ES intelektinės nuosavybės teisės: Apsauga nėra visiškai patikima

Santrauka

I Intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra esminė ES ekonomikos dalis. Intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriuose sukuriama beveik 45 % ES bendrojo vidaus produkto, kurio vertė – 6,6 trilijono eurų, ir 29 % darbo vietų. Europos Komisija ir kitos ES įstaigos bendradarbiauja su valstybių narių institucijomis, kad užtikrintų intelektinės nuosavybės teisių apsaugą – pagrindinį bendrosios rinkos sėkmės veiksnį.

II Europos Komisija yra atsakinga už pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl ES intelektinės nuosavybės teisių registravimo ir vykdymo užtikrinimo proceso ir procedūrų pateikimą. Ji taip pat privalo užtikrinti, kad šios priemonės būtų tinkamai įgyvendinamos, ir teikti rekomendacijas valstybėms narėms. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba registruoja ES prekių ženklus ir dizainą. Valstybių narių institucijos yra atsakingos už ES geografinių nuorodų registracijos prašymų patvirtinimą ir ES intelektinės nuosavybės teisių gynimo kontrolę.

III Atliekant šį auditą įvertinta ES prekių ženklų, dizaino ir geografinių nuorodų apsauga bendrojoje rinkoje 2017–2021 m. Atlikome šį auditą, nes niekada neauditavome intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, o pagrindinės Komisijos iniciatyvos šioje srityje turėjo būti užbaigtos iki 2019 m. Prasta INT apsauga daro poveikį ES konkurencingumui pasaulio ekonomikoje. Teikiame rekomendacijas, kaip pagerinti INT reglamentavimo sistemą, jos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

IV Nagrinėjome, ar Komisija numatė būtinas teisines ir paramos priemones pirmiau minėtoms intelektinės nuosavybės teisėms apsaugoti. Apsilankėme Komisijoje, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje ir penkiose valstybėse narėse, kad įvertintumėme, kaip jos įgyvendino ES intelektinės nuosavybės teisių reglamentavimo sistemą ir ar tinkamai įgyvendintos intelektinės nuosavybės teisių gynimo kontrolės priemonės.

V Mūsų bendra išvada yra ta, kad ES intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema iš esmės yra tvirta ir patikima, tačiau vis dar esama trūkumų.

VI Nustatėme, kad Komisija parengė tinkamas teisėkūros ir paramos priemones ES prekių ženklams apsaugoti. Tačiau ES dizaino teisės aktai yra neišsamūs ir pasenę, o geografinių nuorodų teisės aktuose yra trūkumų. Be to, padarėme išvadą, kad nėra aiškios metodikos, pagal kurią būtų galima nustatyti ES mokesčius už prekių ženklus ir dizainą.

VII Nors Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba iš esmės tinkamai valdo ES prekių ženklus ir dizainą, nustatėme jos atskaitomybės sistemos, taip pat finansavimo, kontrolės ir vertinimo sistemų trūkumų. Be to, nustatėme trūkumų, susijusių su tuo, kaip valstybės narės ir Komisija įgyvendina ES geografinių nuorodų sistemą.

VIII Valstybės narės Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvą įgyvendino nevienodai ir yra trūkumų užtikrinant muitinį tikrinimą.

IX Rekomenduojame Komisijai:

• parengti ir atnaujinti ES intelektinės nuosavybės teisių reglamentavimo sistemas;
• įvertinti mokesčių nustatymo valdymo tvarką ir metodiką;
• rengti ES geografinių nuorodų sistemų tobulinimo iniciatyvas ir
• tobulinti INT gynimo sistemą.

X Rekomenduojame Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai:

• tobulinti Europos bendradarbiavimo projektų finansavimo, kontrolės ir vertinimo sistemas.

Įvadas

Kas yra intelektinės nuosavybės teisės?

01 Intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra teisės, susijusios su kūryba, pavyzdžiui, išradimais, literatūros ir meno kūriniais, dizainu ir simboliais, pavadinimais ir atvaizdais, naudojamais prekyboje¹. Intelektinės nuosavybės teisių apsauga leidžia kūrėjams gauti pripažinimą ir užkirsti kelią neteisėtam jų kūrinių naudojimui ir naudos iš jų įgijimui. Be to, ja naudotojams ir vartotojams užtikrinama prekių kokybė ir sauga.

02 Intelektinę nuosavybę sudaro dvi kategorijos: 1) autorių teisės, pavyzdžiui, literatūros kūrinių, filmų ir muzikos ir 2) pramoninės nuosavybės teisės – patentai, prekių ženklai, dizainas, geografinės nuorodos ir komercinės paslaptys. Pagrindiniai prekių ženklų, dizainų ir geografinių nuorodų ypatumai, kurie buvo šio audito objektas, apibendrinti 1 diagramoje.

03 INT apsauga yra labai svarbus elementas, leidžiantis ES konkuruoti pasaulio ekonomikoje. Intensyvaus naudojimosi INT sektoriuose vykdoma beveik 45 % visos ES ekonominės veiklos (BVP), kurios vertė – 6,6 trilijono eurų, ir sukuriama 29 % visų ES darbo vietų. Tačiau apskaičiuota, kad suklastoti gaminiai kasmet sudaro 6,8 % viso ES importo (121 milijardą eurų), 83 milijardus eurų dėl prarastų pardavimų teisėtoje ekonomikoje ir 400 000 prarastų darbo vietų².

ES INT reglamentavimo sistema

04 ES INT reglamentavimo sistema grindžiama ES reglamentais, direktyvomis ir galiojančiais tarptautiniais intelektinės nuosavybės susitarimais. Ja užtikrinama apsauga visose ES valstybėse narėse ir taip sukuriama bendra ES sistema, kurią sudaro ES ir nacionalinės INT. Tarptautiniai ir ES intelektinės nuosavybės teisių apsaugos pagrindai pateikti 2 diagramoje ir I priede.

ES INT registracijos procedūra

05 ES registruojant intelektinę nuosavybę saugomos savininkų teisės visose ES valstybėse narėse. Dėl autorių teisių apsaugos registracijos nereikia. Europos patentai gali būti registruojami Europos patentų tarnyboje. ES prekių ženklų ir dizaino registravimą administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO). Bet kuris asmuo ar įmonė iš bet kurios pasaulio šalies gali kreiptis pateikdami vieną paraišką, už kurią mokami mokesčiai. Įvairūs registracijos proceso etapai pavaizduoti 3 diagramoje.

06 ES geografinių nuorodų, kurios šiuo metu apima tik žemės ūkio ir maisto produktus, vyną ir spiritinius gėrimus, registracija skiriasi nuo ES prekių ženklų ir dizainų registracijos. Geografinių nuorodų atveju valstybės narės kompetentingos institucijos dalyvauja paraiškų teikimo procedūroje, o paraiškas teikia ES gamintojai arba gamintojų grupės (žr. 4 diagramą).

ES INT gynimas

07 Veiksmingas INT gynimas yra būtinas siekiant skatinti inovacijas ir investicijas bei išvengti klastojimo. Klastojimas yra sudėtinga ir vis didėjanti problema. Be prabangos prekių, klastotojai vis dažniau orientuojasi į platų kasdienių produktų asortimentą. Nusikaltėliai, prekiaujantys suklastotais farmacijos ir sveikatos priežiūros produktais, ne tik kenkia ekonomikai, bet ir greitai pasinaudojo COVID-19 pandemija³.

08 Komisija parengė keletą priemonių, skirtų kovai su klastojimu ir kitais intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais. Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva (INRGD)⁴ siekiama suderinti teisės sistemas, kad Vidaus rinkoje būtų užtikrintas aukštas, vienodas ir vieningas apsaugos lygis. Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamente⁵ pateikiamos procedūrinės taisyklės, pagal kurias muitinė užtikrina INT, susijusias su prekėmis, kurioms taikoma muitinės priežiūra arba muitinis tikrinimas. Be to, 2018–2022 m. ES muitinės veiksmų planu siekiama kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais prie išorės sienų⁶ ir jame nustatyti keturi strateginiai tikslai (žr. 5 diagramą).

Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, saugantys INT ES

09 Europos Komisija ir kitos ES įstaigos bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ES.

10 Komisija yra atsakinga už (žr. 1 langelį):

1. teisės aktų, kuriais sukuriamos Europos nuosavybės teisės, inicijavimą, kad būtų užtikrinta vienoda apsauga; pasiūlymų rengimą siekiant suderinti ir patobulinti teisės aktus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis ES;
2. tikrinimą, ar nacionalinės institucijos teisingai perkelia ir įgyvendina ES teisės aktus INT srityje; pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares inicijavimą;
3. veiksmingos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos nuo pažeidimų bendrojoje rinkoje priežiūrą; paramą MVĮ ir jų apsaugą, taip pat valstybių narių keitimosi informacija ir bendradarbiavimo palengvinimą;
4. visų ES teisinės sistemos trūkumų nustatymą, kad juos būtų galima pašalinti ir užtikrinti, kad pasauliniu lygmeniu būtų sudarytos vienodos sąlygos.

11 EUIPO taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaip ES agentūra, atsakinga už ES prekių ženklų ir dizaino registravimo valdymą. Ji bendradarbiauja su ES nacionalinėmis ir regioninėmis intelektinės nuosavybės tarnybomis, atsakingomis už nacionalinių prekių ženklų ir dizaino registravimą. Be to, Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras (toliau – Stebėsenos centras), kuriam vadovauja EUIPO, vykdo įvairias užduotis, susijusias su moksliniais tyrimais, informuotumo didinimu, geriausios praktikos sklaida ir parama visų rūšių INT apsaugai. Remdami kovą su klastojimu ir piratavimu, 2016 m. Europolas⁷ ir EUIPO suvienijo jėgas, kad sukurtų koordinuotą intelektinės nuosavybės nusikaltimų koaliciją, veikiančią Europole.

12 Valstybių narių intelektinės nuosavybės institucijos valdo nacionalinius prekių ženklus ir dizainą. Kompetentingos nacionalinės institucijos, prieš išsiųsdamos ES geografinių nuorodų prašymus Komisijai patvirtinti, išanalizuoja jų atitiktį reikalavimams. Muitinės yra atsakingos už pasienio kontrolę, susijusią su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, o kitos teisėsaugos tarnybos, visų pirma policija, yra atsakingos už vidaus INT pažeidimų nustatymą. Kai kuriose valstybėse narėse muitinėms taip pat gali būti suteikti įgaliojimai, remiantis nacionalinės teisės aktais, imtis veiksmų siekiant nustatyti prekes, kurios jau buvo pateiktos vidaus rinkoje ir kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos INT.

Audito apimtis ir metodas

13 Audito metu buvo vertinama, ar INT, susijusios su ES prekių ženklais, ES dizainu ir geografinėmis nuorodomis, yra gerai apsaugotos bendrojoje rinkoje. Auditas neapėmė autorių teisių ir patentų. Visų pirma daugiausia dėmesio skyrėme tam, ar ES INT reglamentavimo sistema užtikrina tinkamą apsaugą remiantis patikimo finansų valdymo ir viešosios atskaitomybės principais ir ar minėtos ES INT buvo pakankamai ginamos. Mūsų audito darbas apėmė laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn.

14 Atlikome šį auditą, nes niekada neauditavome intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, o pagrindinės Komisijos iniciatyvos, susijusios su ES prekių ženklų sistema, turėjo būti užbaigtos iki 2019 m. Be to, intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra pagrindinis ES konkurencingumo pasaulinėje ekonomikoje ir inovacijų skatinimo elementas. Audito tikslas – pateikti rekomendacijų, kaip pagerinti ES intelektinės nuosavybės sistemą ir jos vykdymo užtikrinimą.

15 Atliekant šį auditą buvo nagrinėjama, ar:

1. Komisija nustatė būtiną intelektinės nuosavybės teisių reglamentavimo sistemą;
2. Komisija, EUIPO ir valstybės narės tinkamai įgyvendino ES prekių ženklų, dizaino ir geografinių nuorodų intelektinės nuosavybės teisių reglamentavimo sistemą;
3. valstybės narės teisingai įgyvendino INT gynimo kontrolę.

16 Audito įrodymus surinkome iš įvairių šaltinių:

1. atlikdami dokumentų peržiūrą ir atitinkamų teisės aktų, ataskaitų, duomenų ir statistikos analizę, sudarydami imtį, taip pat nagrinėdami audituojamų subjektų pateiktus dokumentus;
2. interviu su atitinkamais Komisijos (GROW DG, TAXUD GD ir AGRI GD), OLAF, EUIPO (įskaitant Stebėsenos centrą), Europolo ir penkių valstybių narių (Graikijos, Prancūzijos, Lietuvos, Vengrijos ir Rumunijos) darbuotojais, kuriuos atrinkome remdamiesi kiekybiniais rizikos kriterijais.

Pastabos

Yra problemų, susijusių su bendromis patikimomis INT reglamentavimo sistemomis

ES prekių ženklų sistema sukurta, bet Direktyva nevisiškai perkelta į nacionalinę teisę

17 Prekių ženklų direktyva siekiama suderinti pagrindines nacionalines ir ES prekių ženklų sistemos procedūrines taisykles. Tam, kad būtų lengviau įgyti ir administruoti įregistruotus prekių ženklus, labai svarbu suderinti nuostatas dėl procedūrų⁸. Todėl pagrindiniai apsaugos reikalavimai, susiję su, pavyzdžiui, įregistruoto prekių ženklo įgijimo bei jo išlaikymo sąlygomis visose valstybėse narėse paprastai turi būtų vienodi. Taip pat ES prekių ženklų teisinė sistema turėtų būti išsami, atnaujinta ir suderinta ES lygmeniu.

18 Išnagrinėję patvirtinamuosius dokumentus ir surengę diskusijas su Komisijos atstovais, manome, kad dvi iš atrinktų valstybių narių (Vengrija ir Lietuva) į nacionalinę teisę perkėlė Prekių ženklų direktyvą (II priedas). Nors pagrindinė perkėlimo į nacionalinę teisę data buvo 2019 m. sausio 14 d., iš atrinktų valstybių narių Graikija, Prancūzija ir Rumunija vėlavo⁹ perkelti direktyvą į nacionalinę teisę ir jos dar visapusiškai neperkėlė.

EUIPO valdymo ir atskaitomybės sistemos trūkumai

19 ES finansiniame reglamente nustatyta, kad Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra taikoma atsižvelgiant į agentūrų finansavimo struktūrą¹⁰. EUIPO, kaip visiškai savo veiklą finansuojanti agentūra, į Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą neįtraukta. Šias funkcijas pavesta atlikti jos Biudžeto komitetui¹¹. Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje taip pat atsižvelgiama į mūsų metinį finansinių ataskaitų teisėtumo ir tvarkingumo auditą, kuris apima rekomendacijas, kaip pašalinti organizacijos operacijų trūkumus, jei taikoma. Be to, ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra remiasi reguliariais EUIPO išorės vertinimais ir funkcijų bei atsakomybės atskyrimu tarp trijų subjektų: už EUIPO valdymą ir biudžeto vykdymą atsakingo vykdomojo direktoriaus, už metinės darbo programos patvirtinimą atsakingos valdybos ir Biudžeto komiteto¹².

20 Pagal ES prekių ženklų reglamente nustatytą atskaitomybės tvarką, EUIPO teikia Europos Parlamentui ir Europos Komisijai priimtą metinę darbo programą, metinę ataskaitą, daugiametę strateginę programą (kas penkerius metus) ir Tarnybos metines finansines ataskaitas. EUIPO vykdomasis direktorius keičiasi nuomonėmis su Europos Parlamento JURI komitetu dėl 2025 m. daugiametės strateginės programos. Valdyba konsultuojasi su Komisija dėl EUIPO metinės darbo programos ir prieš ją priimdama privalo atsižvelgti į Komisijos nuomonę¹³.

21 ES prekių ženklų reglamente numatytas ribotas Europos Parlamento ir Komisijos dalyvavimas. Todėl Komisijos ir Europos Parlamento ribota įtaka EUIPO valdybos arba Biudžeto komiteto sprendimams yra siejama su reguliavimo agentūrų nepriklausomumo sąvoka. Taigi nei Komisija, nei Europos Parlamentas nekontroliuoja valdybos ar Biudžeto komiteto sprendimų, kaip matyti iš to, kad EUIPO finansinis reglamentas buvo priimtas, nepaisant dviejų Komisijos atstovų, balsavusių prieš¹⁴.

22 Savo nuomonėje 1/2019 dėl EUIPO finansinio reglamento mes išreiškėme ypatingą susirūpinimą dėl EUIPO biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros ir pakartojome savo pasiūlymą, kad EUIPO turėtų būti taikoma bendroji biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra Europos Parlamente, o ne Biudžeto komitete, remiantis tuo, kad jos pajamos gaunamos iš viešosios valdžios funkcijų vykdymo pagal ES teisę. Ne kartą teigėme, kad visoms su ES susijusioms įstaigoms turėtų būti taikomi tie patys atskaitomybės principai¹⁵. Šis susirūpinimas išreikštas ir Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrime, kuriame padaryta išvada¹⁶, kad, nesant oficialios procedūros, pagal kurią būtų teikiamos rekomendacijos visiškai savo veiklą finansuojančioms agentūroms, atskaitomybė tebėra sudėtingas klausimas.

23 Siekiant užtikrinti tinkamą atskaitomybę, kuri apima nepriklausomą veikimą, reikėtų aiškiai apibrėžti atsakomybės pasidalijimą, šiuo atveju tarp valdybos ir Biudžeto komiteto. Be to, valdymo organo nariai taip pat neturėtų turėti jokių kitų ryšių, kurie iš esmės trukdytų jų funkcijoms¹⁷. EUIPO valdybą ir Biudžeto komitetą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, vienas Europos Parlamento atstovas ir du Komisijos atstovai – iš viso 30 balsų.

24 Tačiau nors valdančiosios tarybos ir Biudžeto komiteto sudėtis atitinka ES prekių ženklų reglamento nuostatas, pastebėjome, kad abiejų organų atstovai iš esmės yra tie patys abiejų organų nariai (26 iš 30 balsavimo teisę turinčių narių arba jų pavaldinių). Todėl manome, kad tai yra aplinkybės, kuriomis asmens gebėjimui priimti sprendimą arba imtis vieno vaidmens gali pakenkti arba daryti įtaką jo antraeilės pareigos. Dėl tokios padėties ir dėl to, kad nėra išorės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, atsiranda valdymo tvarkos trūkumų, nes tie patys asmenys (arba jų pavaldiniai) priima sprendimus tiek dėl biudžeto patvirtinimo, tiek dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros.

25 ES prekių ženklų reglamentu Komisija buvo įpareigota iki 2021 m. kovo 24 d. pirmą kartą įvertinti EUIPO ir jos darbo praktikos poveikį, veiksmingumą ir efektyvumą. Šis vertinimas vis dar vyksta ir tikimasi, kad rezultatai bus gauti iki 2022 m. pabaigos.

ES dizaino sistema yra pasenusi ir neišsami

26 Dizaino direktyva siekiama suderinti valstybių narių¹⁸ dizaino apsaugos teisės aktus, kad būtų sukurta ES dizaino sistema. Siekiant šio tikslo, ES dizaino teisinė sistema turėtų būti išsami, atnaujinta ir suderinta ES lygmeniu.

27 ES dizaino statusas yra vienalytis, o tai reiškia, kad jis turi vienodą poveikį visoje ES. Labai svarbu suderinti nacionalines ir ES dizainų registravimo sistemas, nes registruotiems nacionaliniams dizainams teikiama pirmenybė teikiant paraišką dėl ES registruotojo dizaino.

28 ES dizaino reglamentavimo sistema yra neišsami ir pasenusi, todėl praktikoje esama daug skirtumų tarp ES ir nacionalinių sistemų bei tarp pačių valstybių narių. Tokia padėtis lemia teisinį netikrumą registruojant dizainą skirtingose valstybėse narėse. Komisija atliko išorės vertinimą ir poveikio vertinimą, taip pat vykdė viešąsias konsultacijas ir šiuo metu atnaujina dizaino reglamentavimo sistemą. Pirmiau nurodyti trūkumai gali būti pašalinti parengiant naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

29 Remiantis vertinimu, 2004 m. birželio 1 d. visos valstybės narės baigė perkėlimo į nacionalinę teisę procesą. Atlikus vertinimą nustatyta keletas svarbių trūkumų, kuriuos reikia pašalinti, kad būtų užbaigtas nacionalinių ir ES registracijos sistemų suderinimas. Audito metu taip pat nustatėme kelis aspektus, kuriais Komisija pateisina ES struktūros sistemos peržiūrą.

30 Nustatėme, kad atrinktose valstybėse narėse nacionalinės ir ES dizaino sistemos nepakankamai suderintos, nes paraiškų teikimo, nagrinėjimo, skelbimo ir registravimo procesų metu taikytos skirtingos procedūros ir terminai (žr. V priedą). Nustatėme šiuos paraiškų teikimo procedūrų skirtumus:

1. paraiškos gali būti teikiamos elektronine arba popierine forma. 2020 m. dauguma jų buvo pateikta elektronine forma (EUIPO – 98,17 %, Lietuvoje – 78 %, Vengrijoje – 50 %, Rumunijoje – 23 %), o Graikija ir Prancūzija priėmė tik elektronines paraiškas;
2. EUIPO suteikia registruotiems ES dizaino pareiškėjams galimybę tam tikromis sąlygomis spartesnį būdą (2020 m. šia galimybe pasinaudojo 38,7 % registruotų ES dizaino pareiškėjų). Prancūzija ir Rumunija taip pat siūlo spartesnę registracijos procedūrą. Tačiau kitos atrinktos valstybės narės panašių procedūrų nevykdo.

31 Taip pat atkreipėme dėmesį į kitus nacionalinių ir ES dizaino sistemų skirtumus, t. y.:

1. už registracijų pripažinimo negaliojančiomis procedūras yra atsakingos skirtingos kompetentingos institucijos: nacionaliniai teismai valstybėse narėse ir EUIPO apeliacinė taryba;
2. mokesčiai ir mokesčių struktūra nėra suderinti (žr. VI priedą) ir
3. nacionalinės intelektinės nuosavybės tarnybos (NINT) nėra įpareigotos teikti tarpininkavimo ir arbitražo paslaugų.

32 Taip pat nustatėme, kad spausdintas dizaino aprašymas ir atvaizdavimas nėra standartizuoti, o ES dizaino reglamente ir Dizainų direktyvoje nenumatyta, kad dizainas gali būti aprašytas arba vaizduojamas naudojant bendras technologijas, pavyzdžiui, 3D vaizdus ar vaizdo įrašus.

33 ES dizaino reglamentu saugomi neregistruoti ES dizainai, skirti gaminiams, kurių komercinio gyvavimo trukmė dažnai būna trumpa ir kuriems apsauga be registracijos formalumų yra privalumas, o apsaugos laikotarpio trukmė yra ne tokia reikšminga. Išskyrus Rumuniją, kuri turi „neregistruoto dizaino duomenų bazę“ (iki šiol joje nėra įrašų), nė viena iš atrinktų valstybių narių nesuteikia tokios apsaugos.

34 Nustatėme, kad dizaino teisės aktu apsauga apima ir atsargines dalis keturiose iš penkių atrinktų valstybių narių. ES dizaino reglamente ir Vengrijos teisės akte ši apsauga (remonto išlyga) nenustatyta. 1 lentelėje pavaizduoti audituotų valstybių narių ir EUIPO skirtumai.

35 Nustatėme, kad ES ir nacionalinėse registracijos sistemose galimybės atidėti dizaino paskelbimą skiriasi, įskaitant galimo atidėjimo laikotarpio ir mokesčių skirtumus (2 lentelė).

INT mokesčių struktūra neatspindi realių išlaidų

Nėra aiškios ES mokesčių nustatymo metodikos

36 Mokesčiai už ES prekių ženklus ir dizainus nustatomi pagal ES prekių ženklo ir dizaino mokesčių reglamentus. Pagal mokesčių nustatymo kriterijus¹⁹ reikalaujama, kad:

1. iš jų gaunamos pajamos iš esmės būtų pakankamos Tarnybos (EUIPO) biudžetui subalansuoti;
2. ES prekių ženklų ir nacionalinės prekių ženklų sistemos būtų taikomos vienu metu ir papildytų viena kitą;
3. valstybėse narėse būtų veiksmingai užtikrinamos ES prekių ženklo savininkų teisės.

37 Kaip pažymėta mūsų Specialiojoje ataskaitoje 22/2020, Europos aviacijos saugos agentūra, Europos vertybinių popierių ir rinkų agentūra ir Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras visapusiškai apskaičiuoja su jų nustatytais mokesčiais susijusių paslaugų išlaidas. Patikrinome, kaip taikomi mokesčių nustatymo kriterijai, ir nustatėme, kad 2020 m. EUIPO sukaupė didelį perteklių (308,75 milijono eurų), kaip matyti iš jos balanso (žr. 6 diagramą). Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad nors EUIPO mokesčių dydis ir struktūra yra pagrįsti socialiniais, finansiniais ir ekonominiais kriterijais, jais neužtikrinama, kad išlaidos būtų padengiamos skaidriai, o tai yra būtina siekiant įvertinti EUIPO pagrindinių operacijų efektyvumą. Todėl vienetinių sąnaudų struktūra labai skiriasi nuo mokesčių struktūros, o vienetinės sąnaudos labai skiriasi nuo mokesčių.

38 Nuomonėje 1/2019 rekomendavome²⁰, kad EUIPO kartu su Komisija apsvarstytų galimybę panaudoti biudžeto perteklių finansinėms priemonėms, kuriomis remiama Europos įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, remti. Biudžeto pertekliaus panaudojimo pavyzdys yra MVĮ fondas „Ideas Powered for Business“, kuriame numatyta 20 milijonų eurų dotacijų schema, skirta padėti Europos MVĮ naudotis savo intelektinės nuosavybės teisėmis.

39 Be to, mūsų lyginamoji analizė parodė didelius ES mokesčių ir penkių atrinktų valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų taikomų mokesčių skirtumus (3 lentelė). Pavyzdžiui, nustatėme, kad ES mokesčiai už paraiškos dėl nuosavybės teisių pateikimą ir pratęsimą buvo bent tris kartus didesni už nacionalinius mokesčius (Prancūzija).

40 Išnagrinėjome informaciją, kurią EUIPO pateikė Europos Komisijai, 2013 m. Europos Parlamento tyrimą „Visiškai savarankiškų agentūrų pajamos ir ES biudžetas“ (The income of fully self-finance agencies and EU budget), 2010 m. INNO-tec tyrimą, 2011 m. Makso Planko instituto tyrimą, 2009 ir 2013 m. poveikio vertinimus ir Europos Komisijos vertinimą. Nenustatėme, kad šiuose dokumentuose būtų pateikta analizė, koks yra ryšys tarp mokesčių dydžio, jų kriterijų ir EUIPO siūlomų paslaugų, ar kad būtų nustatytas minimalus ES mokesčių lygis, kuris būtų suderintas su nacionalinėmis prekių ženklų sistemomis.

41 Remdamiesi analize manome, kad, nors mokesčių nustatymo kriterijai yra nustatyti, aiškios ES mokesčių struktūros ir dydžio nustatymo metodikos nėra, todėl mokesčiai yra tokio dydžio, kad susikaupia perteklius. Susidarius dideliam pertekliui pažeidžiamas reglamente nustatytas pakankamumo užtikrinti subalansuotą biudžetą principas. Makso Planko instituto tyrime nurodyta, kad naudotojų organizacijos kritikavo mokesčių skaidrumo stoką.

Dideli mokesčiai lemia neefektyvų kompensavimo mechanizmą

42 EUIPO yra įpareigota²¹ taikyti kompensavimo mechanizmą ir kompensuoti valstybėms narėms papildomas išlaidas, kurias jos patyrė dalyvaudamos ES prekių ženklų sistemoje, jei tais metais EUIPO nepatyrė biudžeto deficito. Kompensavimo mechanizmas pradėtas taikyti 2018, 2019 ir 2020 m. (žr. 7 diagramą).

43 Paraiškos mokestis padengia nacionalinio prekių ženklo registracijos išlaidas. Pastebėjome, kad pagal kompensavimo mechanizmą kompensuojama suma buvo panaši į Lietuvoje taikomą paraiškos mokestį. 2020 m. kompensuojamas įnašas sudarė 310 000 eurų, o registruotų nacionalinių prekių ženklų skaičius – 1 771. Taigi registruotam nacionaliniam prekių ženklui tenkantis kompensuojamas įnašas sudarė 175 eurus ir buvo panašus į Lietuvos prekių ženklo paraiškos mokestį (180 eurų).

44 ES prekių ženklo reglamente nustatyti metiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, pagal kuriuos kompensuojama suma paskirstoma valstybėms narėms. Šiuos pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius valstybės narės registruoja EUIPO e. platformoje kartu su kiekviena NINT deklaracija. Nustatėme, kad EUIPO neįgyvendino kontrolės priemonių, kad patikrintų NINT deklaruotų duomenų tikslumą. Pagal šiuos duomenis nustatoma, kaip paskirstoma kompensuojama suma. EUIPO mano, kad šio deklaravimo pakanka valstybių narių e. platformoje užregistruotų statistinių duomenų metodikai, skaičiavimui ir tikslumui pagrįsti.

45 Pažymėjome, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojamos kompensavimo sumos, nėra konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir savalaikiai (SMART) (žr. 2 langelį). Be to, kompensavimo mechanizmu neužtikrinama, kad atitinkamoms nacionalinėms institucijoms būtų tinkamai kompensuojamos patirtos papildomos išlaidos, nes kompensavimo sumos pervedamos ne į jų, o į nacionalinius biudžetus.

ES geografinių nuorodų sistema taikoma tik žemės ūkio produktams

46 Geografinių nuorodų sektoriams taikomos trys ES geografinių nuorodų sistemos, skirtos a) žemės ūkio ir maisto produktams, b) vynui, c) spiritiniams gėrimams.

47 Nustatėme, kad pagrindinės registracijos taisyklės ir principai yra iš esmės suderinti. Tačiau pastebėjome, kad žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų sistema neapima visų prekių, kurios pagal PPO žemės ūkio susitarimą priskiriamos žemės ūkio produktams. Taip pat nėra ES ne žemės ūkio produktų (amatininkų ir pramoninio dizaino) registravimo sistemos, nors kai kurios valstybės narės turi nacionalinius teisės aktus tokiems gaminiams apsaugoti. Dėl to, kad nėra ES masto apsaugos režimo visiems gaminiams, sunku arba neįmanoma užtikrinti jų apsaugos, nes vien tik nacionalinių apsaugos sistemų nepakanka.

INT sistemos yra įgyvendinamos gerai, nors pastebimi tam tikri trūkumai

Nepaisant tam tikrų trūkumų, EUIPO iš esmės teisingai įgyvendina ES prekių ženklų ir dizaino sistemas

48 Remdamiesi registracijos procedūrų ir susijusios veiklos vertinimu, manome, kad EUIPO tinkamai įgyvendino ES prekių ženklo ir ES dizaino reglamentus. Paraiškų teikimo, nagrinėjimo, skelbimo ir registravimo procesai yra sertifikuoti ISO 9001 ir ISO 10002, be to, EUIPO įdiegė kokybės kontrolės sistemą, apimančią pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir atitikties verčių rinkinio apibrėžimą.

49 Vis dėlto, nustatėme šiuos ES prekių ženklų reglamento įgyvendinimo trūkumus.

50 ES prekių ženklo reglamente numatyta, kad EUIPO gali įsteigti mediacijos centrą, kuriame būtų taikiai abipusiu sutarimu sprendžiami ginčai dėl ES prekių ženklų ir įregistruotų ES dizainų. EUIPO įdiegė Alternatyvaus ginčų sprendimo tarnybą, kuri teikia nemokamas tarpininkavimo paslaugas apeliacinių procedūrų atveju, tačiau tai neapima stebėjimo ir prieštaravimo procedūrų.

51 Bet kuris fizinio ar juridinio asmens atstovas, dirbantis su EUIPO, turi būti teisiškai įgaliotas būti atstovu sprendžiant nacionalinius intelektinės nuosavybės klausimus. Atkreipėme dėmesį į tai, kad sąlygos tapti atstovu audituotose valstybėse narėse skiriasi, todėl asmenims, norintiems būti atstovais, sudaromos nevienodos sąlygos.

52 ES prekių ženklo reglamentu ir ES dizaino reglamentu sukurti ES prekių ženklų ir registruotų ES dizainų registrai ir nustatyta, kad prekių ženklus ir dizainus privaloma registruoti registre. Pagal riziką atrinkome ir patikrinome 20 ES prekių ženklų ir šešis įregistruotus ES dizainus, kad patikrintume registrų tikslumą ir išsamumą. Registruotų prekių ženklų atveju radome neteisingo ES prekių ženklo statuso pavyzdžių (šeši atrinkti prekių ženklai), procedūrinių klaidų (vienas prekės ženklas) ir praleidimų (penki prekių ženklai). Registruotų ES dizainų atveju neišsamumas buvo susijęs su antrąja paraiškos kalba viename pavyzdyje. Mums nustačius trūkumų, EUIPO registre nustatė 522 įrašus, kuriuose buvo neatitikimų; šie neatitikimai yra tikrinami po vieną ir taisomi rankiniu būdu. Ji taip pat ketina nustatyti vidaus kontrolę, kad būtų užtikrintas būtinas duomenų nuoseklumas ir tikslumas.

53 2019 m. EUIPO atliktos naudotojų apklausos rezultatai parodė padidėjusį naudotojų nepasitenkinimą Apeliacinės tarybos sprendimų nuoseklumu (pasitenkinimo rodiklis yra mažesnis nei 53 %). Sprendimų priėmimo nuoseklumas yra svarbus elementas siekiant suderinti ES prekių ženklų ir registruotų ES dizainų sistemas. Pagerinus jurisdikcinių institucijų sprendimų nuoseklumą sistema taptų efektyvesnė, nes sumažėtų apeliacinių skundų ir bylinėjimosi Europos Sąjungos Bendrajame Teisme poreikis.

Tam tikros finansinės paramos valstybėms narėms kriterijuose esama trūkumų

54 Remiantis ES prekių ženklo reglamentu ir laikantis patikimo finansų valdymo principų, EUIPO yra atsakinga už ES institucijų ir NINT bendradarbiavimo įgyvendinimą siekiant skatinti praktikos ir priemonių konvergenciją prekių ženklų ir dizaino srityje.

55 NINT daugiausia bendradarbiauja su EUIPO per Europos bendradarbiavimo projektus (EBP), kurie yra įtraukti į metinius bendradarbiavimo susitarimus. Buvo vykdoma ar tebevykdoma daug svarbių bendradarbiavimo projektų, kurių veikloje aktyviai dalyvauja EUIPO ir NINT. Nuo 2020 m. EUIPO prisidėjo prie kai kurių EBP kiekvienam paramos gavėjui išmokėdama individualiai apskaičiuotas vienkartines sumas.

56 ES finansiniame reglamente nustatyta, kad vienkartinės išmokos turėtų būti grindžiamos sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, užtikrinančiu patikimą finansų valdymą. ES finansiniame reglamente nepateikiama gairių dėl vienkartinių išmokų apskaičiavimo metodikos.

57 Nustatėme, kad EUIPO taikytoje vienkartinių išmokų apskaičiavimo metodikoje (VII priedas) buvo šių trūkumų:

1. patikrinti atskirų paramos gavėjų istoriniai duomenys apėmė tik vienus metus;
2. veiklos klasifikacijoje nepakankamai išskiriamos skirtingos projektų rūšys, todėl panašios vienkartinės išmokos buvo skiriamos skirtingoms veiklos rūšims;
3. apskaičiuodamos vidutinį dienos tarifą, NINT įtraukė visų vidaus darbuotojų profilių, dalyvaujančių 2019 m. ECP projektuose, atlyginimus. Tačiau panašių projektų darbuotojų profiliai skyrėsi.

58 Du į bendradarbiavimo susitarimus įtraukti EBP buvo susiję su viešų prekių ženklų ir dizaino duomenų bazių „TMView“ ir „DesignView“ veiklos sąnaudomis. Nustatėme, kad priežiūros sąnaudos buvo nesusijusios su realiomis NINT duomenų bazių priežiūros ir duomenų apie nacionalinius prekių ženklus ir dizainą teikimo sąnaudomis.

59 Taip pat pažymėjome, kad 2020 m. atrinktose valstybėse narėse vidutinės veiklos sąnaudos, tenkančios vienam dizainui, labai skyrėsi (žr. 4 lentelę), todėl audituotose valstybėse narėse susiklostė nevienoda padėtis.

Žemės ūkio produktų registravimo proceso trūkumai

60 ES teisės aktais nustatoma geografinių nuorodų produktų registravimo ES lygmeniu sistema, tačiau jie neapima nacionalinio tikrinimo etapo. Pagal subsidiarumo principą, kiekviena valstybė narė turi savo tikrinimo procesą, tačiau privalo laikytis atitinkamos sistemos nustatytų esminio vertinimo kriterijų ir sąlygų, nustatytų geografinių nuorodų teisės aktuose (46 dalis). Kiekviena valstybė narė taip pat gali laisvai nuspręsti, ar taikyti mokesčius už registracijos ir kontrolės procesus.

Komisijos registravimo procesų neefektyvumas

61 Paraiškas registruoti geografines nuorodas nagrinėja ir tvirtina kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos, vėliau kartu su patvirtinamaisiais dokumentais jos pateikiamos Komisijai (VIII priedas). Valstybės narės šią informaciją teikia per ES IT sistemą „eAmbrosia“ arba e. paštu. Žemės ūkio ir maisto produktų paraiškų teikimas per „eAmbrosia“ nėra privalomas, o daugiausiai paraiškų teikiančios valstybės narės paprastai paraiškas teikia elektroniniu paštu.

62 Į „eAmbrosia“ duomenų bazę įtrauktos visos registruotos geografinės nuorodos, įskaitant nuorodas iš ES nepriklausančių šalių, užregistruotos pateikus tiesioginę paraišką Komisijai. Visos per IT sistemą pateiktos paraiškos automatiškai įkeliamos į viešą platformos versiją. Kadangi visos paraiškos turi būti skelbiamos viešosios versijos sistemoje „eAmbrosia“, Komisija turi e. paštu pateiktas paraiškas įkelti rankiniu būdu. Tai reiškia, kad Komisijos darbuotojams tenka papildomas darbas ir kad gali atsirasti klaidų.

Užsitęsę nacionaliniai ir Komisijos geografinių nuorodų paraiškų nagrinėjimo ir registravimo procesai

63 Neturėtų būti jokių kliūčių geografinių nuorodų registravimo procesams valstybėse narėse. Todėl nacionaliniuose ir Komisijos tikrinimo etapuose, kuriuose nustatomi geografinių nuorodų paraiškų teikimo, skelbimo, apskundimo ir registravimo procesų reikalavimai, turėtų būti nustatyti aiškūs terminai ir jie turėtų būti skaidrūs.

64 Siekdami patikrinti geografinių nuorodų patvirtinimo terminus ir procesus atrinktose valstybėse narėse, atrinkome keletą registracijos paraiškų dėl geografinių nuorodų ir esamų registracijų pakeitimų (IX priedas). Nors atrinktose valstybėse narėse buvo paskelbti aiškūs paraiškų teikimo, skelbimo, apskundimo ir registravimo reikalavimai, nustatėme, kad retai buvo laikomasi nacionalinės teisės aktuose nustatytų tikrinimo terminų, o patvirtinimo procedūros truko iki 60 mėnesių. Dėl sudėtingo žemės ūkio produktų kokybės ir specifinių savybių užtikrinimo proceso buvo ilgai delsiama.

65 Taip pat nustatyta, kad tų pačių Komisijos lygmeniu atrinktų mėginių patvirtinimo procesas buvo ilgas (X priedas). Pastebėtas iki 48 mėnesių vėlavimas buvo aiškinamas sudėtinga gautų bylų analize ir vertimu, taip pat ilgu valstybių narių vėlavimu atsakant į Komisijos klausimus.

Valstybių narių geografinių nuorodų kontrolės skirtumai ir Komisijos gairių trūkumas

66 Geografinių nuorodų kontrolė vykdoma pagal Reglamentą 2017/625 dėl oficialios kontrolės. Reglamentas nėra skirtas tik geografinėms nuorodoms ir juo nenustatomos standartizuotos ES geografinių nuorodų kontrolės taisyklės. Nebuvo pasiūlyta ir nepriimta jokių kitų papildomų teisės aktų dėl geografinių nuorodų kontrolės.

67 Kiekviena aplankyta valstybė narė turi savo kontrolės taisykles ir procedūras. Kai kurios valstybės narės, prieš patvirtindamos geografinės nuorodos paraišką nacionaliniu lygmeniu, taikė registracijos kontrolę, o kitos – vėliau (kasmet arba skirtingais intervalais). Nustatėme, kad atrinktose valstybėse narėse kontrolės procedūros ir jų dažnumas nebuvo standartizuoti, o operatoriams taikomi kontrolės mokesčiai labai skyrėsi – nuo jokio mokesčio iki 300 eurų per dieną.

68 Komisija organizuoja mokymus pagal iniciatyvą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“ ir metinius diskusijų su valstybėmis narėmis seminarus geografinių nuorodų kontrolės klausimais. Tačiau ji nepateikė oficialių gairių dėl kontrolės procedūrų, rizikos analizės ar optimalaus patikrinimų dažnumo. Dėl skirtingo geografinių nuorodų gamintojų traktavimo įvairiose valstybėse narėse kai kurie gamintojai patiria didesnių reikalavimų laikymosi sąnaudų ir įsipareigojimų nei kiti.

Bendradarbiavimas geografinių nuorodų srityje ES apskritai vyksta sklandžiai

69 EUIPO, bendradarbiaudama su Komisija, administruoja portalą („GIview“), kad būtų lengviau bendrauti su teisėsaugos institucijomis. „GIview“ pateikiami registracijos duomenys iš „eAmbrosia“ ir pagal tarptautinius ir dvišalius susitarimus ES saugomos ne ES geografinės nuorodos; duomenys apie kompetentingas institucijas, kontrolės įstaigas ir gamintojų grupes; taip pat informacija apie produktus, užregistruotus kaip geografinės nuorodos (nuotraukos, žemėlapiai, aprašymai ir nuorodos į gamintojų grupių interneto svetaines).

70 Kalbant apie valstybių narių geografinių nuorodų schemų valdymą, Komisija tris kartus per metus sušaukia ekspertų grupes, kad aptartų sektoriaus problemas ir gerąją patirtį. Be to, 2018–2020 m. Komisija surengė 17 mažų seminarų su valstybėmis narėmis. Nustatėme, kad atrinktų valstybių narių valdžios institucijos palankiai įvertino šiuos seminarus ir galimybę aptarti ir išspręsti problemines paraiškas.

Intelektinės nuosavybės teisių gynimas nėra optimalus

71 Intelektinės nuosavybės teisės turi būti veiksmingai ir tinkamai saugomos, kartu užtikrinant, kad apsaugos priemonės ir procedūros netaptų kliūtimi teisėtai prekybai²². Siekiant šio tikslo, teisės aktų sistemos, skirtos intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui valstybėse narėse, turėtų užtikrinti aukštą, lygiavertį ir vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį vidaus rinkoje²³. Valstybių narių muitinės turėtų galėti sulaikyti prekes, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant ES ir nacionalinės teisės aktais saugomas INT. Kad būtų patenkinti šie poreikiai, Komisija ir valstybės narės turėtų turėti patikimą ES intelektinės nuosavybės teisių gynimo sistemą.

INT gynimo direktyva nėra vienodai taikoma

72 Komisijos tikslas – užtikrinti, kad visoje ES veiktų lygiavertės teisės aktų sistemos, užtikrinant aukštą, lygiavertį ir vienodą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį vidaus rinkoje. Kaip pripažinta 2018 m. kovo 1 d. Tarybos išvadose, INTGD priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės valstybėse narėse taikomos nevienodai. Kartu su savo gairėmis^[24], kaip spręsti nevienodo lygio intelektinės nuosavybės apsaugos vidaus rinkoje problemą, Komisija sukūrė naują pramoninės nuosavybės politikos ekspertų grupę, kuri apima vykdymo užtikrinimą, ir rengia ES kovos su klastojimu priemonių rinkinį.

73 Komisija turi stebėti, ar valstybės narės visiškai ir teisingai perkelia INTGD į nacionalinę teisę. Tačiau nustatėme keletą trūkumų, susijusių su INTGD perkėlimo į nacionalinę teisę neatitiktimi arba daline atitiktimi audituotose valstybėse narėse, kaip pripažinta 2017 m. INTGD vertinime ir 2017 m. papildomame tyrime. Ši besitęsiančių vėlavimų padėtis – tai trūkumai, dėl kurių bendrojoje rinkoje atsirado intelektinės nuosavybės apsaugos skirtumų.

74 Nustatėme, kad INTGED nesprendžia skaitmeninio amžiaus poreikių. Šiuo atžvilgiu Komisija pasiūlė Skaitmeninių paslaugų aktą, kuriuo, kaip tikimasi, bus prisidėta prie kovos su neteisėtu turiniu internete, išaiškinant Elektroninės komercijos direktyvoje nustatytą atsakomybės tvarką ir padidinant interneto platformų deramo patikrinimo prievoles. Tačiau pasiūlyme dėl Skaitmeninių paslaugų akto numatyta tik didesnė atsakomybė didelėms platformoms; kitiems tarpininkams vis dar bus taikomos atleidimo nuo atsakomybės priemonės. Komisija, remdamasi Skaitmeninių paslaugų akto nuostatomis, parengs ES kovos su klastojimu priemonių rinkinį, kuriame bus paaiškintas subjektų, įskaitant interneto platformas, vaidmuo ir atsakomybė.

muitinės atliekamo INT vykdymo užtikrinimo sistemoje trūksta pagrindinių elementų

75 Komisijos vaidmuo – remti šiuolaikišką, suderintą požiūrį į muitinį tikrinimą ir muitinių bendradarbiavimą. Ji turėtų siekti aukšto lygio ES vidaus rinkos apsaugos, visų pirma siekiant išvengti prekybos srautų nukreipimo ir klastojimo ES; Patikimas muitinės atliekamas INT vykdymo užtikrinimas taip pat turėtų apimti atsakomybę ir pareigą dėl prekių sunaikinimo. Išnagrinėjome muitinės atliekamo ES INT vykdymo užtikrinimo sistemą ir tai, kaip ji buvo įgyvendinta penkiose atrinktose valstybėse narėse.

INT apsauga yra kintama

76 Pagal Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamentą, muitinės veiksmai, susiję su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant INT, turėtų būti susiję su prekėmis, kurios yra arba turėjo būti muitinės prižiūrimos ir tikrinamos, visų pirma:

1. deklaruojamomis išleidimui į laisvą apyvartą, eksportui arba reeksportui;
2. įvežamomis į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežamomis;
3. pateikiamomis specialia procedūra.

77 Pranešime²⁵ Komisija paaiškino, kad muitinės atliekamo INT vykdymo užtikrinimo priemones leidžiama taikyti tik prekėms, įvežamoms iš trečiųjų šalių ir skirtoms parduoti Europos Sąjungoje, išskyrus ES ir nacionalinius prekių ženklus. 2016 m. įsigaliojusiu prekių ženklų rinkiniu²⁶ išplėsta ES prekių ženklo arba nacionalinio prekių ženklo savininko teisių apsauga, net jei prekės nėra skirtos pateikti bendrajai rinkai. Tai reiškia, kad Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamente numatyta INT apsauga nėra vienoda visoms intelektinės nuosavybės teisėms ir visoms prekėms, kurioms taikoma muitinės priežiūra ir kontrolė. Komisija neatnaujino visų ES intelektinės nuosavybės materialinės teisės aktų, būtinų siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visas ES intelektinės nuosavybės teises.

78 Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamentas netaikomas keleivių asmeniniame bagaže gabenamoms nekomercinio pobūdžio prekėms (1 straipsnio 4 dalis). Sąvokos „nekomercinio pobūdžio prekės“ aiškinimas priklauso nuo kiekvienos valstybės narės. Atrinktose valstybėse narėse pastebėjome skirtingus aiškinimus, dėl kurių INT apsauga yra nevienoda.

Nėra bendros INT rizikos valdymo ir kontrolės strategijos

79 Pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinė gali atlikti bet kokį į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų ne ES prekių tikrinimą, kurį ji laiko būtinu. Šie tikrinimai turi būti proporcingi ir atliekami remiantis rizikos analizės kriterijais. Tačiau pastebėjome, kad Komisija dar nesukūrė bendros intelektinės nuosavybės teisių rizikos valdymo sistemos, ES muitinio tikrinimo strategijos dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų arba INT rizikos profilių. Be to, nustatėme, kad iš penkių atrinktų valstybių narių tik Prancūzija turėjo nacionalinę INT rizikos valdymo strategiją arba INT pažeidimų kontrolės strategiją

Skirtinga suklastotų prekių sunaikinimo praktika ES

80 Taikant standartinę procedūrą pagal reglamentą²⁷, kai atliekant muitinį tikrinimą kyla įtarimų, kad prekės gali būti suklastotos, sprendimo adresatui (teisių turėtojui) ir prekių turėtojui (arba deklarantui) siunčiamas pranešimas. Remiantis jų atsakymais, kurie turi būti gauti per 10 darbo dienų, tikrinamos sunaikinimo sąlygos. Kai įvykdomos visos sąlygos, priimamas sprendimas dėl sunaikinimo. Kai įtarimas nepagrįstas (arba teisių turėtojas nenori imtis veiksmų), prekės atiduodamos. Kai deklarantas arba prekių turėtojas sunaikinimui prieštarauja, teisių turėtojas turi pradėti pažeidimo nustatymo procedūrą.

81 Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamente taip pat numatyta supaprastinta smulkių pašto arba skubių kurjerių siuntų sunaikinimo procedūra. Sprendimo patenkinti prašymą turėtojo prašymu prekės gali būti sunaikintos aiškiu arba numanomu vienintelio deklaranto arba prekių turėtojo sutikimu. Audituotu laikotarpiu smulkių siuntų procedūrą taikė 23 valstybės narės, t. y. 85 % valstybių narių. Be to, kitos dvi valstybės narės taikė ne smulkių siuntų procedūrą, o savo nacionalinį baudžiamąjį procesą. Dvi valstybės narės audituojamu laikotarpiu smulkių siuntų arba panašios procedūros netaikė. Kai kurių atrinktų valstybių narių teigimu, Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamente pateikta smulkių siuntų apibrėžtis yra pernelyg siaura, nes didėja e. prekybos apimtis, o tai trukdo muitinėms užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.

82 Viena atrinkta valstybė narė vietoj smulkių siuntų procedūros taiko specialią konfiskavimo procedūrą, kuri nepatenka į reglamento taikymo sritį. Smulkių siuntų atveju konfiskavimo procedūra yra ypač efektyvi ir greita priemonė prekėms, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos INT, pašalinti iš rinkos. Su konfiskavimo procedūra susijusių išlaidų pareikalauja ne teisių turėtojai, o muitinė.

83 Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamente numatytos neprivalomos nuostatos dėl sunaikinimo išlaidų, dėl kurių ES atsirado skirtinga praktika. Remiantis Komisijos ataskaita dėl minėto reglamento įgyvendinimo, apie 85 % valstybių narių prašo sprendimo adresato padengti sunaikinimo išlaidas pagal standartinę procedūrą. Apie 46 % valstybių narių prašo, kad sprendimo adresatas padengtų sunaikinimo išlaidas tiek pagal standartines, tiek pagal smulkių siuntų procedūras. Dvi valstybės narės padengia savo veiksmų, susijusių su prekių saugojimu ir sunaikinimu pagal Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamentą dėl standartinės procedūros, išlaidas. Kai kurios valstybės narės imasi ad hoc veiksmų dėl sunaikinimo išlaidų pagal smulkių siuntų procedūrą.

84 Sunaikinimo ir saugojimo išlaidos gali būti labai didelės, todėl teisių turėtojai gali nedvejodami imtis veiksmų. Be to, pavojingų prekių (pavyzdžiui, atšaldytų dujų ar pesticidų) naikinimas reikalauja brangiai kainuojančio apdorojimo ir specialios įrangos, kuri nėra prieinama visose valstybėse narėse, net jei teisių turėtojas nori už tai sumokėti. Kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, sunaikinimo išlaidas apmoka federalinė vyriausybė per fondą, finansuojamą iš baudų ir turto konfiskavimo už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus. Dėl valstybių narių praktikos, susijusios su sunaikinimo išlaidomis, skirtumų susidaro padėtis, kai teisių turėtojams taikomos skirtingos sąlygos.

Nėra suderintos sankcijų ir sankcijų už INT pažeidimus sistemos

85 Muitinė gali nustatyti sankcijas sprendimo adresatams.

86 Nacionaliniuose muitų teisės aktuose taip pat numatytos muitinės sankcijos deklarantui ir prekių turėtojui ir (arba) jo atstovui. Sankcijos už intelektinės nuosavybės materialinės teisės pažeidimus valstybėse narėse nėra suderintos.

87 Kai kuriose valstybėse narėse sankcijos už materialinės intelektinės nuosavybės teisės aktų ir nacionalinių muitų įstatymų pažeidimus nėra pakankamai atgrasančios ir galėtų paskatinti prekybos nukreipimą.

Skirtinga pranešimo apie INT pažeidimus praktika

88 Kadangi Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamente nenustatytas terminas pranešti apie sulaikymus visoje ES veikiančioje kovos su klastojimu ir piratavimu informacinėje sistemoje (COPIS), valstybės narės taiko skirtingą praktiką.

89 Bendra COPIS ir AFIS (OLAF kovos su sukčiavimu informacinės sistemos) sąsaja leidžia automatiškai perduoti INT pažeidimų duomenis iš COPIS į OLAF muitinės informacinę sistemą INT sulaikymui (CIS+). Tačiau didžioji dauguma valstybių narių neįveda duomenų į CIS+ (tik devynios valstybės narės perdavė informaciją į CIS+, o tai sudaro 9 % COPIS atvejų). Todėl, nors mechanizmas yra įdiegtas, valstybės narės iš esmės jo nenaudoja.

90 Nėra konkrečios horizontaliosios priemonės, skirtos keistis informacija apie intelektinės nuosavybės gynimą su atitinkamomis ES nepriklausančių šalių valdžios institucijomis. Komisija niekada nepriėmė įgyvendinimo aktų, kuriais nustatoma būtina praktinė keitimosi duomenimis ir informacija su ES nepriklausančiomis šalimis tvarka.

Valstybės narės turi trūkumų, susijusių su muitiniu tikrinimu

91 Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamente reikalaujama, kad nacionalinės muitinės atliktų INT gynimo kontrolę ir nuosekliai praneštų apie prekių sulaikymą.

92 Nagrinėjome Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamento įgyvendinimą penkiose atrinktose valstybėse narėse analizuodami, peržiūrėdami ir išbandydami pagrindinius taikomų sistemų ir procedūrų komponentus. Tai apėmė atsitiktinės atrankos būdu atrinktus prašymus imtis veiksmų ir sulaikymus, apie kuriuos pranešta COPIS. Apskritai atrinktos valstybės narės turėjo tinkamas rizikos analizės priemones, o prašymų imtis veiksmų tvarkymas ir muitinės veiksmų, susijusių su prekėmis, pažeidžiančiomis intelektinės nuosavybės teises, vykdymas buvo patenkinamas. Tačiau nustatėme šiuos muitinio tikrinimo įgyvendinimo apribojimus:

1. keturios valstybės narės pripažino teisių turėtojų prašymus imtis veiksmų nustatytas intervencijos ribas, kurios nebuvo nurodytos Muitinės atliekamo vykdymo užtikrinimo reglamente²⁸;
2. trijose valstybėse narėse buvo trūkumų, susijusių su pranešimų apie sprendimus turėtojams ir (arba) pareiškėjams ir (arba) prekių turėtojams terminais;
3. dvi valstybės narės nesinaudojo COPIS-AFIS sąsaja (CIS+);
4. valstybės narės nustatė skirtingą ataskaitų teikimo praktiką ir terminus.

93 Nevienodas INTGD įgyvendinimas ir INT muitinės vykdymo užtikrinimo kontrolės įgyvendinimo apribojimai valstybėse narėse daro poveikį ES intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui ir kovai su padirbinėjimu. Manome, kad INT apsauga ES skiriasi priklausomai nuo importo vietos. Todėl kyla pavojus, kad sukčiai ir klastotojai nukreips prekybą rinkdamiesi vietas ES, kuriose taikoma ne tokia griežta kontrolė ir sankcijos.

Išvados ir rekomendacijos

94 Mūsų bendra išvada yra ta, kad ES intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema iš esmės yra tvirta ir patikima, tačiau vis dar esama trūkumų. Teikiame rekomendacijas, kaip pagerinti INT reglamentavimo sistemą, jos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

95 Dizaino direktyva siekiama suderinti valstybių narių dizaino apsaugos teisės aktus, kad būtų sukurta ES dizaino sistema. Tam reikia išsamios ir atnaujintos teisinės sistemos, kuria būtų suderintos reglamento ir direktyvos nuostatos dėl dizaino. Tačiau nustatėme ES dizaino ir nacionalinių sistemų skirtumų, susijusių su paraiškų teikimo, nagrinėjimo ir skelbimo procesais. Be to, nustatėme, kad nėra teisinės ne žemės ūkio produktų apsaugos sistemos (žr. 26–35 ir 46–47 dalis).

96 Sukurta ir tinkamai veikianti ES intelektinės nuosavybės teisių gynimo sistema. Tačiau nustatėme, kad yra tam tikrų šios sistemos ir jos įgyvendinimo trūkumų, pavyzdžiui, reglamente nenurodytų intervencinių ribų pripažinimas valstybėse narėse ir siaura smulkių siuntų apibrėžtis (žr. 76–78, 81 ir 92 dalis).

1 rekomendacija. Užbaigti ir atnaujinti ES intelektinės nuosavybės teisių reglamentavimo sistemas

Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama:

1. numatyti ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugą ir
2. išplėsti ES prekių ženklų apsaugos taikymą, įtraukiant visas ES intelektinės nuosavybės teises, nustatyti intervencijos ribas ir išplėsti smulkių siuntų apibrėžtį.

Terminas: 2025 m. pabaiga.

97 Padarėme išvadą, kad trūksta aiškios ES mokesčių nustatymo metodikos, todėl mokesčiai yra tokio dydžio, kad susikaupia perteklius. Be to, nustatėme teisės aktų, susijusių su EUIPO valdymo ir atskaitomybės sistema, trūkumų (žr. 19–25 ir 36–41 dalis).

2 rekomendacija. Įvertinti mokesčių nustatymo valdymo tvarką ir metodiką

Komisija, atlikdama EUIPO ir jos darbo praktikos poveikio, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą (pagal ES prekių ženklų reglamento 210 straipsnį), turėtų įvertinti valdymo tvarką ir tai, kad nėra aiškios mokesčių nustatymo metodikos, kaip nurodyta šioje ataskaitoje.

Terminas: 2025 m. pabaiga.

98 Manome, kad EUIPO įgyvendino jai pavestas užduotis, susijusias su ES prekių ženklų ir dizaino administravimu bei reklama. Todėl ji labai prisidėjo prie ES prekių ženklų ir dizaino apsaugos (žr. 48 dalį).

99 EUIPO sukūrė bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis sistemą, kuria skatinama praktikos ir priemonių konvergencija įgyvendinant į bendradarbiavimo susitarimus įtrauktus projektus. Tačiau nustatėme, kad trūksta gairių dėl vienkartinių išmokų apskaičiavimo metodikos, priežiūros sąnaudų ir skirtumų valstybėse narėse (žr. 54–59 dalis).

3 rekomendacija. Gerinti finansavimo, kontrolės ir vertinimo sistemas

EUIPO turėtų pateikti:

1. patikimą vienkartinių išmokų apskaičiavimo metodiką;
2. tinkamą ES viešųjų duomenų bazių, skirtų ES prekių ženklams ir dizainui, priežiūros sąnaudų pagrindimą ir
3. patobulintą Europos bendradarbiavimo projektų vertinimo sistemą.

Terminas: 2023 m. pabaiga.

100 Vis dar yra registracijos ir kontrolės klausimų, susijusių su geografinių nuorodų sistemos įgyvendinimu. Manome, kad labai ilgas geografinės nuorodos patvirtinimo procesas sudaro nereikalingas kliūtis registruotis norintiems gamintojams. Be to, dėl skirtingo geografinių nuorodų gamintojų traktavimo įvairiose valstybėse narėse kai kurie gamintojai patiria didesnes reikalavimų laikymosi išlaidas ir įsipareigojimus nei kiti (žr. 60–68 dalis).

4 rekomendacija. Gerinti ES geografinių nuorodų sistemas

Komisija turėtų laiku išnagrinėti ir įregistruoti geografinių nuorodų paraiškas ir pateikti valstybėms narėms oficialias geografinių nuorodų kontrolės gaires.

Terminas: 2025 m. pabaiga.

101 Nevienodas INTGD įgyvendinimas ir INT muitinės vykdymo užtikrinimo kontrolės apribojimai valstybėse narėse neigiamai veikia vykdymo užtikrinimą ir kovą su padirbinėjimu. Manome, kad INT apsauga ES skiriasi priklausomai nuo importo vietos ir ES taikoma skirtinga suklastotų prekių sunaikinimo praktika. Tai pasakytina apie smulkias siuntas ir pavojingus produktus (žr. 72, 74, 79–84 ir 88–93 dalis).

5 rekomendacija. Gerinti INT gynimo sistemą

Komisija turėtų:

1. nustatyti INT rizikos valdymu grindžiamą kontrolės strategiją;
2. geriau stebėti INTGD ir muitinės atliekamą vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse ir
3. standartizuoti ataskaitų teikimo veiklą.

Terminas: 2023 m. pabaiga.

Šią ataskaitą priėmė Europos Audito Rūmų nario Mihailo Kozlovo vadovaujama IV kolegija Liuksemburge 2022 m. kovo 15 d.

Priedai

I priedas. INT pagrindai

Tarptautinė sistema

• Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (1883 m.);
• Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1886 m.);
• Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 27 straipsnio 2 dalis;
• Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba;

Europos Sąjungos sistema

• ES Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalis;

ES prekių ženklų reglamentavimo sistema

• 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo;
• 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti;
• 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430;
• 2018 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/626, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1431;
• 2020 m. vasario 27 d. Apeliacinių tarybų prezidiumo sprendimas dėl Apeliacinių tarybų darbo tvarkos taisyklių;
• Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos;

ES dizaino reglamentavimo sistema

• 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino;
• 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos;
• 2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2245/2002 įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino;
• 2002 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2246/2002 dėl mokesčių, mokamų Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) už Bendrijos dizainų registraciją;

ES geografinių nuorodų reglamentavimo sistema

• 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų;
• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 992/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007;
• 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/787 dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus, spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008;
• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91;
• 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 papildomas nuostata dėl saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių Sąjungos simbolių nustatymo, tam tikromis gavimo šaltinių taisyklėmis, tam tikromis procedūrinėmis taisyklėmis ir tam tikromis papildomomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis;
• 2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės;
• 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškų, prieštaravimo procedūros, vartojimo apribojimų, produkto specifikacijų keitimo, apsaugos panaikinimo, ženklinimo ir pateikimo;
• 2018 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/34, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės, susijusios su vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškomis, prieštaravimo procedūra, produktų specifikacijų pakeitimais, saugomų pavadinimų registru, apsaugos panaikinimu ir simbolių naudojimu, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su tinkama patikrų sistema;
• 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1235, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/787 papildomas taisyklėmis dėl spiritinių gėrimų geografinių nuorodų registravimo paraiškų, produktų specifikacijų pakeitimų, registracijos panaikinimo ir registro;
• 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2021/1236, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/787 taikymo taisyklės dėl spiritinių gėrimų geografinių nuorodų registravimo paraiškų, prieštaravimo procedūros, produktų specifikacijų pakeitimų, registracijos panaikinimo, simbolių naudojimo ir kontrolės;
• 2020 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/198, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 251/2014 taikymo taisyklės dėl saugomų aromatizuotų vyno produktų sektoriaus geografinių nuorodų registro sudarymo ir esamų geografinių nuorodų įtraukimo į tą registrą;

ES INT užtikrinimo sistema

• 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003;
• 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1352/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo numatytos formos;
• 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas;
• 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo;
• 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija „Briuselis I“);
• 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I);
• 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“);
• 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva);
• 2012 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 386/2012 dėl su intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu susijusių užduočių pavedimo Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas), įskaitant Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro sudarymą iš viešojo ir privačiojo sektorių atstovų (Tekstas svarbus EEE);
• 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (Oficialios kontrolės reglamentas).

II priedas. Nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Prekių ženklų direktyva

III priedas. Prekių ženklai. Valstybių narių administraciniai terminai

IV priedas. Nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama ES dizaino direktyva

V priedas. Dizainas. Valstybių narių administraciniai terminai

VI priedas. Valstybių narių dizainas. Mokesčiai ir mokesčių struktūra (2021 m. sausio 1 d.)

VII priedas. Kriterijai, kuriuos EUIPO taiko vienkartinėms sumoms apskaičiuoti

Reklamos veikla. Šis metodas grindžiamas NINT metodu pagal NINT 2018 m. veiklos vykdymo sertifikuotus arba audituojamus duomenis. Apskaičiuota vidutinė suma, atsižvelgiant į bendrą pagal kategoriją įvykdytą sumą ir kiekvienos kategorijos 2018 m. vykdytos veiklos skaičių. Apibrėžiamos trys kategorijos: 1) informacijos ir konsultacijų teikimas; 2) sklaidos renginiai; ir 3) Stebėsenos centro veikla: informuotumo didinimo ir vykdymo užtikrinimo veikla / renginiai.

Dienos įkainiai. Šis metodas grindžiamas kiekvienos NINT pateiktais lygiais, kad būtų padengtos pastangos, susijusios su projektų, veiklos įgyvendinimu ir darbo grupių dalyvavimu 2019 m. bendradarbiavimo susitarimuose. Apskaičiuota vidutinė norma vienam NINT, atsižvelgiant į visus visų kiekvienos NINT pateiktų vidaus darbuotojų profilių rodiklius.

Asmeninės dienos pagal veiklą. Taikant šį metodą, įvertinamos reikiamos pastangos, atsižvelgiant į kiekvienos veiklos sudėtingumą ir ankstesnių metų veiklos istoriją. Būtinos šios pastangos: 1) NINT dalyvavimas darbo grupėse – devynios asmeninės dienos; 2) bendras tinklo projekto kalbos patikrinimas – 36 asmeninės dienos; 3) bendrosios praktikos išlaikymas – 30 asmeninių darbo dienų; ir 4) stebėsenos centro teismų praktikos projektas – 20 asmeninių darbo dienų.

VIII priedas. Geografinių nuorodų registracijos paraiškos patvirtinamieji dokumentai

Kiekviena valstybė narė yra įdiegusi savo tokio tikrinimo procesą, o etapai ir procedūros įvairiose valstybėse narėse skiriasi. Be to, kiekviena valstybė narė nusprendžia, ar ji ima mokestį už registracijos ir kontrolės procesus, netaikant suderinto požiūrio ES lygmeniu. Įvairiais teisėkūros procedūra priimamais aktais Komisija nustatė suderintas geografinių nuorodų procesų taisykles, t. y. protestų dėl geografinių nuorodų procedūras, formą ir pateikimą, pakeitimų paraiškas ir jau registruotų geografinių nuorodų panaikinimą. Nacionalinės valdžios institucijos pateikia Komisijai prašymus įregistruoti geografines nuorodas ir šiuos patvirtinamuosius dokumentus:

1. valstybės narės deklaracija dėl atitinkamos schemos sąlygų;
2. išsamią informaciją apie priimtinus prieštaravimo pareiškimus, gautus nacionalinio protesto etape;
3. išsamią informaciją apie bet kokią laikinąją nacionalinę apsaugą;
4. informaciją apie visus nacionalinius teismo procesus, kurie gali turėti įtakos registracijos procedūrai (vynas ir spiritiniai gėrimai – „Piadina rule“);
5. informaciją apie kompetentingą instituciją ir, jei įmanoma, apie kontrolės įstaigą.

IX priedas. Geografinė nuoroda. Patvirtinimo procesas Komisijos lygmeniu

1. Gavusi paraiškas, Komisija:
   
   
   • tikrina paraišką dėl žemės ūkio ir maisto produktų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnį; Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 10 straipsnis – vyno produktams; Reglamento (ES) Nr. 787/2019 26 straipsnyje spiritiniams gėrimams ir Reglamento (ES) Nr. 251/2014 14 straipsnyje – aromatizuotiems vynams, siekiant įvertinti, ar jie atitinka norminius reikalavimus;
   • prireikus prašančiosios valstybės narės prašoma paaiškinimų per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos (pratęsta, jei reikia papildomų paaiškinimų);
   • jei patikra teigiama, pirmą kartą paskelbiama ES oficialiojo leidinio C serijoje, suteikiant galimybę suinteresuotoms šalims, įsikūrusioms už prašančiosios valstybės narės ribų, per dviejų mėnesių terminą vyno ir aromatintų vynų sektoriui ir trijų mėnesių terminą žemės ūkio ir maisto produktams bei spiritiniams gėrimams pateikti prieštaravimus (su dar dviem mėnesiais pateikti pagrįstą prieštaravimo pareiškimą);
   • jei gauti prieštaravimai yra nepriimtini arba vėliau atsiimami arba prieštaravimų negaunama, geografinė nuoroda registruojama reglamentu, paskelbtu ES oficialiajame leidinyje L serijoje;
   • jei patikra neigiama, Komisija priima sprendimą atmesti paraišką (Reglamento Nr. 1151/2012 52 straipsnio 1 dalis, Reglamento Nr. 1308/2013 97 straipsnio 4 dalis, Reglamento 2019/787 30 straipsnio 1 dalis). Atsakingas komitetas turi balsuoti dėl tokio sprendimo.
2. Gavus priimtinus prieštaravimus, tarp pareiškėjo ir prieštaravimo pateikėjo (-ų) pradedama taiki procedūra (diskusijoms skirti trys mėnesiai, su galimybe pratęsti trijų mėnesių laikotarpį), pagal kurią galima pasinaudoti šiomis galimybėmis:
   
   
   • jei šalys susitaria, nekeičiant paraiškos esmės, geografinė nuoroda yra įregistruota;
   • jei pasiekiamas susitarimas, dėl kurio iš esmės keičiama paraiška, tikrinimo procesas atliekamas iš naujo;
   • jei susitarimas nepasiekiamas, Komisija privalo priimti galutinį teigiamą arba neigiamą sprendimą ir pateikia įgyvendinimo reglamentą valstybių narių sudarytam Kokybės komitetui patvirtinti.
3. Siekdama išvengti valstybių narių kompetentingų institucijų ir Komisijos atliekamos analizės dubliavimo, Komisija kruopščiai tikrina gautas paraiškas, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės, nebūtų akivaizdžių klaidų ir būtų atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų, esančių už paraiškos pateikimo valstybės narės ribų, interesus. Praktiškai Komisija nagrinėja tik bendrąjį dokumentą (kuris apima produkto specifikacijų ir techninių charakteristikų santrauką).
4. Bendrasis dokumentas yra dokumentas, skirtas paskelbti ES oficialiajame leidinyje patvirtinimo atveju. Komisijai nustačius neatitikimus, klaidas ar neaiškius tekstus, prašančiajai valstybei narei siunčiamas e. laiškas. Paskelbtas bendrasis dokumentas yra išverčiamas į visas oficialiąsias ES kalbas. Pareiškėjų pateiktos produkto specifikacijos (išsamiai apibūdinančios visus su gamyba susijusius techninius procesus) yra parengtos pareiškėjo nacionaline kalba.

X priedas. Geografinė nuoroda, 2017–2020 m. paraiškos

1. 2017–2020 m. Komisija gavo 211 paraiškų dėl ES geografinių nuorodų saugomų produktų registracijos. Per atitinkamą laikotarpį Komisija užregistravo 57 produktus kaip geografines nuorodas ir paskelbė 18 prieštaravimų. Likusios 136 paraiškos (64 %) buvo įvairiuose analizės etapuose. 57 užregistruotų paraiškų analizė truko nuo devynių iki 49 mėnesių, o Komisija siejo vėlavimą su, pavyzdžiui, dokumentų vertimo poreikiu, IT klausimais ir mažesniu darbuotojų skaičiumi.

   

   Šaltinis: Audito Rūmai, remtasi Komisijos duomenimis.

2. Atrinkome 22 paraiškas dėl ES geografinių nuorodų registravimo aplankytose valstybėse narėse, iš kurių 14 buvo pateiktos Komisijai, o likusias paraiškas išnagrinėjo nacionalinės valdžios institucijos. Komisija patvirtino septynias paraiškas, o analizė truko 16–48 mėnesius nuo jų pateikimo. Septynių patvirtintų paraiškų bendras analizės laikotarpis (įskaitant pradinį nacionalinį tikrinimą) truko nuo 20 iki 56 mėnesių. Dėl dviejų iš 14 paraiškų Komisija nesilaikė pradinio šešių mėnesių termino²⁹ analizei atlikti ir klausimų prašančioms valstybėms narėms, todėl geografinės nuorodos registravimo procesas gali būti vilkinamas.

   

   Šaltinis: Audito Rūmai, remtasi Komisijos duomenimis.

3. Atrinkome 22 paraiškas dėl anksčiau užregistruotų ES geografinių nuorodų pakeitimo aplankytose valstybėse narėse, iš kurių 18 buvo pateiktos Komisijai, o likusias paraiškas išnagrinėjo nacionalinės valdžios institucijos. Komisija patvirtino 11 paraiškų, o analizė truko 3–48 mėnesius nuo jų pateikimo. 11 patvirtintų paraiškų bendras analizės laikotarpis (įskaitant nacionalinį tikrinimą) truko nuo 6 iki 60 mėnesių. Penkių iš 18 paraiškų atveju Komisija nesilaikė pradinio šešių mėnesių termino analizei ir klausimams valstybėms narėms kandidatėms pateikti, todėl geografinės nuorodos registravimo procesas galėjo būti vilkinamas.

Santrumpos

AFA: registracijos paraiška

AFIS: OLAF kovos su sukčiavimu informacinė sistema

AGRI GD: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

Biudžeto GD: Biudžeto generalinis direktoratas

BoA: apeliacinė taryba

CA: bendradarbiavimo susitarimas

COPIS: ES kovos su klastojimu ir piratavimu informacinė sistema

DSA: Skaitmeninių paslaugų aktas

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ECP: Europos bendradarbiavimo projektas

EUIPO: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Europolas: Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra

GROW GD: Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas

HIPO: Vengrijos intelektinės nuosavybės tarnyba

IN: intelektinė nuosavybė

INPI: Prancūzijos nacionalinis pramoninės nuosavybės institutas

INT: intelektinės nuosavybės teisės

INTGD: Direktyva dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo

MVĮ: mažoji arba vidutinė įmonė

NINT: nacionalinė intelektinės nuosavybės tarnyba

OLAF: Europos kovos su sukčiavimu tarnyba

OSIM: Rumunijos valstybinė išradimų ir prekių ženklų tarnyba

PPO: Pasaulio prekybos organizacija

PVRR: pagrindinis veiklos rezultatų vertinimo rodiklis

SANTE GD: Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

SMART rodikliai: konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir savalaikiai rodikliai

TAXUD GD: Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas

VPB: Lietuvos valstybinis patentų biuras

Žodynėlis

Deklaruojantis asmuo: asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija yra pateikiama.

Dizainas: gaminio išvaizda, kurią lemia jo dekoratyviniai ar estetiniai aspektai, kuriuos gali sudaryti erdviniai elementai (forma ar paviršius) arba dvimačiai elementai (modeliai, linijos arba spalva).

Geografinės nuorodos: etiketė, kuri gali būti naudojama tik tada, kai produktas yra kilęs iš konkrečios kilmės vietos, turi tam tikrų savybių ir atitinka apibrėžtus kokybės kriterijus.

Intervencijos riba: teisių turėtojų reikalaujama riba, kurią pasiekus būtų galima apriboti muitinės vykdomuosius veiksmus, susijusius su tam tikrą kiekį viršijančiu suklastotų prekių kiekiu.

ISO 10002: skundų, susijusių su produktais ir paslaugomis organizacijoje, nagrinėjimo proceso, įskaitant planavimą, projektavimą, plėtojimą, eksploatavimą, techninę priežiūrą ir tobulinimą, gairės.

ISO 9001: standartas, pagrįstas kokybės valdymo principais, įskaitant didelį dėmesį klientams, aukščiausios vadovybės motyvaciją ir įtaką, proceso požiūrį ir nuolatinį tobulinimą.

Klasė: oficiali kategorija, apibrėžianti prekes ir (arba) paslaugas.

OBI: Graikijos pramoninės nuosavybės organizacija.

Patentas: teisinis pavadinimas, kuris gali būti suteiktas bet kuriam naujam techniniam išradimui, apima „išradimo etapą“ ir gali būti pritaikomas pramonėje.

Piratavimas: neteisėtas intelektinės nuosavybės teisių saugomo kūrinio kopijavimas ar naudojimas.

Prekių ženklas: ženklas ar simbolis, naudojamas subjekto produktams ar paslaugoms atskirti, kuris gali būti registruojamas apsaugos tikslais.

Remonto išlyga: siekiama apriboti gaminio remontui naudojamų atsarginių dalių apsaugą. Tikslas – užkirsti kelią uždarųjų rinkų, kuriose yra ribotas konkurencingų tiekėjų (pvz., automobilių) skaičius, kūrimui. Liberalizavus atsarginių dalių naudojimą, turėtų būti sudarytos sąlygos didesnei konkurencijai antrinėje rinkoje, o vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir mažesnes kainas.

Smulki siunta: pašto arba skubi kurjerių siunta, kurią sudaro trys vienetai arba mažiau arba kurios bruto masė mažesnė kaip 2 kilogramai.

Teisių turėtojas: intelektinės nuosavybės teisių turėtojas, asmuo, turintis licenciją naudotis intelektine nuosavybe, arba kurio nors iš jų įgaliotasis atstovas.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=61056

EUIPO atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=61056

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=61056

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Mihailo Kozlovo vadovaujama IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Ildikó Gáll-Pelcz, jai padėjo kabineto vadovė Claudia Kinga Bara ir kabineto atašė Zsolt Varga, vyriausiasis vadybininkas John Sweeney, užduoties vadovas Benny Fransen, auditoriai Dan Danielescu, Joaquin Hernandez Fernandez, Carlos Soler Ruiz ir Esther Torrente Heras. Grafinį dizainą padėjo parengti Giuliana Lucchese.

Galinės išnašos

¹ Pasaulio intelektinės nuosavybės teisės organizacijos pateikta apibrėžtis.

² Status Report on IPR Infringement, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), 2020 m. birželio mėn.

³ Viral marketing - Counterfeits, substandard goods and intellectual property crime in the COVID-19 pandemic, Europolas, 2020 m. balandžio 17 d.

⁴ 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45–86).

⁵ 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo (OL L 181, 2013 6 29, p. 15–34).

⁶ Tarybos išvados dėl 2018–2022 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano (OL C 24, 2019 1 21, p. 3).

⁷ Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra.

⁸ Prekių ženklų direktyvos 9 konstatuojamoji dalis.

⁹ Terminas suėjo 2019 m. sausio 14 d.

¹⁰ 70 straipsnio 4 dalis.

¹¹ ES prekių ženklų reglamento 176 straipsnio 2 dalis.

¹² ES prekių ženklų reglamento 153, 157 ir 171 straipsniai.

¹³ Žr. ES prekių ženklų reglamento 153, 157, 172 ir 176 straipsnius.

¹⁴ Sprendimas BC-19–07.

¹⁵ Žr. Audito Rūmų nuomones 3/2015 ir 2/2018 ir, inter alia, Audito Rūmų 2014 m. ES atskaitomybės ir viešojo audito sistemos padėties apžvalgą.

¹⁶ Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimas (2018 m.): EU Agencies, Common Approach and Parliamentary Scrutiny, p. 8.

¹⁷ IFAC-CIPFA (2014 m.): International framework: good governance in the public sector, p. 24.

¹⁸ 3 ir 4 konstatuojamosios dalys.

¹⁹ Komisijos reglamente Nr. 2246/2002 nustatytas tik pirmasis kriterijus.

²⁰ Nuomonė 1/2019.

²¹ ES prekių ženklo reglamento 172 straipsnio 4 dalis.

²² Komisijos ataskaita dėl Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013.

²³ INTGD 10 konstatuojamoji dalis.

²⁴ COM(2017) 708 final.

²⁵ Komisijos pranešimas 2016/C 244/03.

²⁶ Reglamentas (ES) 2015/2424 ir Direktyva (ES) 2015/2436.

²⁷ Reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo.

²⁸ Reglamente (ES) Nr. 608/2013 nenumatyta galimybė apriboti muitinės atliekamą vykdymo užtikrinimą konkrečios INT atžvilgiu, atsižvelgiant į muitinės sulaikytų teises pažeidžiančių prekių kiekį.

²⁹ Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 10 straipsnis.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-7657-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/5501	QJ-AB-22-004-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7633-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/683344	QJ-AB-22-004-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.