Specialioji ataskaita
Nr.13 2018

Radikalizacijos, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, problemos sprendimas: Komisija atsižvelgė į valstybių narių poreikius, tačiau buvo tam tikrų koordinavimo ir vertinimo trūkumų

Apie ataskaitą Radikalizacija – tai reiškinys, kai dėl idėjų tam tikri žmonės gali imtis teroro aktų. Komisija remia valstybių narių pastangas joms sprendžiant radikalizacijos problemą, pavyzdžiui, keičiantis gerąja praktika. Šiuo tikslu Komisija naudojasi įvairiais ES fondais. Mes nagrinėjome, ar Komisija savo paramą valdo tinkamai. Mes nustatėme, kad Komisija atsižvelgė į valstybių narių poreikius ir, pasitelkusi svarbias iniciatyvas, kaip antai Informacijos apie radikalizaciją tinklą, skatino bendradarbiavimą. Tačiau Komisijai vykdant bendrą veiksmų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, koordinavimą ir taikant jos paramos veiksmingumo vertinimo sistemą buvo tam tikrų trūkumų. Todėl mes teikiame keletą rekomendacijų, skirtų pagerinti Komisijos vykdomą koordinavimą, kad ji galėtų kiek įmanoma labiau pasinaudoti galimomis sinergijomis, ir pagerinti rezultatų vertinimo sistemą.

Šis leidinys yra paskelbtas 23 kalbomis ir šiuo formatu:
PDF
PDF General Report

Santrauka

I

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės yra atsakingos už nacionalinį saugumą, įskaitant kovą su terorizmu. Jos yra atsakingos už priemonių, skirtų radikalizacijos problemai spręsti, parengimą ir įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, t. y. už reiškinio, kai tam tikri žmonės, pritardami ekstremistinėms ideologijoms ir elgesiui, gali imtis teroro aktų, šalinimą. Kadangi radikalizaciją sukelia keli veiksniai, problemai išspręsti paprastai naudojami labai įvairūs prevenciniai veiksmai. Komisijos vaidmuo – remti valstybių narių pastangas ir padėti užtikrinti, kad būtų keičiamasi gerąja praktika. Šiuo tikslu Komisija naudojasi vis įvairesniais ES fondais.

II

Savo audito metu mes nagrinėjome, ar šią kompleksinę paramą Komisija valdo tinkamai. Visų pirma įvertinome, ar:

  1. Komisija valstybėms narėms teikia tinkamą paramą;
  2. iš skirtingų ES fondų finansuojami veiksmai yra koordinuojami siekiant kiek įmanoma labiau pasinaudoti bet kokiomis sinergijomis;
  3. Komisija yra įdiegusi sistemą, skirtą įvertinti jos paramos veiksmingumą ir racionalų lėšų panaudojimą.
III

Apskritai mes nustatėme, kad Komisija atsižvelgė į valstybių narių poreikius, tačiau buvo tam tikrų koordinavimo ir vertinimo trūkumų.

IV

Komisija, pasitelkusi svarbias iniciatyvas, kaip antai Informacijos apie radikalizaciją tinklą (RAN), ES interneto forumą ir Europos strateginių komunikacijų tinklą, skatino valstybių narių bendradarbiavimą.

V

Komisija savo kompleksinę paramą koordinavo, pavyzdžiui, prieš tvirtinant darbo programas, rengdama konsultacijas tarp generalinių direktoratų. Taip buvo užtikrinamos jos veiksmų sinergijos. Tačiau nepaisant to, kad pastaruoju metu padėtis gerėjo, vis dar yra galimybių pagerinti Komisijos veiksmų koordinavimą. Pavyzdžiui, Komisijos parengta šioje srityje vykdomų ES finansuojamų veiksmų apžvalga neapima valstybių narių valdomų veiksmų, o tai būtų naudinga siekiant kiek įmanoma labiau pasinaudoti galimomis sinergijomis. Mes taip pat nustatėme, kad RAN, vienos iš pagrindinių Komisijos iniciatyvų, potencialas nebuvo visiškai išnaudotas siekiant skleisti sėkmingų ES finansuojamų projektų rezultatus.

VI

Komisija nėra pakankamai išplėtojusi savo sistemos, skirtos įvertinti, ar jos parama yra veiksminga ir ar lėšos teikia ekonominę naudą. Pavyzdžiui, ji nėra suskirsčiusi bendrų politikos tikslų į konkretesnius ir išmatuojamus tikslus, o lėšos, kurias Komisija naudoja, nėra nurodomos kartu su rodikliais ir tikslais, skirtais išmatuoti sėkmę sprendžiant radikalizacijos problemą.

VII

Be to, konkrečių veiksmų pasiekimai dažnai yra matuojami veiklos masto, o ne veiksmingumo požiūriu. Todėl yra rizika, kad Komisijai rengiant veiksmus arba toliau plėtojant savo politiką nebus skleidžiama naudinga įgyta patirtis arba į ją nebus atsižvelgta.

VIII

Remdamiesi savo nustatytais faktais, Europos Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai:

  1. pagerinti bendro veiksmų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, koordinavimo sistemą;
  2. padidinti specialistams ir politikos formuotojams valstybėse narėse skirtą praktinę paramą ir
  3. pagerinti rezultatų vertinimo sistemą.

Įvadas

ES remia valstybes nares joms kovojant su terorizmu

01

Valstybės narės atsako už savo nacionalinį saugumą1. Jos, remdamosi savo rizikos vertinimu yra parengusios skirtingų kovos su terorizmu metodų. ES vaidmuo yra stengtis užtikrinti aukštą saugumo lygį2 sudarant palankesnes sąlygas informacijos mainams, operatyviam bendradarbiavimui ir dalijimuisi žiniomis bei patirtimi. 2005 m. Taryba priėmė ES kovos su terorizmu strategiją, paremtą keturiais ramsčiais3:

  1. Prevencija: šalinti radikalizacijos ir verbavimo teroristinei veiklai priežastis.
  2. Apsauga: apsaugoti piliečius ir infrastruktūrą užtikrinant geresnį sienų, transporto ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumą.
  3. Persekiojimu: persekioti teroristus ir tirti jų veiklą, kliudant jų planams, kelionėms ir bendravimui, sužlugdant paramos tinklus, nutraukiant jų finansavimą ir užkertant prieigą prie kovinės paskirties medžiagų bei patraukiant teroristus baudžiamojon atsakomybėn.
  4. Atsaku: valdyti ir kuo labiau sušvelninti teroro akto padarinius.
02

2015 m. Europos saugumo darbotvarkėje4 nustatyta, kaip ES galėtų paremti valstybes nares joms kovojant su terorizmu. Joje daugiausia dėmesio skiriama radikalizacijos prevencijai ir užsienio teroristų kovotojų (tų kovotojų kurie, prisijungę prie teroristų grupių konfliktų zonose, grįžta į Europą) keliamai grėsmei. Joje pabrėžiamas poreikis geriau apsaugoti piliečius ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus bei skirti dėmesį kovai su terorizmu už ES ribų. Joje akcentuojama teroristų ir jų rėmėjų baudimo bei jų prieigos prie lėšų, šaunamųjų ginklų ir sprogstamųjų medžiagų užkirtimo svarba. Joje taip pat pabrėžiamas geresnių informacijos mainų poreikis siekiant susekti tuos asmenis, kurie dalyvauja teroristinėje veikloje.

03

ES kovoje su terorizmu dalyvauja įvairios ES institucijos ir įstaigos. Komisija, rengdama komunikatus, prisideda prie Tarybos priimtos ES strategijos, kuri yra pateikta Tarybos išvadų forma. Ji taip pat inicijuoja teisėkūros procedūra priimamus aktus dėl kovos su terorizmu, kuriuos svarsto ir priima Europos Parlamentas ir Taryba5. Ji taip pat yra atsakinga už patikimą ES lėšų finansinį valdymą bei savo agentūrų stebėjimą ir savo įvairių generalinių direktoratų koordinavimą, jiems teikiant paramą valstybėms narėms. Už saugumo sąjungą atsakingas Komisijos narys dirba vadovaujant pirmajam pirmininko pavaduotojui ir padeda Komisijos nariui, atsakingam už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą, atlikti jo darbą užtikrinant Komisijos saugumo atsaką į terorizmą. Tarybos kovos su terorizmu koordinatoriaus vaidmuo – stebėti bendrą ES kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ES kovoje su terorizmu atliktų aktyvų vaidmenį.

Komisija, siekdama padėti valstybėms narėms spręsti radikalizacijos problemą, taiko labai įvairius veiksmus

04

Radikalizacijos problemos sprendimas yra itin svarbus kovos su terorizmu komponentas. Dauguma įtariamųjų, dalyvavusių pastaraisiais metais Europoje surengtuose teroristiniuose išpuoliuose, buvo Europos piliečiai, kurie buvo radikalizuoti6. Savo komunikatuose dėl paramos valstybėms narėms teikimo sprendžiant radikalizacijos, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, problemą7, Komisija mano, kad radikalizaciją dažniausiai lemia keli veiksniai. Naujausiame Komisijos komunikate apibūdinamas socialinių skatinimo veiksnių (pavyzdžiui, marginalizacijos ir atskirties) ir ideologinių atstūmimo veiksnių (pavyzdžiui, verbuotojų piktnaudžiavimas religiniu naratyvu siekiant pateisinti smurto aktus) tinklas.

05

Komisija mano, kad valstybių narių rėmimas joms kovojant su radikalizacija yra daugialypis ir sudėtingas uždavinys, kuris gali būti išspręstas tik derinant veiksmus keliose politikos srityse ir suburiant suinteresuotąsias šalis vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis8. Šie veiksmai yra finansuojami iš įvairių fondų, kaip antai Vidaus saugumo fondo, programos „Horizontas 2020“, Teisingumo programos, programos „Erasmus+“ ir Europos socialinio fondo (ESF). Nė vienam iš šių fondų nenustatytas konkretus radikalizacijos problemos sprendimo tikslas. Komisijos įvairius veiksmus valdo aštuoni jos generaliniai direktoratai, Europolas, Eurojustas ir valstybės narės (žr. Priedą). Komisijos metodas, kuriuo ji vadovaujasi remdama valstybes nares joms sprendžiant radikalizacijos problemą, parodytas 1 diagramoje.

1 diagrama

Kaip Komisija remia valstybes nares joms sprendžiant radikalizacijos problemą

Šaltinis: Europos Audito Rūmai

06

Pagal programą „Horizontas 2020“ teikiamos mokslinių tyrimų dotacijos, susijusios su žinių apie radikalizaciją plėtojimu. Mokslinių tyrimų temos apima šiuolaikinės radikalizacijos tendencijas ir išsamaus požiūrio į smurtinę radikalizaciją plėtojimą. Gerąja praktika keičiamasi taikant tokias iniciatyvas kaip Informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN) (žr. 1 langelį).

1 langelis

Informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN)

RAN buvo sukurtas 2011 m. Jis sujungia visos Europos specialistus, kaip antai psichologus, mokytojus, socialinius darbuotojus, policijos, kalėjimų darbuotojus ir probuotojus, kurie tiesiogiai dirba su radikalizacijos požiūriu pažeidžiamais asmenimis ir asmenimis, kurie jau yra radikalizuoti. Jis siekia padėti pirmosios grandies specialistams (o ne politikos formuotojams ir akademikams) ir jiems suteikti galių kovoti su radikalizacija arba iš naujo integruoti smurtinius ekstremistus:

  • skatindamas patirties mainus, pavyzdžiui, susitikimuose ir konferencijose;
  • skatindamas naudotis svarbiomis praktinėmis priemonėmis;
  • skleisdamas informaciją ir ekspertines žinias.

RAN kompetencijos centras teikia RAN skirtas koordinavimo paslaugas ir paramą. Jis naudoja savo ekspertines žinias, kad orientuotų devynias RAN darbo grupes (temines grupes, į kurias specialistai susiburia, kad apsikeistų idėjomis, žiniomis ir patirtimi), pavienėms šalims teiktų specialiai pritaikytą paramą (pavyzdžiui, organizuotų praktinius seminarus ir mokymo kursus) bei skleistų žinias ir patirtį. Centrą valdo rangovas; jis yra finansuojamas pagal Vidaus saugumo fondo (policija) sutartį, kurios bendra vertė 2015–2019 m. laikotarpiu – 25 milijonai eurų.

07

Su internete skleidžiama terorizmo propaganda kovojama, pavyzdžiui, pasitelkus ES internetinės informacijos žymėjimo padalinį (EU IRU), kuris yra įsikūręs Europole, ES interneto forumą ir Europos strateginių komunikacijų tinklą (žr. 2 langelį).

2 langelis

Kova su terorizmo propaganda

ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys (EU IRU)

EU IRU buvo įsteigtas 2015 m. liepos 1 d. ir yra įsikūręs Europos kovos su terorizmu centre (ECTC) Europole. Jo 2017 m. biudžetas sudarė 4,5 milijono eurų.

EU IRU siekia kovoti su internete skleidžiama radikalizacija ir teroristų verbavimu, žymėdamas teroristinį turinį internete ir įspėdamas paslaugų teikėjus, kurie jį priglobia, kaip antai „YouTube“ („Google“), „Microsoft“, „Facebook“ ir„ Twitter“, pateikdamas vertinimą, kuris padės jiems nuspręsti, ar tokį turinį pašalinti. Pritarus valstybėms narėms, jis daugiausia dėmesio skiria islamistinei terorizmo propagandai, kuri nepaiso sienų.

EU IRU taip pat teikia ekspertines žinias, susijusias su komunikacijomis internetu, siekdamas paremti valstybių narių tyrimus, ir teikia strateginę analizę, siekdamas nustatyti terorizmo grėsmes.

ES interneto forumas

2015 m. gruodžio mėn. Komisija inicijavo ES interneto forumą, finansuojamą iš Vidaus saugumo fondo (policija) lėšų. Forumas, pasitelkdamas susitikimus ir konferencijas, suburia vyriausybes, Europolą, interneto bendroves, kovos su terorizmu koordinatorių, Europos strateginių komunikacijų tinklą ir RAN. Jo tikslai dvejopi:

  • sumažinti teroristinio turinio prieinamumą internete;
  • įgalinti pilietinės visuomenės partnerius didinti veiksmingo alternatyvaus naratyvo internetu kiekį.

Europos strateginių komunikacijų tinklas

Europos strateginių komunikacijų tinklas – tai tinklas, kuriame ES valstybių narių ekspertai dalijasi su strateginėmis komunikacijomis susijusia gerąja praktika. Jo konsultacinė grupė teikia vyriausybėms rekomendacijas dėl komunikacijų strategijos ir atsvaros propagandai kampanijų parengimo9. Iš Vidaus saugumo fondo (policija) buvo suteiktos 2,2 milijono eurų dotacijos, skirtos finansuoti jų veiklą 2015 m. sausio mėn.–2017 m. rugsėjo mėn.

08

Įtraukios ir atsparios visuomenės yra skatinamos projektais, finansuojamais iš Vidaus saugumo fondo (policija), kaip antai projektu STRESAVIORA (žr. 3 langelį). Be to, projektais, finansuojamais pagal programą „Erasmus+“ ir Europos socialinio fondo lėšomis, taip pat siekiama sustiprinti atsparumą ir pasiekti nepalankioje padėtyje esančias bendruomenes. Nors jų tikslai yra daug platesni ir jie nėra konkrečiai sukurti taip, kad spręstų radikalizacijos problemą, jie netiesiogiai padeda jai užkirsti kelią.

3 langelis

Projektas STRESAVIORA

Projekte STRESAVIORA I dalyvavo tyrėjai, nustatę jaunimo poreikį tapti atsparesniems, pareikšti savo pačių nuomonę, dalyvauti debatuose ir ginti save. Jis apėmė asmenis jų tiesioginėje socialinėje aplinkoje (pavyzdžiui, tėvus, mokytojus ir policijos pareigūnus), kurių informuotumas turi būti didinamas.

Projektu STRESAVIORA II siekiama įgyvendinti atsparumo didinimo priemones, kurios buvo parengtos pirmajame projekto etape dviejuose miestuose kiekvienoje iš penkių ES šalių (Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje). Šis projektas susijęs su visais (ne tik islamistinės) radikalizacijos tipais, taigi jis galėtų būti išplėstas apimant kitas Europos vietas su skirtingais poreikiais. Šis projektas gavo 0,7 milijono eurų finansavimą iš Vidaus saugumo fondo (policija).

09

Komisija remia valstybes nares joms identifikuojant radikalizuotus žmones ir su jais dirbant, sudarydama palankesnes sąlygas valstybių narių teisėsaugos institucijų informacijos mainams (pavyzdžiui, per Šengeno informacinę sistemą). Ji taip pat padeda rengti pasitraukimo strategijas, skirtas padėti žmonėms atsisieti nuo radikalios aplinkos ir iš naujo integruotis į visuomenę vykdant pagal Teisingumo programą finansuojamus reabilitacijos ir deradikalizacijos projektus.

10

Radikalizacijos problema už Europos ribų esančiose šalyse sprendžiama ir specialiomis kovos su terorizmu priemonėmis, ir priemonėmis, kurios yra integruotos į kitas priemones. Jos apima programas, finansuojamas iš Europos plėtros fondų, pagal programą „Erasmus+“, Europos kaimynystės priemonę ir Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos.

Audito apimtis ir metodas

Audito apimtis

11

Mes nagrinėjome, ar Komisija tinkamai valdė savo paramą, skirtą valstybėms narėms sprendžiant radikalizacijos, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, problemą. Mūsų tikslas buvo atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Ar Komisija valstybėms narėms teikia tinkamą paramą?
    Siekdami atsakyti į šį klausimą, mes vertinome, ar Komisijos politikos tikslai ir veiksmai buvo parengti taip, kad būtų atspindėti valstybių narių poreikiai.
  2. Ar iš skirtingų ES fondų finansuojami veiksmai yra koordinuojami, siekiant kiek įmanoma labiau pasinaudoti bet kokiomis sinergijomis?
    Siekdami atsakyti į šį klausimą, mes vertinome, ar Komisija yra įdiegusi būtinas savo paramos koordinavimo procedūras.
  3. Ar Komisija yra įdiegusi sistemą, skirtą įvertinti jos paramos veiksmingumą ir racionalų lėšų panaudojimą?
    Siekdami atsakyti į šį klausimą, mes nagrinėjome, ar Komisija yra įdiegusi būtiną rodiklių ir ataskaitų sistemą, skirtą įvertinti, ar jos politika yra veiksminga ir ar lėšos teikia ekonominę naudą. Mes taip pat nagrinėjome, ar pavienių veiksmų vertinimuose buvo vertinama ne tik veikla, bet ir veiksmingumas.
12

Daugiausia dėmesio skyrėme 2014 m. prasidėjusiam laikotarpiui, kuris sutapo su 2014–2020 m. Komisijos fondų ir programų finansavimo laikotarpiu.

13

Pirmenybę teikėme veiksmų, kurių pirminis tikslas buvo radikalizacijos prevencija ir kova su ja, valdymui ES, bet taip pat atsižvelgėme į veiksmus, kurių tikslai yra platesni, kaip antai nepalankioje padėtyje esančių grupių socialinė įtrauktis. Mes nenagrinėjome valstybių narių informacijos apie radikalizuotus asmenis mainų informacinių sistemų (pavyzdžiui, Šengeno informacinės sistemos).

Audito metodas

14

Mūsų auditas vietoje buvo vykdomas 2016 m. lapkričio mėn.–2017 m. kovo mėn. Savo pastabas grindėme šiais įrodymų šaltiniais:

  1. dokumentų apie politikas, procedūras ir veiksmus, susijusius su valstybėms narėms teikiama parama, skirta radikalizacijos problemai spręsti, peržiūra;
  2. interviu su Komisijos generaliniais direktoratais, valdančiais ES fondus ir priemones, skirtus radikalizacijos problemai spręsti, bei RAN kompetencijos centru, EU IRU Europole ir Tarptautiniu kovos su terorizmu centru (organizacija, kuri skatina žinių ir idėjų apie kovą su terorizmu dalijimąsi);
  3. klausimynu, kurį išsiuntėme kovos su terorizmu centrams visose valstybių narių nuolatinėse atstovybėse ES. Užpildytą klausimyną grąžino 15 kovos su terorizmu centrų iš 28, taigi atsakymų lygis – 54 %. Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie valstybėms narėms teikiamos paramos aktualumą, pridėtinę vertę ir sunkumus;
  4. vizitais į nacionalines institucijas Belgijoje ir Prancūzijoje, siekdami įvertinti jų gaunamos paramos aktualumą ir pridėtinę vertę.

Pastabos

Parama yra aktuali ir tinkamai parengta

15

Mes nagrinėjome Komisijos politikos sistemą siekdami įvertinti, ar ją taikant atsižvelgiama į valstybių narių poreikius ir ar buvo kokių nors trūkumų. Mes taip pat nagrinėjome, ar veiksmai buvo parengti taip, kad valstybėms narėms teiktų su dalyvavimu Europos lygmeniu susijusios naudos.

Komisija atsižvelgė į valstybių narių poreikius, tačiau buvo kelios išimtys

16

Valstybių narių politikos formuotojai gali informuoti Komisiją apie sritis, kuriose joms reikalinga parama, skirta radikalizacijos problemai spręsti. Tai daroma pasitelkus įvairius (pavyzdžiui, Tarybos darbo grupės terorizmo klausimu, 2017 m. vasario mėn. inicijuoto prevencinio politikos formuotojų tinklo susitikimus ir Tarybos išvadas), tinklus ir dokumentus arba tvirtinant ES fondų darbo programas. Mes nustatėme, kad kai Komisija rengė savo politikos sistemą, skirtą radikalizacijos problemai spręsti, ji atsižvelgė į valstybių narių politikos formuotojų išreikštus poreikius (žr. 4 langelį).

4 langelis

Komisijos atsižvelgimo į valstybių narių išreikštus poreikius pavyzdžiai

2015 m. lapkričio mėn. valstybių narių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai pasinaudojo Europos Sąjungos Tarybos išvadomis, kad pabrėžtų, jog Komisija turėtų remti valstybes nares joms sprendžiant radikalizacijos problemą kalėjimuose. Į tai reaguojant, 2016 m. „Komunikate dėl radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimo“, be kita ko, dėmesys buvo sutelktas į radikalizaciją kalėjimuose.

Po 2015 m. pradžioje Paryžiuje ir Danijoje įvykusių teroristinių išpuolių, 2015 m. kovo mėn. ES švietimo ministrai paskelbė Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą. Laikantis šios deklaracijos, 2016 m. „Komunikate dėl radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimo“ buvo labiau akcentuotas socialinės atskirties problemos sprendimas.

17

Panašiai kaip valstybių narių poreikiai pasikeitė reaguojant į besikeičiančias grėsmes, pasikeitė ir Komisijos parama. Komisija, keisdama savo paramos pobūdį, atsižvelgia į tokių Europos įstaigų kaip Europolas, kuris teikia jai informaciją apie grėsmes valstybėse narėse, darbą (žr. 5 langelį).

5 langelis

Komisijos paramos pokyčiai reaguojant į grėsmes

Reaguojant į neseniai įvykusius teroristinius išpuolius Europoje ir į Europolo analizę, 2016 m. „Komunikate dėl radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimo“ pabrėžiama grėsmė, kurią kelia sugrįžtantys užsienio teroristai kovotojai (tie kovotojai, kurie palieka savo namus ES ir keliauja į kitas šalis, pavyzdžiui, konfliktų zonas Sirijoje ir Irake, kad dalyvautų teroristų kovoje arba mokymuose). Jis sustiprino paramą, skirtą pasitraukimo strategijoms parengti siekiant padėti pavieniams asmenims atsisieti nuo radikalios aplinkos ir iš naujo integruotis į visuomenę.

18

Kadangi Komisija atsižvelgia į valstybių narių išreikštus poreikius, politikos sistemoje valstybėms narėms skirta parama orientuojama į aktualias sritis. Mūsų apklausos rezultatai patvirtino, kad dauguma respondentų mano, jog Komisijos valstybėms narėms skirta parama įvairiose srityse yra aktuali (žr. 2 diagramą). Procentinė dalis siekė nuo 64 % iki 80 %, priklausomai nuo srities. Priede parodyta, kaip Komisija politikos sistemoje ne tik orientavosi į aktualias sritis, bet ir taikė įvairius ES fondus siekdama vykdyti veiksmus, kuriais į šias sritis atsižvelgiama praktiškai.

2 diagrama

Komisijos paramos aktualumas

Šaltinis: Valstybių narių nuolatinių atstovybių ES audito apklausa.

19

Tačiau buvo išimčių, kai į poreikius nebuvo pakankamai atsižvelgta:

  1. Belgijos institucijos mus informavo, kad politikos sistemoje buvo nepakankamai atsižvelgta į valstybinį transliuotoją (televiziją, radiją ir spaudą). Jos manė, kad yra svarbu įtraukti šį probleminį klausimą į politikos sistemą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas svarstymams apie žiniasklaidos vaidmenį ne tik skatinant žmones išvykti iš Europos kovoti Sirijoje, bet taip pat prisidedant prie visuomenės poliarizacijos, kuri gali sukurti įtampą, sukeliančią radikalizacijos pavojų.
  2. Į poreikį parengti pasitraukimo strategijas (žr. 5 langelį) praktikoje nebuvo pakankamai atsižvelgta. 2014 m. Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl projektų, finansuojamų iš Vidaus saugumo fondo (policija). Šiuo kvietimu buvo siekiama atsižvelgti į du prioritetus: radikalizacijos prevenciją ir pasitraukimo strategijų rengimą. Buvo finansuojami tik tiek projektai, kurie buvo susiję su pirmuoju radikalizacijos prevencijos tikslu, kadangi jiems buvo suteiktas aukštesnis rangas. Į 2015 ir 2016 m. metines Vidaus saugumo fondo (policija) darbo programas nebebuvo įtraukti tolesni kvietimai teikti pasiūlymus dėl pasitraukimo strategijų rengimo programų.

Parama sumanyta taip, kad teiktų valstybėms narėms su dalyvavimu Europos lygmeniu susijusios naudos

20

Komisija ne tik orientuojasi į svarbias sritis, bet ir naudojasi ES fondais ir priemonėmis, kad valstybėms narėms teiktų konkrečią paramą, kuri yra sukurta taip, kad teiktų su dalyvavimu Europos lygmeniu susijusios naudos. Šios paramos pavyzdžiai apima RAN (žr. 1 langelį), ES interneto forumą, Europos strateginių komunikacijų tinklą ir EU IRU Europole (žr. 2 langelį). Šios iniciatyvos, skirtos konkrečiai radikalizacijos problemai spręsti, skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir nebūtų iš vis įgyvendintos arba būtų įgyvendintos ne taip efektyviai, jei valstybės narės veiktų atskirai.

21

Valstybių narių valdomos Vidaus saugumo fondo (policija) nacionalinės programos taip pat yra sukurtos taip, kad teiktų su dalyvavimu Europos lygmeniu susijusios naudos didinant nacionalinius standartus, kad būtų sumažinti skirtumai ir skatinamos valstybių narių sinergijos. 18 valstybių narių į savo nacionalines programas įtraukė konkrečius veiksmus, skirtus radikalizacijos problemai spręsti. Pavyzdžiui, Belgija finansavo projektus, skirtus didinti informuotumą apie radikalizaciją kalėjimuose, remti pažeidžiamoms šeimoms teikiamos pagalbos tinklą ir finansuoti mobilias įvairių sričių specialistų grupes siekiant išanalizuoti vietos institucijų poreikius ir siūlyti vietos strategijas.

Komisija skatina sinergijas, tačiau koordinavimas galėtų būti pagerintas

22

Komisija vis labiau remia valstybes nares joms sprendžiant radikalizacijos problemą. 14 iš 15 mūsų apklausos respondentų (žr. 14 dalį) manė, kad Komisija dabar yra aktyvesnė nei prieš penkerius metus. Tam, kad būtų galima vykdyti įvairius Komisijos veiksmus, kurie yra susiję su skirtingais fondais, kuriuos valdo aštuoni generaliniai direktoratai ir kurie yra pasiskirstę skirtingose politikos srityse (žr. 5 dalį), būtinas veiksmingas koordinavimas. Todėl mes nagrinėjome, ar Komisija savo veiksmus koordinuoja taip, kad kiek įmanoma labiau padidintų sinergijas. Mes patikrinome įvairių generalinių direktoratų konsultavimo prieš skiriant ES finansavimą procedūras. Mes, siekdami nustatyti sinergijas, taip pat patikrinome pagrindinius iš skirtingų ES fondų finansuojamus veiksmus ir nagrinėjome, ar Komisija turi parengusi išsamią visų savo kovos su radikalizacija veiksmų apžvalgą, kuri yra reikalinga tam, kad būtų galima kiek įmanoma labiau pasinaudoti galimomis sinergijomis. Visų pirma mes tikrinome, ar Komisija visapusiškai naudojosi RAN, pavyzdžiui, siekdama skleisti ES finansuojamų veiksmų rezultatus.

Komisija skatina sinergijas

23

Priede parodyta, kaip skirtingais Komisijos veiksmais galima spręsti panašias problemas. Kadangi Komisija šioje srityje yra vis aktyvesnė, yra sinergijos galimybių, ypač tais atvejais, kai veiksmai susikerta. Tokios sinergijos pavyzdžiai yra:

  1. Vidaus saugumo fondo (policija) lėšomis, kurios yra teikiamos valstybėms narėms mokytojams apmokyti, galėtų būti sprendžiami probleminiai klausimai, panašūs į projektų „Erasmus+“ probleminius klausimus;
  2. projektais, kurie yra finansuojami pagal Teisingumo programą siekiant apmokyti kalėjimų darbuotojus ir padidinti jų informuotumą, galėtų būti sprendžiami probleminiai klausimai, panašūs į projektų „Erasmus+“ arba Vidaus saugumo fondo (policija) projektų probleminius klausimus.
24

Komisija turi nemažai procedūrų, skirtų sudaryti palankesnes sąlygas koordinavimui, siekiant kiek įmanoma labiau padidinti sinergijas ir išvengti paramos dubliavimosi atvejų (žr. 6 langelį).

6 langelis

Komisijos procedūrų, skirtų palengvinti koordinavimą, pavyzdžiai

Vykdant procesą, vadinamą tarpžinybinėmis konsultacijomis, įvairūs generaliniai direktoratai dirba išvien, siekdami patvirtinti metines darbo programas, kuriose nustatyti su ES fondais susiję planuojami veiksmai. Kai kuriose metinėse darbo programose reikalaujama, kad projektai papildytų kitus veiksmus. Pavyzdžiui:

  • 2016 m. metinėje Teisingumo programos darbo programoje buvo reikalaujama, kad veiksmai užtikrintų nuoseklumą, papildomumą ir sinergijas su veiksmais, remiamais iš kitų ES fondų, įskaitant Vidaus saugumo fondą (policija), programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“;
  • 2016 m. metinėje darbo programoje, susijusioje su Vidaus saugumo fondo (policija) veiksmais, kuriuos Komisija valdo centralizuotai, buvo reikalaujama, kad projektai užtikrintų papildomumą su Europolo veikla.

Kvietimuose teikti pasiūlymus (tai – procedūra, raginanti teikti paraiškas projekto finansavimui gauti) gali būti reikalaujama, kad pareiškėjai įrodytų, kad jie nedubliuos esamų iniciatyvų. Pavyzdžiui, 2014 m. Vidaus saugumo fondo (policija) kvietime teikti pasiūlymus dėl radikalizacijos prevencijos buvo reikalaujama, kad pareiškėjai įrodytų, kad pasiūlymai nedubliuoja esamo darbo, projektų ir iniciatyvų, įskaitant RAN veiklą.

25

Mes nagrinėjome skirtingose srityse vykdomus ir iš skirtingų fondų finansuojamus veiksmus. Mes nustatėme, kad Komisijai vykdant koordinavimą buvo užtikrintos jos veiksmų sinergijos. RAN, pavyzdžiui, naudojamas siekiant skleisti kitų ES finansuojamų projektų rezultatus (žr. 7 langelį). Daugiau pavyzdžių pateikta 3 diagramoje. Joje parodyti keli iš trijų ES fondų finansuojami veiksmai ir įrodoma, kad sinergijos egzistuoja ir pačiuose fonduose, ir tarp jų. Pavyzdžiui, Komisija naudojosi 7-ąja Bendrąja programa (mokslinių tyrimų programa, kuri buvo taikoma iki programos „Horizontas 2020“), siekdama finansuoti IMPACT10 mokslinių tyrimų projektą, kurio metu buvo rengiamos radikalizacijos veiksmų vertinimo priemonės. Šiomis priemonėmis buvo naudojamasi iš Vidaus saugumo fondo (policija) lėšų finansuojamo projekto STRESAVIORA metu. Tuomet šis projektas buvo išplėstas, o jo rezultatai buvo skleidžiami pasitelkus pagal programą „Erasmus+“ finansuojamą projektą.

7 langelis

RAN rinkinys – sinergijos tarp ES finansuojamų projektų pavyzdys

RAN metodų ir praktikos pavyzdžių rinkinyje, kuris nuo 2014 m. yra reguliariai atnaujinamas, pateikta išsamios informacijos apie radikalizacijos projektus, kurie yra įsisteigę ES ir kuriuos galima perkelti į kitus kontekstus. Šie projektai buvo pateikti RAN darbo grupės posėdžio metu siekiant atlikti tarpusavio vertinimą ir juos patvirtino RAN iniciatyvinis komitetas. Į RAN rinkinį įtraukti 108 praktikos pavyzdžiai, įskaitant 16 ES finansuojamų projektų.

3 diagrama

Sinergijų tarp Komisijos veiksmų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, pavyzdžiai

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Yra tam tikrų koordinavimo trūkumų

26

Nors Komisija gali nustatyti ir išnaudoti daug veiksmų sąsajų, yra bendro koordinavimo trūkumų:

  1. Skirtingi generaliniai direktoratai yra atsakingi už skirtingų ES fondų planavimą ir ataskaitų apie juos teikimą (žr. Priedą). Pavyzdžiui, Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas yra atsakingas už projektų, finansuojamų pagal programą „Erasmus+“, koordinavimą, o Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas yra atsakingas už projektų, finansuojamų pagal Teisingumo programą, koordinavimą. Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas – tai generalinis direktoratas, atsakingas už Komisijos politikos sistemos plėtojimą ir jos įgyvendinimo stebėjimą11. Tačiau visų ES veiksmų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, koordinavimo sistemos, kuri leistų nustatyti galimas fondų sinergijas, nebuvo iki 2017 m.
  2. Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas ES finansuojamų projektų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, analizę atliko tik 2017 m. Tai reiškė, kad iki tol Komisija konsoliduoto kovos su radikalizacija veiksmų, finansuojamų iš skirtingų ES fondų, sąrašo neturėjo. Net ir tada ši analizė apėmė tik Komisijos centralizuotai valdomus veiksmus ir neapėmė tų veiksmų, kuriuos valdė valstybės narės savo nacionalinėse programose.
27

Interviu su EU IRU Europole ir Europos strateginių komunikacijų tinklu metu buvo nustatytos geresnio ES finansuojamų veiksmų koordinavimo galimybės:

  1. Europolas pasiūlė didesnės sinergijos galimybę koordinuojant atsvaros propagandai kampanijų tvarkaraštį ir turinį, iš interneto pašalinant teroristinę medžiagą;
  2. Europos strateginių komunikacijų tinklo atstovai pareiškė, kad jis gautų naudos iš prieigos prie Europolo parengtos teroristinės propagandos tendencijų analizės (tiek, kiek tai leidžia Komisijos ir Europolo administracinis susitarimas) ir taip pat iš aktyvesnio dalyvavimo ES finansuojamame mokslinių tyrimų projekte „VOX-Pol12“. Ši informacija sudarytų jam sąlygas vyriausybėms teikti geresnes rekomendacijas dėl komunikacijų strategijų ir atsvaros propagandai kampanijų rengimo.

RAN potencialas nėra visiškai išnaudojamas

28

Nors RAN duoda su dalyvavimu Europos lygmeniu susijusios naudos, mes nustatėme, kad ši pridėtinė vertė praktikoje nėra maksimaliai padidinama13:

4 diagrama

RAN darbo grupės dalyviai nuo 2045 m. spalio mėn.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

  1. RAN galėtų suteikti daugiau praktinių išdirbių, pavyzdžiui, analizuojant praktikos pavyzdžius valstybėse narėse (pavyzdžiui, surengiant daugiau vizitų vietoje) ir parengiant išsamų palyginamą kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinamų metodų aprašą. 2014 m. Komunikate „Teroristinio radikalėjimo prevencija“ daroma nuoroda į RAN rinkinį, kuris pirmą kartą buvo paskelbtas 2014 m., kaip į geriausios praktikos saugyklą. Tačiau įvade nurodoma, kad į RAN rinkinį įtraukiami praktikos pavyzdžiai yra vien tik informatyvūs ir įkvepiantys. Mes taip pat nustatėme, kad RAN rinkinyje pateiktuose įrašuose nebuvo pakankamai informacijos apie tai, kaip projektas buvo finansuojamas siekiant suinteresuotosioms šalims sudaryti galimybes nustatyti galimus projektų, kuriuos jos svarsto, tipų ES finansavimo šaltinius.
  2. Komisija neišanalizavo priežasčių, kodėl kai kurios šalys naudojasi RAN mažiau nei kitos (žr. 4 diagramą). Šį jo naudojimo skirtumą galima paaiškinti tuo, kad skirtingos šalys terorizmą kaip grėsmę suvokia skirtingai, taikant RAN daugiausiai dėmesio skiriama tam tikriems terorizmo tipams, jo metodas yra iš apačios į viršų (t. y. politikos formuotojai yra informuojami apie specialistų perspektyvas) arba tuo, kad posėdžių metu jo pagrindinė kalba yra anglų. Skirtingų valstybių narių dalyvavimo lygių pokyčių laikui bėgant registro nėra.
  3. Komisija stengiasi padidinti informuotumą apie ES finansuojamus projektus skatindama projektų dalyvius skleisti rezultatus per RAN darbo grupę. Pavyzdžiui, iš 20 ISEC finansuojamų projektų14, kurie buvo baigti vykdyti nuo 2011 m. (kai buvo sukurtas RAN tinklas) ir kuriuos Komisija vertino kaip gerus, labai gerus arba puikius, 16-os jų atveju ji pasiūlė rezultatus skleisti per RAN. Tačiau mes nustatėme, kad praktikoje taip neatsitiko daugiau kaip pusės šių projektų atveju. Mūsų audito metu tik 7 iš šių projektų (44 %) buvo faktiškai pateikti RAN darbo grupei, pristatyti praktiniame seminare ar konferencijoje.
  4. Belgijos institucijos mus informavo, kad su vyriausybe ryšių neturintys vietoje dirbantys specialistai iš mažų organizacijų (pavyzdžiui, iš užsienio kovotojų motinų vietos grupių tinklų) nėra pakankamai įsitraukę į RAN, kad užtikrintų tikrą metodą „iš apačios į viršų“.
  5. RAN tinklu siekiama pagerinti komunikaciją iš apačios į viršų, t. y. nuo specialistų iki politikos formuotojų. Tačiau mažiau nei pusė 2016 m. paties RAN atliktos specialistų apklausos respondentų manė, kad RAN padėjo jiems paveikti politikos formuotojus. Be to, keturi mūsų apklausos respondentai užsiminė, kad ryšys tarp RAN ir politikos formuotojų galėtų būti sustiprintas, pavyzdžiui, vykdant formalius metodų ir idėjų mainus. Gali praeiti per daug laiko, kol poreikiai, nustatyti specialistų lygmeniu, bus įtraukti į Komisijos politikos sistemą. Pavyzdžiui, probleminį radikalizacijos kalėjimuose klausimą specialistų (pavyzdžiui, kalėjimų ir lygtinio atleidimo darbuotojų, mokytojų ir socialinių darbuotojų) lygmeniu RAN Kalėjimų ir lygtinio atleidimo darbo grupė aptarinėja nuo 2011 metų. Tačiau konkrečius pagal Teisingumo programą finansuojamus veiksmus, skirtus šiai problemai išspręsti, Komisija nustatė tik 2015 m.

Komisijos rezultatų vertinimo sistema yra nepakankamai išplėtota

29

Mes nagrinėjome, ar Komisija turi veiksmingumo rodiklių, skirtų įvertinti jos bendros paramos veiksmingumą, ir ar buvo nustatyti realistiški tikslai. Mes nagrinėjome, ar rodikliais matuojama ne tik veikla, bet ir reali pažanga, padaryta siekiant bendro tikslo – padėti valstybėms narėms spręsti radikalizacijos, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, problemą. Pavienių veiksmų lygmeniu mes nagrinėjome, ar Komisija vertina savo paramos veiksmingumą, siekdama nustatyti, kas ir kur veikia ir kas neveikia ir kodėl. Komisijai šios informacijos reikia, kad ji galėtų:

  1. atsakyti į Europos Parlamento prašymus įvertinti ES kovos su radikalizacija ir teroristų grupuočių vykdomu verbavimu strategiją15;
  2. nuolat gerinti ir koreguoti savo politiką ir paramą reaguodama į grėsmių ir vartotojų poreikių pokyčius;
  3. skleisti sėkmingų projektų pavyzdžius ir didinti jų poveikį siekdama kiek įmanoma labiau padidinti sinergijas (ir stengdamasi vengti, kad būtų skleidžiami neveiksmingų arba neproduktyvių projektų rezultatai);
  4. įrodyti piliečiams, kad yra tikėtina, jog tokios iniciatyvos bus veiksmingos.

Komisija nevertina savo bendros sėkmės siekiant politikos tikslų

30

Mes nustatėme, kad Komisija nėra pakankamai išplėtojusi savo sistemos, skirtos įvertinti, ar jos politika, vykdoma siekiant paremti valstybes nares joms sprendžiant radikalizacijos problemą, yra veiksminga ir ar pasiekiama didžiausia vertė už pinigus. Pavyzdžiui, Komisija nėra:

  1. suskirsčiusi bendrų savo kovos su radikalizacija politikos tikslų į konkretesnius ir išmatuojamus tikslus;
  2. nustačiusi tinkamų su naudojamais ES fondais susijusių rodiklių ir tikslų, siekdama išmatuoti veiksmingumą, pasiektą sprendžiant radikalizacijos problemą;
  3. parengusi išsamios ES finansuojamų kovos su radikalizacija veiksmų apžvalgos (žr. 26 dalį);
  4. visapusiškai nustačiusi radikalizacijos problemos sprendimo sąnaudų. Į 2014 m. Komunikatą „Teroristinio radikalėjimo prevencija“ nebuvo įtraukta jokios informacijos apie finansavimo sumas. Komisija paaiškino, kad veiksmai bus įgyvendinami naudojant esamus išteklius, tačiau konkrečiai nenurodė kokius. 2016 m. „Komunikate dėl radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimo“, kaip ir 2017 m. liepos mėn. „Išsamiame ES saugumo politikos vertinime“, pateikta tam tikros informacijos apie finansavimą ir sąnaudas16 Tačiau:
    1. kai kurie veiksmai, kaip antai iš Vidaus saugumo fondo (policija) finansuojami projektai, yra praleisti;
    2. kai kurių veiksmų, visų pirma EU IRU, ES interneto forumo, Pilietinės visuomenės įgalėjimo programos ir Europos strateginių komunikacijų tinklo sąnaudos nėra apskaičiuotos;
    3. įvairių veiksmų finansavimo informacija apima skirtingus laikotarpius;
    4. veiksmų, kurie yra konkrečiai sukurti tam, kad spręstų radikalizacijos problemą, sąnaudos (pavyzdžiui, RAN kompetencijos centrui skirta 25 milijonų eurų suma) nėra atskirtos nuo veiksmų, kuriais ši problema nėra sprendžiama, tačiau vis dėlto padeda užkirsti jai kelią, sąnaudų (pavyzdžiui, iš Europos socialinio fondo nepalankioje padėtyje esančių grupių socialinei įtraukčiai skatinti skirta 25,6 milijardo eurų suma).
31

Taigi bendros ataskaitos, apimančios ES finansuojamų kovos su radikalizacija veiksmų sąnaudas ir pasiekimus, nėra. Vietoj to problemos yra nagrinėjamos įvairiose ataskaitose, kuriose apibūdinama kas yra padaryta, o ne vertinama sėkmė siekiant politikos tikslų (žr. 8 langelį).

8 langelis

Ataskaitų, kuriose apibūdinama, kas yra padaryta, o ne vertinama sėkmė siekiant politikos tikslų, pavyzdžiai

Galutinėje 2010–20 114 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje apibūdinta, kas yra padaryta siekiant paremti valstybes nares joms sprendžiant radikalizacijos problemą, tačiau nėra vertinamas veiksmingumas17:

  • 2011 m. rugsėjo mėn. sukurtas RAN tinklas;
  • priimtas 2014 m. sausio mėn. Komunikatas „Teroristinio radikalėjimo prevencija“;
  • paskelbtas RAN rinkinys.

2016 m. Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje su Vidaus saugumo fondu (policija) susijusiose veiksmingumo lentelėse pateikta informacijos apie parengto atsvaros naratyvo skaičių.

EU IRU periodiškai teikia ataskaitas apie teroristinio turinio, pašalinto iš interneto, kiekį.

Komisija negali įrodyti, kiek faktiškai veiksmingi yra jos atskiri veiksmai

32

Daugiau veiklos nebūtinai reiškia didesnį veiksmingumą. Mes nustatėme, kad Komisijos veiksmų, skirtų padėti valstybėms narėms spręsti radikalizacijos problemą, vertinimuose dažnai vertinami su veiklos kiekiu susiję pasiekimai (pavyzdžiui, surengtų susirinkimų arba parengtų dokumentų skaičius), o ne veiksmingumas (pavyzdžiui, RAN dalyvių įgytos žinios, kaip jie jas taikė ir koks buvo šių žinių poveikis jų darbui). Pastaruoju metu paskelbtame Išsamiame ES saugumo politikos vertinime taip pat pabrėžiamas poreikis įvertinti veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią terorizmui, rezultatus ir veiksmingumą. Taigi, kaip parodyta tolesnėse dalyse, Komisija negali įrodyti, kiek faktiškai veiksmingi yra ES finansuojami kovos su radikalizacija veiksmai.

33

Planuojama atlikti projektų, finansuojamų iš Vidaus saugumo fondo (policija), vertinimus. Tačiau projektams dažnai nenustatomi veiksmingumo rodikliai. Pavyzdžiui, iš penkių sėkmingų projektų pasiūlymų, pateiktų reaguojant į 2014 m. kvietimą teikti pasiūlymus dėl radikalizacijos (žr. 19 dalies b punktą), Komisija manė, kad trijų šių pasiūlymų atveju18 pateiktos vertinimo ir stebėjimo strategijos buvo ribotos, miglotos arba bazinės ir trūko rodiklių, kuriais būtų vertinama, kiek faktiškai veiksmingi yra projektai.

34

Kalbant apie ISEC (Vidaus saugumo fondo (policija) pirmtaką), Komisija peržiūrėjo kiekvieno projekto galutinę ataskaitą19 ir apibūdino pasiektus rezultatus konkrečių išdirbių požiūriu. Ji taip pat įvertino rezultatų kokybę, t. y. ar jie buvo naudingi ir perkeliami ir ar (ir kaip) jie turėtų būti skleidžiami. Tačiau atlikus šias peržiūras nebuvo pateiktas įrodymais pagrįstas projekto poveikio vertinimas. Nesant į projektą faktiškai įtrauktų veiksmingumo rodiklių, jose buvo užfiksuotas peržiūrą atlikusio asmens sprendimas dėl to, kiek, tikėtina, jis bus veiksmingas.

35

EU IRU Europole žymi teroristinį turinį internete ir perduoda jį paslaugų teikėjams, kurie jį yra priglobę, kad šie galėtų jį pašalinti. Veiksmingumas matuojamas pažymėto turinio, kurį paslaugų teikėjai pašalina, kiekio ir santykio požiūriu (žr. 5 diagramą). Šie statistiniai duomenys turi šių trūkumų:

  1. Jie nerodo, kiek turinio buvo pašalinta vykdant vien tik EU IRU veiksmus. Iš tiesų, EU IRU gali paprašyti interneto bendrovių, kad šios pašalintų teroristinę propagandą, kurią taip pat yra pažymėjusios valstybės narės20. Kai EU IRU nagrinėja propagandą ne ES (pavyzdžiui, arabų, rusų arba turkų) kalbomis, kurią nacionaliniai internetinės informacijos žymėjimo padaliniai nagrinėja mažiau, rizika yra mažesnė. EU IRU neturi informacijos apie tai, kiek teroristinio turinio yra pašalinusios interneto bendrovės vien tik jo paties prašymu, jo taip pat nepažymint nacionaliniams internetinės informacijos žymėjimo padaliniams, pilietinei visuomenei arba pačioms interneto bendrovėms. Interneto bendrovės nesuteikia grįžtamosios informacijos apie tai, kodėl turinys yra pašalintas.
  2. Jie neįrodo veiksmingumo pagal tai, kiek teroristinės propagandos Internete išlieka. 10 apklausos respondentų, kurie išreiškė savo nuomonę, manė, kad vienas iš sudėtingų uždavinių, su kuriuo susiduria EU IRU, yra tai, kad pašalinta propaganda yra tiesiog iš naujo įkeliama arba perkeliama į kitas platformas (vadinamasis „vis daugėjančių problemų efektas“, angl. „whack-a-mole effect“). 2016 m. gruodžio mėn. surengto ES interneto forumo metu (žr. 2 langelį) pagrindinės interneto bendrovės pristatė iniciatyvą, skirtą padėti užkirsti kelią tam, kad propaganda būtų iš naujo įkelta. Prancūzijos institucijos, su kuriomis mes susitikome, pabrėžė poreikį įrodyti šio mechanizmo veiksmingumą. Jos taip pat akcentavo iššūkį tinkamai suderinti du dalykus – užtikrinti, kad internete teroristinė propaganda būtų mažiau prieinama ir daryti spaudimą teroristams naudotis sudėtingesnėmis ir slaptesnėmis pranešimų sistemomis, dėl kurių tyrimus atlikti būtų sudėtingiau.
  3. Jie nematuoja reagavimo greičio, pavyzdžiui, laiko, kurio EU IRU reikia, kad nustatytų įtartiną turinį po to, kai jis buvo įkeltas, ir laiko, kurio interneto bendrovėms reikia, kad tokį turinį pašalintų po to, kai joms apie tai buvo pranešta.

5 diagrama

EU IRU statistika
2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. liepos 1 d. 2016 m. liepos 1 d.– 2017 m. birželio 1 d.
Pasiūlymai pažymėti informaciją 9 787 20 174
Paslaugų teikėjų pašalintas turinys 8 949 16 143
Sėkmės rodiklis 91,4 % 80,0 %

Šaltinis: Europolas, EU IRU pirmųjų metų ataskaita ir Europolo duomenys.

36

Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas metiniame veiklos plane nustato išsamius kiekybiškai išreikštus RAN tikslus, o pažangą peržiūri ketvirčio ir metinėse pažangos ataskaitose. Tačiau šiuose planuose ir ataskaitose tik išvardijamos veiklos sritys, pavyzdžiui, susirinkimų, dalyvių, ex ante dokumentų, mokomųjų vizitų, seminarų, konferencijų, naujienlaiškių, mokymo kursų, praktinių seminarų, politikos dokumentų ir paskelbtų dokumentų skaičius. Komisija neprašė RAN kompetencijos centro pateikti informacijos, skirtos jo veiksmingumui stebėti, pavyzdžiui, informacijos apie dalyvių pasitenkinimą, įgytas žinias ir kontaktus, apie tai, kaip jais buvo naudojamasi ir kaip jie buvo skleidžiami valstybėse narėse, koks jų poveikis darbui arba organizacijos rezultatams (pavyzdžiui, ar mokymai faktiškai padėjo policijai atpažinti radikalizuotus asmenis ir sumažinti jų keliamą riziką). Tačiau RAN kompetencijos centras savo paties iniciatyva atliko apklausų, kurios suteikia duomenų apie tai, kiek jo produktai yra naudingi. Pavyzdžiui, vienos 2016 m. rugpjūčio mėn. atliktos apklausos metu buvo nustatyta, kad beveik 90 % RAN renginių dalyvių manė, kad jų dalyvavimas turės teigiamą poveikį jų kasdieniam darbui.

Išvados ir rekomendacijos

37

Valstybės narės atsako už savo nacionalinį saugumą, įskaitant kovą su terorizmu. ES taip pat užtikrina aukštą saugumo lygį, sudarydama palankesnes sąlygas informacijos mainams, operatyviam bendradarbiavimui ir dalijimuisi žiniomis bei patirtimi. 2005 m. ES nustatė savo kovos su terorizmu strategiją, paremtą keturiais ramsčiais. Pirmuoju ramsčiu siekiama žmonėms užkirsti kelią tapti teroristais šalinant radikalizacijos ir verbavimo priežastis. Kadangi radikalizaciją sukelia keli veiksniai, problemai išspręsti naudojami labai įvairūs veiksmai. Todėl Komisija, siekdama paremti valstybes nares, naudojasi vis įvairesniais esamais ES fondais.

38

Savo audito metu nagrinėjome, ar Komisija tinkamai valdė savo paramą, skirtą valstybėms narėms sprendžiant radikalizacijos, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, problemą. Apskritai mes nustatėme, kad Komisija atsižvelgė į valstybių narių poreikius, tačiau buvo tam tikrų koordinavimo ir vertinimo trūkumų.

39

Komisija, pasitelkusi aktualias iniciatyvas, kaip antai Informacijos apie radikalizaciją tinklą (RAN), ES interneto forumą ir Europos strateginių komunikacijų tinklą, skatino valstybių narių bendradarbiavimą (žr. 15–21 dalis).

40

Komisija savo kompleksinę paramą koordinavo, pavyzdžiui, pasitelkdama konsultacijas tarp generalinių direktoratų tvirtinant darbo programas. Taip buvo užtikrinamos jos veiksmų sinergijos. Tačiau nepaisant to, kad pastaruoju metu padėtis gerėjo, vis dar yra galimybių pagerinti Komisijos veiksmų koordinavimą. Pavyzdžiui, Komisijos parengta šioje srityje vykdomų ES finansuojamų veiksmų apžvalga neapima valstybių narių valdomų veiksmų, o tai būtų naudinga siekiant kiek įmanoma labiau pasinaudoti galimomis sinergijomis. Mes taip pat nustatėme, kad RAN, vienos iš pagrindinių Komisijos iniciatyvų, potencialas nebuvo visiškai išnaudotas siekiant skleisti sėkmingų ES finansuojamų projektų rezultatus (žr. 22–28 dalis).

1 rekomendacija

Pagerinti bendro veiksmų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, koordinavimo sistemą

Komisija turėtų pagerinti bendro ES finansuojamų veiksmų, skirtų padėti valstybėms narėms spręsti radikalizacijos problemą, sistemą. Visų pirma Komisija turėtų:

  1. į ES finansuojamų radikalizacijos veiksmų sąrašą įtraukti valstybių narių valdomus pagrindinius ES finansuojamus veiksmus. Komisija turėtų reguliariai šį sąrašą atnaujinti siekdama kiek įmanoma padidinti sinergijas, ypač tais atvejais, kai skirtingi fondai ir priemonės susikerta. Šis sąrašas turėtų būti prieinamas projektų pareiškėjams;
  2. kiek įmanoma labiau pasinaudoti galimomis Komisijos veiksmų sinergijomis formaliai įtvirtinant reikalavimą naudoti RAN siekiant skleisti sėkmingų ES finansuojamų projektų rezultatus.

Terminas: 2019 m. birželio mėn.

2 rekomendacija

Padidinti valstybių narių specialistams ir politikos formuotojams skirtą paramą

Komisija turėtų:

  1. pagerinti politikos formuotojams skirtą specialistų komunikaciją vykdant reguliarius ir struktūruotus metodų ir idėjų mainus;
  2. išanalizuoti valstybių narių specialistų dalyvavimą RAN tinkle, ypatingą dėmesį skiriant tam, ar mažiau aktyvios šalys turėtų būti labiau įtrauktos į procesą;
  3. išanalizuoti specialistų dalyvavimą RAN tinkle, užtikrinant, kad skirtingos suinteresuotosios šalys būtų tinkamai reprezentuojamos, įskaitant su vyriausybe ryšių neturinčių vietoje dirbančių organizacijų tinklus siekiant stiprinti principą „iš apačios į viršų“;
  4. remti kovos su radikalizacija projektų vadovus jiems vertinant praktikos veiksmingumą ir perkeliamumą ir padidinti RSN rinkinio aktualumą, į jį įtraukiant daugiau informacijos apie praktikos veiksmingumą ir kontekstą, į kurį ji gali būti perkelta;
  5. Į RAN rinkinį įtraukti tinkamą paaiškinimą, kaip veiksmai yra finansuojami ES lėšomis.

Terminas: 2019 m. birželio mėn.

41

Komisija nėra pakankamai išplėtojusi savo sistemos, skirtos įvertinti, ar jos parama yra veiksminga ir ar lėšos teikia ekonominę naudą. Pavyzdžiui, ji nėra suskirsčiusi bendrų politikos tikslų į konkretesnius ir išmatuojamus tikslus, o lėšos, kurias Komisija naudoja siekdama spręsti radikalizacijos problemą, nėra nurodomos kartu su rodikliais ir tikslais, skirtais išmatuoti sėkmę siekiant šio tikslo (žr. 29–31 dalis).

42

Be to, konkrečių veiksmų pasiekimai dažnai yra matuojami veiklos masto, o ne veiksmingumo požiūriu. Todėl yra rizika, kad Komisijai rengiant veiksmus arba toliau plėtojant savo politiką nebus skleidžiama naudinga įgyta patirtis arba į ją nebus atsižvelgta (žr. 32–36 dalis).

3 rekomendacija

Pagerinti rezultatų vertinimo sistemą

Komisija turėtų įvertinti sėkmę siekiant savo politikos tikslų ir užtikrinti, kad vykdant ES finansuojamus veiksmus būtų galima gauti įrodymų, kiek jie yra faktiškai veiksmingi. Visų pirma Komisija turėtų:

  1. vykdyti būtinas konsultacijas ir mokslinius tyrimus, siekdama nustatyti tikslus ir rodiklius, susijusius su sėkme, pasiekta įgyvendinant jos politikos remti valstybes nares joms sprendžiant radikalizacijos problemą tikslus ir užtikrinant racionalų lėšų panaudojimą. Tuomet ji turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie bendrą pažangą, padarytą siekiant savo kovos su radikalizacija politikos tikslų, įskaitant ataskaitas dėl susijusių ES lėšų;
  2. prašyti, kad RAN kompetencijos centras teiktų išsamesnes ataskaitas apie savo veiksmingumą, pavyzdžiui, dalyvių pasitenkinimą, įgytas žinias ir kontaktus, kaip jais buvo naudojamasi ir koks jų poveikis darbui arba organizacijos rezultatams;
  3. vykdyti šių elementų priežiūrą pasitelkdama ES interneto forumą:
    • EU IRU ir nacionalinių internetinės informacijos žymėjimo padalinių bendradarbiavimą užtikrinant papildomumą perduodant teroristinį turinį IT bendrovėms ir išvengiant nereikalingo dubliavimosi;
    • teroristinės propagandos pašalinimo poveikio jo paplitimui internete mastą;
    • EU IRU pažymėto turinio pašalinimo greitį;
  4. užtikrinti, kad projektų pareiškėjai pademonstruotų, kaip jie matuos savo projektų veiksmingumą.

Terminas: 2019 m. birželio mėn.

Šią ataskaitą priėmė V kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Lazaros S. LAZAROU, 2018 m. kovo 20 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Priedas

ES finansuojamų veiksmų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, pavyzdžiai

Žinių apie radikalizaciją kaupimas ir dalijimasis praktika
Veiksmas Radikalizacijos problemos sprendimo tikslas Finansavimas Valdymas
Informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN) Remti valstybes nares, kad jos rengtų ir įgyvendintų veiksmingą prevenciją, teiktų įvairių žinybų sistemų kūrimo gaires ir vadovus, kurtų patirties ir praktikos mainų platformas ir toliau vykdytų su radikalizacija susijusius mokslinius tyrimus Vidaus saugumo fondas (policija) DG HOME
Mokslinių tyrimų dotacijos Sumažinti akademinio pasaulio ir radikalizacijos srities saugumo specialistų atotrūkį siekiant sustiprinti valstybių narių pajėgumus tiksliau reguliuoti dabartinius politinius metodus ir parengti naujų politikos ir praktikos priemonių (Mokslinių tyrimų temos: parengti išsamų požiūrį į smurtinę radikalizaciją ir šiuolaikinės radikalizacijos tendencijas) Programa „Horizontas 2020“ DG HOMEDG RTD
Saugumo projektai pagal tiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą Parengti informavimo veiklos, dalyvavimo ir pagalbos vietos veikėjams ir šeimoms siekiant užkirsti kelią radikalizacijai priemones Vidaus saugumo fondas (policija) DG HOME
Kova su terorizmo propaganda
ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys (EU IRU) Kova su terorizmo propaganda internete Europolas Europolas
ES interneto forumas Komisijos iniciatyva, kuria interneto bendrovės įtraukiamos į kovą su terorizmo propaganda Vidaus saugumo fondas DG HOME
Europos strateginių komunikacijų tinklas Suteikti valstybėms narėms, pilietinei visuomenei ir ES institucijoms ekspertinių žinių, susijusių su politikos sistemų, komunikacijos kampanijų arba pavienių iniciatyvų rengimu. Suteikti dalijimosi geriausia praktika ir keitimosi ja tinklą bei teikti praktinę paramą ir konsultacijas siekiant padėti plėtoti veiksmingą atsvaros naratyvą Vidaus saugumo fondas DG HOME
Saugumo projektai pagal tiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą Spręsti su internetiniu turiniu, dėl kurio gali kilti radikalizacijos pavojus, susijusią problemą Vidaus saugumo fondas (policija) DG HOME
Įtraukių ir atsparių visuomenių skatinimas
Tarptautinės partnerystės Parengti novatoriškų politinių metodų ir praktinių priemonių, pirmenybę teikiant socialinei įtraukčiai, bendrų vertybių puoselėjimui ir kultūrų tarpusavio supratimui Erasmus+ DG EAC
Parama politikos reformoms Plėsti novatoriškos gerosios praktikos, patenkančios į Paryžiaus deklaracijos taikymo sritį, mastą ir ją skleisti
Europos savanorių tarnyba Skatinti pagrindines vertybes ir pasiekti nepalankioje padėtyje esančius žmones ir bendruomenes
Su jaunimu dirbantys asmenys Parengti geriausios praktikos priemonių rinkinį apie tai, kaip:
  • padėti jaunuoliams didinti demokratinį atsparumą, išmokti naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiškai mąstyti;
  • išmokyti jaunuolius spręsti konfliktus ir gerbti kitų nuomonę;
  • pastebėti marginalizacijos riziką arba nustatyti pažeidžiamas grupes
eTwinning Sujungti visos Europos mokytojus ir klases pasitelkiant interneto platformą „eTwinning“ siekiant nustatyti geriausią praktiką, susijusią su įvairovės klausimo sprendimu klasėse ir bendrų vertybių perdavimu mokiniams, bei marginalizacijos rizikos pastebėjimu arba pažeidžiamų grupių nustatymu
Parama nacionalinėms sistemoms ir mažos apimties vietos projektams Skatinti nepalankioje padėtyje esančių grupių socialinę įtrauktį, pavyzdžiui, per specialiai pritaikytas mokymo programas ir socialinės paramos sistemas Europos socialinis fondas DG EMPLDG REGIO
Padėti mokykloms mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir didinti visų galimybes gauti kokybiškas švietimo paslaugas
Užimtumo ir socialinių inovacijų projektai Finansuoti novatoriškus projektus vietoje skatinant socialinę įtrauktį Užimtumo ir socialinių inovacijų programa DG EMPL
Teisių, lygybės ir pilietiškumo projektai Suformuoti geresnį supratimą tarp bendruomenių, įskaitant religines bendruomenes, užkirsti kelią rasizmui bei ksenofobijai ir su šiais reiškiniais kovoti vykdant tarpreliginę ir tarpkultūrinę veiklą Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa DG JUST
Saugumo projektai pagal tiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą Ugdyti pirmosios grandies specialistų sąmoningumą ir juos apmokyti siekiant atpažinti būsimųjų užsienio kovotojų radikalizacijos procesą ir į jį reaguoti Vidaus saugumo fondas (policija) DG HOME
Radikalizuotų žmonių identifikavimas ir darbas su jais
Reabilitacijos ir deradikalizacijos programos Reabilitacija ir deradikalizacija kalėjimuose ir už jų ribų, rizikos vertinimo priemonės ir specialistų rengimas Teisingumo programa DG JUST
Kalėjimų ir lygtinio atleidimo darbuotojų mokymai Įtraukti Europos probacijos konfederaciją ir Europos kalėjimų ir pataisos tarnybų organizaciją į specialius kalėjimų ir lygtinio atleidimo darbuotojų mokymus
Radikalizacijos problemos sprendimas ne Europoje esančiose šalyse
Kovos su terorizmu priemonės Teikti trečiosioms šalims specialią kovos su terorizmu paramą Europos plėtros fondai ir Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos DG DEVCO
Europos kaimynystės priemonė DG NEAR
Atsižvelgimas į kovos su radikalizacija aspektą Kovos su radikalizacija problemų integravimas į įvairius trečiosioms šalims skirtus paramos tipus Europos plėtros fondai ir Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos DG DEVCO
Europos kaimynystės priemonė DG NEAR
eTwinning Plus Toliau plėtoti „eTwinning“ platformą, kad joje galėtų dalyvauti naujos Europos kaimynystės politikos šalys, visų pirma susiduriančios su smurtinės radikalizacijos problemomis ir jaučiančios didelį kultūrų dialogo poreikį Erasmus+ DG EAC

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos komunikatais dėl radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimo.

Komisijos atsakymai

Santrauka

V

Nuo 2017 m. Komisija yra pagerinusi savo ES finansuojamų veiksmų apžvalgą ir gali nustatyti skirtingų fondų ir veiksmų sinergijas, visų pirma vertindama Saugumo sąjungos darbo grupės ir jos specialaus kovos su radikalizacija pogrupio darbą.

VI

Komisijos radikalizacijos prevencijos ir kovos su ja politikos tikslai yra nustatyti atitinkamuose politikos dokumentuose. Jie neišvengiamai yra bendresnio pobūdžio, o konkretesni tikslai nustatomi pagal atitinkamas iniciatyvas.

VII

Komisija pažymi, kad atskiri projektai ir iniciatyvos yra vertinami, o jų pasiekimai – registruojami. Tai prisideda prie bendro fondų ir programų įvertinimo. Tačiau Komisija pripažįsta, kad šių veiksmų poveikis ilgesniu laikotarpiu nėra vertinamas sistemingai.

Įvadas

06

Žinios apie radikalizaciją plėtojamos ne tik įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamus projektus, bet ir pasitelkiant kitus ES fondus, visų pirma Vidaus saugumo fondą (policija) (ISF-P), įskaitant Informacijos apie radikalizaciją tinklą (RAN), kuriam taip pat pavesta dalytis gerosios patirties pavyzdžiais ir juos nustatyti.

08

Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamais projektais siekiama, be kita ko, stiprinti atsparumą apskritai, o konkrečiau – ir kovoti su radikalizacija (pavyzdžiui, projektas BAANA).

09

Pasitraukimo strategijos plačiąja prasme, taip pat reabilitacijos ir deradikalizacijos projektai finansuojami ne tik Teisingumo programos lėšomis, bet gali būti finansuojami ir ISF-P lėšomis, kaip yra 2017 m. lapkričio mėn. paskelbto bendrojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl radikalizacijos atveju.

Pastabos

5 langelis

Nors Komisija iš tikrųjų savo politikos atsaką pritaiko pagal besikeičiančias grėsmes, Komisijos darbu radikalizacijos prevencijos srityje siekiama ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų. Šia prasme daugelis darbo srautų yra susiję su visomis radikalizacijos formomis.

19
  1. Žiniasklaidos ir komunikacijos tema buvo imtasi skirtingų veiksmų: ji buvo įtraukta į 2005 m. Komisijos komunikatą (2.1 skyrius „Transliuojamoji žiniasklaida“); diskusijos šia tema (visų pirma poliarizacijos klausimu) taip pat vyko tinkluose RAN ir ESCN (Europos strateginių komunikacijų tinklas), o Komisija šiai temai pirmenybę teikė naujausiame 2017 m. kvietime teikti pasiūlymus (ISF-2017-AG-RAD).

    Be to, klausimas buvo iškeltas Komisijos aukšto lygio ekspertų grupėje radikalizacijos klausimais (HLCEG-R), kurios 2017 m. gruodžio mėn. tarpinėje ataskaitoje (parengtoje padedant Komisijai) valstybėms narėms rekomenduojama patikrinti, ar esamų priemonių pakanka, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias smurtinės ekstremistinės propagandos plitimui tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis.
  2. Komisija yra įdiegusi priemones, būtinas pasitraukimo strategijoms parengti. Komisija jau yra finansavusi svarbias pasitraukimo strategijas programos ISEC (Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu) lėšomis, svarbiausias pavyzdys yra Europos deradikalizacijos tinklo finansavimas 2012–2013 m. Be to, priėmusi 2014 m. Komunikatą dėl radikalizacijos, Komisija paragino valstybes nares į nacionalines programas kaip vieną iš finansavimo prioritetų įtraukti pasitraukimo strategijų rengimą. Pasitraukimo strategijos išlieka vienu iš prioritetų ir yra įtrauktos į 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtą kvietimą teikti pasiūlymus1.
6 langelis

Be procedūrų ir mechanizmų, skirtų skirtingų fondų ir iniciatyvų koordinavimui palengvinti, kuriuos nurodė Audito Rūmai, koordinavimas taip pat vyksta bendresniu politikos lygmeniu, visų pirma nuo 2017 m. pasitelkiant Saugumo sąjungos darbo grupę, o konkretesniu lygmeniu jį užtikrina kovos su radikalizacija pogrupis.

26

Komisija mano, kad bendras dokumentas padidina skaidrumą, tačiau atitinkamos Komisijos tarnybos veiksmus koordinavo taikydamos esamas procedūras net ir be konsoliduoto ES finansuojamų kovos su radikalizacija veiksmų sąrašo.

2017 m. Komisija sukūrė Saugumo sąjungos darbo grupę ir jos kovos su radikalizacija pogrupį, kad būtų pagerintas ES kovos su radikalizacija veiksmų koordinavimas ir nustatytos skirtingų fondų ir veiksmų sinergijos.

27

Pasiūlymas dėl didesnės turinio pašalinimo ir atsvaros propagandai kampanijų sinergijos galimybės nebuvo pateiktas nei Komisijai, nei ES interneto forumui, kuris siekia abiejų tikslų, todėl būtų buvęs tinkamas forumas. Todėl Komisija nemano, kad Komisijos koordinavimas buvo nepakankamas.

Visų pirma per ES interneto forumo arba 2016 m. spalio mėn. įkurtos Europos kovos su terorizmu centro (ECTC) Europolo patariamosios grupės, kurioje dalyvauja „VoxPol“ ir ESCN, susitikimus atitinkamai Komisija ir Europolas sudarė sąlygas glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti ES finansuojamus veiksmus.

28
  1. RAN jau yra suteikęs daug praktinių išdirbių, įskaitant vadovus ir mokymus (keletas pavyzdžių – Europos policijos pareigūnų mokymo programos, Švietimo manifestas, Grąžinamų užsienio teroristų kovotojų vadovas).

    Pagrindinis RAN rinkinio tikslas yra suteikti įkvėpimo kitiems specialistams ir neatrodo, kad RAN rinkinys būtų vieta, kurioje specialistai ieškotų finansavimo galimybių. Informacija apie projektų finansavimą pateikiama kituose šaltiniuose.
  2. Komisijai yra žinomos priežastys, paaiškinančios skirtingą valstybių narių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą. Be Audito Rūmų nurodytų priežasčių reikėtų turėti omenyje, kad įprastai specialistai iš šalių, susidūrusių su didesnėmis terorizmo grėsmėmis arba taikančių pažangesnius prevencijos metodus ir praktikas ir turinčių sukauptos patirties, dalyvauja aktyviau nei kiti. Komisija ir toliau mano, kad su valstybėmis narėmis yra svarbu aptarti jų prioritetus, poreikius ir iššūkius. Nuo 2017 m. tai daroma visų pirma per HLCEG-R. 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtoje jos tarpinėje ataskaitoje jau pateikta naudingų gairių dėl veiklos, kurią RAN ir ESCN turėtų organizuoti 2018 m.

    RAN tvarko, stebi ir atnaujina dalyvių sąrašą, kuriame pateikiama kiekvienos valstybės narės specialistų apžvalga. Remdamiesi šiuo sąrašu, RAN ir Komisija gali matyti specialistų iš tam tikros valstybės narės dalyvavimo raidą.
  3. RAN jau dabar priklauso ne tik daugybė pirmosios grandies specialistų, bet ir su vyriausybe ryšių neturinčių vietoje dirbančių organizacijų. Komisija mano, kad į šių specialistų įžvalgas ir patirtį atsižvelgiama aptariant politiką, o tai užtikrina metodo „iš apačios į viršų“ taikymą.
  4. Specialistų ir politikos formuotojų bendravimas vyksta įvairiais būdais: buvo surengta daug renginių, kuriuose specialistų išvadomis ir rekomendacijomis buvo dalijamasi su politikos formuotojas (pvz., 2016 m. lapkričio mėn. aukšto lygio RAN konferencija arba 2017 m. birželio mėn. RAN grąžinamų asmenų konferencija). Komisija mano, kad RAN grąžinamų asmenų konferencija kartu su vadovu ir vėlesniais praktiniais seminarais tuo pačiu klausimu, kuriuose dalyvavo valstybių narių atstovai, turi didelį poveikį šios srities politikos krypčių formavimui ne tik ES, bet ir valstybių narių lygmeniu.

Be to, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama nustatyti, kuriose srityse valstybės narės norėtų gauti daugiau RAN ar panašios paramos. 2017 m. liepos mėn. sukurta HLCEG-R yra patariamoji grupė, padedanti Komisijai nustatyti tokius poreikius ir suformuluoti atitinkamą atsaką. 2017 m. lapkričio mėn. HLCEG-R tarpinėje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, kurios yra svarbios RAN, atspindėtos 2018 m. metiniame veiklos plane. Tokiu būdu Komisija užtikrina, kad RAN pridėtinė vertė būtų didinama praktikoje teikiant paslaugas, skirtas valstybių narių nustatytiems prioritetams ir iššūkiams.

Radikalizacijos kalėjimuose problema tapo politiniu prioritetu kartu su augančiu atitinkamų kalėjimų ir lygtinio atleidimo srities specialistų informuotumu. Tokios organizacijos kaip Europos Taryba, „EuroPris“ ir CEP (Europos probacijos konfederacija) pradėjo aktyviai ieškoti šios problemos sprendimų tik 2015 m., kai Komisija įvardijo veiksmus, numatytus finansuoti Teisingumo programos lėšomis.

29

Komisija mano, kad iš tikrųjų yra svarbu turėti pakankamai informacijos apie bendros paramos veiksmams pažangą ir veiksmingumą. Komisija sistemingai atlieka ES fondų laikotarpio vidurio ir ex post vertinimą. Laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai padeda nukreipti lėšas ir suteikia galimybę prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių teisinio pagrindo ribose. Ex post vertinimo rezultatai padeda formuoti politiką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kylančios grėsmės ir valstybių narių poreikiai gali keistis sparčiai, reikalingas skubus atsakas be išsamaus ankstesnių veiksmų įvertinimo, kuris tuo metu gali būti dar neatliktas.

Be to, bendra jos parama buvo peržiūrėta atliekant išsamų saugumo politikos vertinimą, kurį Komisija parengė Europos Parlamento prašymu ir kuris paskelbtas 2017 m. liepos mėn.

30
  1. Komisijos radikalizacijos prevencijos ir kovos su ja politikos tikslai yra nustatyti atitinkamuose politikos dokumentuose. Jie neišvengiamai yra bendresnio pobūdžio, o konkretesni tikslai nustatomi pagal atitinkamas iniciatyvas.
  2. Net jeigu nėra nustatytų konkrečių su radikalizacija susijusių naudojamų ES fondų rodiklių ir tikslų, radikalizacijai skirtų projektų veiksmingumas ir ekonominis naudingumas vertinamas pagal programų ir konkrečius rodiklius, kurie atspindi skirtingų finansavimo programų ir fondų mastą ir tikslus. Toks kiekvieno fondo vertinimas atliekamas sistemingai. Pavyzdžiui, tokių programų kaip „Erasmus+“, kuriomis remiamas kokybiškas įtraukus švietimas ir skatinamos bendros vertybės, veiksmingumas vertinamas pagal programų ir konkrečių sektorių tikslus ir rodiklius. Sąnaudų įvertinimas paprastai yra susijęs su šiais platesniais, su švietimu susijusiais tikslais, o ne su pačia radikalizacija, nes jis prie radikalizacijos prevencijos prisideda netiesiogiai.
  3. Išsami visų kovos su radikalizacija veiksmų, išskyrus valstybių narių administruojamus ES veiksmus, apžvalga buvo pateikta 2017 m. liepos mėn. išsamiame ES saugumo politikos vertinime, nurodant informaciją apie fondus ir išlaidas (žr. atsakymą į 26 dalies pastabas).
  4. Būtų ypač sudėtinga visapusiškai nustatyti radikalizacijos problemos sprendimo sąnaudas, visų pirma veiksmų, kuriais siekiama kelių tikslų, ir veiksmų, kuriems taikomi skirtingi terminai. Komisija pažymi, kad politikos dokumentuose, kaip antai įvairiuose komunikatuose dėl radikalizacijos, nepateikiamos konkrečios ir išsamios nuorodos į tam tikrų veiksmų finansavimo priemones. Komisijos komunikatai nėra dokumentai, kuriuose registruojami ar skelbiami konkretūs finansiniai įsipareigojimai.
32

Prevencinių veiksmų veiksmingumo vertinimas yra iš esmės sudėtingas ir reikalauja glaudaus Komisijos, valstybių narių, atskirų suinteresuotųjų šalių ir tyrėjų bendradarbiavimo. Tai laipsniškas procesas, kurio metu palaipsniui nagrinėjami ir taikomi vertinimo metodai. Kaip pažymėta Komisijos išsamiame saugumo politikos vertinime, reikia geriau vertinti rezultatus ir veiksmingumą, o Komisija turi toliau ieškoti būdų, kaip geriau parodyti savo veiksmų veiksmingumą.

Komisija mano, kad RAN KC veiklos įvertinimas nėra vien renginių ir veiklos išvardijimas, nes yra pateikiamas kiekvienos užduoties įvertinimas, kaip aiškiai matyti iš 2016 m. RAN metinės pažangos ataskaitos.

33

ES finansavimo priemonių atrankos procedūra numatomas pareiškėjų siūlomos vertinimo ir stebėjimo strategijos patikimumo įvertinimas ir ji yra skirtingų projektų pranašumų ir trūkumų analizės dalis. Pareiškėjai supažindinami su įvertinimo rezultatais, siekiant juos paskatinti gerinti savo projekto struktūrą. Be to, jie papildo Komisijos vykdomą įgyvendinamo projekto stebėjimo strategiją. Tačiau projekto atranką nulemia ne tik jame numatytos vertinimo ir stebėjimo strategijos kokybė. Projektai visų pirma atrenkami atsižvelgiant į jų aktualumą kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytam politikos tikslui ir jų ES pridėtinę vertę (pvz., ar jie susiję su keliomis valstybėmis narėmis arba joms daro poveikį).

Be to, veiksmingumo rodiklių nebuvimas nereiškia, kad negalima įvertinti veiksmingumo, nes pareiškėjai turi pateikti išsamią aprašomąją projekto ataskaitą, pagal kurią Komisija gali įvertinti, ar projektas veiksmingai prisidėjo prie politikos tikslo įgyvendinimo.

34

Mokėjimai už ES bendrai finansuojamus projektus grindžiami tuo, ar projektas buvo įgyvendintas pagal jo pradinius tikslus.

Atlikdama šį galutinį vertinimą, Komisija įvertina įvairius elementus, įskaitant rezultatų kokybę, naudingumą ir perkeliamumą.

Atskirų projektų vertinimai vėliau įtraukiami į bendrą finansinės programos vertinimą, kuris atliekamas padedant išorės vertintojams.

Pavyzdžiui, pačią ISEC programą, atskirus kvietimus ir projekto rezultatus valstybės narės ir suinteresuotosios šalys apskritai vertina labai teigiamai, kaip nurodyta 2007–2013 m. ISEC programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ ex post vertinimo ataskaitoje.

Galiausiai vertinimus papildo kitos priemonės, kuriomis Komisija sustiprina atskirų intervencijų įrodymų bazę. Pavyzdžiui, naudojant ES finansuojamu projektu IMPACT sukurtas priemones projektų vadovams padedama atlikti geresnį jų veiksmų veiksmingumo vertinimą. Be to, konkretiems ES finansuojamiems projektams (pavyzdžiui, finansuojamiems Pilietinės visuomenės įgalėjimo programos lėšomis) Komisija numato programos ex post vertinimą atsižvelgiant į novatorišką alternatyvaus ir atsvaros naratyvų pobūdį. Atlikdama tolesnius veiksmus po HLCEG-R tarpinės ataskaitos, Komisija kartu su valstybėmis narėmis nagrinės, kaip geriau vertinti atitinkamas programas ir intervencijas.

35

Komisija kartu su Europolu prašo interneto bendroves pateikti duomenis apie teroristinio turinio pašalinimą, tačiau kol kas gavo tik nedaug grįžtamosios informacijos. Be to, Europolo sukurta Internetinės informacijos žymėjimo valdymo programa padės užtikrinti koordinavimą su valstybėmis narėmis ir tokiu būdu sumažinti dubliavimosi tikimybę. Dėl „vis daugėjančių problemų efekto“ pašalinimo Komisija tikisi, kad pačių bendrovių parengta maišų duomenų bazė padės apsisaugoti nuo pakartotinio teroristinio turinio įkėlimo ir platinimo. Šiuo atžvilgiu Europolas forume pasiūlė paramą užtikrinant šios priemonės optimizavimą.

EU IRU (internetinės informacijos žymėjimo padalinys) taiko vadinamąją konfliktų sureguliavimo procedūrą, kuria siekiama užtikrinti, kad valstybės narės turėtų teisę išreikšti nuomonę apie EU IRU bendrovių žymimą turinį, tokiu būdu išvengiant bet kokio neigiamo informacijos žymėjimo ir vėlesnio pašalinimo poveikio, kuris galėtų pakenkti tyrimams. Be to, EU IRU daugiausia dėmesio skiria propagandai internete, kuria teroristai siekia pasinaudoti, kad pritrauktų kuo daugiau pasekėjų. Slaptesnis bendravimas akis į akį paprastai vyksta vėliau. Jeigu šie prevenciniai metodai būtų visiškai veiksmingi, ilgalaikėje perspektyvoje būtų galima sumažinti operatyviniams partneriams tenkančią naštą, nes būtų atliekama mažiau tyrimų.

Nurodyti veiksmai atitinka 2017 m. liepos mėn. suderintą ES interneto forumo veiksmų planą; veiksmams priskiriama ir ataskaitų teikimo tvarka, grindžiama įvairiais rodikliais. Komisijos rekomendacija dėl neteisėto turinio internete parengta atsižvelgiant į ES interneto forumo pažangą ir joje nustatyta ataskaitų teikimo tvarka.

36

Komisija RAN kompetencijos centrui (RAN KC) yra pavedusi teikti ataskaitas apie savo veiksmų veiksmingumą. Pagal bendrąją sutartį RAN KC turi teikti ketvirtines pažangos ataskaitas ir visų pirma metines pažangos ataskaitas, kaip jo veiksmais prisidedama prie nustatytų politikos tikslų siekimo. Todėl nuo 2017 m. metinėse pažangos ataskaitose pateikiamas toks kiekvienos užduoties vertinimas. Šiose ataskaitose nėra išvardijamos „tik veiklos sritys“. RAN taip pat atlieka apklausas (nors ir nesistemingai), visų pirma apie kai kuriuos (pagrindinius) įvykius.

Be to, Komisija kartu su RAN KC iniciatyvinio komiteto nariais vertina pažangą, iššūkius ir galimybes tobulėti remiantis RAN KC veiklos vertinimu (pvz., dėl atitinkamų suinteresuotųjų šalių informavimo, galimybių tobulinti įgytos patirties sklaidą ir perkeliamumą). Iniciatyvinio komiteto posėdžiai rengiami kartą per ketvirtį.

Išvados ir Rekomendacijos

40

Nuo 2017 m., sukūrusi Saugumo sąjungos darbo grupę ir jos kovos su radikalizacija pogrupį, Komisija pagerino ES lėšomis finansuojamų kovos su radikalizacija veiksmų apžvalgą ir gali nustatyti skirtingų fondų ir veiksmų sinergijas.

1 rekomendacija

Komisija pritaria 1 rekomendacijai. Pirmąją finansavimo galimybių ir projektų apžvalgą buvo pavesta atlikti Saugumo sąjungos darbo grupės kovos su radikalizacija pogrupiui ir tarnybos ja naudojasi nustatydamos sinergijas ir kaupdamos atitinkamas žinias ir patirtį.

2 rekomendacija

Komisija pritaria 2 rekomendacijai. Komisija norėtų pabrėžti, kad glaudesnis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis yra vienas iš HLCEG-R nustatytų faktų, dėl kurio jau imtasi konkrečių tolesnių veiksmų (pvz., 2018 m. jau numatyti politikos ir praktikos renginiai, skirti politikos formuotojams ir specialistams).

41

Komisijos radikalizacijos prevencijos ir kovos su ja politikos tikslai yra nustatyti atitinkamuose politikos dokumentuose. Jie neišvengiamai yra bendresnio pobūdžio, o konkretesni tikslai nustatomi pagal atitinkamas iniciatyvas.

Žr. Komisijos atsakymus į 29 ir 30 dalių pastabas.

42

Komisija pažymi, kad atskiri projektai ir iniciatyvos yra vertinami, o jų pasiekimai – registruojami. Tai prisideda prie bendro fondų ir programų įvertinimo. Tačiau Komisija pripažįsta, kad šių veiksmų poveikis ilgesniu laikotarpiu nėra vertinamas sistemingai.

Žr. Komisijos atsakymus į 32–36 dalių pastabas.

3 rekomendacija

Komisija pritaria 3 rekomendacijai.

Žodynėlis

ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys (IRU): EU IRU Europole siekia kovoti su internete skleidžiama radikalizacija ir verbavimo pastangomis, žymėdamas teroristinį turinį internete ir įspėdamas paslaugų teikėjus, kurie jį priglobia

ES interneto forumas: Komisijos iniciatyva, kuria interneto bendrovės įtraukiamos į kovą su terorizmo propaganda

Eurojustas: ES valstybių narių koordinavimo ir bendradarbiavimo sunkių tarptautinių organizuotų nusikaltimų ir terorizmo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo srityje rėmimo ir stiprinimo agentūra

Europolas: ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, kuri siekia remti valstybes nares joms užkertant kelią visoms sunkių tarptautinių organizuotų nusikaltimų formoms ir terorizmui bei kovojant su jais

Europos strateginių komunikacijų tinklas: ES valstybių narių ekspertų dalijimosi gerąja praktika, susijusia su strateginėmis komunikacijomis, tinklas

IMPACT: projektas, kuriuo buvo siekiama parengti priemonių rinkinį, skirtą įvertinti radikalizacijos problemos sprendimo iniciatyvas

Informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN): specialistus sujungiantis visos ES tinklas, kad šie keistųsi su radikalizacijos prevencija ir kova su radikalizacija, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo ir terorizmo pavojus, susijusiomis idėjomis, žiniomis ir patirtimi

Kovos su terorizmu koordinatorius: koordinuoja ES Tarybos darbą kovos su terorizmu srityje ir užtikrina, kad kovojant su terorizmu ES atliktų aktyvų vaidmenį

Radikalizacija: reiškinys, kai tam tikrų žmonių ekstremistinės ideologijos ir elgesys gali lemti teroro aktus

Reintegracija: procesas, kuriuo siekiama padėti buvusiems teroristams sugrįžti į visuomenę

STRESAVIORA: projektas, kuriuo siekiama skatinti įtraukias ir atsparias visuomenes

Terorizmo propaganda: tam tikros ekstremistinės pasaulėžiūros, kuri skatina asmenis svarstyti galimybes imtis smurto ir jį pateisinti, propagavimas

Vidaus saugumo fondas (policija): Vidaus saugumo fondo (2014–2020 m.) policijos komponentas padeda užtikrinti aukštą saugumo lygį Europos Sąjungoje. Jis finansuoja tiesiogiai Komisijos valdomus veiksmus ir veiksmus, kuriuos valdo valstybės narės, pasitelkdamos nacionalines programas

VOX-Pol: projektas, kuriuo siekiama sukurti su internete skleidžiamu ekstremizmu susijusios mokslinių tyrimų veiklos tinklą siekiant pateikti geriau informuotos politikos darbotvarkes nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis

Galinės išnašos

1 Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga už savo nacionalinį saugumą.

2 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį. 82–89 straipsniuose numatytas policijos ir teisminis bendradarbiavimas.

3 Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategija, 2005 m. lapkričio 30 d., dok. 14 469/4/05, priimta 2005 m. gruodžio 15 d.

4 COM(2015) 185 final, 2015 m. balandžio 28 d. „Europos saugumo darbotvarkė“.

5 Pavyzdžiui, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

6 Europos saugumo darbotvarkė. Dabartinė padėtis: 2017 m. birželio mėn.

7 COM(2005) 313 final, 2005 m. rugsėjo 21 d., „Teroristų verbavimas: smurtinį radikalėjimą skatinančių veiksnių nagrinėjimas“; COM(2013) 941 final, 2014 m. sausio 15 d., „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“; ir COM(2016) 379 final, 2016 m. birželio 14 d., „Radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimas“.

8 Šį metodą sustiprina 2010 m. Vidaus saugumo strategija ir 2015 m. Europos saugumo darbotvarkė.

9 Europos strateginių komunikacijų tinklas išsirutuliojo iš strateginės komunikacijos dėl Sirijos konsultacinės grupės (SSCAT).

10 „IMPACT Europe“ (novatorišku kovos su smurtinės radikalizacijos metodais Europoje vertinimo metodu ir procedūra) buvo siekiama parengti priemonių rinkinį, skirtą vertinti iniciatyvas, kuriomis sprendžiama radikalizacijos problema.

11 Pavyzdžiui, pasitelkus nuo 2016 m. spalio mėn. rengiamas mėnesines pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitas ir išsamų 2017 m. liepos mėn. ES saugumo politikos vertinimą.

12 „VOX-Pol“ projektu siekiama sukurti su internete skleidžiamu ekstremizmu susijusios mokslinių tyrimų veiklos tinklą siekiant parengti geriau informuotos politikos darbotvarkes nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis.

13 Tai patvirtina mūsų apklausa. 8 iš 13 (62 %) nuomonę pareiškusių apklausos respondentų manė, kad RAN metodas galėtų sukurti daugiau vertės.

14 ISEC (Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu) buvo „Laisvių užtikrinimo ir išsaugojimo“ bendrosios programos (2007–2013 m.), kuri buvo Vidaus saugumo fondo (policija) (2014–2020 m.) pirmtakė, dalis.

15 Žr., pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos.

16 SWD(2017) 278, 2017 m. liepos 26 d. „Išsamus ES saugumo politikos vertinimas“.

17 COM(2014) 365 final, 2014 m. birželio 20 d., „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“.

18 FIRST LINE, LIAISE II ir SAFFRON.

19 Pasibaigus projektui ES finansavimo gavėjo pateiktas naratyvas ir finansinė projekto veiklos ir pasiekimų ataskaita.

20 JK kovos su terorizmu internetinės informacijos žymėjimo padalinys per metus pažymi maždaug 100 000 vienetų.

 

1 Kvietimas 2017-ISFP-AG-RAD.

Etapas Data
APM patvirtinimas / audito pradžia 2016 10 25
Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui) 2018 2 8
Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros 2018 3 20
Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis 2018 4 25

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų nario Lazaros S. Lazarou vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Jan Gregor, jam talkino kabineto vadovas Werner Vlasselaer ir kabineto atašė Bernard Moya, pagrindinis vadybininkas Alejandro Ballester Gallardo, užduoties vadovas Mark Marshall, auditoriai Alexandre-Kim Hugé ir Pascale Pucheux-Lallemand.

Iš kairės į dešinę: Werner Vlasselaer, Alejandro Ballester Gallardo, Mark Marshall, Bernard Moya, Pascale Pucheux-Lallemand, Jan Gregor

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/ecadefault.aspx
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF ISBN 978-92-872-9963-5 ISSN 1977-5725 doi:10.2865/806788 QJ-AB-18-010-LT-N
HTML ISBN 978-92-872-9944-4 ISSN 1977-5725 doi:10.2865/176199 QJ-AB-18-010-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

  • nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
  • šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
  • elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa https://europa.eu/european-union/index_lt

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais