Plačiajuostis ryšys ES valstybėse narėse – nepaisant pažangos, bus pasiekti ne visi strategijos „Europa 2020“ tikslai

Santrauka

Apie plačiajuostį ryšį

I

Plačiajuostis ryšys yra įprastas terminas, reiškiantis didesnę interneto spartą ir kitas technines charakteristikas, leidžiančias pasiekti ar sukurti naują turinį, prietaikas ir paslaugas. Išaugusi skaitmeninių duomenų svarba reiškia, kad geras interneto ryšys yra svarbus ne tik Europos įmonėms, kad išliktų konkurencingos pasaulio ekonomikoje, bet ir platesniu mastu skatinant socialinę įtrauktį.

II

Priimdama strategiją „Europa 2020“, ES 2010 m. nustatė tris plačiajuosčio ryšio tikslus: iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu (iki 30 megabitų per sekundę (Mbps)), iki 2020 m. visiems europiečiams užtikrinti spartų plačiajuostį ryšį (daugiau nei 30 Mbps) ir iki 2020 m. užtikrinti, kad 50 % arba daugiau Europos namų ūkių būtų naudojamas itin spartus plačiajuostis ryšys (daugiau nei 100 Mbps). Šiems tikslams įgyvendinti ES 2014–2020 m. laikotarpiu įgyvendino įvairias politikos ir reglamentavimo priemones ir iš įvairių finansavimo šaltinių ir įvairiomis formomis valstybėms narėms skyrė maždaug 15 milijardų eurų, įskaitant 5,6 milijardų eurų vertės Europos investicijų banko (EIB) paskolas.

Kaip atlikome šį auditą

III

Nagrinėjome, ar Europos Komisija ir valstybės narės veiksmingai įgyvendina strategijos „Europa 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslus.

IV

Auditas apėmė 2007–2013 ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpius ir visus ES finansavimo šaltinius, įskaitant EIB skirtą paramą. Mūsų audito darbas apėmė visas Komisijos tarnybas, kurioms tenka svarbus vaidmuo plačiajuosčio ryšio srityje, ir EIB. Siekdami geriau įsigilinti į nacionalines problemas, daugiausia dėmesio skyrėme penkioms valstybėms narėms: Airijai, Vokietijai, Vengrijai, Lenkijai ir Italijai. Be to, aplankėme kitus įvairius suinteresuotuosius subjektus (pavyzdžiui, nacionalines reguliavimo institucijas, verslo ir telekomunikacijų asociacijas, vartotojų asociacijas ir profesines sąjungas).

Mūsų nustatyti faktai

V

Nustatėme, kad plačiajuosčio ryšio aprėptis ES apskritai gerėja, tačiau pavyks pasiekti ne visus strategijos „Europa 2020“ tikslus. Kaimo vietovėse, kuriose privatusis sektorius yra mažiau suinteresuotas investuoti į plačiajuosčio ryšio teikimą, aprėptis ir toliau yra mažesnė nei miestuose, o itin spartaus plačiajuosčio ryšio naudojimas gerokai atsilieka nuo tikslo.

VI

Dėl trijų tikslų, nors beveik visose valstybėse narėse iki 2013 m. buvo pasiektas bazinio plačiajuosčio ryšio aprėpties tikslas, tikėtina, kad spartaus plačiajuosčio ryšio tikslo nepavyks pasiekti iki 2020 m. Kaimo vietovės išlieka problemiškos daugumoje valstybių narių: 2017 metų viduryje 14-oje iš jų aprėptis kaimo vietovėse buvo mažesnė nei 50 %. Dėl trečio tikslo, t. y. itin spartaus plačiajuosčio ryšio naudojimo, iki 2017 metų vidurio tik 15 % namų ūkių buvo užsisakę tokios spartos interneto ryšį, o 2020 m. tikslas yra 50 %. Nepaisant šių problemų, trijose iš penkių tirtų valstybių narių, jeigu jų planai bus įgyvendinti kaip numatyta, iki 2025 m. gali būti pasiekti Komisijos tikslai, vienas iš kurių yra užtikrinti visų namų ūkių prieigą prie itin spartaus plačiajuosčio ryšio, kurio spartą būtų galima padidinti iki 1 Gbps. Valstybės narės teigiamai vertino Komisijos paramą, tačiau stebėjimas nėra koordinuojamas tarp generalinių direktoratų.

VII

Visos valstybės narės yra parengusios plačiajuosčio ryšio strategijas, tačiau mūsų tikrintos strategijos turėjo trūkumų. Kai kurios valstybės narės vėlavo užbaigti strategijas, o jų tikslai ne visada atitiko strategijos „Europa 2020“ tikslus. Ne visose valstybėse narėse išspręstos problemos, susijusios su tradicine interneto infrastruktūra (jų telefono ryšio infrastruktūra), o tai gali turėti įtakos tinkamai spartai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

VIII

Įvairūs veiksniai ribojo valstybių narių pažangą siekiant plačiajuosčio ryšio tikslų. Trijose iš mūsų tikrintų valstybių narių nebuvo tinkamai sprendžiamas kaimo ir priemiesčio vietovių finansavimo klausimas, o vienas didelės apimties EIB projektas, finansuojamas per Europos strateginių investicijų fondą, nebuvo skirtas toms vietovėms, kuriose labiausiai reikalinga viešojo sektoriaus parama. Nustatėme, kad dviejose valstybėse narėse kilo problemų dėl teisinės ir konkurencinės aplinkos.
Be to, vienoje valstybėje narėje nustatytas nepakankamas koordinavimas programavimo laikotarpiais.

Mūsų rekomendacijos

IX

Pateikiame trijų sričių rekomendacijas – dėl strateginio planavimo, reglamentavimo aplinkos ir konkurencijos skatinimo skiriant finansavimą. Šios rekomendacijos yra:

• Valstybės narės turėtų parengti naujus planus, skirtus laikotarpiui po 2020 m.
• Komisija turėtų išaiškinti, kaip taikyti Valstybės pagalbos gaires, nes kai kurios valstybės narės jas aiškina taip, kad jų investicijos į plačiajuostį ryšį gali būti ribojamos. Be to, Komisija turėtų remti valstybių narių pastangas skatinti stipresnę konkurenciją plačiajuosčio ryšio paslaugų srityje, numatydama paskatas įrengti atitinkamus tinklus, o prireikus mažesnius projektus sujungdama į kritinio dydžio projektus.
• EIB paramą turėtų skirti per ESIF ir Europos infrastruktūros tinklų plačiajuosčio ryšio fondą, didžiausią dėmesį skirdamas mažiems ir vidutinio dydžio projektams vietovėse, kuriose labiausiai reikalinga viešojo sektoriaus parama, kad būtų įgyvendinamas rizikingesnių projektų rėmimo tikslas.

Įvadas

Plačiajuostis ryšys ir jo svarba

01

Internetu siunčiamiems skaitmeniniams duomenims tenka vis svarbesnis vaidmuo piliečių, valdžios ir įmonių gyvenime. Norint, kad Europa išliktų konkurencinga pasaulio ekonomikoje, būtina tinkama interneto sparta ir prieiga, kurias užtikrina plačiajuostis ryšys. Pavyzdžiui:

• dėl plačiajuosčio ryšio padidėjimo 10 % šalyje per metus 1 % galėtų padidėti vienam gyventojui tenkantis BVP¹;
• dėl plačiajuosčio ryšio padidėjimo 10 % darbo našumas per artimiausius penkerius metus galėtų padidėti 1,5 %²; ir
• investicijos į plačiajuostį ryšį taip pat padėtų užtikrinti kokybišką ugdymą, skatinti socialinę įtrauktį ir naudą kaimo ir atokiems regionams.

Kai kurie suinteresuotieji subjektai³ mano, kad plačiajuostis ryšys yra toks svarbus, kad jis turėtų būti vertinamas kaip esminė paslauga kartu su tokiomis komunalinėmis paslaugomis kaip keliai, vanduo, elektros energija ir dujos.

02

Kalbant apie interneto prieigą, sąvoka „plačiajuostis ryšys“ neturi ypatingos techninės prasmės, tačiau vartojama kalbant apie bet kurią sparčios interneto prieigos infrastruktūrą, kuri visada veikia ir yra spartesnė nei tradicinė prieiga komutuojama telefono linija. Komisija yra nustačiusi tris atsisiuntimo greičio kategorijas:

• „bazinio plačiajuosčio ryšio“ – nuo 144 Kbps iki 30 Mbps;
• „spartaus plačiajuosčio ryšio“ – nuo 30 iki 100 Mbps ir
• „itin spartaus plačiajuosčio ryšio“ – daugiau nei 100 Mbps.

03

Plačiajuosčio ryšio prieigos tinklą paprastai sudaro trys dalys: pagrindinis tinklas, „vidurinė mylia“ ir „paskutinės mylios“ sujungimas su galutiniais naudotojais (žr. 1 paveikslą)⁴.

04

Vertinant interneto spartą svarbu skirti atsisiuntimo ir išsiuntimo greitį. Atsisiuntimo greitis rodo, kaip duomenys gaunami iš nuotolinės sistemos, pavyzdžiui, naršant internete arba transliuojant vaizdą, o išsiuntimo greitis – kaip duomenys siunčiami į nuotolinę sistemą, pavyzdžiui, kai vyksta vaizdo konferencijos. Norint teikti tam tikras paslaugas (pavyzdžiui, videokonferencijų, debesijos kompiuterijos, automatizuoto vairavimo ir e. sveikatos), vis svarbesnės tampa kitos techninės charakteristikos. Naudojamos infrastruktūros rūšis nulemia viršutinę ryšio greičio ribą. Plačiajuosčio ryšio paslaugos gali būti teikiamos penkių rūšių infrastruktūra: šviesolaidinės linijos, bendraašiai kabeliai, varinės telefono ryšio linijos, antžeminės belaidės (antenų įrenginiai / bokštai) ir palydovinės linijos (žr. 1 lentelę). Dėl spartaus technologijų vystymosi atsiranda naujų technologijų, kurios taip pat užtikrina spartaus plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą (žr. 1 langelį).

1 lentelė

Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rūšys ir dabartinės komercinės technologijos¹

Laidinis arba belaidis ryšys	Infrastruktūra	Orientacinis atsisiuntimo greitis	Orientacinis išsiuntimo greitis
Laidinis ryšys	Skaidulinė	iki 2,5 Gbps	iki 1,2 Gbps
	Bendraašių kabelių	nuo 300 Mbps iki 2 Gbps	iki 50 Mbps
	Varinių telefono ryšio linijų	nuo 5 Mbps iki 100 Mbps	iki 10 Mbps
Belaidis ryšys	Antžeminė belaidė	60 Mbps	iki 10 Mbps
	Palydovinė	iki 20 Mbps	iki 8 Mbps

Šaltinis: EAR analizė, remiantis „Acreo Swedish ICT“.

05

Kiekviena šių technologijų turi būdingas savybes, taip pat susijusias išlaidas ir naudą; esamos varinės telefono ryšio linijos yra pigiausia technologija, tinkama mažesniam greičiui, o skaidulinės ryšio linijos užtikrina didžiausią greitį už didesnę kainą. Būsimoms prietaikoms, susijusioms su daiktų internetu (žr. 2 langelį), šie tinklai turės tapti spartesni ir patikimesni⁵. Apskritai plėtoti didelę spartą užtikrinančią technologiją yra brangiau nei mažesnę spartą užtikrinančią technologiją, nors priežiūros sąnaudos yra mažesnės. Be to, palaipsniui atsisakant senųjų tinklų yra tikimybė, kad taip pat mažės operatorių valdymo sąnaudos.

ES plačiajuosčio ryšio politikos nuostatos

06

Strategija „Europa 2020“, kuri buvo pristatyta 2010 m., yra ES ilgalaikė pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija⁶. Joje numatytos septynios pavyzdinės iniciatyvos. Vienoje jų – „Europos skaitmeninėje darbotvarkėje“⁷ – nustatyti spartaus ir itin spartaus interneto tikslai, kad būtų kuo geriau išnaudotos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ES gyventojams ir įmonėms teikiamos socialinės ir ekonominės galimybės, visų pirma internetas. 2012 m. atnaujintoje „Skaitmeninėje darbotvarkėje“⁸ nustatyti trys plačiajuosčio ryšio tikslai:

• iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu;
• iki 2020 m. visiems europiečiams užtikrinti spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį (> 30 Mbps) ir
• iki 2020 m. užtikrinti, kad 50 % arba daugiau Europos namų ūkių būtų naudojamas itin spartus plačiajuostis ryšys (> 100 Mbps).

Pirmieji du tikslai susiję su tam tikros spartos užtikrinimu, o trečiasis – su naudotojų paklausa. Šie tikslai tapo viešosios politikos orientyru visoje ES ir formuoja viešų ir privačių investicijų kryptį. Atitinkamas JAV tikslas nurodytas 3 langelyje.

07

2010 m. Komisija taip pat nustatė bendrą ES ir valstybių narių veiksmų sistemą, pagal kurią siekiama šių tikslų. Tarp reikalavimų valstybėms narėms buvo numatyta: i) iki 2012 m. parengti ir pasiruošti įgyvendinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio diegimo planus; ii) imtis priemonių, įskaitant teisės aktų nuostatas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investuoti į plačiajuostį ryšį ir iii) išnaudoti struktūrinių ir kaimo plėtros fondų lėšas.

08

2016 m. rugsėjo mėn. Komisija komunikate, kuris paprastai vadinamas „Gigabitine visuomene 2025“⁹, iškėlė tris strateginius tikslus iki 2025 m., kurie papildo „Skaitmeninėje darbotvarkėje 2020“ nustatytus strateginius tikslus:

• ne mažesnis kaip gigabitinis junglumas¹⁰ visiems pagrindiniams socialinės ir ekonominės pažangos varikliams (tokiems kaip mokyklos, didieji transporto mazgai ir pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai);
• visų miestų teritorijose ir visose didžiosiose sausumos transporto magistralėse užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšio aprėptį ir
• užtikrinti, kad visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose būtų prieinamas interneto ryšys, kurio duomenų atsisiuntimo greitis ne mažesnis kaip 100 Mbps ir gali būti padidintas iki gigabitinio.

ES finansinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai

09

2013 m. Europos Komisija įvertino, kad, norint pasiekti 2020 m. plačiajuosčio ryšio tikslus, prireiks iki 250 milijardų eurų¹¹. Tačiau panaudojant esamą infrastruktūrą ir veiksmingai įgyvendinant Sąnaudų mažinimo direktyvą¹², šias sąnaudas būtų galima sumažinti¹³.

10

Telekomunikacijų sektorius yra didžiausias privatus investuotojas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Kai kurie rinkos segmentai, pavyzdžiui, kaimo vietovės, nėra patrauklūs privatiems investuotojams. Siekiant, kas šiose vietovėse būtų užtikrintas priimtinas plačiajuostis ryšys, reikalingas viešojo sektoriaus finansavimas – nacionaliniu, regioniniu ar savivaldos lygmeniu. ES yra papildomo viešojo finansavimo šaltinis, prisidedantis prie kitų šaltinių (nacionalinių, regioninių ar vietos) vietovėse, kurioms būdingas rinkos nepakankamumas. Kai kuriose valstybėse narėse jis gali sudaryti pagrindinį viešo finansavimo šaltinį.

11

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu valstybėms narėms skirta beveik 15 milijardų eurų, įskaitant 5,6 milijardus EIB paskolų, ES paramos investicijoms į plačiajuostį ryšį, o tai yra gerokai daugiau nei 3 milijardai eurų, skirti 2007–2013 m. Tai sudaro apie 6 % visų reikalingų investicijų. Yra penki pagrindiniai finansavimo šaltiniai (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

2007–2013 ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpių finansavimo šaltinių pasiskirstymo apibendrinimas

Finansavimo šaltinis	Paramos rūšis	Suma programavimo laikotarpiu (milijonai eurų)
		2014–2020 m.	2007–2013 m.
Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai):
Europos regioninės plėtros fondas (ERPF),	Dotacijos	6 019	2 456
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)	Dotacijos	921	282
Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)1	Paskolos	2 032	–
Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)
Skolos priemonė EITP	Paskolos	16
Iniciatyva WIFI4EU	Dotacijos	120
Europos infrastruktūros tinklų plačiajuosčio ryšio fondas (CEBF), įskaitant	Nuosavas kapitalas	240	-
Komisijos dalį		100
EIB ir ESIF dalį		140
Europos investicijų bankas (EIB)	Paskolos	5 600
Skiriama bendra suma		14 948	2 738

Šaltinis: Audito Rūmų analizė, pagrįsta Komisijos ir EIB duomenimis.

12

Komisija kartu su valstybėmis narėmis valdo struktūrinius fondus (ERPF, EŽŪFKP). Ji taip pat suteikia garantiją, kad paremtų EIB finansuojamus projektus. EIB atsako už savo paskolų, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) valdymą. Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) valdo Komisija ir yra planuojama, kad dalis turimų plačiajuosčiam ryšiui skirtų EITP lėšų bus investuota į Europos plačiajuosčio ryšio tinklų fondą (EPRTF). EPRTF valdys nepriklausomas fondo valdytojas, kuris bus įgaliotas veikti pagal EIB, Komisijos ir kitų finansavimo partnerių sutartas sąlygas.

Audito apimtis ir metodas

13

Atliekant auditą buvo vertinamas Europos Komisijos, valstybių narių ir EIB veiksmų įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslus veiksmingumas. Tai ypač svarbu, nes artėja 2020 m. terminas, o Komisija yra pateikusi naujus 2025 m. tikslus. Šiuo tikslu tikrinome, ar:

• valstybės narės pasieks strategijos „Europa 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslus ir ar Komisija stebėjo šiuos laimėjimus;
• ar valstybės narės parengė tinkamas strategijas šiems tikslams pasiekti ir
• ar valstybės narės veiksmingai įgyvendino savo strategijas, įskaitant pasirinktas priemones ir finansavimo šaltinius (tarp jų ir EIB) bei sukurtą reglamentavimo, konkurencinę ir technologinę aplinką.

Be to, nagrinėjome Komisijos paramą, susijusią su šiomis dvejomis temomis.

14

Atliekant šį auditą buvo tikrinami visi 2 lentelėje išvardyti finansavimo šaltiniai: ERPF, EŽŪFKP, EITP, ESIF, EIB paskolos ir CEBF. Daugiausia dėmesio buvo skiriama penkioms valstybėms narėms: Airijai, Vokietijai, Vengrijai, Lenkijai ir Italijai. Šiose valstybėse narėse gyvena apie 40 % ES gyventojų ir jas pasirinkome siekdami užtikrinti pagrįstą geografinio pasiskirstymo ir plačiajuosčio ryšio aprėpties aspektų, pavyzdžiui, kaimiškumo ir abonentinių mokesčių, pusiausvyrą. Auditas apėmė 2007–2013 ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpius.

15

ES lygmeniu auditas apėmė visus Komisijos generalinius direktoratus, kuriems tenka svarbus vaidmuo plačiajuosčio ryšio srityje¹⁴, taip pat EIB, kuris administruoja ESIF ir CEBF. Audito grupė aplankė įvairius suinteresuotuosius subjektus ir NVO Briuselyje ir valstybėse narėse: telekomunikacijų asociacijas, vartotojų asociacijas ir įmonių asociacijas. Valstybėse narėse buvo apsilankyta ministerijose, atsakingose už plačiajuosčio ryšio strategijos parengimą ir įgyvendinimą, ESI fondų lėšomis finansuojamų programų valdymą atsakingose institucijose, plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuruose ir nacionalinėse reguliavimo institucijose. Be to, pasinaudojome telekomunikacijų specialistų nuomone apie šios ataskaitos pastabas, išvadas ir rekomendacijas.

Pastabos

Nors plačiajuosčio ryšio aprėptis ES gerėja, kai kurių strategijos „Europa 2020“ tikslų turbūt nepavyks pasiekti

16

Peržiūrėjome valstybių narių pažangą, padarytą nuo 2010 m., siekiant trijų skaitmeninės darbotvarkės tikslų (žr. 6 ir 7 dalis). Be to, atsižvelgėme į tai, ar valstybės narės greičiausiai pasieks 2025 m. tikslus, ir įvertinome Komisijos vykdomą stebėjimą ir paramą valstybėms narėms.

Iki 2016 m. visos valstybės narės pasiekė bazinio plačiajuosčio ryšio tikslą

1 tikslas: iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu

17

2013 m. pabaigoje visose valstybėse narėse, išskyrus tris Baltijos valstybes (Estiją, Latviją ir Lietuvą), buvo pasiektas bazinio plačiajuosčio ryšio aprėpties tikslas. Iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos beveik visi piliečiai ES turėjo prieigą prie bazinio plačiajuosčio ryšio tinklų, o 98 % namų ūkių turėjo prieigą prie fiksuotojo plačiajuosčio ryšio.

Dviejose iš penkių tikrintų valstybių narių iki 2020 m. gali būti pasiekta 30 Mbps aprėptis, tačiau daugumoje valstybių narių kaimo vietovės išlieka probleminės

2 tikslas: iki 2020 m. visiems europiečiams užtikrinti spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį (> 30 Mbps)

18

Nustatėme, kad daugumoje valstybių narių padėtis gerokai pagerėjo siekiant šio tikslo. Visoje ES namų ūkių, turinčių prieigą prie spartaus plačiajuosčio ryšio, procentinė dalis išaugo nuo 48 % 2011 m. iki 80 % 2017 m. birželio mėn. Malta jau buvo pasiekusi tikslą iki šios datos. Tačiau valstybėse narėse vis dar yra svarbių skirtumų: Graikijoje ir Prancūzijoje pasiekta maždaug 50 % aprėptis, o dar septynių valstybių narių aprėptis nesiekia 80 % (žr. 2 diagramą).

19

Penkiose valstybėse narėse, kuriose buvo atliktas auditas, pastebėta aprėpties didėjimo 2011–2017 m. tendencija (žr. 3 diagramą). Derinant privačias ir viešas investicijas, Vengrijoje, Airijoje ir Italijoje gerokai padidinta spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis nuo 2011 m. Be to, šios trys valstybės narės turi planų dar labiau padidinti šią aprėptį kaimų ir priemiesčių vietovėse.

20

Tačiau Airijos ir Italijos atveju, remiantis ankstesne pažanga ir dabartiniais planais, mažai tikėtina, kad iki 2020 m. visi gyventojai galės naudotis 30 Mbps ryšiu. Remiantis diegimo planais, dviejose valstybėse narėse – Vengrijoje ir Vokietijoje – vis dar galėtų būti pasiekta gyventojų 100 % aprėptis 30 Mbps ryšiu iki 2020 m. 2017 m. pabaigoje Lenkijos diegimo planai iki 2020 m. neapėmė 13 % namų ūkių, visų pirma priemiesčių ir kaimo vietovėse (žr. 57 dalį).

21

Šis bendras spartaus plačiajuosčio ryšio aprėpties padidėjimas slepia didelius aprėpties miesto ir kaimo vietovėse skirtumus. 2016 m. kaimo vietovių aprėptis visoje ES sudarė 47 % namų ūkių, nors bendras aprėpties vidurkis buvo 80 %¹⁵. Tik trijose santykiniai nedidelėse arba urbanizuotose valstybėse narėse – Maltoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose, kaimo vietovių aprėptis buvo lygiavertė miesto vietovių aprėpčiai (žr. 4 diagramą). Daugelyje valstybių narių kaimo vietovių aprėptis yra gerokai mažesnė už bendrą aprėptį, o 14 valstybių narių spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis kaimo vietovėse sudaro mažiau nei 50 %. Be geros plačiajuosčio ryšio aprėpties kyla grėsmė, kad kaimo vietovės negalės pasinaudoti jos suteikiama ekonomine ir socialine nauda (žr. 1 dalį).

22

Prancūzijos 2013 m. atnaujintame nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane buvo numatytas siekis iki 2022 m. užtikrinti visų gyventojų aprėptį 30 Mbps greičio ryšiu, įskaitant 80 % gyventojų aprėptį skaidulinėmis linijomis. Tačiau 2017 m. sausio mėn. ataskaitoje Prancūzijos audito rūmai suabejojo, ar skaidų naudojimo tikslingumu tam tikrose vietovėse, nes skaidulų kaina yra didelė, o diegimas trunka ilgai. Šiuo metu Prancūzijoje nagrinėjama galimybė taikyti kitas technologijas, pavyzdžiui, 4G fiksuotąjį belaidį ryšį tam tikrose vietovėse.

Nors daugumoje iš tikrintų valstybių narių iki 2020 m. greičiausiai nebus pasiektas naudojimo tikslas, …

3 tikslas: iki 2020 m. užtikrinti, kad 50 % arba daugiau Europos namų ūkių būtų naudojamas itin spartus plačiajuostis ryšys (> 100 Mbps)

23

Kad namų ūkiai galėtų naudotis 100 Mbps spartos paslaugomis, pirmiausia jie turi gauti prieigą prie itin spartaus plačiajuosčio ryšio. Tačiau naudojimą taip pat nulemia paklausa ir jis priklauso nuo įvairių veiksnių – gyventojų amžiaus ir išsilavinimo, abonentinių mokesčių ir perkamosios galios. Visoms valstybėms narėms sunkiai sekasi siekti 3 tikslo. Nors nuo 2013 m. naudojimas didėjo, 19 valstybėse narėse jis sudarė mažiau nei 20 % 2017 m. ir gerokai atsiliko nuo 50 % tikslo. 2017 m. viduryje visoje ES mažiau nei 15 % Europos namų ūkių naudojosi bent jau 100 Mbps spartos ryšiu (žr. 5 diagramą). Atkreipiame dėmesį, kad tarp 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslų (8 dalis) nėra naudojimo tikslo.

24

Penkiose tikrintose valstybėse narėse 2017 m. naudojimas svyravo nuo mažiau nei 5 % iki beveik 30 %. Šiose penkiose tikrintose valstybėse narėse nuo 2013 m. stebėtos naudojimo didėjimo spartos nepakaks (nebent išskyrus Vengrijoje), kad iki 2020 m. būtų galima pasiekti 50 % naudojimo tikslą (žr. 6 diagramą).

… trijose iš tikrintų valstybių narių gali būti pasiekti 2025 m. tikslai, remiantis jų dabartiniais planais

25

Komisijos 2016 m. komunikate dėl gigabitinės visuomenės nustatyti trys strateginiai tikslai, kurie turėtų būti pasiekti iki 2025 m. Šie tikslai papildo „Skaitmeninėje darbotvarkėje 2020 m.“ nustatytus tikslus ir numato nuo 100 Mbps iki 1 Gbps greitį.

26

Kaip paaiškinta pirmiau (žr. 20 dalį), Airija ir Italija iki 2020 m. greičiausiai nepasieks 100 % aprėpties 30 Mbps greičiu. Tačiau, jeigu jų dabartiniai planai bus įgyvendinti kaip numatyta, Airija ir Italija kartu su Vengrija turės daugiau galimybių pasiekti 2025 m. tikslus. Šiose valstybėse taikomos aprėpties didinimo technologijos, daugiausia bendraašių kabelių ir skaidulų, užtikrina daugiau nei 100 Mbps greitį, kuris tam tikrais atvejais gali būti padidintas iki 1 Gbps. Likusios dvi valstybės narės turės patikslinti savo planus, kad juose atsispindėtų 2025 m. tikslai.

Valstybės narės teigiamai vertino Komisijos paramą, tačiau stebėjimas nėra koordinuojamas tarp generalinių direktoratų.

27

Nagrinėjome, ar Komisija pateikė valstybėms narėms gairių dėl plačiajuosčio ryšio ir padėjo valstybėms narėms įgyvendinti planus praktikoje. Vertinome, ar Komisija padėjo valstybėms narėms stebėti jų laimėjimus, įskaitant tai, ar Komisija skatino valstybes nares šalinti trūkumus, susijusius su plačiajuosčio ryšio tikslų įgyvendinimu.

Komisijos gairės ir parama apėmė keletą klausimų ir buvo nuolat teikiama siekiant gerinti įgyvendinimą

28

Komisija parengė įvairių gairių, apimančių skirtingas temas. Buvo parengti komunikatai (pavyzdžiui, Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairės¹⁶), skirtingų sričių aiškinamosios gairės, kurias Komisijai parengė trečiosios šalys (pavyzdžiui, „Investavimo į spartųjį plačiajuostį ryšį vadovas“¹⁷ ir „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčiam ryšiui paaiškinimas – e. vadovas sprendimus priimantiems asmenims“¹⁸ (The broadband State aid rules explained, An eGuide for Decision Makers), taip pat skleidžiama geroji patirtis. Naudingų Komisijos gairių pavyzdys pateiktas 4 langelyje.

29

Be rašytinių gairių Komisija teikė praktinę techninę paramą (pavyzdžiui, JASPERS²⁰), patirtį ir gaires valstybėms narėms skirtingose srityse (pavyzdžiui, vykdant ex ante sąlygas, įskaitant planų rengimą, kaip minėta pirmiau²¹, ir įgyvendinant veiksmų programas). Be to, Komisija sukūrė Europos plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklą (žr. 5 langelį).

30

Penkios tikrintos valstybės narės mums nurodė, kad Komisijos oficialią ir neoficialią paramą vertino teigiamai.

Komisija stebėjimą vykdė nuolat, tačiau nepakankamai koordinuotu būdu

31

Komisija nuolat stebi plačiajuosčio ryšio padėtį valstybėse narėse ir apibendrina informaciją ES lygmeniu. Tačiau nevykdomas bendras Komisijos generalinių direktoratų stebėjimas, kuris padėtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslus.

32

CNECT GD darbuotojai kiekvienais metais lankosi valstybėse narėse ir rengia rinkos ir reguliavimo ataskaitas, pavyzdžiui, Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (SEVI) ir Europos skaitmeninės pažangos ataskaitą (ESPA). Šie dokumentai leidžia valstybėms narėms lyginti savo pačių laimėjimus bėgant laikui ir lyginti savo laimėjimus su kitų valstybių narių laimėjimais. Nors Komisija renka atitinkamus duomenis, ir juos pateikdavo Europos skaitmeninės pažangos ir ankstesnėse ataskaitose, tarp SEVI pateikiamų ryšio rodiklių nėra 3 tikslo (50 % namų ūkių, kuriuose naudojamas daugiau kaip 100 Mbps ryšys).

33

REGIO GD stebėjimas grindžiamas kiekvienoje veiksmų programoje nustatytais rodikliais ir vykdomas per stebėjimo komitetus, kuriuose Komisija turi patariamąjį vaidmenį, ir rengiant metines įgyvendinimo ataskaitas. Komisijos nustatytas bendras ERPF išdirbių rodiklis neleidžia stebėti pažangos įgyvendinant visus tris „Skaitmeninės darbotvarkės 2020“ tikslus, nes yra apibrėžti kaip „Papildomas namų ūkių, turinčių bent 30 Mbps plačiajuostę prieigą, skaičius“ ir nėra skirstomas į spartaus plačiajuosčio ryšio (daugiau kaip 30 Mbps) ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio (daugiau kaip 100 Mbps) rodiklius. Tas pats pasakytina apie EŽŪFKP, kurio AGRI GD nustatyti išdirbių rodikliai yra „Gyventojų, kurie naudojasi geresnėmis paslaugomis arba infrastruktūra (IT ir kitomis), skaičius“. Tiek ERPF, tiek EŽŪFKP bendruose rodikliuose spartus plačiajuostis ryšis ir itin spartus plačiajuostis ryšys nėra atskirti.

34

Vertindami pasirinktas valstybes nares nustatėme vėlavimo atvejų, kurie turi įtakos strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui. Airijoje nuo 2015 m. vėluojama įgyvendinti nacionalinį plačiajuosčio ryšio diegimo planą. Vokietijoje ilgai vyksta derybos dėl virtualios atsietos vietinės prieigos produkto (VULA) (48 dalis), kurios gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai. Galiausiai Lenkijoje vykdant veiksmų programų stebėjimą nebuvo akcentuotas nepakankamo pagrindinio tinklo infrastruktūros išnaudojimo klausimas (76–78 dalys). Kai buvo atsiliekamas auditas, nė vienas iš šių trūkumų nebuvo aiškiai įvardytas Komisijos stebėjimo ataskaitose, o atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos nesiėmė taisomųjų veiksmų.

Visos valstybės narės parengė plačiajuosčio ryšio strategijas, tačiau mūsų tikrintos strategijos turėjo trūkumų

35

Nagrinėjome, ar valstybės narės parengė strategijas ir nustatė tikslus, grindžiamus strategijos „Europa 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslais, ir ar jos buvo išsamios, t. y. buvo nurodyti turimi ištekliai, finansavimo šaltiniai ir atsakomybė už įgyvendinimą. Be to, nagrinėjome, ar valstybės narės pateikė skirtingoms plačiajuosčio ryšio prieigos tinklo dalims pasirinktų technologijų (šviesolaidinių, varinių telefono ryšių, bendraašių kabelių, antenų ar palydovinių) pagrindimo analizę (žr. 3 dalį).

Strategijas parengė visos valstybės narės, tačiau pavėluotai, o jų tikslai ne visada atitiko strategijos „Europa 2020“ tikslus

Strategijų parengimo laikas

36

ES pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“(6 dalis) buvo numatytas reikalavimas valstybėms narėms „iki 2012 m. parengti ir pasiruošti įgyvendinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio diegimo planus, kurie atitiktų strategijoje „Europa 2020“ nustatytus aprėpties, spartos ir naudojimosi tikslus“.

37

Nustatėme, kad visos tikrintos valstybės narės parengė plačiajuosčio ryšio strategijas, bet vienintelė Airija savo strategiją paskelbė iki 2012 m. termino (žr. 3 lentelę). Likusių keturių valstybių narių strategijos buvo paskelbtos 2014 ir 2015 m. 2015 m. pabaigoje Airija patikslino savo strategiją dėl nustatyto rinkos nepakankamumo. Dėl vėlavimo priimti valstybių narių strategijas jų įgyvendinimo laikotarpis sutrumpėjo nuo aštuonerių iki penkerių ar šešerių metų, todėl šioms valstybėms narėms gali būti sudėtingiau iki 2020 m. pasiekti plačiajuosčio ryšio aprėpties didinimo tikslus.

3 lentelė

Strategijų paskelbimo datos

Valstybė narė	Strategijos paskelbimo data
Airija	2012 m. rugpjūčio mėn.: Nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas. Vėliau patikslintas 2015 m. gruodžio mėn.
Lenkija	2014 m. sausio mėn.: Nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas
Vokietija	2014 m. rugpjūčio mėn.: 2014–2017 m. skaitmeninė darbotvarkė
Vengrija	2014 m. gruodžio mėn.: Nacionalinė infokomunikacijos strategija
Italija	2015 m. kovo mėn.: Nacionalinė itin spartaus plačiajuosčio ryšio strategija

Derėjimas su strategijos „Europa 2020“ tikslais

38

Nagrinėjome, ar valstybės narės nustatė tikslus, grindžiamus strategijos „Europa 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslais. Kaip nurodyta 4 lentelėje, nustatėme, kad į visų tikrintų valstybių narių strategijas buvo įtraukti 1 ir 2 tikslai, atitinkamai susiję su bazinio ir spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptimi. Keturiose iš penkių tikrintų valstybių narių 1 tikslas jau buvo pasiektas, kai strategijos buvo paskelbtos. Kai kuriose valstybėse narėse buvo nustatyti platesnio užmojo tikslai nei strategijoje „Europa 2020“:

• Vokietijoje 2 tikslu siekiama ne 30 Mbps aprėpties iki 2020 m., o 100 % gyventojų aprėpties 50 Mbps greičiu iki 2018 m.;
• Vengrijoje 2 tikslu siekiama užtikrinti ne mažiau kaip 30 Mbps interneto ryšį, kuriuo galėtų naudotis visi namų ūkiai, ne iki 2020, o iki 2018 m.

4 lentelė

Tikrintų valstybių narių plačiajuosčio ryšio tikslai, palyginti su strategijos „Europa 2020“ tikslais

Tikslai	Vokietija	Vengrija	Airija	Italija	Lenkija
1 tikslas – bazinis plačiajuostis ryšys visiems gyventojams iki 2013 m.	✓✓	✓	✓	✓	✓
2 tikslas – visų gyventojų 30 Mbps aprėptis iki 2020 m.	✓✓	✓✓	✓	✓	✓
3 tikslas – daugiau nei 50 % namų ūkių naudojasi 100 Mbps iki 2020 m.	✘	~	✘	~	~

Paaiškinimai: ✓ : toks pats tikslas; ✓✓ : sunkiau pasiekiamas tikslas; ~ aprėpties tikslas, bet ne naudojimo tikslas; ✘ tikslas nenustatytas).

39

Kai kurių valstybių narių strategijose buvo pateikta daugiau informacijos apie jų tikslus nei aukšto lygio strategijos „Europa 2020“ tikslus. Vengrijos strategijoje buvo nustatyti papildomi minimalaus 7,5 Mbps atsisiuntimo ir 1,7 Mbps išsiuntimo greičio tikslai. Airijos strateginiame dokumente buvo nustatytas minimalus 30 Mbps atsisiuntimo greitis ir numatyti papildomi tikslai, susiję su, pavyzdžiui, minimaliu išsiuntimo greičiu ir paslaugų prieinamumu.

40

Nė vienos iš tikrintų valstybių narių strategijoje nebuvo numatytas nacionalinis tikslas, susijęs su 3 tikslu – itin spartaus plačiajuosčio ryšio (ne mažiau kaip 100 Mbps) naudojimu 50 % Europos namų ūkių. Vengrijoje, Lenkijoje ir Italijoje buvo nustatyti namų ūkių aprėpties 100 Mbps ryšiu tikslai. (Aprėptis yra būtina, bet ne pakankama, naudojimo tikslo pasiekimo sąlyga). Italijoje nustatytas tikslas ne mažiau kaip 100 Mbps ryšį teikti 85 % gyventojų ir į visus viešuosius pastatus, taip pat pramonės zonas, logistikos centrus bei didelės ekonominės svarbos zonas. Nors Italijos strategijoje nenumatytas naudojimo tikslas, jos investicijų plane, kuriame nustatyta, kaip valstybė ketina įgyvendinti strategiją, buvo numatytas naudojimo tikslas. Vengrijos ir Lenkijos strategijose numatytas tikslas pasiekti, kad iki 2020 m. 50 % namų ūkių turėtų prieigą prie paslaugų, teikiamų ne mažesne kaip 100 Mbps sparta.

Komisijai pateiktos tikrintų valstybių narių strategijos ne visada buvo išsamios

41

Siekdama užtikrinti, kad būtų nustatytos sąlygos, būtinos veiksmingam ir efektyviam Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų panaudojimui, Komisija parengė 2014–2020 m. programavimo laikotarpio ex ante sąlygas. Norėdamos gauti finansavimą, valstybės narės turėjo nustatyti, ar buvo vykdomos atitinkamos ex ante sąlygos, ir tai nurodyti savo partnerystės susitarimuose²² arba veiksmų programose (VP) (arba parengti planus, pagal kuriuos tai būtų padaryta iki 2016 m. pabaigos)²³.

42

Su plačiajuosčio ryšio infrastruktūra susijusios ex ante sąlygos buvo taikomos valstybėms narėms, kurios siekė gauti ERPF bendrą finansavimą, ir numatė reikalavimą parengti nacionalinį arba regioninį plačiajuosčio ryšio diegimo planą, kuriame būtų numatyta:

• investicijų į infrastruktūrą planas, grindžiamas ekonomine analize, atsižvelgiant į esamą privačiąją ir viešąją infrastruktūrą ir planuojamas investicijas;
• tvarūs investicijų modeliai, kuriais skatinama konkurencija, suteikiama galimybė naudotis atvira, prieinama, kokybiška ir perspektyvia infrastruktūra ir paslaugomis laikantis Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių ir
• privačių investicijų skatinimo priemonės²⁴.

43

Visos penkios tikrintos valstybės narės nustatė, kad plačiajuosčio ryšio ex ante sąlygos buvo įvykdytos. Nagrinėdama partnerystės susitarimus ir VP, Komisija taip pat įvertino, kad šiose valstybėse narėse sąlygos buvo įvykdytos. Tačiau nustatėme valstybių narių investicijų į infrastruktūrą planų trūkumų. Pirma, kaip nurodyta 40 dalyje, nė vienos iš tikrintų valstybių narių strategijoje nebuvo numatytas trečias strategijos „Europa 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslas dėl 100 Mbps spartos naudojimo. Antra, Vokietijos plačiajuosčio ryšio diegimo planai buvo neišsamūs.

44

Svarbus Vokietijos plačiajuosčio ryšio strategijos elementas buvo plačiajuosčio ryšio planų rengimo procesas, kuris buvo pradėtas 2010 m. Neturėdamos kokybiškų duomenų, surinktų vykdant šį procesą, ir atitinkamai nenustačiusios, kur greičiausiai investuotų privatusis sektorius ir kur reikėtų daugiau valstybės intervencijos, valdžios institucijos negali parengti išsamaus „investicijų į infrastruktūrą plano“, kuris privalomas pagal ex ante sąlygas. Nuo proceso pradžios 2010 m. plačiajuosčio ryšio planų rengimo duomenų kokybė gerokai pagerėjo, tačiau ne visada yra patenkinama, nes stambesni plačiajuosčio ryšio operatoriai žemėlapį atnaujina lėčiau nei diegia tinklą.

Ne visose tikrintose valstybėse narėse sprendžiamos problemos, susijusios su pasenusia infrastruktūra

45

Kiekviena iš tikrintų valstybių narių veikia savo technologinėje, konkurencinėje ir teisinėje aplinkoje, kuri lemia, kaip valstybėje narėje siekiama įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Lenkijoje ir Vengrijoje yra santykinai mažiau išvystyta pasenusi varinių telefono ryšio linijų infrastruktūra. Kai valdžios institucijos viešiesiems plačiajuosčio ryšio infrastruktūros konkursams taikė finansavimo trūkumo modelį (žr. 6 langelį), paprastai buvo siūloma naudoti kabelių ir skaidulų sprendimus.

46

Vokietijoje, Italijoje ir Airijoje yra gerai išvystyta pasenusi varinių linijų infrastruktūra. Vokietijoje ir Italijoje, kai trūkumo finansavimo modelis buvo taikomas viešuosiuose plačiajuosčio ryšio infrastruktūros konkursuose, buvo stebima tendencija naudoti varinių linijų infrastruktūrą, priklausančią rinkoje įsitvirtinusiam operatoriui (nacionaliniam istoriniam telekomunikacijų operatoriui). Airijoje trūkumo finansavimo modelis taikomas viešajame konkurse, susijusiame su nacionaliniu plačiajuosčio ryšio diegimu planu, tačiau konkursas vykdomas tokia tvarka, kad dėl greičio reikalavimų nebūtų skatinama naudoti varines linijas. 2016 m. Italijos valdžios institucijos nusprendė viešiesiems konkursams taikyti tiesioginio investavimo modelį, kad plačiajuostis ryšys būtų diegiamas didmeninės atviros prieigos tinkle. Dėl to buvo dažniau taikomi skaidulinių linijų sprendimai, padidėjo infrastruktūros ir paslaugų prieiga priimtinomis kainomis.

47

Vokietijoje rinkoje įsitvirtinęs operatorius aktyviai taiko vektorizavimo technologiją, kad pagerintų savo plačiajuosčio ryšio aprėptį. Ši technologija užtikrina didesnę varinių linijų spartą. Šiuo metu vektorizavimas leidžia pasiekti 60–100 Mbps spartą. Ateityje gali būti užtikrintas didesnis nei 100 Mbps atsisiuntimo greitis.

48

Vektorizavimo pranašumas yra tas, kad ši technologija yra pigesnė nei naujos infrastruktūros tiesimas. Tačiau ir vektorizavimas turi ribotas galimybes. Pirma, reklamuojamas greitis užtikrinamas tik tam tikram naudotojų skaičiui; kuo daugiau naudotojų prisijungia, tuo lėtesnis yra greitis. Antra, vektorizavimas yra trumpalaikis sprendimas, kuris, kitaip nei skaiduliniai ir bendraašiai kabeliai, nėra perspektyvus. Nors vektorizavimas gali būti naudingas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, jo greičiausiai nepakaks siekiant 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslų, kai bus reikalingas 1 Gbps greitis (8 dalis). Trečia, būtina vektorizavimo sąlyga yra išimtinė vieno paslaugų teikėjo fizinė prieiga prie „paskutiniosios mylios“ (1 paveikslas), o tai gali riboti konkurenciją. Siekdama išspręsti šią problemą, po intensyvių diskusijų su Komisija Vokietija 2016 m. rugsėjo mėn. pranešė apie ketinimą naudoti virtualios atsietos vietinės prieigos produktą (VULA), susijusį su valstybės finansuojamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimu (žr. 7 langelį).

Įvairūs veiksniai ribojo valstybių narių pažangą siekiant plačiajuosčio ryšio tikslų

49

Nagrinėjome, kaipo valstybėse narėse įgyvendinami plačiajuosčio ryšio diegimo planai, kad nustatytumėme veiksnius, ribojančius valstybių narių pažangą siekiant plačiajuosčio ryšio tikslų. Daugiausia dėmesio skyrėme finansavimui kaimo vietovėse, sukurtai reglamentavimo ir konkurencinei aplinkai bei skirtingų programavimo laikotarpių ir finansavimo šaltinių koordinavimui.

Kai kuriose valstybėse narėse netinkamai sprendžiamas finansavimo kaimo ir priemiesčių vietovėse klausimas

50

Vertinome, ar valstybės narės ir EIB analizavo plačiajuosčio ryšio poreikius skirtingose vietovėse (miesto, priemiesčių ir kaimo vietovėse²⁶). Be to, tikrinome, ar kiekvienai vietovei, atsižvelgiant į jai būdingas savybes, buvo nustatyti ir skirti atitinkami finansavimo šaltiniai, kad būtų užtikrintas papildomumas ir išvengta sutapimo.

51

Kaip paaiškinta 9 dalyje, 2013 m. buvo nustatyta, kad 2020 m. plačiajuosčio ryšio tikslams pasiekti reikėtų iki 250 milijardų eurų. Be to, EIB nustatė, kad pusė išlaidų tenka kaimo vietovėms, kuriose gyvena 20 % gyventojų.

Tikrintos valstybės narės

52

Didžiąją investicijų į plačiajuostį ryšį dalį skiria privatūs operatoriai. Likusi finansavimo dalis – finansavimo trūkumas – skiriama nacionaliniu lygmeniu. Keturiose iš tikrintų valstybių narių (Vengrijoje, Airijoje, Italijoje ir Lenkijoje) buvo nustatytas finansavimo trūkumas. Nors visose tikrintose valstybėse narėse, išskyrus Lenkiją ir Vengriją, buvo naudojamos ES fondų lėšos, didžioji viešojo sektoriaus paramos plačiajuosčiam ryšiui dalis skiriama iš nacionalinio biudžeto²⁷. Trijose iš penkių tikrintų valstybių narių buvo nustatytos vietovės, kuriose plačiajuosčio ryšio greitis buvo nepakankamas, ir joms buvo skirtas ESI fondų ir viešojo sektoriaus finansavimas.

53

Nustatėme, kad iš valstybių narių, kuriose buvo nustatytas finansavimo trūkumas, tik Vengrijoje ir Italijoje buvo skirta pakankamai lėšų, kad būtų užtikrinta visų namų ūkių spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis. 2014–2015 m. Vengrijos valdžios institucijos atliko plačiajuosčio ryšio planavimą ir nustatė, kad reikėjo aprėpti 883 000 patalpų. Privatūs operatoriai įsipareigojo aprėpti 384 000 patalpų, todėl viešojo sektoriaus intervencijai liko kiek mažiau nei 500 000 patalpų. Valdžios institucijos parengė keletą kvietimų teikti paraiškas ir skyrė 164 milijonus eurų iš ERPF ir 29 milijonus eurų iš nacionalinio biudžeto operatoriams finansuoti pagal finansavimo trūkumo modelį. Bendra finansavimo, įskaitant 240 milijonų eurų privačias investicijas, subsidija sudarė 193 milijonus eurų.

54

2016 ir 2017 m. Italijos valdžios institucijos atliko planavimą ir skyrė 3 milijardus eurų plačiajuosčio ryšio diegimui visose vietovėse, kurios nėra komerciškai perspektyvios, finansuoti. Valdžios institucijos nusprendė taikyti tiesioginio investavimo modelį (6 langelis), kad būtų sukurtas didmeninės atviros prieigos tinklas. Atliekant auditą nebuvo galutinai nuspręsta dėl viešųjų šaltinių paskirstymo, tačiau buvo vertinama, kad iš ERPF ir EŽŪFKP bus skirta 1,4 milijardai eurų (įskaitant bendro finansavimo dalį iš nacionalinio biudžeto), o iš kitų nacionalinių šaltinių – 1,6 milijardai eurų.

55

Airijoje atliekant planavimą, kuris buvo pradėtas 2013 m., nustatyta, kad nacionalinio plačiajuosčio ryšio diegimo plano aprėpiama intervencijos teritorija sudaryta iš 757 000 patalpų. Planavimas buvo baigtas 2017 m. balandžio mėn. ir viešosios intervencijos teritoriją sudarė 540 000 patalpų, nes įsitvirtinęs operatorius nusprendė aprėpti 300 000 patalpų ir buvo įtrauktos papildomos patalpos. Airijos vyriausybė plačiajuosčio ryšio diegimui 2016–2021 m. skyrė 275 milijonų eurų sumą, įskaitant 75 milijonus eurų iš ERPF. Nors atliekant auditą konkurso procedūra nebuvo pasibaigusi, mažai tikėtina, kad šios sumos pakaks finansavimo trūkumui padengti. Be to, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. sausio mėn. du konkurso dalyviai nusprendė pasitraukti iš proceso. Konkurso procedūroje likus tik vienam dalyviui, 2018 m. kovo mėn. lieka neaišku kokį tai turės poveikį plačiajuosčio ryšio diegimo sąnaudoms ir laikui ir tvarkaraščiui.

56

Vokietijoje valdžios institucijos nenustatė bendrų visų namų ūkių aprėpties 30 Mbps ryšiu išlaidų, todėl investicijų trūkumo klausimas nebuvo sprendžiamas centralizuotai²⁸. Vokietijos vyriausybė pagal federalinę plačiajuosčio ryšio programą 2014–2017 m. laikotarpiui atidėjo daugiau kaip 4 milijonus eurų savivaldybių plačiajuosčio ryšio projektams finansuoti. Visos 16 Länder (žemių) ir federalinis investicijų bankas²⁹ turi atskiras finansavimo programas³⁰. Be to, ES lėšos plačiajuosčio ryšio diegimui sudaro 362 milijonus eurų: 225 milijonai eurų iš EŽŪFKP ir 137 milijonai eurų iš ERPF. Galiausiai nuo 2014 m. EIB suteikdamas šešias paskolas skyrė 2,2 milijardus eurų. Tačiau, kadangi Vokietijos valdžios institucijos neatliko jokios finansavimo trūkumo analizės, neaišku, ar tokio dydžio valstybės paramos pakaks 100 % aprėpčiai 30 Mbps ryšiu pasiekti.

57

2014 m. sausio mėn. paskelbtame Lenkijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane buvo vertinama, kad spartus plačiajuostis ryšys turėtų būti įdiegtas dar 5,7 milijonuose namų ūkių ir tai kainuotų 4,3 milijardus eurų. Privatūs operatoriai užtikrintų 3,1 milijono namų ūkių aprėptį komerciškai perspektyviose vietovėse investuodami 2–3 milijardus eurų. Nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane numatyta, kad Skaitmeninės Lenkijos VP iš ERPF skiriamas finansavimas sudarys 1,3–2,2 milijardus eurų. Tačiau atliekant auditą dvi iš nacionalinių finansavimo priemonių, nurodytų nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane³¹, nebuvo taikomos ir nebuvo nustatyta galimų naujų plačiajuosčio ryšio diegimo finansavimo šaltinių. Iki 2018 m. sausio mėn. buvo paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas pagal Skaitmeninės Lenkijos VP ir buvo įgyvendinta finansinė priemonė. Nustatėme, kad jau skirta didžioji dalis ERPF lėšų ir ryšys gali būti neįdiegtas maždaug 1,3 milijonuose namų ūkių, įskaitant tuos, kuriuose sunkiausia įdiegti ryšį, jeigu nebus rasta papildomų finansavimo šaltinių.

EIB finansavimas

58

EIB strategijoje atsižvelgiama į 2014–2016 ir 2017–2019 m. veiklos plane nustatytus tris „Europos skaitmeninės darbotvarkės“ plačiajuosčio ryšio tikslus. EIB plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą gali finansuoti skirdamas įvairias paskolas ir finansines priemones, priklausomai nuo projektų ir rizikos dydžio. Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas siekiama skirti rizikingesnių nuo vidutinio iki didelio dydžio (atitinkamai 15–50 milijonų eurų ir daugiau kaip 50 milijonų eurų) projektams finansuoti. Europos infrastruktūros tinklų plačiajuosčio ryšio fondas (CEBF), kuris dar 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje neveikė, visų pirma yra skirtas teikti iki 30 milijonų eurų finansavimą mažesniems projektams.

59

2015–2017 m. EIB suteikė 2,0 milijardus eurų iš ESIF projektams, susijusiems su plačiajuosčiu ryšiu, finansuoti. Patikrinome projektą, finansuojamą ESIF lėšomis, kuriam skirtas maždaug ketvirtadalis šios sumos – ESIF paskola projektui, kurio bendra vertė siekė 1,8 milijardus eurų, sudarė 500 milijonų eurų. Projektu buvo siekiama didinti plačiajuosčio ryšio aprėptį naudojant skaidulas.

60

Nustatėme tris pagrindinius šio projekto trūkumus. Pirma, projektas nebuvo pirmiausia skirtas nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms ir plačiajuosčio ryšio aprėptį daugiausia padidino ir taip ekonomiškai perspektyviose vietovėse, pavyzdžiui, miestuose. Antra, nenustatėme įrodymų, kad ESIF buvo geriausia finansavimo priemonė. Šis projektas galėjo būti finansuojamas EIB paskolos lėšomis dėl jo dydžio ir dėl vietovių, kuriose jį įgyvendinant buvo diegiamas plačiajuostis ryšys. Trečia, kai kuriose vietovėse projektui jau buvo skirta beveik 400 milijonai eurų dotacijų iš ERPF, taip sumažinant riziką Europos investicijų bankui.

61

Planuojama, kad CEBF dydis sieks maždaug 500 milijonus eurų: Komisija skyrė 100 milijonų eurų iš EITP lėšų³², EIB – 140 milijonų eurų (iš nuosavų ir ESIF lėšų), kitos tarptautinės finansų įstaigos ir nacionaliniai skatinimo bankai³³ – 150 milijonų eurų bei privatūs investuotojai, numatę skirti ne mažiau kaip 100 milijonų eurų. Atliekant auditą buvo planuojama, kad CEBF pradės veikti 2018 m. pradžioje. CEBF skirtas mažesniems ir rizikingesniems plačiajuosčio ryšio projektams nepakankamai aptarnaujamose vietovėse finansuoti nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo lėšomis. Mažesni projektai gali būti sujungiami į kritinio dydžio projektus, kuriems galima skirti CEBF paramą.

62

2017–2021 m. CEBF lėšas siekiama kasmet investuoti į 7–12 plačiajuosčio interneto projektus, vykdomus 20 šalių, ir prisidėti prie plačiajuosčio ryšio diegimo dar 3–6 milijonuose namų ūkių. CEBF skirtas papildyti kitas EIB finansavimo priemones pagrindinį dėmesį skiriant mažesniems projektams. Tačiau numatytas CEBF dydis (apie 500 milijonų eurų) reiškia, kad jo indėlis į investicijas, reikalingas mažos plačiajuosčio ryšio aprėpties vietovėse, gali būti nedidelis.

Kai kuriose valstybėse narėse kyla problemų dėl teisinės ir konkurencinės aplinkos

63

Nagrinėjome, ar valstybėse narėse buvo sukurta tinkama teisinė ir reglamentavimo aplinka, skirta konkurencijai dėl plačiajuosčio ryšio paslaugų skatinti, kaip numatyta atitinkamuose ES teisės aktuose. Todėl analizavome, kaip kiekvienoje tikrintoje valstybėse narėje įgyvendinama:

• Komisijos rekomendacija dėl „naujos kartos prieigos“ tinklų prieigos reguliavimo³⁴,
• direktyva dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis³⁵, ir
• Komisijos rekomendacija dėl nuoseklaus nediskriminavimo įpareigojimų ir sąnaudų apskaičiavimo metodikų, skirtų konkurencijai skatinti ir geresnei investicijų į plačiajuostį ryšį aplinkai sukurti, taikymo³⁶.

64

Nustatėme, kad Vengrijoje, Italijoje ir Lenkijoje buvo tinkama plačiajuosčio ryšio reguliavimo ir konkurencinė aplinka. Airijoje ir Vokietijoje nustatėme su konkurencija susijusių trūkumų.

65

Airijos nacionalinė reguliavimo institucija (NRI) „ComReg“ 2015 ir 2016 m. gavo daugybę skundų iš operatorių, susijusių su tinklo prieiga ir įkainiais 2010 m. ir vėliau. Skundų nagrinėjimas truko ilgai, kai kuriais atvejais buvo iškeltos bylos (kurių baigtis atliekant auditą nebuvo žinoma), nes įsitvirtinęs operatorius nevykdė sprendimo arba teisių gynimo priemonės. Todėl Airijos gebėjimas vykdyti reguliavimo sprendimus ir teisių gynimo priemones buvo ribotas. Pažymime, kad „ComReg“ siekia stiprinti savo įgaliojimus.

66

Vokietijoje nustatėme tris trūkumus, susijusius su konkurencine aplinka:

• Nepaisant teisinio įpareigojimo, kuris galiojo ilgiau nei ketverius metus, sudaryti sąlygas lengvai keisti operatorių, iš NRI gautų skundų skaičiaus matyti, kad klientams ir toliau sunku keisti plačiajuosčio ryšio tiekėją, nes tai yra ilgas ir dažnai trukdantis procesas.
• Iš 2015 ir 2016 m. atlikto nepriklausomo tyrimo matyti, kad tik 12 % naudotojų gaudavo maksimalų jų sutartyje nurodytą duomenų perdavimo spartą³⁷.
• Alternatyvūs operatoriai teikė skundus dėl paslaugų, kurias gali siūlyti naudodami VULA ir dėl vektorizavimo technologiją reguliuojančio metodo (47–48 dalys). Dėl to kai kurie operatoriai nusprendė sukurti nuosavą skaidulų tinklą.

Valstybės pagalba investicijoms į plačiajuostį ryšį

67

Valstybių narių viešojo sektoriaus investicijoms į plačiajuostį ryšį, kaip ir kitoms investicijų formoms, taikomos valstybės pagalbos taisyklės, kuriomis siekiama riboti konkurencijos iškraipymą dėl viešojo sektoriaus paramos³⁸. Valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui gairės buvo priimtos 2009 m. ir peržiūrėtos 2013 m. sausio mėn. Jose nustatytas galimas valstybės intervencijos diegiant plačiajuostį 30 Mbps greičio ryšį mastas skirtingas sritis apibrėžiant kaip juodąsias, pilkąsias arba baltąsias, priklausomai nuo konkurencijos užtikrinti aprėptį dydžio³⁹. Baltosiose srityse iš esmės galima teikti valstybės pagalbą. Pilkosiose srityse Komisija turi atlikti išsamesnę analizę ir patikrinti, ar valstybės intervencija yra reikalinga. Juodosiose srityse plačiajuosčio ryšio paslaugos teikiamos konkurencingomis sąlygomis, o valstybės pagalba leidžiama tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai ji užtikrina esminį teikiamos paslaugos pokytį.

68

Komisija laikosi pozicijos, kad šios gairės, nors šios gairės susijusios su skaitmenine darbotvarke, kurioje konkrečiai minimas 30 Mbps greitis, yra taip pat aktualios 100 Mbps ir gigabitinės visuomenės tikslams. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse valstybės pagalbos gairės aiškinamos kitaip: manoma, kad viešojo sektoriaus finansavimas yra draudžiamas, kai dėl intervencijos greitis juodosiose ir pilkosiose srityse padidėja iki daugiau nei 30 Mbps. Dėl šių aiškinimo skirtumų valstybės narės nusprendė neskirti viešųjų investicijų juodųjų ir pilkųjų sričių operatoriams remti.

Viešojo sektoriaus investicijų išstūmimas

69

Šiuo metu operatoriai teisės požiūriu neprivalo įgyvendinti savo diegimo planų, parengtų planavimo proceso metu. Operatorius gali nuspręsti nediegti plačiajuosčio ryšio vietovėje, kurioje anksčiau planavo investuoti. Kita vertus, operatorius taip pat gali nuspręsti plačiajuostį ryšį diegti vietovėje, kurioje anksčiau planavo neinvestuoti, ir gali išstumti viešojo sektoriaus investicijas (žr. 8 langelį). Abiem atvejais plačiajuosčio ryšio aprėptis rinkos nepakankamumo vietovėse užtikrinama vėliau.

Kai kuriose valstybėse narėse pagerėjo investicijų į plačiajuostį ryšį koordinavimas, tačiau vienoje valstybėje nustatėme nepakankamą skirtingų programavimo laikotarpių koordinavimą

70

Tikrinome, ar valstybės narės plačiajuosčio ryšio projektus valdė ir koordinavo tinkamu lygmeniu ir užtikrino masto ekonomiją bei turėjo tinkamų techninių ir administracinių gebėjimų. Be to, tikrinome, ar valstybės narės koordinavo priemones skirtingais programavimo laikotarpiais, kad kuo geriau prisidėtų prie valstybių narių strategijos.

Investavimo į plačiajuostį ryšį koordinavimas

71

Trijose iš tikrintų valstybių narių – Airijoje, Italijoje ir Vengrijoje – nustatėme, kad diegiant plačiajuostį ryšį buvo užtikrintas tinkamas koordinavimas, kuris garantavo masto ekonomiją. Pavyzdžiui, Airijoje nacionalinio plačiajuosčio ryšio diegimo plano įgyvendinimo priežiūrą vykdo Komunikacijos, kovos su klimato kaita ir aplinkos departamentas. Jis užtikrina, kad plačiajuosčio ryšio strategija būtų įgyvendinama skiriant valstybės subsidijas (ERPF ir nacionalinio biudžeto lėšas) ir nacionaliniu lygmeniu vykdo susijusius konkursus.

72

2007–2013 m. programavimo laikotarpio pirmaisiais metais Italijoje nebuvo koordinuojami plačiajuosčio ryšio diegimo finansavimo šaltiniai – ERPF, EŽŪFKP ir nacionalinio biudžeto lėšos. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu už nacionalinio plačiajuosčio ryšio diegimo plano įgyvendinimą atsako vienas subjektas – Ekonominės plėtros ministerijos visiškai valdoma bendrovė „Infratel“. Jai pavesta įgyvendinti ir stebėti nacionalinį plačiajuosčio ryšio diegimo planą, įskaitant konkursų organizavimą. „Infratel“ taip pat koordinuoja nacionalinių ir regioninių šaltinių bei ERPF ir EŽŪFKP finansavimo šaltinius. Todėl plačiajuosčio ryšio tikslų koordinuotai siekiama naudojantis skirtingais finansinės paramos šaltiniais.

73

Vengrijos vyriausybė 2014 m. paskelbė nacionalinį plačiajuosčio ryšio diegimo planą (Nacionalinę infokomunikacijos strategiją), o 2015 m. pradėjo įgyvendinti Itin spartaus interneto programą, kuria siekiama užtikrinti greitą plačiajuosčio ryšio diegimą. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ERPF ir nacionalinio biudžeto lėtos, skirtos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai diegti, tvarkomos centralizuotai.

74

Nustatėme, kad Lenkijoje pagerėjo finansavimo šaltinių koordinavimas. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu ERPF lėšos buvo naudojamos kartu su lėšomis iš nacionalinio biudžeto. Nors nacionalinių ir regioninių VP ribos buvo aiškiai atskirtos, buvo vėluojama pranešti apie kiekvienos regioninės VP pagrindinio tinklo infrastruktūrai taikomą pagalbos schemą, todėl atitinkamai vėlavo ir „paskutiniosios mylios“ įgyvendinimas. 2014–2020 m., kai parama skiriama tik per ERPF VP, sutapimo problemų nenustatyta.

75

Nustatėme, kad Vokietijoje nepakankamai koordinuojamas įvairių finansavimo šaltinių naudojimas. Atsakomybė už plačiajuosčio ryšio diegimą taikoma regioniniu (Länder) ir savivaldos lygmeniu, o finansinė parama skiriama nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, todėl plačiajuosčio ryšio infrastruktūra yra fragmentiška. Be ES lėšų, kurios skiriamos įgyvendinant EŽŪFKP programas ir aštuonias ERPF programas, ir federalinio finansavimo pagal nacionalinį planą „2014–2017 m. skaitmeninė darbotvarkė“, 16 Länder ir federalinis investicijų bankas⁴⁰ vykdo savo finansavimo programas (56 dalis). 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje, nors regioninėms valdžios institucijoms buvo skirta 3 milijardai eurų, nebuvo užbaigtas nė vienas projektas.

Koordinavimas skirtingais programavimo laikotarpiais Lenkijoje

76

Nustatėme, kad Lenkijos valdžios institucijoms nepavyko užtikrinti koordinuoto lėšų panaudojimo ankstesniu ir dabartiniu programavimo laikotarpiais.

77

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu penkių skirtingų rytų Lenkijos regionų nepakankamai aptarnaujamose vietovėse kuriamai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, kurios bendra projektų vertė sudaro 347 milijonus eurų, buvo panaudota 240 milijonų eurų ES finansavimo. Projektai buvo laikomi dideliais projektais ir juos tiesiogiai tvirtino Komisija. Be to, jų atžvilgiu Komisija priėmė sprendimą dėl valstybės pagalbos. Nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos tikėjosi, kad „paskutiniosios mylios“ jungtis tiesiogiai įrengs privatūs operatoriai arba 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu privatiems operatoriams bus skiriamas finansavimas iš Skaitmeninės Lenkijos VP lėšų.

78

Tačiau kvietimai teikti paraiškas, paskelbti pagal Skaitmeninės Lenkijos VP, nepaskatino dalyvių prisijungti prie pagrindinio tinklo infrastruktūros, kuri buvo finansuojama 2007–2013 m. laikotarpiu. Atliekant auditą 2017 m. birželio mėn. buvo panaudojama mažiau nei 1 % pagrindinio tinklo pajėgumų. Mums nebuvo pateikta įrodymų, kad Lenkija ėmėsi veiksmingų priemonių šiai problemai spręsti.

Išvada ir rekomendacijos

79

Darome išvadą, kad, nepaisant pažangos, iki 2020 m. bus pasiekti ne visi plačiajuosčio ryšio tikslai. Iki 2016 m. visos valstybės narės pasiekė bazinio plačiajuosčio ryšio tikslą. Dviejose iš penkių tikrintų valstybių narių iki 2020 m. gali būti pasiekta 30 Mbps aprėptis, tačiau daugumoje valstybių narių kaimo vietovės išlieka probleminės. Galiausiai, nors nė vienoje iš tikrintų valstybių narių iki 2020 m. greičiausiai nebus pasiektas naudojimo tikslas, trijose iš tikrintų valstybių narių gali būti pasiekti 2025 m. tikslai, remiantis jų dabartiniais planais. Valstybės narės teigiamai vertino Komisijos teiktą paramą, tačiau jos vykdomas stebėjimas nėra koordinuojamas tarp generalinių direktoratų (16–34 dalys).

80

Visos valstybės narės parengė plačiajuosčio ryšio strategijas, iš jų kai kurios buvo paskelbtos pasibaigus 2012 m. terminui, taip pat mūsų tikrintos valstybių narių strategijos turėjo trūkumų. Strategijos ne visada derėjo su strategijos „Europa 2020“ tikslais: nors kai kurių strategijų tikslai buvo platesnio užmojo nei strategijoje „Europa 2020“, nė vienos iš tikrintų valstybių narių strategijoje nebuvo numatytas nacionalinis tikslas, susijęs su 3 tikslu – itin spartaus plačiajuosčio ryšio naudojimu 50 % Europos namų ūkių (36–40 dalys). Pagal susitarimus dėl ex ante sąlygų, 2014–2020 m. taikomų ESI fondams, valstybės narės turi parengti nacionalinius arba regioninius planus ir juose pateikti informaciją apie numatomas investicijas. Komisijos vertinimu, visos tikrintos valstybės narės įvykdė šias sąlygas, tačiau mes nustatėme vieną atvejį, kai trūko pagrindinio elemento: Vokietija neparengė pakankamai kokybiškų duomenų, kurie taptų išsamaus investicijų plano pagrindu, nors planavimo kokybė pastaraisiais metais pagerėjo (41 dalis).

81

Valstybių narių sprendimus dėl investicijų į plačiajuostį ryšį lemia jose esama pasenusi infrastruktūra. Kitaip nei Lenkijoje ir Vengrijoje, senosios telefono ryšio sistemos reiškia, kad Italijoje, Airijoje ir Vokietijoje buvo gerai išvystyta varinių linijų infrastruktūra. Italijoje ir Airijoje investicijų sistema skatina potencialius investuotojus vietoje varinių linijų rinktis skaidulines, kurios yra gerokai spartesnės. Vokietijoje, priešingai, intensyviai taikoma vektorizavimo technologija. Ji leidžia padidinti varinių linijų ryšio spartą, tačiau, kitaip nei skaidulinė technologija, nėra perspektyvi ir gali riboti konkurenciją (45–48 dalys).

82

Įvairūs aplinkos veiksniai ribojo valstybių narių pažangą siekiant plačiajuosčio ryšio tikslų. Šie veiksniai buvo susiję su finansavimo, konkurencine ir teisine aplinka.

83

Iš tikrintų valstybių narių vienintelė Vokietija nenustatė viešojo sektoriaus finansinės paramos poreikio, vadinamojo „finansavimo trūkumo“. Nors Vokietijoje iš įvairių šaltinių skirta daugiau nei 8 milijardai eurų, neaišku, ar ši suma bus pakankama. Iš likusių keturių valstybių narių tik Vengrijoje ir Italijoje skirta pakankamai viešojo sektoriaus lėšų 2 tikslui – spartaus plačiajuosčio ryšio visiems namų ūkiams – siekti. Pavyzdžiui, Lenkijoje nebuvo įdiegtos dvi nacionaliniame plane numatytos finansinės priemonės, taip pat nenustatyti galimi nauji finansavimo šaltiniai (52–57 dalys).

84

EIB gali teikti įvairias paskolas ir finansines priemones, atsižvelgiant į projektų ir rizikos dydį. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) skirtas rizikingesniems ir didesniems projektams finansuoti. Nagrinėjome 500 milijonų eurų paskolą, kurią EIB iš šio fondo skyrė plačiajuosčio ryšio projektui. Šis projektas nebuvo skirtas tik plačiajuosčio ryšio diegimui baltosiose ir pilkosiose srityse ir jam jau buvo skirta beveik 400 milijonų eurų ERPF parama. Todėl paskola neatitiko rizikingesnių plačiajuosčio ryšio projektų finansavimo tikslo (58–60 dalys).

85

Vengrijoje, Italijoje ir Lenkijoje buvo sukurta tinkama teisinė ir konkurencinė aplinka. Airijoje riboti nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliojimai užtikrinti jos sprendimų vykdymą gali mažinti veiksmingos konkurencijos mastą, o konkurencinė aplinka Vokietijoje kėlė įvairių problemų. Be to, padėtį Vokietijoje lėmė tai, kad operatoriai nebuvo teisiškai įpareigoti laikytis ankstesnių įsipareigojimų, prisiimtų investicijų planuose, ir dėl to plačiajuosčio ryšio tiekimas vietovėse, kuriose konkurencija buvo ribota, galėjo vėluoti dar labiau. 2013 m. Komisija atnaujino valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui gaires. Tačiau nustatėme, kad kai kuriose valstybėse narėse gairių aiškinimas gali riboti viešojo sektoriaus finansavimą, skiriamą plačiajuosčiam ryšiui vietovėse, kuriose aprėptis jau siekia 30 Mbps (63–69 dalys).

86

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės gali rinktis įvairiausius finansavimo šaltinius, ir į ilgą įgyvendinimo trukmę, investicijų į plačiajuostį ryšį sėkmę nulemia veiksmingas koordinavimas. Nustatėme, kad Airijoje, Italijoje ir Vengrijoje diegiant plačiajuostį ryšį buvo užtikrintas tinkamas koordinavimas, kuris garantavo masto ekonomiją. Taip nebuvo Vokietijos atveju. Galiausiai 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lenkija šalies rytuose investavo maždaug 240 milijonų eurų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Tačiau vėliau operatoriams nebuvo jokių paskatų naudotis šia infrastruktūra, o atliekant auditą 2017 m. birželio mėn. buvo naudojama mažiau nei 1 % šios infrastruktūros ir nebuvo jokių įrodymų, kad Lenkijos valdžios institucijos ėmėsi priemonių šiai problemai spręsti (76–78 dalys).

87

Mūsų rekomendacijos suskirstytos į tris sritis – strateginio planavimo, reglamentavimo aplinkos ir konkurencijos skatinimo.

Strateginis planavimas

1. Komisija turėtų paprašyti, kad visos valstybės narės nurodytų, kokia pažanga padaryta siekiant trijų strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir akcentuotų, kuriose vietovėse šių tikslų gali nepavykti pasiekti iki 2020 m., bei nurodytų, jeigu įmanoma, taisomąsias priemones.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. rugsėjo mėn.

2. Visos valstybės narės, rengdamosi programavimo laikotarpiui po 2020 m., turėtų parengti patikslintus planus, iš kurių būtų matyti, kaip jos po 2020 m. ketina siekti atitinkamų aukšto lygio plačiajuosčio ryšio tikslų 2025 m. gigabitinės visuomenės ar kitų tikslų.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. gruodžio mėn.

3. Komisija turėtų parengti programavimo laikotarpio po 2020 m. bendrus, suderintus išdirbių ir rezultato rodiklius, skirtus naudoti valstybių narių veiksmų programose, kurie leistų stebėti pažangą siekiant atitinkamų aukšto lygio tikslų.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. gruodžio mėn.

Reglamentavimo aplinka

1. Visos valstybės narės turėtų peržiūrėti savo reguliavimo institucijų įgaliojimus, kaip to reikalauja pežiūrėtas ES telekomunikacijų reglamentavimo pagrindas, ir užtikrinti, kad jos galėtų operatoriams taikyti savo rekomendacijas ir teisių gynimo priemones (įskaitant baudas už reikalavimų nevykdymą).

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. gruodžio mėn.

2. Komisija turėtų išaiškinti valstybėms narėms, kaip valstybės pagalbos gairės taikomos 100 Mbps ir gigabitinės visuomenės tikslams.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. gruodžio mėn.

Konkurencijos skatinimas skiriant finansavimą

1. Komisija turėtų padėti valstybėms narės skatinti diegti didmeninės atviros prieigos tinklus baltosiose ir pilkosiose srityse kuriant tinkamą teisinę sistemą, rekomendacijas ir gaires. Tokios rūšies tinklas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai konkurencinei aplinkai, kuri užtikrintų geresnį paslaugų teikimą naudotojams.

   Tikslinė įgyvendinimo data – iki 2020 m. birželio mėn.

2. Komisija turėtų vykdyti geriausios patirties sklaidą, skelbti rekomendacijas ir gaires, kad valstybių narių valdžios institucijos būtų skatinamos, kur taikoma, sujungti mažesnius projektus ir užtikrinti masto ekonomiją. Tokiu būdu turėtų padidėti tokių projektų komercinis gyvybingumas ir galimybės gauti finansavimą.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. gruodžio mėn.

3. EIB paramą turėtų skirti per ESIF ir CEBF, didžiausią dėmesį skirdamas mažiems ir vidutinio dydžio projektams baltojoje ir pilkojoje srityse, kad būtų įgyvendinamas rizikingesnių projektų rėmimo tikslas. Be to, projektą užbaigus, į produkto ir išdirbių rodiklius, prireikus, turėtų būti įtrauktas aprėptų patalpų skaičius, jungtys baltojoje ir pilkojoje zonose bei galimas pasiekti plačiajuosčio ryšio greitis.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. gruodžio mėn.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos IVANOVOS, 2018 m. kovo 21 d., trečiadienis Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis ir santrumpos

AGRI GD: Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD

CNECT GD: Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD

COMP GD: Konkurencijos GD

ECFIN GD: Ekonomikos ir finansų reikalų GD

EITP: Europos infrastruktūros tinklų priemonė

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ES: Europos Sąjunga

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

ESIF: Europos strateginių investicijų fondas

Ex ante sąlygos: Sąlygos, pagrįstos iš anksto apibrėžtais kriterijais, kurios laikomos būtinomis, kad Europos Sąjungos parama būtų naudojama veiksmingai ir efektyviai. Rengdamos 2014–2020 m. programavimo laikotarpio Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF) ir Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programas, valstybės narės turi įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos. Jei jos neįvykdytos, turi būti parengti veiksmų planai, kuriais būtų užtikrinta, kad jos būtų įvykdytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Gbps: Duomenų perdavimo vienetas, lygus 1 000 000 000 bitų per sekundę.

GD: Generalinis direktoratas

Įsitvirtinę operatoriai: Įmonė, veikusi kaip monopolija, kuri šiandien paslaugas teikia konkurencijos sąlygomis. Daug įsitvirtinusių operatorių išlaikė savo ankstesnį monopolisto statusą (pavyzdžiui, tinklus ir klientus).

Kbps: Duomenų perdavimo vienetas, lygus 1 000 bitų per sekundę.

Komunikato „Gigabitinė visuomenė 2025“ tikslai: 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija savo komunikate, kuris paprastai vadinamas „Gigabitine visuomene 2025“, iškėlė tris strateginius tikslus iki 2025 m., kurie papildo „Skaitmeninėje darbotvarkėje 2020“ nustatytus strateginius tikslus.

Mbps: Duomenų perdavimo vienetas, lygus 1 000 000 bitų per sekundę.

Naudojimas: Šioje ataskaitoje naudojimas yra Europos Komisijos pasirinktas rodiklis. Jis apibrėžiamas kaip namų ūkių, kurie yra plačiajuosčio ryšio abonentai, procentinė dalis, palyginti su bendru namų ūkių skaičiumi.

NPRDP: Nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas

Pagrindinis tinklas: Pagrindinė didelės spartos aparatinė įranga ir perdavimo linijos telekomunikacijų tinkle (pavyzdžiui, internete).

REGIO GD: Regioninės ir miestų politikos GD

Strategijos „Europa 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslai: Su plačiajuosčiu ryšiu susiję tikslai, nustatyti „Europos skaitmeninėje darbotvarkėje“ – vienoje iš septynių 2010 m. Komisijos priimtos strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų. Šie tikslai yra i) iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu (nuo 144 Kbps iki 30 Mbps), ii) iki 2020 m. visiems europiečiams užtikrinti spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį (> 30 Mbps) ir iii) iki 2020 m. užtikrinti, kad 50 % arba daugiau Europos namų ūkių būtų naudojamas itin spartus plačiajuostis ryšys (> 100 Mbps).

VP: Veiksmų programa

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Šios ataskaitos pranešėja yra šios Kolegijos seniūnė Iliana Ivanova. Jai padėjo: kabineto vadovas Mihail Stefanov ir atašė James Verity; pagrindinis vadybininkas Niels-Erik Brokopp; užduoties vadovas Romuald Kayibanda; auditoriai Przemyslaw Dowgialo, Alessandra Falcinelli, Anna Fiteni, Agota Marczinko, Ana Popescu, Michael Spang, Lutz Venske ir Angelika Zych.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-872-9778-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/670022	QJ-AB-18-008-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-9840-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/89434	QJ-AB-18-008-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais