Komisijos atliktas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimas iš esmės tinkamas, bet įgyvendinimo rizikos veiksnių vis dar yra

Santrauka

I 2020 m. liepos mėn., reaguodama į COVID-19 pandemiją, Europos Vadovų Taryba susitarė dėl daugiau kaip 800 milijardų eurų ekonomikos gaivinimo fondo – priemonės „NextGenerationEU“. Pagrindinis jos elementas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kurios bendra suma siekia iki 723,8 milijardo eurų (dabartinėmis kainomis). Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį ir užtikrinti, kad ES ekonomika ir visuomenė būtų tvaresnės ir atsparesnės ateityje, ypatingą dėmesį skiriant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

II Norėdamos pasinaudoti parama pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, valstybės narės pateikė Komisijai nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų projektus. Komisija yra atsakinga už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą remiantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente nustatytais kriterijais ir su tuo susijusių gairių bei paramos teikimą valstybėms narėms.

III Šis auditas yra pirmasis iš kelių Audito Rūmų numatomų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės auditų. Sudarėme šešių valstybių narių imtį ir nagrinėjome Komisijos atlikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo tinkamumą, taip pat tikrinome, ar vertinimo procesas ir gairės valstybėms narėms buvo valdomi veiksmingai, užtikrinant, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai būtų tinkami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslams įgyvendinti ir kad jie atitiktų reglamente dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės apibrėžtas sąlygas. Šio audito rezultatais galėtų būti remiamasi Komisijai atliekant būsimus vertinimus, visų pirma atsižvelgiant į pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimą, be to, audito ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į rizikos veiksnius ir sunkumus, galinčius paveikti jų įgyvendinimą.

IV Darome išvadą, kad, atsižvelgiant į proceso sudėtingumą ir laiko apribojimus, Komisijos atliktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimas iš esmės yra tinkamas. Tačiau nustatėme proceso trūkumų ir rizikos veiksnių, galinčių trukdyti sėkmingai įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

V Komisijos vertinimas atliktas remiantis išsamiomis vidaus gairėmis ir kontroliniais sąrašais, tačiau vertintojai, atlikdami kokybinį vertinimą, nesinaudojo jais sistemingai ar vienodai. Komisijos galutinį vertinimą pagrindžiantys pagrindiniai dokumentai buvo prieinami, tačiau ne visada lengvai atsekami. Komisija teikė paramą valstybėms narėms ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo metu, taip pat paskelbė rekomendacinius dokumentus. Tačiau jeigu Komisija būtų aktyviau skatinusi valstybes nares keistis gerąja patirtimi, procesas būtų buvęs lengvesnis.

VI Kalbant apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės politikos tikslus, darome išvadą, kad Komisijos vertinimu patvirtinta, jog ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais veikiausiai bus prisidėta prie visų šešių ramsčių, taigi ir prie su EGADP susijusių politikos sričių, tačiau mastas skiriasi ir dar neaišku, koks faktiškai bus poveikis. Kai kurie svarbūs konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų aspektai, visų pirma 2019 m. rekomendacijos, susijusios su pasikartojančiais struktūriniais pokyčiais, valstybėse narėse vis dar neįgyvendinti.

VII O dėl to, kaip laikomasi EGADP pagrindinių sąlygų, Komisija, atlikusi vertinimą, nustatė, kad nė viena į mūsų audito imtį įtraukta priemonė neturėtų daryti reikšmingos žalos aplinkai. Tačiau poveikio aplinkai švelninimo priemonės nebuvo sistemingai įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip tarpinė arba siektina reikšmė, o priemonės, neatitinkančios reikšmingos žalos nedarymo principo, gali būti finansuojamos ne pagal Priemonę. Komisijos atliktas numatytų išlaidų vertinimas atspindėjo informacijos apie tam tikras priemones stygių. Išmokėjimo modeliai buvo derybų rezultatas, o ne pagrindinių išlaidų rodiklis. Taip pat patvirtinta, kad į imtį įtrauktomis priemonėmis, kai tinkama, prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.

VIII Dėl Komisijos vertinimo pagerėjo tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių kokybė, tačiau kai kurios buvo nepakankamai aiškios arba neapėmė visų pagrindinių priemonės įgyvendinimo etapų. Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis dažniausiai matuojamas išdirbis, o ne poveikis, be to, valstybės narės ne visada taikė suderintą metodą tarpinėms reikšmėms ir siektinoms reikšmėms nustatyti.

IX Komisijai atlikus valstybių narių pasiūlytos stebėsenos ir kontrolės tvarkos vertinimą buvo teisingai nustatytos spragos ir trūkumai, dėl kurių reikia imtis papildomų priemonių. Tačiau vertinimas buvo tam tikru mastu pagrįstas sistemų, kurios dar turės būti įdiegtos, aprašymu. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės nusprendė nesinaudoti Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone, todėl tai gali sumažinti bendrą jos naudingumą ir padidinti riziką, kad atitinkamoje valstybėje narėje nebus nustatyti sukčiavimo ir dvigubo finansavimo atvejai.

X Remdamiesi šiais nustatytais faktais, Komisijai rekomenduojame:

• pagerinti vertinimo procedūras ir dokumentaciją;
• skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi;
• toliau stebėti, kaip įgyvendinamomis priemonėmis prisidedama prie konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo;
• pagerinti reikšmingos žalos nedarymo principo skaidrumą ir stebėseną;
• užtikrinti aiškius tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių tikrinimo mechanizmus ir tinkamą jų apibrėžtį;
• tikrinti, kaip laikomasi konkrečių tarpinių reikšmių, susijusių su stebėsena ir kontrole, ir raginti naudotis Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone.

Įvadas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

01 2020 m. liepos mėn., reaguodama į COVID-19 pandemiją, Europos Vadovų Taryba susitarė dėl daugiau kaip 800 milijardų eurų (dabartinėmis kainomis) vertės laikinosios ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“. Pagrindinis jos elementas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP). Bendra jos suma siekia daugiausia 723,8 milijardo eurų (dabartinėmis kainomis), iš jų iki 338,0 milijardo eurų dotacijų ir iki 385,8 milijardo eurų paskolų; tai sudaro apie du trečdalius naujosios 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vertės ir kol kas tai yra didžiausia ES priemonė.

02 EGADP tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį ir užtikrinti, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždaviniams ir galimybėms. Pagal šią priemonę bus finansuojamos investicijos ir reformos visai ES svarbiose politikos srityse, suskirstytose į šešis ramsčius¹ (žr. 1 diagramą).

03 Kiekvienos valstybės narės finansinis įnašas nustatomas pagal EGADP reglamento I–III prieduose nustatytą įnašo raktą. Pagal EGADP reglamentą, EGADP yra veiklos rezultatais grindžiama priemonė, ir valstybės narės finansavimą gaus remiantis pasiektomis kokybinėmis tarpinėmis reikšmėmis ir kiekybinėmis siektinomis reikšmėmis.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

04 Norėdamos pasinaudoti EGADP parama, valstybės narės nuo 2020 m. spalio mėn. vidurio pateikė Komisijai nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų (GAP) projektus, o nuo 2021 m. vasario 12 d., įsigaliojus EGADP reglamentui², pateikė galutinius GAP, remdamosi tam tikrais kriterijais ir sąlygomis. GAP sudaro priemonių, t. y. investicijų arba reformų, suskirstytų į temines grupes (pavyzdžiui, klimatui nekenkiantis judumas ar švietimo skaitmeninimas), rinkinys.

05 Komisija GAP vertinimą atliko remdamasi 11 kriterijų, kaip nustatyta EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalyje (žr. 1 lentelę).

06 Pagal vertinimo gaires³, Komisija pagal kiekvieną kriterijų paprastai gali suteikti reitingą A, B arba C, kai A – aukščiausias reitingas, o C – žemiausias reitingas. Pagal du iš 11 kriterijų, t. y. reikšmingos žalos nedarymo principo (RŽNP) ir kontrolės sistemų kriterijus, galima suteikti tik A arba C reitingą (reitingų nustatymo apžvalga pateikta I priede).

07 Kad GAP įvertinimas būtų teigiamas, jam turi būti suteikti bent tokie galutiniai reitingai:

• 2 kriterijaus (KŠSR), 3 kriterijaus (ekonomikos augimo potencialas, darbo vietų kūrimas ir atsparumas), 5 kriterijaus (žalioji pertvarka) ir 6 kriterijaus (skaitmeninė pertvarka) – A;
• kitų septynių kriterijų – dauguma A;
• nė vieno C.

08 GAP gali būti vertinami keletą kartų. Be pradinio Komisijos vertinimo, kuris tikrintas šio audito metu, GAP bus vertinamas, valstybei narei pateikus atnaujintą planą, peržiūrėtą versiją ar dalinį pakeitimą, konkrečiai:

• kai valstybė narė atnaujina savo planą, 2022 m. birželio mėn. atnaujinus su negrąžintina parama susijusį didžiausią finansinį įnašą, arba
• prašo iš dalies pakeisti pateiktą pradinį GAP dėl to, kad dalies arba viso GAP, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, dėl objektyvių priežasčių nebegalima įgyvendinti (EGADP reglamento 21 straipsnio 1 dalis), arba
• prašo EGADP paskolos paramos. Valstybės narės gali teikti prašymą dėl paskolos paramos GAP pateikimo metu arba kitu metu iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas GAP, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes (EGADP reglamento 14 straipsnio 2 dalis).

Vaidmuo ir atsakomybė GAP rengimo ir vertinimo procese

Valstybės narės

09 Valstybės narės yra atsakingos už nacionalinių GAP rengimą pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 4 dalį. GAP rengimo ir vertinimo metu valstybės narės turi bendradarbiauti su Komisija ir teikti Komisijai prašomą papildomą informaciją.

10 Be to, valstybės narės gali iš dalies pakeisti arba patikslinti savo GAP vėlesniame etape, jeigu GAP nebegalima įgyvendinti arba į juos reikėtų įtraukti papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kurioms pasiekti būtų naudojama paskolos parama (žr. 08 dalį).

Komisija

11 Komisija yra atsakinga už GAP vertinimą glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Ji teikia gaires ir paramą valstybėms narėms siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi skirtingų EGADP reglamente nustatytų kriterijų ir sąlygų.

12 Vertinimo procesas yra pagrįstas nuolatiniu dialogu, kuris prasideda dar prieš oficialų GAP pateikimą. Po GAP pateikimo Komisija, prieš baigdama rengti vertinimą ir pateikdama oficialų pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, turi per du mėnesius kartu su valstybe nare išspręsti likusius klausimus ir paprašyti papildomos informacijos ar pakeitimų. Atitinkamos valstybės narės ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti šį vertinimo terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu⁴.

13 Tarybai patvirtinus, Komisija su kiekviena valstybe nare sudaro veiklos susitarimą, kuriame nurodomi išsamūs ir techniniai įgyvendinimo aspektai, kaip antai tvarkaraštis, papildomi tarpiniai tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimo etapai ir prieigos prie pagrindinių duomenų užtikrinimo tvarka.

Taryba

14 Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba GAP įvertinimą turėtų patvirtinti per keturias savaites priimdama Tarybos įgyvendinimo sprendimą⁵. Taryba taip pat turėtų patvirtinti pakeistus ir patikslintus planus (žr. 08 dalį).

15 Tuo atveju, kai Tarybos įgyvendinimo sprendimai priimti iki 2021 m. gruodžio 31 d., valstybė narė galėtų prašyti 13 % išankstinio finansavimo. Visi tolesni mokėjimai atliekami atsižvelgiant į GAP įgyvendinimo pažangą, apie kurią praneša valstybė narė (ir kurią vertina Komisija). Išmokant lėšas, Komisija teikia savo preliminarųjį vertinimą Ekonomikos ir finansų komitetui ir prašo, kad jis pateiktų savo nuomonę. Atlikdama savo vertinimą Komisija atsižvelgia į tą nuomonę, kaip nustatyta EGADP reglamento 24 straipsnio 4 dalyje.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo ir vertinimo padėtis 2022 m. birželio 1 d.

16 Iki 2022 m. birželio 1 d. visos valstybės narės, išskyrus Nyderlandus, oficialiai pateikė savo GAP. Komisija 25 GAP įvertino teigiamai, jų reitingai pateikti 2 diagramoje, o Vengrijos GAP audito metu tebebuvo vertinamas (žr. II priedą).

Audito apimtis ir metodas

17 Šis auditas atliekamas atsižvelgiant į Audito Rūmų prioritetą vertinti ES atsaką į COVID-19 pandemiją įvairiais politikos aspektais, įskaitant ekonomikos valdymą, nagrinėjant, ar kol kas didžiausia ES priemonė pradėta įgyvendinti teisinga linkme. Auditas padės suinteresuotiesiems subjektams susidaryti vaizdą apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų (GAP) vertinimą. Į jo rezultatus turėtų būti atsižvelgta ateityje darant bet kokius būtinus vertinimo proceso pakeitimus, visų pirma susijusius su iš dalies pakeistų arba patikslintų GAP pateikimu. Nors šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama Komisijos atliktam vertinimui, joje taip pat atkreipiamas dėmesys į rizikos veiksnius ir sunkumus, galinčius paveikti GAP įgyvendinimą.

18 Šis auditas yra pirmasis iš kelių planuojamų priemonės „NextGenerationEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) auditų. Jis neapima Komisijos pasiūlymo iš dalies pakeisti EGADP reglamentą dėl „REPowerEU“ skyriaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose⁶. Nusprendėme nagrinėti Komisijos atlikto GAP vertinimo tinkamumą vertindami, ar:

• Komisijos vidaus procedūros buvo aiškios ir taikomos, gairės valstybėms narėms buvo pakankamos ir jų buvo laikomasi, o parama valstybėms narėms buvo veiksminga;
• Komisijos vertinimu užtikrinta, kad:
  •  GAP būtų tinkamai prisidedama prie šešių ramsčių ir jie padėtų veiksmingai spręsti visus KŠSR nustatytus uždavinius ar didelę jų dalį;
  •  GAP numatytos priemonės atitiktų pagrindines EGADP reglamente nustatytas sąlygas (žalioji ir skaitmeninė pertvarka, RŽNP, išlaidos);
  •  tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės būtų aiškios ir realistiškos;
  •  pasiūlytos stebėsenos ir kontrolės priemonės būtų tinkamos.

19 Mūsų audito kriterijai parengti remiantis:

• reguliavimo reikalavimais (visų pirma EGADP reglamentu);
• Komisijos vidaus taisyklėmis ir procedūromis (pavyzdžiui, instrukcijomis ir gairėmis).

20 Mūsų vertinimas atliktas remiantis šešių valstybių narių imtimi: keturios valstybės narės, kurioms skirta didžiausia dotacija absoliučiaisiais skaičiais (Vokietija, Ispanija, Prancūzija ir Italija), ir dvi valstybės narės, kurioms skirta didžiausia dotacija, palyginti su jų 2020 m. bendruoju vidaus produktu (Graikija ir Kroatija). Šeši GAP skiriasi įvairiais aspektais. III priede pateikiamos kai kurios jų ypatybės. Be to, sudarėme ekspertinę imtį ir atrinkome po septynias šešių į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių priemones remdamiesi reikšmingumo kriterijumi (didžiausiomis išlaidomis) ir iš šių teminių sričių: „transportas“, „žalioji pertvarka“, „skaitmeninė pertvarka“, „sveikata“ ir „kitos“ investicijų atveju, „fiskalinės“ ir „socialinės“ reformų atveju. 42 į imtį įtrauktos priemonės pateiktos IV priede. Taip pat atlikome bendrą šešiuose atrinktuose GAP nustatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių analizę, kad susidarytume tam tikrą vaizdą apie tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pobūdį ir pasiskirstymą laiko atžvilgiu, taip pat valstybių narių taikomą metodą joms apibrėžti.

21 Nagrinėjome su šiomis šešiomis valstybėmis narėmis susijusį Komisijos vertinimo procesą nuo pradinio GAP projektų pateikimo iki galutinio vertinimo ir pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, remdamiesi 8 iš 11 vertinimo kriterijų (1, 2, 4–6, 8–10; žr. 1 lentelę). Todėl auditas apėmė laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. (kai buvo pateikti pirmieji GAP projektai) iki 2022 m. birželio mėn. Auditas neapėmė Tarybos taikomo pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo patvirtinimo proceso.

22 Analizavome Komisijos pateiktą dokumentaciją, įskaitant atitinkamą korespondenciją su šešiomis valstybėmis narėmis vertinimo proceso metu. Taip pat apklausėme Komisijos ir atitinkamų nacionalinių institucijų darbuotojus. Be to, pagrindines ataskaitos pastabas aptarėme su ekspertų grupe.

Pastabos

Vidaus procedūros ir parama valstybėms narėms buvo tinkama, tačiau ne visada atsekama ir apribota laiko atžvilgiu

23 Dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų (GAP) naujumo ir sudėtingumo Komisijai reikia tinkamų vidaus procedūrų, o valstybėms narėms reikia atitinkamos paramos rengiant GAP. Tikrinome, ar Komisija:

• veiksmingai vadovavo savo vidaus procedūroms, kad sutelktų savo vidaus žinias ir užtikrintų nuoseklų ir skaidrų savo vidaus gairių taikymą;
• laiku suteikė aiškias gaires ir paramą valstybėms narėms.

Komisijos vidaus procedūros buvo tinkamos, tačiau ne visada atsekamos

24 EGADP politinio valdymo struktūrą sudaro aukšto lygio valdančioji taryba, kuriai pirmininkauja Europos Komisijos pirmininkas ir kurią sudaro trys vykdomieji pirmininko pavaduotojai, už ekonomiką atsakingas Komisijos narys, generalinis sekretorius, naujosios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės (RECOVER) vadovas ir Ekonomikos ir finansų reikalų (ECFIN GD) generalinis direktorius. Valdančioji taryba prižiūri visus etapus – nuo išankstinio bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis dėl GAP projektų iki galutinių GAP įgyvendinimo ir juose nustatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimo. Ji reguliariai teikia ataskaitas Komisijos narių kolegijai dėl savo diskusijų. Kolegija yra atsakinga už pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo patvirtinimą.

25 RECOVER darbo grupė buvo įsteigta Generaliniame sekretoriate 2020 m. rugpjūčio 16 d., ji kartu su ECFIN GD yra atsakinga už vadovavimą EGADP įgyvendinimui ir jo koordinavimą su Europos semestru. Be to, RECOVER ir ECFIN GD yra atsakingi už kitų politikos sričių GD įtraukimą reikiamu mastu į visus proceso etapus.

26 Todėl RECOVER ir ECFIN GD rengė kassavaitinius koordinavimo posėdžius ir reguliariai bendravo su kitais GD per „šalių grupes“. Šios šalių grupės remiasi esamomis Europos semestro grupėmis, tačiau į jas taip pat įtraukiami visų susijusių GD specialistai, kad būtų suteiktos reikiamos ekspertinės žinios įvairiose politikos srityse, kurias apima GAP.

27 Bendravimui su valstybėmis narėmis vadovauja 27 derybų grupės, kurias sudaro RECOVER / ECFIN GD atitinkamų šalių skyrių vadovai (vadovų pavaduotojai), taip pat atrinkti politikos GD šalių grupių nariai, atsižvelgiant į reikiamas ekspertines žinias. Jie visų pirma atsakingi už GAP (projektų) nagrinėjimą, vertinimų ir įgyvendinimo aktų, susijusių su GAP ir mokėjimo prašymais, rengimą ir įgyvendinimo pažangos stebėseną. Dažniausiai du direktorių lygmens vyriausieji derybininkai, po vieną iš ECFIN GD ir RECOVER, prižiūri šalies grupės darbą.

28 Galiausiai, buvo sudarytos jungtinės RECOVER ir ECFIN GD horizontaliosios grupės bendro pobūdžio klausimams, susijusiems su žaliąja pertvarka (įskaitant RŽNP), skaitmenine transformacija, išlaidų apskaičiavimu ir tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, spręsti. Jos teikė gaires vertinant svarbiausias sritis, už kurias jos atsakingos.

29 Derybų grupėse subūrus atstovus iš RECOVER / ECFIN GD šalių skyrių ir politikos GD politikos šalių grupių buvo užtikrinta, kad vertinimas būtų pagrįstas darbuotojų ekspertinėmis žiniomis įvairiose politikos srityse, taip pat žiniomis, susijusiomis su geografiniais aspektais. Mums užbaigus Komisijos atlikto į imtį įtrauktų priemonių vertinimo analizę (žr. 20 dalį) patvirtinta, kad procese dalyvavo visi susiję GD.

30 Vertinimo procesą sudarė keli etapai (žr. 3 diagramą).

31 Siekdama palengvinti vertinimą ir diskusijas su valstybėmis narėmis, Komisija parengė bendras vidaus gaires ir kontrolinius sąrašus. Dėl ekonominio ir socialinio poveikio, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, išlaidų ir RŽNP šios bendros vidaus gairės buvo papildytos išsamesnėmis techninėmis gairėmis.

32 Vidaus gairės ir kontroliniai sąrašai padeda standartizuoti vertinimo procesą ir prisideda prie vienodo skirtingų GAP vertinimo. Vidaus gairėse ir kontroliniuose sąrašuose buvo pateiktas išsamus aspektų rinkinys, kuriuo remdamiesi šalių grupių vertintojai turėjo atlikti ir dokumentuoti vertinimus. Tačiau kontrolinių sąrašų naudojimas buvo privalomas tik atliekant išsamumo ir tinkamumo finansuoti vertinimą. Todėl atliekant 11 vertinimo kriterijų kokybinį vertinimą jie nebuvo sistemingai ar vienodai naudojami. Vienais atvejais vertintojai pateikė tik minimalią informaciją, o kitais jie parengė pastabas ar kitus darbo dokumentus nesilaikydami jokios standartinės struktūros.

33 Nors atlikę į imtį įtrauktų priemonių auditą nustatėme, kad Komisijos darbo metu parengti pagrindiniai dokumentai, pagrindžiantys jos galutinį vertinimą, buvo prieinami ir užregistruoti, dokumentai, kuriais remiantis padarytos tarnybų darbiniuose dokumentuose (TDD) pateiktos išvados, ne visada buvo lengvai atsekami.

Komisijos gairės ir parama valstybėms narėms buvo tinkamos, tačiau apribotos laiko atžvilgiu

34 Komisija buvo atsakinga už reikalingų gairių ir paramos teikimą valstybėms narėms joms rengiant savo GAP. Tokią pagalbą ji teikė jau ankstyvuoju etapu, rengdama rekomendacinius dokumentus ir diskusijas, kol teisėkūros institucijos dar svarstė EGADP reglamentą.

35 Komisija priėmė keletą rekomendacinių dokumentų, kad padėtų valstybėms narėms rengti GAP:

• bendrąsias gaires dėl valstybių narių GAP, priimtas 2020 m. rugsėjo 17 d., pataisytas ir pakeistas nauja versija 2021 m. sausio 22 d.;
• RŽNP taikymo technines gaires⁷, paskelbtas 2021 m. vasario 12 d.

Be to, šie dokumentai buvo papildyti nacionalinėms kontrolės sistemoms skirtais įsivertinimo kontroliniais sąrašais.

36 Dėl trumpų terminų, per kuriuos turėjo būti parengti GAP ir parengtas bei priimtas EGADP reglamentas, Komisijai iš dalies teko rekomendacinius dokumentus parengti prieš baigiant rengti teisinį tekstą ir tuo pat metu, kai valstybės narės rengė savo GAP. Todėl Komisija paskelbė dvi pagrindinio rekomendacinio dokumento dėl GAP rengimo versijas (žr. 35 dalį). Dėl to kai kuriais atvejais proceso metu valstybėms narėms teko koreguoti savo GAP. Visų pirma tai pasakytina apie RŽNP gaires, kurios buvo priimtos tuo pat metu kaip ir EGADP reglamentas, o valstybės narės turėjo užpildyti RŽNP kontrolinį sąrašą dėl kiekvienos į GAP įtrauktos reformos ir investicijos.

37 Nustatėme, kad GAP vertinimai iš esmės buvo grindžiami nuolatiniu Komisijos ir valstybių narių dialogu – dvišaliais posėdžiais, bendravimu ir keitimusi informacija. Siekdama dar labiau palengvinti tokį dalijimąsi informacija, Komisija taip pat sukūrė EGADP skirtą internetinę klausimų ir atsakymų platformą, kur valstybėms narėms buvo teikiami papildomi paaiškinimai ir gairės. Per mūsų pokalbius valstybių narių institucijos patvirtino, kad ši parama buvo naudinga.

38 EGADP reglamento 18 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis. Šią galimybę palankiai įvertinome savo nuomonėje dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma EGADP⁸. Pasak Komisijos, tik viena valstybė narė (neįtraukta į mūsų audito imtį) oficialiai paprašė surengti tokį keitimąsi, tačiau vėliau prašymą atsiėmė.

39 Tačiau dauguma apklaustų valstybių narių institucijų būtų pageidavusios aktyvesnio bendravimo su kitomis valstybėmis narėmis GAP derybų procese. Kai kurios valstybės narės savo iniciatyva surengė neoficialius dvišalius susitikimus, tačiau aktyvus Komisijos vaidmuo skatinant valstybių narių GAP sąveiką būtų palengvinęs procesą ir paskatinęs į GAP įtraukti tarpvalstybinius projektus.

Tikėtina, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais bus prisidėta prieš šešių ramsčių įgyvendinimo, tačiau dar yra spragų įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas

Komisijai atlikus vertinimą patvirtinta, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais prisidedama prie šešių ramsčių įgyvendinimo, tačiau indėlio mastas skiriasi

40 Tikrinome, kaip Komisija vertino, ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais (GAP) tinkamai prisidedama prie visų šešių ramsčių pagal EGADP reglamente išdėstytus kriterijus (žr. 1 langelį).

41 Komisija vertino GAP indėlį įgyvendinant šešis ramsčius remdamasi išsamia padėties analize, t. y. ji vertino, ar kiekvienu komponentu svariai arba bent iš dalies prisidedama prie kiekvieno ramsčio įgyvendinimo (žr. IV priedą). Ji padarė išvadą, kad visais atrinktais GAP visapusiškai ir tinkamai subalansuotu būdu prisidedama prie visų šešių ramsčių įgyvendinimo, ir šioje srityje jiems visiems suteikė A reitingą.

42 Komisijai atlikus padėties analizę patvirtinta, kad visiems šešiems ramsčiams skirtas bent vienas iš komponentų, įtrauktų į visus mūsų atrinktus GAP. Komisija atliko padėties analizę komponentų lygmeniu – siekiant nustatyti (pagrindinius) ramsčius, prie kurių įgyvendinimo komponentu prisidedama, buvo nagrinėjamos atskiros priemonės. Tačiau pažymime, kad ne visomis komponento priemonėmis tiesiogiai prisidedama prie atitinkamo ramsčio įgyvendinimo.

43 Daugelis į GAP įtrauktų komponentų yra skirti daugiau negu vienam ramsčiui įgyvendinti, o priežastinis ryšys tarp komponentų ir ramsčių, taigi ir mastas, kuriuo komponentai turėtų prisidėti, skiriasi. Apskritai ryšys tarp komponentų ir ramsčių yra glaudesnis konkretesnių ramsčių, tokių kaip „Skaitmeninė pertvarka“ ir „Žalioji pertvarka“, atveju negu platesnių ir bendresnių ramsčių, tokių kaip „Pažangus, tvarus ir integracinis augimas“ ir „Socialinė ir teritorinė sanglauda“, atveju.

44 Be to, kiekvienas komponentas apima reformas, kurias įgyvendinant gali nebūti patiriama išlaidų, todėl sunku nustatyti, kokia lėšų dalimi prisidedama prie kiekvieno iš šešių ramsčių. Todėl finansiniu požiūriu neaišku, ar į šešis ramsčius atsižvelgiama „tinkamai subalansuotu būdu“, kaip reikalaujama EGADP reglamentu. Be to, reglamente neapibrėžiama, kas šiomis aplinkybėmis faktiškai yra „tinkamai subalansuotas“ atsakas.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, tačiau tebėra spragų

45 2011 m. pradėtas įgyvendinti Europos semestras yra ES ekonominės, fiskalinės, darbo ir socialinės politikos koordinavimo ciklas. Per jį Komisija analizuoja ekonominius ir socialinius pokyčius valstybėse narėse ir joms iškylančius uždavinius. Šiems uždaviniams spręsti Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, kasmet kiekvienai valstybei narei teikia konkrečiai jai skirtas rekomendacijas, kurios yra pagrindinis Europos semestro rezultatas. Praeityje politikos koordinavimas per Europos semestrą ir KŠSR įgyvendinimas nebuvo susieti su jokiais finansiniais asignavimais, tačiau tai pasikeitė į GAP įtraukus priemones, kuriomis įgyvendinamos KŠSR.

46 EGADP reglamentu reikalaujama, kad GAP būtų priemonių, kuriomis įgyvendinamos visos 2019 ir 2020 m. KŠSR arba didelė jų dalis. Vertindama Komisija atsižvelgia į keturis elementus (žr. 2 langelį).

47 Tikrinome, ar Komisijos vertinimu užtikrinta, kad priemonės, numatytos atrinktų valstybių narių GAP, padės įgyvendinti atitinkamas KŠSR, ir apklausėme valstybių narių institucijas, kad gautume daugiau informacijos apie procesą, kaip su KŠSR susijusios priemonės buvo įtrauktos į GAP.

48 Vertindama GAP projektus Komisija nustatė spragų, susijusių su kai kuriais KŠSR aspektais, ir paprašė valstybių narių pasiūlyti papildomų priemonių. Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, viešųjų išlaidų kokybės vertinimas Prancūzijoje, išlaidų peržiūra Italijoje arba teisminės institucijos ir kovos su korupcija priemonės Kroatijoje) tai pavyko padaryti sėkmingiau nei kitais atvejais, nes kai kurios KŠSR dalys (daugiausia 2019 m.) liko neįtrauktos į galutinius GAP.

49 Komisija atliko pateiktų GAP padėties analizę (ji įtraukta į jos TDD), iš kurios matyti, kokiu mastu buvo pakankamai atsižvelgta į KŠSR, taip pat įvardytos KŠSR, į kurias nebuvo atsižvelgta. Kaip ir šešių ramsčių atveju, atliekant šią analizę buvo nagrinėjami komponentai (priemonių rinkiniai, žr. 04 dalį), atitinkamais atvejais nagrinėjant atskiras priemones. Komisijai atlikus vertinimą, dėl šešių atrinktų valstybių narių padaryta išvada, kad visos 2019 ir 2020 m. KŠSR įgyvendintos iš dalies (yra likusių spragų) arba visiškai (nėra jokių likusių spragų), todėl visiems į mūsų imtį įtrauktiems galutiniams GAP suteiktas A reitingas. 2 lentelėje apžvelgiamos likusios spragos, kurias nustatė Komisija.

50 Atlikę savo padėties analizę (priemonių lygmeniu) padarėme iš esmės tokią pat išvadą dėl KŠSR kaip ir Komisija. Pagrindiniai skirtumai susiję su Italija, nes nustatėme papildomų su kai kuriais KŠSR aspektais (kadastro ir pensijų sistemos reformomis, taip pat finansų sektoriaus reformos dalimis) susijusių spragų, kurios nebuvo įtrauktos į Komisijos TDD (žr. 3 lentelę).

51 Nustatėme, kad į imtį įtraukti GAP paprastai apėmė 2020 m. KŠSR. Tačiau dar liko kai kurių spragų, susijusių su tam tikrais KŠSR aspektais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sistema (Ispanija) arba investicijomis ir reglamentavimo aplinka (Prancūzija), kurias planuojama spręsti nesinaudojant EGADP. Tačiau ne visada buvo aišku, kodėl nuspręsta neįtraukti jų į GAP, visų pirma svarbių tarpvalstybinių priemonių atveju (pavyzdžiui, elektros energijos tinklų jungtys tarp Ispanijos ir Prancūzijos), kai jos iš esmės labai atitiktų EGADP.

52 Dauguma nustatytų spragų yra susijusios su 2019 m. KŠSR ir dažniausiai tai yra pasikartojančios struktūrinės problemos, su kuriomis valstybės narės susiduria daugelį metų. Pavyzdžiui, Vokietijos GAP nėra jokių priemonių, skirtų verslo paslaugų ir reglamentuojamųjų profesijų konkurencijai stiprinti, o šis klausimas Vokietijai skirtose rekomendacijose keliamas nuo 2011 m. Be to, įvairiuose GAP neatsižvelgiama į KŠSR aspektus, susijusius su pensijų tvarumu (Vokietija, Prancūzija, Italija ir iš dalies Ispanija) ar mokesčių sistema (Vokietija ir Italija).

53 Apskritai, mūsų nuomone, Komisijos vertinime nustatyta, kad GAP padeda įgyvendinti didžiąją 2019 ir 2020 m. KŠSR dalį. Tačiau kai kurių svarbių KŠSR aspektų, daugiausia susijusių su pasikartojančiomis struktūrinėmis problemomis, su kuriomis valstybės narės susiduria daugelį metų, į mūsų audito imtį įtrauktos valstybės narės vis dar neįgyvendino. Be to, EGADP reglamente nėra apibrėžta, ką reiškia teiginys, kad įgyvendinta „didelė dalis“ KŠSR, Komisija taip pat nėra pateikusi savo vertinimo šiuo klausimu. Todėl vertinimas tebėra iš dalies subjektyvus, ypač tais atvejais, kai Komisija nustatė keletą ir (arba) rimtų spragų.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagrindinių sąlygų vertinimas buvo tinkamas, tačiau ne visai skaidrus

54 Siekdami įvertinti, ar Komisijos atliktas reikšmingos žalos nedarymo principo (RŽNP), žaliųjų ir skaitmeninių žymenų ir išlaidų sąmatų vertinimas yra tinkamas, atrinkome po septynias šešių į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių priemones (žr. 20 dalį).

55 Tikrinome, ar atrinktų priemonių atveju Komisija tinkamai įvertino, ar:

• kuria nors į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (GAP) įtraukta priemone daroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento⁹ 17 straipsnyje (atitiktis RŽNP);
• numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus veiksmingai prisidėta prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant priemonių žymėjimą ir taikytus koeficientus;
• numatytos išlaidos yra pagrįstos, tikėtinos, proporcingos numatomai ekonominei ir socialinei naudai ir nėra padengtos kito ES finansavimo lėšomis.

Komisijos pateiktuose vertinimuose pripažinta, kad laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, tačiau kompensuojamųjų priemonių tarpinės reikšmės ar siektinos reikšmės nebuvo sistemingai įtrauktos

56 Kad GAP būtų patvirtintas, visos priemonės turi atitikti RŽNP (žr. 3 langelį).

57 Komisija paskelbė technines gaires dėl RŽNP taikymo vertinant GAP (žr. 35 ir 36 dalis). Gairėse reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų kiekvienos į jų GAP įtrauktos priemonės RŽNP kontrolinį sąrašą.

58 Komisija vertino pateiktas priemones ir jų atitinkamus RŽNP kontrolinius sąrašus ir pateikė papildomų pastabų arba nustatė sąlygas, o šios buvo įtrauktos į Tarybos įgyvendinimo sprendime sutartas galutines tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Nustatėme, kad į imtį įtrauktų priemonių atveju Komisija:

• užtikrino, kad kontroliniais sąrašais būtų įvertintas poveikis aplinkos tikslams;
• prireikus paprašė papildomos informacijos, pateikė pastabų ir pasiūlė padaryti pakeitimų arba neįtraukė tam tikrų priemonių, be kita ko, kiek tai susiję su konkrečių priemonių formuluote ir atitinkamomis tarpinėmis ar siektinomis reikšmėmis;
• teisingai reikalavo, kad į įvairius GAP nebūtų įtrauktos tam tikros priemonių dalys, kurios, jos nuomone, neatitiko RŽNP. Vėliau jos buvo išbrauktos iš GAP. Tačiau kai kuriais atvejais jos gali būti finansuojamos ne pagal EGADP, o tai prieštarauja RŽNP sąvokai;
• užtikrino, kad tuo atveju, kai priemonės veikiausiai turės poveikį aplinkai, valstybių narių užpildytuose kontroliniuose sąrašuose būtų pateiktas paaiškinimas, kaip būtų išvengta reikšmingos žalos. Tai apima siūlomas poveikio švelninimo priemones.

59 Tačiau pažymime, kad Komisijos atliktas RŽNP kontrolinių sąrašų vertinimas dokumentuotas daugybe darbo dokumentų ir trūko suvestinio sąrašo, kuriame būtų nurodyti visi kiekvienos priemonės atitikties RŽNP vertinimai Komisijos bendrai išvadai, pateiktai TDD, ir jos galutiniam vertinimui pagrįsti.

60 Be to, kontroliniame sąraše arba kita forma nebuvo kiekybiškai įvertintas potencialiai žalingų priemonių poveikio pobūdis ir mastas. Todėl buvo sunku įvertinti, ar pateiktų paaiškinimų ir siūlomų poveikio švelninimo priemonių pakanka, kad būtų užtikrinta atitiktis RŽNP.

61 Be to, tais atvejais, kai tam, kad atitikties RŽNP vertinimas būtų teigiamas, turėjo būti numatytos poveikio švelninimo priemonės, tokios priemonės nebuvo sistemingai įtrauktos į GAP kaip tarpinė arba siektina reikšmė. Taigi jų įgyvendinimas nėra mokėjimo sąlyga ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti jas įgyvendinti ar toliau stebėti jų įgyvendinimą.

Komisija patikrino, kaip į imtį įtrauktomis priemonėmis prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos

62 Komisijos vertinimas, ar GAP prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, buvo grindžiamas keliais elementais (žr. 4 langelį).

63 Patikrinome Komisijos vertinimą, susijusį su mūsų 42 priemonių imtimi (žr. 20 dalį). Tikrinome, ar Komisijos atliktas šių priemonių intervencinių priemonių sričių ir koeficientų (100 % – visapusiškai prisidedama prie žaliosios ar skaitmeninės pertvarkos, 40 % – iš dalies prisidedama arba 0 % – visai neprisidedama) vertinimas atitiko EGADP reglamentą ir ar galutiniai priemonių žymenys nustatyti tinkamai.

64 Nustatėme, kad:

• Komisija atliko išsamų skirtingoms priemonėms valstybių narių taikytų intervencinių priemonių sričių ir koeficientų vertinimą. Visų pirma dėl skirtingų į imtį įtrauktų priemonių buvo konsultuotasi su Energetikos, Klimato politikos, Konkurencijos, Regioninės ir miestų politikos generaliniais direktoratais ir Jungtiniu tyrimų centru, taip pat horizontaliosiomis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos grupėmis;
• dėl kelių į imtį įtrauktų priemonių Komisija rengimo etapu valstybėms narėms pateikė atsiliepimų dėl to, ar jos naudojo neteisingas intervencinių priemonių sritis, ar reikalingas tolesnis priemonių suskirstymas (į atskiras priemones arba į papriemones) su skirtingais koeficientais. Visais atvejais valstybės narės padarė reikiamus savo GAP projektų pakeitimus ir, Komisijos nuomone, šiuo aspektu galutinės versijos atitiko reikalavimus;
• kai kurių rūšių priemonėms EGADP reglamente intervencinių priemonių sritys ar žaliųjų tikslų koeficientai nenumatyti. Kad būtų užtikrintas nuoseklus vertinimas, Komisija pateikė papildomas vidaus gaires, kaip vertinti tokias priemones (pavyzdžiui, susijusias su elektriniais ir hibridiniais automobiliais) pagal Taksonomijos reglamentą;
• galutinį priemonių, kuriomis prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, sąrašą Komisija pateikė kiekvienai valstybei narei skirtame TDD.

65 Vis dėlto dar neaišku, kokiu mastu į GAP įtrauktomis priemonėmis bus praktiškai prisidėta prie ES klimato srities tikslų. Pavyzdžiui, vienoje mūsų neseniai paskelbtoje ataskaitoje padarėme išvadą, kad pagrindinių pasektorių, tokių kaip geležinkelių transportas, elektros energija ir biomasė, indėlis klimato srityje buvo įvertintas per didele suma, palyginti su ES biudžetu, o praneštos išlaidos ne visada buvo susijusios su klimato srities veiksmais¹⁰.

Numatytoms išlaidoms suteiktas reitingas rodo, kad trūko informacijos apie tam tikras priemones

66 GAP numatytų išlaidų vertinimas yra itin svarbus, nes, skirtingai nuo kitų ES priemonių, EGADP finansavimas grindžiamas tik tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, o ne išlaidų kompensavimu. Todėl į GAP įtrauktų priemonių numatomos išlaidos vertinamos tik tuo metu, kai Komisija vertina GAP, ir jos neturi poveikio faktiniam lėšų išmokėjimui EGADP įgyvendinimo metu.

67 Komisija turėjo įvertinti visas kiekvieno GAP numatytas išlaidas pagal EGADP reglamente nustatytus vertinimo kriterijus (žr. 5 langelį).

68 Pagal EGADP reglamentą, Komisija vertino visas numatytas išlaidas remdamasi 5 langelyje nurodytais kriterijais. EGADP reglamente konkrečiai nenurodyta, kaip šiuos keturis kriterijus reikėtų konsoliduoti, kad būtų gautas bendras išlaidų reitingas. Tačiau Komisija parengė reitingų sistemą kiekvienam iš keturių kriterijų ir konsoliduotam bendram reitingui.

69 Kol kas visų GAP išlaidų apskaičiavimas įvertintas B reitingu. Atkreipėme dėmesį į tai, jog buvo taikomi palyginti griežti reikalavimai, kad pagal kiekvieną kriterijų būtų suteiktas A reitingas ir visas GAP būtų įvertintas A reitingu, ir palyginti maži reikalavimai, kad būtų suteiktas C reitingas, todėl mažai tikėtina, kad galėtų būti suteiktas kitoks nei B reitingas. Todėl nors Komisijos nustatytų trūkumų dažnis ir rimtumas skiriasi, visoms į mūsų imtį įtrauktoms valstybėms narėms suteiktas tas pats reitingas (B). Šie trūkumai įvairūs: nuo trūkstamos informacijos apie kai kurias priemones planavimo etape iki nevisiškai tikėtinų visų be išimties priemonių pagrindinių prielaidų (žr. VI priedą). Be to, tam tikros investicijos yra novatoriškos, todėl GAP pateiktas jų išlaidų apskaičiavimas iš esmės paremtas profesine nuovoka, o ne praeities duomenimis.

70 Tikrinome valstybių narių pateiktą išlaidų apskaičiavimo informaciją, susijusią su 42 į imtį įtrauktomis priemonėmis (žr. 20 dalį), Komisijos paprašytą papildomą informaciją apie išlaidas, Komisijos vidaus darbo dokumentus, susijusius su visų numatytų išlaidų vertinimu, ir TDD pateiktas Komisijos išvadas dėl išlaidų apskaičiavimo.

71 Valstybės narės pateikė kiekvienos priemonės informacinius lapus, kuriuose nurodyta išlaidų apskaičiavimo informacija, kaip antai pagrindinės išlaidų prielaidos, orientacinės išlaidos, pavyzdžiui, praeities arba lyginamieji duomenys, ir informacija apie tai, ar EGADP finansavimu papildoma parama, teikiama pagal kitas ES programas ir priemones, ir jis nėra skiriamas toms pačioms išlaidoms padengti.

72 Prireikus Komisija paprašė papildomos informacijos, visų pirma susijusios su metodika ir pagrindinėmis prielaidomis. Nustatėme, kad dėl į imtį įtrauktų priemonių buvo gauta informacijos, kad būtų galima patikrinti numatytas išlaidas. Tais atvejais, kai Komisija negavo pakankamai informacijos, į tai buvo atsižvelgta pateikiant vertinimus ir suteikiant reitingus. Šiame procese prireikus buvo konsultuotasi su atitinkamais generaliniais direktoratais (įskaitant Energetikos, Mobilumo ir transporto ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD), laikantis vidaus gairių dėl išlaidų apskaičiavimo vertinimo. Manome, kad B reitingas teisingai atspindi informacijos trūkumą kai kuriose srityse ir nustatytus trūkumus, susijusius su išlaidų apskaičiavimu.

Išmokėjimo modelis buvo derybų rezultatas, o ne pagrindinių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių išlaidų rodiklis

73 Konkrečia paramos dalimi išmokama suma nebūtinai grindžiama mokėjimo prašyme nurodyta numatytų išlaidų, susijusių su tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimu, suma, bet veikiau yra derybų su atitinkama valstybe nare rezultatas. Šiose derybose atsižvelgiama į tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių dalį, taip pat į santykinę jų svarbą.

74 27 ES valstybėse narėse bendras paramos dalių (negrąžintinos paramos) skaičius svyruoja nuo keturių (Kipras) iki dešimties (Belgija, Kroatija, Italija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija), o tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, kurios turi būti pasiektos, kad būtų išmokėta kiekviena paramos dalis, skaičius svyruoja nuo dviejų (Čekija – septinta paramos dalis) iki 114 (Portugalija – devinta paramos dalis).

75 Tačiau kadangi dėl išmokėjimo modelio susitariama, jo nustatymo procesui trūksta skaidrumo. Nors tai nebūtinai yra problema vertinant GAP, tai bus problemiška įgyvendinant GAP, nes į bet kokį dalinį tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą reikės atsižvelgti atliekant mokėjimą atitinkamai valstybei narei. Dėl to, kad mokėjimo suma, išmokama kiekviena paramos dalimi, nustatoma susitariant, o ne atsižvelgiant į pagrindines išlaidas, bus sunku nustatyti, koks sumažinimas būtų tinkamas. Audito metu Komisija dar nebuvo nustačiusi mokėjimų dalinio sumažinimo apskaičiavimo metodikos.

76 Iš tikrųjų, atkreipiame dėmesį į didelę šešių į imtį įtrauktų valstybių narių išmokėjimo modelių įvairovę tiek pagal kiekvieną paramos dalį sudarančią viso finansavimo dalį, tiek pagal tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, kurios turi būti pasiektos, kad būtų išmokėta kiekviena paramos dalis, skaičių (4 diagrama).

Dėl Komisijos vertinimo pagerėjo tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių kokybė, tačiau kai kurie svarbūs klausimai liko neišspręsti

77 Pagal EGADP reglamentą, tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis turėtų būti vertinama pažanga įgyvendinant reformą arba investicijas, kai tarpinės reikšmės yra kokybiniai pasiekimai, o siektinos reikšmės – kiekybiniai pasiekimai. Pasiektos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės yra valstybių narių teikiamų mokėjimo prašymų pagrindas, todėl jos yra svarbiausias elementas įgyvendinant GAP.

78 Pagal EGADP reglamentą ir gaires valstybėms narėms¹¹, Komisija turėjo vertinti tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes vertindama 8 kriterijų „plano įgyvendinimo, įskaitant tarpines reikšmes, siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius, stebėsenos tvarka“ (žr. 6 langelį).

Komisijos vertinimo procesas buvo išsamus

79 Auditavome Komisijos atliktą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių vertinimą remdamiesi 42 priemonių, numatytų šešiuose GAP, imtimi. Vertinome, ar Tarybos įgyvendinimo sprendime sutartos galutinės šių priemonių tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės atitiko pirmiau nurodytus kriterijus. Be to, atlikome bendresnę šešiuose atrinktuose GAP nustatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių analizę, kad susidarytume tam tikrą vaizdą apie tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pobūdį ir pasiskirstymą laiko atžvilgiu, taip pat valstybių narių taikomą metodą joms apibrėžti.

80 Kiek tai susiję su 42 į imtį įtrauktomis priemonėmis, darome išvadą, kad apskritai atrinktų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių vertinimo procesas buvo išsamus, jo metu Komisija ir valstybės narės ne kartą keitėsi informacija. Visų pirma Komisija paprašė patikslinti tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių aprašymus, todėl numatomi rezultatai buvo aiškiau apibūdinti, o kai kuriais atvejais buvo pasiūlyta tikslesnė formuluotė. Be to, Komisija pareikalavo sumažinti tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių skaičių, kad tam tikrus GAP būtų lengviau valdyti, o kitais atvejais pareikalavo nustatyti išsamesnes tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kurios apimtų skirtingus, visų pirma didelių priemonių, etapus.

81 Tačiau dokumentų seka apskritai fragmentiška, analizės pateiktos daugybėje Komisijos darbo dokumentų, susijusių su skirtingais GAP komponentais. Be to, derybų metu nebuvo apžvelgtos visos preliminarios tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Komisija taikė kiekvieno GAP kokybinį vertinimą pagal EGADP reglamento standartus, o ne lyginamąjį vertinimą, kuris būtų padėjęs nustatyti valstybių narių geriausią patirtį.

Kai kurios tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės yra nepakankamai aiškios

82 Atlikdami auditą daugiausia dėmesio skyrėme tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių aiškumui, nes jos yra būtina prielaida vertinant priemonių įgyvendinimo pažangą ir pagrindžiant lėšų išmokėjimą. Atlikdami bendrą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių analizę nustatėme, kad visuose šešiuose GAP yra tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, kurios nėra pakankamai aiškios (žr. keletą pavyzdžių 4 lentelėje). Nesant aiškių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių kyla rizika, kad šias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes sunku įvertinti, ir su tuo susijusi rizika, kad iš pradžių užsibrėžtas tikslas nebuvo pasiektas.

Kai kuriais atvejais tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės apima ne visus pagrindinius įgyvendinimo etapus

83 Remiantis Komisijos vidaus praktinėmis gairėmis, tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės turėtų atspindėti pagrindinius atitinkamos priemonės įgyvendinimo etapus (pradinis – tarpinis – galutinis). Atlikdami bendrą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių analizę atkreipėme dėmesį į tai, kad vienai priemonei tenkantis vidutinis tarpinių / siektinų reikšmių skaičius svyruoja nuo 1,7 Kroatijoje iki 3,2 Vokietijoje (žr. 5 lentelę).

84 Ypač dėl investicijų svarbu, kad būtų apimti pagrindiniai įgyvendinimo etapai, nes jos dažnai būna sudėtingos ir įgyvendinamos per ilgesnį laikotarpį, todėl jų pažangai stebėti reikia nuoseklių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių. Tačiau atlikdami bendrą šešiuose į imtį įtrauktuose GAP numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių analizę nustatėme investicijų, su kuriomis buvo susijusi tik viena tarpinė arba siektina reikšmė (žr. keletą pavyzdžių 6 lentelėje).

Tam tikrų priemonių tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės rodo, kad priemonės bus įgyvendintos po 2026 m. rugpjūčio 31 d.

85 EGADP buvo sukurta kaip atsakas į COVID-19 pandemiją, todėl svarbu, kad EGADP būtų įgyvendinta per pagrįstą laikotarpį. Komisija savo interneto svetainėje skelbia, kad „valstybės narės pateikia planus dėl reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. […]“¹². EGADP reglamente išsamiau nurodyta, kad:

• GAP yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma nustatomi šie elementai: […] numatomos reformų ir investicijų, kurios turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis (18 straipsnio 4 dalies i punktas), ir
• Komisijos pasiūlymu taip pat nustatomas […] terminas, kuris turėtų būti ne vėlesnis kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., iki kurio turi būti pasiektos tiek investicinių projektų, tiek reformų galutinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės (20 straipsnio 5 dalies d punktas).

86 Tačiau kai kurių į imtį įtrauktuose GAP numatytų priemonių atveju pradinio ar tarpinio etapo tarpinę reikšmę arba siektiną reikšmę numatyta pasiekti per paskutinius mėnesius iki EGADP įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Dėl to investicijos gali būti neįgyvendintos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. (žr. 7 lentelę), o tai neatitinka EGADP reglamento (žr. 85 dalį).

Komisijos gairėse pirmenybė teikiama rodikliams, kuriais matuojamas išdirbis, o ne poveikis

87 Komisijos gairėse valstybėms narėms¹³ nurodoma, kad:

• tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės […] gali atspindėti skirtingus reformų ir investicijų įgyvendinimo etapus, remiantis indėlio rodikliais […] arba geriau išdirbių rodikliais;
• poveikio rodiklių […] reikėtų vengti, atsižvelgiant į tokių rodiklių nenuspėjamumą ir jų priklausomybę nuo kitų valstybei narei nepavaldžių veiksnių.

88 Pagal gaires, dauguma šešiuose į mūsų audito imtį įtrauktuose GAP numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių yra orientuotos į išdirbius (pavyzdžiui, renovuotų pastatų, renovuotų geležinkelių kilometrų arba įrengtų įkrovimo stotelių skaičius). Tačiau bent pusėje iš atrinktų GAP numatytos priemonės, kurioms nustatyti indėlio rodikliai, dažniausiai susiję su tam tikros lėšų sumos panaudojimu (pavyzdžiui, Vokietija, Ispanija ir Prancūzija).

89 Poveikio rodikliai iš esmės yra ilgesnio laikotarpio, todėl gali būti netinkami ribotam EGADP įgyvendinimo laikotarpiui. Tačiau pažymime, kad vengiant poveikio rodiklių, daugiausia dėmesio skiriant išdirbių rodikliams ir net įtraukiant indėlio rodiklius, pagal kuriuos vertinamas tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimas, bus gerokai apribota galimybė įvertinti priemonių veiksmingumą ir galiausiai jų poveikį gana bendriems ES politikos tikslams, kurių siekiama įgyvendinant EGADP.

Apibrėždamos tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes valstybės narės taikė skirtingą metodą

90 Suderinto metodo trūkumas nustatant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes daro poveikį galimybei palyginti valstybes nares ir dėl to kyla rizika, susijusi su vienodu požiūriu. Nors Komisija skatino taikyti suderintą metodą, visų pirma pateikdama gaires ir reformų bei investicijų pavyzdžius, lyginamosios skirtingų planų analizės ji neatliko remdamasi tuo, kad padėtis kiekvienoje valstybėje narėje skiriasi. Atlikdami bendrą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių analizę nustatėme, kad skirtinguose GAP tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nustatytos skirtingai, ir šie skirtumai apibūdinti tolesnėse dalyse.

Ne visada aiškus skirtumas tarp tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių

91 Bendras tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių skaičius šešiuose atrinktuose GAP svyruoja nuo 129 Vokietijoje iki 527 Italijoje, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių santykis svyruoja nuo 2:3 Prancūzijoje ir Italijoje iki 4:1 Graikijoje (žr. 5 diagramą).

92 Nors bendrą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių skaičių daugiausia lemia skirtos lėšos ir GAP apimtis, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių santykio skirtumas taip pat gali rodyti valstybių narių taikomą skirtingą metodą tarpinėms reikšmėms ir siektinoms reikšmėms apibrėžti ir daromą skirtumą tarp šių reikšmių. Daugumoje GAP investicijos įgyvendinimas paprastai buvo vertinamas kiekybiškai išreiškiama siektina reikšme (renovuotų namų skaičius, atkurtų miškų plotas ir t. t.), tačiau ypač Graikijos plane dažnai buvo nustatyta kiekybiškai neįvertinama tarpinė reikšmė, t. y. užbaigimo ataskaita. Tačiau kai kuriais atvejais Tarybos įgyvendinimo sprendimo aprašymo skirsnyje arba veiklos susitarime aprašytame „tikrinimo mechanizme“ šios tarpinės reikšmės buvo išreikštos kiekybiškai.

93 EGADP reglamento 2 straipsnio 4 dalyje tarpinės reikšmės apibrėžiamos kaip kokybiniai pasiekimai, o siektinos reikšmės – kaip kiekybiniai pasiekimai. Nukrypstant nuo šio skirtumo kyla tokie rizikos veiksniai:

• tais atvejais, kai aprašyme ir (arba) tikrinimo mechanizme tarpinės reikšmės buvo išreikštos kiekybiškai, esama tam tikro teisinio netikrumo dėl to, kokiu mastu toks kiekybinis įvertinimas yra mokėjimo sąlygos dalis, nes tarpinės reikšmės iš esmės nėra išreiškiamos kiekybiškai, o jų pasiekimas vertinamas pagal kokybinį rodiklį;
• tais atvejais, kai tarpinė reikšmė buvo įtraukta kaip kiekybiškai išreiškiamas pasiekimas, o aprašyme ir (arba) tikrinimo mechanizme kiekybinio įvertinimo nėra, gali būti sudėtinga nustatyti, kokiu mastu ji buvo sėkmingai įgyvendinta. Be to, įtraukiant kiekybiškai neišreikštas tarpines reikšmes (pavyzdžiui, užbaigimo ataskaitos pateikimas), o ne kiekybiškai išreikštas siektinas reikšmes (pavyzdžiui, tam tikro skaičiaus namų renovacija) kyla rizika dėl vienodo požiūrio, nes pastarąsias gali būti sunkiau pasiekti.

Tarpvalstybinių projektų tarpinės reikšmės nebūtinai suderintos

94 Suderinto metodo požiūriu ypatingas vaidmuo tenka tarpvalstybiniams projektams. Kadangi jie yra iš esmės panašūs, jiems būtų ypač naudingas suderintas metodas. Tačiau tarpvalstybiniuose projektuose nebūtinai buvo nustatytos panašios tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės (žr. 8 lentelę).

Tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių apibrėžties skirtumai

95 Be to, atkreipėme dėmesį į tai, kad nėra suderinto metodo apibrėžiant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Trūkumų, susijusių su priemonėmis, kurios bus įgyvendinamos po 2026 m. rugpjūčio mėn., ir su priemonėmis, kurioms nustatyti indėlio rodikliai, į imtį įtrauktuose GAP nustatyta nevienodai:

• tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, rodančių, kad atitinkama priemonė bus įgyvendinta po 2026 m., kai kuriuose GAP (pavyzdžiui, Graikija ir Kroatija) buvo nustatyta, o kituose – ne (pavyzdžiui, Ispanija);
• panašiai, kai kuriuose GAP (pavyzdžiui, Vokietija ir Ispanija) gerokai dažniau buvo nustatyti indėlio rodikliai.

96 Nors sutinkame su Komisija, kad vertinant reikia atsižvelgti į konkrečias kiekvienos valstybės narės aplinkybes, atkreipiame dėmesį į lyginamosios analizės trūkumą.

Komisijos atliktas stebėsenos ir kontrolės priemonių vertinimas buvo išsamus, tačiau iš dalies pagrįstas sistemomis, kurios dar neįdiegtos

97 Siekdami įvertinti Komisijos vaidmenį skatinant tinkamos stebėsenos ir kontrolės sistemos diegimą valstybėse narėse, tikrinome, ar ji tinkamai įvertino:

• stebėsenos ir įgyvendinimo priemones, kurias valstybės narės pasiūlė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (GAP);
• valstybių narių pasiūlytas audito ir kontrolės priemones, pagal kurias numatoma užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui, interesų konfliktams ir dvigubam finansavimui ir juos nustatyti.

Komisijos atliktas valstybių narių stebėsenos ir įgyvendinimo priemonių vertinimas buvo išsamus, tačiau iš dalies pagrįstas sistemomis, kurios dar neįdiegtos

98 EGADP reglamentu¹⁴ reikalaujama, kad Komisija pagal tam tikrus elementus įvertintų valstybių narių pasiūlytas priemones, pagal kurias numatoma užtikrinti veiksmingą GAP stebėseną ir įgyvendinimą (7 langelis).

99 Tikrinome, ar Komisija įvertino į imtį įtrauktų valstybių narių stebėsenos ir įgyvendinimo priemones, visų pirma jų struktūras, skirtingų įstaigų vaidmenį bei atsakomybę ir reikiamus pajėgumus.

100 GAP stebėsenos ir įgyvendinimo struktūros šešiose į imtį įtrauktose valstybėse narėse labai skiriasi, atsižvelgiant į valstybės narės struktūros sudėtingumą ir į tai, ar ji pagrįsta esamomis sistemomis ir įstaigomis (Vokietija, Prancūzija, Kroatija), ar reikia įdiegti naujas (Graikija, Ispanija, Italija). VII priede apibendrinamos šešių į imtį įtrauktų valstybių narių pasiūlytos sistemos.

101 Nustatėme, kad Komisijos vertinime, kaip dokumentuota TDD, pakankamai aprašytos į imtį įtrauktų valstybių narių įgyvendinimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo struktūros ir sistemos, jų organizacinė tvarka ir vaidmenys bei atsakomybė, taip pat apibūdinti nepašalinti rizikos veiksniai. Komisija, atlikusi vertinimą, padarė išvadą, kad valstybių narių pasiūlytos stebėsenos ir įgyvendinimo priemonės yra tinkamos, todėl suteikė A reitingą¹⁵.

102 Siekdama sumažinti kai kurių valstybių narių vertinimo metu nustatytus rizikos veiksnius veiksmingai GAP stebėsenai ir įgyvendinimui, Komisija penkioms iš šešių į imtį įtrauktų valstybių narių pasiūlė konkrečias tarpines reikšmes, kurios turi būti pasiektos prieš atliekant pirmąjį mokėjimą (išskyrus išankstinį finansavimą). Jos buvo nustatytos Tarybos įgyvendinimo sprendimų prieduose (žr. VIII priedą). Šių konkrečių tarpinių reikšmių pavyzdžiai: „atlikti institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant planą, darbo krūvio analizę, siekiant sušvelninti problemas dėl pajėgumų“ (Kroatija) arba „vykdyti svarbias viešojo administravimo reformas […] siekiant sukurti koordinavimo struktūras, stebėsenos sistemas ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, taip pat aprūpinti darbuotojais ir teikti pagalbą, kad būtų užtikrinta stebėsena ir įgyvendinimas“ (Italija).

103 Nors iš esmės pritariame Komisijos vertinimui, jis buvo iš dalies pagrįstas sistemomis, kurios vertinimo metu dar nebuvo įdiegtos. Tai kelia riziką, visų pirma tais atvejais, kai neįgyvendinti elementai yra svarbūs. Neturint visapusiškai veikiančios stebėsenos sistemos kyla rizika, kad tarpinės reikšmės arba siektinos reikšmės iš tikrųjų gali būti nepasiektos tol, kol bus įgyvendintos šios tarpinės reikšmės.

104 Be to, tai, kad tuo metu, kai GAP buvo patvirtinti, iš dalies dar nebuvo įdiegtos stebėsenos sistemos ar dar nebuvo nustatytos įgyvendinančiosios institucijos, taip pat apribojo Komisijos atliktą jų administracinių gebėjimų vertinimą. Kai kuriais atvejais Komisija pasikliovė valstybių narių patvirtinimu, kad jos turi pakankamai pajėgumų veiksmingai įgyvendinti ir stebėti GAP (pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija), o kitais atvejais ji išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinių įgyvendinančiųjų institucijų administracinių gebėjimų (pavyzdžiui, Kroatija).

105 Kai kuriose neseniai paskelbtose savo nuomonėse¹⁶ pažymėjome, kad valstybėms narėms reikia turėti pakankamai laiko ir atitinkamų administracinių gebėjimų, kad galėtų įsisavinti ES lėšas. Kai kurios valstybės narės, kurių lėšų įsisavinimo lygis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu yra žemiausias, artimiausiais metais gaus didelę paramą iš EGADP (žr. IX priedą). Savo 2020 m. metinėje ataskaitoje¹⁷ taip pat akcentavome, kad administracinių išteklių, kurių reikia gerokai padidėjusioms lėšoms valdyti, gali nepakakti. Visų pirma toms valstybėms narėms, kurių didelę dalį viešųjų investicijų jau finansuoja ES, dėl to gali padidėti rizika, kad jos gali nesugebėti išleisti joms skirtų lėšų ir racionaliai jas panaudoti.

Komisijos atliktas audito ir kontrolės priemonių vertinimas buvo tinkamas, tačiau dažnai priklausomas nuo reikalavimų, kurie dar turi būti įvykdyti

106 Pagal EGADP reglamentą, Komisija turi užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų tinkamas kontrolės sistemas ES finansiniams interesams apsaugoti (žr. 8 langelį)¹⁸. EGADP audito ir kontrolės sistema iš esmės pagrįsta atitinkamomis kiekvienos valstybės narės sistemomis. Valstybės narės turi pateikti pakankamai informacijos apie kontrolės sistemas, kurias jos įdiegs, visų pirma siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių patikimo finansų valdymo principų.

107 Tikrinome, ar Komisija įvertino valstybių narių kontrolės priemones, visų pirma jų struktūrų aiškumą, skirtingų įstaigų vaidmenį ir atsakomybę, planuojamas sistemas bei procesus ir reikiamus pajėgumus.

108 Komisija parengė gaires valstybėms narėms¹⁹ ir pateikė įsivertinimo kontrolinį sąrašą. Nustatėme, kad:

• Komisija atsižvelgė į svarbius šešių į imtį įtrauktų valstybių narių kontrolės sistemų aspektus ir, tikrindama atitiktį visiems EGADP reglamento kriterijams, naudojosi išsamiu vidaus kontroliniu sąrašu (žr. 8 langelį). Kiek tai susiję su į mūsų imtį įtrauktais GAP, nustatėme, kad analizė buvo tinkama, o vertinimą pagrindžiantys dokumentai buvo pakankamai išsamūs;
• Komisija konsultavosi su atitinkamais GD dėl kontrolės priemonių šiose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Biudžeto GD, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD ir Regioninės ir miestų politikos GD).

109 Komisija visoms šešioms į imtį įtrauktoms valstybėms narėms suteikė A reitingą, nors ir, kai tinkama, atkreipė dėmesį į spragas ar trūkumus, dėl kurių prieš pirmąjį mokėjimą turi būti įgyvendintos papildomos priemonės (žr. VIII priedą). Konkrečias tarpines reikšmes sudarė, pavyzdžiui, skirtingų audito ir kontrolės įstaigų vaidmenų ir atsakomybės įvardijimas (pavyzdžiui, Prancūzijoje), jų įgaliojimų apimties įvardijimas (pavyzdžiui, Graikijoje) ar audito įstaigų strategijų priėmimas ar keitimas siekiant sukurti specialius už EGADP atsakingus padalinius (pavyzdžiui, Kroatijoje). Panašiai kaip stebėsenos ir įgyvendinimo sistemos atveju (žr. 103 dalį), tai kelia riziką, nes vertinimo metu Komisija dar negalėjo įvertinti taikomų sistemų.

110 Be to, ne visos valstybės narės naudojasi Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone, kad nustatytų projektus, paramos gavėjus ir rangovus, dėl kurių kyla sukčiavimo, interesų konflikto ir pažeidimų pagal EGADP rizika. Penkios į mūsų audito imtį įtrauktos valstybės narės (Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija ir Italija) naudosis Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone, kurios svarbą pabrėžėme savo ankstesnio audito ataskaitoje²⁰. Kaip nusprendė Taryba, šios priemonės naudojimas nebuvo privalomas, todėl ji nėra būtina tam, kad valstybės narės kontrolės sistemų įvertinimas būtų teigiamas. Tačiau bendra duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonė yra vienas svarbiausių elementų siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, o visų pirma užkirsti kelią sukčiavimui, interesų konfliktams ir dvigubam finansavimui ir didinti skaidrumą ir atskaitomybę.

111 Nors Komisijos atliktas valstybių narių kontrolės sistemų vertinimas buvo išsamus, tai, kad reikėjo konkrečių tarpinių reikšmių, rodo, kad tiek Komisija, tiek valstybės narės pripažino, kad kontrolės sistemos į imtį įtrauktose valstybėse narėse vertinimo metu iš dalies dar nebuvo įdiegtos. Todėl A reitingo suteikimą visiems GAP šioje srityje iš dalies galima paaiškinti tuo, kad pagal EGADP reglamentą galimas tik A (tinkama) arba C (nepakankama) reitingas, o suteikus C reitingą visas GAP būtų atmestas. Neturint visapusiškai veikiančios kontrolės sistemos kyla rizika, kad ES finansiniai interesai nėra pakankamai apsaugoti tol, kol bus įgyvendintos šios tarpinės reikšmės.

Išvados ir rekomendacijos

112 Darome išvadą, kad, atsižvelgiant į proceso sudėtingumą ir laiko apribojimus, Komisijos atliktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimas iš esmės buvo tinkamas. Tačiau nustatėme nemažai trūkumų, rizikos veiksnių ir sričių, kurioms ateityje reikėtų skirti dėmesio, pavyzdžiui, mokėjimo modeliai yra derybų rezultatas, tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nepakankamai aiškios arba stebėsenos ir kontrolės sistemos dar nebuvo visiškai įdiegtos vertinimo metu (žr. tolesnes dalis).

113 Nustatėme, kad Komisija vertinimo procesui vadovavo veiksmingai. Organizacinė struktūra ir atsakomybės pasidalijimas Komisijoje leido užtikrinti visų susijusių subjektų dalyvavimą. Vertinimas buvo atliekamas remiantis išsamiomis vidaus gairėmis ir kontroliniais sąrašais, tačiau vertintojai, atlikdami kokybinį vertinimą, nesinaudojo jais sistemingai ar vienodai. Komisijos darbo metu parengti pagrindiniai dokumentai, pagrindžiantys jos galutinį vertinimą, buvo prieinami ir užregistruoti, tačiau ne visada lengvai atsekami (24–33 dalys).

1 rekomendacija. Pagerinti vertinimo procedūras ir dokumentaciją

Komisija turėtų:

1. toliau gerinti procedūrą, kuri būtų taikoma atliekant būsimus vertinimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų proceso etapų ir kad būtų visapusiškai atsižvelgta į kokybines vertinimo dalis;
2. užtikrinti, kad galutinis vertinimas ir to vertinimo priežastys būtų tinkamai dokumentuoti, o pagrindiniai dokumentai būtų lengvai atsekami siekiant užtikrinti didesnį proceso skaidrumą ir efektyvumą.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki bet kurio būsimo vertinimo.

114 Komisija teikė paramą valstybėms narėms ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo etapu ir paskelbė rekomendacinius dokumentus, kad palengvintų procesą. Kadangi laiko buvo nedaug, gairės buvo rengiamos kartu su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, todėl kai kuriais atvejais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus reikėjo koreguoti viso proceso metu. Komisija taip pat surengė mokymo sesijų ir suteikė internetinę klausimų ir atsakymų platformą, kuri palengvino dalijimąsi informacija. Komisijos vaidmuo skatinant valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi buvo ribotas, o tai būtų palengvinę vertinimo procesą ir paskatinę į GAP įtraukti tarpvalstybinius projektus (34–39 dalys).

2 rekomendacija. Skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi

Kad paskatintų valstybes nares keistis gerąja patirtimi įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Komisija turėtų aktyviai siekti sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių institucijoms keistis nuomonėmis bendrai rūpimais klausimais.

Tikslinė įgyvendinimo data: įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

115 Atlikus padėties analizę komponentų lygmeniu, bet neatlikus visų atskirų priemonių analizės, Komisijos pateiktame vertinime pripažinta, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose atsižvelgta į pagrindinius Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės politikos tikslus, įskaitant šešis ramsčius (žr. 40–44 dalis). Mastas, kuriuo komponentai turėtų prisidėti, skiriasi ir dar neaišku, koks faktiškai bus poveikis.

116 Nustatėme, kad Komisija, atlikusi vertinimą, priėjo prie išvados, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais iš esmės įgyvendinamos 2019 ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir sprendžiami per Europos semestrą nustatyti susiję uždaviniai. Tačiau kai kurie svarbūs konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų aspektai vis dar neįgyvendinti, visų pirma kiek tai susiję su 2019 m. konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis. Kalbant bendriau, vertinimas to, kas yra „didelė dalis“ konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, tebėra iš dalies pagrįstas profesine nuovoka (45–53 dalys).

3 rekomendacija. Toliau stebėti, kaip įgyvendinamomis priemonėmis prisidedama prie konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo metu Komisija turėtų:

1. suderinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pažangos ataskaitų teikimą su per Europos semestrą teikiamomis ataskaitomis, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įskaitant tas, kurios nėra tiesiogiai įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;
2. pagal esamą Europos semestro ataskaitų teikimo sistemą teikti informaciją apie tai, kokiu mastu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone prisidedama įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Tikslinė įgyvendinimo data: nuo 2022 m.

117 Komisija, atlikusi vertinimą, nustatė, kad į patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos tik tos priemonės, kurios atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, o jeigu priemonės veikiausiai turės poveikį aplinkai, kartu su jomis numatytos poveikio švelninimo priemonės, kaip nustatyta į mūsų imtį įtrauktų priemonių atveju. Tačiau dokumentuose trūko suvestinio sąrašo bendrai Komisijos išvadai, pateiktai galutiniame vertinime, pagrįsti. Be to, tų priemonių, kurios veikiausiai turės poveikį aplinkai, poveikis daugeliu atvejų nebuvo kiekybiškai įvertintas. Poveikio aplinkai švelninimo priemonės taip pat nebuvo sistemingai įtraukiamos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip tarpinė arba siektina reikšmė. Taigi jų įgyvendinimas nėra mokėjimo sąlyga ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti jas įgyvendinti ar toliau stebėti jų įgyvendinimą. Galiausiai, priemonės, neatitinkančios reikšmingos žalos nedarymo principo, gali būti finansuojamos ne pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, o tai prieštarauja reikšmingos žalos nedarymo principo sąvokai (56–60 dalys).

4 rekomendacija. Pagerinti reikšmingos žalos nedarymo principo skaidrumą ir stebėseną

Komisija turėtų:

1. prašyti valstybių narių, kad jos, ateityje savarankiškai vertindamos atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, pateiktų, kai tinkama, kiekybinį priemonių poveikio aplinkai įvertį, ir, jei toks įvertis pateikiamas, atsižvelgti į jį vertinimo metu;

Tikslinė įgyvendinimo data: iki bet kurio būsimo vertinimo.

1. įtraukti poveikio švelninimo priemones į tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kai jos svarbios tam, kad priemonės atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui įvertinimas būtų teigiamas, ir patikrinti sąlygų, įtrauktų į šias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, įvykdymą įgyvendinimo metu.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki bet kurio būsimo vertinimo ir nuo 2022 m.

118 Komisijos atliktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų visų numatytų išlaidų vertinimas buvo tinkamas. Visais atvejais B reitingas atspindėjo beprecedentį kai kurių priemonių pobūdį, taigi ir jų atveju turimos informacijos trūkumą. Be to, metodikai, pagal kurią nustatyta konkrečia paramos dalimi išmokėtina suma, trūksta skaidrumo, nes ji priklauso nuo su valstybėmis narėmis sutartų sąlygų. Komisijos nustatytų trūkumų dažnis ir rimtumas į imtį įtrauktose valstybėse narėse skiriasi, nors joms ir buvo suteiktas tas pats reitingas (B). Be to, audito metu Komisija dar nebuvo nustačiusi mokėjimų sustabdymo ar dalinio sumažinimo apskaičiavimo metodikos (žr. 66–76 dalis).

119 Komisijos vertinimas padėjo pagerinti tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių kokybę. Vis dėlto mums atlikus audito darbą atskleista, kad kai kurios tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nėra pakankamai aiškios, neapima pagrindinių įgyvendinimo etapų arba rodo, kad tam tikros priemonės gali nebūti įgyvendintos iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos. Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad dėl nesuderinto metodo nustatant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes nėra galimybės valstybes nares tinkamai palyginti. Be to, kaip Komisija rekomendavo, tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės dažniausiai susijusios su išdirbiu ar net indėliu, o ne naudojamos poveikiui įvertinti. Trūkumų, susijusių su tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis (žr. ankstesnius poskirsnius), į imtį įtrauktuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatėme nevienodai (77–96 dalys).

5 rekomendacija. Užtikrinti aiškius tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių tikrinimo mechanizmus ir tinkamą jų apibrėžtį

Komisija turėtų:

1. į veiklos susitarimą dėl tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įtraukti aiškius tikrinimo mechanizmus, kad būtų galima nedviprasmiškai įvertinti jų įgyvendinimą;

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. vidurys.

1. užtikrinti, kad tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės būtų tinkamai apibrėžtos, visų pirma būtų pakankamai aiškios, atspindėtų pagrindinius įgyvendinimo etapus ir būtų nuosekliai apibrėžtos visose valstybėse narėse, kartu atsižvelgiant į kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ypatumus.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki bet kurio būsimo vertinimo.

120 Komisijos atliktas valstybių narių pasiūlytų stebėsenos ir kontrolės priemonių vertinimas buvo išsamus, jo metu nustatyta trūkumų, daugiausia susijusių su nepakankamais administraciniais pajėgumais įgyvendinti ir stebėti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir su kontrolės struktūromis, kurios vertinimo metu buvo tik iš dalies įdiegtos. Šie trūkumai pašalinti įtraukiant su atitinkamomis valstybėmis narėmis sutartas konkrečias tarpines reikšmes, kurios turi būti įgyvendintos prieš Komisijai atliekant pirmąjį mokėjimą. Todėl Komisijos vertinimas iš dalies pagrįstas įsipareigojimu, o ne faktiškai tuo metu taikomomis sistemomis (98–112 dalys).

121 Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad dėl kai kurių valstybių narių sprendimo nesinaudoti Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone gali sumažėti bendras priemonės naudingumas ir padidėti rizika, kad atitinkamoje valstybėje narėje nebus nustatyti sukčiavimo ir dvigubo finansavimo atvejai (110 dalis).

6 rekomendacija. Tikrinti, kaip laikomasi konkrečių tarpinių reikšmių, susijusių su stebėsena ir kontrole, ir raginti naudotis Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone

Komisija turėtų:

1. nuodugniai tikrinti, ar patenkinamai pasiekiamos ir laiku įgyvendinamos konkrečios tarpinės reikšmės, susijusios su stebėsenos ir kontrolės sistemomis;
2. raginti visas valstybes nares naudotis Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. pabaiga.

Šią ataskaitą Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2022 m. liepos 21 d.

Priedai

I priedas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo kriterijai ir reitingo nustatymas

II priedas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo ir vertinimo padėtis 2022 m. birželio 1 d.

III priedas. Pagrindinės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ypatybės. Šešių į audito imtį įtrauktų valstybių narių apžvalga

IV priedas. Mūsų atrinktos šešių į imtį įtrauktų valstybių narių priemonės

V priedas. Šeši ramsčiai ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų komponentai, kuriuos Komisija įvertino kaip svariai prie jų prisidedančius. Šešių į audito imtį įtrauktų valstybių narių apžvalga

VI priedas. Komisijos nustatyti trūkumai, susiję su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų visomis numatytomis išlaidomis. Šešių į audito imtį įtrauktų valstybių narių apžvalga

VII priedas. Valstybių narių stebėsenos ir įgyvendinimo struktūros. Šešių į audito imtį įtrauktų valstybių narių apžvalga

VIII priedas. Konkrečios tarpinės reikšmės, susijusios su įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės sistemomis. Šešių į imtį įtrauktų valstybių narių apžvalga

IX priedas. Didžiausias finansinis įnašas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, palyginti su lėšų įsisavinimo lygiu ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų asignavimais

Santrumpos

ECFIN GD: Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas

EGADP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

GAP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

KŠSR: konkrečiai šaliai skirta rekomendacija

RECOVER: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinis sekretoriatas

RŽNP: reikšmingos žalos nedarymo principas

TDD: Komisijos tarnybų darbinis dokumentas

Terminų žodynėlis

„NextGenerationEU“: finansavimo priemonių rinkinys, kuriuo siekiama padėti ES valstybėms narėms atsigauti nuo COVID-19 pandemijos ekonominio ir socialinio poveikio.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas: dokumentas, kuriame išdėstytos valstybės narės planuojamos reformos ir investicijos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė: ES finansinės paramos mechanizmas, skirtas COVID-19 pandemijos ir žaliosios bei skaitmeninės transformacijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui švelninti.

Europos semestras: metinis ciklas, kuriuo suteikiamas pagrindas koordinuoti ES valstybių narių ekonominę politiką ir vykdyti pažangos stebėseną.

Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo sistema: Komisijos sukurta duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonė, skirta padėti vadovaujančiosioms institucijoms administruoti ir valdyti Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir bendros žemės ūkio politikos fondus.

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas: neprivalomas Komisijos dokumentas, parengtas diskusijoms institucijos viduje arba už jos ribų.

Konkrečiai šaliai skirta rekomendacija: metinės gairės, kurias Komisija per Europos semestrą teikia atskiroms valstybėms narėms dėl jų makroekonominės, biudžeto ir struktūrinės politikos.

Reikšmingos žalos nedarymo principas: principas, pagal kurį investicinės priemonės nedarytų labai žalingo poveikio aplinkai.

Skaitmeninimas: perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir suskaitmenintos informacijos įtraukimo ir naudojimo, kad procesai ir užduotys taptų paprastesni, greitesni, efektyvesni ir (arba) ekonomiškesni.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61946 

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=61946 

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami Audito Rūmų atliktų auditų, susijusių su įvairių sričių ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito užduotis Audito Rūmai atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Mihailo Kozlovo vadovaujama IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Ivana Maletić, jai padėjo kabineto vadovė Sandra Diering ir kabineto atašė Tea Japunčić, pagrindinė vadybininkė Sabine Hiernaux-Fritsch, užduoties vadovas Giuseppe Diana, auditoriai Daniela Hristova, Marion Schiefele ir Jacques Sciberras. Kalbinę pagalbą teikė Michael Pyper.

Galinės išnašos

¹ Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 3 straipsnis

² Reglamentas (ES) 2021/241.

³ Reglamento (ES) Nr. 2021/241 V priedas.

⁴ Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 1 dalis.

⁵ Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnis.

⁶ Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo dėl „REPowerEU“ skyriaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose iš dalies keičiamas EGADP reglamentas, COM(2022) 231.

⁷ Komisijos pranešimas „Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės“, C(2021) 1054.

⁸ Nuomonės Nr. 06/2020 (pagal SESV 287 straipsnio 4 dalį ir 322 straipsnio 1 dalies a punktą) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (COM(2020) 408), 38 dalis.

⁹ Reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo.

¹⁰ Specialioji ataskaita 09/2022 „Klimato srities išlaidos 2014–2020 m. ES biudžete: ne tokios didelės, kaip pranešta“

¹¹ Commission guidance to Member States Recovery and resilience plans, SWD(2021) 12, 1/2 DALIS.

¹² Recovery and Resilience Facility – From Plans to Payments svetainė.

¹³ Commission guidance to Member States Recovery and resilience plans, SWD(2021) 12, 1 /2dalis, p. 34.

¹⁴ Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktas.

¹⁵ Pagal Reglamento (ES) 2021/241 V priedo 2.8 skirsnį, ši dalis gali būti įvertinta A (tinkamos priemonės), B (minimalios priemonės) arba C (nepakankamos priemonės) reitingu.

¹⁶ Nuomonė Nr. 04/2020 dėl siūlomo REACT-EU reglamento ir Bendrųjų nuostatų reglamento, kuriuo reglamentuojami ESI fondai, 2020 m. liepos 14 d., ir Nuomonė Nr. 06/2020 (pagal SESV 287 straipsnio 4 dalį ir 322 straipsnio 1 dalies a punktą) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (COM(2020) 408).

¹⁷ 2020 m. metinės ataskaitos 2 skyrius.

¹⁸ Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktas.

¹⁹ Commission guidance to Member States Recovery and resilience plans, SWD(2021) 12, 1 /2 DALIS.

²⁰ Specialioji ataskaita 01/2019 „Kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas. Reikalingi veiksmai“.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-8707-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/71053	QJ-AB-22-019-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-8705-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/276760	QJ-AB-22-019-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

1 diagramos nuotraukos: © Depositphotos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.