Laisvas judėjimas ES COVID-19 pandemijos metu: Ribotas vykdomos vidaus sienų kontrolės tikrinimas ir nekoordinuoti valstybių narių veiksmai

Santrauka

I ES piliečių teisė laisvai judėti ES valstybių narių teritorijoje yra viena iš keturių pagrindinių Europos Sąjungos laisvių. Be to, Šengeno erdvėje panaikinus vidaus sienų kontrolę, atsirado sienų neturinti erdvė keliauti ir tai dar labiau palengvina asmenų judėjimą.

II Nuo 2020 m. valstybės narės pradėjo vykdyti vidaus sienų kontrolę, daugiausia siekdamos užtikrinti dėl COVID-19 pandemijos nustatytų laisvo judėjimo apribojimų vykdymą. Šengeno teisės aktuose nustatyta, kad vidaus sienų kontrolė turėtų būti proporcinga ir kraštutinė priemonė. Komisija ir toliau yra atsakinga už stebėseną, ar ši priemonė atitinka ES teisės aktus.

III Šio audito tikslas buvo nustatyti, ar Komisija ėmėsi veiksmingų priemonių, kad apsaugotų laisvo asmenų judėjimo teisę per COVID-19 pandemiją. Tai apėmė Šengeno vidaus sienų kontrolę, susijusius kelionių apribojimus ir koordinavimo pastangas ES lygmeniu. Apžvelgėme laikotarpį iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos ir tikimės, kad šis auditas prisidės prie vykstančių diskusijų dėl Šengeno sistemos peržiūros, įskaitant Šengeno sienų kodekso peržiūrą.

IV Darome išvadą, kad, nors Komisija stebėjo valstybių narių nustatytus laisvo judėjimo apribojimus, teisinio pagrindo ribotumas trukdė jai atlikti priežiūros vaidmenį. Be to, Komisija neatliko tinkamo patikrinimo, kad užtikrintų, jog vidaus sienų kontrolė atitiktų Šengeno teisės aktus. Nustatėme, kad valstybių narių pranešimuose apie vidaus sienų kontrolę nepateikta pakankamai įrodymų, kad kontrolė buvo kraštutinė, proporcinga ir ribotos trukmės priemonė. Valstybės narės ne visada pranešdavo Komisijai apie naują sienų kontrolę arba ne visada pateikdavo privalomas ex post ataskaitas, kuriose, be kitų aspektų, būtų įvertintas jų vykdomos vidaus sienų kontrolės veiksmingumas ir proporcingumas. Pateiktose ataskaitose trūko informacijos apie šiuos svarbius aspektus.

V Kadangi valstybės narės nepateikė pakankamai esminės informacijos, Komisija negalėjo atlikti patikimos analizės, kiek sienų kontrolės priemonės atitiko Šengeno teisės aktų reikalavimus. Tačiau nuo COVID-19 pandemijos pradžios Komisija neprašė valstybių narių pateikti papildomos informacijos ir nepateikė jokios nuomonės dėl sienų kontrolės.

VI Vidaus sienų kontrolė dažnai buvo vykdoma siekiant įgyvendinti įvairius kelionių apribojimus, susijusius su COVID-19. Nors Komisija yra atsakinga už stebėseną, ar šie apribojimai atitinka laisvo judėjimo principą, teisinio pagrindo ribotumas trukdė Komisijai dirbti šioje srityje. Priešingai nei vidaus sienų kontrolės atveju, valstybės narės neprivalėjo informuoti Komisijos apie kelionių apribojimus. Be to, pažeidimų nagrinėjimo procedūra, kuri yra vienintelė Komisijos turima priemonė laisvo judėjimo teisei užtikrinti, yra netinkama tokiais atvejais kaip COVID-19 pandemija.

VII Komisija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) laiku paskelbė gaires, kuriomis siekiama palengvinti vidaus sienų kontrolės ir kelionių apribojimų koordinavimą. Tačiau vidaus sienų kontrolės gairėse trūko praktinės informacijos, pavyzdžiui, kaip valstybės narės turėtų įrodyti, kad laikosi proporcingumo ir nediskriminavimo principų, taip pat gerosios patirties, susijusios su vidaus sienų valdymu COVID-19 pandemijos metu, pavyzdžių. ECDC savo gairių naudingumo ir poveikio išsamiai nevertina, nes jis teisiškai to daryti neprivalo.

VIII Komisija pradėjo svarbias judėjimo laisvei įtakos turinčių priemonių koordinavimo iniciatyvas. Be to, ji sukūrė platformą „Re-open EU“, kad būtų galima kaupti pagrindinę informaciją apie piliečiams taikomus kelionių apribojimus. Tačiau net ir praėjus metams nuo pandemijos pradžios valstybių narių praktika rodo, kad reagavimo priemonės vis dar dažniausiai būdavo nesuderintos ir ne visada atitiko Komisijos gaires ir Tarybos rekomendacijas.

IX Remdamiesi šiomis išvadomis, Komisijai rekomenduojame:

•  atidžiai tikrinti vidaus sienų kontrolę;
•  optimizuoti duomenų apie kelionių apribojimus rinkimą;
•  pateikti papildomų praktiškai įgyvendinamų gairių dėl vidaus sienų kontrolės.

X Be to, ECDC turėtų pagerinti savo gairių įgyvendinimo stebėseną.

Įvadas

Laisvas asmenų judėjimas yra svarbus ES pasiekimas

01 Laisvas asmenų judėjimas – Europos Sąjungos (ES) piliečių ir teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi ES valstybių narių teritorijoje. Tai viena iš keturių pagrindinių ES laisvių (kartu su laisvu prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu), kuri buvo Europos projekto pagrindas nuo pat jo pradžios. Europos Sąjungos sutartyje¹ (ES sutartis) nustatyta, kad „Europos Sąjunga „savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas (…)“. Judėjimo laisvė taip pat įtvirtinta Sutartyje dėl ES veikimo² (SESV) ir Laisvo judėjimo direktyvoje³ (LJD).

02 ES piliečiai judėjimo laisvę vertina kaip ypač svarbų ES integracijos pasiekimą. „Laisvė keliauti, mokytis ir dirbti visoje ES“ yra dažniausiai minimas aspektas, susijęs su Europos Sąjunga, ir visose 27 ES valstybėse narėse užėmė pirmąją vietą, aplenkdamas euro ir taikos klausimus.⁴

03 Kaip ir kitos pagrindinės teisės, ES piliečių teisė laisvai judėti nėra absoliuti. ES teisės aktais leidžiama apriboti ES piliečių judėjimo laisvę dėl valstybinės politikos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių.⁵ Tokie apribojimai turėtų būti taikomi laikantis bendrųjų ES teisės principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo principų.

04 Laisvas asmenų judėjimas ES skiriasi nuo vidaus sienų kontrolės panaikinimo Šengeno erdvėje, kuris leido sukurti sienų neturinčią judėjimo erdvę. Tai reiškia, kad piliečiai gali laisvai judėti Šengeno erdvėje išvengiant vidaus sienų kontrolės. ES piliečiai gali laisvai judėti visoje ES, įskaitant judėjimą į ES valstybes nares, kurios (dar) nepanaikino vidaus sienų kontrolės, ir iš jų. Nors vidaus sienų kontrolė pati savaime neriboja judėjimo laisvės, praktiškai jos nebuvimas palengvina asmenų judėjimą.

Šengeno erdvė

05 Keliavimą be sienų reglamentuoja Šengeno susitarimas, jo įgyvendinimo konvencija⁶ ir Šengeno sienų kodeksas (ŠSK)⁷, kurių tikslas – panaikinti fizinę sienų kontrolę tarp Šengeno šalių (toliau – vidaus sienos). Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 22 ES valstybės narės, taip pat Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas ir Šveicarija, o kai kurios ES valstybės narės jai nepriklauso: Airija nusprendė neprisijungti, o Bulgarija, Kipras, Kroatija ir Rumunija yra Šengeno šalys kandidatės.

06 Nors pagrindinis Šengeno teisės aktų tikslas – panaikinti vidaus sienas, jais leidžiama laikinai atnaujinti vidaus sienų kontrolę toliau nurodytais svarbiais atvejais ir visapusiškai laikantis bendrųjų ES teisės principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo:

• iškilus rimtai grėsmei valstybės narės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui⁸;
• kai dėl rimtos grėsmės valstybės narės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui būtina imtis skubių veiksmų⁹.

07 1 diagramoje parodytas vidaus sienų kontrolės atnaujinimo Šengeno erdvėje procesas. Joje akcentuojamas Komisijos vaidmuo ir įgaliojimai bei valstybių narių įsipareigojimai.

08 Be to, išimtinėmis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų bendram veikimui dėl ilgalaikių rimtų trūkumų, susijusių su išorės sienų kontrole, Komisija gali pasiūlyti Tarybai priimti rekomendaciją¹⁰ atnaujinti vidaus sienų kontrolę kaip kraštutinę priemonę. Sienų kontrolė gali būti įvesta ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui ir gali būti pratęsta ne ilgesniems nei šešių mėnesių tolesniems laikotarpiams daugiausia iki dvejų metų. Šis mechanizmas buvo pradėtas taikyti 2016 m., kai dėl migracijos krizės ir grėsmių saugumui Taryba rekomendavo atkurti vidaus sienas Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Švedijoje¹¹.

09 Pirmieji sprendimai atnaujinti vidaus sienų kontrolę buvo priimti reaguojant į aiškiai žinomus trumpalaikius įvykius, visų pirma didelius sporto ar politinius renginius (pavyzdžiui, 2008 m. Europos futbolo čempionatą Austrijoje ir 2009 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Prancūzijoje). Nuo 2015 m. kelios valstybės narės atnaujino vidaus sienų kontrolę, reaguodamos į numanomas migracijos keliamas grėsmes (daugiausia dėl išorinių Šengeno sienų trūkumų ir antrinės neteisėtų migrantų migracijos iš šalių, į kurias jie pirmą kartą atvyko, į paskirties šalis) arba grėsmes saugumui (daugiausia terorizmo). Nuo 2020 m. kovo mėn., reaguojant į COVID-19, pradėta vykdyti daugumos vidaus sienų kontrolė. 2 diagramoje pateikta apžvalga.

Vidaus sienų kontrolė įgyvendinant kelionių apribojimus, susijusius su COVID-19

10 COVID-19 pandemijos metu valstybės narės, siekdamos pažaboti viruso plitimą, ėmėsi priemonių judėjimo laisvei ES riboti. Nuo 2020 m. kovo mėn. valstybių narių atsakas į pandemiją buvo įvairių formų, dažnai derinamų, įskaitant:

• tarpvalstybinių kelionių apribojimus, pavyzdžiui, karantiną arba reikalavimą turėti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, ir
• nebūtinų kelionių draudimą.

11 Apskritai šių apribojimų laikymasis gali būti tikrinamas vykdant vidaus sienų kontrolę, pavyzdžiui, tikrinant būtinos kelionės pagrindimą, galiojančio COVID-19 pažymėjimo turėjimą, keleivio buvimo vietos anketos užpildymą arba registraciją karantinui. Ja ne tik suteikiama galimybė sistemingai tikrinti reikalavimų laikymąsi atvykstant į šalies teritoriją, bet ir galimybė neleisti atvykti, jei nesilaikoma reikalavimų. Tačiau Šengeno erdvėje vidaus sienų kontrolė gali būti atnaujinta tik kraštutiniu atveju, o pareiga įrodyti jos proporcingumą tenka valstybėms narėms.

12 3 diagramoje pateikiama vidaus sienų kontrolės apžvalga per pirmąsias pandemijos bangas, nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. birželio mėn.

13 Komisijos duomenimis, 14 ES valstybių narių atnaujino Šengeno vidaus sienų kontrolę, kad užtikrintų COVID-19 kelionių apribojimų vykdymą. Kaip parodyta 4 diagramos grafike, pikas buvo pasiektas 2020 m. balandžio mėn.

ES veiksmai COVID-19 pandemijos metu

14 Visuomenės sveikatos apsauga priklauso nacionalinei kompetencijai. Tai reiškia, kad bet kokį sprendimą taikyti kelionių apribojimus ir užtikrinti jų įgyvendinimą vykdant sienų kontrolę priima nacionalinės vyriausybės. Tačiau Komisija ir toliau yra atsakinga už stebėseną, ar šie apribojimai atitinka ES teisės aktus, susijusius su judėjimo laisve.

15 Be to, Komisija, remdama bendruosius Sąjungos interesus, turėtų skatinti valstybių narių bendradarbiavimą. Valstybės narės turėtų palaikyti ryšius su Komisija ir patvirtinti suderintas sveikatos politikos kryptis ir programas.¹² Šiuo tikslu Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų, įskaitant gaires, komunikatus ir pasiūlymus dėl ES Tarybos rekomendacijų, siekdama paremti skirtingos valstybių narių praktikos koordinavimą.

16 Kad asmenims būtų paprasčiau saugiai ir lengvai judėti ir kad kelionių apribojimai dėl COVID-19 būtų skaidresni ir lengviau nuspėjami piliečiams, Komisija parengė tam tikras priemones. Pavyzdžiui, Jungtinio tyrimų centro įgyvendinama platforma „Re-open EU“¹³ yra priemonė, kuria siekiama apibendrinti svarbiausią informaciją apie sienas, galimas transporto priemones, kelionių apribojimus ir visuomenės sveikatos bei saugumo priemones ES. Komisija pasiūlė ir kartu su valstybėmis narėmis parengė ES skaitmeninį COVID pažymėjimą¹⁴, kad paremtų labiau suderintą požiūrį į kelionių tarp valstybių narių apribojimus. ES skaitmeninis COVID pažymėjimas yra sąveikiųjų COVID‑19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti pandemijos metu. Komisija taip pat sukūrė sąveikumo platformas, kad visoje ES būtų lengviau atsekti kontaktus naudojant keleivių buvimo vietos anketas ir išmaniųjų telefonų programėles.

17 Be Komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) yra nepriklausoma ES agentūra (t. y. tiesiogiai nekontroliuojama Komisijos), kurios misija – stiprinti apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų Europoje. Jo veiklos spektras platus, įskaitant priežiūrą, epideminę žvalgybą ir mokslines konsultacijas.

Šengeno mechanizmo iššūkiai ir ateitis

18 Nors Šengeno erdvėje niekada nebuvo tokios padėties kaip COVID-19 pandemija, nuo 2015 m. atnaujinus vidaus sienas, kilo iššūkis sienų neturinčiai judėjimo erdvei. Pandemija prisidėjo prie jau esamos įtampos, kurią sukėlė migracijos krizė ir terorizmo grėsmė, o tai kelia pavojų, kad „laikina sienų kontrolė vidutinės trukmės laikotarpiu netaptų pusiau nuolatine sienų kontrole“¹⁵.

19 Siekdama ištaisyti šią padėtį, Komisija 2021 m. birželio mėn. paskelbė Šengeno strategiją¹⁶. Tarp pagrindinių veiksmų Šengeno erdvėje be vidaus sienų kontrolės strategijoje numatyta: i) pradėti politinį ir techninio pobūdžio dialogą su valstybėmis narėmis, prie kurių vidaus sienų kontrolė trunka ilgai; ii) pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas ŠSK; ir iii) kodifikuoti gaires ir rekomendacijas, parengtas dėl COVID-19. 2021 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl iš dalies keičiamo ŠSK¹⁷.

Audito apimtis ir metodas

20 Šio audito tikslas buvo nustatyti, ar Komisija ėmėsi veiksmingų priemonių laisvo asmenų judėjimo teisei apsaugoti per COVID-19 pandemiją. Siekdami atsakyti į šį pagrindinį audito klausimą, iškėlėme du smulkesnius klausimus.

1. Ar Komisija veiksmingai prižiūrėjo vidaus Šengeno sienų kontrolę ir kelionių apribojimus?
2. Ar Komisija sudarė palankesnes sąlygas valstybėms narėms imtis suderintų veiksmų siekiant sušvelninti Šengeno vidaus sienų kontrolės ir kelionių apribojimų poveikį?

21 Pastaraisiais metais audito ataskaitose nagrinėjome Šengeno strategijos išorės sienų elementą: migrantų krizės centrus Graikijoje ir Italijoje¹⁸, migracijos valdymą (įskaitant prieglobsčio suteikimo ir perkėlimo procedūras)¹⁹, IT sistemas²⁰, Frontex operacijas²¹, grąžinimo ir readmisijos politiką²²ir Europolo paramą kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu²³.

22 Šiame audite nagrinėjamas Šengeno strategijos vidaus sienų elementas. Visų pirma išnagrinėjome, kaip Komisija prižiūrėjo valstybių narių įvestą vidaus sienų kontrolę ir kelionių apribojimus, taip pat veiksmus, kurių Komisija ėmėsi pandemijos pradžioje, kad sudarytų palankesnes sąlygas suderintiems veiksmams. Tikimės, kad šis auditas prisidės prie vykstančių diskusijų dėl Šengeno sistemos peržiūros, įskaitant Šengeno sienų kodekso peržiūrą. Auditas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. (žr. 5 diagramą).

23 Auditą atlikome naudodami dokumentų peržiūrą, klausimynus raštu ir pokalbius su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, Komisija, ECDC ir Jungtiniu tyrimų centru. Atlikome šių dokumentų peržiūrą ir analizę:

• atitinkamus ES teisės aktus, įskaitant LJD ir ŠSK, siekdami nustatyti pagrindinius reguliavimo reikalavimus ir įvairių suinteresuotųjų subjektų atsakomybės sritis;
• visus 150 ES valstybių narių pranešimų apie laikiną vidaus sienų kontrolės atnaujinimą nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. ir visas turimas valstybių narių ex post ataskaitas, susijusias su šiais pranešimais;
• 10 valstybių narių pranešimų ir susijusių Komisijos vidaus dokumentų, susijusių su 2015 ir 2019 m. atnaujinta vidaus sienų kontrole, imtį. Išnagrinėjome šiuos pranešimus, kad palygintume, kaip Komisija tikrino pranešimus apie vidaus sienas prieš COVID-19 pandemiją ir jai prasidėjus;
• Komisijos vidaus dokumentus, įskaitant 33 informacijos apie koronavirusą koordinavimo grupės posėdžių ataskaitų peržiūrą (žr. 69 dalį) ir laikino vidaus sienų kontrolės ir kelionių apribojimų atnaujinimo stebėseną.

Be to, susitikome su šešių nacionalinių atstovybių ES (Belgijos, Danijos, Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos ir Vokietijos), atrinktų siekiant subalansuotos geografinės aprėpties, atstovais.

24 Atliekant auditą daugiausia dėmesio skirta ES piliečio perspektyvai keliaujant ES. Konkrečios trečiųjų šalių piliečių teisės, įskaitant teises prašyti tarptautinės apsaugos ir prieglobsčio ES, nenagrinėtos. Be to, auditas neapėmė Šengeno erdvei priklausančių valstybių, kurios nėra ES narės (Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos).

Pastabos

Komisijos vykdoma valstybių narių veiksmų priežiūra buvo nepakankama ir apribota teisinio pagrindo

25 Toliau pateiktose dalyse nagrinėjame, ar:

1. Komisija tinkamai išnagrinėjo, kaip valstybės narės laikinai atnaujino vidaus sienų kontrolę COVID-19 pandemijos metu. Tai apėmė ne tik dėl pandemijos vykdomą sienų kontrolę, bet ir dėl anksčiau įvykusios migracijos krizės ir grėsmių saugumui pradėtą vykdyti sienų kontrolę, kuri tebebuvo vykdoma ir pandemijos metu. Be to, nagrinėjome, ar Komisija visapusiškai pasinaudojo teisinio pagrindo galimybėmis užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi ES teisės aktų;
2. Komisija sistemingai ir laiku įvertino, ar valstybių narių nustatyti kelionių apribojimai atitinka galiojančius ES teisės aktus. Be to, išnagrinėjome, ar Komisija ėmėsi veiksmų, kai audito laikotarpiu nustatė galimų neatitikimų atvejų.

Komisija tinkamai neprižiūrėjo vidaus sienų kontrolės atnaujinimo

26 Šengeno teisės aktų nuostatose nustatytos griežtos vidaus sienų kontrolės atnaujinimo priežastys, ilgiausia trukmė ir procedūriniai reikalavimai. Valstybėms narėms tenka pareiga įrodyti, kad nėra (geresnių) alternatyvų sienų kontrolei ir kad sienų kontrolė pateisinama kaip kraštutinė priemonė. Atnaujindamos vidaus sienas, valstybės narės privalo apie tai pranešti Komisijai. Pranešimai turi būti pateikiami laiku, juose turi būti visa Komisijos vertinimams atlikti reikalinga informacija.

27 Kai valstybės narės pranešime nepakanka informacijos, Komisija turėtų paprašyti pateikti papildomos informacijos. Jei Komisijai kyla abejonių dėl atitikties ES teisei, ji gali pateikti nuomonę, kurioje viešai išreiškia savo poziciją dėl atitinkamos vidaus sienų kontrolės. Be to, jei Komisijai kyla abejonių dėl priemonės proporcingumo ir reikalingumo, „ji tuo tikslu pateikia nuomonę“ (žr. 06–08 dalis ir 1 diagramą).

Prieš pandemiją įvesta sienų kontrolė

28 Taryba rekomendavo²⁴ Danijai, Vokietijai, Austrijai ir Švedijai, kurias labai paveikė migracijos krizė ir grėsmės saugumui, toliau taikyti proporcingą laikiną sienų kontrolę ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Iki 2017 m. lapkričio mėn. ši rekomendacija buvo pateikta dar tris kartus (2016 m. lapkričio mėn., 2017 m. vasario ir gegužės mėn.²⁵).

29 Išnagrinėjome 2015–2019 m. pateiktų pranešimų apie vidaus sienas imtį, kad palygintume, kaip Komisija vykdė priežiūrą prieš COVID-19 pandemiją ir jai prasidėjus (žr. I priedą). Nustatėme, kad keturiuose iš 10 išnagrinėtų pranešimų (pateiktuose nuo 2017 m. lapkričio mėn.) nėra pakankamai informacijos, kad Komisija galėtų įvertinti atitinkamų sienų kontrolės priemonių proporcingumą. Visų pirma trūko pagrindimo, kad jos iš tiesų yra kraštutinė priemonė ir nėra jokios kitos alternatyvos. Nors visais keturiais atvejais Komisija paprašė valstybių narių pateikti papildomos informacijos, gautų atsakymų vis tiek nepakako, kad būtų galima atlikti patikimą vertinimą.

30 Nuo 2020 m. valstybių narių pranešimuose, susijusiuose su migracija ar grėsmėmis saugumui, informacijos vis dar nepakanka, kad Komisija galėtų įvertinti sienų kontrolės proporcingumą (žr. 37 ir 38 dalis). Tačiau labai padaugėjus su COVID-19 susijusių pranešimų, Komisija nustojo prašyti papildomos informacijos.

31 Pagal Šengeno sienų kodeksą vidaus sienų kontrolę galima atnaujinti dagiausia iki dvejų metų. Penkios valstybės narės (Danija, Vokietija, Prancūzija, Austrija ir Švedija) šį laikotarpį viršijo keisdamos teisinius pagrindus kas dvejus metus arba teigdamos, kad naujas pranešimas yra susijęs su nauja sienų kontrole (o ne esamos kontrolės pratęsimu). Nepaisant to, 2015 m. spalio mėn. Komisija pateikė tik vieną bendrą palankią nuomonę dėl Austrijos ir Vokietijos vidaus sienų kontrolės proporcingumo ir būtinumo.²⁶

32 Visos valstybės narės privalo pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą apie sienų kontrolės įgyvendinimą per keturias savaites nuo jos panaikinimo.²⁷ Tačiau 31 dalyje nurodytos penkios valstybės narės, kuriose vykdoma ilgalaikė sienų kontrolė, praėjus šešeriems metams po jos atnaujinimo vis dar nepateikė ex post ataskaitų. Komisija nesiėmė jokių veiksmų, siekdama gauti informacijos apie šios kontrolės įgyvendinimą.

33 Komisijos nuomone, ilgalaikės vidaus sienų kontrolės mastas ir trukmė nėra nei proporcingi, nei būtini.²⁸ Komisija turi įgaliojimus ir pareigą stebėti atitiktį ES teisės aktams, o galimos neatitikties atvejais imtis veiksmų (žr. 14 dalį). Ji gali pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, tačiau to dar nepadarė, nors nuogąstauja, kad vidaus sienų kontrolė neatitinka ES teisės.

34 Vietoj to Komisija pasirinko švelnias priemones, t. y. dialogą su valstybėmis narėmis ir koordinavimą, tačiau tai nedavė akivaizdžių rezultatų, nes prieš daugiau nei šešerius metus atnaujinta vidaus sienų kontrolė vis dar vykdoma. 2021 m. birželio mėn. Šengeno strategijoje Komisija pareiškė ketinanti pasinaudoti turimomis teisinėmis priemonėmis tais atvejais, kai valstybės narės neproporcingai ilgina vidaus sienų kontrolę.

Su COVID-19 pandemija susijusi sienų kontrolė

35 Nors Šengeno sienų kodekse grėsmė visuomenės sveikatai konkrečiai neminima kaip priežastis, dėl kurios gali būti įvesta vidaus sienų kontrolė, atsižvelgdama į COVID‑19 pandemiją, Komisija pripažino, kad grėsmė visuomenės sveikatai gali būti grėsmė viešajai tvarkai, todėl valstybė narė gali atnaujinti tokio pobūdžio kontrolę. Tačiau tokiu atveju valstybė narė turi tenkinti griežtą reikalavimą, kad vidaus sienų kontrolė būtų ne tik kraštutinė priemonė, bet ir proporcinga bei ribotos trukmės.

36 Nors sienų kontrolė gali būti naudojama siekiant patikrinti kelionės būtinumo pobūdį, kartu su tyrimo ir registracijos karantinui (bet ne paties karantino) patikrinimais, vietoj sienų kontrolės policijos²⁹ ar sveikatos apsaugos pareigūnai³⁰ galėtų atlikti kitus patikrinimus (pavyzdžiui, temperatūros patikrinimą), kad apribotų viruso plitimą.

37 Peržiūrėjome visus 150 valstybių narių pranešimų apie vidaus sienų kontrolę, kurie Komisijai buvo pateikti nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. birželio mėn., iš kurių 135 buvo susiję tik su COVID-19, šeši – su COVID-19 ir migracija arba saugumu, o likę devyni – su migracija ir (arba) saugumu (žr. 30 dalį). Atlikę peržiūrą nustatėme, kad visuose pranešimuose buvo nurodytos sienų kontrolės datos, trukmė ir apimtis. Tačiau juose nepateikta pakankamai įrodymų (pagrįstų išsamiais statistiniais duomenimis ir įvairių sienų kontrolės alternatyvų lyginamąja analize), iš kurių būtų akivaizdu, jog sienų kontrolė iš tiesų buvo kraštutinė priemonė. Be to, juose dažnai nebuvo išvardyti leistini sienos kirtimo atvejai, kuriems būtų taikoma kontrolė. Daugiau informacijos pateikta 6 diagramoje.

38 Atlikę peržiūrą nustatėme tas pačias problemines sritis, susijusias su migracijos krize ir grėsmėmis saugumui iki COVID-19 pandemijos, kaip ir pranešimuose (žr. 29 dalį). Nors valstybių narių pateiktos informacijos nepakako, nuo COVID-19 pandemijos pradžios Komisija neprašė papildomos informacijos ir nepateikė jokios nuomonės, kaip to yra reikalaujama ŠSK 27 straipsnyje. Darome išvadą, kad tokios esminės informacijos iš valstybių narių stoka turėjo įtakos Komisijos gebėjimui atlikti patikimą atskirų sienų kontrolės priemonių teisinę analizę.

39 Be to, Komisija neturi patikimos stebėsenos sistemos, skirtos padėti nustatyti sienų kontrolės atvejus, apie kuriuos valstybės narės nepranešė. Audito metu Komisija teigė, kad jai nėra žinoma apie jokius tokius atvejus, tačiau 1 langelyje pateikiami du pavyzdžiai, kuriuos mums pavyko nustatyti.

40 Komisija negavo visų ex post ataskaitų, kurias turėjo gauti per keturias savaites nuo vidaus sienų kontrolės pabaigos (taip pat žr. 32 dalį). 1 lentelėje išvardytos valstybės narės, kurios nepateikė ex post ataskaitų apie su COVID-19 susijusią vidaus sienų kontrolę. Komisija nepateikė įrodymų, kad ji paprašė šių valstybių narių atsiųsti trūkstamus pranešimus ar ex post ataskaitas.

41 Mūsų atlikta visų 12 ex post ataskaitų, kurias Komisija gavo 2020 m. kovo mėn. – 2021 m. birželio mėn. laikotarpiu, apžvalga rodo, kad ataskaitos labai įvairios – nuo bendro pobūdžio teiginių iki išsamių statistinių duomenų, tačiau dauguma jų nevisiškai atitiko teisinius reikalavimus, susijusius su proporcingumo vertinimu³¹. Dešimtyje iš dvylikos ataskaitų šis aspektas buvo aptartas nepakankamai, o tik labai trumpai ir bendrai (žr. 2 langelį). Tik trijose ataskaitose buvo paminėtas galimas alternatyvių priemonių taikymas, bet vėlgi tik labai trumpai.

42 Nė vienoje ataskaitoje nebuvo aprašytos priemonės, taikomos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo, visų pirma dėl vienodo požiūrio į ES piliečius, neatsižvelgiant į jų pilietybę. Nors pagal Šengeno sienų kodeksą šios informacijos aiškiai nereikalaujama, ji yra svarbi vertinant sienų kontrolės, vykdomos siekiant įgyvendinti apribojimus, t. y. draudimus keliauti dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos, teisėtumą (žr. 3 langelį).

43 Galiausiai, kalbant apie išsamias metines ataskaitas apie bendrą Šengeno erdvės įgyvendinimą (įskaitant vidaus sienų kontrolės įgyvendinimą ir Komisijos požiūrį į jos pagrįstumą), Komisija nuo 2015 m. nepateikė metinės ataskaitos apie erdvės be vidaus sienų veikimą³².

44 Europos Parlamentas paragino Komisiją tinkamai tikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, pasinaudoti savo prerogatyvos teisėmis prašyti, kad valstybės narės pateiktų papildomos informacijos ir dažniau teikti Europos Parlamentui ataskaitas apie tai, kaip ji naudojasi jai Sutartimis nustatytomis prerogatyvos teisėmis³³.

45 7 diagramoje pavaizduoti trūkumai, kuriuos nustatėme Komisijai vykdant Šengeno vidaus sienų priežiūrą.

Komisija prižiūri, kaip taikomi kelionių apribojimai, tačiau jos darbą apsunkina teisinio pagrindo ribotumas

46 Valstybės narės, reaguodamos į pandemiją, nustatė kelionių apribojimus dėl su visuomenės sveikatos apsauga susijusių priežasčių (žr. 10 dalį). Nustatėme, kad apskritai Komisija neturi patikimo teisinio pagrindo, pagal kurį galėtų įvertinti, ar valstybių narių kelionių apribojimai atitiko ES teisę. Pagrindinės priežastys:

• dideli valstybių narių įgaliojimai ir prerogatyvos visuomenės sveikatos srityje pagal ES teisę – tai sritis, kuri nepriklauso išimtinei ar pasidalijamajai ES kompetencijai³⁴ ir valstybės narės pačios nustato savo sveikatos politiką³⁵;
• LJD³⁶ nereikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie priemones, kurių jos imasi pagal šią direktyvą, arba pateiktų apie jas ataskaitą. Taip yra dėl LJD veikimo apskritai, kai laisvo judėjimo apribojimai taikomi remiantis individualiu vertinimu ir jiems taikoma teisminė kontrolė. Kadangi įpareigojimo nėra, valstybės narės gali savo nuožiūra nuspręsti, ar jos praneš apie patvirtintas priemones, įskaitant kelionių apribojimus, ir kokia forma tas pranešimas bus teikiamas. Dėl to didėja rizika, kad Komisija gaus neišsamios informacijos apie kelionių apribojimus;
• Tarybos rekomendacijų³⁷, kurios yra pagrindinis politikos dokumentas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimus reaguojant į COVID-19 pandemiją ir į kurias įtraukti bendri principai, dėl kurių valstybės narės susitarė įgyvendindamos kelionių apribojimus, neprivalomas pobūdis;
• precedento neturintis COVID-19 pandemijos pobūdis ir greita jos dinamika.

47 Be to, vienintelė priemonė, kuria Komisija gali užtikrinti, kad taikant kelionių apribojimus būtų paisoma laisvo judėjimo teisės, yra pažeidimų nagrinėjimo procedūra, kuri pandemijos atveju nėra tinkama. Taip yra dėl teismo procesų trukmės (Europos Teisingumo Teisme jie dažnai trunka kelerius metus) ir trumpalaikio bei kintamo priemonių, kurių valstybės narės imasi pandemijos metu, pobūdžio. Ankstesniuose Teismo sprendimuose³⁸ nustatyta, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūra tampa nepriimtina, kai pažeidimas išnyksta. Kadangi mažai tikėtina, kad priemonės, kurias Komisija šiuo metu laiko neatitinkančiomis reikalavimų, vis dar galios po kelerių metų, tai reiškia, kad reikalavimų nesilaikančiai valstybei narei nebus taikomos sankcijos.

48 Stebėdama valstybių narių taikomus kelionių apribojimus, Komisija naudojosi keliais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, vyriausybių interneto svetainėse skelbiamais nacionaliniais teisės aktais, tiesioginiais ryšiais su valstybėmis narėmis, žiniasklaidoje skelbiama informacija arba kitų valstybių narių, piliečių ar organizacijų skundais dėl konkrečių problemų.

49 Atsižvelgiant į teisinio pagrindo ribotumą ir iš gautų įrodymų matyti, kad Komisija, gavusi pranešimą apie kelionių apribojimus, juos įvertino sistemingai ir laiku. Tačiau nustatėme, kad valstybių narių pateikti duomenys dažnai buvo nepalyginami, juose buvo informacijos spragų. Dėl to Komisijai buvo sunkiau laiku susidaryti tikslų vaizdą apie valstybių narių nustatytus kelionių apribojimus ir taip vykdyti savo atitikties stebėsenos pareigas. (žr. pavyzdį 4 langelyje).

50 Su sunkumais susidūrė ne tik Komisija, bet ir ECDC. Tarybos rekomendacijoje dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją⁴⁰ reikalaujama, kad ECDC kas savaitę skelbtų rizikos zonų žemėlapius. Šiuose žemėlapiuose⁴¹ pateikiami duomenys apie COVID-19 perdavimo lygį įvairiose zonose ir siekiama padėti valstybėms narėms priimti sprendimus dėl laisvo judėjimo. Tarybos rekomendacijoje reikalaujama, kad valstybės narės kas savaitę teiktų duomenis regioniniu lygmeniu. Praėjus šešiems mėnesiams (2021 m. gegužės mėn.) 12 valstybių narių vis dar neįvykdė šio reikalavimo.

Nepaisant Komisijos ir ECDC pastangų, valstybių narių veiksmai dažniausiai buvo nesuderinti

51 Kadangi ES nebuvo įdiegusi ekstremaliosios sveikatos situacijos sistemos, valstybės narės turėjo greitai reaguoti į nuolat besikeičiančią padėtį sveikatos srityje. Nors atsakomybė už COVID-19 kelionės apribojimų įgyvendinimą tenka tik valstybėms narėms, Komisija įgaliota palaikyti ryšius su valstybėmis narėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laikytis suderinto požiūrio į šiuos apribojimus, siekiant kuo labiau sumažinti poveikį tarpvalstybinėms kelionėms ES (žr. 15 dalį).

52 Šiame skirsnyje nagrinėjame, ar:

1. Komisija ir ECDC laiku paskelbė atitinkamas gaires, nuomones ir rekomendacijas, kad būtų lengviau derinti valstybių narių veiksmus, ir jas pritaikė, kad būtų atsižvelgta į naujus pokyčius; ir
2. Komisijos ir ECDC pastangos padėjo valstybėms narėms nuosekliau ir geriau derinti kelionių apribojimų taikymą ir vidaus sienų valdymą.

Komisija ir ECDC laiku paskelbė atitinkamas gaires, kad būtų lengviau derinti veiksmus ES lygmeniu

Komisija

53 Nuo pandemijos pradžios Komisija valstybėms narėms išleido daug rekomendacinių dokumentų – komunikatų, gairių ir pasiūlymų dėl Tarybos rekomendacijų. Jie apėmė įvairius judėjimo laisvės ir COVID-19 priemonių aspektus (žr. II priedą).

54 Kalbant apie ES gaires dėl sienų kontrolės, Komisija daugiausia dėmesio skyrė dviem sritims: nebūtinų kelionių į ES draudimui (išorės sienos) ir sienų valdymo gairėms (vidaus sienos) bei vėlesniam komunikatui dėl laipsniško sienų kontrolės panaikinimo. Gairės dėl nebūtinų kelionių į ES draudimo į šio audito apimtį nepatenka (žr. 22 dalį).

55 Sienų valdymo gairės paskelbtos 2020 m. kovo 16 d.⁴², pandemijos pradžioje, ir apėmė pagrindinius sienų valdymo aspektus (t. y. vidaus ir išorės sienų kontrolės priemones, su sveikata susijusias priemones ir prekių vežimą). Šiose gairėse valstybėms narėms primenami pagrindiniai teisiniai principai, įskaitant proporcingumo ir nediskriminavimo principus, ir pateikiamas specialus skyrius apie vidaus sienų kontrolę, kuriame pripažįstama, kad tokia kontrolė gali būti atnaujinta „esant itin kritinei padėčiai“⁴³, reaguojant į COVID-19. Manome, kad šios gairės yra pateiktos laiku ir yra aktualios.

56 Tačiau nustatėme šiuos Komisijos gairių trūkumus:

• 2020 m. kovo mėn. gairėse nepateikta išsamių patarimų, kaip valstybės narės galėtų užtikrinti (ir įrodyti), kad jų vykdoma sienų kontrolė atitinka bendrąjį proporcingumo principą konkrečiomis pandemijos aplinkybėmis;
• nebuvo pateikta praktinių rekomendacijų, įskaitant gerosios sienų valdymo patirties pavyzdžius pandemijos metu. Pavyzdžiui, Sienos apsaugos pareigūnų praktinis vadovas, kuriame pateikiamos gairės sienos kontrolę vykdantiems sienos apsaugos pareigūnams⁴⁴, kilus pandemijai nebuvo atnaujintas (išskyrus tarptautinio transporto darbuotojų pažymėjimo įtraukimą);
• tam tikros gairėse vartojamos sąvokos nebuvo tinkamai apibrėžtos atsižvelgiant į pandemiją. 2020 m. kovo mėn. Sienų valdymo gairėse sveikatos patikrinimai, apie kuriuos Komisijai pranešti nereikia, minimi kaip galima sienų kontrolės alternatyva⁴⁵. Tačiau skirtumas tarp sienų kontrolės ir sveikatos patikrinimų pasienyje COVID-19 atveju nėra aiškiai apibrėžtas. Todėl kyla pavojus, kad valstybės narės gali atlikti sveikatos patikrinimus, kurie de facto yra sienų kontrolė, tačiau apie juos nepranešama Komisijai;
• sąvoka „sienų uždarymas“ taip pat dažnai vartojamas Komisijos ir ECDC gairėse bei Tarybos rekomendacijose. Ši sąvoka iš tikrųjų nėra apibrėžta Šengeno sienų kodekse ir gali klaidinti plačiąją visuomenę, keliaujančią Šengeno erdvėje, nes ES vidaus sienos nebuvo visiškai uždarytos. Buvo ribojamas tik atvykimas (ir kartais išvykimas) arba laikinai uždaryti tam tikri sienos kirtimo punktai.

57 Be sienų valdymo gairių, Komisija pateikė išsamių rekomendacijų dėl įvairių su judėjimo laisve susijusių aspektų (žr. II priedą). Tai apėmė konkrečius klausimus, susijusius su darbuotojais ir sezoniniais darbuotojais, žaliaisiais koridoriais (prekių ir svarbiausių paslaugų prieinamumu), transporto paslaugomis ir susisiekimu, oro krovinių vežimo operacijomis, jūrininkų, keleivių ir kitų laivuose esančių asmenų repatriacijos ir kelionės tvarka, turizmu, rimtomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir greitųjų antigenų tyrimų naudojimu.

58 Ypač svarbūs buvo Komisijos pasiūlymai dėl Tarybos rekomendacijų dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją⁴⁶. Šiuose dokumentuose valstybės narės susitarė dėl bendrų regioninių epidemiologinių sąlygų vertinimo kriterijų. Jos taip pat susitarė naudoti bendrą spalvotą Europos ekonominės erdvės regionų ir šalių žemėlapį: nuo žalios iki geltonos ir raudonos spalvos, atsižvelgiant į pranešimų apie COVID-19 ir tyrimų skaičių bei teigiamų tyrimų rezultatų procentinę dalį. Poreikis prisitaikyti prie besikeičiančios padėties atsispindėjo dviejuose atnaujintuose variantuose, priimtuose 2021 m. vasario ir birželio mėn.⁴⁷

59 Komisija taip pat ėmėsi skubių veiksmų, kad padėtų spręsti klausimus, susijusius su konkrečių kategorijų asmenų, visų pirma transporto darbuotojų ir sezoninių darbuotojų, judėjimo laisve. Dar 2020 m. kovo mėn. ji paskelbė praktines gaires, kuriomis remiamas principas, kad visos ES vidaus sienos turėtų likti atviros krovininiam transportui ir kad turi būti užtikrintos svarbiausių produktų tiekimo grandinės⁴⁸. 2020 m. liepos mėn. Komisija paskelbė panašias gaires sezoniniams darbuotojams remti⁴⁹.

60 Vienas svarbiausių Komisijos pasiekimų šioje srityje – 2020 m. kovo mėn. sukurta žaliųjų koridorių koncepcija⁵⁰, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą prekių judėjimą visoje ES ir laisvą transporto darbuotojų, kuriems įtakos turėjo atnaujinta vidaus sienų kontrolė, ypač pandemijos pradžioje, judėjimą. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukūrė nacionalinių transporto kontaktinių punktų tinklą, kuris pasirodė esąs veiksminga priemonė, padedanti transporto ministerijoms ir Komisijai imtis greitų ir suderintų veiksmų (žr. 5 langelį).

61 2020 m. birželio 15 d. Komisija sukūrė interneto platformą, skirtą padėti saugiai atnaujinti keliones ir turizmą visoje Europoje („Re-open EU“⁵¹). Ši platforma grindžiama ES šalių savanoriškai teikiama informacija apie kelionių apribojimus ir visuomenės sveikatos bei saugumo priemones ir ja siekiama atkurti pasitikėjimą kelionėmis ES, informuojant piliečius apie kiekvienoje valstybėje narėje taikomus apribojimus ir siekiant jiems padėti planuoti keliones⁵².

62 Nors tai itin teigiama ES iniciatyva, jos sėkmė priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Visų pirma valstybės narės turėtų reguliariai teikti išsamią ir naujausią oficialią informaciją. Šį klausimą taip pat kėlėme savo specialiojoje ataskaitoje dėl oro transporto keleivių teisių COVID-19 pandemijos metu⁵³.

63 Iki 2021 m. liepos 5 d. (t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams nuo „Re-open EU“ įdiegimo) devynios valstybės narės (Bulgarija, Danija, Estija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija) vis dar nebuvo pateikusios atnaujintos informacijos. Kyla pavojus, kad ES piliečiai, susidūrę su problemomis pasienyje, gali suabejoti šios priemonės naudingumu dėl to, kad informacija, kuria jie naudojosi planuodami kelionę, yra neteisinga arba pasenusi.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

64 Audituojamu laikotarpiu ECDC paskelbė 27 rizikos ir (arba) grėsmės vertinimus ir daugiau kaip 70 gairių ir techninių ataskaitų apie pandemiją. Pirmosios kelionėms skirtos gairės paskelbtos 2020 m. gegužės mėn. ECDC taip pat prisidėjo rengiant Komisijos gaires dėl sienų kontrolės ir kelionių apribojimų.

65 2020 m. gegužės mėn. ECDC išleido gaires, kuriose teigiama, kad sienų uždarymas gali atitolinti viruso patekimą į šalį. Tačiau tokie sienų uždarymai turėtų būti beveik visiški ir greitai įgyvendinami ankstyvaisiais epidemijos etapais, o tai, ECDC nuomone, būtų įmanoma tik tam tikromis aplinkybėmis (pvz., mažose, izoliuotose salose esančiose valstybėse).⁵⁴ Tačiau praktikoje valstybės narės ne visada laikėsi šių gairių, todėl buvo atnaujinta sienų kontrolė tarp tarpusavyje susijusių Šengeno erdvės šalių. 6 langelyje pateiktas pavyzdys, kaip tokiais atvejais kyla sunkumų, susijusių su sausumos sienų kontrolės veiksmingumu.

66 2020 m. lapkričio mėn. ECDC parengė „ECDC atsako į COVID-19 pandemiją strateginę ir veiklos rezultatų analizę“ (Strategic and performance analysis of ECDC response to the COVID-19 pandemic)⁵⁵, kurioje naudojant apklausas ir nustatant tikslines grupes buvo nagrinėjamas Centro COVID-19 išdirbių naudingumas. Dokumente daroma išvada, kad Centro gairės galėtų būti praktiškesnės ir labiau įveiklinančios.

67 ECDC nerenka išsamios informacijos, pagal kurią galėtų patikrinti, kaip šalys įgyvendino savo gaires, nes jam tokia pareiga nenustatyta.

68 ECDC gairės valstybėms narėms nėra privalomos, nes Centrui nesuteikti reguliavimo įgaliojimai⁵⁶. Jis daugiausia remiasi nacionalinių institucijų pateiktais duomenimis, nes pats neturi įgaliojimų tikrinti ar rinkti informaciją vietoje. Dėl to, kad valstybėse narėse taikomos skirtingos stebėjimo ir testavimo strategijos, ECDC buvo sunku palyginti epidemiologinę situaciją visoje ES, o tai gali sumažinti jo rekomendacijų naudingumą.

Valstybės narės laikėsi nesuderinto požiūrio į su COVID-19 susijusius vidaus sienų ir kelionių apribojimus

69 Nacionalinių institucijų vykdomą Komisijos gairių įgyvendinimą stebėjo Komisijos įsteigta ir jos vadovaujama informacijos apie koronavirusą koordinavimo ad hoc darbo grupė (angl. Corona Information Group, CIG). Grupė siekė nustatyti problemas ir aptarti jas techniniu lygmeniu. 2020 m. vasario–rugsėjo mėn. grupė posėdžiavo 33 kartus.

70 Iš visų 33 peržiūrėtų posėdžių ataskaitų aiškiai matyti, kad Komisija dėjo daug pastangų valstybių narių veiksmams suderinti. Kiekviename posėdyje buvo aptariamas ES gairių įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu, o valstybės narės pranešdavo apie priemones, kurių jos ėmėsi. Komisija pakartojo svarbiausius ES teisės principus ir pabrėžė, kad reikia geriau derinti veiksmus.

71 Iš CIG posėdžių ataskaitų ir viešų konsultacijų dėl Šengeno strategijos taip pat matyti, kad valstybės narės vertino CIG darbą. Tačiau, nepaisant šio teigiamo įvertinimo, CIG iš esmės buvo tik keitimosi informacija platforma. Komisijos pastangos kompensuoti krizių valdymo struktūros stoką įsteigiant grupę nepadėjo užtikrinti nuoseklaus ir suderinto valstybių narių požiūrio į vidaus sienų valdymą. Tai rodo skirtingi požiūriai į COVID-19 vidaus sienų kontrolę Šengeno erdvės šalyse (žr. 3 diagramą).

72 Iš mūsų peržiūrėtų posėdžių protokolų matyti, kad grupė taip pat susidūrė su komunikacijos sunkumais. Kelios valstybės narės įvedė naujas sienų kontrolės priemones ir kelionių apribojimus neinformuodamos kitų grupės dalyvių, nors prieš tai buvo susitarusios informuoti kitas šalis prieš įgyvendindamos bet kokias naujas priemones.

73 Taip pat išanalizavome 2021 m. vasario, kovo ir gegužės mėn. Komisijos parengtus ir 2021 m. birželio mėn. iš dalies atnaujintus dokumentus, kuriuose vaizduojama padėtis prie vidaus sienų. Mūsų analizėje dėmesys sutelktas į šiuos pagrindinius aspektus: privalomą karantiną, privalomus tyrimus, draudimus atvykti ir (arba) išvykti ir ECDC žemėlapių naudojimą priimant sprendimus. Tai buvo pagrindas supaprastintai apžvalgai, kurioje parodytos valstybių narių priemonės per tam tikrą laiką (žr. 8 diagramą).

74 Siekdami parodyti, su kokiais iššūkiais susiduria ES piliečiai keliaudami po ES, atlikome būtinųjų atvykimo sąlygų 2021 m. birželio 21 d. analizę, iš kurios matyti, kad valstybės narės taikė labai įvairią praktiką – nuo galimybės atvykti beveik be apribojimų iki gana griežtų priemonių (žr. 9 diagramą).

75 Iš 8 ir 9 diagramų matyti, kad, nepaisant Komisijos pastangų sudaryti palankesnes sąlygas veiksmams suderinti, valstybės narės kelionių apribojimus nustatė veiksmų nederindamos, o jų priemonės kiekvienoje valstybėje narėje labai skyrėsi.

Išvados ir rekomendacijos

76 Darome išvadą, kad, nors Komisija stebėjo valstybių narių COVID-19 pandemijos metu nustatytus laisvo judėjimo apribojimus, teisinio pagrindo ribotumas jai trukdė atlikti priežiūros vaidmenį. Be to, Komisija neatliko tinkamo patikrinimo, kad užtikrintų vidaus sienų kontrolės atitiktį Šengeno teisės aktams. Nepaisant kelių atitinkamų ES iniciatyvų, valstybių narių veiksmai kovojant su COVID-19 dažniausiai buvo nesuderinti.

77 Nustatėme, kad valstybių narių pranešimuose apie vidaus sienų kontrolę nepateikta pakankamai įrodymų, kad kontrolė buvo kraštutinė, proporcinga ir ribotos trukmės priemonė. Tačiau nuo COVID-19 pandemijos pradžios Komisija neprašė valstybių narių pateikti papildomos informacijos ir nepateikė jokios nuomonės apie jų pranešimus. Be to, nustatėme sienų kontrolės atvejų, apie kuriuos Komisijai nebuvo pranešta. Manome, kad dėl to, kad valstybės narės nepateikė pakankamai esminės informacijos, Komisija negalėjo atlikti patikimos analizės, kiek sienų kontrolės priemonės atitiko Šengeno teisės aktų reikalavimus (žr. 26–31 ir 35–39 dalis).

78 Valstybės narės turi pateikti ex post ataskaitas apie laikinosios sienų kontrolės įgyvendinimą ir, be kitų aspektų, įvertinti, kiek veiksminga ir proporcinga buvo atnaujinta vidaus sienų kontrolė. Nors devynios valstybės narės neįvykdė įsipareigojimo pateikti ex post ataskaitas, nematėme jokių įrodymų, kad Komisija būtų paprašiusi valstybių narių pateikti trūkstamas ataskaitas (žr. 32 ir 40–42 dalis).

79 Peržiūrėję visas ex post ataskaitas, kurias Komisija gavo nuo 2020 m., matome, kad jos labai įvairios – nuo bendro pobūdžio teiginių iki išsamių statistinių duomenų. Dešimtyje iš dvylikos turimų ataskaitų nepakankamai išsamiai aptartas taikomų priemonių proporcingumas. Tik trijose ataskaitose buvo paminėtas galimas alternatyvių priemonių taikymas (žr. 41–42 dalis).

80 Komisija yra įgaliota ir įpareigota imtis veiksmų galimos neatitikties atvejais. Ji gali pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, tačiau to dar nepadarė, nors nuogąstauja, kad ilgalaikė vidaus sienų kontrolė, susijusi su migracija ir grėsmėmis saugumui, neatitinka ES teisės. Vietoj to Komisija pasirinko neprivalomas priemones ir koordinavimą, tačiau tai nedavė akivaizdžių rezultatų, nes prieš daugiau nei šešerius metus atnaujinta vidaus sienų kontrolė vis dar vykdoma (žr. 33–34 ir 43–45 dalis).

1 rekomendacija. Atidžiai tikrinti vidaus sienų kontrolę

Atsižvelgiant į pasiūlymą iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą ir Komisijos veiksmų laisvę, vertinant vidaus sienų kontrolę turėtų būti tinkamai naudojamos atitikties stebėsenos priemonės:

1. prašoma valstybių narių pateikti papildomos informacijos, kai jų pranešimuose ir (arba) ex post ataskaitose nepakanka įrodymų dėl sienų kontrolės proporcingumo;
2. teikiamos nuomonės dėl proporcingumo, kai kyla susirūpinimas, kad sienų kontrolė vykdoma nesilaikant šio principo;
3. sistemingai stebima, kad visos Šengeno šalys, laikydamosi teisės aktuose nustatytų terminų, pateiktų pranešimus apie vidaus sienas ir įgyvendinimo ataskaitas;
4. prašoma valstybių narių kasmet teikti ataskaitas apie vykdomos ilgalaikės sienų kontrolės įgyvendinimą ir
5. pradėti vykdymo užtikrinimo veiksmai, jei ilgą laiką nesilaikoma Šengeno teisės aktų.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m. pabaiga.

81 Valstybės narės vykdė vidaus sienų kontrolę, kad įgyvendintų įvairius su COVID-19 susijusius kelionių apribojimus. Nors Komisija yra atsakinga už stebėseną, ar šie apribojimai atitinka laisvo judėjimo principą, nustatėme, kad teisinio pagrindo ribotumas trukdė Komisijai dirbti šioje srityje. Be to, teismo proceso trukmė ir trumpalaikis bei kintantis priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi pandemijos metu, pobūdis reiškia, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūra, kuri yra vienintelė Komisijos turima priemonė laisvo judėjimo teisei užtikrinti COVID-19 pandemijos metu, yra netinkama (žr. 46–47 dalis).

82 Priešingai nei vidaus sienų kontrolės atveju, valstybės narės neprivalėjo informuoti Komisijos apie kelionių apribojimus. Komisija gavo informacijos iš valstybių narių, tačiau ji ne visada buvo išsami ar palyginama (žr. 48–49 dalis).

2 rekomendacija. Optimizuoti duomenų apie kelionių apribojimus rinkimą

Komisija turėtų optimizuoti valstybių narių informacijos apie jų kelionių apribojimų proporcingumo ir nediskriminavimo pagrįstumą rinkimą ir teikti gaires, kai šios informacijos nepakanka.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m. pabaiga.

83 Komisija laiku paskelbė atitinkamas gaires, kad palengvintų vidaus sienų kontrolės koordinavimą. Tačiau gairėse trūko praktinės informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų įrodyti, kad laikosi proporcingumo ir nediskriminavimo principų, taip pat gerosios patirties, susijusios su vidaus sienų valdymu COVID-19 pandemijos metu, pavyzdžių. Sienos apsaugos pareigūnų praktinis vadovas, kuriame pateikiamos gairės sienos kontrolę vykdantiems sienos apsaugos pareigūnams, kilus pandemijai nebuvo atnaujintas (žr. 53–56 dalis).

3 rekomendacija. Pateikti labiau praktiškai įgyvendinamų gairių dėl vidaus sienų kontrolės

Komisija turėtų pateikti išsamesnes ir labiau praktiškai įgyvendinamas gaires dėl vidaus sienų kontrolės pandemijos metu:

1. atnaujinti Sienos apsaugos pareigūnų praktinį vadovą pateikiant vidaus sienų valdymo gerosios patirties pavyzdžių;
2. paaiškinti skirtumą tarp sienų kontrolės ir sveikatos patikrinimų COVID-19 sąlygomis.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m. pabaiga.

84 Komisija taip pat pradėjo svarbias iniciatyvas, skirtas koordinuoti priemones, turinčias įtakos judėjimo laisvei. Tačiau valstybių narių praktika rodo, kad net ir praėjus metams nuo pandemijos pradžios, reagavimo priemonės vis dar dažniausiai buvo nesuderintos ir ne visada atitiko Komisijos gaires ir Tarybos rekomendacijas (žr. 57–60 ir 69–75 dalis).

85 Komisija sukūrė interneto platformą, skirtą padėti saugiai atnaujinti keliones ir turizmą visoje Europoje („Re-open EU“). Tačiau iki 2021 m. liepos mėn. (t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams nuo „Re-open EU“ atidarymo) devynios valstybės narės vis dar nebuvo pateikusios atnaujintos informacijos. Esama rizikos, kad ES piliečiai, susidūrę su problemomis prie sienos, gali suabejoti šios priemonės naudingumu dėl to, kad informacija, kuria jie naudojosi planuodami kelionę, yra neteisinga arba neatnaujinta. Savo specialiojoje ataskaitoje dėl oro transporto keleivių teisių COVID-19 pandemijos metu rekomendavome, kad Komisija iki 2022 m. pabaigos imtųsi veiksmų, kad valstybės narės portale „Re-open EU“ laiku pateiktų patikimą informaciją (žr. 61–62 dalis).

86 Nuo pandemijos pradžios Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė daug rekomendacinių dokumentų ir techninių ataskaitų, taip pat prisidėjo rengiant Komisijos rekomendacinius dokumentus. Tačiau ECDC atlikęs savo vidaus analizę padarė išvadą, kad jo gairės galėtų būti praktiškesnės ir labiau įveiklinančios. ECDC išsamiai neįvertina savo gairių naudingumo ir poveikio (žr. 64–68 dalis).

4 rekomendacija. Gerinti ECDC gairių įgyvendinimo stebėseną

ECDC turėtų reguliariai gauti grįžtamosios informacijos iš savo suinteresuotųjų subjektų, kad galėtų įvertinti savo gairių naudingumą ir poveikį.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m. pabaiga.

Šią ataskaitą priėmė III kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen, 2022 m. balandžio 26 d. Liuksemburge.

PRIEDAI

I priedas. 10 valstybių narių pranešimų apie vidaus sienų kontrolę 2015–2019 m. pavyzdys

II priedas. Susiję rekomendaciniai dokumentai, kuriuos Komisija paskelbė iki 2021 m. birželio mėn.

Akronimai ir santrumpos

CIG: grupė „Corona Information Group“

ECDC: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

EEE: Europos ekonominė erdvė

ES sutartis: Europos Sąjungos sutartis

LJD: Laisvo judėjimo direktyva

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

ŠSK: Šengeno sienų kodeksas

Žodynėlis

Keleivio buvimo vietos anketa: forma, kurią keleiviai turi užpildyti prieš atvykdami į šalį, kad būtų lengviau atsekti kontaktus ir vykdyti karantino stebėseną.

Nediskriminavimo principas: ES teisės principas, draudžiantis diskriminuoti skirtingų šalių ES piliečius dėl pilietybės.

Proporcingumo principas: ES teisės principas, pagal kurį ES arba valstybė narė, naudodamasi savo įgaliojimais, neturi viršyti to, kas būtina numatytam tikslui pasiekti.

Sienų kontrolė: prie sienos vykdomi sieną kertančių ir ją ketinančių kirsti asmenų patikrinimai ir stebėjimas.

Šengeno erdvė: grupė, kurią sudaro 26 Europos valstybės, panaikinusios pasų ir imigracijos kontrolę prie savo bendrų sienų.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61240 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61240 

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61240 

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Bettina Jakobsen vadovaujama III audito kolegija. Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Baudilio Tomé Muguruza, jam padėjo kabineto vadovas Daniel Costa de Magalhaes ir kabineto atašė Ignacio García de Parada, pagrindinis vadybininkas Alejandro Ballester Gallardo, užduoties vadovas Andrej Minarovic ir auditorius João Coelho. Lingvistinę pagalbą teikė Mark Smith.

Iš kairės į dešinę: João Coelho, Daniel Costa de Magalhães, Baudilio Tomé Muguruza, Andrej Minarovic, Alejandro Ballester Gallardo, Ignacio García de Parada.

Galinės išnašos

¹ ES sutarties 3 straipsnio 2 dalis.

² SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktas ir 21 straipsnio 1 dalis.

³ 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (Laisvo judėjimo direktyva).

⁴ „Eurobarometro“ apklausa Nr. 95 – 2021 m. pavasaris.

⁵ Direktyvos 2004/38/EB 27 ir 29 straipsniai.

⁶ Susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo; Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo; OL L 239, 2000 9 22, p. 13–18 ir p. 19–62.

⁷ 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas, ŠSK).

⁸ ŠSK 25 ir 27 straipsniai.

⁹ ŠSK 28 straipsnis.

¹⁰ ŠSK 29 straipsnis.

¹¹ 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/894, kuriuo pateikiama rekomendacija dėl laikinos vidaus sienų kontrolės išimtinėmis aplinkybėmis, keliančiomis pavojų bendram Šengeno erdvės veikimui.

¹² ES sutarties 17 straipsnis ir SESV 168 straipsnis.

¹³ https://reopen.europa.eu/lt

¹⁴ Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu.

¹⁵ 2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID 19 protrūkio (2020/2640(RSP)), 12 punktas.

¹⁶ Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategija, COM(2021) 277 final.

¹⁷ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso, COM(2021) 891 final.

¹⁸ Specialioji ataskaita 06/2017 „ES atsakas į pabėgėlių krizę: krizės centrų koncepcija“.

¹⁹ Specialioji ataskaita 24/2019 „Migrantų prieglobstis, perkėlimas ir grąžinimas. Laikas imtis aktyvesnių veiksmų mažinant atotrūkį tarp tikslų ir rezultatų“.

²⁰ Specialioji ataskaita 20/2019 „Sienų kontrolę padedančios užtikrinti ES informacinės sistemos – veiksminga priemonė, tačiau daugiau dėmesio reikia skirti savalaikiams ir išsamiems duomenims“.

²¹ Specialioji ataskaita 08/2021 „Frontex parama išorės sienų valdymui iki šiol nepakankamai veiksminga“.

²² Specialioji ataskaita 17/2021 „ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis readmisijos srityje: tinkami veiksmai, tačiau riboti rezultatai“.

²³ Specialioji ataskaita 19/2021 „Europolo parama kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu: vertinamas partneris, tačiau nepakankamai naudojami duomenų šaltiniai ir įvertinami rezultatai“.

²⁴ 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/894, kuriuo pateikiama rekomendacija dėl laikinos vidaus sienų kontrolės išimtinėmis aplinkybėmis, keliančiomis pavojų bendram Šengeno erdvės veikimui.

²⁵ 2016 m. lapkričio 11 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1989, 2017 m. vasario 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/246 ir 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2017/818.

²⁶ Komisijos nuomonė C(2015) 7100 final, 2015 10 23.

²⁷ ŠSK 33 straipsnis.

²⁸ Poveikio vertinimo ataskaita, pridedama prie dokumento „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso, SWD(2021) 462 final.

²⁹ 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/820 dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje, C(2017) 3349 final.

³⁰ 2020 m. kovo 16 d. Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės, C(2020) 1753 final, 20 punktas.

³¹ ŠSK 33 straipsnis.

³² Kaip reikalaujama ŠSK 33 straipsnyje.

³³ Pavyzdžiui, 2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID 19 protrūkio (2020/2640(RSP)).

³⁴ Žr. SESV 3 straipsnį, 45 straipsnio 3 dalį ir LJD 27 ir 29 straipsnius.

³⁵ Žr. SESV 4 straipsnio 2 dalies k punktą ir 6 straipsnio a punktą.

³⁶ Direktyva 2004/38/EB.

³⁷ 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475, 2021 m. vasario 1 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/119, 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/961 ir 2022 m. sausio 25 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/107.

³⁸ Žr. bylas C 288/12 (30 punktas), C 221/04 (25 ir 26 punktai) ir C-20/09 (33 punktas).

³⁹ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pirmosios COVID-19 pandemijos pamokos“, COM(2021) 380 final.

⁴⁰ Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475.

⁴¹ https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/situation-updates/weekly-maps-coordinated-restriction-free-movement

⁴² 2020 m. kovo 16 d. COVID-19 sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės C(2020) 1753 final.

⁴³ 2020 m. kovo 16 d. Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairių, C(2020) 1753 final, 18 punktas.

⁴⁴ 2019 m. spalio 8 d. Komisijos rekomendacijos C(2019) 7131 final, kuria nustatomas bendras Sienos apsaugos pareigūnų praktinis vadovas, kuriuo valstybių narių kompetentingos institucijos turi naudotis vykdydamos asmenų kontrolę kertant sienas, priedas; ja pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2006) 5186.

⁴⁵ C(2020) 1753final, 2020 03 16, 20 punktas.

⁴⁶ COM(2020) 499final, 2020 09 04; COM(2020) 849final, 2020 12 18 ir COM(2021) 232final, 2021 05 03.

⁴⁷ 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/961 ir 2021 m. vasario 1 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/119.

⁴⁸ Komisijos komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires, C(2020) 1897 final.

⁴⁹ Komisijos komunikatas „Gairės dėl sezoninių darbuotojų darbo ES atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį“, C(2020) 4813 final.

⁵⁰ https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_510

⁵¹ https://reopen.europa.eu/lt

⁵² https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_1045

⁵³ Specialioji ataskaita 15/2021 „Oro transporto keleivių teisės COVID-19 pandemijos metu: nepaisant Komisijos pastangų, pagrindinės teisės nėra apsaugomos“, 68–70 dalys ir 3 rekomendacijos a punktas.

⁵⁴ Considerations for travel-related measures to reduce spread of COVID-19 in the EU/EEA, 2020 05 26.

⁵⁵ Strategic and performance analysis of ECDC response to the COVID-19 pandemic.

⁵⁶ 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 851/2004, steigiančio Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, 6 preambulė.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-7873-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/380333	QJ-AB-22-008-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7837-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/21640	QJ-AB-22-008-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagalCreative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.