Teikiant ES paramą jauniesiems ūkininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui

Santrauka

I

Bendras ūkininkų skaičius 27 ES valstybėse narėse per pastarąjį dešimtmetį sparčiai sumažėjo nuo 14,5 milijono ūkininkų 2005 m. iki 10,7 milijono ūkininkų 2013 m. Jaunųjų ūkininkų (iki 44 metų amžiaus) skaičius sumažėjo nuo 3,3 milijono 2005 m. iki 2,3 milijono 2013 m. Jei ūkininkų skaičius sumažėjo visose amžiaus grupėse, jaunųjų ūkininkų procentinė dalis žemės ūkiu užsiimančių gyventojų populiacijoje išliko palyginti stabili ir sudarė šiek tiek daugiau nei 20 %. Tačiau tarp valstybių narių yra didelių skirtumų.

II

2007–2013 m. ES skyrė 9,6 milijardo eurų specialios pagalbos jauniesiems ūkininkams stiprinti žemės ūkio valdų konkurencingumą ir skatinti kartų kaitą žemės ūkio sektoriuje. Kartu su valstybių narių 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės bendruoju finansavimu visa viešoji parama sudaro 18,3 milijardo eurų. 2007–2013 m. laikotarpiu ES įsikūrimo pagalbą gavo beveik 200 000 jaunųjų ūkininkų. Daugiau kaip 70 % ES finansavimo skirta pagal 2-ojo ramsčio (EŽŪFKP) paramos priemonę jauniesiems ūkininkams įsikurti, o likusi 30 % dalis 2014–2020 m. pagal 1-ąjį ramstį (EŽŪGF) yra tiesioginė išmoka jauniesiems ūkininkams.

III

Atsižvelgdami į tai, mes išnagrinėjome ES vaidmenį remiant jaunuosius ūkininkus ir skatinant kartų kaitą. Auditas buvo atliekamas Komisijoje ir keturiose valstybėse narėse, kuriose skirta daugiausiai lėšų jauniesiems ūkininkams: Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Italijoje. Audito metu buvo siekiama atsakyti į klausimą: „Ar ES paramos jauniesiems ūkininkams teikimas nustatytas taip, kad būtų veiksmingai prisidedama prie kartų kaitos skatinimo?“

IV

Daroma bendra išvada, kad ES parama jauniesiems ūkininkams yra pagrįsta prastai nustatyta intervencijos logika be numatytų rezultatų ir konkretaus poveikio. Teikiant paramą reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui. Tačiau mes nustatėme reikšmingų skirtumų tarp 1-ojo ramsčio išmokos jauniesiems ūkininkams ir 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės.

V

1-ojo ramsčio išmokos jauniesiems ūkininkams atveju mes nustatėme, kad:

• pagalba nėra grindžiama patikimu poreikių vertinimu ir jos tikslas neatspindi bendro tikslo skatinti kartų kaitą. Valstybėms narėms nepavyko suderinti 1-ojo ramsčio išmokos ir 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės ar nacionalinių priemonių;
• kadangi nėra poreikių įvertinimo, pagalba teikiama standartizuota forma (metinė išmoka už hektarą), teikiama suma ir nustatomas laikas, tačiau neaišku, į kokius konkrečius poreikius, išskyrus papildomas pajamas, atsižvelgiama;
• bendra stebėjimo ir vertinimo sistema nesuteikė naudingų rodiklių siekiant įvertinti šios išmokos veiksmingumą, kadangi nėra šios išmokos rezultatų rodiklių ir nėra kaupiami duomenys apie pajamas ir paremtų valdų perspektyvumą.

VI

2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės atveju nustatėme, kad:

• nors iš esmės ji grindžiama neapibrėžtų poreikių vertinimu, jos tikslai iš dalies yra konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs, su laiko nuoroda ir atspindi bendrąjį tikslą skatinti kartų kaitą. Yra tam tikras veiksmingas suderinimas su 2-ojo ramsčio investicine priemone;
• pagalba teikiama kaip vienkartinė išmoka (atsižvelgiant į verslo planą ir, tam tikrais atvejais, į paskolos palūkanų subsidiją), labiau tiesiogiai atsižvelgiant jaunųjų ūkininkų prieigos prie žemės, kapitalo ir žinių poreikius. Pagalbos suma paprastai yra susijusi su poreikiais ir pritaikyta konkrečių veiksmų skatinimui (pavyzdžiui, pradedant taikyti ekologinį ūkininkavimą, vandens ar energijos taupymo iniciatyvas);
• pagalba skiriama labiau kvalifikuotiems ūkininkams, kurie yra skatinami įsikurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir įsipareigoti įgyvendinti verslo planą, kuris jiems padėtų plėtoti perspektyvius ūkius. Tačiau verslo planų kokybė buvo nevienoda ir vadovaujančiosios institucijos tam tikrais atvejais netaikė atrankos procedūrų, kad teiktų pirmenybę geriausiems projektams. 2007–2013 m. laikotarpiu atrankos kriterijai buvo pateikti vėlai, minimalios ribos buvo arba pernelyg žemos, arba jų nebuvo visai, o priemonei skirtas septynerių metų biudžetas kai kuriose valstybėse narėse buvo panaudotas finansuoti beveik visas programavimo laikotarpio pradžioje pateiktas paraiškas, tokiu būdu užkertant kelią gauti finansavimą tiems jauniems ūkininkams, kurie įsikūrė vėliau;
• nustatėme mažai įrodymų apie tai, ar ES priemonės palengvino jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, pagerino kartų kaitą ir paremtų valdų perspektyvumą, daugiausia dėl prastos kokybės rodiklių, kuriuos nustato bendra stebėjimo sistema.

VII

Rekomenduojame, kad Komisija ir valstybės narės:

1. pagerintų intervencijos logiką, stiprinant poreikių vertinimą ir nustatant SMART tikslus, kurie atspindės bendrą tikslą skatinti kartų kaitą;
2. gerinti priemonių taikymo tikslingumą, taikant geresnes projektų atrankos sistemas ir verslo planų naudojimą;
3. gerinti stebėjimo ir vertinimo sistemą, remiantis geriausia valstybių narių stebėjimo sistemose ir vertinimo ataskaitose nustatyta praktika.

Įvadas

Žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų populiacija mažėja

01

ES žemės ūkio sektoriuje mažėja žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų populiacija. Bendras ūkininkų skaičius 27 ES valstybėse narėse⁵ per pastarąjį dešimtmetį sparčiai sumažėjo nuo 14,5 milijono 2005 m. iki 10,7 milijono 2013 m. – t. y. mažiau nei per dešimtmetį jų sumažėjo ketvirtadaliu. Buvo paveiktos visos ūkininkų amžiaus grupės (žr. 1 diagramą). Neįmanoma žinoti, kiek yra ūkininkų iki 40 metų amžiaus, nes Eurostato duomenys, apimantys 35–44 metų amžiaus grupę, nėra suskirstyti į pogrupius⁶.

02

Jaunųjų ūkininkų (iki 44 metų amžiaus) skaičius sumažėjo nuo 3,3 milijono 2005 m. iki 2,3 milijono 2013 m. – t. y. mažiau nei per dešimtmetį jų sumažėjo trečdaliu. Vis dėlto jaunųjų ūkininkų procentinė dalis žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų populiacijoje išliko palyginti stabili ir buvo šiek tiek didesnė nei 20 % (žr. 2 diagramą).

03

Yra reikšmingų skirtumų tarp valstybių narių: pavyzdžiui, Lenkijoje jaunųjų ūkininkų dalis žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų populiacijoje padidėjo nuo 34 % 2007 m. iki 36 % 2013 m., o Ispanijoje ji sumažėjo nuo 21 % 2007 m. iki 16 % 2013 m. I priede pateikiama ūkininkų skaičiaus apžvalga atskirose valstybėse narėse ir pokytis 2007–2013 m., o II priede nurodytas ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių.

Kartų kaita – svarbus politinės darbotvarkės klausimas

04

2008 m. Europos Parlamento nuomone, „kartų kaita yra būtina norint ateityje išsaugoti aukštą ES maisto kokybės bei saugos lygį ir ES užtikrinti savarankišką apsirūpinimą maistu“ ir kad „ateityje BŽŪP turėtų būti keliamas tikslas panaikinti kliūtis, su kuriomis šiuo metu susiduria jauni žmonės, pageidaujantys steigti ūkį, o kartų kaita turėtų būti paskelbta vienu iš BŽŪP prioritetų“⁸. 2011 m. jis pažymėjo, kad „priemonės, skirtos jauniems ūkininkams pagal antrąjį ramstį, buvo nepakankamos norint sustabdyti greitą senėjimą žemės ūkio sektoriuje“ ir kad „antrojo ramsčio paramos schemos turėtų būti išplėstos“⁹. 2014 m. Taryba taip pat nurodė¹⁰, kad jaunieji ūkininkai ir kartų kaita žemės ūkyje yra reikalingi tvarumui ir ilgalaikiam Europos žemės ūkio konkurencingumui.

05

2015 m. Komisija teigė¹¹, kad jaunųjų ūkininkų rėmimas yra prioritetas. Pasak Komisijos nario Philo Hogano¹²: „[…] kartų kaitos problema yra kur kas daugiau nei tik vidutinio amžiaus ES ūkininkų skaičiaus mažėjimas. Tai taip pat didesnių galių suteikimas naujos kartos aukštos kvalifikacijos jauniems ūkininkams, kad technologijų teikiama nauda būtų iki galo pasinaudota remiant tvarų ūkininkavimą Europoje“. Jis nurodė, kad yra „kliūčių, kurios trukdo jaunimui imtis žemės ūkio veiklos“, kaip pačias svarbiausias paminėdamas prieigą prie žemės, finansavimo ir žinių.

ES parama jauniesiems ūkininkams

06

2007–2020 m. iš ES biudžeto specialiai jauniesiems ūkininkams iš viso skirta 9,6 milijardo eurų paramos. Ji padvigubėjo nuo 3,2 milijardo eurų 2007–2013 m. laikotarpiu, pagal 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonę, iki 6,4 milijardo eurų 2014–2020 m. laikotarpiu iš esmės dėl to, kad pradėtos taikyti papildomos tiesioginės išmokos jauniesiems ūkininkams pagal 1-ąjį ramstį (žr. 3 diagramą). Kartu su valstybių narių 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės bendru finansavimu visa viešoji parama sudaro 18,3 milijardo eurų.

07

Parama jauniesiems ūkininkams pradėta teikti devintajame XX a. dešimtmetyje¹³. Nuo 2000 m. didžioji paramos dalis buvo teikiama pagal 2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę¹⁴. Po šios priemonės 2014–2020 m. laikotarpiu taikoma priemonė „Ūkio ir verslo plėtra“. Priemonė yra įgyvendinama 92 iš 118 kaimo plėtros programų (KPP), 24 iš 28 valstybių narių.

08

Papildoma parama jauniesiems ūkininkams pradėta teikti 2014–2020 m. laikotarpiu pagal 1-ąjį ramstį¹⁵ kaip papildoma 25 % išmoka jauniesiems ūkininkams prie tiesioginių išmokų.

09

4 diagramoje apžvelgiamos ES priemonės – tiesiogiai ar netiesiogiai – taikomos jauniesiems ūkininkams 2007–2020 m. laikotarpiu. Kaip nurodyta 4 diagramoje, audito metu dėmesys buvo skiriamas tiesioginiam jaunųjų ūkininkų rėmimui skirtoms priemonėms: 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonei ir 1-ojo ramsčio papildomai išmokai jauniesiems ūkininkams.

10

Toliau pateiktoje 1 lentelėje palyginamos pagrindinės 1-ojo ir 2-ojo ramsčių paramos jauniesiems ūkininkams 2014–2020 m. laikotarpiu ypatybės.

1 lentelė

Pagrindinės 1-ojo ir 2-ojo ramsčių paramos jauniesiems ūkininkams 2014–2020 m. laikotarpiu ypatybės

	1-asis ramstis. Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) Išmoka jauniesiems ūkininkams	2-asis ramstis. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 6.1 priemonė. Ūkio ir verslo plėtra. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui
Teisinis pagrindas	Reglamento (EB) Nr. 1307/2013 50 straipsnis	Reglamento (EB) Nr. 1305/2013 19 straipsnis
Paramos forma	Papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmoką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą.	Verslo pradžios pagalba, ne didesnė kaip 70 000 eurų išmoka, skiriama remiantis verslo planu (galutinis mokėjimas, su sąlyga, kad bus teisingai įgyvendintas verslo planas).
Paramos trukmė	Mokama kasmet ne ilgiau kaip 5 metus (nuo įsikūrimo metų).	Mokama vieną kartą vienai valdai (vienam ūkininkui) mažiausiai dviem išmokomis.
Įgyvendinimas	Privaloma visoms valstybėms narėms, kurios gali nustatyti tik kelis parametrus: biudžeto apskaičiavimo metodą, hektarų ribas, reikalavimus dėl įgūdžių ir bendrą juridinių asmenų valdų kontrolę (žr. 40 dalį).	Savanoriška valstybėms narėms (regionams), kurios apibrėžia prioritetus ir tikslus KPP, nustato tinkamumo finansuoti ir atrankos kriterijus, atrenka projektus ir pateikia Komisijai ataskaitą dėl priemonių įgyvendinimo.
Tikslas	„Siekiant palengvinti pradinį jaunųjų ūkininkų įsisteigimą ir struktūrinį jų valdų pritaikymą po pradinio įsisteigimo“1 ir prisidėti prie bendro BŽŪP perspektyvios maisto gamybos tikslo stiprinant ūkių perspektyvumą2 ir skatinant kartų kaitą3
Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai	Ūkininkai iki 40 metų amžiaus. Ūkininkai, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki 2015 m. tiesioginių išmokų paraiškų. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant tuos, kai jaunasis ūkininkas bendrai valdo ūkį.	Ūkininkai iki 40 metų amžiaus. Ūkininkai, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą. Juridiniai asmenys, įskaitant tuos, kai jaunasis ūkininkas bendrai valdo ūkį.
Paramos gavėjų skaičius	279 071 (2015 m.).	193 828 2007–2013 m. laikotarpiu. Nėra tikslo ES lygmeniu 2014–2020 m. laikotarpiu.
Vidutinė pagalbos suma vienam paramos gavėjui	1 135 eurai (2015 m.).	20 000 eurų (2007–2013 m. laikotarpiu).

1 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 preambulės 47 punktas ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 ir preambulės 17 punktas.

2 Žr. Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 5 straipsnį.

3 Dėl 1-ojo ramsčio žr. 2013 m. birželio 26 d. Komisijos pranešimą „BŽŪP reforma. Pagrindinių elementų paaiškinimas“: „siekiant skatinti kartų kaitą, jaunesniems negu 40 metų pradedantiems ūkininkams skiriama bazinė išmoka papildomai turėtų būti padidinta 25 % per pirmuosius penkerius ūkininkavimo metus“; ir Europos Parlamento faktų suvestinę „Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pirmasis ramstis. Tiesioginės išmokos ūkininkams“: „siekiant skatinti kartų kaitą, jaunesniems negu 40 metų ūkininkams, naujiems ūkininkams ar per pastaruosius penkerius metus sukurtiems ūkiams skiriama bazinė išmoka per pirmuosius penkerius ūkininkavimo metus turėtų būti padidinta 25 %.“

Dėl 2-ojo ramsčio žr. Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 5 straipsnį, kuriame nurodytas konkretus prioritetas „palankesnių sąlygų sudarymas reikiamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje ir, visų pirma, kartų kaitos palengvinimas“.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

Audito apimtis ir metodas

11

Audito metu buvo siekiama atsakyti į klausimą:

„Ar ES paramos jauniesiems ūkininkams teikimo procedūra nustatyta taip, kad būtų veiksmingai prisidedama prie kartų kaitos skatinimo?“

12

Kad atsakytume į šį klausimą, daugiausiai dėmesio skyrėme priemonėms, kuriomis tiesiogiai remiami jaunieji ūkininkai 2007–2020 m. laikotarpiu (žr. 4 diagramą), visų pirma 2007–2013 m. 2-ojo ramsčio 112 jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonei ir ją atitinkančiai 6.1 priemonei 2014–2020 m., ir 2014–2020 m. 1-ojo ramsčio išmokai jauniesiems ūkininkams. Įvertinome intervencijos logiką (ataskaitos I dalis), priemonių įgyvendinimo tikslus (II dalis) ir rezultatus (III dalis).

13

Auditas buvo atliekamas 2016 m. spalio–lapkričio mėn. ir apėmė keturias valstybes nares, kurios panaudojo daugiausiai lėšų jauniesiems ūkininkams: Prancūziją, Ispaniją, Lenkiją ir Italiją (žr. 5 diagramą). Šioms keturioms valstybėms narėms tenka 56 % viso ES biudžeto, atitinkančio priemones, kuriomis tiesiogiai remiami jaunieji ūkininkai 2007–2020 m. laikotarpiu (žr. 4 diagramą). III priede apžvelgiamas ES biudžetas, specialiai skirtas jauniesiems ūkininkams pagal valstybes nares.

14

Šiose keturiose valstybėse narėse tikrinome nacionalines sistemas, kuriose yra nustatyta intervencijos logika ir pagrindinės priemonių ypatybės, šių priemonių koordinavimo lygį ir nacionalines politikas, kuriomis skatinama kartų kaita. Kad įvertintume priemonių įgyvendinimą ir rezultatus, didžiausią dėmesį skyrėme septyniems regionams, kurie daugiausiai panaudoja lėšų priemonėms tiesiogiai jauniesiems ūkininkams remti:

• Prancūzijoje (Luaros ir pietų Pirėnų);
• Ispanijoje (Andalūzijos);
• Lenkijoje (Varmijos Mozūrų ir Žemutinės Silezijos);
• Italijoje (Emilijos-Romanijos ir Apulijos).

15

Audito metodas apėmė kontrolės sistemų auditą, visų pirma Komisijos ir valstybių narių lygmeniu; išnagrinėta 57 projektų imtis galutinių paramos gavėjų lygmeniu, siekiant patikrinti priemonių įgyvendinimą ir rezultatus. Mes taip pat ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu išnagrinėjome atitinkamus Eurostato (t. y. ūkių struktūros tyrimus), nacionalinių parlamentų ir statistikos tarnybų, universitetų ir jaunųjų ūkininkų organizacijų pateiktus statistinius duomenis ir tyrimus.

16

Šie tyrimai parodė, kad yra bendrų veiksnių, kitų nei ES priemonės, kurie daro poveikį kartų kaitai (pavyzdžiui, ekonominė ir socialinė padėtis, bankų ketinimai teikti paskolas, įsidarbinimo galimybės kituose, ne žemės ūkio, sektoriuose), ir didelę žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją santykinai mažame ūkių skaičiuje¹⁶). Nacionalinės politikos, pagal kurias pirmenybė teikiama senųjų ūkininkų veiklos nutraukimui, taip pat gali turėti svarbų vaidmenį, kaip nurodė Vokietija, viena iš valstybių narių, kuri, kaip ir Danija, Airija, Nyderlandai ir JK (Šiaurės Airija), nusprendė neįgyvendinti įsikūrimo priemonės pagal 2014–2020 m. 2-ąjį ramstį. Iš tiesų, 2007–2013 m. laikotarpio vidurio vertinimas Vokietijoje (Reino kraštas-Pfalcas), parodė, kad pagal 112 priemonę, skirtą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, nepavyko tinkamai išspręsti ūkių, neturinčių tinkamo įpėdinio, problemos, ir nebuvo įmanoma nustatyti, kokią įtaką tokia parama turėjo ūkininkų amžiaus struktūrai. Be to, Vokietija laikėsi nuomonės, kad jos „Hofabgabeklausel“ socialinės apsaugos sistema, pagal kurią ūkininkai privalo atsisakyti savo ūkio, kad gautų senatvės pensiją, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sėkmingą kartų kaitą ūkininkavimo sektoriuje.

Pastabos

I dalis. Intervencijos logika

17

Komisija ir valstybės narės turėtų atitinkamai parengti politikos intervencijas. Šiuo tikslu tikrinome, ar Komisija ir valstybės narės:

• atlieka patikimus ex ante poreikių vertinimus konkrečiose intervencijos srityse;
• sprendžia, kokie fondai geriausiai atitinka jaunųjų ūkininkų poreikius;
• nustato konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir su laiko nuoroda (SMART) tikslus;
• nustato tvarką, siekiant užtikrinti veiksmingą, efektyvų ir koordinuotą lėšų iš įvairių fondų panaudojimą.

Jaunųjų ūkininkų poreikiai nustatyti apibendrintai…

18

Remiantis Komisijos tyrimais ir interviu su audituotomis vadovaujančiosiomis institucijomis ir jaunųjų ūkininkų asociacijomis, jaunimui tapti ūkininkais trukdo šios kliūtys:

1. prieiga prie žemės: apie 60 % jaunųjų ūkininkų 28 ES valstybėse narėse pranešė apie problemas perkant ar nuomojantis žemę¹⁷. Remiantis keliais tyrimais¹⁸, problemos priežastis – didelė žemės kaina ir vyresnio amžiaus ūkininkų nenoras išeiti į pensiją;
2. prieiga prie kapitalo: apie 35 % jaunųjų ūkininkų 28 ES valstybėse narėse pranešė apie problemas norint gauti subsidijas ir paskolas¹⁹. Remiantis tyrimais²⁰ ir interviu su jaunųjų ūkininkų asociacijomis, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje ši problema kyla dėl viešosios pagalbos procedūrų sudėtingumo ir ilgumo, o ne dėl nepakankamų subsidijų;
3. prieiga prie žinių: apie 20 % jaunųjų ūkininkų 28 ES valstybėse narėse pranešė apie problemas norint gauti žinių²¹. 2010 m. tik 14 % ūkininkų iki 35 metų amžiaus 27 ES valstybėse narėse buvo baigę išsamius žemės ūkio srities kursus²², nors ši situacija visoje ES labai skyrėsi. Pavyzdžiui, Prancūzijoje (Luaros krašte) 84 % ūkininkų iki 35 metų amžiaus buvo baigę išsamius žemės ūkio srities kursus, Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) – 27 %, Lenkijoje – 26 % ir Ispanijoje (Andalūzijoje) – tik 3 %;
4. prieiga prie pakankamų ir stabilių pajamų: kai kurios valstybės narės ir jaunųjų ūkininkų asociacijos nurodė šį poreikį, nors keturiose audituotose valstybėse narėse nėra statistiškai reprezentatyvių duomenų apie jaunųjų ūkininkų pajamas (iki 40 metų amžiaus) arba duomenų, rodančių, ar pajamos pirmaisiais ūkininkavimo veiklos metais apskritai yra nepakankamos ar nestabilios, arba labiau nepakankamos ar nestabilios nei vėlesniais metais;
5. galimybė naudotis infrastruktūra ir paslaugomis kaimo vietovėse, palyginus su tomis, kuriomis naudojasi kaimo vietovėse negyvenantis jaunimas, pavyzdžiui, plačiajuosčiu ryšiu, vaikų darželiais, mokyklomis, transporto ir pašto paslaugomis, sveikatos priežiūros ir pavadavimo paslaugomis.

…tačiau bendrieji poreikiai toliau nebuvo nagrinėjami

19

Daugelyje audituotų valstybių narių (regionų) mūsų tyrimas parodė, kad nežinoma, kiek tokių kliūčių yra būdingos visiems įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams tam tikrame regione arba tik kai kuriems iš jų, pavyzdžiui, tam tikrose geografinėse vietovėse, žemės ūkio sektoriuose arba esant tam tikrai finansinei padėčiai (pavyzdžiui, kai jie neturi pakankamai paveldėtos žemės ar kapitalo). Taip pat nežinoma, kuriuo įsikūrimo proceso momentu šios kliūtys yra rimtesnės.

1-asis ramstis

20

1-ojo ramsčio papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams yra pagrįsta prielaida, kad jaunieji ūkininkai, kurie pradeda vykdyti žemės ūkio veiklą, susiduria su finansiniais sunkumais²³. Nors ši prielaida gali būti teisinga, Komisijos poveikio vertinime²⁴ nebuvo pateikta ją patvirtinančių duomenų ar šios papildomos išmokos numatomo poveikio jaunųjų ūkininkų pajamoms, jų valdų perspektyvumui ar kartų kaitos lygiams, tačiau dėmesys buvo skiriamas tik įvairių pasiūlytų šios išmokos skaičiavimo metodų poveikiui biudžetui. Neaišku, su kokiais jaunųjų ūkininkų poreikiais ši išmoka būtų susijusi, išskyrus papildomas pajamas, ir kokia būtų jos pridėtinė vertė.

21

Taip pat valstybių narių lygmeniu nebuvo dokumentų, tyrimų ar duomenų, paaiškinančių, kodėl reikia šios papildomos išmokos, ar patvirtinančių prielaidą, kad jaunieji ūkininkai, kurie pradeda vykdyti žemės ūkio veiklą, susiduria su finansiniais sunkumais. Italijoje nustatėme kai kurių nereprezentatyvių šiai prielaidai prieštaraujančių duomenų nacionaliniu lygmeniu rodančių, kad grynoji ūkio pridėtinė vertė²⁵ buvo šiek tiek didesnė (vidutiniškai 80 000 eurų) 2010 m. valdose, kurias turėjo ūkininkai iki 40 metų amžiaus, palyginti su vyresniais ūkininkais (73 000 eurų). Taip pat nėra duomenų, rodančių, ar pajamos pirmaisiais ūkininkavimo metais apskritai yra nepakankamos arba nestabilios, arba labiau nepakankamos ar nestabilios nei vėlesniais metais.

22

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 valstybės narės yra įgaliotos priimti kai kuriuos įgyvendinimo sprendimus, kaip antai nustatyti tam tikrą biudžetą išmokai, arba tam tikras ribas pagal hektarų skaičių, kuriais remiantis jis turėtų būti apskaičiuojamas (taip pat žr. 39–41 dalis). Tačiau nebuvo jokių dokumentų, tyrimų ar duomenų, kuriais būtų tinkamai pagrįsti tokie sprendimai.

2-asis ramstis

23

Bendrieji poreikiai ir jaunųjų ūkininkų skaičiaus mažėjimas buvo paminėti daugelyje audituotų valstybių narių programavimo dokumentų (ex ante vertinimuose, kaimo plėtros programose), susijusių su 2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemone. Tačiau pagrindinės priežastys, kodėl jaunimas susiduria su kliūtimis naudotis žeme, kapitalu, žiniomis, pajamomis ar paslaugomis nebuvo pakankamai išnagrinėtos ir iš esmės nebuvo pagrįstos kiekybiškai įvertinamais įrodymais.

Dalinis poreikių ir paramos formos neatitikimas

1-asis ramstis

24

Kadangi nėra poreikių įvertinimo, neaišku, į kokius konkrečius poreikius, išskyrus papildomas pajamas, atsižvelgiama skiriant 1-ojo ramsčio išmoką jauniesiems ūkininkams. Be to, kalbant apie pajamas, negalėjome nustatyti, ar buvo atsižvelgta į didesnių ir stabilesnių pajamų poreikį, į kurį paprastai turėtų būti atsižvelgta tiesiogiai teikiant šią išmoką. Audito metu tikrintos valstybės narės negalėjo pateikti statistiškai reprezentatyvių duomenų apie jaunųjų ūkininkų pajamas ar duomenų, rodančių, kad jų pajamos pirmuosius penkerius ūkininkavimo metus apskritai yra nepakankamos arba nestabilios, arba labiau nepakankamos ar nestabilios nei vėlesniais metais. Dėl kitų poreikių:

1. ši išmoka nėra tiesiogiai susijusi su poreikiu gerinti prieigą prie žemės, ji teikiama tik tiems jauniesiems ūkininkams, kurie jau turi žemės;
2. poreikis užtikrinti geresnę prieigą prie kapitalo nėra akivaizdus, kadangi nėra žinoma, ar šios išmokos gavėjai neturi pakankamo kapitalo vykdyti perspektyvią valdos veiklą ir (arba) negali gauti pakankamų subsidijų, kad galėtų finansuoti investicijas, kurios pagerintų jų perspektyvumą;
3. ši išmoka nėra konkrečiai susijusi su poreikiu gerinti prieigą prie žinių, daugumoje valstybių narių ji teikiama nereikalaujant minimalaus išsilavinimo lygio žemės ūkio srityje.

2-asis ramstis

25

Pagal 2-ojo ramsčio priemonę, skirtą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, pagalba teikiama kaip vienkartinė išmoka (atsižvelgiant į verslo plano įvykdymą), kaip palūkanų subsidija ar jų derinys. Todėl ją teikiant labiau tiesiogiai atsižvelgiama į konkrečius jaunųjų ūkininkų poreikius, visų pirma:

1. iš dalies atsižvelgiama į poreikį pagerinti prieigą prie žemės, kadangi ūkininkai galėtų naudoti vienkartinę išmoką žemei įsigyti arba galėtų subsidijuoti kreditą žemės pirkimui;
2. iš esmės atsižvelgiama į geresnės prieigos prie kapitalo poreikį, nes ūkininkai gali ją naudoti investicijoms, kurios galėtų padidinti jų valdų perspektyvumą, ir, kai kuriais atvejais, taip pat gauti subsidijuojamą paskolą;
3. šia priemone iš esmės atsižvelgiama į geresnės prieigos prie žinių poreikį, kadangi paramos gavėjai privalo turėti ar įgyti minimalų išsilavinimą žemės ūkio srityje;
4. į poreikį turėti pakankamas ir pastovesnes pajamas yra netiesiogiai atsižvelgiama remiant veiksmus ir investicijas, kurios galėtų padėti plėtoti perspektyvius ūkius.

Nustatyti bendro pobūdžio tikslai…

26

Bendras jaunųjų ūkininkų rėmimo tikslas pagal 1-ąjį ir 2-ąjį ramsčius ES lygmeniu yra palengvinti pradinį jaunųjų ūkininkų įsisteigimą ir struktūrinį jų valdų pritaikymą po pradinio įsikūrimo, o galutinis tikslas – didinti perspektyvumą ir skatinti kartų kaitą (žr. 1 lentelę).

… tačiau 1-ojo ramsčio išmokos jauniesiems ūkininkams tikslas neatspindėjo bendro tikslo skatinti kartų kaitą

27

IV priede pateikta 1-ojo ramsčio intervencijos logika. Išmoka jauniesiems ūkininkams turėtų padėti pagerinti žemės ūkio konkurencingumą, didinti ūkių pajamas ir apskritai siekti BŽŪP perspektyvios maisto gamybos tikslo. Tačiau šios išmokos tikslas neatspindėjo bendro tikslo skatinti kartų kaitą.

28

Kadangi nėra poreikių įvertinimo, 1-ojo ramsčio išmokos jauniesiems ūkininkams tikslas lieka:

1. nepakankamai konkretus, nes nėra aprašyti numatomi rezultatai (pavyzdžiui, išreikšti lygiu, skaičiumi, procentais arba dažniu) arba nėra nuorodos į tikslinę remtinų jaunųjų ūkininkų populiaciją (pavyzdžiui, tikslinės geografinės vietovės ar finansinės situacijos);
2. tik iš dalies išmatuojami, kadangi nėra žinoma, kokią jaunųjų ūkininkų pajamų procentinę dalį ši išmoka sudaro, taip pat nėra kiekybinių tikslų, susijusių su šios išmokos generuojamais rezultatais;
3. nežinoma, ar tikslas yra pasiekiamas, ar kiek jis pasiekiamas, kadangi jis nėra pakankamai konkretus ir išmatuojamas;
4. neaišku, kokiu mastu tikslas yra svarbus, kadangi nėra žinoma, su kokiais jaunųjų ūkininkų poreikiais ši išmoka turėtų būti susijusi, išskyrus papildomas pajamas, ir kaip plačiai toks poreikis paplitęs tarp jaunųjų ūkininkų, kurie pradeda vykdyti žemės ūkio veiklą (žr. 19–22 dalis);
5. nėra laiko nuorodos, kadangi nėra apibrėžta, iki kada tikslas turėtų būti pasiektas.

2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės tikslas atspindėjo bendrą tikslą skatinti kartų kaitą

29

ES lygmeniu 2-ojo ramsčio priemonės, skirtos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, tikslas yra „palankesnių sąlygų sudarymas reikiamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje ir, visų pirma, kartų kaitos palengvinimas“ ir prisidėjimas prie bendro BŽŪP perspektyvios maisto gamybos tikslo, skatinant ūkių perspektyvumą (žr. 1 lentelę). Be šio bendro visos ES tikslo valstybės narės savo 2007–2013 m. KPP šiai priemonei nustatė konkretesnių tikslų, pavyzdžiui, skatinti užimtumą, išlaikyti gyventojus kaimo vietovėse, didinti ūkių konkurencingumą, didinti jų pelningumą ir naudoti naujas technologijas bei gerinti žmogiškąjį kapitalą.

30

Mes nustatėme, kad 2-ojo ramsčio priemonės, skirtos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, tikslai keturiose audituotose valstybėse narėse buvo iš dalies SMART, nes jie buvo:

1. pagrįstai konkretūs, kadangi jais buvo siekiama remti pakankamai įgūdžių turinčius jaunuosius ūkininkus, ir jie dažnai būdavo pateikiami su numatomo rezultato aprašymu (pavyzdžiui, „sukurti pridėtinę vertę pasitelkiant įvairinimą ir darbo vietų kūrimą“ arba „didinti ūkių pelningumą“);
2. iš dalies išmatuojami, kadangi buvo su išdirbiu susijęs tikslo rodiklis (absoliutus remtinų jaunųjų ūkininkų skaičius ir santykinė visų valdų regione skaičiaus procentinė dalis), tačiau nebuvo su numatomais rezultatais susijusio kiekybiškai įvertinamo tikslo, pavyzdžiui, kartų kaitos rodiklio, kuris reikalingas tikslams pasiekti (žr. 71 dalį);
3. iš dalies pasiekiami, kadangi jie buvo pasiekiami atsižvelgiant į išdirbį (remtinų jaunųjų ūkininkų skaičius), tačiau nėra žinoma, ar jie buvo pasiekiami atsižvelgiant į rezultatus ir poveikį kartų kaitai;
4. iš dalies svarbūs, kadangi jie buvo susiję su bendro pobūdžio poreikiu remti kartų kaitą. Tačiau dažnai nebuvo žinoma, kokiu mastu jie buvo susiję su prieigos prie žemės, kapitalo, žinių, pajamų ar paslaugų poreikiais (žr. 19 ir 23 dalis);
5. iš dalies su laiko nuoroda, kadangi nėra nustatyto termino, iki kurio, pavyzdžiui, turėtų pasiekta tam tikra jaunųjų (vyresnio amžiaus) ūkininkų dalis.

Ribotas paramos priemonių koordinavimas, tačiau buvo nustatyta tam tikrų geros praktikos pavyzdžių

Menkai koordinuojamos jaunųjų ūkininkų rėmimo ES ir nacionalinės priemonės

31

Keturiose audituotose valstybėse narėse mes nustatėme ribotą ES ir nacionalinių paramos priemonių koordinavimą. Būtent:

• Prancūzijoje jauniesiems ūkininkams teikiama įvairi nacionalinė pagalba, kaip antai mokesčių lengvatos, atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų, pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir pagalba mokymo kursams. Veikia informacijos centrai, kuriuose potencialūs paramos gavėjai informuojami apie įvairią pagalbą. Taip pat yra įsteigtos koordinavimo įstaigos, siekiant užtikrinti įvairios pagalbos papildomumą, tačiau nėra jokių konkrečių ES ir nacionalinių priemonių koordinavimo mechanizmų;
• Italijoje iš dalies koordinuojama intervencijos aprėptis su nacionaline priemone, pagal kurią jauniems ūkininkams teikiama palūkanų subsidija žemei įsigyti (tik iš dalies ES priemonėmis sprendžiamas klausimas) ir veikia mechanizmai, skirti išvengti šios pagalbos kaupimosi su ES 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemone; taip pat taikomos mokesčių lengvatos, kurioms nėra koordinavimo mechanizmų su ES priemonėmis;
• Lenkijoje taikomos paskolos palankiomis sąlygomis, tačiau nėra koordinavimo mechanizmų su ES priemonėmis;
• Ispanijoje taikomos paskolos palankiomis sąlygomis ir mokesčių lengvatos, turinčios tiesioginį poveikį jaunųjų ūkininkų pajamoms, pavyzdžiui, 1-ojo ramsčio išmoka jauniesiems ūkininkams. Tačiau nėra šios įvairios pagalbos, kuri gali būti kaupiama, koordinavimo mechanizmo.

32

Nė vienoje iš keturių audituotų valstybių narių institucijos neturėjo paramos gavėjams skirtos įvairios ES ir nacionalinės pagalbos apžvalgos. Atsiranda rizika, kad kai kuriems jauniesiems ūkininkams bus skirta per didelė parama, palyginti su jų tikrais poreikiais (pavyzdžiui, ES 1-ojo ramsčio išmoka jauniesiems ūkininkams, 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės, investicijos, įvairinimas, mokymai ir įvairi nacionalinė pagalba), o kitiems jos bus skirta per mažai.

Nėra koordinuojama 1-ojo ramsčio išmoka jauniesiems ūkininkams ir 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonė

33

Nors Komisija nurodė, kad 2013 m. BŽŪP reforma buvo siekiama sustiprinti ryšius tarp dviejų ramsčių ir pasiūlyti labiau holistinį ir integruotą požiūrį į pagalbą²⁶, keturiose audituotose valstybėse narėse nenustatėme jokio nacionalinių institucijų, valdančių 1-ojo ramsčio išmoką jauniesiems ūkininkams ir 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonę, koordinavimo. Abi priemones valdo skirtingos institucijos pagal skirtingas taisykles (žr. 1 lentelę). Visų pirma tai, kad suteikta pagalba pagal 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonę neturi įtakos galimybei gauti 1-ojo ramsčio išmoką jauniesiems ūkininkams.

Gera sinergija 2-ame ramstyje tarp įsikūrimo ir investicinės priemonės

34

Keturiose audituotose valstybėse narėse nustatėme įvairius 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės ir investicijų priemonės koordinavimo, dėl kurio atsirado tam tikras sinerginis poveikis, lygius.

35

Italijoje, kur pagalba jauniesiems ūkininkams buvo teikiama kaip pagalbos paketas, kaip rekomenduojama pagal nacionalinį strateginį planą (žr. 1 langelį), įsikūrimo ir investicinės priemonės derinys buvo sėkmingas.

36

Taip pat Ispanijoje (Andalūzijoje) 2007–2013 m. bendri kvietimai teikti paraiškas buvo surengti įsikūrimo ir investicinėmis priemonėms, kad jauniesiems ūkininkams būtų galima gauti paramą pagal abi priemones. Tačiau 2014–2020 m. pagalbos paketo metodas buvo nutrauktas ir buvo rengiami atskiri kvietimai teikti paraiškas pagal dvi priemones, jie buvo įvertinti skirtingu metu ir pagal skirtingus atrankos kriterijus.

37

Prancūzijoje ir Lenkijoje įsikūrimo ir investicinės priemonės buvo taikomos atskirai, tačiau jaunieji ūkininkai, teikdami paraiškas pagal investicinę priemonę, gavo papildomą 10 % pagalbą bendrai finansuoti investicijas, o Prancūzijoje jiems taip pat buvo skiriami papildomi balai projektų atrankos sistemoje.

II dalis. Tikslingas priemonių taikymas

38

Valstybės narės turėtų taikyti atrankos metodus, pirmenybę teikiant ekonomiškai veiksmingiausioms intervencijoms, pavyzdžiui:

• tikslingai skirstant pagalbą labiau kvalifikuotiems jauniesiems ūkininkams ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (pavyzdžiui, atsižvelgiant į didžiausią kartų kaitos trūkumą);
• taikant atrankos procedūras (pavyzdžiui, konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, paremtus aiškiais ir tinkamais atrankos kriterijais) ir priemones (pavyzdžiui, verslo planus), pirmenybę teikiant paramos gavėjams, kurie gavę pagalbą galėtų padidinti savo valdų perspektyvumą;
• užtikrinant pagalbos sumą, kad padidėtų jų perspektyvumas;
• teikiant pagalbą per pagrįstą laikotarpį, kai reikia palengvinti pradinį jaunųjų ūkininkų įsisteigimą ir atlikti struktūrinį jų valdų pritaikymą.

1-ojo ramsčio išmoka jauniesiems ūkininkams: per daug standartizuota pagalba

Pagal 1-ojo ramsčio teisinį pagrindą apribojama tikslų apimtis, …

39

1-ojo ramsčio išmoka jauniesiems ūkininkams teikiama kasmet ne ilgiau kaip penkerius metus visiems ne vyresniems nei 40 metų amžiaus paraiškų teikėjams pirmos jų paraiškos teikimo metais, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal sistemą.

40

Pagal 1-ąjį ramstį jauniesiems ūkininkams teikiamos papildomos pajamos. Tačiau pagal 1-ojo ramsčio teisinį pagrindą valstybėms narėms neleidžiama pakankamai dėmesio skirti jauniesiems ūkininkams, kuriems labiausiai gali prireikti papildomos išmokos, kad būtų perspektyvūs. Iš tiesų valstybės narės gali tik:

1. nustatyti nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį, kuri bus panaudota finansuoti išmokas jauniesiems ūkininkams²⁹ (iki 2 % tiesioginių išmokų biudžeto);
2. pasirinkti iš trijų skaičiavimo metodų³⁰ (dauguma valstybių narių, įskaitant Prancūziją ir Lenkiją, tai apskaičiavo kaip 25 % nacionalinės vidutinės tiesioginės išmokos už hektarą);
3. nustatyti ribą (nuo 25 iki 90 hektarų) hektarų skaičiui, kuria remiantis apskaičiuojama ši išmoka (dauguma valstybių narių nustatė 90 hektarų);
4. pasirinkti reikalauti papildomų įgūdžių ir (arba) mokymų (10 valstybių narių ir vienas regionas pridėjo šiuos reikalavimus³¹);
5. nuspręsti, ar sutikti dėl išmokos prašančių teisinių institucijų bendros kontrolės jauniesiems / ne jauniesiems ūkininkams, ar apsiriboti tik jaunųjų ūkininkų vykdoma teisinių institucijų kontrole³².

41

Be to, išmoka jauniesiems ūkininkams yra privaloma visoms valstybėms narėms, įskaitant ir tas, kurios nusprendė neįgyvendinti įsikūrimo priemonės pagal 2-ąjį ramstį (žr. 16 dalį). 2 lentelėje apžvelgiami audituotų valstybių narių pasirinkimai teikiant 1-ojo ramsčio išmoką jauniesiems ūkininkams, o V priede pateikiama visų 28 ES valstybių narių apžvalga.

2 lentelė

Audituotų valstybių narių pasirinkimai teikiant 1-ojo ramsčio išmoką jauniesiems ūkininkams

	Prancūzija	Italija	Lenkija	Ispanija
metinės nacionalinės viršutinės ribos % dalis	1 %	1 %	1 %	2 %
Skaičiavimo metodas:	25 % nacionalinės vidutinės išmokos už hektarą	Ūkininko turimų teisių į išmokas vidutinė vertė	25 % nacionalinės vidutinės išmokos už hektarą	Ūkininko turimų teisių į išmokas vidutinė vertė
Maksimali riba hektarų skaičiui, kuria remiantis apskaičiuojama išmoka	34 ha	90 ha	50 ha	90 ha
Papildomi įgūdžiai ir (arba) mokymo reikalavimai	Taip	Ne	Taip	Ne
Leidimas jauniesiems ir ne jauniesiems ūkininkams vykdyti bendrą juridinių asmenų kontrolę	Taip	Taip	Taip	Taip

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

… todėl pagalba yra per daug standartizuota

42

Todėl ši išmoka teikiama neatsižvelgiant į:

1. pareiškėjo įgūdžius ir (arba) mokymo reikalavimus (daugelyje valstybių narių³³): taip pat yra remiami jaunieji ūkininkai be jokio profesinio parengimo žemės ūkio srityje;
2. paramos gavėjų vietą: mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusiems jauniesiems ūkininkams, kurie paprastai patiria daugiau su perspektyvumu susijusių sunkumų, neskiriama daugiau dėmesio, palyginti su ūkininkais kitose vietovėse;
3. valdų perspektyvumą: taip pat remiamos valdos, kurios jau yra pelningos ir joms nereikia šios papildomos išmokos, kad būtų perspektyvios (žr. pavyzdžius 2 langelyje).

Išmoka taip pat skiriama valdoms, kuriose jaunieji ūkininkai turi nereikšmingą vaidmenį

43

Juridinių asmenų valdos su kitais ne jaunaisiais ūkininkais bendros kontrolės atveju ši išmoka skiriama tokiomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jaunojo ūkininko vaidmenį priimant sprendimus. Šioje situacijoje net ir dėl nedidelės akcijų dalies juridinių asmenų valdoje, kurią turi jaunas asmuo, kuris nevykdo žemės ūkio veiklos ir, kaip individualus asmuo, nelaikomas aktyviu ūkininku³⁵, visa valda gali būti tinkama gauti šią išmoką (žr. pavyzdį 3 langelyje).

44

Atsiranda rizika, kad ši išmoka bus teikiama visoje ES daugeliui valdų, kuriose paramos gavėjas turi nereikšmingą vaidmenį valdoje ir ribotas sprendimų priėmimo galias, ir, kaip individualus asmuo, negalėtų būti laikomas aktyviu ūkininku, kaip pirmiau nurodyta pavyzdyje. Iš 279 071 pareiškėjo³⁷ šiai išmokai ES 2015 m., 61 742 (iš viso apie 20 %) bendrai kontroliuoja valdas. Beveik pusė jų (t. y. 26 925, apie 10 %) vykdo valdos kontrolę kartu su ne jaunaisiais ūkininkais.

45

Iš keturių audituotų valstybių narių, ši rizika yra didesnė Prancūzijoje ir Italijoje (Emilijoje-Romanijoje), kuriose, atitinkamai 64 % ir 42 % paramos gavėjų įsikuria juridinių asmenų valdose. Mes negalėjome gauti duomenų iš abiejų valstybių narių apie vidutinę akcijų, kurias turi jaunieji paramos gavėjai juridinių asmenų valdose, dalį ar kitos informacijos, kad būtų galima įvertinti jų faktinį vaidmenį (pavyzdžiui, ar jaunieji ūkininkai turi lemiamą įtaką valdymo sprendimams, susijusiems su valdomis, ar jie, kaip individualūs asmenys, gali būtų laikomi aktyviais ūkininkais, ir ar jie yra įregistruoti kaip ūkininkai, turintys socialinę apsaugą).

46

Apskritai, atsiranda rizika, kad ši išmoka bus teikiama visoje ES valdoms, kuriose jaunasis ūkininkas nedalyvauja kasdieniame valdyme. Be to, kadangi pagalba teikiama tokiomis pat sąlygomis, kaip ir tiesioginės išmokos, nėra atliekamos teisės naudotis žeme, kurią deklaravo jaunasis ūkininkas, kad gautų šią išmoką, patikros.

Nežinoma, ar pagalbos suma yra susijusi su poreikiais

47

3 lentelėje pateikta pagalbos sumos keturiose audituotose valstybėse narėse apžvalga.

3 lentelė

Pagalbos sumos, kuri teikiama kasmet kaip 1-ojo ramsčio išmoka jauniesiems ūkininkams keturiose audituotose valstybėse narėse 2015 m., apžvalga

Pagalbos suma (eurais)	Prancūzija1	Italija	Ispanija (Andalūzija)	Lenkija
Vidurkis	Nėra duomenų	1 143	2 182	1 040
Mažiausia	Nėra duomenų	15	16	25
Didžiausia	Nėra duomenų	25 887	15 342	3 000

1 2017 m. vasario mėn. Prancūzijos institucijos negalėjo pateikti duomenų bazės su šios išmokos 2015 m. paramos gavėjų sąrašu, nurodydamos gautą šios išmokos sumą ir kitas 1-ojo ramsčio tiesioginių išmokų sumas, įsikūrimo ir paraiškos teikimo datą, hektarų skaičių ir jaunojo ūkininko akcijų dalį valdoje (valdos bendros kontrolės atveju).

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis valstybių narių duomenimis.

48

ES lygmeniu 2015 m. vidutinė pagalbos suma, skiriama kaip išmoka jauniesiems ūkininkams, buvo 1 200 eurų vienai valdai. Ši suma atitinka maždaug 4 % vidutinių valdos pajamų (30 000 eurų) ES³⁸ ir dar mažiau kai kuriose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Italijoje vidutinė pagalbos suma buvo 1 143 eurai, tai yra mažiau nei 2 % vidutinių valdos, kurioje veiklą vykdo jaunasis ūkininkas, pajamų (64 328 eurai)³⁹.

49

Ši suma nėra susijusi su perspektyvumu ar kitomis valdų ypatybėmis (žr. 42 dalį), ir nežinoma, ar ji yra proporcinga jaunųjų ūkininkų poreikiams, kadangi jie nebuvo vertinami (žr. 19–22 dalis). Audituoti paramos gavėjai nurodė, kad ši suma daugiausia buvo naudojama padengti einamąsias išlaidas ir pašalinti trūkumus, susijusius su jų pajamomis dėl žemės ūkio produktų kainų svyravimo – tai yra situacija, su kuria susiduria visi, ne tik iki 40 metų amžiaus, ūkininkai. Todėl mažai tikėtina, kad pagalbos suma, kuri dabar skiriama kaip ši išmoka, gali turėti didelį poveikį valdų perspektyvumui ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimo sprendimams.

50

Italija ir Ispanija nusprendė pagalbos sumą skaičiuoti kaip 25 % kiekvieno jaunojo ūkininko turimų teisių į išmokas vertės vidurkio. Ši vertė yra susijusi su istorine kiekvieno jaunojo ūkininko turimų teisių į išmokas, kurias jis įsigijo arba išsinuomojo iš kitų ūkininkų (pavyzdžiui, tėvų ar vyresnių ūkininkų), verte. Kadangi šios išmokos tikslas yra palengvinti jaunųjų ūkininkų pradinį įsisteigimą, neaišku, kodėl pagalbos dydis yra susijęs su valdų istorija ir todėl nukenčia jaunieji ūkininkai, kurie nepaveldi ar įsigyja didelės vertės teisių į išmokas, kurios anksčiau priklausė kitiems ūkininkams.

Pagalbos teikimo tvarkaraštis nepalengvina pradinio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo

51

Pagalba dažnai buvo išmokama paramos gavėjams, kurie jau buvo įsisteigę keletą metų, ir, kai kuriais atvejais (žr. pavyzdžius 2 langelyje), jau turėjo pakankamas ir stabilias pajamas. Tai reiškia, kad pagalbos skyrimo tvarkaraštis iš esmės nesutapo su jos tikslais, kadangi dažnai ji buvo išmokama per vėlai, kad būtų galima palengvinti pradinį jaunųjų ūkininkų įsisteigimą arba prisidėti prie bet kokio jų valdų struktūrinio pertvarkymo. Taip pat ji neveikė kaip paskata, nes daugelis audituotų jaunųjų ūkininkų jau buvo įsikūrę iki jiems sužinant, kad gaus pagalbą.

Pagal 2-ojo ramsčio projektų atrankos sistemą galima tikslingai nustatyti lėšas, tačiau dažnai pirmenybė nebuvo skiriama geriausiems projektams

Atsižvelgiant į tinkamumo ir atrankos kriterijus buvo galima tikslingai paskirstyti pagalbą labiau kvalifikuotiems ūkininkams ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, …

52

Visos keturios audituotos valstybės narės pagalbą skyrė labiau kvalifikuotiems ūkininkams, reikalaudamos arba turėti pakankamą išsilavinimą žemės ūkio srityje, arba jį įgyti per 36 mėnesius nuo paraiškos pateikimo. Apskritai skyrus pagalbą padidėjo jaunųjų ūkininkų profesinė kompetencija ir jų gebėjimas diegti naujoves. Pavyzdžiui, Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) 31 % remiamų jaunųjų ūkininkų turėjo išsilavinimą žemės ūkio srityje, tačiau tokį išsilavinimą turėjo tik 25 % visų regiono jaunųjų ūkininkų. Ispanijoje (Andalūzijoje) 84 % remiamų jaunųjų ūkininkų turėjo tam tikrus mokymus žemės ūkio srityje, palyginti su tik 26 % visų regiono jaunųjų ūkininkų, ir 12 % remiamų jaunųjų ūkininkų taikė ekologinio ūkininkavimo metodus, palyginti tik su 4 % visų regiono jaunųjų ūkininkų.

53

Visos keturios audituotos valstybės narės skatino jaunuosius ūkininkus pradėti ūkininkauti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (pavyzdžiui, vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ar kuriose padidėjęs nedarbas):

• Prancūzijoje ir Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) tai buvo daroma teikiant daug didesnę pagalbos sumą (apie 20 000 eurų daugiau) pareiškėjams, įsikuriantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;
• Italijoje (Apulijoje) pradėjusiems ūkininkauti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse jauniesiems ūkininkams iš esmės buvo teikiama pirmenybė skiriant daugiau balų pagal atrankos kriterijus ir suteikiant papildomą 5 000 eurų sumą šiose vietovėse besikuriantiems jauniesiems ūkininkams. Todėl jaunųjų ūkininkų, įsikūrusių kaimo vietovėse su bendromis vystymosi problemomis (12 %) ir tarpinėse kaimo vietovėse (10,6 %), buvo remiama daugiau nei kaimo vietovėse pagal specialų intensyvaus ūkininkavimo būdą (9,9 %) ir miestų centruose (8 %)⁴⁰;
• Ispanijoje (Andalūzijoje) buvo skiriama daugiau balų pagal atrankos kriterijus ir suteikiama papildoma suma (+10 %) šiose vietovėse besikuriantiems jauniesiems ūkininkams;
• Lenkijoje 2007–2013 m. laikotarpiu pareiškėjams, įsikuriantiems vietovėse, kuriose yra didesnis nedarbas, buvo skiriama papildomų balų.

… nors kartų kaitos klausimas retai buvo susijęs su atrankos kriterijais

54

Tik Ispanijoje (Andalūzijoje) 2007–2013 m. laikotarpiu ir Lenkijoje 2014–2020 m. laikotarpiu buvo atrankos kriterijus, kuriuo tiesiogiai skatinama kartų kaita: Ispanijoje (Andalūzijoje) daugiau balų gavo tie pareiškėjai, kurie įsikūrė po ankstyvo išėjimo į pensiją, o Lenkijoje projektui skirtų balų skaičius didėjo pagal valdos perdavėjo ir jaunojo ūkininko amžiaus skirtumą. Tačiau praktiškai tokie kriterijai beveik niekada neturėjo lemiamos reikšmės tikslingam pagalbos paskirstymui iš esmės dėl to, kad mažiausios balų ribos buvo per žemos arba jų nebuvo visai (žr. 55 dalį).

Atrankos sistemų trūkumai dažnai trukdė pirmenybę skirti geriausiems projektams

55

Atrankos sistemos turėtų leisti lyginamąjį vertinimą ir projektų pasiūlymų klasifikavimą, teikiant pirmenybę ekonomiškai veiksmingiausiems projektams. Vis dėlto atrankos kriterijai dažnai turėjo ribotą poveikį tikslingam pagalbos paskirstymui geriausiems projektams, kadangi jie buvo įdiegti vėlai 2007–2013 m. laikotarpiu arba beveik niekada nebuvo taikomi atmesti prastos kokybės projektus. Iš tikrųjų minimalios privalomų balų ribos, kad projektas būtų atrinktas, buvo per žemos ar jų visai nebuvo, o priemonei skirtas septynerių metų biudžetas nebuvo paskirstytas tolygiai.

56

Pavyzdžiui, Italijoje (Apulijoje) buvo išnaudotas beveik visas 2007–2013 m. priemonės biudžetas, kadangi buvo finansuotos beveik visos paraiškos, pateiktos pagal 2009 m. organizuotą kvietimą teikti pasiūlymus. Ši riba buvo tokia žema, kad tik aštuoni iš 2 424 projektų buvo atmesti. Todėl jaunieji ūkininkai, kurie įsikūrė po penkerių metų ir turėjo potencialiai geresnius projektus, negalėjo būti finansuojami.

57

Taip pat ir Ispanijoje (Andalūzijoje) visas 2014–2020 m. priemonės biudžetas buvo išnaudotas per pirmuosius du kvietimus teikti pasiūlymus (2015 ir 2016 metais), o minimali balų riba buvo tik vienas balas iš 20. Tai reiškia, kad likusiu programavimo laikotarpio jaunieji ūkininkai su potencialiai geresniais projektais negalės būti finansuojami, nebent padidėtų priemonei skirtas biudžetas.

58

Lenkijoje vadovaujančioji institucija taikė pirmumo principą be atrankos kriterijų iki 2011 m., kai biudžetas buvo išnaudotas. Iki 2014 m., kai priemonei skirtas biudžetas buvo padidintas ir buvo nustatyti atrankos kriterijai, negalėjo būti organizuotas joks kitas kvietimas teikti pasiūlymus, todėl per trejus metus įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams buvo užkirstas kelias būti finansuojamiems.

59

Tik Prancūzijoje ir Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) biudžetas buvo tolygiai paskirstytas programavimo laikotarpiams su pakankamai aukštomis minimalių balų ribomis (nors Prancūzijoje tik pietų Pirėnų regione 2014–2020 m. laikotarpiu). Dėl to buvo galima atrinkti pastovų skaičių pakankamos kokybės paraiškų, kurios galėjo būti finansuojamos kiekvienais metais.

Mažai įrodymų apie pagerėjusį perspektyvumą

60

Pagal 2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę siekiama didinti ūkių perspektyvumą, skatinant tinkamos kvalifikacijos ūkininkų įsikūrimą žemės ūkyje ir kartų kaitą (žr. 29 dalį). Verslo planai iš esmės yra naudingos priemonės, padedančios jauniesiems ūkininkams vystyti perspektyvias valdas. Jie taip pat turėtų padėti vadovaujančiosioms institucijoms įvertinti, atrankos etape, valdų perspektyvumą ir vėliau stebėti ir vertinti rezultatus.

61

Nė vienoje audituotoje valstybėje narėje iš pradžių numatytos valdų pajamos (iki projekto) nebuvo naudojamos atrankos procedūroje, siekiant įvertinti galimybes joms pačioms finansuoti investicijas. Be to, verslo planai yra naudingos priemonės, tačiau mes nustatėme mažai įrodymų apie pagerėjusį perspektyvumą (žr. 4 langelį).

62

Tik Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) mes nustatėme remiamų valdų perspektyvumo įrodymų, kaip matyti iš ex post vertinimo ataskaitos (žr. 5 langelį).

Pagalbos suma susijusi su poreikiais ir pritaikyta konkretiems veiksmams

63

Toliau 4 lentelėje apžvelgiamos galimos pagalbos sumos audituotose valstybėse narėse 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais.

4 lentelė

Pagalbos sumų pagal 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonę audituotose valstybėse narėse 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiais apžvalga

2007–2013 m. programavimo laikotarpis
Pagalbos suma (eurais)	Prancūzija	Italija (Emilija-Romanija)	Italija (Apulija)	Ispanija (Andalūzija)	Lenkija1
Vidurkis	15 440	38 077	40 000	53 270	17 000
Mažiausia	8 000	15 000	40 000	24 000	12 000
Didžiausia	58 400	40 000	45 000	70 000	24 000
Pritaikymo pavyzdžiai	Minimali suma padidėjo iki 16 500 eurų įsikūrimui kalnuotose vietovėse	Pradėjus taikyti ekologinį ūkininkavimą, sudarant sutartį dėl paskolos, skiriant daugiau kaip 60 000 eurų investicijų	+5 000 mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse	+10 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse	Nėra duomenų

2014–2020 m. programavimo laikotarpis
Pagalbos suma (eurais)	Prancūzija	Italija (Emilija-Romanija)	Italija (Apulija)	Ispanija (Andalūzija)	Lenkija
Vidurkis	20 282 pietų Pirėnuose 12 747 Luaros slėnyje	Dar nėra duomenų	Dar nėra duomenų	60 331	24 000
Mažiausia	8 000	30 000	40 000	30 000	24 000
Didžiausia	58 000	50 000	45 000	70 000	24 000
Pritaikymo pavyzdžiai	+ 30 % Luaros regione įsikuriant už šeimos rato ribų	+ 20 000 mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse	+5 000 mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse	+ 25 000, jei standartinis išdirbis yra daugiau nei 50 000 eurų	Nėra duomenų

1 Nuo 2014 12 12 ji yra 24 000 eurų (100 000 Lenkijos zlotų), o iki 2011 12 31 ji buvo 12 000 eurų (50 000 Lenkijos zlotų), nuo 2012 01 01 iki 2014 12 12 – 17 000 eurų (75 000 Lenkijos zlotų).

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis valstybių narių duomenimis.

64

Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje pagalbos suma paprastai buvo susijusi ir pritaikyta atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir valdų ypatybes (pavyzdžiui, vietą, standartinį išdirbį), taip pat į verslo planus įtrauktus veiksmus (pavyzdžiui, inovacijas, paskolas, investicijas) 2007–2013 m.

65

Pagalbos sumos pritaikymas pasirodė esanti gera priemonė siekiant paskatinti jaunuosius ūkininkus įsikurti sudėtingesnėmis sąlygomis (pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse, už šeimos rato ribų, sudarant sutartį dėl paskolos), diegti produkcijos kokybės sistemas, pavyzdžiui, ekologinį ūkininkavimą, vandens ir energijos taupymo technologijas, imtis didesnių investicijų ar vykdyti veiklą produktyvesnėse valdose. Tačiau 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Komisija reikalavo valstybių narių nesieti pagalbos su investiciniais elementais ar jų dydžiu.

66

Lenkija nustatė fiksuotą pagalbos sumą (šiuo metu 24 000 eurų) bet kokiam įsikuriančiam jaunajam ūkininkui, nepriklausomai nuo valdų ypatybių ir verslo plane nustatytų veiksmų turinio ir tikslų (pavyzdžiui, vietos, dydžio, investicijų ir pan.). Šis standartizuotas metodas didina riziką, kad pagalbos suma gali nebūti proporcinga įsikuriančio jaunojo ūkininko poreikiams ir pastangoms, ir neskatina imtis konkrečių veiksmų.

Pagalbos teikimo tvarkaraštis iš esmės tinkamas

67

Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje pagalbos teikimo tvarkaraštis iš esmės buvo tinkamas, kadangi daugeliu atvejų jaunieji ūkininkai gavo pagalbą per metus nuo įsikūrimo, t. y. tuo metu, kai jos reikėjo vystyti savo valdą. Iš tiesų, projektų paraiškos paprastai buvo išnagrinėjamos per pagrįstą laiką (mažiau nei per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo datos). Jaunieji ūkininkai gavo pagalbą prieš vykdant daugelį verslo plane nustatytų veiksmų. Pagalba padėjo sumažinti prieigos prie kapitalo problemą ir, kartais, taip pat gauti paskolą iš bankų.

68

Tik Ispanijoje (Andalūzijoje) administracinių procedūrų laikotarpis buvo ilgas 2007–2013 m. ir pareiškėjai turėjo vidutiniškai laukti 17 mėnesių, kol projektas bus patvirtintas (daug daugiau nei šešių mėnesių riba, kurią vadovaujančioji institucija nustato projektų kvietimuose). Todėl du iš aštuonių audituotų paramos gavėjų skyrė tam tikras investicijas, nežinodami, ar jų projektai bus patvirtinti. Be to, pagalba buvo visuomet išmokėta remiantis išlaidų įrodymais, taigi po to, kai paramos gavėjai atliko visas investicijas. Todėl pagalba paprastai buvo teikiama per vėlai, atsižvelgiant į jaunųjų ūkininkų poreikius įsikūrimo procese.

III dalis. Priemonių stebėjimas ir vertinimas

69

Kad būtų galima gauti informaciją apie ES išlaidų veiksmingumą ir efektyvumą:

• Komisija turėtų nustatyti bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą (BSVS), kurioje būtų pateikti išdirbio, rezultatų ir poveikio rodikliai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti politikos pažangą, veiksmingumą ir efektyvumą, palyginti su tikslais (žr. 6 diagramą);
• valstybės narės turėtų Komisijai teikti visą informaciją, reikalingą priemonėms stebėti ir vertinti, taip pat rengiant naudingus papildomus rodiklius. Kiek įmanoma, ši informacija turėtų būti grindžiama patikimais duomenų šaltiniais, pavyzdžiui, Ūkių apskaitos duomenų tinklo ir Eurostato duomenimis.
• veiksmingumo vertinimai turėtų būti atlikti nepriklausomų rangovų, o atsakomybė tekti Komisijai (1-ojo ramsčio priemonės), ir valstybėms narėms (dėl 2 ramsčio priemonės).

BSVS rodikliais negalima įvertinti priemonių veiksmingumo siekiant tikslų

70

Siekdamos parodyti ES priemonių, kuriomis remiami jaunieji ūkininkai, veiksmingumą siekiant tikslų (žr. 26–30 dalis), valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie išdirbius ir rezultatus. Remiantis BSVS, valstybės narės privalo rinkti informaciją bent apie šiuos išdirbių ir rezultatų rodiklius (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

Privalomų BSVS rodiklių pagal 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonę (112 priemonė 2007–2013 m., 6.1 priemonė 2014–2020 m.) ir 1-ojo ramsčio papildomą išmoką jauniesiems ūkininkams (2014–2020 m.) apžvalga

Rodiklio tipas	2007–2013 m. 2-asis ramstis (112 priemonė jaunųjų ūkininkų įsikūrimui)	2014–2020 m. 2-asis ramstis (6.1 priemonė jaunųjų ūkininkų įsikūrimui)	2014–2020 m. 1-asis ramstis (išmokos jauniesiems ūkininkams)
Visos viešosios išlaidos (eurais)	5 281 543 934	10 440 973 292	2 621 619 765
Išdirbis	remtų jaunųjų ūkininkų skaičius bendra investicijų suma	žemės ūkio valdų su KPP remiamu verslo plėtros planu (investicijomis jauniesiems ūkininkams) skaičius	jaunųjų ūkininkų skaičius -hektarų skaičius
Rezultatas	bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas remiamose valdose	žemės ūkio valdų su KPP remiamu verslo plėtros planu (investicijomis jauniesiems ūkininkams) procentinė dalis (palyginti su visomis valdomis)	Nėra duomenų
Poveikis1	ekonomikos augimas (grynoji pridėtinė vertė vienam metiniam darbo vienetui) darbo našumas (pridėtinė vertė vienam metiniam darbo vienetui)	žemės ūkio verslo pajamos žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos bendras žemės ūkio gamybos veiksnių produktyvumas ES prekių kainų kintamumas

1 KPP lygmeniu 2007–2013 m. ir susijęs su BŽŪP perspektyvios maisto gamybos tikslu 2014–2020 m.

71

Kaip ir ankstesnėse Audito Rūmų ataskaitose⁴³, mes nustatėme, kad pagal informaciją apie veiksmingumą, surinktą remiantis BSVS rodikliais, neįmanoma įvertinti priemonių veiksmingumo ir efektyvumo siekiant nustatytų tikslų. Taip yra dėl to, kad:

• 2007–2013 m. laikotarpiu visose audituotose valstybėse narėse, išskyrus Italiją (Emiliją-Romaniją, žr. 35 dalį), vienintelis rezultatų rodiklis BSVS (bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas remiamose valdose) buvo pagrįstas nepatikrinamais įverčiais, o ne faktiniais duomenimis, surinktais iš remiamų valdų;
• 2014–2020 m. laikotarpiu nėra jokių BSVS rezultatų rodiklių, kuriais remiantis būtų galima įvertinti valdų perspektyvumo padidėjimą, kuris yra pagrindinis tikslas, prie kurio turėtų būti prisidedama šiomis priemonėmis. Vienintelis rezultato rodiklis, susijęs su 2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemone (žemės ūkio valdų su KPP remiamu verslo plėtros planu (investicijomis jauniesiems ūkininkams) procentinė dalis (palyginti su visomis valdomis), nėra tikras rezultato rodiklis, o veikiau išdirbio rodiklis, nes juo nematuojamas paramos poveikis, atsižvelgiant į jos tikslus (pavyzdžiui, valdų perspektyvumas, kartų kaita, darbo vietų sukūrimas, jaunųjų ūkininkų švietimo ir inovacijų lygio padidėjimas);
• faktiniai duomenys apie remiamų valdų struktūrines ir finansines ypatybes (pavyzdžiui, pajamas, darbuotojų skaičių) paprastai nėra renkami. Be to, pajamų įverčiai iš ūkių apskaitos duomenų tinklo nėra reprezentatyvūs remiamų jaunųjų ūkininkų ar jaunųjų ūkininkų populiacijos atveju⁴⁴. Todėl visų audituotų valstybių narių, išskyrus Italiją (Emiliją-Romaniją, žr. 75 dalį) atveju nėra žinoma, ar remiamos valdos faktiškai įdarbina daugiau žmonių, tampa didesnės, produktyvesnės ir perspektyvesnės bei gauna daugiau pajamų nei neremiamos valdos. Taip pat nėra žinoma, ar pagal 1-ojo ramsčio išmoką jauniesiems ūkininkams ir 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonę remiamos valdos faktiškai savo veiklą vykdo geriau nei tik pagal vieną priemonę remiamos valdos.

…tačiau kai kurios valstybės narės parengė naudingus rodiklius

72

Be privalomų BSVS rodiklių valstybės narės gali nustatyti papildomus konkrečius rodiklius. 6 lentelėje apžvelgiami papildomi savanoriški rodikliai, kuriuos nustatė kai kurios audituotos valstybės narės pagal 2-jo ramsčio įsikūrimo priemonę.

6 lentelė

Papildomų savanoriškų rodiklių, kuriuos nustatė kai kurios audituotos valstybės narės pagal 2-jo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę, apžvalga

Rodiklio tipas	2-ojo ramsčio priemonė jaunųjų ūkininkų įsikūrimui
Italija (Emilija-Romanija)
Rezultatas	Užimtumo padidėjimas ar išlaikymas remiamose valdose Remiamų jaunųjų ūkininkų, pradėjusių taikyti savanoriškas sertifikavimo sistemas, skaičius Remiamų jaunųjų ūkininkų, įdiegiančių aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės aspektus investicijose, skaičius
Poveikis	Sukurtų darbo vietų skaičius
Lenkija
Rezultatas	Vidutinis remiamų valdų ekonominio dydžio (standartinio išdirbio) padidėjimas Vidutinis remiamų valdų ekonominio dydžio (standartinio išdirbio) procentinės dalies padidėjimas Remiamų valdų vidutinis dydis po verslo plano įgyvendinimo
Poveikis	Sukurtų darbo vietų skaičius
Ispanija (Andalūzija)
Išdirbis	Jaunųjų ūkininkų, kurie įsikūrė dėl ankstyvo išėjimo į pensiją, skaičius Moterų tarp remiamų įsikuriančių jaunųjų ūkininkų procentinė dalis
Rezultatas	Sukurtų darbo vietų skaičius

Šaltinis: Audito Rūmų duomenys, remiantis audituotomis KPP.

73

Šiais valstybių narių nustatytais papildomais rodikliais galima įvertinti priemonių veiksmingumą, atsižvelgiant į konkrečius tikslus, pavyzdžiui, darbo vietų sukūrimą, lyčių pusiausvyrą, ūkininkų atjauninimą ir inovacijas. Pavyzdžiui, Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) remiantis rodikliu „Remiamų jaunųjų ūkininkų, įdiegiančių savanoriškas sertifikavimo sistemas, skaičius“ mes žinome, kad 214 (13 %) iš 1640 priemonės paramos gavėjų 2007–2013 m. įdiegė šios rūšies inovaciją savo valdose. Ispanijoje (Andalūzijoje) remiantis dviem papildomais išdirbio rodikliais žinome, kad priemonė buvo mažiau veiksminga nei tikėtasi, skatinant ūkininkų atjauninimą (dėl ankstyvo išėjimo į pensiją įsikūrė tik 53 remiami jaunieji ūkininkai, palyginti su 92 ūkininkų tikslu), ir moterų įsikūrimą (tik 23 % remiamų jaunųjų ūkininkų buvo moterys, palyginti su siektinais 45 % ir 32 % moterų, jaunesnių nei 44 metų ūkininkų populiacijoje Andalūzijoje).

Vertinimuose paprastai nepateikiama vertingos informacijos apie priemonių veiksmingumą, tačiau buvo nustatytas vienas geros praktikos pavyzdys

74

Keturiose audituotose valstybėse narėse 2007–2013 m. programavimo laikotarpio vidurio ir ex post vertinimuose buvo labai mažai informacijos apie 112 jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės veiksmingumą arba ji buvo nepatikima, išskyrus Italiją (Emiliją-Romaniją). Pavyzdžiui:

• Prancūzija dar nebuvo pateikusi (2017 m. vasario mėn. pabaigoje⁴⁵) 2007–2013 m. KPP ex post vertinimo ataskaitos, kurią ji turėjo pateikti iki 2016 12 31.
• Italija (Apulija) 2007–2013 m. KPP ex post vertinime nurodė, kad vidutinė remiamų valdų apyvarta nuo įsikūrimo vidutiniškai padidėjo 15 500 eurų, ir kad 73 % remiamų valdų nusamdė naujų darbuotojų. Tačiau tokie rezultatai yra pagrįsti internetine apklausa, į kurią atsakė tik 16 paramos gavėjų, ir nebuvo patikrinti jokie įrodymai, susiję su atitinkamomis deklaracijomis dėl apyvartos;
• Lenkija 2007–2013 m. KPP laikotarpio vidurio vertinime nurodė, kad remiamų valdų bendroji pridėtinė vertė 2009 m. pabaigoje vidutiniškai padidėjo 35 %, nenurodydama referencinių palyginimo metų. Be to, vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad šį padidėjimą daugiausia lėmė didesnė dotacijų ir subsidijų suma, o ne žemės ūkio produkcijos vertės padidėjimas;
• Ispanija 2007–2013 m. KPP ex post vertinime nurodė, kad remiamų valdų bendroji pridėtinė vertė vidutiniškai padidėjo 23,5 %, tačiau nepaaiškino apskaičiavimo metodikos ar duomenų šaltinio.

75

Tik Italija (Emilija-Romanija) 2007–2013 m. KPP ex post vertinime pateikia vertingos informacijos apie priemonės, skirtos padėti įsikurti jauniems ūkininkams, veiksmingumą (žr. 5 langelį).

Mažai įrodymų apie jaunųjų ūkininkų įsikūrimo palengvinimą

76

Keturiose audituotose valstybėse narėse mes nustatėme mažai įrodymų, kad ES priemonės palengvino jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, padėdamos nugalėti pradines patekimo kliūtis, pavyzdžiui prieigos prie žemės, kapitalo, žinių ir pakankamų pajamų.

77

ES priemonės jauniesiems ūkininkams padėjo tik labai mažai įgyti galimybę naudotis žeme. Iš tiesų, 1-jo ramsčio išmoka jauniesiems ūkininkams buvo skirta tik jauniesiems ūkininkams, kurie jau turėjo žemės, o 2-asis ramstis buvo tik nedidelis paskatinimas jauniesiems ūkininkams padidinti savo ūkių dydį, remiantis tinkamumo ir atrankos kriterijais (žr. 60 ir 61 dalis), tačiau nebuvo įrodymų, kad tai padėjo padidinti ūkių perspektyvumą. Tik Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) buvo tam tikrų įrodymų, kad remiami jaunieji ūkininkai padidino savo ūkių dydį labiau nei kiti, paramos negavę, ūkininkai (žr. 75 dalį).

78

Iš esmės bendras jaunųjų ūkininkų turimų hektarų skaičius 2005–2013 m. laikotarpiu išliko stabilus (žr. 7 diagramą). Jaunųjų ūkininkų turimų valdų skaičius mažėjo, tačiau didėjo vidutinis ūkių dydis.

	Bendras jaunųjų ūkininkų turimų hektarų skaičius (milijonais)
milijonai hektarų	2005	2007	2010	2013
Bendras jaunųjų ūkininkų turimų hektarų skaičius	57,7	54,8	55,2	51,9
Bendras visokio amžiaus ūkininkų turimų hektarų skaičius	172,1	172,8	174,5	173,0

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Eurostato duomenimis, 2005–2013 m. ūkių struktūros tyrimas.

79

ES priemonės tiesiogiai padėjo jauniesiems ūkininkams turėti prieigą prie kapitalo, kadangi buvo teikiama finansinė pagalba. Tačiau nėra įrodymų (1-ojo ramsčio išmokos jauniesiems ūkininkams atveju) ir mažai įrodymų (2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės atveju), kad ES pagalba palengvino jaunųjų ūkininkų galimybes gauti paskolą iš komercinių bankų:

• Prancūzijoje ir Italijoje (Apulijoje) pagalba pagal 2-ąjį ramstį taip pat galėjo būti teikiama kaip paskolos palūkanų subsidija, tačiau tokia pagalba būna mažai sėkminga. Prancūzijoje daug paramos gavėjų išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad dėl paskolų, kurias jie gavo, negali būti deramasi ir jos negali būti finansuojamos iš naujo, todėl jie yra įpareigoti sumokėti fiksuotą palūkanų normą, kuri yra daug didesnė už dabartinę rinkos palūkanų normą. Italijoje (Apulijoje), tik 37 paramos gavėjai iš 2 502 2007–2013 m. laikotarpiu prašė šios pagalbos, visų pirma dėl to, kad vadovaujančioji institucija reikalavo, kad visos į verslo planą įtrauktos investicijos būtų užbaigtos iki tol, kol paramos gavėjai galės prašyti palūkanų subsidijos;
• Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) ir Lenkijoje pagalba pagal 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonę nebuvo teikiama kaip paskolos palūkanų subsidija, tačiau Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) paramos gavėjai galėjo gauti didesnę pagalbos sumą, kai jie gavo didesnę nei 30 000 eurų paskolą (žr. 4 lentelę);
• tik Ispanijoje (Andalūzijoje), kurioje pagalba pagal 2-ąjį ramstį buvo teikiama kaip paskolos palūkanų subsidija (567 paramos gavėjams iš 738 2007–2013 m. laikotarpiu), o jauniesiems ūkininkams gauti paskolą yra ypač sudėtinga⁴⁶, komerciniai bankai palankiau teikė paskolas, kaip matyti pagal septynių iš aštuonių audituotų paramos gavėjų pavyzdį.

80

ES priemonės, ypač 2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonė, iš esmės turėjo teigiamą poveikį jaunųjų ūkininkų žinių lygiui dėl tinkamumo kriterijų, pagal kuriuos patekimo pirmenybė buvo teikiama labiau kvalifikuotiems ūkininkams žemės ūkio sektoriuje. Tačiau šis teigiamas poveikis jaunųjų ūkininkų žinių lygiui nebuvo užtikrintas Italijoje ir Lenkijoje 1-ojo ramsčio išmoka jauniesiems ūkininkams, kadangi šios valstybės narės neprašė pareiškėjų turėti arba įgyti konkrečių įgūdžių ar dalyvauti mokymuose.

Nėra aiškaus ryšio tarp ES pagalbos ir kartų kaitos

81

Kartų kaita yra bendra problema, kuri veikia visą ES populiaciją ir darbo jėgą. Kaip matyti 8 diagramoje, jaunuolių dalis, palyginti su bendra populiacija ir darbo jėga, mažėja sparčiau nei palyginti su ūkininkų populiacija.

82

Paprastai neįmanoma nustatyti aiškaus ryšio tarp ES teikiamos pagalbos ir jaunųjų ūkininkų skaičiaus kitimo (žr. 9 diagramą). Taip pat sunku atsakyti į klausimą, ar ir kokiu mastu ES pagalba prisidėta prie vidutinio ūkio dydžio padidėjimo (žr. 77 ir 78 dalis) ir ar šis padidėjimas turėjo įtakos valdų perspektyvumo padidėjimui.

83

Taip yra dėl įvairių priežasčių:

• ES pagalba paprastai teikiama mažai jaunųjų ūkininkų procentinei daliai: tik 7 % visų jaunųjų ūkininkų 27 ES valstybėse narėse⁴⁷ gavo ES pagalbą įsikūrimui;
• yra kelios nacionalinės politikos kryptys, kuriomis remiami jaunieji ūkininkai, kurios retai koordinuojamos su ES priemonėmis (žr. 16, 31 ir 32 dalis).
• remiantis stebėjimo ir vertinimo sistema, nėra pakankamos informacijos apie pasiektus tikslus, daugiausiai dėl prastos pagal bendrą stebėjimo sistemą teikiamų rodiklių kokybės (žr. 70 ir 71 dalis), o atlikus beveik visus vertinimus, gaunama tik ribota ar nepatikima informacija apie veiksmingumą (žr. 74 dalį);
• yra bendrų veiksnių, kitų nei ES priemonės, kurie daro poveikį šiam ryšiui, pavyzdžiui, ekonominė ir socialinė padėtis, bankų ketinimai teikti paskolas ir įsidarbinimo galimybės kituose, ne žemės ūkio, sektoriuose (žr. 16 dalį).

Išvados ir rekomendacijos

84

ES žemės ūkio sektoriuje mažėja žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų populiacija. Bendras ūkininkų skaičius 27 ES valstybėse narėse per pastarąjį dešimtmetį sparčiai sumažėjo nuo 14,5 milijono ūkininkų 2005 m. iki 10,7 milijono ūkininkų 2013 m. Jaunųjų ūkininkų (iki 44 metų amžiaus) skaičius sumažėjo nuo 3,3 milijono eurų 2005 m. iki 2,3 milijono 2013 m. Jei sumažėjimas buvo visose amžiaus grupėse, jaunųjų ūkininkų procentinė dalis žemės ūkiu užsiimančių gyventojų populiacijoje išliko palyginti stabili ir sudarė šiek tiek daugiau nei 20 %. Tačiau tarp valstybių narių yra didelių skirtumų (žr. II priedą).

85

2007–2013 m. ES skyrė 9,6 milijardo eurų specialios paramos jauniesiems ūkininkams stiprinti žemės ūkio valdų konkurencingumą ir skatinti kartų kaitą žemės ūkio sektoriuje. Kartu su valstybių narių 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės bendruoju finansavimu visa viešoji parama sudaro 18,3 milijardo eurų. 2007–2013 m. laikotarpiu ES įsikūrimo pagalbą gavo beveik 200 000 jaunųjų ūkininkų. Daugiau kaip 70 % ES išlaidų skirta pagal 2-ojo ramsčio (EŽŪFKP) priemonę jauniesiems ūkininkams įsikurti, o likusi 30 % dalis 2014–2020 m. pagal 1-ąjį ramstį (EŽŪGF) yra papildoma tiesioginė išmoka jauniesiems ūkininkams.

86

Atsižvelgdami į tai, mes išnagrinėjome ES vaidmenį remiant jaunuosius ūkininkus ir skatinant kartų kaitą. Audito Rūmai stengėsi atsakyti į klausimą:

ar ES paramos jauniesiems ūkininkams teikimas nustatytas taip, kad būtų veiksmingai prisidedama prie kartų kaitos skatinimo?

87

Daroma bendra išvada, kad ES parama jauniesiems ūkininkams yra pagrįsta prastai nustatyta intervencijos logika be numatytų rezultatų ir konkretaus poveikio. Teikiant paramą reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui.

88

Dėl intervencijos logikos:

1-ojo ramsčio išmokos jauniesiems ūkininkams atveju mes nustatėme, kad:

• Ji nepagrįsta poreikių vertinimu, jos tikslas neatspindi bendro tikslo skatinti kartų kaitą, valstybėms narėms nepavyko jos suderinti su 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemone ar nacionalinėmis priemonėmis (žr. 19–33 dalis);
• kadangi nėra poreikių įvertinimo, pagalba teikiama standartizuota forma (metinė išmoka už hektarą), teikiama suma ir nustatomas laikas, tačiau neaišku, į kokius konkrečius poreikius, išskyrus papildomas pajamas, atsižvelgiama (žr. 39–51 dalis);

2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės atveju nustatėme, kad:

• Nors iš esmės ji grindžiama neapibrėžtu poreikių vertinimu, jos tikslai iš dalies yra SMART ir atspindi bendrąjį tikslą skatinti kartų kaitą. 2-ojo ramsčio įsikūrimo priemonės ir investicijų priemonės koordinavimas buvo tinkamas. Tačiau koordinavimas su nacionalinėmis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui paskolomis įsigyti žemės palankiomis sąlygomis, buvo nepakankamas (žr. 19–37 dalis);
• Pagalba teikiama tiesiogiai atsižvelgiant į jaunųjų ūkininkų prieigos prie žemės, kapitalo ir žinių poreikius. Pagalbos suma paprastai yra susijusi su poreikiais ir pritaikyta imantis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, pradėti ekologinio ūkininkavimo veiklą, vandens taupymo iniciatyvas, įsikūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (žr. 25, 52 ir 53 dalis).

1 rekomendacija. Pagerinti intervencijos logiką, stiprinant poreikių vertinimą ir nustatant SMART tikslus

Dėl BŽŪP po 2020 m., Komisija turėtų nurodyti (arba reikalauti, kad valstybės narės nurodytų, atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo nuostatas) aiškią intervencijos logiką politikos priemonėms, susijusioms su kartų kaita žemės ūkio srityje. Intervencijos logika turėtų apimti:

• išsamų jaunųjų ūkininkų poreikių vertinimą, išnagrinėjant pagrindines priežastis, kodėl ūkininkais tapti norintys jaunuoliai susiduria su kliūtimis įsikurdami, šių kliūčių paplitimo lygį geografinėse vietovėse, žemės ūkio sektoriuose arba pagal kitus konkrečius valdų ypatumus;
• vertinimą, kokie poreikiai galėtų būti patenkinti ES politikos priemonėmis, ir kokie poreikiai gali būti ar jau yra geriau patenkinami valstybių narių vykdomomis politikomis, taip pat analizę, kurios paramos formos (pavyzdžiui, tiesioginės išmokos, vienkartinė išmoka, finansinės priemonės) geriausiai atitiktų nustatytus poreikius;
• SMART tikslų apibrėžtį, kad politikos priemonių numatyti rezultatai būtų aiškūs ir kiekybiškai įvertinami, atsižvelgiant į numatytą kartų kaitos lygį ir įnašą remiamų valdų perspektyvumui; visų pirma turėtų būti aišku, ar politikos priemonėmis turėtų būti siekiama remti kuo daugiau jaunųjų ūkininkų ar pagalbą skirti konkretaus tipo jauniesiems ūkininkams (pavyzdžiui, labiausiai išsilavinusiems, įsikuriantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, diegiantiems energijos ar vandens taupymo technologijas ūkiuose, didinantiems valdų pelningumą ir našumą, įdarbinantiems daugiau žmonių).

89

Dėl tikslingo priemonių taikymo:

1-ojo ramsčio išmokos jauniesiems ūkininkams atveju mes nustatėme, kad:

• Pagalba teikiama standartizuota forma, nepriklausomai nuo perspektyvumo, vietos ir, daugumoje valstybių narių, paramos gavėjų įgūdžių ir (arba) išsilavinimo lygio. Tuo atveju, kai juridinių asmenų valdų bendra kontrolė vykdoma su kitais ne jaunaisiais ūkininkais, pagalba kartais teikiama valdoms, kuriose jaunieji ūkininkai galėtų turėti tik nereikšmingą vaidmenį (priimant sprendimus) (žr. 39–46 dalis).

2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės atveju nustatėme, kad:

• Pagalba skiriama labiau kvalifikuotiems ūkininkams, kurie yra skatinami įsikurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir įsipareigoti įgyvendinti verslo planą, kuris jiems padėtų plėtoti perspektyvius ūkius. Tačiau verslo planų kokybė buvo nevienoda ir dažnai vadovaujančiosios institucijos netaikė atrankos procedūrų, kad teiktų pirmenybę geriausiems projektams. 2007–2013 m. laikotarpiu atrankos kriterijai buvo pateikti vėlai, minimalios ribos buvo arba pernelyg žemos, arba jų nebuvo visai, o priemonei skirtas septynerių metų biudžetas kai kuriose valstybėse narėse buvo panaudotas finansuoti beveik visas programavimo laikotarpio pradžioje pateiktas paraiškas, tokiu būdu užkertant kelią gauti finansavimą tiems jauniesiems ūkininkams, kurie įsikūrė vėliau (žr. 52–61 dalis);

2 rekomendacija. Gerinti tikslingą priemonių taikymą

Įgyvendinant BŽŪP priemones po 2020 m. valstybės narės turėtų gerinti tikslingą priemonių taikymą:

• taikyti kriterijus, užtikrinančius ekonomiškai veiksmingiausių projektų atranką, pavyzdžiui, tokių projektų, kuriuos įgyvendinus labiausiai padidėja remiamų valdų našumas ar perspektyvumas, arba labiausiai padidėja užimtumo lygis vietovėse, kuriose nedarbo lygis yra didžiausias, arba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse su mažiausiu kartų kaitos lygiu;
• taikyti aiškius kriterijus, vertinant remtinų jaunųjų ūkininkų vaidmenį bendros juridinių asmenų valdų kontrolės atveju (pavyzdžiui, nustatant, kokią balsavimo teisių ar akcijų procentinę dalį turėtų turėti paramos gavėjas, kokia minimali jo pajamų procentinė dalis turėtų būti iš jo veiklos remiamoje valdoje), kad pagalba būtų skiriama jauniesiems ūkininkams, kurie ūkininkavimo veiklą remiamose valdose vykdo kaip pagrindinę veiklą;
• taikyti pakankamai aukštas minimalias balų ribas, kad projektams galėtų būti skirtas ir adekvačiai paskirstytas priemonių biudžetas, siekiant užtikrinti vienodas galimybes jauniesiems ūkininkams gauti lėšų įsikūrimui per visą programavimo laikotarpį;
• pagerinti verslo planų, kaip priemonės vertinti viešojo finansavimo poreikį, naudojimą, vertinant, paraiškų teikimo etape, galimą valdų perspektyvumą be pagalbos, ir, projektų pabaigoje, pagalbos poveikį valdos perspektyvumui ar kitiems aiškiai apibrėžtiems tikslams (pavyzdžiui, užimtumo, energijos ar vandens taupymo technologijų įdiegimo).

90

Dėl priemonių rezultatų:

1-ojo ramsčio išmokos jauniesiems ūkininkams atveju mes nustatėme, kad:

• Bendra stebėjimo ir vertinimo sistema nesuteikia naudingų rodiklių siekiant įvertinti šios išmokos veiksmingumą, kadangi nėra šios išmokos rezultatų rodiklių ir nėra kaupiami duomenys apie pajamas ir paremtų valdų perspektyvumą (žr. 70 ir 71 dalis).

2-ojo ramsčio jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės atveju nustatėme, kad:

• Nustatyta mažai įrodymų, kad priemonė palengvino jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, pagerino kartų kaitą ir paremtų valdų perspektyvumą, daugiausia dėl prastos kokybės rodiklių, kuriuos nustato bendra stebėjimo ir vertinimo sistema. Tik Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) mes surinkome įrodymų, kad įsikūrimo priemonės paramos gavėjai plėtojo didesnes valdas, kurios buvo našesnės ir pelningesnės, ir įdarbino daugiau žmonių nei neremiami paramos gavėjai (žr. 70–83 dalis).

3 rekomendacija. Gerinti stebėjimo ir vertinimo sistemą

Įgyvendinant BŽŪP po 2020 m. priemones Komisija ir valstybės narės (atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo nuostatas) turėtų pagerinti stebėjimo ir vertinimo sistemą. Tai yra:

• Komisija turėtų apibrėžti išdirbių, rezultatų ir poveikio rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti politikos priemonių pažangą, veiksmingumą ir efektyvumą, palyginti su tikslais, remiantis geriausia praktika, kaip antai naudingais valstybių narių stebėjimo sistemose nustatytais rodikliais (žr. 72 ir 73 dalis);
• Valstybės narės turėtų reguliariai rinkti faktinius duomenis apie remiamų valdų struktūrines ir finansines ypatybes (pavyzdžiui, pajamas, įplaukas, darbuotojų skaičių, įdiegtas naujoves, ūkininkų išsilavinimo lygį), kad būtų galima įvertinti priemonių efektyvumą ir veiksmingumą siekiant užsibrėžtų politikos tikslų;
• Komisija ir valstybės narės turėtų reikalauti atlikti vertinimus, kad būtų teikiama naudinga informacija apie projektų rezultatus ir priemones, remiantis faktiniais duomenimis apie remiamų valdų struktūrinių ir finansinių ypatybių kitimą, remiantis geriausia praktika (pavyzdžiui, lyginamąją, faktų palyginimo analizę, tyrimus), pavyzdžiui, tokius, kurie buvo nustatyti atliekant šį auditą (žr. 75 dalį).

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Phil WYNN OWEN, 2017 m. gegužės 31 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis

Aktyvus ūkininkas: Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje¹ pateikta „aktyvaus ūkininko“ nuostata siekiama užkirsti kelią atskiriems asmenims ir įmonėms gauti paramą pagal BŽŪP, kai veikla nėra žemės ūkio veikla arba kai žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę veiklos dalį; Šios „aktyvaus ūkininko“ nuostatos pagrindinis elementas yra netinkamų įmonių / veiklos sąrašas, į kurį įtraukti oro uostai, vandentiekio įmonės, nekilnojamojo turto paslaugos, geležinkelio paslaugos ir nuolatinės sporto ir pramogų aikštelės. Jei valstybės narės pageidauja, jos gali taikyti griežtesnę „aktyvaus ūkininko“ apibrėžtį.

BSVS (Bendra stebėjimo ir vertinimo sistema): ES lygmens 2007–2013 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros stebėjimo ir vertinimo sistema. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ji apima abu BŽŪP ramsčius (EŽŪGF ir EŽŪFKP).

BŽŪP (bendra žemės ūkio politika): Europos Sąjungos priimti teisės aktai ir praktika, kuriais remiantis formuojama bendra, vieninga žemės ūkio politika. Pirmosios priemonės buvo nustatytos 1962 m. Nuo tada ši politika buvo pritaikyta ir vystoma, ir buvo reformuota daugelį kartų.

EŽŪFKP: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. Iš jo finansuojamas ES įnašas į kaimo plėtros programas, jis vadinamas BŽŪP „2-uoju ramsčiu“.

EŽŪGF: Europos žemės ūkio garantijų fondas. Iš jo visų pirma finansuojamos tiesioginės išmokos ūkininkams ir priemonės, kuriomis reguliuojamos ar remiamos žemės ūkio rinkos, jis vadinamas BŽŪP „1-uoju ramsčiu“.

Intervencijos logika: apibrėžia su intervencija susijusių socialinių ir ekonominių poreikių ryšį su jos tikslais, ištekliais, procedūromis, išdirbiais, rezultatais ir poveikiu.

Išdirbiai: programos siektini rezultatai.

Jaunasis ūkininkas: pagal 1-ąjį ramstį, ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus asmuo paraiškos pateikimo momentu, kuris žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojas kuria pirmą kartą arba kuris tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki paraiškos pateikimo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 1307/2013 50 straipsnio 2 dalyje. pagal 2-ąjį ramstį, ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus asmuo paraiškos pateikimo momentu, kuris žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojas kuria pirmą kartą ir turi pakankamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 2 straipsnio n punkte². Neįmanoma žinoti, kiek yra ūkininkų iki 40 metų amžiaus, nes Eurostato duomenys, apimantys 35–44 metų amžiaus grupę, nėra suskirstyti į pogrupius.

Kaimo plėtros programa (KPP): valstybės narės parengtas ir Komisijos patvirtintas programavimo dokumentas, skirtas planuoti ir stebėti ES kaimo plėtros politikos įgyvendinimą regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu.

Mokėjimo agentūra: nacionalinė ar regioninė įstaiga, atsakinga už žemės ūkio subsidijų vertinimą, apskaičiavimą ir išmokėjimą.

Pasidalijamasis valdymas: ES biudžeto vykdymo metodas, kai Komisija vykdymo užduotis perduoda valstybėms narėms³, išlaikydama galutinę atsakomybę (priežiūros pareigos).

Poveikis: ilgalaikiai pokyčiai visuomenėje, kurie, bent iš dalies, priskiriami ES veiksmams.

Programavimo laikotarpis: ES politikų, kaip antai kaimo plėtros politikos, planavimo ir įgyvendinimo daugiametė programa. Šis auditas apima 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpius.

Ramstis: BŽŪP sudaro du fondai, taip pat vadinami „ramsčiais“. Sąvoka „1-asis ramstis“ naudojama kalbant apie EŽŪGF, iš kurio teikiamos tiesioginės išmokos ūkininkams, o sąvoka „2-asis ramstis“ naudojama kalbant apie EŽŪFKP, iš kurio finansuojamos kaimo plėtros programos.

Rezultatas: betarpiški programos padariniai tiesioginiams adresatams ar paramos gavėjams.

SMART tikslai: konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir su laiko nuoroda⁴.

Teisės į išmoką: įdiegta vykdant 2003 m. BŽŪP reformą siekiant įgyvendinti bendrosios išmokos schemą. Teisės į išmokas buvo paskirstytos ūkininkams, atsižvelgiant į istorinius duomenis (regionų arba atskirų ūkininkų lygmeniu). Po 2003 m. reformos, norint įgyti teisę gauti išmokas pagal bendrosios išmokos schemą, ūkininkas turėjo pasinaudoti teisėmis į išmokas, kurias jis turėjo su tuo pačiu tinkamų finansuoti žemės ūkio hektarų skaičiumi. 2013 m. reforma pakeitė šias teises į išmokas į naujai nustatytas teises į išmokas pagal bazinės išmokos schemą. Taikant išimtį, kai kurios valstybės narės, kurios atitiko tam tikras sąlygas, gali išlaikyti esamas teises į išmokas.

Tiesioginės išmokos: skiriamos tiesiogiai ūkininkams, siekiant užtikrinti apsaugos tinklą. Jos daugiausia skiriamos pagrindinio pajamų rėmimo, atsieto nuo gamybos apimties, forma, stabilizuojant jų pajamas iš pardavimo rinkose, kurias veikia svyravimai. Jos teikiamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, paprastai vadinamo BŽŪP „1-uoju ramsčiu“.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT): komercinių žemės ūkio valdų pajamų ir BŽŪP poveikio vertinimo priemonė. Jis sukurtas remiantis apskaitos duomenimis, surinktais iš daugiau kaip 80 000 žemės ūkio valdų visose ES valstybėse narėse.

Ūkių struktūros tyrimas (ŪST): Visų ES valstybių narių atliktas tyrimas. ŪST nuosekliai atliekamas visoje ES taikant bendrą metodiką, jį atlikus pateikiami palyginami ir reprezentatyvūs statistiniai duomenys regionų lygmeniu pagal šalis ir laikotarpius. ŪST atliekamas kas trejus ar ketverius metus kaip imties tyrimas, ir kas dešimt metų kaip surašymas.

Vadovaujančioji institucija: vietinė, regioninė ar nacionalinė institucija, valstybės narės paskirta teikti kaimo plėtros programą Komisijai ir po to ją valdyti ir įgyvendinti.

Žemės ūkio valda: atskiras subjektas, techniniu ir ekonominiu požiūriu veikiantis vienoje valdymo sistemoje ir vykdantis žemės ūkio veiklą Europos Sąjungos ekonominėje teritorijoje (tai gali būti pagrindinė arba nepagrindinė jo veikla). Žemės ūkio valda taip pat gali teikti kitus papildomus (ne žemės ūkio) produktus ir paslaugas.

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis susijusių Audito Rūmų veiklos ir atitikties auditų rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų nario Phil Wynn Owen vadovaujama I audito kolegija, kuri specializuojasi tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityje. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Janusz Wojciechowski, jam padėjo kabineto vadovė Kinga Wiśniewska-Danek, kabineto atašė Katarzyna Radecka-Moroz, pagrindinis vadybininkas Helder Faria Viegas, užduoties vadovas Lorenzo Pirelli, užduoties vadovo pavaduotoja Malgorzata Frydel. Audito grupę sudarė Antonio Caruda Ruiz, Anžela Poliulianaitė, Carlos Sanchez Rivero, Frédéric Soblet, Matteo Tartaggia ir Diana Voinea. Sekretoriato pagalbą teikė Frederique Hussenet, Monika Schmidt ir Terje Teppan-Niesen.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.
Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Teikiant ES paramą jauniesiems ūkininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui
(pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

PDF	978-92-872-7748-0	1977-5725	10.2865/8594	QJ-AB-17-010-LT-N
HTML	978-92-872-7754-1	1977-5725	10.2865/6298	QJ-AB-17-010-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2017

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių:
  • svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);
• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį:
  • Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm),
  • ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm),
  • susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm)
  • arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).