Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams

Santrauka

ES kaimo plėtros politika siekiama didinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą ir pasiekti subalansuotą teritorinę šalių kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą. ES planuoja 2014–2020 m. laikotarpiu kaimo plėtros politikai skirti beveik 100 milijardų eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

EŽŪFKP teikia finansinę paramą priemonėms, kurias valstybės narės vykdo taikydamos nacionalines arba regionines kaimo plėtros programas (KPP), kurias parengia valstybės narės ir tvirtina Komisija.

2014–2020 m. ES strateginės programos tikslas buvo daugiau dėmesio skirti rezultatams. Tačiau, siekiant šio tikslo buvo susidurta su nuolatine planavimo problema, kad naujas programavimo laikotarpis prasideda dar neturint tinkamų, svarbių duomenų apie išlaidas ir rezultatus ankstesniais laikotarpiais.

Atsižvelgiant į tai, mes tikrinome, ar nauja 2014–2020 m. teisės aktų sistema pasižymėjo didesniu dėmesiu veiksmingumui ir ar naujasis programavimo procesas padėjo parengti geros kokybės KPP, galinčios padėti siekti geresnių rezultatų, ir ar jos buvo parengtos. Nepaisant to, jog strategine programa buvo siekiama sustiprinti rezultatais grindžiamą požiūrį, patvirtintos KPP yra ilgi ir sudėtingi dokumentai, turintys trūkumų, kurie trukdys siekti ambicingo tikslo didinti dėmesį veiksmingumui ir rezultatams. Mes taip pat nustatėme, kad didelė dalis nacionalinių institucijų administracinių pastangų buvo skirta tam, kad būtų pasiekti platūs su turiniu susiję reikalavimai.

Mes išnagrinėjome 2014–2020 m. kaimo plėtros politikai skirtą programavimo procedūrą, siekdami patikrinti, ar ji buvo vykdoma taip, kad šių KPP įgyvendinimas būtų pradėtas anksčiau nei ankstesniais laikotarpiais ir taip būtų išvengta neigiamų padarinių, susijusių su atidėta pradžia. Mes nustatėme, kad, nepaisant Komisijos pastangų, KPP įgyvendinimo pradžia, kaip ir ankstesniu programavimo ciklu, nebuvo pradėta anksčiau ir kad planuojamų lėšų naudojimas prasidėjo lėčiau nei ankstesniu laikotarpiu.

Ataskaitoje pateikta rekomendacijų, kuriomis siekiama supaprastinti ir pagerinti sekantį programavimo procesą. Mes rekomenduojame Komisijai:

1. užtikrinti, kad jos politikos pasiūlymuose būtų toliau plėtojami reikalavimai, susiję su atskirų programų suderinimu;
2. peržiūrėti programavimo dokumentų koncepciją siekiant supaprastinti jų turinį ir sumažinti reikalavimų skaičių;
3. bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad pagerintoje 2019 m. metinėje įgyvendinimo ataskaitoje būtų pateikiama aiški ir visapusiška informacija apie programos laimėjimus;
4. tiksliau apibrėžti įvairių rūšių rodiklius ir taip pasinaudoti gerąja patirtimi, kurią sukaupė nacionalinės institucijos ir tarptautinės organizacijos;
5. peržiūrėti ir susisteminti patirtį įgyvendinant dabartinę sistemą, įskaitant: veiksmingumo rezervo poveikį, rezultatų rodiklių, pagal kuriuos įvertinama galimybė pasinaudoti veiksmingumo rezervu, tinkamumą ir finansinių sankcijų esant nepakankamam veiksmingumui naudojimą.
6. laiku parengti savo teisėkūros pasiūlymus, skirtus kaimo plėtros politikai po 2020 m.

Mes taip pat rekomenduojame Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai išnagrinėti galimybę suderinti ilgalaikę strategiją ir politikos formavimą su biudžeto ciklu ir atlikti visapusišką išlaidų peržiūrą iki naujojo daugiamečio biudžeto sudarymo.

Įvadas

ES kaimo plėtros politika

ES kaimo plėtrai skirta parama siekiama padidinti žemės ūkio konkurencingumą; užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą bei klimato politiką; ir įgyvendinti subalansuotą teritorinę šalių kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, įskaitant darbo vietų kūrimą ir išlaikymą³. ES planuoja 2014–2020 m. laikotarpiu išleisti beveik 100 milijardų eurų: 14–19 milijardų eurų per vienus metus, išskyrus 2014 m. (žr. 1 lentelę). Kaimo plėtros išlaidos sudaro ketvirtadalį visų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidų ir jų svarba gali būti vertinama atsižvelgiant į BŽŪP finansavimą (žr. 1 lentelę). Remiantis DG AGRI⁴, visa viešoji parama ūkinei veiklai sudaro 36 % visų žemės ūkio gamybos veiksnių pajamų⁵.

Kiekviena ES šalis gauna finansinį asignavimą, skirtą septynerių metų programavimo laikotarpiui (žr. 1 diagramą).

Pastaba: Dėl apvalinimo visa suma gali nesutapti su atskirų skaičių suma.

Šaltinis: EŽŪFKP reglamento I priedas (įskaitant pakeitimą Reglamentu (ES) 2015/791).

Iš EŽŪFKP teikiama finansinė parama priemonėms, kurias įgyvendina valstybės narės vykdydamos nacionalines arba regionines kaimo plėtros programas (KPP). Remiantis KPP, atliekamos investicijos į projektus ūkiuose arba kaimo vietovėse atsižvelgiant į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu nustatytus ekonominius, aplinkos arba socialinius poreikius. Tokie projektai tai – investicijos į ūkį ir modernizavimas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimo dotacijos, klimatui skirta agrarinės aplinkosaugos priemonė, perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, agrarinis turizmas, kaimų atnaujinimas, plačiajuosčio interneto įvedimas kaimo vietovėse arba bendruomenės inicijuota vietos plėtra. Šios priemonės yra bendrai finansuojamos nacionalinėmis, regionų arba privačiomis lėšomis.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu 28 valstybėse narėse yra 118 skirtingų KPP, iš kurių 20 buvo bendros nacionalinės programos, o aštuonios valstybės narės nusprendė taikyti regionines programas⁶.

KPP parengiamos bendradarbiaujant su ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos partneriais ir nacionalinių arba regioninių institucijų pateikiamos Komisijai, kuri yra atsakinga už jų patvirtinimą.

Kaimo plėtra, kaip platesnės ES strategijos dalis

EŽŪFKP yra vienas iš penkių Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), kartu su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF), Sanglaudos fondu (SF) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF). Praeityje EŽŪFKP, EJRŽF ir ERPF / SF / ESF veikė nepriklausomai, remiantis atskirais reglamentų rinkiniais ir jų atitinkamomis KPP arba veiksmų programomis (VP). 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu penki ESI fondai yra sugrupuoti į vieną skėtinį reglamentą – Bendrųjų nuostatų reglamentą (BNR). BNR nustatyta bendra visiems ESI fondams taikoma strateginė programa⁷ (BSP – žr. 2 diagramą), siekiant palengvinti programavimą ir koordinavimą.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis DG AGRI gairių dokumentais.

Šio naujo požiūrio tikslas buvo palengvinti teritorinį Sąjungos intervencijų koordinavimą ir sudaryti sąlygas, kad visi ESI fondai prisidėtų vykdant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“⁸.

Nuo 2014 m. valstybės narės turėjo sudaryti partnerystės susitarimą (PS)⁹, kuriame reikalaujama, kad visi ES struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) būtų koordinuojami kiekvienoje šalyje. Partnerystės susitarimuose nustatyti nacionalinių institucijų planai, kaip panaudoti ESI fondų finansavimą. Jie parengti pagal bendros strateginės programos¹⁰ pagrindinius principus – po vieną kiekvienai valstybei narei. Partnerystės susitarimai taikomi visam programavimo laikotarpiui, apima visus ESI fondus ir juose yra nustatyti bendrieji tikslai ir teminiai tikslai, kurių siekia valstybės narės, todėl jais remiantis galima apžvelgti informaciją, kuri yra išsamiau išplėtota atskirose programose. Partnerystės susitarimus tvirtina Komisija.

11 teminių tikslų¹¹ yra skirti tam, kad būtų nustatyta sąsaja tarp penkių ESI fondų ir strategijos „Europa 2020“¹². Kaimo plėtros politikos srityje ilgalaikiai strateginiai tikslai 2014–2020 m. laikotarpiu yra suskirstyti į šešis prioritetus, kurie išskaidyti į 18 tikslinių sričių (žr. I priedą), kurios „atspindi svarbius BNR teminius tikslus“ ir „turi padėti siekti horizontalių tikslų, susijusių su inovacijomis, aplinka ir klimato kaita“¹³.

Didesnis dėmesys veiksmingumui

Vienas iš pagrindinių 2014–2020 m. ES strateginės programos tikslų buvo valdant ES biudžetą daugiau dėmesio skirti veiksmingumui ir rezultatams. Šis tikslas buvo, be kita ko, įtrauktas į 2015 m. pradėtą vykdyti Komisijos iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas biudžetas“, kuri dar labiau išryškino išmatuojamų rezultatų ir ES išlaidų veiksmingumo ir efektyvumo svarbą. Jos tikslas buvo atsisakyti įsišaknijusios biudžeto vykdymo praktikos „[…] kai daugiausia dėmesio skiriama lėšų įsisavinimui ir atitikčiai. Ir mažiau svarbos teikiama veiksmingumui“, nes „tikrai būtinos sisteminės permainos, susijusios su tuo, kaip mes sudarome biudžetą, kaip jį įgyvendiname, kaip naudojame išteklius“.

Tačiau, šis požiūris susidūrė su nuolatine planavimo problema, kad naujas programavimo laikotarpis prasideda dar neturint tinkamų, svarbių duomenų apie ankstesnių laikotarpių išlaidas ir rezultatus (žr. 1 langelį). Dėl to tampa beveik neįmanoma planuoti remiantis įgyta patirtimi, atsižvelgiant į tai, kas labiausiai padėjo siekti politikos tikslų. Tokioje situacijoje labiau tikėtina, kad ištekliai bus skiriami ten, kur yra didesnė tikimybė, kad lėšos bus panaudotos.

Audito apimtis ir metodas

Mes tikrinome, ar nauja teisės aktų sistema (BNR, EŽŪFKP ir susiję Komisijos reglamentai) pasižymėjo didesniu dėmesiu veiksmingumui ir ar naujasis programavimo procesas padėjo parengti geros kokybės KPP ir ar jos buvo parengtos, taip sudarant sąlygas pasiekti geresnių rezultatų. Šiuo tikslu mes daugiausia tikrinome šiuos dalykus:

• KPP nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su aukštesnio lygmens strateginiais dokumentais¹⁵; ir
• geresnės intervencijos logikos apibrėžtį ir taikymą kaimo plėtros programose.

Be to, mes nagrinėjome, ar nauja veiksmingumo sistema gali padėti sutelkti dėmesį į rezultatus.

Galiausiai, mes išnagrinėjome KPP patvirtinimo savalaikiškumą.

Auditas buvo atliekamas nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. ir buvo grindžiamas Komisijos ir valstybių narių informacijos ir dokumentų, susijusių su į imtį įtrauktų KPP patvirtinimo procesu, peržiūra. Analizuodami patvirtinimo procesą, mes rėmėmės Komisijos vidaus audito tarnybos (VAT) audito darbu tiek, kiek jos darbo apimtis atitiko mūsų darbo apimtį.

Atlikdami savo darbą, mes daugiausia dėmesio skyrėme 10-ties patvirtintų KPP (tiek nacionalinių, tiek regioninių) imčiai ir dar dviem VAT peržiūrėtoms kaimo plėtros programoms¹⁶. Peržiūrėdami kaimo plėtros programas, daugiausia nagrinėjome tam tikrų priemonių ir papriemonių rinkinį¹⁷, siekdami atlikti palyginimus ir pasinaudoti turimomis žiniomis bei ankstesnių auditų rezultatais, tačiau kartu užtikrinti pakankamą audito aprėptį finansavimo, ES kaimo plėtros prioritetų ir tikslinių sričių atžvilgiu.

Pastabos

2014–2020 m. programavimo sistemos koncepcija buvo ambicingesnė, tačiau jos įgyvendinimas turėjo reikšmingų trūkumų

Ambicingesnė ir reikli strateginė sistema atspindi naują į rezultatus orientuotą požiūrį…

Siekiant, kad kaimo plėtros politika galėtų labiau prisidėti įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, buvo taikomas naujas reikalavimas įtraukti EŽŪFKP į bendrą skėtinį reglamentą ir pradėti taikyti partnerystės susitarimus, pagal kuriuos reikalaujama, kad kiekvienoje šalyje būtų užtikrintas visų ES struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) koordinavimas ir nuoseklumas (žr. 6–9 dalis).

Reglamentavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu apėmė kai kurias sąvokas ir reikalavimus, kuriais buvo siekiama daugiau dėmesio skirti rezultatams. Ją rengiant buvo pasinaudota patirtimi, įgyta ankstesniais programavimo laikotarpiais, ir atsižvelgta į keletą mūsų rekomendacijų¹⁸, susijusių su ES intervencijų teikiama ekonomine nauda.

Toliau išvardijome naujus KPP struktūros reikalavimus¹⁹, kurie susiję su KPP orientavimosi į rezultatus samprata:

• geresnė intervencijos logika turėtų atspindėti tokį kaimo plėtros priemonių pasirinkimą, derinimą ir skirstymą pagal svarbą, kuris būtų pagrįstas SSGG analizės rezultatais ir nustatytais poreikiais, siekiant tikslo įgyvendinti ES kaimo plėtros prioritetus;
• didesnis programų dėmesys rezultatams, nustatant „veiksmingumo sistemą“, pagrįstą nauja bendra stebėjimo ir vertinimo sistema, įskaitant „veiksmingumo rezervą“²⁰;
• „ex ante sąlygos […] – būtinos išankstinės sąlygos tam, kad būtų veiksmingai ir efektyviai pasiektas Sąjungos prioritetas“²¹. Jeigu kurios nors taikomos ex ante sąlygos nėra įvykdytos rengiant KPP, susijusi valstybė narė turi įvykdyti jas iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir apie tai pranešti Komisijai 2017 m.²²

… tačiau įgyvendinimas sumenkino šių pastangų poveikį

KPP atitinka strategiją „Europa 2020“…

Siekiant užtikrinti, kad ESIF programos atitiktų strategiją „Europa 2020“, partnerystės susitarimuose ir sanglaudos programose struktūrizuojant informaciją yra taikomi teminiai tikslai. Tačiau kaimo plėtros programos yra suskirstytos pagal šešis ES kaimo plėtros prioritetus, kurie yra savo ruožtu išskaidyti į tikslines sritis. Todėl ryšys su teminiais tikslais ir strategija „Europa 2020“ nėra toks akivaizdus kaip kitų ESI fondų atveju.

Vis dėlto KPP atitikimą strategijai „Europa 2020“ galima patikrinti pasitelkiant:

1. iš anksto nustatytas priemones, kurios buvo parengtos siekiant prisidėti prie ES kaimo plėtros prioritetų²³;
2. tikslines sritis, kurios gali būti susietos su 11 teminių tikslų²⁴.

Kadangi partnerystės susitarimuose ir KPP vartojamos apibrėžtys buvo labai plačios, buvo lengva užtikrinti formalų KPP ir partnerystės susitarimų suderinimą:

• kaimo plėtros prioritetai ir susijusios tikslinės sritys atitiko teminius tikslus, kurie partnerystės susitarimuose buvo įvardyti kaip EŽŪFKP svarbūs tikslai;
• preliminarus EŽŪFKP paramos paskirstymas kiekvienam kaimo plėtros prioritetui atitiko finansavimo paskirstymą partnerystės susitarimuose.

… tačiau numatomą indėlį į kiekvieną teminį tikslą sudėtinga įvertinti

Kaip paaiškinta pirmiau (žr. 20 dalį), KPP nėra organizuotos pagal teminius tikslus ir todėl jų numatomas indėlis į kiekvieną teminį tikslą turi būti įvertintas kaimo plėtros prioritetų ir finansavimo susitarimų lygmeniu. Informacija apie rezultatus yra renkama tik pagal tikslines sritis. Kai kuriais atvejais vienas teminis tikslas yra susijęs su keletu tikslinių sričių, priskiriamų skirtingiems kaimo plėtros prioritetams. Be to, viena priemonė gali prisidėti prie keleto kaimo plėtros prioritetų, o kelios priemonės gali būti svarbios vienam kaimo plėtros prioritetui.

Dėl šių veiksnių tampa sudėtinga kiekybiškai įvertinti KPP indėlį į konkretų teminį tikslą arba į visą strategiją „Europa 2020“ (žr. 2 langelį).

Koordinavimas, papildomumas ir sinergija su kitais ESI fondais ir kitais ES fondais nėra išplėtoti

Savo 2014 m. metinėje ataskaitoje²⁵ mes pažymėjome, kad partnerystės susitarimuose būtų logiška nustatyti penkių ESI fondų papildomumą ir sinergiją, tačiau šie klausimai juose nėra tinkamai sprendžiami. Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad nebuvo praktinių gairių, kaip užtikrinti sektorių tarpusavio papildomumą ir sinergiją partnerystės susitarimuose ir programose. Mūsų auditas patvirtino šias išvadas peržiūrėtų partnerystės susitarimų atžvilgiu.

Komisijos atsakymas į metinėje ataskaitoje iškeltą klausimą buvo tai, kad ESI fondų programose turi būti nustatyti išsamesni mechanizmai, kuriais būtų užtikrintas toks koordinavimas. Bendrųjų nuostatų reglamente reikalaujama, kad kiekvienoje programoje būtų nustatytos priemonės, skirtos užtikrinti veiksmingą, efektyvų ir koordinuotą ESI fondų įgyvendinimą²⁶.

Tačiau šioje srityje KPP taip pat yra labai bendro pobūdžio ir paprastai jose nėra konkretaus atspirties taško, kuriuo remiantis būtų galima užtikrinti papildomumą ir sinergiją su kitais ESI fondais, I ramsčio parama ar kitomis viešosiomis priemonėmis.

Nors BSP skatina veiksmingą koordinavimą siekiant padidinti šių fondų poveikį, mūsų peržiūrėtose KPP buvo siekiama tik nustatyti skiriamąsias ribas ir išvengti dvigubo finansavimo, o ne ieškoti papildomumo ir sinergijos. Mes nustatėme, kad KPP buvo išskirta keletas intervencijos sričių nurodant kelis galimus finansavimo šaltinius ir nustatyti labai bendri skiriamųjų ribų nustatymo principai (žr. 3 langelį). Tačiau jose nebuvo pateikta jokios informacijos apie pridėtinę vertę, kuri būtų sukurta užtikrinus, kad įvairūs finansavimo šaltiniai būtų veiksmingai koordinuojami.

Vadovaujantis Komisijos strateginio programavimo gairėmis laikotarpiu 2014–2020 m., KPP turėtų būti pateikta išsamesnė informacija apie mechanizmus, kurie ateityje bus naudojami teikiant Komisijai informaciją apie veiksmingą koordinavimą. Tačiau mūsų peržiūrėtose KPP yra mažai naudingos informacijos apie šį aspektą.

Geresnės intervencijos logikos taikymas nedavė laukiamų rezultatų

Remiantis Komisijos gairėmis²⁷, intervencijos logika yra loginė sąsaja tarp problemos, kurią reikia spręsti, arba tikslo, kurio reikia siekti, pagrindinių problemos veiksnių ir galimų politikos alternatyvų (arba ES vykdomų veiksmų) siekiant išspręsti šią problemą arba pasiekti tikslą. Kaimo plėtros srityje tai reiškia, kad KPP turėtų būti parodytas aiškus ryšys tarp nustatytų nacionalinių / regioninių poreikių, pasirinktų paramos priemonių, skirtų patenkinti tokius poreikius, nustatytų indėlių / išdirbių tikslų ir numatomų rezultatų.

Naujuoju programavimo laikotarpiu, vadovaudamasi požiūriu daugiau dėmesio skirti veiksmingumo ir rezultatų sąvokoms, Komisija pabrėžė, kad svarbu stiprinti sąsają tarp nustatytų poreikių ir pasirinktų priemonių, skirtų šiems poreikiams patenkinti.

Geresnės intervencijos logikos sąvoka apėmė keletą reikalavimų, susijusių su KPP struktūra:

Mūsų peržiūrėtose KPP buvo visi šie elementai. Tačiau jose nebuvo aiškiai parodyta sąsaja tarp poreikių vertinimo ir atrinktų priemonių. Todėl intervencijos logika ir toliau buvo neaiški.

Poreikių įvertinimas

Atskirose KPP reikalaujama pateikti išsamų poreikių vertinimą, remiantis SSGG analize, siekiant atrinkti reikšmingiausius ir aktualius poreikius. Šie poreikiai turi būti susieti su konkrečiomis tikslinėmis sritimis, kaip apibrėžta EŽŪFKP reglamente.

Mūsų peržiūrėtose KPP poreikiai buvo nustatyti formaliai, tautologiškai ir bendrai, dažnai tik performuluojant iš anksto nustatytas tikslines sritis. 5 langelyje pateikti keli to pavyzdžiai.

Nė vienoje iš mūsų peržiūrėtų KPP nebuvo pateiktas nustatytų poreikių kiekybinis įvertinimas. Dėl to sudėtinga – ar net neįmanoma – programavimo etape įvertinti, ar planuojama finansinė parama yra proporcinga nustatytiems poreikiams ir ar ji būtina, kad būtų patenkinti nustatyti poreikiai. Panašiai, nesant šių poreikių kiekybinių aprašymų bus sunkiau vertinimo etapu atlikti įvertinimą, kokiu mastu pasirinktos priemonės leido patenkinti nustatytus poreikius.

Iš visų mūsų peržiūrėtų KPP, tik Ispanija (La Riocha) ir Italija (Kampanija) nustatė poreikių prioritetus.

Nors tai ir nereikalaujama teisės aktuose, mes manome, kad nustatant poreikius programavimo proceso metu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ankstesniais laikotarpiais sukauptą patirtį. KPP yra kartotinės politikos priemonės ir kaimo plėtros tikslams yra būdingas didelis tęstinumas. Tačiau mūsų peržiūrėtose KPP nebuvo pateikta jokių nuorodų į ankstesniais laikotarpiais įgyvendintų KPP priemonių rezultatus.

Priemonių pasirinkimas

Siekiant pagrįsti priemonių pasirinkimą, KPP taip pat turėtų būti paaiškinta sąsaja tarp nustatytų poreikių, patvirtintų tikslų ir pasirinktų priemonių.

Tačiau iš tikrųjų dėl KPP struktūros šį ryšį sunku nustatyti. Informacija apie pasirinktas priemones daugiausia yra susijusi su veiksmais, kurie buvo suplanuoti, ir retai pateikiama aiški nuoroda į rezultatus, kuriuos iš tikrųjų tikimasi pasiekti, apsiribojant keletu bendrų nuorodų į kaimo plėtros tikslus (žr. 6 langelį). Todėl bus sudėtinga įrodyti, kaip ir kokiu mastu pasirinktos priemonės (arba jų papriemonės) atitinka nustatytus poreikius.

Kaimo plėtros programose taip pat turėtų būti pateikiamas priemonėms skirto finansavimo pagrindimas. Nė vienoje mūsų peržiūrėtoje KPP nebuvo pateiktas toks pagrindimas ir nebuvo išnagrinėta, ar finansavimas buvo būtinas ir ar buvo pasirinktas teisingas jo lygis tam, kad būtų pasiekti atitinkami tikslai. Mūsų nuomone, vien atskiroms priemonėms skirtų sumų išvardijimas pats savaime nėra pagrindimas ir tai neparodo, kad pasirinktas finansavimo lygis yra tinkamas.

Nauja veiksmingumo sistema veikiausiai gali tik labai nedaug prisidėti prie orientavimosi į rezultatus gerinimo

BSVS suteikia galimybių gerinti padėtį, tačiau ji taip pat turi trūkumų, susijusių su rezultatų matavimu

Reglamentuose reikalaujama, kad partnerystės susitarimuose ir KPP būtų įtrauktas ex ante sąlygų įvykdymo įvertinimas, pateikiant tiesioginę sąsają su politikos tikslų įgyvendinimo veiksmingumu ir efektyvumu.

Atsižvelgiant į tai, pagal BNR nustatytą „statistikos sistemų ir rezultatų rodiklių“ ex ante sąlygą (G7) reikalaujama, kad būtų įdiegta veiksminga i) rezultatų rodiklių ir ii) statistinių duomenų surinkimo sistema²⁸. Tačiau procedūra tebuvo formalumas, nes Komisija manė, jog vien to, kad egzistuoja BSVS, pakanka užtikrinti, kad G7 ex ante sąlyga būtų tinkamai vykdoma. Todėl pagal Komisijos reglamentą valstybėms narėms buvo taikoma bendroji išimtis dėl šio reikalavimo vykdymo²⁹.

Taigi daugumos KPP atveju buvo laikoma, kad ex ante sąlyga G7 buvo iš principo įvykdyta, remiantis bendrąja išimtimi, nepaisant to, kad tai nebuvo patikrinta praktiškai. Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 12/2013 dėl ES išlaidų kaimo plėtros politikos srityje padarėme išvadą, kad surinkti duomenys apie rezultatus buvo nepakankamai patikimi, o tai reiškia, kad Komisija patvirtino daugumą KPP be papildomų įrodymų ar tikrinimų, ar egzistuoja veiksminga statistinių duomenų rinkimo sistema.

Tai, kad nacionalinės valdžios institucijos, kurios nepakliuvo į mūsų KPP imtį, nusprendė netaikyti bendrosios išimties ir įvertino, kad ex ante sąlyga G7 buvo neįvykdyta³⁰, rodo, kad šis klausimas neturėtų būti pamirštas.

Be veiksmingos sistemos, skirtos patikimiems duomenims surinkti, veiksmingumo vertinimas taip pat reikalauja nustatyti ir skelbti tinkamus rodiklius. Atsižvelgiant į tai, mūsų atliktas auditas patvirtino Audito Rūmų 2014 m. metinėje ataskaitoje pateiktą išvadą, kad „bendrų rodiklių kiekvienam fondui įvedimas yra svarbus žingsnis, tačiau jų koncepcija turi trūkumų“³¹.

Tai, kad EŽŪFKP reglamente nustatyti bendri, visoms KPP taikytini rodikliai, yra gerai. Šis suvienodinimas padės suderinti indėlių / išdirbių rodiklius kaimo plėtros politikos lygmeniu ir jis yra kaimo plėtros politikos įgyvendinimo stebėjimo pagerinimas.

Panašiai, naujas reikalavimas 2017 ir 2019 m. pateikti pagerintas³² metines įgyvendinimo ataskaitas turėtų padėti kiekybiškai įvertinti programos laimėjimus atsižvelgiant į rezultatų rodiklius ir atsakyti į bendrus vertinimo klausimus.

Be to, kad bus stebimos esamos programos, tai gali leisti laiku gauti svarbią informaciją, kuri reikalinga priimant sprendimus dėl kito programavimo laikotarpio, ir padėti nutraukti besikartojančią ydingą praktiką, kai naujų programų turinys rengiamas neturint pakankamos informacijos apie ankstesnių laikotarpių rezultatus (žr. 11 ir 38 dalis).

Nepaisant pirmiau aprašytų teigiamų pokyčių, bendri išdirbių ir rezultatų rodikliai, kurių reikalaujama EŽŪFKP reglamente, veikiausiai gali tik labai nedaug padėti (žr. 7 langelyje pateiktus pavyzdžius) įvertinti KPP veiksmingumą ir efektyvumą siekiant rezultatų, kadangi:

• kai kurie išdirbių rodikliai iš tikrųjų yra indėlių rodikliai;
• dauguma rezultatų rodiklių neatitinka rezultatų rodiklių apibrėžties ir daugiausia yra procentine dalimi išreikšti išdirbių rodikliai, kurie tik iš dalies padės atsakyti į bendrus vertinimo klausimus.

Nepaisant to, kad valstybės narės į mūsų peržiūrėtas KPP įtraukė papildomų rodiklių, dauguma jų neatitiko rezultatų rodiklio apibrėžties ir nesuteiks geresnio pagrindo įvertinti tiesioginiams naudos gavėjams poveikį darančius betarpiškus programų rezultatus, kaip parodyta 8 langelyje.

Tačiau kai kurios valstybės narės apibrėžia naudingus ir svarbius rezultatų rodiklius paramos priemonės lygmeniu, kaip antai „paramą gaunančių ūkio valdų ekonominio dydžio (standartinių išdirbių) vidutinis procentinis padidėjimas“ arba „paramą gaunančių ūkio valdų vidutinis dydis įgyvendinus verslo planą“³³. Audito Rūmai savo 2016 m. metinėje ataskaitoje³⁴ išnagrinėjo ir palygino veiksmingumo ataskaitų teikimo praktiką, kurią išplėtojo kitos institucijos, pavyzdžiui, PSO, Pasaulio bankas ir EBPO. Šiuos geros praktikos pavyzdžius galėtų išplatinti ir naudoti Komisija ir nacionalinės institucijos.

„Veiksmingumo rezervas“ turi mažą skatinamąjį poveikį, jei išvis jį turi

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, siekiant daugiau dėmesio skirti veiksmingumui ir tikslų įgyvendinimui, į partnerystės susitarimus ir programas turi būti įtrauktas veiksmingumo rezervas, (apytiksliai) sudarantis 6 % ESI fondams skirtų išteklių. Šie ištekliai šiuo metu yra užblokuoti, tačiau bus atpalaiduoti po 2019 m. planuojamos veiksmingumo sistemos, kuri nustatyta kiekvienoje KPP, peržiūros, jeigu bus įvykdyti arba viršyti tam tikri reikalavimai³⁵.

Reikėtų pabrėžti, kad nors prievolė sukurti veiksmingumo rezervą yra 2014–2020 m. programavimo laikotarpio naujovė, pati ši idėja nėra nauja ir jau buvo tam tikru mastu taikoma ankstesniais laikotarpiais, nepaisant to, kad padarė ribotą poveikį veiksmingumui. Pavyzdžiui, veiksmingumo rezervas (nors ir organizuotas pagal kitas procedūras) taip pat buvo nustatytas 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu struktūriniuose fonduose. Tačiau, kaip pažymėjome Specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2007³⁶, veiksmingumo rezervas nepadėjo daugiau dėmesio skirti veiksmingumui ir pirmiausia buvo naudojamas siekiant maksimaliai padidinti lėšų panaudojimą, užuot skyrus lėšas toms sritims, kurios pasižymėjo ypač dideliu veiksmingumu“. Panašiai, mūsų 2013 m. ir 2014 m. metinėse ataskaitose buvo nurodyta³⁷, kad „veiksmingumo rezervo poveikis didinant orientavimąsi į rezultatus, veikiausiai bus labai nežymus“.

Veiksmingumo rodikliai, kurie naudojami įvertinant galimybę panaudoti rezervą, parodo ne rezultatus, o tik kiekybiškai įvertinamus indėlius ar išdirbius

Nustatant riboženklius ir tikslus, kurie naudojami įvertinant galimybę panaudoti rezervą, valstybės narės privalo taikyti iš anksto nustatytus veiksmingumo rodiklius arba pakeisti ir / arba papildyti juos kitais atitinkamais išdirbių rodikliais, kurie turi būti nustatyti KPP³⁸.

Visose pasirinktose KPP buvo naudojami 15 iš anksto nustatytų rodiklių, kurie buvo pasiūlyti Komisijos reglamente, ir jie buvo papildyti keletu papildomų rodiklių. Tačiau šie rodikliai nėra labai naudingi įvertinant veiksmingumą.

Pirma, Komisijos reglamente³⁹ iš anksto nustatyti rodikliai buvo parengti ne kaip rezultatų rodikliai, o kaip išdirbių rodikliai, kaip antai paramos gavėjų ar investavimo operacijų skaičius, žemės ūkio paskirties žemė arba gyventojai, kuriems skirta parama. Pavyzdžiui, vienas iš pasiūlytų rodiklių – bendrosios viešosios išlaidos kiekvienam prioritetui – iš tikrųjų yra indėlių rodiklis (žr. 50 dalį), visų pirma parodantis tai, kiek lėšų skiriama, taigi ir įsisavinimą.

Antra, remiantis Komisijos reglamentu⁴⁰, visi papildomi rodikliai, kuriuos valstybės narės taikė atrinktose KPP, taip pat buvo išdirbių rodikliai, kaip antai projektų ar paramos gavėjų skaičius, žemės ūkio paskirties žemė arba gyventojai, kuriems skirta parama (žr. 9 langelį).

Todėl galimybė naudotis “veiksmingumo rezervu“ paremta ne rezultatų, o išlaidų ir tiesioginių išdirbių įvertinimu. Pagal veiksmingumo sistemą į tai, ar KPP pasiekė tikslus ar laukiamus rezultatus, nėra atsižvelgiama. Panašios išvados buvo padarytos specialiojoje ataskaitoje dėl ex ante sąlygų ir veiksmingumo rezervo sanglaudos politikos srityje⁴¹.

Kai kurios vadovaujančiosios institucijos nustatė neambicingus tikslus, kad būtų galima panaudoti rezervą

Praeityje Audito Rūmai ir Komisija atkreipė dėmesį⁴² į „būdingą riziką, kad valstybės narės nustatys nesunkiai įveikiamus riboženklius ir tikslus, kad išvengtų jų neįvykdymo, ir kad nepasiekusios numatyto veiksmingumo jos nepakankamai stengsis pranešti tikslius ir patikimus duomenis, nes norės išvengti sankcijų“.

Mes nustatėme, kad peržiūrėtų KPP atveju nacionalinės institucijos buvo linkusios nustatyti nesunkiai įveikiamus tikslus, norėdamos sumažinti riziką, kad nepavyks pasiekti riboženklių (žr. 4 diagramą), ir kad nustatyti 2018 m. tikslai (t. y. tikslai iki septynerių metų programavimo laikotarpio penktų metų pabaigos) vidutiniškai sudarė tik apie 28 % visų viešųjų išlaidų, susijusių su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu (nuo 22 % Graikijoje iki 51 % Airijoje). Labai didelę šio tikslo santykinę dalį sudaro ne nauji įsipareigojimai pagal 2014–2020 m. taisykles, o operacijos, dėl kurių įsipareigojimai buvo prisiimti pagal 2007–2013 m. laikotarpio taisykles⁴³.

Pastaba: Kadangi 2023 m. yra paskutinieji metai, kuriais 2014–2020 m. programavimo laikotarpio išlaidos dar gali būti tinkamos finansuoti, išlaidas tolygiai paskirsčius per visą laikotarpį (nuo kiekvienos KPP patvirtinimo iki 2023 m.) 2018 m. vidutiniškai susidarytų 41 % išlaidų.

Šaltinis: Audito Rūmų analizė, paremta KPP duomenimis.

Be to, ex ante sąlygos G7 netaikymas (žr. 42–45 dalis) reiškia, kad nėra privaloma patikrinti esamos veiksmingumo vertinimo sistemos veiksmingumą ir patikimumą. Nacionalinės institucijos turi mažai paskatų gerinti savo esamas sistemas, nes dėl to joms gali tekti dažniau pranešti apie nepakankamą veiksmingumą.

Dėl kai kurių BNR koncepcijos trūkumų buvo dar labiau mažinama paskata siekti rezultatų

Kiti BNR koncepcijos trūkumai, kuriuos mes jau esame nurodę⁴⁴, dar labiau riboja galimą skatinamąją veiksmingumo rezervo funkciją:

1. jei nepasiekiami konkretaus prioriteto riboženkliai, veiksmingumo rezervas gali būti perskirstytas kitiems tos pačios valstybės narės prioritetams⁴⁵;
2. finansinės sankcijos negali būti paremtos rezultatų rodikliais ir įvairios teisinės nuostatos dar labiau apriboja sankcijų taikymo galimybes⁴⁶.

Programavimo procesas pareikalavo didelių Komisijos ir valstybių narių pastangų, tačiau KPP įgyvendinimas prasidėjo lėčiau nei ankstesniu laikotarpiu

Ribotas KPP vaidmuo planuojant

Parama kaimo plėtros programavimui yra kelių etapų procesas (žr. 5 diagramą). Sprendimus dėl finansinių asignavimų kiekvienai valstybei narei ir strateginės teisės aktų sistemos priima Europos Parlamentas ir Taryba dar prieš parengiant kaimo plėtros programas. Be to, valstybės narės, kurios pasirinko taikyti regionines programas, priima spendimus dėl kiekvienam regionui skiriamų finansinių asignavimų prieš pateikdamos KPP Komisijai. Jos nebūtinai turi pagrįsti savo sprendimą.

Pagal EŽŪFKP reglamentą⁴⁷ kaimo plėtros programose turi būti pagrįsti poreikiai, kuriuos siekiama patenkinti, bei kaimo plėtros prioritetų, tikslinių sričių, priemonių ir atitinkamų tikslų pasirinkimas. Jose taip pat turi būti paaiškinta, kaip pasirinktos priemonės prisidės prie atitinkamų tikslinių sričių ir kaimo plėtros prioritetų. Vis dėlto, pagrindinė KPP paskirtis iš tikrųjų yra pagal iš anksto nustatytą sistemą parengti iš anksto paskirstytos finansinės paramos panaudojimo planą.

Komisijai ir valstybėms narėms tenkanti administracinė našta

Siekdamas organizuoti KPP rengimo ir tvirtinimo pagal šią naują sistemą procesą, 2012 m. DG AGRI sudarė specialiosios paskirties grupę dėl kaimo plėtros politikos po 2013 m., siekiant padėti valstybėms narėms parengti savo 2014–2020 m. laikotarpio KPP ir užtikrinti koordinavimą Komisijoje. 2014 m. DG AGRI taip pat įsteigė nuoseklumo tarybą, siekiant užtikrinti bendrą KPP projektų vertinimo nuoseklumą.

Ankstyvuoju patvirtinimo proceso etapu VAT atliko auditą, kuriuo remdamasi padarė išvadą, kad „nors apskritai KPP vertinimo ir tvirtinimo procesams buvo rimtai pasirengta, juos reikėjo dar griežčiau sutvarkyti“. Pagrindiniai nustatyti trūkumai buvo reglamentuotų terminų vykdymas (žr. 81 dalį), trūkumai, susiję su kai kurių su veiksmingumu susijusių elementų vertinimu (pavyzdžiui, kalbant apie kai kurias ex ante sąlygas, rodiklius ir poreikį geriau koordinuoti ESI fondų veiklą), ir dėl reglamentavimo sistemos sudėtingumo iškylanti būdinga klaidų rizika. Kaip mažiau svarbų dalyką, VAT taip pat nustatė sritis, kuriose reikia gerinti vidaus gaires⁴⁸.

Siekdama palengvinti KPP rengimą, Komisija parengė daug valstybėms narėms skirtų gairių (savo audito tikslais mes parengėme 37 tokių rekomendacinių dokumentų sąrašą, kurį iš viso sudaro daugiau kaip 1 500 puslapių). Parengiamasis procesas taip pat apėmė galimybės susipažinti su reglamentų ir rekomendacinių dokumentų projektais suteikimą Komisijos ir valstybių narių atstovams aptarimo tikslu, siekiant užtikrinti vienodą tam tikrų pagrindinių sąvokų supratimą ir pasidalinti informacija apie gerąją patirtį ir praktiką, kurios turėtų būti vengiama.

Pasirengimas naujai programavimo procedūrai taip pat apėmė ekspertų žinių ir informacijos koordinavimą ir skleidimą DG AGRI. Šiuo tikslu specialiosios paskirties grupei dėl kaimo plėtros padėjo teminės darbo grupės, o su svarbiomis temomis, kurias nagrinėjo nuoseklumo taryba, buvo supažindinti įvairūs skyriai išplatinant vidaus biuletenius bei valstybės narės per kaimo plėtros komitetą.

DG AGRI parengė 2014–2020 m. KPP skirtą vademekumą ir 23 standartinių kontrolinių sąrašų rinkinį (apimantį apie 1400 tikrinimų, kurie turi būti atliekami peržiūros ir patvirtinimo proceso metu)⁴⁹, kuriuose išvardijo darbines užduotis atliekant KPP vertinimą ir tvirtinimą. Taigi jis suteikė personalui praktinę paramą, kuria buvo siekiama standartizuoti procedūras generaliniame direktorate. Siekiant valdyti programų tvirtinimą ir stebėjimą buvo įdiegta vidaus valdymo informacinė sistema (RDIS2).

Daugybė pirmiau aprašytų veiksmų rodo, kad Komisija įdėjo daug pastangų teikdama paramą procedūroms ir jas derindama. Šis procesas taip pat parodo, kokia sudėtinga yra ši politikos sistema.

Pagrindinių programavimo dokumentų, kuriuos turėjo parengti valstybės narės ir patvirtinti Komisija, apimtis taip pat parodo, kiek pastangų pareikalavo šis procesas. Teisės aktų reikalavimai, ypač informacijos, kurią turi pateikti valstybės narės vadovaudamosi labai detalia ir sudėtinga KPP struktūra, kiekis, lėmė tai, kad buvo parengti labai ilgi dokumentai, kuriuos dažnai sudarė daugiau nei tūkstantis puslapių.

Mūsų peržiūrėtas 12 KPP iš viso sudarė daugiau nei 9 000 puslapių, partnerystės susitarimus – 4 000 puslapių. Ekstrapoliavus 28 valstybėms narėms ir 118 KPP, tai sudarytų maždaug 100 000 puslapių programavimo dokumentų (23 skirtingomis kalbomis) ir tikriausiai daugiau kaip du kartus daugiau negu ankstesniu programavimo laikotarpiu (žr. 2 lentelę).

Dėl didelio sudėtingumo ir apimties bei padidėjusios administracinės naštos iškilo rizika, kad įgyvendinančiosios institucijos per daug dėmesio skirs biurokratiniams reikalavimams⁵⁰. Tai taip pat prisidėjo prie vėlavimų tvirtinant KPP ir dėl to nusikėlė realaus naujų programų vykdymo pradžia.

Nauja teisinė sistema priimta vėliau nei ankstesniu laikotarpiu

6 diagramoje pateikta dviejų laikotarpių terminų, skirtų reglamentavimo sistemai parengti, lyginamoji suvestinė.

(1) Nuo Komisijos pasiūlymo ligi priėmimo.

(2) Nuo EB/ES reglamento priėmimo iki įgyvendinimo reglamento priėmimo.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Europos Parlamente ir Taryboje vykusios diskusijos dėl kaimo plėtros politikos teisės aktų rinkinio buvo glaudžiai susijusios su diskusijomis dėl daugiametės finansinės programos (DFP), kurioje nustatoma visa ES finansavimo suma, skiriama programavimo laikotarpiu. Taryba ir Europos Parlamentas patvirtino DFP ir 2014–2020 m. BNR tik 2013 m. gruodžio mėn. – likus vienam mėnesiui iki naujo programavimo laikotarpio pradžios. Komisijos įgyvendinimo reglamentas buvo paskelbtas 2014 m. liepos mėn., o tai reiškia, kad daugumos mūsų peržiūrėtų KPP parengimas ir pradinis pateikimas buvo įvykdyti prieš įsigaliojant įgyvendinimo reglamentui.

Dauguma partnerystės susitarimų ir KPP buvo pateikti laiku

Po to, kai 2013 m. gruodžio mėn. buvo pavėluotai priimti pirminiai reglamentai, partnerystės susitarimų pateikimo terminas buvo nustatytas 2014 m. balandžio mėn. Nacionalinės institucijos šį terminą įvykdė⁵¹.

Po to valstybės narės buvo įpareigotos pateikti savo KPP ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų partnerystės susitarimų priėmimo⁵². Mūsų peržiūrėtas KPP nacionalinės ir regioninės institucijos pateikė 2014 m. balandžio–spalio mėn. Vienos iš trijų mūsų peržiūrėtų KPP atveju jos nevykdė trijų mėnesių termino.

Šis tvarkaraštis reiškė, kad partnerystės susitarimai turėjo būti parengti ir iš dalies suderinti prieš priimant atitinkamus ES reglamentus. KPP taip pat turėjo būti parengtos ir suderintos kartu su partnerystės susitarimais, ir dauguma jų buvo pateiktos prieš priimant atitinkamą Komisijos įgyvendinimo reglamentą.

Komisijos patvirtinimo procesas viršijo terminus

Po to, kai nacionalinės institucijos pateikė KPP projektus, Komisija turėjo tris mėnesius pateikti pastabas valstybei narei ir šešis mėnesius patvirtinti KPP „su sąlyga, kad buvo tinkamai atsižvelgta į Komisijos pateiktas pastabas“⁵³.

Dažniausiai Komisija negalėjo vykdyti pirmojo trijų mėnesių termino (pastabų valstybėms narėms pateikimas). VAT audito ataskaitoje (žr. 67 dalį) buvo pažymėta, kad Komisijos pastabos buvo priimtos po teisės aktų nustatyto trijų mėnesių termino 98 KPP atveju. VAT nurodytos vėlavimo priežastys buvo teisės aktų sudėtingumas ir pačių KPP apimtis ir sudėtingumas.

Antrąjį šešių mėnesių terminą (galutinio patvirtinimo) yra sudėtingiau įvertinti, kadangi į laiko tarpą nuo rašto su pastabomis iki tinkamo nacionalinių institucijų atsakymo – dėl papildomos informacijos ir / arba peržiūrėtos KPP – nėra atsižvelgiama (laikrodžio sustabdymo funkcija) ir valstybei narei nėra nustatytas privalomas terminas, per kurį ji turi atsižvelgti į Komisijos pastabą. Todėl, nepaisant to, kad šešių mėnesių terminas buvo įvykdytas taikant laikrodžio sustabdymo funkciją, tikrasis laikas, kuris praėjo nuo atrinktų KPP pateikimo iki patvirtinimo buvo daug ilgesnis.

Kaip parodyta 3 lentelėje, vidutinis laikas, per kurį buvo patvirtintos KPP mūsų imtyje, buvo 11,3 mėnesio nuo pradinio pateikimo. Tai buvo dviem mėnesiais daugiau nei vidutinis laikas, kurio prireikė tai pačiai imčiai ankstesniu laikotarpiu.

Komisija iš viso patvirtino 118 KPP per 20 mėnesių nuo pirmųjų KPP pateikimo (nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.). Tai vertintina teigiamai palyginti su 94 KPP, kurios 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo patvirtintos per 24 mėnesius (nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn.)⁵⁴.

Nepaisant įdėtų pastangų, KPP įgyvendinimas prasidėjo ne anksčiau nei ankstesniu laikotarpiu

Šios pastangos nereiškė, kad KPP buvo patvirtintos anksčiau nei ankstesniu laikotarpiu (žr. 7 diagramą).

(1) Nuo Komisijos pasiūlymo ligi priėmimo.

(2) Nuo EB/ES reglamento priėmimo iki įgyvendinimo reglamento priėmimo.

(3) Laikotarpis nuo PS/KPP pateikimo ligi paskutinio PS/KPP.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Kadangi KPP buvo patvirtintos pavėluotai, nacionalinės institucijos negalėjo pradėti daugumos KPP įgyvendinimo iki 2015 m. vidurio (iki 2015 m. birželio mėn. pabaigos buvo patvirtintos tik 37 % KPP). Komisija patvirtino 20 % KPP 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėn., o tai reiškia, kad keleto KPP įgyvendinimas prasidėjo tik 2016 m. – trečiaisiais programavimo laikotarpio metais.

Nė viena valstybė narė nedeklaravo išlaidų 2014 m.⁵⁵ ir visos sukauptos EŽŪFKP deklaruotos išlaidos 2015 m.⁵⁶ ir 2016 m.⁵⁷ atitinkamai sudarė 3,8 % ir 10,2 % 2014–2020 m. finansavimo plano. Tai reiškia, kad 2017 m. pradžioje lieka nepanaudota maždaug 90 % EŽŪFKP finansavimo plano. Tai yra daugiau nei 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, kai 2010 m. pradžioje likusios nepanaudotos lėšos sudarė 83 %. Kaip ir ankstesniu programavimo laikotarpiu, dėl šios pavėluotos pradžios lėšų naudojimas bus daugiausia sutelktas antrojoje programavimo laikotarpio pusėje.

KPP įgyvendinimą daugiausia sutelkiant į antrą programavimo laikotarpio pusę padidėja rizika, kad bus per daug dėmesio skiriama skirtų lėšų įsisavinimui programavimo laikotarpio pabaigoje⁵⁸.

Vėlavimas pradėti programas yra dažnai pasitaikanti problema

Vėlavimas įgyvendinti programas pagal DFP yra dažnai pasitaikanti problema, kurią praeityje mes esame nustatę daugelyje politikos sričių.

Mūsų apžvalginiame pranešime⁵⁹ dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros mes nurodome dvi pagrindines tokioje situacijoje iškylančias rizikas:

Siekiant sumažinti šią riziką, siūlome ilgalaikę strategiją ir politikos formavimą suderinti su biudžeto ciklu ir iki naujojo daugiamečio biudžeto sudarymo atlikti visapusišką išlaidų peržiūrą.

Šie pasiūlymai galėtų būti naudingi rengiant būsimą kaimo plėtros politiką.

Išvados ir rekomendacijos

ES kaimo plėtros politika siekiama didinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą bei klimato politiką ir pasiekti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, įskaitant darbo vietų kūrimą ir jų išlaikymą. ES planuoja 2014–2020 m. laikotarpiu išleisti beveik 100 milijardų eurų, tačiau šiuo metu nuo plano atsiliekama (žr. 86 ir 87 dalis).

Iš EŽŪFKP teikiama finansinė parama priemonėms, kurias valstybės narės įgyvendina pagal nacionalines arba regionines KPP, kurias parengia valstybės narės ir tvirtina Komisija.

2014–2020 m. ES strateginės programos tikslas buvo daugiau dėmesio skirti rezultatams. Tačiau, siekiant šio tikslo buvo susidurta su nuolatine planavimo problema, kad naujas programavimo laikotarpis prasideda dar neturint tinkamų, svarbių duomenų apie išlaidas ir rezultatus ankstesniais laikotarpiais.

Mes tikrinome, ar nauja 2014–2020 m. teisės aktų sistema pasižymėjo didesniu dėmesiu veiksmingumui ir ar naujasis programavimo procesas padėjo parengti geros kokybės KPP, galinčias padėti pasiekti geresnių rezultatų, ir ar jos buvo parengtos. Nepaisant to, jog strategine programa buvo siekiama sustiprinti rezultatais grindžiamą požiūrį, patvirtintos KPP yra ilgi ir sudėtingi dokumentai, turintys trūkumų, kurie trukdys siekti ambicingo tikslo didinti dėmesį veiksmingumui ir rezultatams.

Mes taip pat išnagrinėjome 2014–2020 m. kaimo plėtros politikai skirtą programavimo procedūrą, siekdami patikrinti, ar ji buvo vykdoma taip, kad šių KPP įgyvendinimas būtų pradėtas anksčiau nei ankstesniais laikotarpiais ir taip būtų išvengta neigiamų padarinių, susijusių su atidėta pradžia.

Mes nustatėme, kad, nepaisant Komisijos pastangų, KPP įgyvendinimo pradžia, kaip ir ankstesniu programavimo ciklu, buvo atidėta ir kad planuojamų išlaidų vykdymo lygis per pirmuosius trejus metus buvo žemesnis nei ankstesniu laikotarpiu.

Dėl BŽŪP po 2020 m. šiuo metu vyksta politinės diskusijos ir šiuo etapu nežinoma, kokią tikslią formą ji įgaus ateityje. Mūsų rekomendacijos yra parengtos remiantis prielaida, kad ateityje kaimo plėtros politika bus daugeliu atžvilgių panaši į dabartinę sistemą.

2014–2020 m. programavimo sistemos koncepcija buvo ambicingesnė, tačiau jos įgyvendinimą paveikė dideli trūkumai

EŽŪFKP integravimo su kitais ESI fondais tikslas buvo padidinti ES lėšų teminį sutelktumą užtikrinant, kad KPP aiškiai prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ prioritetų ir kartų būtų skatinamas koordinavimas, papildomumas ir sinergija tarp programų. Iš tikrųjų, nors dėl to KPP tapo labiau suderintos su strateginiais dokumentais, pavyzdžiui, partnerystės susitarimais, KPP įnašą į teminius tikslus yra sunku įvertinti, kadangi ryšiai tarp įvairių programavimo dokumentų yra sudėtingi. Papildomumas, sinergija ir koordinavimas tarp KPP ir iš kitų ESI fondų finansuojamų programų nėra pakankamai išplėtoti (žr. 17–29 dalis).

1 rekomendacija.

Rengiantis programavimo laikotarpiui po 2020 m., siekiant daugiau dėmesio skirti veiksmingumui ir rezultatams, didinti KPP ir kitų programų integraciją ir gerinti KPP indėlio į strateginius tikslus įvertinimą:

1. Komisija turėtų užtikrinti, kad jos politikos pasiūlymuose būtų toliau plėtojami reikalavimai, susiję su atskirų programų suderinimu;
2. valstybės narės turėtų nustatyti, kaip bus įgyvendinami, prižiūrimi koordinavimo, papildomumo ir sinergijos mechanizmai ir kaip bus apie juos teikiamos ataskaitos ES taisyklių kontekste.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m. pabaiga (a) atveju ir 2022 m. (b) atveju.

Nors Komisija siekė subalansuoti KPP teikiamos informacijos kiekį, mūsų peržiūrėtos KPP buvo ilgos ir pareikalavo daug nacionalinių institucijų administracinių pastangų, siekiant įgyvendinti didelės apimties naujus turinio reikalavimus.

Tačiau pagrindinis tikslas geriau spręsti konkrečius teritorinius poreikius ir aiškiau parodyti sąsajas tarp nustatytų poreikių ir pasirinktų paramos priemonių nėra pasiektas (30–41 dalys).

2 rekomendacija.

Siekiant supaprastinti KPP ir padidinti jų naudą, tuo pat metu užtikrinant, kad programavimo procesas būtų valdomas ir efektyvus, Komisija turėtų peržiūrėti programavimo dokumentų koncepciją, kad programavimo laikotarpiu po 2020 m. galėtų supaprastinti jų turinį ir sumažinti reikalavimų skaičių. Visų pirma, ji turėtų taip pakeisti programavimo dokumentų struktūrą, kad juose būtų apsiribota tik tais elementais ir pasirinkimo galimybėmis, kurie yra būtini norint tinkamai planuoti, įgyvendinti ir stebėti kaimo plėtros išlaidas.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2020 m. pabaigos.

Nauja veiksmingumo sistema veikiausiai gali tik labai nedaug prisidėti prie orientavimosi į veiksmingumą ir rezultatus gerinimo

BSVS suteikia galimybę pagerinti kaimo plėtros politikos stebėjimą, nes tai galėtų būti žingsnis pirmyn siekiant nutraukti besikartojančią ydingą praktiką, kai naujų programų turinys nustatomas laiku negavus informacijos apie rezultatus ankstesniais laikotarpiais. Tačiau, tai, kad nėra pakankamų duomenų rinkimo kokybės įvertinimų, o be to yra rodiklių pasirinkimo trūkumų, ir tai, kad dauguma rezultatų rodiklių neatitinka „rezultatų“ apibrėžties, yra reikšmingas trūkumas vertinant politikos rezultatus ir jų indėlį į strategiją „Europa 2020“ (žr. 42–52 dalis).

„Veiksmingumo rezervas“ yra neteisingai pavadintas, nes rodikliais, naudojamais atliekant veiksmingumo peržiūrą, nėra įvertinami politikos rezultatai, o aiškiai siekiama įvertinti išlaidas ir tiesioginį išdirbį. Atsižvelgiant į tai, veiksmingumo sistema nepateikia informacijos apie KPP tikslus ir laukiamus rezultatus. Be to, audito metu pasitvirtino KPP būdinga rizika, kad jose bus nustatyti neambicingi riboženkliai ir tikslai, siekiant išvengti galimų sankcijų, jei veiksmingumas būtų nepakankamas. Bet kuriuo atveju, jei nepasiekiama atitinkamų riboženklių, veiksmingumo rezervas nėra prarandamas, nes jis gali būti perkeltas į kitus prioritetus, ir galimos finansinės sankcijos nėra paremtos rezultatų rodikliais (53–63 dalys).

3 rekomendacija.

Komisija turėtų bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis užtikrinti, kad patobulintose 2019 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose būtų pateikiama aiški ir išsami informacija apie programų laimėjimus ir kad privalomi atsakymai į bendrus vertinimo klausimus suteiktų geresnį pagrindą ateinančiu programavimo laikotarpiu.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2018 m. pabaigos.

4 rekomendacija.

Rengdamasi programavimo laikotarpiui po 2020 m., Komisija turėtų tiksliau nustatyti įvairių rūšių rodiklius, kad turėtų bendrą į rezultatus orientuotų rodiklių rinkinį, kurie būtų labiau tinkami kaimo plėtros intervencijų rezultatų ir poveikio vertinimui. Šiame procese ji galėtų panaudoti turimą patirtį ir sprendimus, kuriuos jau yra išplėtojusios kitos tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, PSO, Pasaulio bankas ir EBPO), daugiausia dėmesio skirdama veiksmingumui ir rezultatams.

Komisija taip pat turėtų skatinti nacionalinį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą ir jiems sudaryti palankesnes sąlygas skleisti gerąją patirtį, susijusią su nacionaliniu lygmeniu išplėtotu veiksmingumo vertinimu.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2019 m. pabaigos.

5 rekomendacija.

Programavimo laikotarpiu po 2020 m. Komisija turėtų peržiūrėti ir susisteminti patirtį įgyvendinant dabartinę sistemą, įskaitant:

1. veiksmingumo rezervo poveikį;
2. rezultatų rodiklių, pagal kuriuos įvertinama galimybė pasinaudoti veiksmingumo rezervu, tinkamumą; ir
3. finansinių sankcijų esant nepakankamam veiksmingumui naudojimą.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2020 m. pabaigos.

Programavimo procesas pareikalavo didelių Komisijos ir valstybių narių pastangų, tačiau KPP įgyvendinimas prasidėjo lėčiau nei ankstesniu laikotarpiu

Parama kaimo plėtros programavimui yra kelių etapų procesas, kuriame kaimo plėtros programos yra paskutinis etapas. Sprendimus dėl finansinių asignavimų kiekvienai valstybei narei ir strateginės teisės aktų sistemos priima Europos Parlamentas ir Taryba dar prieš parengiant programas. Todėl KPP turėtų būti laikomos priemonėmis, skirtomis suderinti nacionalines ir Europos perspektyvas, o ne dokumentais, kuriuos parengus nuo pat pradžių pradedamos plėtoti nacionalinės kaimo plėtros strategijos (64–65 dalys).

Nepaisant to, kaimo plėtros programos atlieka gana ribotą vaidmenį pirmiau aprašytame daugiapakopiame procese, visų jų parengimas ir patvirtinimas iš Komisijos ir valstybių narių pareikalavo nemažų pastangų. Ilgas vėlavimas patvirtinant teisinį pagrindą (2013 m. gruodžio mėn.) turėjo įtakos programavimo dokumentų pateikimo ir patvirtinimo terminui; dar ir atsižvelgiant į sudėtingus KPP turinio reikalavimus, tai reiškė, kad KPP buvo patvirtintos ir naujos programos įgyvendintos jau prasidėjus programavimo laikotarpiui (66–74 dalys).

Komisija iš viso patvirtino 118 kaimo plėtros programų per 20 mėnesių laikotarpį (2014 m. balandžio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn.); šie skaičiai vertintini teigiamai, palyginti su 94 KPP, kurios buvo patvirtintos per 24 mėnesius 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. Tačiau, nepaisant šių pastangų, KPP buvo patvirtintos vėliau nei ankstesniu laikotarpiu ir daugelis jų nebuvo pradėtos įgyvendinti iki 2015 m. vidurio, o kai kurios buvo pradėtos tik 2016 m. (75–84 dalys).

Todėl 2017 m. pradžioje (ketvirtaisiais programavimo laikotarpio metais) dar nebuvo panaudota apie 90 % EŽŪFKP finansinio plano lėšų, o atitinkamas skaičius ankstesniu laikotarpiu buvo 83 %. Todėl iškyla rizika, kad nebus visiškai įgyvendintas finansinis planas, bus per daug dėmesio skiriama lėšų įsisavinimui, o dėl to gali nukentėti į rezultatus orientuotas požiūris, kurį remia Komisija (85–88 dalys).

Vėlavimas įgyvendinti programas pagal DFP yra bendra ir dažnai pasitaikanti problema, dėl kurios didėja rizika, kad pernelyg didelis dėmesys bus skiriamas įsisavinimui ir kad nauja DFP bus planuojama nesulaukus ES lėšų panaudojimo rezultatų apie ankstesnę programą (89–92 dalys).

6 rekomendacija.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų išnagrinėti galimybę suderinti ilgalaikę strategiją ir politikos formavimą su biudžeto ciklu ir atlikti visapusišką išlaidų peržiūrą iki naujojo daugiamečio biudžeto sudarymo.

Kad būtų galima patvirtinti KPP kito programavimo laikotarpio pradžioje, Komisija turėtų laiku parengti savo teisėkūros pasiūlymus dėl kaimo plėtros politikos po 2020 m.

Pageidautinas įgyvendinimo terminas: iki 2018 m. pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Phil WYNN OWEN, 2017 m. rugsėjo 27 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner LEHNE
Pirmininkas

Santrumpos ir žodynėlis

BNR – bendrųjų nuostatų reglamentas – 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.¹

BSS – bendra strateginė sistema – keli pagrindiniai strateginiai principai, skirti sudaryti geresnes sąlygas pagal Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus ir kitas Sąjungos politikos sritis ir priemones vykdomų Sąjungos intervencinių veiksmų programavimo procesui ir sektorių ir teritoriniam koordinavimui.

BSVP – bendras stebėjimo ir vertinimo pagrindas – Komisijos ir valstybių narių kartu parengta stebėjimo ir vertinimo sistema 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, taikant rodiklius, skirtus įvertinti kaimo plėtros programų pažangą, veiksmingumą ir efektyvumą jų tikslų atžvilgiu.

BSVS – Bendra stebėjimo ir vertinimo sistema – Komisijos ir valstybių narių kartu parengta stebėjimo ir vertinimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, be kitų dalykų siekiant parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijų poveikį, veiksmingumą, efektyvumą ir svarbumą.

BŽŪP – bendra žemės ūkio politika – Europos Sąjungos priimti teisės aktai ir praktika, kuriais remiantis formuojama bendra, vieninga žemės ūkio politika.

DFP – daugiametė finansinė programa – biudžeto planavimo priemonė, kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 skyriuje.

DG AGRI – Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas.

EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

ESI fondai/ ESIF – Europos struktūriniai ir investicijų fondai, kurie apima šiuos ES fondus: Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF), Sanglaudos fondą (SF) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF).

„Europa 2020“ – Europos Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo dešimties metų strategija, kuri buvo paskelbta 2010 m. siekiant sudaryti sąlygas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Joje nustatyti penki pagrindiniai tikslai, kuriuos ES turi įgyvendinti iki 2020 m. pabaigos ir kurie susiję su užimtumu; moksliniais tyrimais ir technologine plėtra; klimatu / energija; švietimu; socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu.

EŽŪFKP – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

EŽŪFKP reglamentas – 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005.²

Pagal ex ante sąlygas, tam, kad valstybė narė galėtų gauti Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramą, ji turi įvykdyti tam tikras sąlygas. Rengdamos 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas, valstybės narės turi įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos. Jei jos neįvykdytos, turi būti parengti veiksmų planai, kuriais būtų užtikrinta, kad jos būtų įvykdytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Intervencijos logika – loginis ryšys tarp problemos, kurią reikia išspręsti (ar tikslo, kuris turi būti pasiektas), pagrindinių problemos priežasčių ir turimų tai problemai spręsti ar tam tikslui pasiekti skirtų politikos alternatyvų (arba veiksmų, kuriuos ES iš tikrųjų įvykdo).

KPP – kaimo plėtros programa – valstybės narės parengtas ir Komisijos patvirtintas dokumentas, skirtas planuoti ir stebėti ES kaimo plėtros programos įgyvendinimą regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu.

Partnerystės susitarimai – Europos Komisijos ir kiekvienos valstybės narės sudaryti susitarimai, susiję su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Juose nustatyti nacionalinių institucijų planai, kaip panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimą, ir pateikti kiekvienos šalies strateginiai tikslai ir investavimo prioritetai, juos susiejant su strategijos „Europa 2020“ bendrais tikslais siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

Priemonė – politikos įgyvendinimo pagalbos schema. Priemonė apibrėžia finansuoti tinkamiems projektams taikomas taisykles, pavyzdžiui, tinkamumo finansuoti ir atrankos kriterijus.

Programavimo laikotarpis – kaimo plėtros politikos įgyvendinimo laikotarpis, sutampantis su DFP. Dabartinis programavimo laikotarpis yra 2014–2020 m., kuris eina po 2007–2013 m. programavimo laikotarpio.

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.

Ramsčiai (bendrosios žemės ūkio politikos) – bendrąją žemės ūkio politiką sudaro du „ramsčiai“. Pirmasis ramstis – parama ūkininkų pajamoms. Ši parama teikiama kaip tiesioginės išmokos ir rinkos priemonės ir finansuojama tik iš Europos žemės ūkio garantijų fondo. Antrasis ramstis – parama kaimo vietovių plėtrai. Ši parama, kuri teikiama pagal kaimo plėtros programas, yra bendrai finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

SSGG analizė (angl. SWOT analysis) – stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė geografinėje vietovėje, kurioje taikoma KPP.

Teminiai tikslai – tai reglamentavimo sistemoje apibrėžti struktūriniai elementai. Siekiant prisidėti prie strategijos „Europa 2020“, teikiant ESI fondų paramą didžiausias dėmesys skiriamas tam tikram bendrų teminių tikslų skaičiui.

Tikslinės sritys – kiekvienas iš šešių ES kaimo plėtros prioritetų gali būti išskaidytas į keletą teminių tikslinių sričių. Tokių teminių sričių yra 18.

Audito grupė

Savo specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų nario Phil Wynn Owen vadovaujama I audito kolegija, kuri specializuojasi tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityje. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Janusz Wojciechowski, jam padėjo kabineto vadovė Kinga Wiśniewska-Danek, kabineto atašė Katarzyna Radecka-Moroz, pagrindinis vadybininkas Davide Lingua ir užduoties vadovas Paulo Oliveira. Audito grupę sudarė Felipe Andres Miguelez, Ramona Bortnowschi, Eric Braucourt, Ioannis Papadakis, Anne Poulsen, Matteo Tartaggia, Paul Toulet-Morlanne ir Anna Zalega.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

© Europos Sąjunga, 2017

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje http://europa.eu/contact

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje http://europa.eu/contact

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (http://op.europa.eu/eubookshop). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais