Kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas. Reikalingi veiksmai

Komisijos atsakymai

Santrauka

Įvadas

Komisija sutinka su Europos Audito Rūmais, kad svarbu kovoti su sukčiavimu naudojant ES lėšas, todėl palankiai vertina Audito Rūmų sprendimą šiuo klausimu parengti specialiąją ataskaitą. Tai sudėtingas ir daug įvairių aspektų aprėpiantis dalykas, todėl susidaryti bendrą vaizdą yra nelengva. Šis uždavinys dar sudėtingesnis dėl tokių veiksnių kaip bendra Komisijos ir valstybių narių atsakomybė už ES finansinių interesų apsaugą ir daug įvairių abiem lygmenimis su sukčiavimu kovojančių subjektų. Europos Audito Rūmai, nepaisant jų patirties, nevisiškai atsižvelgia į šiuos veiksnius.

Komisija finansų valdymui ir kontrolei apskritai ir konkrečiai kovai su sukčiavimu teikia didelę reikšmę, todėl beveik prieš 20 metų įsteigė Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir pertvarkė visą savo finansų valdymo ir kontrolės sistemą, sudarydama sąlygas Komisijos narių kolegijai prisiimti bendrą politinę atsakomybę už biudžeto valdymą. Nuo tada šios sistemos struktūra ilgalaikėmis Komisijos pastangomis nuolat tobulinama, ypač Europos Audito Rūmams atlikus keletą nuoseklių audito patikrinimų (visų pirma 2005 ir 2011 m. parengus dvi specialiąsias ataskaitas dėl OLAF). Pastaraisiais metais dedama dar daugiau pastangų: 2011 m. buvo parengta pirmoji Komisijos kovos su sukčiavimu strategija (angl. CAFS), kuri šiuo metu atnaujinama, 2016 m. sukurta ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES), 2017 m. atnaujinta vidaus kontrolės sistema, 2018 m. parengtas naujasis Finansinis reglamentas, neseniai pateiktas pasiūlymas peržiūrėti OLAF reglamentą, taip pat šiuo metu steigiama Europos prokuratūra. Tai tik kelios iš daugelio iniciatyvų. Komisija taip pat mano, kad šios iniciatyvos yra labai naudingos ir kad pastaraisiais metais, siekiant stiprinti Komisijos finansų valdymo ir kontrolės sistemą, apskritai padaryta didelė pažanga.

Be to, Komisija norėtų pabrėžti, kad savo ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ji sutelkia į tas sritis, kuriose gali padaryti didžiausią poveikį, užtikrindama didžiausią išlaidų efektyvumą ir laikydamasi proporcingumo ir subsidiarumo principų. Tai reiškia, kad ji sąmoningai nusprendė neįgyvendinti kai kurių veiksmų, kurių, kaip šioje specialiojoje ataskaitoje siūlo Europos Audito Rūmai, ji turėtų imtis. Šiuo metu Komisija svarsto Europos Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų poveikį ištekliams, atsižvelgdama į šiuo metu vykdomą Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos peržiūrą.

Konkretūs Europos Audito Rūmų iškelti klausimai, susiję su Komisijos kovos su sukčiavimu politika, negali būti nagrinėjami neatsižvelgiant į svarbius toliau išvardytus pokyčius:

• 2013 m. atliktą Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybos nuostatų peržiūrą;
• 2017 m. atnaujintą integruotos kontrolės sistemą ir sukčiavimo rizikos tarpusavio vertinimą; Direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyvą);
• Reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra;
• 2018 m. pasiūlymą iš dalies pakeisti OLAF reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013;
• naująjį Finansinį reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046;
• iniciatyvą peržiūrėti Finansinį pagrindų reglamentą, taikomą decentralizuotoms agentūroms;
• pasiūlymus dėl laikotarpio po 2020 m. lėšų naudojimo programų;
• šiuo metu atnaujinamą Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją.

Reikėtų pažymėti, kad EDES kolegija teikia rekomendacijas ne vien dėl sukčiavimo ar korupcijos atvejų – jos taip pat apima tokius klausimus kaip, inter alia, sunkūs profesiniai nusižengimai, dideli sutartinių nuostatų pažeidimai ir pažeidimai, apibrėžti Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95.

Nėra ekonomiškai efektyvaus metodo, kuriuo remiantis būtų galima pakankamai patikimai ir pagrįstai įvertinti nenustatytą sukčiavimą, kad būtų galima formuoti įrodymais grindžiamą politiką. Europos Audito Rūmų nurodyti metodai šiomis konkrečiomis aplinkybėmis nebūtų tinkami (žr. Komisijos atsakymus į 14–16 ir 33–37 dalių pastabas).

Savo metinėje FIA ataskaitoje Komisija, remdamasi valstybių narių informacija, pateikia statistinius duomenis apie įtariamą ir nustatytą sukčiavimą.

Dabartinė informacijos teikimo sistema – vienas iš duomenų apie sukčiavimą rinkimo srities gerosios patirties pavyzdžių, ir ji nuolat tobulinama. Jos trūkumai šioje specialiojoje ataskaitoje perdedami (žr. Komisijos atsakymus į 23–31 dalių pastabas).

Komisija mano, kad atlikti priežasčių, dėl kurių kai kurie ES lėšų gavėjai ima sukčiauti, analizę nebūtų geriausias jos ribotų išteklių panaudojimo būdas. Atlikdama sukčiavimo analizę Komisija daugiausia dėmesio skiria toms sritims ir priemonėms, kuriose ir kuriomis užtikrinamas didžiausias veiksmingumas ir efektyvumas (žr. Komisijos atsakymus į 14–16, 29, 33–37 ir 47 dalių pastabas).

Kalbant apie bendrą OLAF tyrimų poveikį, svarbu pažymėti, kad OLAF nustatomos atsargumo priemonės (žr. Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 straipsnį) ir bendras atgrasomasis OLAF veiksmų poveikis taip pat yra svarbūs aspektai, kuriuos reikia įvertinti. Tolesnių veiksmų, susijusių su OLAF tyrimais, analizė grindžiama gana nedideliu pokalbių su Komisijos tarnybų ir valstybių narių teisminių institucijų darbuotojų skaičiumi. Be to, išsamiai neišnagrinėtas kitų dabartinės sistemos dalyvių, visų pirma kitų ES institucijų ir valstybių narių, vaidmuo ir atsakomybė nustatant ir tiriant pažeidimus, taip pat imantis atitinkamų tolesnių priemonių. Norint atlikti Komisijos ir OLAF veiksmų kovos su sukčiavimu srityje analizę, reikia vadovautis visapusišku požiūriu.

Kalbant apie pateikiamų kaltinimų rodiklį, OLAF tyrimų veiksmingumo negalima vertinti remiantis šiuo vienu kriterijumi, nes pateikti kaltinimai yra tik vienas iš daugelio OLAF tyrimų rezultatų. Tai, kad OLAF ir nacionalinės teisminės institucijos veikia kartu ir koordinuoja savo operatyvinę veiklą – dažnas gerosios patirties pavyzdys. Pastaraisiais metais OLAF stiprino bendradarbiavimą su teisminėmis institucijomis tolesnių veiksmų, susijusių su jos rekomendacijomis, klausimais.

Sunkumai, susiję su tolesniais veiksmais, kurių nacionalinės institucijos imasi pagal OLAF teismines rekomendacijas, yra sena problema, apie kurią gerai žino OLAF, Komisija ir valstybės narės. Siekdama išspręsti šią problemą, Komisija pasiūlė įsteigti Europos prokuratūrą. Be to, neseniai pateiktu Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 siekiama tobulinti tolesnius veiksmus, kurių imamasi pagal OLAF teismines rekomendacijas, visų pirma išaiškinant OLAF tyrimų rezultatų priimtinumo valstybėse narėse vykstančių teismo procesų metu klausimą.

Kalbant apie lėšų susigrąžinimą, OLAF ėmėsi veiksmų, siekdama paaiškinti jos galutinėse ataskaitose pateikiamą informaciją ir rekomendacijų dėl apskaičiuotų susigrąžintinų sumų turinį. 2016 m. spalio mėn. OLAF paskelbė Finansinių rekomendacijų ir susijusių galutinės ataskaitos skyrių rengimo instrukcijas (angl. Instructions on drafting Financial Recommendations and related sections of the Final Report), kurios turėtų padėti lengviau įgyvendinti OLAF rekomendacijas. Šių instrukcijų poveikį finansinėms rekomendacijoms bus galima išsamiai įvertinti ateityje.

Be to, 2017 m. liepos mėn. OLAF paskelbė naujas Finansinės stebėsenos gaires (angl. Guidelines on Financial Monitoring), kuriomis siekiama, inter alia, sutrumpinti laikotarpį, per kurį lėšas naudojantys generaliniai direktoratai turi apskaičiuoti susigrąžintinas sumas.

See Commission's replies to paragraphs 94–125.

Žr. Komisijos atsakymus į 94–125 dalių pastabas.

Europos prokuratūros reglamentu, kuris priimtas pagal tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą⁵⁶, nustatoma svarbi institucinė naujovė, gerokai padidinsianti ES biudžeto lėšų apsaugą nuo sukčiavimo, taip pat pakeisianti Europos teisingumo sistemą. Ši institucija kaip viena įstaiga veiks visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Europos prokuratūra bus tiesiogiai atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimą, kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis, o pastarosios privalės laikytis Europos deleguotųjų prokurorų nurodymų. Valstybės narės taip pat turi skirti pakankamai išteklių – jos pranešė, kad yra pasirengusios tai padaryti. Komisija ir valstybės narės aktyviai dirba siekdamos užtikrinti, kad Europos prokuratūra galėtų pradėti veikti 2020 m. pabaigoje.

Pagal SESV 325 straipsnį kova su sukčiavimu naudojant ES biudžeto lėšas yra bendra valstybių narių ir Komisijos užduotis bei pareiga.

Komisija iš dalies pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, per pastaruosius metus gerokai patobulino savo pranešimų apie pažeidimus sistemą, kuria dabar sudaromos sąlygos atlikti geresnę ir išsamesnę analizę.

Komisija yra įsipareigojusi toliau tobulinti informavimo apie pažeidimus ir sukčiavimą procesą ir sukčiavimo pobūdžio analizę, be kita ko, šiuo tikslu rinkdama atitinkamus duomenis ir stengdamasi geriau suprasti bendrą kovos su sukčiavimu sistemą įvairiose valstybėse narėse.

Vis dėlto neįmanoma pakankamai patikimai ir pagrįstai įvertinti nenustatyto sukčiavimo masto, kad būtų galima formuoti įrodymais grindžiamą politiką, be kita ko, turint omenyje veiksmingo ribotų Komisijos turimų išteklių naudojimo apribojimus.

Žr. išsamius Komisijos atsakymus į 1 rekomendacijos pastabas, pateikiamus pabaigoje esančiame skyriuje „Išvados ir rekomendacijos“.

Komisija iš dalies pritaria šiai rekomendacijai, kiek ji susijusi su naujos išsamios kovos su sukčiavimu strategijos patvirtinimu. Žr. skyriuje „Išvados ir rekomendacijos“ pateikiamą Komisijos atsakymą į 2 rekomendacijos pastabas dėl galimo išsamios sukčiavimo rizikos analizės atlikimo termino.

Dėl rekomendacijos, susijusios su atitinkamo Komisijos nario pareigomis, Komisija mano, kad jos dabartinė vidaus struktūra praktiškai jau atitinka šią rekomendaciją.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 50–54 dalių pastabas.

Pirma įtrauka: Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Pagal Finansinį reglamentą atitinkami generaliniai direktoratai, esant būtinybei, turi naudotis ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema. Siekiant skatinti naudotis sistema EDES, jau imtasi keleto veiksmų.

Komisija ir toliau ragins valstybes nares nustatyti ir žymėti sukčiaujančius ekonominės veiklos vykdytojus. Norint įpareigoti valstybes nares pasidalijamojo valdymo srityje žymėti sukčiaujančius ekonominės veiklos vykdytojus, teisės aktų leidėjas turėtų iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą. Iš pradžių Komisija buvo pasiūliusi aiškiai įpareigoti valstybes nares draudimo dalyvauti procedūrose pagrindu naudotis Pažeidimų valdymo sistemos (angl. IMS) duomenimis (COM(2014) 358). Vis dėlto valstybės narės nepritarė įpareigojimui drausti dalyvauti procedūrose remiantis jų Pažeidimų valdymo sistemoje teikiama informacija.

Žr. išsamius Komisijos atsakymus, pateikiamus pabaigoje esančiame skyriuje „Išvados ir rekomendacijos“.

Antra įtrauka: Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija visoms valstybėms narėms suteikė informacijos apie sistemą ARACHNE. Vis dėlto sistema ARACHNE naudojamasi savanoriškai, nes nėra teisinio įpareigojimo užtikrinti, kad ja būtų naudojamasi. Komisija toliau teiks pagalbą atitinkamoms institucijoms.

Komisija iš dalies pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija jau ėmėsi veiksmų, siekdama suderinti OLAF teisės aktų sistemą ir veiklą atsižvelgiant į steigiamą Europos prokuratūrą – Komisija šiuo tikslu pateikė pasiūlymą peržiūrėti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (COM(2018) 338).

Kova su sukčiavimu bus stiprinama vieni kitus papildančiais Europos prokuratūros ir OLAF veiksmais. Vis dėlto, įsteigus Europos prokuratūrą, pagrindinės OLAF funkcijos ir pareigos kovos su sukčiavimu naudojant ES lėšas srityje, šiuo tikslu atliekant administracinius tyrimus, nepasikeis.

Komisija pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad, Komisijos tarnyboms ir vykdomosioms įstaigoms įgyvendinant kovos su sukčiavimu politiką, OLAF galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį. Galimybės suteikti tokį svarbesnį vaidmenį svarstomos rengiantis atnaujinti Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją.

Valstybių narių atžvilgiu OLAF toliau vykdys veiklos koordinavimo ir patariamąsias funkcijas. Visų pirma, ji toliau bus už pranešimų apie pažeidimus teikimą ir Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto veiklą atsakinga tarnyba. Be to, už pasidalijamąjį valdymą atsakingų generalinių direktoratų atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai toliau vykdys savo pareigas, susijusias su valstybių narių priežiūra.

Žr. išsamius Komisijos atsakymus, pateikiamus pabaigoje esančiame skyriuje „Išvados ir rekomendacijos“.

Įvadas

SESV 317 ir 325 straipsniuose nustatyta valstybių narių pareiga bendradarbiauti bendrai apsaugant Sąjungos finansinius interesus ir bendra atsakomybė už šią apsaugą. Ši atsakomybė apima, inter alia, kitas ES išlaidų pasidalijamojo valdymo sritis, taip pat Sąjungos biudžeto pajamas.

Konkretūs Europos Audito Rūmų iškelti klausimai, susiję su Komisijos kovos su sukčiavimu politika, negali būti nagrinėjami neatsižvelgiant į svarbias neseniai patvirtintas kovos su sukčiavimu srities teisėkūros iniciatyvas ir kitus pokyčius, toliau išvardytus chronologine tvarka:

• 2013 m., siekiant sustiprinti teisinę sistemą, visų pirma užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir didinti skaidrumą, buvo atlikta Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybos nuostatų peržiūra;
• 2017 m. balandžio 19 d. Komisija patvirtino atnaujintą integruotos kontrolės sistemą ir sukčiavimo rizikos tarpusavio vertinimą, pagal kuriuos atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai įvertina didžiausią riziką (įskaitant sukčiavimo riziką), apie ją praneša savo metinėse veiklos ataskaitose ir tarpusavio vertinimo procedūros metu ją aptaria su centrinėmis tarnybomis;
• 2017 m. liepos 5 d. teisėkūros institucijos priėmė Direktyvą dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyvą). Valstybės narės per dvejus metus (iki 2019 m. liepos 6 d.) turi ją perkelti į nacionalinės teisės aktus. Šia direktyva nustatyta suderinta teisinė sistema, kuria mažinamos veiksmingo bendradarbiavimo kliūtys, visų pirma suderinant keturių nusikalstamų veikų (sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ir pasisavinimo) apibrėžtis, taip pat sankcijas ir senaties terminus. FIA direktyva grindžiama Europos prokuratūros dalykinė kompetencija;
• 2017 m. lapkričio mėn. buvo priimtas Reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra. Numatoma, kad Europos prokuratūra 22-ose valstybėse narėse pradės veikti nuo 2020 m. pabaigos arba 2021 m. pradžios. Ji bus įgaliota tirti nusikaltimus ES biudžeto atžvilgiu, įskaitant didelio tarpvalstybinio sukčiavimo PVM atvejus, kai suma viršija 10 mln. EUR. Europos prokuratūra ieškinius nusikaltėliams teiks tiesiogiai nacionaliniuose teismuose, o tai turėtų padėti užtikrinti sėkmingesnį baudžiamąjį persekiojimą ir susigrąžinti daugiau apgaule įgytų lėšų;
• 2018 m. gegužės mėn. buvo priimtas pasiūlymas, kuriuo dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo iš dalies keičiamas OLAF reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl OLAF atliekamų tyrimų (COM(2018) 338). Europos prokuratūra daugiausia dėmesio skirs baudžiamosioms byloms, susijusioms su ES biudžetui kenkiančiais nusikaltimais, pavyzdžiui, korupcijos ar sukčiavimo naudojant ES lėšas arba tarpvalstybinio sukčiavimo PVM nusikalstamų veikų tyrimams, o OLAF visose valstybėse narėse toliau atliks Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo administracinius tyrimus, įskaitant tyrimus, po kurių baudžiamojo persekiojimo procedūra pradedama valstybėse narėse, nedalyvaujančiose Europos prokuratūros veikloje. Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti OLAF reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 siekiama tiksliau apibrėžti OLAF ir Europos prokuratūros tarpusavio bendradarbiavimą ir užtikrinti kuo didesnę ES biudžeto apsaugą. Šiuo pasiūlymu taip pat siekiama didinti OLAF tyrimo priemonių, visų pirma patikrinimų ir inspektavimų, taip pat galimybių gauti informaciją apie bankų sąskaitas, veiksmingumą;
• 2018 m. liepos mėn. įsigaliojo naujasis Finansinis reglamentas. Juo stiprinamos kovos su priedangos įmonėmis ir mokesčių rojumi besinaudojančiais ES lėšas valdančiais tarpininkais priemonės. Naujuoju Finansiniu reglamentu sustiprinama Europos ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, ją pradedant visapusiškai taikyti įgyvendinimo partneriams netiesioginio valdymo srityje. Apskritai juo supaprastinamos finansinės taisyklės, užtikrinant paprastesnę jų kontrolę ir geresnę sukčiavimo prevenciją;
• Komisija pasiūlė peržiūrėti Finansinį pagrindų reglamentą, taikomą decentralizuotoms agentūroms. Šia peržiūra siekiama stiprinti ES decentralizuotų agentūrų valdymą, ypač kovos su sukčiavimu srityje, visų pirma nustatant įpareigojimą decentralizuotoms agentūroms nedelsiant pranešti Komisijai apie sukčiavimo atvejus arba tyrimus, taip pat įpareigojant agentūras tais atvejais, kai jų decentralizuotos įstaigos veikia už pagrindinės buveinės ribų, atitinkamai pritaikyti savo vidaus kontrolės sistemas. Peržiūrėtas reglamentas turėtų įsigalioti 2019 m. sausio 1 d.;
• Į pasiūlymus dėl laikotarpio po 2020 m. lėšų naudojimo programų įtrauktos konkrečios konstatuojamosios dalys ir nuostatos dėl ES finansinių interesų apsaugos, visų pirma dėl OLAF kompetencijos. Į pasiūlymą dėl Bendrųjų nuostatų reglamento įtrauktos papildomos kovos su sukčiavimu nuostatos;
• atnaujinama 2011 m. patvirtinta Komisijos kovos su sukčiavimu strategija. Šio proceso metu OLAF atliko kokybinį sukčiavimo rizikos vertinimą, kuriame apibendrinama iš įvairių Komisijos tarnybų gauta informacija.

Pastabos

Bendras atsakymas į 14–16 dalių pastabas.

Sukčiavimo kiekybinio vertinimo klausimas aktyviai aptariamas ir nagrinėjamas. Komisija pritaria Europos Audito Rūmams, kad būtų pageidautina sukčiavimą įvertinti kiekybiškai, tačiau neįmanoma pakankamai patikimai ir pagrįstai įvertinti nenustatyto sukčiavimo lygio, kad būtų galima formuoti įrodymais grindžiamą politiką, be kita ko, turint omenyje veiksmingo ribotų Komisijos turimų išteklių naudojimo apribojimus. Europos Audito Rūmų siūlomos mokslinių tyrimų metodikos naudingos siekiant kitų tikslų, tačiau šiomis aplinkybėmis nebūtų tinkamos. Jas taikant kiltų rizika, kad būtų priimami šališki sprendimai arba bent jau kad pridėtinė vertė neatitiktų sąnaudų. Šis klausimas išsamiau aptariamas atsakymuose į 33–37 dalių pastabas.

Remdamasi šiais svarstymais ir vadovaudamasi SESV 325 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Komisija nusprendė daugiausia dėmesio skirti nustatytų pažeidimų ir (įtariamo arba patvirtinto) sukčiavimo, apie kuriuos pranešta naudojantis nusistovėjusia Pažeidimų valdymo sistema, mastui ir pobūdžiui, ir šį metodą nuolat tobulina. Šis metodas – patikimų žinių apie trūkumus, kuriais iš tikrųjų naudojasi sukčiavimo vykdytojai, šaltinis.

Komisija žino apie šio metodo trūkumus, tačiau mano, kad šiuo metu jis yra veiksmingiausias. Veiklą kovos su sukčiavimu srityje reikėtų laikyti nuolat tobulinamu procesu, kuris grindžiamas laimėjimais ir patobulinimais. Palyginti su teoriniu modeliu, šie laimėjimai ir patobulinimai gali pasirodyti nepakankami, tačiau juos reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą sistemos sudėtingumą ir jos istorinę raidą. Naudojantis tokiu raida grindžiamu metodu sudaromos sąlygos būsimiems patobulinimams. Galima imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, geriau naudotis esamomis duomenų bazėmis.

Komisija nuolat darė pažangą pranešimų apie pažeidimus teikimo kiekybės ir kokybės srityse. Įpareigojimas teikti tokius pranešimus, nukrypti leidžiančios nuostatos ir apribojimai išdėstyti dokumentuose, kuriais grindžiama FIA ataskaita, konkrečiai – Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (2016) 237 final (taip pat aiškiai nurodyta kalbant apie 2016 m. FIA ataskaitą). Žr. Komisijos atsakymus į 24–31 dalių pastabas.

Pirma įtrauka: Naujajame Pranešimų apie pažeidimus pasidalijamojo valdymo srityje teikimo vadove (angl. Handbook on reporting of irregularities in shared management), kurį OLAF parengė bendradarbiaudama su valstybių narių ekspertais, aiškiai nurodoma, kad OLAF galutinė ataskaita yra vienas iš veiksnių, dėl kurių valstybėms narėms atsiranda pareiga pranešti apie pažeidimus. Sistemoje IMS yra specialus laukelis, kuriame nurodomas OLAF tyrimo numeris. Vis dėlto gali būti, kad valstybės narės pranešimus teikianti institucija ne visada žino šią pagrindinę informaciją. Komisija pažymi, kad duomenų kokybė priklauso nuo valstybių narių pateikiamos informacijos kokybės.

Antra įtrauka:

Antros įtraukos pirmas punktas. Išskyrus keletą išimčių (t. y. slenkstinę pranešimo ribą), sistemoje IMS turi būti užregistruojami sukčiavimo atvejai, susiję su valstybinių tarpinių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant veiksmų programą, veikla atrenkant projektus arba rengiant viešųjų pirkimų konkursus. Europos Audito Rūmų pastaba susijusi su ekonominės veiklos vykdytojo apibrėžtimi – ji neapima valstybinių institucijų, kurios naudojasi savo, kaip valdžios institucijų, išimtinėmis teisėmis. Siekiant apriboti atvejus, kai nelaikoma, kad valstybinės institucijos veikia kaip ekonominės veiklos vykdytojai (taigi ir atvejų, apie kuriuos nepranešama naudojantis sistema IMS, skaičių), Pranešimų apie pažeidimus pasidalijamojo valdymo srityje teikimo vadove vadovaujamasi Teisingumo Teismo praktika.

Antros įtraukos antras punktas. Teisiniu požiūriu įpareigojimas pranešti apie įtariamo sukčiavimo atvejus taip pat taikomas tais atvejais, kai mokėjimas nebuvo atliktas. Tačiau akivaizdu, kad sukčiavimu nelaikomiems pažeidimams, kai nebuvo atlikti jokie mokėjimai, taikoma nuo įpareigojimo pranešti apie pažeidimą nukrypti leidžianti nuostata.

Techniniu požiūriu sistemoje IMS, be laukelių, susijusių su fondu ir programavimo laikotarpiu, nėra kitų privalomų laukelių. Todėl laukelį „projekto pavadinimas“ galima palikti tuščią ir tai netrukdo pateikti pranešimo.

Trečia įtrauka: Komisija pripažįsta, kad dėl nustatytos 10 000 EUR slenkstinės pranešimo ribos tam tikra informacija gali būti neįtraukiama. Vis dėlto tai pirmiausia pasakytina apie nereikšmingus atvejus, kai pavieniai nusikaltimų vykdytojai daugiausia naudojasi paprastomis sukčiavimo schemomis. Todėl tokios informacijos pridėtinė vertė būtų ribota. Gali būti, kad nacionalinės prokuratūros taip pat nutraukia daugumą tokių bylų.

Vis dėlto valstybės narės dėl nustatytų pažeidimų turi imtis tolesnių veiksmų neatsižvelgdamos į slenkstinę pranešimo ribą.

Komisijos vertinimu, jei nebūtų slenkstinių ribų, galutinis nustatomų pažeidimų lygis pasikeistų tik nežymiai⁵⁷.

Komisija pripažįsta, kad pranešimų teikimo praktika gali skirtis ne tik įvairiose šalyse, bet ir įvairiose pranešimus teikiančiose institucijose. Atitinkama aiškinamoji informacija pateikiama įvairiuose Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose, pridedamuose prie pastarųjų metų FIA ataskaitų.

Komisija nuolat stengiasi kuo labiau supaprastinti pranešimų teikimo praktiką, šiuo tikslu informuodama ir konsultuodama valstybes nares per susitikimus ir mokymus, joms rengdama vadovus ir aiškinamąsias pastabas, taip pat teikdama grįžtamąją informaciją apie praneštus pažeidimus. Be to, imamasi veiksmų dėl Pažeidimų valdymo sistemos duomenų patikimumo (žr. atsakymą į 30 dalies pastabas). Europos Audito Rūmų nurodytas vadovas buvo paskelbtas 2017 m. Tai dar negalėjo turėti jokios įtakos Europos Audito Rūmų išnagrinėtai informacijai, pateikiamai 4 priede.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad Europos Audito Rūmų iškelti klausimai gali daryti poveikį konkrečių ataskaitinių metų sukčiavimo nustatymo lygiui, tačiau jų poveikis gerokai mažesnis daugiametėms arba viso programavimo laikotarpio analizėms, pavyzdžiui, Komisijos tarnybų darbiniame dokumente Statistinis pažeidimų įvertinimas (angl. Statistical evaluation of irregularities) kasmet skelbiamoms ir atnaujinamoms analizėms.

Skelbiamas sukčiavimo nustatymo lygis yra objektyvus rodiklis, kuriuo remiantis galima, kiekybiškai įvertinti valstybių narių veiklos rezultatus, užuot lyginus absoliučius skaičius. Tai dar vienas žingsnis į priekį nenutrūkstamame procese.

Sukčiavimo nustatymo lygiai yra sukčiavimo rodikliai, kuriuos reikia turėti omenyje, tačiau tiesiogiai lyginant sukčiavimo nustatymo lygius privalu atsižvelgti į aplinkybes. Pagrindas, kuriuo remiantis reikėtų aiškinti duomenis apie nustatytą sukčiavimą ir pažeidimus, taip pat susijusius valstybių narių skirtumus, yra bendra kovos su sukčiavimu sistema įvairiose valstybėse narėse. OLAF nagrinėja tokius duomenis ir bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama valstybėse narėse tobulinti pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos, jų nustatymo ir pranešimų apie juos teikimo procesus. 28

Išnagrinėti pagrindines nevienodo informacijos teikimo priežastis reiškia išsamiai išnagrinėti 28 nacionalines kovos su sukčiavimu sistemas. Tai daug išteklių reikalaujantis metodas, kurį būtų galima įgyvendinti tik laipsniškai.

Nereikėtų pernelyg pabrėžti to, kad tarp pranešto sukčiavimo nustatymo lygio ir korupcijos suvokimo nėra didelės koreliacijos, nors į šį faktą būtų galima atsižvelgti atliekant platesnio masto ir išsamesnę bendros kovos su sukčiavimu sistemos įvairiose valstybėse narėse analizę. Korupcija –vienas iš daugelio sukčiavimo naudojant ES biudžeto lėšas modi operandi.

Be to, žr. Komisijos atsakymus į 33–37 dalių pastabas dėl suvokimo indeksų.

Kalbant apie sistemos IMS duomenų patikimumą, pati Komisija negali atlikti bendro jos audito patikrinimo. Vis dėlto OLAF stengiasi supaprastinti valstybių narių pranešimų teikimo praktiką (žr. atsakymą į 25 dalies pastabas) ir atlikti pagrindinius kokybės patikrinimus.

Pranešimų apie pažeidimus sistemų patikrinimai atliekami vykdant sistemų auditus.

Valstybės narės, remdamosi rizikos vertinimu, pagal savo valdymo ir kontrolės sistemas turi nustatyti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Tai konkretus 2014–2020 m. taikomas reguliavimo įpareigojimas kovoti su sukčiavimu, nustatytas Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR 125 straipsnio 4 dalies c punkte). Šio straipsnio įgyvendinimo gairėse Komisija nurodo, kad įdiegti aiškius pranešimų teikimo mechanizmus yra vienas iš pagrindinių pažeidimų prevencijos ir nustatymo aspektų. Patvirtinta, kad apie įtariamą sukčiavimą valstybės narės paskirta institucija turi pranešti pagal BNR 122 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Kalbant apie regioninę politiką, pagal 7 pagrindinį reikalavimą Komisijos auditoriai tikrina, ar vadovaujančiosios institucijos pagal tam tikrą veiksmų programą laikosi bendro įpareigojimo užkirsti kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimu laikomus pažeidimus, juos nustatyti, apie juos pranešti ir juos pašalinti. Iš kai kurių faktų, nustatytų Komisijos tarnybų atlikto audito metu, matyti, kad, pvz., per IMS nepranešama apie nustatytus pažeidimus.

Kalbant apie bendrą žemės ūkio politiką, Komisija IMS duomenų kokybę vertina atlikdama EŽŪOGF Orientavimo skyriaus auditus. Pažeidimai (įskaitant sukčiavimo atvejus) nurodomi metinių ataskaitų priede.

Komisija prašo audito institucijų per auditus patikrinti, kaip įgyvendinamos kovos su sukčiavimu priemonės. Kovos su sukčiavimu priemonės taip pat peržiūrimos per standartinius Komisijos ankstyvuosius prevencinius sistemų auditus (angl. early preventive audits, EPSAs).

Nėra tobulų sistemų, skirtų duomenims apie nacionalinių institucijų tiriamas su ES finansiniais interesais susijusias baudžiamąsias bylas rinkti. Nacionalinės sistemos daugiausia neišsamios ir Komisijai neprieinamos.

Net valstybės narės, renkančios statistinius duomenis apie baudžiamuosius tyrimus, paprastai kaupia itin bendro pobūdžio duomenis, susijusius su baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimais, užuot nurodžiusios ES ar nacionalinį fondą arba susijusios veiklos rūšį.

Todėl IMS yra pati išsamiausia sistema, kurioje sistemingai kaupiama informacija apie su ES finansiniais interesais susijusias baudžiamąsias bylas. Komisija pripažįsta, kad IMS, kaip ir bet kuri kita sistema, gali būti toliau tobulinama.

Bendras atsakymas į 33–36 dalių pastabas.

Komisija mano, kad, kiekybiškai vertinant sukčiavimą naudojant ES biudžeto lėšas, sukčiavimo aukų, dažnumo ir suvokimo tyrimai nėra tinkamos priemonės, nes šiais metodais labiau siekiama, remiantis administraciniais duomenimis, nustatyti rizikos rodiklius arba jais naudotis konkrečiais tikslais ir konkrečiuose sektoriuose. Europos Audito Rūmai nurodo tyrimais grindžiamus korupcijos vertinimo indeksus ir siūlo šią metodiką pritaikyti nenustatyto sukčiavimo naudojant ES biudžeto lėšas lygiui kiekybiškai vertinti. Dėl šių metodų galima pateikti keletą kritinių pastabų, pabrėžtų pačių Europos Audito Rūmų nurodytose publikacijose. Be to, gerokai daugiau tokių sunkumų kyla tam tikrose biudžeto išlaidų srityse, pavyzdžiui, paramos vystymuisi srityje.

Be to, remiantis Europos Audito Rūmų 2015 m. metinės ataskaitos 3.14 dalimi, ES finansuojama Sudėtinių rodiklių mokslinių tyrimų grupė atkreipė dėmesį į tai, kad sudėtiniai rodikliai atspindi bendrą vaizdą, tačiau juos taikant gali būti padaromos pernelyg supaprastintos politinės išvados.

Todėl sukčiavimo aukų, dažnumo ir suvokimo tyrimai, kurie yra naudingi siekiant kitų tikslų, nebūtų tinkami sukčiavimui naudojant ES lėšas kiekybiškai vertinti. Naudojantis tokiomis priemonėmis kiltų rizika, kad būtų priimami šališki sprendimai arba bent jau kad pridėtinė vertė neatitiktų sąnaudų.

Galiausiai Finansiniame reglamente nustatyta, kad ES biudžetas vykdomas laikantis proporcingumo principo ir atliekant veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolę. Šiuo požiūriu sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesni veiksmai grindžiami geriausia tarptautine patirtimi ir priklauso nuo to, ar įgyvendinama tinkama rizikos valdymo ir kontrolės strategija, koordinuojama atitinkamų kontrolės grandinėje dalyvaujančių subjektų. Finansiniame reglamente numatyta, kad vidaus kontrolė ir biudžeto vykdymas turėtų būti tobulinami gerinant kontrolės sąnaudų ir naudos santykį. Kitaip tariant, kontrolės sąnaudos turi būti proporcingos ir atitikti rezultatus (t. y. susigrąžinamas lėšas).

Komisija yra įsipareigojusi tobulinti rizikos valdymo vertinimo ir kontrolės strategiją.

Komisija pabrėžia, kad atliekant tyrimą Valdymo kokybės vertinimas regioniniu lygmeniu naudojantis viešųjų pirkimų duomenimis (angl. Assessing the quality of government at the regional level using public procurement data) korupcijos kontrolės kokybė buvo tik vienas iš naudotų rodiklių.

Komisija mano, kad iš Europos Audito Rūmų pateiktų pavyzdžių matyti, kad Komisija gali tobulinti sukčiavimo analizę. Vis dėlto, turint omenyje ES biudžeto išteklių įvairovę, nurodyti metodai nėra ekonomiškai efektyvūs, kad jais būtų galima patikimai ir pagrįstai įvertinti nenustatyto sukčiavimo ar korupcijos mastą ir tokiu vertinimu pagrįsti įrodymais grindžiamos politikos iniciatyvas.

OLAF sukčiavimo analizę atlieka taip pat siekdama laikytis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 reikalavimų. OLAF padeda kurti ir plėtoti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su šiomis veikomis metodus. OLAF skatina ir kartu su valstybėmis narėmis bei joms tarpusavyje bendradarbiaujant koordinuoja keitimąsi veiklos patirtimi ir geriausios procedūrinės praktikos pavyzdžiais.

Bendras atsakymas į 40–42 dalių pastabas.:

FIA ataskaita apima visą ES biudžetą, todėl joje turi būti laikomasi bendro požiūrio. Joje pateikiama analizė kiekvienais metais gilinama, tikslinama ir papildoma (tai pripažino pagrindiniai suinteresuotieji subjektai – valstybės narės ir Europos Parlamentas). Pavyzdžiui, 2017 m. FIA ataskaitoje pateikiama išsami žemės ūkio politikos komponentų analizė, taip pat transporto – dar vienos prioritetinės srities – analizė.

Sukčiavimo pobūdį arba modus operandi OLAF analizuoja apskritai (rengdama FIA ataskaitą) ir išsamiau (įgyvendinama konkrečius projektus). Iš tikrųjų, kaip siūlo Europos Audito Rūmai, OLAF atliekamą analitinį darbą, susijusį su sukčiavimo modeliais ir sisteminėmis pažeidžiamomis sritimis, būtų galima suaktyvinti ir išplėsti, atsižvelgiant į analizei ir prevencijai skiriamus išteklius. Nors ilgainiui lėšų naudojimo programos keičiasi, programų pagrindai, taigi ir sukčiavimo rizika, iš esmės nepasikeis. Todėl bylų suvestinės tebėra aktualios ir naudingos.

Komisija mano, kad sukčiavimo modelių ir sisteminių pažeidžiamų sričių analizei reikėtų teikti pirmenybę, tačiau pažymi, kad tokiems tyrimams atlikti reikia labai daug išteklių.

Pagal Finansinio reglamento 74 straipsnio 2 dalį Komisija įdiegė decentralizuotą vidaus kontrolės struktūrą, apimančią rizikos analizę ir kovos su sukčiavimu veiksmus. Ji grindžiama įgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, kuriems patikėta valdyti ES lėšas, įskaitant sukčiavimo rizikos nustatymą ir mažinimą, pajėgumais ir kompetencija. Todėl ši rizika visų pirma vertinama generalinių direktoratų lygmeniu.

Vis dėlto Komisijos tarnyboms įvairiai padedama valdyti sukčiavimo riziką organizacijos lygmeniu. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo sukurta Komisijos vidaus kontrolės sistema ir parengtas atitinkamas įgyvendinimo vadovas, 2016 m. OLAF parengė Generalinių direktoratų kovos su sukčiavimu strategijų metodiką ir gaires (angl. Methodology and guidance for DGs' anti-fraud strategies); jos taip pat keičiasi nuomonėmis ir geriausia patirtimi, visų pirma Komisijos sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tinkle.

Šiuo metu atnaujindama savo Kovos su sukčiavimu strategiją, Komisija naudojasi atskirų tarnybų rizikos analizėmis, kurias OLAF apibendrino atlikdama kokybinį organizacijos sukčiavimo rizikos vertinimą.

Finansinio reglamento 36 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisijos tarnybos, tiek pasirinkdamos savo sukčiavimo rizikos vertinimo analizės metodus, tiek nustatydamos kovos su sukčiavimu kontrolės priemones (jos bus taikomos sukčiavimo rizikai mažinti), vykdytų veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolę. Vis dėlto Komisija ketina stiprinti analitinius OLAF pajėgumus – tai tinkamu laiku padės tobulinti sukčiavimo rizikos vertinimus (žr. Komisijos atsakymus į 1, 3.1 ir 4 rekomendacijų pastabas).

Kai kurios Komisijos tarnybos, visų pirma REGIO GD, atitinkamais atvejais naudojasi išorės šaltiniais (pvz., „Transparency International“ ir DIGIWHIST).

Išsamiai neišnagrinėjus metodikos, kuria buvo naudojamasi Sertifikuoto viešųjų finansų ir apskaitos instituto pasaulinio sukčiavimo rizikos registrui sudaryti, Komisijai sudėtinga įvertinti jo pridėtinę vertę Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje. Šiuo klausimu abejonių kyla dėl to, kad, šio registro duomenimis, sukčiavimo darbo užmokesčio srityje rizika (41 proc.) yra gerokai didesnė už sukčiavimo viešųjų pirkimų srityje riziką (32 proc.)⁵⁸. Per OLAF tyrimus nenustatyta jokių panašių tendencijų⁵⁹.

Apskritai Komisija sutinka, kad būtų galima gerinti su sukčiavimu susijusių duomenų analizę (žr. Komisijos atsakymą į 1 rekomendacijos pastabas). Vis dėlto Komisija nemano, kad siūlomos analizės priemonės yra geresnės už šiuo metu Komisijos tarnybų naudojamus vertinimo metodus.

Kalbant apie AGRI GD, bendros žemės ūkio politikos lėšas valdančias ES įstaigas atidžiai stebi AGRI GD audito tarnybos, siekdamos užtikrinti, kad tos įstaigos būtų įdiegusios tinkamas valdymo ir kontrolės sistemas. Šio proceso metu taip pat netiesiogiai apklausiami pagalbos gavėjai.

Komisijos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti sukurta patikinimo sistema padeda mažinti ir sukčiavimo riziką.

Komisijos tarnybų prioritetas – dalyvauti nustatant pažeidžiamas sritis ir sukčiavimo schemas, taip pat didinant informuotumą apie šias schemas.

Kalbant apie sukčiavimo priežastis, Komisija svarsto galimybes aktyviau dirbti sukčiavimo ES biudžeto lėšomis vykdytojų profiliavimo srityje – tai turėtų būti vienas iš sustiprintos analitinės funkcijos, kaip rekomendavo Europos Audito Rūmai, uždavinių.

Europos Audito Rūmų nurodytas modus operandi (t. y. sukčiavimo pobūdis, pvz., dirbtinai sukuriamos sąlygos) priskiriamas OLAF analitinio darbo sričiai.

Dėl sudėtingų taisyklių padaroma klaidų ir sudaromos palankios sąlygos sukčiauti, todėl Komisija pasiūlė supaprastinti bendrąsias ir sektorių finansines taisykles. Iš įrodymų matyti, kad toks supaprastinimas padeda, pavyzdžiui, mažinti pažeidimų ir sukčiavimo atvejų skaičių įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. 2018 m. Finansiniame reglamente toliau paprastinamos išlaidų kompensavimo taisyklės, skatinant naudotis supaprastinto išlaidų apmokėjimo galimybėmis (fiksuotosiomis sumomis) ir su išlaidomis nesusijusio finansavimo formomis. Taigi, juo nustatytos paprastesnės ir mažiau palankios sukčiauti finansinės taisyklės, taikomos 2021–2027 m. lėšų naudojimo programoms.

Komisija pritaria Europos Audito Rūmų susirūpinimui. Norint įrodyti, kad sąlygos sukurtos dirbtinai, reikia laikytis griežtų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytų sąlygų. Labai svarbu, kad pagal galiojančius teisės aktus veikiantiems pagalbos gavėjams būtų užtikrinamas teisinis tikrumas. Todėl mokėjimo agentūros gali atsisakyti išmokėti išmoką tik remdamosi aiškiai nustatytais įrodymais, o ne vien įtarimais. Taigi jos dažnai skiria daug laiko ir deda daug pastangų, kad surinktų įtikinamus įrodymus, ir paskui pradeda lėšų susigrąžinimo procedūras.

Europos Audito Rūmų nurodyta galimybė laisvai pasirinkti, kaip naudoti lėšas, susijusi su subsidiarumo principu, tačiau jai taikomi tam tikri apribojimai: dėl tinkamumo kriterijų ir sąlygų turi būti susitarta su Komisija ir vėliau jie negali būti vienašališkai pakeičiami. Šiuo požiūriu niekada visiškai laisvai nepasirenkama, kaip naudoti lėšas.

Tam tikru mastu laisvai pasirinkti, kaip naudoti lėšas, leidžiama tik tam tikrose pasidalijamojo valdymo srityse. Tokiais atvejais valstybės narės turi oficialiai paskirti lėšas valdysiančias institucijas, taip pat įdiegti valdymo ir kontrolės sistemą (VKS), pagal kurią atliekami atitinkami valdymo patikrinimai ir paskiriama nepriklausoma audito įstaiga.

Kai nustatoma rizika, Komisija atlieka auditus (sistemų auditus ir veiksmų auditus). Jei nustatoma didelių VKS trūkumų, mokėjimai programoms gali būti nutraukiami.

Todėl 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pasidalijamojo valdymo teisine sistema užtikrinama, kad kontrolė būtų vykdoma visais lygmenimis, tinkamai atsižvelgiant į riziką, susijusią su savo nuožiūra naudojamomis lėšomis.

Vadovaujančiosioms institucijoms suteikta tam tikrų įgaliojimų veikti savo nuožiūra, tačiau tai, kaip programa įgyvendinama, tikrina nepriklausoma audito įstaiga. Šioms institucijoms toliau taikomi ES teisės aktai, Komisija ir (arba) Europos Audito Rūmai atlieka jų auditus, o OLAF – tyrimus.

Vis dėlto Komisija apsvarstys Europos Audito Rūmų pasiūlymą išnagrinėti, kokią įtaką sukčiavimo rizikai daro veiksmų laisvė, suteikiama įgyvendinant ES lėšomis bendrai finansuojamas programas.

Bendras atsakymas į 50–54 dalių pastabas.:

Strateginis sukčiavimo rizikos valdymas ir sukčiavimo prevencija – svarbūs Komisijos tikslai.

Ji yra įdiegusi decentralizuotą finansų valdymo modelį, pagal kurį įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, pvz., generaliniai direktoriai, yra atsakingi už vidaus kontrolę, įskaitant rizikos valdymą ir sukčiavimo prevenciją. Nuo 2017 m. visos Komisijos tarnybos turi paskirti už rizikos valdymą atsakingus vyresniuosius vadovus, padėti ir patarti įgaliotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams vidaus kontrolės, įskaitant sukčiavimo rizikos valdymą, klausimais. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiavimo naudojant ES biudžeto lėšas rizikos valdymo srityje, ypač srityse, kuriose taikomas pasidalijamojo valdymo metodas, valstybės narės taip pat atlieka svarbų vaidmenį.

Už kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys siūlo iniciatyvas, kaip būtų galima stiprinti kovą su sukčiavimu, ir joms vadovauja, o Komisijos narių kolegija prisiima bendrą politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą. Kiekvienas Komisijos narys pagal savo atsakomybės sritį tiesiogiai gauna su sukčiavimu susijusią informaciją ir apie svarbius atvejus praneša Komisijos narių kolegijai.

Komisijos pirmininko individualiais įgaliojamaisiais raštais Komisijos nariai įpareigojami itin daug dėmesio skirti patikimam ES lėšų valdymui – taip sustiprinamas Komisijos politinis įsipareigojimas taikyti visiško sukčiavimo netoleravimo principą ir sistemingai užtikrinti ES biudžeto apsaugą nuo sukčiavimo.

Komisija mano, kad, jos tarnyboms ir vykdomosioms įstaigoms įgyvendinant kovos su sukčiavimu politiką, OLAF galėtų atlikti svarbesnį ir labiau strateginį koordinatorės vaidmenį.

Komisija pažymi, kad V priede pateikiamas supaprastintas jos valdymo modelis. Komisija taip pat pažymi, kad iš tikrųjų pagal jos finansų valdymo modelį išskiriamos politinės ir veiklos pareigos.

Komisija laikosi nuomonės, kad, apžvelgiant kovos su sukčiavimu veiksmus ir informuojant apie jos rezultatus, OLAF jau atlieka tam tikrą vaidmenį. Inter alia, OLAF yra už organizacijos kovos su sukčiavimu strategijos rengimą atsakinga tarnyba ir koordinuoja jos įgyvendinimą. Be to, OLAF teikia metodines rekomendacijas dėl padalinių kovos su sukčiavimu strategijų ir stebi, kaip jos įgyvendindamos, šiuo tikslu dalyvaudama atliekant pagrindinę valdymo planų ir metinių veiklos ataskaitų peržiūrą.

OLAF atliekamos priežiūros funkcijos šiuo metu svarstomos atnaujinant Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją.

2014–2020 m. Bendrųjų nuostatų reglamente pirmą kartą nustatytas reguliavimo reikalavimas, kuriuo valstybės narės įpareigojamos, remiantis rizikos vertinimu, nustatyti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones.

2017 m. Komisija visose valstybėse narėse pradėjo 125 straipsnio 4 dalies c punkto įgyvendinimo vertinimo tyrimą. Šis tyrimas užbaigtas 2018 m. Iš jo išvadų matyti, kad visos valstybės narės, atsižvelgdamos į nustatytą riziką, patvirtino proporcingas kovos su sukčiavimu priemones.

2018 m. EMPL GD pradėjo teminį kovos su sukčiavimu priemonių veiksmingumo ir proporcingumo auditą, apimantį REGIO GD ir EMPL GD programas.

Sanglaudos politikos srityje Komisija kartu su valstybių narių programų institucijomis stebi visus sukčiavimo atvejus, apie kuriuos jai buvo pranešta.

Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete (COCOLAF) nuolat keičiamasi geriausios patirties pavyzdžiais, kurie įtraukiami į metinę FIA ataskaitą.

2011 m. Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje numatyta svarbi nuolatinė veikla (pavyzdžiui, padalinių kovos su sukčiavimu strategijų atnaujinimas, finansinių priemonių apsauga nuo sukčiavimo ir kovos su sukčiavimu srities mokymas) vykdoma ir šiandien, o jos rezultatai pateikiami tarnybų metinėse veiklos ataskaitose. Be to, toliau taikomi 2011 m. Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje paskelbti Komisijos kovos su sukčiavimu principai.

Komisija patvirtina, kad jos kovos su sukčiavimu strategijos tikslai iš esmės yra bendro pobūdžio; vis dėlto jų siekiama imantis labai konkrečių veiksmų, kuriems nustatomi rezultatų rodikliai.

Kai įmanoma ir tinkama, Komisija nustato kiekybinius tikslus (pvz., dalyvavimo kovos su sukčiavimu srities mokymo kursuose rodiklius arba informuotumo apie sukčiavimą generaliniuose direktoratuose lygį), kurie įtvirtinami kovos su sukčiavimu strategijose ir atitinkamuose strateginio planavimo ir programavimo dokumentuose (valdymo planuose ir (arba) metinėse veiklos ataskaitose).

Vis dėlto Komisija pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad reikėtų labiau orientuotis į rezultatus ir labiau stengtis kiekybiškai įvertinti savo kovos su sukčiavimu veiksmus. Tolesni šios srities patobulinimai turės būti grindžiami sustiprinta analitine funkcija, kaip rekomendavo Europos Audito Rūmai, tačiau ji gali pradėti veikti tik laipsniškai.

Metinėje FIA ataskaitoje ne tik pateikiami Komisijos ir valstybių narių kovos su sukčiavimu veiksmų rezultatai, bet ir įvertinamas, nors ir ribotai, kai kurių iš šių veiksmų, ypač kovos su sukčiavimu priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, veiksmingumas.

Nors FIA ataskaitoje nepateikiamas išsamus visų ES ir jos valstybių narių patvirtintų horizontaliųjų kovos su sukčiavimu veiksmų veiksmingumo vertinimas, ja įvykdomas SESV 325 straipsnio 5 dalyje nustatytas uždavinys, nes išsamiai apžvelgiami kovos su sukčiavimu veiksmai, kurių buvo imtasi. Kalbant apie bendro šių veiksmų veiksmingumo vertinimą, reikėtų atlikti tikslingesnius, išsamesnius ir daugiau išteklių reikalaujančius tyrimus.

Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita rengiama remiantis informacija, kurią įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai pateikia savo metinėse veiklos ataskaitose. Kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu veiksmais, į ją įtraukiamas skirsnis, kuriame pateikiama informacija apie kovos su sukčiavimu strategijas, o nuo 2017 m. – ES biudžeto apsaugai skirtas skirsnis. Komisija toliau svarstys, kaip būtų tinkamiausia metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pristatyti savo kovos su sukčiavimu politiką. Vis dėlto ši organizacijos ataskaita, apimanti visą įvairią Komisijos politiką ir veiklą, ir toliau turės būti apibendrinamojo pobūdžio. Daugiau informacijos apie Komisijos kovos su sukčiavimu veiksmus pateikiama metinėje FIA ataskaitoje ir generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose. Į pastarąsias įtraukiami sukčiavimo prevencijai ir nustatymui skirti poskyriai.

Komisija pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad reikėtų labiau orientuotis į rezultatus ir labiau stengtis kiekybiškai įvertinti savo kovos su sukčiavimu veiksmus.

See also Commission's reply to paragraph 60.

Komisija pabrėžia, kad Bendrųjų nuostatų reglamento 125 straipsnio 4 dalies c punktu Komisijos tarnyboms nustatytas pagrindas stiprinti pastangas kovoti su sukčiavimu 2014–2020 m. ESI fondų lėšomis. Vis dėlto jau 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Komisijos tarnybos, siekdamos apsaugoti ES biudžetą, prieš pradėdamos naudoti lėšas taikė veiksmingas ir proporcingas pažeidimų kontrolės priemones.

Ankstesnių Komisijos apsaugos nuo sukčiavimo priemonių rezultatų apžvalga pateikiama 2007 m. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente⁶⁰. Kalbant apie 2007–2013 m. programavimo laikotarpį, Komisija pradėjo, pvz., valstybių narių įpareigojimų pranešti apie pažeidimus pasidalijamojo valdymo srityje peržiūrą⁶¹.

Į pasidalijamojo valdymo srityje taikomus konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus įtrauktos nuostatos dėl pažeidimų, o sukčiavimas yra viena iš pažeidimų kategorijų; šios nuostatos taikomos jau ilgą laiką.

Komisija pradėjo tyrimą Sukčiavimo ir korupcijos prevencija naudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. ES valstybių narių praktikos apžvalga (angl. Preventing fraud and corruption in the European Structural and Investment Funds – taking stock of practices in the EU Member States), kuriame apžvelgiama, kaip valstybės narės įgyvendina Bendrųjų nuostatų reglamento 125 straipsnio 4 dalies c punktą. Šis tyrimas buvo užbaigtas 2018 m. ir jame, be kita ko, apžvelgiama valstybių narių praktika ir veiksmai. Šis tyrimas laikomas pirmuoju žingsniu; Komisija, remdamasi jo išvadomis, apsvarstys tolesnę veiklą ir tolesnius veiksmus.

Remiantis tuo, kad nėra standartizuotos administracinių rekomendacijų, kurios visos yra skirtingos, įgyvendinimo stebėsenos procedūros, negalima teigti, kad tokios rekomendacijos daro nepakankamą poveikį. Iš tikrųjų, OLAF kiekvienu konkrečiu atveju išnagrinėja tokių rekomendacijų rezultatus. Šiuo metu OLAF ir Komisija nagrinėja, kaip būtų galima stiprinti OLAF teikiamų administracinių rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.

Sukčiavimo rizikos vertinimas – viena iš Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimų sistemos dalių. 2017 m., atliekant Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio peržiūrą, į jį įtraukta priemonė Nr. 25 dėl sukčiavimo prevencijos⁶². Sukčiavimo rizika atliekant poveikio vertinimą turėtų būti nagrinėjama tik kai yra svarbu tai padaryti. Tai vienas iš pagrindinių proporcingos analizės principų, kuriais grindžiama Komisijos poveikio vertinimo sistema.

Pagal Geresnio reglamentavimo gaires iki 2017 m. nebuvo draudžiama atlikti sukčiavimo rizikos vertinimų. 2014–2020 m. laikotarpiu tokie vertinimai buvo atliekami, net jeigu tuo metu pagal Geresnio reglamentavimo gaires nebuvo reikalaujama to daryti. Apsaugos nuo sukčiavimo nuostatos į lėšų naudojimo programas buvo įtrauktos bendradarbiaujant su lėšas naudojančiais departamentais ir OLAF, vadovaujantis 2007 m. Komisijos komunikatu dėl apsaugos nuo sukčiavimo ir 2011 m. Komisijos kovos su sukčiavimu strategija. 2017 m. peržiūrėjus Geresnio reglamentavimo gaires, dabar jose aiškiai nustatyta sukčiavimo prevencijos priemonė.

Vykdant vidaus kontrolę siekiama, be kita ko, užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams, juos nustatyti, ištaisyti ir dėl jų imtis tolesnių veiksmų (Finansinio reglamento 32 straipsnis).

Kalbant apie pasidalijamąjį valdymą (šis metodas taikomas 80 proc. ES biudžeto lėšų), sukčiavimo riziką turi įvertinti vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į įgyvendinamos programos aplinkybes (Bendrųjų nuostatų reglamento 125 straipsnio 4 dalies c punktas). Į pasiūlymus dėl 2021–2027 m. programų įtraukta nuostata, kuria reikalaujama, kad už programos valdymą atsakinga institucija, atsižvelgdama į nustatytą riziką, nustatytų veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Ši nuostata, kai ji bus patvirtinta, galios septyniems pasidalijamojo valdymo srities fondams, kuriems taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas.

Nors reikalavimas rengiant lėšų naudojimo programas atlikti sukčiavimo rizikos vertinimus bus dar labiau įtvirtintas laikotarpio po 2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP), apsaugos nuo sukčiavimo principo Komisija jau laikėsi įgyvendindama dabartinę DFP.

Kalbant konkrečiau, Komisija mano, kad ji tinkamai sprendžia sukčiavimo prevencijos ir nustatymo kontrolės klausimą, šiuo tikslu į kiekvieną iš savo 2018 m. gegužės 29 d. pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pridedamų prie DFP dokumentų rinkinio, įtraukdama keletą svarbių priemonių:

• finansinėse teisės aktų pasiūlymų pažymose išvardijamos priemonės, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams;
• specialiomis nuostatomis nustatoma, kas (pvz., Komisija, valstybės narės), atsižvelgdamas į nustatytą riziką, turi įdiegti proporcingas kovos su sukčiavimu priemones ir procedūras;
• specialioje konstatuojamojoje dalyje primenama OLAF (ir nuo 2020 m. – Europos prokuratūros) kompetencija ir išvardijamos taisyklės, pagal kurias ta kompetencija suteikiama.

Prieš Komisijai patvirtinant šias priemones, OLAF patikrino, ar jos yra tinkamos apsaugai nuo sukčiavimo užtikrinti.

Be to, naujuoju Finansiniu reglamentu nustatyti supaprastinti ir sukčiauti mažiau palankūs finansavimo metodai, pavyzdžiui, skiriant dotacijas numatoma galimybė naudotis fiksuotosiomis sumomis, finansavimu taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainiais.

Komisija pasiūlė į daugiametės finansinės programos laikotarpio po 2020 m. lėšų naudojimo programas įtraukti horizontaliąsias konstatuojamąsias dalis ir nuostatas dėl ES finansinių interesų apsaugos nuo nepatikimų ekonominės veiklos vykdytojų.

Pagal Finansinį reglamentą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams suteiktos būtinos ir lygiavertės teisės ir prieiga.

Bendrųjų nuostatų reglamente numatyta galimybe pakartotinai panaudoti iš fondų skirtas lėšas siekiama paskatinti valstybes nares pačias taikyti finansines pataisas.

Komisija užtikrina sisteminę apsaugą nuo sukčiavimo ir, šiuo metu atnaujindama Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją, peržiūri apsaugos nuo sukčiavimo būdus.

Taip pat žr. atsakymą į 72 dalies pastabas.

Sprendimai dėl sankcijų grindžiami ne tik informacija, gaunama iš šioje pastaboje išvardytų subjektų. Jie taip pat gali būti grindžiami, inter alia, leidimus suteikiančių pareigūnų arba jų atsakomybe atliktų auditų informacija, kompetentingų priežiūros institucijų, atsakingų už tikrinimą, kaip taikomi profesinės etikos standartai, drausminėmis priemonėmis ir Komisijos arba kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimais, susijusiais su ES arba nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimu.

Ateityje vienas iš informacijos šaltinių taip pat turėtų būti faktai, nustatomi per Europos prokuratūros auditus arba tyrimus.

Norint uždrausti nepatikimiems ekonominės veiklos vykdytojams dalyvauti procedūrose remiantis Finansinio reglamento 143 straipsnyje (anksčiau – 2012 m. Finansinio reglamento 108 straipsnis) nurodytos komisijos rekomendacija, reikia laikytis tam tikros procedūros, kad būtų paisoma teisės būti išklausytam ir proporcingumo principo.

Sukčiavimas arba korupcija dažnai sutampa su kitomis draudimo dalyvauti procedūrose priežastimis. Todėl tais atvejais, kai uždrausti dalyvauti procedūrose dėl sukčiavimo arba korupcijos nebuvo teisiškai įmanoma, nes pažeidimai buvo padaryti iki 2016 m., dalyvauti procedūrose buvo uždrausta dėl kitų taikomų priežasčių, pvz., dėl sunkaus profesinio nusižengimo ir didelio sutarties pažeidimo, ir taip užtikrintas atgrasomasis sistemos poveikis. 83

Kalbant apie faktus, įvykusius iki 2018 m. rugpjūčio mėn., kai įsigaliojo naujasis Finansinis reglamentas, pagal teisės aktus fiziniams asmenims, kurie yra patekę į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, ir kurie yra labai svarbūs vykdant skyrimo procedūrą arba teisinius įsipareigojimus, bus galima uždrausti dalyvauti procedūrose.

Kalbant apie faktus, įvykusius nuo 2016 m., pagal Finansinį reglamentą ekonominės veiklos vykdytojams, kurių vadovai yra patekę į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, galima uždrausti dalyvauti procedūroje. Kai taikytina, Komisija pasinaudos šia galimybe. Ji mano, kad kitos institucijos ir ES įstaigos turėtų elgtis taip pat.

Naujajame Finansiniame reglamente nustatytos kovos su priedangos įmonėmis ir mokesčių rojumi besinaudojančiais ES lėšas valdančiais tarpininkais priemonės.

Svarbu pažymėti, kad abiejų sistemų veikimo teisiniai apribojimai yra nevienodi. Visų pirma, Pasaulio banko sprendimų negalima apskųsti ir (arba) dėl jų nepriimami nacionalinių teismų sprendimai.

Bendras atsakymas į 85 ir 86 dalių pastabas.:

Sistema ARACHNE gali labai padėti taikyti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones, numatytas Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 125 straipsnio 4 dalies c punkte. Ja siekiama padėti valstybių narių institucijoms išaiškinti projektus, pagalbos gavėjus, sutartis ir rangovus, kuriems būdingos klaidos ir pažeidimai, taip pat vykdyti tų klaidų ir pažeidimų prevenciją.

Nuo 2013 m. Komisijos tarnybos nuolat informuoja valstybių narių institucijas apie galimą naudojimosi sistema ARACHNE naudą.

Komisija šiuo metu nagrinėja, ar sistemos EDES (ir galbūt sistemos ABAC) duomenis galima integruoti į sistemą ARACHNE, be kita ko, siekiant sudaryti sąlygas patikrinti sukčiavimo tiesioginio valdymo srityje naudojamomis lėšomis rodiklius.

Sistema ARACHNE sukurta 2013 m. gegužės mėn. (pirmasis įdiegimas). Nuo tada į ją palaipsniui įtraukiami valstybių narių, nusprendusių integruoti sistemą ARACHNE į savo kovos su sukčiavimu strategiją, duomenys.

Nuo tada, kai buvo pradėtas taikyti naujasis Finansinis reglamentas, sistema EDES taikoma visiems tiesioginio ir netiesioginio valdymo aspektams.

Naujoji sistema EDES buvo įdiegta 2016 m., todėl Europos Audito Rūmų išvados grindžiamos tik pradinio laikotarpio iki 2018 m. birželio 30 d. viešaisiais duomenimis. Remiantis šiais duomenimis negalima įvertinti šios sistemos veikimo, įskaitant jos atgrasomąjį poveikį.

Komisija atkreipia dėmesį į šiuos papildomus ir svarbius OLAF atliekamų administracinių tyrimų poveikio vertinimo aspektus:

• išsamią administracinių rekomendacijų, kuriomis siekiama šalinti sisteminius trūkumus, analizę;
• atsargumo priemones, kurias OLAF nustato atlikdama tyrimą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 straipsnį, kad būtų išvengta tolesnio didesnio sukčiavimo ar pažeidimų;
• atgrasomąjį OLAF atliekamų tyrimų poveikį galimiems sukčiavimo vykdytojams;
• Komisijos tarnybų ir valstybių narių atsakomybę teikti pranešimus OLAF ir įgyvendinti jos rekomendacijas ir taip užtikrinti, kad OLAF veikla būtų praktiškai veiksminga.

Be to, Komisija ir (arba) OLAF pradėjo keletą svarbių reformų, kuriomis siekiama didinti OLAF tyrimų veiklos veiksmingumą. Keletas šių reformų pavyzdžių yra:

• OLAF instrukcijos tyrėjams dėl finansinių rekomendacijų (2016 m.);
• OLAF atliekama rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos tvarkos peržiūra, kad būtų galima greičiau imtis tolesnių veiksmų (2017 m.);
• FIA direktyva (2017 m.);
• Finansinio reglamento peržiūra (2018 m.);
• pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, siekiant patobulinti, inter alia, OLAF tyrimo priemones ir sudaryti palankesnes sąlygas praktiškai pasinaudoti OLAF galutinėmis ataskaitomis (2018 m.).

OLAF teisminėse rekomendacijose taip pat gali būti pateikiami bendri pasiūlymai teisminėms institucijoms atsižvelgti į visas galutinėje ataskaitoje pateikiamas OLAF išvadas – taip išplečiama teisminių veiksmų apimtis.

Pagal OLAF reglamento 11 straipsnio 1 dalį OLAF rekomendacijose nurodoma, kokių veiksmų turi imtis ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros ir valstybių narių kompetentingos institucijos. Remiantis 11 straipsnio 2 dalimi, OLAF galutinės ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybių narių administraciniuose ar teisminiuose procesuose tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Siekdama toliau didinti OLAF atliekamų tyrimų poveikį, Komisija savo pasiūlyme iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatė priemones, kuriomis siekiama suteikti daugiau galimybių naudotis OLAF galutinėmis ataskaitomis nagrinėjant bylas nacionaliniuose teismuose.

Tolesni veiksmai, kurių nacionalinės institucijos imasi pagal OLAF teismines rekomendacijas, yra sena problema, apie kurią gerai žino OLAF ir Komisija. Kaip paaiškinta toliau, tai lemia keletas veiksnių, pvz., tai, kad kiekviena valstybė narė vadovaujasi savo baudžiamojo persekiojimo už FIA pažeidimus politika.

Siekdama išspręsti šią problemą, Komisija pasiūlė įsteigti Europos prokuratūrą. Tikimasi, kad Europos prokuratūra įgyvendinant šią iniciatyvą dalyvaujančiose valstybėse narėse imsis vykdyti nuoseklesnę ir veiksmingesnę baudžiamojo persekiojimo už Sąjungos biudžetui kenkiančius nusikaltimus politiką, todėl baudžiamasis persekiojimas bus vykdomas dažniau, bus nuteisiama daugiau subjektų ir susigrąžinama daugiau lėšų.

Be to, nusikalstamų veikų sudėties ir apibrėžčių skirtumai toliau buvo nagrinėjami Direktyvoje (ES) 1371/2017 (FIA direktyvoje) (taip pat žr. atsakymą į 97 dalies pastabas).

Neseniai pateiktu pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 siekiama, inter alia, didinti OLAF tyrimo funkcijos veiksmingumą, todėl tikimasi, kad valstybėse narėse vykdomų teismo procesų metu bus dažniau naudojamasi OLAF atliekamų tyrimų rezultatais.

Siekdama geriau suprasti tikslias bylų nutraukimo priežastis ir tobulinti tolesnius veiksmus, susijusius su jos atliekamais tyrimais, OLAF atliko išsamią tolesnių veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi pagal jos teismines rekomendacijas, pateiktas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., analizę. Ji išnagrinėjo 169 OLAF pateiktas teismines rekomendacijas, kai valstybių narių teisminės institucijos priėmė sprendimus bylas nutraukti (iš viso buvo pateikta 317 rekomendacijų). Siekdama gerinti pateikiamų kaltinimų rodiklį, OLAF palaiko nuolatinį dialogą su valstybių narių teisminėmis institucijomis.

Kalbant apie kaltinimų, pateiktų remiantis OLAF teisminėmis rekomendacijomis, skaičiaus ir nacionalinių institucijų savo iniciatyva pradėto baudžiamojo persekiojimo atvejų palyginimą, reikia atsižvelgti į skirtingas OLAF ir nacionalinių institucijų veiklos aplinkybes ir sąlygas.

Atsakomybė už kovą su sukčiavimu ir bet kokia kita Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla tenka Sąjungai ir valstybėms narėms⁶³. Tai jų bendros atsakomybės sritis. Šiomis aplinkybėmis valstybių narių veiksmai kiekybiniu požiūriu paprastai sudaro didesnę dalį. Tai taip pat matyti iš duomenų, kuriuos Komisija kasmet skelbia savo ataskaitose dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos (FIA ataskaitose)⁶⁴.

Veiksmai, kurių imamasi ES ir nacionaliniu lygmenimis, vieni kitus papildo, o tai, kad ES lygmeniu naudojamasi savais tyrimų pajėgumais, yra esminis visos kovos su sukčiavimu aspektas. Tvirtai bendradarbiauti naudinga abiem lygmenims.

Be to, net tais atvejais, kai OLAF nevadovauja tyrimui, ji dažnai perduoda informaciją ir teikia pagalbą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, taip pat – ypač tuomet, kai nagrinėjamos koordinavimo bylos, – prisideda prie nacionalinių institucijų atliekamų tyrimų.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Audito Rūmų ataskaitoje pagal OLAF pateiktas teismines rekomendacijas pareikštų kaltinimų arba nutrauktų bylų lygiai nepalyginami su atitinkamais valstybių narių duomenimis. Tai būtų padėję įvertinti, ar OLAF rekomendacijos daro tinkamą poveikį nacionaliniu lygmeniu.

Kadangi paties pateiktų kaltinimų skaičiaus informacinė vertė gana nedidelė, OLAF atliko išsamesnę tolesnių veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi pagal jos teismines rekomendacijas, pateiktas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., analizę (žr. atsakymą į 94 dalies pastabas).

Ši analizė apėmė ne tik išlaidų sritį – Europos Audito Rūmų audito objektą, – bet ir vidaus tyrimus ir pajamų sritį, t. y. muitinės tyrimus.

Pirma įtrauka. Remiantis OLAF atlikta tolesnių veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi pagal OLAF teismines rekomendacijas, analize, dėl nepakankamų įrodymų nutrauktų bylų kategorija apima daug įvairių faktinių ir teisinių situacijų. Visų pirma, šiai kategorijai priskiriamos bylos, kai OLAF dėl savo tyrimo įgaliojimų apribojimų praktiškai negalėjo surinkti visų įrodymų, taip pat atvejai, kai valstybių narių institucijos dėl taikomų teisės aktų neapibrėžtumo suabejojo OLAF galutinės ataskaitos įrodomąja verte.

Be to, dėl „nepakankamų įrodymų“ (tai plačiai paplitęs paaiškinimas, kodėl neiškelta byla) nutrauktų bylų skaičius taip pat gali skirtis atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių procedūrines taisykles ir taikomą praktiką. Apskritai valstybėms narėms įvairiais tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo etapais suteikiama didelė veiksmų vertinimo srityje laisvė.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad daugeliu atvejų OLAF nepateikiama išsamaus faktinių bylos nutraukimo priežasčių pagrindimo.

Antra įtrauka. Nepaisant FIA konvencija pasiekto tam tikro suderinimo lygio (ir laukiant, kol FIA direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę), tebėra akivaizdžių nacionalinės baudžiamosios teisės aktų išsamumo skirtumų, o tai gali turėti įtakos klausimui, ar tam tikras elgesys valstybėje narėje laikomas nusikaltimu. OLAF visada atlieka pirmąjį vertinimą – ji išnagrinėja, ar pagal taikomus ES teisės aktus tiriami faktai atitinka ES sukčiavimo apibrėžtį. Paskui nacionalinės institucijos turi spręsti, ar imtis tolesnių veiksmų pagal OLAF rekomendacijas

Trečia įtrauka. Nors senatis iš esmės gali būti laikoma objektyvia priežastimi, tam tikrus faktus priskirti nusikaltimams gali tik teisminės institucijos, nes joms šioje srityje suteikta didelė vertinimo laisvė. Tai, ar tam tikrai bylai yra suėjęs senaties terminas, gali priklausyti nuo, pavyzdžiui, tam tikro teisės pažeidimo sunkumo įvertinimo, kuris gali turėti didelės įtakos taikomam senaties terminui. Be to, vertinant tokius klausimus kaip, pvz., kada teisės pažeidimas prasidėjo ir baigėsi, ar elgesys buvo nuolatinis arba pakartotinis, taip pat nutraukimo ir sustabdymo klausimus, atliekami sudėtingi nacionalinių teisinių sistemų ypatumais grindžiami vertinimai. Daugeliu atvejų OLAF gali susisiekti su nacionalinėmis institucijomis ir patikrinti šiuos aspektus, taip pat sutelkti dėmesį į galimybes susigrąžinti lėšas.

Reikėtų pažymėti, kad pastangos neleisti sueiti senaties terminui yra visų dalyvių, visų pirma ES institucijų ir valstybių narių, kurios turėtų laiku teikti informaciją OLAF, bendra atsakomybė.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 97 dalies pastabas.

OLAF glaudžiai ir dalykiškai bendradarbiauja su daugeliu nacionalinių institucijų. Šis bendradarbiavimas vyksta tyrimo etapu (tyrimo veiklos koordinavimas, keitimasis informacija, pagalba gaunant informaciją apie banko sąskaitas ir kt.), taip pat vėlesniu etapu (nacionalinėms institucijoms įgyvendinant OLAF rekomendacijas). Jei OLAF ir nacionalinės institucijos nesutaria dėl teisės akto arba faktų aiškinimo, gali būti surengiamas susitikimas.

Komisija pabrėžia, kad valstybių narių teisminės institucijos yra ir turėtų būti nepriklausomos nuo OLAF. Todėl nacionalinės institucijos gali padaryti kitokias išvadas negu OLAF. Sunkumai, kurių kyla dėl didelių valstybių narių skirtumų, susijusių su nusikalstamos veikos sudėtimi ir apibrėžtimi, taip pat su bylose taikomais senaties terminais, konkrečiai sprendžiami naujojoje FIA direktyvoje (ES) 2017/1371 (visų pirma 3 ir 4 straipsniuose). Valstybės narės turi perkelti FIA direktyvą į nacionalinę teisę iki 2019 m. liepos mėn. Be to, FIA direktyvoje pirmą kartą nustatytos konkrečios FIA pažeidimų senaties terminų taisyklės (12 straipsnis). Komisijos pasiūlyme iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, inter alia, atsižvelgiama į būtinybę patikslinti OLAF tyrimo priemonių teisinę sistemą.

OLAF ir nacionalinių prokurorų bendradarbiavimas yra tvirtas ir apskritai veikia tinkamai. OLAF tyrimais dažnai papildomi nacionaliniai tyrimai, į juos įtraukiant ne vien su nacionalinėmis bylomis susijusius aspektus. OLAF laikomasi nuomonės, kad glaudus nacionalinių institucijų ir OLAF veiksmų koordinavimas yra gerosios patirties pavyzdys. Toks koordinavimas dažnai vykdomas siekiant išvengti veiksmų dubliavimo ir sumažinti atitinkamos tiriamosios veiklos riziką.

Komisija pabrėžia, kad OLAF, remdamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 12 straipsniu, prieš užbaigdama tyrimą dažnai atitinkamai informuoja prokuratūros tarnybas.

Komisija pažymi, kad nacionalinės teisminės institucijos bylas nutraukia nebūtinai dėl OLAF ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo trūkumų, nors šioje srityje esama galimybių tobulinti padėtį (taip pat žr. Komisijos atsakymus į 97 ir 98 dalių pastabas). Svarbios priežastys, dėl kurių byloms, pavyzdžiui, gali būti taikomas senaties terminas, būtų tai, kad OLAF pernelyg vėlai gavo pradinę informaciją, arba kad teisminės rekomendacijos gavėjas nesiėmė veiksmingų priemonių jai įgyvendinti.

OLAF paprastai neperduoda teisminėms institucijoms bylų, kurioms yra suėjęs senaties terminas.

Komisija norėtų pabrėžti, kad šis klausimas labai sudėtingas.

Iš tikrųjų, administracinės įstaigos tyrimo įgaliojimai nėra lygintini su nacionalinėse prokuratūrose veikiančioms tyrimo įstaigoms suteiktais įgaliojimais. Todėl gali atsitikti taip, kad, nepaisant didelių OLAF pastangų atlikti tyrimus, dėl ribotų jos tyrimo įgaliojimų ir praktinių galimybių neįmanoma surinkti akivaizdžių nusikalstamos veikos įrodymų. Todėl gali nepavykti nustatyti svarbių sukčiavimo įrodymų elementų, pavyzdžiui, kyšių mokėjimo, atitinkamų asmenų individualių įsipareigojimų, arba mens rea.

Be to, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 11 straipsnio 2 dalis per se nėra pakankamas teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi visų valstybių narių teisminės institucijos teismo proceso metu kaip įrodymais galėtų naudotis OLAF ataskaitomis.

Todėl kai kuriose valstybėse narėse prokurorai, gavę OLAF galutinę ataskaitą, vėl pradeda tyrimus, kad gautų priimtinų įrodymų. Tokiais atvejais nepakankami įrodymai, kuriais pagrindžiamas bylos nutraukimas, yra ne OLAF, o nacionalinių tyrėjų surinkti įrodymai (taip pat žr. Komisijos atsakymą į 102 dalies pastabas).

Priešingai, atrodo, kad prokurorai kartais tikisi, jog OLAF galutinė ataskaita bus parengtas naudoti produktas, dėl kurio nebereikia atlikti jokių tolesnių tyrimų, arba, jeigu prokurorai negali pasinaudoti OLAF surinktais įrodymais, reikia tiesiog pakartoti OLAF tyrėjų jau atliktą tyrimą. Tuomet, jei OLAF galutinėje ataskaitoje dar nepateikta išsamių įrodymų, bylą galima nutraukti, nes manoma, kad nepakanka įrodymų.

Taip pat esama atvejų, kai bylos, atrodo, nutraukiamos remiantis ribotomis žiniomis apie taisykles, kuriomis reglamentuojamas ES finansavimas, visų pirma apie pagalbos gavėjo pareigą pateikti tikslią informaciją.

Politiniu požiūriu svarbiais atvejais bylas taip pat gali nutraukti nacionalinės institucijos.

Nepaisant to, OLAF nuolat siekia gerinti galutinių ataskaitų kokybę ir tobulinti tolesnius veiksmus, kurių imamasi pagal jos rekomendacijas. Jau rengiama keletas projektų, pavyzdžiui, nauji galutinių ataskaitų šablonai.

Laikotarpis, praėjęs nuo tada, kai buvo padarytas įtariamas teisės pažeidimas, susijęs ne tik su OLAF atliekamų tyrimų trukme, kuri pastaraisiais metais nuolat mažėjo, bet ir su sukčiavimo nustatymu, taip pat laiku, kada apie jį buvo pranešta OLAF ir kada nacionalinis prokuroras galiausiai ėmėsi veiksmų pagal OLAF rekomendaciją.

Komisija pažymi, kad tolesnių veiksmų, susijusių su OLAF tyrimais, analizė grindžiama gana nedideliu pokalbių su Komisijos tarnybų ir valstybių narių teisminių institucijų darbuotojų skaičiumi.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 99 dalies pastabas.

Komisijos 2017 m. atliktame OLAF reglamento vertinime nurodoma, kad pagrindinis veiksnys, trukdantis imtis tolesnių veiksmų dėl teisminių rekomendacijų, yra tai, kad šiuo reglamentu nepakankamai užtikrinamos galimybės valstybėse narėse teismo proceso metu kaip įrodymais naudotis OLAF ataskaitomis. Kai kuriose valstybėse narėse prokurorai, gavę OLAF galutinę ataskaitą, dar kartą atlieka visus tyrimus, kad gautų priimtinų įrodymų. Dėl to kyla su efektyvumu susijusių problemų, o teisės pažeidimams gali sueiti senaties terminas.

Priimtinumo klausimas nagrinėjamas Komisijos pasiūlyme iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad ne visos valstybės narės taiko teisėtumo principą – tose valstybėse narėse, kuriose sprendimą iškelti bylą teisminė institucija priima savo nuožiūra, OLAF galutinė ataskaita gali būti lemiamas argumentas pradėti teisminį tyrimą.

Komisija pažymi, kad vidutinė užbaigtų ir vykdomų tyrimų trukmė yra 15,8 mėnesio, o vidutinė šių bylų atrankos trukmė – 1,8 mėnesio⁶⁵.

OLAF pradeda tyrimus remdamasi iš išorės šaltinių gaunamos aktualios tyrimams svarbios informacijos analize. Ši analizė atliekama nedelsiant.

Be to, OLAF, siekdama nedelsiant imtis veiksmų dėl neteisėtos veiklos, paprastai pradeda nagrinėti bylas remdamasi informacija, gauta atliekant savo tyrimus.

Įsteigus Europos prokuratūrą bus galima ištaisyti tam tikrus dabartinės ES finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo sistemos trūkumus. OLAF, kaip ir visos ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros ir valstybių narių kompetentingos institucijos, turės nepagrįstai nedelsdama pranešti Europos prokuratūrai apie bet kokius įtarimus, susijusius su galima nusikalstama veika, priskiriama Europos prokuratūros tyrimo kompetencijos sričiai. Todėl Europos prokuratūra galės tiesiogiai pradėti įtariamo sukčiavimo atvejų baudžiamuosius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą ir tokias bylas perduoti teismui. Komisija patvirtino pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 – juo OLAF funkcijos bus pritaikytos prie steigiamos Europos prokuratūros, siekiant užtikrinti tvirtą bendradarbiavimą, grindžiamą atitinkamų šių institucijų įgaliojimų tarpusavio papildomumo principu.

Kol bus įsteigta Europos prokuratūra, OLAF užtikrins tarpusavio keitimąsi informacija su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 12 straipsnį, laiku perduodama kompetentingoms nacionalinėms institucijoms bet kokią susijusią informaciją, gautą atliekant išorės tyrimus.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad, palyginti su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo vidutinė užbaigtų ir atliekamų OLAF tyrimų trukmė (nuo 22,4 mėnesio 2011 m. iki 15,8 mėnesio 2017 m.).

Bendras atsakymas į 106–108 dalių pastabas.

Kaip nurodė Europos Audito Rūmai, susigrąžinti lėšas paprastai užtrunka kelerius metus, todėl rekomenduotų susigrąžinti sumų ir per tą patį laikotarpį susigrąžintų sumų palyginimas nėra tikslus įvertinimas, kuriuo nepakankamai įvertinama susigrąžintų lėšų suma. Pagal pasidalijamojo valdymo principą už neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimą iš pagalbos gavėjų atsakingos valstybės narės.

Be to, į šį auditą nebuvo įtraukti ir todėl nebuvo nagrinėjami tokie klausimai kaip OLAF rekomenduotų atsargumo priemonių finansinis poveikis ir lėšos, kurios taikant tokias priemones nebuvo neteisėtai išmokėtos.

Komisija pažymi, kad iki šiol OLAF atlikus tyrimus faktiškai susigrąžinamos lėšos viršija OLAF veiklos sąnaudas.

OLAF nuolat stengiasi gerinti savo galutinių ataskaitų ir rekomendacijų kokybę. Visų pirma, 2016 m. spalio mėn. OLAF parengė naujas instrukcijas tyrėjams, kuriomis siekiama užtikrinti OLAF pateikiamos informacijos apie apskaičiuotas susigrąžintinas sumas aiškumą.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 115 dalies pastabas.

Iš Europos Audito Rūmų 110 dalyje pateiktų audito metu nustatytų faktų matyti, kad kartais, kai siekiama dvejopo tikslo, t. y. susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas ir nesukelti pavojaus nacionaliniu lygmeniu atliekamam baudžiamajam tyrimui, reikia atsižvelgti į laiko pasirinkimo aspektą. Todėl lėšų susigrąžinimo procedūros kartais sustabdomos. Vis dėlto tokia padėtis susiklosto gana retai – tais atvejais, kai nacionaliniu lygmeniu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nacionalinės teisminės institucijos aiškiai paprašo OLAF tam tikrą laikotarpį (paprastai kol vykdoma arba užbaigiama tam tikra veikla) užtikrinti aukščiausio lygio konfidencialumą. Lėšų susigrąžinimo procedūros paprastai sustabdomos trumpam laikotarpiui.

Vis dėlto daugeliu atvejų tuo pačiu metu nepriklausomai nuo teismo proceso pagal lėšų susigrąžinimo dėl padarytų administracinių pažeidimų taisykles vykdoma lėšų išieškojimo procedūra. Šis klausimas nagrinėjamas OLAF gairėse dėl Komisijos tarnybų naudojimosi OLAF galutinėmis ataskaitomis vykdant lėšų susigrąžinimo procedūras ir taikant kitas priemones tiesioginių išlaidų srityje ir išorės pagalbos sektoriuje (angl. OLAF Guidelines on the use of OLAF Final Reports by Commission Services for recovery procedures and other measures in the direct expenditure and external aid sector). Jose teigiama, kad, nepažeidžiant jokių veiksmų, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, gali būti taikomos administracinės ir (arba) finansinės nuobaudos ir kad įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš imdamasis administracinių arba su lėšų susigrąžinimu susijusių veiksmų, neturėtų laukti baudžiamojo proceso (jeigu toks vykdomas) baigties, nebent to konkrečiai paprašytų OLAF.

Komisija laikosi nuomonės, kad ES biudžetas apsaugomas pasidalijamojo valdymo srityje taikant finansines pataisas, įskaitant atvejus, kai tai padaryti rekomenduoja OLAF, ir užtikrinant, kad atitinkamos sumos būtų išbraukiamos iš programos išlaidų.

Kai lėšas pagal pasidalijamojo valdymo principą valdantis generalinis direktoratas, pvz., REGIO GD, iš OLAF gauna galutinę bylos ataskaitą, jis išsiunčia valstybei narei raštą dėl tolesnių finansinių veiksmų ir paprašo susigrąžinti ES lėšas remiantis OLAF galutine ataskaita. Valstybės narės paprašoma pateikti savo pastabas. Jei valstybė narė nesutinka su OLAF įvertinimu ir rekomendacija, REGIO GD, laikydamasis visų taikomų taisyklių, įvertina valstybės narės atsakymą ir priima galutinę poziciją. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali nuspręsti vadovautis OLAF galutinės ataskaitos išvadomis ir įgyvendinti toje ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, be kita ko, pasiūlydamas Komisijai, atsižvelgiant į taikomus teisės aktus, priimti sprendimą dėl finansinės pataisos atitinkama suma.

Jei valstybė narė sutinka su OLAF finansine rekomendacija, nacionalinės institucijos turi susigrąžinti lėšas iš atitinkamų pagalbos gavėjų. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, po padaryto pažeidimo valstybės narės turi susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas. Nors Komisija neįpareigota tikrinti iš kiekvieno pagalbos gavėjo susigrąžintų sumų, atliekant sistemų auditus, be kita ko, tikrinamas tvirtinančiųjų institucijų apskaitos sistemoje užregistruotų panaikintų išlaidų sumų ir susigrąžintų sumų tikslumas. Be to, valstybės narės yra itin suinteresuotos nustatyti ir ištaisyti su sukčiavimu ir pažeidimais siejamas išlaidas, nes neteisėtai išmokėtas sumas, kurios nustatomos jau pateikus ataskaitas, jos gali pakeisti atitinkamai pakoreguodamos tų ataskaitinių metų, kuriais nustatomas pažeidimas, ataskaitas.

Kalbant apie pasidalijamąjį valdymą, susigrąžintiną sumą turi nustatyti valstybės narės, vadovaudamosi ES teisės aktais ir, kai taikoma, nacionalinės teisės aktais. AGRI GD sistemingai stebi, ar valstybės narės tinkamai valdo lėšų susigrąžinimo procesą, ir, jei reikia, imasi tolesnių veiksmų atlikdamas atitikties patvirtinimo procedūrą.

ES biudžetas apsaugomas taikant vadinamąją 50 / 50 taisyklę. Ja nustatyta, kad, jei lėšos nesusigrąžinamos per nustatytą laikotarpį, pusė atitinkamos sumos, įskaitant palūkanas, grąžinama į ES biudžetą. Be to, jei lėšos nesusigrąžinamos dėl valstybės narės aplaidumo, į ES biudžetą grąžinama visa lėšų suma.

Patys Europos Audito Rūmai 107 dalyje nurodo, kad lėšų susigrąžinimas yra ilga procedūra, trunkanti vidutiniškai 36 mėnesius. Tai reiškia, kad pavieniais atvejais ji gali trukti dar ilgiau. Pavyzdžiui, viena tokia 2012–2014 m. laikotarpiu pateikta rekomendacija, dėl kurios galutinis sprendimas dar nepriimtas, sudaro 20 proc. visos sumos, kurią tuo laikotarpiu buvo rekomenduojama susigrąžinti REGIO GD, EMPL GD ir AGRI GD. Todėl galima manyti, kad ilgainiui bus susigrąžinama daugiau lėšų.

Komisija pažymi, kad į Europos Audito Rūmų analizę neįtrauktos ES biudžeto lėšų, kurios Komisijos sprendimu, grindžiamu OLAF rekomendacijomis, buvo apsaugotos nuo neteisėto panaudojimo, sumos. Vien šios sumos, susijusios su 2012–2014 m. pateiktomis rekomendacijomis, iš viso sudaro 160 mln. EUR, t. y. 16 proc. visos sumos, kurią tuo laikotarpiu buvo rekomenduojama susigrąžinti minėtiems trims generaliniams direktoratams.

Komisija pabrėžia, kad ES lėšos, jei įmanoma, susigrąžinamos arba panaikinamos siekiant apsaugoti ES biudžetą.

Taip pat žr. atsakymą į 106–108 dalių pastabas.

Galutinio sprendimo dėl susigrąžintinų sumų priėmimas patenka į įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno veiklos sritį.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios nesusigrąžinamos OLAF rekomenduojamos sumos, yra tai, kad nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima taikyti finansinę pataisą

2016 m. spalio mėn. OLAF darbuotojams skirtose instrukcijose dėl finansinių rekomendacijų rengimo ir sumų apskaičiavimo, inter alia, pateikiama išsami informacija apie tai, kaip nustatyti atitinkamas sumas (numatomą nustatytų faktų poveikį, apskaičiuotas susigrąžintinas sumas ir apskaičiuotas sumas, kurias reikia apsaugoti nuo neteisėto panaudojimo), taip pat informacija, nurodoma rekomendaciniame dokumente ir galutinėje ataskaitoje, kuriais pagrindžiamos šios sumos. 2017 m. liepos mėn. OLAF papildė šias instrukcijas, priėmusi Finansinės stebėsenos gaires, kuriose daugiausia dėmesio skiriama finansinių rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenai ir tos rekomendacijos supaprastinamos. Kadangi naujosios instrukcijos ir peržiūrėtos gairės patvirtintos gana neseniai, jų visapusiško poveikio sistemoje dar nematyti.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 114 dalies pastabas.

Komisija pabrėžia, kad CNECT GD ir RTD GD pagal OLAF galutines ataskaitas išduotų vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti suma viršija bendrą šiems generaliniams direktoratams pateiktų rekomendacijų vertę. Susigrąžinti didelę dalį lėšų sutrukdė tai, kad, OLAF atlikus tyrimą, buvo likviduoti atitinkami pagalbos gavėjai. Tai ypač pasakytina apie CNECT GD, kuriam dėl likviduotų subjektų nepavyko susigrąžinti 7,86 mln. EUR, t. y. daugiau kaip 50 proc. visų sumų, dėl kurių buvo išduoti vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti.

Kaip nurodė Europos Audito Rūmai, susigrąžinti lėšas paprastai užtrunka kelerius metus. Dėl daugelio 2012–2016 m. laikotarpiu pateiktų finansinių rekomendacijų toliau vykdomas lėšų susigrąžinimo procesas, kuris, Europos Audito Rūmams atliekant šį auditą, dar nebuvo baigtas.

OLAF instrukcijose dėl finansinių rekomendacijų (žr. Komisijos atsakymą į 115 dalies pastabas) paaiškinama, inter alia, kaip nustatyti atitinkamas sumas, įskaitant apskaičiuotas susigrąžintinas sumas, jei įmanoma, naudojantis pačių ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų taisyklėmis.

Komisija atkreipia dėmesį į 20 išnagrinėtų atvejų ir norėtų pažymėti, kad lėšas tiesiogiai valdo ne tik CNECT GD ir RTD GD, bet ir kiti generaliniai direktoratai.

Pirma įtrauka: Finansinių ir administracinių procedūrų metu galima naudotis OLAF galutinėmis ataskaitomis, nebent OLAF nurodo konkrečias priežastis, kai to negalima daryti dėl atliekamo baudžiamojo tyrimo. Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 110 dalies pastabas.

Antra įtrauka. Žr. Komisijos atsakymą į 109 dalies pastabas.

Jei lėšas naudojantis GD laikosi nuomonės, kad galutinėje ataskaitoje nepateikiama aiškių ar tinkamų įrodymų, jis gali kreiptis į OLAF ir prašyti pateikti paaiškinimus.

Trečia įtrauka. Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų nemokiu tapęs pagalbos gavėjas likviduojamas OLAF užbaigus tyrimą, po to, kai buvo išduotas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti arba priimtas vykdytinas sprendimas.

Audito apimtis ir pobūdis skiriasi nuo OLAF tyrimo aprėpties ir pobūdžio ir neapims tokių aspektų kaip korupcija, sukčiavimas ir kiti dideli finansiniai pažeidimai. Atliekant auditus gali būti nenustatoma visa susigrąžintina suma, taip pat EDES komisija nebūtinai uždraus subjektams dalyvauti procedūrose.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 109 dalies pastabas.

Palyginti su OLAF pateiktų rekomendacijų skaičiumi, tokių atvejų nėra daug.

Bendras atsakymas į 122–123 dalių pastabas:

Komisija pažymi, kad netiesioginio valdymo srityje OLAF taip pat teikia finansines rekomendacijas NEAR GD ir ECHO GD.

Europos Audito Rūmai teigia, kad tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, lėšos buvo susigrąžintos pagal 38 proc. OLAF pateiktų finansinių rekomendacijų. Atsižvelgiant į laiką, kurio reikia norint padaryti reikšmingą lėšų susigrąžinimo proceso pažangą, ši procentinė dalis ilgainiui toliau didės.

Dėl imties žr. Komisijos atsakymą į 117 dalies pastabas dėl tiesioginio valdymo, kurios mutatis mutandis taip pat taikomos netiesioginio valdymo srities imčiai.

. Komisija pažymi, kad DEVCO GD veiksmai įgyvendinami išskirtinėmis aplinkybėmis: veikla vykdoma įvairiose geografinėse vietovėse, įgyvendinama daug veiksmų, pasitelkiant daug įvairių įgyvendinančių organizacijų bei šalių partnerių ir taikant daug įvairių pagalbos teikimo metodų. Be to, palyginti su veiksmais, kuriems taikomas pasidalijamojo valdymo principas, DEVCO GD veiksmams taikomos visiškai kitokios ir gerokai įvairesnės teisinės ir teisėsaugos procedūros. Į tai, taip pat į lėšų susigrąžinimo galimybes OLAF atsižvelgia atlikdama savo atranką. Reikėtų pažymėti, kad daugelis išorės pagalbos gavėjų taip pat yra įsisteigę Europoje, todėl ateityje, OLAF atlikus tyrimus, bus galima jiems nebeskirti finansavimo.

DEVCO GD paprastai laikosi principo vadovautis OLAF rekomendacijomis. Vis dėlto, kai yra svarbių priežasčių nesivadovauti OLAF rekomendacijomis, DEVCO GD praneša OLAF apie tokį sprendimą ir priemones, kurių ėmėsi.

Todėl didelės rizikos aplinka, kurioje veikia DEVCO GD, gali būti paaiškinimas, kodėl DEVCO GD kartais nesiima tolesnių veiksmų dėl OLAF pateiktų finansinių rekomendacijų.

Todėl didelės rizikos aplinka, kurioje veikia DEVCO GD, gali būti paaiškinimas, kodėl DEVCO GD kartais nesiima tolesnių veiksmų dėl OLAF pateiktų finansinių rekomendacijų. 126

Europos prokuratūra bus bendra nepriklausoma Europos baudžiamojo persekiojimo tarnyba, veikianti visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Europos deleguotieji prokurorai bus atsakingi už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimą, kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui bendradarbiaujant su nacionalinėmis teisėsaugos ir teisminėmis institucijomis. Centriniu lygmeniu veikiantys Europos prokurorai nuolatinių kolegijų vardu prižiūrės Europos deleguotųjų prokurorų atliekamus tyrimus ir vykdomą baudžiamąjį persekiojimą arba išimtiniais atvejais patys atliks tyrimus.

Šis naujas metodas padės gerokai padidinti dabartinį kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais veiksmingumo ir efektyvumo lygį.

Žr. Komisijos atsakymus į 97–104 dalių pastabas.

Pirma įtrauka:Įsteigiama Europos prokuratūra iš esmės patobulinami dabartiniai valstybių narių teisminio bendradarbiavimo mechanizmai. Be to, jos struktūra (nuolatinės kolegijos ir Europos prokurorai iš kiekvienos valstybės narės) sukurta taip, kad būtų galima kaupti būtiną nacionalinę patirtį ir kartu užtikrinti Europos tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo politikos plėtojimą.

Priimant sprendimus Europos prokuratūroje tinkamai atsižvelgiama į būtinybę greitai imtis tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmų ir užtikrinti bendrą Europos prokuratūros tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo politiką. ES įstaiga, veikianti visose valstybėse narėse ir kovojanti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi organizuoti vidaus konsultacijas ir turėti vertimo raštu išteklių.

Europos prokuratūros tyrimus visų pirma atliks Europos deleguotieji prokurorai. Juos prižiūrės iš tos pačios valstybės narės kaip ir Europos deleguotasis prokuroras kilęs Europos prokuroras, o procesui vadovaus ir nurodymus teiks kompetentinga nuolatinė kolegija. Europos prokurorai nuolatinių kolegijų nariai yra susipažinę su teisine sistema ir supranta Europos deleguotųjų prokurorų, kuriuos jie prižiūri, kalbą. Be to, kalbant apie Europos prokuratūros būstinėje dirbančius Kolegijai ir kolegijoms padedančius darbuotojus, turės būti užtikrinama tinkama teisinių sistemų ir kalbų aprėptis ir pusiausvyra, kad jie galėtų atlikti savo darbą. Pagal Europos prokuratūros reglamentą konkrečiais atvejais, kai teisės pažeidimas nėra pakankamai sunkus arba procesas nėra sudėtingas, nuolatinės kolegijos taip pat gali perduoti sprendimų priėmimo įgaliojimus prižiūrinčiam Europos prokurorui.

Europos prokuratūros darbas iš esmės turėtų būti atliekamas elektronine forma. Tai dar labiau palengvins Europos deleguotųjų prokurorų, prižiūrinčių Europos prokurorų ir nuolatinių kolegijų tarpusavio bendravimą. Jei prireiktų papildomo vertimo raštu, Europos prokuratūra dėl tokių paslaugų gali kreiptis į ES įstaigų vertimo centrą.

Antra įtrauka: Komisija nesutinka su Europos Audito Rūmų vertinimu. Europos prokuratūra bus tiesiogiai atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimą, kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui. Šiuo požiūriu Europos deleguotieji prokurorai – jiems, be Europos prokuratūros reglamentu tiesiogiai suteikiamų įgaliojimų, bus suteikti tokie pat įgaliojimai kaip ir nacionaliniams prokurorams – atliks tyrimus kartu su nacionalinėmis institucijomis, o pastarosios užtikrins, kad būtų laikomasi visų Europos deleguotųjų prokurorų nurodymų.

Europos prokuratūros reglamente valstybėms narėms taip pat nustatyti labai konkretūs įpareigojimai suteikti Europos deleguotiesiems prokurorams išteklius ir įrangą, būtinus jų funkcijoms vykdyti (96 straipsnio 6 dalis).

Be to, OLAF, atsižvelgiant į jos įgaliojimus FIA srityje, raginama tapti svarbiu Europos prokuratūros informacijos šaltiniu. Tais atvejais, kai Sąjungos institucijoms ir įstaigoms trūksta patirties, kad galėtų įvertinti, ar tam tikrą informaciją gali reikėti pranešti Europos prokuratūrai, jos gali prašyti OLAF preliminariai patikrinti įtarimus.

Trečia įtrauka: Europos prokuratūros reglamento 24 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad visos Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros ir valstybių narių valdžios institucijos turi nepagrįstai nedelsdamos pranešti Europos prokuratūrai apie visus nusikalstamus veiksmus, kurių atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija. Būtent Europos prokuratūra nuspręs, ar pasinaudoti savo kompetencija ir pradėti baudžiamąjį tyrimą arba pasinaudoti bylos išsireikalavimo teise. Pirminio vertinimo mechanizmo paskirtis – sudaryti sąlygas ES institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms pasinaudoti OLAF ir atitinkama jos patirtimi, siekiant įvertinti jų turimą informaciją ir pateikti Europos prokuratūrai geros kokybės informaciją. Jis bus veiksmingas ir netrukdys Europos prokuratūros sprendimų priėmimo procesui.

Į Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 įtraukta konkreti nuostata dėl pirminio OLAF atliekamo vertinimo, įskaitant griežtą jo užbaigimo terminą.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Konkretūs Europos Audito Rūmų iškelti klausimai, susiję su Komisijos kovos su sukčiavimu politika, negali būti nagrinėjami neatsižvelgiant į toliau išvardytas svarbias neseniai patvirtintas kovos su sukčiavimu srities teisėkūros iniciatyvas ir kitus pokyčius:

• 2013 m. atliktą Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybos nuostatų peržiūrą;
• 2017 m. atnaujintą integruotos kontrolės sistemą ir sukčiavimo rizikos tarpusavio vertinimą;
• Direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyvą);
• Reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra;
• 2018 m. pasiūlymą iš dalies pakeisti OLAF reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013;
• naująjį Finansinį reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046;
• iniciatyvą peržiūrėti Finansinį pagrindų reglamentą, taikomą decentralizuotoms agentūroms;
• pasiūlymus dėl laikotarpio po 2020 m. lėšų naudojimo programų;
• šiuo metu atnaujinamą Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją.

Žr. Komisijos atsakymą į 9 dalies pastabas.

Europos Audito Rūmų ataskaitoje nepakankamai atsižvelgiama į dabartinės pranešimų apie pažeidimus teikimo sistemos teisinius apribojimus ir į tai, kad ši užduotis labai sudėtinga.

Komisija žino apie tam tikrus savo informacijos teikimo sistemos trūkumus, tačiau laipsniškai ir nuolat stengiasi tobulinti valstybių narių pranešimų apie pažeidimus teikimo procesą (žr. Komisijos atsakymus į 24 ir 25 dalių pastabas). Patys Europos Audito Rūmai 31 dalyje netiesiogiai pripažįsta, kad šiuo metu nėra jokios kitos nacionalinės arba ES institucijų sistemos, kurioje duomenys apie sukčiavimą būtų renkami taip pat išsamiai kaip Pažeidimų valdymo sistemoje.

Nėra ekonomiškai efektyvaus metodo, kuriuo remiantis būtų galima pakankamai patikimai ir pagrįstai įvertinti nenustatytą sukčiavimą, kad būtų galima formuoti įrodymais grindžiamą politiką (žr. Komisijos atsakymus į 14–16 dalių pastabas). Europos Audito Rūmų nurodyti metodai šiomis konkrečiomis aplinkybėmis nebūtų tinkami (žr. atsakymus į 33–37 dalių pastabas).

Komisija sutinka, kad sukčiavimo modelių ir pažeidžiamų sričių analizei reikėtų teikti pirmenybę, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad tokiems tyrimams atlikti reikia labai daug išteklių.

Komisija mano, kad jai kovojant su sukčiavimu nebūtų labai naudinga nustatyti sukčiavimo vykdytojų motyvus. Be to, pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pavyzdžiui, 2018 m. Finansiniame reglamente, jau siekiama šalinti kai kurias šioje ataskaitoje nurodytas sukčiavimo priežastis arba į atitinkamą riziką tinkamai atsižvelgiama atliekant pasidalijamojo valdymo srities valdymo ir kontrolės sistemų auditą. Žr. Komisijos atsakymus į 39–49 dalių pastabas.

Viešųjų pirkimų srityje, 2014 m. atlikus Viešųjų pirkimų direktyvų reformą ir įgyvendinus kitas iniciatyvas, ES suteikiama daugiau ir palankesnių galimybių patekti į rinką, visų pirma MVĮ. Šios politinės paskatos, kuriomis siekiama, pvz., didinti skaidrumą, labiau suskaitmeninti procesus ir supaprastinti reikalavimus, taip pat įtrauktos į naująjį Finansinį reglamentą ir padės mažinti korupcijos riziką.

Komisija iš dalies pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, per pastaruosius metus gerokai patobulino savo pranešimų apie pažeidimus sistemą, kuria dabar sudaromos sąlygos atlikti geresnę ir išsamesnę analizę.

Komisija yra įsipareigojusi toliau tobulinti informavimo apie pažeidimus ir sukčiavimą procesą ir sukčiavimo pobūdžio analizę, šiuo tikslu rinkdama atitinkamus duomenis ir stengdamasi geriau suprasti bendrą kovos su sukčiavimu sistemą įvairiose valstybėse narėse.

Vis dėlto neįmanoma pakankamai patikimai ir pagrįstai įvertinti nenustatyto sukčiavimo lygio ir masto, kad būtų galima formuoti įrodymais grindžiamą politiką, be kita ko, turint omenyje veiksmingo ribotų Komisijos turimų išteklių naudojimo apribojimus.

a) Komisija iš dalies pritaria 1 rekomendacijos a punktui.

Komisija sutinka, kad reikėtų toliau tobulinti Pažeidimų valdymo sistemą, atsižvelgiant į galimybių studiją ir turimus išteklius. Įtraukiant visas lėšų naudojimo sritis gali atsirasti didelių su sistemos plėtra susijusių išlaidų, o tokie pokyčiai taip pat gali daryti didelį poveikį bendram Pažeidimų valdymo sistemos veikimui. Be to, tam taip pat reikėtų pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Komisijos nuomone, iš esmės turėtų būti įmanoma įtraukti užbaigtus OLAF tyrimus. Vis dėlto dėl duomenų apsaugos taisyklių ir konfidencialumo reikalavimų atliekami tyrimai neturėtų būti įtraukiami. Be to, kiek tai sietina su užbaigtais tyrimais, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių baudžiamųjų tyrimų konfidencialumo taisyklių, informaciją turėtų teikti valstybės narės. Be to, kalbant apie būsimosios Europos prokuratūros tyrimus, Komisija neturi prisiimti jokių įsipareigojimų.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad 2014 m. Komisija pasiūlė panaikinti 10 000 EUR slenkstinę ribą, kurią pasiekus valstybės narės Pažeidimų valdymo sistemoje privalo užregistruoti sukčiavimu laikomų pažeidimų tyrimus. Vis dėlto valstybės narės atmetė šį pasiūlymą.

b) Komisija iš dalies pritaria 1 rekomendacijos b punktui

Komisija ketina tobulinti sukčiavimo ir korupcijos rizikos naudojant ES biudžeto lėšas analizę, įskaitant sukčiavimo pobūdžio ir priežasčių analizę. Šiomis aplinkybėmis būtų galima nustatyti rizikos rodiklius. Vis dėlto Europos Audito Rūmų siūlomi metodai (dažnumo tyrimai ir pagal administracinius duomenis skaičiuojami indeksai) nėra tinkami ES biudžetui, ir tikėtinais rezultatais nebūtų galima pagrįsti jų sąnaudų.

Šiuo metu įgyvendinant Komisijos kovos su sukčiavimu strategijas taikomi keli kiekybiškai išmatuojami tikslai ir rodikliai, o kovos su sukčiavimu strategijose nustatyti bendrieji principai ir prioritetai padeda užtikrinti, kad Komisijai kovojant su sukčiavimu būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio (žr. Komisijos atsakymus į 59–64 dalių pastabas). Kai pradės veikti Komisijos atsakyme į 1 rekomendacijos pastabas nurodyta sustiprinta analitinė funkcija, bus teikiama išsamesnė informacija apie organizacijos ir jos padalinių kovos su sukčiavimu strategijų veiksmingumą.

Šiuo metu įgyvendinant Komisijos kovos su sukčiavimu strategijas taikomi keli kiekybiškai išmatuojami tikslai ir rodikliai, o kovos su sukčiavimu strategijose nustatyti bendrieji principai ir prioritetai padeda užtikrinti, kad Komisijai kovojant su sukčiavimu būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio (žr. Komisijos atsakymus į 59–64 dalių pastabas). Kai pradės veikti Komisijos atsakyme į 1 rekomendacijos pastabas nurodyta sustiprinta analitinė funkcija, bus teikiama išsamesnė informacija apie organizacijos ir jos padalinių kovos su sukčiavimu strategijų veiksmingumą.

Ji yra įdiegusi decentralizuotą finansų valdymo modelį, pagal kurį įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, pvz., generaliniai direktoriai, yra atsakingi už vidaus kontrolę, įskaitant rizikos valdymą ir sukčiavimo prevenciją. Aiškiai apibrėžtos atitinkamos atsakomybės sritys ir pareigos, o nuo 2017 m. visos Komisijos tarnybos turi paskirti už rizikos valdymą atsakingus vyresniuosius vadovus, taip pat padėti ir patarti įgaliotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams vidaus kontrolės, įskaitant sukčiavimo rizikos valdymą, klausimais.

Informacija apie kovos su sukčiavimu priemones teikiama Komisijos narių kolegijai, kuri prisiima bendrą politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą. Kiekvienas Komisijos narys pagal savo atsakomybės sritį tiesiogiai gauna su sukčiavimu susijusią informaciją ir apie svarbius atvejus praneša Komisijos narių kolegijai.

Komisijos pirmininko individualiais įgaliojamaisiais raštais Komisijos nariai įpareigojami itin daug dėmesio skirti patikimam ES lėšų valdymui – taip sustiprinamas Komisijos politinis įsipareigojimas visiškai netoleruoti sukčiavimo ir sistemingai užtikrinti ES biudžeto apsaugą nuo sukčiavimo.

Komisija mano, kad, jos tarnyboms ir vykdomosioms įstaigoms įgyvendinant kovos su sukčiavimu politiką, OLAF galėtų atlikti svarbesnį ir labiau strateginį koordinatorės vaidmenį. OLAF atliekamos priežiūros funkcijos šiuo metu svarstomos atnaujinant Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją.

Komisija mano, kad jos dabartinė vidaus struktūra praktiškai jau atitinka 2.1 rekomendaciją. Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 50–54 dalių pastabas.

Komisija iš dalies pritaria 2.2 rekomendacijai.

Komisija pritaria didžiajai daliai šios rekomendacijos turinio. Komisija mano, kad jos kovos su sukčiavimu strategiją galima tik laipsniškai pritaikyti taip, kad ji atitiktų šią rekomendaciją. Visapusiškai ją įgyvendinti būtų galima maždaug įpusėjus 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą.

Pirma įtrauka: Komisija pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad prieš rengiant kovos su sukčiavimu strategiją turėtų būti atliktas išsamus sukčiavimo rizikos vertinimas.

Vis dėlto tokiam sukčiavimo rizikos vertinimui atlikti prireiktų laiko ir nemažai išteklių, nes reikėtų ne tik įdiegti Komisijos atsakyme į 1 rekomendacijos pastabas nurodytą sustiprintą analitinę funkciją, bet ir surinkti atitinkamus duomenis ir atlikti kelerių metų analizę (žr. Komisijos atsakymus į 14–16, 29, 33–37 ir 47 dalių pastabas).

Komisija pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu apsauga nuo sukčiavimo dideliu mastu buvo užtikrinama žemesniuoju teisėkūros lygmeniu, visų pirma rengiant pavyzdines sutartis ir susitarimus. Be to, pasidalijamojo valdymo srityje nustatytos aiškios nuostatos dėl pažeidimų, o sukčiavimas yra viena iš pažeidimų kategorijų.

Žr. Komisijos atsakymą į 67 dalies pastabas.

2017 m. patvirtinus Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį (žr. Komisijos atsakymus į 71 ir 72 dalių pastabas), apsauga nuo sukčiavimo oficialiai įtraukta į teisės aktų rengimo procesą. Nepaisant to, įtraukti apsaugos nuo sukčiavimo nuostatas į lėšų naudojimo programas jau buvo reikalaujama pagal 2011 m. Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją⁶⁶, t. y. įgyvendinant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą.

Į Komisijos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos rinkinio pasiūlymą dėl Bendrųjų nuostatų reglamento įtraukta nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad už programos valdymą atsakinga institucija, atsižvelgdama į nustatytą riziką, nustatytų veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Ši nuostata – 68 straipsnio 1 dalies c punktas – taikoma septyniems pasidalijamojo valdymo srities fondams.

Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės atitinkamai ir savo atsakomybe turi imtis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų ES finansinius interesus, visų pirma priemonių, kuriomis užkertamas kelias pažeidimams ir sukčiavimui, jie nustatomi ir ištaisomi. Atsižvelgiant į tai, jos gali susipažinti su į ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES) įtrauktais sprendimais uždrausti dalyvauti procedūrose.

Kiek tai sietina su informacijos įtraukimu į sistemą EDES, nacionalinės institucijos turi perduoti informaciją apie nustatytą sukčiavimą ir (arba) pažeidimą, jeigu to reikalaujama pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles. Tai atliekama pasitelkiant Pažeidimų valdymo sistemos ir sistemos EDES sąsają.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 138 dalies pastabas.

Komisija nuolat skatina valstybes nares naudotis sistema ARACHNE (žr. Komisijos atsakymus į 85–88 dalių ir 3.3 rekomendacijos pastabas).

Komisija iš dalies pritaria 3.1 rekomendacijai.

Pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl daugiametės finansinės programos rinkinys buvo pateiktas 2018 m. gegužės ir birželio mėn., t. y. prieš tai, kai buvo gauta Europos Audito Rūmų rekomendacija. Per trumpą galutinį terminą, iki kurio turėjo būti pateiktas DFP dokumentų rinkinys, į tuos pasiūlymus įtraukta kuo daugiau apsaugos nuo sukčiavimo nuostatų.

Jau pagal dabartinę DFP reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į nustatytą riziką, nustatytų veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones (Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 125 straipsnio 4 dalies c punktas). Komisija mano, kad sukčiavimo rizikos vertinimas yra nuolatinė veikla, nesusijusi su jokiu konkrečiu laikotarpiu. Komisijos pasiūlyme dėl Bendrųjų nuostatų reglamento palaikomas reikalavimas atlikti sukčiavimo rizikos vertinimą. Vis dėlto jame nenustatytas konkretus laikotarpis, per kurį valstybės narės turėtų jį atlikti. Komisija laikosi nuomonės, kad įtraukiant reikalavimą, kuris turi būti įvykdytas prieš patvirtinant programas, būtų vilkinamas programų patvirtinimo procesas, o tai prieštarauja Bendrųjų nuostatų reglamento tikslui.

Šiuo metu baigiama atlikti tyrimą dėl to, kaip valstybės narės laikosi šios nuostatos. Valstybės narės šia patirtimi pasinaudos atlikdamos būsimus sukčiavimo rizikos vertinimus.

Komisija svarsto galimybes stiprinti analitinius OLAF pajėgumus – tai 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu padėtų tobulinti Komisijos atliekamus sukčiavimo rizikos vertinimus (žr. Komisijos atsakymus į 1 ir 4 rekomendacijų pastabas).

Komisija pritaria 3.2 rekomendacijos a punktui.

Pagal Finansinį reglamentą atitinkamas generalinis direktoratas, esant būtinybei, turi naudotis ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema. Siekiant skatinti naudotis sistema EDES, jau imtasi keleto veiksmų.

Komisija pritaria 3.2 rekomendacijos b punktui.

Norint įpareigoti valstybes nares pasidalijamojo valdymo srityje žymėti sukčiaujančius ekonominės veiklos vykdytojus, teisės aktų leidėjas turėtų iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą.

Iš pradžių Komisija buvo pasiūliusi aiškiai įpareigoti valstybes nares, kaip draudimo dalyvauti procedūrose pagrindu, naudotis Pažeidimų valdymo sistemos duomenimis (COM(2014) 358). Vis dėlto valstybės narės nepritarė įpareigojimui drausti dalyvauti procedūrose remiantis jų Pažeidimų valdymo sistemoje teikiama informacija.

Komisija pritaria 3.3 rekomendacijai.

Komisija visoms valstybėms narėms teikia informaciją apie priemonę ARACHNE, organizuoja tikslinį šios srities mokymą, teikia aktyvią paramą ir rekomendacijas. Vis dėlto sistema ARACHNE naudojamasi savanoriškai, nes nėra teisinio įpareigojimo užtikrinti, kad ja būtų naudojamasi. Komisija toliau aktyviai teiks pagalbą visoms institucijoms, taip pat skatins valstybes nares, kurios nepakankamai naudojasi (arba visiškai nesinaudoja) sistema ARACHNE, tai daryti, kaip nurodyta Chartijoje dėl rizikos vertinimo priemonės ARACHNE taikymo atliekant valdymo patikras. Ši chartija perduota visoms valstybėms narėms.

Žr. Komisijos atsakymus į 85–88 dalių pastabas.

See Commission replies to paragraphs 85–88.

Kalbant apie bendrą OLAF tyrimų poveikį, svarbu pažymėti, kad OLAF nustatomos atsargumo priemonės (žr. Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 straipsnį) ir bendras atgrasomasis OLAF veiksmų poveikis taip pat yra svarbūs kovos su sukčiavimu aspektai, kuriuos reikia įvertinti.

Tolesnių veiksmų, susijusių su OLAF tyrimais, analizė grindžiama gana nedideliu pokalbių su Komisijos tarnybų ir valstybių narių teisminių institucijų skaičiumi.

Komisija pabrėžia, kad dabartinėje sistemoje ir kiti subjektai, visų pirma kitos ES institucijos ir valstybės narės, atlieka svarbias funkcijas ir pareigas – jie turi nustatyti ir tirti pažeidimus, taip pat imtis tinkamų tolesnių priemonių.

Kalbant apie pateikiamų kaltinimų lygį, OLAF tyrimų veiksmingumo negalima vertinti remiantis šiuo vienu kriterijumi, nes pateikti kaltinimai yra tik vienas iš daugelio OLAF tyrimų rezultatų. Tai, kad OLAF ir nacionalinės teisminės institucijos veikia kartu ir negaišdamos laiko koordinuoja savo operatyvinę veiklą – dažnas gerosios patirties pavyzdys. OLAF taip pat stiprina bendradarbiavimą su teisminėmis institucijomis tolesnių veiksmų, susijusių su jos rekomendacijomis, klausimais.

Sunkumai, susiję su tolesniais veiksmais, kurių nacionalinės institucijos imasi pagal OLAF teismines rekomendacijas, yra sena problema, apie kurią gerai žino OLAF, Komisija ir valstybės narės. Siekdama išspręsti šią problemą, Komisija pasiūlė įsteigti Europos prokuratūrą. Be to, neseniai pateiktu Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 siekiama tobulinti tolesnius veiksmus, kurių imamasi pagal OLAF teismines rekomendacijas, visų pirma išaiškinant OLAF tyrimų rezultatų priimtinumo valstybėse narėse vykstančių teismo procesų metu klausimą.

Taip pat žr. Komisijos atsakymus į 94–104 dalių pastabas.

OLAF imasi veiksmų, siekdama paaiškinti galutinėse ataskaitose pateikiamą informaciją ir rekomendacijų dėl apskaičiuotų susigrąžintinų sumų turinį. 2016 m. spalio mėn. OLAF paskelbė Finansinių rekomendacijų ir susijusių galutinės ataskaitos skyrių rengimo instrukcijas, kurios turėtų padėti lengviau įgyvendinti OLAF rekomendacijas. Tik ateityje bus galima aiškiai įvertinti šių instrukcijų poveikį finansinėms rekomendacijoms.

Be to, 2017 m. liepos mėn. OLAF paskelbė naujas Finansinės stebėsenos gaires, kuriomis siekiama, inter alia, sutrumpinti laikotarpį, per kurį lėšas naudojantys generaliniai direktoratai turi apskaičiuoti susigrąžintinas sumas.

Taip pat žr. Komisijos atsakymus į 106–124 dalių pastabas.

Komisija iš dalies pritaria šiai rekomendacijai.

Kalbant apie OLAF tyrimo funkciją, Komisija savo 2018 m. gegužės 23 d. pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (COM(2018) 338), ėmėsi veiksmų, siekdama suderinti OLAF tyrimų sistemą su steigiama Europos prokuratūra.

Europos prokuratūros reglamente nustatyta, kad siūlomi šių dviejų įstaigų tarpusavio santykiai turėtų būti grindžiami tvirto bendradarbiavimo, keitimosi informacija, papildomumo ir nedubliavimo principais.

Be to, šiame pasiūlyme numatoma padaryti tikslinius pakeitimus, kuriais siekiama didinti OLAF tyrimų veiksmingumą.

Bendros Sąjungos biudžeto apsaugos požiūriu OLAF administraciniai tyrimai ir toliau suteiks konkrečios pridėtinės vertės. Taip pat žr. Komisijos atsakymus į 126–128 dalių pastabas.

Kalbant apie sukčiavimo prevenciją ir sukčiavimo rizikos analizę, Komisija ketina stiprinti OLAF atliekamas funkcijas (žr. Komisijos atsakymus į 1–3 rekomendacijų pastabas).

a) Komisija pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad, Komisijos tarnyboms ir vykdomosioms įstaigoms įgyvendinant kovos su sukčiavimu politiką, OLAF galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį. Galimybės suteikti tokį svarbesnį vaidmenį svarstomos rengiantis atnaujinti Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją (žr. Komisijos atsakymus į 50–54 dalių ir 2.1 rekomendacijos pastabas).

Kiek tai sietina su tikruoju laiku atliekama išsamia sukčiavimo modelių ir sukčiavimo priežasčių analize, žr. Komisijos atsakymus į 1 ir 2.2 rekomendacijų pastabas. Kiek įmanoma, Komisija sukčiavimo modelius, nustatytus OLAF atliekamų tyrimų metu, vis dažniau pristatys bylų suvestinėse.

b) Valstybių narių atžvilgiu OLAF toliau vykdys veiklos koordinavimo ir patariamąsias funkcijas. Visų pirma, ji toliau bus už pranešimų apie pažeidimus teikimą ir Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto veiklą atsakinga tarnyba. Be to, už pasidalijamąjį valdymą atsakingų generalinių direktoratų atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai ir toliau vykdys valstybių narių prižiūrėtojų funkcijas.

Kaip nurodyta pirmiau, OLAF peržiūrės šių lėšas naudojančių generalinių direktoratų kovos su sukčiavimu politiką.

Analitinę sustiprintos OLAF funkcijos dalį galima įdiegti tik laipsniškai; visapusiškai veikti ji pradės ne anksčiau kaip nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vidurio (žr. Komisijos atsakymą į 2.2 rekomendacijos pastabas). Europos Audito Rūmai pripažįsta, kad išsamus sukčiavimo rizikos vertinimas yra visapusiškai veiksmingo sukčiavimo rizikos valdymo pagrindas. Tad OLAF analitiniai pajėgumai ir sustiprintos jos priežiūros funkcijos veiksmingumas palaipsniui didės.