Pastatų energijos vartojimo efektyvumas: vis dar reikia daugiau dėmesio skirti ekonominiam veiksmingumui

Santrauka

I

Susidūrę su klimato kaitos švelninimo iššūkiu, ES vadovai įsipareigojo sutaupyti 20 % ES valstybių narių prognozuojamo suvartoti energijos kiekio iki 2020 m. ir 32,5 % – iki 2030 m. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra pagrindinė priemonė siekiant šių tikslų. Pastatuose suvartojama didžiausia energijos dalis ir yra didžiausios galimybės sutaupyti energijos.

II

Naujas valstybių narių padarytos pažangos siekiant energijos vartojimo efektyvumo tikslų vertinimas rodo, jog mažai tikėtina, kad strategijos „Europa 2020“ tikslas bus pasiektas, kadangi nuo 2014 m. ES energijos suvartojimas vėl didėja. Siekėme pateikti rekomendacijas, kurios turėtų padėti ES siekti savo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, didinant savo 2021–2027 m. sanglaudos politikos išlaidų ekonominį veiksmingumą.

III

Bendrai pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti pagal sanglaudos politikos veiksmų programas skirtas maždaug 14 milijardų eurų biudžetas, iš kurio 4,6 milijardo eurų skirta gyvenamiesiems pastatams, atitinkantis 4 % visų 2014–2020 m. sanglaudos politikos lėšų (357 milijardai eurų). Be to, valstybės narės visų pastatų nacionaliniam bendram finansavimui biudžete numatė 5,4 milijardo eurų, iš kurių 2 milijardai eurų numatyti gyvenamiesiems pastatams.

IV

Aplankėme penkias valstybes nares (Bulgariją, Čekiją, Airiją, Italiją (Apuliją), Lietuvą), kurios pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti skyrė 2,9 milijardo eurų sanglaudos politikos lėšų. Įvertinome, ar šis biudžetas buvo naudojamas ekonomiškai veiksmingai ir, ar Komisija ir valstybės narės įgyvendino mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012 pateiktas rekomendacijas dėl viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo.

V

Komisija parengė išsamias gaires dėl investicijų į pastatų energijos vartojimo efektyvumą gerinimo, įskaitant jų ekonominį veiksmingumą, kaip rekomendavome savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012. Nustatėme gerosios praktikos pavyzdžių: finansinės priemonės buvo taikomos jas derinant su dotacijomis ir keičiant pagalbos normos lygį, siekiant padidinti privačiojo sektoriaus finansinio sverto poveikį ir sumažinti savaimingumo efekto riziką.

VI

Valstybės narės reikalavo, kad projektai būtų grindžiami energijos vartojimo auditu, kad būtų pasiektas tam tikras energijos taupymo lygis ir padidinta pastatų energijos klasė. Daugeliu atvejų jos biudžetą skyrė projektams vadovaudamosi eiliškumo principu, pagal kurį jos negalėjo vertinti jų santykinių sąnaudų ir naudos. Tai reiškė, kad jos retai teikė pirmenybę projektams, kuriuos įgyvendinant sutaupoma energijos arba gaunama kitos naudos pigiau.

VII

Stebėjimo sistema nepateikia duomenų apie energiją, sutaupytą panaudojant ES lėšas gyvenamiesiems pastatams renovuoti. Tai reiškia, kad Komisija negali įvertinti, kiek ES biudžetu prisidedama prie ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo. Joks rodiklis nerodo kitos naudos, kurią gali duoti šios investicijos.

VIII

Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012 padarėme išvadą, kad ekonominis veiksmingumas nėra ES išlaidų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti rodiklis. Dėl geresnio valdymo, ypač projektų atrankos srityje, galėtų būti sutaupyta daugiau energijos už vieną investuotą eurą.

IX

Atsižvelgiant į platesnius ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų užmojus ir biudžetų mažinimo perspektyvą, išlaidų ekonominio veiksmingumo užtikrinimas dabar yra svarbesnis nei kada nors anksčiau. Tuo remdamiesi pateikėme rekomendacijas, kurios turėtų padėti ES siekti savo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, didinant savo 2021–2027 m. sanglaudos politikos išlaidų ekonominį veiksmingumą. Jos apima investicijų planavimą ir tikslinį skyrimą; projektų, kuriuos įgyvendinant sutaupoma daugiau energijos ir gaunama kitos naudos pigiau, vertinant santykines sąnaudas ir naudą, atranką; rodiklių, pagal kuriuos vertinamas energijos sutaupymas ir kita nauda, naudojimą ir atlygį už priemones, kuriomis energija taupoma ekonomiškai veiksmingai.

Įžanga

Energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir pažanga

01

Didesnis energijos vartojimo efektyvumas – tai mažesnių tokio pat lygio veiklai užtikrinti skirtų energijos išteklių naudojimas¹. Veiksmingiau vartodami energiją ES piliečiai gali sumažinti savo sąskaitas už energiją, apsaugoti savo sveikatą ir aplinką bei pagerinti oro kokybę.

02

Tipinės ES bendrai finansuojamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą apima papildomą pastatų šiltinimą, energiją tausojančius langus, termoreguliavimo sistemas ir šilumos tiekimo sistemų atnaujinimą.

03

2012 m. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje 2012/27/ES² įtrauktas 20 % energijos efektyvumo tikslas 2020 m. (palyginti su prognozuojamu energijos suvartojimu 2020 m.). Peržiūrėtoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje 2018/2002/ES³ atsispindėjo platesnio užmojo pagrindinis ES energijos vartojimo efektyvumo didinimo bent 32,5 % tikslas 2030 m.

04

Naujoji Komisija įsipareigojo taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, daugiausia dėmesio skiriant klausimui, kaip ES gali dar labiau pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir padidinti renovacijos tempą⁴.

05

Eurostato duomenys (2020 m. vasario mėn.) rodo, kad 2018 m. pirminės energijos suvartojimas ES valstybėse narėse buvo 4,9 % ir viršijo 2020 m. tikslus (žr. 2 diagramą):

06

Naujas valstybių narių padarytos pažangos siekiant energijos vartojimo efektyvumo tikslų vertinimas rodo, jog mažai tikėtina, kad strategijos „Europa 2020“ tikslas bus pasiektas⁵. Dėl šios tendencijos bus dar sunkiau pasiekti ES 2030 m. tikslą – bent 32,5 % sumažinti energijos suvartojimą. Energijos suvartojimas turėtų visų pirma sumažėti sektoriuose, turinčiuose didžiausia energijos taupymo potencialą, pavyzdžiui, pastatų. 3 diagramoje pateikiamas energijos suvartojimo suskirstymas pagal ES sektorius:

07

ES pastatuose, visų pirma gyvenamuosiuose, suvartojamas didžiausias energijos kiekis, po to – transporto ir pramonės sektoriuose. Tai taip pat yra sektorius, kuris turi Europoje didžiausią energijos taupymo potencialą⁶. ES namų ūkiuose tik šildymui ir karštam vandeniui tenka 79 % bendro galutinės energijos suvartojimo⁷. Atlikus pastatų renovaciją paprastai energijos sutaupoma dėl geresnių apšiltinimo, šildymo ir vėsinimo sistemų bei apšvietimo. Nors šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama šių rūšių investicijoms, mūsų neseniai paskelbtoje Specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2020 daugiausia dėmesio buvo skirta ES minimaliems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams ir energijos vartojimo efektyvumo etiketėms, skirtoms prietaisams⁸.

08

Komisija apskaičiavo, kad, norint pasiekti 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, reikėtų maždaug 282 milijardus eurų investuoti į ES pastatų ūkį⁹. Jeigu visos biudžete numatytos ES sanglaudos politikos investicijos į viešuosius ir gyvenamuosius pastatus būtų įgyvendintos, 2014–2020 m. laikotarpiu jos sudarytų apie 2 milijardus eurų per metus.

ES išlaidų panaudojimas ir teisinė sistema

09

2014–2020 m. iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo buvo planuojama skirti 16 milijardų eurų investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose. Valstybės narės šiuos biudžetus papildė 5 milijardais eurų nacionalinio bendro finansavimo. Biudžeto pasiskirstymas pagal valstybę narį pateikiamas priede. 4 diagramoje parodytas 2014–2020 m. ES sanglaudos politikos biudžeto, skirto investicijoms į energijos efektyvumą, paskirstymas.

10

2010 m. Pastatų energinio naudingumo direktyvoje¹⁰ yra keletas nuostatų, kuriomis siekiama padidinti tiek naujų, tiek esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumą:

1. minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, taikomi naujiems pastatams ir kapitalinėms pastatų renovacijoms;
2. privalomas energinio naudingumo sertifikatas, pridedamas perkant ir parduodant pastatus, kuriame nurodomas dabartinis pastato energinis naudingumas ir rekomenduojamos priemonės, skirtos pagerinti šį naudingumą¹¹ (žr. pavyzdį 5 diagramoje).

11

2012 m. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje taip pat yra nuostatos, kuriomis siekiama padidinti energinį pastatų naudingumą. Šios nuostatos apima energijos efektyvumo įpareigojimų sistemas, kuriomis nustatomi reikalavimai įpareigotosioms šalims, pavyzdžiui, prekybos energija įmonėms arba energijos skirstytojams, kad būtų pasiekti kiekybiniai energijos taupymo tikslai visoje jų klientūroje. Peržiūrėtos direktyvos poveikio vertinime padaryta išvada, kad iki 2016 m. pabaigos šios sistemos padėjo sutaupyti daugiau energijos (34 %), negu bet kuri kita pavienė priemonė (savanoriški susitarimai, apmokestinimo priemonės ir finansavimo schemos bei paskatos).

12

2012 m. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės kas trejus metus pateiktų savo nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus (NEEVVP), kurie apima reikšmingas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir numatomą sutaupyti arba sutaupytą energijos kiekį. Komisija įvertina NEEVVP ir nustato, kokią pažangą valstybės narės padarė siekdamos nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Komisija savo metinį vertinimą siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Remdamasi ataskaitų įvertinimu ir NEEVVP, Komisija gali teikti rekomendacijas valstybėms narėms.

13

NEEVVP bus pakeisti Nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (NEKSVP). Iki 2019 m. pabaigos valstybės narės turi pateikti šiuos planus, kurie joms bus pagrindinė planavimo priemonė. Jiems taip pat teks svarbus vaidmuo siekiant nustatyti investicijų poreikį energijos vartojimo efektyvumo srityje. 2020 m. sausio 31 d. duomenimis 18 iš 27 ES valstybių narių pateikė savo NEKSVP.

Komisijos ir valstybių narių pasidalijamasis valdymas

14

Komisijos Energetikos generalinis direktoratas rengia ir įgyvendina ES energetikos politiką. Jis rengia energijos vartojimo efektyvumo skatinimo pasiūlymus, prižiūri direktyvų įgyvendinimą ir stebi valstybių narių pažangą siekiant energetikos tikslų, padedant Jungtiniam tyrimų centrui ir Europos aplinkos agentūrai.

15

Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas yra atsakingas už Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) valdymą. Jis prisideda prie ES energetikos politikos teikdamas finansavimą ir dalijasi su valstybėmis narėmis atsakomybe už programų efektyvumą ir veiksmingumą. 2014–2020 m. laikotarpiu jis nustatė partnerystės susitarimų ir programų turinio gaires ir, po diskusijos su valstybėmis narėmis, finansinio laikotarpio pradžioje jas patvirtino. Kai jos patvirtinamos, jo pagrindinė funkcija – stebėti šių programų įgyvendinimą, dalyvaujant stebėjimo komitetuose ir gaunant metines įgyvendinimo ataskaitas. Jis nedalyvauja atrenkant atskirus projektus. Galiausiai, jis vertina finansavimo rezultatus.

16

Valstybės narės nustato energijos vartojimo efektyvumo srities prioritetus nacionaliniuose teisės aktuose ir NEEVVP, remdamosi savo poreikių vertinimais. Valstybės narės rengia veiksmų programas, o paskirtos vadovaujančiosios institucijos turi atrinkti projektus, taikydamos atitinkamas atrankos procedūras ir kriterijus, atsižvelgiant į ekonominį veiksmingumą. 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija teikė išsamias gaires vadovaujančiosioms institucijoms, kaip parengti ir įgyvendinti jų programas (žr. 6 diagramą). Vadovaujančiosios institucijos stebi projektų išdirbius ir rezultatus, remdamosi veiksmingumo rodikliais, ir teikia ataskaitą Komisijai apie įgyvendinant veiksmų programas sutaupytą energiją ir gautą kitą naudą.

Audito apimtis ir metodas

17

Atsižvelgiant į platesnius ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų užmojus ir biudžetų mažinimo perspektyvą, išlaidų ekonominio veiksmingumo užtikrinimas dabar yra svarbesnis nei kada nors anksčiau. Šia ataskaita siekiama įvertinti, ar ekonomiškai efektyviai ES bendrai finansuojamos investicijos į pastatų energijos vartojimo efektyvumą padeda ES siekti savo tikslų. Siekėme pateikti rekomendacijas, kurios turėtų padėti ES siekti savo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, didinant savo 2021–2027 m. sanglaudos politikos išlaidų ekonominį veiksmingumą.

18

Pagrindinis audito klausimas buvo toks: ar ES bendrai finansuojamos investicijos į pastatų energijos vartojimo efektyvumą buvo atrinktos taikant kriterijus, pagal kuriuos galima maksimaliai padidinti šių investicijų ekonominį veiksmingumą. Siekdami atsakyti į šį klausimą, tikrinome, ar Komisija ir valstybės narės nustatė tinkamas ekonomiškai veiksmingų investicijų atrankos sąlygas (įskaitant poreikių vertinimą, tikslingą pagalbos paskirstymą, veiksmingumo pagrindą) ir valstybės narės taikė tinkamus atrankos kriterijus.

19

Aplankėme penkias valstybes (Bulgariją, Čekiją, Airiją, Italiją (Apuliją) ir Lietuvą), kurias pasirinkome remdamiesi suma, kurią jie išleido energijos vartojimo efektyvumui, ir siekdami užtikrinti geografinę pusiausvyrą. Šiai sričiai šios valstybės narės skyrė maždaug 2,9 milijardo eurų savo 2014–2020 m. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo biudžeto.

20

Atlikdami savo audito darbą peržiūrėjome ir įvertinome:

1. nacionalinių ir regionų poreikių vertinimus ir nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus,
2. veiksmų programas ir projektų atrankos procedūras,
3. stebėjimo sistemas ir projektų duomenis apie sutaupytą energiją.

21

Daugiausia dėmesio skyrėme iš ERPF ir SF bendrai finansuojamoms investicijoms į gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Vertinome, ar šios investicijos atitinka ES energijos vartojimo efektyvumo politiką. Taip pat ėmėmės tolesnių veiksmų dėl savo Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2012 dėl viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo Komisijoje ir trijose valstybėse narėse, kuriose tuo metu lankėmės (Čekijoje, Italijoje ir Lietuvoje), kad įvertintume, kokiu mastu Komisija ir valstybės narės įgyvendino šioje ataskaitoje pateiktas mūsų rekomendacijas¹².

Pastabos

Patobulintos Komisijos gairės dėl poreikių vertinimo turėjo ribotą poveikį bendram tikslingam lėšų paskirstymui

22

Pagal partnerystės susitarimus ir veiksmų programas galima aiškiai nukreipti investicijas, jeigu remiamasi patikimais poreikių vertinimais, kurie apima:

1. energijos suvartojimo ir energijos taupymo potencialo visuose sektoriuose vertinimą, siekiant nustatyti tikslines pastatų kategorijas ir paramos gavėjus;
2. kliūčių investicijoms ir sričių, kurioms reikalinga tolesnė parama, įtrauktų į valstybių narių NEEVVP, nustatymą;
3. vertinimą, kokios formos parama (pavyzdžiui, dotacijos arba finansinės priemonės) yra tinkamiausia nustatytiems poreikiams tenkinti ir esminei renovacijai skatinti.

Mūsų aplankytos valstybės narės nenustatė aiškaus tikslingo ES lėšų naudojimo pagrindo

23

Komisija parengė valstybėms narėms skirtas išsamias gaires, kaip vertinti jų poreikius ir rengti savo programas, pagal kurias finansuojamos investicijos į pastatų energijos vartojimo efektyvumą. 6 diagramoje pateikiamos pagrindinių veiksmų gairės, kuriomis Komisija rekomendavo vadovautis vadovaujančiosioms institucijoms.

24

Visos penkios mūsų aplankytos valstybės narės savo partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose nurodė, kad būtina didinti jų pastatų ūkių, visų pirma gyvenamųjų pastatų, energijos vartojimo efektyvumą. Daugumoje šių dokumentų buvo minimas poreikių vertinimas, įtrauktas į NEEVVP arba kitus nacionalinius energetikos strateginius dokumentus.

25

Visos penkios valstybės narės neįtraukė į NEEVVP visos informacijos, kuri buvo rekomenduota Komisijos gairėse ir šablone¹³, pavyzdžiui, informacijos apie numatomą sutaupyti ir sutaupytą energijos kiekį pagal kiekvieną priemonę, įskaitant ES finansuojamas. 2012 m. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nebuvo reikalaujama, kad valstybės narės pradėtų taikyti priemones, įtrauktas į jų NEEVVP, arba pateiktų ataskaitą apie sutaupytą energiją.

26

1 lentelėje pateikiama penkių mūsų tikrintų veiksmų programų poreikių vertinimų pagrindinių elementų apžvalga:

Veiksmų programa	Ar buvo atliktas pastatų klasifikavimas pagal energijos suvartojimą?	Ar buvo kiekybiškai įvertintas galimos sutaupyti energijos kiekis ir investicijų poreikiai?	Ar buvo aiškus ES lėšų panaudojimo pagrindimas?
Bulgarija „Regionų plėtra“	Ne	Ne	Taip
Čekija Integruotoji regioninė	Ne	Ne	Taip
Airija Pietinės ir Rytinės dalies regioninė	Taip	Taip	Ne (žr. 1 langelį)
Italija (Apulija) Regioninė	Ne	Ne	Taip
Lietuva „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“	Taip	Taip	Taip

Šaltinis: Audito Rūmai.

27

Čekijoje ir Italijoje (Apulijoje) šie nustatyti faktai yra panašūs į tuos nustatytus faktus, apie kuriuos pranešta mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012, kurioje pastebėjome, kad tinkami poreikių vertinimai 2007–2013 m. veiksmų programoms nedavė naudos. Atliekant šiuos vertinimus nebuvo nurodyti konkretūs sektoriai, kuriuose galima būtų pasiekti energijos ekonomijos, ir neįvardytos šių lėšų sutaupymo ekonomiškai veiksmingu būdu galimybės, tokiu būdu pagrindžiant pasirinktas priemones ir jų sąnaudas.

28

Tuo remdamiesi rekomendavome Komisijai užtikrinti, kad 2014–2020 m. Sanglaudos politikos finansavimui būtų taikoma tinkamo poreikių įvertinimo programos lygmeniu sąlyga. Tačiau trys (Bulgarija, Čekija ir Italija (Apulija) iš penkių valstybių narių, kuriose lankėmės 2019 m., savo veiksmų programų nepagrindė patikimu energijos suvartojimo įvertinimu ir kiekybiškai neįvertino galimos sutaupyti energijos kiekį ir atitinkamus investicijų poreikius. Lietuvoje padėtis pagerėjo, nes nacionalinės institucijos dabar kiekybiškai įvertina investicijų poreikius ir galimos sutaupyti energijos kiekį.

Valstybės narės žino apie investavimo kliūtis, į kurias nebuvo atsižvelgta

29

Padidinus energijos vartojimo efektyvumą gerokai sumažėja sąskaitos už energiją, tačiau daugelis investicijų į pastatų energijos vartojimo efektyvumą nėra įgyvendinamos dėl rinkos kliūčių¹⁴. Jos apima nepakankamą informuotumą ir dalykines žinias apie energijos vartojimo efektyvumo finansavimą ir privalumus, dideles pirmines sąnaudas, reglamentavimo kliūtis keliems asmenims priklausančių pastatų srityje (dažnai reikalaujama vienbalsiškumo būsto asociacijose) ir skirtingus interesus arba savininko / nuomininko dilemą¹⁵. Šiuo atveju kalbama apie situaciją, kai pastato savininkas moka už energijos vartojimo efektyvumo didinimą, tačiau negali susigrąžinti dėl mažesnio energijos vartojimo sutaupytų lėšų, kurios atitenka nuomininkui. Todėl nuomininkai gali būti mažai suinteresuoti investuoti į patobulinimus, didinančius energijos vartojimo efektyvumą.

30

Bulgarijoje, Čekijoje ir Lietuvoje vadovaujančiosios institucijos ir projektų paramos gavėjai mums papasakojo, kad sunkumai pasiekti susitarimą keliems savininkams priklausančiuose pastatuose buvo pagrindinė kliūtis, trukdanti padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

31

Kitos kliūtys, visų pirma trukdančios naudotis sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo mechanizmais, yra susijusios su viešųjų pirkimų taisyklėmis, nes esama teisinio netikrumo dėl pagrindinių tokių sutarčių nuostatų ir darbų, tiekimo ir paslaugų atskyrimo sunkumų¹⁶ bei dėl šių sutarčių registravimo nacionalinėse viešojo sektoriaus sąskaitose. Komisija stengiasi pašalinti šias kliūtis: 2017 m. Eurostatas paskelbė gaires¹⁷, kuriose paaiškinama, kaip registruoti šias sutartis nacionalinėse sąskaitose. Šį pranešimą 2018 m. papildė kitos kartu su EIB parengtos gairės¹⁸.

32

Nė vienoje iš penkių mūsų tikrintų programų nebuvo apibūdintos kliūtys, trukdančios investuoti į energijos vartojimo efektyvumą jų teritorijoje, ir priemonės, kurių buvo imtasi joms įveikti. Tačiau dvi iš penkių mūsų aplankytų valstybių narių pranešė apie konkrečias iniciatyvas, kuriomis siekiama pašalinti kai kurias kliūtis:

• Lietuva nusprendė, kad paprasta savininkų balsų dauguma galima sutarti dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių daugiabučiuose pastatuose ir suteikė 100 % valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams (žr. 2 langelį);
• 2018 m. Čekijoje pradėta leisti namų kooperatyvams naudoti ES finansavimą investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir 2019 m. pradėta nacionalinė visuomenės informavimo kampanija, kuria siekiama padidinti informuotumą apie energijos vartojimo efektyvumo finansavimą.

Dotacijos išlieka pagrindinė ES finansuojamų investicijų į energijos vartojimo efektyvumą paramos forma ir nėra skirtos esminei renovacijai

33

Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą duoda naudos tiek savininkams (padidėja vertė), tiek gyventojams (sumažėja energijos išlaidos). Prieš naudodamos reikšmingo dydžio paramą dotacijomis, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti finansines priemones ir novatoriškus rinkos mechanizmus, pavyzdžiui, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo įpareigojimų sistemas.

34

Valstybių narių atrinkta 4,6 milijardo eurų investicijų, skirtų gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtai renovacijai, suma 72 % bus finansuojama dotacijomis ir 28 % finansinėmis priemonėmis.

35

Visos penkios mūsų aplankytos valstybės narės savo partnerystės susitarimuose užsiminė apie ketinimą išnagrinėti galimybę finansines priemones naudoti investicijoms į pastatų energijos vartojimo efektyvumą remti. Tačiau iki šiol tik Lietuva naudojo ES lėšas tokiai priemonei, skirtai gyvenamiesiems pastatams, pradėti taikyti (žr. 2 langelį).

36

Komisija valstybėms narėms rekomendavo naudoti ES sanglaudos politikos finansavimą, ypač tuomet, kai jis teikiamas kaip dotacijos, pirmiausia remiant esminę renovaciją, kurią atliekant viršijami minimalūs energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai ir kurią atlikus sutaupomas reikšmingas energijos kiekis (paprastai daugiau kaip 60 %¹⁹).

37

2 lentelėje pateikiama penkių mūsų tikrintų veiksmų programų paramos gavėjų rūšių, paramos formų ir viešosios pagalbos normų apžvalga.

Veiksmų programa	Pagalbos gavėjų rūšys	Paramos forma	Viešosios pagalbos norma
Bulgarija „Regionų plėtra“	Privatūs savininkai	Dotacija	100 %
Čekija Integruotoji regioninė	Privatūs savininkai	Dotacija	30 % arba 40 % (atsižvelgiant į sutaupytos energijos kiekį)
Airija Pietinės ir Rytinės dalies regioninė	Viešieji ir privatūs savininkai	Dotacija	100 %
Italija (Apulija) Regioninė	Viešieji subjektai	Dotacija	100 % (arba 90 % paramos gavėjams, bendrai finansuojantiems 10 % projekto sumos)
Lietuva „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“	Privatūs savininkai	Paskolos, derinamos su dotacijomis	15–40 % dotacija 100 % dotacija, skiriama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis aplankytų vadovaujančiųjų institucijų pateiktais duomenimis.

38

Skirtingų viešosios paramos normų taikymas Lietuvoje yra gerosios praktikos, įgytos siekiant padidinti privataus finansavimo sverto poveikį ir sumažinti savaimingumo efekto riziką, pavyzdys. Taikant šį moduliavimą, didesnės dotacijų normos numatomos projektams, kuriuos įgyvendinus sutaupoma daugiau energijos, įrengiami individualūs skaitikliai, ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams (tai padeda spręsti energijos nepritekliaus problemą).

39

Čekijoje tik ketvirtadalis paramos gavėjų pateikė projektus, tinkamus finansuoti pagal 40 % viešosios pagalbos normą, o tam po darbų reikėjo sutaupyti bent 40 % energijos ir atitikti B energijos klasę. Trys ketvirtadaliai paramos gavėjų pateikė projektus, tinkamus finansuoti pagal mažesnę (30 %) viešosios pagalbos normą, o tam reikėjo sutaupyti tik 30 % energijos. Paramos gavėjai manė, kad papildoma didesnės pagalbos normos nauda yra nepakankama didesnėms labiau esminės renovacijos projektų sąnaudoms kompensuoti.

40

Bulgarija, Airija ir Italija (Apulija) nemoduliavo viešosios pagalbos normos, siekiant paskatinti labiau esmines renovacijas arba atsižvelgti į investicijų apimtį arba sudėtingumą, o – Italijos (Apulijos) atveju – atsižvelgė tik į viešųjų subjektų pasiryžimą finansuoti 10 % investicijų. Airija paaiškino, kad taip yra dėl to, kad viena iš dviejų ES bendrai finansuojamų schemų yra skirta pagyvenusiems žmonėms ir pažeidžiamiems asmenims, kuriems gresia energijos nepriteklius.

41

Dėl normos nemoduliavimo taikant labai aukštą viešosios pagalbos normą finansuojami net paprasti atnaujinimai (pavyzdžiui, apšvietimo atnaujinimai, katilų pakeitimai), kuriems taikomas trumpas atsipirkimo laikotarpis ir kuklios vieneto kainos. 3 langelyje pateikia dviejų veiksmų programų, skirtų nedidelėmis pastangomis įgyvendinamiems atnaujinimams, susijusiems su energijos efektyvumo didinimu, pavyzdžiai.

42

Šie nedidelėmis pastangomis įgyvendinami atnaujinimai gali turėti saistomąjį poveikį, kuris reiškia, kad, jei jau tam tikros pagrindinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės buvo įgyvendintos, tampa mažiau ekonomiškai efektyvu pritaikyti išsamesnes priemones ateityje²⁰. Dėl to gali sumenkti vaidmuo, kurį pastatų ūkis turi atlikti taupant energiją vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, nes renovacijų, kurias gali atlikti namų ūkis, skaičius paprastai yra ribotas – viena arba daugiausiai dvi renovacijos. Todėl viešosios pagalbos, visų pirma dotacijų, kurioms taikoma 100 % pagalbos norma, poreikis yra mažiau tinkamas paprastiems atnaujinimams, negu labiau esminėms renovacijoms. Kadangi paprasti atnaujinimai, kurių atsipirkimo laikotarpis yra trumpas, paprastai yra finansiškai perspektyvūs, jie turėjo būti finansuojami be viešosios paramos arba taikant finansines priemones.

Projektų atranka nepakankamai grindžiama ekonominio efektyvumo loginiu pagrindu

43

Ekonominis efektyvumas turėtų būti pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimus dėl viešųjų išlaidų, ypač tuomet, kai jis yra susijęs su energijos vartojimo efektyvumo projektais: palyginus investicijų sąnaudas ir naudą galima pasirinkti tuos projektus, kuriuos įgyvendinant galima sutaupyti daugiau energijos kiekį ir gauti daugiausia kitos naudos už vieną investuotą eurą, atsižvelgiant į ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principus, nustatytus Finansinio reglamento 33 straipsnyje²¹. Siūlomos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos poveikio vertinime tvirtinama, kad tikslas iki 2020 m. sutaupyti 20 % numatytos ES suvartojamos energijos galėtų būti pasiektas pradėjus taikyti ekonomiškai veiksmingas priemones. Valstybės narės turėtų pradėti taikyti priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti ekonomiškai efektyvią esminę pastatų renovaciją²².

44

Komisija valstybėms narėms pateikė gaires, kaip taikyti atrankos kriterijus, pagal kuriuos pirmenybė būtų teikiama ekonomiškai efektyvesniems projektams²³. Tai turėtų būti daroma:

1. reikalaujant, kad projektai būtų paremti energijos vartojimo auditu ir/arba energinio naudingumo sertifikatu. Jais turėtų būti nustatomos ir kiekybiškai įvertinamos ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo galimybės ir sudaromos sąlygos stebėti ir tikrinti projektu faktiškai sutaupytą energijos kiekį;
2. nustatant pagrindinių parametrų, pavyzdžiui, energijos, kuri turi būti sutaupyta kiekio, minimalios pastato energijos klasės, kuri turėtų būti pasiekta, grynosios dabartinės vertės, paprastojo atsipirkimo laikotarpio²⁴ ir sutaupytos energijos vieneto kainos minimalias ir/arba maksimalias ribines vertes. Nustatant šias ribines vertes turėtų būti kuo labiau sumažinta rizika, susijusi su labai paprastų priemonių (pavyzdžiui, apšvietimo prietaisų pakeitimų, kurie paprastai atsiperka labai greitai) finansavimu, taip pat investicijomis, kurios kainuoja per brangiai, palyginti su dėl jų sutaupytu energijos kiekiu (pavyzdžiui, jų atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis už naudotų medžiagų naudingo tarnavimo laiką). 8 diagramoje pateikiamas energijos vartojimo efektyvumo priemonių suskirstymas į kategorijas, iš kurio matyti, kad sudėtingesnės ir platesnio užmojo renovacijos paprastai yra susijusios su didesnėmis sąnaudomis ir ilgesniais atsipirkimo laikotarpiais;
3. įvertinant projektų santykines sąnaudas ir naudą, įskaitant gretutinę naudą ir poveikį (pavyzdžiui, sveikatą, socialinę sanglaudą, miestų atstatymą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, oro taršos ir klimato kaitos sumažėjimą, viešojo biudžeto lėšų sutaupymą ir kt.), kurį turėtų turėti investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, ir pirmenybę teikiant projektams, kuriais daugiausiai ekonomiškai efektyviai prisidedama prie politikos tikslų.

Energijos vartojimo auditas ir energinio naudingumo sertifikatai – geras investicijų vertinimo pagrindas

45

Visos penkios mūsų aplankytos valstybės narės reikalavo, kad projektai būtų grindžiami energijos vartojimo auditu, energinio naudingumo sertifikatu arba bent jau energijos vartojimo vertinimu (Airijoje jį atlikus nebuvo išduodamas sertifikatas, kuriame nurodoma namų ūkio energijos klasė prieš darbus). Tai yra aiškiai geresni rezultatai, palyginti su nustatytais faktais, pateiktais mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012, kurioje pranešėme, kad Čekijoje, Italijoje ir Lietuvoje energijos vartojimo auditai dar nebuvo įprasta praktika. Tuo metu padarėme išvadą, kad energijos vartojimo auditai ne visada buvo privalomi arba kokybiški²⁵, ir rekomendavome, kad energijos vartojimo auditai būtų naudojami kaip pagrindiniai atrankos reikalavimai.

46

Visose penkiose mūsų aplankytose valstybėse narėse paramos gavėjai turėjo pateikti atlikus darbus išduodamą energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodoma renovuoto namų ūkio arba pastato nauja energijos klasė ir energijos suvartojimas. Energijos suvartojimo, nurodyto prieš atliekant darbus ir atlikus darbus išduodamuose energinio naudingumo sertifikatuose, skirtumas yra įgyvendinus projektą sutaupytos energijos įvertis.

47

Italijoje (Apulijoje) vadovaujančioji institucija reikalavo, kad įgyvendinant projektus būtų įrengtos sistemos, skirtos pastatuose faktiškai pagamintos ir suvartotos energijos kiekiui stebėti. Lietuvoje dotacijos norma, kuria papildomos ES bendrai finansuojamos paskolos, buvo padidinta projektams, į kuriuos įtrauktas individualių skaitiklių įrengimas namų ūkiuose (žr. 38 dalį).

48

Įverčiai, nepaisant jų ribotumo, pagrįsti energijos suvartojimo, nurodyto prieš atliekant darbus ir atlikus darbus išduodamuose energinio naudingumo sertifikatuose, skirtumu, yra lengvai surenkami vienu projektu sutaupytos energijos skaičiai. Šį skaičių galima palyginti su projekto sąnaudomis, siekiant apskaičiuoti apskaičiuotąją sutaupytos energijos vieneto kainą. Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012 rekomendavome Komisijai stebėti veiksmų programų ekonominį efektyvumą remiantis sutaupytos energijos vieneto kaina²⁶. Tačiau Komisija ne visai sutiko su mūsų rekomendacija ir jos neįgyvendino.

Nacionalinės institucijos atrenka projektus, kuriais tikimasi sutaupyti energijos, tačiau kartais brangiai

49

3 lentelėje pateikiama minimalių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų ir projektais pagal penkias mūsų tikrintas veiksmų programas sutaupytos energijos vieneto kainos maksimalių ribinių verčių apžvalga.

Veiksmų programa	Minimali energijos klasė atlikus darbus	Minimalus sutaupytas energijos kiekis atlikus darbus	Ar taikoma maksimali sutaupytos energijos vieneto kaina?
Bulgarija „Regionų plėtra“	C	60 % esminėms renovacijoms, priešingu atveju minimumo nėra	Ne, tik vieno kvadratinio metro kainos viršutinės ribos
Čekija Integruotoji regioninė	Ne	20 % projektams, kuriems taikoma 30 % dotacijų norma	Ne, tačiau dėl didelio privačiojo sektoriaus bendro finansavimo (60–70 %) mažėja perteklinio reglamentavimo rizika
	C	30 % projektams, kuriems taikoma 30 % dotacijų norma
	B	40 % projektams, kuriems taikoma 40 % dotacijų norma
Airija Pietinės ir Rytinės dalies regioninė	Ne mažiau kaip vienas energijos klasės pagerinimas	Nėra reikalavimo	Ne
Italija (Apulija) Regioninė	C	10 % (arba 30 % siekiant gauti geriausią balą)	Ne
Lietuva „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“	D	20 % projektams, kuriems taikoma 15 % dotacijų norma (iki 2017 m.)	Ne, tačiau dėl didelio privačiojo sektoriaus bendro finansavimo (60–85 %) mažėja perteklinio reglamentavimo rizika
	C	40 % projektams, kuriems taikoma 40 % dotacijų norma (iki 2017 m. spalio 31 d.) ir 30 % dotacijų norma (nuo 2017 m. lapkričio 1 d.)

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis vadovaujančiųjų institucijų gauta informacija.

50

Bulgarijoje, Čekijoje, Italijoje ir Lietuvoje šiais minimaliais energijos vartojimo efektyvumo atlikus darbus reikalavimams buvo užtikrinta, kad būtų vykdomi minimalaus tikslų masto projektai²⁷. Tai yra teigiami pokyčiai, palyginti su mūsų ankstesnio audito metu nustatytais faktais.

51

Tačiau dėl to, kad nėra energijos vieneto kainos viršutinės ribos, kyla rizika, kad gali būti finansuojami projektai, kuriais sutaupoma mažai energijos, palyginti su jų sąnaudomis. Tai reiškia, kad įgyvendinus projektus dėl mažesnių sąskaitų už energiją sutaupytų lėšų gali nepakakti pradinėms investicijoms susigrąžinti per naudotų medžiagų naudojimo laikotarpį (paprastai – 30 metų²⁸).

52

Ši rizika yra mažesnė tuomet, jei paramos gavėjai bendrai finansuoja didelę projekto sąnaudų dalį, pavyzdžiui, Čekijoje ir Lietuvoje, ir didesnė, jei viešoji parama yra labai didelė, t. y. Bulgarijoje, Airijoje ir Italijoje (Apulijoje). 4 lentelėje pateikiama remiamų investicijų į energijos vartojimo efektyvumą pagal mūsų tikrintas veiksmų programas vidutinio paprastojo atsipirkimo laikotarpio apžvalga.

Veiksmų programa	Remiamų projektų vidutinis paprastasis atsipirkimo laikotarpis
Bulgarija „Regionų plėtra“	Nėra duomenų (kadangi duomenys apie sutaupytą energiją nerenkami)
Čekija Integruotoji regioninė	9 metai
Airija Pietų ir Rytų regioninė	Nėra duomenų (kadangi duomenys apie sutaupytą energiją nerenkami)
Italija (Apulija) Regioninė	24 metai
Lietuva „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“	11 metų

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis aplankytų vadovaujančiųjų institucijų pateiktais duomenimis ir elektros energijos kainų taikymu namų ūkiams 2018 m. (https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Electricity_price_statistics).

53

Vidutinis mūsų tikrintų veiksmų programų energijos vartojimo efektyvumo projektų paprastasis investicijų grąžos laikotarpis svyravo nuo 9 iki 24 metų. Šie laikotarpiai yra ilgesni nei vidutinis paprastasis 7 metų laikotarpis įgyvendinant 5 152 projektus, užregistruotus Energijos vartojimo efektyvumo rizikos mažinimo platformoje. Šioje platformoje pateikiami duomenys, kuriuos teikia viešieji ir privatieji investiciniai fondai ir finansų įstaigos, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, taip pat energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendimų teikėjai visoje ES²⁹. Komisija sukūrė šią platformą, kuria siekiama padidinti ES investicijas į energijos vartojimo efektyvumą dalijantis užbaigtų projektų duomenimis ir pateikiant šių projektų analizę.

54

Kadangi Italijoje (Apulijoje) nebuvo nustatytos sutaupytos energijos vieneto kainos viršutinės ribos, buvo finansuojami keli brangūs projektai, kuriuos įgyvendinus bus sutaupyta pernelyg mažai energijos, kad jų didelės pradinės investicijų sąnaudos atsipirktų per naudotų medžiagų arba pačių pastatų naudojimo laikotarpį. Kaip parodyta tolesniame grafike, mažai tikėtina, kad 35 % projektų pradinės investicijų sąnaudos atsipirks per 30 metų.

55

Bulgarijoje ir Airijoje tai, kad nėra stebėjimo duomenų apie energiją, sutaupytą projektais gyvenamuosiuose pastatuose, reiškia, kad neįmanoma įvertinti šių investicijų ekonominį efektyvumą.

56

Airijos Pietinės ir Rytinės dalies regioninė veiksmų programa skirta remti visaapimančius ir plataus užmojo patobulinimus, kuriais didinamas energijos vartojimo efektyvumas, ir kuriuos atlikus pagerėja bent vienas energijos vartojimo efektyvumo reitingas³⁰. Praktiškai, vykdant projektus nebuvo nustatytas joks energijos taupymo tikslas, nebuvo teikiama ataskaita apie sutaupytą energiją ir daugiau kaip pusėje remiamų namų ūkių nebuvo padidinta energijos klasė (žr. 85 dalį).

57

Šie nustatyti faktai yra panašūs į nustatytus faktus, nurodytus mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012, kurioje padarėme išvadą, kad viešuosiuose pastatuose vykdomi energijos vartojimo efektyvumo projektai dažnai buvo per brangūs, palyginti su jais sutaupyta energija, o jų atsipirkimo laikotarpiai buvo pernelyg ilgi (vidutiniškai apie 50 metų)³¹. Tuo remdamiesi rekomendavome Komisijai nustatyti maksimalų priimtiną paprastąjį atsipirkimo laikotarpį ir standartines investicijos sąnaudas, tenkančias vienam energijos, kuri turi būti sutaupyta atrenkant projektus, vienetui.

58

Komisijos dokumente „Technical Guidance on Financing the energy renovation of buildings with Cohesion policy funding“ nurodyta, kad „maksimalus ir (arba) minimalus grąžos laikotarpis gali būti nustatytas projektams, kurie yra tinkami finansuoti; tačiau gali atsirasti blokavimo poveikis, kai pirmiausia finansuojamas „lengvai pasiekiamų vaisių derlius“³². Tačiau praktiškai nė viena aplankyta vadovaujančioji institucija nenustatė tokių viršutinių ribų.

Pagal atrankos kriterijus vis dar neteikiama pirmenybė ekonomiškai efektyviems projektams

59

5 lentelėje pateikiama projektų atrankos procedūrų, pagrindinių biudžeto paskirstymo ir projektų atrankos kriterijų, taikytų pagal mūsų tikrintas veiksmų programas, apžvalga.

Veiksmų programa	Projektų atrankos procedūra	Pagrindiniai biudžeto paskirstymo kriterijai	Pagrindiniai projektų atrankos kriterijai
Bulgarija „Regionų plėtra“	Atviri kvietimai teikti pasiūlymus (92 % biudžeto)	Savivaldybės atrenka pastatus remdamosi amžiumi, namų ūkių skaičiumi, vieta ir pan., o ne remdamosi sutaupytos energijos ekonominių efektyvumu	Atviriems kvietimams teikti pasiūlymus nėra kriterijų, susijusių su sutaupytos energijos ekonominiu efektyvumu
	Konkursinis kvietimas teikti pasiūlymus (8 % biudžeto)		Pagal 2018 m. 2 krypties kvietimo teikti pasiūlymus kriterijus skiriama daugiausia taškų, susijusių su sutaupytos energijos ekonominiu efektyvumu
Čekija Integruotoji regioninė	Atviri kvietimai teikti pasiūlymus	Šalies masto atviri kvietimai teikti pasiūlymus	Nėra kriterijų, susijusių su sutaupytos energijos ekonominiu efektyvumu
Airija Pietinės ir Rytinės dalies regioninė	Atviri kvietimai teikti pasiūlymus	Biudžetas, skiriamas vietos valdžios institucijoms, grindžiamas gautų paraiškų skaičiumi, o ne sutaupytos energijos ekonominiu efektyvumu	Nėra kriterijų, susijusių su sutaupytos energijos ekonominiu efektyvumu
Italija (Apulija) Regioninė	Konkursinis kvietimas teikti pasiūlymus	Konkursinis kvietimas teikti pasiūlymus	Kriterijai, pagal kuriuos skiriama daugiausia taškų (65 iš 100), susijusių su sutaupyta energija
Lietuva „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“	Atviri kvietimai teikti pasiūlymus	Atviri kvietimai teikti pasiūlymus	Nėra kriterijų, susijusių su sutaupytos energijos ekonominiu efektyvumu

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis aplankytų vadovaujančiųjų institucijų pateiktais duomenimis.

60

Aplankytos vadovaujančiosios institucijos skyrė biudžetą gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams skelbdamos atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, t. y. remdamosi eiliškumo principu, išskyrus Italijos (Apulijos) ir nedidelio konkurso (8 % biudžeto) Bulgarijoje atvejus. Todėl vadovaujančiosios institucijos galėjo užtikrinti nuolatinį paraiškų teikimą ir paprastai trumpą jų tvarkymo trukmę.

61

Tačiau taikant tokias atviro kvietimo teikti pasiūlymus procedūras negalima atlikti projektų santykinių sąnaudų ir naudos vertinimo. Toks vertinimas apima sutaupytos energijos ekonominį efektyvumą, taip pat gretutinę naudą, kuri turėtų būti gaunama dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą (pavyzdžiui, sveikatos pagerėjimą, miestų atstatymą ir energijos nepritekliaus, sąskaitų už energiją, klimato kaitos ir oro taršos sumažinimą). Todėl nebuvo teikiama pirmenybė projektams, kuriuos įgyvendinant sutaupoma daugiau energijos arba gaunama kitos naudos pigiau.

62

Tik Italija (Apulija) taikė konkursinį kvietimą teikti pasiūlymus, kuriuo buvo siekdama įvertinti energijos vartojimo efektyvumo projektų santykinį ekonominį efektyvumą (žr. 4 langelį).

63

Šie nustatyti faktai yra panašūs į nustatytus faktus, nurodytus mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012, kurioje padarėme išvadą³³, kad ekonominis efektyvumas nebuvo lemiamas veiksnys valstybėms narėms skiriant lėšas energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir projektams. Tuo remdamiesi rekomendavome taikyti projektų atrankos kriterijus, pagrįstus standartinėmis investicijų sąnaudomis, tenkančiomis vienam sutaupytinos energijos vienetui.

64

Komisijos paskelbtame dokumente „Technical Guidance on Financing the energy renovation of buildings with Cohesion policy funding“ nurodyta, kad „valstybės narės turi taikyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kurie energijos vartojimo efektyvumo projektai yra ekonomiškai efektyviausi ir turėtų būti atrenkami pirmiausia“³⁴. Tačiau iš dabartinių nustatytų faktų matyti, kad tai didžiąja dalimi nebuvo įgyvendinta.

Silpnas veiksmingumo pagrindas

65

Informacija apie energijos vartojimo efektyvumo išlaidų veiksmingumą turėtų parodyti, ką pavyko pasiekti ES biudžeto lėšomis ir kad jos buvo tinkamai panaudotos (atskaitomybė)³⁵. Ši informacija turėtų parodyti, kad valstybės narės atrinko ekonomiškai efektyvius projektus.

66

Siekiant užtikrinti, kad išlaidų panaudojimas būtų orientuotas į rezultatus, Komisija rekomenduoja³⁶, kad veiksmingumo pagrinde būtų nurodyta:

1. konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir per nustatytą laiką įvykdytini tikslai, nustatyti kiekvienai veiksmų programai, kuriuose apibrėžiama, kaip ES bendrai finansuojamomis priemonėmis prisidedama prie ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų;
2. rodikliai, pagal kuriuos galima stebėti projektų fizinį išdirbį ir rezultatus. Kadangi pagrindinis audituoto išlaidų panaudojimo tikslas – sutaupyti energijos, šie rodikliai pirmiausia turėtų parodyti sutaupytos energijos kiekį ir gal net kitus rezultatus, pasiektus įgyvendinant projektus. Stebėjimo sistema turėtų būti galima kaupti tokius duomenis, kad būtų galima teikti ataskaitas apie vykdant veiksmų programas sutaupytą energiją, taigi ir apie tai, kiek ES biudžetu prisidedama prie ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų;
3. ex ante sąlygos, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos būtinos veiksmingo ir efektyvaus išlaidų panaudojimo sąlygos ir veiklos lėšų rezervas, skirtas atsilyginti veiksmų programoms, kurios gali įrodyti, kad ekonomiškai efektyviai taupo energiją.

Bendraisiais rodikliais įvertinama dėl investicijų sutaupyta energija viešuosiuose, be ne gyvenamuosiuose pastatuose

67

Visose penkiose mūsų tikrintose veiksmų programose buvo numatyti konkretūs jų energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų tikslai, nustatyti remiantis būtinybe didinti pastatų ūkio, visų pirma gyvenamųjų pastatų, energijos vartojimo efektyvumą (žr. 24 dalį). Šie tikslai yra svarbūs siekiant pagrindinio ES energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo ir yra terminuoti (kadangi rezultatai turėtų būti pasiekti iki 2023 m.). Tačiau nė vienoje iš mūsų tikrintų veiksmų programų nebuvo nustatytas dėl investicijų numatomos sutaupyti energijos kiekis arba numatoma sutaupytos energijos vieneto kaina.

68

Su Fondu susijusiuose reglamentuose³⁷ nustatomas bendrųjų išdirbio rodiklių sąrašas, kuriuo valstybės narės turėtų naudotis tuomet, jei rodiklis yra tinkamas remiamos investicijos išdirbiui išreikšti. Du bendrieji išdirbio rodikliai, susiję su pastatų energijos vartojimo efektyvumo išlaidų panaudojimu, yra:

1. 31 bendrasis išdirbio rodiklis „Geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių skaičius“, susijęs su išlaidų panaudojimu gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtai renovacijai;
2. 32 bendrasis išdirbio rodiklis „Sumažėjęs metinis viešuosiuose pastatuose suvartotos pirminės energijos kiekis“, kuriuo įvertinta energija, sutaupyta iš esmės skiriant išlaidas viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtai renovacijai.

69

10 ir 11 diagramose parodyta pažanga, padaryta iki 2018 m., palyginti su 2023 m. 31 ir 32 bendrųjų išdirbio rodiklių siektina reikšme.

70

Investicijų į viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą 32 bendrasis išdirbio rodiklis parodo sutaupytą energiją. Tačiau investicijų į gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą 31 bendrasis išdirbio rodiklis parodo namų ūkių, kurių energijos vartojimo klasė pagerėjo, skaičių, o ne sutaupytą energiją.

71

Kadangi nėra bendro rodiklio, parodančio dėl investicijų į gyvenamuosius pastatus sutaupyto energijos kiekio, neįmanoma sužinoti, kiek energijos bus sutaupyta investuojant planuotus 4,6 milijardo eurų³⁸ iš 2014–2020 m. ES biudžeto į investicijas į gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Taip pat neįmanoma kiekybiškai įvertinti, kiek iš viso ES biudžetu prisidedama prie ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo.

72

Šie nustatyti faktai yra panašūs į nustatytus faktus, nurodytus mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2012, kurioje padarėme išvadą³⁹, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonėms taikomi veiklos rodikliai nebuvo tinkami programoms stebėti ir kad energijos vartojimo priemonių taikymo rezultatu visos ES mastu nebuvo galima apibendrinti. Tuo remdamiesi rekomendavome palyginamus veiksmingumo rodiklius naudoti visos ES mastu. Komisija iš dalies įgyvendino šią rekomendaciją 2014–2020 m. laikotarpiui nustatydama 32 bendrąjį išdirbio rodiklį, parodantį dėl ES finansuojamų investicijų sutaupytą energiją, tačiau tik viešuosiuose pastatuose. Dėl 2021–2027 m. laikotarpio Komisija pasiūlė bendrąjį rezultato rodiklį RCR26 „Metinis galutinės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: energijos kiekis, suvartotas gyvenamuosiuose pastatuose, privačiuose negyvenamuosiuose pastatuose, viešuosiuose negyvenamuosiuose pastatuose)“.

73

Be bendrųjų išdirbio rodiklių, penkiose mūsų tikrintose veiksmų programose buvo naudojami toliau nurodyti konkrečios programos rodikliai, kurie turėtų būti skirti konkrečioms investicijoms, kurios remiamos pagal šias programas.

Veiksmų programa	Rodiklis	Matavimo vienetas	Bazinis lygis 2013 m.	Vertė 2018 m. (arba paskutinė pranešta)	Pažanga
Bulgarija „Regionų plėtra“	Galutinės energijos suvartojimas namų ūkiuose	(1 000 TNE*)	2 257	2 319	-
	Viešojo administravimo, prekybos ir paslaugų sektorių galutinės energijos suvartojimas	(1 000 TNE)	964	1 200	- -
Čekija Integruotoji regioninė	Galutinis namų ūkių energijos suvartojimas	MWh per metus	70 027 778	80 497 553	- -
Airija Pietinės ir Rytinės dalies regioninė	Vidutinis šiluminis gyvenamųjų būstų veiksmingumas Pietryčių regione	kWh/m2 per metus	210	144	++
Italija (Apulija) Regioninė	Vieno viešojo administravimo darbo vieneto suvartojamas energijos kiekis	GWh	3,2	3,3	-
Lietuva Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą	Galutinės energijos suvartojimas paslaugų ir namų ūkio sektoriuose	(1 000 TNE)	2 110	2 090	+

* Tona naftos ekvivalentu (TNE) yra energijos vienetas, apibrėžiamas kaip energijos kiekis, išsiskiriantis sudegant vienai žalios naftos tonai. Tai yra apytikriai 11 630 kilovatvalandžių (kWh).

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis aplankytų vadovaujančiųjų institucijų pateiktais duomenimis.

74

Visose mūsų aplankytose valstybėse narėse šie „rezultato“ rodikliai yra statistinio pobūdžio ir parodo, pavyzdžiui, visų valstybėje narėje esančių pastatų, o ne tik vykdant ES finansuojamus projektus renovuotų pastatų, energijos suvartojimą. Todėl šie rodikliai neparodo dėl ES finansuojamų investicijų į energijos vartojimo efektyvumą sutaupytos energijos kiekio.

75

Trys iš penkių mūsų aplankytų valstybių narių rinko duomenis apie energijos kiekį, sutaupytą vykdant atskirus projektus, įskaitant susijusius su gyvenamaisiais pastatais. Tačiau Komisija neprašė valstybių narių pateikti duomenis, reikalingus sutaupytos energijos vieneto kainai stebėti.

76

Komisija ir valstybės narės savo planavimo dokumentuose nurodė, kad investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą ne tik sutaupoma energijos, bet ir gaunama kitokios naudos (kaip antai, sveikatos pagerėjimas, miestų atstatymas, gyvenimo kokybė ir energijos nepritekliaus, sąskaitų už energiją ir oro taršos sumažėjimas). Tačiau nė viena iš mūsų aplankytų valstybių narių nenaudojo rodiklių, skirtų šiai papildomai naudai įvertinti.

Rodikliai negali būti naudojami stebėti ekonominį efektyvumą

77

Nė pagal vieną rodiklį, naudotą penkiose mūsų aplankytose valstybėse narėse, nevertinamas investicijų į pastatų energijos vartojimo efektyvumą ekonominis efektyvumas. Atsižvelgdami į atliekant ankstesnį mūsų auditą nustatytus faktus, rekomendavome vykdyti planuotos ir pasiektos sutaupytos energijos vieneto kainos ir atsipirkimo laikotarpio stebėjimą⁴⁰. Tai galėtų padėti nustatyti projektų atrankos lyginamuosius standartus ir ribines vertes (žr. 58 dalį), taip pat įvertinti veiksmų programų veiksmingumą siekiant numatytų rezultatų, skiriant veiklos lėšų rezervą (žr. 82 dalį).

78

Tačiau Komisija nevisiškai pritarė mūsų rekomendacijai, nes laikėsi nuomonės, kad rekomenduojamų rodiklių palyginimo galimybės būtų ribotos atsižvelgiant į tai, kad šie rodikliai priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz., energijos ir (arba) prekių kainų, klimato). Komisija neparengė savo 2014–2020 m. stebėjimo sistemos, skirtos investicijų ekonominiam efektyvumui stebėti, pavyzdžiui, renkant duomenis apie sutaupytos energijos vieneto kainą. Todėl, nepaisant pareikšto didesnio orientavimosi į rezultatus panaudojant sanglaudos politikos išlaidas 2014–2020 m., mūsų rekomendacija dar nebuvo įgyvendinta.

79

Remdamiesi Komisijos pateiktais duomenimis, apskaičiavome vidutinę vieno renovuoto namų ūkio kainą (žr. 12 diagramą). Tačiau Komisija mano, kad šie duomenys neatspindi tikros investicijų kainos ir nesuteikia informacija apie tai, kiek buvo skirta visų išmokų.

Komisija veiklos lėšų rezervą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms paskirstė remdamasi panaudotomis išlaidomis ir išdirbiais, o ne sutaupytu energijos kiekiu

80

Siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti būtini veiksmai, kuriais skatinamos ekonomiškai efektyvios investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, Komisija reikalavo, kad valstybės narės įvykdytų ex ante sąlygas iki 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžios. Veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įvykdyti šias sąlygas, sudarė priemonės užtikrinti:

1. kad būtų vykdomi būtiniausi reikalavimai, susiję su pastatų energijos vartojimo efektyvumu;
2. kad būtų sukurta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistema;
3. kad būtų vykdomas energijos vartojimo efektyvumo strateginis planavimas;
4. kad galutiniams vartotojams būtų pateikti individualūs skaitikliai.

81

Visos mūsų aplankytos valstybės narės, išskyrus Italiją, ėmėsi šių veiksmų nuo pat 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžios. Italija ėmėsi šių a ir b punktuose nurodytų veiksmų 2017 m., t. y. praėjus trejiems metams nuo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžios.

82

Siekdama užtikrinti, kad veiksmų programose būtų orientuojamasi į rezultatus, ES atidėjo veiklos lėšų rezervą (atitinkantį 6 % sanglaudos politikos finansavimo) ir 2019 m. rugpjūčio mėn. jį paskirstė prioritetams, kurių tarpinės reikšmės buvo pasiektos. Jei yra du rodikliai, turi būti bent 85 % pasiekta jų abiejų riboženklio vertė. Jei yra trys ar daugiau rodiklių, du turi pasiekti bent 85 %, o dar vienas turi pasiekti bent 75 % jų riboženklio vertės.

83

Kaip nurodyta ankstesnėse mūsų ataskaitose⁴¹, tokios tarpinės reikšmės yra išreiškiamos išlaidų panaudojimo ir išdirbio rodikliais. Penkiose mūsų tikrintose programose energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių tarpinės reikšmės buvo išreikštos išlaidomis ir namų ūkių, kurių energijos klasė padidėjo, skaičiumi.

84

Išskyrus Lietuvos atvejį, skirti ar neskirti veiklos lėšų rezervą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms, Komisija sprendė remdamasi panaudotomis išlaidomis ir išdirbiais, o ne gyvenamuosiuose pastatuose sutaupyta energija arba investicijų ekonominiu efektyvumu.

85

Airijoje Komisijai pateikti rodikliai „Geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių skaičius“ ir „Visa finansuoti tinkamų išlaidų suma“ nėra patikimi. Atsižvelgdamos į mūsų audito ir Komisijos pastabas, Airijos institucijos pranešė, kad 52 % namų ūkių, kurie 2017 m. buvo renovuoti pagal programą „Geresnė energetika – šiltesni namai“, energijos klasė nepadidėjo. Šiuo metu Airijos valdžios institucijos peržiūri projektus, skirtus namų ūkiams, renovuotiems 2014, 2015, 2016 ir 2018 m., kad patikrintų, kiek yra namų ūkių, kurių energijos klasė nepadidėjo.

86

Lietuvos atveju, 2019 m. rugpjūčio mėn. Komisija, remdamasi nacionalinės sistemos audito ataskaita, pareiškė mananti, kad buvo didelių visos stebėjimo sistemos arba duomenų apie bendrus ir konkrečius rodiklius kokybės ir patikimumo trūkumų. Tai nebuvo būdinga energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms. Todėl Komisija dar neskyrė veiklos lėšų rezervo nė vienai iš priemonių, numatytų Lietuvos veiksmų programoje.

Išvados ir rekomendacijos

87

Patikrinome penkias veiksmų programas Bulgarijoje, Čekijoje, Airijoje, Italijoje (Apulijoje) ir Lietuvoje, kurios skyrė 2,9 milijardo eurų savo Europos regioninės plėtros fondo ir sanglaudos fondo biudžeto šiai sričiai. Vertinome, ar šis biudžetas buvo naudojamas ekonomiškai efektyviai ir ar Komisija ir valstybės narės taikė mūsų Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2012 rekomendacijas dėl viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo.

88

Kaip ir savo ankstesnėje ataskaitoje, padarėme išvadą, kad ekonominis veiksmingumas nėra ES išlaidų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti rodiklis. Nepaisant patobulintų Komisijos gairių, nustatėme nuolatinių trūkumų, visų pirma projektų atrankos srityje. Finansuojamos investicijos vis dar nėra nukreiptos į didžiausią galimą investuotu biudžetu pasiekti sutaupytos energijos kiekį. Projektų atrankos procedūrose skiriant daugiau dėmesio ekonominiam efektyvumui, galėtų būti sutaupyta daugiau energijos už vieną investuotą eurą.

89

Kadangi šios lėšos panaudojamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, tiek Komisija, tiek valstybės narės yra atsakingos už lėšų naudojimą didžiausiam poveikiui pasiekti. Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad už projektų atranką yra atsakingos tik valstybės narės. Atsižvelgiant į platesnius ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų užmojus ir biudžetų mažinimo perspektyvą, išlaidų ekonominio veiksmingumo užtikrinimas dabar yra svarbesnis nei kada nors anksčiau.

90

Nustatėme, kad, dėl riboto laiko rengiant 2014–2020 m. veiksmų programas, nebuvo galima tinkamai atsižvelgti į poreikius, kuriuos valstybės narės nurodė nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. valstybės narės Komisijai pateikė 2021–2027 m. nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir iki 2020 m. kovo 10 d. – nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas. Šie strateginiai dokumentai turėtų būti parengti laiku, kad būtų atspindėti valstybių narių sanglaudos politikos programose.

91

Tikrindami veiksmų programų poreikių vertinimus nustatėme, kad:

• visose mūsų tikrintose veiksmų programose buvo nurodyta, jog būtina didinti jų pastatų ūkių, visų pirma gyvenamųjų pastatų, energijos vartojimo efektyvumą, tačiau kiekybiškai neįvertintas galimos sutaupyti energijos kiekis ir atitinkami investicijų poreikiai (23–28 dalys);
• nė vienoje iš penkių tikrintų programų nebuvo apibūdintos kliūtys, trukdančios investuoti į energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau Lietuvoje ir Čekijoje buvo imtasi iniciatyvų, kuriomis siekta pašalinti kai kurias kliūtis (29–32 dalys);
• nepaisant to, kad investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą sukuriamas sutaupytų sąnaudų srautas pastato savininkui ir/arba gyventojui ir suteikiamas argumentas naudoti grąžinamąsias finansines priemones, penkiose iš mūsų tikrintų veiksmų programų vis dar naudojamos dotacijos, kaip vienintelės priemonės šioms investicijoms finansuoti. Tik Lietuva pradėjo taikyti sėkmingą ES finansinę priemonę, pagal kurią buvo suteiktos lengvatinės paskolos, siekiant padėti renovuoti maždaug 4 000 daugiabučių pastatų (33–35 dalys);
• nepaisant Komisijos pateiktos rekomendacijos skatinti esmines renovacijas taikant didesnę pagalbos normą labiau esminėms renovacijoms, trys iš penkių mūsų aplankytų valstybių narių nemoduliavo pagalbos normų ir teikė 100 % dotacijas, neatsižvelgdamos į tai, koks tikėtinas energijos kiekis turėtų būti sutaupytas projektais. Lietuva ir Čekija moduliavo pagalbos normą, kad pritrauktų kuo daugiau privačiojo sektoriaus lėšų 36–42 dalys).

1 rekomendacija. Pagerinti investicijų planavimą ir tikslinį skyrimą

Prieš tvirtindama programas, kuriose siūloma sanglaudos politikos fondus panaudoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms, Komisija turėtų įvertinti, ar jos:

1. pagrįstos veiksmų, kurių reikia imtis siekiant pradėti taikyti finansines priemones arba rinkos mechanizmus, pavyzdžiui, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, ir skatinti ekonomiškai veiksmingai naudoti ES finansuojamas dotacijas esminėms renovacijoms, kuriomis viršijami minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, analize, atsižvelgiant į specialias rinkos sąlygas;
2. atitinka nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas;
3. nustatytas numatomas sutaupyti energijos kiekis panaudojant ES lėšas;

Terminas: kai tvirtinamos 2021–2027 m. programos.

92

Tikrindami projektų atranką nustatėme:

• visos penkios mūsų aplankytos valstybės narės reikalavo, kad projektai būtų grindžiami energijos vartojimo auditu ir kad būtų išduodamas pastatų energinio naudingumo sertifikatas prieš atliekant darbus ir juos atlikus (45–48 dalys);
• visose mūsų aplankytose valstybėse narėse, išskyrus Airiją, buvo reikalaujama užtikrinti, kad projektai būtų tam tikro užmojo, nustatant minimalią pastatų energijos klasę, kuri turėtų būti pasiekta atlikus darbus ir (arba) minimalią energijos, kuri turėtų būti sutaupyta projektais, procentinę dalį. Tačiau nebuvo nustatytos sutaupytos energijos vieneto kainos viršutinės ribos, todėl projektai buvo pernelyg brangūs, palyginti su numatomu sutaupyti energijos kiekiu (49–58 dalys);
• visos mūsų aplankytos valstybės narės, išskyrus Italiją (Apuliją), paskirstė biudžetą projektams pagal eiliškumo principą taikydamos atviro kvietimo teikti pasiūlymus procedūras, kurias taikant nėra galimybės nei atsižvelgti į projektų santykines sąnaudas ir naudą, nei teikti pirmenybę projektams, kuriuos įgyvendinant esama tikimybės sutaupyti daugiau energijos arba gauti kitos naudos pigiau (59–64 dalys).

2 rekomendacija. Tobulinti projektų atrankos procedūras

2021–2027 m. laikotarpiu Komisija turėtų užtikrinti, kad vadovaujančiosios institucijos laikytųsi Finansinio reglamento reikalavimų, susijusių su ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principais, taikydamos projektų atrankos procedūras, kuriose:

• nustatytos pagrindinių parametrų (pavyzdžiui, energijos, kuri turi būti sutaupyta kiekio, minimalios pastato energijos klasės, kuri turėtų būti pasiekta įgyvendinus projektą, grynosios dabartinės vertės, paprastojo atsipirkimo laikotarpio arba sutaupytos energijos vieneto kainos) minimalios ir (arba) maksimalios ribinės vertės;
• įvertintos projektų santykinės sąnaudos ir nauda ir atrinkti tie projektai, kuriuos įgyvendinant sutaupoma daugiau energijos ir gaunama kitos naudos pigiau.

Terminas: kai tvirtinamos 2021–2027 m. programos.

93

Tikrindami veiksmingumo pagrindą nustatėme, kad:

• nėra rodiklio, kuriuo įvertinamas dėl investicijų į gyvenamuosius pastatus sutaupytas energijos kiekis, todėl neįmanoma sužinoti, kiek ES biudžetu prisidedama prie ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Taip pat nėra rodiklio, kuriuo įvertinama kita nauda, kuri turėtų būti gaunama dėl šių investicijų (67–76 dalys);
• nė vienu iš rodiklių, naudojamų mūsų aplankytose valstybėse narėse, nėra vertinamas investicijų į pastatus ekonominis efektyvumas, nes Komisija neparengė savo 2014–2020 m. stebėjimo sistemos, pagal kurią būtų teikiama informacija apie sutaupytos energijos vieneto kainą (77–79 dalys);
• visos mūsų aplankytos vadovaujančiosios institucijos, išskyrus Italijos (Apulijos), laiku atliko veiksmus, nustatytus ex ante sąlygomis, taikomomis investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau kriterijais, taikomais veiklos lėšų rezervo paskirstymui, neužtikrinamas į rezultatą orientuotas išlaidų panaudojimas, nes Komisija jį paskirstė remdamasi išlaidų panaudojimu ir išdirbiais, o ne sutaupytu energijos kiekiu arba ekonominiu efektyvumu (80–86 dalys);

3 rekomendacija. Užtikrinti, kad veiksmingumo pagrindas būtų labiau orientuotas į rezultatą, kad būtų galima tinkamiau stebėti pažangą, padarytą siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų, ir pagerinti atskaitomybę

Komisija turėtų:

1. teikti informaciją apie bendrąsias išlaidas ir apie sutaupytos energijos kiekį bei apie kitus rezultatus, pasiektus investicijomis;
2. nustatyti rodiklius, skirtus stebėti investicijų ekonominį veiksmingumą.
3. naudoti šiuos rodiklius priimant sprendimus dėl asignavimų paskirstymo 2021–2027 m. laikotarpio vidurio peržiūroje.

Terminas: b) kai tvirtinamos 2021–2027 m. programos, a) ir c) kai bus patvirtintos visos 2021–2027 m. programos.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos MILIONIS, 2020 m. kovo 30 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedas

I priedas. 2014–2020 m. sanglaudos politikos lėšos, skirtos pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti

Valstybės narės	Biudžetas, skirtas gyvenamiesiems pastatams	Biudžetas, skirtas viešiesiems pastatams	Biudžetas, skirtas pastatams (gyvenamųjų ir viešųjų pastatų biudžetų suma)	% pastatams skirto biudžeto, palyginti su sanglaudos politikos lėšų biudžetu valstybėje narėje	% pastatams skirto biudžeto, panaudoto iki 2018 m. gruodžio 31 d.	Pastatams skirtos išlaidos iki 2018 m. gruodžio 31 d.
AT	0	5 893 940	5 893 940	1 %	19 %	0
BE	12 000 000	26 330 513	38 330 513	2 %	14 %	2 004 843
BG	116 091 519	80 508 006	196 599 525	3 %	15 %	12 844 101
CY	20 500 000	23 500 000	44 000 000	6 %	20 %	7 058 821
CZ	373 969 708	617 437 463	991 407 171	5 %	21 %	90 193 054
DE	0	892 832 893	892 832 893	5 %	9 %	0
DK	0	0	0	0 %	0 %	0
EE	174 636 461	1 863 044	176 499 505	5 %	46 %	80 542 195
ES	557 157 926	1 028 280 396	1 585 438 322	5 %	7 %	80 505 722
FI	1 996 928	12 011 720	14 008 648	1 %	19 %	571 466
FR	454 230 674	257 357 785	711 588 459	5 %	22 %	126 810 646
GR	248 138 321	307 639 356	555 777 677	3 %	8 %	26 600 287
HR	90 000 000	181 810 805	271 810 805	3 %	23 %	42 350 578
HU	250 323 411	902 749 679	1 153 073 090	5 %	27 %	65 880 774
IE	84 500 000	0	84 500 000	8 %	27 %	22 653 118
IT	41 534 286	1 053 215 228	1 094 749 514	3 %	10 %	1 793 395
LT	336 171 919	160 392 880	496 564 799	7 %	46 %	208 021 084
LU	1 203 638	2 407 277	3 610 915	9 %	39 %	636 990
LV	150 000 000	182 545 246	332 545 246	8 %	6 %	6 587 902
MT	5 088 170	4 866 946	9 955 116	1 %	33 %	2 400 000
NL	9 652 206	20 164 314	29 816 520	3 %	33 %	800 000
PL	750 703 882	1 502 887 179	2 253 591 061	3 %	23 %	68 664 689
PT	143 626 068	442 916 876	586 542 944	3 %	3 %	10 061 529
RO	444 330 119	741 840 094	1 186 170 213	5 %	9 %	81 954 405
SE	13 637 164	12 561 834	26 198 998	2 %	6 %	908 540
SI	6 600 000	142 360 000	148 960 000	5 %	26 %	1 016 859
SK	111 388 554	474 886 480	586 275 034	4 %	34 %	111 338 723
UK	161 251 913	75 302 550	236 554 463	2 %	14 %	6 710 616
ES 28	4 558 732 867	9 154 562 505	13 713 295 372	4 %	18 %	1 058 910 337

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis.

Žodynėlis

Ekonomiškai veiksminga investicija: mažiausių sąnaudų reikalaujanti alternatyva, kuri leidžia pasiekti nustatytą rezultatą, arba didžiausią rezultatą leidžianti gauti alternatyva patiriant nustatytą sąnaudų lygį. Ji taip pat gali būti taikoma lyginant alternatyvius programos projektus ir nustatant jų prioritetus. (F. Kreith, Y. D. Goswami „Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos vadovėlis“ (angl. „Handbook of Energy Efficiency and Renewable Energy“). Taylor & Francis, Boca Raton, JAV, 2007 m.). Efektyvumo principas, susijęs su geriausiu panaudotų išteklių, vykdytos veiklos ir pasiektų tikslų santykiu, yra ES lėšų panaudojimo reikalavimas (žr. Finansinio reglamento 33 straipsnio 1 dalį).

Energijos vartojimo auditas: standartinio energijos vartojimo audito metu atliekama išsami įrenginių energetikos sistemų energetikos analizė. Visų pirma jis apima energijos suvartojimo bazinio lygio nustatymą, galimos energijos ekonomijos įvertinimą ir tinkamai atrinktų energijos taupymo priemonių ekonominį veiksmingumą.

Energijos vartojimo efektyvumas: mažesnių tokio pat lygio ekonominei veiklai ar paslaugai užtikrinti skirtų energijos išteklių naudojimas. Investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą gaunama didesnė ekonominė ir socialinė grąža nei investicijomis į energijos tiekimą. Efektyvus energijos vartojimas padidina ekonomikos augimo potencialą ir įmonių konkurencingumą, sumažina namų ūkių sąskaitas už energiją, priklausomybę nuo energijos importo, išmetamų teršalų kiekį ir pagerina oro kokybę.

Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos: rinka grindžiamos priemonės, apibrėžtos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 7straipsniu, kuriuo nustatomi reikalavimai „įpareigotosioms šalims“ savo portfelyje laikytis kiekybinių energijos taupymo tikslų. Įpareigotosios šalys gali būti mažmeninės prekybos energija įmonės, energijos ir transportui naudojamų degalų skirstytojai.

Energinio naudingumo sertifikatai: naudos gavėjo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės teikėjo sutartinės nuostatos, tikrinamos ir stebimos visą susitarimo laikotarpį, kai už investicijas (darbą, prekių ar paslaugų tiekimą) į tą priemonę mokama atsižvelgiant į suderintą energijos vartojimo efektyvumo didinimo lygį ar kitą sutartą energinio naudingumo kriterijų, pavyzdžiui, sutaupytas lėšas (Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 dalis).

Ex ante sąlygos: Bendrųjų nuostatų reglamente (ES) Nr. 1303/2013 iš anksto apibrėžtais kriterijais paremtos sąlygos, kurios yra būtinos tam, kad visų sanglaudos politikos fondų ES lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir efektyviai. Rengdamos 2014–2020 m. programavimo laikotarpio veiksmų programas, valstybės narės turi įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos. Jeigu sąlygos neįvykdytos, turėjo būti parengti veiksmų planai, kuriais būtų užtikrinta, kad sąlygos būtų įvykdytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Nacionalinis efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas (NEEVVP): valstybės narės lygmeniu taikomos strateginės priemonės, skirtos jų energijos vartojimo efektyvumo priemonėms planuoti, koordinuoti ir įgyvendinti visuose sektoriuose. Juose nustatomos prievolės; juose gali būti įvertinti poreikiai ir paskirstyti biudžetai. NEEVVP yra įpareigojimas, kurį turi įvykdyti valstybės narės, tačiau jis nėra tiesiogiai susijęs su sanglaudos finansavimu. Nėra nei teisinio reikalavimo arba prievolės pranešti apie panaudojant ES lėšas sutaupytą energijos kiekį, nei prievolės ES lėšas naudoti NEEVVP nurodytoms sritims finansuoti.

Partnerystės susitarimai (PS): Europos Komisijos ir kiekvienos valstybės narės sudaryti susitarimai, susiję su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Juose nustatyti nacionalinių institucijų planai, kaip panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) finansavimą, ir pateikti kiekvienos šalies strateginiai tikslai ir investavimo prioritetai, juos susiejant su strategijos „Europa 2020“ bendrais tikslais siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Juos rengia valstybės narės, konsultuodamosi su Komisija, ir ši juos turi patvirtinti.

Sąnaudų atžvilgiu optimalių reikalavimų pastatams metodika: sąnaudų atžvilgiu optimalių reikalavimų metodika siekiama sukurti teisinį pagrindą, skirtą padidinti valstybių narių taikomus minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir taip užtikrinti, kad būtų imtasi visų ekonomiškai pagrįstų priemonių.

Sanglaudos politika: pagrindinė ES investicijų politika, kuria siekiama sumažinti regionų ir valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus. Šiame audite visų pirma buvo minimi du fondai:

a) Sanglaudos fondas (SF): ES fondas, kurio paskirtis – mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ir skatinti darnų vystymąsi Europos Sąjungoje, finansuojant investicijas į valstybes nares, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui nesiekia 90 % ES vidurkio.

b) Europos regioninės plėtros fondas (ERPF): ES fondas, kurio paskirtis – visoje Europos Sąjungoje stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, kad būtų atkurta pusiausvyra tarp jos regionų, visų pirma teikiant finansinę paramą šioms prioritetinėms sritims: inovacijų ir mokslinių tyrimų, skaitmeninės darbotvarkės, mažųjų ir vidutinių įmonių, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, aplinkos ir tvaraus transporto.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos įstaiga, valstybės narės paskirta valdyti veiksmų programą. Į jos funkcijas įeina finansuotinų projektų atranka, jų įgyvendinimo stebėjimas ir ataskaitų dėl pasiektų rezultatų teikimas Komisijai.

Veiklos lėšų rezervas: jį sudaro 6 % išteklių, skirtų ERPF ir SF pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą. Šios rezervinės lėšos yra įtraukiamos į programas, tačiau jos galutinai paskiriamos arba paskirstomos atsižvelgiant į veiksmingumo peržiūros, kuri bus atliekama 2019 m., rezultatus.

Veiksmų programa (VP): programa, kurioje nustatomi valstybės narės arba regiono prioritetai ir konkretūs tikslai ir tai, kaip nustatytu laikotarpiu (šiuo metu 2014–2020 m. laikotarpis) finansuojant projektus bus naudojamas sanglaudos politikos fondų finansavimas (ES ir nacionalinis viešasis ir privatusis bendras finansavimas). Šiais projektais turi būti prisidedama siekiant tam tikrų tikslų, kurie yra nustatyti VP prioritetinės krypties lygmeniu. Valstybė narė parengia VP ir Komisija turi ją patvirtinti prieš bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto. Veiksmų programos jų vykdymo laikotarpiu gali būti keičiamos tik tada, jeigu tam pritaria abi šalys.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys João Figueiredo, jam padėjo pagrindinis vadybininkas Michael Bain, užduoties vadovas Lorenzo Pirelli, auditoriai Aris Konstantinidis, Radostina Simeonova ir Jolanta Žemailaitė. Lingvistinę pagalbą teikė Miroslava Chakalova‑Siddy ir Richard Moore.

Iš kairės į dešinę: Lorenzo Pirelli, João Figueiredo, Paula Betencourt, Aris Konstantinidis, Terje Teppan-Niesen, Michael Bain.

Galinės išnašos

¹ 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, keičianti direktyvas 2009/125/EB ir 2010/30/EB ir panaikinanti direktyvas 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1). 2 straipsnio 4 dalis: Tai galėtų būti sukurtas darbas, paslaugos, prekės ar energija.

² Ten pat.

³ 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/2002/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).

⁴ „Europos žaliasis kursas“. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. COM(2019) 640 final, 2019 12 11.

⁵ COM(2019) 224 final, 2018 m. valstybių narių pažangos, padarytos siekiant 2020 m. nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir taikant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, vertinimas, kurio reikalaujama Direktyvos 2012/27/ES 24 straipsnio 3 dalyje.

⁶ 2017 m. Komisijos dokumentas „Efektyvaus energijos vartojimo geroji praktika“ – įgyta patirtis, p. 18, ir COM SWD(2016) 408 final, „Direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo vertinimas“, p. 15.

⁷ Žr. https://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/heating-and-cooling

⁸ Žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 01/2020 „ES veiksmai ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo srityse: svarbų indėlį didinant energijos vartojimo efektyvumą mažina dideli vėlavimai ir reikalavimų nesilaikymas“.

⁹ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2016)405 final, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo.

¹⁰ 2010 m. gegužės 19 d. Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo.

¹¹ 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo 11 straipsnis.

¹² Žr. Specialiąja ataskaitą Nr. 21/2012 „Sanglaudos politikos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ekonominis veiksmingumas“, www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR12_21/SR12_21_LT.PDF

¹³ COM(2013) 762 final: Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimas. Komisijos gairės ir SWD(2013) 180 final: Nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų gairės, 3.2.4 ir 3.2.5 skirsniai.

¹⁴ Komisija (2017 m.) „Good practice in energy efficiency“, p. 15.

¹⁵ JRC ataskaita (2014 m.) „Overcoming the split incentive barrier in the building sector“.

¹⁶ Italijos nacionalinė energetikos agentūra: ENEA (2017 m.) „The Energy Performance Contracts“.

¹⁷ Komisija (2017 m.) „Eurostat Guidance note: the recording of energy performance contracts in government accounts“).

¹⁸ https://www.eib.org/attachments/pj/guide_to_statistical_treatment_of_epcs_en.pdf

¹⁹ Žr. 2010 m. Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir COM(2013) 225 final „Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti“.

²⁰ Žr. Komisijos (2014 m.) dokumentą „Technical Guidance on Financing the energy renovation of buildings with Cohesion policy funding“, p 45.

²¹ 2018 m. liepos 18 d. Finansinis reglamentas ES/EURATOMAS 2018/1046.

²² Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 4 straipsnis.

²³ Komisija (2014 m.), „Techninės gairės dėl su energija susijusios pastatų renovacijos Sanglaudos fondo lėšomis“ (angl. „Technical Guidance on Financing the energy renovation of buildings with Cohesion policy funding“).

²⁴ Paprastasis atsipirkimo laikotarpis yra vienas iš ekonominio veiksmingumo vertinimo metodų, nurodytų Komisijos (2014 m.) dokumente „Techninės gairės dėl su energija susijusios pastatų renovacijos Sanglaudos fondo lėšomis“ (angl. „Technical Guidance on Financing the energy renovation of buildings with Cohesion policy funding“). Šiuo metodu įvertinamas laikas, reikalingas tam, sukauptos sutaupytos lėšos atpirktų pradinę investiciją.

²⁵ Žr. mūsų Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2012 41–44 dalis.

²⁶ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2012 2 rekomendaciją.

²⁷ Remiantis Europos Komisijos (2014 m.) dokumentu „Technical Guidance on Financing the energy renovation of buildings with Cohesion policy funding“), p 55, kuriame rekomenduojama vadovaujančiosioms institucijoms reikalauti, kad įgyvendinus projektus energijos klasė padidėtų bent dviem ar trimis lygiais tam, kad jie būtų tinkami finansuoti, siekiant išvengti nedidelėmis pastangomis įgyvendinamų projektų.

²⁸ Remiantis ES direktyvos 2010/31/EB ir Europos standarto EN 15 459:2007 nuostatomis.

²⁹ Žr. https://deep.eefig.eu/

³⁰ Žr. 2014–2020 m. Airijos Pietinės ir Rytinės dalies regioninės veiksmų programos 4 dalies c punktą.

³¹ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2012 52 dalies a punktą.

³² Komisija (2014 m.) „Technical Guidance on Financing the energy renovation of buildings with Cohesion policy funding“), p. 54.

³³ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2012 51 dalies b punktą.

³⁴ Komisijos (2014 m.) dokumentas „Technical Guidance on Financing the energy renovation of buildings with Cohesion policy funding“, p. 54.

³⁵ Remiantis patikimo finansų valdymo principu, nustatytu 2018 m. liepos 18 d. Finansinio reglamento ES/EURATOMAS 2018/1046 33 straipsnyje.

³⁶ Komisijos (2014 m.) dokumentas „Guidance for Member States on performance framework, review and reserve“ ir Komisijos (2014 m.) dokumentas „Guidance on ex-ante conditionalities“.

³⁷ Reglamento (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo 5 straipsnis ir II priedas. Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl ERPF 6 straipsnis ir I priedas.

³⁸ Tai yra valstybių narių 2020 m. sausio 31 d. skirtas biudžetas.

³⁹ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2012 51 dalies c punktą.

⁴⁰ Žr. mūsų Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2012 2 rekomendaciją.

⁴¹ Specialioji ataskaita Nr. 15/2017 (https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=43174), Nuomonė Nr. 6/2018 (https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=47745), apžvalginis pranešimas „Veiksmingumo užtikrinimas sanglaudos srityje“ (https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=50385).

⁴² Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 dalis.

⁴³ Priimta 2016 m. lapkričio mėn. kartu su dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“, COM(2016) 860 final, 201611 30.

⁴⁴ „Nebrangių energijos vartojimo efektyvumo priemonių mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose finansavimo iš ES fondų galimybių studija“, Energetikos GD pateikta galutinė ataskaita, 2016 m. rugpjūčio mėn, https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/low_cost_energy_efficiency_measures_-_final_report.pdf.

⁴⁵ Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2014 5 straipsnio 1 dalis.

⁴⁶ COM(2018) 375 final, 2018 5 29, žr. visų pirma 67 straipsnį.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2019 01 23
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2019 12 16
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2020 3 11
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020 4 20

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-4397-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/473984	QJ-AB-20-004-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-4371-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/682502	QJ-AB-20-004-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

1 diagrama. © Shutterstock / PIXEL to the PEOPLE.

5 diagrama. © Shutterstock / Milagli.

3 langelis. © Shutterstock / Marko Mitrovicv.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.