Europos Sąjunga

Kas ji yra ir ką veikia

Šis leidinys – vadovas apie Europos Sąjungą (ES) ir apie tai, ką ji veikia.

Pirmame skirsnyje trumpai paaiškinama, kas yra ES.

Antrame skirsnyje „Europos Sąjungos veiksmai“ aprašoma, kokių veiksmų ES imasi 40-yje atskirų sričių siekdama pagerinti žmonių gyvenimą Europoje ir už jos ribų.

Trečiame skirsnyje „Kaip Europos Sąjunga priima sprendimus ir imasi veiksmų“ aprašomos pagrindinės ES sprendimų priėmimo procese dalyvaujančios institucijos ir tai, kaip įgyvendinami jų sprendimai.

Mėlynu šriftu išspausdintu tekstu pažymėtos nuorodos į išsamesnę informaciją šios knygos versijose HTML ir PDF formatais.

  HTML PDF PRINT
Ši publikacija išleista tokiais formatais HTML PDF General Report Paper General Report

1 Apie Europos Sąjungą glaustai

Europos Sąjunga (ES) yra unikali ekonominė ir politinė 27 Europos šalių sąjunga.

Dabartinės ES ištakos – kelios po Antrojo pasaulinio karo pasirašytos sutartys. Iš pradžių siekta skatinti ekonominį bendradarbiavimą remiantis prielaida, kad tarpusavyje prekiaujančios šalys tampa viena nuo kitos ekonomiškai priklausomos ir todėl labiau linkusios vengti konfliktų. Todėl 1958 m. sukurta Europos ekonominė bendrija (EEB), kurios pradinis tikslas buvo stiprinti ekonominį šešių šalių – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų – bendradarbiavimą.

Nuo tada bendrija pasipildė dar 22 valstybėmis narėmis (o Jungtinė Karalystė iš ES išstojo 2020 m. sausio 31 d.), taip pat sukurta didžiulė bendroji rinka (dar vadinama vidaus rinka), kuri toliau plėtojama siekiant išnaudoti visą jos potencialą.

Pradžioje buvusi vien ekonominė sąjunga, vėliau ji tapo organizacija, veikiančia įvairiausiose politikos srityse – nuo klimato, aplinkos ir sveikatos apsaugos iki išorės santykių ir saugumo, teisingumo bei migracijos.

Jau daugiau kaip pusę amžiaus ES užtikrina taiką, stabilumą ir klestėjimą ir padeda gerinti gyvenimo lygį. Įvesta ir bendra Europos valiuta euras, kuriuo kaip sava valiuta naudojasi ir iš to naudos gauna jau daugiau kaip 340 milijonų ES piliečių 19-oje šalių.

Panaikinus pasienio kontrolę tarp daugumos ES valstybių, žmonės gali laisvai keliauti didžiojoje Europos žemyno dalyje. Be to, tapo daug lengviau išvykti į kitas Europos šalis gyventi ir dirbti. Visi ES piliečiai turi teisę laisvai rinktis, kurioje ES šalyje jie nori mokytis, dirbti arba gyventi išėję į pensiją. Kiekviena ES valstybė turi taikyti ES piliečiams tokias pačias užimtumo, socialinės apsaugos ir apmokestinimo sąlygas kaip savo piliečiams.

Pagrindinė ES ekonomikos varomoji jėga yra bendroji rinka. Joje prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės gali laisvai judėti. ES siekia vadovautis šiuo pavyzdžiu ir kitose srityse, tokiose kaip energetika, žinios ir kapitalo rinkos, kad iš to būtų užtikrinta kuo daugiau naudos europiečiams.

ES toliau siekia, kad jos valdymo institucijos taptų skaidresnės ir demokratiškesnės. Sprendimus stengiamasi priimti kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių. Daugiau galių suteikta tiesiogiai renkamam Europos Parlamentui, didesnį vaidmenį nei anksčiau atlieka ir su ES institucijomis bendradarbiaujantys valstybių narių parlamentai.

ES valdoma pagal atstovaujamosios demokratijos principą – piliečiams ES lygmeniu tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente, o valstybėms narėms atstovaujama Europos Vadovų Taryboje ir Europos Sąjungos Taryboje.

Piliečiai raginami prisidėti prie demokratinio Sąjungos gyvenimo – reikšti savo nuomonę apie rengiamą ES politiką arba siūlyti, kaip patobulinti esamus teisės aktus ir politikos priemones. Europos piliečių iniciatyva piliečiams suteikiama didesnių galių daryti poveikį ES politikai, kuri turi įtakos jų gyvenimui. Piliečiai taip pat gali teikti skundus ir užduoti klausimus dėl ES teisės taikymo.

Europos Sąjungos sutartyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

Šios vertybės yra neatsiejama europietiško gyvenimo būdo dalis. Žmogaus orumas yra visų pagrindinių teisių pagrindas. Jį reikia gerbti ir saugoti.

Žmogaus teisės saugomos ES pagrindinių teisių chartija. Jos apima, be kita ko, teisę nebūti diskriminuojamam dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, teisę į asmens duomenų apsaugą ir teisę kreiptis į teismą.

2012 m. ES gavo Nobelio taikos premiją už pastangas siekiant taikos, susitaikymo, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms Europoje.

Būti ES piliečiu taip pat reiškia naudotis politinėmis teisėmis. Kiekvienas pilnametis ES pilietis turi teisę būti kandidatu ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. ES piliečiai gali tai daryti savo gyvenamojoje arba kilmės šalyje.

ES pamatas yra teisės viršenybės principas. Visi piliečiai turi lygias teises prieš įstatymą ir visi ES veiksmai grindžiami Sutartimis, kurias laisva valia ir demokratiškai sudarė jos valstybės narės. Teise ir teisingumu rūpinasi nepriklausomos teisminės institucijos. ES valstybės narės įgaliojo Europos Sąjungos Teisingumo Teismą spręsti ES teisės klausimus paskutine instancija ir jo sprendimų turi laikytis visi.

ES valstybės narės ir institucijos

ES pagrindas – jos 27 valstybės narės ir jų piliečiai. Unikalus ES bruožas yra tai, kad, nors visos valstybės narės tebėra suverenios ir nepriklausomos valstybės, jos bendrai naudojasi kai kuriomis savo suverenumo teisėmis tam tikrose srityse, kuriose tai turi pridėtinės vertės.

Tai reiškia, kad valstybės narės kai kuriuos savo sprendimų priėmimo įgaliojimus praktiškai perduoda savo sukurtoms bendroms institucijoms – taip sprendimai konkrečiais bendrų interesų klausimais gali būti demokratiškai priimami ES lygmeniu.

Europos Sąjungos valstybės narės 2022 m.


Priimant ES lygmens sprendimus dalyvauja kelios institucijos, visų pirma:

Priimant sprendimus ir rengiant teisės aktus taip pat dalyvauja valstybių narių nacionaliniai parlamentai ir du patariamieji organai: Regionų komitetas, sudarytas iš regioninės ir vietos valdžios atstovų, ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, sudarytas iš darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei suinteresuotųjų grupių atstovų.

Paprastai Komisija siūlo naujus teisės aktus, o Parlamentas ir Taryba juos priima.

Patariamieji organai (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas) ir nacionaliniai parlamentai šiame procese dalyvauja teikdami nuomones dėl pasiūlymų, daugiausia juos vertindami iš subsidiarumo ir proporcingumo principų perspektyvos. Subsidiarumas reiškia, kad ES imasi veiksmų tik tada, kai ES lygmens veiksmai būtų veiksmingesni negu nacionalinio lygmens veiksmai, išskyrus tas sritis, kuriose jai yra suteikti išimtiniai įgaliojimai. Pagal proporcingumo principą ES, imdamasi veiksmų, turi apsiriboti tuo, kas yra būtina ES sutarčių tikslams pasiekti.

Priimtus ES teisės aktus įgyvendina valstybės narės ir atsakinga ES institucija arba institucijos. Šio leidinio trečiame skirsnyje pateikiama daugiau informacijos apie tai, kaip ES priima sprendimus ir kaip juos įgyvendina.

ES sutartys

Visų ES veiksmų pamatas – Sutartys, kurioms laisva valia ir demokratiškai pritarė visos ES šalys. Sutartyse nustatyti ES tikslai, taip pat ES institucijų veikimo, sprendimų priėmimo ir ES bei valstybių narių tarpusavio santykių taisyklės.

Tam tikrais konkrečiais atvejais kai kuriose ES politikos srityse dalyvauja ne visos valstybės narės. Pavyzdžiui, nors visos ES bendra valiuta yra euras, šiuo metu euro zoną sudaro tik 19 valstybių narių; Danija yra nusprendusi neįsivesti euro, o kitos šalys dar neatitinka priėmimo į euro zoną kriterijų. 22 valstybės narės yra Šengeno erdvės narės, todėl šioje erdvėje galima keliauti be pasų tikrinimo, o penkios valstybės narės pačios tebevykdo savo sienų kontrolę.

Žvilgsnis į ateitį

Remdamasi strategine darbotvarke, dėl kurios susitarė ES vadovai, U. von der Leyen vadovaujama Komisija, pradėjusi kadenciją 2019 m. gruodžio mėn., nustatė naują plataus užmojo kryptį siekiant žalesnės, labiau skaitmeninės ir sąžiningesnės ES.

Šiandien ES reaguoja į vis sudėtingesniame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje kylančius sunkumus, atsižvelgdama į du istorinius pasaulio ivykius – 2020 m. kovo mėn. paskelbtą pasaulinę pandemiją ir 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtą vykdyti neišprovokuotą ir nepateisinamą agresiją prieš Ukrainą. Atsižvelgiant į šias naujas grėsmes, visos 27 valstybės narės turėjo dar glaudžiau bendradarbiauti ir veikti sparčiau nei bet kada anksčiau.

Pavyzdžiui, įgyvendinant ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“, ES tapo pajėgesnė įveikti COVID-19 pandemiją ir būsimas ekstremalias sveikatos situacijas, o ES ekonomika ir darbo vietos tapo atsparesnės. Reaguodama į šias krizes ES buvo tvirtai vieninga – tiek kovodama su virusu, tiek solidarizuodamasi su Ukraina. Be to, ji ne tik išsaugojo, bet ir paspartino savo drąsius veiksmus siekiant žalios ir skaitmeninės ateities.

ES priklauso ne tik nuo valstybių narių solidarumo ir bendradarbiavimo, ji taip pat siekia savo piliečių indėlio ir skatina jų įsitraukimą. Naujausias to pavyzdys – Konferencija del Europos ateities. 2021 m. pavasarį pradėtoje ir vienus metus trukusioje piliečiams skirtoje iniciatyvoje dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių iš visos ES, kurie kartu diskutavo apie tai, kas jiems, kaip europiečiams, yra svarbu. Dabar ES institucijos nagrinės konferencijos metu pateiktus pasiūlymus ir į juos reaguos.

2 Europos Sąjungos veiksmai

Antrame šio leidinio skirsnyje glaustai aprašomi ES veiksmai politikos srityse, taip pat pateikiama naudingų nuorodų, kur galima gauti daugiau informacijos.

2022 m. kovo mėn.

Atsakas į COVID-19

COVID-19 pandemija reiškia daugelio žmonių tragediją, izoliaciją ir ekonomikos sulėtėjimą. ES skubiai ėmėsi veiksmų gyvybėms ir pragyvenimo šaltiniams apsaugoti ir parengė bendrą Europos atsaką į visuomenės sveikatos ir ekonominius iššūkius.

Video:

ES veiksmai

Solidarumasbendro ES atsako į COVID-19 esmė. ES visais turimais ištekliais siekia padėti valstybėms narėms koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus. Ji, be kita ko, teikia objektyvią informaciją apie viruso plitimą, deda veiksmingas pastangas jį suvaldyti ir imasi veiksmų, kuriais siekiama atitaisyti pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą.

„rescEU“ medicinos reikmenų rezervas – pirmosios bendros ES būtiniausios medicinos įrangos atsargos, skirtos padėti valstybėms narėms, kurioms trūksta įrangos. ES vakcinų strategija siekiama paspartinti vakcinų nuo COVID-19 kūrimą, gamybą ir platinimą. Įgyvendindama vakcinų pirkimo strategiją, ES finansavo kai kurias pradines išlaidas, kurias patyrė vakcinų gamintojai, kad paspartintų perspektyvių vakcinų kūrimą ir gamybą. Kol kas, Europos vaistų agentūrai pateikus palankią mokslinę rekomendaciją, ES leista naudoti penkias saugias ir veiksmingas vakcinas.

Iki 2021 m. balandžio mėn. Komisija užsitikrino iki 2,6 mlrd. vakcinos dozių ir tęsia derybas dėl papildomų dozių. 2021 m. sausio mėn. Komisija paragino valstybes nares paspartinti vakcinaciją visoje ES. Vakcinų tiekimo apimtys į ES valstybes nares nuolat auga, įsibėgėja ir skiepijimo kampanija. Komisija taip pat bendradarbiauja su vakcinų gamybos sektoriumi, kad padidintų vakcinų gamybos pajėgumus.

Pradėta sparčiai kurti veiksmingas vakcinas nuo naujų viruso atmainų. 2021 m. vasario mėn. pradėjo veikti Komisijos inicijuotas „HERA inkubatorius“, padėsiantis pasirengti kovai su naujomis COVID-19 atmainomis ir užtikrinsiantis spartų veiksmingų vakcinų kūrimą ir gamybą.

Iš 2021–2027 m. ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ bus skirta 1,8 trln. EUR žmonėms, įmonėms ir regionams – visų pirma tiems, kuriuos krizė paveikė labiausiai – remti. Be to, SURE iniciatyva (priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti) padeda išsaugoti darbo vietas ir remia šeimas 19-oje valstybių narių.

2021 m. kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą sukurti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laisvam piliečių judėjimui ES pandemijos metu.

ES yra pasiryžusi užtikrinti, kad saugios vakcinos pasiektų visus pasaulio kampelius. Komisija ir ES valstybės narės įsipareigojo skirti daugiau kaip 2,2 mlrd. EUR pasaulinei iniciatyvai COVAX, kuria siekiama užtikrinti sąžiningas galimybes įsigyti COVID-19 vakcinų, ir remia skiepijimo kampanijas šalyse partnerėse.

2022 m. kovo mėn.

Sveikata

Sveikata – vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų. ES sveikatos politika papildo valstybių narių politiką. Siekiama užtikrinti, kad kiekvienas ES gyventojas būtų apsaugotas nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir galėtų gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nors kiekviena valstybė narė yra pati atsakinga už sveikatos priežiūros organizavimą, ES papildo nacionalinę politiką, kad būtų pasiekti bendri tikslai. Vykdant ES sveikatos politiką daugiausia dėmesio skiriama didelių ES masto grėsmių sveikatai šalinimui, ligų prevencijai ir užtikrinimui, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes išsaugoti gerą sveikatą ir gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, dirbant drauge taip pat sutelkiami ištekliai ir taip kuriama masto ekonomija.

Video:

ES veiksmai

ES siekis – užtikrinti prieinamas, veiksmingas ir lanksčias ES sveikatos sistemas. ES imasi veiksmų, susijusių su skiepijimu (taip pat nuo COVID-19), kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, pandemijų ir kitų infekcinių ligų prevencija ir plitimo stabdymu.

ES vaidmuo rengiantis didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir į jas reaguojant yra nepaprastai svarbus siekiant apsaugoti žmones Europoje. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie stipresnės Europos sveikatos sąjungos kūrimą siekiant drauge spręsti sveikatos krizes, vėžio gydymo ir vaistų trūkumo problemas.

Vėžys ES yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, be to, dėl jo sveikatos sistemos patiria daug išlaidų. ES remia prevenciją, aptikimą, ankstyvą diagnozę ir gydymą, taip pat padeda gerinti vėžiu sergančių pacientų ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybę pasitelkusi Europos kovos su vėžiu planą. ES kovoja su rūkymu tabako kontrolės teisės aktais ir skatindama rinktis sveiką gyvenseną.

Vaistų strategija siekiama sudaryti pacientams, taip pat tiems, kurie serga retosiomis ligomis, geresnes sąlygas gauti įperkamų vaistų. Pagal ją taip pat bus remiamos inovacijos ir įvairios tiekimo grandinės, kad būtume geriau pasirengę krizėms.

Pagrindinė ES sveikatos politikos finansavimo priemonė yra 5,1 mlrd. EUR programa „ES – sveikatos labui“. Pagal ją bus finansuojamos priemonės, kuriomis siekiama gerinti ligų prevenciją ir didinti ES sveikatos sistemų parengtį ir lankstumą. Be to, 5,4 mlrd. EUR bus investuota į su sveikata susijusius mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Europos horizontas“.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras vertina naujas grėsmes, kad ES ir nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos galėtų į jas greitai reaguoti. O siekiant užtikrinti, kad pacientams būtų suteiktas geriausias gydymas, ES visi vaistai prieš pateikimą rinkai turi būti patvirtinami nacionaliniu arba ES (tai daro Europos vaistų agentūra) lygmeniu.

Europos sveikatos draudimo kortelė padeda gauti gydymą susirgus kitoje ES valstybėje narėje, o ES teisės aktais dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų nustatytos į kitas šalis planinio gydymo tikslais vykstančių piliečių teisės. Retomis arba sudėtingomis ligomis sergantys pacientai, net neišvykdami iš savo šalies, naudodamiesi Europos referencijos centrų tinklais gali gauti geriausių ekspertinių žinių iš visos Europos.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/health/

2022 m. kovo mėn.

Europos žaliasis kursas

Europos žaliasis kursas – ES veiksmų planas, kaip pasiekti, kad Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tai ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama iki 2050 m. sukurti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą Europos ekonomiką, kurioje grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia grėsmę Europai ir visam pasauliui. Atmosfera šyla, o klimatas keičiasi.

Aplinkos apsauga ir ekonomikos augimas gali būti suderinami. 1990–2019 m. ES sumažino savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 24 proc., o jos ekonomika išaugo apie 60 proc.

Video:

ES veiksmai

Europos žaliojo kurso komunikate išdėstyta, kaip pasiekti, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekiant šio tikslo reikia kurti švarią, žiedinę ekonomiką, atkurti biologinę įvairovę ir mažinti taršą. Tam reikės visų ekonomikos sektorių veiksmų, be kita ko:

  • investuoti į aplinką tausojančias technologijas;
  • remti inovacijas pramonėje;
  • plėtoti švaresnį, pigesnį ir sveikesnį privatų ir viešąjį transportą;
  • mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;
  • užtikrinti pastatų efektyvumą;
  • bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant pagerinti pasaulinius aplinkosaugos standartus.

ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti, kad jos poveikis klimatui taptų neutralus, ir yra iškėlusi tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Pirmuoju Europos klimato teisės aktu šie tikslai bus įtvirtinti ir užtikrinta, kad jų siekti būtų padedama visa ES politika.

Reikia didelių ES ir nacionalinio viešojo sektoriaus, taip pat privačiojo sektoriaus investicijų. Pagal Europos žaliojo kurso investicijų planą bus sutelkta bent 1 trln. eurų tvarių investicijų, o Teisingos pertvarkos mechanizmas, iš kurio bus teikiama tikslinė parama siekiant padėti sutelkti bent 55 mlrd. eurų labiausiai paveiktuose regionuose, užtikrins, kad nė vienas regionas neliktų nuošaly. Klimato politikos veiksmai įtraukti į visas pagrindines ES išlaidų programas, ir ne mažiau kaip 30 proc. 2021–2027 m. biudžeto lėšų skiriama su klimatu susijusioms iniciatyvoms.

Žaliasis kursas grindžiamas plataus užmojo tikslu sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir padėti ją atkurti pertvarkant mūsų maisto sistemas, taip pat mūsų miškų, žemės, vandens ir jūrų naudojimo būdus, energetiką, miestus bei pramonę. Nauja ES pramonės strategija padės Europos pramonei vykdyti dvejopą pertvarką: perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir prie skaitmeninės lyderystės. Siekiant ES 2050 m. klimato srities tikslo labai svarbios bus skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, jos padės optimaliai naudoti energiją daugelyje sektorių, įskaitant žemės ūkio, transporto ir gamybos sektorius.

Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra pasaulinės grėsmės, todėl ES toliau vadovaus tarptautinėms pastangoms skatinti plataus užmojo aplinkos, klimato ir energetikos politikos įgyvendinimą visame pasaulyje.

2022 m. kovo mėn.

Klimato politikos veiksmai

ES deda daug pastangų, kad iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos žaliasis kursas – tai planas, kaip tai padaryti: mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, investuoti į ekologiškas technologijas ir saugoti mūsų gamtinę aplinką, taip pat imtis veiksmų dėl neišvengiamų klimato kaitos padarinių.

ES imasi veiksmų, reaguodama į Žemės klimato pokyčius, visų pirma visuotinį atšilimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo, kurio priežastis yra žmonių veikla. Vidutinės temperatūros kilimas gali turėti įvairių padarinių, tarp kurių – dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, potvyniai, sausros ir audros. Tokie įvykiai ne tik kelia tiesioginį pavojų žmonėms, bet gali pakenkti ir maisto gamybai arba dėl jų gali pritrūkti vandens, o tai gali sukelti badą, konfliktus ir migraciją.

Video:

ES veiksmai

ES yra pasaulio kovos su klimato kaita lyderė. Ji aktyviai bendradarbiauja su kitomis šalimis ir regionais, kad būtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslai – pasiekti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir deda pastangas, kad šis padidėjimas neviršytų 1,5 °C.

ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti, kad jos poveikis klimatui taptų neutralus, ir yra iškėlusi tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šie tikslai bus įtvirtinti pirmuoju Europos klimato teisės aktu, o plataus užmojo priemonių rinkinys – Europos žaliasis kursas – sudarys sąlygas, kad tvari žalioji pertvarka, per kurią nė vienas nepaliekamas nuošalyje, būtų naudinga Europos piliečiams ir įmonėms.

Kad ši pertvarka būtų sėkminga, veiksmų būtina imtis visose ekonomikos ir visuomenės dalyse. Pavieniai asmenys ir bendruomenės gali imtis veiklos pagal Europos klimato paktą, kuriuo dalyvauti kuriant ekologiškesnę Europą kviečiami visi.

Pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją skatinamos tokios priemonės kaip potvynių užtvarų statyba, sausroms atsparių kultūrinių augalų išvedimas ir statybos taisyklių keitimas ir remiami tarptautiniai veiksmai siekiant atsparumo klimato kaitos poveikiui.

Nespręsti klimato kaitos klausimų labai brangiai kainuotų ES ir visam pasauliui. Tuo tarpu šiuo metu didėjanti švarių technologijų paklausa teikia galimybių diegti inovacijas, modernizuoti pramonę, kurti žaliąsias darbo vietas ir skatinti aplinkos atžvilgiu tvarų augimą. Europos žaliasis kursas yra augimo strategija, kuri bus įgyvendinama šiomis galimybėmis naudojantis. Klimato politikos veiksmai įtraukti į visas pagrindines ES išlaidų programas, ir ne mažiau kaip 30 proc. 2021–2027 m. biudžeto lėšų skiriama su klimatu susijusioms iniciatyvoms.

ES yra parengusi išsamų priemonių rinkinį, skirtą visų ekonomikos sektorių išmetamų teršalų kiekiui mažinti. Naudojant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą Europoje ekonomiškai efektyviai mažinami pramonės, elektrinių ir aviacijos išmetamų teršalų kiekiai. ES valstybės narės taip pat susitarė dėl nacionalinių tikslų mažinti išmetamus kiekius kituose sektoriuose, tokiuose kaip transportas, statybos, žemės ūkis.

2022 m. kovo mėn.

Aplinka

ES taikomi vieni aukščiausių pasaulyje aplinkos apsaugos standartų – pagal juos saugoma gamta ir užtikrinama žmonių gyvenimo kokybė, kuriama žalioji ekonomika ir siekiama tausiai naudoti gamtos išteklius.

Vis dėlto šiuo metu susiduriame su didelėmis pasaulinėmis problemomis, be kita ko, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir išteklių stygiumi. Šias problemas reikia skubiai spręsti, taigi būtina iš esmės ir greitai pertvarkyti visuomenę ir mūsų gyvenimo, gamybos bei vartojimo būdus. ES atsigavimas po COVID-19 pandemijos turi būti ekologiškas, kad Europa taptų atsparesnė, būtų teisinga visiems ir visapusiškai įtrauki.

ES aplinkos politika iš esmės prisidedama prie Europos žaliojo kurso – ją įgyvendinant spartinamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir regeneracinės ekonomikos, kuri planetai grąžina daugiau, nei iš jos paima.

Video:

ES veiksmai

ES stengiasi sumažinti prekių gamybos, paslaugų teikimo ir jų vartojimo poveikį aplinkai. Norint iki 2050 m. pasiekti ES poveikio klimatui neutralumo tikslą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, Sąjungai labai svarbu tapti žiedine ekonomika, kurioje produktai ir medžiagos išlaikytų vertę kuo ilgiau, o atliekų susidarytų ir išteklių būtų naudojama kuo mažiau.

Nauju Žiedinės ekonomikos veiksmų planu – vienu iš pagrindinių Žaliojo kurso elementų – siekiama, kad tvarūs produktai ES taptų norma. Jame daugiausia dėmesio skiriama didžiausią potencialą turinčioms sritims, pavyzdžiui, elektronikos, baterijų, transporto priemonių, tekstilės, statybos ir maisto. Remiantis šiuo planu, Plastikų strategijos tikslas – iki 2030 m. užtikrinti, kad visos plastikinės pakuotės ES būtų tinkamos pakartotinai naudoti arba perdirbti, o vienkartiniams plastikiniams gaminiams būtų sukurtos naujos taisyklės.

ES privalo saugoti gamtos išteklius ir sustabdyti nykstančių rūšių ir buveinių nykimą. Pagal ES biologinės įvairovės strategiją, be kitų iniciatyvų, bus plečiamos saugomos teritorijos sausumoje ir jūroje, pasodinti milijardai medžių ir skatinama tvari ūkininkavimo praktika. Bus remiamasi esamu saugomų gamtinių teritorijų visoje ES tinklu „Natura 2000“, kur žmogus tvarią veiklą gali vykdyti sambūvyje su retomis ir pažeidžiamomis rūšimis ir buveinėmis.

Kad apsaugotų žmones nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai, ES siekia užtikrinti saugaus geriamojo vandens tiekimą ir švarų maudyklų vandenį, gerinti oro kokybę, mažinti triukšmą ir mažinti arba šalinti kenksmingų cheminių medžiagų poveikį.

ES taip pat tenka pagrindinis vaidmuo tarptautiniu lygmeniu skatinant darnų vystymąsi. Aplinkosaugos problemos nesustoja ties sienomis. Reikia imtis dar daugiau veiksmų pasaulyje siekiant užtikrinti, kad oras, vandenynai ir kiti vandens ištekliai būtų švarūs, žemė ir ekosistemos būtų naudojamos tausiai, o klimato kaita išliktų valdoma. Aplinkos apsaugos standartai užtikrinami ES prekybos susitarimais su kitomis šalimis.

2022 m. kovo mėn.

Energetika

ES energetikos politikos tikslas – užtikrinti saugų ir konkurencingą įperkamos energijos tiekimą, kartu įgyvendinant klimato politikos tikslus.

Europai kyla įvairių svarbių su energetika susijusių uždavinių. Ji turi ne tik visiems vartotojams užtikrinti saugų energijos tiekimą už prieinamą kainą, bet ir pereiti nuo iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos prie švaresnės, anglies dioksido neišskiriančios sistemos.

Kad ši pertvarka įvyktų, ES turi siekti efektyvesnio energijos vartojimo, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, diegti inovacijas ir naujas technologijas, gerinti tarpvalstybines energetikos jungtis ir mažinti priklausomybę nuo energijos importo.

Video:

ES veiksmai

Kiekviena valstybė narė nusistato savo naudojamos energijos rūšių derinį, tačiau vadovaudamosi suderintomis ES lygmens taisyklėmis jos gali siekti bendrų politinių tikslų.

Klimatas ir energetika yra neatsiejami. Energetikos sektoriuje išmetama 75 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kad įgyvendintų savo tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, ES siekia visiškai pertvarkyti savo energetikos sistemą.

Energetikos sąjungos pertvarka bus įgyvendinama gerinant sinergiją su kitų sričių politika, pavyzdžiui, transporto, mokslinių tyrimų ir inovacijų, skaitmeninimo, žiedinės ekonomikos ir tvaraus finansavimo.

Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“ padės paspartinti perėjimą prie švarios energetikos ir įgyvendinti pagal Paryžiaus susitarimą ES prisiimtus įsipareigojimus.

Vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso elementų – energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Vienos iš didžiausią potencialą turinčių technologijų – jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos. Be to, ES imasi energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų, be kita ko, renovuodama milijonus Europos pastatų ir ženklindama gaminius ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo etiketėmis.

Siūlomomis ES energetikos sistemos integravimo ir vandenilio strategijomis siekiama sukurti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomą, veiksmingesnį, lankstesnį ir tarpusavyje labiau sujungtą energetikos sektorių. Be to, Komisija ieško būdų spręsti naujus uždavinius, kaip antai mažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, mažinant išmetamą metano kiekį.

Šiuos uždavinius sprendžiant ES lygmeniu taip pat suteikiama naujų ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir mokslinių tyrimų galimybių ir sudaromos sąlygos konkurencingesnei ir tvaresnei energijos rinkai. Tai turėtų teikti didelės naudos vartotojams, nes jie galėtų naudotis teise keisti energijos tiekėjus ir galiausiai mokėti mažesnes namų ūkių sąskaitas bei kvėpuoti mažiau užterštu oru. Paminėtinos kelios papildomos politikos priemonės ir veiksmai, padedantys ES siekti tikslų:

2022 m. kovo mėn.

Transportas ir kelionės

ES transporto politika padeda palaikyti ekonomikos augimą – įgyvendinant šią politiką kuriama šiuolaikinė infrastruktūra, suteikianti galimybę keliauti greičiau ir saugiau, ir kartu skatinami tvarūs ir skaitmeniniai sprendimai.

Europai reikia veiksmingų transporto jungčių, kad būtų galima skatinti verslą, ekonomikos augimą ir užimtumą, turizmą ir laisvalaikį ir padėti žmonėms palaikyti ryšius. Transporto sektorius – reikšminga ekonomikos dalis; jame dirba apie 10 mln. žmonių. ES transporto politika visų pirma siekiama sukurti krizėms atsparią bendrą Europos erdvę, kurioje transportas būtų ekologiškesnis ir ne toks taršus, o konkurencija būtų sąžininga.

Platformoje „Re-open EU“ pateikiama praktinės informacijos apie COVID-19 ir nacionalines su koronavirusu susijusias saugos ir kelionių priemones, pavyzdžiui, karantino ir testavimo reikalavimus valstybėse narėse.

Video:

ES veiksmai

ES pastangomis per pastaruosius dvidešimt metų Europos transporto sektoriuje padaryta didelė pažanga, o jos rezultatas – saugesnis dangus, jūros ir keliai, geresnės transporto sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos, daugiau ir pigesnių susisiekimo galimybių ir greita pažanga ieškant ekologiškesnių ir skaitmeninių sprendimų.

Transporto sektoriuje išmetama ketvirtadalis viso ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o Europos žaliuoju kursu siekiama iki 2050 m. jį sumažinti 90 proc. Siekiant tvaresnio ir išmanesnio judumo reikia pasiūlyti įperkamesnių, prieinamesnių, sveikesnių ir švaresnių alternatyvų. Pagrindinis tikslas – skatinti netaršių transporto priemonių ir alternatyviųjų degalų naudojimą ir stiprinti tvarių transporto sistemų, pavyzdžiui, geležinkelių, vaidmenį. 2021 m. – Europos geležinkelių metais – atkreipiamas dėmesys į traukinių, kaip tvarios, išmanios ir saugios transporto priemonės, naudą.

Labai svarbu didinti veiksmingumą. Didinti veiksmingumą ir transporto ekologiškumą padės, pavyzdžiui, skaitmeninės technologijos, sudarančios sąlygas automatizuotam judumui ir išmaniosioms eismo valdymo sistemoms.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kurios biudžetas viršija 25,8 mlrd. EUR, finansuojama ES transporto infrastruktūros politika siekiama sujungti visą žemyną. Be kita ko, siekiama susieti nacionalinius transporto tinklus ir remti investicijas į tarpvalstybines jungtis. Be to, pirmenybė bus teikiama aplinką tausojančioms transporto rūšims, kaip antai geležinkeliui, ir alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių infrastruktūrai plėtoti.

Transportas yra bendrosios rinkos pagrindas, padedantis palaikyti ES ekonomiką. Sukūrus bendrą Europos aviacijos rinką ir įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, skristi lėktuvu vis paprasčiau ir pigiau. Licencijuotos geležinkelių bendrovės dabar gali teikti paslaugas bet kurioje ES vietoje, o laivybos bendrovės gali vykdyti veiklą daugiau šalių.

Sauga ir saugumas yra pagrindiniai prioritetai. Nors šioje srityje pasiekta tam tikros pažangos, 2020 m. kelių eismo įvykiuose žuvo apie 18 800 žmonių. Todėl ES aktyviai siekia gerinti kelių eismo saugumą. ES transporto politika keliautojams teikia ir kitokios naudos: lėktuvais, traukiniais, laivais ir autobusais ES keliaujantys asmenys gali apginti savo teises, jei reisai vėluoja arba atšaukiami.

2022 m. kovo mėn.

Maistas ir ūkininkavimas

Vykdant bendrą žemės ūkio politiką užtikrinama, kad 447 mln. ES vartotojų būtų nuolat tiekiama tvariai pagamintų maisto produktų už prieinamą kainą. Ji taip pat padeda kovoti su klimato kaita, valdyti mūsų gamtinius išteklius ir remti darbo vietas bei ekonomikos augimą kaimo vietovėse.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) taikoma visose ES šalyse ir finansuojama iš ES biudžeto. Pagal ją remiamas gyvybiškai svarbus ES maisto ir žemės ūkio sektorius, kuriame sukurta beveik 40 milijonų darbo vietų.

Tokios krizės kaip klimato kaita ir COVID-19 pandemija primena, kad mūsų maisto sistemai kyla pavojus ir ji turi tapti atsparesnė. Sveikesnė ir tvaresnė ES maisto sistema yra Europos žaliojo kurso pagrindas.

Video:

ES veiksmai

BŽŪP teikia paramą toliau nurodytais būdais.

  • Tiesioginės išmokos ūkių pajamoms remti. Jos leidžia atsverti su ūkininkavimu susijusią riziką bei netikrumą ir skiriamos su sąlyga, kad laikomasi griežtų maisto saugos, aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.
  • Rinkos priemonės, skirtos sudėtingoms situacijoms spręsti, pvz., staigaus paklausos sumažėjimo kilus nerimui dėl sveikatos ar kainų kritimo dėl laikinos perteklinės pasiūlos atvejais.
  • Kaimo plėtros programos (jas bendrai finansuoja ES šalys), kuriomis skatinamos inovacijos ir konkurencingumas, kad kaimo vietovės taptų patraukliomis vietomis gyventi ir dirbti.

2019 m. ES parama ūkininkams siekė 57,98 mlrd. EUR, pajamų rėmimas sudarė beveik tris ketvirtadalius visos sumos.

Pasiūlymais dėl būsimos BŽŪP siekiama daugiau dėmesio skirti ne taisyklėms ir atitikčiai, bet veiksmingumui ir rezultatams. Pasiūlymais siekiama suteikti paskatą kurti tvarų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių, kuris galėtų prisidėti įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus. Ūkininkai, žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonės, miškininkai ir kaimų bendruomenės daugybe klausimų atlieka lemiamą vaidmenį. Vienas tokių klausimų yra strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama apsaugoti aplinką tvariai gaminant ir vartojant maistą. Šia strategija siekiama didinti visų galimybes sveikai maitintis ir užkirsti kelią maisto nuostoliams ar švaistymui, kartu užtikrinant ūkininkų pragyvenimo šaltinius. Būsimoji BŽŪP yra glaudžiai susijusi su 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Ji turi būti pradėta įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d., Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai pasiekus galutinį susitarimą.

ES bendrųjų maisto teisės principų teisės aktu siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą ir vartotojų interesus, kartu užtikrinant veiksmingą bendros rinkos veikimą. Europos maisto saugos tarnyba teikia patarimus su maistu susijusiais klausimais, siekdama apsaugoti žmones, gyvūnus, augalus ir aplinką. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema padeda užtikrinti, kad Europos taisyklių neatitinkantis maistas būtų pašalintas iš parduotuvių lentynų. Kaskart įvykus rimtiems gyvūnų ligų protrūkiams ar nustačius apsinuodijimo maistu atvejus, ES valdžios institucijos gali atsekti maisto produktų judėjimą naudodamosi sistema TRACES.

2022 m. kovo mėn.

Vandenynai ir žuvininkystė

Mūsų vandenynai išskiria didžiąją dalį deguonies, kuriuo kvėpuojame, reguliuoja mūsų orą ir klimatą, be to, yra daugumos planetos rūšių buveinė. Jie taip pat yra svarbūs Europos ekonomikai tokiose srityse kaip maisto tiekimas, darbo vietų kūrimas, transportas ir poilsis. ES siekia apsaugoti mūsų jūras bei vandenynus ir užtikrinti, kad jie išliktų ekologiškai ir ekonomiškai tvarūs ateities kartoms.

ES veiksmai

ES mėlynosios ekonomikos sektoriaus, kurio apyvarta 2018 m. siekė 650 mlrd. EUR ir kuriame dirbo beveik 4,5 mln. žmonių, būklė yra gera. ES tvarios mėlynosios ekonomikos strategija siekiama išnaudoti tvaraus augimo potencialą visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose.

Video:

Dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų jūros ir vandenynai yra atsinaujinančiosios energijos, naudingųjų iškasenų ir farmacijos produktų šaltinis. Dėl jūrų baseinų skaičiaus bei įvairovės ir nuolat mažėjančių naujų įrenginių sąnaudų ES turi išskirtinę galimybę plėtoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Pasiūlymai kuo labiau padidinti šį potencialą padės ES pasiekti tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

Siekdama užtikrinti šias naujas galimybes, ES taip pat svariai prisideda prie to, kad būtų skatinamas atsakingas ir tausus jūrų išteklių naudojimas tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

ES bendra žuvininkystės politika siekiama užtikrinti žvejybos ir akvakultūros (žuvų auginimo kontroliuojamomis sąlygomis) ekologinį, ekonominį ir socialinį tvarumą. Jos tikslai – skatinti dinamišką ir tvarią žvejybos pramonę, tausoti išteklius ir saugoti jūrų aplinką, kartu užtikrinant deramą žvejybos bendruomenių gyvenimo lygį. Šioje politikoje numatytos Europos žvejybos laivynų valdymo ir žuvų išteklių apsaugos taisyklės. Siekiant išvengti peržvejojimo, ES valstybių narių kvotomis nustatyta, kiek kiekvienos rūšies žuvų gali būti sugauta, o įpareigojimu iškrauti laimikį išvengiama švaistymo praktikos, kai nepageidaujama žuvis išmetama.

ES nustatė saugomas teritorijas, kad apsaugotų jūrų ekosistemas ir jų biologinę įvairovę, taip pat jų teikiamas paslaugas, ir siekia iki 2030 m. apsaugoti bent 30 proc. ES jūrų. Be to, ES taisyklėmis, kuriomis siekiama spręsti jūros taršos šiukšlėmis problemą, mažinamas neigiamas 10-ies vienkartinių plastikinių gaminių, dažniausiai randamų Europos paplūdimiuose ir jūrose, taip pat paliktų ir prarastų žvejybos įrankių poveikis.

ES bendra žuvininkystės politika ir jūrų politika bus finansuojamos iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo. Iš šio fondo, kuris dar turi būti galutinai patvirtintas, bus skirta daugiau kaip 6,1 mlrd. EUR (2021–2027 m.) darniam šio sektoriaus vystymuisi, ypač daug dėmesio skiriant mažos apimties priekrantės žvejybai remti.

2022 m. kovo mėn.

Ekonomika, finansai ir euras

Ekonominė ir pinigų sąjunga suteikia bendrą stabilumo, darbo vietų kūrimo ir augimo visoje ES pagrindą.

Ekonominė ir pinigų sąjunga susieja ES šalių ekonomiką – įgyvendinama koordinuota ekonominė ir fiskalinė politika, finansų įstaigoms skirtos suderintos taisyklės, bendra pinigų politika, taip pat naudojama bendra valiuta euras. Tai veiksminga priemonė, kuria siekiama darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, socialinio teisingumo ir finansinio stabilumo. Tačiau nors siekiant sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą pastaraisiais metais buvo vykdomos svarbios institucinės reformos, pastangas reikia dėti toliau.

Video:

ES veiksmai

ES ekonomine ir finansų politika siekiama:

  • kurti darbo vietas ir skatinti investicijas;
  • skatinti ekonominį stabilumą;
  • didinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo efektyvumą;
  • reglamentuoti finansų įstaigas ir sudėtingus finansinius produktus;
  • išsaugoti finansinį stabilumą ir apsaugoti mokesčių mokėtojus per finansų krizes;
  • sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį.

Nors ekonominei ir pinigų sąjungai priklauso visos 27 valstybės narės, daugelis jų toliau integravosi ir kaip savo valiutą įsivedė eurą. Drauge šios šalys sudaro euro zoną. Šiandien eurą naudoja daugiau kaip 340 mln. žmonių 19 valstybių narių. Euro banknotai ir monetos yra apčiuopiamas ES suteikiamos laisvės, patogumo ir galimybių simbolis.

Po 2008 m. finansų krizės ES ėmėsi veiksmų šalinti kai kuriuos institucinius trūkumus, kuriuos krizė atskleidė ekonominėje ir pinigų sąjungoje, ir kurti saugesnį finansų sektorių. ES sustiprino ekonominį valdymą, sukūrė sistemą finansiniam stabilumui euro zonoje apsaugoti, gerino valstybių narių viešuosius finansus ir skatino investicijų skatinimo reformas. Be to, ES įdiegė suderintas taisykles, kad padidintų ES finansų įstaigų atsparumą ir sustiprintų bankų priežiūrą euro zonoje.

Tvirti ekonominės ir pinigų sąjungos suteikiami pamatai padėjo valstybėms narėms atlaikyti precedento neturintį ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį. Pandemija išryškino būtinybę į krizes reaguoti greitai, ryžtingai ir koordinuotai. ES reagavo leisdama valstybėms narėms nukrypti nuo savo įprastų biudžeto reikalavimų, sukūrusi 100 mlrd. EUR SURE iniciatyvą, kad padėtų apsaugoti darbo vietas ir darbuotojus, ir ėmusi įgyvendinti precedento neturinčią 723,8 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę – pagrindinę priemonės „NextGenerationEU“ dalį. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę finansuojamos investicijos ir reformos, įtrauktos į valstybių narių parengtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiomis priemonėmis bus remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir padedama ES šalims po pandemijos tapti stipresnėms.

2022 m. kovo mėn.

Užimtumas ir socialiniai reikalai

ES padeda visoje Europoje kurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir siekia užtikrinti deramus socialinius standartus visiems; ji tai daro, be kita ko, per „Europos socialinį fondą +“, kurio lėšų suma 2021–2027 m. siekia 99,3 mlrd. EUR.

ES su valstybėmis narėmis dalijasi atsakomybe už užimtumo politiką ir socialinius reikalus. Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos yra vienas iš didžiausių Komisijos prioritetų, kurį įgyvendinti padeda programa „NextGenerationEU“, ES ekonomikos gaivinimo planas, kuriuo siekiama pašalinti COVID-19 pandemijos socialinius ir ekonominius padarinius.

ES veiksmai

ES užimtumo ir socialinių reikalų politika siekiama:

ES teikia ir koordinuoja finansavimą, kad padėtų valstybėms narėms investuoti į tokias sritis kaip vaikų priežiūra, sveikatos priežiūra, mokymas, prieinama infrastruktūra ir pagalba ieškant darbo. „Europos socialinis fondas +“ padės milijonams žmonių įgyti naujų įgūdžių, visų pirma reikalingų žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir susirasti geresnį darbą. Jaunimo garantijų iniciatyva padedama užtikrinti, kad visi jaunesni nei 30 metų amžiaus asmenys per 4 mėnesius nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo arba tapimo bedarbiu dienos gautų kokybišką, konkretų darbo, pameistrystės, mokomosios praktikos ar tolesnio mokymosi pasiūlymą. Nauja iniciatyva ALMA (Aim, Learn, Master, Achieve – siekti, mokytis, išmokti, pasiekti) siekiama padėti palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams, kurie dėl asmeninių ar struktūrinių priežasčių turi mažiau galimybių įsidarbinti ar mokytis.

Europos įgūdžių darbotvarkė parengta siekiant padėti asmenims ir įmonėms įgyti daugiau ir geresnių įgūdžių. Joje nustatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m.

Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtinti principai ir teisės, kurių turi būti laikomasi lygių galimybių darbo rinkoje, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimo ir socialinės apsaugos srityse. Veiksmų plane, kuriuo siekiama principus paversti tikrove, nustatyti pagrindiniai užimtumo, mokymo, socialinės apsaugos ir įtraukties tikslai, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m.

ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės neatstoja nacionalinių sistemų, tačiau jomis užtikrinamos asmenų teisės į socialinę apsaugą keliaujant ES (taip pat Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje). Europos darbo institucija užtikrina, kad visų ES taisyklių dėl darbo jėgos judumo laikymasis būtų užtikrinamas sąžiningai, paprastai ir veiksmingai. Europos darbo mobilumo portalas EURES padeda užmegzti ryšius darbo ieškantiems asmenims ir darbą siūlančioms bendrovėms, o EUROPASS paslauga padeda žmonėms rengti savo gyvenimo aprašymus.

2022 m. kovo mėn.

Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos

ES yra įsipareigojusi kurti patrauklesnę investicinę aplinką, kuri skatintų ekonomikos augimą ir sudarytų sąlygas kurti darbo vietas. Šio tikslo siekiama šalinant kliūtis investicijoms ir užtikrinant, kad ES piliečiai turėtų ateities darbo vietoms reikalingų įgūdžių.

ES stengiasi pašalinti COVID-19 pandemijos padarinius ir padėti ES piliečiams sėkmingai prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Ji siekia užtikrinti, kad ES ekonomikos pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, kad kiekvienas pilietis galėtų pasinaudoti dvejopos pertvarkos teikiama nauda ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

ES veiksmai

Programa „InvestEU“ yra svarbi ES ekonomikos gaivinimo plano dalis, kuria siekiama šalinti COVID-19 pandemijos padarinius ir įgyvendinti ilgalaikius ES prioritetus. Ji grindžiama sėkmės sulaukusiu Investicijų planu Europai, nuo 2015 iki 2020 m. sutelkusiu daugiau kaip 500 mlrd. EUR siekiant panaikinti investicijų atotrūkį, atsiradusį dėl 2007–2008 m. finansų krizės. Siekiant paskatinti dar labiau investuoti, pagal programą „InvestEU“ suteikiama ES garantija, kuria siekiama padėti ES įmonėms gauti prieigą prie finansavimo ir reikiamų lėšų. Ja siekiama 2021–2027 m. investicijoms papildomai pritraukti bent 372 mlrd. EUR. Programoje daugiausia dėmesio skiriama keturioms pagrindinėms politikos sritims:

  • tvariai infrastruktūrai;
  • moksliniams tyrimams, inovacijoms ir skaitmeninimui;
  • mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir
  • socialinėms investicijoms ir įgūdžiams.

Siekiant papildyti programą, „InvestEU“ konsultacijų centras atliks vieno langelio principu veikiančio investicinių projektų nustatymo, rengimo ir plėtojimo visoje ES centro funkcijas.

Spartus perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės Europos keičia mūsų darbo būdą. Europos įgūdžių darbotvarkė jau tapo šio klausimo sprendimu, o joje apibrėžti tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m. Jos dėka praktiškai įgyvendinami pagrindiniai Europos socialinių teisių ramsčio, kuriuo siekiama sukurti sąžiningą ir įtraukią Europos darbo rinką, principai. Siekiant užtikrinti konkrečią naudą piliečiams, nustatyti užimtumo, mokymo, socialinės apsaugos ir įtraukties sričių pagrindiniai tikslai iki 2030 m.

Teisingos pertvarkos mechanizmas, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, o vėliau ir siūlomas Socialinis klimato fondas teiks paramą veiklai, kuria mažinama regioninė ir socialinė atskirtis. Komisija taip pat stengiasi nustatyti konkrečias priemones ir sprendimus, kurių būtina imtis sprendžiant Europos demografines problemas, siekiant paremti labiausiai nukentėjusius žmones, regionus ir bendruomenes.

2022 m. kovo mėn.

Regionai

Regioninė politika skirta visiems ES regionams ir miestams, ja siekiama remti darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darnų vystymąsi, taip pat gerinti piliečių gyvenimo kokybę.

Rygos ir Vroclavo oro uostų modernizavimas; judumo mieste gerinimas Atėnuose, Sofijoje ir Kluže-Napokoje; Sen Mišelio kalno išsaugojimas ir Pompėjos apsauga; plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra Lietuvoje; Utrechto ir Paredeso įmonių rėmimas; Trenčyno ir Slavonski Brodo nuotekų valymo įrenginių atnaujinimas; skatinimas Nikosijos ir Liublianos universitetuose naudotis informacinėmis technologijomis – tai tik keletas iš tūkstančių projektų, pagal ES regioninę politiką bendrai finansuojamų įvairiuose Europos regionuose.

Video:

ES veiksmai

Regionine politika grindžiamas Europos solidarumas, skatinamas ekonomikos augimas ir gerinama gyvenimo kokybė darant strategines investicijas. Didžioji šios politikos lėšų dalis skiriama pagalbai mažiau išsivysčiusioms ES šalims ir regionams, kad šie pasivytų kitus, taigi sumažėtų ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai, kurių tebėra Sąjungoje.

Regioninę politiką bendrai valdo Komisija ir ES valstybės narės bei jų regionai – jie pasirenka projektus, kuriuos bendrai finansuos ES pagal programas, dėl kurių iš anksto susitarta su Komisija. ES lėšos visada turi būti papildomos nacionalinėmis (privačiosiomis ir (arba) viešosiomis) lėšomis.

Įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) programas, regioninėje politikoje ypatingas dėmesys skiriamas pasienio regionų poreikiams ir potencialui.

Beveik trečdalis (392 mlrd. EUR) 2021–2027 m. ES biudžeto skirta regioninei politikai. Šios lėšos naudojamos strateginei transporto ir ryšių infrastruktūrai finansuoti; perėjimui prie aplinką labiau tausojančios ekonomikos palengvinti; pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms tapti novatoriškesnėms ir konkurencingesnėms; naujoms ilgalaikėms įsidarbinimo galimybėms kurti; švietimo sistemoms stiprinti ir modernizuoti; įtraukesnei visuomenei kurti.

Be to, pagal priemonę „NextGenerationEU“ įgyvendinant Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU) bus suteikta daugiau kaip 50 mlrd. EUR naujų išteklių esamoms programoms valstybėse narėse iki 2023 m., siekiant paremti atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Kad būtų pasiektas ES tikslas tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, Teisingos pertvarkos mechanizmas padės 2021–2027 m. sutelkti apie 55 mlrd. EUR regionams, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, remti. Be to, siūlomas Socialinis klimato fondas padės valstybėms narėms užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui būtų lengvesnis žmonėms, labiausiai priklausomiems nuo iškastinio kuro.

2022 m. kovo mėn.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Įgyvendinant 95,5 mlrd. EUR vertės mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ padedama skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir spręsti kai kuriuos iš didžiausių mūsų uždavinių.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs mūsų ekonomikai ir visuomenei. Jie labai padeda Europoje kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą ir investicijas, taip pat padeda gerinti žmonių gyvenimą darant pažangą tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, transportas ir energetika. Jie suteikia mums žinių ir sprendimų, kaip spręsti tiek skubias problemas, pavyzdžiui, kaip įveikti COVID-19 pandemiją, tiek ilgesnio laikotarpio uždavinius, pavyzdžiui, kaip spręsti klimato kaitos problemą ir kovoti su vėžiu.

Video:

ES veiksmai

ES yra pasaulio didžiausias žinių centras, čia pagaminamas beveik trečdalis viso pasaulio mokslo ir technologijų produkcijos. Tačiau didėjant konkurencijai ES turi toliau dėti pastangas, kad pažangios mokslinių tyrimų ir inovacijų idėjos būtų naudojamos perspektyvioms technologijoms ir produktams kurti. Visos ES valstybės narės turi savo mokslinių tyrimų politiką ir finansavimo programas, tačiau daug svarbių klausimų būtų galima geriau išspręsti padedant bendradarbiauti įvairių šalių tyrėjams ir novatoriams. Todėl moksliniai tyrimai ir inovacijos yra remiami ES lygmeniu, visų pirma pagal programą „Europos horizontas“.

Programa „Europos horizontas“ yra viena didžiausių ir plačiausio užmojo mokslinių tyrimų programų pasaulyje, pagal kurią investuojama 95,5 mlrd. EUR (2021–2027 m.), neskaitant kitų viešųjų ir privačiųjų investicijų, kurių pritraukiama šiomis lėšomis. Remiantis programos „Horizontas 2020“ rezultatais, įgyvendinant šią programą toliau didinama Europos mokslinė kompetencija – tai daryti padeda Europos mokslinių tyrimų taryba ir programoje „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ numatytos stipendijos bei mainų programos. Remiamasi ir Komisijos mokslo ir žinių tarnybos Jungtinio tyrimų centro mokslinėmis konsultacijomis, technine parama ir tiksliniais moksliniais tyrimais.

Pagal programą „Europos Horizontas“ nustatytos kelios ES misijos – tai naujas būdas bendradarbiauti siekiant spręsti didelio masto uždavinius sveikatos, klimato ir aplinkos srityse. Kiekvieną iš penkių misijų sudaro įvairūs veiksmai, kuriais norima iki 2030 m. pasiekti konkrečius rezultatus.

Programa „Europos horizontas“ taip pat remiamos Europos partnerystės, kurios suburia ES, nacionalines valdžios institucijas ir privatųjį sektorių, kad jie suderintomis mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis spręstų kai kuriuos aktualiausius Europos uždavinius. Jos padės stiprinti naują Europos mokslinių tyrimų erdvę, kuria siekiama sukurti bendrą ES mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų rinką, o šalims bus sudarytos sąlygos veiksmingiau derinti savo mokslinių tyrimų politiką ir programas.

Visai programai „Europos horizontas“ taikomi privalomos atvirosios prieigos prie publikacijų ir atvirojo mokslo principai.

2022 m. kovo mėn.

Bendroji rinka

Bendroji rinka – vienas didžiausių ES laimėjimų. Jau 30 metų prekės, paslaugos, asmenys ir kapitalas gali laisvai judėti ES, todėl ji padeda palengvinti kasdienį piliečių ir įmonių gyvenimą.

Bendrojoje rinkoje (kartais dar vadinamoje vidaus rinka) ES piliečiai gali studijuoti, gyventi, apsipirkti, dirbti ir išeiti į pensiją bet kurioje ES valstybėje narėje, taip pat gali įsigyti prekių iš visos Europos. Bendrovės gali plėsti savo veiklą, dėl konkurencijos mažėja kainos, o vartotojai turi daugiau galimybių rinktis. ES taip pat siekia užtikrinti, kad naudojantis šiomis didesnėmis laisvėmis nebūtų pažeidžiami sąžiningumo, vartotojų apsaugos, darbuotojų teisių ir aplinkos tvarumo principai.

Video:

ES veiksmai

Bendroji rinka grindžiama ES pramonės strategija ir atlieka esminį vaidmenį padedant įmonėms vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Ji taip pat padeda apsaugoti bendroves nuo tiekimo sukrėtimų bei krizių ir stiprinti jų konkurencingumą pasaulyje.

ES siekia:

  • pasimokyti iš patirties, įgytos per COVID-19 pandemiją ir Rusijos invaziją į Ukrainą, pavyzdžiui, spręsdama tiekimo grandinės sutrikimų problemą;
  • užtikrinti, kad bendroji rinka suteiktų daugiau galimybių bendrovėms ir verslininkams plėsti verslą;
  • šalinti kliūtis, trukdančias asmenims lengvai kitoje šalyje įsigyti arba parduoti prekių ir paslaugų, o darbuotojams – laisvai judėti;
  • užtikrinti, kad tos pačios sąžiningumo, galimybių ir prievolių taisyklės būtų taikomos ir skaitmeninei ekonomikai;
  • gerinti perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą pramonės sektoriuose;
  • užtikrinti galimybes gauti finansavimą, taip pat standartus ir patentus, kad būtų užtikrinama, plečiama ir apsaugoma Europos lyderystė novatoriškų technologijų srityje.

Siekiant tikslų esminį vaidmenį atlieka nauji svarbiausių sričių, kuriose ES yra priklausoma nuo ne ES šalių, pramonės aljansai. Dėdama šias pastangas ES pateikė naujų priemonių, kuriomis gerinimas perėjimas prie žiedinės ekonomikos ir užtikrinamas tvaresnis svarbiausiųjų žaliavų tiekimas.

Mažosios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro 99 proc. visų ES bendrovių, sukuria du trečdalius visų darbo vietų privačiajame sektoriuje. Vykdant ES politiką skatinama kurti naujas įmones ir remiamos novatoriškų bendrovių plėtros pastangos.

Bendrosios rinkos programa, kurios biudžetas 2021–2027 m. yra 4,2 mlrd. EUR, konsoliduojama įvairi veikla tokiose srityse kaip maisto sauga, vartotojų apsauga, standartizacija ir konkurencingumas, dubliavimosi mažinimas ir koordinavimo gerinimas.

Portale „Your Europe“ pateikiama informacijos apie gyvenimo, darbo, keliavimo, studijų ir verslo kitose valstybėse narėse sąlygas. Jame taip pat suteikiama prieiga prie tokių paslaugų kaip „Jūsų Europos patarėjas“ ir problemų sprendimo tinklas SOLVIT.

2022 m. kovo mėn.

Vartotojų apsauga

ES vartotojų politika užtikrinamos vartotojų teisės ir produktų sauga, ji padeda vartotojams perkant prekes ir paslaugas priimti informuotus sprendimus, taip pat suteikia priemonių, padedančių išspręsti kilusias problemas.

ES bendrojoje rinkoje vartotojams suteikta daugiau pasirinkimo galimybių, užtikrinamas didesnis lankstumas, pasiūlos kokybė ir ekonomiškumas. ES vartotojų politika užtikrinama, kad būtų paisoma žmonių teisių, jei jiems kyla kokių nors problemų perkant prekes ar paslaugas iš kitų valstybių narių. Taip didinamas pasitikėjimas ir skatinama prekyba, be kita ko, internetu.

Video:

ES veiksmai

Naujojoje vartotojų darbotvarkėje nustatyta ES strategija iki 2025 m. Joje išdėstytos priemonės, kurių imsis ES reaguodama į naujus iššūkius, pavyzdžiui, COVID-19 pandemiją, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Tai, be kita ko, aplinkosaugos ir tvarumo problemų sprendimas, vartotojų teisių užtikrinimas ir pažeidžiamų vartotojų apsauga.

ES suteikia vartotojams tam tikrų praktinių teisių, kuriomis jie gali naudotis, jei kyla problemų.

  • Internetu apsipirkęs žmogus gali per 14 dienų apsigalvoti ir atsisakyti sutarties. Jis gali per dvi savaites grąžinti gaminį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.
  • Jei ES (internetu arba parduotuvėje) pirkta prekė nėra tokia, kaip žadėta, arba veikia netinkamai, vartotojas turi teisę mažų mažiausiai į tai, kad prekė būtų nemokamai pataisyta arba pakeista.
  • ES hipotekos kreditų taisyklėmis užtikrinama, kad reklamoje būtų teikiama aiški informacija, o vartotojai būtų laiku informuojami prieš sutarties pasirašymą.
  • Visų rūšių transporto sistemose taikomi būtiniausi keleivių teisių standartai (įskaitant susijusius su informavimu, pagalba ir kompensavimu kelionės atšaukimo arba ilgo vėlavimo atveju).

Be to, ES padeda greitai ir efektyviai spręsti ginčus su prekiautojais. Naudodamiesi elektroninio ginčų sprendimo platforma vartotojai ir prekiautojai gali išspręsti ginčus dėl internetu įsigytų pirkinių. Europos vartotojų centrų tinklas teikia vartotojams nemokamą pagalbą ir konsultacijas dėl kitose šalyse įsigyjamų pirkinių. Dėl naujų ES taisyklių iki 2023 m. vidurio organizacijoms taps lengviau ginti kolektyvinius vartotojų interesus ir kreiptis į teismą.

Žaislams, elektros prietaisams, kosmetikai ir vaistams taikomi griežti saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai. Griežtomis taisyklėmis užtikrinama, kad nesaugūs gaminiai būtų pašalinti iš rinkos. Apie šimtus tokių gaminių kasmet pranešama naudojantis ES skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema. 2021 m. Komisija pasiūlė persvarstyti gaminių saugos taisykles, įskaitant elektroninėms prekyvietėms taikomas taisykles, taip pat ES vartojimo kredito taisykles.

ES žiedinės ekonomikos veiksmų planu derinamos vartotojų ir su aplinka susijusios teisės, daugiausia dėmesio skiriant kokybiškesniems, tinkamiems naudoti ilgiau, tvariems gaminiams.

2022 m. kovo mėn.

Sąžininga konkurencija

ES konkurencijos taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą ir lygiateisę visų bendrovių konkurenciją bendrojoje rinkoje. To siekiama vartotojų, verslininkų ir visos Europos ekonomikos labui.

Komisija kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir nacionaliniais teismais užtikrina ES konkurencijos taisyklių vykdymą, kad būtų garantuojama sąžininga konkurencija tarp bendrovių. Tai padeda mažinti kainas ir gerinti kokybę, skatina inovacijas ir efektyvumą, o vartotojams sukuriama daugiau pasirinkimo galimybių.

ES veiksmai

Komisija imasi veiksmų dėl:

  • kartelių ar kitokių neteisėtų susitarimų tarp bendrovių, kuriais siekiama išvengti tarpusavio konkurencijos arba dirbtinai nustatyti dideles kainas;
  • atvejų, kada įtakingi veikėjai piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi rinkose, bandydami išsekinti konkurentus arba nustatyti per dideles kainas;
  • bendrovių susijungimų ir perėmimų, galinčių suvaržyti konkurenciją bendrojoje rinkoje;
  • ES valstybių valdžios finansinės paramos (valstybės pagalbos) bendrovėms, kuria gali būti iškreipiama konkurencija bendrojoje rinkoje, kai kurioms bendrovėms sudarant palankesnes sąlygas nei kitoms;
  • tarptautinio konkurencijos kultūros skatinimo, kad ES įmonės galėtų sąžiningai konkuruoti kitose pasaulio rinkose.

Konkurencijos politikos įgyvendinimas naudingas ES piliečiams. Pavyzdžiui, iš atsargių Komisijos skaičiavimų matyti, kad dėl kartelių draudimo ir susijungimo intervencijų vartotojai 2020 m. sutaupė 14–23,3 mlrd. EUR.

Antikonkurencinių veiksmų tyrimus ES vykdo prekių, profesijų ir paslaugų srityse. Komisija stebi ES valdžios institucijų pagalbą, teikiamą įmonėms, siekdama užtikrinti, kad kai kurioms bendrovėms nebūtų suteikta nesąžiningo pranašumo prieš konkurentes. Valstybės pagalba gali būti leidžiama tada, kai ja teikiama parama arba paskatos nepalankioje padėtyje esantiems regionams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, aplinkos apsaugai, mokymui, užimtumui arba kultūrai.

2022 m. sausio mėn. pradėtos taikyti naujos taisyklės dera su svarbiais Europos žaliojo kurso tikslais. Jomis siekiama padėti ES valstybėms narėms pasiekti plataus užmojo ES energetikos ir klimato tikslus, remiant aplinkos apsaugos, įskaitant klimato apsaugą ir žaliosios energijos gamybą, projektus.

ES taip pat stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai neatsiliktų nuo skaitmeninės pertvarkos. Pavyzdžiui, Skaitmeninių rinkų aktas užkirs kelią interneto platformoms, kurios veikia kaip prieigos valdytojos, nustatyti nesąžiningas sąlygas įmonėms ir vartotojams, pateikiant aiškų sąrašą, kurie veiksmai bus privalomi, o kurie – draudžiami. Skaitmeninių paslaugų aktu bus nustatytos privalomos ES masto prievolės tarpininkams, teikiantiems skaitmenines paslaugas, kuriomis besinaudojančius vartotojus pasiekia prekės, paslaugos ar turinys, taip sudarant lengvesnes sąlygas mažesnėms platformoms plėstis visoje ES bendrojoje rinkoje.

2022 m. kovo mėn.

Mokesčiai ir muitai

Nacionalinės vyriausybės savarankiškai nustato mokesčių tarifus ir surenka mokesčius, o ES atsako už muitų sąjungą, kuria užtikrinamas laisvas prekių judėjimas ir sauga bendrojoje rinkoje.

Iš esmės ES valstybių narių valdžios institucijos gali laisvai rengti savo mokesčių teisės aktus atsižvelgdamos į nacionalinius prioritetus. Tačiau tai darydamos jos turi laikytis tam tikrų pagrindinių principų ir užtikrinti, kad nacionalinės mokesčių taisyklės netrukdytų ES bendrosios rinkos veikimui.

ES muitų sąjungoje bendrovėms lengviau prekiauti, suderinami muitų mokesčiai, taikomi iš už ES ribų įvežamoms prekėms, taip pat padedama apsaugoti ES piliečius ir aplinką.

Video:

ES veiksmai

ES tiesioginio vaidmens didinant ar nustatant mokesčių tarifus neatlieka, ji prižiūri nacionalines mokesčių taisykles siekdama užtikrinti, kad jomis būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas ir kad vienos šalies mokesčiais nebūtų diskriminuojami kitų valstybių narių vartotojai, darbuotojai ar įmonės.

Dėl ES sprendimų turi susitarti visų valstybių narių vyriausybės, kad būtų atsižvelgta į kiekvienos iš jų interesus. Valstybės narės susitarė dėl kai kuriems mokesčiams, tokiems kaip pridėtinės vertės mokestis ar akcizai benzinui, tabakui ir alkoholiui, taikytinų bendrų taisyklių, kad supaprastintų tarpvalstybinę prekybą internetu ir ne internetu ir užtikrintų vienodas sąlygas ES ir ne ES bendrovėms bei platformoms.

2021 m. Komisija išdėstė savo naujos, teisingesnės ir skaidresnės XXI amžiaus ES verslo mokesčių sistemos viziją. Tarp numatomų veiksmų yra biurokratizmo sumažinimas, parama mažosioms įmonėms ir kova su piktnaudžiavimu mokesčiais. Pasiūliusi nustatyti ne mažesnį kaip 15 proc. pelno mokesčio tarifą visoms tarptautinėms bendrovėms, Komisija siekia, kad ES viena iš pirmųjų įgyvendintų 2021 m. istorinį pasaulinį susitarimą dėl mokesčių reformos. Tai galiausiai turėtų užtikrinti, kad visos bendrovės, kad ir kur jos vykdo veiklą, būtų apmokestinamos teisingai.

Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoje bendrojoje rinkoje, ES turi veikti kaip bendra muitų sąjunga, kurioje būtų taikomi tokie patys tarifai, standartai ir procedūros iš užsienio importuojamoms prekėms. Iš vienos valstybės narės į kitą vežamoms prekėms muitai netaikomi.

ES muitų sąjungą praktiškai valdo nacionalinės muitinių tarnybos. Jos apsaugo vartotojus, gyvūnus ir aplinką nuo prekių, kurios galėtų būti kenksmingos, ir padeda kovoti su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kontrabanda. Po muitinio įforminimo prekės gali patekti į laisvą apyvartą arba būti parduodamos bet kur Europoje.

2022 m. kovo mėn.

Kosmosas

ES kosmoso politika aktyviai prisidedama prie kovos su klimato kaita, skatinama technologinė pažanga ir inovacijos, gerinama ES piliečių gyvenimo kokybė.

Kosmoso technologijos, duomenys ir paslaugos nepaprastai svarbūs kasdieniame europiečių gyvenime (pvz., naudojantis mobiliuoju ryšiu, automobilių navigacijos sistemomis, bankomatais). Palydovai taip pat teikia vertingus duomenis ir paslaugas įvairiems sprendimams – nuo transporto, žemės ūkio ir aplinkos iki reagavimo į krizes.

Video:

ES veiksmai

ES kosmoso pramonė yra konkurencinga ir auganti (spėjama, kad jos vertė siekia 62 mlrd. EUR), joje dirba daugiau kaip 230 000 žmonių ir ji prižiūri trečdalį visų šiuo metu orbitoje skriejančių palydovų.

Europos kosmoso paslaugas teikia toliau išvardytos pagrindinės sistemos.

  • „Copernicus“ – ES Žemės stebėjimo sistema. Palydovų generuojami duomenys naudojami daugelyje sričių – nuo klimato kaitos ir jos poveikio stebėjimo iki pagalbos ir humanitarinių paslaugų nukreipimo. Programos „Copernicus“ duomenimis naudotasi aptinkant nelaimės ištiktus laivus, reaguojant į miškų gaisrus, žemės drebėjimus ir potvynius, padedant gelbėti gyvybes ir turtą.
  • ES pasaulinė palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ teikia visų rūšių transporto, automobilių, geležinkelių, aviacijos ir kitiems sektoriams skirtą tikslią ir patikimą padėties ir laiko nustatymo informaciją. „Galileo“ užtikrina 3,2 mlrd. išmaniųjų telefonų saugią ir nepriklausomą padėties nustatymo sistemą.
  • Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) stebi ir tikslina palydovinės navigacijos signalus aviacijos, jūrų ir sausumos naudotojams daugumoje Europos šalių. 426 ES oro uostai jau naudojasi EGNOS, kad užtikrintų saugesnį nusileidimą nepalankiomis oro sąlygomis, išvengtų vėlavimo ir nukreipimo kitu maršrutu.

2021–2027 m. ES kosmoso programa, kurios biudžetas sudaro 14,9 mlrd. EUR, grindžiama jų sėkminga veikla, orientuojantis į didesnį koordinavimą su kitomis ES politikos kryptimis. Ja siekiama skatinti mokslo ir technikos pažangą ir remti Europos kosmoso pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, startuolių ir novatoriškų įmonių, konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą. Komisija taip pat pasiūlė dvi naujas pavyzdines iniciatyvas, kad paskatintų saugų palydovinį junglumą ir kosmoso eismo valdymą.

Atskirų ES valstybių narių ir Europos kosmoso agentūros pastangomis ES buvo sukurtos pasaulinio lygio kosmoso tyrimų technologijos. Tarp laimėjimų – sukurtos naujos raketos ir palydovai, taip pat Mėnulio ir Marso tyrimų robotai. Nors kosmoso tyrimai yra strategiškai ir politiškai svarbūs, ES taip pat padeda mokslininkams atskleisti visatos paslaptis – 2019 m. ES finansuojami mokslininkai pateikė pačią pirmą juodos bedugnės nuotrauką.

2022 m. kovo mėn.

Tarptautiniai reikalai ir saugumas

Bendra užsienio ir saugumo politika suteikia ES galimybę laikytis bendros pozicijos ir vieningai veikti tarptautinėje arenoje, taigi valstybės narės gali spręsti problemas, kurių vienos nebūtų pajėgios įveikti, ir galima užtikrinti ES piliečių saugumą bei gerovę.

Politiką įgyvendina Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, padedamas ES diplomatinės tarnybos – Europos išorės veiksmų tarnybos. ES išorės veiksmai vykdomi vadovaujantis tais pačiais principais, kuriais remiantis ji sukurta ir plėtojama ir kuriuos ji siekia propaguoti visame pasaulyje, įskaitant taikos, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principus.

Video:

ES veiksmai

Grėsmėms saugumui didėjant ir sudėtingėjant, ES saugumo ir gynybos strateginis kelrodis sustiprins ES gebėjimą per ateinantį dešimtmetį reaguoti į krizes ir grėsmes. Strateginiame kelrodyje dėmesys telkiamas į:

  • veikimą greičiau ir ryžtingiau kilus krizei;
  • piliečių apsaugą nuo sparčiai kintančių grėsmių;
  • investavimą į pajėgumus ir technologijas, kurių reikia ES;
  • bendradarbiavimą su kitais siekiant bendrų tikslų.

ES remia konfliktų ir krizių apimtas šalis. Pagal Europos taikos priemonę ES prisiima didesnę atsakomybę kaip viena iš pasaulinį saugumą užtikrinančių šalių. Priemonės lėšomis finansuojamos pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką vykdomų karinių misijų ir operacijų bendros išlaidos ir kartu su partneriais, tokiais kaip Afrikos Sąjunga, vykdomos taikos paramos operacijos. Pagal ją taip pat stiprinami šalių partnerių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų gynybos pajėgumai; ji svarbi padedant Ukrainai reaguoti į Rusijos karinę agresiją.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. ES taip pat ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad bendradarbiaujant tarptautiniu mastu būtų atkurtas pasaulinis aprūpinimas maistu.

ES ir jos valstybės narės tebėra didžiausios tarptautinės paramos krizės ištiktai Sirijai teikėjos – nuo 2011 m. gyventojams Sirijoje ir regione paremti jos skyrė daugiau kaip 27 mlrd. EUR investicijų.

„Global Gateway“ yra nauja ES investicijų strategija, kuria siekiama skatinti pažangią, švarią ir saugią energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą ir stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas visame pasaulyje. ES, jos valstybės narės ir jos finansų įstaigos, veikdamos kartu kaip Europos komanda, 2021–2027 m. siekia sutelkti iki 300 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų. Strategija „Global Gateway“ yra ES indėlis į G7 pasaulinę infrastruktūros ir investicijų partnerystę.

2022 m. kovo mėn.

Tarptautinė partnerystė

Partnerystė ir vystomasis bendradarbiavimas yra ES užsienio politikos pagrindas. ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje paramos vystymuisi teikėjos.

Parama vystymuisi kartu su užsienio, saugumo ir prekybos politika yra vienas iš ES veiklos visame pasaulyje ramsčių. ES skatina skurdo panaikinimą, žmogaus socialinę raidą, tvarų augimą ir gerą valdymą. Tai daroma užmezgant partnerystės ryšius, kad būtų sprendžiamos tokios pasaulinės problemos kaip klimato kaita, gamtos išteklių išeikvojimas ir neteisėta migracija. ES palaiko veiksmingą daugiašališkumą ir bendradarbiauja su visais suinteresuotaisiais subjektais, nes dabartiniams uždaviniams spręsti reikia daugiašalio valdymo ir taisyklėmis grindžiamo tarptautinio bendradarbiavimo.

Video:

ES veiksmai

ES mano, kad tarptautinė partnerystė yra investicija į perspektyvią ir tvarią bendrą ateitį. ES yra pagrindinė JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos propaguotoja. Europos konsensuse dėl vystymosi nustatyta, kad ES, įgyvendindama darnaus vystymosi tikslus, daugiausia dėmesio skiria žmonėms, planetai, klestėjimui, taikai ir partnerystei. ES išorės veiksmai susiję su:

Afrikos ir ES partnerystė tebėra vienas iš svarbiausių ES prioritetų.

2020 m. ES greitai reagavo į COVID-19 krizę. Europos komandos principas, pagal kurį derinami ES ir jos valstybių narių bei finansų įstaigų ištekliai, praktinė patirtis ir priemonės, padėjo ES partneriams sušvelninti pandemijos poveikį. ES taip pat deda itin daug pastangų, kad visi galėtų gauti saugių ir veiksmingų vakcinų. Europos komandos principas dabar taikomas ES išorės veiksmų biudžete – Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonėje „Globali Europa“.

ES išorės veiksmams skiria apie 10 proc. savo biudžeto. ES delegacijos dirba kartu su vyriausybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, ES valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi, kad padidintų Europos paramos poveikį. 2020 m. ES ir jos valstybės narės kartu suteikė 66,8 mlrd. EUR pagalbos.

ES veiksmai visame pasaulyje grindžiami pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei vertybėmis. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje daugiausia dėmesio skiriama asmenų apsaugai ir įgalėjimui, atsparios, įtraukios ir demokratinės visuomenės kūrimui ir žmogaus teisių propagavimui visame pasaulyje. Dėl Lyčių lygybės veiksmų plano lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas tapo labai svarbiu ES darbo baru.

2022 m. kovo mėn.

ES kaimynystė ir plėtra

ES, plėtodama prie konkrečių poreikių pritaikytas partnerystes, grindžiamas bendrais interesais ir dvišalio ar regioninio lygmens bendradarbiavimu, skatina kaimyninių šalių demokratijos ir ekonomikos tvarumą.

Video:

ES veiksmai

Europos kaimynystės politika reguliuojami ES santykiai su 16 artimiausių kaimynių. Pietinės kaimynės yra Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina*, Sirija ir Tunisas. Rytinės kaimynės – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Šiuo bendradarbiavimu visų pirma siekiama:

  • sprendžiant ekonominio vystymosi, užimtumo ir jaunimo galimybių, transporto ir energijos jungčių, saugumo ir migracijos klausimus, stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse;
  • propaguoti gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes;
  • sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui regioniniu lygmeniu, pavyzdžiui, per Rytų partnerystę ir Viduržemio jūros sąjungą.

Be to, pietinėse kaimyninėse šalyse ES drauge su savo partneriais siekia užbaigti krizes Sirijoje ar Libijoje ir reguliuoti migracijos srautus.

ES plėtros politika taikoma Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kosovui**, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Serbijai ir Turkijai. Narystės ES perspektyva yra stipri paskata vykdyti demokratines ir ekonomines reformas tose Europos šalyse, kurios nori tapti ES narėmis. Taip padedama skatinti susitaikymą ir stabilumą. Europos šalis gali tapti ES valstybe nare tik tuo atveju, jei ji atitinka demokratijos standartus (įskaitant teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagarbos mažumoms bei jų apsaugos standartus); turi veikiančią rinkos ekonomiką ir geba susidoroti su konkurencija ir rinkos jėgomis ES; gali prisiimti atsakomybę už narystę ES.

Turkija yra ES partnerė daugelyje svarbių sričių, tačiau pastaraisiais metais ji dar labiau nutolo nuo pagrindinių ES vertybių ir principų. Todėl Turkijos stojimo derybos yra praktiškai sustojusios. Vis dėlto ES strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiai naudingų santykių su Turkija plėtojimu.

2020 m. ES suteikė 7,47 mlrd. EUR vertės paramą kaimyniniams ir plėtros regionams, kad padėtų sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį. ES užtikrino reagavimą į ekstremaliąsias situacijas, rėmė mokslinius tyrimus, sveikatos ir vandens sistemas ir šalino ekonominius ir socialinius pandemijos padarinius.

  • Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo.
  • Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

2022 m. kovo mėn.

Prekyba

ES – laisvosios prekybos lyderė. Prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis tiesiogiai arba netiesiogiai remia 35 mln. darbo vietų ES. ES kovoja už atviras, taisyklėmis grindžiamas rinkas, vienodas sąlygas ir aukščiausius tarptautinius standartus visame pasaulyje.

ES tenka didžiausias vaidmuo pasaulyje prekyboje, o jos ekonomika yra viena iš atviriausių. Trečdalis ES bendrojo vidaus produkto priklauso nuo prekybos. Prognozuojama, kad ateityje 85 proc. pasaulio ekonomikos augimo vyks už Europos ribų. ES derasi dėl tarptautinių prekybos susitarimų ir juos sudaro savo valstybių narių vardu.

Video:

ES veiksmai

ES prekybos politika apima ne tik prekybą prekėmis ir paslaugomis, bet ir intelektinės nuosavybės komercinius aspektus ir tiesioginių užsienio investicijų klausimus.

2021 m. vasario mėn. Komisija pristatė naują ES prekybos strategiją, kurioje nustatyti trys pagrindiniai tikslai:

  • remti ES ekonomikos atsigavimą ir pertvarką taip, kad būtų remiami mūsų žalieji ir skaitmeniniai užmojai;
  • formuoti pasaulines taisykles siekiant užtikrinti, kad jos būtų sąžiningos ir tvarios;
  • didinti ES gebėjimą siekti savo interesų ir ginti savo teises.

Strategijos esmę sudaro įsipareigojimas reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją, kad ji galėtų geriau reaguoti į šiuolaikinės prekybos iššūkius.

Prekybos politika gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu. Todėl ES sieks geriau įgyvendinti savo prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyrius ir užtikrinti jų vykdymą. Konkrečiai ES pasiūlys užtikrinti, kad Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos laikymasis taptų esminiu būsimų prekybos ir investicijų susitarimų elementu.

ES palaiko atvirą ir sąžiningą prekybą ir kovoja su protekcionizmu. Ji siekia pusiausvyros tarp atvirumo ir užtikrinimo, kad žmonės ir įmonės būtų apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Paskyrusi naują už prekybos teisės aktų vykdymo užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną , ES ypač daug dėmesio skiria prekybos susitarimų teikiamos naudos didinimui įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir ūkininkams, ir užtikrinimui, kad jos prekybos partneriai laikytųsi savo įsipareigojimų, be kita ko, darnaus vystymosi srityje.

ES turi 46 galiojančius prekybos susitarimus su 78 partneriais visame pasaulyje. 2020 m. ES pasiekė naują prekybos susitarimą su Meksika, be to, įsigaliojo jos prekybos susitarimas su Vietnamu. Pirmaisiais susitarimo su Japonija galiojimo metais jau padidėjo ES eksportas – per pirmuosius 10 susitarimo mėnesių jis išaugo beveik 7 proc.

2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, 2020 m. gruodžio 30 d. ES ir Jungtinė Karalystė pasirašė ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

2022 m. kovo mėn.

Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga

ES kartu su valstybėmis narėmis yra viena pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje. Ji teikia itin svarbią pagalbą milijonams žmonių ir koordinuoja pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju Europoje ir visame pasaulyje.

ES reaguoja į krizines situacijas ir užtikrina greitą ir veiksmingą pagalbos teikimą dviem pagrindiniais kanalais: humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos. ES siekia:

  • gelbėti ir saugoti gyvybes, gelbėti nuo kančių ir jas palengvinti, taip pat apsaugoti bendruomenių, nukentėjusių nuo gaivalinių nelaimių ir žmogaus sukeltų krizių, vientisumą ir orumą;
  • greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ES ir už jos ribų;
  • mažinti nelaimių riziką, pavyzdžiui, imantis veiksmų klimato kaitos padariniams švelninti;
  • geriau pasirengti nelaimėms, pavyzdžiui, naudojant ankstyvojo perspėjimo sistemas;
  • užtikrinti sklandų pereinamąjį etapą po pagalbos operacijos, susiejant veiksmus su paramos vystymuisi strategijomis;
  • apskritai didinti gyventojų atsparumą, pavyzdžiui, investuoti į priemones, skirtas padėti pasirengti nelaimėms, kurių gali kilti ateityje;
  • apsaugoti ir užtikrinti nuo nelaimių nukentėjusių vaikų ateitį.
Video:

ES veiksmai

Bendradarbiaudama su įvairiais partneriais, ES jau daugiau kaip 30 metų remia humanitarines operacijas 110 šalių. 2021 m. ES suteikė daugiau kaip 2,4 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos. ES yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja per daugelį krizių, pavyzdžiui, ji teikė:

ES taip pat siunčia reagavimo į nelaimes grupes ir nukreipia pagalbą į nukentėjusius regionus ES ir visame pasaulyje, pasitelkdama savo civilinės saugos mechanizmą, pavyzdžiui:

  • reagavo į COVID-19 pandemiją Europoje ir visame pasaulyje, be kita ko, tiekdama su COVID-19 susijusias atsargas per mechanizmą „rescEU“ ir repatrijuodama užsienyje įstrigusius ES piliečius;
  • siuntė specialistus ir įrangą į šalis, nukentėjusias nuo žemės drebėjimų (Haitis), ugnikalnių išsiveržimų (Tonga), miškų gaisrų (Vakarų Balkanai ir Viduržemio jūros šalys) ir siekė sustabdyti ebolos protrūkį Gvinėjoje 2021 m.;
  • nukreipė milijonus skubios pagalbos priemonių (pavyzdžiui, pirmosios pagalbos rinkinių, palapinių, lovų) į Ukrainą ir kaimynines šalis per didžiausią operaciją nuo mechanizmo sukūrimo.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/echo/

2022 m. kovo mėn.

Pagrindinės teisės

ES užtikrina įvairias pagrindines teises. Pagarba pagrindinėms teisėms yra bendra ES ir jos valstybių narių vertybė ir ja grindžiami ES veiksmai tiek jos viduje, tiek už jos ribų.

ES – ne vien bendra prekių ir paslaugų rinka. Europiečius sieja bendros vertybės ir teisės, nustatytos ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje.

ES veiksmai

ES pagrindinių teisių chartijoje išvardytos visos ES piliečių turimos asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės. Šios teisės užtikrinamos ES šalyse ir visur, kur taikoma ES teisė; jos, be kita ko, yra žmogaus orumas, saviraiškos ir asociacijų laisvė, teisė į nediskriminavimą, teisė į prieglobstį ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Be to, Chartijoje įtvirtintos konkrečios teisės, susijusios su ES pilietybe pagal ES sutartis, kurios ES piliečiams suteikia:

Pagrindinių teisių apsauga taip pat užtikrinama konkrečiais ES teisės aktais, pavyzdžiui, Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, teisės aktais, kuriais siekiama užkirsti kelią diskriminavimui dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, ir teisės aktais, kuriais saugomi pranešėjai ir nusikaltimų aukos.

ES taip pat užtikrina pagrindinių teisių apsaugą imdamasi specialių politikos priemonių ir glaudžiai bendradarbiaudama su ES šalimis ir pilietine visuomene, pavyzdžiui, dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo, civilinio ir baudžiamojo teisingumo, teisingumo sistemų skaitmeninimo, duomenų apsaugos, teisinės valstybės principo laikymosi, vaiko teisių ir vartotojų teisių.

ES teisėkūros ir politikos darbas pagrindinių teisių srityje remiamas įgyvendinant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą.

ES siekia sukurti lygybės sąjungą įgyvendindama strategijas, kuriomis siekiama kovoti su stereotipais ir sukurti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinta, kad visi galėtų visapusiškai ir laisvai dalyvauti Europos visuomenės gyvenime.

ES taip pat propaguoja ir gina visuotines vertybes visame pasaulyje. 2021 m. ES pradėjo įgyvendinti pagal priemonę „Globali Europa“ vykdomą Žmogaus teisių ir demokratijos programą, kuriai 2021–2027 m. skirta 1,5 mlrd. EUR. ES taip pat nustatė visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, pagal kurį jai sudaromos sąlygos geriau taikyti priemones subjektams, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.

2022 m. kovo mėn.

Teisingumas ir teisinė valstybė

ES siekia užtikrinti vienodą ES teisės taikymą, spręsti piliečiams kylančias tarpvalstybines teisines problemas ir remti bei įtvirtinti teisinės valstybės principą.

ES siekia kurti teisingumo erdvę, kurioje piliečiai ir įmonės galėtų spręsti kitose ES valstybėse narėse kylančius teisinius klausimus kaip savo šalyje. Sklandžiai veikianti bendra teisingumo erdvė be sienų padės užtikrinti, kad piliečiai galėtų remtis turimomis teisėmis ir galėtų kreiptis į teismą bet kurioje ES vietoje.

ES veiksmai

ES piliečiai gali gyventi, studijuoti, dirbti ir užsiimti verslu bet kurioje ES šalyje. Todėl gali atsitikti taip, kad teks kreiptis į kitos valstybės narės teismines institucijas.

ES stengiasi stiprinti valstybių narių teismų ir administracijų tarpusavio pasitikėjimą, kad jos pripažintų viena kitos teisminių institucijų sprendimus. Tai ypač svarbu nagrinėjant civilines bylas, kaip antai ieškinius dėl santuokos nutraukimo, vaiko globos ar išlaikymo.

Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) sudaro lengvesnes sąlygas nacionalinėms teisminėms institucijoms bendradarbiauti, kad padėtų kovoti su sunkiais organizuotais nusikaltimais, kaip antai korupcija ir prekyba narkotikais ir jų platinimas. Pavyzdžiui, Europos arešto orderiu pakeistos ilgos ekstradicijos procedūros, kurias taikant galima grąžinti įtariamus arba nuteistus nusikaltėlius į šalį, kurioje jie bus arba buvo teisiami. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių siekiama užtikrinti, kad ES visos nusikaltimų aukos sulauktų reikiamos paramos ir apsaugos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas užtikrina, kad ES teisė būtų vienodai taikoma visose valstybėse narėse. ES siekia modernizuoti ES teisingumo sistemas, kad neatsiliktų nuo skaitmeninės pertvarkos ir užtikrintų teisę lengviau ir sparčiau kreiptis į teismą. Pažangą galima stebėti naudojantis ES teisingumo rezultatų suvestine, kurioje pateikiami duomenys apie visų valstybių narių teisingumo sistemų veiksmingumą, kokybę ir nepriklausomumą, o e. teisingumo portalas – vieno langelio principu pagrįsta sistema visiems teisingumo klausimams spręsti.

Teisinės valstybė principas, viena pagrindinių ES vertybių, reiškia, kad nepriklausoma ir veiksminga teisingumo sistema ES kiekvienam asmeniui turi suteikti tinkamą teisinę apsaugą. Ji reikalinga visoms kitoms vertybėms apsaugoti ir yra labai svarbi ES veikimo požiūriu. Ji užtikrina ES teisės taikymą bei vidaus rinkos veiksmingumą ir skatina tarpusavio pasitikėjimą, sudarydama sąlygas kurti verslui palankią aplinką.

ES kartu su valstybėmis narėmis siekia įtvirtinti ir stiprinti teisinės valstybės principą, naudodamosi teisinės valstybės mechanizmu ir teikdamos teisingumo srities reformoms techninę pagalbą ir finansavimą.

2022 m. kovo mėn.

Lyčių lygybė

Moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, įtvirtinta dar 1957 m. Romos sutartyje. ES toliau deda pastangas kovoti su diskriminacija dėl lyties ir pasiekti, kad lyčių lygybė taptų tikrove.

Nors ES moterims turėtų būti užtikrinama lygybė, įgalėjimas ir saugumas, vis dar pernelyg daug moterų dirba mažiau apmokamuose darbo rinkos sektoriuose, pernelyg mažai moterų eina su sprendimų priėmimu politikoje ir versle susijusias pareigas, be to, visoje ES moterys vis dar uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai. Tebėra plačiai paplitę ir smurtas dėl lyties bei priekabiavimas.

Video:

ES veiksmai

Su lyčių lygybe susijusios ES veiklos pagrindas – 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija. Jos tikslas – nutraukti smurtą dėl lyties, kovoti su lyčių stereotipais, šalinti lyčių padėties darbo rinkoje skirtumus ir skatinti subalansuotą lyčių atstovavimą priimant sprendimus bei politikoje. Strategija grindžiama dešimtmečius įgyvendinamomis ES lyčių lygybės iniciatyvomis.

Siekdama įgyvendinti Romos sutartyje įtvirtintą vienodo užmokesčio už vienodą darbą principą, Komisija pasiūlė darbo užmokesčio skaidrumo priemonių, įskaitant didelių bendrovių pareigą pranešti apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Darbuotojai taip pat turės teisę į kompensaciją dėl diskriminacijos darbo užmokesčio srityje.

Smurtas prieš moteris yra viena labiausiai įsišaknijusių diskriminacijos dėl lyties formų Europoje. Komisija pasiūlė naujas ES masto kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje taisykles, kuriomis siekiama nubausti smurtautojus ir geriau užtikrinti moterų apsaugą, taip pat ir internete. Visos valstybės narės ir ES pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją).

Be to, ES imasi veiksmų, kad padėtų moterims kovoti su stiklo lubų fenomenu versle ir politikoje ir kad paskatintų moteris dalyvauti skaitmeniniame sektoriuje. Visų pirma Komisija siekia gerinti lyčių pusiausvyrą didžiausių ES biržinių bendrovių valdybose.

Tačiau gyvenime svarbu ne tik darbas ir pinigai. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, kuri įsigaliojo 2019 m. liepos mėnesį ir kurią valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2022 m. rugpjūčio mėn., įtvirtinamos naujos teisės, siekiant padėti išlaikyti vyrų ir moterų prisiimamos atsakomybės už artimųjų priežiūrą pusiausvyrą. Šios teisės susijusios su tėvyste, tėvystės ir slaugos atostogomis, taip pat lanksčiomis darbo sąlygomis tėvams ir slaugytojams.

ES siekia gerinti mergaičių ir moterų gyvenimo kokybę visame pasaulyje įgyvendindama Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą. Taip propaguojami lyčių lygybės klausimai jai vykdant išorės veiksmus, taip pat ir tokiose srityse kaip vystomasis bendradarbiavimas ir prekybos derybos. Be to, ES praskynė kelią deryboms dėl lyčių lygybės tikslų įtraukimo į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

2022 m. kovo mėn.

Rasizmas ir lygybė

ES siekia užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo kilmės, galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, laisvėmis ir lygiateisiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Nors diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės ES yra draudžiama, rasizmo ir rasinės diskriminacijos apraiškų išlieka. ES siekia kovoti su rasizmu ir netolerancija visose srityse.

ES veiksmai

ES stiprina savo kovą su rasizmu ir diskriminacija, įgyvendindama 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą ir skiria pirmąjį kovos su rasizmu koordinatorių.

ES atmeta ir smerkia visų formų rasizmą ir netoleranciją. Kovos su rasizmu veiksmų plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama:

  • kovoti su rasizmu ir rasine diskriminacija teisinėmis ir kitokiomis priemonėmis, užtikrinti, kad ES teisės aktai, draudžiantys neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus, be kita ko, internete, būtų taikomi praktiškai.
  • aktyviau kovoti su struktūriniu rasizmu;
  • padėti sustiprinti rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių žmonių balsą ir suburti visų lygmenų veikėjus, siekiant visiems sukurti gyvenimą be rasizmo ir diskriminacijos;
  • teikti finansavimą įtraukios visuomenės kūrimui ir tolerancijos bei pliuralizmo skatinimui;
  • skatinti Komisijos darbuotojų įvairovę ir užtikrinti, kad visiems, neatsižvelgiant į jų rasinę, etninę kilmę ar odos spalvą, būtų užtikrinta nediskriminacinė ir įtrauki darbo vieta.

Pagal Rasinės lygybės direktyvą, Užimtumo lygybės direktyvą ir ES pagrindinių teisių chartiją draudžiamas nevienodas požiūris dėl rasinės ar etninės kilmės, be kita ko, ir užimtumo srityje.

Vykdoma kovos su konkrečiomis rasizmo formomis politika. Pavyzdžiui, ES kovos su antisemitizmu strategija siekiama užkirsti kelią visų formų antisemitizmui, puoselėti žydų gyvenimo būdą, skatinti atminimą ir švietimą Holokausto klausimais. Parengta dar viena strateginė programa romų lygybei skatinti.

Pagal Nusikaltimų aukų teisių direktyvą saugomi nuo neapykantos nusikaltimų nukentėję asmenys. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių (2020–2025 m.) siekiama užtikrinti, kad visos nusikaltimų aukos gautų reikiamą paramą ir apsaugą nepriklausomai nuo to, kurioje ES vietoje įvykdytas nusikaltimas.

ES taip pat siekia užkirsti kelią neapykantos internete plitimui ir su juo kovoti, kartu visada gindama saviraiškos laisvę. 2016 m. Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksas suteikė naudotojams galimybę pažymėti neapykantą kurstančias kalbas internete, o platformoms – greitai peržiūrėti ir pašalinti neteisėtą ar žalingą turinį.

2022 m. kovo mėn.

LGBTIQ asmenų lygybė

ES piliečiams užtikrinamos įvairios pagrindinės teisės ir apsauga nuo diskriminacijos. Tai galioja ir LGBTIQ bendruomenės nariams.

2019 m. maždaug 76 proc. apklaustų europiečių sutiko, kad gėjai, lesbietės ar biseksualūs asmenys turėtų turėti tas pačias teises kaip heteroseksualūs asmenys. Tačiau lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, interseksualūs ir queer asmenys (LGBTIQ) gali susidurti su diskriminacija daugelyje gyvenimo sričių, taip pat su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurtu.

ES veiksmai

2020 m. Komisija priėmė pirmąją LGBTIQ asmenų lygybės strategiją, kuria siekiama spręsti diskriminacijos, saugumo, įtraukties ir lygybės klausimus.

Strategija grindžiama ES lygmens veiksmais, apimančiais jau daugiau kaip 20 metų laikotarpį. Nuo 1999 m. ES turi įgaliojimus veikti diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos atvejais. ES veiksmai apima toliau nurodytus veiksmus.

Kai kuriose pasaulio šalyse tos pačios lyties santykiai vis dar laikomi nusikalstamais, o LGBTIQ asmenims stinga saugumo. ES ragina kitas šalis užtikrinti, kad seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ar lytiniai požymiai negalėtų tapti smurto ar baudžiamųjų sankcijų pagrindu.

ES taip pat yra viena pagrindinių paramos teikėjų, visame pasaulyje skiriančių paramą projektams, kurių tikslas – kovoti su asmenų diskriminacija, daugiausia pasinaudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone. Nuo 2016 m. ES remia Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Rytų Europoje įgyvendinamus projektus. 2018 m. ES įsteigė fondą, kurio tikslas – remti aktyvistus ir organizacijas regionuose, kur LGBTIQ asmenims kyla didesnis pavojus būti diskriminuojamiems.

2022 m. kovo mėn.

Negalia

ES skatina aktyvią neįgaliųjų įtrauktį ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime bei ekonomikoje lygiomis teisėmis su kitais ir saugo juos nuo diskriminacijos ir smurto.

Maždaug 87 mln. žmonių ES turi vienokią ar kitokią negalią. Jie turi tokias pačias teises ir pagrindines laisves kaip ir visi kiti asmenys, įskaitant teisę į lygybę ir nediskriminavimą ir teisę nebūti išnaudojamiems, gyventi nepatiriant smurto ir prievartos. ES siekia sukurti Europą be kliūčių, suteikiančią galių ir galimybių neįgaliesiems visapusiškai naudotis savo teisėmis.

ES veiksmai

ES ir jos valstybės narės yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalys. Be to, pagal ES pagrindinių teisių chartiją ir ES sutartis ES įpareigota skatinti politiką, kuria sprendžiami neįgaliųjų teisių klausimai ir tenkinami jų poreikiai.

2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje, grindžiamoje JT konvencija, ankstesne strategija ir Europos socialinių teisių ramsčiu, išdėstomos konkrečios iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad neįgalieji galėtų:

  • turėti tas pačias teises į laisvą judėjimą kaip ir visi kiti asmenys. Aštuoniose valstybėse narėse jau išbandoma ES neįgaliųjų automobilių statymo kortelė ir ES neįgaliojo kortelė. Jos suteikia galimybę lengviau pripažinti negalios statusą ir teises kitose ES šalyse;
  • geriau dalyvauti darbo rinkoje, taikant konkrečias priemones, kuriomis gerinamos jų galimybės įsidarbinti;
  • gyventi savarankiškai – kad ir kur ar su kuo jie pasirinktų. Išteklių centras AccessibleEU padės gerinti prieigą prie transporto, pastatų, informacijos, audiovizualinės žiniasklaidos, ryšių ir technologijų;
  • dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje ir būti apsaugoti nuo diskriminacijos ir smurto. Strategija taip pat siekiama užtikrinti lygias galimybes, susijusias su teise kreiptis į teismą, naudotis švietimo ir turizmo paslaugomis arba įsilieti į kultūros ar sporto veiklą.

Pastaraisiais metais kelios ES iniciatyvos ir teisės aktai padėjo pagerinti neįgaliųjų gyvenimą Europoje. Europos prieinamumo akte nustatomi privalomi tam tikrų pagrindinių produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Be to, taikomos specialios taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos ir vienodą požiūrį užimtumo ir profesinėje srityse.

ES taip pat yra įsipareigojusi didinti informuotumą apie problemas, su kuriomis kasdien susiduria neįgalieji, ir priemones, kurių jiems reikia savo gyvenimui pagerinti. Kasmet gruodžio pradžioje minima Europos neįgaliųjų diena padeda atkreipti visuomenės dėmesį į su neįgalumu susijusius klausimus. Kiekvienais metais „Visiems pritaikyto miesto apdovanojimu“ įvertinamas miestas už išskirtines pastangas tapti prieinamesniu.

2022 m. kovo mėn.

Vyresni nei 50 metų asmenys

ES stengiasi padėti žmonėms kuo ilgiau gyventi sveiką, aktyvų ir nepriklausomą gyvenimą. Ji prisideda prie valstybių narių veiksmų užimtumo, sveikatos ir švietimo srityse ir koordinuoja bendrus veiksmus kovojant su epidemijomis.

Demografinės tendencijos rodo, kad artimiausiais dešimtmečiais vyresnio amžiaus žmonių dalis ES gerokai padidės. Komisijai paskelbus žaliąją knygą dėl senėjimo, pradėta diskusija dėl senėjančiai Europos visuomenei kylančių iššūkių ir galimybių. ES šalys sprendžia senėjimo poveikio klausimus tobulindamos švietimo ir įgūdžių ugdymo sistemas, skatindamos ilgesnį visavertį profesinį gyvenimą ir sparčiau įgyvendindamos socialinės apsaugos, įskaitant pensijas ir ilgalaikę priežiūrą, reformas.

ES veiksmai

ES nustatyta, kad darbdavių vykdoma diskriminacija dėl amžiaus yra neteisėta. Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas padeda užtikrinti, kad ES taisyklės dėl lygybės ir nediskriminavimo būtų vienodai taikomos visoje ES.

Tokios ES iniciatyvos kaip Europos įgūdžių darbotvarkė, Įgūdžių paktas ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planas padeda žmonėms pasirengti pokyčiams pasaulyje. Projektai, kuriuos remia „Europos socialinis fondas +“, kiekvienais metais milijonams europiečių padeda įgyti naujų įgūdžių ir susirasti geresnį darbą.

Mokytis niekada nevėlu – nesvarbu, ar žmogus siekia karjeros, ar nori asmeniškai tobulėti. Daug įvairių galimybių – nuo mokymosi darbo vietoje bei kursų iki ES finansuojamų projektų – vyresniems nei 50 metų asmenims siūlo programa „Erasmus+".

Europos užimtumo tarnybų tinklas EURES padeda ieškantiems darbo kitoje valstybėje narėje, o ES taisyklės sudaro lengvesnes sąlygas koordinuoti nacionalines socialinės apsaugos sistemas, apsaugant į kitą vietą Europoje gyventi persikeliančių arba į pensiją išeinančių asmenų teises.

Nauja savanoriška pensijų sistema – visos Europos asmeninės pensijos produktas (PEPP) – dabar žmonėms suteikia daugiau pasirinkimo alternatyvų ir galimybę toliau santaupas investuoti į tą patį produktą, net jei jie persikelia gyventi į kitą ES šalį. Kas trejus metus Komisija skelbia dabartinio ir būsimo senatvės pajamų adekvatumo valstybėse narėse ataskaitą. Įgyvendindama 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, ES padės šalinti neįgaliųjų socialinės apsaugos, įskaitant pensijų sistemas, spragas.

ES aktyviai veikia daugelyje įvairių sričių, tokių kaip sveiko gyvenimo būdo skatinimas, parama veiksmingesnėms ir tvaresnėms sveikatos priežiūros paslaugoms, ligų prevencija ir aktyvesnė kova su vėžiu.

ES finansiškai remia nevyriausybines organizacijas, tokias kaip Europos vyresnių žmonių platforma, kurios propaguoja teisę į sąžiningą elgesį ir kovoja su diskriminacija dėl amžiaus.

2022 m. kovo mėn.

Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė

ES pasiryžusi pasiekti, kad dešimtmetis po 2020 m. taptų Europos skaitmeniniu dešimtmečiu. Ji siekia užtikrinti, kad skaitmeninės technologijos būtų naudingos visiems, kartu padėdama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir užtikrinti, kad Europa taptų skaitmeninės ekonomikos lydere.

Skaitmeninės technologijos dar niekada mūsų gyvenime nebuvo tokios svarbios. Jų dėka COVID-19 krizės metu žmonės ir įmonės išlaikė ryšius ir dirbo, be to, itin svarbus vaidmuo skaitmeninėms technologijoms teko užtikrinant švietimą ir mokymą. Jos taip pat labai svarbios kovojant su klimato kaita, be kita ko, pasitelkiant pažangias energetikos ir transporto sistemas.

Video:

ES veiksmai

Skaitmeninės transformacijos pagrindas jau sukurtas. ES veiksmai davė naudos, pavyzdžiui:

ES siūloma skaitmenine strategija toliau bus siekiama ieškoti skaitmeninių sprendimų, kurie teiktų naudos žmonėms, įmonėms ir planetai. Ja orientuojamasi į tris pagrindinius tikslus: žmonėms naudingas technologijas, teisingą ir konkurencingą ekonomiką ir atvirą, demokratinę ir tvarią visuomenę.

Komisija pasiūlė išsamų taisyklių rinkinį, skirtą ES veikiančioms interneto platformoms, kuriomis siekiama apsaugoti pagrindines piliečių teises internete, šalinti internetu daromą žalą ir skatinti inovacijas. Be to, strategija taip pat apima įvairias sritis: nuo kibernetinio saugumo ir duomenų iki skaitmeninio švietimo ir demokratijos. Pasitelkus siūlomą skaitmeninės politikos kelrodį iki 2030 m. ES siektini užmojai paverčiami konkrečiais tikslais. Vienas svarbiausių elementų – ES vertybių ir pagrindinių žmogaus teisių apsauga bei saugumo užtikrinimas.

Skaitmeninės Europos programa, turinti 7,5 mlrd. EUR biudžetą 2021–2027 m. laikotarpiu, suteiks didelį postūmį investicijoms tokiose srityse kaip antai superkompiuteriai, dirbtinis intelektas ir skaitmeniniai įgūdžiai. Ji taip pat užtikrins, kad skaitmeninės technologijos būtų plačiai naudojamos visoje ekonomikoje ir visuomenėje, be kita ko, pasitelkiant skaitmeninių inovacijų centrus.

Kitomis programomis taip pat bus remiama skaitmeninė transformacija, įskaitant programą „Europos horizontas“, kuri orientuojasi į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir skaitmeninius Europos infrastruktūros tinklų priemonės aspektus. Be to, pagal ekonomikos gaivinimo fondą „NextGenerationEU“ valstybės narės turėtų skirti 20 proc. savo finansinės paramos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skaitmeninei transformacijai.

2022 m. kovo mėn.

Saugesnis internetas

ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklės – vienos griežčiausių pasaulyje. Jos padeda užtikrinti tiek piliečiams, tiek įmonėms saugią ir teisingą interneto aplinką ir apsaugoti žmones, visų pirma vaikus, nuo neteisėto ir žalingo turinio.

Spartus internetinių paslaugų augimas pastaraisiais metais europiečiams atnešė ne tik naudos, bet ir galimų naujų pavojų. Todėl ES nuolat stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai neatsiliktų nuo skaitmeninės pertvarkos ir kad tai, kas neteisėta tikrovėje, būtų neteisėta ir internete.

Video:

ES veiksmai

ES asmens duomenų ir privatumo apsauga yra pagrindinės teisės. ES jau kelis dešimtmečius taikomi aukšti duomenų apsaugos ir privatumo standartai. Įstatymu žmonėms suteikiamos su duomenų apsauga ir ryšių konfidencialumu susijusios teisės, kurių turi laikytis jų duomenis tvarkančios organizacijos. Reaguojant į interneto eros iššūkius, Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) asmenims suteikiamos įgyvendinamos teisės, tarp jų teisė būti pamirštam.

Kartu ES vadovauja pastangoms užtikrinti saugumą skaitmeniniame pasaulyje. Kibernetinio saugumo strategija siekiama sustiprinti ES kolektyvinį atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir užtikrinti, kad visi piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis patikimomis ir saugiomis paslaugomis bei skaitmeninėmis priemonėmis.

Komisija kovoja su dezinformacijos ir klaidingos informacijos internete plitimu, užtikrindama Europos vertybių ir demokratinių sistemų apsaugą. Iniciatyvos apima kovos su melagingomis naujienomis ir dezinformacija veiksmų planą ir praktikos kodeksą kovos su melagingomis naujienomis ir dezinformacija srityje; Europos demokratijos veiksmų planą ir Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos įsteigimą.

ES kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksu siekiama užtikrinti, kad prašymai pašalinti rasistinį ir ksenofobinį turinį būtų nagrinėjami greitai. Bendrovės, įskaitant „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir „Snapchat“, įsipareigojo daugumą šių užklausų peržiūrėti per mažiau nei 24 valandas ir prireikus pašalinti turinį.

Itin svarbu užtikrinti vaikų saugumą internete. Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto padarė poveikį nacionalinei politikai daugelyje valstybių narių, ja nustatyti pasauliniai vaikų apsaugos ir įgalėjimo internete standartai. ES finansuojamas saugesnio interneto centrų tinklas padeda didinti informuotumą apie saugumą internete ir skatinti vaikų dalyvavimą. Pagal naujas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų taisykles reikalaujama, kad vaizdo medžiagos bendro naudojimo internetu platformos imtųsi veiksmų, kuriais ribotų vaikų prieigą prie žalingo turinio, o siūlomame Skaitmeninių paslaugų akte numatyti konkretūs įpareigojimai mažinti didelį pavojų vaikų gerovei. Komisija taip pat pristatė ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategiją.

2022 m. kovo mėn.

Piliečiai ir demokratija

ES skatina skaidrumą ir demokratinį dalyvavimą teisingoje ir sąžiningoje Europos politinėje sistemoje ir aktyviai remia piliečių dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese.

ES remiasi atstovaujamosios demokratijos principu – piliečiams ES lygmeniu tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente, o valstybėms narėms – Europos Vadovų Taryboje ir Europos Sąjungos Taryboje. ES siekia apsaugoti Europos demokratiją, skatinti laisvus bei sąžiningus rinkimus ir puoselėti ES piliečių rinkimų teises.

Video:

ES veiksmai

2019 m. Europos Parlamento rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per 20 metų (per 50 proc.), todėl galima teigti, kad ES piliečiai aktyviai dalyvauja demokratiniame gyvenime ir nori būti išklausyti.

Konferencija dėl Europos ateities buvo inicijuota vykdant ES įsipareigojimą išklausyti piliečius ir jiems suteikti daugiau galimybių išsakyti savo nuomonę apie tai, ką ES daro ir kaip veikia jų naudai. Ištisus metus trukusi iniciatyva europiečiams suteikė išskirtinę galimybę pasidalyti savo idėjomis ir lūkesčiais piliečių inicijuojamuose debatuose ir diskusijose.

ES piliečiai gali įvairiai prisidėti prie Europos sprendimų priėmimo proceso. Interneto svetainėje „Išsakykite savo nuomonę“ piliečiai ir įmonės gali pasidalyti savo mintimis apie įvairią naują ES politiką ir galiojančius teisės aktus. O Europos piliečių iniciatyva piliečiams suteikia galimybę paraginti Komisiją pasiūlyti teisės aktus srityse, už kurias atsakinga ES, jei iniciatyva surenka 1 mln. parašų bent septyniose valstybėse narėse. Piliečių dialoguose žmonės gali užduoti klausimus ES politikams, teikti pastabas ir pasakyti, kokį poveikį jiems daro ES politika.

Europos demokratijos veiksmų planu siekiama suteikti galių piliečiams ir stiprinti demokratiją ES, numatant laisvų ir sąžiningų rinkimų skatinimo, kovos su dezinformacija ir žiniasklaidos laisvės stiprinimo priemones. Vykdydama savo veiklą šioje srityje, Komisija nustatė konkrečius veiksmus, kuriais siekiama padidinti žurnalistų ir žiniasklaidos specialistų saugumą ir juos apsaugoti nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių.

Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį mokamos politinės reklamos, kuri pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė per kampanijas ES, skaidrumą. Ji taip pat pasiūlė atnaujinti dabartines ES taisykles dėl ES politinių partijų finansavimo ir judžių piliečių rinkimų teisių. Komisija kas trejus metus teikia ataskaitas apie pažangą siekiant veiksmingos ES pilietybės ir naujus ateinančių metų ES piliečių teisių srities prioritetus.

2022 m. kovo mėn.

ES biudžetas

ES biudžete numatyti ištekliai, reikalingi ES politinei darbotvarkei įgyvendinti. Sutelkdamos išteklius ES lygmeniu, valstybės narės gali pasiekti daugiau, negu veikdamos atskirai, ir sėkmingai spręsti sienų nepaisančias su klimato kaita arba COVID-19 pandemija susijusias problemas.

ES biudžetą sudaro ilgalaikiai planai, apimantys septynerius metus. Europos Parlamentas ir ES šalys Taryboje, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą dėl kiekvienų metų biudžeto. 2022 m. metinis ES biudžetas buvo apie 170 mlrd. EUR – tai didelė suma absoliučia išraiška, tačiau ji sudaro tik apie 1 proc. ES ekonomikos kiekvienais metais sukuriamos vertės. Mažiau nei 7 proc. tų lėšų skiriama ES administracijai.

ES biudžetas finansuojamas daugiausia pajamomis, gautomis iš muitų, pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstų įnašų, neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų įnašų ir tiesioginių ES šalių įnašų, vadinamų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų lėšų įnašais. Siekdama kovoti su bet kokiu netinkamu ES lėšų naudojimu, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba nepriklausomai tiria korupciją, sukčiavimą ir kitą neteisėtą veiklą, susijusią su ES lėšomis, ir formuoja Komisijos kovos su sukčiavimu politiką.

ES veiksmai

ES biudžetas sudarė Europos reagavimo į COVID-19 krizę pagrindą: su tuo susijusioms investicijoms buvo skirtas 2 trln. EUR investicijų paketas. Paketą sudaro 1 211 mlrd. EUR ES ilgalaikis 2021–2027 m. biudžetas, jam papildomai skirta 807 mlrd. EUR suma pagal laikiną atsigavimui sustiprinti skirtą priemonę „NextGenerationEU“. Šio investicijų paketo lėšos naudojamos Europos ekonomikos atsigavimui remti ir perėjimui prie modernios, tvarios ir atsparios ES skatinti. Siekdama finansuoti priemonę „NextGenerationEU“, ES skolinasi kapitalo rinkose. Pasiskolintos sumos bus grąžintos per ilgą laikotarpį iki 2058 m. Siekdama padėti grąžinti lėšas, ES svarsto naujus ES biudžeto pajamų šaltinius.

Pavyzdžiui, ES biudžeto lėšos leido ES pasirašyti išankstines COVID-19 vakcinų pirkimo sutartis su farmacijos bendrovėmis. Taip ES užsitikrino iki 4,2 mlrd. vakcinos dozių.

2022 m., po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, ES biudžeto lėšos buvo sutelktos siekiant teikti skubią pagalbą, paramą pasienyje ir ES šalyse ir švelninti humanitarines karo pasekmes.

2022 m. kovo mėn.

Migracija ir prieglobstis

ES migracijos ir prieglobsčio politika padeda Europai sėkmingai spręsti su migracija susijusias problemas.

ES siekia kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu žmonių gabenimu, gelbėti gyvybes ir apsaugoti ES išorės sienas, kartu pritraukiant naujų talentų ir įgūdžių.

Dėl priemonių, kurių ES ėmėsi savo išorės sienoms kontroliuoti ir migracijai valdyti, nuo 2015 m. neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius sumažėjo beveik 90 proc.

ES veiksmai

Remiantis nuo 2016 m. padaryta pažanga, 2020 m. Komisijos pasiūlyme dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto bus sukurta veiksminga migracijos valdymo ir veiksmų, kurių imamasi esant neteisėtam atvykimui, be kita ko, krizės metu, sistema. Naująja sistema bus užtikrintas teisingas atsakomybės pasidalijimas ir solidarumas tarp valstybių narių, kartu suteikiant tikrumo atskiriems prašytojams.

Paktu užtikrinama, kad asmenys, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos, turėtų teisę likti ES, o pirmąja ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategija siekiama padėti asmenims, neturintiems teisės pasilikti ES, savanoriškai grįžti į savo gimtąją šalį ir pasinaudoti galimybėmis joje.

Nauja teisėtos migracijos politika siekiama pritraukti naujų įgūdžių ir talentų turinčius žmones, kurie bus naudingi ES ekonomikai, stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis ir ilgainiui pagerinti bendrą migracijos valdymą.

Integracija ir įtrauktis – tai aspektai, kurie labai svarbūs į Europą atvykstantiems žmonėms, vietos bendruomenėms ir ilgalaikei mūsų visuomenės gerovei bei ekonomikos stabilumui. Nors už integracijos politiką visų pirma atsakingos valstybės narės, ES imasi aktyvesnių veiksmų šioje srityje. 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų planu siekiama įtraukties visiems suteikiant daugiau galimybių įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti būstą ir išsilavinimą.

Atsako į neteisėtą migrantų gabenimą stiprinimas yra bendras ES, jos valstybių narių ir šalių partnerių uždavinys. Nuo 2015 m. vykdant ES ir valstybių narių operacijas jūroje išgelbėta daugiau kaip 650 000 gyvybių. Atnaujintame ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plane nustatytos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir jo prevencijos priemonės bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis.

ES suteikia apsaugą žmonėms, bėgantiems nuo persekiojimo ar didelės grėsmės savo kilmės šalyje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. ES skubiai ėmėsi veiksmų, kad suteiktų skubią paramą nuo karo bėgantiems žmonėms, įskaitant laikinąją apsaugą ES. Laikinosios apsaugos sistema suteikia žmonėms teises, pvz., leidimus gyventi, galimybę dalyvauti darbo rinkoje, gauti būstą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir galimybę vaikams gauti išsilavinimą.

2022 m. kovo mėn.

Šengeno erdvė

ES suteikia laisvo judėjimo erdvę daugiau kaip 425 mln. žmonių 26 šalyse, taip pat ES gyvenantiems arba kaip turistai, mainų programose dalyvaujantys studentai ar verslo reikalais besilankantiems ne ES piliečiams.

Įsigaliojus Šengeno susitarimui laipsniškai buvo atsisakyta patikrų prie daugelio ES vidaus sienų. Šiandien beveik 1,7 mln. žmonių gyvena vienoje Šengeno šalyje, o dirba kitoje. 3,5 mln. žmonių keliauja iš vienos Šengeno šalies į kitą kiekvieną dieną. Šengeno erdvė taip pat padeda veikti bendrajai rinkai – ji suteikia galimybę laisvai judėti prekėms ir paslaugoms.

Video:

ES veiksmai

Nuo 1985 m. Šengeno erdvė plėtėsi ir dabar apima daugumą ES šalių (išskyrus Bulgariją, Airiją, Kroatiją, Kiprą ir Rumuniją) bei keturias ne ES šalis (Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją).

Tačiau panaikinus vidaus sienas negali sumažėti saugumas. Kadangi kertant jų vidaus sienas neatliekami jokie patikrinimai, Šengeno šalys suvienijo jėgas, kad padidintų saugumą sugriežtindamos savo išorės sienų kontrolę remdamosi bendromis taisyklėmis.

Siekiant užtikrinti saugumą ES viduje labai svarbus valstybių narių teisėsaugos institucijų operatyvinis bendradarbiavimas. Viena iš pagrindinių priemonių yra Šengeno informacinė sistema, naudojama tikruoju laiku keistis duomenimis apie ieškomus ir dingusius asmenis ir daiktus.

2017 m. ES įdiegė naujas taisykles, kuriomis sugriežtinami visų jos išorės sienas kertančių asmenų, įskaitant ES piliečius, patikrinimai atitinkamose duomenų bazėse, siekiant užtikrinti, kad jie nekeltų grėsmės vidaus saugumui ar viešajai tvarkai. Iki 2023 m. pabaigos bus įdiegta nauja sistema, kuri suteiks galimybę iš anksto patikrinti keliautojus iš ES nepriklausančių šalių, kuriems nereikia vizos norint apsilankyti Šengeno erdvėje. Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) taip pat bus taikoma Bulgarijai, Kiprui, Kroatijai ir Rumunijai. Ji padės pašalinti esamas saugumo informacijos spragas, o keliautojams – išvengti vėlavimo prie sienos.

Remiantis per COVID-19 pandemiją įgyta patirtimi, pasiūlytomis naujomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė būtų įvedama tik kraštutiniu atveju. Jomis taip pat nustatomos bendros priemonės, skirtos veiksmingiau valdyti išorės sienas visuomenės sveikatos krizės atveju.

Apsaugant ES išorės sienas ir valdant migraciją svarbų vaidmenį atlieka Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex). Pirmi naujojo agentūros nuolatinio korpuso pareigūnai buvo išsiųsti 2021 m. sausio 1 d. Korpusas bus visiškai suformuotas (jį sudarys 10 000 pareigūnų) iki 2027 m.

2022 m. kovo mėn.

Vidaus reikalai ir piliečių saugumas

Europos Sąjunga siekia užtikrinti kiekvieno asmens ES saugą ir saugumą fizinėje bei skaitmeninėje aplinkoje ir visose visuomenės grupėse.

Kad ir kurioje ES vietoje jie būtų, europiečiai neturėtų abejoti tuo, kad jų laisvė ir saugumas bus visokeriopai apsaugoti. ES valstybės narės, agentūros ir kiti partneriai bendradarbiauja, kad užtikrintų piliečių saugą ir kovotų su grėsmėmis bei nusikalstamumu, o ES formuoja politiką ir priemones siekdama sudaryti jų bendradarbiavimui lengvesnes sąlygas ir jį sustiprinti.

ES veiksmai

Naujojoje 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategijoje dėmesys sutelktas į tris prioritetines sritis:

  • kovą su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis;
  • kovą su terorizmu ir radikalizacija ir
  • kovą su kibernetiniais nusikaltimais.

Organizuotas nusikalstamumas aukoms ir ekonomikai kainuoja labai daug – manoma, kad dėl jo kasmet prarandama nuo 218 iki 282 mlrd. EUR. Prie veiksmų, kuriais siekiama sustiprinti ES pastangas šioje srityje, be kita ko, priskiriama: nauja ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija, 2021–2025 m. ES narkotikų strategija, ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas ir ES kovos su prekyba žmonėmis ir kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijos.

Nauja kovos su terorizmu darbotvarke Komisija siekia stiprinti kovą su terorizmu geriau iš anksto numatydama terorizmo grėsmes, apsaugodama nuo jų ir į jas reaguodama. Pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkiniu siekiama griežtinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles. ES taip pat ėmėsi veiksmų radikalizacijos prevencijos klausimais. Nuo 2022 m. birželio 7 d. interneto bendrovės privalo pašalinti teroristinį turinį iš interneto per vieną valandą nuo nacionalinių institucijų nurodymo pašalinti turinį.

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) kovoja su visų formų nusikalstamumu ir terorizmu ir bendradarbiauja su ES nepriklausančiomis šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) sudaro lengvesnes sąlygas nacionalinėms teisminėms institucijoms bendradarbiauti, kad padėtų kovoti su sunkiais organizuotais nusikaltimais, o Europos arešto orderiu pakeistos ilgos ekstradicijos procedūros, kurias taikant galima grąžinti įtariamus arba nuteistus nusikaltėlius į šalį, kurioje jie bus arba buvo teisiami.

ES kovoja su visomis kibernetinio nusikalstamumo apraiškomis. Nauja ES kibernetinio saugumo strategija siekiama užtikrinti, kad visi piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis sąžiningai teikiamomis ir patikimomis paslaugomis ir skaitmeninėmis priemonėmis, o ES kibernetinio saugumo aktu stiprinama ES apsauga nuo didelio masto tarpvalstybinių kibernetinių nusikaltimų.

ES išorės sienų stiprinimo veikloje dalyvauja visos susijusios šalys, taip pat sustiprinta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) ir muitų sąjunga. ES informacinių sistemų gebėjimas keistis duomenimis ir dalytis informacija padės padidinti patikrinimų prie išorės sienų veiksmingumą.

2022 m. kovo mėn.

Švietimas ir mokymas

ES padeda gerinti švietimo kokybę, skatindama valstybes nares tarpusavyje bendradarbiauti ir remdama jų bendradarbiavimą, taip pat savo veiksmais papildydama nacionalines priemones. „Erasmus+“ suteikia galimybių bet kurio amžiaus asmenims studijuoti, mokytis, įgyti darbo patirties ir dalyvauti mainuose.

Investicijos į švietimą ir mokymą yra visų žmonių ateities pagrindas. ES ir jos valstybės narės siekia gerinti mokymosi rezultatus, mažinti švietimo ir mokymo programų nebaigiančių asmenų skaičių, užpildyti įgūdžių spragas ir užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų naudotis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos teikiama nauda.

ES veiksmai

ES šalys yra atsakingos už savo švietimo ir mokymo sistemas, tačiau ES joms padeda užtikrinti tinkamą švietimo paslaugų kokybę, skatindama gerosios patirties mainus, nustatydama tikslus ir standartus, taip pat teikdama finansavimą ir dalydamasi kompetencija.

ES siekia sukurti Europos švietimo erdvę, kurioje bus pašalintos kliūtys mokymuisi ir pagerintos galimybės visiems gauti kokybišką išsilavinimą. Įgyvendinant šią visiems švietimo lygmenims taikomą iniciatyvą dėmesys telkiamas į:

  • didesnę kokybę ir lygybę švietimo ir mokymo srityje;
  • paramą mokytojams, instruktoriams ir mokyklų vadovams;
  • visų piliečių skaitmeninių įgūdžių ugdymo skatinimą;
  • žaliojo švietimo iniciatyvų skatinimą;
  • bendradarbiavimo su viso pasaulio šalimis stiprinimą.

Remiantis per COVID-19 pandemiją įgyta patirtimi ir įgyvendinant Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027 m.) siekiama didinti skaitmeninį raštingumą ir padėti valstybėms narėms bendradarbiauti, kad jos pritaikytų savo švietimo ir mokymo sistemas prie skaitmeninio amžiaus. Tuo pat metu nustačius Europos įgūdžių darbotvarkę siekiama padėti žmonėms ugdyti įgūdžius, kurių jiems reikia kintančiame darbo pasaulyje, ir nustatomi plataus užmojo kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo tikslai, kurie turi būti pasiekti iki 2025 m.

ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ remiamas visų asmenų mobilumas ir mokymasis. Bendras jos biudžetas – daugiau nei 28 mlrd. EUR (tai dvigubai didesnis nei ankstesnės programos finansavimas), todėl „Erasmus+“ 2021–2027 m. suteiks galimybę per 10 mln. žmonių studijuoti, mokytis, įgyti darbo patirties arba savanoriauti kitoje šalyje. Įgyvendinant iniciatyvą „DiscoverEU“, kuri dabar yra programos „Erasmus+“ dalis, aštuoniolikmečiams suteikiama galimybė pakeliauti po ES naudojantis nemokamu kelionės bilietu. Leidęsi į kelionę jau per 130 000 jaunuolių galėjo daugiau sužinoti apie Europos kultūrą ir istoriją, susirasti naujų draugų ir pagerinti savo kalbų žinias.

EURES tikslinė judumo programa padeda vyresniems nei aštuoniolikos metų jaunuoliams, ieškantiems darbo, mokymosi ar pameistrystės kitoje valstybėje narėje galimybių, o vykdant iniciatyvą „Europass“ darbuotojams yra lengviau ieškoti darbo užsienyje, nes jų įgūdžiai ir kvalifikacijos aprašomi standartiniu visoje Europoje naudojamu formatu.

Daugiau informacijos: https://education.ec.europa.eu/lt

2022 m. kovo mėn.

Jaunimas

Įgyvendindama jaunimo politiką ir programas ES siekia suteikti jaunimui daugiau lygių galimybių švietimo srityje bei darbo rinkoje ir užtikrinti, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti visose visuomeninio gyvenimo sferose.

ES remia ir papildo valstybių narių veiksmus įgyvendindama jaunimui skirtą politiką, pavyzdžiui, švietimo ir užimtumo srityse, ir skatina ES šalių bendradarbiavimą.

ES veiksmai

ES jaunimo strategija yra ES bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje sistema iki 2027 m. Ja siekiama:

  • remti jaunuolių asmeninį tobulėjimą ir augimą bei suteikti jiems gyvenime reikalingų įgūdžių;
  • paraginti jaunuolius tapti aktyviais piliečiais ir teigiamų pokyčių skatintojais, kuriuos įkvepia ES vertybės ir europinė tapatybė;
  • visuose sektoriuose, ypač užimtumo, švietimo, sveikatos ir socialinės įtraukties sektoriuose, gerinti jaunuoliams poveikį darančius politikos sprendimus;
  • padėti naikinti jaunimo skurdą ir visų formų diskriminaciją ir skatinti jaunuolių socialinę įtrauktį.

Jaunimas yra ES politikos – nuo priemonės „NextGenerationEU“ ir Europos žaliojo kurso iki Skaitmeninio dešimtmečio – dėmesio centre. 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais siekiant atkreipti dėmesį į jaunimą, ypač turintį mažiau galimybių, jį paremti ir įtraukti.

ES vykdo kelias programas ir iniciatyvas siekdama padėti jaunimui imtis aktyvesnio vaidmens visuomenėje ir įgyti gyvenimo kitose šalyse patirties.

„Erasmus+“ – tai ES programa, skirta Europos švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui remti. Bendras jos biudžetas – daugiau kaip 28 mlrd. EUR. 2021–2027 m. ji turi suteikti galimybę daugiau kaip 10 mln. žmonių įgyti žinių ir įgūdžių per patirtį užsienyje, pavyzdžiui, studijas, mokomąją praktiką ir pameistrystę, mainus, dėstymą ir mokymą, darbą su jaunimu ir sportą.

Jaunimo garantijų iniciatyva remiamas jaunimo užimtumas – užtikrinama, kad visi jaunesni nei 30 metų asmenys per 4 mėnesius nuo tapimo bedarbiu arba formaliojo švietimo įstaigos baigimo gautų kokybišką darbo, pameistrystės, mokomosios praktikos ar tolesnio mokymosi pasiūlymą. Naująja iniciatyva „Aim, Learn, Master, Achieve“ (ALMA – „Siekti, mokytis, išmokti, pasiekti“) bus padedama palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams pasiūlant jiems darbo patirties kitoje valstybėje narėje galimybę.

Naująja Europos solidarumo korpuso programa, kurios bendras biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu yra daugiau kaip 1 mlrd. EUR, suteikiama galimybių maždaug 270 000 jaunuolių padėti spręsti visuomeninius ir humanitarinius uždavinius vykdant savanorišką veiklą savo šalyje arba užsienyje.

Europos jaunimo portale pateikiama informacijos apie tokias galimybes kaip iniciatyva „DiscoverEU“ ir ES jaunimo dialogas, kuris politikos formuotojams suteikia galimybę tiesiogiai sužinoti apie jaunimui svarbius klausimus.

Kas dvejus metus – pakaitomis su Europos jaunimo renginiu – organizuojama Europos jaunimo savaitė.

2022 m. kovo mėn.

Kultūra, žiniasklaida ir sportas

ES imasi veiksmų siekdama išsaugoti bendrą Europos kultūros paveldą ir padaryti jį visiems prieinamą. Ji remia menus ir padeda ES kultūros ir kūrybos sektoriams klestėti įgyvendindama programą „Kūrybiška Europa“ bei skatina sportą programa „Erasmus+“.

Kultūra ir kūryba yra Europos projekto esmė ir ES kultūros politikos pagrindas. Gausus Europos kultūros paveldas ir dinamiški jos kultūros ir kūrybos sektoriai yra didžiulis turtas, keliantis pasigėrėjimą ir teikiantis malonumą milijonams žmonių bei sustiprinantis jų tapatybės jausmą.

Sportas ir mankšta – neatsiejama milijonų europiečių gyvenimo dalis. Sportas ne tik padeda stiprinti sveikatą ir didinti gerovę, bet ir gali padėti spręsti tokius uždavinius kaip rasizmas, socialinė atskirtis ir lyčių lygybė.

ES veiksmai

ES siekia saugoti visų Europos šalių kultūros paveldą ir įvairovę ir naudotis kultūros ir kūrybos pramonės indėliu į ekonomiką bei visuomenę. ES politika taip pat siekiama spręsti bendrus uždavinius ir skatinti inovacijas kultūros sektoriuje. Naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje nustatytos konkrečios priemonės siekiant visiškai išnaudoti didžiulį kultūros potencialą.

Programa „Kūrybiška Europa“, kurios biudžetas 2021–2027 m. yra 2,4 mlrd. EUR, siekiama stiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorius ir remti jų atsigavimą po COVID-19 pandemijos. Pagal ją taip pat remiamos tokios iniciatyvos kaip ES apdovanojimai kultūros paveldo, architektūros, literatūros ir muzikos srityse, Europos paveldo ženklas ir Europos kultūros sostinės. Pagal jos paprogramę MEDIA teikiama parama audiovizualinių kūrinių, įskaitant filmus, serialus, vaizdo žaidimus ir įtraukųjį turinį, kūrimui, platinimui ir populiarinimui. ES audiovizualine ir žiniasklaidos politika siekiama sustiprinti Europos audiovizualinį sektorių ir skatinti turinio prieinamumą piliečiams visoje ES.

Skaitmeninės technologijos suteikia naujų galimybių išsaugoti ir pakartotinai panaudoti kultūrinį turinį ir padaryti jį prieinamą visoms auditorijoms. Skaitmeninė platforma „Europeana“ suteikia galimybę susipažinti su daugybe kultūros paveldo objektų, saugomų daugiau nei 4 000 muziejų, galerijų, bibliotekų ir archyvų visoje Europoje.

ES skiria daug dėmesio sportui kaip priemonei, padedančiai palaikyti žmonių sveikatingumą, kurti bendruomenes, skatinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti lygias galimybes.

Pagal programą „Erasmus+“ bendrai finansuojamos iniciatyvos, kuriomis padedama kurti, skleisti ir įgyvendinti novatoriškas idėjas ir praktiką skatinant mėgėjišką sportą. 2020 m. ES parėmė 315 sveikatos, socialinės įtraukties ir sąžiningumo sporto srityje projektų. ES sporto apdovanojimais #BeInclusive pripažįstami organizacijų, kurios naudoja sportą didindamos palankių sąlygų neturinčių visuomenės grupių socialinę įtrauktį, nuopelnai, o organizuojant Europos sporto savaitę europiečiai skatinami kiekvieną dieną gyventi aktyviai.

3 Kaip Europos Sąjunga priima sprendimus ir imasi veiksmų

1 KAS YRA KAS

Europos Sąjungos pamatas yra teisės viršenybės (teisinės valstybės) principas. Tai reiškia, kad kiekvienas ES veiksmas yra grindžiamas Sutartimis, kurioms laisva valia ir demokratiškai pritarė visos ES šalys. Dalyvauti derybose dėl Sutarčių ir jas patvirtinti turi visos ES valstybės narės, tada jas turi ratifikuoti valstybių narių parlamentai arba jos ratifikuojamos referendumu.

Sutartyse yra nustatyti ES tikslai, taip pat ES institucijų veikimo, sprendimų priėmimo ir ES bei jos valstybių narių tarpusavio santykių taisyklės. Jos iš dalies keičiamos kaskart, kai prie ES prisijungia nauja valstybė narė. Kartais jos taip pat iš dalies keičiamos pertvarkant ES institucijas ir jai priskiriant naujų atsakomybės sričių.

Naujausia keičiančioji sutartis – Lisabonos sutartis – įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Ankstesnės sutartys sujungtos į vieną suvestinę redakciją, kuri apima Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

Visai neseniai ES pritarė Sutarčiai dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje – tai tarpvyriausybinė sutartis, kuria dalyvaujančios šalys įpareigojamos nustatyti aiškias taisykles siekiant užtikrinti valstybių biudžetų pusiausvyrą ir sustiprinti euro zonos valdymą.

Priimant ES lygmens sprendimus dalyvauja įvairios ES institucijos, visų pirma:

Taip pat dalyvauja patariamieji organai (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas) ir nacionaliniai parlamentai.

Paprastai Europos Vadovų Taryba nustato ES politinę darbotvarkę, o Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, kuriuos Europos Parlamentas ir Taryba (dar vadinama Europos Sąjungos Taryba) nusprendžia priimti. Tada juos įgyvendina valstybės narės ir atitinkama ES institucija arba institucijos.

Europos Parlamentas

Europos Parlamento narius ES piliečiai renka kas 5 metus rengiamuose tiesioginiuose rinkimuose. Kiekviena valstybė narė renka tam tikrą Europos Parlamento narių skaičių; vietų Parlamente skaičius nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių. Parlamento posėdžiai vyksta Briuselyje ir Strasbūre. Šiuo metu Europos Parlamento pirmininkės pareigas eina Roberta Metsola.

Europos Parlamento narių darbas vyksta frakcijose ir komitetuose – nagrinėjami naujų teisės aktų įvairiose politikos srityse pasiūlymai.

Kalbant apie sprendimų priėmimą, Parlamento užduotis yra:

  • remiantis Komisijos pasiūlymais, kartu su Taryba tvirtinti, keisti arba atmesti ES teisės aktus. Parlamentas ir Taryba taip pat yra vienodai atsakingi už ES biudžeto (kurį siūlo Komisija) tvirtinimą;
  • priimti sprendimus dėl tarptautinių susitarimų;
  • priimti sprendimus dėl ES plėtros;
  • remiantis valstybių narių siūlymu, rinkti Komisijos pirmininką, tada patvirtinti visos sudėties Komisiją;
  • peržiūrėti Komisijos darbo programą ir prašyti jos pateikti teisės aktų pasiūlymų.

Parlamento darbas vyksta dviem pagrindiniais etapais:

  • komitetuose rengiami teisės aktai: Parlamente yra 20 komitetų ir du pakomitečiai, atsakingi už konkrečias politikos sritis. Komitetuose nagrinėjami teisės aktų pasiūlymai, o Europos Parlamento nariai bei frakcijos gali pasiūlyti pakeitimų arba pasiūlyti atmesti siūlomą teisės aktą. Prieš komitete priimant sprendimą, kaip bus balsuojama konkrečiu klausimu, tas klausimas taip pat apsvarstomas frakcijose;
  • plenarinėse sesijose tvirtinami, keičiami arba atmetami teisės aktai: visi Europos Parlamento nariai susirenka plenarinių posėdžių salėje, kur vyksta galutinis balsavimas dėl siūlomo teisės akto ir siūlomų pakeitimų. Paprastai šios plenarinės sesijos vyksta Strasbūre, o papildomos sesijos rengiamos Briuselyje.

Devintieji Europos Parlamento rinkimai vyko 2019 m. gegužės 23–26 d. 27 ES valstybių narių piliečiai tiesioginiu balsavimu išrinko 705 dabartinės sudėties Europos Parlamento narius. Daugiau informacijos apie 2019 m. ES rinkimų rezultatus ir naujojo Parlamento formavimą pateikta Europos Parlamento svetainėje. Kiti rinkimai vyks 2024 m.

Europos Vadovų Taryba

Europos Vadovų Taryba yra įsikūrusi Briuselyje, ją sudaro visų ES valstybių narių valstybės ar vyriausybės vadovai, Europos Komisijos pirmininkas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Europos Vadovų Taryboje ES vadovai nustato ES politinę darbotvarkę. Tai aukščiausias ES valstybių narių politinio bendradarbiavimo lygmuo. Europos Vadovų Tarybos darbas vyksta (paprastai kiekvieną metų ketvirtį) ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose, jiems pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Pirmininkas taip pat gali sušaukti papildomus posėdžius skubiems klausimams spręsti. 2019 m. liepos mėn. Europos Vadovų Taryba savo pirmininku laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. išrinko Charles'į Michelį. Jis buvo perrinktas antrai kadencijai – nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.

Paprastai Europos Vadovų Taryba priima sprendimus vieningai, kai kuriais atvejais – kvalifikuota balsų dauguma.

Europos Vadovų Taryba:

  • priima sprendimus dėl bendros ES krypties ir politinių prioritetų, tačiau netvirtina teisės aktų;
  • svarsto sudėtingus ar opius klausimus, kurių neįmanoma išspręsti žemesniais tarpvyriausybinio bendradarbiavimo lygmenimis;
  • atsižvelgdama į ES strateginius interesus bei poveikį gynybai nustato ES bendrą užsienio ir saugumo politiką;
  • teikia kandidatūras į kai kurias svarbias ES lygmens (kaip antai Europos Komisijos pirmininko ar Europos Centrinio Banko pirmininko) pareigas, ir tas kandidatūras tvirtina.

Europos Vadovų Taryba gali:

  • prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą bet kuriuo klausimu siekiant jį išspręsti;
  • perduoti bet kurį klausimą svarstyti Europos Sąjungos Tarybai.

Europos Sąjungos Taryba

Taryba ir Parlamentas yra pagrindinės ES sprendimų priėmimo institucijos. Taryba taip pat vadinama Europos Sąjungos Taryba. Taryboje renkasi visų valstybių narių vyriausybių ministrai – jie svarsto, keičia ir tvirtina teisės aktus, taip pat koordinuoja politiką. Ministrai yra įgalioti pavesti savo vyriausybėms imtis veiksmų, dėl kurių susitarta Tarybos posėdžiuose. Tarybai pirmininkaujančios ES valstybės narės keičiasi kas 6 mėnesius, jos yra atsakingos už visus Tarybos posėdžius ir jų darbotvarkę.

Taryba:

  • remdamasi Komisijos pasiūlymais, kartu su Parlamentu tariasi dėl ES teisės aktų ir juos tvirtina;
  • koordinuoja ES šalių politiką;
  • remdamasi Europos Vadovų Tarybos parengtomis gairėmis, kuria ES užsienio ir saugumo politiką;
  • sudaro ES ir kitų šalių ar tarptautinių organizacijų susitarimus;
  • kartu su Parlamentu tvirtina ES metinį biudžetą.

Posėdžiuose dalyvauja svarstomos politikos srities ministrai. Pavyzdžiui, aplinkos ministrai posėdžiauja Aplinkos taryboje. Ministrai posėdžiauja kelis kartus per metus ir priima su ES susijusius sprendimus, o vyriausybės pareigūnų posėdžiai, kuriuose jie aptaria su konkrečia politika susijusius klausimus, vyksta visus metus.

Dažniausiai sprendimams priimti yra reikalinga kvalifikuota balsų dauguma – ją sudaro 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. visos ES gyventojų. Tačiau priimant sprendimus kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, užsienio politikos ir mokesčių, yra būtinas vieningas balsavimas (sprendimui turi pritarti visos valstybės narės), o su procedūriniais ir administraciniais klausimais susiję sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

Tarybos negalima painioti su Europos Taryba, kuri yra ne ES institucija, o tarptautinė organizacija, įsteigta siekiant Europoje puoselėti demokratiją ir saugoti žmogaus teises bei teisinę valstybę. Ją sudaro 47 Europos šalys, įskaitant ES valstybes nares.

Europos Komisija

Europos Komisija – pagrindinė kasdienius ES reikalus tvarkanti institucija. Tai vienintelė ES institucija, galinti teikti teisės aktų pasiūlymus (dažnai ji tai daro Parlamento arba Tarybos prašymu), nors sprendimus dėl jų priima Parlamentas ir Taryba. Dauguma Komisijos darbuotojų dirba Briuselyje arba Liuksemburge, tačiau ji visų ES valstybių narių sostinėse turi savo atstovybes.

Komisiją sudaro 27 Komisijos narių kolegija – po vieną narį iš kiekvienos ES valstybės narės, įskaitant pirmininką (dabar pirmininkė yra Ursula von der Leyen) ir jo pavaduotojus.

Paskyrus Komisijos pirmininką, Taryba, pasitarusi su paskirtu pirmininku, paskiria kitus 26 Komisijos narius ir tada Parlamentas, balsuodamas už visą kolegiją, patvirtina Komisijos narius. Komisijos nariai yra Komisijos politinė vadovybė penkerių metų laikotarpiu. Pirmininkas kiekvienam Komisijos nariui paskiria konkrečią politikos sritį, už kurią jis būna atsakingas.

Komisijos darbuotojai – valstybių narių valstybės tarnautojų atitikmuo; jie dirba Komisijos padaliniuose – generaliniuose direktoratuose ir tarnybose, panašiai kaip dirbama nacionalinio lygmens ministerijose.

Komisijos sprendimai priimami remiantis Komisijos narių kolegijos kolektyvine atsakomybe. Visi Komisijos nariai sprendimų priėmimo procese yra lygūs ir vienodai atskaitingi už priimtus sprendimus. Komisijos nariai neturi asmeninių galių priimti sprendimus, nebent būtų įgalioti tai daryti tam tikromis aplinkybėmis.

Yra aštuoni pirmininko pavaduotojai (įskaitant tris vykdomuosius pirmininko pavaduotojus ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai) – tai papildomos pareigos, kurias jie eina kartu su įprastinėmis Komisijos nario pareigomis. Pirmininko pavaduotojai veikia pirmininko vardu ir kartu su keletu kitų Komisijos narių koordinuoja veiklą savo atsakomybės srityje. 2019 m. liepos mėn. Komisijos pirmininkės U. von der Leyen pristatytose politinėse gairėse nustatyti šeši Europos plačiausio užmojo tikslai.

Paprastai sprendimai priimami bendru sutarimu, tačiau dėl jų gali būti ir balsuojama. Šiuo atveju sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, kiekvienam Komisijos nariui turint vieną balsą. Tada atitinkamas generalinis direktoratas imasi tolesnių veiksmų. Paprastai parengiamas pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projektas.

Patariamieji komitetai

Patariamieji komitetai (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas) atlieka Parlamento, Tarybos ir Komisijos patarėjų vaidmenį. Jie teikia nuomones dėl siūlomų teisės aktų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atstovauja organizuotai pilietinei visuomenei, o Europos regionų komitetas – vietos ir regioninės valdžios institucijoms.

Nacionaliniai parlamentai

27 valstybių narių nacionaliniai parlamentai prisideda prie sklandaus ES veikimo, kontroliuodami savo šalies vyriausybės darbą, kai tai susiję su ES veikla, ir turi tam tikras teises, įskaitant teisę iškelti jiems rūpimus klausimus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų.

Kai nacionalinis parlamentas mano, kad tokiu teisės akto projektu pažeidžiamas subsidiarumo principas, jis dėl to pateikia pagrįstą nuomonę Komisijai. ES turėtų imtis veiksmų tik tais atvejais, kai ES lygmens veiksmai yra veiksmingesni nei nacionalinio lygmens veiksmai, išskyrus tas situacijas ar sritis, kuriose ji turi išimtinius įgaliojimus. Jei tenkinamos tam tikros sąlygos, Komisija peržiūri savo pasiūlymą ir viešai paaiškina, ar paliks to pasiūlymo nuostatas nepakeistas, ar jas pakeis, ar atsiims savo pasiūlymą.

Komisija taip pat palaiko nuolatinį politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais, kurie teikia savo nuomones dėl bet kokios Komisijos teisėkūros ar politinės iniciatyvos arba savo iniciatyva teikia nuomones bet kokiu politiniu klausimu.

Europos Centrinis Bankas ir Europos investicijų bankas

Europos Centrinis Bankas yra nepriklausoma ekonominės ir pinigų sąjungos, kuriai priklauso visos ES valstybės narės, institucija. Jis priima sprendimus savarankiškai, be vyriausybių ar kitų ES institucijų nurodymų. Pagrindinis Europos Centrinio Banko tikslas – išlaikyti pinigų stabilumą euro zonoje, užtikrinant mažą vartotojų kainų infliacijos dydį ir jos stabilumą.

Europos investicijų bankas yra ES bankas. Jis priklauso valstybėms narėms ir jo misija yra skolinti pinigus investicijoms, kuriomis remiami ES tikslai. Šio banko tikslas – didinti ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą, taip pat remti klimato politikos ir kitų sričių ES politikos įgyvendinimą ne tik ES, bet ir kitose šalyse.

Europos Sąjungos agentūros

ES dirbti padeda kelios ES agentūros – jos yra atskiri juridiniai asmenys, įsteigti konkrečioms ES teisėje nustatytoms užduotims vykdyti. Jos sprendžia kasdieniam ES gyvenančių asmenų gyvenimui svarbius klausimus ir problemas. Šių agentūrų indėlis labai svarbus – jos teikia ES institucijoms ir valstybėms narėms specializuotų žinių įvairiose srityse, kaip antai kibernetinio saugumo, maisto produktų ir vaistų saugos, aplinkos apsaugos, pagrindinių teisių ir sienų saugumo srityse.

2 SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

ES sprendimų priėmimo procese dalyvauja įvairios institucijos, visų pirma Parlamentas, Taryba ir Komisija.

Paprastai Komisija siūlo naujus teisės aktus, o Parlamentas ir Taryba juos tvirtina. Tam tikrais atvejais Taryba gali tai daryti viena.

Siekiant užtikrinti, kad ES veiksmų tikslai būtų pasiekiami kuo efektyviau, Komisija įvertina numatomą ir faktinį politikos, teisės aktų ir kitų svarbių priemonių poveikį. Ji taip pat įtraukia piliečius ir suinteresuotuosius subjektus dalyvauti kiekviename politikos ciklo etape – nuo planavimo ir pasiūlymo teikimo iki peržiūros ir vėlesnio pakeitimo.

Pranešdama apie naujas teisėkūros iniciatyvas arba planuojamus esamų teisės aktų vertinimus, Komisija skelbia įžanginius poveikio vertinimus arba veiksmų gaires. Galimi siūlomų priemonių ekonominiai, socialiniai ir su aplinka susiję padariniai ištiriami ir apie juos pranešama poveikio vertinimuose, kurie pridedami prie pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Kai teisės aktai jau galioja arba iniciatyvos įgyvendinamos pakankamai ilgą laiką, tos iniciatyvos įvertinamos siekiant patikrinti, kaip jos atitinka standartinius kriterijus. Tai atliekant pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) nustatomos galimybės sumažinti reglamentavimo sąnaudas ir supaprastinti galiojančius teisės aktus.

Teisės aktai yra kelių rūšių ir taikomi skirtingai.

  • Reglamentas – teisės aktas, privalomai ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Valstybėms narėms nereikia perkelti reglamentų į nacionalinę teisę, nors kartais gali reikėti pakeisti nacionalinius įstatymus, kad jie neprieštarautų reglamentui.
  • Direktyva – teisės aktas, įpareigojantis valstybes nares arba jų grupę pasiekti tam tikrą tikslą. Paprastai, kad direktyvos būtų įgyvendinamos, jas reikia perkelti į nacionalinę teisę. Svarbu tai, kad direktyvoje aiškiai nurodomas siektinas rezultatas, o valstybės narės savarankiškai sprendžia, kaip jis bus pasiektas.
  • Sprendimas gali būti skirtas valstybėms narėms, asmenų grupėms ar net pavieniams asmenims. Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimai gali būti priimami, pavyzdžiui, dėl siūlomo bendrovių susijungimo.
  • Rekomendacijos ir nuomonės – dokumentai, kuriais ES institucijos gali pateikti valstybėms narėms, o kartais ir pavieniams piliečiams nuomonę, kuri nėra privaloma ir dėl kurios neatsiranda jokios teisinės prievolės tam fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuriam ji skirta.

Kiekvienas pasiūlymas dėl naujo ES teisės akto rengiamas laikantis konkretaus Sutarties straipsnio, kuris vadinamas pasiūlymo teisiniu pagrindu. Nuo to priklauso, kuri teisėkūros procedūra turi būti taikoma.

Dauguma teisės aktų priimami per procesą, vadinamą įprasta teisėkūros procedūra.

Įprasta teisėkūros procedūra

Įprasta teisėkūros procedūra, dar vadinama bendro sprendimo procedūra, yra dažniausiai taikoma ES teisės aktų priėmimo procedūra. Pagal šią procedūrą Parlamentas ir Taryba turi vienodą galią ir šia procedūra priimti teisės aktai yra bendri Parlamento ir Tarybos teisės aktai. Ji taikoma priimant daugumą ES teisės aktų įvairiose srityse, įskaitant, pavyzdžiui, vartotojų teisių, aplinkos apsaugos ir transporto sritis. Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Komisija pateikia pasiūlymą, o jis priimamas Parlamento ir Tarybos bendru sprendimu. Tolesnis procesas, gavus Komisijos pateiktą pasiūlymą, yra aprašytas toliau.

Pirmasis svarstymas

  • Parlamentas gautą pasiūlymą svarsto komitetuose. Šiuose komitetuose siūlomi pasiūlymo pakeitimai ir dėl jų balsuojama. Paskui pasiūlymas (ir būsimi pakeitimai) pateikiamas visam Parlamentui balsuoti plenarinėje sesijoje.
  • Taryba ir valstybės narės atitinkamą teisės aktą nuodugniai išnagrinėja; beveik visi svarstymai vyksta iš valstybės tarnautojų sudarytoje darbo grupėje. Šiuo techniniu lygmeniu arba šiek tiek aukštesniais lygmenimis gali būti išspręsta daug klausimų, nors gali būti taip, kad kai kurie klausimai paliekami spręsti atitinkamų sričių ministrų posėdžiuose. Taryba pasiekia politinį susitarimą dėl teisės akto – tai gali įvykti iki arba po balsavimo Parlamente. Parlamentui patvirtinus politinį susitarimą, jis tampa oficialia bendrąja pozicija. Jei Tarybos bendroji pozicija skiriasi nuo Parlamento bendrosios pozicijos, teisės aktas teikiamas antrajam svarstymui siekiant pašalinti nesutarimus.
  • Dažnai Parlamento ir Tarybos atstovai rengia neoficialius posėdžius siekdami susitarti prieš pateikdami savo poziciją. Jeigu jiems pavyksta susitarti, Taryba ir Parlamentas patvirtina visiškai tokį patį tekstą ir pasiūlymas tampa teisės aktu. Tai vadinama susitarimu per pirmąjį svarstymą.

Antrasis svarstymas

  • Jei per pirmąjį svarstymą susitarti nepavyksta, pradedamas antrasis svarstymas. Jis vyksta panašiai, kaip ir pirmasis, tačiau šįkart Tarybos siūlomus pakeitimus nagrinėja ir dėl jų balsuoja Parlamentas, o tada Taryba apsvarsto Parlamento pateiktus siūlymus. Antrojo svarstymo procesas vyksta greičiau nei pirmojo, nes gali būti svarstomi tik Parlamento ir Tarybos pozicijų skirtumai, o kai kurioms jo dalims skiriamas laikas ribojamas.
  • Gali būti taip, kad Parlamentas ir Taryba susitaria šiame etape (susitarimas per antrąjį svarstymą). Jeigu abi institucijos negali pasiekti bendro sprendimo dėl siūlomo teisės akto, jis perduodamas svarstyti Taikinimo komitetui, sudarytam iš vienodo Parlamento ir Tarybos atstovų skaičiaus. Taikinimo procedūros prireikia retai. Dauguma teisės aktų patvirtinami įprasta teisėkūros procedūra per pirmąjį arba antrąjį svarstymą.
  • Susitarus dėl galutinio teksto ir parengus visus vertimus, teisės aktas vėl teikiamas Parlamentui ir Tarybai, kad šie jį patvirtintų kaip Sąjungos teisės aktą. Tada jis visomis oficialiosiomis ES kalbomis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Teisės akte nurodoma, kada jis turi būti įgyvendintas valstybėse narėse arba, jei tai yra reglamentas, – kada jis įsigalioja.

Jei valstybės narės neįgyvendina teisės akto, Komisija gali kreiptis dėl jų į teismą ir prašyti skirti joms baudą. Beveik visi ES teisės aktai yra vykdomi valstybėse narėse. Dėl to kartais sulaukiama nusiskundimų, kad įvairiose šalyse taisyklės įgyvendinamos nevienodai. Kai kurie sprendimai yra vykdomi tiesiogiai ES lygmeniu, visų pirma tie, kurie susiję su konkurencijos teise, kaip antai sprendimai antimonopolinėse bylose. Daugiau informacijos pateikiama šio skirsnio 3 dalyje „ES teisės aktų laikymosi užtikrinimas“.

Su kuo dar konsultuojamasi?

Priimdami sprendimus įvairiose politikos srityse Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (jo pirmininkė yra Christa Schweng).

Parlamentas, Taryba ir Komisija turi konsultuotis su Europos regionų komitetu su regionais susijusiais klausimais (jo pirmininko pareigas eina Apostolos Tzitzikostas).

ES institucijoms neprivaloma atsižvelgti į šių komitetų nuomonę.

Be to, gali būti konsultuojamasi ir su kitomis institucijomis bei įstaigomis, jei pasiūlymas yra susijęs su jų interesų ar kompetencijos sritimi, pavyzdžiui, dėl pasiūlymų, susijusių su ekonominiais ar finansiniais klausimais, gali būti konsultuojamasi su Europos Centriniu Banku.

Nacionalinė priežiūra

Teisėkūros procedūra priimamų aktų projektai pateikiami nacionaliniams parlamentams tuo pat metu, kai jie pateikiami Parlamentui ir Tarybai. Jie gali pateikti savo nuomonę, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami pačiu tinkamiausiu lygmeniu. Nacionaliniai parlamentai stebi, ar subsidiarumo principas teisingai taikomas priimant ES sprendimus, ir gali teikti pagrįstas nuomones, jei mano, kad šio principo nesilaikoma.

Piliečių dalyvavimas

Kiekvienas ES pilietis turi teisę pateikti Parlamentui peticiją viena iš oficialiųjų ES kalbų – tai gali būti skundas arba prašymas kuriuo nors klausimu, susijusiu su ES veiklos sritimis. Peticijas nagrinėja Parlamento Peticijų komitetas; jis priima sprendimą dėl peticijos priimtinumo ir yra atsakingas už peticijų tvarkymą.

Be to, piliečiai gali tiesiogiai dalyvauti kuriant ES politiką – raginti Komisiją pateikti pasiūlymą tam tikrais klausimais, kuriais ES yra kompetentinga leisti teisės aktus. Vadinamąją Europos piliečių iniciatyvą turi remti ne mažiau kaip 1 milijonas ES piliečių iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių. Kiekvienoje iš tų septynių valstybių narių turi būti surinktas bent minimalus parašų skaičius.

Piliečiai gali pasidalyti nuomonėmis dėl Komisijos iniciatyvų svarbiausiuose politikos ir teisėkūros proceso etapuose. Per interneto portalą „Išsakykite savo nuomonę“ piliečiai ir suinteresuotieji subjektai gali prisidėti įvairiais būdais:

  • Komisija pirmiausia praneša apie naują iniciatyvą arba esamos politikos ar teisės akto vertinimą, paskelbdama įžanginį poveikio vertinimą arba veiksmų gaires. Piliečiai ir suinteresuotieji subjektai gali per keturias savaites pateikti atsiliepimų, kurie paskelbiami tame pačiame tinklalapyje;
  • atlikdama su nauja iniciatyva ar vertinimu susijusį darbą Komisija rengia viešas konsultacijas, internete paskelbdama klausimynus, į kurių klausimus galima atsakyti per 12 savaičių;
  • kai Komisija baigia rengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir pateikia jį Parlamentui ir Tarybai, piliečiai turi dar vieną galimybę pateikti dėl jo pastabų. Tas laikotarpis, per kurį galima pateikti atsiliepimų dėl Komisijos pasiūlymų, yra 8 savaitės, o paskui tie atsiliepimai perduodami Parlamentui ir Tarybai, kad jie į juos atsižvelgtų per savo svarstymus;
  • portale „Išsakykite savo nuomonę: padėkite supaprastinti!“ piliečiai gali bet kada pateikti Komisijai pasiūlymų, kaip galima supaprastinti ir patobulinti esamus teisės aktus arba politiką, kad jie būtų veiksmingesni ir palengvėtų su jais susijusi našta.

Valstybių narių politikos koordinavimas. Ekonominės politikos pavyzdys

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje ES ekonominė politika grindžiama glaudžiu nacionalinės ekonominės politikos koordinavimu. Šią politiką koordinuoja ekonomikos ir finansų ministrai – visi kartu jie sudaro Ekonomikos ir finansų reikalų tarybą.

Euro grupė, kurią sudaro euro zonos valstybių narių ekonomikos ir finansų ministrai, siekia skatinti ekonomikos augimą ir finansinį stabilumą euro zonoje.

Bendra užsienio ir saugumo politika

Bendra užsienio ir saugumo politika – tai organizuota ir suderinta ES užsienio politika, visų pirma skirta diplomatijai ir veiksmams saugumo ir gynybos srityse. Taryboje priimamiems sprendimams turi vieningai pritarti valstybės narės, tačiau priėmus sprendimą, dėl tam tikrų jo aspektų galima papildomai nuspręsti kvalifikuota balsų dauguma. ES užsienio politikai ministrų lygiu atstovauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas (šiuo metu šias pareigas eina Josepas Borrellis Fontellesas), taip pat pirmininkaujantis užsienio reikalų ministrų posėdžiams.

Tarptautinių susitarimų sudarymas

Taryba kasmet sudaro (t. y. oficialiai pasirašo) keletą ES ir ES nepriklausančių šalių susitarimų, taip pat susitarimų su tarptautinėmis organizacijomis. Šie susitarimai gali apimti plačias sritis, tokias kaip prekyba, bendradarbiavimas ir vystymasis, arba gali būti skirti konkretiems dalykams, pavyzdžiui, tekstilės gaminiams, žuvininkystei, mokslui ir technologijoms arba transportui. Sudarant visus tarptautinius susitarimus, susijusius su sritimis, kuriose sprendimai yra priimami įprasta teisėkūros procedūra, būtina gauti Parlamento pritarimą.

ES biudžeto tvirtinimas

ES metinis biudžetas tvirtinamas bendru Parlamento ir Tarybos sprendimu. Jei šioms dviem institucijoms nepavyksta susitarti, taikoma taikinimo procedūra iki tol, kol biudžetas patvirtinamas. Daugiau informacijos pateikiama šio skirsnio 4 dalyje „ES biudžeto įgyvendinimas“.

3 ES TEISĖS AKTŲ LAIKYMOSI UŽTIKRINIMAS

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas užtikrina, kad ES teisės aktai visose valstybėse narėse būtų vienodai aiškinami ir taikomi. Šis teismas yra įgaliotas spręsti valstybių narių, ES institucijų, įmonių ir asmenų teisinius ginčus. Kad būtų galima išnagrinėti tūkstančius gaunamų bylų, Teismą sudaro dvi pagrindinės įstaigos: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas.

Jeigu dėl ES institucijos ar jos darbuotojų veiksmų arba neveikimo privatus asmuo arba įmonė patiria žalą, tas asmuo arba įmonė gali pradėti prieš juos teismo procesą Teisme. Tai galima daryti dviem būdais:

  • netiesiogiai per nacionalinius teismus, kurie gali nuspręsti perduoti bylą Teisingumo Teismui;
  • tiesiogiai Bendrajame Teisme, jeigu jie yra asmeniškai tiesiogiai nukentėję dėl ES institucijos sprendimo.

Jeigu asmuo mano, kad kurios nors šalies institucijos pažeidė ES teisę, jis gali pateikti skundą pagal oficialią skundų nagrinėjimo procedūrą.

Kaip dirba Europos Sąjungos Teisingumo Teismas?

Bylos nagrinėjamos dviem etapais.

  • Rašytinis etapas. Šalys Teismui įteikia rašytinius pareiškimus; be to, nacionalinės institucijos, ES institucijos ir kartais privatūs asmenys gali pateikti pastabų. Teisėjas pranešėjas visa tai apibendrina, tada byla svarstoma bendrajame Teismo posėdyje.
  • Žodinis etapas. Tai yra viešas teismo posėdis: abiejų šalių advokatai gali išdėstyti savo argumentus teisėjams ir generaliniam advokatui, o šie gali jiems užduoti klausimų. Jei Teismas nusprendžia, jog būtina gauti generalinio advokato išvadą, ji pateikiama per kelias savaites po posėdžio. Tada teisėjai apsvarsto bylą ir priima sprendimą.

Bendrajame Teisme laikomasi panašios tvarkos, išskyrus tai, kad daugumą bylų nagrinėja trys teisėjai ir nėra generalinio advokato.

Kitos ES teisminės institucijos

Europos ombudsmenas nagrinėja gaunamus skundus ir padeda nustatyti netinkamo ES institucijų ir kitų įstaigų administravimo atvejus. Skundą ombudsmenui gali pateikti bet kuris ES valstybės narės pilietis, gyventojas, asociacija arba įmonė.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už ES piliečių ir gyventojų asmens duomenų, ES institucijų saugomų elektroniniu, rašytiniu ir vaizdiniu formatais, ir jų privatumo apsaugą. Jis taip pat skatina gerąją šios srities patirtį ES institucijose ir įstaigose.

4 ES BIUDŽETO ĮGYVENDINIMAS

ES tvirtina ilgalaikius išlaidų planus (vadinamus daugiametėmis finansinėmis programomis) – jie yra tvirtas pagrindas, kuriuo remiantis biudžetas vykdomas 7 metų laikotarpį. Taip ES turi galimybę papildyti nacionalinius biudžetus finansuodama ES pridėtinės vertės turinčią politiką. Daugiametėje finansinėje programoje nustatomos didžiausios metinės sumos (viršutinės ribos), kurias ES gali išleisti pagal įvairias išlaidų kategorijas. Dabartinis biudžetas skirtas 2021–2027 m. laikotarpiui; ES šiuo laikotarpiu iš jo investuos apie 1,2 trln. EUR pagal septynias išlaidų kategorijas. Šis biudžetas išimties tvarka papildomas 806,9 mlrd. EUR dotacijų ir paskolų, skiriamų pagal priemonę „NextGenerationEU“ – ES ekonomikos gaivinimo planą, skirtą COVID-19 pandemijos socialiniams ir ekonominiams padariniams šalinti.

ES metinis biudžetas tvirtinamas bendru Parlamento ir Tarybos sprendimu. Parlamente biudžetas svarstomas per du vienas po kito rengiamus svarstymus ir įsigalioja tada, kai jį pasirašo Parlamento pirmininkas. Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas stebi, kaip naudojamos biudžeto lėšos, ir Parlamentas kasmet sprendžia, ar Komisija tinkamai įgyvendino ankstesnių finansinių metų biudžetą.

2022-aisiais metinis ES biudžetas buvo apie 170 mlrd. EUR – tai didelė suma absoliučia išraiška, tačiau ji sudaro tik apie 1 proc. visos valstybių narių ekonomikos kiekvienais metais sukuriamos vertės.

2021–2027 m. ES ilgalaikis biudžetas ir priemonė „NextGenerationEU“



Komisija yra atsakinga už ES biudžeto ir politikos veiksmų bei programų, kuriuos patvirtina Parlamentas ir Taryba, valdymą ir įgyvendinimą. Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos įgyvendina daugumą priemonių ir patiria didžiąją dalį išlaidų, tačiau Komisija yra atsakinga už įgyvendinimo ir lėšų naudojimo priežiūrą. Komisija tvarko biudžetą atidžiai prižiūrima Europos Audito Rūmų. Abi institucijos siekia užtikrinti patikimą finansų valdymą.

Kasmet, Tarybai pateikus rekomendaciją, Parlamentas sprendžia, ar Komisija tinkamai įvykdė ES biudžetą, – tai vadinama biudžeto įvykdymo patvirtinimu. Šia procedūra užtikrinama visiška atskaitomybė ir skaidrumas, o po biudžeto įvykdymo patvirtinimo tų metų sąskaitos oficialiai uždaromos.

Europos Audito Rūmai yra nepriklausoma ES išorės audito institucija. Ji tikrina, ar ES įplaukos gaunamos tinkamai, ar jos išlaidos patiriamos teisėtai ir tvarkingai ir ar finansų valdymas yra patikimas. Ši įstaiga savo užduotis vykdo nepriklausomai nuo kitų ES institucijų ir vyriausybių.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai

Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu

Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas

Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai

ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai

Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys

Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.

Apie

Europos Sąjunga. Kas ji yra ir ką veikia

Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Redakcinė tarnyba ir tikslinė informavimo veikla
Rue de la Loi/Wetstraat 56
1049 Bruxelles/Brussel
BELGIQUE/BELGIË

Rankraštis parengtas 2022 m. kovo mėn.

Šiame dokumente pateikiama nuomonė negali būti laikoma oficialia Europos Komisijos pozicija.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

© Europos Sąjunga, 2022

Pakartotinai naudoti leidžiama nurodžius šaltinį.

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika reglamentuojama Sprendimu 2011/833/ES (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).

Norint naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, reikia gauti tiesioginį autorių teisių turėtojų leidimą.

Visos nuotraukos: © Shutterstock, © Fotolia ir © Adobe Stock, išskyrus nuotraukas šiuose puslapiuose: atsakas į COVID-19; Europos žaliasis kursas; darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; mokesčiai ir muitai; kosmosas; ES kaimynystė ir plėtra; pagrindinės teisės; teisingumas ir teisinė valstybė; lyčių lygybė; rasizmas ir lygybė; LGBTIQ asmenų lygybė; negalia; vyresni nei 50 metų asmenys; saugesnis internetas; piliečiai ir demokratija; vidaus reikalai ir piliečių saugumas; kultūra, žiniasklaida ir sportas: © Europos Sąjunga.

Identifikatoriai

Print ISBN 978-92-76-24650-3 doi:10.2775/715376 NA-04-20-632-LT-C
PDF ISBN 978-92-76-24626-8 doi:10.2775/790816 NA-04-20-632-LT-N
HTML ISBN 978-92-76-24599-5 doi:10.2775/14036 NA-04-20-632-LT-Q