Bendra pertvarkymo valdyba – sudėtinga bankų sąjungos užduotis pradėta vykdyti, bet dar daug reikia nuveikti

Santrauka

I

Siekdama neleisti Europoje pasikartoti 2008 m. finansų krizei ir bendrojoje rinkoje užtikrinti saugesnį finansų sektorių, Europos Sąjunga nustatė naujas institucines struktūras. Tai Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) ir Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM). Šioje ataskaitoje dėmesys sutelkiamas į Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), kuri kartu su euro zonos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis (NPI) sudaro BPeM.

II

Buvo parengtas bendras taisyklių sąvadas, apimantis suderintus bankų pertvarkymo ir priežiūros srities teisės aktus ir gaires. Kalbant apie pertvarkymą, bendrame taisyklių sąvade pateikta keletas elementų, ir BPV darbo kryptys yra paremtos tais elementais. BPV įsteigta tik 2015 m., taigi iš esmės ji tebėra pradiniame etape ir turėjo per labai trumpą laikotarpį prisiimti labai didelę atsakomybę.

III

BPV darbas turėtų būti laikomas dalimi sistemos, kurią taip pat sudaro priežiūros (pavyzdžiui, ECB) ir reguliavimo (pavyzdžiui, Europos bankininkystės institucija) institucijos. Priežiūros institucijos yra atsakingos už nuolatinę prudencinę bankų priežiūrą tiek, kiek tai patenka į jų kompetencijos sritį. Jeigu gaivinimo arba intervencijos priemonės yra neveiksmingos, bankas vertinamas kaip žlungantis arba galintis žlugti, ir tada veiksmų imasi pertvarkymo institucijos. BPV, padedama nacionalinių pertvarkymo institucijų, yra atsakinga už į jos kompetencijos sritį patenkančių bankų pertvarkymo nenumatytų atvejų planavimą, taip pat už banko pertvarkymo procedūrų valdymą, jeigu to prireiktų ir jei tai yra tinkama. Į BPV kompetencijos sritį patenka visi svarbūs euro zonos bankai ir tarpvalstybiniai mažesnės svarbos bankai.

IV

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Europos Audito Rūmams suteikiama galimybė naudotis visais audituojamo subjekto dokumentais, kurių gali prireikti auditui. Vykdydami šį auditą iš BPV vadovybės ir darbuotojų gavome daug dokumentų ir jais remdamiesi šioje ataskaitoje galėjome padaryti tvirtas išvadas. Tačiau buvo pateikti ne visi prašyti dokumentai.

V

Nustatėme, kad užduotis per labai trumpą laiką nuo nulio sukurti BPV buvo labai didelis uždavinys. Nustatėme, kad BPV rengiant pertvarkymo planus buvo trūkumų. Nors šiuos trūkumus reikia šalinti tiek BPV viduje, tiek jai taikomuose teisėkūros ir bendradarbiavimo dokumentuose, vertinant šiuos trūkumus reikia atsižvelgti į tai, kad tebesama pradiniame etape.

VI

BPV dar neparengė į jos kompetencijos sritį patenkančių bankų pertvarkymo planų. Nors BPV ilgai ir labai stengėsi užtikrinti, kad būtų parengtos bent preliminarios daugumos bankų pertvarkymo planų versijos, 2016 m. patvirtinti planai neatitiko daugelio bendrame taisyklių sąvade nustatytų reikalavimų. Nors šią problemą kiek sušvelnina tai, kad esama papildomos pagrindinės informacijos, tebėra didelių trūkumų, susijusių su teisės aktų reikalavimais.

VII

BPV pirmiausia turėtų nustatyti, kada turi būti parengtas pirmas visus bendro taisyklių sąvado reikalavimus atitinkantis kiekvieno į jos kompetencijos sritį patenkančio banko pertvarkymo planas. Vėliau BPV turėtų imtis veiksmų ir rengti tuos planus, suskirsčiusi juos pagal pirmumą, nustatytą pagal jų rizikingumą. Kiekviename plane turi būti vertinamos atitinkamo banko pertvarkymo galimybės, taip pat pasirinktų pertvarkymo strategijų įgyvendinamumas ir įtikinamumas.

VIII

Siekiant užtikrinti, kad bankų sektorius turėtų pakankamai galimybių padengti nuostolius, BPV taip pat turi galutinai parengti pertvarkymo planavimo taisyklių ir gairių, įskaitant minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų nustatymo politiką, sistemą. Atitinkamai reikia parengti arba atnaujinti aiškinamąsias pastabas ir BPV pertvarkymo planavimo vadovą.

IX

Nuo pat pradžių BPV buvo sunku pasamdyti pakankamai darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių. Tai, kad vėluota įdarbinti darbuotojus, turėjo neigiamą poveikį visoms BPV veiklos sritims, nors jos darbuotojai buvo atsidavę ir motyvuoti. BPV turi paspartinti įdarbinimą ir žmogiškųjų išteklių skyriui skirti pakankamų išteklių, kad būtų galima įdarbinti reikiamus darbuotojus, visų pirma kalbant apie daugiau specializacijos reikalaujančias ir aukštesnes pareigas. Jeigu nepavyks įdarbinti tiek darbuotojų, kiek reikia, arba jeigu prireiks laikinųjų priemonių, BPV turėtų apsvarstyti alternatyvius sprendimus.

X

Vis dar neaišku, kaip nacionalinėms institucijoms ir BPV paskirstomos darbo užduotys, įskaitant atsakomybės pasidalijimą, o vidinėms pertvarkymo grupėms tebetrūksta darbuotojų. BPV turėtų skubiai spręsti šiuos klausimus.

XI

BPV, praktiškai diegdama teisės aktų sistemą, sukaupė didžiulės patirties. Remdamasi šia patirtimi BPV turėtų paraginti teisėkūros institucijas padaryti pakeitimus, kad padidėtų jos veiklos veiksmingumas ir sisteminis indėlis. Tai turėtų būti ir pakeitimai, kuriais daromas poveikis jos kompetencijos sričiai ir informacijos prieinamumui bei dalijimuisi ja su ECB (visu pirma pagal susitarimo memorandumą). BPV taip pat turėtų turėti galimybę naudoti moratoriumo priemonę.

Įvadas

Bankų sąjunga

01

Siekdama neleisti Europoje pasikartoti 2008 m. finansų krizei ir bendrojoje rinkoje užtikrinti saugesnį finansų sektorių, Europos Sąjunga nustatė naujas institucines struktūras. Tai – griežtesnės bankams taikomos kapitalo ir likvidumo taisyklės, suderintos žlungantiems bankams taikomos taisyklės ir pagerinta indėlininkų apsauga. Kartu šis naujas teisinis pagrindas ir papildomos įstaigos bei institucijos sudaro tai, kas vadinama ES bankų sąjunga.

02

Bankų sąjunga turi du institucinius ramsčius. Pirmasis – bendra bankų priežiūra įgyvendinant Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM). Antrasis – tvarkingo bankų¹ likvidavimo procedūra, t. y. Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM). Buvo siūlytas ir trečiasis ramstis – Europos indėlių draudimo sistema. Šioje ataskaitoje dėmesys sutelkiamas į Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), kuriai kartu su euro zonos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis (NPI) suteikti centralizuoti pertvarkymo įgaliojimai, žlungančių bankų atžvilgiu įgyvendinant BPeM.

03

BPV ir NPI yra kartu atsakingos už bankų pertvarkymo procesų valdymą. Pertvarkymu siekiama bankui sudaryti sąlygas ir toliau vykdyti ypatingos svarbos funkcijas. Jei bankas ypatingos svarbos funkcijų neturi ir jei jam nevykdant savo įsipareigojimų neiškils rizika finansiniam stabilumui, jis bus likviduojamas taikant įprastines nemokumo procedūras. Naujoji reglamentavimo sistema paremta principu, kurį taikant siekiama kuo labiau sumažinti banko įsipareigojimų nevykdymo atvejų, dėl kurių destabilizuojama ir sutrikdoma padėtis, ir, laikantis ES ir nacionalinių taisyklių, užtikrinti tinkamą apsaugą kreditoriams. Tinkamai įdiegus šią sistemą, ji padės apriboti fiskalines išlaidas ir padidinti finansinį stabilumą, kartu remiant ekonomikos augimą.

04

Nuo 2013 m. ES rengė suderintų bankų priežiūros ir pertvarkymo taisyklių rinkinį. Šis rinkinys vadinamas bendru taisyklių sąvadu. Kalbant apie pertvarkymą (daugiau informacijos pateikta I priede), bendrą taisyklių sąvadą daugiausia sudaro Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas (BPeM reglamentas), Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGP direktyva), Komisijos deleguotieji reglamentai ir Europos bankininkystės institucijos (EBI) standartai ir gairės.

Bendros pertvarkymo valdybos vaidmuo

05

BPV atsakinga už visų svarbių euro zonos bankų, taip pat tarpvalstybinę veiklą vykdančių mažesnės svarbos bankų pertvarkymą, jo prireikus². Tarpvalstybinį mažesnės svarbos banką sudaro euro zonoje esanti patronuojančioji bendrovė ir bent viena kitoje euro zonos valstybėje narėje esanti patronuojamoji bendrovė. 2017 m. sausio mėn. duomenimis, BPV apėmė 141 banką, o tai sudarė 80 % viso euro zonos bankų turto. NPI yra atsakingos už visų kitų bankų (apie 3 250 juridinių subjektų) pertvarkymą nacionaliniu lygmeniu³.

06

Pagrindinės BPV užduotys:

1. rengti visų į jos kompetencijos sritį patenkančių bankų pertvarkymo planus ir nustatyti įsipareigojimų bei nuosavų lėšų, kuriuos pertvarkant galima išgelbėti nuosavomis lėšomis, dydį (apsauginis rezervas, vadinamas minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu);
2. tvirtinti pertvarkymo sprendimus dėl veiksmų, kurių turėtų būti imamasi pertvarkant banką;
3. užtikrinti suderinimą ir nuoseklumą BPeM viduje;
4. administruoti Bendrą pertvarkymo fondą, kurio lėšomis tam tikromis aplinkybėmis remiami pertvarkymo procesai⁴.

07

Pagal BPeM reglamentą BPV buvo įsteigta 2014 m. rugpjūčio mėn., o nuo 2015 m. sausio mėn. tapo nepriklausoma agentūra. Kol jos vykdomosios valdybos nariai ėmėsi savo pareigų, jai laikinai vadovavo Komisija (keletą mėnesių). Jos centrinė būstinė yra Briuselyje, joje, 2016 m. pabaigos duomenimis, buvo apie 170 darbuotojų. Tai iš esmės dar tebesisteigiantis subjektas.

08

BPV savo sprendimus priima per vykdomąsias ir plenarines sesijas. Pirmosiose dalyvauja pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi nuolatiniai nariai (jie nėra NPI atstovai). Pirmininkas (arba pirmininko pavaduotojas) ir keturi nuolatiniai nariai per vykdomąsias sesijas balsuoja. Vykdomosiose sesijose, kuriose sprendžiami su konkrečiu banku susiję klausimai, dalyvauja ir atitinkamos valstybės narės NPI atstovas („pratęsta“ vykdomoji sesija). Plenarinėse sesijose dalyvauja po vieną kiekvienos NPI atstovą, jos turi būti rengiamos priimant pertvarkymo sprendimus, jeigu Bendras pertvarkymo fondas atitinkamam banko pertvarkymui suteikė paramą, viršijančią 5 milijardus eurų (arba tuo atveju, jei likvidumo parama viršija 10 milijardų eurų).

BPV bendravimas su kitomis institucijomis

09

Sprendimų, susijusių su finansinių sunkumų patiriančiu banku, procedūrą po parengimo ir planavimo gali sudaryti trys veiklos etapai (žr. 1 diagramą). Pirmas yra gaivinimo etapas, kai iš banko reikalaujama įvykdyti jo paties gaivinimo plane nustatytus veiksmus. Gaivinimo planą vertina priežiūros institucija; euro zonoje ši didelės svarbos bankų priežiūros institucija yra ECB.

10

Kitas (sudėtingesnis) etapas – ankstyvoji intervencija, kai priežiūros institucijai suteikiami įgaliojimai užtikrinti konkrečių priemonių vykdymą. BPV nepriima sprendimų pirmuose dviejuose etapuose, bet jai tenka bendra atsakomybė už banko sąlygų stebėjimą, ji taip pat rengia galimus pertvarkymo veiksmus, kaip nurodyta aprašant kitą etapą.

11

Trečias etapas – pertvarkymas, ir būtent šiame etape BPV funkcija tampa labai svarbi. Pertvarkymo imamasi, jeigu ECB praneša BPV, kad jos prižiūrimas bankas laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti, arba jeigu BPV tai nustato savarankiškai. BPV gali nuspręsti pertvarkyti subjektą, tik jei taip pat įvykdomos toliau nurodytos sąlygos, t. y. kai nėra jokių kitų alternatyvių priemonių ir laikoma, kad viešuosius interesus atitinka pertvarkymas (o ne nemokumo taisyklių taikymas). Kadangi į sistemą įsitraukia ECB, BPV ir įvairios kitos nacionalinės bei Europos institucijos, sėkmingai veiklai labai svarbu aukštos kokybės komunikacija ir tarpusavio supratimas.

12

BPV pertvarkymo schemą, pagal kurią reikia naudotis Bendru pertvarkymo fondu, gali patvirtinti, tik jeigu Komisija nusprendė, kad tai leistina pagal valstybės pagalbos taisykles. Vėliau Komisija patvirtina pertvarkymo schemoje numatytą Fondo sumą.

Audito apimtis ir metodas

Audito apimtis ir metodika

13

Tikrinome, ar BPV turi veiksmingų priemonių bankams pertvarkyti. Visų pirma nagrinėjome:

1. BPV vykdomo pavienių bankų pertvarkymo planavimo kokybę (žr. 24–83 dalis);
2. ar BPV tinkamai įsteigta, kad galėtų laikytis jai taikomų pertvarkymo planavimo teisės aktų (žr. 84–102 dalis); taip pat
3. ar BPV turi pakankamai žmogiškųjų išteklių jai pavestoms užduotims vykdyti ir ar bendradarbiavimo sistema yra tinkama (žr. 103–142 dalis).

14

Išvados ir rekomendacijos šioje ataskaitoje bus pateiktos laikantis šios struktūros (žr. 143–158 dalis).

15

Kalbant apie a punktą, tikrinome, ar BPV pertvarkymo planai yra tinkami ir sistemingi, ar į juos įtraukti pertvarkymo galimybių vertinimai ir minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas.

16

Šiuo tikslu tiriamąją audito populiaciją sudarė 58 parengti pertvarkymo planai, kuriuos BPV parengė bankams iki 2017 m. sausio mėn. pabaigos. BPV buvo pasirengusi pateikti ir mes patikrinome penkis pagrindinius tų planų skyrius (žr. 26 dalį) – vertinome aštuonis kiekvieno skyriaus pavyzdžius, atsitiktine tvarka paimtus iš šios tiriamosios populiacijos, iš kiekvieno plano buvo imami ne daugiau kaip du skyriai, taigi iš viso 40 skyrių (apimančių 31 skirtingą banką). BPV iš atrinktų skyrių pašalino visus su banku susijusius duomenis ir duomenis, gautus iš ECB. Dėl to audito grupė galėjo nuodugniau apžvelgti svarbiausius planų aspektus ir padaryti svarbias išvadas, bet nebuvo galimybių visiškai suprasti, ar jie išsamūs ir ar esama vidinio nuoseklumo, taigi turėjome ieškoti papildomos informacijos (žr. 36 dalį), ir ji buvo pateikta apie tris bankus.

17

Kalbant apie b punktą, vertinome, ar BPV taiko tinkamą taisyklių sistemą, įskaitant pertvarkymo planavimo vadovus, gaires ir programas.

18

Kalbant apie c punktą, vertinome, ar BPV pasamdė reikiamą skaičių darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių, ir teikė jiems papildomą mokymą. Taip pat tikrinome BPV bendradarbiavimo su NPI ir ECB veiksmingumą.

19

Atlikdami auditą taikėme kriterijus, paimtus iš šių šaltinių:

1. iš BPeM reglamento ir BGP direktyvos teisinių reikalavimų;
2. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo nustatomas pertvarkymo planų turinys;
3. Finansinio stabilumo tarybos sąrašo, kuriame išdėstyti pagrindiniai veiksmingos finansų įstaigų pertvarkymo sistemos bruožai; taip pat
4. Finansinio stabilumo instituto keturių gynybos linijų modelio⁵.

20

Didžiąją dalį vietoje vykdyto audito darbo atlikome nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. liepos mėn., šis darbas apėmė vėliausiai 2017 m. sausio mėn. patvirtintus pertvarkymo planus.

21

Audito įrodymus sudaro per susitikimus ir pokalbius su BPV darbuotojais surinkta informacija, taip pat BPV vidaus dokumentacijos, viešai skelbiamų duomenų, BPV pranešimų⁶ (kai tai buvo tinkama) peržiūra ir dvidešimties NPI apklausa⁷.

Galimybė pasinaudoti įrodymais ir konfidencialumo klausimai

22

Audito teisės ir įgaliojimai atlikti šį veiksmingumo auditą yra pagrįsti bendrosiomis SESV 287 straipsnio nuostatomis – jomis Europos Audito Rūmams suteikiama visapusiška galimybė naudotis visais dokumentais, kurie būtini audito užduočiai atlikti. Kai buvo atliekamas šis auditas, BPV teigė, kad su bankais susijusiems BPV duomenims ir praktikai taikomi specialūs konfidencialumo reikalavimai, paremti tuo, kad būtina užtikrinti finansinį stabilumą (taip pat žr. 16 dalį). Sutartyje nenustatyta jokių konkrečių su tuo susijusių išimčių, bet mums pavyko pasiekti specialų susitarimą dėl tokios rūšies duomenų naudojimo ir saugojimo, taip pat bendradarbiavome su BPV vadovybe, kad būtų sumažinta bet kokia galima ar akivaizdi rizika, kartu užtikrinant prieigą prie duomenų, būtinų atliekant auditą, įskaitant ir tai, kad daug darbo buvo atlikta naudojant nuasmenintus duomenis, ir atsižvelgiant į audito poreikius.

23

Kadangi BPV bendradarbiavo ir padėjo, mums pavyko atlikti išsamų auditą ir padaryti tvirtas išvadas, pateikiamas šioje pirmojoje specialiojoje BPV veiklos ataskaitoje. Buvo pateikta daug dokumentų, tačiau buvo keletas reikšmingų išimčių. Visų pirma, be kitų pasekmių, tai, kad nebuvo tam tikrų politikos dokumentų (BPV nurodė, kad yra tik jų projektai), reiškė, kad negalėjome išsamiai įvertinti, ar BPV politika visiškai atitinka bendrą taisyklių sąvadą, o tai, kad iš esmės gavome nuasmenintus duomenis, susijusius su pertvarkymo planais, reiškė, kad jų išsamumo ir vidinio nuoseklumo nevertinome. Vis dėlto, mums pavyko padaryti keletą įrodymais tinkamai paremtų išvadų dėl pertvarkymo planų, ir tai bus matyti iš šios ataskaitos (žr. II priedą).

Pastabos

Pertvarkymo planai – didelė dalis darbo tebevykdoma

24

Šiame skirsnyje nagrinėjami pagrindiniai BPV parengtų pertvarkymo planų elementai ir pateikiami nustatyti faktai, susiję su bendro taisyklių sąvado laikymusi.

Tebevykdomas planavimas

25

Pertvarkymo planavimas – BPV ilgalaikė veiklos užduotis – taikomas visiems į jos kompetencijos sritį patenkantiems bankams, o ne vien bankams, kurie laikomi patiriančiais sunkumų. Pertvarkymo planavimo procesas pradedamas nuo pertvarkymo plano parengimo. Taigi BPV turi nustatyti banko pagrindines funkcijas ir pagrindines verslo linijas. Vėliau BPV vertina, ar bankas gali būti likviduojamas taikant nacionalines nemokumo procedūras; tai numatytasis metodas, išskyrus atvejus, kai BPV mano, kad pertvarkymas atitinka viešuosius interesus. Jeigu priimamas sprendimas dėl viešųjų interesų, BPV turi parengti pertvarkymo strategiją, atitinkančią banko specifines aplinkybes. Parengusi strategiją BPV svarsto tikėtinas banko veiksmingo pertvarkymo kliūtis⁸, nes pertvarkymo plane turėtų būti nurodyta, kaip mažinti bet kokias tokias kliūtis. 2 diagramoje pateikiamas pertvarkymo planavimo proceso pavyzdys.

26

Pertvarkymo planą sudaro šie pagrindiniai skyriai¹⁰:

1. strateginė verslo analizė – nustatomos banko pagrindinės funkcijos ir pagrindinės verslo linijos;
2. Pageidaujama pertvarkymo strategija: šiame skyriuje vertinamas pertvarkymo strategijos įgyvendinamumas ir įtikinamumas;
3. finansinis ir veiklos tęstinumas – finansinių ir veiklos sąlygų, būtinų, kad pertvarkant būtų užtikrintas tęstinumas, vertinimas;
4. pertvarkymo galimybių vertinimo santrauka – vertinama, ar esama esminių pertvarkymo kliūčių, ir tai, kaip jas būtų galima pašalinti. Šiame skyriuje BPV taip pat nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą;
5. valdymo santrauka.

BPV požiūris į pertvarkymo planavimą

27

BPV pertvarkymo planus rengia keturiais etapais. Pradedama nuo pereinamojo laikotarpio pertvarkymo plano, vėliau jis atnaujinamas ir išplečiamas.

1. Pereinamojo laikotarpio pertvarkymo planuose (arba pirmo etapo planuose) dėmesys sutelkiamas į strateginę verslo analizę. Jų nereikia tvirtinti BPV posėdyje vykstant pratęstai vykdomajai sesijai (žr. 8 dalį), jie daugiausia skirti naudoti viduje.
2. Antro etapo planai yra išsamesni už pereinamojo laikotarpio pertvarkymo planus, juos reikia tvirtinti pratęstoje vykdomojoje sesijoje (žr. 8 dalį). Jie siunčiami pertvarkymo kolegijoms, kad šios priimtų sprendimą, bet juose dar nenurodoma esminių kliūčių ir nenustatoma minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo.
3. Trečio etapo planuose nustatoma minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo atsarga konsoliduotu lygmeniu.
4. Ketvirto etapo planuose nurodomos esminės kliūtys ir nustatoma minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo atsarga konsoliduotu ir vieno subjekto lygmenimis.

28

2017 m. sausio mėn. duomenimis, teisėkūros institucijos BPV pavedė patvirtinti 130 pertvarkymo planų¹¹, tačiau teisės aktuose nėra jokių nuostatų dėl kokių nors tarpinių veiksmų. Kol kas dėl išteklių trūkumo šis tikslas nepasiektas (žr. 103–124 dalis). Iki 2017 m. sausio mėn. pabaigos BPV parengė 65 antro etapo planus, iš jų 64 buvo patvirtinti¹², BPV taip pat parengė dar 32 bankų pereinamojo laikotarpio pertvarkymo planus (žr. 3 diagramą).

29

Teisės aktu reikalaujama¹³, kad BPV nustatytų konkrečią datą, iki kurios turi būti parengti pirmieji bendrą taisyklių sąvadą atitinkantys pertvarkymo planai, bet BPV to nepadarė.

30

2016 m. BPV vidinės pertvarkymo grupės pradėjo rengti išsamius antro etapo planus. Remiantis BPV pranešimais, jie buvo išsamūs ir sudaryti iš 150–300 puslapių. Antrąjį 2016 m. pusmetį BPV per vykdomąją sesiją priėmė politinį sprendimą rengti mažesnės apimties (apie 40 puslapių) pertvarkymo planus. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant palengvinti sprendimų priėmimo procesą ir pasiekti, kad jis būtų lengviau valdomas.

31

Nors bankai pagal sudėtingumą labai skiriasi, šis orientacinis plano apimties ribojimas taikomas visiems planams. Tai reiškia, kad daug būtinos ir (arba) privalomos informacijos neįtraukta, kaip aptariama kitame skirsnyje.

32

4 diagramoje apibendrinta BPV pertvarkymo planų struktūra nuo 2017 m., joje matyti, kuriems suinteresuotiesiems subjektams siunčiama kiekviena plano dalis. Ne visi suinteresuotieji subjektai iš BPV gauna tą patį informacijos rinkinį. Svarbu tai, kad nei pertvarkymo kolegijos, nei BPV vykdomojoje sesijoje negauna pagrindinių techninių pastabų, į kurias įtraukiama svarbi informacija, tokia kaip alternatyvios pertvarkymo strategijos. Teisės aktuose nėra jokių nuostatų dėl dalijimosi svarbia informacija su pertvarkymo kolegijos nariais apribojimo¹⁴.

4 diagrama

Pertvarkymo planų struktūra ir gavėjai nuo 2017 m.

	Planas	Priedai	Pagrindinės techninės pastabos	Pristatymo skaidrės
Turinys	Reikalaujamos analizės rezultatai ir aukšto lygio santrauka	Standartizuoti priedai, pavyzdžiui, sąrašai (asmenų ryšiams, IT sistemų ir kt.), atsakomybės duomenys / EBI šablonai, pertvarkymo galimybių vertinimas, pagrįstas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo pasiūlymas, vienalaikio grupės dalies pertvarkymo planai, bankų pasiūlymai, kaip šalinti kliūtis.	Techninė analizė / pagrindinės prielaidos, kuriomis paremtos pagrindinės pertvarkymo plano sudedamosios dalys (pavyzdžiui, ypatingos svarbos funkcijos, prieiga prie finansų rinkos infrastruktūros, pertvarkymo priemonės / alternatyvios strategijos, prieiga prie trumpalaikio likvidumo, turto suvaržymas, veiklos tęstinumas).	Siekiant planą pristatyti pertvarkymo kolegijoms.
Informacija teikiama15:	BPV, pratęstai vykdomajai sesijai, pertvarkymo kolegijos nariams.	BPV, pratęstai vykdomajai sesijai, pertvarkymo kolegijos nariams.	BPeM, ECB	Pertvarkymo kolegijų nariams, pertvarkymo kolegijų stebėtojams.

Šaltinis: pritaikyti BPV duomenys.

33

BPV 2017 m. darbo plane numatyta, kad iki 2017 m. sausio mėn. pabaigos 27 iš 33 pereinamojo laikotarpio pertvarkymo planų dar nebus pradėti rengti. 32 jau parengti pereinamojo laikotarpio pertvarkymo planai turėjo būti perkelti į antrą etapą, o 65 parengti antro etapo planai – į trečią etapą. Terminas buvo 2018 m. pirmas ketvirtis.

34

Atsižvelgiant į iki 2017 m. liepos mėn. pabaigos padarytą pažangą, tikėtiną darbo krūvį ir BPV turimus darbuotojus, šis planas atrodo pernelyg optimistinis (taip pat žr. 114, 124 ir 125 dalis).

Pertvarkymo plano turinio apžvalga

35

Bendrame taisyklių sąvade pateikiama rekomendacijų dėl pertvarkymo planų turinio. Vertindami BPV atitiktį reikalavimams, parengėme platų kriterijų, paremtų bendrame taisyklių sąvade pertvarkymo planams nustatytais reikalavimais, rinkinį ir išnagrinėjome į imtį įtrauktus pertvarkymo planus. Kaip bus parodyta tolesnėse dalyse, patys pertvarkymo planai neatitiko didžiosios dalies taikytų kriterijų.

36

BPV mums nurodė, kad, nors pačiuose pertvarkymo planuose gali nebūti tam tikrų detalių, ji pati turi daug papildomos pagrindinės informacijos, kuria gali papildyti beveik pusę visų tikėtinų planų. Nors ši informacija nebuvo oficialiai įtraukta į pertvarkymo planus, ji vis tiek yra svarbi informacinės bazės, kuria paremtas BPM supratimas apie į jos kompetencijos sritį patenkančius bankus ir su tais bankais susijęs sprendimų priėmimas, dalis. Nagrinėdami šią trijų bankų medžiagą dar kartą įsitikinome, kad BPV duomenyse spragų mažiau, nei būtų galima numanyti skaitant vien pertvarkymo planus. Vis dėlto, svarbių su bendro taisyklių sąvado reikalavimais susijusių trūkumų tebėra.

Tebetrūksta pagrindinių pertvarkymo planų elementų

37

Tolesnėse dalyse nurodytos sritys, kuriose mūsų vertinimu atskleista, kad BPV pertvarkymo planai neatitiko bendro taisyklių sąvado reikalavimų.

Strateginė verslo analizė

38

Šioje srityje pertvarkymo planai turėjo įvairių trūkumų. Pavyzdžiui, juose nebuvo tinkamai aprašyta atitinkamų bankų grupių struktūra ar įvertinti verslo modeliai, valdymas ar nuosavybės teisės pertvarkymo planavimo tikslais, o vienintelė pateikta finansinė informacija buvo bendro pobūdžio ir apibendrinta, o ne susijusi su konkrečiai kiekvienu reikšmingu subjektu, kaip to reikalaujama pertvarkymo planavimo vadove. Šiuos trūkumus iš dalies, bet ne visiškai sumažino tai, kad pagrindinėje informacijoje ir pastabose buvo papildomų duomenų.

39

Svarbu tai, kad į imtį įtraukti planai buvo neišsamūs tuo atžvilgiu, kad nebuvo nurodyta ypatingos svarbos vidaus ir išorės organizacinė tarpusavio priklausomybė¹⁶. Nors BPV turi informacijos apie reikšmingas sandorio šalis, mums nepavyko rasti kokios nors atliktos tokios informacijos analizės, kuria būtų siekta nustatyti galimą plintančio neigiamo poveikio riziką.

Ypatingos svarbos funkcijos

40

Atliekant strateginę verslo analizę reikėtų vertinti, kurios funkcijos yra tokios svarbios, kad jas nutraukus tai turėtų poveikį finansiniam stabilumui ar realiajai ekonomikai. Vertinant taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kokiu laipsniu banko funkcijas būtų galima pakeisti kito rinkos banko ar bankų funkcijomis. Į imtį įtrauktuose straipsniuose ne visada buvo aiškus BPV vertinimų loginis pagrindas.

41

BPV vis tiek padarė didžiulę pažangą – parengusi duomenų apie ypatingos svarbos funkcijas rinkimo šabloną, taikytiną nuo 2017 m., suteikė rekomendacijų vidinėms pertvarkymo grupėms.

42

BPV negalėjo pateikti kiekvieno į jos kompetencijos sritį patenkančio banko ypatingos svarbos funkcijų apžvalgos. Daugumoje į imtį įtrauktų straipsnių indėlių priėmimas laikomas ypatingos svarbos funkcija. Keliuose pertvarkymo planuose atskirti privačių asmenų ir įmonių indėliai, bet ne visuose.

43

Dėl galimo poreikio tam tikriems įsipareigojimams, pavyzdžiui, neapdraustiems pirmenybiniams indėliams, sudarantiems ypatingos svarbos funkcijos dalį, netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis reikalavimo, sumažėja įsipareigojimų suma, kurią galima panaudoti gelbėjimui privačiomis lėšomis, ir tampa dar svarbiau nustatyti tinkamą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo atsargą. Tačiau iki dabar parengtuose pertvarkymo planuose nenustatėme minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo sumos, dėl kurios didėtų tikimybė, kad bankai bus laikomi neturinčiais galimybių būti pertvarkyti.

Pageidaujama pertvarkymo strategija

Likvidavimo tikėtinumo ir įgyvendinamumo vertinimas

44

Prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo strategijos BPV turi įvertinti, ar likvidavimas pagal įprastas nemokumo procedūras yra tikėtinas ir, jeigu taip, ar jis dar ir įmanomas.

45

Vertindama likvidavimo tikėtinumą BPV nagrinėja tikėtiną poveikį finansų sistemai. Konkrečiai, ji turi įvertinti, ar likviduojant būtų pasiekti pertvarkymo tikslai¹⁷, vienas iš jų – garantija užtikrintų indėlių apsauga¹⁸.

46

Vertindama tikėtinumą BPV kelis kartus nurodė, kad taikytina indėlių garantijų sistema negalėta įvykdyti IGS direktyvos reikalavimų, taip pat kad sistemoje neturėta pakankamai lėšų svarbaus banko likvidavimui įvykdyti. Taigi yra dar sunkiau pasiekti apdraustųjų indėlių apsaugos taikant likvidavimą tikslą.

47

Vertindama likvidavimo galimybes BPV turi tikrinti, ar banko valdymo informacinės sistemos geba pateikti IGS direktyvos reikalaujamą informaciją. Pavyzdžiui, reikia žinoti bendrą garantija neužtikrintų indėlių vertę, tenkančią kiekvienam indėlininkui, nes IGS direktyvoje reikalaujama per tam tikrą laikotarpį kiekvienam indėlininkui išmokėti garantija užtikrintą 100 000 eurų sumą¹⁹.

48

Į imtį įtrauktuose pertvarkymo planuose neradome jokios informacijos apie turimo IGS finansavimo sumą, taigi tai nepalengvino vertinimo.

49

Nacionalinėms IGS nenustatyta teisinė prievolė bendradarbiauti su BPV. Vis dėlto, deleguotajame reglamente paminėta, kad BPV konsultuojasi su nacionalinėmis IGS²⁰, nors BPV nė karto to nedarė.

50

Nors daugumoje pertvarkymo planų padaryta išvada, kad likvidavimas nėra tikėtinas, mums pavyko rasti tik labai bendromis frazėmis išdėstytas tokių išvadų priežastis, pavyzdžiui, kad nacionaliniam bankų sektoriui tai turės didelį neigiamą poveikį. Daugiau konkrečių detalių, kurių reikalaujama bendru taisyklių sąvadu, nepateikta²¹.

51

Pertvarkymo veiksmų gali būti imamasi, paisant viešųjų interesų, jeigu tai būtina ir proporcinga siekiant pertvarkymo tikslų. Prieš tai taip pat turi būti nustatyta, kad likvidavimu nebus tokiu pat mastu pasiekta pertvarkymo tikslų. Pertvarkymo planuose vienintelis tokio pobūdžio teiginys buvo labai bendras, išsamesnės informacijos nepateikta.

52

Taip pat nebuvo finansinės ataskaitos apie tai, kokį poveikį likvidavimas turėtų bankui teikiant nepaprastąją viešąją finansinę paramą²².

Tinkamiausios pertvarkymo strategijos nustatymas

53

Iki 2017 m. sausio mėn. pabaigos parengtos BPV pertvarkymo strategijos buvo paremtos tuo, kad galimos kliūtys (o jos gali būti esminės) bus šalinamos kažkada ateityje, kai bus nustatytos minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo kvotos.

54

Neradome nė vienos tinkamiausios pertvarkymo strategijos, kurioje dėmesys būtų atkreiptas ir į nenumatytus trumpalaikius pokyčius. Todėl, jeigu pertvarkymo sprendimai artimoje ateityje taptų būtini, jie greičiausiai būtų nutolę nuo planų.

55

Bendrame taisyklių sąvade reikalaujama aprašyti bet kokias svarstomas alternatyvas, jeigu tinkamiausia pertvarkymo strategija negalėtų būti įgyvendinta²³. Nustatėme, kad didžiojoje daugumoje į imtį įtrauktų skyrių tinkamiausios strategijos alternatyvos nenagrinėjamos.

56

Bendrame taisyklių sąvade reikalaujama, kad pertvarkymo strategijos skyriuje būtų įvertinama, kiek laiko reikėtų kiekvienam reikšmingam plano aspektui įgyvendinti²⁴. Tačiau nė viename į imtį įtrauktame skyriuje toks laikas nebuvo nustatytas.

Pertvarkymo priemonių ir pertvarkymo įgaliojimų nustatymas

57

Didžiojoje daugumoje planų pasirinkta pertvarkymo priemonė yra veikiančio banko gelbėjimas privačiomis lėšomis. Pasirinkus šią priemonę, būtų geriausia banką uždaryti penktadienį ir vėl įprastai atidaryti kitą pirmadienį, o su gelbėjimu savo lėšomis susiję pertvarkymo veiksmai turėtų būti atlikti per savaitgalį.

58

Keliuose pertvarkymo planuose nurodyta, kad bankų IT sistemoms būtų sudėtinga būtinus duomenis pateikti laiku, kad būtų galima gelbėti privačiomis lėšomis.

59

Atliekant BPV vidaus peržiūrą buvo nagrinėjami įvairūs veiklos klausimai, susiję su gelbėjimu privačiomis lėšomis. Atlikus peržiūrą padaryta išvada, kad reikia daugiau nuveikti, visų pirma reikia nustatyti tikėtiną pakopinių nurašymų ir konvertavimo laiką ir praktinius dalykus. Neplanuojama, kad BPV vidaus gaires dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis įgyvendinimo pateiks anksčiau nei 2017 m. ketvirtą ketvirtį, nors didžiojoje daugumoje pertvarkymo planų jau numatyta remtis tomis gairėmis.

60

Per 48 valandas privačiomis lėšomis išgelbėti indėlius ir obligacijas beveik visiems bankams būtų didžiulis techninis iššūkis, nes jų valdymo ir IT sistemos labai sudėtingos. Prieš pradedant vykdyti gelbėjimo privačiomis lėšomis planą, valdymo sistemos privalo gebėti apskaičiuoti gelbėjimui privačiomis lėšomis turimą sumą. Pagal dabar BPV taikomą tvarką iš bankų nereikalaujama testuoti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės galimą panaudojimą ir įrodyti tos priemonės įgyvendinamumą.

61

Mūsų nuomone, banko pajėgumas padengti nuostolius bus nurodytas per didelis, jeigu bus įtraukti įsipareigojimai, kurių negalima išgelbėti privačiomis lėšomis per pertvarkymo strategijoje numatytą laiką.

62

Komisija neseniai pasiūlė nustatyti visoje ES galiojančią moratoriumo priemonę, kurią būtų galima taikyti, pavyzdžiui, banko mokėjimo prievolėms sustabdyti iki penkių darbo dienų. Remiantis tuo pasiūlymu, nors iš priežiūros institucijos būtų reikalaujama pasikonsultuoti su pertvarkymo institucija, šioji pati neturėtų įgaliojimų priemonę aktyvuoti²⁵. Galimybė moratoriumo priemonę naudoti pačioms pertvarkymo institucijoms galėtų suteikti lankstumo (ypač atitinkamam bankui) rengiantis gelbėjimui privačiomis lėšomis.

63

Bendrame taisyklių sąvade reikalaujama atlikti galimybių užtikrinti pertvarkymo priemonių vykdymą vertinimą²⁶. Šios informacijos neradome nė viename iš į imtį įtrauktų pertvarkymo planų.

64

Bendrame taisyklių sąvade reikalaujama, kad BPV pertvarkymo planuose nurodytų pertvarkymo įgaliojimus, kuriais ketina pasinaudoti²⁷. Tačiau nenustatėme, kad tai būtų paminėta kuriame nors į imtį įtrauktame plane. Šie įgaliojimai gali būti, pavyzdžiui, įgaliojimas pratęsti terminus arba nutraukti konkrečias sutartis, o ne veikti visuotiniu mastu, kaip daroma esant moratoriumui. Šie įgaliojimai paminėti pertvarkymo schemos šablone. Tačiau, nustatant, kuriuo įgaliojimu reikėtų naudotis, būtina išanalizuoti ir suprasti įsipareigojimų, kuriems bus taikomi įgaliojimai, tipą, o į imtį įtrauktuose pertvarkymo planuose nepateikta tokios išsamios informacijos.

Tinkamiausios pertvarkymo strategijos įgyvendinamumo ir įtikinamumo vertinimas

65

Nė viename į imtį įtrauktame skyriuje neradome tinkamiausių pertvarkymo strategijų įgyvendinamumo vertinimo. Taigi planuose nepadaryta išvada, ar tinkamiausia pertvarkymo strategija galėtų būti veiksmingai ir laiku taikoma, nors to reikalaujama bendrame taisyklių sąvade²⁸.

66

Taip pat reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos įvertintų strategijos patikimumą, o tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į tikėtiną pertvarkymo poveikį finansų sistemoms ir realiajai ekonomikai. Tačiau į imtį įtrauktuose planuose šio vertinimo taip pat nebuvo. BPV nevertino galimo pasirinktų pertvarkymo priemonių poveikio (visų pirma, gelbėjimo privačiomis lėšomis). Ji taip pat neatsižvelgė į poveikį kitoms finansų įstaigoms, MVĮ ir mažmeniniams investuotojams²⁹.

Vertinimas vykstant pertvarkymui

67

Bendrame taisyklių sąvade reikalaujama aprašyti informaciją, kuri yra būtina pertvarkymo strategijai įgyvendinti³⁰. Svarbi to dalis yra informacijos apie banko vertės nustatymą pertvarkymo tikslais teikimas, o tai labai sudėtinga ir ilgai trunkanti procedūra. Nė viename į imtį įtrauktų skyrių neradome jokių su tuo susijusių teiginių. Vadinasi, BPV negalėjo įvertinti (nors to reikalaujama), ar esama galimybių teikti tokią informaciją³¹.

Finansinis ir veiklos tęstinumas

68

Bendrame taisyklių sąvade nurodyta, kad pertvarkymo planuose turi būti pateikta finansavimo poreikio, numatyto pertvarkymo strategijoje, analizė. Tačiau mūsų patikrintų planų finansinio tęstinumo skyriuje pateikti tik bendri teiginiai apie finansavimą. Nebuvo ir informacijos apie filialų bei patronuojamųjų bendrovių, esančių nedalyvaujančiose valstybėse narėse, finansavimą vykstant pertvarkymui³².

69

Planuose taip pat nebuvo informacijos apie paslaugų lygmens susitarimų vykdymo užtikrinimą, jeigu būtų imtasi pertvarkymo. Kai ypatingos svarbos funkcijos atskirtos, neaišku, ar paslaugų lygmens susitarimai toliau turi būti vykdomi. Daugelyje planų nenurodyta jokia nenumatytais atvejais taikoma tvarka, visų pirma susijusi su mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis.

Pertvarkymo galimybės vertinimas

70

Turėtų būti laikoma, kad banką galima pertvarkyti, jeigu įmanomas ir tikėtinas jo likvidavimas vykdant įprastas nemokumo procedūras arba jo pertvarkymas imantis pertvarkymo veiksmų.

71

Nė viename iš į imtį įtrauktų dokumentų BPV nepadarė kategoriškų išvadų dėl to, ar bankas iš tikrųjų galėtų būti pertvarkytas. Nors keliuose skyriuose pateikta trumpa pertvarkymo galimybių vertinimo santrauka, daugumoje skyrių santraukoje pateikta tik keletas nustatytų galimų kliūčių.

72

BPeM reglamente reikalaujama, kad BPV laiku informuotų EBI, jeigu mano, kad pertvarkyti banko neįmanoma. 2017 m. liepos mėn. duomenimis, BPV jokios panašios informacijos EBI nesiuntė.

Esminės kliūtys

73

Bendrame taisyklių sąvade reikalaujama, kad BPV nustatytų ir šalintų esmines kliūtis, o kliūtys turi būti skirstomos bent į šias kategorijas: a) struktūra ir veikla; b) finansiniai ištekliai; c) informacija; d) tarpvalstybiniai klausimai; e) teisiniai klausimai. Nors teisės aktais tokia pareiga nustatyta, esminių kliūčių šalinimo procesas dar nepradėtas. Savo antro etapo planuose BPV tik nurodė galimas kliūtis.

74

Pasak BPV, visas esminių kliūčių nustatymo procesas, įskaitant konsultavimąsi su kompetentingomis institucijomis ir bendrus pertvarkymo kolegijų sprendimus, truks apie metus, ir dabar nesitikima, kad jis prasidės anksčiau nei 2018 m.

75

5 diagrama paimta iš pertvarkymo planavimo vadovo, joje pateikiamas tikėtinas laikas, per kurį turėtų būti pašalintos kliūtys, atsižvelgiant į priemonės įgyvendinamumą ir įgyvendinimo svarbą.

76

Kaip nurodyta 28 dalyje, manoma, kad iki 2018 m. pirmo ketvirčio pabaigos bus parengti tik 65 trečio etapo planai. Manant, kad pertvarkymo planai iki 2019 m. vidurio laipsniškai pereis į ketvirtą etapą, bankai laiko visoms esminėms kliūtims pašalinti turės iki 2022 m. vidurio.

Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

77

Viena iš pagrindinių pertvarkymo plano dalių – minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas. Tai apskaičiuojama minimali nuosavų lėšų ir įsipareigojimų (įskaitant indėlius) suma, kurią bankas turi turėti konvertavimui arba nurašymui, jeigu prireiktų gelbėti privačiomis lėšomis. BPV tikslinių minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo rodiklių dar nenustatė nei konsoliduotu lygmeniu, nei pavieniams subjektams.

78

Orientacinės neprivalomos minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo kvotos, apskaičiuotos konsoliduotu lygmeniu, neoficialiai su bankais buvo aptartos 2016 m. rengtuose praktiniuose seminaruose, bet pertvarkymo kolegijoms šie duomenys nebuvo pateikti. Su konkrečiu banku susiję veiksniai, pavyzdžiui, tam tikrų įsipareigojimų neįtraukimas vykstant gelbėjimui privačiomis lėšomis, esminės kliūtys ir su priežiūriniu tikrinimu ir vertinimu (PTVP) susiję reikalavimai dar nesvarstyti.

79

Kadangi minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai dar nenustatyti, faktinės minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo kvotos nestebimos.

Valdymo santraukos

80

BPV į visus pertvarkymo planus turi įtraukti valdymo santrauką, apimančią teisinėje sistemoje nurodytų punktų santrauką³³. Mūsų tikrintose santraukose pateikta informacija šio reikalavimo neatitinka. Trūkstami dalykai nurodyti III priede.

Pertvarkymo planų atskleidimas

81

Reikalaujama, kad BPV atitinkamiems bankams atskleistų visas svarbias pertvarkymo planų dalis. Kol kas bankai gavo tik ribotą orientacinę informaciją, pavyzdžiui, apie grupės lygmeniu apskaičiuotus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus arba galimas kliūtis. BPeM reglamente taip pat reikalaujama, kad BPV atsižvelgtų į bankų atsiliepimus. Tačiau mūsų patikrintuose pertvarkymo planuose nepateikta jokių atitinkamų bankų pastabų.

82

BPV tvirtina, kad įvairiuose bendro taisyklių sąvado dokumentuose informacijos atskleidimo klausimas netyčia traktuojamas skirtingai. Nors BPeM reglamente³⁴ nurodomi esminiai pertvarkymo plano elementai, BGP direktyvoje³⁵ ir Komisijos deleguotajame reglamente³⁶ reikalaujama atskleisti tik valdymo santrauką.

Ribotas taisyklių sąvado laikymasis

83

Apibendrinant 37–82 dalyse pateiktas mūsų pastabas galima teigti, kad į imtį įtraukti planai neatitinka bendro taisyklių sąvado reikalavimų. Jeigu atsižvelgiama į 36 dalyje paminėtą pagrindinę informaciją, reikalavimų laikomasi labiau, nors atkreipėme dėmesį, kad ši informacija turima ne apie visus bankus.

Pertvarkymo planavimo gairės turi būti tobulinamos

84

Atlikdami auditą tikrinome pačios BPV pertvarkymo planavimo vadovų ir procedūrų sistemą ir nustatėme, kad pagrindinės rekomendacijos yra, bet reikia daugiau pastangų.

Vadovai ir šablonai turi būti atnaujinti ir patobulinti

85

Siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų požiūrį į pertvarkymo planavimą, procese dalyvaujant daugybei subjektų būtinos tinkamos procedūros, vadovai ir gairės. BPV nustatė tinkamą vadovavimo šiam procesui tvarką – padedama NPI parengė pertvarkymo planavimo vadovo projektą. BPV dabar taip pat rengia kelis vidaus ir išorės politikos dokumentus.

86

Pertvarkymo planavimo vadovo tikslas – Bendroje priežiūros valdyboje ir nacionalinėse pertvarkymo institucijose skatinti nuoseklų požiūrį į pertvarkymo planavimą. BPV šį vadovą 2016 m. kovo mėn. patvirtino kaip vidaus dokumento projektą. Nuo to laiko reikalaujama, kad vidinės pertvarkymo grupės juo naudotųsi rengdamos pertvarkymo planus. Pertvarkymo planavimo vadovas buvo įšaldytas (negalėjo būti atnaujinamas) vienus metus, nes siekta sulaukti atsiliepimų apie vidaus pertvarkymo grupių pirmąją darbo pagal vadovą patirtį.

87

Be to, kas paminėta pirmiau, BPV parengė arba ketina parengti ataskaitų šablonus³⁷; tuo ji siekia užtikrinti, kad visa jos iš bankų gaunama informacija būtų standartinės formos, kad ją būtų galima naudoti planuojant pertvarkymą ir priimant sprendimus. Šiais šablonais papildoma ECB ir EBI šablonuose jau pateikta informacija³⁸. Konkrečiais atvejais BPV informacijos taip pat gali paprašyti tiesiogiai banko.

88

Dėl toliau pateikiamų priežasčių pertvarkymo planavimo vadovas turi būti toliau tobulinamas. Tačiau BPV planuojamą atnaujinimą atidėjo jau du kartus, pirmą kartą iki 2017 m. pabaigos, vėliau – iki 2018 m. antro ketvirčio.

89

Pirmoji priežastis, dėl kurios reikia atnaujinti pertvarkymo planavimo vadovą, yra ta, kad reikia įtraukti politikos gaires dėl keleto konkrečių klausimų. Pavyzdžiui, kaip reikalaujama bendrame taisyklių sąvade, pertvarkymo planavimo vadove aiškinama apie esminių kliūčių nustatymą, bet nereikalaujama to spręsti antro etapo pertvarkymo planuose.

90

Antra, pertvarkymo planavimo vadove neatsižvelgta į tam tikras svarbias teisės aktų nuostatas. Pavyzdžiui, nors Komisijos deleguotajame reglamente³⁹ reikalaujama pertvarkymo plane pateikti valdymo santrauką, pertvarkymo planavimo vadove šis reikalavimas nepaminėtas. Panašiai, nors pertvarkymo planavimo vadove reikalaujama atlikti pertvarkymo galimybių vertinimą, vadove pateikiamame valdymo santraukos šablone tokio teiginio nėra. Be to, nei valdymo santraukos skyriuje, nei pertvarkymo galimybių vertinimo skyriuje nenurodyta, kad reikia pranešti EBI, jeigu laikoma, kad bankas negali būti pertvarkytas⁴⁰.

91

Trečia, pertvarkymo planavimo vadovas turi būti atnaujintas, kad būtų atsižvelgta į 2016 m. rugsėjo mėn. priimtą politinį sprendimą neberengti išsamių pertvarkymo planų, bet rengti glaustus apytikriai 40 puslapių planus (žr. 30 dalį). Tačiau dar nepateikta jokių gairių dėl glaustų pertvarkymo planų turinio. Šis požiūrio į pertvarkymo planavimą pokytis įvyko tuo metu, kai jau buvo parengta daug pereinamojo laikotarpio pertvarkymo planų ir antro etapo planų arba tie planai buvo dar rengiami remiantis išsamia analize. Kelios mūsų surengtoje apklausoje dalyvavusios NPI teigė, kad pertvarkymo planams iš naujo rengti jos privalėjo naudoti brangius išteklius.

92

Bendrame taisyklių sąvade⁴¹ tam tikriems bankams leidžiama nustatyti supaprastintas su pertvarkymo planavimu susijusias pareigas⁴². 2017 m. gegužės mėn. BPV dar nebuvo pasinaudojusi šia galimybe nė vieno į jos kompetencijos sritį patenkančio banko atžvilgiu⁴³, o pertvarkymo planavimo vadove nėra jokios informacijos apie supaprastintų pertvarkymo planų turinį ir atitinkamus tinkamumo kriterijus⁴⁴. Pusė mūsų apklausoje dalyvavusių NPI patvirtino, kad nėra su šia tema susijusių BPV gairių. Audito metu BPV mums nepateikė jokio su ta tema susijusio politikos pranešimo.

93

Patobulinti reikia ne tik pertvarkymo planavimo vadovą, bet ir BPV parengtus ataskaitų šablonas. Vienas iš tų ataskaitų tikslų buvo gauti informacijos, negaunamos iš kitų šaltinių, taigi išvengti bankų atliekamo darbo dubliavimo. BPV ir EBI šablonai nesusiję, tačiau juose prašoma tam tikros lygiagrečios informacijos. Pavyzdžiui, daugeliu atvejų BPV įsipareigojimų duomenų šablone ir EBI įsipareigojimų struktūros šablone⁴⁵ prašoma panašios informacijos apie išvestines priemones. 2017 m., siekdama bankų pernelyg neapkrauti prašymais teikti sutampančius duomenis, BPV leido bankams duomenis teikti tik BPV šablone. Iš to matyti, kad tokia sistema, kokia buvo sukurta, yra sudėtinga.

Politikos pranešimai

94

Siekdama užtikrinti, kad visiems pertvarkymo planams būtų nuosekliai taikomi esami teisės aktai ir suderinta metodika, BPV parengė išsamią darbo programą, ir joje nurodyta, kad 2017 m. ir 2018 m. pirmą pusmetį bus parengta keletas politikos pranešimų. Kadangi ši politikos gairių nuostata dėl svarbiausių temų teberengiama, ją bus sunku įtraukti į 2017 m. pertvarkymo planus.

95

BPV viduje nustatytas 2017 m. politikos pranešimų rengimo laikas 2017 m. liepos mėn. buvo pakeistas, dėl to vėluojama užbaigti kelias pastabas. Atsižvelgiant į tai, kad už šią užduotį atsakingam skyriui šiuo metu labai trūksta darbuotojų (žr. 109 dalį), atrodo, kad dabar nustatytų tikslinių užbaigimo terminų bus sunku laikytis.

96

Kelis kartus per apklausą NPI teigė, kad BPV turėtų labiau pabrėžti tai, kad reikia nustatyti geriausią su pertvarkymo planavimu susijusią patirtį ir teikti vienodas rekomendacijas.

97

Bendrame taisyklių sąvade⁴⁶ reikalaujama, kad pertvarkymo plane būtų atsižvelgiama į atitinkamus scenarijus, įskaitant tai, kad žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar įvykti platesnio finansinio nestabilumo arba sisteminių įvykių metu. Tačiau viename BPV politikos pranešime prašoma pertvarkymo planus grįsti tik išskirtinio pobūdžio scenarijumi, o kitus scenarijus naudoti tinkamiausios pertvarkymo strategijos įgyvendinamumui ir įtikinamumui testuoti. Į imtį įtrauktuose pertvarkymo planuose nenustatėme jokių įrodymų, kad bet kuris iš tų testų būtų atliktas, taip pat neradome jokio į imtį įtrauktiems planams taikomų tariamų scenarijų aprašymo.

98

Pačios BPV atliktoje pertvarkymo planų analizėje matyti, kad planuose nesvarstyta pakankamai tinkamų scenarijų. BPV nurodė, kad reikia daugiau gairių dėl nuoseklaus nustatymo, kurį scenarijų naudoti.

99

Kad nėra nuoseklios metodikos, nustatyta ir BPV atlikus kompleksinę pirmųjų pertvarkymo planų (parengtų 2016 m.) analizę. Atliekant analizę nustatyta, kad skirtingas esamų teisės aktų aiškinimas ir tai, kad nėra suderintos metodikos, nulėmė planų nenuoseklumą, taip pat tai, kad planai nepakankamai išsamūs. Pavyzdžiui, kelios vidinės pertvarkymo grupės vertinimus atliko ne pagal juridinius subjektus, bet pagal verslo linijas. Keliuose planuose nurodyta, kad privačios bankininkystės ar turto valdymo paslaugos yra ypatingos svarbos, nors kituose planuose analoginėmis aplinkybėmis nurodoma, kad tos funkcijos nėra ypatingos svarbos.

Politika dėl esminių kliūčių ir minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo

100

Kiti du BPV politikos sprendimai daro poveikį pertvarkymo planų atitikčiai teisės aktų sistemai. Pirma, Bendrame taisyklių sąvade reikalaujama, kad į pertvarkymo planus būtų įtraukta tai, kaip nustatomos esminės kliūtys⁴⁷. Tai konsultacinis procesas, kuriam reikia išteklių, jis trunka apie metus, po jo BPV turėtų imtis tolesnių veiksmų ir šalinti nustatytas kliūtis. BPV priėmė vidinį politikos sprendimą šį procesą pradėti 2018 m. Iki to laiko (žr. 73 ir 74 dalis) BPV tik nustatys galimas kliūtis, bet jų atžvilgiu nesiims jokių oficialių veiksmų, nes tai nelaikoma esminėmis kliūtimis. Mūsų nuomone, tokia pereinamojo laikotarpio politika neatitinka teisės aktų reikalavimų.

101

Antra, nėra galutinės BPV politikos dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo apskaičiavimo. BPV paskelbė, kokio preliminaraus požiūrio laikėsi 2016 m.⁴⁸, ir tas požiūris buvo paremtas informacijos tikslais nustatytais tiksliniais minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo rodikliais (žr. 78 dalį). Galutinis politinis pranešimas dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo, kuriuo turėtų būti nustatyti privalomi tiksliniai rodikliai, neplanuojamas iki 2017 m. pabaigos. Iš mūsų atliktos apklausos matyti, kad NPI labai laukia, kad BPV pasistūmėtų į priekį rengdama šį politikos pranešimą, taip pat pranešimą dėl esminių kliūčių. Su šiomis sritimis susiję veiksmai svarbūs siekiant užtikrinti, kad planai atitiktų bendrą taisyklių sąvadą, o bankai turėtų pakankamų galimybių padengti nuostolius.

Valdymo kontrolės priemonės ir kokybės užtikrinimas

102

BPV mums pateikė tik bendrą šių vidaus kontrolės ir kokybės užtikrinimo sistemų aprašymą. Iš šioje ataskaitoje pateiktų visų nustatytų faktų (žr. 37–82 dalis) matyti, kad šios valdymo kontrolės priemonės turi trūkumų. Tai buvo patvirtinta ir pačios BPV atliktu kompleksiniu vertinimu, kuriuo nustatyta, kad pertvarkymo planuose yra keletas su kokybe susijusių trūkumų.

BPV labai trūksta darbuotojų

103

Atlikdami auditą vertinome žmogiškųjų išteklių klausimus, kylančius nuo pat BPV įsteigimo, ir nustatėme, kad nenustatyti prioritetai, ką įdarbinti pirmiausia, o tai būtina pradžios etape.

Nuolat nepavyksta pasiekti tikslinių darbuotojų skaičiaus rodiklių

104

Komisija iš pradžių apskaičiavo, kad BPV darbuotojų poreikis būtų 309 etato ekvivalentai⁴⁹. Šis skaičius iš dalies nustatytas lyginant su JAV federaline indėlių draudimo korporacijos – pertvarkymo srityje jos tikslai panašūs – skaičiais. Pradinis planas buvo tokį BPV darbuotojų skaičių pasiekti iki 2015 m. pabaigos. 2016 m. rugsėjo mėn. BPV persvarstė jai reikalingų darbuotojų skaičių ir pirminį skaičių padidino iki 350 etato ekvivalentų, ir tiek darbuotojų turėjo būti iki 2017 m. 2018–2020 m. daugiamečio biudžeto projekte numatyta, kad iki 2019 m. pabaigos darbuotojų skaičius turėtų padidėti iki 410 etato ekvivalentų, o tai 33 % daugiau, palyginti su pirminiais skaičiavimais.

105

Nuo pat pradžių faktinis darbuotojų skaičius labai atsiliko nuo planuojamojo. Pirmąsias įdarbinimo kampanijas rengė Komisija. 2015 m. kovo mėn. BPV perėmus visą atsakomybę už darbuotojų įdarbinimą, ji turėjo 35 darbuotojus. 2015 m. pabaigoje šis skaičius buvo padidėjęs iki 101 darbuotojo, o 2016 m. pabaigoje – iki 171.

106

Sunkiausia pasamdyti pertvarkymo ir politikos ekspertų, o jų poreikis 2015 ir 2016 m. buvo nustatytas per mažas. Taip pat labai trūksta IT ir sekretoriato darbuotojų.

107

Tai, kad pertvarkymo planavimo direktoratuose trūksta darbuotojų, daro didelį poveikį pertvarkymo planavimo procesui. Dėl to itin didelis poveikis daromas vidinių pertvarkymo grupių koordinatorių (dauguma jų atsakingi už daugiau nei dešimt bankų) darbo krūviui. Dėl teisės aktais nustatytų BPV pareigų, pavyzdžiui, su pertvarkymo planavimu susijusios atsakomybės už tarpvalstybinius mažesnės svarbos bankus, ir taip menkiems ištekliams daromas papildomas spaudimas.

108

BPV personalo planuose reikiamas darbuotojų skaičius nustatytas nurodant bendrą skaičių ir pageidaujamą statusą bei kategoriją. BPV nustatė, kiek darbuotojų jai reikia darbui atlikti, ir tai priklauso nuo bankų grupės dydžio. Tačiau BPV neįvertino kompetencijos ir kitų įgūdžių, būtinų konkrečiuose pertvarkymo planavimo direktoratuose ir skyriuose. Keli direktoratai neturi arba turi nepakankamai konkrečių sričių ekspertų (pavyzdžiui, vertinimo ekspertų), taip pat atitinkamos kalbos įgūdžių turinčių darbuotojų. Keliuose skyriuose didelė dalis darbuotojų yra jaunesnieji darbuotojai.

109

Trūkstant darbuotojų, svarbus su politika ir gairėmis susijęs darbas dar neatliktas. 2017 m. kovo mėn. pabaigoje už pertvarkymo strategiją, procesus ir metodiką atsakingame direktorate darbuotojų skaičius sudarė tik trečdalį tikslinio darbuotojų skaičiaus. Siekdami iš dalies kompensuoti šį trūkumą pertvarkymo planavimo direktoratai didelę dalį savo laiko skyrė politikos darbui ir kitoms su pertvarkymu nesusijusioms temoms (25 % 2016 m.), užuot susitelkę į savo pagrindinę veiklą.

110

Didelė kaita reiškė, kad darbuotojų nepakanka IT skyriuje; šis skyrius neturi ir tinkamos IT sistemos, todėl negali veiksmingai paremti pertvarkymo planavimo proceso. Pertvarkymo planavimui skirtos patobulintos IT sistemos įdiegimas turėtų būti dalis dabar rengiamos IT strategijos.

111

BPV trūkstant darbuotojų, darbuotojams tenka daug viršvalandžių – per pirmuosius dešimt 2016 m. mėnesių tai buvo apie 15 000 valandų arba 6 % viso darbo laiko.

112

Europoje bankų pertvarkymas – tebeplėtojama sritis, o pertvarkymo ekspertų profesija dar gana nauja. Dėl to daugumai pertvarkymo planavimo pareigybėms pasamdytų darbuotojų žinių tenka įgyti dirbant. Be to, per pastaruosius dvejus ar trejus metus BPV dėl kvalifikuotų darbuotojų turėjo labai konkuruoti su kitomis ES institucijomis (Komisija ir ECB) ir bankų sektoriumi⁵⁰. Mums vykdant apklausą, beveik 75 % NPI nurodė, kad ir į nacionalines pareigybes buvo sunku pasamdyti pertvarkymo srities darbuotojų.

113

BPV patvirtino, kad įdarbinimas kelia sunkumų, nes įdarbinimo procesai ilgai trunka, tinkamų kandidatų skaičius labai konkurencingoje darbo rinkoje ribotas, trūksta asmenų, norinčių BPV dirbti pagal laikinas sutartis.

114

BPV taip pat mums pranešė, kad reikiamo darbuotojų skaičiaus nebus ir 2017 m., dėl to sunku vykdyti teisės aktais nustatytus visus savo įgaliojimus. Be to, BPV mano, kad net 2020 m. bendras BPV turimų darbuotojų, skaičius neatitiks skaičiaus, kuris laikomas būtinu visiems įsipareigojimams įvykdyti.

Tai, kad turima per mažai žmogiškųjų išteklių, daro poveikį įdarbinimui

115

Įdarbinimas dabar, pirmuosius kelerius metus, BPV itin aktualus klausimas dėl įdarbinimo procedūrų trukmės ir didelio reikiamų darbuotojų skaičiaus. Savo 2015 m. metinėje ataskaitoje BPV nurodė, kad pradžios etape vienas svarbiausių prioritetų yra veiksmingos žmogiškųjų išteklių tarnybos sukūrimas.

116

2015 m. kovo mėn., kai BPV iš Komisijos perėmė įdarbinimo veiklą, jos žmogiškųjų išteklių grupę sudarė du asmenys, vieno iš jų darbas buvo susijęs su įdarbinimu. 2015 m. pabaigoje bendras žmogiškųjų išteklių darbuotojų skaičius padidėjo iki septynių, įskaitant tik du darbuotojus, atsakingus už įdarbinimą. 2016 m. gruodžio mėn. žmogiškųjų išteklių grupės pajėgumai tebebuvo riboti – grupę sudarė septyni darbuotojai, iš jų tik trys buvo atsakingi už įdarbinimą.

117

Laisvoms pareigybėms reklamuoti žmogiškųjų išteklių grupė naudojo tik kelis skelbimo apie įdarbinimą kanalus, t. y. savo pačios ir ES įdarbinimo svetaines, taip pat socialinę žiniasklaidą, tačiau nesinaudojo specializuota finansų srities spauda. Be to, ši grupė neturėjo specialiai sukurtų įdarbinimo ir darbuotojų valdymo IT sistemų. Dėl to tikrinant darbo paraiškas buvo padaryta klaida, o darbuotojų bylų aprašas buvo neefektyvus.

118

BPV mokymo programa (dalis jos atvira ir NPI darbuotojams) daugiausia siekiama stiprinti darbuotojų pagrindinių pertvarkymo dalykų išmanymą ir geriau informuoti apie tikruosius pertvarkymo atvejus. Gerosios patirties pavyzdžiai – rinktiniai mokymo renginiai. Per juos rengiami atvejų tyrimo pristatymai, kuriais, be kita ko, siekiama puoselėti bendrą pertvarkymo kultūrą, taip pat pietų metu vykstantys seminarai.

Reikia tobulinti bendradarbiavimo su NPI ir ECB sistemą

119

Atlikdami auditą tikrinome atitinkamai BPV ir NPI bei ECB ryšius, ir nustatėme, kad reikia geriau dalytis informacija ir bendradarbiauti.

Nepakankamai aiškus bendradarbiavimas su NPI

120

Taikant BPeM, iš BPV reikalaujama bendradarbiauti ir veiksmus derinti su NPI.

121

BPV nusprendė sudaryti savo pačios vidines pertvarkymo grupes, skirtas visoms į jos kompetencijos sritį patenkančioms bankų grupėms, įtraukiant ir BPV, ir NPI darbuotojus. Vidinėms pertvarkymo grupėms visada vadovauja BPV darbuotojai. BPV iš viso sudarė 75 vidines pertvarkymo grupes, kelios jų yra atsakingos už daugiau nei vieną grupę.

122

Vis dar neaišku, kaip pasiskirsto BPV ir NPI užduotys. 2016 m. pabaigoje BPV sudarė specialios paskirties grupę, ir ši turėjo susitarti dėl darbo paskirstymo. Mūsų nuomone, sunku apskaičiuoti, kokio darbuotojų skaičiaus ir biudžeto reikės, jeigu aiškiai nepaskirstytos užduotys.

123

BPeM reglamente tiksliai nenurodyta, kiek BPV ir NPI darbuotojai turi atitinkamai dalyvauti vidinių pertvarkymo grupių veikloje. Dėl to BPV negali kontroliuoti darbuotojų, kuriuos NPI skiria dirbti vidinėse pertvarkymo grupėse, sudėties, pirmumo, patirties ar veiksmingumo vertinimo. BPV gali tik pareikšti savo nuomonę dėl mažiausio vidinei pertvarkymo grupei reikiamų darbuotojų skaičiaus ir NPI indėlio dydžio. Pateikiant planuojamus 2017 m. skaičius nurodyta, kad BPV ir NPI darbuotojų skaičiaus santykis yra 5 ir 6. Palyginti, vidutinis ECB darbuotojų ir nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) darbuotojų skaičiaus bendrose priežiūros grupėse santykis yra 1 ir 3⁵¹.

124

Dabar vidinėse pertvarkymo grupėse darbuotojų yra per mažai, kad jie galėtų atlikti tai, kas jiems paskirta. BPV iki 2016 m. pabaigos vidinėms pertvarkymo grupėms skyrė apie 60 etato ekvivalentų. Planuojama, kad iki 2017 m. pabaigos šis skaičius padidės iki 170, nors aišku, kad, jeigu dabartinis užduočių paskirstymas nesikeis, didelė šių darbuotojų dalis ir toliau bus skiriama politikos darbui ar kitoms su pertvarkymu nesusijusioms temoms.

125

Atsižvelgiant į įdarbinimo sunkumus, 2017 m. tiksliniai darbuotojų skaičiaus rodikliai buvo sunkiai pasiekiami. 2017 m. NPI planavo 155 etato ekvivalentus skirti darbui vidinėse pertvarkymo grupėse. Taigi iki 2017 m. pabaigos vidutinis BPV darbuotojų pasiskirstymas pagal kiekvieną banką būtų 0,9 etato ekvivalento, o NPI darbuotojų – 1,1 etato ekvivalento, taigi iš viso tik 2,0 etato ekvivalento kiekvienam bankui. Atsižvelgiant į daugelio bankų dydį ir sudėtingumą, taip pat reikiamą išsamaus planavimo laipsnį, šis skaičius atrodo per mažas.

126

BPV, kaip viena pagrindinių BPeM koordinatorių, ne tik teikia gaires NPI, bet ir yra atsakinga už nuoseklų teisės aktų sistemos taikymą. Taigi BPV yra įgaliota iš NPI prašyti informacijos apie jų užduočių rezultatus. NPI darbo, susijusio su mažesnės svarbos bankais, stebėjimas taip pat svarbus, nes tam tikromis aplinkybėmis BPV gali perimti tiesioginę atsakomybę už mažesnės svarbos c bankus. 2017 m. gegužės mėn. BPV dar buvo nepasinaudojusi galimybe mažesnės svarbos bankų atžvilgiu vykdyti tiesioginius įgaliojimus. Ji taip pat nebuvo nustačiusi NPI priežiūros funkcijos. Todėl nėra informacijos apie NPI viduje vykdomą darbą.

127

Tačiau BPV įdiegė ankstyvojo perspėjimo sistemą, ją taikant iš NPI reikalaujama pranešti apie mažesnės svarbos bankus, turinčius labai blogėjančios veiklos požymių. Be to, ECB Bendrai pertvarkymo valdybai teikia didelio prioriteto mažesnės svarbos bankų sąrašą, o 2017 m. gegužės mėn. taip buvo nustatyti 93 bankai⁵².

128

Siekdama užtikrinti nuoseklų teisės aktų sistemos taikymą BPV gali tikrinti NPI sprendimų dėl, pavyzdžiui, pertvarkymo planų, projektus ir teikti pastabas, jeigu mano, kad tai būtina. 2016 m. NPI dėmesį sutelkė į svarbius bankus, todėl parengė labai mažai mažesnės svarbos bankų pertvarkymo planų. Tačiau, atliekant auditą, BPV mums nurodė, kad NPI ateityje daugiau svarbos teiks planavimui, susijusiam su mažesnės svarbos bankais. 2017 m. darbo programoje BPV nurodė, kad toliau plėtos funkciją, kuri jai tenka taikant BPeM, – stebės ir vertins NPI priimamų pertvarkymo sprendimų, susijusių su į jų kompetencijos sritį patenkančiais mažesnės svarbos bankais, projektus. Dėl to gerokai padidės BPV darbo krūvis.

129

Greitai po to, kai buvo įsteigta, BPV ėmėsi kelių pirmųjų bandymų imituoti banko žlugimą; į tai buvo įtrauktas ECB, Komisija, Taryba ir atitinkamos Jungtinės Karalystės bei JAV institucijos. Tačiau šioje veikloje, apimančioje sprendimų priėmimą, bet ne visą pertvarkymo procesą, nedalyvavo nė viena NPI. Be to, nors BPV struktūra, įskaitant jos darbuotojus ir IT išteklius, nuo tada gerokai pasikeitė, jokių tolesnių bandymų nebuvo atliekama.

Bendradarbiavimo su ECB sistemos trūkumai

130

ECB yra tiesioginė daugumos į BPV kompetencijos sritį patenkančių bankų priežiūros institucija, taigi ECB turėtų teikti BPV įvairią informaciją apie šiuos bankus.

131

Savo bendradarbiavimui palengvinti, BPV ir ECB sudarė susitarimo memorandumą. Susitarimo memorandumas paremtas teisės aktais nustatyta šalių pareiga bendradarbiauti. Kaip reikalaujama BPM reglamente⁵³, BPV ir ECB susitarimo memorandumą paskelbė savo svetainėse, bet keturi priedai dar nepaskelbti.

132

Manome, kad susitarimo memorandumas ir jo priedai yra nepakankamai išsamūs, taigi jais negali būti užtikrinta, kad BPV iš ECB gaus visą informaciją, reikiamą savo užduotims laiku ir efektyviai vykdyti. Kalbant apie pasirengimą pertvarkymui, tam tikra informacija apie likvidumą ir kapitalą, kuri būtų naudinga BPV, ECB nėra savaime teikiama⁵⁴. Veikiau, BPV privalo ECB teikti specialius prašymus suteikti šią informaciją, o tam eikvojamas laikas ir ištekliai. Remiantis audito įrodymais, kita informacija, pavyzdžiui, vietoje atliekamų patikrinimų rezultatai, ECB teikiama tik iš dalies ir ne visada nedelsiant. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso vertinimais nėra dalijamasi tokiu mastu, kaip yra reikalaujama Bendrajame taisyklių sąvade⁵⁵.

133

Be to, susitarimo memorandume neužtikrinta, kad BPV gaus informaciją iš ECB krizių valdymo padalinio, nors ta informacija būtų naudinga ir planuojant pertvarkymą. Nors šis padalinys dabar stebi bendrąją informaciją, pavyzdžiui, bankų sąrašus, kol kas ta informacija nėra oficialiai dalijamasi.

134

Susitarimo memorandume nustatyta, kad ECB ir BPV gali susitarti dalyvauti vienas kito atliekamuose patikrinimuose vietoje. Kol kas BPV neatliko jokio patikrinimo vietoje ir nedalyvavo tokiuose ECB patikrinimuose.

135

BPV yra atsakinga už 15 tarpvalstybinių mažesnės svarbos bankų, kuriuos tiesiogiai prižiūri NPI, o ECB – tik netiesiogiai. Dėl tokio abiejų institucijų įgaliojimų nesuderinamumo BPV kyla sunkumų. Pavyzdžiui, ECB turi tam tikros priežiūros informacijos apie visus euro zonos bankus; dalį jos jis gauna iš NPI. Tačiau ECB BPV nesuteikė galimybės naudotis atitinkama informacija, susijusia su 15 tarpvalstybinių mažesnės svarbos bankų. Todėl BPV privalo nustatyti papildomas bendradarbiavimo sistemas, kurios apimtų dalijimosi informacija su 17 nacionalinių priežiūros institucijų, sistemas⁵⁶, ir organizuoti duomenų perdavimą atskirai kiekvienai jų. Tokiam veiklos dubliavimui eikvojami BPV ištekliai ir tai neefektyvu.

136

Svarbiausia BPV ir ECB bendradarbiavimo dalis yra krizių valdymas. Kaip nurodyta 9–11 dalyse, veiksmų, kurių imamasi krizės ištikto banko atžvilgiu, procedūra yra trijų etapų, vienas jų – ankstyvoji intervencija.

137

Bendrame taisyklių sąvade reikalaujama, kad būtų nustatomas priežasčių, dėl kurių turi būti aktyvuotos ankstyvosios intervencijos priemonės, rinkinys⁵⁷. EBI, siekdama skatinti nuoseklų tų priežasčių taikymą, paskelbė gaires. Pirmiausia gairėse priežastys nustatytos atsižvelgiant į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo balą, o šis atnaujinamas bent kasmet. ECB šią priežastį taiko. Antra, gairėse nurodyta, kad ankstyvosios intervencijos priemonių gali būti imamasi dėl ypatingos svarbos įvykių. ECB teigia, kad jis taip pat remiasi šiomis priežastimis, o nustatomos jos savo nuožiūra. Trečias metodas, kurį būtų galima taikyti priežastims atpažinti, yra paremtas pagrindiniais rodikliais. Tai būtų kiekybinis metodas, bet ECB dabar jo netaiko. Jeigu nustatoma, kad esama tokios priežasties, priežiūros institucija turi atlikti vertinimą, ar aktyvuoti ankstyvosios intervencijos priemones. Pagal EBI gaires ankstyvosios intervencijos priemonės nėra automatiškai aktyvuojamos, tačiau priežiūros institucija turi aiškiai dokumentuoti tokių priežasčių buvimą, įskaitant priemonės netaikymo priežastis. ECB priėmus sprendimą taikyti ankstyvosios intervencijos priemones, reikalaujama⁵⁸, kad apie tą sprendimą būtų pranešta BPV.

138

Tinkamas ankstyvosios intervencijos etapas, kaip numatyta teisės aktų sistemoje, yra labai svarbus, kad BPV būtų pasirengusi veikti kilus krizei. Ankstyvosios intervencijos pranešimu BPV gali atnaujinti savo pertvarkymo planą ir pertvarkymo schemos projektą pagal naujausią informaciją. Ankstyvosios intervencijos taisyklėmis BPV suteikiamos konkrečios teisės, pavyzdžiui, įgaliojimai reikalauti, kad bankas susisiektų su potencialiais pirkėjais⁵⁹. Tačiau bankas gali būti paskelbtas žlungančiu arba galinčiu žlugti, net jeigu nebuvo imtasi ankstyvosios intervencijos priemonių, ir 2017 m. taip nutiko.

139

Ankstyvosios intervencijos etape ECBir BPV turi glaudžiai bendradarbiauti banko stebėjimo klausimais ir dalytis visa informacija, būtina pertvarkymo planui atnaujinti ir pertvarkymui rengti.

140

Tikimasi, kad ankstyvosios intervencijos etape ECB ir BPV užtikrins visų veiksmų nuoseklumą⁶⁰. Taigi, BPV parengė procedūrinių veiksmų rinkinį, bet 2017 m. liepos mėn. jo dar buvo nepatvirtinusi. Dabar nėra oficialios sistemos arba ex ante gairių, kuriomis būtų nustatyta, kokių veiksmų imtis bankų atžvilgiu, kol rengiamasi pertvarkymui.

141

Kaip nurodyta 11 dalyje, tam tikromis aplinkybėmis BPV gali pati vertinti, ar bankas yra žlungantis arba gali žlugti⁶¹. BPV dar nenustatė vertinimo, ar bankas yra žlungantis arba galintis žlugti, sistemos. Remiantis informacija, turima mums baigiant atlikti audito darbą vietoje, BPV dar nebuvo vertinusi, ar bankas yra žlungantis arba galintis žlugti.

142

Dabartinėje teisės aktų sistemoje ECB suteiktas nuolatinio stebėtojo visose BPV sesijose statusas. Šiuo statusu suteikiama teisė naudotis svarbia labai įvairių politikos sričių informacija. Tačiau BPV nesuteikta tokio pat statuso ECB priežiūros valdybos posėdžiuose. ECB gali kviesti BPV pirmininką dalyvauti tam tikruose posėdžiuose stebėtojo teisėmis, bet neprivalo to daryti. Nors ECB mums nurodė, BPV pirmininkas yra faktiškai kviečiamas į posėdžius, kuriuose aptariami su BPV kompetencija susiję klausimai, jis nėra įpareigotas to daryti. Dėl to tai, ar BPV gaus tam tikros informacijos, reikalingos pasirengti pertvarkymui, priklauso nuo geros ECB valios.

Išvados ir rekomendacijos

143

Nustatyti Europos bankų pertvarkymo sistemos modelį ir struktūrą buvo sudėtinga užduotis, nes bankus nelengva tvarkingai likviduoti. Reikėjo naujo požiūrio, nes iki krizės bankų pertvarkymas nebuvo bankų reguliavimo ir priežiūros institucijų kasdienio darbo dalis. BPV dar tik pradėjo plėtotis. Per labai trumpą laiką ją įsteigti nuo nulio buvo labai didelis uždavinys jos vadovybei, o atitinkamuose teisės aktuose beveik nenumatytas laipsniškas požiūris į įgyvendinimą, bet nustatyta daugybė įvykdytinų užduočių. Visus mūsų nustatytus trūkumus reikėtų vertinti atsižvelgiant į šias aplinkybes.

144

Dėl įvairių priežasčių BPV buvo sunku pasamdyti pakankamai darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių. Nuo pat įsteigimo 2015 m. BPV negalėjo pasamdyti tiek darbuotojų, kiek buvo numatyta. Įdarbinimas buvo lėtas dar ir dėl to, kad užduotis rasti darbuotojų sudėtinga, o įdarbinimo procesai – neveiksmingi, be to, darbo rinka labai konkurencinga. Tai, kad vėluota įdarbinti darbuotojus, turėjo neigiamą poveikį visoms BPV veiklos sritims (visų pirma, pertvarkymo planavimui ir su politika susijusiam darbui), nors jos darbuotojai atsidavę ir motyvuoti.

145

Darome bendrą išvadą, kad šiame palyginti ankstyvame etape esama BPV pasirengimo vykdyti jai nustatytas užduotis trūkumų, o sistemai pagerinti reikia imtis tam tikrų veiksmų (žr. toliau).

Pertvarkymo planavimas tebevyksta

146

BPV dar neparengė į jos kompetencijos sritį patenkančių bankų pertvarkymo planų. Nors BPV laikosi požiūrio, kad turi būti keli planų rengimo etapai, dar nė vienas etapas nebaigtas, be to, daug dalykų neatitinka bendro taisyklių sąvado (žr. 27 ir 83 dalis).

147

Probleminės sritys apima esminių kliūčių ir minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo kvotos nustatymą. BPV dar neįvykdė savo pareigos nustatyti datą, iki kurios turi būti parengtas pirmasis kiekvieno banko pertvarkymo planas (žr. 29 dalį).

148

Nors BPV labai stengėsi ir uoliai vykdė savo įsipareigojimus užtikrinti, kad bent preliminarios daugelio bankų pertvarkymo planų versijos būtų parengtos, negalima teigti, kad jos iki šiol patvirtinti planai atitinka bendrą taisyklių sąvadą. Nors šią problemą kiek sušvelnina tai, kad esama papildomos pagrindinės informacijos apie daugelį bankų, kurių planai parengti, tebėra didelių trūkumų, susijusių su teisės aktų reikalavimais.

149

BPeM reglamente reikalaujama, kad BPV laiku informuotų EBI, jeigu mano, kad pertvarkyti banko neįmanoma (žr. 72 dalį). Nenustatėme, kad BPV kuriame nors iš į imtį įtrauktų pertvarkymo planų būtų aiškiai nurodžiusi, kad bankas iš tikrųjų gali būti pertvarkomas (žr. 71 dalį).

150

Pertvarkymo planuose nepateikiama pasirinktų pertvarkymo strategijų įgyvendinamumo vertinimo (žr. 65 dalį). Taigi, mūsų tikrintuose planuose nepadaryta išvada, ar tinkamiausia pertvarkymo strategija galėtų būti veiksmingai ir laiku taikoma, nors to reikalaujama bendrame taisyklių sąvade. Taip pat nepateikta jokių pasirinktos strategijos patikimumo vertinimų (žr. 66 dalį). Galiausiai, BPV nereikalauja, kad bankai testuotų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymą (žr. 60 dalį).

1 rekomendacija

BPV turėtų užbaigti rengti į jos kompetencijos sritį patenkančius bankų pertvarkymo planus, t. y.:

1. nustatytų kiekvieno į jos kompetenciją patenkančio banko visus reikalavimus atitinkančio pertvarkymo plano parengimo datą, atsižvelgdama į prioritetus, kad būtų užtikrintas aukštas rizikingesnių bankų pasirengimo lygis, taip pat veiksmų planą, pagal kurį įgyvendinimas vyktų laiku;
2. visuose pertvarkymo planuose konkrečiai nurodytų, ar bankas gali būti pertvarkomas, nedelsiant informuotų EBI, jeigu mano, kad bankas negali būti pertvarkomas;
3. kiekviename pertvarkymo plane įvertintų pasirinktos pertvarkymo strategijos įgyvendinamumą ir įtikinamumą, atsižvelgdama į tai, ar ją galima veiksmingai ir laiku taikyti. Tikėtinumui vertinti BPV turėtų išnagrinėti galimą pasirinktų pertvarkymo priemonių poveikį kitoms finansų įstaigoms, MVĮ ir mažmeniniams investuotojams. BPV turėtų reikalauti, kad bankai vykdytų testavimą ir įsitikintų, kad įsipareigojimus galima iš tikrųjų išgelbėti privačiomis lėšomis per pertvarkymo plane numatytą laiką.

Tikslinė a rekomendacijos įgyvendinimo data – kuo skubiau, bet ne vėliau nei 2018 m. birželio mėn.

Tikslinė b ir c rekomendacijų įgyvendinimo data – Kuo skubiau, bet ne vėliau nei 2018 m. pabaiga.

Pertvarkymo planavimo taisyklių sistema dar nebaigta formuoti

151

BPV dar neįdiegė išsamios su pertvarkymo planavimu susijusių taisyklių sistemos. Konkrečiai, dar nėra šių sričių gairių arba jos neišsamios:

1. nors nustatyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą ir esmines kliūtis svarbu, BPV ir NPI darbuotojams pateiktos neišsamios gairės, kaip tai daryti į jų kompetencijos sritį patenkančių bankų atžvilgiu, arba jų visai nepateikta (žr. 100 dalį).
2. Pertvarkymo planavimo vadovas nebuvo atnaujintas, kad atitiktų pagrindinius politikos pokyčius ir teisės aktų naujoves; tokiame, koks jis yra dabar, NPI pateikiama tik nedaug ir neprivalomų rekomendacijų (žr. 88 dalį).
3. Politikos pranešimas dėl taikomų scenarijų neatitinka BGP direktyvos reikalavimų (žr. 97 dalį).

2 rekomendacija

BPV turėtų baigti formuoti savo pertvarkymo planavimo taisyklių sistemą. Konkrečiai, ji turėtų:

1. parengti aiškią ir nuoseklią politiką dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo ir esminių kliūčių, atsižvelgdama į esamą ES reguliavimo sistemą. Politika turėtų būti taikoma visuose pertvarkymo planuose, nes tai priemonė užtikrinti, kad į BPV kompetencijos sritį patenkantys bankai turėtų pakankamai nuostolių padengimo pajėgumų;
2. bent kasmet atnaujinti pertvarkymo planavimo vadovą, kad būtų atspindėti pagrindiniai politikos pokyčiai, teisės aktų sistemos naujovės ir įgyta patirtis, taip pat nustatyti, kad privaloma laikytis pertvarkymo planavimo vadovo;
3. į pertvarkymo planavimo vadovą įtraukti su visais pertvarkymo scenarijais, kurie yra būtini pagal BGP direktyvą, susijusias gaires.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. birželio mėn.

Nepakankami žmogiškieji ištekliai

152

BPV nuo pat tada, kai veiklos požiūriu tapo savarankiška, turi per mažai darbuotojų (žr. 105–110 dalis). Nors pastaruoju metu padėtis gerėjo, BPV vadovybė neužtikrino, kad žmogiškųjų išteklių skyrius turėtų pakankamai darbuotojų, be to, įdarbinimas nebuvo pakankamai prioritetizuotas (žr. 116 dalį). Kol BPV įdarbins beveik visus jai reikalingus darbuotojus, paties žmogiškųjų išteklių skyriaus darbuotojų įdarbinimas turi būti nuolat laikomas prioritetu, kad atsirastų labai kvalifikuotų įdarbinimo specialistų.

153

Dėl darbuotojų stygiaus BPV negalėjo visapusiškai vykdyti jai teisės aktais nustatyto įgaliojimo rengti pertvarkymo planus, tvirtinti pertvarkymo sprendimus ir užtikrinti suderinimą su BPM ir nuoseklumą (žr. 114 dalį).

3 rekomendacija

BPV turėtų sparčiau darbinti savo darbuotojus ir žmogiškųjų išteklių skyriui skirti pakankamų išteklių, kad būtų galima įdarbinti reikiamus darbuotojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pertvarkymo ir politikos ekspertų samdymui, įskaitant aukštesnįjį lygmenį. Jeigu nepavyks įdarbinti tiek darbuotojų, kiek reikia, arba jeigu prireiks laikinųjų priemonių, BPV turėtų apsvarstyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, rinktis daugiau deleguotųjų darbuotojų arba naudotis užsakomosiomis paslaugomis.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. birželio mėn.

Reikia tobulinti bendradarbiavimo su NPI sistemą

154

Vis dar neaišku, kaip NPI ir BPV pasiskirsto darbo užduotis, įskaitant atsakomybės pasidalijimą (žr. 122 dalį). Vidinėms pertvarkymo grupėms trūksta darbuotojų (žr. 124 ir 125 dalis). Už užtikrinimą, kad vidinės pertvarkymo grupės turėtų darbuotojų, atsakomybė tenka ir BPV, ir NPI, o BPV neturi oficialių įgaliojimų daryti įtaką tam, kaip NPI vidinėms pertvarkymo grupėms skiria darbuotojus (žr. 123 dalį). Nevykdomas joks reguliarus testavimas, kuriuo būtų bandoma, kaip veikia pertvarkymo procesas, ir kuriuos vykdant dalyvautų NPI (žr. 129 dalį).

4 rekomendacija

BPV turėtų:

1. išsiaiškinti su NPI, kaip reikėtų pasiskirstyti veiklos užduotis ir atsakomybę;
2. užtikrinti, kad vidinės pertvarkymo grupės turėtų pakankamai darbuotojų, įskaitant ir NPI raginimą prireikus skirti daugiau darbuotojų;
3. reguliariai testuoti banko pertvarkymą, taip pat užtikrinti, kad NPI dalyvautų visoje toje veikloje.

Tikslinė a rekomendacijos įgyvendinimo data – kuo skubiau.

Tikslinė b rekomendacijos įgyvendinimo data – vėliausiai 2018 m. pabaiga.

Tikslinė c rekomendacijos įgyvendinimo data – kuo skubiau ir reguliariai.

Su ECB pasirašytą susitarimo memorandumą reikia tobulinti

155

Mūsų nuomone, dabartiniu su ECB pasirašytu memorandumu neužtikrinama, kad BPV iš ECB nuosekliai ir laiku gautų visą informaciją (žr. 132 ir 133 dalis). Be to, ne visos susitarimo memorandumo dalys skelbiamos viešai, o tai neatitinka to, kas nustatyta teisės aktų sistemoje (žr. 131 dalį). Dabar vykstančios BPV ir ECB derybos – puiki galimybė išspręsti visus šiuos klausimus.

5 rekomendacija

BPV turėtų bendradarbiauti su ECB ir pakoreguoti susitarimo memorandumą, siekiant užtikrinti, kad BVP gautų visą informaciją, būtiną jai vykdant savo su pertvarkymu susijusias funkcijas. Jeigu susitarimo memorandumas būtų iš dalies pakeistas, jį reikėtų paskelbti, kaip reikalaujama teisės aktų sistemoje.

Tikslinė įgyvendinimo data – vykstant diskusijoms su ECB, bet ne vėliau nei 2018 m. kovo mėn.

Dėl teisės aktų sistemos BPV kyla kliūčių

156

Galiojanti teisės aktų sistema nulemia BPV ir ECB įgaliojimų nesuderinamumą. BPV tiesiogiai atsakinga už tarpvalstybinių mažesnės svarbos bankų pertvarkymo planavimą, o ECB vykdo tik netiesioginę jų priežiūrą. Dėl to BPV tenka papildoma administracinė našta, nes jai tenka su kiekviena NPI (o jų yra daug) palaikyti tiesioginius ryšius (žr. 135 dalį).

157

Dabartinėmis aplinkybėmis, kai ECB visose BPV sesijose turi nuolatinio stebėtojo statusą, o BPV tokio statuso neturi, tai, ar BPV gaus informacijos, priklauso nuo geros ECB valios (žr. 142 dalį).

158

Dabar teisės aktų sistemoje BPV neleidžiama paskelbti pertvarkomo banko veiklos moratoriumo, o dabartiniame Komisijos pasiūlyme dėl BGP direktyvos pakeitimų nenustatyta, kad tokia priemonė būtų taikoma ateityje (žr. 62 dalį).

6 rekomendacija

Atsižvelgdama į savo iki šiol įgytą patirtį, susijusią su esamos sistemos praktiniu diegimu, BPV turėtų:

1. paraginti teisėkūros institucijas pakoreguoti atitinkamus teisės aktus siekiant suderinti priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos įgaliojimus, susijusius su tarpvalstybiniais mažesnės svarbos bankais, arba kitaip užtikrinti visapusišką Bendrai pertvarkymo valdybai teikiamos informacijos srautą;
2. paraginti teisėkūros institucijas užtikrinti, kad iš priežiūros institucijos gaunamos informacijos apie bankus, kuriems kyla rizika, ir kitus vykstančius pokyčius, darančius poveikį BVP kompetencijos sričiai, srautas būtų labiau savaiminis nei dabar;
3. paraginti teisėkūros institucijas apsvarstyti galimybę užtikrinti, kad ir BPV galėtų taikyti moratoriumo priemonę.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. kovo mėn.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Baudilio TOMÉ MUGURUZA 2017 m. lapkričio 28 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos

BGP direktyva: Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190))

BPeM: Bendras pertvarkymo mechanizmas

BPeM reglamentas: 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1)

BPF: Bendras pertvarkymo fondas

BPM: Bendras priežiūros mechanizmas

BPV: Bendra pertvarkymo valdyba

EAR: Europos Audito Rūmai

EBI: Europos bankininkystės institucija

ECB: Europos Centrinis Bankas

EE: Etato ekvivalentas

IGS: Indėlių garantijų sistema

IGS direktyva: 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)

MNLTĮR: Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

NKI: Nacionalinė kompetentinga institucija

NPI: Nacionalinė pertvarkymo institucija

PK: Pertvarkymo kolegija

PLPP: Pereinamojo laikotarpio pertvarkymo planas

PTVP: Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

SM: Susitarimo memorandumas

ŽAGŽ: žlungantis arba galintis žlugti

Terminų žodynėlis

Esminės kliūtys: Pertvarkymo institucijoms vertinant bankų pertvarkymo galimybes nustatytos didelės kliūtys, galinčios trukdyti likviduoti arba pertvarkyti banką. Pertvarkymo institucijos turi plačius įgaliojimus ir gali reikalauti, kad bankai bet kokias tokias kliūtis sumažintų arba pašalintų per tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, BPV gali reikalauti, kad bankas parduotų konkretų turtą, apribotų savo veiklą ar pakeistų savo teisinę ar veiklos struktūrą.

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė: Pertvarkymo priemonė, kuria mažinami banko įsipareigojimai ir dėl to priverstinai sumažėja nominalioji klientų indėlių ir obligacijų vertė. Įsipareigojimai, kuriems galima taikyti šią priemonę, vadinami įsipareigojimais, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

Indėlių garantijų sistema: Indėlių garantijų sistema – sistema, kuria siekiama apsaugoti indėlininkus ir užtikrinti, kad banko įsipareigojimų nevykdymo atveju jie iki tam tikros viršutinės ribos ir laikantis tam tikrų apribojimų būtų apsaugoti.

Ypatingos svarbos funkcijos: Banko veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus greičiausiai būtų sutrikdytas finansinis stabilumas arba realiajai ekonomikai būtinų paslaugų teikimas.

Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas: Reikalavimas, kurio bankai turi laikytis visą laiką, tam jie turi turėti lengvai taikomų priemonių, kuriomis būtų galimas gelbėjimas privačiomis lėšomis, ir taip užtikrinti, kad nuostolius būtų galima padengti, o bankus rekapitalizuoti, jeigu jie patirtų finansinių sunkumų ir vėliau turėtų būti pertvarkomi.

Pagrindinė verslo linija: Banko pagrindiniai svarbiausi pajamų ar pelno gavimo šaltiniai.

Pertvarkymas: Pertvarkymas – tinkamas žlungančio banko likvidavimas siekiant užtikrinti jo esminių funkcijų tęstinumą ir išsaugoti finansinį stabilumą. Juo taip pat siekiama apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę.

Pertvarkymo kolegijos: Subjektai, kurių nariai – įvairios nacionalinės pertvarkymo institucijos ir kurie įsteigti siekiant užtikrinti visų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą visuose tarpvalstybinės bankų grupės pertvarkymo etapuose.

Priežiūra: Bankų priežiūra – viešojo sektoriaus institucijų vykdomas bankų finansinių rezultatų ir operacijų stebėjimas siekiant užtikrinti, kad bankai veiktų saugiai, patikimai ir laikytųsi taisyklių bei nuostatų.

Vidinės pertvarkymo grupės: Pagal BPeM reglamento 83 straipsnį Bendra pertvarkymo valdyba gali įsteigti vidines pertvarkymo grupes, sudarytas iš jos darbuotojų ir nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojų, taip pat stebėtojų iš nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijų, kai tinkama. Vidinės pertvarkymo grupės labai svarbios BPV ir NPI palaikant ryšius ir bendradarbiaujant pertvarkymo planų rengimo klausimais. Šios grupės sudaromos dėl visų bankų, patenkančių į BPV kompetencijos sritį, joms vadovauja koordinatoriai, skiriami iš BPV vyresniųjų pareigūnų.

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis susijusių Audito Rūmų veiklos ir atitikties auditų rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą parengė Audito Rūmų nario Baudilio Tomé Muguruza vadovaujama IV audito kolegija, kuri nagrinėja rinkų reguliavimo ir konkurencingos ekonomikos sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Kevin Cardiff. Jam ataskaitą padėjo parengti kabineto vadovas Gediminas Mačys ir atašė Shane Enright, direktorius ir pagrindinis vadybininkas Zacharias Kolias ir užduoties vadovas Helmut Kern. Audito grupę sudarė Matthias Blaas, Helmut Frank, Vasileia Kalafati, Anna Ludwikowska, Radek Majer, Heikki Kivisto ir Natalie Hagmayer.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

PDF	ISBN 978-92-872-9007-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/726415	QJ-AB-17-026-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-9014-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/429087	QJ-AB-17-026-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2017

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (http://op.europa.eu/eubookshop). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais