Veikianti MVĮ priemonė: veiksminga ir novatoriška programa, kurią įgyvendinant susiduriama su sunkumais

Santrauka

I

MVĮ priemonė buvo nustatyta pagal bendrąją mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“, siekiant remti inovacijas mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ). Jos tikslas – plėtoti MVĮ potencialą ir juo pasinaudoti šalinant pradinio etapo didelės rizikos projektų finansavimo spragą ir didinant privačiojo sektoriaus vykdomą mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai. Ji yra orientuota į novatoriškas ES ir 16-os asocijuotųjų šalių MVĮ, kurios parodo didelius užmojus vystytis, augti ir vykdyti veiklą tarptautiniu lygmeniu visų įvairių inovacijų rūšių srityje.

II

Pagal priemonę, kurios 2014–2020 m. laikotarpio bendras biudžetas sudaro 3 milijardus eurų, teikiamos dotacijos didelį potencialą turinčioms įmonėms, siekiant joms suteikti paramą rengiant galimybių studiją (iki 50 000 eurų 1 etape) arba atliekant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei rinkos tyrimus (2,5 milijono eurų – 2 etape). Pagalba taip pat gali būti teikiama teikiant konsultuojamojo ugdymo, mentorystės arba kitas verslo spartinimo paslaugas (3 etapas).

III

Atlikdami šį auditą vertinome, ar MVĮ priemone remiamos MVĮ inovacijos. Tikrinome, ar ji buvo skirta tinkamos rūšies MVĮ; ar ja buvo pasiekta plati geografinė aprėptis; ar atrankos procesas ir Komisijos parama buvo veiksmingi ir ar Komisija tinkamai stebėjo ir toliau kontroliavo šią priemonę, kad būtų galima ją patobulinti. Tikimės, kad atliekant mūsų auditą pateiktos pastabos ir mūsų pateikiamos rekomendacijos bus įtrauktos į diskusijas, kaip nustatyti ir administruoti MVĮ priemonę pakeisiančią priemonę nuo 2020 m. ir vėliau.

IV

Nustatėme, kad MVĮ priemone suteikiama veiksminga parama MVĮ rengiant savo inovacijų projektus ir kad tai, jog gaunant ES paramą kuriamas ES prekės ženklas, padeda įmonėms pritraukti papildomų investicijų.

V

Vis dėlto dėl šios priemonės plačių tikslų ir uždavinių, taip pat pakeitimų, atliktų juos įgyvendinant, atsirado tam tikro neaiškumo suinteresuotiesiems subjektams. Nustatėme riziką, kad priemonės lėšomis gali būti finansuojamos kai kurios MVĮ, kurias galėjo finansuoti rinka.

VI

Šalių dalyvavimas MVĮ priemonėje gerokai skiriasi. Taip iš dalies yra ne tik dėl išorės veiksnių, bet ir dėl skirtingo Nacionalinių informacijos centrų teikiamos paramos lygio bei Komisijos rinkodaros ir komunikacijos veiklos apribojimų.

VII

Nustatėme, kad priemonės gyvavimo laikotarpiu buvo atlikti vertinimo ir atrankos procedūrų patobulinimai, o projektų pasiūlymų pristatymas žodžiu vertinimo komisijos narių grupei yra ypač naudingas papildymas nustatant geriausius pasiūlymus. Tačiau tarp vertinimo etapų trūksta dvikrypčio grįžtamojo ryšio. Be to, kai kurios IT priemonės nėra tinkamos, todėl pakenkiama procesui, kuris jau patiria neigiamą poveikį.

VIII

Nesėkmingų pasiūlymų pakartotinis pateikimas yra didelis ir vis didėjantis valdymo ir vertinimo išteklių eikvojimas nesukuriant papildomos vertės. Dėl jo ne tik padidėja administracinės išlaidos, bet ir sumažėja sėkmingumo lygis, o tai atgraso nuo dalyvavimo.

IX

Šios priemonės įgyvendinimo 1 etapu dėl šiame etape taikomo paprasto ir greito atrankos proceso, ES prekės ženklo kūrimo ir juo suteikiamų galimybių naudotis verslo spartinimo paslaugomis suteikiama veiksminga parama. Tačiau šiuo etapu užkraunamos neproporcingai didelės išlaidos Komisijos administracijai, o šalyse, kuriose panašios programos jau egzistuoja, jo svarba mažėja.

X

Šios priemonės 2 etapu, kuriuo suteikiama daugiau paramos, siekiant inovacijas įdiegti rinkoje, pasiekiama tokių pat teigiamų rezultatų kaip ir 1 etapu, taip pat padedama MVĮ pritraukti papildomų investicijų.

XI

Vis dėlto nustatėme, kad daugumai paramos gavėjų vis dar reikia papildomo finansavimo, kuriuo būtų galima paremti jų inovatyvias pastangas ir pateikti jų projektus rinkai. Komisija ėmėsi nežymių veiksmų, kuriais būtų siekiama sukurti MVĮ finansavimo poreikių ir ES remiamų finansinių priemonių sąsajas, o jos žinios apie paramos gavėjų finansinius poreikius yra ribotos.

XII

Konsultuojamojo ugdymo ir verslo spartinimo paslaugomis galima sustiprinti šios priemonės poveikį, tačiau kadangi ji buvo pradėta taikyti vėlai, tik nedidelė MVĮ dalis galėjo pasinaudoti šiomis paslaugomis. Be to, šios paslaugos nebuvo pakankamai pritaikytos paramos gavėjų poreikiams.

XIII

Pritrauktų investicijų ir įmonės raidos stebėjimas yra ekonomiškas, tačiau jį vykdant neįvertinamas tikras šios priemonės poveikis. Nors paramos gavėjai, be gautų dotacijų, sugebėjo pritraukti investicijų, esama dalyvaujančių šalių skirtumų – Šiaurės Vakarų Europos MVĮ pritraukia daugiau privataus finansavimo, nei Pietų ir Rytų Europos MVĮ.

XIV

Šioje ataskaitoje rekomenduojame Komisijai:

• patobulinti priemonei skirtą rinkodaros ir komunikacijos strategiją;
• padidinti savo paramą nacionaliniams informacijos centrams (NIC), skirtiems MVĮ ir Europos įmonių tinklui; patobulinti priemonės atrankos procedūrą, siekiant geriau panaudoti išteklius ir finansuoti geriausius pasiūlymus;
• apriboti kartų, kiek galima pakartotinai teikti pasiūlymą, skaičių ir paskelbti projekto pasiūlymo sėkmingumo lygį;
• pasiūlyti valstybėms narėms, kad Komisija valdytų panašias į 1 etapo schemas;
• kitame programavimo laikotarpyje išsaugoti į 2 etapą panašią schemą, remiantis esamais rezultatais;
• gerinti verslo spartinimo paslaugas, skiriant atitinkamus išteklius;
• nustatyti ir skatinti sinergiją tarp MVĮ priemonės ir ES remiamų finansinių priemonių.

Įžanga

MVĮ ir inovacijų svarba ES ekonomikoje

01

Remiantis Europos Komisijos 2017–2018 m. metine ataskaita dėl Europos MVĮ, MVĮ sudaro 99 % įmonių, veikiančių ES ne finansų verslo sektoriuje, jose dirba 66 % visų darbuotojų ir sukuriama 57 % pridėtinės vertės ES ne finansų verslo sektoriuje.

02

Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad svarbu remti inovacijas (visų pirma proveržio inovacijas) ir pradedančiųjų įmonių ir MVĮ augimą. Jie pažymėjo, kad parama novatoriškoms MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms yra būtina, siekiant kuo geriau išnaudoti Europos augimo bei socialinės ir ekonominės transformacijos potencialą¹. Akademiniais tyrimais²,³ įrodyta, kad esama verslininkystės, MVĮ veiklos, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ryšio.

03

Strategijoje „Europa 2020“⁴ pabrėžiama inovacijų svarba skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą ES. Iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ yra viena iš septynių pavyzdinių strategijos iniciatyvų, kuria siekiama „sukurti inovacijoms palankią aplinką, kurioje geras idėjas būtų lengviau paversti produktais ir paslaugomis, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“⁵.

Programoje „Horizontas 2020“ skiriamas didesnis dėmesys MVĮ ir inovacijoms

04

Programa „Horizontas 2020“ yra aštuntoji ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Ši programa, kurios biudžetas 2014–2020 m. sudaro 76,4 milijardo eurų, yra didžiausia viešoji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa pasaulyje⁶.

05

Programoje „Horizontas 2020“ inovacijoms buvo skiriama daugiau dėmesio nei visose jos pirmtakėse, nes skiriamas didesnis finansavimas bandymams, prototipų kūrimui, verslui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei novatoriško verslumo skatinimui. Programoje „Horizontas 2020“ taip pat nustatomi ambicingesni MVĮ skirtinų asignavimų tikslai nei bet kurioje kitoje ankstesnėje bendrojoje programoje: Pagal ramsčius „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramones technologijas“ ir „Visuomenės uždaviniai“ MVĮ turėtų gauti ne mažiau kaip 20 % viso bendro biudžeto, sudarančio 9 milijardus eurų.

06

MVĮ priemonei (MVĮ-P) buvo skirtas 3 milijardų eurų biudžetas, kuris lygus 33 % visos programos „Horizontas 2020“ MVĮ tikslo⁷.

Kas yra MVĮ priemonė?

07

MVĮ-P buvo nustatyta pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ („Horizontas 2020“) (BDP), siekiant remti inovacijas mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ). Pagal ją teikiamos dotacijos didelį potencialą turinčioms įmonėms, siekiant joms suteikti paramą rengiant galimybių studiją (1 etape) ir vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP) ir rinkos tyrimus (2 etape). Pagalba taip pat gali būti teikiama teikiant konsultuojamojo ugdymo, mentorystės arba kitas verslo spartinimo paslaugas (3 etapas). Šia priemone gali pasinaudoti valstybių narių ir šalių, pasirašiusių asociacijos susitarimus (asocijuotųjų šalių)⁸ MVĮ, MVĮ-P siekiama padėti įmonėms plėstis ir tapti tarptautinėmis.

08

MVĮ-P yra naujoviška priemonė, nes pagal ją MVĮ leidžiama dalyvauti kaip atskiroms paramos gavėjoms nebūtinai būnant konsorciumo dalimi, kaip paprastai reikalaujama pagal bendrąsias mokslinių tyrimų programas. Ji skirta projektams, pasiekusiems bent 6-ą technologinės parengties lygį.

09

MVĮ-P tikslas – plėtoti MVĮ potencialą ir juo pasinaudoti užpildant pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą ir didinant privačiojo sektoriaus vykdomą mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai. Ji skirta MVĮ, rodančioms ryžtingą siekį augti ir tapti tarptautinėmis, ir turi būti taikoma visų rūšių inovacijoms, jei konkrečia veikla kuriama akivaizdi Europos pridėtinė vertė.

10

Už politikos, vykdomos MVĮ-P atžvilgiu, rengimą atsakingas Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD (RTD GD), o jos įgyvendinimą vykdo Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME).

11

Šią priemonę sudaro trys etapai (žr. 1 diagramą):

• 1 etapas (verslo idėjos techninio ir komercinio pagrįstumo tyrimas): naujų idėjų mokslinio arba techninio pagrįstumo ir komercinio potencialo ištyrimas. Skiriamos 50 000 eurų dotacijos taikant 70 % bendro ES finansavimo normą.
• 2 etapas (kūrimas ir demonstravimas): inovacijų kūrimas demonstravimo, rezultatų patvirtinimo, išbandymo, bandomųjų linijų kūrimo, pateikimo į rinką patvirtinimo tikslais ir kita veikla, kuria siekiama parengti inovacijas investicijoms ir jas subrandinti iki pardavimo rinkoje. Gali būti skiriamos dotacijos iki 2,5 milijono eurų taikant 70 % bendro finansavimo normą.
• 3 etapas (papildoma ES parama siekiant patekti į rinką): paramos, mokymo ir konsultuojamojo ugdymo teikimas, taip pat palankesnių sąlygų pasinaudoti rizikos finansais sudarymas. Šį etapą sudaro 1 ir 2 etapuose paramos gavėjams siūlomų paslaugų paketas. Šiame etape jokių papildomų dotacijų neskiriama.

12

Nors skirtingi etapai yra numeruojami, MVĮ-P nėra nuosekli – nebūtina užbaigti 1 etapą, norint dalyvauti 2 etape. 3 etape siūlomos paslaugos gali būti teikiamos bet kuriuo inovacijų projekto įgyvendinimo metu arba net po jo užbaigimo.

Trumpa MVĮ priemonės istorija

13

MVĮ priemonė, kurios struktūra pagrįsta JAV SBIR⁹ programa, buvo pradėta taikyti 2014 m. Pagal jos „rinkodaros piltuvo modelį“ būtų padaryta daug mažų investicijų į perspektyvių inovacijų projektų galimybių studijas (1 etape), numatant didžiausią šių projektų progresiją 2 etape ir didesnį finansavimo lygį. Tačiau priemonės rengimo etape įpareigojimas dalyvauti 2 etape buvo panaikintas ir taip leista pareiškėjams tiesiogiai teikti paraiškas dėl bet kurio iš jų.

14

Kalbant apie kitas programos „Horizontas 2020“ dalis, MVĮ priemonė yra įgyvendinama vykdant darbo programas, kurios apima dvejų arba trejų metų laikotarpius, o įgyvendinant konkrečią darbo programą, priemonės ypatumai gali būti keičiami pagal politikos tikslus.

15

2014–2015 ir 2016–2017 m. darbo programose MVĮ-P biudžetas buvo padalytas pagal teminius klausimus, pavyzdžiui, biotechnologijų, sveikatos ir saugumo klausimus. MVĮ turėtų teikti paraiškas dėl temos, kuri yra geriausiai pritaikyta jų projektui.

16

2018–2020 m. darbo programa buvo pristatoma kaip „Europos inovacijų tarybos (EIC) bandomasis projektas“, kuriame MVĮ-I buvo sugrupuota kartu su kitomis programomis – programa „Ateities ir besiformuojančios technologijos (ABT – atvirumas)“, projektu „Spartus inovacijų diegimas“ ir programa „H2020 apdovanojimai“. Pagal EIC bandomąjį projektą padaryti pagrindiniai pakeitimai, turintys poveikį MVĮ-I:

• principas „iš apačios į viršų“ vykdant atvirus konkursus, nereikalaujant teikti paraišką teminiu klausimu;
• MVĮ „procedūra“ dėl atrankos 2 etape: tiesioginiai pokalbiai su patyrusių novatorių grupe;
• didesnės mentorystės ir konsultuojamojo ugdymo galimybės visiems paramos gavėjams 3 etape.

17

2018 m. birželio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“ po 2020 m.¹⁰ Pasiūlyme EIC numatoma kaip trečiasis ramstis bendrojoje programoje, kurio biudžetas sudaro 10,5 milijardo eurų, kuriame būtų derinama visa ES parama proveržio ir rinkas kuriančioms inovacijoms vienoje vietoje ir kurį sudarytų dvi priemonės: pažangių mokslinių tyrimų programa „Pathfinder“ ir programa „Accelerator“. Todėl ankstesnis 1 etapas būtų galutinai nutrauktas, o veiksmai, panašūs į veiksmus 2 ir 3 etapuose, būtų įtraukti į programą „Accelerator“¹¹.

18

2019 m. kovo mėn. Komisija modifikavo darbo programą ir pradėjo įgyvendinti bandomąjį projektą „Enhanced EIC Pilot“, kuris prasideda 2019 m. birželio mėn. ir baigiasi 2020 m. pabaigoje. Bandomasis projektas „Enhanced EIC Pilot“ yra perėjimas prie siūlomos EIC pagal programą „Europos horizontas“ (po 2020 m.), kuriuo užmezgami glaudesni sudedamųjų dalių ryšiai ir reikšmingai pakeičiama MVĮ-P. 1 etapas buvo nutrauktas ir buvo įdiegtos šios priemonės:

• programa „Pathfinder“, kuria pakeičiamos ankstesnės programos „FET-Open“ ir „FET-Proactive“;
• programa „Accelerator“, kuria pakeičiamas ankstesnis 2 etapas:
  • MVĮ didelės rizikos inovacijų vystymasis ir plėtra;
  • nepatrauklumo bankams sąvokos pasiūlymas¹²;
  • dotacijos iki 2,5 milijono eurų;
  • nuosavo kapitalo injekcijos iki 15 milijonų eurų galimybė (suderintas finansavimas).

19

Bandomasis projektas „EIC Pilot“ atitiko MVĮ-P raidą, daugiausia atitiko jos pirminę struktūrą, o bandomuoju projektu „Enhanced EIC Pilot“ buvo padaryti pakeitimai, kuriais palengvinamas perėjimas prie siūlomos EIC pagal programą „Europos horizontas“. MVĮ-P yra tiek bandomojo projekto „EIC Pilot“, tiek bandomojo projekto „EIC Enhanced Pilot“ didžiausia dalis, kuri sudaro du trečdalius atitinkamų biudžetų.

20

Pasiūlyme dėl EIC pagal programą „Europos horizontas“, kurio teisėkūros procedūra šiuo metu vyksta, yra išsaugoti kai kurie priemonės elementai, pavyzdžiui, nuolatinis dėmesys MVĮ ir paramai tik dotacijomis. Tačiau dar turi būti išplėtoti arba išbandyti tam tikri kiti svarstomi aspektai¹³.

Audito apimtis ir metodas

21

Ši specialioji ataskaita yra paskutinė iš Europos Audito Rūmų leidinių, kuriuose nagrinėjama finansinė parama novatoriškoms MVĮ¹⁴. Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad svarbu remti novatoriškas MVĮ ir pradedančiąsias įmones, siekiant kuo labiau padidinti Europos augimo potencialą. Tikimės, kad atliekant mūsų auditą pateiktos pastabos ir mūsų pateikiamos rekomendacijos bus įtrauktos į daugiametės finansinės programos debatus, kaip nustatyti ir administruoti MVĮ priemonę pakeisiančią priemonę nuo 2020 m. ir vėliau.

22

Atlikdami šį auditą nagrinėjome, ar MVĮ priemonė buvo veiksminga remiant MVĮ inovacijas.

23

Atliekant šį auditą buvo nagrinėjama, ar:

• priemonė buvo skirta „tinkamoms MVĮ“ (t. y. didelį augimo potencialą turinčioms įmonėms);
• šia priemone pasiekta atitinkama geografinė aprėptis, taip pat siekiama pažangumo;
• Komisijos atrankos procesas buvo parengtas geriausiems projektams finansuoti;
• Komisija teikė veiksmingą paramą paramos gavėjams;
• Komisija tinkamai stebėjo ir toliau kontroliavo šią priemonę, kad būtų galima ją patobulinti.

24

Todėl mūsų audito metu daugiausia dėmesio buvo skiriama MVĮ-P struktūrai, valdymui ir rezultatams bei jos perėjimui prie EIC, įskaitant bandomąjį projektą „EIC Pilot“. Į savo auditą įtraukėme dotacijas, skirtas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn.

25

Atliekant auditą buvo derinami įrodymai iš įvairių šaltinių, gautų vykdant:

• dokumentų tikrinimą;
• analitinę duomenų peržiūrą;
• paramos gavėjų, pažangumo ženklą siekiančių gauti nesėkmingų pareiškėjų, nuotoliniu būdu dirbančių vertintojų ir nacionalinių inovacijų agentūrų (NIA) apklausas;
• informacinius vizitus į Bulgariją, Daniją, Prancūziją, Rumuniją, Slovėniją, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę;
• pokalbius su Komisijos generaliniais direktoratais, EASME, Europos investicijų banku (EIB), Europos investicijų fondu (EIF) ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

26

Išsamesnė informacija apie mūsų audito metodiką ir įrodymų šaltinius pateikiama I priede.

Pastabos

Tinkamų paramos gavėjų pasirinkimas

27

Pagal „Horizonto 2020“ reglamentą¹⁵, MVĮ-P skirta novatoriškoms MVĮ, rodančioms ryžtingą siekį vystytis, augti ir tapti tarptautinėmis.

Įgyvendinant MVĮ priemonę pasikeitė jos tikslai ir tikslinė grupė

28

MVĮ-P suinteresuotieji subjektai pokalbiuose ir atsakymuose į mūsų apklausų klausimus nurodė, kad MVĮ-P būtų buvę naudinga, jei jos sukūrimo pradžioje būtų buvęs tiksliau apibrėžtas jos uždavinys ir tikslai.

29

Į šią dviprasmybę, visų pirma susijusią su įmonių, kurioms skirta MVĮ-P, rūšimi, taip pat buvo atkreiptas dėmesys 2014 m. MVĮ ekspertų patariamosios grupės (EPG) ataskaitoje¹⁶. Remiantis EPG, esant papildomiems ištekliams ir numatytos tikslinės grupės nuodugnesnei analizei, Komisija būtų galėjusi labiau pasitikėti pritraukdama tinkamo tipo pareiškėjus.

30

Viena po kitos sekusiose darbo programose numatyti tikslai jas įgyvendinant keitėsi kelis kartus. Pirmose dviejose darbo programose (2014–2015 ir 2016–2017 m.) daugiausia dėmesio buvo skiriama bet kokioms inovacijoms, kuriomis buvo skatinamas augimas ir kurios buvo naujos rinkai. Bandomųjų projektų „EIC Pilot“ (2018–2020 m.) ir „Enhanced EIC Pilot“ (2019–2020 m.) darbo programose dėmesys buvo perkeltas į „rinkas kuriančias“ inovacijas. Pavyzdžiui, SBIR programa nuo jos atnaujinimo 2011 m. nedaug pasikeitė¹⁷.

31

Dėl dažnų pakeitimų, atliekamų trumpu MVĮ-P gyvavimo laikotarpiu, kilo pagrindinių dalyvių, pavyzdžiui, nacionalinių informacijos centrų (NIC), Europos įmonių tinklo (EĮT) ir pareiškėjų, sumaištis sprendžiant, ką reikėtų finansuoti.

32

Įgyvendinant MVĮ-P tikslinių įmonių rūšis pasikeitė nuo brandžių įmonių, kurios dalyvavo ankstesnėse BDP, rūšies į novatoriškų ir visų pirma veiklą pradedančių įmonių, neturinčių ankstesnės BDP patirties, rūšį. 2018 m. pradėjus taikyti principą „iš apačios į viršų“ ir procedūrą pagal bandomąjį projektą „EIC Pilot“, paspartėjo perėjimas prie naujesnio MVĮ derinio (žr. 2 diagramą).

33

Dabartinis paramos gavėjų amžiaus profilis atitinka NESTA tyrime¹⁸ dėl augimo veiksnių ir įmonių skirtumų kuriant darbo vietas nurodytą įmonių amžiaus profilį. Iš to matyti, kad dabartinis paramos gavėjų portfelis yra geresnėje padėtyje siekiant užtikrinti augimą ir darbo vietų kūrimą.

34

Taikant principą „iš apačios į viršų“ buvo išspręsta problema, pastebėta ankstesnėje struktūroje, kai įmonės būtų turėjusios pasirinkti „temą“, pagal kurią turėtų teikti paraišką dėl paramos, remdamosi skirtingais sėkmės siekiant laimėti procentais. Jį taikant taip pat buvo supaprastintos kvietimų teikti paraiškas administracinės procedūros. Tačiau alternatyvus metodas gali būti tinkamas tuomet, jei būtina atskirti konkrečias sritis, laikomas ES prioritetu.

Vėlyvas nepatrauklumo bankams sąvokos pasiūlymas

35

MVĮ-P tikslas – užpildyti pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą¹⁹. Tačiau viena po kitos vykdytose darbo programose nebuvo apibrėžta, kaip paramą nukreipti įmonėms, susiduriančioms su sunkumais siekiant gauti finansavimą iš kitų šaltinių, o „nepatrauklumo bankams“ sąvoka buvo pateikta tik 2019 m. bandomuoju projektu „Enhanced EIC Pilot“.

36

Įvairių pokalbiuose dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų teigimu, esama rizikos, kad MVĮ-P išstums privačiojo sektoriaus investicijas. Tai pasitvirtino mūsų atliktos paramos gavėjų apklausos rezultatuose. 3 etape 36 % respondentų manė, kad jų projektai būtų galėję gauti finansavimą iš privačiojo sektoriaus, o 17 % atsakė, kad jie būtų galėję panaudoti savo įmonės nuosavus išteklius inovacijoms finansuoti. Vertinimo komisijos nariai taip pat patvirtino šią riziką pokalbio metu (žr. 3 diagramą).

37

Tačiau suinteresuotieji subjektai pabrėžė tolesnį ES dotacijų daromą pritraukimo poveikį, kuris padeda paramos gavėjams vėliau pritraukti papildomų lėšų, reikalingų savo inovacijų projektams paspartinti ir plėstis.

38

Projekto patrauklumas bankams yra sudėtinga sąvoka, apibrėžiama keliais kintamaisiais, pavyzdžiui, reikalingų lėšų kiekiu, terminais ir kaina. Atsižvelgiant į jos sudėtingumą, dauguma apklaustų asmenų manė, kad reikėjo apibrėžti, ką reiškia patrauklumas bankams ir kaip jis turėtų būti matuojamas.

39

Iki 2019 m. MVĮ-P atrankos procese nebuvo atsižvelgiama į projektų patrauklumą bankams. Iš tikrųjų pagal priemonę buvo skiriamos subsidijos kai kurioms MVĮ, kurias galėjo finansuoti rinka. Įtraukiant nepatrauklumo bankams sąvoką reikalingos aiškios nuostatos, kaip ji gali būti demonstruojama, visų pirma dėl to, kad MVĮ-P ES prekės ženklo kūrimas ir pati dotacija pritraukia papildomų finansinių išteklių, kuriais remiami paramos gavėjų inovacijų projektai.

Geografinė aprėptis

Skirtingi šalių dalyvavimo lygiai – iš dalies dėl veiksnių, kurių Komisija negali kontroliuoti

40

Pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso dalyvavimas MVĮ-P ir projekto sėkmė, yra pažangumas. Todėl, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių inovacijų diegimo lygį, reikėtų tikėtis nevienodo lėšų paskirstymo. Tačiau tuo pat metu, pasinaudodama programa „Horizontas 2020“, ES siekia užtikrinti, kad inovacijomis grindžiamos ekonomikos nauda būtų plačiai paskirstyta ir būtų kuo didesnė²⁰.

41

Toliau pateikiamuose grafikuose ir žemėlapiuose (4 diagramoje, 1 diagramoje ir 2 paveiksle) paaiškinami šalies lygmens statistiniai duomenys apie pateiktų paraiškų skaičių ir gautą finansavimą, palyginti su MVĮ skaičiumi, BVP ir gyventojų skaičiumi. II priede parodytas MVĮ-P finansavimo pasiskirstymas pagal valstybes nares absoliučiais ir santykiniais skaičiais, projektų, kuriems skirta parama, skaičius, paraiškų skaičius ir paraiškų sėkmės rodiklis pagal valstybes nares.

42

Tradiciškai į programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo analizę buvo įtrauktos dvi skirtingos valstybių narių grupės: ES‑15 ir ES-13²¹. MVĮ priemonės atveju, šis skirtumas netinka gautam finansavimo skirtumui paaiškinti (žr. 4 diagramos pirmą stulpelį).

43

Dalyvavimo MVĮ-P lygiui ir projekto sėkmės rodikliui poveikį turi keli veiksniai:

1. inovacijų ekosistema ir MVĮ skaičius šalyje;
2. parengta nacionalinė MVĮ-P strategija;
3. įdėtos pastangos skatinti MVĮ-P;
4. NIC ir EĮT suteikta pagalba.

44

Nors kai kurių iš šių veiksnių Komisija nekontroliuoja, kiti – pavyzdžiui, priemonės rinkodara ir skatinimas arba NIC teikiama pagalba – patenka į jos įtakos sritį.

45

Šalių sėkmės rodiklių skirtumai iš dalies paaiškinami esamu inovacijų diegimo lygių skirtumu. 5 diagramoje parodytas glaudus dalyvavimo MVĮ-P sėkmės ir Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės suminio rodiklio ryšys²².

46

Bendras dalyvaujančių šalių, kurių dalyvavimo priemonėje lygis ir sėkmės dalyvaujant priemonėje rodikliai yra aukšti, ypatumas yra tas, kad jose yra aktyvi nacionalinė inovacijų agentūra (NIA), kuri veikia kaip tarpininkas bendradarbiaujant su novatoriškomis MVĮ. Ir atvirkščiai – trijose valstybėse narėse, kurių dalyvavimo priemonėje lygis yra žemiausias (palyginti su MVĮ skaičiumi šalyje) ir sėkmės dalyvaujant priemonėje rodikliai yra mažiausi, NIA nėra.

47

Atlikdami savo vykdomą nacionalinių inovacijų agentūrų (NIA) apklausą klausėme, ar jos turi nacionalines programas, pagal kurias remiamos MVĮ, teikiančios paraiškas dėl MVĮ-P. Šiek tiek mažiau nei pusė NIA patvirtino, kad jos turi nacionalines programas, pagal kurias remiamos MVĮ, teikiančios paraiškas dėl 2 etapo, o 35 % apie tai pranešė dėl 1 etapo (žr. 6 diagramą).

Apklausiami asmenys pažymėjo, kad nuo tada, kai buvo sukurta MVĮ priemonė, kai kurios nacionalinės agentūros sumažino panašias programas ir vietoj jų parengė savo įmones dalyvauti MVĮ-P.

48

Ispanija yra geras valstybės narės, turinčios nacionalinę strategiją, pagal kurią remiamos novatoriškos įmonės, galinčios atitikti MVĮ-P reikalavimus, pavyzdys. Ispanijos institucijos sukūrė MVĮ-P rinkodaros sistemą, aktyviai ieškodamos labai novatoriškų įmonių ir padėdamos joms teikti paraiškas dėl priemonės. Ispanija yra didžiausia MVĮ-P paramos gavėja – ji gauna apie 20 % bendro biudžeto ir joje yra didžiausias paraiškas teikiančių MVĮ skaičius. Nors Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis ji yra nuosaiki novatorė, jos sėkmės rodikliai yra vieni didžiausių. Airija ir Danija taip pat aktyviai propaguoja šią priemonę ir rengia savo MVĮ joje dalyvauti.

49

Aplankytose valstybėse narėse, kurių dalyvavimo MVĮ-P lygis buvo žemas (pagal skirtą finansavimą ir sėkmės rodiklį), informuotumas apie MVĮ-P buvo ribotas. Nacionaliniu lygmeniu ši priemonė buvo mažai remiama ir skatinama arba įmonėms buvo teikiama mažai rekomendacijų dėl jos. Savo ruožtu žemi sėkmės rodikliai atgrasė kitas įmones nuo paraiškų dėl MVĮ-P teikimo. Be to, dėl to, kad egzistavo alternatyvios nacionalinės programos, kurias įgyvendinant buvo pasiekiami aukštesni sėkmės rodikliai, sumažėjo MVĮ-P patrauklumas bendrovėms ir pagalbiniams darbuotojams, pavyzdžiui, konsultantams.

Informuotumas, kuriam poveikį turėjo tai, kad Komisijos lygmeniu nebuvo tikslinės rinkodaros ir komunikacijos strategijos

50

MVĮ-P yra BDP numatyta naujos formos parama, daugiausia skirta atskiroms MVĮ, vykdančioms labai inovatyvius projektus, laikantis rinka grindžiamo požiūrio.

51

Tradicinių tipų programos „Horizontas 2020“ pareiškėjai (universitetai, didelės korporacijos ir mokslinių tyrimų centrai) yra gerai susipažinę su programa „Horizontas 2020“ teikiamomis finansavimo galimybėms. Šios organizacijos turi patirties tiek programos „Horizontas 2020“, tiek ankstesnių BDP srityje ir daugeliu atvejų turi specialius darbuotojus, valdančius paraiškas ir projektus. Tos rūšies įmonės, kurioms skirta MVĮ-P, paprastai nedalyvavo ankstesnėse BDP ir net negalėjo įtraukti viešųjų lėšų į savo finansų strategiją.

52

Tikrinome, ar MVĮ-P buvo skatinama, įgyvendinama ir stebima, siekiant suteikti galimybes MVĮ lengvai pasinaudoti šia priemone, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2013/743/ES. Taip pat nagrinėjome, kokiu mastu buvo taikomi rinkodaros metodai siekiant, kad tinkamos įmonės sužinotų, kad ši finansavimo galimybė yra; taip pat turi būti nustatyti atitinkami komunikacijos kanalai, naudojami joms pasiekti.

53

Komisija ir EASME turėjo ribotą biudžetą komunikacijos veiklai pradėti ir įvairiems renginiams, kuriuose susirenka galimi MVĮ-P paramos gavėjai, daugiausia informavimo apie programą „Horizontas 2020“ dienoms organizuoti. EPG paskelbtose ataskaitose buvo pabrėžta, kad nėra rinkodaros strategijos dėl MVĮ-P ir kad būtina nustatyti tinkamus „klientus“ ir atitinkamai patikslinti komunikacijos kanalus ir priemones. MVĮ-P vertinime²³ tai buvo laikoma galimu skirtingų skverbties lygių ES 28 šalyse paaiškinimu ir buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę pakartotinai išnagrinėti komunikacijos ir rinkodaros strategiją.

54

Nepaisant įdėtų pastangų pasiekti galimus paramos gavėjus, Komisija neturėjo parengusi struktūruotos rinkodaros ir komunikacijos strategijos. Ji netaikė pakankamai orientuoto metodo novatoriškų MVĮ informuotumui apie MVĮ-P teikiamas finansavimo galimybes didinti.

55

Komisija labai pasikliauja NIC ir EĮT vykdomu skatinimu nacionaliniu lygmeniu, kad MVĮ-P būtų įgyvendinama vienodai. Ji mano, kad NIC yra „pagrindinė praktinės informacijos ir pagalbos potencialiems dalyviams teikimo struktūra“. Kadangi MVĮ yra mažiau susipažinusios su programa „Horizontas 2020“ nei kiti BDP dalyviai (žr. 51 dalį), NIC atliekamas vaidmuo yra ypač svarbus MVĮ. NIC paskiria ir jiems moka nacionalinės institucijos. Jie yra atsakingi už užtikrinimą, kad „nauja programa taptų žinoma ir nesunkiai prieinama visiems potencialiems pareiškėjams“²⁴. Tačiau, kaip nurodyta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 28/2018²⁵, NIC teikiamos pagalbos lygis valstybėse narėse skiriasi. Kai kuriose iš jų NIC veikia kaip visą darbo dieną veikiantys NIC; kitose jie turi NIC užduotis derinti su kitomis pareigomis.

56

NIC teikiamos pagalbos lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, o tai turi poveikį dalyvavimo lygiui ir sėkmės rodikliams. Tik dviejose iš šešių mūsų aplankytų valstybių narių NIC veikla buvo susijusi tik su šiuo vaidmeniu. Dviejose valstybėse narėse NIC rengė pasiūlymų rengimo praktinius seminarus ir atliko išankstinį paraiškų patikrinimą. Viena valstybė rengė tariamos vertinimo komisijos procedūras. Kitos valstybės nuveikė mažai, išskyrus tai, kad rengė informavimo apie programą „Horizontas 2020“ dienas.

57

NIC ir EĮT ataskaitose nurodė, kad MVĮ-P buvo daugiausia reklamuojama nacionaliniu lygmeniu, gaunant ribotą Europos Komisijos paramą, nes programoje NIC neskiriamas specialus biudžetas sklaidos veiklai.

58

„Access4SMEs“ (MVĮ prieiga) yra programos „Horizontas 2020“ koordinavimo ir paramos veikla, kurios tikslas „palengvinti NIC tarpvalstybinį bendradarbiavimą MVĮ klausimais ir prieigą prie rizikos finansų, atnaujinti jų įgūdžius ir priemones, siekiant pakelti jų paramos standartą“²⁶. Apklausiami asmenys nurodė, kad „Access4SMEs“ buvo pagrindinis informacijos apie MVĮ-P šaltinis NIC, EĮT ir paramos gavėjams. Tačiau šis tinklas buvo sukurtas tik 2016 m. rugsėjo mėn. – praėjus beveik trejiems metams nuo priemonės taikymo pradžios – ir todėl neveikė tuo metu, kai jo paslaugos būtų buvusios vertingiausios.

Projektų atranka

59

Veiksminga atrankos procedūra yra itin svarbi siekiant užtikrinti, kad finansuoti būtų atrinktos geriausios paraiškos. Atsižvelgiant į tai, atrankos procedūrai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių ir kiekvienam vertinimo etapui turėtų būti paskirti atitinkami ekspertai.

60

MVĮ priemonė yra grindžiama nuolat atvirais kvietimais teikti pasiūlymus, kuriems nustatomi keturi galutiniai terminai kiekvienam etapui per metus. Vertinimo procesas vykdomas nuotoliniu būdu, kiekvienam pasiūlymui skiriant keturis vertintojus. Nuo 2018 m. į atrankos dėl MVĮ-P etapo dotacijų procesą buvo įtrauktas projektų pristatymas vertinimo komisijai, kuris yra antras šešių ekspertų, daugiausia investuotojų, grupės atliekamo vertinimo etapas.

Riboti ištekliai, skiriami vertinimo ir vertinimo nuotoliniu būdu procedūrai, kuri yra perkrauta daugybe paraiškų

61

Kiekvieną iš keturių galutinių datų per metus EASME gauna ir tvarko labai daug pasiūlymų dėl kiekvieno iš dviejų etapų. Paskutinę galutinę dieną 2018 m. ji gavo daugiau kaip 1 800 paraiškų dėl 2 etapo ir 2 200 – dėl 1 etapo.

62

Vertinimo procesui kyla problemų dėl ribotų išteklių ir didelio paraiškų skaičiaus derinio. Vertintojai vertinimui atlikti ir savo dokumentams parengti turi tik 1,6 valandos 1 etape ir 2,4 valandos 2 etape, nors paraiškos yra didelės apimties (10 puslapių be priedų 1 etape ir 30 puslapių be priedų 2 etape).

63

Mūsų apklausoje tik 34 % 2 etapo vertintojų atsakė, kad pasiūlymams įvertinti Komisijos skirta 2,4 valandos trukmė buvo pakankama. Tam reikalingas vidutinis laikas buvo 5,1 valandos. 1 etapo atveju patenkinti buvo 1,56 % respondentų, kuriems prireikė trijų valandų, vietoj Komisijos skirtos 1,6 valandos (žr. 7 diagramą).

64

Į mūsų apklausos klausimus atsakantys vertintojai daugiausia buvo patenkinti teikiamomis rekomendacijomis ir mokymu, tačiau jie norėtų gauti grįžtamąją informaciją apie savo vertinimus ir rezultatų statistinius duomenis, kuriuos turėdami galėtų palyginti savo veiklos efektyvumą ir jį padidinti. Jie išreiškė susirūpinimą dėl mokymo, skirto naujiems vertintojams, ir dėl to kylančio jų vertinimo balais nepastovumo. Iš EASME gauti statistiniai duomenys patvirtina šį nepastovumą, o programos „Horizontas 2020“ taisyklėse reikalaujama, kad 25 % vertintojų būtų naujokai.

Surengiant pristatymą vertinimo komisijai didžia dalimi patobulinama atrankos procedūra, nors ir laikomasi laiko iki dotacijos suteikimo

65

2018 m. pradėjus pristatinėti projektus vertinimo komisijai buvo pasiektas teigiamas pokytis, nes pristatymu kompensuojami trūkumai, būdingi vertinimui nuotoliniu būdu, ir sudaromos sąlygos patikrinti projekto praktiškumą ir grupės galimybes jį įgyvendinti. Vis dėlto tam tikri elementai lieka nepakankamai optimalūs.

66

Vertinimo komisijos nariai per vertinimo savaitę įvertina 20 projektų pristatymų ir tikimasi, kad jie perskaitys pareiškėjų iš anksto pateiktus dokumentus. Tačiau mūsų apklausti vertinimo komisijos nariai manė, kad dokumentus jie gavo nepakankamai anksti, kad galėtų peržiūrėti galimai 1 600 paraiškos informacijos puslapių.

67

Jie taip pat siūlė jiems suteikti galimybę susipažinti su nuotoliniu būdu dirbančių vertintojų pastabomis. Jeigu taip būtų daroma, naudingos žinios būtų išsaugotos, taigi padidėtų ir efektyvumas, atsižvelgiant į ribotą laiką, skiriamą projektų pristatymui vertinimo komisijai parengti ir aptarti. Be to, vertintojai laikėsi nuomonės, kad jų vertinimo kokybė pagerėtų, jeigu gautų vertinimo komisijos narių pastabas dėl pasiūlymų, kuriuos jie vertino.

68

Šiuo metu jokios paraiškos, pasiekusios pristatymo etapą, nėra sistemingai ir išsamiai tikrinamos. Vertinimo komisijos nariai nurodė, jog būtina turėti „lengvą“ išsamaus patikrinimo procesą, kad būtų galima patikrinti pareiškėjų pateiktos informacijos apie patentus, įmonės profilį ir grupės sudėtį tikslumą.

69

Komisija nustatė laiko iki dotacijos suteikimo (laiko nuo galutinės datos iki dotacijos susitarimo pasirašymo) tikslą – ne daugiau kaip trys mėnesiai 1 etapui ir šeši mėnesiai 2 etapui. Nuo programos pradžios faktinis laikas iki dotacijos suteikimo sutrumpėjo ir nepaisant to, kad 2018 m. buvo pradėtas taikyti pristatymas vertinimo komisijai, tais metais EASME pasirašė 90 % dotacijų susitarimų tiksliniu laiku.

Dėl kai kurių IT priemonių kyla rizika vertinimo procesui

70

Pareiškėjai pateikia pasiūlymus internetu elektroninėje paraiškų teikimo sistemoje, įdiegtoje programos „Horizontas 2020“ dalyvių portale.

71

Projektų pristatymams rengti ir vertinimo komisijoms, turinčioms tinkamus įgūdžius, sudaryti EASME naudoja skaičiuoklės darbo knygą, kuri nėra apsaugota nuo gedimų, dėl kurių gali būti vėluojama ir gali kilti pavojus vertinimo procedūrai.

72

Kadangi nėra specialių IT priemonių, kuriomis būtų galima kompensuoti pareiškėjų dalyvavimo šioje procedūroje išlaidas, jie registruojami kaip vertintojai vidaus ekspertų valdymo sistemoje (EVS). Todėl esama rizikos, kad su jais galėtų būti atsitiktinai susisiekta pasiūlymų vertinimo tikslais.

73

Be to, dėl atrankos proceso pakeitimų, padarytų 2019 m. rugsėjo mėn. pagal bandomąjį projektą „Enhanced EIC pilot“ (reikalavimo, kad dalyviai pateiktų finansinius duomenis ir informaciją apie technologinės parengties lygį), reikia papildomų sprendimų, kurie dar nebuvo parengti.

Pakartotinis pasiūlymų teikimas, dėl kurio prireikia vertinimo išteklių

74

Nėra jokių apribojimų, kiek kartų nesėkminga paraiška gali būti pakartotinai pateikta MVĮ-P. Vertinant, pakartotinai pateikta paraiška traktuojama taip pat, kaip ir bet kuri kita pirminė paraiška, o ankstesnių vertinimų informacija neperkeliama.

75

Papildomos išlaidos, tenkančios pakartotinai pateikiančiam nepakeistą pasiūlymą pareiškėjui, yra nereikšmingos. Pakartotinai teikiamų paraiškų skaičius nuolat didėjo ir dabar sudaro didelę visų paraiškų dalį. Paskutinės 2018 m. 2 etapo paraiškų pateikimo galutinės datos (žr. 8 diagramą) atveju, 66 % paraiškų buvo pakartotinai pateikiamos paraiškos, iš kurių pusė buvo pateiktos bent trečią kartą.

76

Paraiškų skaičius padidėjo per tam tikrą laiką tik dėl pakartotinai teikiamų paraiškų. Naujų projektų, dėl kurių teikiama paraiška 2 etapui, skaičius išliko pastovus – 500 paraiškų vienam galutiniam terminui (žr. 9 diagramą).

77

Dėl pakartotinai teikiamų paraiškų prireikia reikšmingų ir vis didesnių vertinimo išteklių. 2015–2018 m. pasiūlymų vertinimo išlaidos, patiriamos juos pateikiant trečią ir paskesnius kartus – vertinant tik nuotoliniu būdu dirbančius vertintojus ekspertus – sudarė daugiau kaip 4,3 milijono eurų (įskaitant 1,8 milijono eurų 2018 m.).

78

Programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimas parodė, kad paraiškų perteklius atgrasė nuo dalyvavimo, dėl jo sumažėjo vertinimų kokybė, buvo eikvojami ištekliai ir liko nefinansuota aukštos kokybės pasiūlymų.

79

Vidutinis sėkmės rodiklis teikiant paraiškas dėl MVĮ-P yra 4,7 % 2 etape ir 8,6 % – 1 etape. Tačiau, jei skaičiuojame sėkmės rodiklį vienam projekto pasiūlymui, o ne vienam pateikimui, galiausiai yra sėkmingi 11,5 % 2 etapo pasiūlymų ir 16,6 % 1 etapo pasiūlymų.

MVĮ priemonės etapuose teikiamos paramos veiksmingumas

80

Pagal MVĮ-P teikiama parama turėtų būti savalaikė ir tinkama bei patenkinti novatoriškų MVĮ poreikius.

1 etape teikiama naudinga parama MVĮ, tačiau kai kuriose valstybėse narėse panašios schemos jau yra

81

Kaip teigė apklausiami suinteresuotieji subjektai, 1 etapas ir 2 etapas faktiškai tampa dviem skirtingomis programomis. 1 etapu padedama įmonėms, neturinčioms viešojo finansavimo patirties, pavyzdžiui, mažoms IT įmonėms arba pradedančiosioms įmonėms; 2 etapas yra sudėtingesnis, o tai reiškia, kad tos rūšies įmonėms, kurios teikia paraiškas dėl MVĮ-P etapo, paraiškų dėl 2 etapo teikimas tampa iššūkiu.

82

Per visą MVĮ-P įgyvendinimo laikotarpį įmonių, kurios įveikė 1 etapą iki paraiškų dėl 2 etapo pateikimo, ir įmonių, tiesiogiai teikiančių paraiškas dėl 2 etapo, sėkmės rodiklių skirtumas mažėjo. Tačiau 2 etapo sėkmės rodiklis vis dar yra 50 % didesnis įmonių, įveikusių 1 etapą, nei įmonių, tiesiogiai teikiančių paraiškas dėl MVĮ-P etapo (žr. 10 diagramą).

83

2 etapo paramos gavėjų, kurie įveikė 1 etapą, atvejis parodė, kad pirmas etapas užtikrino gerą pasirengimą ir padėjo jiems patobulinti projektą.

84

Kai kuriose valstybėse narėse pokalbyje dalyvavę suinteresuotieji subjektai manė, kad 1 etapo projektai galėjo būti vykdomi taip pat sėkmingai nacionaliniu lygmeniu, nors kai kuriose valstybėse narėse tai būtų buvęs iššūkis.

85

Mums atliekant NIA apklausą 48 % respondentų pareiškė, kad jų valstybėse narėse buvo nacionalinės programos, panašios į 1 etapą. Kai paklausėme apie pagrindinius MVĮ-P 1 etapo privalumus, palyginti su nacionalinėmis programomis, NIA paminėjo greitą ir skaidrią atrankos procedūrą, patikimumą, užtikrinamą ES ženklu, ir galimybę pasinaudoti konsultuojamojo ugdymo ir verslo spartinimo paslaugomis. Be to, jos gyrė kritinę novatoriškų įmonių masę, kuri susidarė dėl MVĮ-P 1 etapo, kuriame į ES programą pavyko pritraukti daug novatoriškų įmonių.

86

Kai paklausėme jų nuomonės apie tęsiamą 1 etapą pagal naują BDP, 86 % NIA respondentų pareiškė, kad pagal naują BDP 1 etapas turėtų būti išsaugotas (NIA nuomonių klausimu, ar tęsti 1 etapo finansavimą, pavyzdžiai pateikti 1 langelyje). Tie respondentai, kurie buvo už tai, kad 1 etapas būtų tęsiamas, nurodė, kad dėl teikiamų verslo spartinimo ir konsultuojamojo ugdymo paslaugų padidėjo šių įmonių pajėgumas profesionaliai tvarkyti inovacijų veiklą ir taip buvo sudarytos sąlygos joms išsiplėsti ir augti. Jie manė, kad kvietimo teikti pasiūlymus europinis pobūdis paskatino MVĮ nuo pat ankstyvų vystymosi etapų didinti tikslų mastą ir kad paprastam ir greitam vertinimo procesui nebuvo atitikmens nacionaliniu lygmeniu. Tie respondentai, kurie buvo prieš tai, kad 1 etapas būtų tęsiamas (14 %), pažymėjo, kad nėra pridėtinės vertės nacionalinių / regioninių priemonių atžvilgiu ir kad nėra reikšmingo 1 ir 2 etapų ryšio.

1 etapu pernelyg apsunkinamas MVĮ priemonės administravimas

87

Nuo MVĮ-P įgyvendinimo pradžios buvo pasirašyti 3 978 1 etapo susitarimai dėl dotacijų. Šiam procesui – nuo jo pradžios iki pabaigos – reikalingos didelės administracinės pastangos, susijusios su vertinimu, pasirengimu skirti dotaciją, susitarimo dėl dotacijos pasirašymu ir konsultuojamojo ugdymo paslaugomis. Keturi projektų pareigūnai valdo maždaug 1 000 projektų per metus. Todėl atliekant projektų priežiūrą apsiribojama administracinėmis patikromis, neatliekant galimybių studijos kokybės vertinimo.

88

1 lentelėje kiekvieno etapo nuotolinio vertinimo išlaidos palyginamos su visa skirta suma. Joje matyti didelis kiekvieno etapo išlaidų skirtumas – 1 etape santykinės vertinimo išlaidos yra dešimt kartų didesnės (vienam skirtam eurui), nei 2 etape. Vertinimo išlaidų privataus rizikos kapitalo sektoriuje lyginamasis rodiklis yra 3 %.

	1 ETAPAS	2 ETAPAS
Įvertintų pasiūlymų skaičius	39 419	20 957
Pasiūlymų, įvertintų per dieną vieno vertintojo, skaičius	5	3
Vieno pasiūlymo nuotolinio vertinimo išlaidos	360 eurų	600 eurų
Iš viso išlaidų	14 190 840 eurų	12 574 200 eurų
Skirta dotacijų suma	170 800 000 eurų	1 760 609 479 eurai
Vertinimo išlaidos / skirta dotacijų suma	8,3 %	0,7 %

Šaltinis: EAR.

89

Nepaisant didesnių administracinių pridėtinių išlaidų, patirtų dėl 1 etapo, palyginti su 2 etapu, 1 etapu suteikiama veiksminga parama dėl greito atrankos proceso ES lygmeniu, paramos gavėjams skirto ES ženklo ir galimybės naudotis VKSP. Be to, 1 etapu į ES programą buvo pritraukta daug novatoriškų įmonių. Tačiau šalyse, kuriose jau panašios programos jau egzistuoja, 1 etapo svarba yra mažesnė.

90

Komisija nutraukė 1 etapą nuo 2019 m. rugsėjo mėn.

2 etapu suteikiama veiksminga parama MVĮ

91

Apklausti suinteresuotieji subjektai (NIA ir NIC atstovai, inovacijų ekspertai, vertintojai, vertinimo komisijos nariai, EĮT, MVĮ jungtinės organizacijos ir paramos gavėjai) vieningai pritarė 2 etapui dėl daugelio jo teigiamų aspektų, pavyzdžiui:

• finansinės paramos intensyvumo didelės technologinės parengties lygiu, kurio valstybės narės negali užtikrinti²⁷;
• MVĮ konkurencijos ES lygmeniu;
• papildomų investicijų pritraukimo pasitelkiant asociaciją su ES prekės ženklu (žr. 119 Ir 121 dalis);
• galimybės pasinaudoti konsultuojamojo ugdymo ir verslo spartinimo paslaugomis;
• paprastų ir greitų atrankos ir dotacijų skyrimo procedūrų, palyginti su nacionalinėmis schemomis;
• didžiausio dėmesio skyrimo projektų patekimo į rinką strategijai, kurioje rengiant projektus parengiamas veiksmų planas, kuriame nurodoma, kaip MVĮ pasieks vartotojus ir įgys konkurencinį pranašumą.

92

Atlikdami NAI apklausą klausėme, ar jos mano, kad MVĮ-P 2 etapas turėtų būti tęsiamas pagal programą „Europos horizontas“ ir kodėl (NIA nuomonių klausimu, ar tęsti 2 etapo finansavimą, pavyzdžiai pateikti 2 langelyje). Visi respondentai sakė, kad jis turėtų būti tęsiamas.

93

Kai paklausėme, ar turėtų būti padaryti reikšmingi MVĮ-P struktūros pakeitimai, 75 % jų atsakė „ne“, 16 % nurodė ribotus pakeitimus ir tik 11 % – esminius pakeitimus. Tai leidžia manyti, kad dabartinė 2 etapo forma iš esmės vertinama teigiamai.

94

MVĮ-P 2 etapu suteikiama veiksminga parama paramos gavėjams. Juo užtikrinamas ES prekės ženklo kūrimas, kuriuo įmonėms ir projektams užtikrinamas matomumas, joms padedama pritraukti papildomų investicijų ir suteikiama galimybė naudotis ES konsultuojamojo ugdymo tinklu ir VKSP. Apklausoje dalyvavusios NIA yra labai palankios nuomonės apie 2 etapą. Šios nuomonės laikosi visi pokalbyje dalyvavę suinteresuotieji subjektai.

3 etapo verslo spartinimo paslaugos turi potencialą, tačiau buvo pradėtos teikti vėlai

95

Konsultuojamojo ugdymo ir verslo spartinimo paslaugos (3 etapas) atlieka svarbų vaidmenį bendroje MVĮ-P struktūroje, nes jomis turėtų būti reaguojama į MVĮ inovacijų poreikius teikiant konkretiems poreikiams pritaikytą paramą, kompetencijos didinimo ir tinklaveikos paslaugas. Remiantis Mančesterio universiteto paskelbtu tyrimu, „įmonių (ypač mažųjų įmonių) sėkmės lygis yra daug didesnis dalyvaujant priemonėse, kuriose derinama tiesioginė ir netiesioginė parama“²⁸.

96

Konsultuojamasis ugdymas apima labai daug temų, visų pirma – verslo plėtros, organizacinės plėtros, bendradarbiavimo ir finansavimo temas. 1 etapo paramos gavėjai gauna trijų dienų konsultuojamojo ugdymo paslaugas, o 2 etapo – 12 dienų. Taikant MVĮ-P buvo sukurtas pirmas Europos instruktorių tinklas, skirtas padėti paramos gavėjams.

97

Verslo spartinimo paslaugomis gali naudotis tiek 1 etapo, tiek 2 etapo paramos gavėjai ir jos apima dalyvavimą:

• prekybos mugėse ir konferencijose;
• įmonių dienose;
• investuotojų renginiuose;
• EIC inovacijų diegėjų aukščiausiojo lygio susitikime;
• mentorystėje;
• EIC komunikacijos platformoje;
• investuotojų derinimo priemonėje;
• EIC akademijoje.

98

3 etapo renginiai ir kitos verslo spartinimo paslaugos visų pirma buvo sutelktos į MVĮ ryšių užmezgimą su potencialiais investuotojais arba verslo partneriais. EASME nuveikė mažai, kad padėtų paramos gavėjams pasiekti potencialius klientus (tiek dideles privačias bendroves, tiek viešąsias įstaigas, pasinaudojant inovatyviais viešaisiais pirkimais).

99

MVĮ paramos gavėjos, atsakydamos į mūsų apklausos klausimus, labai palankiai vertino tiek konsultuojamojo ugdymo schemą, tiek bet kokias verslo spartinimo paslaugas, kuriomis jos naudojosi (žr. 11 diagramą). Ši palanki nuomonė pasitvirtino mums lankantis pas paramos gavėjus ir apklausoje dalyvaujančiose NIA. Vis dėlto, NIA ir EĮT mazgai laikėsi nuomonės, kad EASME galėtų:

• geriau koordinuoti renginių organizavimą su vietos veikėjais (NIA ir EĮT mazgais);
• geriau pasirinkti verslo spartinimo paslaugų rinkodarą, siekiant išvengti MVĮ informavimo elektroniniais laiškais apie renginius, kurie joms nesvarbūs;
• ištirti galimybes bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, kurie galėtų suteikti investavimo galimybes MVĮ-P paramos gavėjams.

100

Apklausoje dalyvaujantys inovacijų ekspertai laikosi nuomonės, kad verslo spartinimo paslaugomis turėtų būti skatinama paklausa, derinant MVĮ su potencialiais stambiais verslo klientais ir padedant joms dalyvauti inovatyvių viešųjų pirkimų schemose.

101

Pavyzdžiui, SBIR programos 3 etapas yra orientuotas į viešuosius pirkimus. Jungtinėse Valstijose federalinės agentūros, kurių metiniai MTTP biudžetai viršija 100 milijonų JAV dolerių, privalo 3,2 % asignavimų skirti SBIR programos paramos gavėjams viešųjų pirkimų forma. 2015 m. JAV federalinių agentūrų ir SBIR paramos gavėjų pasirašytų sutarčių vertė sudarė 1,3 milijardo JAV dolerių, o visų dotacijų vertė buvo 1,2 milijardo JAV dolerių²⁹.

102

Viešųjų pirkimų svarbą MVĮ ir pradedančiųjų įmonių inovacijų diegimui pripažino Komisija savo Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairėse³⁰. Šiame dokumente ji nurodo, kad „veikiantieji kaip pagrindiniai klientai, viešieji pirkėjai gali suteikti novatoriškoms įmonėms galimybę išbandyti savo naujus sprendimus realiomis sąlygomis. Be to, tapdamos jų klientais, taigi ir didindamos jų apyvartą, perkančiosios organizacijos galėtų paskatinti kitus investuotojus – tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių – investuoti į jų veiklą“. Tačiau šiuo metu Komisija nėra įtraukusi jokių inovatyvių viešųjų pirkimų schemų į verslo skatinimo paslaugas, siekiant susieti MVĮ-P paramos gavėjus su ES agentūromis arba nacionalinėmis institucijomis.

103

Naudojimosi įvairiomis verslo spartinimo paslaugomis lygis buvo žemas – apklausiamų paramos gavėjų lankomumas jose svyravo nuo 12 % EIC akademijoje iki 40 % prekybos mugėse ir konferencijose (žr. 12 diagramą). Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad kai kurios paslaugos buvo pradėtos teikti tik 2017 m. pabaigoje – praėjus beveik ketveriems metams nuo šios priemonės taikymo pradžios.

MVĮ priemonės veiksmingumas nebuvo įvertintas, o jos būsimą vaidmenį programoje „Europos horizontas“ dar reikia nustatyti

104

Kad būtų laiku pateikti įvesties duomenys rengiant naują reglamentą, ankstyvaisiais MVĮ-P metais Komisija atliko keletą vertinimų, nepaisydama, kad nebuvo brandžių duomenų (žr. 13 diagramą), pavyzdžiui:

• 2017 m. vasario mėn. paskelbtą MVĮ-P laikotarpio vidurio vertinimą, kai tuo metu dar nebuvo užbaigtas joks 2 etapo inovacijų projektas;
• 2017 m. gegužės mėn. paskelbtą programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimą, kuriam poveikio turėjo tam tikri apribojimai, nurodyti pirmesniame punkte;
• 2018 m. birželio mėn. paskelbtą programos „Europos horizontas“ poveikio vertinimą. Tik maždaug 200 įmonių tuo metu buvo užbaigusios savo 2 etapo inovacijų projektus. Be to, paprastai prireikia kelerių metų, kol pradedamas matyti realus inovacijų projektų poveikis.

105

Dėl programos naujumo ir dėl to, kad nebuvo jokių ankstesnių rezultatų, MVĮ-P buvo vertinama remiantis tik gautais duomenimis ir užbaigtais 1 etapo projektais, o ne 2 etapo projektų rezultatais. Vykdomos konsultacijos ir rengiamos nepriklausomos ataskaitos dėl EIC struktūros pagal programą „Europos horizontas“ (žr. II priedą) patyrė panašų poveikį. Todėl Komisija negalėjo pagrįsti EIC struktūros pagal programą „Europos horizontas“ išsamia MVĮ-P įgyvendinimo, pagal ją pasiektų rezultatų ir jos poveikio analize.

Investicijų pritraukimas po MVĮ priemonės finansavimo

106

Vienas iš MVĮ-P tikslų yra sudaryti palankesnes sąlygas naudotis privačiuoju kapitalu ir sukurti sąsajas su ES remiamomis finansinėmis priemonėmis³¹. Remiantis Tarybos sprendimu Nr. 743/2013, „yra numatytos sąsajos su finansinėmis priemonėmis <…>, pavyzdžiui, suteikiant pirmenybę ir tam tikrą tikslinių finansinių išteklių kiekį toms MVĮ, kurios sėkmingai įvykdė 1 ir / arba 2 etapą“.

Komisija turi tik ribotų žinių apie visus paramos gavėjų finansavimo poreikius ir nesukūrė sąsajų su ES finansinėmis priemonėmis

107

EASME nesistemingai renka informaciją apie papildomus 2 etapo paramos gavėjų finansinius poreikius, susijusius su visapusišku jų projektų plėtojimu. 2016 m. EASME paskutinį kartą atliko apklausą, per kurią siekė įvertinti šiuos poreikius, tačiau neuždavė jokių klausimų apie pageidautiną šaltinį arba numatomą finansavimo paskirtį.

108

2018 m. RTD GD paprašė EIB parengti studiją dėl MVĮ-P paramos gavėjų galimybės gauti finansavimą, kuris vėliau buvo naudojamas programos „Europos horizontas“ poveikio vertinimui remti³². EIB savo ataskaitą grindė ankstesniais vertinimais ir į imtį įtrauktų paramos gavėjų apklausa. Tačiau imtis nebuvo reprezentatyvi ir tik 24 paramos gavėjai atsakė į apklausos klausimus. Todėl ataskaitoje pateikiamos tik ribotos įžvalgos apie MVĮ-P paramos gavėjų finansinius poreikius.

109

Atliekant mūsų reprezentatyvią apklausą (žr. I priedą) gauta tam tikrų duomenų apie 2 etapo paramos gavėjų finansinius poreikius. Visų pirma:

• trys ketvirtadaliai respondentų sakė, kad jiems reikia vidutiniškai 7,1 milijono eurų papildomo finansavimo;
• 70 % respondentų, siekusių papildomo finansavimo, išreiškė susidomėjimą privataus rizikos kapitalo investicijomis, 48 % – buvo atviri skolos priemonėms, pavyzdžiui, paskoloms arba kredito linijoms.

110

Ieškomo finansavo rūšis skiriasi priklausomai nuo įmonės brandos – naujos MVĮ labiau domisi nuosavo kapitalo injekcijomis, nei senesnės (žr. 14 diagramą).

111

Daugumai MVĮ-P paramos gavėjų reikėtų papildomo finansavimo, kuriuo būtų galima paremti jų inovacijų diegimo pastangas ir įdiegti jų inovacijų projektus rinkoje. Tačiau Komisijos žinios apie paramos gavėjų finansinius poreikius yra ribotos.

112

Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ES pradėjo įgyvendinti daug įvairių finansinių priemonių, skirtų MVĮ inovacijoms remti³³. Tačiau 64 % paramos gavėjų apklausos respondentų apie šias priemones nežinojo.

113

EIB ataskaitoje dėl MVĮ-P paramos gavėjų galimybės gauti finansavimą³⁴ buvo padarytos šios išvados, kurios pasitvirtino atliekant mūsų apklausą ir vedant pokalbius su paramos gavėjais:

• projektams pasitraukus iš 2 etapo atsiranda finansavimo spraga MVĮ-P paramos gavėjams;
• dotacijomis pasiunčiamas teigiamas rinkos signalas privataus kapitalo teikėjams;
• turima informacija apie finansines priemones yra suskaidyta, o privačiojo ir viešojo kapitalo teikėjų komunikacija yra ribota.

114

2016 m. EPG ataskaitoje³⁵ atkreipiamas dėmesys į tai, kad nėra įvairių ES finansinių intervencinių priemonių ir būtinybės MVĮ-P koordinuoti veiksmus su kitais viešojo sektoriaus investuotojais sąveikos, siekiant geriau patenkinti projektų lėšų poreikius užbaigus 2 etapą.

115

Išanalizavome ES remiamo rizikos kapitalo, kurį valdo EIB ir EIF, paramos gavėjų sąrašą ir nustatėme, kad iki 2018 m. pabaigos tik 16 MVĮ-P paramos gavėjų (iš kurių aštuonios dalyvavo 2 etape) gavo tokią finansinę paramą. Penkiais atvejais finansinių priemonių investicijos buvo įvykdytos anksčiau, nei buvo skirta MVĮ-P dotacija.

116

Vienos iš MVĮ-P, nuo pat jos sukūrimo pradžios, tikslas buvo sukurti sąsajas su ES remiamomis finansinėmis priemonėmis. Tačiau Komisija labai mažai nuveikė šiuo tikslu: ji neskyrė jokių tikslinių lėšų MVĮ-P paramos gavėjams, o paramos gavėjai buvo ribotai susipažinę su ES remiamomis finansinėmis priemonėmis.

Paramos gavėjai pritraukia papildomų investicijų, tačiau pritraukimo lygis visoje ES skiriasi

117

MVĮ-P susitarimuose dėl dotacijų nenustatomos ataskaitų pateikimo užbaigus projektą prievolės paramos gavėjams. Tačiau EASME stebi paramos gavėjų raidą užbaigus MVĮ-P sutartį dėl dotacijos naudodamasi dviem išorės rangovų valdomais duomenų bazės pobūdžio šaltiniais:

• 1 šaltiniu, naudojamu MVĮ-P paramos gavėjų pritrauktoms investicijoms įvertinti. Ši duomenų bazė pildoma renkant informaciją apie investavimo etapus, kuri yra viešai prieinama internetu. Siekdami įvertinti šio šaltinio patikimumą, atlikome atsitiktinės 30 2 etapo paramos gavėjų imties patikras, kurios patvirtino skaičius, gautus iš internetu prieinamos informacijos;
• 2 šaltiniu, naudojamu MVĮ paramos gavėjų veiklos rezultatų, susijusių su apyvarta, grynomis pajamomis, pinigų srautais ir užimtumu, raidai per tam tikrą laiką įvertinti.

118

Tiesiogiai iš paramos gavėjų surinkta informacija gali būti mažiau patikima dėl savarankiško atsiskaitymo šališkumo. Be to, naudojimasis trečiosios šalies informacija yra ekonomiškai efektyvesnis. Vis tiek abu naudojami informacijos šaltiniai nėra išsamūs, nes:

• 1 šaltinyje pervertinamos MVĮ-P paramos gavėjų pritrauktos faktinės investicijos, kadangi nežinomas investicijų skolos ir nuosavo kapitalo injekcijų forma apimtis, kuri neskelbiama viešai internetu;
• 2 šaltinyje pateikiama išsami informacija tik apytikriai apie 60 % visų MVĮ-P paramos gavėjų³⁶.

119

Remiantis internetu teikiama informacija, 2 etapo paramos gavėjų, kurie gavo MVĮ-P dotaciją 2014 ir 2015 m. ir užbaigė savo inovacijų projektus 2017 m., investicijų ir dotacijų santykis yra 2,9. 15 diagramoje parodyta papildomų investicijų, kurias pritraukė paramos gavėjai vėlesniais metais po MVĮ-P paramos skyrimo, raida.

120

Šie skaičiai neapima investavimo etapų, kurie nėra atskleisti internetu, pavyzdžiui, dauguma mažesnių nuosavo kapitalo injekcijų ir beveik visas skolintasis kapitalas, kurį teikė bankai, fondai ir kiti finansiniai subjektai. Tik 11 % 2 etapo paramos gavėjų pritrauktų investicijų yra skelbiamos viešai internetu.

121

Pavyzdžiui, dauguma 2 etapo paramos gavėjų (78 % mūsų apklausos respondentų) nurodė, kad 2 etapo finansavimas joms padėjo pritraukti papildomą finansavimą, skirtą jų inovacijų poreikiams remti. Taigi, paramos gavėjų faktinis pajėgumas pritraukti investicijas galimai yra didesnis, negu apie jį galima daryti išvadą iš internetu prieinamos informacijos.

122

Remiantis trečiosios šalies (dėl 1 šaltinio žr. 117 dalį) informacija, kurią patvirtino teikiant projektų ataskaitas surinkti duomenys, MVĮ-P paramos gavėjų struktūrinio augimo tendencijos yra teigiamos, nes nuo paraiškos dėl dotacijos pateikimo apytikriai 75 % padidėjo įmonių veiklos pajamos ir 67 % padidėjo jų darbuotojų skaičius.

123

Išsamus poveikio rodiklių rinkinys, pagrįstas patikimais duomenimis, derinamas su išsamiu automatiniu įmonių profiliavimu pateikiant projektų pasiūlymus ir atrenkant juos dotacijoms, yra būtinas, siekiant parengti veiksmingą verslo analitikos strategiją. Tai galėtų padėti:

• nustatyti dalyvavimo modelius ir galimus disbalansus;
• susieti poveikio rodiklius su dalyvių grupėmis, teikiant vertingą informaciją, kaip kuo labiau padidinti priemonės poveikį.

124

Taikant MVĮ-P pagal bandomąjį projektą „Enhanced EIC Pilot“ atlikti įmonių profiliavimo patobulinimai, nes naujomis administracinėmis formomis renkami duomenys apie ankstesnius investavimo etapus, finansiniai duomenys ir duomenys apie pasiūlymų pateikėjų nuosavybės struktūrą. Tačiau iki šiol pasiūlymų pateikimo etape nebuvo sistemingai renkama informacija apie akcininkų lytį, kuri yra vienas iš vertinimo komisijos narių vertinamų kriterijų.

125

Esama didelių dalyvaujančių šalių skirtumų – 2 etapo paramos gavėjai Šiaurės Vakarų Europoje sugeba pritraukti daugiau privačių lėšų, nei Pietų ir Rytų Europos MVĮ (žr. 16 diagramą)³⁷. Tokie disbalansai iš dalies paaiškinami šių šalių rizikos kapitalo rinkų skirtumais.

126

Mūsų atliktos paramos gavėjų apklausos rezultatai rodo, kad geografinė padėtis yra lemiamas veiksnys, turintis poveikį įmonių polinkiui ieškoti nuosavo kapitalo ir / arba skolos investicijų. Ypač pažymėtina, kad 84 % Šiaurės šalių ir Jungtinės Karalystės respondentų ketina ieškoti nuosavo kapitalo injekcijų, palyginti su 54 % Ispanijos ir 42 % Italijos respondentų.

127

MVĮ-P EPG iškėlė tarpvalstybinių skirtumų ir skirtingų kultūrų naudojantis rinka pagrįstų priemonėmis klausimą ir rekomendavo kartografuoti Europos aplinką „siekiant daugiau sužinoti apie potencialius bendrus investuotojus ir patikrinti, ar tarpvalstybiniai veiklos vykdytojai gali užpildyti tam tikras finansines spragas, kai neveikia nacionalinės sistemos. Šiame procese galėtų padėti platformos ir specialūs renginiai“³⁸.

128

3 paveiksle parodyti didesnių kaip 10 milijonų eurų papildomų investicijų srautai į šalis paramos gavėjas, suskirstyti pagal kilmės šalis. Iš 1,8 milijardo eurų papildomų investicijų, kurias pritraukė 2 etapo paramos gavėjai (žr. 119 dalį), maždaug 400 milijonų eurų skyrė investuotojai, kurių būstinė yra Jungtinėse Valstijose, ir 181 milijoną eurų – investuotojai Kinijoje. Didžiausias pavienis investuotojas į 2 etapo paramos gavėjus yra įsikūręs Jungtinėse Amerikos Valstijose, o tris iš penkių didžiausių investicijų (daugiau kaip 50 milijonų eurų) teikia investuotojai už ES ribų.

Išvados ir rekomendacijos

129

Nustatėme, kad MVĮ priemone suteikiama veiksminga parama MVĮ rengiant savo inovacijų projektus ir kad ES prekės ženklo turėjimas padeda įmonėms pritraukti papildomų investicijų. Tačiau nebuvo sukurtos sąsajos su ES remiamomis finansinėmis priemonėmis, kurios galėjo padėti paramos gavėjams plėstis ir pateikti inovacijų projektus rinkai. Tiek 1, tiek 2 priemonės etapu teikiama veiksminga parama MVĮ, nors 1 etape patiriamos neproporcingai didelės administracinės išlaidos. Šią priemonę kompetentingai valdo Komisija. Didelis pakartotinai pateikiamų paraiškų skaičius ir riboti ištekliai trukdė vykdyti atrankos procedūrą ir plėtoti verslo spartinimo paslaugas.

130

Visos rekomendacijos yra taikytinos MVĮ priemonę pakeisiančiai priemonei pagal programą „Europos horizontas“.

Tinkamų paramos gavėjų pasirinkimas

131

Dėl šios priemonės plačių tikslų ir uždavinių, taip pat pakeitimų, atliktų juos įgyvendinant, atsirado netikrumo suinteresuotiesiems subjektams. Dabartinis įmonių profilis atitinka didelį augimo potencialą turinčių įmonių akademinį modelį, tačiau pagal šią priemonę finansuojamos kai kurios MVĮ, kurias galėtų finansuoti rinka (žr. 28–39 dalis).

Geografinė aprėptis

132

Šalių dalyvavimas šioje priemonėje gerokai skiriasi, ne tik iš dalies dėl veiksnių, kurių Komisija nekontroliuoja, bet ir dėl skirtingų Nacionalinių informacijos centrų ir Europos įmonių tinklo teikiamos paramos lygių (žr. 43 Ir 45 dalis ir 5 diagramą). Turėdama ribotą biudžetą Komisija organizavo renginius ir komunikacijos veiklą, tačiau jos rinkodara ir komunikacija nebuvo nei struktūriškai apibrėžta, nei pakankamai tikslinga, kad būtų galima pasiekti tinkamas įmones (žr. 40–58 dalis).

1 rekomendacija. Pagerinti komunikacijos strategiją ir padidinti paramą nacionaliniams informacijos centrams, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose dalyvavimo lygis yra žemiausias

Komisija turėtų:

1. labiau sutelkti dėmesį į rinkodaros ir komunikacijos strategiją, siekiant padidinti tikslinių MVĮ informuotumą apie finansavimo galimybes, teikiamas šia priemone ir ją pakeisiančia priemone pagal programą „Europos horizontas“,
2. padidinti savo paramą MVĮ skirtiems nacionaliniams informacijos centrams ir Europos įmonių tinklui, skatinant tarpusavio mokymosi projektus ir keitimąsi geriausia praktika bei užtikrinant, kad kitos bendrosios programos pradžioje parama MVĮ skirtų nacionalinių informacijos centrų tinklui būtų naudojama.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2021 m.

Projektų atranka

133

Šios priemonės gyvavimo laikotarpiu buvo atlikti vertinimo ir atrankos procedūrų patobulinimai, o pristatymas vertinimo komisijai yra ypač naudingas papildymas nustatant geriausius pasiūlymus, kartu laikantis laiko iki dotacijos suteikimo tikslo (žr. 65–69 dalis).

134

Esama atliekant nuotolinį vertinimą skiriamų balų skirtumų, kuriuos galima iš dalies paaiškinti ribotais ištekliais ir dideliu pateikiamų paraiškų skaičiumi. Vertintojų mokymas vertinamas teigiamai, tačiau esama papildomo grįžtamojo ryšio įvairiais lygmenimis galimybių. Naudotos IT priemonės neatitinka paskirties, todėl kilo pavojus vertinimo procesui (žr. 61–64 dalis; 70–73 dalis).

135

Nesėkmingų pasiūlymų pakartotinis pateikimas yra didelis ir nuolat didėjantis valdymo ir vertinimo išteklių eikvojimas, dėl kurio didėja administracinės išlaidos. Be to, dėl jo mažėja sėkmės rodiklis, taip atgrasant nuo dalyvavimo (žr. 74–79 dalis).

2 rekomendacija. Tobulinti atrankos procedūrą

Siekdama optimizuoti išteklių naudojimą ir užtikrinti efektyvią geriausių pasiūlymų atranką, Komisija turėtų patobulinti atrankos procedūrą taip:

1. nuotoliniu būdu dirbantiems vertintojams suteikti daugiau laiko savo darbui atlikti;
2. sukurti dvikryptį informacijos kanalą tarp nuotoliniu būdų dirbančių vertintojų ir vertinimo komisijos narių, kad šie nariai galėtų susipažinti su nuotoliniu būdu atliktu vertinimu ir vertintojams pateikti grįžtamąją informaciją apie jų darbo kokybę;
3. sukurti specialiai tam tikslui skirtas IT priemones, kuriomis būtų galima patikimai valdyti vertinimo procesą;
4. apriboti pasiūlymo pakartotino pateikimo kartų skaičių ir taip išlaisvinti išteklius, kurie šiuo metu naudojami tų pačių pasiūlymų daugybei viena po kitos einančių datų vertinimams pakartotinai atlikti;
5. kad paskatintų dalyvauti daugiau MVĮ, turinčių puikių inovacijų projektų, Komisija turėtų skelbti kiekvieno projekto pasiūlymo sėkmės rodiklį.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2021 m.

MVĮ priemonės etapuose teikiamos paramos veiksmingumas

136

1 etapu, dėl juo taikomo greito atrankos proceso, ES ženklo paramos gavėjams ir galimybių naudotis verslo spartinimo paslaugomis, suteikiama veiksminga parama. Be to, 1 etapu į ES programą buvo pritraukta daug novatoriškų įmonių. Tačiau juo apsunkinamas Komisijos atliekamas priemonės administravimas, taip pat esama šalių, kuriose panašios programos jau egzistuoja (žr. 81–89 dalis). 2019 m. rugsėjo mėn. 1 etapas buvo nutrauktas.

137

MVĮ-P 2 etapu suteikiama veiksminga parama paramos gavėjams ir ją, jos dabartine forma, labai palankiai vertina visi suinteresuotieji subjektai. Juo užtikrinamas ES prekės ženklo kūrimas, kuriuo įmonėms ir projektams užtikrinamas matomumas, joms padedama pritraukti papildomų investicijų ir suteikiama galimybė naudotis ES konsultuojamojo ugdymo tinklu ir verslo spartinimo paslaugomis (žr. 91–94 dalis).

3 rekomendacija. Pakeisti 1 etapą ir remtis 2 etapo parama MVĮ

Komisija turėtų:

1. pasiūlyti valstybėms narėms, kad Komisija valdytų schemą, panašią į 1 etapą;
2. suteikti šios schemos naudos gavėjams galimybę naudotis konsultuojamojo ugdymo ir verslo spartinimo paslaugomis bei ES prekės ženklu ir
3. išsaugoti schemą, panašią į 2 etapą EIC pagal programą „Europos horizontas“, remiantis bandomojo projekto „EIC Pilot“ rezultatais.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2021 m.

138

Konsultuojamojo ugdymo ir verslo spartinimo paslaugomis galima sustiprinti šios priemonės poveikį, tačiau, kadangi ji buvo pradėta taikyti vėlai ir nėra pakankamai matoma, tik nedidelė MVĮ dalis galėjo pasinaudoti šiomis paslaugomis. Skiriami ištekliai yra riboti, o paslaugos galėjo būti labiau pritaikytos konkretiems poreikiams ir labiau orientuotos į paklausą (žr. 95–103 dalis).

4 rekomendacija. Gerinti verslo spartinimo paslaugas

Komisija turėtų gerinti verslo spartinimo paslaugas, skirdama papildomų išteklių, kad būtų galima:

1. teikti labiau konkretiems poreikiams pritaikytas verslo spartinimo paslaugas;
2. didinti paramos gavėjų informuotumą, taikant tikslinį komunikacijos metodą;
3. geriau tenkinti paklausą, sukuriant sąsajas su stambiais privačiais klientais ir vykdant inovatyvių projektų viešuosius pirkimus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m.

Investicijų pritraukimas po MVĮ priemonės finansavimo

139

Daugumai MVĮ-P paramos gavėjų vis dar reikia papildomo finansavimo, kuriuo būtų galima paremti jų inovacijų diegimo pastangas ir įdiegti jų inovacijų projektus rinkoje. Tačiau Komisija ėmėsi per mažai veiksmų, kuriais būtų siekiama sukurti sąsajas su ES remiamomis finansinėmis priemonėmis, ir neišnaudojo bendradarbiavimo su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais galimybių. Be to, paramos gavėjai dažniausiai nežino apie ES remiamas finansines priemones, o Komisijos žinios apie paramos gavėjų finansinius poreikius yra ribotos. 2018 m. EIB ataskaitoje dėl paramos gavėjų galimybių gauti finansavimą patvirtinta, kad turima informacija apie finansines priemones yra fragmentiška, o privačiojo ir viešojo kapitalo teikėjų komunikacija yra ribota (žr. 107–116 dalis).

5 rekomendacija. Sukurti sąsajas su finansinėmis priemonėmis

Komisija turėtų:

1. nuolat rinkti informaciją apie finansavimo, reikalingo MVĮ-P paramos gavėjams inovacijų projekto įgyvendinimo laikotarpiu, dydį ir rūšį;
2. didinti paramos gavėjų informuotumą apie įvairių finansinių priemonių buvimą ES ir nacionaliniu lygmeniu ir teikti patarimus tų priemonių, kurios geriausiai atitinka jų finansinius poreikius, klausimais;
3. nustatyti ir skatinti sinergiją su ES remiamomis finansinėmis priemonėmis, siekiant padėti MVĮ-P paramos gavėjams pritraukti finansavimą;
4. bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, siekiant skatinti nacionaliniu mastu remiamas finansines priemones, kuriomis būtų galima patenkinti MVĮ-P paramos gavėjų finansinius poreikius.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Alex Brenninkmeijer, 2019 m. gruodžio 10 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Metodika

• viešų dokumentų ir Komisijos vidaus dokumentų, pavyzdžiui, teisinių pagrindų, gairių, poveikio vertinimų, vertinimo ir stebėjimo ataskaitų, teisėkūros aktų pasiūlymų, komunikatų, pozicijos dokumentų ir kitų svarbių dokumentų, peržiūra;
• iš įvairių šaltinių – CORDA, verslo objektų, inovacijų rezultatų suvestinės ir paieškos internete naudojantis paieškos robotais – gautų duomenų analitinė peržiūra;
• internetiniai klausimynai, 2019 m. kovo mėn. išsiųsti:
• 390 atsitiktinai atrinktų paramos gavėjų ir nesėkmingų pareiškėjų, gaunančių pažangumo ženklą, kurių atsako rodiklis yra 71 % (2 etapo paramos gavėjų atsako rodiklis – 88 %);
• 158 atsitiktinai atrinktiems nuotoliniu būdu dirbantiems vertintojams, kurių atsako rodiklis yra 96 %;
• 32 NIA arba panašioms įstaigoms, kurių atsako rodiklis – 100 %;
• informaciniai apsilankymai ministerijose, inovacijų agentūrose, nacionaliniuose informacijos centruose, EĮT, pas paramos gavėjus ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus Bulgarijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje;
• nepriklausomų ekspertų įvairių sričių inovacijų srityje grupė;
• pokalbiai su įvairiais ekspertais su MVĮ-P susijusių inovacijų srityje, pavyzdžiui, vertinimo komisijos nariais, programos „Horizontas 2020“ MVĮ EPG nariais, konsultacinių įmonių atstovais;
• dalyvavimas stebėtojo teisėmis pristatant projektus vertinimo komisijai (2 etapo atrankos proceso antrame etape) ir verslo spartinimo paslaugų renginyje;
• pokalbiai su Komisijos darbuotojais iš RTD GD, CONNECT GD, EASME ir REA, taip pat su EIB ir EIF.

II priedas. Statistika

Šaltinis: EAR, remiantis EASME duomenimis.

III priedas. Nuo idėjos iki EIC pagal programą „Europos horizontas“ pasiūlymo

• 2015 m. birželio mėn. vykstant EMTE konferencijai „Nauja pradžia Europai. Atsivėrimas inovacijų EMTE“, Komisija paskelbė EIC idėją.
• 2016 m. pavasarį Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl idėjų, siekdama prisidėti prie bandomojo projekto „EIC Pilot“ kūrimo. Vykstant šioms viešoms konsultacijoms, Komisija surinko „suinteresuotųjų subjektų“ nuomones apie ardomąsias, rinkas kuriančias inovacijas, spragas dabartinėje inovacijų rėmimo aplinkoje ir galimus EIC įgaliojimus“³⁹.
• 2016 m. liepos 13 d. Komisija surengė praktinį seminarą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 suinteresuotųjų subjektų iš privačiojo, mokslinių tyrimų ir viešojo sektorių, kad aptartų kvietimo teikti pasiūlymus dėl idėjų rezultatus⁴⁰.
• 2016 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo pradedančiųjų / veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą, kurios tikslas suburti į vieną struktūrą įvairius esamus ir naujus veiksmus, kuriais siekiama remti pradedančiąsias įmones ir įmones, norinčias plėsti savo verslus⁴¹.
• 2017 m. sausio mėn. Komisija sudarė „EIC novatorių aukšto lygio grupę“ (angl. EIG HLG), turinčią įgaliojimus teikti paramą kuriant EIC. Nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. ši grupė, kurią sudarė verslininkai, investuotojai ir inovacijų srities ekspertai, susirinko šešis kartus ir 2018 m. sausio mėn. parengė dokumentą „Visas pagrindinių rekomendacijų rinkinys“⁴².
• 2018 m. birželio 7 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“⁴³. Prieš šio pasiūlymo pridėtas poveikio vertinimas⁴⁴.

Akronimai ir santrumpos

„Horizontas 2020“: programa „Horizontas 2020“

BDP: bendroji darbo programa

BVP: bendrasis vidaus produktas

DFP: daugiametė finansinė programa

EASME: Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga

EIB: Europos investicijų bankas

EIC: Europos inovacijų taryba

EIDRS: Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė

EIF: Europos investicijų fondas

EĮT: Europos įmonių tinklas

EPG: mažųjų ir vidutinių įmonių ekspertų patariamoji grupė

IT: informacinės technologijos

MTTP: moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

MVĮ: mažosios ir vidutinės įmonės

MVĮ-P: Mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta ES priemonė

NIA: Nacionalinė inovacijų agentūra

NIC: nacionalinis informacijos centras

RTD GD: Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas

SBIR: Smulkiojo verslo inovacijų mokslinių tyrimų programa (Jungtinės Valstijos)

VKSP: verslo kūrimo ir spartinimo paslaugos

Žodynėlis

Ardomoji inovacija: produktas, paslauga ar procesas, kuriais, išstumiant pirmaujančias įmones ir technologijas bei taikant naujas vertybes, žlugdomos esamos rinkos.

Asocijuotoji šalis: trečioji šalis, kuri yra tarptautinio susitarimo su Europos Sąjunga šalis. Bendrosios programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys joje dalyvauja tokiomis pat sąlygomis, kaip ES valstybių narių juridiniai asmenys.

Dalyvių portalas: programos „Horizontas 2020“ pareiškėjams ir paramos gavėjams skirtas bendras internetinis portalas, kuriame jie gali išsiaiškinti finansavimo galimybes, susipažinti su dokumentais ir gairėmis, teikti pasiūlymus ir bepopieriu būdu valdyti dotacijas ir sutartis su ekspertais. Žr. http://ec.europa.eu/research/participants/portal.

Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė: ES valstybių narių, kitų Europos šalių ir regiono kaimynių rezultatų inovacijų srityje lyginamoji analizė.

Finansinė priemonė: finansinė parama iš ES biudžeto investicijų į nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą, paskolų ar garantijų arba kitų rizikos pasidalijimo priemonių forma.

Galutinė data: data, iki kurios turi būti pateikti pasiūlymai dėl konkretaus finansavimo etapo.

Kvietimas teikti pasiūlymus: viešojo subjekto paskelbtas dokumentas, kuriame jis potencialių paramos gavėjų prašo pateikti paraiškas ir skelbia apie savo ketinimą finansuoti projektus, kuriais bus pasiekti konkretūs tikslai.

Nacionalinis informacijos centras: ES valstybių narių arba su mokslinių tyrimų bendrąja programa susijusių valstybių įsteigtas ir finansuojamas nacionalinis subjektas, turintis šalyje teikti paramą ir rekomendacijas pareiškėjams ir paramos gavėjams pagal programą „Horizontas 2020“.

Paramos gavėjas: fizinis ar juridinis asmuo, kuris gauna dotaciją arba paskolą iš ES biudžeto.

Proveržio inovacija: produktas, paslauga arba procesas, kuriais įdiegiama naujoviška technologija arba naujas verslo modelis, kuriuos įdiegus įvyksta esminių permainų, dėl kurių įgyjamas didelis konkurencinis pranašumas.

Suderintas finansavimas: dotacijų ir paskolų ar nuosavo kapitalo iš viešųjų ar privačių šaltinių derinys.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovauja EAR narys Alex Brenninkmeijer. Jam padėjo kabineto vadovas Raphael Debets, pagrindinis vadybininkas John Sweeney, užduoties vadovas Juan Antonio Vazquez Rivera, auditoriai Alvaro Garrido-Lestache Angulo, Wayne Codd ir Marco Montorio.

Iš kairės į dešinę: John Sweeney, Marco Montorio, Raphael Debets, Juan Antonio Vazquez Rivera, Wayne Codd, Alex Brenninkmeijer, Alvaro Garrido-Lestache Angulo.

Galinės išnašos

¹ Devintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (Naujas horizontas Europai) poveikio vertinimas.

² „Gyvybiškai svarbūs 6 procentai. Kaip sparčiai augančios novatoriškos įmonės kuria gerovę ir darbo vietas“ (angl. The vital 6 per cent. How high-growth innovative businesses generate prosperity and jobs), 2009 m., Nacionalinė mokslo, technologijų ir menų rėmimo organizacija NESTA (angl. National Endowment for Science, Technology and the Arts).

³ M. Henrekson ir D. Johansson, 2010 m. „Sparčiai augančios įmonės kaip darbo vietų kūrėjos: tyrimas ir įrodymų aiškinimas“ (angl. Gazelles as job creators: a survey and interpretation of the evidence). „Small Business Economics“, 35, 227–244, p. 240.

⁴ Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020.

⁵ http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm

⁶ Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“.

⁷ Ten pat.

⁸ http://ec.europa.eu/research/bitlys/h2020_associated_countries.html

⁹ https://www.sbir.gov/about/about-sbir.

¹⁰ COM(2018) 435, Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 2018 m. birželio mėn.

¹¹ 2019 m. balandžio mėn. Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų bendrą susitarimą dėl programos „Europos horizontas“.

¹² Nepatrauklumo bankams sąvoka EIC dažnai užduodamuose klausimuose apibrėžiama kaip „nesugebėjimas pritraukti pakankamą finansavimą“.

¹³ Pavyzdžiui, finansinės paramos teikimas projektams panaudojant finansavimą nuosavu kapitalu ir dalinis atrankos procesų, vykdomų kituose konkursuose arba programose, patvirtinimas.

¹⁴ Specialiosios ataskaitos dėl garantijų (SA 20/2017 „MVĮ garantijų priemonė“) ir dėl rizikos kapitalo (SA 17/2019).

¹⁵ Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“.

¹⁶ 2014 m. EPG metinė ataskaita dėl MVĮ inovacijų.

¹⁷ https://sbir.nih.gov/reauthorization#eligibilityDiv

¹⁸ NESTA darbinis dokumentas Nr. 11/02, „Verslo augimo ir nuosmukio Europoje apžvalga“ (angl. A look at business growth and contraction in Europe).

¹⁹ Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“.

²⁰ Tarybos sprendimo Nr. 2013/743 14 konstatuojamoji dalis.

²¹ ES 13 valstybėmis narėmis laikytinos Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija, o ES 15 šalys yra kitos 15 Europos Sąjungos valstybių narių.

²² https://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards_lt

²³ MVĮ priemonės ir veiklos pagal programos „Horizontas 2020“ darbo programą „Inovacijos MVĮ“ įvertinimas (angl. Evaluation of the SME instrument and the activities under Horizon 2020 Work Programme Innovation in SMEs), 2017 m. vasario mėn.

²⁴ http://ec.europa.eu/research/participants/data/support/ncp/h2020-standards-principles_en.pdf.

²⁵ Specialioji ataskaita Nr. 28/2018 „Dauguma į programą „Horizontas 2020“ įdiegtų supaprastinimo priemonių palengvino paramos gavėjų dalią, tačiau vis dar yra tobulintinų sričių“.

²⁶ http://www.access4smes.eu/project/#_goal

²⁷ Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka.

²⁸ „Tiesioginės paramos poveikis įmonių MTTP ir inovacijoms“ (angl. The Impact of Direct Support to R&D and Innovation in Firms), „Inovacijų politikos intervencinių priemonių veiksmingumo įrodymų sąvadas“, 2012 m. rugpjūčio mėn.

²⁹ SBIR investicijų ir inovacijų SBA biuras, 2016 m. gruodžio mėn.

³⁰ Komisijos pranešimas C(2018) 3051, 2018 5 15.

³¹ Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“.

³² EIV-„InnovFin“ patariamoji grupė: „Galimybių gauti finansavimą MVĮ priemonės paramos gavėjams didinimas“ (angl. Improving Access to Finance for Beneficiaries of the SMEI), 2018 m. kovo mėn.

³³ Be kita ko: „Galimybės gauti rizikos finansavimą iniciatyva“ („InnovFin“) pagal programą „Horizontas 2020“; „MVĮ galimybė gauti finansavimą“ (COSME); Europos strateginių investicijų fondas (ESIF).

³⁴ EIV-„InnovFin“ patariamoji grupė: „Galimybių gauti finansavimą MVĮ priemonės paramos gavėjams didinimas“ (angl. „Improving Access to Finance for Beneficiaries of the SME-I“), 2018 m. kovo mėn.

³⁵ Programos „Horizontas 2020“ 2016 m. EPG metinė ataskaita dėl MVĮ inovacijų.

³⁶ Šaltinis: EASME.

³⁷ Šaltinis: EAR duomenys, pagrįsti EASME duomenimis. Diagramoje nėra šalių, kuriose vykdant paiešką internete naudojantis paieškos robotais neužfiksuota jokių papildomų investicijų.

³⁸ Programos „Horizontas 2020“ EPG MVĮ inovacijų klausimais, „Konsultacijos dėl 2018-–2020 m. ES strateginio darbo plano“, 2016 m. birželio mėn.

³⁹ „Idėjos dėl EIC. Atsiliepimų į kvietimą teikti pasiūlymus dėl idėjų apžvalga“ (angl. Ideas for an EIC, Overview of Responses to the Call for Ideas), 2016 m.

⁴⁰ Idėjos dėl EIC. 2016 m. liepos 13 d. vykusio patvirtinimo praktinio seminaro, kuriame dalyvavo suinteresuotieji subjektai, santrauka (angl. Ideas for an EIC - Summary of a validation workshop with stakeholders held on 13 July 2016).

⁴¹ COM(2016) 733 final, komunikatas „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“, 2016 m. lapkričio mėn.

⁴² „Europa grįžo. Spartesnis proveržio inovacijų diegimas“ (angl. Europe is back: Accelerating breakthrough innovation), EIC aukšto lygio grupė, 2018 m. sausio mėn.

⁴³ COM(2018) 435 final, Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 2018 m. birželio mėn.

⁴⁴ SWD(2018) 307 final, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, „Poveikio vertinimas“, 2018 m. birželio mėn.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2019 01 22
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2019 11 06
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2019 12 10
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020 01 16

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-4149-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/920435	QJ-AB-19-025-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-4132-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/977317	QJ-AB-19-025-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų. Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo politiką.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.