Veiksmingumu grindžiamas finansavimas įgyvendinant sanglaudos politiką: prasmingi užmojai, tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu liko kliūčių

Santrauka

I Rezultatai yra labai svarbūs siekiant ES politikos tikslų ir taip stiprinant Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sanglaudos politikos veiksmingumo didinimas yra bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tikslas.

II 2014–2020 m. Bendrųjų nuostatų reglamente numatytas aiškus valstybių narių veiksmų programų veiklos peržiūros planas, įskaitant tarpines ir tikslines reikšmes, kurias reikia pasiekti Europos struktūrinių ir investicijų fondų investicijomis. Be to, trys priemonės suteikė valstybėms narėms finansinių paskatų siekti rezultatų ir optimizuoti lėšų panaudojimą:

•  reikalavimas įvykdyti konkrečias pradines sąlygas (ex ante sąlygas), būtinas investicijoms palankiai aplinkai sukurti nuo pat programų įgyvendinimo pradžios. Jomis taip pat buvo siekiama užtikrinti, kad būtų sudarytos veiksmingam ir efektyviam Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimui būtinos sąlygos, kad valstybių narių išlaidos būtų kompensuojamos iš ES biudžeto;
•  privalomas veiklos lėšų rezervas, sudarantis apie 20 milijardų eurų (arba 6 % sanglaudos srities išlaidų), kurį būtų galima panaudoti sėkmingoms prioritetinėms kryptims arba kurį reikėtų perskirstyti kitoms tos pačios programos prioritetinėms kryptims arba kitoms tos pačios valstybės narės programoms, ir
•  veiksmingumu pagrįsti finansavimo modeliai, susiejantys ES finansinę paramą tiesiogiai su iš anksto apibrėžtais išdirbiais ar rezultatais.

III Audito metu įvertintas šių priemonių naudojimas 2014–2020 m. Visų pirma tikrinome, ar:

•  šios priemonės buvo tinkamai parengtos, siekiant skatinti veiksmingumą ir sutelkti dėmesį į siekiamus rezultatus;
•  Komisija ir valstybės narės veiksmingai jas panaudojo ir
•  jas naudojant pasikeitė sanglaudos lėšų paskirstymo ir išmokėjimo būdas.

IV Visos trys priemonės galėjo paskatinti veiksmingumą ir sutelkti dėmesį į siekiamus rezultatus. Be to, šios priemonės yra viena kitą papildančios ir taikomos skirtingais programos įgyvendinimo etapais bei įvairiems aspektams, tačiau visomis jomis sanglaudos finansavimas susiejamas su veiksmingumu ir rezultatais.

V Komisijai ir valstybėms narėms pavyko tik iš dalies panaudoti tris priemones, kad sanglaudos politikos finansavimas būtų labiau pagrįstas veiksmingumu. Mūsų vertinimas yra palankesnis ex ante sąlygų nei veiklos lėšų rezervo atžvilgiu ir mažiausiai palankus dėl veiksmingumu pagrįstų finansavimo modelių (išskyrus supaprastintą išlaidų apmokėjimą, kuris jau buvo iki 2014 m.).

VI Prieš pradėdamos įgyvendinti programas valstybės narės įvykdė daugumą, bet ne visas ex ante sąlygas. Buvo susitarta dėl veiksmų planų dėl neįvykdytų ex ante sąlygų ir jie iš esmės buvo įvykdyti, tačiau kai kuriais atvejais tik laikotarpio pabaigoje. Komisijos ex ante sąlygų vertinimas buvo sukurtas kaip vienkartinis veiksmas, o ne kaip jų vykdymo stebėsena per visą laikotarpį. Reikiamos sąlygos (jas pakeisiančios sąlygos 2021–2027 m. laikotarpiu) turi būti vykdomos visą laikotarpį. Tačiau reikia išsamiau paaiškinti reikiamų sąlygų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sąlygas.

VII 2019 m. Komisija leido panaudoti 82 % 20 milijardų eurų veiklos lėšų rezervo 2014–2020 m. laikotarpiu. Išmokėtos sumos daugiausia buvo grindžiamos tuo, kaip valstybės narės pasiekė savo tikslus, susijusius su išlaidomis ir išdirbiais, nes veiklos lėšų rezervui paskirstyti beveik nebuvo naudojami jokie rezultatų rodikliai. Apskritai veiklos lėšų rezervo paskirstymas turėjo tik nedidelį poveikį programų biudžetams. Privalomo veiklos lėšų rezervo naudojimas 2021–2027 m. nutrauktas ir pakeistas laikotarpio vidurio peržiūra. Tačiau nuostatos yra neaiškios ir jose nenurodoma, kaip faktinis programų veiksmingumas paveiks lėšų paskirstymą

VIII Valstybės narės parodė labai ribotą susidomėjimą dviem naujais veiksmingumu pagrįsto finansavimo modeliais, t. y. bendraisiais veiksmų planais ir su išlaidomis nesusijusiu finansavimu. Komisijai labiau pasisekė skatinti naudoti tradicinį supaprastintą išlaidų apmokėjimą, nors jis ne visada yra pagrįstas veiksmingumu. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas artimiausiais metais taps pagrindiniu ES finansavimo modeliu, daugiausia dėl to, kad jį privaloma naudoti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Tačiau manome, kad reikia išsamiau paaiškinti taikytinas jo naudojimo taisykles sanglaudos politikoje, kad valstybės narės būtų labiau linkusios pasinaudoti šiuo novatorišku finansavimo modeliu.

IX Apskritai remiantis mūsų auditu buvo patvirtinta, kad pradėjus taikyti veiklos peržiūros planą 2014–2020 m. laikotarpiu prisidėta prie sanglaudos politikos finansinio valdymo kultūrinių pokyčių. Tačiau remiantis mūsų auditu taip pat nustatyta, kad veiksmingumu grindžiamas finansavimas dar nėra sanglaudos politikos realybė. Visų pirma, nors dėl trijų naujų priemonių atsirado naujų įgyvendinimo metodų, ES lėšų paskirstymo ir išmokėjimo būdas pastebimai nepasikeitė.

X Komisijai pateikiame šias rekomendacijas:

•  2021–2027 m. laikotarpiu kuo geriau pasinaudoti reikiamomis sąlygomis;
•  iš anksto sudaryti sąlygas veiksmingai 2021–2027 m. laikotarpio vidurio peržiūrai;
•  patikslinti taisykles, kuriomis grindžiamas su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelis;
•  patikslinti metodą, kuriuo suteikiamas patikinimas dėl ES finansavimo taikant su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelį.

XI 2021–2027 m. laikotarpiu sanglaudos politikos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos bus naudojamos vienu metu. Tam tikra 2014–2020 m. veiksmingumu grindžiamo sanglaudos finansavimo priemonių naudojimo patirtis taip pat gali būti taikoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei, nes pagal ją teikiamas finansavimas taip pat bus grindžiamas veiksmingumu.

Įvadas

2014–2020 m. laikotarpiu naudojant ES biudžetą daugiausia buvo orientuojamasi į rezultatus

01 ES išlaidų rezultatai labai padeda siekti ES politikos tikslų. Pagal ES finansinį reglamentą reikalaujama, kad visos ES išlaidos atitiktų patikimo finansų valdymo principus^[1], siekiant kuo didesnės ekonominės naudos. 2015 m. Komisija pradėjo iniciatyvą „į rezultatus orientuotas ES biudžetas“^[2], kuriuo siekta padidinti ES išlaidų skaidrumą ir atskaitomybę, o rezultatus laikyti ES biudžeto pagrindu.

02 2013 m. gruodžimėn. priimdami 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų teisės aktų rinkinį^[3] Europos Parlamentas ir Taryba turėjo aiškų tikslą užtikrinti, kad sanglaudos politika būtų labiau pagrįsta veiksmingumu.

03 Sanglaudos politiką įgyvendina valstybių narių vadovaujančiosios institucijos per maždaug 390 veiksmų programų (VP), prižiūrint Komisijai ir jai teikiant gaires. 2014–2020 m. bendras sanglaudos politikos biudžetas sudarė apie 357 milijardus eurų, t. y. maždaug trečdalį viso ES biudžeto. 2021–2027 m. biudžetas sudarys apie 373 milijardus eurų (dabartinėmis kainomis). 1 langelyje pateikiama pagrindinė informacija apie sanglaudos politiką dviem laikotarpiais.

04 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR)^[5], kuriuo nustatomos 2021–2027 m. taisyklės. Didžiąją 2021–2027 m. laikotarpio dalį sanglaudos politikos fondai bus įgyvendinami kartu su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), kurios biudžetas yra 672,5 milijardo eurų (įskaitant 312,5 milijardo eurų dotacijas). EGADP tikslas – finansuojant valstybes nares sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį, kad būtų pasiektos sutartos tarpinės reikšmės ir tikslinės reikšmės^[6].

Veiksmingumu pagrįstas biudžeto sudarymas: ką tai reiškia?

05 Veiksmingumu pagrįstas biudžeto sudarymas yra sistemingas informacijos apie išdirbius, rezultatus ir (arba) poveikį naudojimas siekiant pagrįsti, daryti įtaką ir (arba) apibrėžti viešųjų lėšų paskirstymą^[7]. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apibrėžia tris^[8] plačias veiksmingumu pagrįsto biudžeto sudarymo kategorijas: prezentacinį, į rezultatus orientuotą ir veiksmingumu pagrįstą biudžetą. Šioje ataskaitoje vartojame terminą „veiksmingumu grindžiamas finansavimas“, kuris analogiškas pastarajam, bet taip pat apima programų ir veiksmų finansavimą.

Veiksmingumu grindžiamas sanglaudos politikos finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu

06 Į 2014–2020 m. BNR buvo įtraukti du pagrindiniai komponentai, kuriais siekta labiau sutelkti sanglaudos srities išlaidas į rezultatus. Pirma, buvo nustatytas aiškus veiklos peržiūros planas, pagal kurį valstybės narės privalėjo nustatyti konkrečius tikslus, kuriuos reikėjo pasiekti investicijomis iš ESI fondų. Antra, buvo nustatytos specialios veiksmingumu grindžiamos sanglaudos politikos finansavimo priemonės, kurių paskirtis – teikti valstybėms narėms finansines paskatas ir optimizuoti ES finansinės paramos naudojimą:

•  reikalavimas laikytis konkrečių ex ante sąlygų, kurių reikia siekiant nuo pat programų pradžios sukurti investicijoms palankią aplinką ir užtikrinti, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos valstybių narių išlaidoms kompensuoti iš ES biudžeto;
•  privalomas veiklos lėšų rezervas – 6 % visų kiekvienos valstybės narės asignavimų, kuriuos būtų galima perskirstyti kitoms tos pačios programos prioritetinėms kryptims arba kitoms tos pačios valstybės narės programoms, remiantis 2019 m. veiksmingumo peržiūra, ir
•  veiksmingumu pagrįstų finansavimo modelių naudojimo išplėtimas. Visų pirma 2019 m. pabaigoje buvo įdiegti du finansavimo modeliai (bendrieji veiksmų planai ir su išlaidomis nesusijęs finansavimas). Pagal juos ES finansavimas buvo tiesiogiai susietas su iš anksto nustatytų išdirbių, rezultatų ar sąlygų pasiekimu. Be to, valstybės narės buvo raginamos taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, kuris jau buvo išbandytas 2007–2013 m. laikotarpiu.

07 2014–2020 m. laikotarpiu ESI fondams taip pat buvo taikomos makroekonominės sąlygos, pagal kurias ES finansavimas galėjo būti perprogramuotas arba sustabdytas valstybei narei nesilaikius patikimo ekonomikos valdymo taisyklių. Tačiau ši taisyklė niekada nebuvo pritaikyta.

Orientavimo į veiksmingumą sanglaudos politikoje kliūtys

08 Komisija yra atsakinga už tai, kad būtų tinkamai naudojamasi ES finansine parama, taip pat tuo atveju, kai atsakomybe už šių lėšų valdymą ji dalijasi su valstybėmis narėmis^[9]. Tačiau, siekiant sanglaudos politiką labiau grįsti veiksmingumu, atsiranda tam tikrų kliūčių^[10]:

•  dėl visų valstybėms narėms skirtų asignavimų (vadinamųjų jų finansinių paketų) susitariama nuo pat pradžių derantis dėl daugiametės finansinės programos (DFP). Dėl to nėra lankstumo, kad būtų galima perskirstyti lėšas tarp valstybių narių per tą laikotarpį;
•  septynerių metų DFP kiekvienai išlaidų kategorijai nustatomos didžiausios sumos (viršutinės ribos), kurios neturėtų būti koreguojamos, išskyrus kraštutiniais atvejais.

09 Papildomai apsunkina tai, kad veiksmingumas, įskaitant rezultatų pasiekimą, priklauso nuo daugelio skirtingų veikėjų: Komisijos, valstybių narių nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei viešojo ir privačiojo sektorių dalyvių. Visi jie yra susiję su tikslų, tarpinių ir tikslinių reikšmių pasiekimu ir turi užtikrinti, kad ES ir nacionalinės lėšos būtų naudojamos efektyviai, veiksmingai ir laikantis taisyklių. Taip pat reikia atsižvelgti į teritorinius skirtumus, kurie gali turėti įtakos programos veiksmingumui. Išoriniai veiksniai, kaip neseniai parodė COVID-19 pandemija, taip pat turi didelį galimą poveikį programų įgyvendinimui.

Audito apimtis ir metodas

10 Audito metu buvo įvertintas veiksmingumu pagrįsto sanglaudos srities finansavimo priemonių naudojimas 2014–2020 m. laikotarpiu. Visų pirma tikrinome, ar:

•  šios priemonės buvo tinkamai parengtos, siekiant skatinti veiksmingumą ir sutelkti dėmesį į siekiamus rezultatus;
•  Komisija ir valstybės narės veiksmingai jas panaudojo;
•  jas naudojant pasikeitė sanglaudos lėšų paskirstymo ir išmokėjimo būdas.

11 Atlikdami auditą apžvelgėme reglamentavimo sistemą, Komisijos procedūras ir gaires bei atitinkamus dokumentus ir literatūrą apie veiksmingumu pagrįstą finansavimą ES ir sanglaudos politikos aplinkybėmis.

12 Be to, išanalizavome Komisijos pateiktus duomenis apie veiksmų planų dėl ex ante sąlygų užbaigimą ir apie veiksmingumo peržiūrą. Analizei atrinkome keturių valstybių narių (Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Rumunijos) 14 VP, apimančių ERPF / SF ir ESF finansavimą pagal penkis teminius tikslus, glaudžiai susijusius su strategija „Europa 2020“, ir aštuonis susijusius veiksmų planus dėl ex ante sąlygų (žr. I priedą). Taip pat atlikome apklausą šių 14 VP vadovaujančiosiose institucijose dėl Komisijos paramos vykdant ex ante sąlygas, dėl valstybių narių patikrinimų siekiant užtikrinti veiksmingumo duomenų patikimumą ir kliūčių, trukdančių taikyti veiksmingumu grindžiamus finansavimo modelius.

13 Be to, vykdėme interviu su Komisijos darbuotojais, taip pat su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Pasaulio banko, Europos politikos mokslinių tyrimų centro (angl. EPRC), Europos politikos studijų centro (angl. CEPS) ir keturių valstybių narių (Austrijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Vokietijos) ekspertais, rengiančiais ir įgyvendinančiais veiksmingumu grindžiamus finansavimo modelius.

14 Galiausiai atliekant šį auditą taip pat rėmėmės ankstesnėmis ataskaitomis dėl sanglaudos politikos orientavimo į veiksmingumą ir savo nuomonėmis dėl Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (žr. II priedą).

15 Auditas apėmė laikotarpį iki 2020 m. gruodžimėn. Taip pat peržiūrėjome naujausius pokyčius ir nustatėme tam tikrą riziką ir galimybes 2021–2027 m. laikotarpiui. Tačiau šiame audite neatsižvelgiama į biudžeto perskirstymus, atliktus 2020 m., reaguojant į COVID-19 pandemiją^[11].

Pastabos

Ex ante sąlygos

Naujoviška priemonė, kuria siekiama sudaryti būtinas sąlygas veiksmingam lėšų panaudojimui

16 Ex ante sąlygos – viena iš pagrindinių naujovių 2014–2020 m. laikotarpiu. Ex ante sąlygos yra susijusios, pavyzdžiui, su esamo teisinio pagrindo buvimu, administraciniais gebėjimais valdyti lėšas ir strateginės sistemos, kuria vadovaujamasi investuojant iš ESI fondų, sukūrimu^[12].

17 Prieš priimdamos VP valstybės narės turėjo įrodyti, kad įvykdė ex ante sąlygas, arba pasiūlyti veiksmų planus, kuriuose paaiškinama, kaip jos turėjo būti įgyvendintos iki 2016 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės turėjo pranešti apie šių veiksmų planų užbaigimą savo metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kurios turėjo būti pateiktos iki 2017 m. birželio 30 d., arba pažangos ataskaitose, kurios turėjo būti pateiktos 2017 m. rugpjūčimėn.^[13]

18 Valstybės narės turėjo įvykdyti 29 temines ex ante sąlygas, susijusius su tam tikro tipo investicijomis, ir septynias bendrąsias ex ante sąlygas (žr. 2 langelį ir 1 diagramą).

19 Kai kurios bendrosios ex ante sąlygos apėmė konkrečius su teisine valstybe ir ES vertybėmis susijusius aspektus, tokius kaip kova su diskriminacija, lyčių lygybė ar neįgaliųjų teisės, taip pat veiksmingą viešųjų pirkimų teisės ar valstybės pagalbos taisyklių taikymą, tačiau nebuvo jokios bendrosios sąlygos, susijusios su teisine valstybe.

20 Ankstesnio audito metu jau buvome nustatę, kad ex ante sąlygos yra nuoseklus pagrindas vertinti valstybių narių pasirengimą panaudoti ES lėšas ir kad valstybės narės jas vertino kaip teigiamą elementą^[14]. Taip pat nustatėme keletą ex ante sąlygų rengimo trūkumų. Į šias sritis taip pat sutelkėme dėmesį atlikdami šį auditą.

Komisija ir valstybės narės laiku neatsižvelgė į su ex ante sąlygomis susijusius trūkumus

Ex ante sąlygų vertinimas pagrįstas bendro pobūdžio kriterijais

21 Nuo 2014 m. valstybės narės turėjo pačios įvertinti, ar jos įvykdė ex ante sąlygas. Šis įsivertinimas buvo pagrįstas BNR^[15] nustatytais kriterijais ir jį turėjo patvirtinti Komisija. BNR kriterijai dažnai buvo bendro pobūdžio, buvo palikta daug galimybių interpretacijai, ir jie dažnai neapėmė konkrečių kiekybinių tikslų, net jei tokie tikslai buvo nustatyti ES teisės aktuose.

22 2014 m. Komisija paskelbė papildomas gaires, kaip valstybės narės ir jos pačios tarnybos turėtų vertinti pažangą vykdant ex ante sąlygas. Vis dėlto nustatėme neatitikimų, susijusių su tuo, kaip Komisija vertino ir patvirtino valstybių narių pažangą, padarytą vykdant ex ante sąlygomis grindžiamus veiksmų planus. Kaip matyti iš 3 langelio, tokia padėtis išliko iki 2014–2020 m. laikotarpio pabaigos.

Ex ante sąlygų, kaip vienkartinės užduoties, vertinimas 2014–2020 m. laikotarpio pradžioje

23 Veiksmų programų priėmimo etape maždaug trečdalis teminių ex ante sąlygų liko neįvykdytos. Komisija nustatė problemų, susijusių su bent kai kuriomis ex ante sąlygomis 26 iš 28 tuometinių valstybių narių. Tik Austrija ir Danija, priimdamos savo VP, įvykdė visas susijusias ex ante sąlygas. Likusios 26 valstybės narės iš viso priėmė 761 veiksmų planą, kaip jos planavo įvykdyti ex ante sąlygas po VP priėmimo.

24 Šie skaičiai neparodo jokio galimo neįvykdytų ex ante sąlygų poveikio veiksmingumui. Nepaisant to, tai rodo, kad ex ante sąlygų neįvykdymas nebuvo pavienis atvejis, o susijęs su įvairiomis sritimis ir daugeliu valstybių narių.

25 Iš 761 veiksmų plano, kaip pranešė valstybės narės, 746 (98 %)^[16] buvo užbaigti iki 2017 m. rugpjūčimėn. pabaigos. 15 neįvykdytų veiksmų planų buvo susiję su aštuoniomis valstybėmis narėmis: Kipru, Ispanija, Prancūzija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgu ir Rumunija. Iki 2018 m. dauguma šių valstybių narių įvykdė savo veiksmų planus. Tačiau vienai Italijos veiksmų programai ir vienai Kipro veiksmų programai skirti veiksmų planai liko neįvykdyti iki 2020 m. gruodžimėn.

26 2014–2020 m. laikotarpiu ex ante sąlygų vertinimas buvo suplanuotas kaip vienkartinė užduotis. BNR reikalaujama, kad valstybės narės įvertintų, ar jos įvykdė ex ante sąlygas, kai buvo priimtos VP (arba tam tikromis aplinkybėmis – iki 2016 m. gruodžimėn.), o Komisija – patvirtintų šį vertinimą. Tačiau BNR nereikalaujama, kad valstybės narės ir Komisija stebėtų, ar ex ante sąlygų buvo laikomasi per visą programos įgyvendinimo laiką. Taigi neaišku, ar pasiekimai, apie kuriuos pranešta šiame procese, buvo išlaikyti per visą 2014–2020 m. laikotarpį.

Riboti įrodymai apie ex ante sąlygų poveikį išlaidų veiksmingumui

27 Valstybių narių lūkesčiai dėl ex ante sąlygų poveikio skyrėsi. Daugeliu atvejų jos nemanė, kad jų laikantis sanglaudos politikos įgyvendinimas savaime taptų veiksmingesnis; jos manė, kad ex ante sąlygos veikiau yra naudinga įsivertinimo priemonė^[17]. Mūsų pastarųjų metų audito darbas patvirtina, kad net jei valstybė narė oficialiai vykdo ex ante sąlygą, tai nebūtinai reiškia, kad padėtis iš tikrųjų pagerėjo, ir kad dėl to sudarytos sąlygos pasiekti rezultatus (žr. pavyzdžius 4 langelyje).

28 Be to, ex ante sąlygų nustatymas galėjo turėti netiesioginį poveikį, nes be jų ES lėšų panaudojimo vietoje sąlygos būtų buvusios dar sudėtingesnės. 2017 m. Komisijos tyrime padaryta išvada, kad dėl ex ante sąlygų ESI fondų panaudojimas tapo veiksmingesnis ir struktūriškesnis^[21]. Tačiau joje pripažįstama, kad įrodymų buvo nedaug ir kad galėjo būti pernelyg anksti daryti išvadas. Nuo tada Komisija neatliko tolesnio ex ante sąlygų poveikio išlaidų veiksmingumui vietoje vertinimo.

Ex ante sąlygų neįvykdymas retai turėjo finansinių pasekmių

29 2014–2020 m. laikotarpiu buvo tiesioginis ryšys tarp ex ante sąlygų neįvykdymo ir ES lėšų išmokėjimo atitinkamiems prioritetams dviem etapais, nes Komisija turėjo įgaliojimus sustabdyti mokėjimus, jei valstybės narės neįvykdė atitinkamų ex ante sąlygų^[22]:

•  pirma, veiksmų programų priėmimo etape Komisija galėjo sustabdyti tarpinius mokėjimus, kol bus įvykdyti veiksmų planai, jei ji galėjo įrodyti, kad bus padaryta didelė žala konkrečių tikslų pasiekimui;
•  antra, ji galėjo sustabdyti mokėjimus, kai veiksmų planai nebuvo įvykdyti iki 2016 m. gruodžio mėn.

Tačiau ex ante sąlygų neįvykdymas savaime nebuvo pakankamas pagrindas sustabdyti mokėjimus.

Komisija veiksmų programų priėmimo etape nesustabdė jokių mokėjimų dėl ex ante sąlygų neįvykdymo

30 Aptariant pirmąjį etapą, nustatėme, kad Komisija veiksmų programų priėmimo metu nereikalavo sustabdyti jokių mokėjimų, nors maždaug trečdalis teminių ex ante sąlygų liko neįvykdytos (žr. 23 dalį). Tačiau taip pat nustatėme, kad valstybės narės savarankiškai reikalavo sustabdyti mokėjimus, kurie sudaro apie 2 % ERPF / SF finansavimo ir 3,5 % ESF finansavimo^[23]. Dėl to pati Komisija galėjo nereikalauti sustabdyti mokėjimų. Be to, tai rodo, kad ex ante sąlygos bent jau 2014–2020 m. laikotarpio pradžioje turėjo įtakos ESI fondų įgyvendinimui.

31 Aptariant antrąjį etapą, Komisija parengė procedūras, kuriomis stebima, kaip įgyvendinami valstybių narių veiksmų planai^[24], ir nustatė galimo mokėjimų sustabdymo kriterijus^[25]. Komisijos teigimu, sustabdyti mokėjimus buvo įmanoma tik tuo atveju, jei buvo „pakankamai informacijos ir teisinio pagrindo tęsti veiksmus“. Veiksmų plano nevykdymas savaime nebuvo pakankamas pagrindas sustabdyti mokėjimus. Pagal BNR bet koks Komisijos savo nuožiūra taikomas mokėjimo sustabdymas turėjo būti proporcingas „atsižvelgiant į veiksmus, kurių reikia imtis, ir lėšas, kurioms yra iškilusi rizika“^[26].

32 Kita vertus, valstybės narės nebuvo įpareigotos sistemingai pranešti apie savo veiksmų planų įgyvendinimo tarpinę pažangą iki ataskaitų teikimo termino 2017 m. ar teikti informaciją, pagal kurią būtų galima sistemingai ir nuosekliai įvertinti, ar yra sąlygos sustabdyti mokėjimus. Nesant aiškios ir išmatuojamos BNR sąsajos tarp ex ante sąlygų ir konkrečių veiksmų programų tikslų pasiekimo, Komisijai buvo beveik neįmanoma pagrįsti sprendimų dėl sustabdymo. Taigi, nors prievolė įrodyti sustabdymo pagrįstumą tenka Komisijai, ji neturėjo reikiamos informacijos, kad galėtų tai padaryti.

2014–2020 m. laikotarpiu Komisija sustabdė mokėjimus tik dviem VP

33 Per pirmuosius trejus 2014–2020 m. laikotarpio metus Komisija tikrino, ar būtina sustabdyti mokėjimus, susijusius su 15 iš 761 veiksmų planų, apimančių aštuonias valstybes nares (žr. 25 dalį). Tačiau įspėjamieji raštai dėl sustabdymo galėjo būti išsiųsti tik valstybėms narėms pranešus apie savo veiksmų planų įgyvendinimą iki 2017 m. rugpjūčio pabaigos. 2017 m. pabaigoje, išanalizavusi valstybių narių padarytą pažangą vykdant ex ante sąlygas, Komisija išsiuntė laiškus dėl sustabdymo, skirtus penkiems veiksmų planams, susijusiems su penkiomis skirtingomis VP (Ispanijoje, Italijoje ir Rumunijoje).

34 2018 m. balandžimėn. ir 2019 m. vasarimėn. Komisija nusprendė sustabdyti mokėjimus dviem iš šių penkių VP (Ispanijos ir Italijos). Mokėjimų Ispanijos veiklos programai sustabdymas buvo panaikintas 2019 m. kovmėn., o mokėjimų sustabdymas Italijos veiklos programai tebeliko galioti.

2021–2027 m. perspektyvos: per visą laikotarpį taikomos reikiamos sąlygos ir nustatyta nauja teisinės valstybės sąlyga

35 2021–2027 m. laikotarpiu ex ante sąlygos bus pakeistos reikiamomis sąlygomis^[27]. Iš viso yra 20 reikiamų sąlygų, palyginti su 36 ex ante sąlygomis. Dauguma iš šių reikiamų sąlygų iš esmės atitinka buvusias ex ante sąlygas. Be to, bendrosios ex ante sąlygos keičiamos horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis. Šios horizontaliosios sąlygos susijusios su viešųjų pirkimų aspektais, valstybės pagalba, taip pat su ES pagrindinių teisių chartija ir JT neįgaliųjų teisių konvencija. 1 diagramoje pateikiama 2014–2020 m. ex ante sąlygų ir 2021–2027 m. reikiamų sąlygų apžvalga.

36 Skirtingai nei 2014–2020 m., valstybės narės privalo taikyti reikiamas sąlygas visu 2021–2027 m. laikotarpiu. Be to, iki šio laikotarpio pabaigos Komisija gali sustabdyti mokėjimus, jei valstybės narės nustoja vykdyti reikiamas sąlygas^[28]. Tai gerokai sustiprina Komisijos vaidmenį, kurį ji gali atlikti valstybėms narėms įgyvendinant sanglaudos politikos fondus.

37 Tačiau, panašiai kaip 2014–2020 m., BNR nereikalaujama, kad Komisija informuotų Europos Parlamentą ir Tarybą apie tai, kaip 2021–2027 m. laikotarpiu valstybės narės laikosi reikiamų sąlygų. Tokios ataskaitos galėtų padėti pabrėžti, kaip svarbu įvykdyti reikiamas sąlygas, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus ES lėšų panaudojimas.

38 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą 2020/2092, kuriuo nustatomos ES biudžeto apsaugos taisyklės tais atvejais, kai valstybės narės pažeidžia teisinės valstybės principus^[29]. Naujoji teisinės valstybės sąlyga papildo reikiamas sąlygas, nustatytas 2021–2027 m. laikotarpiui pagal BNR ir kitas priemones bei procesus, kuriais skatinamas teisinės valstybės principas ir jo laikymasis. Visų pirma dėl sanglaudos politikos fondų Komisija gali siūlyti priemones tik tais atvejais, kai konkrečiomis BNR nustatytomis procedūromis tinkamai neužtikrinamas patikimas ES biudžeto finansų valdymas arba neapsaugomi ES finansiniai interesai.

Veiklos lėšų rezervas ir peržiūra

Finansavimo lėšų dalies atidėjimas veiksmingesnėms priemonėms

Veiklos lėšų rezervas panaudojamas remiantis 2019 m. veiksmingumo peržiūra

39 Veiklos lėšų rezervu mėginta susieti biudžeto sprendimus su veiksmingumu, visų pirma su išdirbiais. Rezervas buvo panaudojamas su sąlyga, kad iki 2018 m. pabaigos bus pasiektos atitinkamos kiekvienos prioritetinės krypties tarpinės reikšmės, kaip nustatyta veiksmingumo peržiūroje^[30]. Ši veiksmingumo peržiūra turėjo būti atlikta 2019 m., atsižvelgiant į valstybių narių pateiktus 2014–2018 m. laikotarpio veiksmingumo duomenis.

40 2014–2020 m. VP maždaug 6 % ES finansavimą atitinkantis veiklos lėšų rezervas (apie 20,2 milijardo eurų) buvo skirtas asignavimams pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą (išskyrus Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) tikslą), kaip parodyta 2 diagramoje.

41 Veiklos lėšų rezervas jau buvo sudarytas iki 2014–2020 m. laikotarpio. 2000–2006 m. laikotarpiu jis buvo privalomas, nors VP nebuvo būtina nustatyti veiksmingumo vertinimo kriterijų. 2007–2013 m. laikotarpiu valstybės narės galėjo jį taikyti savanoriškai. Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, pagrindinės 2014–2020 m. laikotarpio naujovės buvo privalomo veiklos peržiūros plano, pagrįsto VP intervencine logika, naudojimas, rezervo paskirstymas prioritetų lygmeniu ir aiškus rezervo panaudojimo (kiekvienai iš prioritetinių krypčių) susiejimas su patenkinamu veiksmingumu, vertinamu remiantis VP nustatytomis tarpinėmis reikšmėmis veiksmingumo peržiūros metu.

Veiksmingumo peržiūra, pagrįsta daugybe rodiklių ir tarpinių reikšmių

42 2019 m. Komisija atliko 300 ERPF / SF ir ESF VP, kurioms nustatytas veiklos lėšų rezervas, veiksmingumo peržiūrą. Šiuos veiklos peržiūros planus sudarė rodiklių, tarpinių reikšmių ir tikslinių reikšmių rinkinys kiekvienai iš šių ERPF / SF bei ESF VP prioritetinei krypčiai^[31]. Apskritai peržiūra apėmė 1 917 skirtingų prioritetinių krypčių šiose VP ir 5 802 rodiklius. Taikyti keturių rūšių rodikliai:

•  finansiniai (indėlio) rodikliai išlaidoms įvertinti. Kiekvienas prioritetas turėjo turėti šį rodiklį;
•  pagrindiniai įgyvendinimo veiksmai, kuriais papildomi išdirbio rodikliai, jei iki 2018 m. pabaigos nebuvo numatyta jokių išdirbių;
•  išdirbio rodikliai (bendri arba konkrečių programų), skirti veiksmų įgyvendinimui įvertinti;
•  rezultatų rodikliai (bendri ar konkrečių ESF VP ir kitų fondų konkrečių programų), kuriais, kai tinkama ir kai jie yra glaudžiai susiję su remiamomis politikos intervencinėmis priemonėmis, vertinamas konkrečių VP tikslų pasiekimas.

Naudodama bendrus rodiklius Komisija gali palyginti programas ir subendrinti rodiklių reikšmes.

Veiklos lėšų rezervo panaudojimo sąlygos

43 Į kiekvienos prioritetinės krypties veiklos peržiūros planą turėjo būti įtrauktas bent vienas finansinis (indėlio) rodiklis ir vienas išdirbio rodiklis; rezultatų rodiklių ir pagrindinių įgyvendinimo veiksmų naudojimas buvo neprivalomas. Siekiant pasinaudoti veiklos lėšų rezervu, rodikliai turėjo atitikti bent 85 % jų tarpinės reikšmės; naudojant daugiau nei du rodiklius, vienam iš rodiklių 85 % riba buvo sumažinta iki 75 %^[32]. Dėl prioritetų, kuriuos įgyvendinant nebuvo pasiektos jų tarpinės reikšmės, valstybės narės turėjo per tris mėnesius pasiūlyti veiksmų programų pakeitimus, kad rezervas būtų perskirstytas tiems prioritetams, kuriuos įgyvendinant tarpinės reikšmės buvo pasiektos.

44 Pradinėse ERPF / SF veiksmų taisyklėse buvo numatyta, kad apie rodiklius reikėtų pranešti tik tada, kai veiksmai visiškai įgyvendinti^[33]. Projekto išlaidos, naudotos finansiniams rodikliams apskaičiuoti, galėjo būti teikiamos tik metinėje įgyvendinimo ataskaitoje, jei jos buvo patirtos ir patvirtintos Komisijai iki 2018 m. pabaigos^[34].

45 Tinkamai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, iš esmės pasikeitus ekonominėms, aplinkos ir darbo rinkos sąlygoms, valstybėms narėms buvo suteikta galimybė prieš veiksmingumo peržiūrą peržiūrėti pradines veiksmų programų tarpines reikšmes ir rodiklius^[35]. 2014 m. Komisija pasiūlė antrinės teisės aktus, pagal kuriuos buvo galima peržiūrėti tarpines reikšmes, jei dėl klaidingų prielaidų jos buvo nepagrįstai padidintos ar sumažintos^[36].

46 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija galėjo sustabdyti tarpinius mokėjimus, jei iš tikrųjų nepavyko pasiekti tarpinių reikšmių^[37]. Kad galėtų pasinaudoti šia galimybe, Komisija turėjo pranešti atitinkamai valstybei narei apie pagrindinius įgyvendinimo trūkumus ir suteikti jai galimybę imtis taisomųjų veiksmų.

47 Anksčiau teigėme, kad veiklos peržiūra vargu ar paskatins reikšmingą sanglaudos srities išlaidų perskirstymą veiksmingesnėms programoms ir prioritetams^[38]. Be to, išreiškėme abejonių dėl to, ar beveik pusė tarpinių reikšmių, nurodytų kaip kriterijai veiklos lėšų rezervui panaudoti ir mokėjimams sustabdyti dėl nepakankamų rezultatų, yra tinkamos^[39]. 2017 m. EBPO veiklos lėšų rezervą įvertino kaip ribotos apimties ir abejojo jo susiejimo su veiksmingumu griežtumu^[40].

48 Taip pat pranešėme apie sunkumus, su kuriais susidūrė valstybės narės, nustatydamos bendrų išdirbių ir rezultatų rodiklių reikšmes^[41]. Tai patvirtinta pačios Komisijos 2018 m. poveikio vertinime^[42].

Atlikus taisyklių pakeitimus prieš 2019 m. veiksmingumo peržiūrą valstybėms narėms suteikta papildomo lankstumo

Nuo 2014 m. pakoreguotos sąlygos ir kriterijai

49 2014–2020 m. laikotarpis prasidėjo vėluojant: Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino teisinį pagrindą tik 2013 m. gruodžimėn., ir priimti daugumą VP užtruko iki 2015 m. gruodžimėn.^[43] Šis ir tolesni vėlavimai įgyvendinti projektus vietoje lėmė tai, kad buvo lėčiau nei planuota iš pradžių įsisavintos lėšos. Iki 2017 m. pabaigos, t. y. praėjus trejiems metams nuo septynerių metų laikotarpio pradžios, valstybių narių nurodytos išlaidos sudarė tik 16 % turimų 2014–2020 m. biudžeto asignavimų^[44].

50 Nuo 2014 m. Komisija atliko kelis 2019 m. veiksmingumo peržiūros taisyklių pakeitimus (žr. 3 diagramą). Dėl šių pakeitimų valstybės narės, teikdamos veiksmingumo ataskaitas, turėjo daugiau lankstumo. Visų pirma juos atlikus vadovaujančiosioms institucijoms suteikta galimybė teikti ataskaitas dėl:

•  pasiektų ERPF / SF veiksmų, kurie dar nebuvo visiškai įgyvendinti (2018 m.), išdirbių^[45];
•  išlaidų, patirtų 2018 m., tačiau Komisijai patvirtintų iki 2019 m. birželio 30 d., kad būtų galima atlikti veiksmingumo peržiūrą^[46].

51 Be to, 2017 m. Komisija patikslino, kad, siekdama įvertinti valstybių narių metinių išlaidų tikslų pasiekimą, ji atsižvelgtų ne tik į valstybių narių patirtas ir deklaruotas išlaidas, bet ir į Komisijos metinius išankstinio finansavimo mokėjimus^[47]. Tai reiškė, kad valstybės narės, kurios savo tarpines reikšmes nustato remdamosi n+3 įsipareigojimų panaikinimo taisykle, galėjo deklaruoti mažiau išlaidų, kad pasiektų savo išlaidų tikslus.

Dėl šių pakeitimų ir paaiškinimų valstybės narės galėjo pranešti apie geresnį veiksmingumą nei pagal pradinius teisės aktus

52 Šie pakeitimai suteikė galimybę valstybėms narėms pranešti apie geresnį veiksmingumą nei būtų galima pagal pradinius teisės aktus. Ataskaitose apie veiksmingumą valstybės narės iš karto atsižvelgė į šiuos pokyčius. 2018 m. pabaigoje visų septynių mūsų atrinktų ERPF / SF VP vadovaujančiosios institucijos pranešė apie nebaigtų veiksmų išdirbius ir (arba) patirtas bei deklaruotas išlaidas, kurios dar nebuvo patvirtintos iki 2018 m. pabaigos. Apie visų, išskyrus vieną, tikrintų 14 VP (kuri taip pat apima ESF) išdirbius buvo pranešta dar prieš Komisijai deklaruojant visas susijusias išlaidas. Taip pat nustatėme, kad 38 iš 57 veiksmų mūsų imtyje nebuvo baigti iki 2018 m. Vis dėlto 32 iš šių vykdomų veiksmų vadovaujančiosios institucijos jau buvo pranešusios apie išdirbio rodiklius savo 2018 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose. Be pakeitimų, kuriuos Komisija nustatė prieš 2019 m. veiksmingumo peržiūrą, į šiuos veiksmus nebuvo galima atsižvelgti skirstant veiklos lėšų rezervą.

Daugiau nei pusė rodiklių / tarpinių reikšmių buvo pakeisti prieš atliekant veiksmingumo peržiūrą

53 Pradžioje galimybė iš dalies keisti tarpines ir tikslines reikšmes buvo susijusi tik su nebaigtiniu tinkamai pagrįstų atvejų, nustatytų BNR, pavyzdžių sąrašu. Visų pirma, šie pavyzdžiai neapėmė scenarijaus, kad programose nustatytos pradinės tikslinės ir tarpinės reikšmės galėjo būti apskaičiuotos remiantis klaidingomis prielaidomis. 2014 m., siekdama reaguoti į tokias situacijas, Komisija suteikė valstybėms narėms galimybę peržiūrėti tarpines ir tikslines reikšmes, jei jos buvo pagrįstos neteisingomis pradinėmis prielaidomis^[48]. Komisija taip pat rekomendavo valstybėms narėms prašyti bet kokių veiklos peržiūros plano pakeitimų ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d.^[49]

54 2014–2018 m. valstybės narės plačiai naudojosi galimybe keisti veiksmingumo rodiklius ir jų vertes. Mūsų analizė rodo, kad daugiau nei pusė (55 %) iš 5 802 rodiklių ir (arba) tarpinių reikšmių buvo patikslintos prieš VP priėmimą ir veiksmingumo peržiūrą (žr. 4 diagramą). Visų pirma valstybės narės:

•  padidino tarpinių reikšmių vertę maždaug 7 % visų veiklos peržiūros plano rodiklių, iš esmės susijusių su finansiniais (indėlio) ir konkrečių programų išdirbio rodikliais;
•  sumažino tarpinių reikšmių vertę maždaug vienam trečdaliui visų veiklos peržiūros plano rodiklių, iš esmės susijusių su finansiniais (išdirbio) rodikliais;
•  nustatė 916 naujų rodiklių su atitinkamomis tarpinėmis reikšmėmis, iš dalies pakeičiančių pirminius rodiklius, dėl kurių buvo susitarta priimant VP.

55 Valstybės narės sumažino tarpinių reikšmių vertes maždaug 30 % visų veiklos peržiūros plano rodiklių. 5 diagramoje pateikiamas rodiklių ir (arba) tarpinių reikšmių pakeitimų tipų suskirstymas pagal valstybes nares.

Dauguma valstybių narių savo pataisymus grindė klaidingomis pradinėmis prielaidomis

56 2018 m., likus metams iki veiksmingumo peržiūros, Komisija užregistravo 148 prašymus iš 24 valstybių narių pakeisti ESF VP veiklos peržiūros plano rodiklius ir tarpines reikšmes. 16 iš šių valstybių narių priežastys, kuriomis pagrįsti šie prašymai, apėmė neteisingas pradines prielaidas, padarytas nustatant tarpines reikšmes. Negavome panašių duomenų apie ERPF / SF VP pakeitimus.

57 Tačiau mūsų pačių analizė verčia daryti panašią išvadą. Peržiūrėjome pakeitimus, susijusius su 120 rodiklių ir tarpinių reikšmių, įtrauktų į 14 tikrintų ERPF / SF bei ESF VP (žr. I priedą). Nustatėme, kad 66 buvo sumažinti, naujai nustatyti arba pakeisti. Pusę šių pakeitimų valstybės narės pagrindė tuo, kad nustatant pradines tarpines reikšmes padarytos neteisingos prielaidos. BNR veiklos peržiūros plano keitimo terminas prieš veiksmingumo peržiūrą nebuvo nustatytas ir Komisija tokius valstybių narių prašymus priėmė iki 2018 m. pabaigos, t. y. šešiais mėnesiais vėliau nei jos pačios rekomenduojamas terminas (žr. 53 dalį). Vienos Rumunijos veiklos programos atveju 2019 m. birželimėn. ji netgi patvirtino penkis naujus išdirbio rodiklius.

Atlikus tarpinių reikšmių pataisymus, veiklos lėšų rezervas buvo panaudotas daug didesniam prioritetų skaičiui

58 Dėl šių veiklos peržiūros plano koregavimų valstybės narės pranešė apie sėkmingiau įvykdytas veiklos lėšų rezervo paskirstymo tarpines reikšmes. Apskritai Komisijos veiksmingumo peržiūroje padaryta išvada, kad trijuose ketvirtadaliuose prioritetinių krypčių buvo pasiektos tarpinės reikšmės ir dėl to šiems sėkmingiems prioritetams buvo panaudota apie 82 % veiklos lėšų rezervo (žr. 6 diagramą).

59 Mūsų analizė taip pat parodė, kad neatlikus rodiklių ir (arba) tarpinių reikšmių koregavimo prieš veiksmingumo peržiūrą, veiklos lėšų rezervo dalis, atitinkanti prioritetines kryptis, kurių tarpinės reikšmės nebuvo pasiektos, būtų padidėjusi daugiau nei du kartus – nuo 18 % (3,7 milijardo eurų) iki 44 % (8,9 milijardo eurų), o tai reiškia, kad galėjo būti panaudota tik 56 % rezervo. Neatlikus pakeitimų, vienuolika valstybių narių bent pusę savo veiklos lėšų rezervo būtų susiejusios su neveiksmingais prioritetais (žr. 7 diagramą). Finansiniu požiūriu didžiausias poveikis buvo Lenkijai, Ispanijai ir Italijai. Šios trys valstybės narės kartu sudarė trečdalį viso rezervo, kuris nebūtų buvęs panaudotas, neatlikus pakeitimų. Buvo tik dvi valstybės narės (Liuksemburgas ir Suomija), kurioms pakeitimai neturėjo jokio poveikio (žr. 8 diagramą).

60 Kita rodiklių ir tarpinių reikšmių pakeitimų, kuriuos Komisija įvertino kaip tinkamai pagrįstus, pasekmė buvo tai, kad tarpinių reikšmių rimtai neatitinkančių prioritetų skaičius (288) sudarė mažiau nei pusę skaičiaus, kuris būtų buvęs iš pradžių (605, arba maždaug trečdalis visų prioritetų su veiklos lėšų rezervu). Kroatijos, Airijos ir Danijos atveju Komisija būtų turėjusi apsvarstyti galimybę sustabdyti mokėjimus daugiau nei pusei pagal šiuos prioritetus skirto finansavimo.

Komisija nenustatė visų veiksmingumo duomenų, naudotų atliekant veiksmingumo peržiūrą, patikimumo

Pateikti veiksmingumo duomenys nėra visiškai patvirtinti

61 Prasminga veiksmingumo peržiūra labai priklauso nuo patikimų veiksmingumo duomenų pateikimo. Dėl šios priežasties nacionalinės institucijos turėjo pateikti patikinimą dėl valstybių narių veiksmingumo duomenų patikimumo:

•  vadovaujančiosios institucijos savo valdymo deklaracijose turėjo patvirtinti veiksmingumo duomenų, pateiktų metinėje įgyvendinimo ataskaitoje, patikimumą;
•  audito institucijos metinėje kontrolės ataskaitoje, įskaitant audito nuomonę, pateikė papildomą patikinimą, pagrįstą savo audito darbu.

62 Komisijos sanglaudos politikos patikinimo sistemoje vadovaujančiosios institucijos praneša apie veiksmingumo duomenis savo metinėse įgyvendinimo ataskaitose už kalendorinius metus^[50] (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.). Tačiau vadovybės deklaracijos^[51] ir audito institucijų metinės kontrolės ataskaitos (įskaitant jų audito nuomones) apima ataskaitinius metus^[52] (nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.). Todėl 2018 m. antrojo pusmečio veiksmingumo duomenys buvo įtraukti į audito institucijų 2020 m. vasario mėn. pateiktą 2018–2019 m. valdymo deklaraciją ir metinę kontrolės ataskaitą. 2019 m. atlikdama veiksmingumo peržiūrą Komisija turėjo pagrįsti savo vertinimą vadovaujančiųjų institucijų pateikta, bet audito institucijų dar nepatikrinta tarpine informacija (žr. 9 diagramą).

Vadovaujančiųjų institucijų veiksmingumo duomenų patikrinimų apimtis skyrėsi

63 Mūsų analizė parodė, kad vadovaujančiųjų institucijų veiksmingumo duomenų patikimumo patikrinimai labai skyrėsi. 14 mūsų tikrintų VP vadovaujančiosios institucijos dažniausiai tikrino metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateiktus veiksmingumo duomenis, atsižvelgdamos į atitinkamus paramos gavėjų įrašus. Tačiau šių patikrinimų apimtis labai skyrėsi (žr. 5 langelį) ir jie nebuvo atliekami nuosekliai visų rodiklių atžvilgiu. Apskritai nustatėme tokių patikrinimų įrodymus 116 (90 %) iš 129 rodiklių, kuriuos peržiūrėjome.

Veiksmingumo duomenų auditas buvo audito institucijų kompetencijoje

64 2018 m. spalimėn. Komisija paprašė audito institucijų savo 2017 ir 2018 m. metinėse kontrolės ataskaitose pranešti apie stebėsenos sistemų parengtumą teikti patikimus duomenis 2019 m. veiksmingumo peržiūrai. Daugelį metų susitikimuose ir praktiniuose seminaruose su audito institucijomis Komisija aptarinėjo galimus veiksmingumo duomenų audito metodus. Savo gairėse dėl audito strategijos Komisija taip pat siūlė, kad atlikdamos veiksmų, teminius arba sistemų auditus, audito institucijos tikrintų veiksmingumo duomenų patikimumą.

65 Tačiau iki 2018 m. veiksmingumo duomenų audito rūšis, apimtis ir laikas buvo kiekvienos audito institucijos kompetencija. Komisijos deleguotasis reglamentas, pagal kurį reikalaujama, kad audito institucijos, atlikdamos veiksmų auditą, atsižvelgtų į veiksmingumo duomenų patikimumą, įsigaliojo tik 2019 m. gegužės mėn.^[53] Todėl jis nebegalėjo turėti įtakos 2019 m. veiksmingumo peržiūrai.

66 Apskritai, Komisijos teigimu, prieš 2019 m. veiksmingumo peržiūrą audito institucijos atliko tam tikrą 81 % visų ERPF ir Sanglaudos fondo VP ir 90 % visų ESF VP veiksmingumo duomenų patikimumo auditą. Jos atliko veiksmų, teminius arba sistemų auditus. Apskritai audito institucijos dažniausiai atliko sistemų ir teminius auditus, po jų – veiksmų auditus (žr. 10 diagramą).

67 Mūsų atlikta keturių valstybių narių, tikrintų šio audito metu, analizė rodo, kad 12 iš 14 VP atveju audito institucijos Komisijai pranešė apie savo atliktą veiksmingumo duomenų patikimumo auditą prieš veiksmingumo peržiūrą. Tačiau taip pat nustatėme, kad jų patikrinimai apėmė tik 6 iš 57 šio audito metu peržiūrėtų veiksmų.

Komisija nustatė daugiau kaip septynių iš dešimties VP veiksmingumo duomenų patikimumą

68 2019 m., prieš atlikdama veiksmingumo peržiūrą, Komisija įvertino valstybių narių 2018 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateiktų veiksmingumo duomenų išsamumą, nuoseklumą ir patikimumą. Komisija taip pat atliko ad hoc teminius auditus 14 valstybių narių dėl 31 programos, kurios, jos nuomone, buvo rizikingiausios. Jų metu buvo nustatyti veiksmingumo duomenų patikimumo ir veiklos peržiūros plano rodiklių reikšmių, nurodytų aštuoniose Belgijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Rumunijos ir Slovakijos programose, trūkumai.

69 Apskritai, remdamasi audito institucijų darbu ir savo papildomu darbu, Komisija nustatė 71 % ERPF / Sanglaudos fondo VP programų^[54] ir 81 % ESF VP veiksmingumo duomenų patikimumą.

70 Komisija būtų galėjusi sustabdyti tarpinius mokėjimus, jei būtų žinojusi apie rimtus stebėsenos sistemos kokybės ir patikimumo ar rodiklių duomenų trūkumus^[55]. Apskritai Komisija šiame kontekste įvertino 15 VP ir 2019 m. prieš veiksmingumo peržiūrą pradėjo šešių VP Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje išankstinio sustabdymo procedūras. Tačiau galiausiai Komisija panaikino visus išankstinius sustabdymus ir nesustabdė jokių mokėjimų. Komisijos teigimu, susijusios valstybės narės pateikė papildomos informacijos arba pašalino trūkumus.

Dauguma, bet ne visi veiksmingumo duomenys sutapo su atitinkamais įrodymais

71 Siekdami susidaryti nepriklausomą nuomonę apie veiksmingumo duomenų kokybę, patikrinome visų 120 rodiklių reikšmes, pateiktas 20 prioritetinių krypčių veiklos peržiūros planuose dėl 14 VP, kurias apėmė mūsų auditas. Be to, patikrinome 57 projektus su 129 rodikliais pagal šias 20 prioritetinių krypčių (žr. I priedą).

72 Apskritai, mūsų analizė parodė, kad dauguma (bet ne visi) Komisijai pateiktų veiksmingumo duomenų atitiko atitinkamus įrodymus:

•  pirma, palyginome 2018 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose Komisijai pateiktus duomenis su vadovaujančiųjų institucijų turimais projektų duomenimis. Remiantis mūsų analize, veiklos peržiūros planuose visiškai sutapo 110 iš 120 (92 %) rodiklių vertės;
•  antra, patikrinome, ar vadovaujančiųjų institucijų turimi duomenys sutampa su pagrindiniais paramos gavėjų įrodymais. Apskritai mums pavyko suderinti 115 iš 129 rodiklių (89 %) reikšmes, susijusias su 46 iš 57 mūsų imties projektų (81 %).

73 Visos keturios valstybės narės buvo parengusios bent vieną veiklos programą, kurios visus veiksmingumo duomenis galėjome suderinti projektų lygmeniu (žr. 11 diagramą).

Veiksmingumo peržiūra turėjo tik nedidelį poveikį ES finansavimo skyrimui

Veiklos lėšų rezervo panaudojimą lėmė sėkmingas pagrindinių įgyvendinimo etapų ar išdirbių pasiekimas, taip pat sėkmingas lėšų panaudojimas

74 Remiantis mūsų analize, veiklos lėšų rezervo panaudojimą daugiausia lėmė valstybių narių įgyvendinimo pažanga, kaip matyti iš pagrindinių įgyvendinimo etapų ar išdirbių ir jų sėkmingai panaudotų lėšų (kaip parodyta 12 diagramoje, apie trečdalis visų rodiklių buvo finansiniai rodikliai), Pavyzdžiui, Lenkijos VP „Pažangus augimas“ ir Italijos VP „Įmonės ir konkurencingumas“ buvo panaudoti atitinkamai 195 milijonų eurų ir 52 milijonų eurų dydžio veiklos lėšų rezervai, nes pagal šių VP prioritetus buvo pasiektos tarpinės reikšmės, susijusios su dotacijas gaunančių įmonių arba paramą gavusių įmonių skaičiumi, inicijuotų veiksmų skaičiumi ir Komisijai deklaruotomis išlaidomis.

75 Tik 13 iš 5 802 rodiklių (arba mažiau nei 1 %) buvo vertinamas programų veiksmingumas pagal rezultatus (žr. 12 diagramą). Viena iš priežasčių, dėl kurių rezultatų rodiklių skaičius yra toks mažas, buvo ta, kad laikotarpis, per kurį pasiektos tarpinės reikšmės, naudojamos veiksmingumo peržiūroje, buvo palyginti trumpas (daugiausia ketveri metai) ir dėl to nepakankamas investicijoms, kai pasiekti rezultatus užtrunka ilgiau.

76 Komisijos veiksmingumo peržiūroje nustatytos 288 prioritetinės kryptys 121 VP, kurios finansinių (indėlio) ir išdirbio rodiklių tarpinių reikšmių nepavyko pasiekti. Tokiais atvejais Komisija turėjo įgaliojimus sustabdyti mokėjimus. Tačiau nustatėme, kad Komisija netaikė jokių mokėjimo sustabdymų. Komisijos teigimu, pagrindinės priežastys buvo tai, kad įgyvendinant 80 % programų buvo pakankamai sėkmingai pašalinti jų įgyvendinimo trūkumai, ir maždaug trečdalis prioritetų buvo perprogramuoti arba tuo metu perprogramuojami. Susidūrusios su rizika, kad jos bus sustabdytos dėl to, kad yra labai neveiksmingos, valstybės narės pasiūlė – ir Komisija sutik– atlikti VP pakeitimus, kuriais koreguojamos tarpinės reikšmės (žr. 58 dalį).

Veiklos lėšų rezervo panaudojimą atsvėrė kitų biudžeto lėšų perkėlimo finansinis poveikis

77 Patikrinome visus 1 624 prioritetus, atitinkančius 267 iš 300 VP, kurių veiksmingumo peržiūra buvo baigta iki 2020 m. gruodžimėn., kad įvertintume, kaip apskritai pasikeitė lėšų paskirstymas nuo pirmosios patvirtintų VP versijos. Atsižvelgėme į visas ES paskirstytas lėšas, t. y. pagrindines lėšas ir veiklos lėšų rezervą.

78 Jei įgyvendinant prioritetus nepasiekiamos tarpinės reikšmės, atitinkamas veiklos lėšų rezervas iš naujo paskirstomas tiems prioritetams, kurių atveju tokios reikšmės yra pasiektos. Šie perskirstymai daugiausia buvo atliekami su kitais VP pakeitimais.

79 Taip pat tikrinome, ar bendri duomenys apie biudžeto asignavimų pokyčius nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios iki veiksmingumo peržiūros galėtų būti susieti su valstybių narių sėkme įgyvendinant tarpines reikšmes ir tikslines reikšmes. Remiantis mūsų analize, bendra skiriamų ES lėšų suma automatiškai nepadidėjo arba nesumažėjo, priklausomai nuo to, ar veiksmingumo peržiūros metu buvo pasiektos prioritetų tarpinės reikšmės. Visų pirma nustatėme, kad 17 % (62 iš 357) prioritetų, kuriuos įgyvendinant nebuvo pasiektos tarpinės reikšmės, iš tikrųjų buvo skirta daugiau ES finansavimo. Panašiai, 24 % (304 iš 1 267) prioritetų, kuriuos įgyvendinant buvo pasiektos tarpinės reikšmės, bendras ES finansavimas iš esmės sumažėjo (žr. 13 diagramą).

80 Tai rodo, kad tarp programų prioritetų, siekiant jų tikslų iki 2018 m., ir išteklių perskirstymo (nuo laikotarpio pradžios iki 2018 m.) buvo tik silpna sąsaja. Ši situacija galėjo susidaryti dėl keleto veiksnių, įskaitant ribotas veiklos lėšų rezervo sumas (kurios sudaro tik 6 % visų asignavimų) ir biudžeto asignavimų pakeitimus patvirtinus VP dėl kitų priežasčių, kaip antai automatiškai padidėjus finansavimui dėl techninių patikslinimų (kaip atsitiko 2017 m.) arba nustatytų naujų prioritetų.

2021–2027 m. laikotarpio perspektyvos: lanksčiau skirstomos lėšos, tačiau nebetaikomas privalomas veiklos lėšų rezervas

Nebetaikomas privalomas veiklos lėšų rezervas

81 2025 m. bus atlikta kiekvienos programos laikotarpio vidurio peržiūra, siekiant nustatyti, kaip paskirstyti pusę finansavimo per likusius dvejus metus. Laikotarpio vidurio peržiūra bus grindžiama, be kita ko, pažanga, padaryta siekiant tarpinių reikšmių, atsižvelgiant į pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant programas^[56]. Tačiau veiksmingumo peržiūra ir privalomas veiklos lėšų rezervas nebetaikomi. Iki šiol Komisija dar nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kaip bus atlikta laikotarpio vidurio peržiūra ir vėlesnis perprogramavimas.

Lankstesnis lėšų paskirstymas 2021–2027 m. laikotarpiu ir EGADP kaip alternatyvaus investicijų finansavimo šaltinio nustatymas

82 Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, 2021–2027 m. laikotarpio vidurio peržiūros kontekstas skirsis. Valstybės narės galės lanksčiau perprogramuoti ir perskirstyti lėšas bet kuriuo programos ciklo metu. Visų pirma valstybės narės turi galimybę, neviršydamos tam tikrų viršutinių ribų, pervesti lėšas tarp to paties fondo, programos ar tos pačios regiono kategorijos prioritetų be išankstinio Komisijos patvirtinimo. 2021–2027 m. BNR taip pat suteikia galimybę iki 5 % kiekvieno fondo lėšų pervesti į bet kurią kitą tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę^[57].

83 Be to, per artimiausius metus sanglaudos politikos fondai bus įgyvendinami tuo pačiu metu kaip ir EGADP. 2021 m. valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė savo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pagal EGADP rengimui ir deryboms. Jau yra požymių, kad 2021–2027 m. programas bus pradėta įgyvendinti vėluojant dar labiau nei prieš septynerius metus. Be to, kadangi nėra nacionalinio bendrojo finansavimo pagal EGADP, daugelis investicinių projektų, kurie įprastomis aplinkybėmis būtų buvę įgyvendinti pasitelkiant sanglaudos politikos fondus, dabar gali būti finansuojami pagal EGADP. Todėl greičiausiai valstybės narės įsisavins mažiau savo iš pradžių suplanuotų finansinių asignavimų, nei tikėtasi. Todėl tikėtina, kad iki laikotarpio vidurio peržiūros bus pasiekta mažiau išdirbių ir rezultatų.

Veiksmingumu pagrįsti finansavimo modeliai

Veiksmingumu pagrįstų finansavimo modelių naudojimas buvo išplėstas 2014–2020 m. laikotarpiu

Du nauji finansavimo modeliai: bendrieji veiksmų planai ir su išlaidomis nesusijęs finansavimas

84 2014–2020 m. laikotarpiu buvo nustatyti du nauji finansavimo modeliai. Pagal juos ERPF ir Sanglaudos fondo bei ESF finansavimas buvo grindžiamas patikrintu veiksmingumu, matuojamu rodikliais su tarpinėmis reikšmėmis, skirtomis išdirbiams ir (arba) rezultatams, arba sąlygų įvykdymu, o ne faktiškai patirtomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kaip buvo įprasta.

85 Pirmasis iš šių finansavimo modelių buvo bendrasis veiksmų planas^[58], kuris buvo prieinamas nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios. Mokėjimai bendriems veiksmų planams atliekami kaip fiksuotosios sumos arba pagal fiksuotuosius vieneto įkainius, susietus su tarpinėmis reikšmėmis ir tikslais (žr. 6 langelį).

86 2018 m. persvarsčius Finansinį reglamentą, buvo nustatyta antroji priemonė – su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelis^[60]. Tai iš esmės naujas ES finansavimo metodas, pagrįstas sąlygų įvykdymu arba pasiektais rezultatais. Aptariant konkrečiai ESI fondus, finansavimas yra susijęs su programos įgyvendinimo pažanga arba programos tikslų pasiekimu^[61]. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas galėjo būti naudojamas nuo 2019 m. ERPF / SF investicijoms energijos vartojimo efektyvumo ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių srityse^[62] (žr. 7 langelį).

87 Abiem modeliais siūloma supaprastinta valdymo ir kontrolės tvarka, taikant finansų valdymą, kontrolę ir auditą, kuriais siekiama patikrinti, ar pasiekti veiksmingumo tikslai arba įvykdytos mokėjimo sąlygos^[64]. Jų naudojimas neprivalomas, tačiau bendrieji veiksmų planai turi būti patvirtinti Komisijos, o valstybės narės, ketinančios naudoti su išlaidomis nesusijusį finansavimą, turėjo tik informuoti Komisiją.

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas: tradicinis finansavimo susiejimo su veiksmingumu metodas

88 Be to, BNR numatomas trijų rūšių supaprastintas išlaidų apmokėjimas, skirtas išlaidoms, apskaičiuotoms taikant iš anksto nustatytus metodus arba įprastas normas^[65], o ne faktinėms sąnaudoms kompensuoti:

•  fiksuotieji vieneto įkainiai;
•  fiksuotosios sumos;
•  finansavimas taikant fiksuotąją normą.

89 Supaprastintas išlaidų apmokėjimas pirmą kartą į ESF reglamentą buvo įtrauktas 2007–2013 m. laikotarpiu ir nuo to laiko jo taikymo sritis buvo nuolat plečiama, paskutinį kartą 2018 m. išplėtus privalomą supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymą mažiems ERPF finansuojamiems veiksmams, o anksčiau jis buvo taikomas ESF finansuojamiems veiksmams^[66]. Nuo 2015 m. Komisija patvirtino ES lygmens ir valstybių narių specialius tarifus pagal ESF reglamentą^[67].

90 Fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų sumų metodai skatina veiksmingumą, nes jos susieja mokėjimus su išdirbiais, bet nebūtinai su rezultatais. Tačiau finansavimas taikant fiksuotąją normą yra visiškai pagrįstas sąnaudomis. Nepaisant to, Komisijos nuomone, supaprastintas išlaidų apmokėjimas gali padėti vadovaujančiosioms institucijoms ir naudos gavėjams perkelti dėmesį nuo sąnaudų prie išdirbių (ir rezultatų)^[68].

91 Ankstesniais metais nuolat palaikėme su sanglaudos politika susijusios finansavimo, labiau pagrįsto veiksmingumu, taikymą. Rekomendavome:

•  nuo 2012 m., naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, sumažinti administracinę naštą ir klaidų riziką^[69];
•  dar 2017 m. nustatyti veiksmingumu grindžiamo finansavimo modelį, susiejant mokėjimus su iš anksto nustatytų sąlygų įvykdymu ar rezultatų pasiekimu^[70].

Neaiškumai, kaip naudoti naujus veiksmingumu pagrįsto finansavimo modelius, trukdė valstybėms narėms juos įsisavinti

Menkas susidomėjimas naudoti naujus veiksmingumu pagrįstus finansavimo modelius

92 2014–2020 m. laikotarpiu valstybės narės mažai domėjosi dviejų naujų veiksmingumu pagrįsto finansavimo modelių naudojimu. Iki 2018 m. sausimėn. tik Lenkija pateikė pasiūlymą dėl bendrojo veiksmų plano. Tačiau 2019 m. liepos mėn., bendradarbiaudamos su Komisija, Lenkijos valdžios institucijos nusprendė atsiimti savo pasiūlymą. 2018 m. balandžimėn. Komisija paskelbė specialų kvietimą kaupti patirtį ir skatinti susidomėjimą bendraisiais veiksmų planais ir atrinko du bandomuosius projektus: „Tvaraus ir integracinio augimo skatinimas skatinant atskleisti neatrastus nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo ir migrantų talentus“ Nyderlanduose ir „Training2Work“ Portugalijoje. Abiem projektams šiuo metu tiesiogiai vadovauja Komisija, o bendras ES įnašas sudaro apie 1,1 milijono eurų.

93 2014–2020 m. laikotarpiu tik Austrija išbandė su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelį vienam ERPF projektui, kuriam skirtas ES įnašas sudaro apie 36 milijonus eurų (žr. 8 langelį).

Iš anksto neįvertintas bendrųjų veiksmų planų ir su išlaidomis nesusijusio finansavimo įgyvendinamumas bei galimas poreikis

94 Komisijos teigimu, pagrindinės priežastys, dėl kurių valstybės narės nenorėjo naudoti bendrųjų veiksmų planų, buvo pernelyg sudėtinga priėmimo procedūra ir sunkumai nustatant išdirbio ir rezultatų rodiklius, taip pat tai, kad jos manė, jog supaprastintas išlaidų apmokėjimas buvo veiksmingesnis^[71]. Atsakydami į Komisijos apklausą dėl su išlaidomis nesusijusio finansavimo, valstybių narių atstovai pažymėjo, kad su išlaidomis nesusijusio finansavimo nenaudojimo priežastys buvo sudėtinga struktūra, aiškumo dėl jo koncepcijos bei galimo naudojimo stoka ir neapibrėžtumas dėl taikomų audito priemonių. Paprastai valstybių narių ekspertai manė, kad veiksmingumu pagrįsti finansavimo modeliai yra apsunkinantys, sudėtingi ir reikalaujantys daug laiko, rizikingesni naudos gavėjams ir mažiau lankstūs^[72]. Galiausiai, su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelio naudojimą apsunkino ir tai, kad jį buvo galima naudoti tik nuo 2019 m., kai 2014–2020 m. VP jau buvo priimtos ir prisiimti įsipareigojimai dėl didžiosios jų lėšų dalies.

95 Mūsų analizė taip pat parodė, kad Komisija, atlikdama ex ante poveikio vertinimą, neįvertino tokių finansavimo modelių įgyvendinamumo ir galimo poreikio. Be to, neradome pakankamai įrodymų, kad prieš pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų buvę plačiai konsultuotasi Komisijoje (pavyzdžiui, su Energetikos generaliniu direktoratu, prižiūrinčiu Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimą) arba su valstybėmis narėmis.

96 Nustatėme tris pagrindines kliūtis, trukdančias naudoti šiuos novatoriškus finansavimo modelius:

•  vėlyvą su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelio įdiegimą 2014–2020 m. laikotarpiu;
•  vadovaujančiosioms institucijoms buvo sunku nustatyti tinkamus veiksmus;
•  valstybės narės buvo susirūpinusios dėl teisinio tikrumo, susijusio su vėlesnėmis patikromis ir kontrole, visų pirma dėl prievolės laikytis valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių.

Valstybių narių nenoras 2014–2020 m. taikyti veiksmingumu grindžiamus finansavimo modelius taip pat yra susijęs su taikomų taisyklių skirtumais

97 Iš ilgametės audito patirties žinome, kad vadovaujančiosios institucijos pageidauja teisinio ir finansinio tikrumo, nes baiminasi, kad Komisija gali sustabdyti mokėjimus ar net taikyti finansinius koregavimus, jei iškiltų problemų. Tai taip pat patvirtinta pačios Komisijos poveikio vertinimuose^[73].

98 Supaprastinto išlaidų apmokėjimo gaires Komisija paskelbė 2014–2020 m. laikotarpio pradžioje^[74]. 2021 m. gegužės mėn. Komisija šias gaires peržiūrėjo, kad paaiškintų, jog atliekant valdymo patikrinimus ir veiksmų, susijusių su supaprastintu išlaidų apmokėjimu, auditus ir toliau turi būti tikrinamos valstybės pagalbos taisyklės, bet ne konkrečios viešųjų pirkimų procedūros^[75].

99 Panašūs klausimai iškilo 2018 m. pradėjus taikyti su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelį, nes taikomos finansų kontrolės ir audito taisyklės buvo dviprasmiškos. Šie taikomų taisyklių neatitikimai prisidėjo prie valstybių narių nenoro 2014–2020 m. laikotarpiu taikyti šį naują veiksmingumu grindžiamą finansavimo modelį. 2019 m. vasario mėn. Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą, siekdama pateikti paaiškinimą. Tačiau manome, kad taip nebuvo išspręstas pagrindinis klausimas, kaip valstybių narių auditas ir kontrolė užtikrintų pagrindinių vidaus rinkos taisyklių laikymąsi (žr. 9 langelį).

Veiksmingumu pagrįstas finansavimas 2014–2020 m. buvo paskirstytas beveik vien tik taikant tradicinį supaprastintą išlaidų apmokėjimą

Tikimasi, kad supaprastintu išlaidų apmokėjimu bus padengta maždaug trečdalis ESF išlaidų, tačiau pagrindinis dėmesys vis dar skiriamas ne rezultatams

100 Supaprastintas išlaidų apmokėjimas buvo vienintelis veiksmingumu grindžiamo finansavimo modelis, plačiai naudojamas 2014–2020 m. laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu Komisija aktyviai skatino ir ragino naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, kad būtų sumažinta administracinė našta vadovaujančiosioms institucijoms ir klaidų rizika. Tai padėjo, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, gerokai padidinti supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimą. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas bent jau tam tikru mastu naudojamas beveik visose ESF VP (dažniausiai fiksuotieji vieneto įkainiai), jis pradėtas naudoti ir kai kuriose ERPF VP (dažniausiai sąnaudomis pagrįstos fiksuotosios normos). Komisijos skaičiavimais, iki 2014–2020 m. laikotarpio pabaigos taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą bus padengta 33 % ESF ir 4 % ERPF ir Sanglaudos fondo išlaidų^[79].

101 Apskritai manome, kad maždaug 22,5 milijardo eurų arba 8,5 % dotacijomis pagrįstų 2014–2020 m. sanglaudos srities išlaidų bus kompensuota naudojant veiksmingumu pagrįsto finansavimo modelius, beveik vien tik supaprastintu išlaidų apmokėjimu.

2021–2027 m. perspektyvos: norint sėkmingai taikyti su išlaidomis nesusijusį finansavimą, būtinas išsamesnis paaiškinimas

Su išlaidomis nesusijusio finansavimo naudojimas išplėstas 2021–2027 m. sanglaudos srities išlaidoms ir tapo privalomas EGADP

102 Artimiausiais metais veiksmingumu grindžiamas finansavimas taps pagrindine ES finansavimo forma, atsižvelgiant į padengtas išlaidas. Taip yra iš esmės dėl to, kad su išlaidomis nesusijęs finansavimas, kaip nustatyta Finansiniame reglamente^[80], bus vienintelis finansavimo modelis, pagal kurį įgyvendinant EGADP valstybėms narėms bus teikiamos dotacijos^[81]. Tai yra žymus ES finansų valdymo pokytis.

103 2021–2027 m. laikotarpiu BNR reglamentuojamų sanglaudos politikos fondų atveju su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelį bus galima taikyti dviem lygmenimis: i) skiriant ES įnašą visiems prioritetams (ar jų dalims); ii) gavėjui skiriamoms dotacijoms pagal tokias programas ar prioritetus vykdomuose projektuose^[82]. Taip valstybėms narėms bus lengviau derinti ES finansavimą su nacionalinėmis arba regioninėmis finansavimo schemomis, kurių taisykles kitu atveju gali būti sunku suderinti su ES tinkamumo finansuoti taisyklėmis. Su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelis taip pat taps privalomas tam tikriems veiksmams, kuriais siekiama sustiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus^[83]. Tačiau bendrieji veiksmų planai nebenaudojami.

104 2021–2027 m. laikotarpiu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomos BNR nuostatos^[84]. Tai galėtų būti naudingas būdas su išlaidomis nesusijusiam finansavimui taikyti standartinius modelius, paaiškinant, pavyzdžiui, investavimo sritis, veiklos rūšis, priemones ir veiksmus bei sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, arba išdirbius / rezultatus, kuriuos reikia pasiekti naudojant šį finansavimo modelį.

Atitikties vidaus rinkos taisyklėms pagal su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelį tikrinimo tvarka vis dar nepakankamai aiški

105 Kad ES vidaus rinka veiksmingai veiktų, būtina laikytis viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių. Valstybės narės vis tiek turės užtikrinti, kad visos ES išlaidos atitiktų viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles^[85]. Galiausiai užtikrinti, kad valstybės narės teisingai ir nuosekliai taikytų ES viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles, yra Komisijos pareiga. Ši pareiga apima visas viešąsias išlaidas ir finansinės paramos rūšis. Todėl manome, kad svarbu nuo pat pradžių paaiškinti, kaip vadovaujančiosios ir audito institucijos turėtų taikyti viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles naudodamos su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelius 2021–2027 m. laikotarpiu, be kita ko, siekiant išvengti teisinio netikrumo, kuris buvo susidaręs ankstesniu laikotarpiu.

106 2021–2027 m. BNR nustatyta, kad atliekant programos dalių, kuriose naudojamas su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelis, valdymo patikrinimus ir auditus turėtų būti tikrinama, ar įvykdytos kompensavimo sąlygos arba ar pasiekti rezultatai. Tačiau jų metu neturėtų būti tikrinamos susijusios išlaidos, nes Komisija dėl šių sumų pateikia ex ante susitarimą^[86]. Tai neprieštarauja valstybių narių pareigai užtikrinti, kad būtų laikomasi viešųjų pirkimų arba valstybės pagalbos taisyklių. Vadovaujančiosios ir audito institucijos vis dar turi pateikti patikinimą Komisijai, kad visos į sąskaitas įtrauktos išlaidos yra tvarkingos ir atitinka visas taikomas taisykles^[87].

Išvados ir rekomendacijos

Veiksmingumu grindžiamas finansavimas įgyvendinant sanglaudos politiką: prasmingi užmojai, tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu liko kliūčių

107 2014–2020 m. laikotarpiu daug nuveikta siekiant sustiprinti sanglaudos politikos orientavimą į veiksmingumą, o įdiegus veiklos peržiūros planą prisidėta prie sanglaudos politikos finansinio valdymo kultūrinių pokyčių. Tačiau remiantis mūsų auditu nustatyta, kad veiksmingumu grindžiamas finansavimas dar netapo realybe. Visų pirma, nors dėl trijų naujų priemonių atsirado naujų įgyvendinimo metodų, ES lėšų paskirstymo ir išmokėjimo būdas pastebimai nepasikeitė.

108 Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų įgyvendinimo procesas trunka daugelį metų, kartais net pasibaigus septynerių metų daugiametės finansinės programos laikotarpiui, ir gerokai užtrunka, kol ES investicijos duoda rezultatų, o kartais net ir išdirbių. Kitas susirūpinimą keliantis klausimas – veiksmingumo informacijos, kuria remiantis turėtų būti paskirstomi finansiniai ištekliai, patikimumas ir naudingumas. Viena pagrindinių pamokų, išmoktų įgyvendinant gerai parengtas 2014–2020 m. iniciatyvas, yra ta, kad išteklių paskirstymo susiejimas su veiksmingumu iš tikrųjų nėra paprasta užduotis.

Ar priemonės buvo gerai parengtos, kad būtų skatinamas veiksmingumas ir sutelktas dėmesys į siekiamus rezultatus?

109 Mūsų audito metu patvirtinta, kad visos trys priemonės galėjo paskatinti veiksmingumą ir sutelkti dėmesį į rezultatų siekimą. Šios priemonės buvo viena kitą papildančios ir taikomos skirtingais programų įgyvendinimo etapais bei įvairiems aspektams. Tačiau jos visos suteikė galimybę susieti sanglaudos srities finansavimą su veiksmingumu ir rezultatais.

110 Ex ante sąlygos 2014–2020 m. laikotarpiu buvo viena pagrindinių naujovių. Jos buvo sukurtos siekiant sudaryti tinkamas sąlygas veiksmingoms išlaidoms nuo pat programų įgyvendinimo pradžios, vadovaujantis pagrindiniu principu, kad geriau iš anksto, prieš skiriant ES finansavimą, išspręsti problemas, dėl kurių gali būti ribojamos valstybių narių ir regionų galimybės siekti numatytų rezultatų ( 16–20 dalys).

111 Privalomas dalies finansavimo atidėjimas sėkmingai įgyvendinamoms priemonėms naudojant veiklos lėšų rezervą savaime nebuvo naujoviškas aspektas, nes 2000–2006 m. laikotarpiu jis jau buvo naudojamas kitokia forma. Naujoviškas elementas buvo veiksmingumo vertinimas pagal sutartą sistemą, apimantis tarpinių reikšmių kiekvienai prioritetinei krypčiai nustatymą ir rezervo paskirstymą sėkmingiems prioritetams. Veiklos lėšų rezervu buvo nustatyta skaidri ir taisyklėmis pagrįsta priemonė, kad sanglaudos politikos finansavimas būtų labiau pagrįstas veiksmingumu, su sąlyga, kad vadovaujančiųjų institucijų pateikti veiksmingumo rezultatai yra patikimi, o sistema yra stabili ir tinkamai vykdoma. Šios priemonės trūkumas buvo nedidelės susijusios sumos, nes ji sudarė tik 6 % valstybių narių ESI fondų asignavimų ( 39–41 dalys).

112 Du nauji finansavimo modeliai – bendrieji veiksmų planai ir su išlaidomis nesusijęs finansavimas – suteikė galimybę finansuoti veiksmus remiantis patikrintu veiksmingumu, vertinamu pagal išdirbių ar rezultatų rodiklius, arba sąlygų įvykdymu. Tai buvo aiškus žingsnis siekiant, kad sanglaudos politika būtų labiau pagrįsta veiksmingumu, nors jų naudojimas buvo neprivalomas ir apsiribojo konkrečiomis sritimis. Be to, visų ESI fondų atveju galėjo būti naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Dviem jo rūšimis (fiksuotiesiems vieneto įkainiams ir fiksuotosioms sumoms) mokėjimai aiškiai susiejami su išdirbiais ( 84–91 dalys).

Ar Komisijai ir valstybėms narėms pavyko veiksmingai panaudoti priemones, kad su sanglauda susijęs finansavimas būtų labiau pagrįstas veiksmingumu?

113 Mūsų audito metu nustatyta, kad Komisijai ir valstybėms narėms pavyko tik iš dalies veiksmingai panaudoti tris priemones, kad su sanglauda susijęs finansavimas būtų labiau pagrįstas veiksmingumu. Apskritai mūsų vertinimas yra palankesnis ex ante sąlygų nei veiklos lėšų rezervo atžvilgiu ir mažiausiai palankus dėl veiksmingumu pagrįstų finansavimo modelių (išskyrus supaprastintą išlaidų apmokėjimą).

Ex ante sąlygos

114 Ex ante sąlygų vertinimas (ir susijusių veiksmų planų įgyvendinimas) dažnai buvo grindžiamas plataus pobūdžio kriterijais, nustatytais Bendrųjų nuostatų reglamente, kuriame palikta daug galimybių interpretacijai, jie dažnai neapėmė konkrečių kiekybinių tikslų, net jei šie tikslai buvo nustatyti ES teisės aktuose. 2014 m. Komisija paskelbė papildomas gaires, kaip valstybės narės ir jos pačios tarnybos turėtų vertinti pažangą vykdant ex ante sąlygas. Tačiau, remiantis mūsų auditu, Komisija susidūrė su sunkumais užtikrindama suderintą ex ante sąlygų vertinimą visose valstybėse narėse iki laikotarpio pabaigos ( 21 ir 22 dalys).

115 Maždaug trečdalis ex ante sąlygų liko neįgyvendintos programų priėmimo etapu. Šis skaičius neparodo jokio galimo neįvykdytų ex ante sąlygų poveikio valstybių narių gebėjimui pasiekti rezultatus. Nepaisant to, tai rodo, kad ex ante sąlygų neįvykdymo problema nebuvo pavienė, o susijusi su įvairiais aspektais ir daugeliu valstybių narių. Palankiai vertintina tai, kad valstybės narės įvykdė 98 % veiksmų planų iki ataskaitų teikimo termino 2017 m. rugpjūčimėn. pabaigoje ( 23–25 dalys).

116 2014–2020 m. laikotarpiu Audito Rūmų vertinimas buvo suplanuotas kaip vienkartinė užduotis. Todėl neaišku, ar pasiekimai, apie kuriuos pranešta šiame procese, buvo išlaikyti per visą 2014–2020 m. laikotarpį. Be to, oficialus ex ante sąlygų įvykdymas savaime nereiškia, kad padėtis vietoje pagerėjo ir kad tai sudarė sąlygas rezultatams pasiekti. Ex ante sąlygų (arba veiksmų planų) neįvykdymas retai turėjo finansinių pasekmių valstybėms narėms. Ex ante sąlygų nustatymas taip pat galėjo turėti netiesioginį poveikį, nes be jų ES lėšų panaudojimo vietoje sąlygos būtų buvusios dar sudėtingesnės ( 26–34 dalys).

117 Reikiamos sąlygos (pakeisiančios ex ante sąlygas) bus taikomos visą 2021–2027 m. laikotarpį. Tačiau, kaip ir ankstesniu laikotarpiu, Komisija neprivalo informuoti Europos Parlamento ir Tarybos apie tai, kaip valstybės narės laikosi reikiamų sąlygų. Galiausiai pažymime, kad 2021–2027 m. reikiamas sąlygas papildo naujos teisinės valstybės sąlygos. Tačiau sanglaudos politikos fondų atveju Komisija gali siūlyti priemones tik tais atvejais, kai konkrečiomis procedūromis pagal Bendrų nuostatų reglamentą tinkamai neužtikrinamas patikimas ES biudžeto finansų valdymas arba apsaugomi ES finansiniai interesai ( 35–38 dalys).

Veiklos lėšų rezervas

118 Anksčiau esame pranešę apie sunkumus, su kuriais valstybės narės susidūrė nustatydamos bendrų išdirbių ir rezultatų rodiklių tikslus, kurie vėliau buvo panaudoti veiklos lėšų rezervui paskirstyti ( 42–48 dalys).

119 Nuo 2014 m. Komisija pakoregavo ir paaiškino veiklos peržiūros sąlygas ir kriterijus. Po šių pokyčių valstybės narės pranešė apie geresnį veiksmingumą, palyginti su tuo, kurį jos būtų galėjusios pasiekti pagal pradinius teisės aktus ( 49–52 dalys).

120 Prieš veiksmingumo peržiūrą valstybės narės pakeitė daugelį tarpinių reikšmių. Po šių veiklos peržiūros plano pakeitimų 2019 ir 2020 m. Komisija leido panaudoti apie 82 % veiklos lėšų rezervo. Be šių pakeitimų būtų buvę leista panaudoti 56 % veiklos lėšų rezervo, o maždaug trečdalis visų prioritetų su veiklos lėšų rezervu būtų laikomi rimtai neatitinkančiais tarpinių reikšmių ( 53–60 dalys).

121 Taip pat nustatėme, kad Komisija nenustatė visų veiksmingumo duomenų, naudotų atliekant veiksmingumo peržiūrą, patikimumo. Vadovaujančiųjų institucijų veiksmingumo duomenų patikimumo patikrinimai skyrėsi. Kartu audito institucijos atliko auditą, susijusį su daugumos, bet ne visų programų veiksmingumo duomenų patikimumu, prieš 2019 m. veiksmingumo peržiūrą. Kitas ribojantis veiksnys buvo valstybių narių metinių įgyvendinimo ataskaitų ir atitinkamų valdymo deklaracijų bei metinių kontrolės ataskaitų laiko terminų nesutapimas. Komisija tik iš dalies galėjo kompensuoti šiuos trūkumus, atlikdama papildomas valstybių narių pateiktų veiksmingumo duomenų patikras. Galiausiai Komisija nesustabdė mokėjimų programoms dėl rimtų veiksmingumo stebėsenos sistemos kokybės ir patikimumo ar rodiklių duomenų trūkumų ( 61–73 dalys).

122 Remiantis mūsų analize, veiklos lėšų rezervo panaudojimą daugiausia lėmė valstybių narių įgyvendinimo pažanga, kaip matyti iš pagrindinių įgyvendinimo etapų ar išdirbių ir jų sėkmingai panaudotų lėšų (maždaug trečdalis visų rodiklių buvo finansiniai rodikliai). Mažiau nei 1 % rodiklių buvo skirti rezultatams. Komisija netaikė jokių mokėjimų sustabdymų dėl nepakankamo veiksmingumo ( 74–76 dalys).

123 Taip pat nustatėme tik menką sąsają tarp programų prioritetų, siekiant jų tikslų iki 2018 m., ir išteklių perskirstymo (nuo laikotarpio pradžios iki 2018 m.). Apskritai veiklos lėšų rezervo paskirstymas turėjo tik nedidelį poveikį programų biudžetams ( 77–80 dalys).

124 Veiksmingumo peržiūra ir veiklos lėšų rezervas 2021–2027 m. laikotarpiu nebetaikomi. 2025 m. bus atlikta laikotarpio vidurio peržiūra, tačiau Komisija dar nepaaiškino, kaip bus vertinamas veiksmingumas. Vis dėlto šios laikotarpio vidurio peržiūros kontekstas bus kitoks nei ankstesniais laikotarpiais. Viena priežasčių yra ta, kad sanglaudos politikos fondai bus įgyvendinami tuo pačiu metu kaip ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP). Jau yra požymių, kad 2021–2027 m. programas bus pradėta įgyvendinti vėluojant dar labiau nei prieš septynerius metus. Be to, kadangi pagal EGADP nacionalinio bendrojo finansavimo nėra, daugelis investicinių projektų, kurie įprastomis aplinkybėmis būtų buvę įgyvendinti pasitelkiant sanglaudos politikos fondus, dabar gali būti finansuojami pagal EGADP. Todėl greičiausiai valstybės narės įsisavins mažiau savo iš pradžių suplanuotų finansinių asignavimų, nei tikėtasi. Todėl tikėtina, kad iki laikotarpio vidurio peržiūros, naudojant sanglaudos srities išlaidas, bus pasiekta mažiau išdirbių ir rezultatų ( 81–83 dalys).

Veiksmingumu grindžiami finansavimo modeliai

125 2014–2020 m. laikotarpiu valstybės narės mažai domėjosi dviejų naujų veiksmingumu grindžiamo finansavimo modelių naudojimu. Tik Austrija viename projekte išbandė su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelį. Be to, Komisija savo pačios atsakomybe išbando bendrojo veiksmų plano modelį (nebetaikomas 2021–2027 m. laikotarpiu) dviejuose projektuose. Šių trijų bandomųjų projektų ES finansavimas sudaro apie 37 milijonus eurų ( 92 ir 93 dalys).

126 Mūsų analizė parodė, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Komisijos ex ante poveikio vertinime nebuvo atsižvelgta į naujų veiksmingumu grindžiamo finansavimo modelių įgyvendinamumą ir galimą poreikį. Nustatėme tris pagrindines geresnio įsisavinimo kliūtis:

•  buvo vėluojama įdiegti su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelį 2014–2020 m. laikotarpiu;
•  vadovaujančiosioms institucijoms buvo sunku nustatyti tinkamus veiksmus;
•  valstybės narės buvo susirūpinusios dėl teisinio tikrumo, susijusio su vėlesnėmis patikromis ir kontrole, visų pirma dėl įsipareigojimo laikytis valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių ( 94–99 dalys).

127 Palankiai vertintina tai, kad, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, žymiai padaugėjo supaprastinto išlaidų apmokėjimo atvejų, iš dalies dėl to, kad Komisija aktyviai skatino vadovaujančiąsias institucijas sumažinti administracinę naštą ir klaidų riziką. Beveik visose Europos socialinio fondo programose bent jau tam tikru mastu naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, o įgyvendinant kai kurias Europos regioninės plėtros fondo programas taip pat pradėtas naudoti šis metodas. Tačiau tai susiję tik su maža išlaidų dalimi: manome, kad maždaug 8,5 % 2014–2020 m. sanglaudos srities išlaidų bus kompensuota naudojant veiksmingumu grindžiamo finansavimo modelius, beveik visais atvejais naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą ( 100 ir 101 dalys).

128 Su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelis artimiausiais metais taps pagrindiniu ES finansavimo modeliu, daugiausia dėl to, kad jį privaloma naudoti pagal EGADP. Taip pat jis bus taikomas kaip neprivalomas finansavimo modelis visose sanglaudos politikos srityse ir bus vienintelis prieinamas modelis tam tikriems veiksmams, kuriais siekiama sustiprinti administracinius gebėjimus. 2021–2027 m. laikotarpiu su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelis gali būti naudojamas dviem lygmenimis: i) ES įnašui, skirtam visiems programų prioritetams (ar jų dalims) valstybėse narėse; ii) gavėjui skiriamoms dotacijoms pagal tokias programas ar prioritetus vykdomuose projektuose. Taip valstybėms narėms bus lengviau derinti ES finansavimą su nacionalinėmis arba regioninėmis finansavimo schemomis, kurių taisykles kitu atveju gali būti sunku suderinti su ES tinkamumo finansuoti taisyklėmis. Komisija vis dar turi paaiškinti konkrečius su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelio tinkamumo reikalavimus ir standartinę jų taikymo tvarką (pavyzdžiui, nustatydama atitinkamas investicines sritis, veiklos sritis, priemones ar veiksmus ir sąlygas, kurias reikia įvykdyti, arba išdirbius / rezultatus, kuriuos reikia pasiekti). Taip pat reikia išsamiau paaiškinti Komisijai teikiamo patikinimo dėl vidaus rinkos taisyklių laikymosi (viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos), kai taikomas su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelis, tvarką ( 102–106 dalys).

1 rekomendacija. 2021–2027 m. laikotarpiu kuo geriau pasinaudoti reikiamomis sąlygomis

Komisija turėtų:

1. per savo atstovą sanglaudos politikos programų stebėsenos komitete sistemingai stebėti, kaip valstybės narės vykdo reikiamas sąlygas per visą programavimo laikotarpį;
2. teikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip valstybės narės vykdo reikiamas sąlygas ir savo vykdymo užtikrinimo veiklą.

Terminas: 2021–2027 m. laikotarpis

2 rekomendacija. Iš anksto sudaryti sąlygas veiksmingai 2021–2027 m. laikotarpio vidurio peržiūrai

Komisija turėtų:

1. iš anksto informuoti valstybes nares apie metodą, kuris bus taikomas atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, be kita ko, kiek tai susiję su lėšų paskirstymu likusiu laikotarpiu;
2. atsižvelgti į visus atitinkamus 2024 m. valstybių narių EGADP naudojimo vertinimo metu nustatytus faktus atliekant savo 2025 m. laikotarpio vidurio peržiūras, susijusias su sanglaudos politikos fondų investicijomis tose valstybėse narėse.

Terminas: 2025 m.

3 rekomendacija. Patikslinti taisykles, kuriomis grindžiamas su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelis

Komisija turėtų:

1. glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis nustatyti atitinkamas investavimo sritis, kuriose finansavimas gali būti grindžiamas su išlaidomis nesusijusiu finansavimu, ir sąlygas, kurias reikia įvykdyti, arba išdirbius / rezultatus, kuriuos reikia pasiekti vykdant tam tikrų rūšių veiklą, priemones ir veiksmus, kuriems gali būti naudojamas su išlaidomis nesusijęs finansavimas;
2. nustatyti kriterijus, pagal kuriuos ji galėtų vertinti valstybių narių pagrįstus prašymus pakeisti vykdytinas sąlygas arba siektinus išdirbius / rezultatus.

Terminas: iki 2023 m. vidurio.

4 rekomendacija. Patikslinti metodą, kuriuo suteikiamas patikinimas dėl ES finansavimo taikant su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelį

Komisija turėtų paaiškinti, kaip vadovaujančiosios ir audito institucijos valstybėse narėse turėtų:

1. tikrinti valstybių narių stebėsenos ir ataskaitų dėl vykdytinų sąlygų arba siektinų išdirbių / rezultatų teikimo sistemų patikimumą;
2. teikti patikinimą dėl veiksmingo vidaus rinką reglamentuojančių taisyklių (viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos) taikymo.

Terminas: iki 2022 m. vidurio.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos, 2021 m. rugsėjo 30 d. Liuksemburge.

Priedai

I priedas. Į audito imtį įtrauktos veiklos programos

II priedas. Ankstesnės ataskaitos ir nuomonės

Specialiosios ataskaitos

•  Specialioji ataskaita Nr. 24/2016 „Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant gerinti informuotumą ir užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi sanglaudos politikos srityje“
•  Specialioji ataskaita Nr. 2/2017 „Komisijos derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės susitarimų ir sanglaudos programų: lėšos naudojamos tikslingiau atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ prioritetus, tačiau veiksmingumo vertinimo tvarka darosi vis sudėtingesnė“
•  Specialioji ataskaita Nr. 15/2017 „Ex ante sąlygos ir veiksmingumo rezervas sanglaudos politikos srityje – naujoviškos, bet dar neveiksmingos priemonės“
•  Specialioji ataskaita Nr. 21/2018 „ERPF ir ESF projektų 2014–2020 m. laikotarpiu atranka ir stebėjimas daugeliu bruožų vis dar labiausiai orientuoti į išdirbius“
•  Specialioji ataskaita Nr. 20/2020 „Kova su vaikų skurdu. Komisijos parama turėtų būti tikslingesnė“

Apžvalgos

•  Apžvalga Nr. 5/2018 Sanglaudos politikos įgyvendinimo po 2020 m. supaprastinimas
•  Apžvalga Nr. 5/2019 „Neįvykdyti įsipareigojimai ES biudžete – atidesnis žvilgsnis“ (Skubi atvejo apžvalga)
•  Apžvalga Nr. 8/2019 „Veiksmingas veiklos vykdymas sanglaudos srityje“ (Apžvalginis pranešimas)

Metinės ataskaitos

•  2011 m. finansinių metų metinės atskaitos 6 skyrius, Oficialusis leidinys 2012/C 344/1.
•  2012 m. finansinių metų metinės atskaitos 6 skyrius, Oficialusis leidinys 2013/C 331/1.
•  2013 m. finansinių metų metinės atskaitos 10 skyrius, Oficialusis leidinys 2014/C 398/1.
•  2014 m. finansinių metų metinės atskaitos 6 skyrius, Oficialusis leidinys 2015/C 373/01.
•  2017 m. finansinių metų metinės biudžeto vykdymo ataskaitos 3 skyrius, Oficialusis leidinys 2018/C 357/01.
•  2018 m. finansinių metų metinės biudžeto vykdymo ataskaitos 1 skyrius, Oficialusis leidinys 2019/C 340/01.

Nuomonės

•  Nuomonė Nr. 1/2017 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių pasiūlymo
•  Nuomonė Nr. 6/2018 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos
•  Nuomonė Nr. 6/2020 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

Akronimai ir santrumpos

BNR: Bendrųjų nuostatų reglamentas

BVP: bendrasis veiksmų planas

DFP: daugiametė finansinė programa

EAC: Ex ante sąlygos

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EGADP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EIF: Europos investicijų fondas

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESF: Europos socialinis fondas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

ETB: Europos teritorinis bendradarbiavimas

EŽŪFKP: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

FNLTC: su išlaidomis nesusijęs finansavimas

MVĮ: mažosios ir vidutinės įmonės

NEET: nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas

SCO: supaprastintas išlaidų apmokėjimas

SF: Sanglaudos fondas

VP: veiksmų programa

Terminų žodynėlis

Audito institucija: nepriklausoma nacionalinė įstaiga, atsakinga už ES išlaidų programos sistemų ir veiksmų auditą.

Bendrųjų nuostatų reglamentas: reglamentas, kuriuo nustatomos visiems penkiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams 2014–2020 m. laikotarpiu taikomos taisyklės.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penki pagrindiniai ES fondai, kurių bendromis lėšomis remiamas ekonomikos vystymasis visoje ES 2014–2020 m. laikotarpiu: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Fiksuotieji vieneto įkainiai: supaprastintas išlaidų apmokėjimas, naudojamas apskaičiuoti tinkamas veiksmo išlaidas, veiklos sritis, indėlius, išdirbius ir rezultatus dauginant iš iš anksto nustatytų vieno vieneto teikimo išlaidų.

Fiksuotoji suma: supaprastinto išlaidų apmokėjimo rūšis, kai atliekami visi, o ne daliniai, mokėjimai, pavyzdžiui, kompensuojant tinkamas finansuoti veiksmo išlaidas, jei užbaigiama iš anksto nustatyta veikla ir (arba) gaunami išdirbiai.

Indėlis: finansinės, žmogiškosios, materialios, administracinės ar reguliavimo priemonės, naudojamos projektui ar programai įgyvendinti.

Intervencijos logika: pasiūlymo tikslų, planuojamo indėlio ir veiklos ir numatomų rezultatų bei poveikio sąsajos.

Išdirbis: tai, kas buvo sukurta ar pasiekta įgyvendinus projektą, pavyzdžiui, įvykdyti mokymo kursai ar nutiestas kelias.

Metinė įgyvendinimo ataskaita: valstybės narės vadovaujančiosios institucijos parengtas ir Komisijai pateiktas dokumentas dėl ankstesniais finansiniais metais įgyvendinant veiksmų programą padarytos pažangos.

Metinė kontrolės ataskaita: valstybės narės audito institucijos parengtas dokumentas, pateiktas Komisijai kaip tos šalies metinio patikinimo paketo dalis.

Pagrindinis įgyvendinimo etapas: tarpinis etapas, papildantis tarpines reikšmes, siekiant išdirbio tikslinių reikšmių.

Poveikis: platesni užbaigto projekto ar programos ilgalaikiai padariniai, kurie gali būti socialinė ir ekonominė nauda visai visuomenei.

Rezultatas: iš karto užbaigus projektą ar programą pasireiškiantis poveikis, pavyzdžiui, geresnės galimybės įsidarbinti kursų dalyviams ar geresnis susisiekimas nutiesus naują kelią.

Sanglaudos politika: ES politika, kurios tikslas – mažinti regionų ir valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus, skatinant darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir tarpvalstybinį bei tarpregioninį bendradarbiavimą.

Sanglaudos politikos fondai: keturi ES fondai, kuriais 2021–2027 m. laikotarpiu remiama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda visoje ES: Europos regioninės plėtros fondas, „Europos socialinis fondas +“, Sanglaudos fondas ir Teisingos pertvarkos fondas.

Strategija „Europa 2020“: 2010 m. pradėta įgyvendinti ES dešimties metų strategija, kurios tikslas – skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas: metodas, skirtas dotacijos sumai nustatyti, taikant metodus, kaip antai fiksuotuosius vieneto įkainius, finansavimą taikant fiksuotąją normą arba fiksuotąsias sumas, o ne atsižvelgiant į faktines paramos gavėjo patirtas išlaidas. Jis skirtas administracinei naštai sumažinti.

Tarpinė reikšmė: tarpinis tikslas siekiant konkretaus tikslo, kuris turi būti pasiektas iki iš anksto nustatytos datos.

Teminis tikslas: numatomas bendras investicinio prioriteto rezultatas, suskirstytas į konkrečius įgyvendinimo tikslus.

Tikslas: šioje ataskaitoje – iki 2023 m. gruodžio 31 d. siektinas išdirbis arba rezultatas, arba išlaidos, kurios turi būti patvirtintos Komisijai.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos (viešoji ar privati) institucija, valstybės narės paskirta valdyti ES finansuojamą programą.

Veiklos lėšų rezervas: biudžeto suma, skirta Europos struktūrinių ir investicijų fondų išlaidoms, kuri gali būti neskiriama, kol nebus pasiektos tam tikros tarpinės reikšmės.

Veiklos peržiūros planas: kiekvienos veiksmų programos (išskyrus techninę pagalbą) prioritetinės krypties rodiklių rinkinio tarpinės ir tikslinės reikšmės.

Veiksmų programa: pagrindinė ES finansuojamų sanglaudos projektų įgyvendinimo nustatytu laikotarpiu sistema, kurioje pateikti prioritetai ir tikslai, nustatyti partnerystės susitarimuose tarp Komisijos ir atskirų valstybių narių

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=59 899

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=59 899

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijas, skirtas sanglaudos, augimo ir įtraukties išlaidų sritims. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Ladislav Balko, jam padėjo kabineto vadovas Branislav Urbanic ir kabineto atašė Zuzana Frankova, pagrindinis vadybininkas Friedemann Zippel, užduoties vadovas Bernard Witkos, užduoties vadovo pavaduotoja Cristina Jianu, auditoriai Ana Popescu, Annekatrin Langer ir Sabine Maur-Helmes. Kalbinę pagalbą teikė Michael Pyper. Grafinį dizainą padėjo parengti Alexandra Mazilu.

Galinės išnašos

^[1] 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 33 straipsnis.

^[2] Europos Komisija, 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas). Į rezultatus orientuotas ES biudžetas, COM(2016) 603final, 2016 m. rugsėjo 14 d.; Europos Komisija, EU Budget Focused on Results (BFOR).

^[3] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos, 3, 16 ir 23 konstatuojamosios dalys.

^[4] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnis.

^[5] 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir finansinės šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės.

^[6] 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

^[7] EBPO, „Biudžeto sudarymas ir veiksmingumas Europos Sąjungoje. Peržiūra, susijusi su į rezultatus orientuotu ES biudžetu“, EBPO Journal on Budgeting, 2017/1 tomas, 1.2.1 skirsnis.

^[8] EBPO, „Nacionalinio ir subnacionalinio lygmens viešųjų investicijų politikos rezultatų skatinimas: valdymas laiko ir instituciniu atžvilgiu“, 2017 m. kovo 31 d., p. 8–9.

^[9] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnis, Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 3 dalis.

^[10] Europos Komisija, 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas), COM(2016) 603 final, p. 14; Audito Rūmų 2017 m. metinė ataskaita, 3.6 ir 3.7 dalys; Audito Rūmų apžvalga Nr. 8/2019 „Veiksmingas veiklos vykdymas sanglaudos srityje“ (apžvalginis pranešimas), 26 dalis.

^[11] 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva); 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį.

^[12] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017 „Ex ante sąlygos ir veiksmingumo rezervas sanglaudos politikos srityje – naujoviškos, bet dar neveiksmingos priemonės“, I ir II priedai.

^[13] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 19 straipsnio 2 dalis.

^[14] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017, 38 ir 94 dalys.

^[15] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 19 straipsnis ir XI priedas.

^[16] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017, 34 dalis.

^[17] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017, 38 ir 39 dalys.

^[18] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2020 „Kova su vaikų skurdu. Komisijos parama turėtų būti tikslingesnė“, 65 dalis.

^[19] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2016 „Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant gerinti informuotumą ir užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi sanglaudos politikos srityje“, 105 dalis.

^[20] Audito Rūmų 2018 m. metinė ataskaita, 1.30 dalis.

^[21] Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas The Value added of Ex ante conditionalities in the European Structural and Investment Funds, 2017 m. kovo 31 d., SWD(2017) 127 final, C ir D dalys.

^[22] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 19 straipsnio 5 dalis.

^[23] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017, 61 ir 62 dalys.

^[24] Europos Komisija, EMPL GD veiksmų planų įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tvarka, siekiant įvykdyti taikytinas ex ante sąlygas, atnaujinta 2017 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos versija, 2017 m. liepos 28 d.

^[25] Europos Komisija, ESI fondų mokėjimų sustabdymo procedūra dėl to, kad nebuvo užbaigti veiksmų planai, siekiant įvykdyti ex ante sąlygas, 3.0 versija – 2017 m. birželio 26 d., Regio DDG.02.

^[26] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 19 straipsnio 5 dalis.

^[27] Reglamento (ES) 2021/1060 III ir IV priedai.

^[28] Reglamentas (ES) 2021/1060, 15 straipsnio 6 dalis.

^[29] 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo.

^[30] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 20 straipsnis.

^[31] Europos Komisija, Guidance for Member States on Performance framework, review and reserve, EGESIF_18–0021–01, 2018 m. birželio 19 d., 2.0 versija.

^[32] 2014 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 6 straipsnis.

^[33] Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2014, 5 straipsnio 3 dalis.

^[34] 2015 m. sausio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/207, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų įgyvendinimo taisyklės, V priedas.

^[35] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, II priedo 5 straipsnis.

^[36] Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2014, 5 straipsnio 6 dalis.

^[37] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 22 straipsnio 6 dalis; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2014, 6 straipsnis.

^[38] Audito Rūmų 2013 m. metinė ataskaita, 10.56 dalis.

^[39] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017, 102–106 dalys, 108 ir 109 dalys.

^[40] EBPO, Budgeting and performance in the European Union, 1.2.2 ir 1.2.3 skirsniai.

^[41] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2018 „ERPF ir ESF projektų 2014–2020 m. laikotarpiu atranka ir stebėjimas daugeliu bruožų vis dar labiausiai orientuoti į išdirbius“, 61 ir 62 dalys; Audito Rūmų apžvalga Nr. 5/2018 „Sanglaudos politikos įgyvendinimo po 2020 m. supaprastinimas“, 41 ir 59 dalys; Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017, 78 ir 79 dalys.

^[42] Europos Komisijos poveikio vertinimas, pridedamas prie dokumento „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fond+“ (ESF+)“, SWD(2018) 289 final, 2018 m. gegužės 30 d., 3 priedas.

^[43] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2017„Komisijos derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės susitarimų ir sanglaudos programų: lėšos naudojamos tikslingiau atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ prioritetus, tačiau veiksmingumo vertinimo tvarka darosi vis sudėtingesnė“, 47 dalis.

^[44] Audito Rūmų apžvalga Nr. 5/2019 „Neįvykdyti įsipareigojimai ES biudžete – atidesnis žvilgsnis“ (Skubi atvejo apžvalga), 82 dalis.

^[45] 2018 m. vasario 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/276, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 215/2014, 1 straipsnio 1 dalis.

^[46] 2019 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/256, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas 2015/207, V ir VI priedai.

^[47] Europos Komisija, Decommitment methodology (n+3) and process in 2014 – 2020 - Update, EGESIF_17–0012–2, 2017 m. lapkričio 23 d.

^[48] Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2014, 5 straipsnio 6 dalis.

^[49] Europos Komisija, Guidance for Member States on Performance framework, review and reserve, p. 15; Europos Komisija, Guidance on the Common approach to the revision of milestones and targets in the performance frameworks, 2018 m. birželio 14 d., 3.0 versija, p. 3, 8 ir 9.

^[50] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 2 straipsnio 30 dalis ir 50 straipsnio 1 dalis.

^[51] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 125 straipsnio 4 dalies e punktas; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/207, VI priedas.

^[52] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 2 straipsnio 29 dalis ir 138 straipsnio b ir c punktai.

^[53] 2019 m. vasario 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/886, kuriuo iš dalies keičiamos ir ištaisomos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 ir jo III priedo nuostatos dėl finansinių priemonių, supaprastinto išlaidų apmokėjimo, audito sekos, veiksmų audito apimties ir turinio ir veiksmų imties atrankos metodikos, 1 straipsnio 11 punkto a papunktis.

^[54] Europos Komisija, 2019 m. metinė veiklos ataskaita, REGIO GD, p. 39.

^[55] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 142 straipsnio 1 dalies d punktas.

^[56] Reglamentas (ES) 2021/1060, 18 straipsnio 1 dalies f punktas.

^[57] Reglamentas (ES) 2021/1060, 24 straipsnio 5 dalis ir 26 straipsnio 1 dalis.

^[58] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 104 straipsnis.

^[59] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 104 straipsnio 2 dalis.

^[60] Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046, 125 straipsnio 1 dalies a punktas.

^[61] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 67 straipsnio 1 dalis.

^[62] 2019 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/694, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl finansavimo, nesiejamo su atitinkamų veiksmų išlaidomis, rūšies.

^[63] Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/694.

^[64] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 67 straipsnio 1 dalis ir 109 straipsnio 2 dalis; Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/694, priedas.

^[65] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 67 straipsnio 1 dalies b–d punktai, 67 straipsnio 5 dalis, 67 straipsnio 5 dalies a punktas, 68, 68a ir 68b straipsniai.

^[66] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 67 straipsnio 2 dalies a punktas.

^[67] 2015 m. liepos 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2195, kuriuo dėl fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų sumų, susijusių su Komisijos kompensuojamomis valstybių narių išlaidomis, nustatymo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013.

^[68] Europos Komisija, Guidance on Simplified Cost Options – European Structural and Investment (ESI) Funds, EGESIF_14–0017, 2014 m. rugsėjmėn., p. 8.

^[69] Audito Rūmų 2011 m. metinės ataskaitos 6.30 dalis; Audito Rūmų 2012 m. metinės ataskaitos 6.42 dalis; Audito Rūmų 2014 m. metinės ataskaitos 6.79 dalis.

^[70] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2017, 6 rekomendacija; Audito Rūmų nuomonė Nr. 1/2017 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių pasiūlymo, 82 ir 84 dalys.

^[71] Europos Komisija, Impact assessment accompanying the document „Proposal for a Regulation of the European Parliament and the Council on the European Social Fund Plus, SWD(2018) 289, 2018 m. gegužės 30 d., p. 22.

^[72] Transnational Network of ERDF/CF SCO practitioners, 6-asis susitikimas „Rezultatais pagrįstų metodų pristatymas“, 2020 m. liepos 2 d.; Europos Komisija (t33 & SWECO), Use and intended use of simplified cost options in ESF, ERDF, CF and EAFRD, 2018 m. kovo 27 d., p. 13 ir 16.

^[73] Europos Komisija, Impact assessment accompanying the document „Proposal for a Regulation of the European Parliament and the Council on the European Social Fund Plus', SWD(2018) 289, 2018 m. gegužės 30 d., p. 21; Europos Komisija, Impact assessment accompanying the document „Proposal for a Regulation of the European Parliament and the Council on the European Regional Development Fund and on the Cohesion Fund', SWD(2018) 282, 2018 m. gegužės 29 d., p. 64.

^[74] Europos Komisija, Guidance on Simplified Cost Options, EGESIF_14–0017, 2014 m. rugsėjmėn.

^[75] Commission notice guidelines on the use of Simplfied Cost Options within the European Structural and Investment Funds (ESI), patikslinta redakcija (2021/C 200/01), 2021 m. gegužės 27 d., p. 15 ir 41.

^[76] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 67 straipsnio 1 dalis; 2019 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/694, 6 konstatuojamoji dalis ir priedo 4 punkto f papunktis.

^[77] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 125 straipsnio 4 dalies a punktas; 2014 m. birželio 17 d. Reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka.

^[78] 2019 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/694, 3 straipsnio 2 punktas ir priedo 3 punkto 1 papunktis ir 5 punktas.

^[79] Europos Komisija, Use and intended use of simplified cost options in ESF, ERDF, CF, EARD and EAFRD, 2018 m. kovo 27 d., p. 42 ir 53.

^[80] Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046, 125 straipsnio 1 dalies a punktas.

^[81] Reglamentas (ES) 2021/241, 18 konstatuojamoji dalis, 4 straipsnio 2 dalis ir 24 straipsnio 2 dalis; Audito Rūmų nuomonė Nr. 6/2020 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 47, 53–56 dalys.

^[82] Reglamentas (ES) 2021/1060, 53 straipsnio 1 dalies f punktas ir 95 straipsnio 1 dalis.

^[83] Reglamentas (ES) 2021/1060, 37 ir 95 straipsniai.

^[84] Reglamentas (ES) 2021/1060, 95 straipsnio 4 dalis.

^[85] Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 125 straipsnio 4 dalies a punktas; Reglamentas (ES) 2021/1060, 174 straipsnio 1 dalies a punktas.

^[86] Reglamentas (ES) 2021/1060, 95 straipsnio 3 dalis ir 34 konstatuojamoji dalis.

^[87] Reglamentas (ES) 2021/1060, 69 straipsnio 2 dalis ir 74 straipsnio 1 dalis.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-6865-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/992153	QJ-AB-21-024-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-6839-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/448620	QJ-AB-21-024-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal licenciją „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

•  9, 13 diagramos: piktogramas sukūrė „Pixel perfect“, https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.