, patvirtinimo.

²² Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2020.

²³ Jos pateikiamos https://frontex.europa.eu/about-frontex/key-documents/.

²⁴ Reglamento (ES) 2016/1624 26 straipsnis ir 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 47 straipsnis.

²⁵ Europolas, EMCDDA, 2019 m. ES narkotikų rinkų ataskaita, p. 137.

²⁶ Reglamento (ES) 2019/1896 82 straipsnis.

²⁷ Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 20/2019 22 dalis.

²⁸ Didelį migracijos spaudimą patiriančios ES išorės sienos punkte esanti įstaiga, veikianti kaip pirmasis priėmimo centras, kuriame nustatoma atvykstančių migrantų tapatybė, jie registruojami ir imami jų pirštų atspaudai.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / audito pradžia	2019 10 22
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2021 01 17
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2021 04 20
Visomis kalbomis gauti oficialūs Komisijos atsakymai	2021 05 07
Visomis kalbomis gauti oficialūs Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) atsakymai	2021 04 14

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-6096-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/27834	QJ-AB-21-010-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-6121-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/165293	QJ-AB-21-010-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

5, 6 ir 8 diagramų piktogramos sukurtos Pixel perfect, https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.