COVID-19 pandemija reiškia daugelio žmonių tragediją, izoliaciją ir ekonomikos sulėtėjimą. ES skubiai ėmėsi veiksmų gyvybėms ir pragyvenimo šaltiniams apsaugoti ir parengė bendrą Europos atsaką į visuomenės sveikatos ir ekonominius iššūkius.

ES veikla

Solidarumas – bendro ES atsako į COVID-19 esmė. ES visais turimais ištekliais siekia padėti valstybėms narėms koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus. Ji, be kita ko, teikia objektyvią informaciją apie viruso plitimą, deda veiksmingas pastangas jį suvaldyti ir imasi veiksmų, kuriais siekiama atitaisyti pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą.

„rescEU“ medicinos reikmenų rezervas – pirmosios bendros ES būtiniausios medicinos įrangos atsargos, skirtos padėti valstybėms narėms, kurioms trūksta įrangos. ES vakcinų strategija siekiama paspartinti vakcinų nuo COVID-19 kūrimą, gamybą ir platinimą. Įgyvendindama vakcinų pirkimo strategiją, ES finansavo kai kurias pradines išlaidas, kurias patyrė vakcinų gamintojai, kad paspartintų perspektyvių vakcinų kūrimą ir gamybą. Kol kas, Europos vaistų agentūrai pateikus palankią mokslinę rekomendaciją, ES leista naudoti keturias saugias ir veiksmingas vakcinas.

Iki 2021 m. balandžio mėn. Europos Komisija užsitikrino iki 2,6 mlrd. vakcinos dozių ir tęsia derybas dėl papildomų dozių. 2021 m. sausio mėn. Europos Komisija paragino valstybes nares paspartinti vakcinaciją visoje ES. Vakcinų tiekimo apimtys į ES valstybes nares nuolat auga, įsibėgėja ir skiepijimo kampanija. Komisija taip pat bendradarbiauja su vakcinų gamybos sektoriumi, kad padidintų vakcinų gamybos pajėgumus.

Pradėta sparčiai kurti veiksmingas vakcinas nuo naujų viruso atmainų. 2021 m. vasario mėn. pradėjo veikti Komisijos inicijuotas „HERA inkubatorius“, padėsiantis pasirengti kovai su naujomis COVID-19 atmainomis ir užtikrinsiantis spartų veiksmingų vakcinų kūrimą ir gamybą.

Iš 2021–2027 m. ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ bus skirta 1,8 trln. EUR žmonėms, įmonėms ir regionams – visų pirma tiems, kuriuos krizė paveikė labiausiai – remti. Be to, SURE iniciatyva (priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti) padeda išsaugoti darbo vietas ir remia šeimas 19-oje valstybių narių.

2021 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą sukurti skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laisvam piliečių judėjimui ES pandemijos metu.

ES yra pasiryžusi užtikrinti, kad saugios vakcinos pasiektų visus pasaulio kampelius. Komisija ir ES valstybės narės įsipareigojo skirti daugiau kaip 2,2 mlrd. EUR pasaulinei iniciatyvai COVAX, kuria siekiama užtikrinti sąžiningas galimybes įsigyti COVID-19 vakcinų, ir remia skiepijimo kampanijas šalyse partnerėse.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/health/coronavirus-response_lt

Sveikata – vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų. ES sveikatos politika papildo valstybių narių politiką. Siekiama užtikrinti, kad kiekvienas ES gyventojas būtų apsaugotas nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir galėtų gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nors kiekviena valstybė narė yra pati atsakinga už sveikatos priežiūros organizavimą, ES papildo nacionalinę politiką, kad būtų pasiekti bendri tikslai. Vykdant ES sveikatos politiką daugiausia dėmesio skiriama didelių ES masto grėsmių sveikatai šalinimui, ligų prevencijai ir užtikrinimui, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes išsaugoti gerą sveikatą ir gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, dirbant drauge taip pat sutelkiami ištekliai ir taip kuriama masto ekonomija.

ES veikla

ES siekis – užtikrinti prieinamas, veiksmingas ir lanksčias ES sveikatos sistemas. ES imasi veiksmų, susijusių su skiepijimu (taip pat nuo COVID-19), kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, pandemijų ir kitų infekcinių ligų prevencija ir plitimo stabdymu.

ES vaidmuo rengiantis didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir į jas reaguojant yra nepaprastai svarbus siekiant apsaugoti žmones Europoje. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie stipresnės Europos sveikatos sąjungos kūrimą siekiant drauge spręsti sveikatos krizes, vėžio gydymo ir vaistų trūkumo problemas.

Vėžys ES yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, be to, dėl jo sveikatos sistemos patiria daug išlaidų. ES remia prevenciją, aptikimą, ankstyvą diagnozę ir gydymą, taip pat padeda gerinti vėžiu sergančių pacientų ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybę pasitelkusi Europos kovos su vėžiu planą. ES kovoja su rūkymu tabako kontrolės teisės aktais ir skatindama rinktis sveiką gyvenseną.

Vaistų strategija siekiama sudaryti pacientams, taip pat tiems, kurie serga retosiomis ligomis, geresnes sąlygas gauti įperkamų vaistų. Pagal ją taip pat bus remiamos inovacijos ir įvairios tiekimo grandinės, kad būtume geriau pasirengę krizėms.

Pagrindinė ES sveikatos politikos finansavimo priemonė yra 5,1 mlrd. EUR programa „ES – sveikatos labui“. Pagal ją bus finansuojamos priemonės, kuriomis siekiama gerinti ligų prevenciją ir didinti ES sveikatos sistemų parengtį ir lankstumą. Be to, 5,4 mlrd. EUR bus investuota į su sveikata susijusius mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Europos horizontas“.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras vertina naujas grėsmes, kad ES ir nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos galėtų į jas greitai reaguoti. O siekiant užtikrinti, kad pacientams būtų suteiktas geriausias gydymas, ES visi vaistai prieš pateikimą rinkai turi būti patvirtinami nacionaliniu arba ES (tai daro Europos vaistų agentūra) lygmeniu.

Europos sveikatos draudimo kortelė padeda gauti gydymą susirgus kitoje ES valstybėje narėje, o ES teisės aktais dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų nustatytos į kitas šalis planinio gydymo tikslais vykstančių piliečių teisės. Retomis arba sudėtingomis ligomis sergantys pacientai, net neišvykdami iš savo šalies, naudodamiesi Europos referencijos centrų tinklais gali gauti geriausių ekspertinių žinių iš visos Europos.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/health/

Europos žaliasis kursas – ES veiksmų planas, kaip pasiekti, kad Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tai ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama iki 2050 m. sukurti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą Europos ekonomiką, kurioje grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia grėsmę Europai ir visam pasauliui. Atmosfera šyla, o klimatas keičiasi.

Aplinkos apsauga ir ekonomikos augimas gali būti suderinami. 1990–2019 m. ES sumažino savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 24 proc., o jos ekonomika išaugo apie 60 proc.

ES veikla

Europos žaliojo kurso komunikate išdėstyta, kaip pasiekti, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekiant šio tikslo reikia kurti švarią, žiedinę ekonomiką, atkurti biologinę įvairovę ir mažinti taršą. Tam reikės visų ekonomikos sektorių veiksmų, be kita ko:

• investuoti į aplinką tausojančias technologijas;
• remti inovacijas pramonėje;
• plėtoti švaresnį, pigesnį ir sveikesnį privatų ir viešąjį transportą;
• mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;
• užtikrinti pastatų efektyvumą;
• bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant pagerinti pasaulinius aplinkosaugos standartus.

ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti, kad jos poveikis klimatui taptų neutralus, ir yra iškėlusi tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Pirmuoju Europos klimato teisės aktu šie tikslai bus įtvirtinti ir užtikrinta, kad jų siekti būtų padedama visa ES politika.

Reikia didelių ES ir nacionalinio viešojo sektoriaus, taip pat privačiojo sektoriaus investicijų. Pagal Europos žaliojo kurso investicijų planą bus sutelkta bent 1 trln. eurų tvarių investicijų, o Teisingos pertvarkos mechanizmas, iš kurio bus teikiama tikslinė parama siekiant padėti sutelkti bent 150 mlrd. eurų labiausiai paveiktuose regionuose, užtikrins, kad nė vienas regionas neliktų nuošaly. Klimato politikos veiksmai įtraukti į visas pagrindines ES išlaidų programas, ir ne mažiau kaip 30 proc. 2021–2027 m. biudžeto lėšų skiriama su klimatu susijusioms iniciatyvoms.

Žaliasis kursas grindžiamas plataus užmojo tikslu sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir padėti ją atkurti pertvarkant mūsų maisto sistemas, taip pat mūsų miškų, žemės, vandens ir jūrų naudojimo būdus, energetiką, miestus bei pramonę. Nauja ES pramonės strategija padės Europos pramonei vykdyti dvejopą pertvarką: perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir prie skaitmeninės lyderystės. Siekiant ES 2050 m. klimato srities tikslo labai svarbios bus skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, jos padės optimaliai naudoti energiją daugelyje sektorių, įskaitant žemės ūkio, transporto ir gamybos sektorius.

Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra pasaulinės grėsmės, todėl ES toliau vadovaus tarptautinėms pastangoms skatinti plataus užmojo aplinkos, klimato ir energetikos politikos įgyvendinimą visame pasaulyje.

Daugiau informacijos: Europos žaliasis kursas

ES deda daug pastangų, kad iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos žaliasis kursas – tai planas, kaip tai padaryti: mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, investuoti į ekologiškas technologijas ir saugoti mūsų gamtinę aplinką, taip pat imtis veiksmų dėl neišvengiamų klimato kaitos padarinių.

ES imasi veiksmų, reaguodama į Žemės klimato pokyčius, visų pirma visuotinį atšilimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo, kurio priežastis yra žmonių veikla. Vidutinės temperatūros kilimas gali turėti įvairių padarinių, tarp kurių – dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, potvyniai, sausros ir audros. Tokie įvykiai ne tik kelia tiesioginį pavojų žmonėms, bet gali pakenkti ir maisto gamybai arba dėl jų gali pritrūkti vandens, o tai gali sukelti badą, konfliktus ir migraciją.

ES veikla

ES yra pasaulio kovos su klimato kaita lyderė. Ji aktyviai bendradarbiauja su kitomis šalimis ir regionais, kad būtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslai – pasiekti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir deda pastangas, kad šis padidėjimas neviršytų 1,5 °C.

ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti, kad jos poveikis klimatui taptų neutralus, ir yra iškėlusi tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šie tikslai bus įtvirtinti pirmuoju Europos klimato teisės aktu, o plataus užmojo priemonių rinkinys – Europos žaliasis kursas – sudarys sąlygas, kad tvari žalioji pertvarka, per kurią nė vienas nepaliekamas nuošalyje, būtų naudinga Europos piliečiams ir įmonėms.

Kad ši pertvarka būtų sėkminga, veiksmų būtina imtis visose ekonomikos ir visuomenės dalyse. Pavieniai asmenys ir bendruomenės gali imtis veiklos pagal Europos klimato paktą, kuriuo dalyvauti kuriant ekologiškesnę Europą kviečiami visi.

Pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją skatinami tokie veiksmai kaip potvynių užtvarų statyba, sausroms atsparių kultūrinių augalų išvedimas ir statybos taisyklių keitimas ir remiami tarptautiniai veiksmai siekiant atsparumo klimato kaitos poveikiui.

Nespręsti klimato kaitos klausimų labai brangiai kainuotų ES ir visam pasauliui. Tuo tarpu šiuo metu didėjanti švarių technologijų paklausa teikia galimybių diegti inovacijas, modernizuoti pramonę, kurti žaliąsias darbo vietas ir skatinti aplinkos atžvilgiu tvarų augimą. Europos žaliasis kursas yra augimo strategija, kuri bus įgyvendinama šiomis galimybėmis naudojantis. Klimato politikos veiksmai įtraukti į visas pagrindines ES išlaidų programas, ir ne mažiau kaip 30 proc. 2021–2027 m. biudžeto lėšų skiriama su klimatu susijusioms iniciatyvoms.

ES yra parengusi išsamų priemonių rinkinį, skirtą visų ekonomikos sektorių išmetamų teršalų kiekiui mažinti. Naudojant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą Europoje ekonomiškai efektyviai mažinami pramonės, elektrinių ir aviacijos išmetamų teršalų kiekiai. ES valstybės narės taip pat susitarė dėl nacionalinių tikslų mažinti išmetamus kiekius kituose sektoriuose, tokiuose kaip transportas, statybos, žemės ūkis.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/clima/index_lt

ES taikomi vieni aukščiausių pasaulyje aplinkos apsaugos standartų – pagal juos saugoma gamta ir užtikrinama žmonių gyvenimo kokybė, kuriama žalioji ekonomika ir siekiama tausiai naudoti gamtos išteklius.

Vis dėlto šiuo metu susiduriame su didelėmis pasaulinėmis problemomis, be kita ko, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir išteklių stygiumi. Šias problemas reikia skubiai spręsti, taigi būtina iš esmės ir greitai pertvarkyti visuomenę ir mūsų gyvenimo, gamybos bei vartojimo būdus. ES atsigavimas po COVID-19 pandemijos turi būti ekologiškas, kad Europa taptų atsparesnė, būtų teisinga visiems ir visapusiškai įtrauki.

ES aplinkos politika iš esmės prisidedama prie Europos žaliojo kurso – ją įgyvendinant spartinamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir regeneracinės ekonomikos, kuri planetai grąžina daugiau, nei iš jos paima.

ES veikla

ES stengiasi sumažinti prekių gamybos, paslaugų teikimo ir jų vartojimo poveikį aplinkai. Norint iki 2050 m. pasiekti ES poveikio klimatui neutralumo tikslą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, Sąjungai labai svarbu tapti žiedine ekonomika, kurioje produktai ir medžiagos išlaikytų vertę kuo ilgiau, o atliekų susidarytų ir išteklių būtų naudojama kuo mažiau.

Nauju Žiedinės ekonomikos veiksmų planu – vienu iš pagrindinių Žaliojo kurso elementų – siekiama, kad tvarūs produktai ES taptų norma. Jame daugiausia dėmesio skiriama didžiausią potencialą turinčioms sritims, pavyzdžiui, elektronikos, baterijų, transporto priemonių, tekstilės, statybos ir maisto. Remiantis šiuo planu, Plastikų strategijos tikslas – iki 2030 m. užtikrinti, kad visos plastikinės pakuotės ES būtų tinkamos pakartotinai naudoti arba perdirbti, o vienkartiniams plastikiniams gaminiams būtų sukurtos naujos taisyklės.

ES privalo saugoti gamtos išteklius ir sustabdyti nykstančių rūšių ir buveinių nykimą. Pagal ES biologinės įvairovės strategiją, be kitų veiksmų, bus plečiamos saugomos teritorijos sausumoje ir jūroje, pasodinti milijardai medžių ir skatinama tvari ūkininkavimo praktika. Bus remiamasi esamu saugomų gamtinių teritorijų visoje ES tinklu „Natura 2000“, kur žmogus tvarią veiklą gali vykdyti sambūvyje su retomis ir pažeidžiamomis rūšimis ir buveinėmis.

Kad apsaugotų žmones nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai, ES siekia užtikrinti saugaus geriamojo vandens tiekimą ir švarų maudyklų vandenį, gerinti oro kokybę, mažinti triukšmą ir mažinti arba šalinti kenksmingų cheminių medžiagų poveikį.

ES taip pat tenka pagrindinis vaidmuo tarptautiniu lygmeniu skatinant darnų vystymąsi. Aplinkosaugos problemos nesustoja ties sienomis. Reikia imtis dar daugiau veiksmų pasaulyje siekiant užtikrinti, kad oras, vandenynai ir kiti vandens ištekliai būtų švarūs, žemė ir ekosistemos būtų naudojamos tausiai, o klimato kaita išliktų valdoma. Aplinkos apsaugos standartai užtikrinami ES prekybos susitarimais su kitomis šalimis.

Daugiau informacijos https://ec.europa.eu/info/topics/environment_lt

ES energetikos politikos tikslas – užtikrinti saugų ir konkurencingą įperkamos energijos tiekimą, kartu įgyvendinant klimato politikos tikslus.

Europai kyla įvairių svarbių su energetika susijusių uždavinių. Ji turi ne tik visiems vartotojams užtikrinti saugų energijos tiekimą už prieinamą kainą, bet ir pereiti nuo iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos prie švaresnės, anglies dioksido neišskiriančios sistemos.

Kad ši pertvarka įvyktų, ES turi siekti efektyvesnio energijos vartojimo, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, diegti inovacijas ir naujas technologijas, gerinti tarpvalstybines energetikos jungtis ir mažinti priklausomybę nuo energijos importo.

ES veikla

Kiekviena valstybė narė nusistato savo naudojamos energijos rūšių derinį, tačiau vadovaudamosi suderintomis ES lygmens taisyklėmis jos gali siekti bendrų politinių tikslų.

Klimatas ir energetika yra neatsiejami. Energetikos sektoriuje išmetama 75 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kad įgyvendintų savo tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, ES siekia visiškai pertvarkyti savo energetikos sistemą.

Energetikos sąjungos pertvarka bus įgyvendinama gerinant sinergiją su kitų sričių politika, pavyzdžiui, transporto, mokslinių tyrimų ir inovacijų, skaitmeninimo, žiedinės ekonomikos ir tvaraus finansavimo.

Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“ padės paspartinti perėjimą prie švarios energetikos ir įgyvendinti pagal Paryžiaus susitarimą ES prisiimtus įsipareigojimus.

Vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso elementų – energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Vienos iš didžiausią potencialą turinčių technologijų – jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos. Be to, ES imasi energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų, be kita ko, renovuodama milijonus Europos pastatų ir ženklindama gaminius ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo etiketėmis.

Siūlomomis ES energetikos sistemos integravimo ir vandenilio strategijomis siekiama sukurti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomą, veiksmingesnį, lankstesnį ir tarpusavyje labiau sujungtą energetikos sektorių. Be to, Europos Komisija ieško būdų spręsti naujus uždavinius, kaip antai mažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, mažinant išmetamą metano kiekį.

Šiuos uždavinius sprendžiant ES lygmeniu taip pat suteikiama naujų ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir mokslinių tyrimų galimybių ir sudaromos sąlygos konkurencingesnei ir tvaresnei energijos rinkai. Tai turėtų teikti didelės naudos vartotojams, nes jie galėtų naudotis teise keisti energijos tiekėjus ir galiausiai mokėti mažesnes namų ūkių sąskaitas bei kvėpuoti mažiau užterštu oru. Paminėtinos kelios papildomos politikos priemonės ir veiksmai, padedantys ES siekti tikslų:

• nauji tarpvalstybiniai dujų ir elektros energijos tinklai, įskaitant geresnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo į tinklą projektus;
• su baterijomis susijusių pastangų didinimo priemonės, įskaitant Europos baterijų aljanso, kurio tikslas – ES kurti baterijų technologijas ir formuoti gamybos pajėgumus, sukūrimą;
• Anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyva, kuria siekiama pereiti prie švarios energijos išteklių, nė vieno nepaliekant nuošalyje; ir
• dalyvavimas viename iš plačiausio užmojo energetikos projektų pasaulyje – tarptautiniame ITER branduolių sintezės energetikos projekte.

Daugiau sužinoti galite https://ec.europa.eu/energy/en

ES transporto politika padeda palaikyti ekonomikos augimą – įgyvendinant šią politiką kuriama šiuolaikinė infrastruktūra, suteikianti galimybę keliauti greičiau ir saugiau, ir kartu skatinami tvarūs ir skaitmeniniai sprendimai.

Europai reikia veiksmingų transporto jungčių, kad būtų galima skatinti verslą, ekonomikos augimą ir užimtumą, turizmą ir laisvalaikį ir padėti žmonėms palaikyti ryšius. Transporto sektorius – reikšminga ekonomikos dalis; jame dirba apie 10 mln. žmonių. ES transporto politika visų pirma siekiama sukurti krizėms atsparią bendrą Europos erdvę, kurioje transportas būtų ekologiškesnis ir ne toks taršus, o konkurencija būtų sąžininga.

ES veikla

ES pastangomis per pastaruosius 20 metų Europos transporto sektoriuje padaryta didelė pažanga, o jos rezultatas – saugesnis dangus, jūros ir keliai, geresnės transporto sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos, daugiau ir pigesnių susisiekimo galimybių ir greita pažanga ieškant ekologiškesnių ir skaitmeninių sprendimų.

Transporto sektoriuje išmetama ketvirtadalis viso ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o Europos žaliuoju kursu siekiama iki 2050 m. jį sumažinti 90 proc. Siekiant tvaresnio ir išmanesnio judumo reikia pasiūlyti įperkamesnių, prieinamesnių, sveikesnių ir švaresnių alternatyvų. Pagrindinis tikslas – skatinti netaršių transporto priemonių ir alternatyviųjų degalų naudojimą ir stiprinti tvarių transporto sistemų, pavyzdžiui, geležinkelių, vaidmenį. 2021 m. – Europos geležinkelių metais – atkreipiamas dėmesys į traukinių, kaip tvarios, išmanios ir saugios transporto priemonės, naudą.

Labai svarbu didinti veiksmingumą. Didinti veiksmingumą ir transporto ekologiškumą padės, pavyzdžiui, skaitmeninės technologijos, sudarančios sąlygas automatizuotam judumui ir išmaniosioms eismo valdymo sistemoms.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kurios biudžetas viršija 25,8 mlrd. EUR, finansuojama ES transporto infrastruktūros politika siekiama sujungti visą žemyną. Be kita ko, siekiama susieti nacionalinius transporto tinklus ir remti investicijas į tarpvalstybines jungtis. Be to, pirmenybė bus teikiama aplinką tausojančioms transporto rūšims, kaip antai geležinkeliui, ir alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių infrastruktūrai plėtoti.

Transportas yra bendrosios rinkos pagrindas, padedantis palaikyti ES ekonomiką. Sukūrus bendrą Europos aviacijos rinką ir įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, skristi lėktuvu vis paprasčiau ir pigiau. Licencijuotos geležinkelių bendrovės dabar gali teikti paslaugas bet kurioje ES vietoje, o laivybos bendrovės gali vykdyti veiklą daugiau šalių.

Sauga ir saugumas yra pagrindiniai prioritetai. Nors šioje srityje pasiekta tam tikros pažangos, 2020 m. kelių eismo įvykiuose žuvo apie 18 800 žmonių. Todėl ES aktyviai siekia gerinti kelių eismo saugumą. ES transporto politika keliautojams teikia ir kitokios naudos: lėktuvais, traukiniais, laivais ir autobusais ES keliaujantys asmenys gali apginti savo teises, jei reisai vėluoja arba atšaukiami.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/transport/index_en

Vykdant bendrą žemės ūkio politiką užtikrinama, kad 447 mln. ES vartotojų būtų nuolat tiekiama tvariai pagamintų maisto produktų už prieinamą kainą. Ji taip pat padeda kovoti su klimato kaita, valdyti mūsų gamtinius išteklius ir remti darbo vietas bei ekonomikos augimą kaimo vietovėse.

Bendra žemės ūkio politika (BŽP) taikoma visose ES šalyse ir finansuojama iš ES biudžeto. Pagal ją remiamas gyvybiškai svarbus ES maisto ir žemės ūkio sektorius, kuriame sukurta beveik 40 milijonų darbo vietų.

Tokios krizės kaip klimato kaita ir COVID-19 pandemija primena, kad mūsų maisto sistemai kyla pavojus ir ji turi tapti atsparesnė. Sveikesnė ir tvaresnė ES maisto sistema yra Europos žaliojo kurso pagrindas.

ES veikla

BŽP teikia paramą toliau nurodytais būdais.

• Tiesioginės išmokos ūkių pajamoms remti. Jos leidžia atsverti su ūkininkavimu susijusią riziką bei netikrumą ir skiriamos su sąlyga, kad laikomasi griežtų maisto saugos, aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.
• Rinkos priemonės, skirtos sudėtingoms situacijoms spręsti, pvz., staigaus paklausos sumažėjimo kilus nerimui dėl sveikatos ar kainų kritimo dėl laikinos perteklinės pasiūlos atvejais.
• Kaimo plėtros programos (jas bendrai finansuoja ES šalys), kuriomis skatinamos inovacijos ir konkurencingumas, kad kaimo vietovės taptų patraukliomis vietomis gyventi ir dirbti.

2019 m. ES parama ūkininkams siekė 57,98 mlrd. EUR, pajamų rėmimas sudarė beveik tris ketvirtadalius visos sumos.

Pasiūlymais dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos siekiama daugiau dėmesio skirti ne taisyklėms ir atitikčiai, bet veiksmingumui ir rezultatams. Pasiūlymais siekiama suteikti paskatą kurti tvarų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių, kuris galėtų prisidėti įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus. Ūkininkai, žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonės, miškininkai ir kaimų bendruomenės daugybe klausimų atlieka lemiamą vaidmenį. Vienas tokių klausimų yra strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama apsaugoti aplinką tvariai gaminant ir vartojant maistą. Šia strategija siekiama didinti visų galimybes sveikai maitintis ir užkirsti kelią maisto nuostoliams ar švaistymui, kartu užtikrinant ūkininkų pragyvenimo šaltinius. Būsimoji BŽP yra glaudžiai susijusi su 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Ji turi būti pradėta įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d., Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai pasiekus galutinį susitarimą.

ES bendrųjų maisto teisės principų teisės aktu siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą ir vartotojų interesus, kartu užtikrinant veiksmingą bendros rinkos veikimą. Europos maisto saugos tarnyba teikia patarimus su maistu susijusiais klausimais, siekdama apsaugoti žmones, gyvūnus, augalus ir aplinką. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema padeda užtikrinti, kad Europos taisyklių neatitinkantis maistas būtų pašalintas iš parduotuvių lentynų. Kaskart įvykus rimtiems gyvūnų ligų protrūkiams ar nustačius apsinuodijimo maistu atvejus, ES valdžios institucijos gali atsekti maisto produktų judėjimą naudodamosi sistema TRACES.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries_lt

Mūsų vandenynai išskiria didžiąją dalį deguonies, kuriuo kvėpuojame, reguliuoja mūsų orą ir klimatą, be to, yra daugumos planetos rūšių buveinė. Jie taip pat yra svarbūs Europos ekonomikai tokiose srityse kaip maisto tiekimas, darbo vietų kūrimas, transportas ir poilsis. ES siekia apsaugoti mūsų jūras bei vandenynus ir užtikrinti, kad jie išliktų ekologiškai ir ekonomiškai tvarūs ateities kartoms.

ES veikla

ES mėlynosios ekonomikos sektoriaus, kurio apyvarta 2018 m. siekė 650 mlrd. EUR ir kuriame dirbo beveik 4,5 mln. žmonių, būklė yra gera. ES tvarios mėlynosios ekonomikos strategija siekiama išnaudoti tvaraus augimo potencialą visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose.

Dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų jūros ir vandenynai yra atsinaujinančiosios energijos, naudingųjų iškasenų ir farmacijos produktų šaltinis. Dėl jūrų baseinų skaičiaus bei įvairovės ir nuolat mažėjančių naujų įrenginių sąnaudų ES turi išskirtinę galimybę plėtoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Pasiūlymai kuo labiau padidinti šį potencialą padės ES pasiekti tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

Siekdama užtikrinti šias naujas galimybes, ES taip pat svariai prisideda prie to, kad būtų skatinamas atsakingas ir tausus jūrų išteklių naudojimas tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

ES bendra žuvininkystės politika siekiama užtikrinti žvejybos ir akvakultūros (žuvų auginimo kontroliuojamomis sąlygomis) ekologinį, ekonominį ir socialinį tvarumą. Jos tikslai – skatinti dinamišką ir tvarią žvejybos pramonę, tausoti išteklius ir saugoti jūrų aplinką, kartu užtikrinant deramą žvejybos bendruomenių gyvenimo lygį. Šioje politikoje numatytos Europos žvejybos laivynų valdymo ir žuvų išteklių apsaugos taisyklės. Siekiant išvengti peržvejojimo, ES valstybių narių kvotomis nustatyta, kiek kiekvienos rūšies žuvų gali būti sugauta, o įpareigojimu iškrauti laimikį išvengiama švaistymo praktikos, kai nepageidaujama žuvis išmetama.

ES nustatė saugomas teritorijas, kad apsaugotų jūrų ekosistemas ir jų biologinę įvairovę, taip pat jų teikiamas paslaugas, ir siekia iki 2030 m. apsaugoti bent 30 proc. ES jūrų. Be to, ES taisyklėmis, kuriomis siekiama spręsti jūros taršos šiukšlėmis problemą, mažinamas neigiamas 10-ies vienkartinių plastikinių gaminių, dažniausiai randamų Europos paplūdimiuose ir jūrose, taip pat paliktų ir prarastų žvejybos įrankių poveikis.

ES bendra žuvininkystės politika ir jūrų politika bus finansuojamos iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo. Iš šio fondo, kuris dar turi būti galutinai patvirtintas, bus skirta daugiau kaip 6,1 mlrd. EUR (2021–2027 m.) darniam šio sektoriaus vystymuisi, ypač daug dėmesio skiriant mažos apimties priekrantės žvejybai remti.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/oceans-and-fisheries/index_en

ES padeda visoje Europoje kurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir siekia užtikrinti deramus socialinius standartus visiems savo piliečiams; ji tai daro, be kita ko, per Europos socialinį fondą, kurio lėšų suma siekia 86,4 mlrd. EUR.

ES su valstybėmis narėmis dalijasi atsakomybe už užimtumo politiką ir socialinius reikalus. Europos Komisija didžiausią prioritetą teikia darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms, o jos veiksmai grindžiami Investicijų planu Europai.

ES veiksmai

ES užimtumo ir socialinių reikalų politika siekiama:

• visoje ES kurti kokybiškas darbo vietas;
• padėti darbuotojams susirasti darbą savo šalyje ar kitoje ES šalyje;
• ugdyti įgūdžius ir verslumą;
• suderinti ir atnaujinti socialinės apsaugos sistemas;
• sukurti geresnes darbo sąlygas taikant bendrus minimalius standartus;
• didinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu;
• apsaugoti neįgaliųjų teises.

Šia politika padedama pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus užimtumo, socialinės įtraukties ir švietimo srityse. ES teikia ir koordinuoja finansavimą siekdama padėti valstybėms narėms investuoti į žmones (tokiose srityse kaip vaikų priežiūra, sveikatos priežiūra, mokymas, infrastruktūros prieinamumas ir pagalba susirasti darbą) ir reformuoti valstybių narių socialinės apsaugos sistemas. Europos socialinis fondas investuoja 86,4 mlrd. EUR siekdamas padėti milijonams europiečių įgyti naujų įgūdžių ir susirasti geresnį darbą. Jaunimo garantijų iniciatyva (8,8 mlrd. EUR) remiamas jaunimo užimtumas – užtikrinama, kad visi jaunesni nei 25 metų asmenys per 4 mėnesius nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo arba tapimo bedarbiu dienos gautų kokybišką, konkretų darbo, pameistrystės, mokomosios praktikos ar tolesnio mokymosi pasiūlymą. Iniciatyva „Įgūdžių tobulinimo kryptis“ siekiama padėti suaugusiesiems įgyti pagrindinius skaitymo, rašymo ar naudojimosi kompiuteriu įgūdžius. Įgyvendindama šią iniciatyvą ES padeda valstybėms narėms suteikti žmonėms antrą galimybę lavinti savo įgūdžius.

Nors kiekviena valstybė narė tebėra atsakinga už savo socialinę apsaugą, ES teikia galimybę keliaujantiems piliečiams naudotis kitų šalių nacionalinėmis sistemomis. ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės neatstoja nacionalinių sistemų, tačiau jomis užtikrinamos asmenų teisės į socialinę apsaugą keliaujant ES (taip pat Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje). Be to, ES teikia apsaugą žmonėms teisės aktais, kuriais ribojamas darbo laikas, kovojama su diskriminacija darbe, sudaromos saugesnės darbo sąlygos ir užtikrinama, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, jie gautų kompensaciją. Kad piliečiai įgytų naujų veiksmingesnių teisių, Europos socialinių teisių ramsčiu įtvirtinti principai ir teisės dėl lygių galimybių darbo rinkoje, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimo ir socialinės apsaugos. EURES (Europos darbo mobilumo portalas) taip pat padeda užmegzti ryšius darbo ieškantiems asmenims ir darbą siūlančioms įmonėms.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/employment-and-social-affairs_lt
Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl socialinio Europos aspekto

Regioninė politika skirta visiems Europos Sąjungos regionams ir miestams, ja siekiama remti darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darnų vystymąsi, taip pat gerinti piliečių gyvenimo kokybę.

Investicijos į San Gvano, Golvėjaus ir Kotbuso mokslinių tyrimų ir inovacijų centrus; Rygos ir Vroclavo oro uostų modernizavimas; judumo gerinimas miestuose – Atėnuose, Sofijoje ir Kluže-Napokoje; Sen Mišelio kalno išsaugojimas ir Pompėjos apsauga; plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra Lietuvoje; mažųjų ir vidutinių įmonių rėmimas Utrechte ir Paredese; Santa Koloma de Grameneto ir Lježo miestų centrų atnaujinimas; Trenčyno ir Slavonski Brodo nuotekų valymo įrenginių atnaujinimas; taip pat skatinimas Nikosijos ir Liublianos universitetuose naudotis informacinėmis technologijomis – tai tik keletas iš tūkstančių projektų, pagal ES regioninę politiką bendrai finansuojamų įvairiuose Europos regionuose.

ES veiksmai

Regionine politika grindžiamas Europos solidarumas, skatinamas ekonomikos augimas ir gerinama gyvenimo kokybė darant strategines investicijas. Didžioji šios politikos lėšų dalis skiriama pagalbai mažiau išsivysčiusioms ES šalims ir regionams, kad šie pasivytų kitus, taigi sumažėtų ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai, kurių tebėra Sąjungoje.

Regioninę politiką Europos Komisija valdo kartu su valstybėmis narėmis ir jų regionais, kurie pasirenka projektus ir ES tuos projektus bendrai finansuoja pagal su Europos Komisija iš anksto suderintas programas. ES lėšos visada turi būti papildomos nacionalinėmis (privačiosiomis ir (arba) viešosiomis) lėšomis.

Kiekviena programa rengiama per kolektyvinį procesą dalyvaujant Europos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų suinteresuotiesiems subjektams, socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei. Šis partnerystės principas taikomas visais programavimo etapais – planavimo, valdymo ir įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo.

Regioninę politiką įgyvendinant Interreg programomis, ypač daug dėmesio skiriama pasienio regionų poreikiams ir galimybėms.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus ir patenkinti įvairius vystymosi poreikius visuose ES regionuose, regioninei politikai 2014–2020 m. laikotarpiu skirta 259,7 mlrd. EUR – ketvirtadalis viso ES biudžeto. Šios lėšos naudojamos strateginei transporto ir ryšių infrastruktūrai finansuoti; perėjimui prie aplinką labiau tausojančios ekonomikos palengvinti; pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms tapti novatoriškesnėms ir konkurencingesnėms; naujoms ir ilgalaikėms įsidarbinimo galimybėms kurti; švietimo sistemoms stiprinti ir modernizuoti; įtraukesnei visuomenei kurti. Papildomos informacijos apie Europos struktūrinius ir investicijų fondus galima rasti cohesiondata.ec.europa.eu/overview#.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/regional-policy_lt

ES tikslas – didinti pramonės ir verslo konkurencingumą ir skatinti darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą, kuriant verslui palankią aplinką.

ES verslo ir pramonės politikos tikslas – gerinti verslo aplinką, skatinti verslumui ir darbo vietų kūrimui palankias sąlygas, taip pat suteikti mažosioms įmonėms galimybių lengviau gauti finansavimą ir patekti į rinkas. Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria du trečdalius visų darbo vietų privačiajame sektoriuje. Vykdant ES politiką skatinama kurti naujas įmones ir remiamos novatoriškų bendrovių plėtros pastangos. Išplėstais prekybos susitarimais ES įmonėms atveriama naujų rinkų, be to, galima imtis veiksmų siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos už ES ribų. ES siekia:

• stiprinti savo pramoninę bazę ir skatinti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;
• skatinti inovacijas ir taip sukurti naujų augimo galimybių;
• skatinti mažųjų įmonių veiklą ir puoselėti verslumo kultūrą;
• užtikrinti galimybes patekti į visos ES prekių rinką;
• gauti kuo didesnę naudą iš ES investicijų į kosmoso sritį.

ES veiksmai

ES yra įsipareigojusi padėti įmonėms ir pramonei būti konkurencingoms, skatinti ekonomikos augimą ir kurti naujas darbo vietas. Tikslas yra padėti Europos įmonėms tapti pažangesnėms, novatoriškesnėms ir tvaresnėms. Pramonės politika padeda didinti konkurencingumą, nes nustatytos tinkamos pagrindinės sąlygos (tokios kaip pažangi teisėkūra ir įgūdžių tobulinimas). Europos Komisija parengė konkretiems sektoriams skirtus veiksmų planus ir teisės aktus siekdama remti keliolika pagrindinių pramonės sektorių, įskaitant chemijos, automobilių, maisto, sveikatos priežiūros, biotechnologijų ir aeronautikos pramonės sektorius. Komisija taip pat yra atsakinga už geostrateginės reikšmės sektorius, kuriuose viešoji intervencija yra didelė, kaip antai gynybos, saugumo ir kosmoso sektorius.

Europos Komisija kartu su Europos investicijų banku pradėjo įgyvendinti Investicijų planą Europai. Įgyvendinant šį planą sukurtas Europos strateginių investicijų fondas siekiant sutelkti investicijas visoje Europoje. Iki 2018 m. lapkričio mėn. pagal šį planą jau sutelkta 360 mlrd. EUR vertės investicijų. Fondas savo teikiamomis garantijomis remia Europos investicijų banko finansuojamus projektus, pagal kuriuos daugiausia dėmesio skiriama infrastruktūrai, inovacijoms ir mažesnėms įmonėms. Apie 850 000 mažųjų ir vidutinių įmonių turėtų pasinaudoti geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą. Komisija valdo kelias ES programas, kuriomis remiamos inovacijos ir verslumas, tarp jų:

• įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME);
• bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“;
• „Galileo“, skirtą palydovinei navigacijai, ir „Copernicus“, skirtą Žemės stebėjimui, kurių paslaugomis naudojasi milijonai žmonių ir įmonių.

ES taip pat teikia įmonėms galimybę naudotis įvairiomis paramos paslaugomis, įskaitant Europos įmonių tinklą ir „Erasmus“ jauniems verslininkams.

Daugiau informacijos: https://europa.eu/european-union/topics/enterprise_lt

Įgyvendinant 77 mlrd. EUR vertės mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ padedama skatinti ES ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir sprendžiami kai kurie iš didžiausių mūsų uždavinių.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs mūsų ekonomikai ir visuomenei. Jais grindžiamos Europos pastangos kurti kokybiškas darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą ir investicijas. Jie taip pat suteikia mums žinių ir sprendimų, kad galėtume įveikti neatidėliotinas problemas (tokias kaip, pavyzdžiui, 2014 m. Ebolos virusinės ligos protrūkis) ir išspręsti ilgalaikius visuomenės uždavinius, kaip antai susijusius su klimato kaita.

Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda gerinti žmonių gyvenimą, diegiant patobulinimus tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, transportas ir energetika; jie taip pat padeda sukurti nesuskaičiuojamą daugybę naujų produktų ir paslaugų, galinčių pagerinti mūsų gyvenimo kokybę ir mūsų ekonominės veiklos rezultatus.

ES veiksmai

ES yra didžiausias pasaulyje žinių centras, joje sukuriama beveik trečdalis pasaulio mokslo ir technologijų produkcijos. Tačiau didėjant konkurencijai ES reikia stengtis geriau panaudoti pažangias mokslinių tyrimų ir inovacijų idėjas kuriant perspektyvius produktus ir technologijas. Visos ES valstybės narės turi savo mokslinių tyrimų politiką ir finansavimo programas, tačiau daug svarbių klausimų būtų galima geriau išspręsti padedant bendradarbiauti įvairių šalių tyrėjams ir novatoriams. Todėl moksliniai tyrimai ir inovacijos yra remiami ES lygmeniu, visų pirma pagal programą „Horizontas 2020“.

„Horizontas 2020“ – visų laikų didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, pagal kurią per 7 metų laikotarpį (2014–2020 m.) investuojama 77 mlrd. EUR, neskaitant kitų viešųjų ir privačiųjų investicijų, kurių pritraukiama šiomis lėšomis. Ją įgyvendinant pasiekiama daugiau laimėjimų, padaroma atradimų ir pirmaujama pasaulyje tiek dirbant laboratorijose, tiek perkeliant puikias idėjas iš laboratorijų į rinką.

Programa „Horizontas 2020“ siekiama trijų pagrindinių tikslų:

• remti pažangų mokslą, be kita ko, per Europos mokslinių tyrimų tarybą, taip pat skatinti tyrėjų mokymą ir karjeros raidą pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
• skatinti pramonės pirmavimą tokiose srityse kaip nanotechnologijos, biotechnologijos ir informacinės bei ryšių technologijos, taip pat remiant įmones ir verslininkus;
• spręsti didžiausius mūsų visuomenės uždavinius, be kita ko, sveikatos, transporto, energetikos ir klimato srityse, apsaugoti laisvę ir užtikrinti saugumą.

Europos Komisija taip pat siekia formuoti politiką, kuria būtų skatinami pažangūs moksliniai tyrimai ir remiamos inovacijos. Naujos politikos kryptys ir veiksmai gali būti skirstomi pagal tris pagrindines temas: atvirosios inovacijos, atvirasis mokslas ir atvirumas pasauliui.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/research-and-innovation_lt

Ekonominė ir pinigų sąjunga bei euras – bendras visos Europos didesnio stabilumo, augimo ir klestėjimo pagrindas.

Ekonominė ir pinigų sąjunga vienija ir susieja ES šalių ekonomiką – joje įgyvendinama suderinta ekonominė ir fiskalinė politika ir bendra pinigų politika, taip pat naudojama bendra valiuta euras. Tai veiksminga priemonė, kuria siekiama darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, socialinio teisingumo ir finansinio stabilumo, tačiau ji dar nebaigta kurti ir tebėra darbų, kuriuos reikia užbaigti.

ES veiksmai

Euro zonoje ir visoje ES įgyvendinamos ES ekonominės ir finansinės politikos tikslai yra:

• skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą;
• skatinti makroekonominį ir fiskalinį stabilumą;
• didinti ekonominės ir pinigų sąjungos efektyvumą;
• skatinti investicijas;
• vykdyti makroekonominio disbalanso prevenciją ir jį pašalinti;
• padėti suderinti nacionalinę struktūrinę politiką;
• didinti gerovę ne tik ES, bet ir už jos ribų.

Reaguojant į 2008 m. kilusią ekonomikos ir finansų krizę, sustiprintas ES ekonomikos valdymas – patobulintas Stabilumo ir augimo paktas, taip pat fiskalinės taisyklės, kurių valstybės narės laikosi siekdamos išlaikyti ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumą ir palengvinti jos veikimą. Iš finansų rinkų pašalintoms šalims, kaip antai Graikijai, suteikta finansinė ir politinė parama, taip pat sukurtas Europos stabilumo mechanizmas kaip euro zonos ilgalaikis sprendimas, kurį galima taikyti susiklosčius tokiai padėčiai.

Taip pat sukurta makroekonominio disbalanso procedūra siekiant stebėti konkrečių valstybių narių ekonomikos tendencijas, dėl kurių gali kilti problemų, jas koreguoti ir neleisti joms paveikti kitų valstybių.

Nuo 2002 m. apyvartoje esantis ir daugiau kaip 340 milijonų žmonių 19 oje valstybių narių naudojamas euras – antra pagal svarbą po JAV dolerio pasaulio valiuta. Patogi naudotis piliečiams ir naudinga verslui bendra valiuta yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų.

Pagal 2014 m. lapkričio mėn. patvirtintą Investicijų planą Europai privačios investicijos skatinamos viešosiomis garantijomis. Pagal šį planą įkurtas Europos strateginių investicijų fondas pranoko lūkesčius – iki 2019 m. spalio mėn. jau sutelkė 439 mlrd. EUR vertės investicijų. Investicijomis pagal šį planą jau padėta sukurti 1,1 mln. darbo vietų ir tikimasi, kad iki 2022 m. šis skaičius padidės iki 1,7 milijono. Geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą turėtų pasinaudoti daugiau kaip milijonas mažųjų ir vidutinių įmonių. Be to, šis planas padėjo 0,9 proc. padidinti ES bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/economy-finance-and-euro_lt
Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos

ES imasi veiksmų siekdama užtikrinti, kad finansų sistema toliau būtų tvirta ir saugi ir kad bendrojoje rinkoje vartotojai ir įmonės galėtų įsigyti jiems reikalingų finansinių produktų.

Finansų įstaigos ir rinkos atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES ekonomikos stabilumą ir augimą. Jos teikia finansavimą namų ūkiams ir įmonėms, suteikia žmonėms galimybių taupyti ir investuoti, teikia draudimą nuo įvairios rizikos ir palengvina mokėjimus.

Finansų sistemos sutrikimas gali turėti plataus masto padarinių. 2008 m. finansų krizė parodė, kad nė viena ES šalis nėra pajėgi viena valdyti finansų sektoriaus ir prižiūrėti finansinio stabilumo rizikos veiksnių. Po šios krizės ES įvykdė plataus užmojo reformas siekdama sustiprinti finansų sistemą ir ES pajėgumą atlaikyti būsimus finansinius ir ekonominius sukrėtimus. Šios reformos apima sugriežtintas taisykles dėl indėlių apsaugos tuo atveju, jei bankas nevykdo savo įsipareigojimų.

ES veiksmai

ES siekia sukurti tvirtą ir saugų finansų sektorių stiprindama finansų įstaigų priežiūrą ir reglamentuodama sudėtingus finansinius produktus. Europos Komisija toliau deda pastangas palaikyti stabilią ir atsparią finansų sistemą, pašalinti dar likusią riziką ir derinti reglamentavimo sistemą prie technologinių ir ekonominių pokyčių.

Parengus bendrą taisyklių sąvadą nustatytos bendros bankų kapitalo reikalavimų priežiūros taisyklės, padidinta indėlininkų apsauga ir pagerintas sunkumų patiriančių bankų valdymas. Sukūrus bankų sąjungą, 19-oje euro zonos valstybių narių bankų priežiūros ir pertvarkymo klausimai sprendžiami ne nacionaliniu, o ES lygmeniu. Kapitalo rinkų sąjungoje sukurta būtina sistema, kad kapitalas būtų telkiamas Europoje ir teikiamas visoms bendrovėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, bei infrastruktūros projektams, kuriems jis reikalingas siekiant plėstis ir kurti darbo vietas.

Dar nesukurta visiškai integruota ES vartotojams skirtų finansinių paslaugų bendroji rinka ir šios paslaugos iki šiol daugiausia teikiamos nacionaliniu pagrindu. Dėl to vartotojams sunku kitose šalyse gauti ar perkelti finansinius produktus, tokius kaip banko sąskaitos, kredito kortelės, hipoteka ir draudimas. ES imasi veiksmų, kad vartotojai ir smulkūs investuotojai galėtų geriau naudotis finansinėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, ji imasi priemonių siekdama visoje ES užtikrinti teisę turėti pagrindinę banko sąskaitą. Be to, ji toliau stengiasi išnaudoti visą skaitmeninimo ir technologinės pažangos potencialą siekdama pagerinti vartotojų galimybes gauti finansines paslaugas.

ES pateikė Tvaraus finansavimo veiksmų planą, pagal kurį investuojama atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus. Taip prisidedama prie pastangų kapitalo rinkų sąjungoje susieti finansavimą su konkrečiais Europos ekonomikos poreikiais, kad tai būtų naudinga mūsų planetai ir visuomenei. Tai taip pat yra vienas svarbiausių žingsnių įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir ES darnaus vystymosi darbotvarkę.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/banking-and-finance_lt

Bendroji rinka – vienas didžiausių ES laimėjimų. Ji skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, lengvina kasdienį žmonių gyvenimą ir įmonių veiklą.

Veikiant bendrajai rinkai (kartais ji dar vadinama vidaus rinka) suteikiama galimybė asmenims, prekėms, paslaugoms ir pinigams judėti ES beveik taip pat laisvai, kaip vienos šalies rinkoje. ES piliečiai gali mokytis, gyventi, apsipirkti, dirbti ir gyventi išėję į pensiją bet kurioje ES šalyje, taip pat gali įsigyti prekių iš visos Europos.

Siekiant užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje judėti būtų lengviau, jau pašalinta šimtai techninių, teisinių ir biurokratinių kliūčių, trukdžiusių laisvai prekiauti ir keliauti tarp ES valstybių narių. Tai padėjo įmonėms išplėsti savo veiklą, o dėl konkurencijos sumažėjo kainos ir vartotojams atsirado daugiau pasirinkimo galimybių. Pavyzdžiui, labai atpigo skambučiai Europoje, taip pat labai sumažėjo kelionių lėktuvu kainos ir atsirado naujų maršrutų. ES taip pat siekia užtikrinti, kad naudojantis šiomis didesnėmis laisvėmis nebūtų pažeidžiami sąžiningumo, vartotojų apsaugos ir aplinkos tvarumo principai.

ES veiksmai

Europos Komisija bendradarbiauja su valstybių narių institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekdama stebėti ir užtikrinti esamų taisyklių laikymąsi, kad asmenys ir įmonės galėtų naudotis galimybėmis bendrojoje rinkoje. Tačiau tebėra kliūčių, varžančių visapusišką bendrosios rinkos veikimą. Visų pirma ES siekia:

• pašalinti esamas reguliavimo ar administracines kliūtis, trukdančias asmenims lengvai iš kitos valstybės narės ar kitoje valstybėje narėje pirkti arba parduoti prekes ir paslaugas;
• padėti mažoms ir didelėms įmonėms pritraukti lėšų, naudojantis Investicijų planu Europai ir kapitalo rinkų sąjunga;
• skatinti darbuotojus įsidarbinti kitose ES šalyse, kad būtų užpildytos laisvos darbo vietos ir patenkinti konkrečių įgūdžių poreikiai, be kita ko, naudojantis Europos profesine kortele ir EURES darbo mobilumo portalu;
• užkirsti kelią socialiniam dempingui – tokiai praktikai, kai naudojamasi pigesne darbo jėga ir gamyba perkeliama į valstybę ar teritoriją, kurioje darbo užmokestis yra mažas;
• stiprinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą;
• sukurti ES bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę ir įvesti finansinių sandorių mokestį

Laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas ne tik bendrosios rinkos taisyklėmis – ES piliečiai gali be paso keliauti Šengeno erdvėje, kurią šiuo metu sudaro ES valstybės narės (išskyrus Bulgariją, Airiją, Kroatiją, Kiprą ir Rumuniją), taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Kad būtų užtikrintas Šengeno erdvės saugumas, šios šalys sustiprino patikras prie ES išorės sienų ir policijos bendradarbiavimą.

Portale „Jūsų Europa“ teikiama informacija apie gyvenimo, darbo, keliavimo, studijų ir verslo kitose ES šalyse sąlygas. Jame taip pat galima naudotis tokiomis paslaugomis kaip „Jūsų Europos patarėjas“ (asmeninės teisinės konsultacijos) ir SOLVIT (užsienyje dėl valdžios institucijų kilusių problemų sprendimas).

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/single-market_lt

ES vartotojų politika užtikrinamos vartotojų teisės ir produktų sauga, ji padeda žmonėms priimti žiniomis pagrįstus sprendimus perkant prekes ir paslaugas, taip pat suteikia priemonių, padedančių spręsti kilusias problemas.

ES bendrojoje rinkoje vartotojams suteikta daugiau pasirinkimo galimybių, užtikrinamas didesnis lankstumas, pasiūlos kokybė ir ekonomiškumas. Tačiau joje vartotojams gali kilti ir problemų, ypač sparčiai besivystančiose srityse, kaip antai teikiant skaitmenines, energetines ir finansines paslaugas. ES vartotojų politika užtikrinama, kad žmonių teisės būtų ginamos, jeigu jiems kyla problemų perkant prekes arba paslaugas kitose ES šalyse (taip pat internetu). Tai padeda visoje ES didinti vartotojų pasitikėjimą, o tai yra naudinga ir ES bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms, prekiaujančioms užsienyje.

ES veiksmai

ES suteikia vartotojams tam tikrų praktinių teisių, kuriomis jie gali naudotis, jei kyla problemų.

• Visų rūšių transporto sistemose taikomi būtiniausi keleivių teisių standartai (įskaitant susijusius su informavimu, pagalba ir kompensavimu kelionės atšaukimo arba ilgo vėlavimo atveju).
• Apsipirkdami internetu vartotojai turi teisę per 14 dienų apsigalvoti ir atšaukti sandorį. Jiems visada užtikrinama teisė grąžinti gaminį per dvi savaites ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.
• Nuo 2017 m. birželio mėn. nebetaikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai. Keliaudami Europos Sąjungoje europiečiai už tarptinklinio ryšio skambučius, žinutes ir duomenis moka tiek pat, kiek savo šalyje.
• Jeigu ES pirkta (internetu arba parduotuvėje) prekė skiriasi nuo reklamuojamos prekės arba jeigu ji neatlieka savo funkcijų, vartotojas turi teisę mažų mažiausiai į tai, kad ji būtų nemokamai pataisyta arba pakeista.
• 2016 m. įsigaliojusiomis naujomis ES hipotekos kreditų taisyklėmis užtikrinama, kad būtų teikiama aiški informacija reklamose ir laiku suteikiama informacija vartotojams prieš pasirašant sutartį.

Be to, ES padeda greitai ir efektyviai spręsti ginčus su prekiautojais. Šios nebrangios ir greitos procedūros gali būti taikomos sprendžiant tiek šalies vidaus, tiek tarpvalstybinius ginčus. Naudodamiesi elektroninio ginčų sprendimo platforma vartotojai ir prekiautojai gali vien elektroninėmis priemonėmis išspręsti ginčus dėl internetu įsigytų pirkinių. Europos vartotojų centrų tinklas teikia vartotojams nemokamą pagalbą ir konsultacijas dėl jų užsienyje įsigyjamų pirkinių.

Griežti saugos standartai taikomi žaislams, elektros prietaisams, kosmetikos gaminiams ir vaistams, o griežtomis taisyklėmis užtikrinama, kad nesaugūs produktai būtų pašalinti iš rinkos. Kiekvienais metais per ES Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemą gaunama pranešimų apie daugiau kaip 200 įvairių nesaugių produktų.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/consumers_lt

ES konkurencijos taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą ir lygiateisę visų įmonių konkurenciją bendrojoje rinkoje. To siekiama vartotojų, verslininkų ir visos Europos ekonomikos labui.

Europos Komisija kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir nacionaliniais teismais užtikrina ES konkurencijos politikos ir taisyklių vykdymą, kad būtų garantuojama sąžininga konkurencija tarp įmonių. Taip padedama mažinti kainas ir gerinti kokybę, skatinamos inovacijos ir našumo didinimas, o vartotojams suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių.

ES veiksmai

Komisija imasi veiksmų dėl:

• kartelių ar kitokių neteisėtų susitarimų tarp bendrovių, kuriais siekiama išvengti tarpusavio konkurencijos arba dirbtinai nustatyti dideles kainas;
• atvejų, kada įtakingi veikėjai piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi rinkose, bandydami išsekinti konkurentus arba nustatyti per dideles kainas;
• bendrovių susijungimų ir perėmimų, galinčių suvaržyti konkurenciją bendrojoje rinkoje;
• ES valstybių valdžios finansinės paramos (valstybės pagalbos) įmonėms, kuria gali būti iškreipiama konkurencija bendrojoje rinkoje, kai kurioms įmonėms sudarant palankesnes sąlygas nei kitoms;
• tarptautinio konkurencijos kultūros skatinimo, kad ES įmonės patirtų sąžiningą konkurenciją kitose pasaulio rinkose.

Antikonkurencinių veiksmų tyrimus ES gali vykdyti ne tik prekių rinkose, bet ir dėl profesijų bei paslaugų. Komisija stebi valstybių narių valdžios institucijų pagalbą, teikiamą įmonėms, siekdama užtikrinti, kad kai kurioms įmonėms nebūtų suteikta nesąžiningo pranašumo prieš konkurentus. Valstybės pagalba gali būti leidžiama tada, kai ja teikiama parama arba paskatos nepalankioje padėtyje esantiems regionams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, aplinkos apsaugai, mokymui, užimtumui arba kultūrai.

2016 ir 2017 m. Komisija skyrė baudas sunkvežimių gamintojų kartelio nariams – šešioms rinkoje pirmaujančioms bendrovėms, kurios pagamina daugiau kaip 90 proc. Europoje parduodamų vidutinio dydžio ir sunkiasvorių sunkvežimių. Tai bendrovės „Scania“, „Daimler“, DAF, „Iveco“, MAN ir „Volvo/Renault“. Komisija šioms šešioms bendrovėms skyrė iš viso 3,8 mlrd. EUR baudą. Šie pinigai pervedami į ES biudžetą, taip sumažinant mokesčių mokėtojų mokamus įnašus.

Didelėms įmonėms draudžiama naudotis savo derybine galia nustatant sąlygas, dėl kurių jų tiekėjams arba klientams būtų sunku užsiimti verslu su jų konkurentais. Pavyzdžiui, 2017 m. Europos Komisija skyrė bendrovei „Google“ 2,42 mlrd. EUR baudą už tai, kad ši, piktnaudžiaudama savo, kaip paieškos sistemos savininkės, dominuojančia padėtimi rinkoje, paieškos rezultatų puslapiuose pirmenybę teikė savai prekybos pasiūlos palyginimo paslaugai, konkurentų paslaugas nustumdama į žemesnę poziciją sąrašuose. 2018 m. liepos mėn. „Google“ skirta dar viena 4,34 mlrd. EUR bauda už „Android“ įrenginių gamintojams nustatytus neteisėtus apribojimus. Informacijos apie daugiau bylų rasite adresu https://ec.europa.eu/competition/consumers/how/index_lt.html.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/competition_lt

Nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už mokesčių tarifų nustatymą ir mokesčių surinkimą, o ES užtikrina, kad nebūtų diskriminuojami asmenys arba įmonės iš kitų valstybių narių ir kad apmokestinimas nekliudytų ES bendrosios rinkos veikimui.

Valstybių narių valdžios institucijos gali iš esmės laisvai rengti savo mokesčių teisės aktus pagal nacionalinius prioritetus, tačiau tai darydamos jos privalo laikytis tam tikrų pagrindinių principų, tokių kaip nediskriminavimas ir laisvas prekių bei paslaugų judėjimas bendrojoje rinkoje. Vis daugiau įmonių ir asmenų vykdo veiklą daugiau kaip vienoje šalyje, todėl jiems yra lengviau teisinėmis priemonėmis siekti mokėti kuo mažesnius mokesčius (mokesčių vengimas) arba nemokėti reikiamų mokesčių (mokesčių slėpimas). Atskira valstybė negali šių problemų išspręsti savarankiškai, todėl ES valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti sąžiningą apmokestinimą.

ES veiksmai

ES tiesiogiai nedalyvauja surenkant mokesčius ar nustatant mokesčių tarifus. ES užduotis yra prižiūrėti nacionalines mokesčių taisykles siekiant užtikrinti, kad jos derėtų su tam tikra ES politika, pavyzdžiui, ta, kuria siekiama:

• skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;
• užtikrinti laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą ES bendrojoje rinkoje;
• užtikrinti, kad vienos šalies įmonės neįgytų nesąžiningo pranašumo prieš kitos šalies konkurentus;
• užtikrinti, kad nustatant mokesčius nebūtų diskriminuojami kitų ES šalių vartotojai, darbuotojai ar įmonės.

ES sprendimai mokesčių klausimais turi būti priimami bendru visų valstybių narių vyriausybių sutarimu, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos ES šalies interesus. Siekdamos išvengti nesąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje, valstybės narės yra susitarusios iš esmės suderinti kai kurių mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio arba benzino, tabako ir alkoholio akcizų, taisykles ir minimalius tarifus.

Nė vienos valstybės narės mokesčių teisės aktais neturėtų būti leidžiama asmenims ar įmonėms išvengti apmokestinimo kitoje valstybėje narėje. Sprendžiant šią problemą labai svarbu imtis bendrų ES veiksmų. Po to, kai 2012 m. priimtas ES veiksmų planas, imtasi daug teisėkūros priemonių siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu.

Mokesčių administratoriams glaudžiau derinant veiksmus tarpusavyje, taip pat yra lengviau užkirsti kelią įmonėms naudotis įvairių šalių sistemų spragomis siekiant mokėti mažesnius mokesčius.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/taxation_lt

ES muitų sąjungoje visos valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti į ES importuojamų prekių laisvą apyvartą rinkoje ir jų saugumą žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.

Muitų sąjungai priklausančios šalys į savo teritoriją iš kitų pasaulio šalių importuojamoms prekėms taiko vienodus muitų tarifus, o vidaus tarifų tarpusavyje netaiko. ES atveju tai reiškia, kad vežant prekes iš vienos valstybės narės į kitą muitų mokėti nereikia.

ES muitų sąjunga yra viena iš kelių Europos Sąjungos išimtinės kompetencijos sričių. Europos Komisija teikia pasiūlymus dėl ES muitų srities teisės aktų ir užtikrina jų įgyvendinimą.

ES veiksmai

ES muitų sąjungą praktiškai valdo nacionalinių muitinių administracijos, veikiančios išvien. Jos apsaugo vartotojus, kad jiems nebūtų tiekiamos prekės, kurios gali būti pavojingos arba kenksmingos sveikatai, taip pat saugo gyvūnus ir aplinką nuo augalų ir gyvūnų ligų. Be to, jos padeda kovoti su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu ir rūpinasi, kad Europos turtai nebūtų neteisėtai išvežti.

Muitinės administracijos taip pat užkerta kelią neteisėtam atliekų eksportui, nes saugoti aplinką – viena pagrindinių jų užduočių. Įmonėms muitų sąjunga reiškia tai, kad, nepriklausomai nuo prekių įvežimo į ES vietos, joms taikomos tos pačios taisyklės, o po muitinio įforminimo prekės gali patekti į laisvą apyvartą arba būti parduotos bet kurioje ES muitų teritorijos dalyje.

Pavyzdžiui, 2016 m. daugiau kaip 2 000 ES muitinės įstaigų, dirbančių 365 dienas per metus, tvarkė beveik 313 mln. muitinės deklaracijų.

Įgyvendinant ES muitų politiką šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama:

• užtikrinimui, kad visos valstybės narės veiksmingai ir efektyviai bendradarbiautų muitų sąjungoje;
• siūlymui patvirtinti teisės aktus ir procedūras, kad būtų užtikrinamas didesnis piliečių saugumas bei sauga ir būtų palengvinta teisėta prekyba;
• pagalbai ES šalims keistis informacija, kuri galėtų būti naudinga muitinėms;
• užtikrinimui, kad ES bendrojoje rinkoje prekės galėtų laisvai judėti iš vienos valstybės narės į kitą.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/customs_lt

Vystymasis – Sąjungos užsienio politikos pagrindas; ES suteikia daugiau kaip pusę viso pasaulio bendradarbiavimui skiriamo finansavimo.

ES santykiai su kitomis pasaulio šalimis grindžiami solidarumu ir bendradarbiavimu. Tokie uždaviniai kaip kova su klimato kaita, smurtiniu ekstremizmu, neteisėta prekyba ir neteisėta migracija neturi sienų ir tik bendradarbiaudami su besivystančio pasaulio šalimis partnerėmis galime panaikinti didelį skurdą.

ES veiksmai

Vystomąjį bendradarbiavimą ES laiko ne labdara, o investicija į perspektyvią bendrą ateitį. Taigi, ES yra pagrindinė JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. rėmėja; savo 2017 m. gegužės mėn. Europos konsensuse dėl vystymosi ji nustatė, kad ES, siekdama Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų, daugiausia dėmesio skirs „žmonėms, planetai, klestėjimui, taikai ir partnerystei“.

ES tikslas – pašalinti skurdo priežastis. Tai reiškia, kad nepakanka tik padėti užtikrinti deramą maisto, švaraus vandens, sveikatos priežiūros ir švietimo prieinamumą ir galimybę naudotis žeme, sukurti būtiną transporto ir energetikos infrastruktūrą ir švarią aplinką. Tai taip pat reiškia, kad reikia kurti ir stiprinti demokratiją, žmogaus teises (įskaitant moterų ir vyrų lygybę) ir teisinę valstybę. Be šių dalykų neįmanoma sukurti saugios ir stabilios visuomenės, kurioje žmonės gyventų gerovėje, o vietos įmonės galėtų investuoti, augti ir kurti ilgalaikes darbo vietas.

140 ES diplomatinių atstovybių (delegacijų) bendradarbiaudamos su viso pasaulio šalimis partnerėmis kuria ilgalaikes programas. Kai šias programas patvirtina Europos Parlamentas ir valstybės narės, jų įgyvendinimas yra valdomas vietos lygmeniu, naudojant ES bendrojo biudžeto ir specialaus Europos plėtros fondo lėšas. Viso 2014–2020 m. ES išorės finansavimo suma sieks apie 82 mlrd. EUR – jis bus teikiamas dotacijomis, skiriamas per viešuosius konkursus ir kaip parama nacionaliniams biudžetams, taip pat ES lėšos bus vis dažniau naudojamos kaip pradinis kapitalas siekiant skatinti vietos viešąsias ir privačiąsias investicijas.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/international-cooperation-and-development_lt

ES, plėtodama prie konkrečių poreikių pritaikytas partnerystes, grindžiamas bendrais interesais ir dvišalio ar regioninio lygmens bendradarbiavimu, skatina kaimyninių šalių demokratijos ir ekonomikos tvarumą.

ES veikla

Europos kaimynystės politika reguliuojami ES santykiai su 16 artimiausių kaimynių. Pietinės kaimynės yra Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina*, Sirija ir Tunisas. Rytinės kaimynės – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Šiuo bendradarbiavimu visų pirma siekiama:

• sprendžiant ekonominio vystymosi, užimtumo ir jaunimo galimybių, transporto ir energijos jungčių, saugumo ir migracijos klausimus, stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse;
• propaguoti gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes;
• sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui regioniniu lygmeniu, pavyzdžiui, per Rytų partnerystę ir Viduržemio jūros sąjungą.

Be to, pietinėse kaimyninėse šalyse ES drauge su savo partneriais siekia užbaigti krizes Sirijoje ar Libijoje ir reguliuoti migracijos srautus.

ES plėtros politika taikoma Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kosovui**, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Serbijai ir Turkijai. Narystės ES perspektyva yra stipri paskata vykdyti demokratines ir ekonomines reformas tose Europos šalyse, kurios nori tapti ES narėmis. Taip padedama skatinti susitaikymą ir stabilumą. Europos šalis gali tapti ES valstybe nare tik tuo atveju, jei ji atitinka demokratijos standartus (įskaitant teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagarbos mažumoms bei jų apsaugos standartus); turi veikiančią rinkos ekonomiką ir geba susidoroti su konkurencija ir rinkos jėgomis ES; gali prisiimti atsakomybę už narystę ES.

Turkija yra ES partnerė daugelyje svarbių sričių, tačiau pastaraisiais metais ji dar labiau nutolo nuo pagrindinių ES vertybių ir principų. Todėl Turkijos stojimo derybos yra praktiškai sustojusios. Vis dėlto Europos Sąjunga strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiai naudingų santykių su Turkija plėtojimu.

2020 m. ES suteikė 7,47 mlrd. EUR vertės paramą kaimyniniams ir plėtros regionams, kad padėtų sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį. ES užtikrino reagavimą į ekstremaliąsias situacijas, rėmė mokslinius tyrimus, sveikatos ir vandens sistemas ir šalino ekonominius ir socialinius pandemijos padarinius.

• Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo.

• Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

Daugiau informacijos: Kaimynystės politika Plėtra ES kaimyninės šalys „WeBalkans“

ES — laisvosios prekybos lyderė. Prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis tiesiogiai arba netiesiogiai remia 35 mln. darbo vietų Europoje. ES kovoja už atviras, taisyklėmis grindžiamas rinkas, vienodas sąlygas ir aukščiausius tarptautinius standartus visame pasaulyje.

ES tenka didžiausias vaidmuo pasaulyje prekyboje, o jos ekonomika yra viena iš atviriausių. Trečdalis ES bendrojo vidaus produkto priklauso nuo prekybos. Prognozuojama, kad ateityje 85 proc. pasaulio ekonomikos augimo vyks už Europos ribų. ES derasi dėl tarptautinių prekybos susitarimų ir juos sudaro savo valstybių narių vardu.

ES veikla

ES prekybos politika apima ne tik prekybą prekėmis ir paslaugomis, bet ir intelektinės nuosavybės komercinius aspektus ir tiesioginių užsienio investicijų klausimus.

2021 m. vasario mėn. Europos Komisija pristatė naują ES prekybos strategiją, kurioje nustatyti trys pagrindiniai tikslai.

1. Remti ES ekonomikos atsigavimą ir pertvarką taip, kad būtų remiami mūsų žalieji ir skaitmeniniai užmojai.
2. Formuoti pasaulines taisykles siekiant užtikrinti, kad jos būtų sąžiningos ir tvarios.
3. Didinti ES gebėjimą siekti savo interesų ir ginti savo teises.

Strategijos esmę sudaro įsipareigojimas reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją, kad ji galėtų geriau reaguoti į šiuolaikinės prekybos iššūkius.

Prekybos politika gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu. Todėl ES sieks geriau įgyvendinti savo prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyrius ir užtikrinti jų vykdymą. Konkrečiai ES pasiūlys užtikrinti, kad Paryžiaus klimato susitarimo laikymasis taptų esminiu būsimų prekybos ir investicijų susitarimų elementu.

ES palaiko atvirą ir sąžiningą prekybą ir kovoja su protekcionizmu. Ji siekia pusiausvyros tarp atvirumo ir užtikrinimo, kad žmonės ir įmonės būtų apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Paskyrusi naują už prekybos teisės aktų vykdymo užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną , ES ypač daug dėmesio skiria prekybos susitarimų teikiamos naudos didinimui įmonėms, visų pirma MVĮ ir ūkininkams, ir užtikrinimui, kad jos prekybos partneriai laikytųsi savo įsipareigojimų, be kita ko, darnaus vystymosi srityje.

ES turi 46 galiojančius prekybos susitarimus su 78 partneriais visame pasaulyje. 2020 m. ES pasiekė naują prekybos susitarimą su Meksika, be to, įsigaliojo jos prekybos susitarimas su Vietnamu. Pirmaisiais susitarimo su Japonija galiojimo metais jau padidėjo ES eksportas – per pirmuosius 10 susitarimo mėnesių jis išaugo beveik 7 proc.

2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, 2020 m. gruodžio 30 d. ES ir JK pasirašė ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/trade_lt

ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja visame pasaulyje – ji teikia ir koordinuoja nelaimių padariniams sušvelninti skirtą paramą žmonėms, gyvenantiems nuo nelaimių nukentėjusiose Europos ir viso pasaulio vietovėse.

ES nuo krizių nukentėjusiems žmonėms teikia paramą, skirtą nelaimių padariniams sušvelninti. 2017 m. ES pagalbą, kurios suma siekė 2,2 mlrd. EUR, gavo daugiau kaip 120 milijonų žmonių daugiau kaip 80 šalių. ES siekia:

• gelbėti ir saugoti žmonių gyvybes, gelbėti žmones nuo kančių ir palengvinti kančias, taip pat apsaugoti bendruomenių, nukentėjusių nuo gaivalinių nelaimių ir žmogaus sukeltų krizių, vientisumą ir orumą;
• greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ES ir už jos ribų;
• sumažinti nelaimių riziką, pavyzdžiui, strategijomis, kurių tikslas – švelninti klimato kaitos padarinius;
• geriau pasirengti nelaimėms, pavyzdžiui, kuriant ankstyvojo perspėjimo sistemas;
• užtikrinti sklandų pereinamąjį etapą po pagalbos operacijos, susiejant veiksmus su paramos vystymuisi strategijomis;
• apskritai didinti bendruomenių atsparumą, pavyzdžiui, investuojant į priemones, kuriomis joms padedama pasirengti galimoms būsimoms nelaimėms;
• apsaugoti ir užtikrinti nuo žmogaus sukeltų arba gaivalinių nelaimių nukentėjusių vaikų ateitį.

ES veiksmai

ES į krizes reaguoja per Europos Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinį direktoratą (ECHO), kuris užtikrina, kad ES parama nelaimių padariniams švelninti būtų teikiama greitai ir veiksmingai pagal dvi jos pagrindines priemones, kurios yra humanitarinė pagalba ir civilinė sauga. ES yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja per daugelį krizių, įskaitant šiuos ES veiksmus:

• skubią pagalbą Sirijoje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams kaimyninėse šalyse;
• humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims Graikijoje, Irake, Turkijoje ir Jemene;
• humanitarinius labiausiai nukentėjusių bendruomenių gelbėjimo projektus Pietų Sudane ir Centrinės Afrikos Respublikoje;
• pagalbą vietovių, kurioms gresia gaivalinės nelaimės, bendruomenėms, kad jos galėtų geriau pasirengti nelaimėms ir po jų atsigauti. Kiekvienas euras, išleistas didinant pasirengimą nelaimėms, padeda sutaupyti iki septynių eurų, kurie būtų išleisti likviduojant nelaimių padarinius.

ES siunčia pagalbos būrius, padėdama valdyti daugelį krizių ES ir visame pasaulyje, pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, pavyzdžiui:

• ES koordinavo ir bendrai finansavo gaisrų gesinimo operacijų, kurios buvo vykdomos Europoje per itin intensyvų 2017 m. vasaros gaisrų sezoną, transporto išlaidas;
• ES 2017 m. siuntė specialistus, pagalbos būrius ir įrangą į viso pasaulio šalis, nukentėjusias nuo žemės drebėjimų (Irakas, Meksika), potvynių (Albanija, Peru) ir epidemijų (Uganda, Bangladešas);
• ES suteikė pagalbą žmonėms, 2017 m. rugsėjo mėn. Karibuose nukentėjusiems nuo uraganų „Irma“ ir „Maria“.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/humanitarian-aid-and-civil-protection_lt

ES užsienio ir saugumo politika teikia galimybę laikytis bendros pozicijos ir vieningai veikti tarptautinėje arenoje, taigi valstybės narės gali spręsti problemas, kurių vienos nebūtų pajėgios įveikti, ir galima užtikrinti ES piliečių saugumą bei gerovę.

Šią politiką įgyvendina ES užsienio reikalų vadovas – Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (šis asmuo taip pat yra Komisijos pirmininko pavaduotojas) ir ES diplomatinė tarnyba – Europos išorės veiksmų tarnyba. ES išorės veiksmai vykdomi vadovaujantis tais pačiais principais, kuriais remiantis ji sukurta ir plėtojama ir kuriuos ji siekia propaguoti visame pasaulyje, įskaitant taikos, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principus.

ES veiksmai

2016 m. vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja paskelbė ES užsienio ir saugumo politikos visuotinę strategiją – tai padaryta siekiant padidinti stabilumą Europos kaimynystėje ir kitur, sustiprinti saugumą ir gynybą, taip pat spręsti problemas, susijusias, pavyzdžiui, su energetiniu saugumu, neteisėta migracija, klimato kaita ir terorizmu. Tolesni veiksmai saugumo ir gynybos srityje įgyvendinami itin sparčiai. 2016 m. patvirtintas plataus masto ES saugumo ir gynybos dokumentų rinkinys, ir Europa, juo remdamasi, galės prisiimti didesnę atsakomybę už šias sritis. Visuotinėje strategijoje nustatytos šios penkios prioritetinės ES veiksmų sritys:

• ES saugumas;
• valstybės ir visuomenės atsparumas;
• integruotas požiūris į konfliktus ir krizes;
• bendradarbiaujamoji regioninė tvarka;
• pasaulinis valdymas XXI amžiuje.

ES remia konfliktų ir krizių apimtas šalis. Teikiant tarptautinį atsaką į Sirijos krizę, ES yra didžiausia paramos teikėja – ji skyrė daugiau kaip 11 mlrd. EUR Sirijos gyventojams remti ir toliau remia tarptautines pastangas pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose, palaikydama dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą su šalia Izraelio esančia Palestinos valstybe. Iš 2015 m. sudaryto susitarimo dėl Irano branduolinės programos matyti, kokį svarbų vaidmenį ES atlieka tarptautinės bendruomenės vardu vadovaudama taikos deryboms. 2018 m. vykdyta 16 civilinių misijų ir karinių operacijų trijuose žemynuose. Sprendimus dėl pajėgų dislokavimo kartu priima ES šalių ministrai. Tarp sėkmingų rezultatų – ES taikos palaikymo misijos keliose probleminėse pasaulio zonose, policijos pareigūnų, karių ir pakrančių apsaugos pareigūnų mokymas, parama valstybei stiprinti po konfliktų ir kova su piratavimu prie Somalio pusiasalio. ES neturi nuolatinės kariuomenės, tačiau ji suburia savo valstybių narių pajėgas veikti ES vardu.

2017 m. pradėjęs veikti Europos gynybos fondas koordinuoja, papildo ir padidina nacionalines investicijas į gynybą, taip padėdamas gerinti rezultatus ir kurti gynybos technologijas bei įrangą, kad būtų tenkinami dabartiniai ir būsimi su saugumu susiję poreikiai.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/foreign-affairs-and-security-policy_lt
Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl Europos gynybos ateities

ES užtikrina savo piliečiams įvairias pagrindines teises ir juos saugo nuo diskriminacijos, o ES bendra teisingumo erdvė padeda spręsti piliečiams ir įmonėms kylančias tarpvalstybines teisines problemas.

ES – ne vien bendra prekių ir paslaugų rinka. Europiečiai turi bendras vertybes, aiškiai išdėstytas ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, kuriomis garantuojamos ES piliečių (bet kuris ES šalies pilietybę turintis asmuo taip pat yra ES pilietis) teisės. Užmegzdama ryšius tarp įvairių ES valstybių nacionalinių teisės sistemų, ES taip pat palengvina gyvenimą tiems europiečiams, kurie studijuoja, dirba arba tuokiasi kitose ES šalyse. Sklandžiai veikianti bendra teisingumo erdvė be sienų padės užtikrinti, kad piliečiai galėtų remtis turimomis teisėmis ir galėtų kreiptis į teismą bet kurioje Europos šalyje.

ES veiksmai

ES garantuoja šias teises, be kita ko:

• nustatydama taisykles, kuriomis draudžiama diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;
• naujomis taisyklėmis, įsigaliojusiomis 2018 m. gegužės mėn. (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), užtikrindama kiekvieno asmens teisę į asmens duomenų apsaugą;
• įgyvendindama ES pagrindinių teisių chartiją, kurioje išvardytos visos ES piliečių turimos asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės. Europos Sąjunga garantuoja šias teises, jei kyla pavojus nesilaikyti ES teisės normų;
• nustatydama ES teisingumo ir pagrindinių teisių politiką: svarbiausi dalykai – taisyklių, susijusių su teisingumu, ir minimaliųjų standartų suderinimas visoje ES, taip pat teisė kreiptis į teismą visose šalyse vienodomis sąlygomis. Pavyzdžiui, nukentėję nuo nusikaltimų asmenys turi tam tikras bendras būtiniausias teises bet kurioje ES vietoje. Šis suderinimas taip pat padeda piliečiams naudotis savo laisvo judėjimo teise, o įmonėms yra lengviau prekiauti ir vykdyti veiklą visoje ES bendrojoje rinkoje.

ES taip pat stengiasi stiprinti ES valstybių narių teismų ir administracijų tarpusavio pasitikėjimą, kad jos pripažintų viena kitos teisminių institucijų sprendimus. Tai ypač svarbu nagrinėjant civilines bylas, kaip antai ieškinius dėl santuokos nutraukimo, vaiko globos ar išlaikymo. Eurojustas palengvina nacionalinių teisminių institucijų bendradarbiavimą padedant kovoti su sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip korupcija, terorizmas ir prekyba narkotikais bei jų platinimas, o Europos arešto orderis taikomas vietoj ilgai trukusių ekstradicijos procedūrų, kad būtų galima grąžinti įtariamus arba nuteistus nusikaltėlius į šalį, kurioje jie bus arba anksčiau buvo teisiami. Naujai įsteigta Europos prokuratūra, pradėsianti veikti 2020 m., atliks tyrimus, vykdys baudžiamąjį persekiojimą ir teis už nusikaltimus ES biudžetui, tokius kaip sukčiavimas, korupcija arba sunkių formų tarpvalstybinis sukčiavimas PVM.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/justice-and-fundamental-rights_lt

ES yra pasiryžusi pasiekti, kad dešimtmetis po 2020 m. taptų Europos skaitmeniniu dešimtmečiu. Ji siekia užtikrinti, kad skaitmeninės technologijos būtų naudingos visiems, kartu padėdama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir užtikrinti, kad Europa taptų skaitmeninės ekonomikos lydere.

Skaitmeninės technologijos dar niekada mūsų gyvenime nebuvo tokios svarbios. Jų dėka COVID-19 krizės metu žmonės ir įmonės išlaikė ryšius ir dirbo, be to, itin svarbus vaidmuo skaitmeninėms technologijoms teko užtikrinant švietimą ir mokymą. Jos taip pat labai svarbios kovojant su klimato kaita, be kita ko, pasitelkiant pažangias energetikos ir transporto sistemas.

ES veikla

Skaitmeninės transformacijos pagrindas jau sukurtas. ES veiksmai davė naudos, pavyzdžiui:

• Panaikinti papildomi tarptinklinio ryšio mokesčiai, kai keliaudami po ES žmonės naudojasi savo mobiliaisiais įrenginiais;
• suteikta prieiga prie internetinio turinio keliaujant po ES;
• nustatytos griežtos ES asmens duomenų apsaugos taisyklės;
• sukurtos nemokamos viešosios belaidžio interneto zonos visoje ES;
• nustatytos naujos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti geresnes neįgaliųjų galimybes naudotis viešosiomis svetainėmis;
• imtasi kovos su melagingomis naujienomis ir internetine dezinformacija veiksmų.

ES siūloma skaitmenine strategija toliau bus siekiama ieškoti skaitmeninių sprendimų, kurie teiktų naudos žmonėms, įmonėms ir planetai. Ja orientuojamasi į tris pagrindinius tikslus: žmonėms naudingas technologijas, teisingą ir konkurencingą ekonomiką ir atvirą, demokratinę ir tvarią visuomenę.

Europos Komisija pasiūlė išsamų taisyklių rinkinį, skirtą Europoje veikiančioms interneto platformoms, kuriomis siekiama apsaugoti pagrindines piliečių teises internete, šalinti internetu daromą žalą ir skatinti inovacijas. Be to, strategija taip pat apima įvairias sritis: nuo kibernetinio saugumo ir duomenų iki skaitmeninio švietimo ir demokratijos. Pasitelkus siūlomą skaitmeninės politikos kelrodį iki 2030 m. Europos siektini užmojai paverčiami konkrečiais tikslais. Vienas svarbiausių elementų – ES vertybių ir pagrindinių žmogaus teisių apsauga bei saugumo užtikrinimas.

Skaitmeninės Europos programa, turinti 7,5 mlrd. EUR biudžetą 2021–2027 m. laikotarpiu, suteiks didelį postūmį investicijoms tokiose srityse kaip antai superkompiuteriai, dirbtinis intelektas ir skaitmeniniai įgūdžiai. Ji taip pat užtikrins, kad skaitmeninės technologijos būtų plačiai naudojamos visoje ekonomikoje ir visuomenėje, be kita ko, pasitelkiant skaitmeninių inovacijų centrus.

Kitomis programomis taip pat bus remiama skaitmeninė transformacija, įskaitant programą „Europos horizontas“, kuri orientuojasi į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir skaitmeninius Europos infrastruktūros tinklų priemonės aspektus. Be to, pagal ekonomikos gaivinimo fondą „NextGenerationEU“ ES šalys turėtų skirti 20 proc. savo finansinės paramos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skaitmeninei transformacijai.

Daugiau informacijos: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en

ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklės – vienos griežčiausių pasaulyje. Jos padeda užtikrinti tiek piliečiams, tiek įmonėms saugią ir teisingą interneto aplinką ir apsaugoti žmones, visų pirma vaikus, nuo neteisėto ir žalingo turinio.

Spartus internetinių paslaugų augimas pastaraisiais metais europiečiams atnešė ne tik naudos, bet ir galimų naujų pavojų. Todėl ES nuolat stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai neatsiliktų nuo skaitmeninės pertvarkos ir kad tai, kas neteisėta tikrovėje, būtų neteisėta ir internete.

ES veikla

Europos Sąjungoje asmens duomenų ir privatumo apsauga yra pagrindinės teisės. ES jau kelis dešimtmečius taikomi aukšti duomenų apsaugos ir privatumo standartai. Įstatymu žmonėms suteikiamos su duomenų apsauga ir ryšių konfidencialumu susijusios teisės, kurių turi laikytis jų duomenis tvarkančios organizacijos. Reaguojant į interneto eros iššūkius, Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) asmenims suteikiamos įgyvendinamos teisės, tarp jų teisė būti pamirštam.

Kartu ES vadovauja pastangoms užtikrinti saugumą skaitmeniniame pasaulyje. Kibernetinio saugumo strategija siekiama sustiprinti Europos kolektyvinį atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir užtikrinti, kad visi piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis patikimomis ir saugiomis paslaugomis bei skaitmeninėmis priemonėmis.

Komisija kovoja su dezinformacijos ir klaidingos informacijos internete plitimu, užtikrindama Europos vertybių ir demokratinių sistemų apsaugą. Iniciatyvos apima kovos su melagingomis naujienomis ir dezinformacija veiksmų planą ir praktikos kodeksą kovos su melagingomis naujienomis ir dezinformacija srityje; Europos demokratijos veiksmų planą ir Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos įsteigimą.

ES kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksu siekiama užtikrinti, kad prašymai pašalinti rasistinį ir ksenofobinį turinį būtų nagrinėjami greitai. Bendrovės, įskaitant „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir „Snapchat“, įsipareigojo daugumą šių užklausų peržiūrėti per mažiau nei 24 valandas ir prireikus pašalinti turinį.

Itin svarbu užtikrinti vaikų saugumą internete. Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto padarė poveikį daugelio ES šalių nacionalinei politikai, ja nustatyti pasauliniai vaikų apsaugos ir įgalėjimo internete standartai. ES finansuojamas saugesnio interneto centrų tinklas padeda didinti informuotumą apie saugumą internete ir skatinti vaikų dalyvavimą. Pagal naujas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų taisykles reikalaujama, kad vaizdo medžiagos bendro naudojimo internetu platformos imtųsi veiksmų, kuriais ribotų vaikų prieigą prie žalingo turinio, o siūlomame Skaitmeninių paslaugų akte numatyti konkretūs įpareigojimai mažinti didelį pavojų vaikų gerovei. Komisija taip pat pristatė ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategiją.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/shaping-europe-digital-future_lt
Betterinternetforkids.eu

ES bendra prieglobsčio ir imigracijos politika padeda Europai sėkmingai spręsti su migracija susijusias problemas.

Nuo 2015 m. daugiau kaip 3,2 milijono prieglobsčio prašytojų pateikė prašymus suteikti tarptautinę apsaugą Europos Sąjungoje. Daugelis jų buvo pabėgėliai nuo karo ir teroro Sirijoje ir kitose neramumų patiriančiose šalyse.

ES veiksmai

Siekdama išspręsti daugybę problemų, kurių kyla dėl migracijos į Sąjungą, įskaitant tarptautinės apsaugos prašytojų migraciją, ES parengė bendrą prieglobsčio ir imigracijos politiką. Ši politika apima toliau aprašytus migracijos krizės valdymo veiksmus.

ES skyrė daugiau kaip 10 mlrd. EUR lėšų pabėgėlių krizei spręsti ir finansuoja projektus, kuriais siekiama tenkinti būtiniausius Europos pakrantėse išsilaipinančių pabėgėlių humanitarinius poreikius. ES taip pat teikia humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir migrantams ES nepriklausančiose šalyse ir remia veiksmus, kuriais siekiama pašalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis.

Remdamosi Europos Komisijos pasiūlymu, valstybės narės susitarė perkelti prieglobsčio prašytojus iš Graikijos ir Italijos į kitas ES šalis. Be to, ES nori suteikti saugių ir teisėtų būdų prieglobsčio prašytojams atvykti į ES. Savanoriškoje perkėlimo į ES programoje, dėl kurios susitarė valstybės narės, numatyta į ES valstybes nares perkelti 22 500 asmenų iš ES nepriklausančių šalių. ES imasi veiksmų, kad į savo kilmės šalis grįžtų kuo daugiau neteisėtų migrantų, neturinčių teisės būti ES.

2016 m. kovo mėn. ES ir Turkija susitarė, kad į Graikijos salas iš Turkijos atvykstantys neteisėti migrantai ir prieglobsčio prašytojai galės būti grąžinami į Turkiją. Už kiekvieną neteisėtai atvykusį ir iš Graikijos salų į Turkiją grąžintą sirą ES perims iš Turkijos vieną Sirijos pilietį, nebandžiusį neteisėtai patekti į ES. Dėl to labai sumažėjo į šias salas neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius. ES skyrė 3 mlrd. EUR Turkijoje apgyvendintų pabėgėlių poreikiams tenkinti.

Italijos ir Graikijos tarnyboms vykdant gelbėjimo operacijas ir dirbant 2016 m. įsteigtai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, nuo 2015 m. Egėjo ir Viduržemio jūrose išgelbėta daugiau kaip 620 000 žmonių gyvybių.

Komisija pasiūlė, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus poreikius, iš esmės keisti esamus teisės aktus dėl prieglobsčio. Pagrindinis principas liks tas pats: asmenys turi prašyti prieglobsčio pirmoje ES valstybėje narėje, į kurią atvyksta, išskyrus atvejus, kai asmens šeima yra kitur, tačiau jei kurioje nors valstybėje narėje atvykėlių srautas yra itin didelis, ES valstybės narės turi laikytis solidarumo principo ir sąžiningai dalytis atsakomybę.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/migration-and-asylum_lt

Europos Sąjunga siekia sukurti saugumo sąjungą, kad Europa būtų saugesnė, kovodama su terorizmu bei sunkių formų nusikalstamumu ir stiprindama ES išorės sienas.

ES savo piliečiams suteikia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų. Bendras saugumo sąjungos tikslas – padaryti šią erdvę saugesnę. ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja kovodamos su terorizmu ir smurtine radikalizacija, sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu bei kibernetiniu nusikalstamumu.

ES veiksmai

Savo veiksmais ES visų pirma siekia padėti valstybėms narėms:

• keičiantis informacija tarp nacionalinių teisėsaugos institucijų, muitinės tarnybų ir sienos apsaugos pajėgų;
• vykdant operatyvinį bendradarbiavimą ir šiuo tikslu naudojantis ES agentūrų parama;
• organizuojant mokymą, dalijimąsi geriausia patirtimi, finansavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) teikia valstybėms narėms galimybę bendromis jėgomis tirti sunkius ir organizuotus nusikaltimus. Komisija taip pat siekia. užtikrinti įvairių saugumui, sienoms ir migracijai valdyti skirtų ES informacinių sistemų sąveikumą, t. y. jų tarpusavio ryšį.

ES atnaujino ir sugriežtino savo teisės aktus – ji suderino termino „teroristiniai nusikaltimai“ apibrėžtį ir nustatė baudžiamąją atsakomybę už keliones terorizmo tikslais, teroristų rengimą ir finansavimą. Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centro padedama ES stiprina pastangas užkirsti kelią radikalizacijai ir išspręsti grįžtančių teroristų kovotojų problemą. Per ES interneto forumą Komisija padeda didžiausioms interneto bendrovėms, teisėsaugos tarnyboms ir pilietinei visuomenei bendradarbiauti mažinant prieigą prie neteisėto turinio internetu ir pateikti veiksmingų alternatyvių naratyvų, kad būtų užkirstas kelias teroristų propagandai. Komisija taip pat pasiūlė nustatyti, kad interneto bendrovėms būtų privaloma pašalinti teroristinį turinį iš interneto per vieną valandą po to, kai įsakymą jį pašalinti pateikia nacionalinės institucijos.

2018 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl Kibernetinio saugumo akto, kuriuo padidinti ES kibernetinio saugumo agentūros (Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros) įgaliojimai, kad ji galėtų labiau padėti valstybėms narėms kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir išpuoliais.

Įsigaliojus Šengeno susitarimui laipsniškai atsisakoma patikrų prie daugelio ES vidaus sienų. Pastaraisiais metais Europą apėmus migracijos krizei ir keičiantis saugumo padėčiai tapo aišku, kad Šengeno erdvę reikia apsaugoti tvirtomis išorės sienomis. 2017 m. ES patvirtino naujas Šengeno išorės sienų taisykles, kuriomis sugriežtinta visų asmenų, įskaitant ES piliečius, patikra atitinkamose duomenų bazėse siekiant įsitikinti, kad jie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Be to, šiuo metu daugiau kaip 1 600 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) pareigūnų padeda valstybių narių nacionalinių sienų apsaugos pajėgų pareigūnams patruliuoti tokiose šalyse kaip Graikija, Italija, Bulgarija ir Ispanija. Komisija pasiūlė toliau didinti šios agentūros veiklos mastą, sudarant nuolatines 10 000 operatyvinių darbuotojų pajėgas.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/borders-and-security_lt

ES padeda gerinti švietimo kokybę, skatindama valstybes nares tarpusavyje bendradarbiauti ir savo veiksmais papildydama nacionalinius veiksmus. Programa „Erasmus+“ teikiama įvairių galimybių bet kokio amžiaus žmonėms, visų pirma galimybių jaunuoliams studijuoti, mokytis, įgyti darbo patirties arba užsiimti savanoriška veikla užsienyje.

Investicijos į švietimą ir mokymą yra visų žmonių, ypač jaunimo, ateities pagrindas. 2015 m. ataskaitos duomenimis, Europos Sąjungoje iki šiol yra daugiau kaip 4,4 mln. mokyklos nebaigusių asmenų, o vienas iš keturių suaugusiųjų neturi pakankamai įgūdžių, todėl jam sunku įsidarbinti ir visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

ES veiksmai

ES šalys yra atsakingos už savo švietimo ir mokymo sistemas, tačiau ES joms padeda užtikrinti tinkamą švietimo paslaugų kokybę, skatindama gerosios patirties mainus, nustatydama tikslus ir lyginamuosius standartus, taip pat teikdama finansavimą ir dalydamasi kompetencija. ES švietimo ir mokymo strategijoje numatyta pasiekti šiuos tikslus:

• realizuoti mokymąsi visą gyvenimą ir judumą;
• pagerinti švietimo ir mokymo kokybę bei efektyvumą;
• skatinti lygybę, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą;
• visais švietimo ir mokymo lygmenimis stiprinti kūrybiškumą ir novatoriškumą, įskaitant verslumą.

ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ padeda spręsti jaunimo nedarbo problemą, didindama jaunuolių asmeninio tobulėjimo, įgūdžių lavinimo ir įsidarbinimo galimybes. Visas programos biudžetas siekia 14,7 mlrd. EUR, pagal ją bus suteikta pagalba daugiau kaip 4 milijonams asmenų (daugiausia jaunų) kitoje šalyje studijuoti, mokytis, įgyti darbo patirties arba užsiimti savanoriška veikla. Programa „Erasmus+“ atveria geresnių darbo perspektyvų ir padeda jaunuoliams asmeniškai tobulėti įgyjant įgūdžių, kurie jiems reikalingi dalyvaujant darbo rinkoje ir visuomenėje dabar ir ateityje. Europos Komisija pasiūlė iš būsimo ilgalaikio (2021–2027 m.) ES biudžeto skirti programai „Erasmus“ dukart didesnį 30 mlrd. EUR finansavimą.

ES yra pradėjusi keletą kitų iniciatyvų siekdama, kad žmonėms būtų lengviau studijuoti, mokytis arba dirbti užsienyje. Per Kopenhagos procesą Europos šalys, profesinės sąjungos ir darbdaviai bendradarbiauja gerindami profesinį rengimą ir mokymą. Vienas iš rezultatų – Europos profesinio mokymo kreditų sistema ir kokybės užtikrinimo tinklas, padedantys žmonėms dirbti ir studijuoti užsienyje. Įgyvendinant Bolonijos procesą ir sukūrus Europos aukštojo mokslo erdvę žmonėms yra lengviau pereiti iš vienos Europos švietimo sistemos į kitą, nes skatinamas abipusis dalinių studijų pripažinimas, palyginamų kvalifikacijų suteikimas ir vienodų kokybės standartų taikymas.

Europass dokumentų rinkinį turintiems darbuotojams yra lengviau ieškotis darbo užsienyje, nes jų įgūdžiai ir kvalifikacijos aprašomi standartiniu visoje Europoje naudojamu ir darbdaviams lengviau suprantamu formatu.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/education-and-training_lt

Savo jaunimo politika ir programomis ES siekia užtikrinti, kad jaunimas galėtų visapusiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse, ir suteikti jaunimui daugiau galimybių švietimo srityje ir darbo rinkoje.

Socialinė jaunų žmonių įtrauktis yra nepaprastai svarbi Europos visuomenei ir demokratiniam gyvenimui. Pagal ES jaunimo strategiją jaunuoliams padedama pradėti suaugusiųjų gyvenimą, rūpinamasi jaunimo sveikata ir gerove, dalyvavimu visuomenėje ir savanoriškoje bei solidarumo veikloje, skatinamas jaunimo užimtumas ir verslumas. Įgyvendinant ES jaunimo politiką, jaunimui taip pat suteikiama galimybė užpildyti bet kokias išsilavinimo ir įgūdžių spragas, kad jis gebėtų geriau prisitaikyti prie sunkumų ir prisidėti prie teigiamų pokyčių visuomenėje. Tai ypač aktualu todėl, kad jaunimo nedarbas tebėra didelis.

ES veiksmai

ES vykdo kelias programas ir iniciatyvas siekdama padėti Europos jaunimui imtis aktyvesnio vaidmens visuomenėje ir įgyti patirties kitose šalyse. Visų pirma tai:

• „Erasmus+“ – ES programa, skirta Europos švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui remti. Jos biudžetas yra 14,7 mlrd. EUR. Ji teikia galimybių daugiau kaip 4 milijonams europiečių įgyti žinių ir įgūdžių per patirtį užsienyje, pavyzdžiui, studijas, mokomąją praktiką ir pameistrystę, jaunimo mainus, dėstymą ir mokymą, darbą su jaunimu ir sportą;
• struktūrinis dialogas: Komisija pabrėžia, kad jis yra reikalingas kaip priemonė palaikyti jaunimo ryšius su sprendimus priimančiais asmenimis, siekiant, kad jauni žmonės tiesiogiai dalyvautų sprendžiant jiems svarbius politikos klausimus. Šis dialogas organizuojamas 18 mėnesių ciklais (kiekvienas iš jų skirtas konkrečiai temai), taip suteikiant jaunimui galimybę išreikšti savo nuomonę ta tema;
• programa „Erasmus“ jauniems verslininkams padedama suteikti naujiems arba jauniems Europos verslininkams įgūdžių, kurių jiems reikia smulkiajam verslui pradėti ir vykdyti;
• Europos solidarumo korpusas – ES iniciatyva, kuria siekiama suteikti jaunimui galimybių išreikšti solidarumą, savo šalyje arba užsienyje užsiimant Europos bendruomenėms ir žmonėms naudinga veikla;
• Jaunimo garantijų iniciatyva (8,8 mlrd. EUR lėšų), kuria remiamas jaunimo užimtumas užtikrinant, kad visi jaunesni nei 25 metų asmenys per 4 mėnesius nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo arba tapimo bedarbiu gautų kokybišką ir konkretų darbo, pameistrystės, mokomosios praktikos ar tolesnio mokymosi pasiūlymą.

Europos jaunimo portale teikiama informacija apie šias ir kitas Europos jaunimui skirtas ES iniciatyvas, o Europos darbo mobilumo portalas EURES taip pat padeda susisiekti darbo ieškantiems asmenims ir darbą siūlančioms įmonėms.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/youth_lt

ES imasi veiksmų siekdama išsaugoti bendrą Europos kultūros paveldą ir padaryti jį visiems prieinamą. Ji remia menus ir padeda mūsų kultūros ir kūrybos pramonei klestėti, ypač pagal programą „Kūrybiška Europa“.

Kultūra ir kūryba yra Europos projekto esmė ir ES kultūros politikos pagrindas. Gausus Europos kultūros paveldas ir dinamiški jos kūrybos sektoriai yra didžiulis turtas, keliantis pasigėrėjimą ir teikiantis malonumą milijonams žmonių bei sustiprinantis jų tapatybės jausmą.

ES siekia saugoti visų savo šalių kultūros paveldą ir įvairovę ir naudotis kultūros ir kūrybos pramonės indėliu į ekonomiką bei visuomenę. ES politika taip pat siekiama spręsti bendrus uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su perėjimu prie skaitmeninės gamybos ir turinio arba su inovacijų diegimo skatinimu kultūros sektoriuje. Naujoje Europos kultūros darbotvarkėje nustatyti konkretūs veiksmai siekiant visiškai išnaudoti didžiulį kultūros potencialą.

ES veiksmai

Programos „Kūrybiška Europa“ tikslas – per 7 jos įgyvendinimo metus sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorius ir suteikti finansavimą apie 3 700 kultūros organizacijų, 250 000 menininkų ir kultūros specialistų, daugiau kaip 7 000 kino teatrų, 2 800 filmų ir 4 500 knygų vertimų. 1,46 mlrd. EUR šios programos lėšų investuojama siekiant:

• remti Europos kultūros ir kalbų įvairovę;
• skatinti kūrybos sektorių ekonomikos augimą ir konkurencingumą;
• padėti kūrybos ir kultūros sektoriams kuo daugiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir kurti naujus verslo modelius;
• pristatyti kūrybinę veiklą platesnei Europos ir tarptautinei auditorijai.

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ taip pat remiamos tokios iniciatyvos kaip ES apdovanojimai kultūros paveldo, architektūros, literatūros ir muzikos srityse, Europos paveldo ženklas ir Europos kultūros sostinės. 2018 m. buvo Europos kultūros paveldo metai, kuriais siekta paskatinti daugiau žmonių atrasti ir pažinti Europos kultūros paveldą ir stiprinti visuotinį priklausymo bendrai Europos erdvei jausmą.

Komisija taip pat koordinuoja politikos procesą, mokslinius tyrimus ir pranešimus įvairiomis temomis – nuo gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninio platinimo iki kultūros paveldo išsaugojimo arba kultūros klausimų išorės santykių srityje. Be to, ji skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi.

ES audiovizualine ir žiniasklaidos politika siekiama užtikrinti, kad audiovizualinės žiniasklaidos (filmų, televizijos ir vaizdo įrašų) paslaugoms, kaip ir kitoms prekėms bei paslaugoms, būtų taikomos visoje ES vienodai galiojančios taisyklės siekiant užtikrinti laisvą ir sąžiningą tų paslaugų judėjimą bendrojoje rinkoje, nepriklausomai nuo to, kaip jos teikiamos. ES taip pat remia Europos filmų ir kito turinio kūrimą bei platinimą siekiant skatinti kultūros įvairovę.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/culture-and-media_lt

ES informuoja apie sporto naudą sveikatai ir propaguoja su sportu susijusias vertybes, remia politiką formuojančių asmenų bendradarbiavimą ir dialogą su sporto organizacijomis, taip pat sprendžia problemas, kaip antai susijusias su dopingu, susitarimais dėl varžybų baigties ir smurtu.

Sportas ir mankšta – neatsiejama milijonų europiečių gyvenimo dalis. Sportas ne tik padeda stiprinti sveikatą ir didinti gerovę, bet ir gali padėti spręsti tokias problemas kaip rasizmas, socialinė atskirtis ir lyčių nelygybė. Be to, sportas teikia didelę naudą ekonomikai ir yra svarbi ES išorės santykių palaikymo priemonė. Šiuo metu ES sporto politika daugiausia įgyvendinama pagal programą „Erasmus+“.

ES veiksmai

ES skiria daug dėmesio sportui kaip priemonei, padedančiai palaikyti žmonių sveikatingumą, kurti bendruomenes, skatinti socialinę įtrauktį ir padėti užtikrinti lygias galimybes.

• Pagal programą „Erasmus+“ bendrai finansuojamos iniciatyvos, kuriomis padedama kurti, skleisti ir įgyvendinti novatoriškas idėjas ir praktiką skatinant mėgėjišką sportą. Programa „Erasmus+“ sporto srityje padedama plėtoti sporto europinį aspektą, stiprinti sporto organizacijų, valdžios institucijų ir kitų subjektų bendradarbiavimą.
• Sportas gali padėti įveikti socialinius skirtumus, suteikti žmonėms daugiau galių ir galimybių ugdyti lyderystės įgūdžius. ES valstybės narės, teikiančios paraiškas dėl Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo dotacijų, yra raginamos įtraukti projektus, kuriais skatinama socialinė įtrauktis per sportą. ES sporto apdovanojimais #BeInclusive pripažįstami organizacijų, kurios naudoja sportą didindamos palankių sąlygų neturinčių visuomenės grupių socialinę įtrauktį, nuopelnai.
• Organizuojant Europos sporto savaitę europiečiai skatinami kiekvieną dieną gyventi aktyviai.
• Europos Komisija ragina sporto organizacijas įgyvendinti gero valdymo principus.
• Europos Komisija laipsniškai įtraukia sportą į dvišalius susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis.

Dėl ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo, susijusio su sportu, susitariama daugiamečiame sportui skirtame ES darbo plane. Naujausiame plane (2017–2020 m.) nustatyti trys prioritetai: sąžiningumas sporto srityje, ekonominis sporto aspektas, taip pat sportas ir visuomenė. Europos Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais siekdama didinti sporto vaidmenį ir išspręsti Europos sporto srityje kylančias problemas.

Iš Eurobarometro apklausos apie sportą ir fizinę veiklą matyti, kad ES piliečiai nepakankamai mankštinasi. Įgyvendinant ES sveikatos politiką yra skatinama mankštintis – tai daroma ES šalims dalijantis gerąja patirtimi tarpusavyje ir su suinteresuotosiomis šalimis, taip pat per ES mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos veiksmų platformą, kuri yra kovai su neigiamomis tendencijomis skirtas forumas.

Iš ES fizinio aktyvumo gairių (2008 m.) ir Tarybos rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (2013 m.) matyti, kaip nacionalinė politika gali skatinti aktyvumą. Į Tartu paskelbtą raginimą pereiti prie sveikos gyvensenos (2017 m.) įtrauktas 15 veiksmų, kuriais skatinama sveika gyvensena, sąrašas.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/sport_lt

ES biudžeto lėšomis padedama įgyvendinti europiečiams svarbius tikslus. Sutelkdamos išteklius ES lygmeniu, valstybės narės gali pasiekti daugiau, negu veikdamos atskirai.

ES biudžeto lėšomis remiama Europos Sąjungoje įgyvendinama įvairių sričių politika, ir šios lėšos ES padėjo įsitvirtinti tarptautinėje arenoje kaip lyderei kovojant su klimato kaita ir kaip didžiausiai pasaulyje humanitarinės pagalbos bei paramos vystymuisi teikėjai.

Pasaulį apėmus ekonomikos ir finansų krizei paaiškėjo, kad ES biudžetas yra veiksminga investicijų rėmimo priemonė. Nors daugelio valstybių narių biudžetai patyrė didelių sunkumų, ES biudžetas, visų pirma struktūriniai fondai, 2008 m. krizės akivaizdoje buvo stabilumo veiksnys, padedantis investuoti į ekonomikos augimą ir darbo vietas. Visai neseniai ES biudžeto lėšomis taip pat sustiprintas ES išorės sienų valdymas ir Europos atsakas į pabėgėlių krizę ir į organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo grėsmes.

ES veiksmai

ES tvirtinami ilgalaikiai biudžeto planai yra tvirtas pagrindas, kuriuo remiantis biudžetas įgyvendinamas bent 5 metų laikotarpį. Dabartinis ES ilgalaikis biudžetas skirtas 2014–2020 metams ir pagal jį ES šiuo laikotarpiu gali investuoti apie 1 trilijoną eurų. 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl ES ilgalaikio biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui.

Metinis biudžetas tvirtinamas demokratiškai. Pirmiausia biudžeto projektą pasiūlo Europos Komisija, tada nacionalinės vyriausybės (veikiančios per Europos Sąjungos Tarybą) ir tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas patvirtina ES biudžetą (paprastai iki metų pradžios). Apie 94 proc. biudžeto lėšų išleidžiama valstybėse narėse, daugiausia darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui Europoje skatinti, taip pat už ES ribų teikiamai paramai vystymuisi ir humanitarinei pagalbai. ES administravimui išleidžiama tik 6 proc. biudžeto lėšų.

2019 m. metinis ES biudžetas buvo apie 165,8 mlrd. EUR – tai didelė suma absoliučia išraiška, tačiau ji sudaro tik apie 1 proc. ES ekonomikos kiekvienais metais sukuriamos vertės. Apie 80 proc. ES biudžeto finansuojama nacionaliniais įnašais, kurie yra pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis ir pridėtinės vertės mokesčiu.

Tarybai pateikus kasmetinę rekomendaciją, Europos Parlamentas sprendžia, ar galima patvirtinti, kad Komisija tinkamai įvykdė ES biudžetą, – tai vadinama biudžeto įvykdymo patvirtinimu. Šia procedūra užtikrinama visiška atskaitomybė ir skaidrumas, ir po biudžeto įvykdymo patvirtinimo tų metų sąskaitos oficialiai uždaromos.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/budget_lt
Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl ES finansų ateities

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, tirdama su ES lėšomis susijusio sukčiavimo, korupcijos ir neteisėtos veiklos atvejus, užtikrina, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami kuo geriau.

Korupcija ir sukčiavimas gali labai pakenkti ekonomikai ir neigiamai paveikti piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis bei procesais. Tačiau korupcija institucijose – ne vienintelė grėsmė. Cigarečių kontrabanda, vengimas mokėti avalynės ir drabužių importo muitus, dotacijų gavimas apelsinams auginti ūkiuose, kurių net nėra, – tai tik keli iš daugybės didelio masto ir smulkaus sukčiavimo, dėl kurio gali būti prarasta Europos mokesčių mokėtojų pinigų, pavyzdžių.

Siekdama kovoti su šiomis grėsmėmis, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) tiria su ES lėšomis susijusio sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veiklos atvejus, taip pat ES darbuotojų ir ES institucijų narių sunkius nusižengimus ir padeda institucijoms parengti bei įgyvendinti sukčiavimo prevencijos ir išaiškinimo politiką. OLAF yra Europos Komisijos padalinys, tačiau ji visiškai nepriklausomai naudojasi jai suteiktais tyrimo įgaliojimais.

ES veiksmai

Europos kovos su sukčiavimu tarnybai įvertinus įtariamos korupcijos ar sukčiavimo, susijusio su ES lėšomis, atvejį ir įrodžius, kad tie įtarimai yra pagrįsti, pradedamas tyrimas. Vykstant tyrimams gali būti rengiamos apklausos ir tikrinamos patalpos. OLAF taip pat koordinuoja byloje dalyvaujančių valstybių narių kovos su sukčiavimu įstaigų atliekamus patikrinimus.

Užbaigusi tyrimą OLAF rekomenduoja ES institucijoms ir atitinkamų valstybių vyriausybėms, kokių veiksmų imtis: paprastai ji rekomenduoja pradėti baudžiamosios veikos tyrimą, lėšų išieškojimą arba taikyti kitas drausmines priemones. Vėliau ji stebi, kaip įgyvendinamos šios rekomendacijos.

Nacionalinės muitinės kartu su OLAF (ir kitomis ES agentūromis) reguliariai vykdo bendras muitinės operacijas siekdamos sustabdyti kontrabandą ir sukčiavimą tam tikrose didelės rizikos srityse ir nustatytais maršrutais. Pavyzdžiui, 2017 m. atlikus Europos kovos su sukčiavimu tarnybos finansuotas bendras muitinės operacijas buvo konfiskuota 75 mln. cigarečių, taip pat dešimtys tūkstančių kitų suklastotų prekių.

OLAF taip pat prisideda prie ES kovos su sukčiavimu politikos kūrimo, stebėsenos ir įgyvendinimo, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/fraud-prevention_lt